PATVIRTINTAVilniaus Jono Basanavičiausprogimnazijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-130

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOS

2017–2018 ir 2018–2019 MOKSLO METŲ

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS (I DALIS)

UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos pagrindinio ugdymo I dalies programos ugdymo planas (toliau – Progimnazijos ugdymo planas) reglamentuoja pagrindinio ugdymo I dalies programos (toliau – ugdymo programos) ir su šia programa susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje. Jis parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais. Ugdymo planas sudaromas dvejiems mokslo metams.

2. Progimnazijos ugdymo plano tikslas – formuoti ugdymo turinį ir organizuoti ugdymo procesą taip, kad kiekvienas besimokantysis pasiektų geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų: žinių, gebėjimų ir nuostatų.

3. Progimnazijos veiklos uždaviniai:3.1. teikti mokiniams kokybišką pagrindinį išsilavinimą (kelti mokymo ir mokymosi kokybę),

vykdyti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį;3.2. kurti bendruomenišką mokyklą;3.3. kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio,

mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi;

3.4. tobulinti prancūzų kalbos kaip prioritetinės užsienio kalbos mokymą;3.5. tobulinti praktines gamtamokslio ugdymo pamokas;3.6. integruoti STEAM veiklas pamokose;3.7. gerinti materialinę, techninę ir informacinę mokyklos bazę.4. Progimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:4.1. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias,

gebėjimus, įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.3. Progimnazijos ugdymo planas – progimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.5. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.

4.6. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.

4.7. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

PIRMASIS SKIRSNISMOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas 5–8 klasėse:5.1. 2017–2018 mokslo metai.5.1.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d. 5.1.2. Ugdymo proceso trukmė 5–8 klasės mokiniams – 181 ugdymo diena.5.1.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

2

5.1.4. Ugdymo proceso pabaiga 5-8 klasių mokiniams 2018 m. birželio 15 d.5.1.5. Vasaros atostogos 5-8 klasių mokiniams 2018 m. birželio 18 d. – rugpjūčio 31 d.5.2. 2018–2019 mokslo metai.5.2.1. Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2018 m. rugsėjo 1 d.5.2.2. Ugdymo proceso trukmė 5–8 klasių mokiniams – 185 ugdymo dienos. 5.2.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2018 m. spalio 29 d. – lapkričio 2 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2018 m. gruodžio 27 d. – 2019 m. sausio 2 d.Žiemos atostogos 2019 m. vasario 18 d. – vasario 22 d.Pavasario (Velykų) atostogos 2019 m. balandžio 23 d. – balandžio 26 d.

5.2.4. Ugdymo proceso pabaiga 5-8 klasių mokiniams 2019 m. birželio 21 d.5.2.5. Vasaros atostogos 5-8 klasių mokiniams 2019 m. birželio 25 d. – rugpjūčio 31 d.6. Jono Basanavičiaus progimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programą (I dalis),

ugdymo procesą skirsto pusmečiais. 6.1. Pusmečių trukmė 2017-2018 mokslo metais:I-asis pusmetis 09.01-01.19, II-asis pusmetis 01.20-06.156.2. Pusmečių trukmė 2018-2019 mokslo metais:I-asis pusmetis 09.01-01.25, II-asis pusmetis 01.26-06.217. Progimnazijos veiklos:7.1. 10 ugdymo dienų 2017–2018 mokslo metais:

2017-2018 m. m.

Nr. Veiklos pavadinimas Data1. Sveikatinimo ir sporto diena – edukacinių išvykų diena Spalio 27 d.2. Knygų herojai atgimsta – Kalėdinis karnavalas Gruodžio 22 d. 3. „Tiltas tarp Lietuvos ir kosmoso“ festivalis, skirtas Vasario 16-

ajai paminėti. Bendras projektas su Vilniaus J.Basanavičiaus gimnazija

Vasario 8 d.

4. Kaziuko mugė – karjeros diena Kovo 2 d. 5. Savanorystės ir socialinių veiklų – projektų diena Balandžio 20 d. 6. Kultūrų – muziejų diena Gegužės 9 d. 7. Bendruomenės ir šeimos diena Gegužės 29 d.8. Sveikatinimo ir sporto diena Birželio 11 d. 9. Šeimos ir karjeros diena Birželio 13 d. 10. Edukacinių išvykų diena Birželio 14 d.

7.2. 15 ugdymo dienų 2018–2019 mokslo metais:

2018-2019 m. m.

Nr. Veiklos pavadinimas Data1. Edukacinių išvykų diena Spalio 26 d. 2. Atradimų (STEAM) diena – skirta tarptautinei mokslo dienai Lapkričio 8 d.3. Knygų herojai atgimsta – Kalėdinis karnavalas Gruodžio 21 d. 4. Kaziuko mugė – karjeros diena Kovo 1 d.5. Žemės diena Kovo 20 d.6. Susipažinkime su Prancūzijos kultūra – diena skirta Kovo 29 d.

3

frankofonijos šventei paminėti7. Savanorystės diena Balandžio 19 d. 8. Kultūrų – muziejų diena Gegužės 9 d. 9. Bendruomenės ir šeimos diena Gegužės 29 d. 10. Sveikatinimo ir sporto diena Birželio 3 d. 11. Karjeros diena Birželio 7 d.12. Socialinių projektų diena Birželio 13 d.13. Kino diena Birželio 18 d.14. Muziejų diena Birželio 19 d.15. Edukacinių išvykų diena Birželio 20d.

8. Progimnazija dirba penkias dienas per savaitę.9. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka. Pamokos trukmė – 45 min.10. Per dieną organizuojamos ne daugiau nei 7 pamokos.11. Pamokų laikas:

1 pamoka 8.00 – 8.452 pamoka 8.55 – 9.403 pamoka 9.50 – 10.354 pamoka 10.55 – 11.405 pamoka 12.00 – 12.456 pamoka 12.55 – 13.407 pamoka 13.50 – 14.35

12. Pamokos vyksta pagal pamokų tvarkaraštį, kuris skelbiamas elektroniniame dienyne, progimnazijos skelbimų lentoje bei interneto svetainėje ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d. Rugsėjo mėnesį tvarkaraštis gali būti keičiamas bei tikslinamas. Per mokslo metus dėl mokytojo ligos ar kitų aplinkybių galimi pamokų tvarkaraščio pakeitimai, kurie yra skelbiami elektroniniame dienyne, progimnazijos skelbimų lentoje. Progimnazijos administracijos ir mokytojų tarybos sprendimu (dėl renginių, nenumatytų atvejų ir pan.) pamokos gali būti trumpinamos.

13. Progimnazijos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Progimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

14. Jei oro temperatūra – 20 laipsnių šalčio ar žemesnė, į progimnaziją gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25 laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – ir kitų klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į progimnaziją mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į progimnaziją, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama progimnazijos internetinėje svetainėje ir elektoriniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNIS

4

MOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

15. Progimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal progimnazijos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pagrindinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.

16. Progimnazijoje vykdomoms ugdymo programoms įgyvendinti rengiamas mokyklos ugdymo planas. Progimnazijos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis progimnazijos susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas. Progimnazijos ugdymo plane, atsižvelgiant į progimnazijos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai Pagrindinio ugdymo (I dalies) programai įgyvendinti.

17. Ugdymo turinio formavimui ir plano rengimui 2017 m. birželio 13 d. progimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-108 sudaryta darbo grupė, kuri vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais, į jo rengimą įtraukė mokytojus, mokinius, tėvus (globėjus, rūpintojus) ir atstovauja progimnazijos bendruomenės narių grupėms.

18. Darbo grupė, rengdama ugdymo planą, rėmėsi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis. Ugdymo plano rengimo ir stebėsenos grupė kas pusmetį (vasario mėn. ir birželio mėn.) peržiūri ugdymo planą ir esant reikalui jį koreguoja. Plano pakeitimai kiekvieną kartą derinami su progimnazijos taryba ir tvirtinami direktoriaus įsakymu.

19. Pagrindinio ugdymo (I dalies) dalyko turinys ugdymo plane pateikiamas dvejiems mokslo metams (Priedai Nr. 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“). Pagal plane nurodytą proceso trukmę, dalyko programai skirtų valandų skaičių, bendrąsias programas ir mokinių pasiekimus mokytojai rengia dalykų ilgalaikius planus ir neformaliojo švietimo programas bendradarbiaudami tarpusavyje pagal metodinės tarybos sudarytą ir direktoriaus įsakymu patvirtintą formą.

20. Atsiradus ugdymo plane nenumatytiems atvejams, darbo grupė ugdymo proceso metu gali koreguoti progimnazijos ugdymo planą arba mokinio individualų ugdymo planą, atsižvelgdama į mokymo lėšas ir išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti.

21. Ugdymo planą tvirtina progimnazijos vadovas iki rugpjūčio 31 d., suderinęs su progimnazijos taryba ir savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąja institucija.

5

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

22. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas vadovaudamiesi Patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-187 . Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia mokyklos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos vaiko gerovės darbo organizavimo tvarkos aprašu, Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus 2017 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. V-38. Klasių auklėtojai, bendradarbiaudami su socialiniu pedagogu ir mokinių tėvais, organizuoja mokinių lankomumo prevenciją ir kontrolę (Priedas Nr. 2 „Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokinių lankomumo kontrolės ir prevencijos tvarka“). Mokinių skatinimo priemonės yra numatytos mokinių elgesio taisyklėse (Priedas Nr. 3 „Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokinių elgesio taisyklės“). Progimnazijoje susitarta dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams bei sukurta drausminimo sistema (Priedas Nr. 4 „Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams tvarka“). Progimnazijos mokiniai privalo dėvėti uniformas. Uniformų dėvėjimo reglamentas pateiktas priede (Priedas Nr. 5 „Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokyklinių uniformų dėvėjimo reglamentas“).

23. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, organizuoja kryptingas sveikos gyvensenos stiprinimo ir prevencines veiklas. Progimnazijos 5-7 klasėse įgyvendinama prevencinė programa „LIONS QUEST“, kuri ugdo socialines ir emocines kompetencijas, apima patyčių, smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat joje dalyvauti, įgyvendindama Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

24. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną, tarp pamokų, organizuoti 20 min. fiziškai aktyvią pertrauką, vadovaujantis Vilniaus Jono Basanavičiaus 2017 m. sausio 9 d. direktoriaus įsakymu V-2 „Dėl judrumo užsiėmimų ilgųjų pertraukų metu“ patvirtinta tvarka.

25. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

26. Į Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa). Sveikatos programą Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija įgyvendina integruojant į dalykų programas, skiriant atskirą pamoką ir organizuojant neformaliojo švietimo veiklas. Į Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa (Priedas Nr. 6 „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai integravimo dalykuose programa“). Siekiant įgyvendinti sveikatos programą, progimnazijoje organizuojami kryptingi sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo

6

renginiai („Sveika mityba“, „Košės diena“, „Ką daryti, kad būtum sveikas?”, „Higiena ir jos svarba sveikatai“ „Visa tiesa apie narkotikus“, „Žmogaus imunitetas ir jo stiprinimas“, „Sveika gyvensena“, „Draugiška klasė“, „Paguodos skrynelė“, „Savaitė be patyčių“, „Tylos akcija“, „Pirmoji pagalba“, „Tarp mūsų – mažųjų moterų“, „Vaisių ir daržovių šventė“, „Saugi vasarėlė‘ ir kt. ), kurie apima paskaitų-diskusijų, konkursų bei kitokių veiklų ciklą mokiniams. Šie renginiai vykdomi pamokų ir pertraukų metu. Vyksta psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos, sveikos mitybos, užkrečiamų ligų profilaktikos, lytinio ugdymo ir kitos paskaitos. Kviečiami lektoriai iš Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro. Paskaitos integruojamos į klasių valandėles, etikos, biologijos, gamtos bei kitas pamokas. Mokinių sveikatos ugdymas vykdomas pagal metinį sveikatos priežiūros veiklos planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. VĮ – 3/1, kuris 2017 m. vasario 17 d. yra suderintas su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru ir Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą.

KETVIRTASIS SKIRSNISPAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

27. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

27.1. dalis formaliojo ir neformaliojo švietimo veiklų organizuojama Vilniaus miesto ir Lietuvos muziejuose, bibliotekoje, skaitykloje, progimnazijos sukurtose erdvėse (koridoriuose, II a. fojė, sporto aikštelėse), išvykose, EMILE projekto klasėje, Vilniaus universitete, J. Vienožinskio dailės mokykloje, Vilniaus dailės kolegijoje, parkuose (Bernardinų sode, Vingio parke), planetariume ir kt. Skatinant mokinius domėtis Vilniaus miesto istorija ir gamta, mokiniams parengtas ekskursijų maršrutų aprašas (Priedas Nr. 7 „Pažintinės, kultūrinės veiklos aprašas ir 7a „Rekomenduojamų edukacinių išvykų aprašas“). Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi galimybę gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas.

27.2. organizuojami renginiai, akcijos, skatinančios pilietinį įsitraukimą, ugdančios gebėjimą priimti sprendimus ir motyvaciją dalyvauti mokyklos ir vietos bendruomenės veiklose: „Pabūkime kartu“, Konstitucijos egzaminas, J. Basanavičiaus gimimo metinėms skirti renginiai, Gerumo savaitė, „Atmintis gyva“ – sausio 13 d. skirtas renginys, Vasario 16 d. ir Kovo 11 d. skirti renginiai, mokyklos „Darom“ akcija, mokyklos Bendruomenės diena. Mokiniai teorines pilietiškumo žinias įprasmina praktinėje ar projektinėje veikloje „Metų ratu“, „Švarinkime Lietuvą“, „Gruodis gerumo mėnuo“, „Maironio giraitė“, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis, interesų grupėmis, valdžios ir savivaldos institucijomis;

27.3. mokiniai turi galimybę ugdytis medijų ir informacinį raštingumą naujoje IKT klasėje, robotikos ir Code Academy užsiėmimuose, Fab Lab laboratorijoje, 5 klasių mokiniai naudodami mikrokompiuterius, o per gamtos mokslų dalykų pamokas – mokslines spintas;

27.4. organizuojamos socialinės (karitatyvinės) veiklos, kurios padeda mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. Šios veiklos sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyjant realios globos patirties atliekant savanorystės veiklas per socialinės – pilietinės veiklos dienas, lankant Tremtinių namus ir Žolyno vaikų socialinės globos namus.

28. Mokiniui, kuris mokosi:28.1. Progimnazijoje vykdoma pažintinė, kultūrinė veikla (toliau – pažintinė kultūrinė veikla)

yra privaloma, sudėtinė ugdymo proceso veiklos dalis. Ši veikla siejama su progimnazijos ugdymo tikslais, mokinių mokymosi poreikiais. Pažintinei ir kultūrinei veiklai per 2017-2018 mokslo metus skiriama 10 mokymosi dienų, o per 2018-2019 mokslo metus skiriama 15 mokymosi dienų. Ši veikla organizuojama nuosekliai per visus mokslo metus, įvairiose mokymosi aplinkose,

7

muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose ugdymo plane nustatytu laiku. (Ugdymo plano 7 punktas ir Priedas Nr. 7 „Pažintinės, kultūrinės veiklos aprašas ir 7a „Rekomenduojamų edukacinių išvykų aprašas“).

28.2. Socialinė-pilietinė veikla, mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Per mokslo metus socialinei-pilietinei veiklai progimnazijoje skiriama 10 valandų (pamokų). Socialinė- pilietinė veikla yra fiksuojama elektroniniame dienyne. Socialinė-pilietinė veikla įgyvendinama atsižvelgiant į pilietiškumo ugdymą, progimnazijos bendruomenės tradicijas, vykdomus projektus ir pan. Organizuojant socialinę-pilietinę veiklą, mokiniui numatyta galimybė atlikti ją savarankiškai arba grupelėmis, bendradarbiaujant su asociacijomis, savivaldos institucijomis ir kt. Tokia veikla, mokiniui pristačius institucijos pažymą, fiksuojama elektroniniame dienyne. (Priedas Nr. 8 „Mokinių socialinės – pilietinės veiklos organizavimo principai ir būdai“).

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

29. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena.

30. Progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui:30.1. organizuoja ir vykdo mokinių mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų

stebėseną ir kontrolę; 30.2. tikrindamas kontrolinių darbų grafiką elektroniniame dienyne, užtikrina, kad mokiniams

per dieną nebūtų skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas ir kad mokiniai apie jį būtų informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę. Kontroliniai darbai negali būti rašomi po ligos, atostogų, nerekomenduojami po šventinių dienų;

30.3. organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

31. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio (I dalies) ugdymo programą, negali būti daugiau kaip 7 pamokos per dieną.

32. Progimnazija užtikrina, kad namų darbai:32.1. atitiktų mokinio galias;32.2. būtų naudingi grįžtamajai informacijai apie mokinio mokymąsi gauti, tolesniam

mokymuisi;32.3. nebūtų užduodami atostogoms;32.4. nebūtų skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.33. Progimnazijoje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo (I dalies)

programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių ekonominių kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti mokykloje organizuojant konsultacijas iš pamokų, skirtų 5-8 klasių mokiniams tenkinti.

34. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo (I dalies) programą, rekomenduojamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę neviršija 10 procentų už minimalų mokiniui skiriamų pamokų skaičių, nurodytą prieduose Nr. 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“.

35. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

36. Nuo kūno kultūros, dailės ir muzikos mokiniai gali būti atleidžiami 2015 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-130 patvirtinta „Mokinių atleidimo nuo menų, kūno kultūros ar kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) atsiskaitymo ir lankymo tvarka“ ir 2016 m. vasario 10 d. Nr. V-54 Dėl Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. V-148 „Mokinių atleidimo nuo

8

menų, kūno kultūros ar kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) atsiskaitymo ir lankymo tvarka“ tvirtinimo pakeitimo tik išimties tvarka (Priedas Nr.9 „Mokinių atleidimo nuo menų, kūno kultūros ar kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) atsiskaitymo ir lankymo tvarka“).

ŠEŠTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

37. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra progimnazijos ugdymo turinio dalis ir dera su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą, vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą bei progimnazijoje priimta mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarka (Priedas Nr. 10 „Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas“).

SEPTINTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

38. Progimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

39. Progimnazijos direktoriaus pavaduotojas yra atsakingas už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą.

40. Progimnazija, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:40.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi;40.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;40.3. ugdo atkaklumą mokantis;40.4. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje;40.5. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją

mokiniams, ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems;

40.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis;

40.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

40.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams, berniukams ir mergaitėms. Mokytojai turi turėti galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

40.9. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą.41. Progimnazija užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų

pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.).

9

42. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas progimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama neformaliojo vaikų švietimo veikla mokykloje ar už mokyklos ribų ir kt.

43. Progimnazija mokymosi pagalbą teikia kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ypač svarbi pagalba šiais atvejais: kai mokinys dėl ligos ar kitų priežasčių praleido dalį pamokų; kai kontrolinis darbas ar kitos užduotys įvertinamos nepatenkinamai; kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus; kai mokinio pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos; kai per Nacionalinį mokinių pasiekimų patikrinimą mokinys nepasiekia patenkinamo lygmens, kai mokinys demonstruoja aukščiausio lygmens pasiekimus, kitais mokyklos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

44. Mokymosi pagalbos teikimo dažnumas ir intensyvumas priklauso nuo jos reikalingumo mokiniui ir mokančio mokytojo rekomendacijų.

45. Progimnazija derina ir veiksmingai taiko mokymosi pagalbos būdus:45.1. grįžtamąjį ryšį per pamoką; pagal jį nedelsiant turi būti koreguojamas mokinio

mokymasis, pritaikant tinkamas mokymo(si) užduotis, metodikas ir kt.;45.2. trumpalaikes ar ilgalaikes konsultacijas, kurių trukmę rekomenduoja mokantis

mokytojas ar nustato mokykla pagal mokymosi pagalbos poreikį;45.3. pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;45.4. savanoriškos pagalbos būdus (tėvų, buvusių mokytojų ir kt.), trišalių pokalbių metodiką

(mokinys – tėvai – mokytojas).46. Teikiant mokymosi pagalbą, sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio

pagalbos, grupės. Šios grupės sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba skiriama ir individualiai. Mokymosi pagalbai teikti, skiriant konsultacijas ar didesnį pamokų skaičių dalykui mokytis, panaudojamos pamokos, skirtos mokymosi pagalbai ir ugdymo poreikiams tenkinti. Šios pamokos panaudojamos ir teikiant pagalbą mokinių namų darbų užduotims atlikti. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką.

47. Švietimo pagalba mokiniui teikiama vadovaujantis Švietimo pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu (Priedas Nr. 11 „Švietimo pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas“)

AŠTUNTASIS SKIRSNISNEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

48. Progimnazijoje neformalusis vaikų švietimas įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115) ir mokyklos direktoriaus patvirtintą neformaliojo švietimo organizavimo tvarką (Priedas Nr. 12 „Neformaliojo švietimo organizavimo tvarkos aprašas“).

DEVINTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

49. Progimnazija, siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, į ugdymo turinį integruoja Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą (Priedas Nr.6 „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai integravimo dalykuose programa“), Ugdymo karjerai programą (Priedas Nr.13 „Ugdymo karjerai integravimo dalykuose programa“).

10

Etninės kultūros bendrosios programos įgyvendinimas progimnazijoje vykdomas neformaliojo švietimo užsiėmimuose: „Etnokultūros būrelis“, folkloro būrelis „Rugelis“.

50. Socialinio emocinio ugdymo programa „Lions Quest“ įgyvendinama kaip atskiras dalykas.

51. Ugdymo turinio integravimas (vedamos integruotos pamokos) progimnazijoje vykdomas pagal integruoto mokymo tvarkos aprašą (Priedas Nr. 14 „Integruoto mokymo tvarkos aprašas“).

52. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:52.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos puslapyje ar skiltyje, jei integruojamoji

Sveikatos ar Karjeros ugdymo programa integruojama į dalyko turinį. Jei integruojamas kelių dalykų turinys ir pamokoje dirba keli mokytojai, integruojamų dalykų pamokų turinį dienyne būtina įrašyti tų dalykų apskaitai skirtose elektroninio dienyno skiltyse ar puslapiuose;

52.2. socialinio emocinio ugdymo integruojamoji programa 5-7 klasėse „Lions Quest“ kaip atskiras dalykas.

53. Progimnazija dalyvauja integruoto gamtos mokslų kurso išbandymo projekte, STEAM integracijos matematikos pamokose projekte, plėtojant neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes. Integruotomis veiklomis prisidedama prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo, panaudojant naujas technologijas- Fab Lab laboratoriją, gamtamokslinę spintą, bei 5 klasėse naudojamus mini planšetinius kompiuterius.

54. Progimnazija metodinėse grupėse ir metodinėje taryboje analizuoja mokinių pasiekimus ir pažangą, mokantis pagal integruojamąją programą ir priima sprendimus dėl įgyvendinimo kokybės gerinimo ar tolesnio turinio integravimo, taip pat stebi, kaip mokiniams sekasi pasiekti bendrosiose programose numatytus dalykų rezultatus, ir priima sprendimus dėl tolesnio mokymo organizavimo būdo.

55. Integruotas muzikos, dailės dalykų ir prancūzų kalbos mokymas(is) EMILE klasėse ir integruotas geografijos dalyko ir anglų kalbos mokymas(is) CLIL klasėje – tai dalykų turinio mokymas(is) užsienio kalbomis. Tokio mokymo(si) tikslas – dalyko ir kalbinių kompetencijų ugdymas. Integruotas EMILE ir CLIL mokymas(is) įgyvendinamas:

55.1. dalyko ir užsienio kalbų mokytojams parengus ilgalaikius planus.55.2. EMILE ir CLIL programas įgyvendina dalyko mokytojas, užsienio kalbos mokytojas

arba dalyko ir užsienio kalbos mokytojai kartu, skiriant pamokų iš ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti skirtų pamokų.

56. Socialinio emocinio ugdymo integruojamoji programa „Lions Quest“, EMILE ir CLIL, vertinamos „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

DEŠIMTASIS SKIRSNISDALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

57. Progimnazija, organizuodama ugdymo procesą per dieną chemijos, fizikos, biologijos dalykams 8 klasėse skiria ne vieną, o dvi viena po kitos vykstančias pamokas, taip sudarydama sąlygas organizuoti eksperimentus gamtos mokslų pamokose, projektinius darbus ir kt.

58. Mokymas intensyvinimas, kai per dieną dalykui skiriama ne viena, o dvi viena po kitos organizuojamos pamokos šiems dalykams mokyti: lietuvių kalbos ir literatūros, I užsienio kalbos (anglų arba prancūzų), matematikos. Taip sudaromos sąlygos dalykui skirtas pamokas organizuoti ne tik pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla bei įvairiose mokymuisi skirtose aplinkose.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

59. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui pagal tai turi būti pritaikomi

11

mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir skiriama nevienodai mokymosi laiko. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

60. Diferencijavimas taikomas:60.1. mokiniui individualiai;60.2. mokinių grupei:60.2.1. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti, pritaikant įvairias mokymosi

strategijas;60.2.2. tam tikroms veikloms atlikti (projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, darbo grupės),

sudarant mišrias arba panašių polinkių, interesų mokinių grupes.61. Siekiant diferencijuoti ugdymą darbui su gabiais bei mokymosi sunkumų turinčiais

vaikais, skiriamos konsultacijos iš mokinių poreikiams skirtų pamokų.62. Mokytojai metodinėse grupėse pasibaigus pusmečiui analizuoja ir aptaria, kaip ugdymo

procese įgyvendinamas diferencijavimas, individualizavimas, kokį poveikį jis daro mokinių pasiekimams ir pažangai, priima sprendimus dėl tolesnio ugdymo diferencijavimo. Priimant sprendimus, atsižvelgiama į mokinio mokymosi motyvaciją ir ugdymo turinio pasirinkimą, individualią pažangą ir sąmoningai keliamus mokymosi tikslus.

63. Mokinių perskirstymas ar priskyrimas grupei, nepažeidžiantis jų priklausymo nuolatinės klasės bendruomenei, gali būti trumpo laikotarpio – tik tam tikroms užduotims atlikti arba tam tikro dalyko pamokoms.

DVYLIKTASIS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

64. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

65. Individualus ugdymo planas sudaromas:65.1. mokiniui, atvykusiam mokytis iš užsienio; 65.2. mokiniui, kuris mokomas namie. 66. Progimnazija mokytojų tarybos posėdyje priima sprendimą dėl individualaus plano

sudarymo būtinumo mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo (I dalies) programą ir kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypatingai galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti, ir siekti individualios pažangos).

67. Mokinio individualus ugdymo planas progimnazijoje (Priedas Nr. 15 „Mokinio individualus ugdymo planas“) periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

TRYLIKTASIS SKIRSNISMOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) BENDRADARBIAVIMAS

68. Progimnazijoje:68.1. organizuojamas mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimas, siekiant

individualios kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, sveikatos puoselėjimo, socialumo ir brandos. Du kartus per metus (lapkričio mėn. pabaigoje arba gruodžio mėn. pradžioje ir balandžio mėn. pabaigoje arba gegužės mėn. pradžioje) organizuojami tėvų vakarai, kurių metu tėvai gauna informaciją iš dalykų mokytojų apie vaikų pažangą ir pasiekimus, taip pat jie gali susitikti su mokyklos administracija, progimnazijoje dėstančiais mokytojais, švietimo pagalbos specialistais. Pastarieji konsultuoja, skaito paskaitas tėvams. Bendradarbiavimas su tėvais vykdomas remiantis

12

Tėvų (įtėvių, globėjų, rūpintojų) konsultavimo grafiku, kurį kasmet patvirtina Vilniaus Jono Basanavičiaus direktorius iki rugsėjo 15 d.

68.2. keičiamasi su tėvais abipusiai reikalinga informacija per el. dienyną, internetinę svetainę, facebook grupę, klasių susirinkimus, tėvų komiteto susitikimus, progimnazijos tarybos susirinkimus ir siekia, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti;

68.3. sudaromos tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygos dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus.

69. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos I dalį, organizuoja tėvų grupių užsiėmimus, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

69.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose; 69.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;69.3. padėti vaikams mokytis namuose;69.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti,

domėtis vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;69.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už

jos ribų. 70. Penktokų tėvams kiekvienais mokslo metais spalio mėnesį organizuojamas bendras

susirinkimas, kurio metu progimnazijos psichologas pristato 5-tų klasių mokinių daromą pažangą adaptacinio laikotarpio metu. Specialistai teikia rekomendacijas tėvams ir mokytojams dėl mokinių adaptacijos mokantis pagal pagrindinio ugdymo (I dalies) programą.

71. Siekiant užtikrinti savalaikį grįžtamosios informacijos apie mokinių mokymąsi ir jų daromą pažangą perdavimą mokinių tėvams (įtėviams, globėjams, rūpintojams), naudojamas elektroninis dienynas. Elektroninio dienyno priežiūros specialistas rugsėjo mėnesį stebi mokinių tėvų prisijungimą ir informuoja apie tai mokyklos administraciją. Esant reikalui, direktoriaus pavaduotojas ugdymui kviečia mokinio tėvus pokalbio, paaiškina prisijungimo prie dienyno svarbą bei primena tėvams jų pareigą (Pagrindinio ugdymo programos sutarties 2.4 punktas).

72. Klasių auklėtojai ne rečiau kaip kas tris mėnesius organizuoja auklėjamosios klasės tėvų susirinkimus, į kuriuos atsižvelgdami į tėvų pageidavimus, kviečia dėstančius mokytojus, specialistus, administracijos atstovus.

73. Jei atsiranda mokymosi sunkumų, mokinio tėvai kviečiami į Vaiko gerovės komisijos susirinkimą, kurio metu progimnazijos specialistai, mokytojai ir administracija susitaria su tėvais dėl mokymosi pagalbos teikimo jų vaikui.

74. Progimnazijos bendruomenei elektroninėje svetainėje teikiama informacija apie progimnazijoje vykdomą veiklą.

75. Bendruomenei suburti kiekvienais mokslo metais gegužės mėnesį organizuojama Bendruomenės šventė, kurios metu vyksta sporto renginiai ir koncertas, šventėje dalyvauja visų bendruomenės narių atstovai.

76. Rengiant ugdymo planą, dalyvauja tėvų atstovai, ugdymo planas derinamas su progimnazijos taryba, kurioje dalyvauja tėvų, mokinių ir mokytojų atstovai.

77. Mokinių išvykimas su tėvais ne mokinių atostogų metu organizuojamas pagal tvarką, pateiktą priede (Priedas Nr. 16 „Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokinių išvykų su tėvais (globėjais) ne mokinių atostogų metu tvarka“).

78. Siekiant mokinio tėvus (įtėvius, globėjus, rūpintojus) aktyviau įtraukti į vaiko ugdymo procesą, ne tik sprendžiant vaikų ugdymosi problemas, bet ir teikiant įvairią mokymosi pagalbą, supažindinant su darbo ir profesijų pasauliu, pirmą birželio savaitę viena diena skiriama karjeros ugdymui, kurios metu mokiniai vyksta į tėvų darbovietes.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNISASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

13

79. Progimnazija priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programą (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą, informuoja savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį ir numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, kurios tikslas – veiksmingai reaguoti į atvykusių mokytis asmenų poreikius ir, bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais atstovais, sudaryti mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą:

79.1. išklauso atvykusiųjų asmenų lūkesčius ir norus dėl mokymosi kartu su bendraamžiais, švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

79.2. aptaria progimnazijos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus;

79.3. atsižvelgus į 79.1 ir 79.2 punktuose nurodytus dalykus parengia atvykusio mokinio įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą:

79.3.1. numato apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę;79.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai

įsitraukti į progimnazijos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;79.3.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais);79.3.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;79.3.5. numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį laikotarpį;79.3.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau integruotis;79.3.7. kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuoja jo lietuvių kalbos

mokymąsi intensyviu būdu (sutartomis su tėvais (globėjais, rūpintojais) formomis), kartu užtikrina, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienerių metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

80. Progimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo (I dalies) programą, klases į grupes dalija arba sudaro laikinąsias grupes šiems dalykams mokyti pagal skirtas mokymo lėšas:

80.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę tikybą ir etiką. Laikinoji grupė sudaroma iš paralelinių klasių (pvz. 8a ir 8b), kurioje mokinių skaičius negali viršyti leidžiamo maksimalaus mokinių skaičiaus klasėje;

80.2. informacinėms technologijoms ir technologijoms;80.3. užsienio kalboms (1-ajai ir 2-ajai), jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys;80.4. švietimo pagalbai teikti (pavyzdžiui, konsultacijoms ir pan.), dalykams mokyti, gamtos

mokslų dalykų eksperimentiniams darbams atlikti, panaudojant mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir pasiekimams gerinti skirtas pamokas, bet tik tuo atveju, jeigu mokyklai pakanka mokymo lėšų.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

81. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

14

82. Jeigu mokinys dėl ligos negali lankyti pamokų, jo tėvai turi progimnazijos direktoriui pateikti prašymą dėl mokymo namuose ir gydytojų komisijos pažymą bei rekomendacijas.

83. Atsižvelgdamas į gydytojų rekomendacijas bei suderinęs su mokinio tėvais, pavaduotojas ugdymui per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo parengia mokinio individualų ugdymo planą, kuris tvirtinamas direktoriaus įsakymu. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam 5–6 klasių mokiniui skiriama 12 savaitinių pamokų, 7–8 klasių – 13 pamokų. Siūlomo individualaus ugdymo plano pavyzdys pateiktas priede (Priedas Nr. 17 „5-8 klasių mokinių, mokomų namie, pamokų paskirstymas individualiam ugdymo planui sudaryti“). Direktoriaus įsakymu paskiriami dėstantys mokytojai, kurie įgyvendina individualų mokinio ugdymo planą.

84. Atsižvelgus į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, mokinys dalį pamokų gali lankyti mokykloje. Mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu (pavienio mokymosi forma) mokinys gali, jei yra gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijos. Mokiniui, besimokančiam namie nuotoliniu būdu, skiriama iki 15 procentų 1a ir 1 b prieduose numatytų pamokų skaičiaus (Priedai 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“).

85. Tėvų prašymu mokinys gali būti atleistas nuo kai kurių dalykų (menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros), tai pažymima mokinio individualiame plane. Elektroniniame dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“.

86. Mokinio, mokomo namuose, pamokų apskaita vykdoma elektroniniame dienyne, kurį pildo dėstantys mokytojai.

II SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

87. Progimnazija, vykdydama pagrindinio ugdymo programos I dalį, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą.

88. Progimnazija 5 klasių mokiniams nustato ir skiria adaptacinį laikotarpį (Priedas Nr. 18 „5-ų klasių mokinių adaptacinio laikotarpio organizavimo tvarka“.

89. Progimnazija dalį ugdymo proceso organizuoja ne pamokų forma. Netradicinio ugdymo dienos organizuojamos vadovaujantis 7 punktu.

90. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojomos matematikos, lietuvių kalbos, gamtos, socialinių mokslų ir kitų dalykų pasiekimams gerinti vadovaujantis 1a ir 1b priedu.

ANTRASIS SKIRSNISMOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

91. Progimnazija, įgyvendinanti pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, užtikrina kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimų ugdymą per visų dalykų pamokas:

91.1. įtraukia šių gebėjimų ugdymą į mokyklos ugdymo turinį;91.2. mokytojai per dalykų pamokas organizuoja veiklas taip, kad būtų tobulinami mokinių

kalbėjimo, skaitymo, rašymo ir skaičiavimo gebėjimai, pavyzdžiui: dalyko užduotims naudoti tekstus, uždarojo tipo testus papildyti atvirojo tipo klausimais, į kuriuos atsakant reikia argumentuoti, dalykinio rašymo užduotimis ir pan.;

91.3. rūpinasi, kad mokiniams, kuriems reikalinga pagalba skaitant, rašant, kalbant, skaičiuojant, ji būtų teikiama, ir stebi jų daromą pažangą bei aptaria ir priima sprendimus mokytojų susirinkimuose pagal klasių koncentrus ir metodinėse grupėse;

15

91.4. sudaro sąlygas, kad mokiniai per visų dalykų pamokas tobulintų ir aukštesnius skaitymo, rašymo, kalbėjimo ir skaičiavimo gebėjimus.

92. Pagrindinio ugdymo (I dalies) programa sudaryta iš ugdymo sričių. 93. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir

tikyba), kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (gamta ir žmogus, biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla,), meninis ugdymas (dailė, muzika), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ir lytiškumo ugdymas bei rengimas šeimai, Lion Quest, karjeros ugdymas, etninės kultūros ir kt.). 

94. Ugdymo sričių įgyvendinimas. 94.1 Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką arba tikybą) mokiniui iki 14 metų

parenka tėvai (globėjai, rūpintojai). Dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kas dveji mokslo metai pagal tėvų (globėjų) parašytą prašymą. Grupių sudarymas dorinio ugdymo pamokoms aprašytas 98.1 punkte.

94.2. Lietuvių kalba. Darbui su gabiais ir sunkumų turinčiais vaikais (sunkumams įveikti, namų darbams atlikti) iš mokinių poreikiams skirtų valandų skiriamos konsultacijos, o atsižvelgus į nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus ir viena savaitinė pamoka 7-ose klasėse. (Priedai 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“).

94.3. Užsienio kalbos. 94.3.1. Pirmosios užsienio kalbos mokoma nuo 2 klasės (prancūzų, anglų). Antrosios užsienio

kalbos mokoma nuo 6 klasės (anglų, prancūzų, rusų). Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka užsienio kalbą pateikdami mokyklos direktoriui prašymą. Užsienio kalbos, nepasibaigus programai, keisti negalima.

94.3.2. Pagilintam kalbos mokymuisi pirmajai užsienio kalbai skiriama papildoma valanda 5-ose klasėse iš mokinių poreikiams skirtų valandų. Intensyvesniam užsienio kalbos mokymui mokiniams siūloma pasirinkti dalyko (muzika, dailė, geografija) ir užsienio kalbos integruoto mokymo modulius (prancūzų EMILE ir anglų CLIL). (Priedai Nr. 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“). Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas.

94.3.3. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus lankant konsultacijas arba esant mokymo lėšų, skiriant pamoką. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, ir progimnazija nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu progimnazija įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Progimnazija sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

94.3.4. Siekiant užtikrinti progimnazijos įgyvendinto Erasmus projekto „CLIL“ tęstinumą, vienoje 7-oje klasėje organizuojama integruota geografijos ir anglų kalbos pamoka.

94.4. Matematika. Darbui su gabiais ir sunkumų turinčiais vaikais (sunkumams įveikti ir namų darbams atlikti) iš mokinių poreikiams skirtų valandų skiriamos konsultacijos, o atsižvelgus į nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatus ir viena savaitinė pamoka 6-ose klasėse. (Priedai 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“). Rekomenduojame mokytojams daugiau dėmesio skirti sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro kasmet

16

rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius. Būtina nuolat stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais, kurie leidžia objektyviai įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus ir sudaryti galimybes stebėti individualią pažangą ir teikti reikalingą mokymosi pagalbą, numatyti pagalbą mokiniams (užduotis ir metodus spragoms įveikti), kurių mokymosi pasiekimai žemi. Paprastai šių mokinių žemi ir skaitymo gebėjimai, todėl reikia skirti pakankamai laiko uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais. Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikti įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Rekomenduojama mokiniams lankyti matematikos būrelius, dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

94.5. Informacinės technologijos. Informacinių technologijų programa pradedama įgyvendinti 5 klasėje. 8-oje klasėje informacinių technologijų dalykas integruojamas į kitus dalykus (Priedas Nr. 14 „Integruoto mokymo tvarkos aprašas“). Progimnazijoje veikia informacinių technologijų neformaliojo švietimo užsiėmimai.

94.6. Gamtamokslinis ugdymas. 94.6.1.Siekiant ugdyti mokinių gamtamokslinį raštingumą, progimnazijoje didelis dėmesys

skiriamas šioms veikloms ir programoms:- gamtos mokslų pamokų metu didinamas mokinių atliekamų praktinių – tiriamųjų darbų ir

eksperimentų skaičius; - organizuojamos tiriamosios – pažintinės pamokos gamtoje (Bernardinų sode mokiniai

prižiūri augalų lysvę „Vabzdžių sodas“, tiria lysvėje augančius medingus augalus bei gyvenančius vabzdžius, pamokos vedamos ir kitose gamtinėse aplinkose);

- vykdoma ekologijos programa (mokiniai rūšiuoja šiukšles);- bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetu bei Lietuvos

ornitologų draugija, kurios atstovai dalyvauja tradicija tapusiame renginyje – lesyklų atidaryme mokyklos kieme;

- vykdomas tradicinis projektas „Žalioji savaitė – mokymasis gamtoje“;- tikslingai įsigyjamos mokymo priemonės ir kaupiama metodinė literatūra, vyksta mokytojų

gerosios patirties sklaida (eksperimentai);- planuojama įrengti žaliąją edukacinę erdvę mokyklos vidiniame kiemelyje.94.6.2. Progimnazija užtikrina, kad:94.6.2.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Siekiant sudaryti

didesnes galimybes tyrėjų kompetencijas ugdyti fizikos, biologijos ir chemijos pamokose 8-ose klasėse skiriamos papildomos pamokos iš mokinių ugdymo poreikiams tenkinti skirtų pamokų;

94.6.2.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

94.6.2.3 atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, mokinių ugdymo procesas būtų labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese būtų taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

94.6.2.4. dalyvaujant integruoto gamtos mokslų kurso išbandymo projekte būtų įgyvendintas gamtos mokslų turinys, atliekami gamtamoksliniai tyrimai: stebėjimas, analizavimas, eksperimentavimas, modeliavimas, įvairios praktinės veiklos Fab Lab laboratorijoje bei ugdymo procese naudojamos gamtamokslinės spintos priemonės. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami problemų sprendimo ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos (mini kompiuteriai, mini laboratorijos ir kt.).

94.6.2.5. mokymosi aplinka gamtamoksliniam ugdymui pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Organizuojant dvi gamtos mokslų pamokas viena po kitos, sudaromos galimybės atlikti ilgiau trunkančius eksperimentinius darbus ar projektus.

17

94.6.2.6. Atliekant gamtamokslinius tyrimus naudojamasi ne tik turimomis, bet ir kilnojamosiomis ir virtualiosiomis laboratorijomis, šiuolaikiškomis edukacinėmis erdvėmis, mokymosi ištekliais už mokyklos ribų (mokslo parkų, universitetų, verslo įmonių laboratorijomis, nacionaliniais parkais ir kt.), bet turimomis mokyklinėmis priemonėmis, taip pat lengvai buityje ir gamtoje randamomis ir (ar) pasigaminamomis priemonėmis.

94.6.2.7. mokiniai įsitrauktų į neformaliojo švietimo būrelių veiklas (pvz. aplinkosaugos, robotikos, 3D spausdinimo ir kt.), dalyvautų įvairiuose gamtamokslinio raštingumo konkursuose, organizuotų veiklą po pamokų, įtraukiančią mokinius į tyrinėjimus.

94.7. Technologijos. 94.7.1. 5-8 klasių mokiniai kiekvienoje klasėje mokomi proporcingai paskirstant laiką tarp

mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programų. 94.7.2. Siekiant stiprinti elektronikos ir inovatyvių technologijų ugdymą 5-8 klasėse

progimnazija sudaro galimybes atlikti praktines veiklas pasirinkta tema, kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais įgyvendinant „Ateities inžinerijos“ programą.

94.8. Socialinis ugdymas.94.8.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis. Siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (Vingio parke, Bernardinų sode, muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis. Progimnazijos formuojamas socialinių dalykų ugdymo turinys leidžia integruotai mokyti istorijos ir pilietiškumo, kai dalis pasiekimų įgyjama per dalyko pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą (pilietiškumo akcijas ir pan.). Dalyvavimas akcijose fiksuojamas kaip socialinė – pilietinė veikla. Rekomenduojame į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

94.8.2. 5-8 klasėse dalis socialinio ugdymo pamokų įgyvendinamos netradicinio ugdymo forma kitose ugdymo aplinkose – muziejuose, pagal ugdymo plano 7 punktą.

94.8.3. Siekiant užtikrinti progimnazijos įgyvendinto Erasmus projekto „CLIL“ tęstinumą, vienoje 7-oje klasėje organizuojama integruota geografijos ir anglų kalbos pamoka.

94.10. Kūno kultūra. 94.10.1. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, o 5-oje klasėje kūno kultūrai skiriamos

3 savaitinės pamokos, dar sudaromos sąlygos visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias neformaliojo švietimo veiklas. Progimnazija, sudarydama mokiniams galimybes kiekvieną dieną per pertraukas fiziškai aktyviai judėti, pritaiko inovatyvias technologijas (Playstation) ir šokių integraciją.

94.10.2. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniai dalyvauja pamokose su pagrindine grupe, bet mokytojas parenka pratimus ir krūvį, atsižvelgdamas į ligos pobūdį, gydytojo rekomendacijas ir į mokinio savijautą. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas. Mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl ligos, mokytojas siūlo kitą veiklą (pvz.: stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, literatūrą apie sveiką gyvenseną, socialinę ir pan.). Už minėtų veiklų planavimą atsako dalyko mokytojas.

94.11. Menai. Meninio ugdymo srities dalykus sudaro privalomieji dalykai: dailė ir muzika. Taip pat menų mokymas organizuojamas neformaliojo švietimo užsiėmimuose. Stiprindama

18

mokinių meninį ugdymą, progimnazija glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, J. Vienuožinskio dailės mokykla, chorinio dainavimo mokykla „Liepaitės“. Visus mokslo metus mokinių muzikinio ugdymo procese dalyvauja bendrosios muzikos didaktikos programos studentai, kurių veiklą koordinuoja muzikos mokytojas. Vykdant šį bendradarbiavimą, mokiniai įtraukiami į kūrybines, projektines veiklas, telkiama bendruomenė – organizuojamos bendruomenės šventės, klasių pasirodymai mokyklos renginiuose.

95. Dalykų programoms įgyvendinti skiriamas pamokų skaičius per metus pateiktas prieduose (Priedai 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“).

III SKYRIUSMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNISBENDROSIOS NUOSTATOS

96. Progimnazija, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, sudaro sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

97. Progimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, mokykla vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis švietimo programų įgyvendinimą), „Švietimo pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašu“ (Priedas Nr.11) ir atsižvelgia į:

97.1. formaliojo švietimo programą;97.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;97.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos

specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

97.4. mokyklos galimybes (specialistų komanda, mokymo(si) aplinka, mokymo ir švietimo pagalbos lėšos).

ANTRASIS SKIRSNISINDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

98. Individualus ugdymo planas rengiamas:98.1. atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar

švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą;

98.2. mokiniui, kuris mokosi savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu;98.3. mokiniui, kuris pagal pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir

progimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas tam tikru laikotarpiu reikia intensyvios švietimo pagalbos.

99. Individualų ugdymo planą rengia specialiųjų poreikių specialistų komanda, bendradarbiaudami su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) bei mokytojais (Priedas Nr. 19 „Pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarka“).

19

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

100. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

101. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą dėl mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama progimnazijoje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi progimnazija (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

KETVIRTASIS SKIRSNISSPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS MOKINIAMS

TEIKIMAS

102. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

103. Progimnazija specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir mokyklos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas (Priedas Nr. 19 „Pagalbos specialiųjų poreikių mokiniams teikimo tvarka“).

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

104. Mokinio ir mokinio turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

105. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi (Priedai 1a ir 1b „5-8 klasių dalyko turinys“).

106. mokymas namie organizuojamas vadovaujantis (Priedas Nr. 17 „5-8 klasių mokinių, mokomų namie, pamokų paskirstymas individualiam ugdymo planui sudaryti“) ir 1 ar 2 pamokos gali būti skiriamos specialiosioms pamokoms ar specialiosioms pratyboms.

_______________________________________SUDERINTA:Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos tarybos2017-08-31 nutarimu protokolo Nr. 8(Pastaba: suderinta su mokyklos taryba 2017-08-31 atvyks pasirašyti mokyklos tarybos pirmininkas)

SUDERINTA:Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamentoLaikinai vykdančios vedėjo funkcijas Dianos Petkūnienės

20

2017-08-31 įsakymo Nr. A15-1948/17-(2.1.4-KS1)

21

UGDYMO PLANOPRIEDAI

22

Priedas Nr. 1a

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos5-8- klasių dalyko turinys

2017-2018 m. m.

Klasė 5 a, b, c, d 6 a, b, c, d, p 7 a, b, c, d 8a, b, c, dDalykasDorinis ugdymas (etika, tikyba) 1(36) 1(36) 1(36) 1(36)

Lietuvių kalba 5(180) 5(180) 5+1*(216) 5 (180)Pirmoji užsienio kalba (prancūzų k., anglų k.) 3+1*(144) 3(108) 3(108) 3(108)

Antroji užsienio kalba (prancūzų k., anglų k., rusų k.)

- 2(72) 2(72) 2(72)

Matematika 4(144) 4+1*(180) 4(144) 4(144)Gamta ir žmogus 2(72) 2(72) - -Biologija - - 2(72) 1+1*(72)Fizika - - 1(36) 2+1*(108)Chemija - - - 2+1*(108)Informacinės technologijos 1(36) 1(36) 1(36) Integruota į

kitus dalykusIstorija 2(72) 2(72) 2(72) 2(72)Geografija - 2(72) 2(72) 2(72)Dailė 1(36) 1(36) 1(36) 1(36)Muzika 1(36) 1(36) 1(36) 1(36)Technologijos 2(72) 2(72) 2(72) 1(36)Kūno kultūra 3(108) 2(72) 2(72) 2(72)Socialinė pilietinė veikla 10** 10** 10** 10**Žmogaus sauga 1(36) - 1(36) -Iš viso pamokų 27 29 31 32Minimalus krūvis pagal bendrąjį ugdymo planą

26 28 29 30

Neformalusis švietimas 8 8 8 8Pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

12 12 12 12

Lentelėje nurodytas pamokų skaičius, skirtas dalykų mokymui per savaitę, skliaustuose - pamokų skaičius per mokslo metus.

Pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti (iš viso 48 val.), yra panaudojamos tokiu būdu:

1) *1 pamoka skiriama 5 klasėse pagilintam anglų kalbos dalyko mokymui (iš viso 7 val.);

23

2) *1 pamoka skiriama 5 klasėse pagilintam prancūzų kalbos dalyko mokymui (iš viso 3 val.);

3) *1 pamoka skiriama 6 klasėse pagilintam matematikos dalyko mokymui (iš viso 5 val.);4) *1 pamoka skiriama 7 klasėse pagilintam lietuvių kalbos dalyko mokymui (iš viso 4 val.);5) *1 pamoka skiriama 8 klasėse biologijos dalyko intensyvinimui, sudarant sąlygas

organizuoti eksperimentus, projektinius darbus (iš viso 4 val.); 6) *1 pamoka skiriama 8 klasėse chemijos dalyko intensyvinimui, sudarant sąlygas

organizuoti eksperimentus, projektinius darbus (iš viso 4 val.);7) *1 pamoka skiriama 8 klasėse fizikos dalyko intensyvinimui, sudarant sąlygas

organizuoti eksperimentus, projektinius darbus (iš viso 4 val.);8) prancūzų II užsienio kalbos pamokų skiriamų ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi

pagalbai teikti 6, 7 ir 8 klasėse skirti prancūzų kalbai (iš viso 2 val.);9) integruotam dalyko ir prancūzų kalbos mokymui EMILE (iš viso 2 val.);10) integruotam dalyko ir anglų kalbos mokymui CLIL (iš viso 2 val.);11) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 5-8 klasių mokiniais skiriamos

istorijos konsultacijos (iš viso 2 val.);12) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 6-8 klasių mokiniais skiriamos

geografijos konsultacijos (iš viso 2 val.);13) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 5-8 klasių mokiniais skiriamos

lietuvių kalbos konsultacijos (iš viso 2 val.);14) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 5-8 klasių mokiniais skiriamos

matematikos konsultacijos (iš viso 2 val.);15) Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai 5-8 klasių mokiniams skiriamos

valandos (iš viso 2 val.);16) pagal mokslo metų eigoje išryškėjusius mokinių ugdymo poreikius (iš viso 1 val.);17) ** valandų (pamokų) skaičius per metus.

24

Priedas Nr. 1b

Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos5-8- klasių dalyko turinys

2018-2019 m. m.

Klasė 5 a, b, c, d 6 a, b, c, d 7 a, b, c, d, p 8a, b, c, dDalykasDorinis ugdymas (etika, tikyba) 1(37) 1(37) 1(37) 1(37)

Lietuvių kalba 5(185) 5(185) 5+1*(222) 5 (185)Pirmoji užsienio kalba (prancūzų k., anglų k.) 3+1*(148) 3(111) 3(111) 3(111)

Antroji užsienio kalba (prancūzų k., anglų k., rusų k.)

- 2(74) 2(74) 2(74)

Matematika 4(148) 4+1*(185) 4(148) 4(148)Gamta ir žmogus 2(74) 2(74) - -Biologija - - 2(74) 1+1*(74)Fizika - - 1(37) 2+1*(111)Chemija - - - 2+1*(111)Informacinės technologijos 1(37) 1(37) 1(37) Integruota į

kitus dalykusIstorija 2(74) 2(74) 2(74) 2(74)Geografija - 2(74) 2(74) 2(74)Dailė 1(37) 1(37) 1(37) 1(37)Muzika 1(37) 1(37) 1(37) 1(37)Technologijos 2(74) 2(74) 2(74) 1(37)Kūno kultūra 3(111) 2(74) 2(74) 2(74)Socialinė pilietinė veikla 10** 10** 10** 10**

Žmogaus sauga 1(37) - 1(37) -Iš viso pamokų 27 29 31 32Minimalus krūvis pagal bendrąjį ugdymo planą

26 28 29 30

Neformalusis švietimas 8 8 8 8Pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti

12 12 12 12

Lentelėje nurodytas pamokų skaičius, skirtas dalykų mokymui per savaitę, skliaustuose - pamokų skaičius per mokslo metus.

Pamokos, skirtos mokinių ugdymo poreikiams tenkinti (iš viso 48 val.) yra panaudojamos tokiu būdu:

1) * 1 pamoka skiriama 5 klasėse pagilintam anglų kalbos dalyko mokymui (iš viso 7 val.);

25

2) * 1 pamoka skiriama 5 klasėse pagilintam prancūzų kalbos dalyko mokymui (iš viso 3 val.); 3) * 1 pamoka skiriama 6 klasėse pagilintam matematikos dalyko mokymui (iš viso 5 val.); 4) * 1 pamoka skiriama 7 klasėse pagilintam lietuvių kalbos dalyko mokymui (iš viso 4

val.); 5) * 1 pamoka skiriama 8 klasėse biologijos dalyko intensyvinimui, sudarant sąlygas

organizuoti eksperimentus, projektinius darbus (iš viso 4 val.); 6) * 1 pamoka skiriama 8 klasėse chemijos dalyko intensyvinimui, sudarant sąlygas

organizuoti eksperimentus, projektinius darbus (iš viso 4 val.);7) * 1 pamoka skiriama 8 klasėse fizikos dalyko intensyvinimui, sudarant sąlygas

organizuoti eksperimentus, projektinius darbus (iš viso 4 val.); 8) prancūzų II užsienio kalbos pamokų skiriamų ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi

pagalbai teikti 6, 7 ir 8 klasėse skirti prancūzų kalbai (iš viso 2 val.);9) integruotam dalyko ir prancūzų kalbos mokymui EMILE (iš viso 2 val.); 10) integruotam dalyko ir anglų kalbos mokymui CLIL (iš viso 2 val.); 11) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 5-8 klasių mokiniais skiriamos

istorijos konsultacijos (iš viso 2 val.); 12) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 6-8 klasių mokiniais skiriamos

geografijos konsultacijos (iš viso 2 val.); 13) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 5-8 klasių mokiniais skiriamos

lietuvių kalbos konsultacijos (iš viso 2 val.); 14) darbui su gabiais ir mokymosi sunkumų turinčiais 5-8 klasių mokiniais skiriamos

matematikos konsultacijos (iš viso 2 val.); 15) Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai 5-8 klasių mokiniams skiriamos

valandos (iš viso 2 val.)16) pagal mokslo metų eigoje išryškėjusius mokinių ugdymo poreikius (iš viso 1 val.);17) ** valandų (pamokų) skaičius per metus.

26

Priedas Nr. 2

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOSMOKINIŲ LANKOMUMO KONTROLĖS IR PREVENCIJOS TVARKA

Klasės vadovas privalo žinoti visas mokinio pamokų nelankymo priežastis, todėl turi:1. paaiškinti tėvams, kad jie privalo pranešti apie mokinio neatvykimą į mokyklą;2. susitarti su mokinių tėvais, kokiu būdu ar forma (trumpoji sms žinutė, žinutė e-dienyne,

pokalbis telefonu ar kt.) jie informuos klasės vadovą apie vaiko neatvykimo priežastis bei kaip klasių vadovas informuos tėvus apie vaiko nebuvimą pamokose;

3. nuolat stebėti savo auklėtinių lankomumą;4. pastebėjus mokinio praleistas ir nepateisintas pamokas, nedelsiant informuoti mokinio

tėvus;5. įvesti tėvų (žodinius arba raštinius), gydytojų ir mokyklos vadovo pateisinimus į e-

dienyną. 6. kiekvieno mėnesio pabaigoje suformuoti savo auklėjamos klasės mėnesio lankomumo

ataskaitą ir ją persiųsti socialinei pedagogei ne vėliau kaip iki 5 kito mėnesio dienos. 7. Jeigu mėnesio lankomumo ataskaitoje yra nepateisintų pamokų, pateikti socialinei

pedagogei raštą, kuriame turi nurodyti kiekvieno mokinio nepateisintų pamokų priežastis, t.y. kas buvo padaryta, kad būtų išaiškinta, kodėl mokinys praleido pamokas bei kodėl jos liko nepateisintos.

Esant reikalui, klasės vadovas kviečiamas į direkcinį posėdį mokinių nelankymo priežastims paaiškinti.

___________________________________

27

Priedas Nr. 3

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOSMOKINIŲ ELGESIO TAISYKLĖS

Siekiant tvarkos ir drausmės, būtina, kad pagarba, atidumas ir nuoširdus bendravimas su kitais taptų įpročiu, o kiekvienas asmuo jaustų atsakomybę už save ir kitus.

1. Mokinys turi teisę:1.1. pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir gauti

tinkamą išsilavinimą;1.2. įgyti geros kokybės švietimą;1.3. mokytis savitarpio supratimu grįstoje, psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti

higienos reikalavimus atitinkantį mokymosi krūvį;1.4. nemokamai gauti informaciją apie švietimo programas, mokymosi formas;1.5. gauti psichologinę ir specialiąją pedagoginę, socialinę pedagoginę ar sveikatos priežiūros

pagalbą;1.6. gauti informaciją apie savo mokymosi pasiekimų įvertinimą;1.7. dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklos organizuojamoje veikloje;1.8. įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;1.9. burtis į vaikų ir jaunimo organizacijas, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose,

dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

2. Mokinių pareigos:2.1. Mokymasis: 2.1.1. sudarius mokymosi sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką

reglamentuojančių dokumentų reikalavimų;2.1.2. mokinys privalo stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir

kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;2.1.3. mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;2.1.4. į pamoką mokinys privalo atvykti atlikęs namų darbus, atsinešti visas tai pamokai

reikalingas priemones. Atvykęs į pamoką be atliktų namų darbų, privalo prieš pamoką paaiškinti mokytojui namų darbų neatlikimo priežastis;

2.1.5. pamokos metu mokinys privalo laiku atlikti mokytojo paskirtas užduotis ir savo elgesiu netrukdyti mokytojui ir kitiems mokiniams;

2.1.6. po pamokos mokinys privalo palikti tvarkingą savo darbo vietą.2.2. Lankomumas:2.2.1. mokinys privalo reguliariai ir punktualiai lankyti mokyklą;2.2.2. mokinys negali praleisti pamokų be pateisinamos priežasties;2.2.3. praleidęs pamokas, mokinys turi tą pačią dieną klasės auklėtojui pateikti praleistas

pamokas pateisinančius dokumentus – tėvų/globėjų prašymą pateisinti pamokas dėl mokinio ligos arba dėl labai svarbių priežasčių (ne daugiau kaip 3 d). Gydymo įstaigos išduotą pažymą (nebuvus mokykloje 3 ir daugiau dienų);

28

2.2.4. esant būtinybei išeiti iš mokyklos anksčiau ar išvykti ilgesniam laikui, mokinys privalo iš anksto pateikti klasės vadovui savo tėvų/ globėjų prašymą raštu;

2.2.5. jeigu mokinys sunegaluoja pamokų metu, jis privalo kreiptis į mokyklos sveikatos priežiūros specialistą. Po apžiūros, esant būtinybei, nutraukti mokymosi procesą, mokinys privalo pateikti klasės auklėtojui ar mokytojui sveikatos apžiūros lapelį, kurį jam išduoda mokyklos sveikatos priežiūros specialistas, ir tik tuomet jis gali būti išleidžiamas iš mokyklos.

2.3. Mokinys privalo:2.3.1. mandagiai elgtis su mokyklos bendruomenės nariais, mokyklos svečiais;2.3.2. į mokyklą ateiti švariai ir tvarkingai apsirengęs;2.3.3. tausoti mokyklos turtą: taupiai naudoti vandenį, elektros energiją ir šilumą, neniokoti

mokymo priemonių, spintelių, mokyklos inventoriaus ir patalpų;2.3.4. mandagiai elgtis valgykloje, ramiai stovėti eilėje ir nesistumdyti, valgyti prie stalo,

pavalgius nusinešti indus; 2.3.5. pertraukų metu kabinetuose, koridoriuose, laiptinėse, rūbinėje, bibliotekoje, valgykloje

ir kitose mokyklos patalpose bei mokyklos kieme laikytis saugaus elgesio taisyklių: nebėgioti, netriukšmauti, nesėdėti ant palangių, nesistumdyti, nežaisti pavojingų sveikatai žaidimų;

2.3.6. laikytis bibliotekos darbo taisyklių ( su jomis mokinys supažindinamas bibliotekoje); 2.3.7. sveikintis su mokyklos darbuotojais, svečiais;2.3.8. kūno kultūros pamokose dėvėti sportinę aprangą ir tam skirtą avalynę;2.3.9. palaikyti švarą ir tvarką mokykloje bei jos teritorijoje: nešiukšlinti, nespjaudyti,

nelipdyti kramtomosios gumos ant stalų, kėdžių ir sienų, nepiešti ant mokyklos inventoriaus ir sienų, nelaužyti medžių, krūmų, nemindžioti želdynų;

2.3.10. pastebėjęs sugadintą mokyklos turtą, apie tai informuoti budintį mokytoją ar kurį kitą mokyklos darbuotoją;

2.3.11. rūpintis savo asmeninių daiktų saugumu; 2.3.12. renginių/užsiėmimų metu, jeigu juos organizuoja mokykla, gerbti save ir kitus,

nevėluoti į juos, tausoti įstaigos inventorių, palaikyti tvarką ir švarą renginio /užsiėmimo vietoje, vykdyti renginio/užsiėmimo vadovų nurodymus;

2.3.13. dalyvauti Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, jeigu mokinys yra pakviestas;2.3.14. iki kiekvienų metų rugsėjo 15 d. turi pasitikrinti sveikatą ir medicininę pažymą

pristatyti klasės auklėtojui;2.3.15. atlikti socialinę veiklą (5 valandas/metus).2.4. Mokiniui draudžiama:2.4.1. mokyklos patalpose vilkėti viršutinius drabužius (striukes, paltus);2.4.2. mokykloje ir jos teritorijoje tyčiotis iš kitų, rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus,

narkotines medžiagas bei vartoti necenzūrinius žodžius, taip pat draudžiama ateiti į mokyklą ar jos teritoriją apsvaigus nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų;

2.4.3. vagiliauti ir žaisti azartinius žaidimus (kortomis ir kita);2.4.4. pamokoje naudotis mobiliuoju telefonu (jis turi būti visai išjungtas). Pažeidus šią

taisyklę, mokytojas turi teisę paimti telefoną ir atiduoti saugoti į seifą, esantį socialinės pedagogės kabinete. Paimtas daiktas grąžinamas tik mokinio tėvams/globėjams;

2.4.5. mokiniui, pakartotinai pažeidusiam naudojimosi mobiliuoju ryšiu mokykloje taisykles, mokykla turi teisę uždrausti į mokyklą ir jos teritoriją įsinešti mobiliojo ryšio priemones;

2.4.6. mokyklos patalpose ir teritorijoje filmuoti ar fotografuoti mokinių, mokytojų ar mokyklos darbuotojų veiklą, naudotis kita ne mokymuisi skirta technika (grotuvais, ausinukais ir pan.);

2.4.7. pamokose valgyti, gerti gėrimus, kramtyti kramtomąją gumą;2.4.8. pamokų ir kitų užsiėmimų metu be mokytojo leidimo išeiti iš kabineto, vaikščioti po

mokyklą , pertraukų metu išeiti iš mokyklos teritorijos be mokyklos administracijos leidimo;2.4.9. neštis pavojų sveikatai keliančius bei ugdymo procesui nereikalingus daiktus:

šaunamuosius ginklus, dujų balionėlius, peilius, degtukus, žiebtuvėlius, sprogmenis ir kitas pirotechnikos priemones, cigaretes, narkotines medžiagas, alkoholinius gėrimus, švirkštus ir kt.;

29

2.4.10. būti mokykloje ne pamokų ar renginių/užsiėmimų metu be mokytojo ar kito mokyklos darbuotojo leidimo;

2.4.11. mokyklos patalpose ir teritorijoje laistytis vandeniu;2.4.12. neštis sniegą ir mėtytis juo mokyklos patalpose;2.4.13. mokyklos patalpose važinėti riedlentėmis, riedučiais;2.4.14. į mokyklos patalpas vestis (ar neštis) gyvūnus (šunis, kates ir kt.);2.4.15. neštis maistą iš valgyklos, valgyti koridoriuose, klasėse. 3. Mokyklos rūbų spintelės:3.1. Kiekvienas mokinys gauna mokyklos spintelę rūbams.3.2. Mokinys privalo tausoti spintelę, palaikyti jos viduje švarą ir tvarką.3.3. Draudžiama savo nuožiūra spinteles dažyti, purkšti įvairiais lakais ir pan.3.4. Pasibaigus mokslo metams mokinys išsineša visus daiktus, palieka spintelę atrakintą,

raktą perduoda klasės auklėtojai.3.5. Baigęs mokyklą, mokinys palieka tuščią ir išvalytą spintelę, perduoda spintelės raktą

auklėtojai ir patvirtina tai savo parašu.3.6. Mokyklos administracija, klasės auklėtojas turi teisę patikrinti mokinio spintelės turinį,

ten esančius daiktus.3.7. Pametęs ar pamiršęs spintelės raktą, mokinys gali pasikabinti savo drabužius (daiktus)

atvirose kabyklose rūsyje, už kurių saugumą mokykla neatsako. 3.8. Jei moksleivis pirmadienį-penktadienį nuo 15.00 val. arba savaitgalį nori patekti į rūbų

spintelių teritoriją arba kitas mokyklos patalpas (jei moksleivis tuo metu nėra neformaliojo švietimo užsiėmime), jis privalo užsiregistruoti (pateikti asmens dokumentą) pas budintį-apsaugos darbuotoją (sargą).

4. Skatinimas:Už pavyzdingą elgesį, labai gerą ir gerą mokymąsi, labai gerą lankomumą, aktyvų dalyvavimą

olimpiadose, konkursuose, parodose, projektuose, sporto varžybose bei kituose renginiuose mokiniai skatinami:

žodine padėka; mokyklos direktoriaus įsakymu pareikšta padėka mokiniui, tėvams (globėjams); mokyklos padėkos ir garbės raštais; išvykomis, ekskursijomis; mokyklos tarybos paskatinimas.5. Drausminimas:5.1. Mokiniams, kurie nesilaiko mokinio elgesio taisyklių, mokyklos nuostatų ar Lietuvos

Respublikos įstatymų, juos pažeidinėja, remiantis LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu Nr. I-1234, gali būti taikomos šios priemonės:

pastaba žodžiu (žodinį įspėjimą gali pareikšti klasės auklėtojas, mokytojai, techninis personalas, administracija ir t.t.);

pastaba raštu (pastabą gali rašyti klasės auklėtojas, dalykų mokytojai); svarstymas Vaiko gerovės komisijos posėdyje (mokinys, kuris nuolatos pažeidinėja mokinio

elgesio taisykles kartu su tėvais/globėjais yra kviečiamas į Vaiko gerovės komisijos posėdį); svarstymas direkciniame posėdyje, kurio metu gali būti pareikšta: direktoriaus pastaba (žodžiu/ raštu, įrašant į asmens bylą); direktoriaus papeikimas (raštu, įrašant į asmens bylą); direktoriaus griežtas papeikimas (raštu, įrašant į asmens bylą); atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą. (Remiantis LR Vaiko teisių

apsaugos pagrindų įstatymu. Nr. I-1234). 5.2. Mokiniams gali būti pritaikytos kitos priemonės, vadovaujantis Vilniaus Jono

Basanavičiaus progimnazijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-53 patvirtinta „Poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams tvarka“.

5.3. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, besimokančiam pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar

30

socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine Vaikų teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje (LR Švietimo įstatymo 29 str. 10 punktas).

5.4. Mokinys Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti perkeltas į kitą mokyklą arba jam gali būti skirta kita minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė (remiantis LR Švietimo įstatymu 29 str. 11 punktu).

31

Priedas Nr. 4

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOS POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO NETINKAMAI BESIELGIANTIEMS MOKINIAMS TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tvarka dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams (toliau – tvarka) skirta Vilniaus miesto Jono Basanavičiaus progimnazijai (toliau – progimnazija).

2. Tvarka siekiama padėti progimnazijos darbuotojams veiksmingai reaguoti į kraštutinius mokinių netinkamo elgesio atvejus bei iškilusią grėsmę, siekiant užtikrinti progimnazijos bendruomenės narių ir (ar) kitų asmenų fizinį ir psichologinį saugumą.

3. Tvarka nustato galimas taikyti poveikio priemones netinkamai besielgiantiems mokiniams, taip pat pagrindines šių priemonių taikymo progimnazijoje sąlygas.

4. Tvarkoje vartojamos sąvokos: Draudžiami daiktai – bet kokie daiktai (reikmenys), gaminiai ar medžiagos, kurių apyvarta

uždrausta arba ribojama Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų saugumo, sveikatos apsaugos ir kitais visuomenės poreikiais, taip pat kiti progimnazijoje draudžiami turėti daiktai (reikmenys), gaminiai ar medžiagos, kurių sąrašas nurodomas progimnazijos darbo tvarkos taisyklėse ar kituose progimnazijos veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose.

Netinkamas mokinio elgesys – mokinio elgesys, keliantis realų pavojų jo paties ir (ar) kitų asmenų gyvybei, sveikatai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui, taip pat pasikartojantis, tyčinis, agresyvus, įžūlus, griaunantis ugdymosi procesą, pažeidžiantis kitų asmenų garbę ir orumą bei psichologinį ir fizinį saugumą mokinio elgesys.

Poveikio priemonė – progimnazijos darbuotojo veiksmai, kuriais siekiama nutraukti ar sustabdyti netinkamą mokinio elgesį bei atkurti psichologiškai ir fiziškai saugią bei savitarpio pagarba grįstą ugdymosi aplinką.

Pagrįsti fiziniai veiksmai – su fiziniu kontaktu susiję progimnazijos darbuotojo veiksmai mokinio atžvilgiu, kurių gali būti imamasi siekiant užkirsti kelią ar nutraukti mokinio elgesį, keliantį realų pavojų jo paties ir (ar) kitų asmenų gyvybei, sveikatai, psichologiniam ar fiziniam saugumui arba turtui.

Ugdymosi vietos pakeitimas – laikinas mokinio atskyrimas nuo kitų mokinių, tęsiant mokinio ugdymąsi kitoje progimnazijos patalpoje arba teikiant mokiniui reikiamą švietimo pagalbą.

5. Kitos rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 33-807) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

6. Sprendžiant mokinio elgesio problemas bei taikant poveikio priemones, turi būti vadovaujamasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (Žin., 1995, Nr. 60-1501), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymu (Žin., 2007, Nr. 80-3214; 2010, Nr. 157-7969), Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 437 (Žin., 2002, Nr. 35-1305; 2007, Nr. 107-4379), Mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-579 (Žin., 2011, Nr. 45-2121), Socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941 (Žin., 2004, 100-3729; 2011, Nr. 99-4675), Psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-1215 (Žin., 2011, Nr. 88-4220), Pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu

32

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-1396 (Žin., 2011, Nr. 97-4600), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. ISAK-1462 „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos“ (Žin., 2004, Nr. 145-5281) ir kitais teisės aktais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, vaiko žmogiškojo orumo, individualizavimo, visapusiškumo, pagarbos ir protingumo principais.

II. POVEIKIO PRIEMONĖS IR BENDROSIOS JŲ TAIKYMO SĄLYGOS

7. Progimnazijos darbuotojas, esant rekomendacijose nustatytoms sąlygoms ir siekdamas užtikrinti progimnazijos bendruomenės narių ir (ar) aplinkinių saugumą, gali taikyti šias poveikio priemones ar imtis šių veiksmų:

7.1. pakeisti mokinio ugdymosi vietą; 7.2. iškviesti progimnazijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą; 7.3. organizuoti mokinio daiktų patikrinimą; 7.4. panaudoti pagrįstus fizinius veiksmus. 8. Taikant tvarkoje numatytas poveikio priemones privalu atsižvelgti į mokinio specialiuosius

ugdymosi poreikius, jo sveikatos būklę, psichologinę savijautą ir kitas, poveikio priemonės parinkimui ir taikymui svarbias aplinkybes.

9. Tvarkoje numatytos poveikio priemonės taikomos mokiniui tik tada, kai progimnazija yra išnaudojusi visas kitas galimas priemones ir švietimo pagalbos teikimo galimybes (pavyzdžiui, vyko individualūs pokalbiai su mokiniu ir jo tėvais (globėjais, rūpintojais) arba bent vienu iš jų ir kitos priemonės) ir jos nedavė laukiamų rezultatų, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai vaiko elgesys daro žalą ar kelia realų pavojų jo paties ir (ar) kitų asmenų gyvybei, sveikatai, saugumui ar turtui. Kitais atvejais į mokinio padarytus progimnazijos tvarkos taisyklių, mokinio elgesio normų ir (ar) mokymo sutarties nuostatų pažeidimus reaguojama kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Apie mokiniui pritaikytą poveikio priemonę turi būti nedelsiant informuojamas progimnazijos vadovas ar direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už prevencinį darbą, ar socialinis pedagogas, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų, taip pat, esant būtinybei, Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius ir (ar) Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas.

11. Mokiniui pritaikytą poveikio priemonę ir progimnazijos darbuotojo veiksmus mokinio atžvilgiu privalu fiksuoti raštu tarnybiniame pranešime, kuris įteikiamas direktoriaus pavaduotojui ugdymui, atsakingam už prevencinį darbą arba socialiniam pedagogui bei registruoti progimnazijos poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams žurnale, kurį pildo progimnazijos socialinis pedagogas.

12. Progimnazijos darbuotojas, įtaręs, kad mokinys progimnazijoje ar jos teritorijoje vartoja narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas ar yra apsvaigęs nuo šių medžiagų, turi vadovautis Vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas nustatymo organizavimo aprašu ir laikytis jame nurodytų veiksmų sekos.

III. UGDYMOSI VIETOS PAKEITIMAS

13. Mokinio ugdymosi vietą gali keisti mokytojas, kai mokinio elgesys nuolat ir akivaizdžiai griauna kitų mokinių ugdymosi procesą pamokos metu.

14. Pakeitus ugdymosi vietą, mokinys atlieka mokytojo paskirtas užduotis, prižiūrimas socialinio pedagogo ar psichologo (socialinio pedagogo kabinete) arba mokiniui teikiama reikiama švietimo pagalba.

15. Mokinio ugdymosi vieta gali būti pakeičiama ne ilgesnei kaip šį sprendimą priėmusio mokytojo pamokos trukmei. Esant būtinybei, šios priemonės taikymo trukmė gali būti pratęsiama mokyklos vadovo ar direktoriaus pavaduotojo ugdymui, atsakingo už prevencinę veiklą, ar socialinio pedagogo sprendimu, tačiau ne ilgiau kaip iki tos dienos pamokų pabaigos.

33

IV. PROGIMNAZIJOS VADOVO AR JO ĮGALIOTO ASMENS IŠKVIETIMAS

16. Progimnazijos darbuotojas telefonu arba pats (tuo metu pamokoje likusius klasės mokinius prižiūri šalia dirbantis mokytojas) gali išsikviesti progimnazijos vadovą ar jo pavaduotoją ugdymui, atsakingą už prevencinį darbą, ar socialinį pedagogą, kad padėtų nutraukti netinkamą mokinio ar mokinių grupės elgesį.

17. Progimnazijos vadovas ar direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už prevencinį darbą, ar socialinis pedagogas tarpininkauja sprendžiant mokytojo ir mokinio ar mokinių grupės konfliktą, taip pat padeda mokytojui numatyti tolesnes mokinio(-ių) ugdymosi proceso organizavimo galimybes bei pagal kompetenciją inicijuoti ir (ar) spręsti švietimo pagalbos arba drausminių auklėjamojo poveikio priemonių taikymą mokiniui(-iams).

V. MOKINIO DAIKTŲ PATIKRINIMAS

18. Jeigu progimnazijos darbuotojui kyla pagrįstų įtarimų, jog mokinys gali turėti draudžiamų daiktų, progimnazijos darbuotojas nedelsdamas apie tai informuoja Progimnazijos vadovą ar direktoriaus pavaduotoją ugdymui atsakingą už prevencinį darbą, ar socialinį pedagogą.

19. Progimnazijos darbuotojas ir (ar) Progimnazijos vadovas ar direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už prevencinį darbą, ar socialinis pedagogas turi teisę prašyti mokinio parodyti jo asmeninius daiktus. Mokinio daiktai negali būti tikrinami negavus jo sutikimo ir (ar) jam nedalyvaujant.

20. Jeigu mokinys sutinka parodyti savo asmeninius daiktus, parodymo metu turi dalyvauti progimnazijoje sudaryta mokinių daiktų tikrinimo komisija, kuriai vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui, atsakingas už prevencinį darbą. Paaiškėjus, kad mokinys turi draudžiamų daiktų, apie tai nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų ir, esant būtinybei, Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas.

21. Jei mokinys nesutinka parodyti daiktų, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojami mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų ir jie kviečiami atvykti į progimnaziją. Jiems nesutikus atvykti ir (ar) neatvykus nustatytu laiku, taip pat esant būtinybei, apie įtarimus dėl draudžiamų daiktų turėjimo nedelsiant informuojama Vilniaus miesto 2-asis policijos komisariatas.

22. Kol atvyks dėl mokinio daiktų patikrinimo iškviesti asmenys, mokinys turi būti prižiūrimas progimnazijos socialinio pedagogo. Draudžiami daiktai registruojami progimnazijos poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams žurnale ir saugomi seife, esančiame socialinio pedagogo kabinete. Draudžiami daiktai atiduodami tik mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) ar Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato darbuotojams.

VI. PAGRĮSTI FIZINIAI VEIKSMAI

23. Progimnazijos darbuotojas pagrįstus fizinius veiksmus mokinio atžvilgiu gali taikyti tik tais atvejais, kai siekiama:

23.1. apsaugoti mokinį nuo savęs ar kitų asmenų (su)žalojimo; 23.2. užkirsti kelią ir (ar) nutraukti smurtinį mokinio elgesį prieš kitus mokinius, mokyklos

darbuotojus ar kitus aplinkinius asmenis; 23.3. neleisti mokiniui palikti patalpos, jeigu jo pasišalinimas kelia grėsmę jo paties ar kitų

asmenų saugumui; 23.4. nutraukti mokinių tarpusavio muštynes, jei mokinys(-iai) nereaguoja į žodinius

mokyklos darbuotojo paliepimus jas nutraukti; 23.5. nutraukti mokinio veiksmus, kuriais niokojamas turtas, ir (ar) apsaugoti turtą nuo galimo

sunaikinimo ar sugadinimo arba sustabdyti netvarką; 23.6. atskirti mokinį, griaunantį bendrą klasės tvarką ar progimnazijos renginį, kai jis nepaiso

pakartotinių reikalavimų ir raginimų laikytis elgesio taisyklių, išvedant jį iš patalpos (pavyzdžiui,

34

klasės, salės, valgyklos ar pan.). Pamokos metu iš klasės pašalintas mokinys atlieka mokytojo paskirtas užduotis kitoje progimnazijos patalpoje, prižiūrimas socialinio pedagogo arba jam teikiama reikiama švietimo pagalba. Progimnazijos renginio metu pašalintas mokinys turi būti prižiūrimas socialinio pedagogo, kol teigiamai pasikeičia mokinio elgesys (pavyzdžiui, mokinys nusiramina, pasižada tinkamai elgtis ir pan.) arba kol mokinį pasiima jo tėvai (globėjai, rūpintojai) arba bent vienas iš jų, išskyrus atvejus, kai dėl objektyvių priežasčių jie pasiimti mokinio negali arba organizuoti mokinio perdavimą tėvams (globėjams, rūpintojams) arba bent vienam iš jų nėra tikslinga.

24. Pagrįsti fiziniai veiksmai gali būti įvairūs: stovėjimas tarp mokinių gresiant potencialiam atviram jų konfliktui, stovėjimas prieš mokinį, siekiant užkirsti kelią pavojingam mokinio elgesiui (pavyzdžiui, siekiant atitverti kelią prie lango, jei mokinys grasina iššokti, ar pan.), vedimas paėmus už rankos, iki mokinio sulaikymo, fiziškai apribojant mokinio veiksmus. Mokinio sulaikymas gali būti naudojamas tik esant ekstremalioms situacijoms (pavyzdžiui, kai siekiama nutraukti mokinių muštynes, jeigu nėra kitų galimybių jų išskirti nenaudojant fizinės intervencijos; kai siekiama sustabdyti save žalojantį mokinį, jį apglėbiant ir laikant tol, kol mokinys nurims, ir pan.).

25. Fizinis kontaktas su mokiniu yra laikomas tinkamu esant tokioms situacijoms: 25.1. mokinį(-ius) laikant už rankos(-ų), sudarant ratą, žaidžiant žaidimus; 25.2. mokinį vedant už rankos; 25.3. guodžiant mokinį; 25.4. pasveikinant mokinį; 25.5. padedant neįgaliam mokiniui; 25.6. mokant mokinį groti instrumentu, šokti; 25.7. rodant mokiniui, kaip atlikti fizinius pratimus; 25.8. rodant mokiniui, kaip tinkamai laikyti rašymo, piešimo, kitas ugdymosi procese

naudojamas priemones; 25.9. teikiant pirmąją pagalbą. 26. Fiziniai veiksmai laikomi nepagrįstais, draudžiamais ir traktuojami kaip smurtas mokinio

atžvilgiu tokiais atvejais, kai jie: 26.1. naudojami kaip bausmė; 26.2. naudojami norint pademonstruoti savo viršenybę; 26.3. naudojami siekiant sukelti vaikui skausmą; 26.4. naudojama didesnė nei būtina fizinė jėga. 27. Pagrįstų fizinių veiksmų naudojimas neturi kelti grėsmės vaiko gyvybei ir sveikatai. 28. Progimnazijos darbuotojas, taikydamas pagrįstus fizinius veiksmus, visada privalo

vadovautis minimalių būtinų fizinių veiksmų panaudojimo trumpiausiam būtinam laikotarpiui principu.

29. Progimnazijos darbuotojai turi būti specialiai mokomi taikyti pagrįstus fizinius veiksmus, siekiant užtikrinti minimalų, saugų ir proporcingą šių veiksmų naudojimą.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Visus skundus dėl poveikio priemonių mokiniui taikymo privalu nuodugniai ir operatyviai išnagrinėti teisės aktų ir progimnazijos veiklą reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.

31. Apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus progimnazija informuoja kompetentingas savivaldybės institucijas.

35

Individualus pokalbis su mokiniu (2 kartai)

Mokinio elgesio aptarimas klasės valandėlės metu

Kvietimas į administracijos posėdį

Dokumentų pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą rengimas Vilniaus miesto vaiko gerovės komisijai

NUOBAUDOS

Klasės lygmuo

Vilniaus miesto 2 - ojo policijos komisariato specialistų veikla

Kvietimas į Vaiko gerovės komisiją

Elgesio aptarimas mokytojų tarybos

posėdyje

Socialinės veiklos vengimas

Tyčinis mokyklos turto gadinimas Pokalbis su klasės auklėtoju, soc. pedagogu

Pastaba žodžiu ar raštu. Pasiaiškinimo rašymas

Kreipimasis raštu į vaiko teisių tarnybą

Direktoriaus įsakymu pareikštas papeikimas

Individualus pokalbis su tėvais/globėjaisKvaišalų vartojimas ir platinimas

Tėvų/globėjų iškvietimas, drausminančios

priemonės. (2-3 sav. stebėjimas)

Mokyklos lygmuoPavojingų situacijų sudarymas (vagystė,

muštynės, saugumo technikos pažeidimai, pavojingų daiktų atsinešimas)

*Grubiai pažeidus mokyklos vidaus tvarką, mokyklos vadovas gali skirti adekvačią nuobaudą bet kuriame lygmenyje.

Mokinių drausminimo sistema

Keiksmažodžių vartojimas

Rūkymas mokyklos teritorijoje

Azartinių žaidimų žaidimas mokyklos teritorijoje

Pranešimas klasės auklėtojui raštu klasės segtuve

PAŽEIDIMAI

Nuolatinis pamokų praleidimas be pateisinamos priežasties

Grupės lygmuo

Žodinis mokytojo įspėjimas (3 kartai)

Pastaba elektroniniame dienyne (3 pastabos)

Nuolatinis vėlavimas į pamokas

Grubus elgesys su suaugusiaisiais ir vaikais

Mokyklos nuostatų ir taisyklių mokiniams nesilaikymas

36

Priedas Nr. 5

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOSMOKYKLINIŲ UNIFORMŲ DĖVĖJIMO

REGLAMENTAS

I. BENDROJI DALIS

1. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. mokyklinės uniformos privalomos visiems 1 – 8 klasių Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos mokiniams.

2. Yra privalomas ir neprivalomas mokyklinės uniformos komplektas. Neprivalomas komplektas gali būti keičiamas savarankiškai pasirinktais rūbais, kurie spalva ir forma dera su privalomuoju uniformos komplektu arba savarankiškai įsigytais analogais.

II. PROGIMNAZIJOS UNIFORMA

3. Privalomas mokyklinės uniformos komplektas:3.1. Megztinis, susagstomas sagomis, arba megztinis be susegimo V formos kaklu su

progimnazijos emblema (tamsiai mėlynas su geltonomis juostelėmis apačioje, aplink kaklą, sagutes, rankogalius). Spalvos kodas: Pantone 303 C. Nešiojamas šaltuoju metų laiku.

3.2. Polo marškinėliai trumpomis rankovėmis (geltonos spalvos). Spalvos kodas: Pantone 116 C. Nešiojami šiltuoju metų laiku.

3.3. Kaklaraištis (privalomas švenčių, oficialių renginių metu).3.4. Balti marškiniai/palaidinė. Privalomi švenčių, oficialių renginių metu.4. Neprivalomas (papildomas) mokyklinės uniformos komplektas:4.1. Mergaitėms: sijonas (languotas), mėlynas, žaliais langeliais ir geltonomis juostelėmis;

liemenė su progimnazijos emblema (tamsiai mėlyna su geltonomis juostelėmis apačioje, aplink kaklą).

4.2. Berniukams: kelnės (tamsiai mėlynos spalvos) liemenė su progimnazijos emblema (tamsiai mėlyna su geltonomis juostelėmis apačioje, aplink kaklą).

5. Rekomendacijos:5.1. Šaltuoju metų laiku po megztiniais siūloma dėvėti geltonos, baltos, tamsiai mėlynos,

pilkos spalvos savarankiškai įsigytus marškinėlius ilgomis rankovėmis arba golfus. 6. Mokiniams leidžiama dėvėti savarankiškai įsigytus uniformos, nurodytos 3.1, 3.2., 3.4.

punktuose analogus, jeigu jų spalva ir išvaizda atitinka mokyklos patvirtintą mokyklinių uniformų dėvėjimo tvarką.

7. Mokiniams leidžiama dėvėti savarankiškai įsigytus neprivalomo uniformos komplekto analogus, nurodytus 4 punkte, jeigu jų spalva nežymiai skiriasi nuo mokyklos patvirtintos.

8. Šeimos, kurios neturi galimybių įsigyti mokyklinės uniformos, likus ne mažiau kaip 45 kalendorinėms dienoms iki mokslo metų pradžios, privalo raštu informuoti progimnazijos administraciją. Administracija padės ieškoti būdų mokyklinei uniformai įsigyti.

III. MOKYKLINIŲ UNIFORMŲ DĖVĖJIMO TVARKA

9. Mokinys progimnazijoje pamokų ir pertraukų metu privalo dėvėti progimnazijos patvirtintą privalomą mokyklinės uniformos komplektą.

10. Mokyklinė uniforma dėvima kiekvieną dieną per visus mokslo metus, išskyrus paskutinį mėnesio penktadienį.

37

11. Privalomą mokyklinės uniformos komplektą (megztinis, balti marškiniai/palaidinė, kaklaraištis) būtina dėvėti per konkursus, viktorinas, oficialius renginius, šventes, atstovaujant progimnazijai kitose įstaigose.

12. Rekomenduojame mokyklinę uniformą vidinėje pusėje paženklinti savininko vardu.13. Be mokyklinės uniformos mokinys į mokyklą gali atvykti paskutinį mėnesio penktadienį

– švaros dieną, ugdymo plane numatytų netradicinių pamokų (birželio mėn.), išvykų, ekskursijų metu.

14. Nešiotas mokyklines uniformas mokslo metų pabaigoje galima parduoti progimnazijoje organizuojamame turgelyje arba dovanoti. Mokyklos administracija koordinuoja dovanojamų uniformų paskirstymą.

15. Tėvai informuoja klasės auklėtoją, jei privalomas mokyklinės uniformos komplektas ar jos dalys suplyšo, buvo kitaip sugadintos ar išaugtos ir mokinys kurį laiką negali dėvėti mokyklinės uniformos (kol įsigys naują).

IV. MOKYKLINIŲ UNIFORMŲ DĖVĖJIMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ

16. Už mokyklinių uniformų dėvėjimo reglamento laikymąsi atsakingi mokiniai, mokinių tėvai, mokytojai, klasės auklėtojas, socialinis pedagogas.

17. Mokytojas, pastebėjęs mokinį be mokyklinės uniformos, informuoja klasės auklėtoją.18. Klasės auklėtojas išsiaiškina su mokiniu ir su mokinio tėvais uniformos nedėvėjimo

priežastis, informuoja socialinį pedagogą.19. Mokyklinės uniformos nedėvėjimas be pateisinamos priežasties yra prilyginamas mokinių

elgesio taisyklių pažeidimui.

_________________________________

38

Priedas Nr. 6

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOSSVEIKATOS IR LYTIŠKUMO UGDYMO BEI RENGIMO ŠEIMAI INTEGRAVIMO

DALYKUOSE PROGRAMA

5-8 kl. skiriama 35 val.

Valandų paskirstymas pagal dalykus:

Dalykas 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. Iš visoGamta ir žmogus 3 2 5Biologija 3 3Geografija 1 1Lietuvių kalba 1 1Informacinės technologijos 1 1 1 1 4Kūno kultūra 1 1 1 1 4Tikyba/etika 1 1 1 3Technologijos 1 1 2Klasės valandėlė 3 3 3 3 12

Iš viso 9 8 10 8 35

TEMŲ PASKIRSTYMAS:5 klasėVal. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Savęs pažinimas. Kas aš esu? Koks mano temperamentas? Psichinė sveikata. Emocijų valdymas.

Tikyba/etika

1 Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai. Saugus sportas. Kūno kultūra1 Sveikos mitybos piramidė. Žmogus. Mityba. Gamta ir žmogus1 Vandens svarba sveikatai. Oras, vėjas ir vanduo. Gamta ir žmogus1 Alkoholio, rūkymo ir kitų psichotropinių medžiagų poveikis

žmogaus organizmui.Gamta ir žmogus

1 Darbo su kompiuteriu higiena. Ydingos laikysenos profilaktika. Pratimai stuburą ištiesinti. Akių ligų profilaktika. Pratimai akims.

Informacinės technologijos

1 Sveikos gyvensenos samprata. Klasės valandėlė1 Alkoholio, rūkymo ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo

prevencija.Klasės valandėlė

1 Pirmoji pagalba. Klasės valandėlė9 Iš viso valandų

6 klasėVal. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai. Saugus sportas. Kūno kultūra1 Lytinė sveikata. Augame ir bręstame. Gamta ir žmogus1 Kuo svarbus teigiamas savęs vertinimas, savo nuomonės

turėjimas.Tikyba/etika

1 Aplinkos poveikis sveikatai. Pradėkime nuo sąves. Asmens higienos ir aplinkos švaros įtaka sveikatai. Asmens higienos

Gamta ir žmogus

39

reikalavimų ypatumai. Apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.

1 Darbo su kompiuteriu higiena. Ydingos laikysenos profilaktika. Pratimai stuburą ištiesinti. Akių ligų profilaktika. Pratimai akims.

Informacinės technologijos

1 Sveikata – didžiausias turtas. Klasės valandėlė1 Alkoholio, rūkymo ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo

prevencija.Klasės valandėlė

1 Pirmoji pagalba. Klasės valandėlė8 Iš viso valandų

7 klasėVal. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai. Saugus sportas. Kūno kultūra1 Sveika mityba. Technologijos1 Biologija – mokslas apie gyvybę. Asmens higienos reikalavimų

ypatumai. Apsisaugojimo nuo užkrečiamųjų ligų būdai.Biologija

1 Sveiki maisto produktai. Virškinimo sistema. Biologija1 Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktika. Širdis – gyvoji pompa. Biologija1 Darbo su kompiuteriu higiena. Ydingos laikysenos profilaktika.

Pratimai stuburą ištiesinti. Akių ligų profilaktika. Pratimai akims.

Informacinės technologijos

1 Savęs pažinimas. Tikyba/etika1 Renkuosi sveiką gyvenimo būdą. Klasės valandėlė1 Narkotinių medžiagų vartojimo ir piktnaudžiavimo jomis

pasekmės.Klasės valandėlė

1 Pirmoji pagalba. Klasės valandėlė10 Iš viso valandų

8 klasėVal. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Fizinio aktyvumo įtaka sveikatai. Saugus sportas. Kūno kultūra1 Dvasinė darna ir psichikos sveikata. Lietuvių kalba1 Sveika mityba. Technologijos1 Sveika aplinka ir aš. Asmens ir aplinkos švara. Geografija1 Darbo su kompiuteriu higiena. Ydingos laikysenos

profilaktika. Pratimai stuburą ištiesinti. Akių ligų profilaktika. Pratimai akims.

Klasės valandėlė

1 Renkuosi sveiką gyvenimo būdą. Klasės valandėlė1 Narkotinių medžiagų vartojimo ir piktnaudžiavimo jomis

pasekmės.Klasės valandėlė

1 Pirmoji pagalba. Klasės valandėlė8 Iš viso valandų

40

Priedas Nr. 7

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOSPAŽINTINĖS, KULTŪRINĖS VEIKLOS APRAŠAS

1. Vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V – 442 ir 2017 m. birželio 16 d. Nr-614 pakeitimu, Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje mokinių pažintinei, kultūrinei veiklai 2017-2018 mokslo metais skiriama 10 dienų per mokslo metus, 2018-2019 mokslo metais skiriama 15 dienų per mokslo metus (ugdymo plano 7.1 ir 7.2 punktai)

2. Keliant mokinių mokymosi motyvaciją iš mokinio krepšelio edukacijai skirtų lėšų kiekvienais mokslo metais organizuojami edukaciniai renginiai arba išvykos.

3. Už mokinių pažintinės, kultūrinės veiklos bei edukacinių išvykų organizavimą bei atsakingi klasių auklėtojai, kurie elektroniniame dienyne skiltyje „Darbas su klase“ veda pažintinės, kultūrinės veiklos apskaitą.

4. Siekiant supažindinti mokinius su Jono Basanavičiaus asmenybe, jo kūryba ir gyvenimu kiekvienais mokslo metais visų progimnazijos 5-tų klasių mokiniams jų klasių auklėtojams rekomenduojama organizuoja į Ožkabalius – Jono Basanavičiaus gimtinę.

5. Skatinant mokinius domėtis Vilniaus miesto istorija ir gamta, kiekvienos klasės mokiniams parengtas rekomenduojamų edukacinių išvykų sąrašas (Priedas Nr. 7a) bei jų aprašymai. Rekomenduojamas edukacines išvykas organizuoja klasių auklėtojai per mokslo metus klasės valandėlių metu arba edukacinių išvykų dienomis.

6. Ekskursijų apskaitą veda klasių auklėtojai elektroniniame dienyne. 7. Edukacinių išvykų metu gautai informacijai įtvirtinti auklėtojas pateikia mokiniams

užduotis, klausimynus, vykdo edukacinės išvykos aptarimą.8. Rekomenduojamų edukacinių išvykų sąrašas:5 klasė – supažindinimas su mokyklos aplinka: mano mokyklos ir mikrorajono istorja ir

gamta; Vilniaus universiteto ansamblis.6 klasė – Vilniaus senamiestis: Signatarų namai, Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo

arkikatedra bazilika, Gedimino pilies bokštas, Vilniaus rotušė.7 klasė – ekskursija po Trijų kryžių kalną, Vilnelę, Bernardinų sodą, Užupį, Nacionalinis arba

Taikomosios dailės muziejus. 8 klasė – Verkių regioninis parkas, Pavilnių regioninis parkas.9. Rekomenduojamų edukacinių išvykų aprašų segtuvas laikomas mokytojų kambaryje.10. Klasių auklėtojai supažindina mokinius pasirinktų dienų iš rekomenduojamų ir privalomų

dienų veiklomis.11. Už veiklų organizavimą ir vykdymą yra atsakingi klasių auklėtojai ir direktoriaus

įsakyme išvardinti mokytojai.

41

Priedas Nr. 7a

REKOMENDUOJAMŲ EDUKACINIŲ IŠVYKŲ APRAŠAS

Supažindinimas su mokyklos aplinka:mano mokyklos ir mikrorajono istorija ir gamta

(5 klasė )

Kelias nuo mokyklos: eiti namo, esančio Muitinės g. 35 link, sustoti prie šalia namo esančio paminklo S.Konarskiui. Toliau eiti link namo Muitinės g. 45 – buvusios miesto muitinės. Po to eiti link pastato S.Konarskio g. 1 - šv. Hiacinto (Jackaus) koplytėlės. Tada eiti link Vilniaus J. Vienožinskio dailės mokyklos, S. Konarskio g. 37. Vėliau eiti link LRT pastato, S. Konarskio g. 49, sustoti prie Kryžių kalnelio. Kelionės atstumas apie 2,3 km.

Aprašymas:Simonas Konarskis. Mokykla įsikūrusi S. Konarskio gatvėje. Manoma, kad S.Konarskis gimė

1808 metų kovo 8 d. nusigyvenusio reformatų bajoro Jurgio Konarskio šeimoje. 1825 m. jis įstojo į Lenkijos kariuomenę. 1831 m. tapo kapitonu, sukilimo metu padėjo Lenkijos sukilėliams. Atsiradus išdavikui, caro žandarai jį suėmė netoli Vilniaus prie Rukainių 1838 m. birželio 8 d. Draugai jį vežė paslėpę karste. Prie pakelės smuklės jis išlindo iš slėptuvės ir užėjo į užeigą. Žandarai, turėdami išdaviko duotą atvaizdą, jį suėmė. Buvo įkalintas Vilniuje Bazilijonų vienuolyne. Devynis mėnesius tęsėsi tardymai, kankinimai, akistatos. Net gyvenimo pabaigoje neišdavė draugų sukilėlių.Visą kaltę prisiėmė sau ir buvo nuteistas mirti. Kalėjimo administracija leido prieš mirtį pareikšti paskutinį norą. S. Konarskis paprašė leisti parašyti laiškus motinai ir sužadėtinei. Taip pat jis paprašė smuiko ir sugrojo savo sukurtą „Atsisveikinimo mazurką“. Žandarų korpuso viršininkas vėliau paliudijo, kad prieš sušaudymą S. Konarskis neparodė nei mažiausios baimės ar gailesčio už savo veiklą. 1839 m. vasario 27 d. caro kareiviai sušaudė S. Konarskį.

Senoji miesto muitinė. Prie dabartinio Konarskio gatvės gėlių turgelio ir dabar stovi pastatas su šviesiais stulpais. Čia anksčiau buvo Vilniaus priemiestis, miesto muitinė, prie kurios tikrindavo į miestą įvažiuojančius vežimus. Ant šių stulpų iki 1840 m. buvo variniai Lietuvos herbai. Vėliau juos pakeitė rusų cariniai dvigalviai ereliai. 1800 m. šalia miesto ribą žyminčių stulpų buvo pastatyta medinė sargybinė. 1819 m. vietoje medinės sargybinės iškilo mūrinis pastatas. 1897 – 1903 m. čia buvo kariuomenės maisto sandėlis. 1929 m. čia įrengta transformatorinė, kuri yra iki šiol.

Šv. Hiacinto (Jackaus) skulptūra ir koplytėlė. Koplytėlės forma yra vėlyvojo baroko: koplytėlė originalaus trikampio plano, triaukštė, septynių metrų aukščio. Pirmasis aukštas masyvus, suskaidytas negilių nišų, kiti aukštai turi angas iš visų pusių. Nišų ir angų sąramos pusapskritės, lėkštos arba vingiuotos. Tokia triaukštė koplytėlė su skulptūra viršuje yra vienintelė Lietuvoje. Manoma, kad koplytėlę 1501 m. buvo pastatyta, kai atsikėlė dominikonai. Dominikonų iniciatyva 1762 m. buvo pastatyta nauja mūrinė koplytėlė su medine šv. Jackaus skulptūra. 1843 m. sunykusi medinė koplytėlė atstatyta koplytėlė vilniečių lėšomis. 1901 m. koplytėlė restauruota, jos viršuje pastatyta nauja šv. Jackaus skulptūra (skulptorius Boleslovas Balzukevičius). Ši skulptūra yra varinė, vienoje rankoje šventasis laiko monstranciją, kitoje – Dievo Motinos figūrėlę. šv. Jackus buvo domininkonas. Karu su kitais vienuoliais platino krikščionybę Lietuvoje. 1594 m. paskelbtas šventuoju. Jį vadino šiaurės apaštalu, nes jis kūrė domininkonų vienuolynus ne tik Lenkijoje, bet ir Kijeve, Dancige, Prūsijoje. Jo gyvenimas apipintas legendomis. Populiariausias pasakojimas, kaip jis totorių ordų antplūdžio metu stebuklingai išgelbėjęs savo bažnyčios monstranciją ir sunkią tą šv. Marijos statulą – perėjęs vandens paviršiumi per Dniepro ir Dniestro upes. Nešti virš vandens tas brangenybes jam padėję angelai.

42

J. Vienožinskio dailės mokyklos pastatas. Mūsų pirmasis mokyklos pastatas buvo įkurtas Dailės mokykloje 1951 metų rugsėjo pirmąją dieną. Tai buvo pirmoji Vilniaus mokykla, pastatyta po Pirmojo pasaulinio karo. Nuo 1951 m. iki 1968 m. tai buvo nedidelė aštuntoji Vilniaus septynmetė mokykla. Joje buvo mokoma rusų ir lietuvių kalbomis. Nuo 1968 m. mokykla pertvarkyta į 53 – iąją pradinę mokyklą. 1969 m. mokykla tampa 3-iąja lietuviška aštuonmete mokykla. Vilniaus 27 – ąja vidurine mokykla tapome 1972 m. rugpjūčio 29 d. Mokinių vis daugėjo, plėtėsi mokyklos mikrorajonas. Tuometinė Lietuvos vyriausybė pasirūpino, kad būtų pradėta statyti nauja mokykla. 1975 m. rugsėjo pirmąją iš senosios mokyklos patalpų persikėlėme į naują pastatą Konarskio g. 27. 1997 metais kovo 25 – ąją mūsų mokyklai suteikta teisė vadintis garbingu Jono Basanavičiaus vardu. Iki tol Lietuvoje šiuo vardu vadinosi Kauno, Ukmergės ir Vilkaviškio rajono Bartninkų vidurinės mokyklos. 2001 m. lapkričio 23 d., švenčiant J. Basanavičiaus gimimo 150 – ąsias metines, prie mokyklos atidengtas paminklinis akmuo, skirtas Lietuvos patriarchui.

Kryžių kalnelis. Šalia senojo mūsų mokyklos pastato daug metų buvo Lietuvos radijo ir televizijos komitetas. Prie jo neseniai atsirado vieta, liudijanti apie didvyrišką mūsų tautos kovą už Lietuvos laisvę. 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. 1991 m. sausio 13 d. mėginta įvykdyti valstybinį perversmą. Sovietų armijos desantininkai jėga užėmė Radijo ir televizijos komitetą. Pagerbiant Sausio 13 – ąją žuvusiųjų, 700 sužalotų, visų, kurie o pasipriešino sovietams, atminimą, čia, prie svarbiausio Lietuvos televizijos pastato, ir buvo supiltas šis kalnelis. Dabar jis vadinamas Kryžių kalneliu. Čia, šventojo atminimo vietoje, matomas didelis juodo medžio kryžius ir keturiolika nedidelių medinių kryželių Sausio 13 – osioms aukoms atminti. Taip pat pastatytas nedidelis medinis koplytstulpis su žuvusiųjų pavardėmis. Vėlinių išvakarėse, Sausio 13 – ąją, Vasario 16 – ąją, Kovo 11 – ąją Kryžių kalnelyje, dega atminimo ugnelės tiems, kurie žuvo tą baisiąją naktį. Šis kuklus memorialas primena mums apie iškovotą laisvę.

Edukacinė kelionė į J. Basanavičiaus gimtinę Ožkabaliuose(5 klasė)

Kelias nuo mokyklos: keliaujama nuomotu autobusu, kelionė organizuojama iš mokinio krepšelio lėšų.

Kontaktai: Gimtinės g. 17, Ožkabalių I k., Bartninkų seniūnija, LT–70329 Vilkaviškio r., tel./faksas (8–342) 69 365, el. paštas: j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt, svetainė internete: http://www.lnm.lt

Vilniaus universiteto ansamblis(5 klasė)

Kelias nuo mokyklos: Nueiti į stotelę Vingis, iš ten važiuoti troleibusais Nr. 6, 12 arba 14 iki Trakų stotelės. Arba eiti nuo mokyklos pėsčiomis J. Basanavičiaus g. Toliau eiti tiesiai Trakų g., Domininkonų g., sukti į kairę į Universiteto g. Atstumas nuo mokyklos – 2,2 km.

Kontaktai: Universiteto g. 5, tel. (8-5) 268 7103.Aprašymas:Istorija. Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų

mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universitete mokyti dvasininkai, teisininkai, medikai ir astronomai.

1579 m. karalius Steponas Batoras išdavė Vilniaus akademijos atidarymo privileginį raštą, o popiežius Grigalius XIII išleido bulę, patvirtinančią 1570 m. Vilniuje įsteigtą jėzuitų kolegiją universitetu. Lyg ir nutolusiame nuo pagrindinių to meto Europos kultūros centrų Vilniaus universitete pakako peno subręsti pažangiausioms mokslo idėjoms. Europoje greitai išgarsėjo Vilniaus akademijos auklėtinis ir profesorius poetas M. K. Sarbievijus, žymus oratorius, retorikos

43

meistras Žygimantas Liauksminas, pirmosios Lietuvos istorijos autorius A.Vijūkas-Kojelavičius, lietuvių raštijos kūrėjas Konstantinas Sirvydas ir kiti. 1753 m. įkuriama Astronomijos observatorija, viena seniausių Europoje ir seniausia buvusioje Lietuvos ir Lenkijos valstybėje.

Po Lietuvos prijungimo prie Rusijos jis pavadinamas Vilniaus vyriausiąja mokykla. Tuo metu universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai Johanas Frankas ir jo sūnus Jozefas Frankas, istorikas Joachimas Lelevelis, poetai Adomas Mickevičius ir Julius Slovackis, istorikas Simonas Daukantas.

Dėl profesorių ir studentų dalyvavimo 1831 m. sukilime caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. universitetas buvo uždarytas ir neveikė iki 1919 m. Lenkijai aneksavus Vilniaus kraštą, 1919 - 1939 m. čia veikė lenkiškas Stepono Batoro universitetas, kuriame mokėsi ir būsimasis Nobelio premijos laureatas rašytojas Česlovas Milošas. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą (1944 m.) universitetas pervadintas Vilniaus Vinco Kapsuko universitetu. 1990 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę, o universitetas – savo vardą. Dabar centriniuose VU rūmuose yra įsikūrę filologijos, istorijos ir filosofijos fakultetai. Studentai, kurie domisi kitais dalykais, mokosi rūmuose Čiurlionio g. ir Saulėtekyje.

Universiteto kiemeliai. Pagrindiniame universiteto rūmų ansamblyje yra 13 kiemelių. Iš jų didžiausi ir svarbiausi yra 4: Didysis (P. Skargos), M. K. Sarbievijaus, Bibliotekos ir seniausias – Observatorijos.

Didysis kiemas. Kiemas taip pat dar vadinamas pirmojo rektoriaus Petro Skargos vardu. Kiemą sudaro skirtingų laikotarpių pastatai. Pietiniame kiemelio sparne yra akademinio teatro salė. Šv. Jonų bažnyčios fasadas ir varpinė, kuri yra aukščiausias Vilniaus senamiesčio pastatas (68 m.). Bažnyčia pradėta statyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailos 1386 m., o baigta statyti Vytauto Didžiojo 1426 m. ir po metų pašventinta. Dabar Šv. Jono bažnyčia priklauso Vilniaus universitetui. Bažnyčioje vyksta pamaldos, universiteto studentų diplomų įteikimo šventės, koncertai, kiti renginiai. Didžiojo kiemo galerijose įamžinti universiteto mecenatai, steigėjai, įžymūs mokslininkai. Spalvotose fasadų piliastrų freskose – universiteto herbas, vyskupo V. Protasevičiaus, karvedžio Chodkevičiaus, karalių Augusto II Stipriojo ir Stanislovo Augusto Poniatovskio portretai.

M. K. Sarbievijaus kiemas. Kiemelio korpusai dabar yra restauruoti ir priklauso Filologijos fakultetui. Konstantinas Sirvydas (1579-1631) – pirmas universitete išugdytas lietuvių kalbininkas ir rašytojas. Jo „Trijų kalbų žodynas“ – pirmas spausdintas lietuvių kalbos žodynas. Prie vakarinio kiemelio sparno, virš vartų, yra balto marmuro paminklinė lenta poetui M. K. Sarbievijui. Pro pietinį sparną galima pereiti į Didįjį kiemą, aukštyn kylančiais granito laiptais. Virš praėjimo yra V. Kudirkos „Varpo“ šimtmečiui skirtas paminklas.

Bibliotekos kiemas. Kiemo rytinėje dalyje iškilęs vienas seniausių VU pastatų ansamblio statinių – trijų aukštų biblioteka, įkurta 1570 metais. Ši biblioteka yra labai sena, todėl čia galima rasti labai senų ir brangių knygų, kurios dar rašytos ranka, o ne spausdintos. Pastato centre yra paminklinės bronzinės bibliotekos durys, skirtos pirmosios lietuviškos knygos 450-sioms metinėms.

Observatorijos kiemas. Tai seniausia universiteto architektūrinio ansamblio dalis. Kieme dominuoja senoji Astronomijos observatorija, kuri turi du laibus bokštelius, skirtus astronominiams stebėjimams. Mokslo žmonės čia stebėjo asteroidus, planetas ir kometas, Saulės ir Mėnulio užtemimus, matavo geografines koordinates. Obsevatorijos sienos viršuje parašyta „Šis namas yra Uranijos, eikit šalin niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka Žemė, iš čia kylama į žvaigždes“.

44

1. Didysis kiemas 2. Observatorijos kiemas3. Bibliotekos kiemas 4. M. K. Sarbievijaus kiemas5. Astronomijos observatorija 6. Šv. Jonų bažnyčia 7. Biblioteka 8. Filologijos fakultetas 9. Istorijos fakultetas 10. Knygynas "Litera"11. Orientalistikos centras12. Filosofijos fakultetas13. Teatro salėBf. bufetas, kavinė

Gedimino pilies kalnas ir Pilies bokštas (6 klasė)

Kelias nuo mokyklos: Nueiti į stotelę Vingis, iš ten važiuoti troleibusu Nr. 4 iki stotelės Karaliaus Mindaugo tiltas. Arba eiti nuo mokyklos pėsčiomis J. Basanavičiaus g. Toliau eiti tiesiai Trakų g., Dominikonų g., Universiteto g. Atstumas nuo mokyklos – 3 km.

Kontaktai: Arsenalo g. 5, tel. (8-5) 261 7453, (8-5) 262 9426, el. paštas: pilis@lnm.lt, svetainė internete: www.lnm.lt

Signatarų namai(6 klasė)

Kelias nuo mokyklos: Nueiti į stotelę Vingis, iš ten važiuoti troleibusais Nr. 6, 12 arba 14 iki Trakų stotelės. Arba eiti nuo mokyklos pėsčiomis J. Basanavičiaus g. Toliau eiti tiesiai Trakų g., Dominikonų g., šv. Jono g. Atstumas nuo mokyklos – 2,3 km.

Kontaktai: Pilies g. 26, tel. (8-5) 231 44 37, el. paštas: signataru.namai@lnm.lt, svetainė internete http://www.lnm.lt

Nacionalinio arba Taikomosios dailės muziejaus lankymas (pasirinktinai)(7 klasė)

Kelias nuo mokyklos: Nueiti į stotelę Vingis, iš ten važiuoti troleibusu Nr. 4 iki stotelės Karaliaus Mindaugo tiltas. Arba eiti nuo mokyklos pėsčiomis J. Basanavičiaus g. Toliau eiti tiesiai Trakų g., Dominikonų g., Universiteto g., T. Vrublevskio g. Atstumas nuo mokyklos – 2,9 km.

45

Kontaktai: Lietuvos nacionalinis muziejus: Arsenalo g. 1, tel. (8-5) 262 7774, 8 5 262 9426, faks. (8-5)

261 1023, el. paštas muziejus@lnm.lt, svetainė internete http://www.lnm.ltTaikomosios dailės muziejus: Arsenalo g. 3A, tel.: (8-5) 262 8080, (8-5) 212 1813. Muziejus

pritaikytas lankyti asmenims, turintiems judėjimo sutrikimų.

Ekskursija palei Vilnelę pro Trijų kryžių kalną, Šv. Onos bažnyčią, Bernardinų ansamblį ir Užupį

(7 klasė)

Kelias iš mokyklos: Nueiti į Stotelę Vingis, iš ten važiuoti troleibusais Nr. 6, 12, 14 iki stotelės Vinco Kudirkos aikštė. Einama Gedimino prospektu iki Arkikatedros. Arba eiti nuo mokyklos pėsčiomis J. Basanavičiaus g., Trakų g., Dominikonų g., Šv. Jono g., Pilies g. Toliau einama Gedimino kalno link, prieinama Vilnelės upė ir Trijų kryžių kalnas. Einant Vilnelės upės pakraščiu, pasiekiamas Bernardinų sodas, Šv. Onos bažnyčia ir Bernardinų ansamblis, po to prieinamas Užupis. Kelionės atstumas– 3,7 km.

Aprašymas:Trijų kryžių kalnas. Ankstyvuosiuose šaltiniuose Trijų kryžių kalnas buvo vadinamas

Kreivuoju arba Plikuoju. Kalnas, esantis dešinėje Vilnios pusėje prie santakos su Nerimi, yra iškilęs 162 m virš jūros lygio. Iš pietų ir pietvakarių jį juosia Vilnios ir Neries slėniai, iš pietų ir rytų pusės slėniu yra atskirti Bekešo ir Stalo kalnai, iš šiaurės rytų – dauba, vadinama Dainų slėniu. Kalno šlaitai gana statūs, viršuje yra 200 m ilgio ir 100 m pločio aikštelė, kurios šiaurės vakarų dalyje dabar stovi Trijų kryžių paminklas.

1956 m. archeologas Adolfas Tautavičius Trijų kryžių kalno šiaurės rytų pašlaitėje aptiko XIII-XIV a. sodybos pėdsakus. Tyrinėtojai R. Batūra, A. Tautavičius, N. Kitkauskas, S. Lasavickas, V. Daugutis ir kiti kėlė hipotezę, kad čia galėjo būti trečioji Vilniaus gynybinė pilis, vadinama Kreivąja. Ji buvo sudeginta per Vytauto ir Jogailos tarpusavio kovas 1390 m. ir nebeatstatyta. Archeologinių tyrimu metu 1989 m., kuriuos vykdė V. Daugutis, buvo aptikti medinių statinių likučiai, židinių vietos, puodų šukės. XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Vilniuje pilių teritorijoje buvo pastatyta karinė tvirtovė, ant Trijų kryžių kalno buvo įrengta gynybinių įrenginių sistema. Vilniaus tvirtovė galutinai panaikinta tik 1878 m.

Trijų kryžių paminklas. Plikasis kalnas buvo siejamas su vienuoliais pranciškonais kankiniais. Valdant didžiajam kunigaikščiui Algirdui, 1369 m. ant šios kalvos Vilniaus pagonys nukankino 14 vienuolių. Trys mediniai kryžiai ant Plikojo kalno buvo nuolatos atnaujinami. Manoma, kad kryžiai išstovėjo iki 1869 m., kol jie nugriuvo, nuslinkus kalno šlaitui.  

XX a. pradžioje vokiečių okupacinė valdžia, pro pirštus žiūrėjusi į religines ir tautines iniciatyvas, leido pastatyti Trijų kryžių paminklą. Vilniaus miesto gyventojai suvokė šį paminklą kaip savo tapatybės ir pasipriešinimo simbolį, todėl aukojo pinigus ir medžiagas. Antanas Vivulskis parengė Trijų kryžių projektą. Menininkas paminklo siužetą tapatino su Golgotos kalno įvaizdžiu. Trijų kryžių paminklas buvo pastatytas iš gelžbetonio per du mėnesius 1916 metais. Buvusių kryžių vietą žymėjo du topoliai. Gelžbetoniniai kryžiai įgavo monumentalią formą. Jie iškilo ant plataus lenkto postamento. Visi trys kryžiai lieti pagal tą pačią formą, tik vidurinysis šiek tiek iškeltas. Paminklui ekspresyvumo suteikia postamento ir kryžių plokštumų skaidymas. Kryžių kryžmas akcentuoja smailūs kyšuliai, kurie simbolizuoja vinis. Paminklo cokolyje yra 1950 m. gegužės 30 d. Sovietinės valdžios įsakymu vidurnaktį Trijų kryžių paminklas buvo susprogdintas ir jų dalys užkastos ant pačios kalvos. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Kultūros fondo iniciatyva 1988 m. kartu su archeologais pradėtas jų atstatymas. Kryžių atstatymo darbams vadovavo architektas Henrikas Šilgalis. Archeologai atkasė buvusių kryžių nuolaužas, išliko visų trijų kryžių kryžminės dalys, kurios dabar eksponuojamos Trijų kryžių kalno papėdėje. Naujieji kryžiai buvo statomi ant senųjų pamatų juos šiek tiek praplatinus. Paminklas buvo atstatytas pagal A. Vivulskio projektą, tik 1,2 m aukštesnis. Liejant šiuos kryžius naujai į pastarųjų vidų buvo sudėtos senųjų kryžių dalys.

46

Vilnia arba Vilnelė (baltarusiškai – Вілейка) – upė rytinėje Lietuvoje. Ištakos – netoli Vindžiūnų kaimo, 5 km į pietus nuo Šumsko. Upės ilgis – 79,6 km, baseino plotas – 624 km², iš jo Lietuvoje − 551 km². Anot „Lietuvos metraščio“, legendinis lietuvių didysis kunigaikštis Šventaragis prisakęs visus Lietuvos didžiuosius kunigaikščius deginti Šventaragio slėnyje, kur Vilnelė įteka į Nerį. Vilnia įteka į Nerį. Žymiausios vietos − Belmonto kriokliai ir Pūčkorių atodanga. Baseino teritorijoje vyrauja lygumos, ramus reljefas su velėniniais jauriniais priemolių bei jauriniais šilaininiais smėlių dirvožemiais. Litologiją sudaro fliuvialiniai ir eroziniai deliuviniai dariniai (priesmėliai, smėliai, priemoliai). Vilnia pasižymi simetrišku baseinu, kurį subalansuoja intakai Kena (ilgis 24 km, baseino plotas − 177 km²) ir Taurija (ilgis 13 km, plotas − 45 km²). Upelių, ilgesnių kaip 3 km, iš viso yra apie 100, jų bendras ilgis 311 km. Kanalizuotų vagų palyginti nedaug − apie 20%. Pats žemupys ties Pilies kalnu Vilniuje yra kanalas. Senoji vaga, pagal istoriką A. Kirkorą, įtekėjo į Nerį ties Mokslų akademijos bibliotekos pastatu. Upė, nuolat gaudama visokio vandens, žemupyje savo vagą išplatina iki 10−15 m, o vidutinis debitas jos žiotyse siekia 5,4 m³/s. Vandens lygis per metus svyruoja vidutiniškai 120 cm. Praeitame šimtmetyje Vilnioje būdavo dideli potvyniai. Vidutinis kritulių kiekis tenkantis Vilnios baseinui yra nuo 600−700 mm per metus. Baseinas pasižymi dideliu miškingumu ir lengvais gruntais. Daug žalos Vilnios aplinkai, miškams, netgi reljefui prie Vilnios daro žmogus. Daugelio sodybos, pavyzdžiui, pakeliui į Rokantiškių kapines, primena šiukšlynus. Nuo stačių šlaitų metamos šiukšlės, šlaitai neapsodinti, čia pilna žemės žaizdų. Visa tai turi didelę įtaką vandens cheminės sudėties formavimuisi. Nors upė teka labai urbanizuota teritorija, ji priklauso palyginti mažai užterštų upių grupei. Antropogeninis upės poveikis ypač ryškus tam tikroms upės dalims. Labiausiai teršiamas žemupys, kuriame pagrindiniai teršėjai yra Naujosios Vilnios ir Vilniaus miestai bei jų nutekamieji buitiniai ir pramoniniai vandenys. Todėl čia pastebėtas ryškus vandens kokybės pablogėjimas − BDS5 siekė 1,7 mg/l, bendras azotas padidėjo iki 1,6 mg/l, fosfatai − 0,071 mg/l. Vilnios augalijai didelę įtaką turi hidraulinės patvankos ir rėvos. Štai smėlingo grunto patvankose augalija negausi, o akumuliacinėse rėvose, kur vyrauja žvyras, gargždas, rieduliai, ji − švelnesnė. Vilnios upės augalų pasiskirstymui didelę reikšmę turi vagos litologija. Pvz., smėlingose priekrantės juostose 0,1−0,5 m gylio atkarpose vyrauja paprastoji lūgnė, neužmirštuolė, paprastoji monažolė, plūdinė kurklė, kanalinė elodėja, viksvos ir t. t. Tarpinėse ir giluminėse juostose žvyringame, gargždingame, riedulingame akumuliacinių rėvų dugne 0,5−1,0 m gylyje dažnai pasitaiko plūdinė kurklė, permautalapė plūdė, šukinė plūdė, varpuotoji plunksnalapė ir kt. Vilnia yra šaltavandenė upėtakio tipo pietryčių Lietuvos upė. Vilnios upėje vyksta atkuriamasis lašišinių žuvų veisimas ir monitoringas. Monitoringo stotyje (žemiau Mickūnų, žemiau Naujosios Vilnios patvankos, žemiau Belmonto patvankos) buvo įvertinta žuvų bendrijų rūšinė įvairovė ir pasiskirstymas bendrijoje. Nustatyta, jog dažnos ir įprastinės žuvų rūšys yra gružlys, trispyglė dyglė, lydeka, šližys, kūjagalvis, ešerys. Vilnios upės žemupyje gausiausios buvo upėtakio, šlakio, šližio ir gružlio populiacijos. Žuvų bendrijose vyravo reofilai, bendrijų struktūra būdinga buvo šaltavandenėms upėms. 2001 metų tyrimų rezultatai rodo, jog upėtakių, lašišų ir šlakių gausumas Vilnios upėje kasmet didėja.

Bernardinų sodas Pačiame Vilniaus centre, tarp Gedimino pilies kalno, Vilnelės ir Bernardinų vienuolyno įsikūręs Bernardinų sodas (anksčiau vadintas Sereikiškių parku). Po ilgiau nei metus trukusios rekonstrukcijos 2013 m. parke atkurta autentiška XIX amžiaus aplinka pagal dailininko Vladislovo Štrauso projektą.

Parkas atgavo istorinį Bernardinų sodo pavadinimą, nes, istorikų teigimu, kelis šimtmečius didžiojoje dalyje šios teritorijos buvo įrengtas būtent bernardinams priklausęs sodas. Jam atminti sukurta vienuolių sodo ekspozicija su vaistiniais, prieskoniniais, maistiniais ir arbatiniais augalais. Parke galima apžiūrėti atkurtus senuosius parko elementus: alpinariumą, tvenkinį, Belvederio kalnelį, centrinę aikštę, pasivaikščioti takais palei Vilnelę, pasigrožėti istorinėse vietose įrengtais fontanais, kurių vienas yra muzikinis. Parke taip pat yra rožynas, vaikų žaidimo aikštelės.

Ypatinga parko erdvė – Botanikos ekspozicija, skirta įamžinti XVIII a. čia buvusį vieną didžiausių Rytų Europoje Botanikos sodų. Ekspozicijoje pamatysite ginkmedį, geltonąją sedulą, kanadinę pocugę, juodąją pušį, tris vienus seniausių Vilniuje ąžuolus. Beje, šalia įėjimo nuo šv.Brunono gatvės auga seniausias Vilniaus ąžuolas, kurio amžius siekia 400 šimtus metų.

47

Šv. Onos bažnyčia. Dabartinė šv. Onos bažnyčia prie Bernardinų vienuolyno pastatyta 1495–1500 m. Jai 1501 m. popiežius Aleksandras VI paskelbė atlaidus. Dailės istoriko D. Kačmažiko teigimu, bažnyčią projektavo ir statė Mykolas Enkingeris.

Pastatyta bažnyčia naudojosi vokiečių ir kitų svetimtaučių katalikų šv. Martyno brolija. Kilus reformacijai, 1557 m. vyskupas uždraudė jai naudotis bažnyčia. Netrukus brolija iširo, o apie XVII a. pradžią vėl susibūrė. Ji šv. Onos bažnyčia naudojosi 1607–1613 m., 1795–1812 m. ir 1824–1940 m. Be to, bažnyčia1501–1864 m. naudojosi šv. Onos brolija. 1560 m. ir 1564 m. bažnyčia degė. Iki 1581 m. rekonstruota dvaro arkivyskupo Dimitrijaus Solikovskio, Vilniaus vaivados Mikalojaus Radvilos ir kardinolo Jurgio Radvilos lėšomis, 1610 m. nukentėjo nuo gaisro. 1613 m. prie presbiterijos šiaurinės pusės pastatyta zakristija. Per karą 1655 m. nuniokota. Po jo nutinkuotas ir išbaltintas bažnyčios vidus, pastatyti barokiniai altoriai. 1747 m. bažnyčia remontuota (vadovavo architektas Jonas Kristupas Glaubicas). 1762 m. nugriautas pietinio fasado prieangis, užmūrytos pagrindinio portalo šoninės arkos. 1794 m., per Vilniaus apšaudymą, bažnyčia apdegė, sienose atsirado plyšių. Apie 1800 m. architektas Mykolas Angelas Šulcas ją restauravo, nutinkavo, o 1802 m. prieš bažnyčią pastatė 3 tarpsnių varpinę. 1812 m. bažnyčia paversta karo sandėliu, medinis inventorius sudegintas, altoriai sudaužyti. Ji suremontuota tik 1824 m. Tiesiant 1870 m. naują gatvę, nugriauta varpinė. Naujos varpinės statybai ir bažnyčios remontui valdžia skyrė 24406 rb. Pagal Nikolajaus Čiagino projektą 1872 m. pastatyta neogotikinė mūrinė varpinė. XIX a. pabaigoje nusėdo bažnyčios pamatai, sutrūkinėjo ir pasviro sienos. Kanauninko Jono Laboko rūpesčiu pagal architekto Juzefo Pijušo Dziekonskio ir inžinieriaus Aleksandro Antonovičiaus projektą 1902–1909 m. bažnyčia restauruota.1925 m. įkurta parapija. 1960–1970 m. pagal inžinierės Janinos Bartkienės projektą sutvirtinti yrantys bokštai. 2009–2010 m. perdengtas bažnyčios stogas, sutvirtinti fasado elementai, atstatyti ant šoninių fasadų kontraforsų buvę bokšteliai.

Vilniaus šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, plačiau žinoma kaip Vilniaus Bernardinų bažnyčia, stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante šalia Sereikiškių parko, tradiciškai vadintu Bernardinų sodu. Ji priklauso vienuoliams bernardinams. Mišios laikomos lietuvių, lotynų ir anglų kalbomis. Su šv. Onos bažnyčia ir vienuolyno pastatais sudaro reikšmingiausią Lietuvoje gotikos stiliaus pastatų ansamblį. Bažnyčios gotikinės dalies architektu laikomas Mykolas Enkingeris. Pirmoji nedidelė medinė bažnyčia sudegė 1475 m. Netrukus pradėta statyti mūrinė bažnyčia nebuvo baigta, nes 1500 m. nusėdo pamatas, sienose atsirado plyšiai, griuvo skliautai. Viską teko nugriauti išskyrus zakristiją bei presbiteriją. Bažnyčia ne kartą nukentėjo nuo karų ir gaisrų. Po 1564 m. gaisro sumūryti šias dienas pasiekę krištoliniai ir tinkliniai skliautai. Priešais buvusį gotikinį portalą pristatytas priangis, atsirado sienų puošyba.Tai didžiausias gotikos stiliaus pastatas Lietuvoje. Šiaurinėje pusėje prie bažnyčios šliejasi vienuolynas. Jis pastatytas kaip ir bažnyčia – XVI a. pr. Daug kartų rekonstruotas. Iki 1746 m. vienuolyne būta hipokaustinės šildymo sistemos. Panašios sistemos buvo Trakų salos pilyje, Vilniaus aukštutinėje pilyje, Kauno rotušėje. Sovietmečiu buvo uždaryta

Užupis – viena paslaptingiausių Vilniaus vietų, kur vis dar gyva tikroji romantikos dvasia. Jis minimas istoriniuose šaltiniuose jau XVI amžiuje. Užupis pradėjo augti pastačius pirmuosius tiltus per Vilnią. Senais laikais Užupis buvo vadinamas „druskos keliu“ į Polocką. Tuometiniame sostinės priemiestyje kūrėsi amatininkai bei smulkūs pirkliai. Čia gyveno daugiausia žydai, kurių didelė dalis žuvo holokausto metu. Kadaise tai buvo vienas labiausiai apleistų Vilniaus rajonų, kur gyveno amatininkai, o vienu metu ši vieta buvo tapusi viešnamių kvartalu. Užupis sugebėjo išsaugoti per šimtmečius susiformavusią gatvių ir namų struktūrą. Rajonas atgijo nepriklausomybės metais, kai čia ėmė kurtis jaunieji menininkai. Ši, ko gero, mistiškiausia ir romantiškiausia Vilniaus vieta, dažnai vadinama lietuviškuoju Monmartru. Čia renkasi visa miesto bohema: aktoriai, laisvieji mąstytojai, dailininkai, rašytojai. Užupyje gausu meno galerijų ir studijų, amatininkų dirbtuvių, jaukių kavinių. Čia vyksta originalūs koncertai, parodos, festivaliai, naktiniai poezijos skaitymai. Dabar Užupis – unikali valstybė valstybėje. Jis tarsi spalvinga ir gyva sala, iš trijų pusių atskirta nuo miesto Vilnios upės. Užupio respublika gyvuoja jau aštuonerius metus ir kasmet švenčia savo Nepriklausomybės dieną – balandžio 1-ąją. „Respublikos” garbės piliečiai yra Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Tibeto dvasinis vadovas Dalai Lama, avangardinio JAV kino pradininkas lietuvis

48

išeivis Jonas Mekas ir kitos išskirtinės asmenybės. Kaip ir dera Respublikai, Užupis turi savo konstituciją, himną, kalendorių, žemėlapį, šventes, prezidentą, premjerą, ambasadorius, 13 žmonių karines pajėgas, vyskupą. Užupio respublikos ženklas yra atviras delnas. Tai reiškia, kad čia visi laukiami ir toleruojami, čia priimtina ir įmanoma viskas, kas neįmanoma kitur. Viena iš Užupio lankytinų vietų yra seniausios mieste Bernardinų kapinės, įkurtos 1810 m. Dėl antkapių originalumo ir meninės vertės Bernardinų kapinės įtrauktos į vertingiausių Europos kapinių sąrašą. Ant Vilnios šlaito stovi XVIII a. nedidelė grakšti Šv. Baltramiejaus bažnytėlė. Sovietmečiu joje buvo skulptorių dirbtuvės. Kai 1996 m. čia buvo baigtos kurti Katedros skulptūros, skulptoriai buvo iškraustyti. Dabar tai vienintelė Vilniaus baltarusių katalikų bažnyčia. Prieš keletą metų pagrindinėje „respublikos“ aikštėje iškilo Užupį globojančio ir šios miesto dalies atgimimą simbolizuojančio angelo skulptūra. Vilnios krantinėje įsitaisė svajinga Užupio undinėlė. Sakoma, kad jos žvilgsnis gali užburti amžina meile šiam bohemiškos dvasios kvartalui. Ant tilto, vedančio į Užupį, sukabinta daugybė spynelių. Įsimylėjėliai išgraviruoja ant jų meilės žodžius, o raktą išmeta į upę.

Verkių regioninis parkas(8 klasė)

Kelionė nuo mokyklos: Eiti į stotelę Vingis, važiuoti troleibusais Nr. 6, 12 arba 14 iki stotelės Vinco Kudirkos aikštė. Persėsti į 1G autobusą, važiuoti iki stotelės Jeruzalė. Persėsti į autobusą Nr. 35, 36, 66 arba 76, važiuoti iki stotelės Verkių rūmai. Atstumas nuo mokyklos – 10,5 km.

Aprašymas:Einant link Verkių parko – dešinėje stovi senas didelis pastatas- buvusios dvaro arklidės.

Toliau už jų – kairėje pusėje – yra gražus pastatas – anksčiau čia buvo svečių namai, o dabar jame įsikūrusi Verkių ir Pavilnių regioninio parko direkcija. Prieiname Verkių parko vartus – kairėje buvo dvaro oranžerijos šiltnamiai – dabar tai privatizuota valda. Netoli nuo parko centrinių vartų, buvo aptiktas didelis kapinynas (yra lentelė su užrašu) su turtingais radiniais. XVI a. vyro kape archeologai aptiko ietigalį, kovos kirvį, skeltuvą, titnagą, maišelį su pirmaisiais Lietuvos pinigais, o moters kape rasta žalvarinių papuošalų: apyrankų, žiedų ir 3 raktai.

Einant pagrindiniu parko keliu, dešinėje stovi buvęs dvaro sargo namelis. Pagrindiniai dvaro rūmai (kairėje) XV a. priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Po Lietuvos krikšto karalius Jogaila šį dvarą padovanojo Vilniaus vyskupams.

Dvaras ypač suklestėjo valdant vyskupui Ignui Masalskiui, kuris su garsiais architektais Martynu Knakfusu ir Laurynu Gucevičiumi suplanavo ir išpuoselėjo dvarvietę. Tuo metu čia iškilo centriniai reprezentaciniai rūmai su koplyčia, teatru, didele biblioteka, ginklų bei iškasenų rinkiniais ir paveikslų muziejumi. Du dideli namai tarnautojams buvo pastatyti rytiniame ir vakariniame šonuose, kiek atokiau – (prieš parką) įrengtos puošnios arklidės su smukle ir egzotiniais augalais puikavosi 3 ištaigingos oranžerijos.

Po vyskupo mirties sekė nuosmukis ir tik apie 1840 m. didikas Liudvikas Adolfas Vitgenšteinas pradėjo Verkių rezidencijos rekonstrukciją. Jis neatstatė per karą su Napoleonu labai suardytų centrinių rūmų, bet pristatė bokštą prie rytinės oficinos šiaurinio galo, o iš pietinės dvaro pusės įrengė dviejų aukštų žiemos sodą. Dabar jį mena tik lyg storą ąžuolo kamieną primenantis kūrinys, stovintis šalia dvaro pastato.

Anuomet parkas buvo pertvarkytas ir aptvertas nauja tvora, centrinėje dalyje įrengtas fontanas (išlikę tai menančios fontano dalys), pastatytas sargo namelis, o netoli jo vandens bokštas- kuris gerai išsilaikęs tebestovi ir dabar. Buvo nutiesta telefono linija, įveistas žvėrynas. Dvarui priklausė 2 mūriniai ir mediniai malūnai, lentpjūvė, 4 karčemos, 9 ežerai, 7 tvenkiniai, 4 kanalai. XX a. pradžioje, valdant Marijai Čepelevskai, čia veikė apynių, terpentino, parketo, plytų gamyklėlės, vaizdingose vietose buvo įrengti keli restoranai, o prie Neries upės – prieplauka.

Norint apžiūrėti dvaro pastato vidų, reikia tartis atskirai, nes šiuo metu tokios edukacinės ekskursijos po dvaro pastatą nebevykdomos. Einant tolyn pro dvaro pastatą – kairiuoju parko taku, prieiname apžvalginę aikštelę, nuo kurios atsiveria gražūs Neries vingio vaizdai. Ten galima ir pailsėti – yra suoliukai.

49

Toliau, parko teritorijos gale, buvo senojo pagoniškojo tikėjimo šventykla. Jos pamatai yra dabartinio aukuro vietoje. Norint jame galima uždegti ugnelę. Šioje vietoje galima prisiminti padavimą, kaip gimė Verkių vietovės vardas. Šioje Šventaragio slėnio apylinkių dalyje kunigaikštis medžiojo taurus, stumbrus. Išgirdo aukštai ąžuole esančiame lizde verkiant vaikelį. Krivių Krivaitis išaiškino, kad tai Dievų valia atsiųstas būsimas krivis, kuris buvo pavadintas Lizdeika ir vėliau šventą ugnį Verkiuose kūreno, Lietuvą savo išmintimi garsino.

Atsisukus atgal į parko aikštę, matyti didelis medis, gražiai papuoštas įvairių spalvų inkilais. Juos kažkada pakabino vienos mokyklos mokiniai per pavasario šventę. Šioje didelėje parko aikštėje kasmet vyksta Rasos šventės, kurias švenčia vilniečiai – jauni ir seni, studentai ir šeimos su mažais vaikais. Prie didelio laužo dainuojama, šokama, pinami vainikai, o paskui naktį su deglais visi eina prie Neries juos paleisti plaukti upe.

Pabuvus parke, čia gal net pavalgius sumuštinių, leidžiamės žemyn mediniais laiptais. Leistis reikia atsargiai, nes jie statūs. Nusileidus – kairėje matyti tekanti Neris, bet per kelią prie jos geriau neiti, krantas ten neypatingai gražus, o keliu zuja mašinos. Pasukti reikia dešinėn, takeliu palei Verkės upelį. Ant jos buvo pastatytas malūnas – dabar čia kavinė. Einant takeliu, čia visada būna pavėsis ir gaivu. Parke auga kelios rūšys liepų, kelių šimtų metų ažuolai, amerikiniai uosiai, vieni seniausių Lietuvoje maumedžiai, klevai. Senuose drevėtuose medžiuose gyvena paslaptingi žinduoliai – šikšnosparniai.

Už kokių 200 m – prieiname seną Verkės upelio užtvanką. Ten kadaise irgi buvo malūnas, dabar dar stovi mūrinė siurblinė. Apačioje, prie krioklio, galima įdomiai nusifotografuoti. Dar kiek paėjus takeliu, kuris vis suka į dešinę, vėl prieinami parko centriniai vartai, ir galima grįžti kairėn, prie arklidžių, kur kitoje kelio pusėje yra autobusų stotelė. Ekskursija po Verkių parko teritoriją gali užtrukti apie 1 valandą.

Nacionalinė dailės galerija(8 klasė)

Kelionė nuo mokyklos: Eiti į stotelę Vingis, važiuoti troleibusu Nr. 4 iki Kražių stotelės. Persėsti į 43, 52, 56 arba 60 autobusą, važiuoti iki stotelės Konstitucijos prospektas. Arba nuo mokyklos eiti pėsčiomis J. Basanavičiaus g., V. Kudirkos g., J. Tumo-Vaižganto g., Baltasis tiltas, Upės g. Atstumas nuo mokyklos – 2,6 km.

Kontaktai: Konstitucijos pr. 22, tel. (8–5) 219 5960, el. paštas: info@ndg.lt, svetainė internete: www.ndg.lt

PAPILDOMŲ PAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ VEIKLŲ IŠVYKŲ VIETŲ SĄRAŠAS VILNIAUS MIESTE (INTEGRUOJANT UGDYMO KARJERAI, SVEIKATOS IR LYTIŠKUMO UGDYMO BEI RENGIMO ŠEIMAI, ETNOKULTŪROS UGDYMO

PROGRAMAS)

Eil. nr.

Išvykos vieta Adresas, kontaktai

1. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (lankymas nemokamas)

Gerosios Vilties g. 10, Vilnius, tel. (8-5) 213 7482

2. Lietuvos aklųjų biblioteka ir Lietuvos aklųjų istorijos muziejus (lankymas nemokamas)

Skroblų g. 10, Vilnius, tel (8-5) 215 06 15

3. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus Vilniaus g. 41, Vilnius, tel. (8-5) 262 24 06

4. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai

Katedros a. 4, Vilnius, tel. (8-5) 212 74 76, (8-5) 262 0007 (ekskursijos), (8-5)

50

261 7445 (edukacija), (8 5) 262 0067 (renginiai)

5. Valstybės pažinimo centras (lankymas nemokamas) Totorių g. 28, Vilnius, tel. 8 706 64094

6. Vilniaus gynybinės sienos bastėja Bokšto g. 20/18, Vilnius , tel. (8-5) 261 21 49

7. LDM Radvilų rūmų muziejus Vilniaus g. 24, Vilnius, tel. (8-5) 212 14 77, (8-5) 262 09 81

8. Bažnytinio paveldo muziejus Šv. Mykolo g. 9, Vilnius (Šv. Mykolo bažnyčia), tel. (8-5) 269 7800, (8-5) 269 7803

9. Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas Žirmūnų g. 1F, Vilnius, tel. (8-5) 275 07 04, (8-5) 275 12 23

10. Geležinkelių muziejus Geležinkelio g. 16, Vilnius, tel. (8-5) 269 37 41, (8-5)269 29 19

11. Karo technikos muziejus (Vilniaus skyrius) (lankymas nemokamas)

Olandų g. 21A, Vilnius tel. (8-5) 269 76 98, (8-5) 261 96 06

12. Genocido aukų muziejus Aukų g. 2a, Vilnius, tel. (8-5) 249 81 56 (informacija), (8-5) 249 62 64 (ekskursijų užsakymas)

13. Lietuvos banko Pinigų muziejus (lankymas nemokamas) Totorių g. 2/8, Vilnius, tel. (8-5) 268 0077, (8-5) 268 03 34, (8-5)268 03 37

14. Genorolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos muziejus

Šilo g. 5a, Vilnius, tel. (8-5) 2103 513

15. Muitinės muziejus (lankymas nemokamas) Jeruzalės g. 25, Vilnius, tel. (8-5) 279 63 46

16. VU Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejus M. K. Čiurlionio g. 21, Vilnius, tel. (8-5) 239 87 43

17. Baltijos gintaro meno centras (lankymas nemokamas) Šv. Mykolo g. 12, Vilnius, tel. (8-5) 212 04 99

18. Energetikos ir technikos muziejus Rinktinės g. 2, Vilnius, tel. (8-5) 275 4312

19. Vilniaus priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo muziejus (lankymas nemokamas)

Švitrigailos g. 18, Vilnius, tel. (8-5) 2716802

20. Policijos departamento prie VRM Policijos ekspozicija (lankymas nemokamas)

Saltoniškių g. 19, Vilnius, tel. (8-5) 271 99 52

21. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ekspozicija (lankymas nemokamas)

Birželio 23-iosios g. 16, Vilnius, tel. 8-5 219 8854

51

5-8 KLASIŲ PAŽINTINĖS, KULTŪRINĖS VEIKLOS PLANAS

2017-2018 m. m.

Nr. Veiklos pavadinimas Data1. Sveikatinimo ir sporto diena – edukacinių išvykų diena Spalio 27 d.2. Knygų herojai atgimsta – Kalėdinis karnavalas Gruodžio 22 d. 3. „Tiltas tarp Lietuvos ir kosmoso“ festivalis, skirtas Vasario 16-

ajai paminėti. Bendras projektas su Vilniaus J.Basanavičiaus gimnazija

Vasario 8 d.

4. Kaziuko mugė – karjeros diena Kovo 2 d. 5. Savanorystės ir socialinių veiklų – projektų diena Balandžio 20 d. 6. Kultūrų – muziejų diena Gegužės 9 d. 7. Bendruomenės ir šeimos diena Gegužės 29 d.8. Sveikatinimo ir sporto diena Birželio 11 d. 9. Šeimos ir karjeros diena Birželio 13 d. 10. Edukacinių išvykų diena Birželio 14 d.

2018-2019 m. m.

Nr. Veiklos pavadinimas Data1. Edukacinių išvykų diena Spalio 26 d. 2. Atradimų (STEAM) diena – skirta tarptautinei mokslo dienai Lapkričio 8 d.3. Knygų herojai atgimsta – Kalėdinis karnavalas Gruodžio 21 d. 4. Kaziuko mugė – karjeros diena Kovo 1 d.5. Žemės diena Kovo 20 d.6. Susipažinkime su Prancūzijos kultūra – diena skirta

frankofonijos šventei paminėtiKovo 29 d.

7. Savanorystės diena Balandžio 19 d. 8. Kultūrų – muziejų diena Gegužės 9 d. 9. Bendruomenės ir šeimos diena Gegužės 29 d. 10. Sveikatinimo ir sporto diena Birželio 3 d. 11. Karjeros diena Birželio 7 d.12. Socialinių projektų diena Birželio 13 d.13. Kino diena Birželio 18 d.14. Muziejų diena Birželio 19 d.15. Edukacinių išvykų diena Birželio 20 d.

52

Priedas Nr. 8

MOKINIŲ SOCIALINĖS IR PILIETINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI IR BŪDAI

1. Vadovaujantis Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V - 442, socialinė-pilietinė veikla pagrindiniame ugdyme yra privaloma ugdymo proceso dalis.

2. Socialinei-pilietinei veiklai 5 – 8 klasėse skiriama 10 valandų (pamokų) trukmės veikla per mokslo metus.

3. Socialinė- pilietinė veikla siejama su pilietiškumo ugdymu, progimnazijos bendruomenės tradicijomis, vykdomais projektais, renginiais, kultūrinėmis ir socializacijos programomis.

4. Socialinę- pilietinę veiklą sudaro: Progimnazijos aplinkos tvarkymas, J.Basanavičiaus lysvės priežiūra Bernardinų sode; savitvarka klasėje ir kitose progimnazijos erdvėse; dekoracijų ruošimas, progimnazijos puošimas šventėms; darbas bibliotekoje; pagalba mokytojams, klasės auklėtojui; dalyvavimas progimnazijos savivaldos veikloje; darbas organizuojant renginius (budėjimas, parodų rengimas, renginių vedimas ir kt.); dalyvavimas projektuose (pilietinio ugdymo, prevenciniuose, ekologiniuose, karjeros

ugdymo ir kt.); savanorystė, pagalba draugui, turinčiam mokymosi sunkumų, globos namų lankymas,

geros kaimynystės akcijos, dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje, labdaros akcijose.5. Socialinę- pilietinę veiklą organizuoja socialinis pedagogas, klasių auklėtojai, dalykų

mokytojai, kiti progimnazijos bendruomenės nariai.6. Socialinės- pilietinės veiklos apskaita vedama elektroniniame dienyne. Už mokinių

socialinės veiklos apskaitą yra atsakingi klasių auklėtojai.7. Socialinę-pilietinę veiklą (10 valandų) privaloma atlikti iki mokslo metų pabaigos.

53

Priedas Nr. 9

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOSMOKINIŲ ATLEIDIMO NUO MENŲ (DAILĖS, MUZIKOS, ŠOKIO), KŪNO KULTŪROS

AR KITŲ PRIVALOMOJO DALYKO SAVAITINIŲ PAMOKŲ (AR JŲ DALIES) ATSISKAITYMO IR LANKYMO TVARKA

1. Mokiniai Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje gali būti atleisti nuo menų ir kūno kultūros pamokų lankymo jeigu:

1.1. tai pirma arba paskutinė pamoka progimnazijoje;1.2. yra baigę menų mokyklas ir pristato tai įrodančius dokumentus;1.3. mokosi dailės, choreografijos, muzikos, menų, sporto mokyklose ir pristato tai

įrodančius dokumentus;1.4. per einamuosius mokslo metus yra tarptautinių ar nacionalinių olimpiadų, konkursų

nugalėtojai ir pristato tai įrodančius dokumentus (diplomus, pažymas ir pan.).2. Atleidimo ir pasiekimų įvertinimo įskaitymo tvarka:2.1. Mokinys atsiskaito laikydamas diferencijuotą įskaitą. Įskaitos pažymys yra įskaitomas

kaip galutinis pusmečio įvertinimas.3. Pirmos ir paskutinės pamokos nelankymą mokytojas žymi TAMO dienyne. Jei pamoka

nėra pirma ar paskutinė, mokinys privalo būti progimnazijoje atitinkamo dalyko (dailės, muzikos, šokio, kūno kultūros) pamokoje, o jam nesant žymima n raidė. Jo tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo pateisinti praleistas pamokas.

4. Atleidimo nuo privalomųjų atitinkamo dalyko pamokų (ar jų dalies) lankymo tvarka:4.1. Tėvai (globėjai, rūpintojai) dalyko mokytojui teikia prašymą progimnazijos

direktoriaus vardu, pažymą / pažymėjimą apie lankomą ar baigtą mokyklą per 1 mėnesį nuo I arba II pusmečio pradžios.

4.2. Dalyko mokytojas susipažįsta su tėvų prašymu ir pažyma / pažymėjimu apie lankomą ar baigtą mokyklą ir direktoriaus pavaduotojui ugdymui rekomenduoja atleisti mokinį nuo privalomų pamokų (ar jų dalies) lankymo, o su mokiniu suderina pamokos atsiskaitymo laiką pagal jo tvarkaraštį.

4.3. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui koordinuoja atleidimo nuo menų ir kūno kultūros procesą ir rengia atleidimo nuo menų, kūno kultūros ar kitų privalomų dalykų atleidimo įsakymus, taip pat informuoja mokinio klasės auklėtoją apie priimtą sprendimą. Klasės auklėtojas parengtą įsakymą įsega į mokinio asmens bylą.

4.4. Mokinys nuo privalomojo pamokų lankymo atleidžiamas progimnazijos direktoriaus įsakymu, o tuo metu mokinio saugumą užtikrina tėvai (globėjai, rūpintojai).

4.5. Su direktoriaus įsakymu mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) susipažįsta gavę informaciją elektroniniame dienyne (atsakingas klasės auklėtojas).

54

Priedas Nr. 10

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOSMOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. SKYRIUSBENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos (toliau - Progimnazijos) mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau - Tvarkos aprašas) reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimą, įsivertinimą, kontrolinių darbų krūvius ir tvarką, tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimą apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą.

2. Tvarkos apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai, vertinimas ugdymo procese ir baigus pradinio ugdymo programą.

3. Progimnazijos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Bendrosiomis programomis, Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. V-766, 2017-2018 ir 2018-2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruoju ugdymo planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-442, progimnazijos administracijos, mokytojų, mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) susitarimais.

II. SKYRIUSVERTINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4. Vertinimo sistema yra neatskiriama ugdymo proceso dalis. Vertinimo tikslas - padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei, pateikti informaciją apie mokinio mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą; apibendrinti mokymosi pasiekimus ir pažangą; nustatyti mokytojo, progimnazijos darbo sėkmę, priimti pagrįstus sprendimus.

5. Vertinimo uždaviniai:5.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo

pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;5.2. padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas,

diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;5.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti

ryšius tarp vaiko, tėvų ir progimnazijos;5.4. planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokiniams visokeriopą pagalbą.

III. SKYRIUSVERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

6. Vertinimo nuostatos:6.1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių

psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos, jo noras mokytis, individualios pastangos ir daroma pažanga.

6.2. Vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

6.3. Vertinama individuali mokinio pažanga – dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais. Mokinių pasiekimai tarpusavyje nelyginami.

55

7. Vertinimo principai:7.1. tikslingumas (vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį);7.2. atvirumas ir skaidrumas (su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko, aiškūs

vertinimo kriterijai);7.3. objektyvumas (siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi standartais);7.4. informatyvumas (vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys

jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti);7.5. aiškumas (vertinimas grindžiamas aiškiais, mokiniams suprantamais kriterijais, aptartais

dalyko ugdymo skyriuje. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais mokslo metų pradžioje ir pagal poreikį (pradėdamas naują skyrių, temą ar pan.).

IV. SKYRIUSVERTINIMO PLANAVIMAS

8. Planuodamas ugdymo procesą, mokytojas planuoja ir vertinimą, siedamas jį su mokymosi uždaviniais, atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir galias.

9. Mokytojai savo dalyko metodinėje grupėje aptaria ir suderina dalyko vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, metodus ir formas, analizuoja diagnostinių, kontrolinių darbų, pusmečių ir metinių mokymosi pasiekimų rezultatus, priima sprendimus dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo tinkamumo.

10. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su dalykų ilgalaikiais planais, dalykų modulių, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas.

11. Adaptaciniu laikotarpiu rugsėjo mėnesį 5 klasių mokinių pasiekimai nevertinami pažymiais ir nerašomi kontroliniai darbai.

12. Mokytojai, pradedami naują temą, skyrių, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus.

13. Mokiniams, kurie mokosi pagal individualizuotas programas, pamokos plane numatomas individualus vertinimas.

14. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, mokymo užduotys ir atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

V. SKYRIUSMOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS 5-8 KLASĖSE

15. Vertinimą ugdymo procese sudaro vienas kitą sąlygojantys formuojamasis ir diagnostinis vertinimai, o baigiantis ugdymo laikotarpiui mokinių pasiekimai apibendrinami, atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus.

16. Pirmame pusmetyje stebima ir aptariama penktų klasių mokinių mokymosi ir elgesio adaptacija metodinėse grupės, Mokytojų tarybos posėdyje. Mokiniams, turintiems mokymosi ar elgesio sunkumų, yra atliekamas asmenybinis ir kognityvinis ištyrimas, kuris padeda įvertinti vaiko sunkumų priežastis bei numatyti pagalbos formas.

17. Vykdant pagrindinio ugdymo programą dorinio ugdymo ir žmogaus saugos mokomieji dalykai vertinami įrašu „neįskaityta“ arba „įskaityta“, kiti dalykai vertinami 10 balų sistemos pažymiu.

18. Pasiekimų, vertinamų 10 balų sistema, reikšmė:Pažymys Kaip mokinys parodo savo gebėjimus

ir žinias(rodiklis)Mokinio gebėjimai ir žinios pagal bendrąsias programas

10 (puikiai) Užduotis atlikta be klaidų. Pasiekti aukštesniojo lygio reikalavimai, mokinys geba

56

laisvai operuoti įgytomis žiniomis, supratimu ir gebėjimais, taikyti juos naujose situacijose.

9 (labai gerai) Užduotis atlikta labai gerai, tačiau yra neesminis netikslumas ar suklydimų.

Pasiekti aukštesniojo lygio reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai sudaro tvirtus pagrindus mokytis toliau ir siekti aukštų rezultatų.

8 (gerai) Užduotis visiškai atlikta, tačiau yra keletas suklydimų ar klaidų.

Pasiekti pagrindinio lygio reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai sudaro tvirtus pagrindus mokytis toliau ir siekti dar geresnių rezultatų.

7 (pakankamai gerai)

Atliktoje užduotyje yra keletas netikslumų ar klaidų.

Pasiekti pagrindinio lygio reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai sudaro tvirtus pagrindus mokytis toliau ir siekti dar geresnių rezultatų.

6 (patenkinamai)

Padarytos klaidos ar suklydimai leidžia suprasti užduoties rezultatą.

Pasiekti pagrindinio lygio reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai sudaro pagrindus mokytis toliau ir siekti geresnių rezultatų.

5 (silpnai) Mokinys teisingai atliko pusę gautos užduoties.

Pasiekti patenkinamo lygio reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai sudaro pagrindus mokytis toliau.

4 (labai silpnai) Rodo bendrą supratimą: apibrėžia, aprašo, pasakoja savais žodžiais.

Pasiekti patenkinamo lygio reikalavimai. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai pakankami mokytis toliau.

3 (blogai) Kai užduoties atlikime negalima surasti bent vieno teisingo atsakymo ar teisingos minties.

Nepasiektas patenkinamas lygis, bet žinių, supratimo ir gebėjimų pagrindai yra ir spragos gali būti panaikintos per palyginti trumpą laiką.

2 (labai blogai) Kai negalima suprasti, ką mokinys bandė atlikti.

Nepasiektas patenkinamas lygis. Žinios, supratimas ir gebėjimai tokie fragmentiški, kad spragos negali būti panaikintos per trumpą laiką.

1 (labai blogai, nieko neatsakė, neatliko užduoties)

Mokinys atsisakė atsakinėti ar nebandė atlikti užduoties neturėdamas pateisinamos priežasties.

Nepasiektas patenkinamas lygis. Užduotys neatliktos, pastangų mokytis nepastebima.

19. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo I dalies programą, pusmečio dalyko įvertinimas (toliau – pusmečio dalyko įvertinimas) fiksuojamas iš visų atitinkamo laikotarpio pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę.

57

20. Vienerių mokslo metų pasiekimų rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas iš I ir II pusmečių pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles (pvz., jei I pusmečio pažymys – 7, II pusmečio – 6, tai dalyko metinis įvertinimas – 7).

21. Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pvz., pusmetį) neatliko visų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio dalyko pusmečio ar visų mokslo metų pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“; jei mokinys neatliko visų vertinimo užduočių dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) – fiksuojamas įrašas „atleista“.

22. Mokinys, praleidęs daugiau kaip 50% pamokų per pusmetį ir neatsiskaitęs už privalomojo dalyko mokslo programą, programos dalį (pusmečio kursą) mokinio dalyko pusmečio ar visų mokslo metų pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

23. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „įsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „įsk“ ir „įsk“ arba „įsk“ ir „neįsk“ arba „neįsk“ ir „įsk“. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „neįsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „neįsk“.

24. Fiksuojant pusmečio dalyko įvertinimą įrašais „įsk“ arba „neįsk“, atsižvelgiama į tai, kokių įrašų per ugdymo laikotarpį yra daugiau.

25. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

26. Nepatenkinamais įvertinimais laikomi 1-3 balų įvertinimai ir „neįskaityta“.27. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus

vertinti tokiu dažnumu per pusmetį:27.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 3 pažymiais

per pusmetį;27.2. jei dalykui mokyti skirta 2 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 4 pažymiais

per pusmetį;27.3. jei dalykui mokyti skirta 3 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 5 pažymiais

per pusmetį;27.4. jei dalykui mokyti skirta 4 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 6 pažymiais

per pusmetį.27.5. jei dalykui mokyti skirta 5-6 pamokos per savaitę, vertinama ne mažiau kaip 7-8

pažymiais per pusmetį.27.6. mokiniai, savarankiškai besimokantys tam tikrų dalykų, atsiskaito kartą per mėnesį ir

gauna atitinkamą įvertinimą, iš šių pažymių skaičiuojamas pusmečio arba metinis pažymys.28. Pusmečių ir metiniai įvertinimai išvedami ne vėliau kaip paskutinę pusmečio (mokslo

metų) dalyko pamoką, reikalingi įrašai elektroniniame dienyne padaromi ne vėliau kaip paskutinę pusmečio (mokslo metų) dieną.

29. Mokinys, turintis neigiamų I pusmečio dalykų įvertinimų arba neatsiskaitęs už privalomojo dalyko programą, privalo atsiskaityti per II pusmetį su mokytoju suderintu laiku, tačiau nevėliau nei iki II pusmečio pabaigos.

30. Mokinys, turintis neigiamus II pusmečio arba metinius įvertinimus arba neatsiskaitęs už privalomojo dalyko programą, privalo atsiskaityti iki mokslo metų pabaigos.

31. Atsiskaitymo tvarka:31.1. mokytojas informuoja mokinį apie neatsiskaitytą privalomojo dalyko programą / dėl

nepatenkinamo pusmečio arba metinio įvertinimo;31.2. mokytojas užpildo žemiau pateiktą formą dviem egzemplioriais. Mokinys ir jo tėvai

pasirašo ant abiejų egzempliorių. Vieną mokytojas pasilieka sau ir ją pildo (rašo atsiskaitymų datas, užduotis, vertinimus), kitą atiduoda mokiniui.

58

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOS ATSISKAITYMŲ TVARKARAŠTIS

_____KLASĖS MOKINIUI (MOKINEI) ____________________________DATA_________

PARENGĖ________________________________________________ (mokytojo vardas, pavardė, data ir parašas)

SUSIPAŽINAU_____________________________________________(mokinio vardas, pavardė, data ir parašas)

Dalykas Už kokįlaikotarpįskiriamosužduotys

Užduotys Vadovėliai Atsiskaitymodatos

Atsiskaitymovieta

Įvertinimas

Pavaduotojas ugdymui _____________________________________________(vardas, pavardė, data ir parašas)

31.3. mokinys privalo atsiskaityti visas užduotis mokytojo nurodytu laiku. Mokiniui neatvykus nurodytu laiku be pateisinamų priežasčių, mokytojas užduotį įvertina „1“. Jei visų užduočių aritmetinis vidurkis yra nepatenkinamas, pusmečio/metinis įvertinimas lieka nepatenkinamas.

31.4. praėjus užduočių atsiskaitymo laikotarpiui, mokytojas informuoja pavaduotoją ugdymui apie mokinio pasiekimus ir įvertinimą. Jų apskaita elektroniniame dienyne fiksuojama pagal el. dienyno aprašo tvarką. Įrašytas papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu įvertinimu.

32. Klasių vadovai pusmečio (mokslo metų) pabaigoje užpildo ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui pateikia klasės mokinių mokymosi ir lankomumo rezultatų ataskaitą;

33. direktoriaus pavaduotoja ugdymui, remdamasi klasių vadovų pateiktomis ataskaitomis, rengia progimnazijos mokinių pusmečio ar mokslo metų mokymosi ir lankomumo analizę, kurią pristato mokinių susirinkimuose, mokytojų ir progimnazijos tarybos posėdžiuose bei priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo.

34. Mokytojai, aptarę ir suderinę savo dalyko metodinėje grupėje, gali turėti savo vertinimo kriterijus, kuriais remdamiesi kaupia informaciją apie mokinio mokymosi pasiekimus ir rašo sudėtinį pažymį. Tokiu atveju parengiamas kriterinio vertinimo aprašai, kurie turi būti suderinti metodinėse grupėse tarpusavyje.

35. Rekomenduotini mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo metodai:35.1. apklausa žodžiu – tai monologinis ar dialoginis kalbėjimas, skirtas patikrinti žinias ir

gebėjimą gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per įvairių dalykų pamokas. Atsakinėjant žodžiu įvertinimas pateikiamas argumentuotai tos pačios pamokos metu;

35.2. apklausa raštu – tai darbas raštu ne daugiau kaip iš vienos pamokos medžiagos. Darbo tikslas - sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. Mokiniai, nedalyvavę apklausoje, atsiskaityti neprivalo. Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami. Darbų patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai);

35.3. savarankiškas darbas gali trukti iki 30 minučių, apie jį mokinių informuoti nebūtina. Mokiniai gali naudotis mokytojo nurodytomis mokymo priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis;

35.4. laboratoriniai (praktiniai) darbai ugdo mokinių praktinius gebėjimus: teorinės žinios pritaikomos praktiškai. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą su vienodais

59

prietaisais. Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti, apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, sisteminti, braižyti brėžinius, formuluoti išvadas).

35.5. kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas dalyko programosdalies (didesnės apimties temos, kelių temų, skyriaus, logiškai vientisos dalies, savarankiškai išmoktos dalies), išmokimui patikrinti.

36. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:36.1. kontrolinių darbų datos fiksuojamos el. dienyne. Mokinių mokymosi pasiekimai

vertinami sistemingai, per pusmetį organizuojant ne mažiau kontrolinių ar kitų atsiskaitomųjų darbų, kiek yra to dalyko savaitinių pamokų.

36.2. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas.36.3. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius informuoja ne vėliau kaip prieš savaitę,

supažindinęs su darbo forma, tikslais, vertinimo kriterijais.36.4. kontrolinius darbus mokytojas ištaiso ir grąžina mokiniams per 10 darbo dienų, tik dėl

objektyvių priežasčių mokytojas darbus gali grąžinti vėliau.36.5. kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais,

pasidžiaugiama jų sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai, numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti. Gavęs nepatenkinamą įvertinimą mokinys gali kreiptis į mokytoją dėl pakartotinio kontrolinio darbo rašymo.

36.6. kontroliniai ar kiti atsiskaitomieji darbai I-ojo ir II-ojo pusmečio paskutinę savaitę, paskutinę dieną prieš mokinių atostogas ir pirmąją dalyko pamoką po mokinių atostogų neorganizuojami. Po šventinių dienų skirti kontrolinius darbus nerekomenduojama.

36.7. Jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių nedalyvavo kontroliniame ar kitame atsiskaitomajame darbe, jis privalo atsiskaityti sutartu, patogiu mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per dvi savaites Jeigu mokinys per šį laiką be pateisinamų priežasčių neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos vertinimui „labai blogai“ į dienyną įrašant įvertinimą „1“ bei komentarą „vertinimas už neatsiskaitytą kontrolinį ar kt. darbą“

36.8. Jeigu mokinys dėl pateisinamų priežasčių (ligos ar pan.) laiku ar ugdymo laikotarpio (pusmečio) pabaigoje nedalyvavo kontroliniame ar kitame atsiskaitomajame darbe, jam dienyne fiksuojamas įrašas „atleista“.

36.9. Jei mokinys kontroliniame darbe nedalyvauja be pateisinamos priežasties, jam dienyne fiksuojama ,,n“, o kitą pamoką privalo darbą parašyti. Mokiniui atsisakius tai daryti ar neatvykus nurodytu laiku, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos vertinimui „labai blogai“ į dienyną įrašant įvertinimą „1“ bei komentarą „vertinimas už neatsiskaitytą kontrolinį ar kt. darbą“.

37. Mokiniui dėl įvairių priežasčių praleidus ugdymo proceso dalį, dalykų mokytojai ir auklėtojai suteikia ugdymosi pagalbą:. padeda suprasti mokiniui, kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi.

38. Siekiant stebėti mokinių daromą pažangą ir mokant mokinius įsivertinti, analizuoti savo pasiekimus ir pažangą, rekomenduojama bendru mokytojo ir mokinių susitarimu darbus raštu kaupti darbų aplankuose.

39. Namų darbų skyrimo ir vertinimo tvarka:39.1. namų darbai gali būti trumpalaikiai (juos mokiniai turi atlikti iki kitos pamokos) ir

ilgalaikiai – projektai (dėl jų atlikimo termino mokytojas ir mokiniai susitaria);39.2. mokytojas su mokiniais susitaria dėl namų darbų apimties užduočių pobūdžio,

vertinimo bei fiksavimo. Rekomenduojama toje pačioje klasėje dirbantiems mokytojams formuluoti bendrą namų darbų užduotį, taip pat tarpusavyje deriti namų darbų skyrimą, kad laikas, skirtas namų darbams atlikti, neviršytų:

39.2.1. 5 -6 klasėje – 1,5 val.;39.2.2. 7-8 klasėje – 2 val.39.3. Mokytojas, taikydamas aktyviuosius mokymo metodus ir racionaliai panaudodamas

pamokos laiką, skiria diferencijuotus namų darbus, įtvirtinančius pamokoje įgytas žinias,

60

gebėjimus, ugdančius mokinių kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Mokymosi sunkumų turintiems mokiniams skiriami namų darbai, įtvirtinantys pamokoje gautas žinias, šalinantys mokymosi spragas bei stiprinantys mokymosi motyvaciją. Skiriamus namų darbus mokytojas tikrina reguliariai ir sistemingai.

39.4. Namų darbai neužduodami atostogoms.39.5. Negali būti skirti dėl įvairių priežasčių neįvykusių pamokų turiniui įgyvendinti.40. Mokykla Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja mokyklos savininko

teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomosios institucijos (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitos mokyklos) arba mokyklos vadovo sprendimu

VI. SKYRIUSĮSIVERTINIMAS

41. Įsivertinimas papildo mokytojų vertinimą, bet jo nekeičia. Mokiniai mokomi save vertinti kuo objektyviau, todėl siekiama:

41.1. sudaryti sąlygas mokiniui pažinti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, teisingai ir adekvačiai vertinti savo gabumus ir galimybes;

41.2. skatinti mokinius aktyviau dalyvauti ugdymo procese, teikti pasiūlymus, prisiimti atsakomybę už savo ugdymo(si) rezultatus.

42. Mokiniai įsivertina pamokos pabaigoje, baigę temą (ciklą), paskutinę pusmečio (mokslo metų) pamoką: įsivertinimo technikas ir būdus mokytojai aptaria metodinių grupių pasitarimuose.

43. Per paskutinę pusmečio (mokslo metų) dalyko pamoką mokiniai analizuoja mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymą(si).

44. Mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, grupės ar klasės pasiekimus bei padarytą pažangą, jei reikia, koreguoja ugdymo planus.

VII. SKYRIUSTĖVŲ (GLOBĖJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

45. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne, aplankuose, mokinių sąsiuviniuose, pusmečių ir metinėse ataskaitose.

46. Formalūs ir neformalūs įvertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne.47. Klasių auklėtojai kartą per mėnesį arba dažniau (priklausomai nuo tėvų (globėjų)

pageidavimo), išspausdina įvertinimus iš elektroninio dienyno neturintiems prieigos prie interneto, informuoja apie pusmečių ir metinius rezultatus.

48. Progimnazijoje rengiamos tėvų dienos, kurių metu tėvai su vaiką mokančiais dalykų mokytojais gali aptarti vaiko mokymosi pasiekimus, spragas, pagalbos mokiniui būdus ir galimybes.

49. Jei iškyla mokymosi problemų, tėvai apie mokymosi pasiekimus informuojami įvairiais būdais: iki rugsėjo 15 d. parengiant tėvų konsultavimo grafiką, skambinant, individualiai kalbantis, rašant el. laiškus ir kt.

IX. SKYRIUSMOKINIŲ PASIEKIMŲ ĮVERTINIMO OBJEKTYVUMO NAGRINĖJIMO TVARKA

50. Tėvai kreipiasi į klasės vadovą dėl neteisingo vaiko pasiekimų įvertinimo.51. Klasės auklėtojas kartu su tėvais raštu kreipiasi į progimnazijos administraciją dėl

vertinimo objektyvumo nustatymo.

61

52. Progimnazijos direktorius parašo įsakymą dėl komisijos sudarymo vertinimo objektyvumui nustatyti.

53. Komisija per tris dienas įvertina ir raštu informuoja tėvus, klasės auklėtoją ir progimnazijos direktorių apie gautas išvadas.

X. SKYRIUSBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

54. Mokinio užsienio mokykloje baigtą ugdymo programos dalį vertina progimnazijos direktoriaus sudaryta komisija.

55. Mokinių mokymasis namie organizuojamas ir pasiekimai vertinami vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 ir Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049.

56. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ugdymo procese tvarka gali būti keičiama, atsižvelgiant į ugdymo proceso pokyčius ir pakeistus jį reglamentuojančius dokumentus.

57. Tvarkos aprašas esant reikalui, gali būti koreguojamas ir tobulinamas.

______________________________________

62

Priedas Nr. 11

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJAŠVIETIMO PAGALBOS MOKINIUI TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švietimo pagalbos mokiniui teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagalbos mokiniams teikimo tikslus, uždavinius, principus, formas, rūšis, gavėjus, teikėjus bei švietimo pagalbos organizavimą.

2. Švietimo pagalba mokiniui – tai progimnazijos darbuotojų (pagalbos mokiniui specialistų, visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, klasės auklėtojų, mokytojų, progimnazijos vadovų) veikla, susijusi su mokinių socialinių, pedagoginių, psichologinių poreikių tenkinimu, leidžianti didinti ugdymo(-si) veiksmingumą.

3. Švietimo pagalbos tikslas – padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi progimnazijoje, sudaryti prielaidas pozityviai socializacijai ir pilietinei brandai bei mokinių saugumui progimnazijoje.

4. Šis Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281, Žin., 2011, Nr. 38-1804), kitais susijusiais įstatymais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 (Žin., 2011, Nr. 122-5771) patvirtintu Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, kitais švietimo ir mokslo ministro įsakymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, mokytojų, klasės auklėtojų bei pagalbos mokiniui specialistų pareigybių aprašymais.

II. PAGALBOS TEIKIMO UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI

5. Švietimo pagalbos teikimo uždaviniai:5.1. užtikrinti mokinių saugumą progimnazijoje;5.2. šalinti priežastis, dėl kurių mokiniai negali lankyti progimnazijos ar vengia tai daryti;5.3. užtikrinti mokinių mokymąsi pagal privalomojo ugdymo programas iki 14 metų;5.5. sudaryti sąlygas gabių mokinių ugdymui(-si);5.6. padėti mokiniams adaptuotis progimnazijoje ar naujoje ugdymo pakopoje;5.7. teikti reikalingą psichologinę, socialinę, pedagoginę pagalbą.6. Švietimo pagalbos teikimo principai:6.1. lygios galimybės – kiekvienam mokiniui užtikrinamas pagalbos prieinamumas;6.2. visuotinumas – pagalba teikiama visiems progimnazijos mokiniams, kuriems jos

reikia;6.3. kompleksiškumas – pagalba teikiama pagal poreikį kartu su kitomis švietimo pagalbos

mokiniui teikimo formomis;6.4. decentralizacija – šeimos, visuomenės bei kitų institucijų dalyvavimas;6.5. individualumas – pagalba teikiama atsižvelgiant į konkretaus mokinio problemas;6.6. veiksmingumas – remiamasi profesionalia vadyba, tinkamais ir laiku priimtais

sprendimais.

II. ŠVIETIMO PAGALBOS GAVĖJAI, TEIKĖJAI, FORMOS IR RŪŠYS

7. Švietimo pagalbos gavėjai: progimnazijos mokiniai, mokytojai, mokinių tėvai.8. Švietimo pagalbos teikėjai: klasių vadovai, mokytojai, socialinis pedagogas, logopedas,

sveikatos priežiūros specialistas, progimnazijos vadovai.

63

9. Švietimo pagalbos formos:9.1. individualus darbas su mokiniu:9.1.1. turinčiu specialiųjų ugdymosi poreikių;9.1.2. mokomu namuose;9.1.3. besimokančiu pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo I dalies programą (iškilus

mokymosi sunkumams);9.1.4. darbas su gabiais mokiniais;9.1.5. iškilus individualioms problemoms;9.2. darbas su klase ar grupe:9.2.1. ugdymo dalyvių tarpusavio santykių reguliavimas;9.2.2. konsultacijos;9.2.3. psichologiniai ar sociologiniai tyrimai;9.2.4. logopedo grupiniai užsiėmimai;9.2.5. karjeros planavimo informacijos sklaida;9.2.6. sveikatos ugdymo veiklų vykdymas.9.3. darbas su mokinio šeima ar jo atstovais pagal įstatymą:9.3.1. pagalba sprendžiant problemas, trukdančias mokinio ugdymo(-si) procesui;9.3.2. tėvų (globėjų/rūpintojų) ir progimnazijos bendradarbiavimo stiprinimas.9.4. darbas su progimnazijos bendruomene:9.4.1. saugios aplinkos kūrimas ir palaikymas;9.4.2. savivaldos aktyvinimas.9.5. darbas su socialiniais partneriais (Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus PPT, 2-asis

policijos komisariatas, specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Všį Vaiko raidos centras ir kt.) siekiant užtikrinti pagalbos veiksmingumą.

10. Švietimo pagalbos teikimo rūšys:10.1. konsultavimas (mokinio, mokinių grupės, mokytojų, tėvų (globėjų/rūpintojų) siekiant

padėti išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenimo ir mokymosi erdvėje, padedant mokytis, naujai elgtis, geriau pažinti save ar pasirinkti profesiją);

10.2. ugdymo diferencijavimas mokiniui ar mokinių grupei, siekiant sudaryti palankias sąlygas tiek gabių tiek mokymosi problemų turinčių mokinių ugdymui;

10.3. socialinių ir gyvenimo įgūdžių formavimas — ugdomas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, kūrybiškai ir kritiškai mąstyti, bendrauti, pažinti save, elgtis visuomenėje priimtinais būdais, valdyti emocijas, sveikos gyvensenos įgūdžiai;

10.4. elgesio korekcija, socialiai priimtino elgesio modeliavimas;10.5. progimnazijos nelankymo, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų

vartojimo pažeidimų prevencija;10.6. pagalbos komandos telkimas progimnazijoje (esant reikalui, pasitelkiant šeimą bei

socialinius partnerius), siekiant sėkmingai spręsti mokinių problemas.

III. ŠVIETIMO PAGALBOS TEIKIMO ORGANIZAVIMAS

11. Klasių vadovai ir mokytojai teikia pagalbą savo klasės mokiniams:11.1. rūpinasi mokinių asmenybės ugdymu(-si) bei branda;11.2. siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus,diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą;11.3. domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną;11.4. suteikia mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas,

Patyčios, informuoja apie tai progimnazijos administraciją;11.5. bendradarbiauja su pagalbos mokiniui, visuomenės sveikatos priežiūros specialistais;11.6. informuoja tėvus (globėjus/rūpintojus) apie iškylančias problemas;11.7. padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt.

problemas;

64

11.8. stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si);11.9. mokytojai stebi, analizuoja ir laiku identifikuoja kylančius sunkumus (pastebi, kad

mokiniui nesiseka pasiekti bendrosiose programose numatytų konkretaus dalyko pasiekimų, po nepatenkinamo kontrolinio darbo įvertinimo, po ligos ir kt.);

11.10. esant būtinybei informuoja klasės vadovą, mokinio tėvus;11.11. mokymosi pagalba integruojama į ugdymo procesą. Mokytojas pritaiko mokymo (si)

užduotis, metodus ir kt.;11.12. mokytojai teikia individualią pagalbą per pamoką, po pamokų pagal grafiką arba kitu

su mokiniu suderintu laiku;11.13. mokytojai informuoja progimnazijos švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus,

kartu tariasi dėl pagalbos (jeigu suteikta pagalba neefektyvi);11.14. organizuoja papildomas konsultacijas 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniams rengiantis

standartizuotiems testams;11.15. teikia pagalbą ruošiantis olimpiadoms ir konkursams;11.16. sukuria vertinimo sistemą palankią mokiniui;12. Pagalbos mokiniui specialistai (logopedas, socialinis pedagogas, psichologas, specialusis

pedagogas, mokytojo padėjėjas) teikia šią pagalbą:12.1. psichologinė pagalba – mokinio asmenybės ir ugdymosi problemų įvertinimas ir

sprendimas, bendradarbiaujant su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, juos konsultuojant, gabių mokinių įvertinimas, mokinių ir jų tėvų konsultavimas, švietimas. Psichologinė pagalba teikiama, kai mokinys į psichologą kreipiasi savarankiškai, prašo mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai (gavę tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą), prašo Vaiko teisių apsaugos tarnyba, jeigu tėvai nesirūpina vaiku;

12.2. socialinė pedagoginė pagalba, padedant mokiniui įgyvendinti jo teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą progimnazijoje, teikiama mokiniui, tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams, mokytojams ir kitiems progimnazijoje dirbantiems specialistams. Ją teikia socialinis pedagogas:

12.2.1.problemų, susijusių su įvairiais mokiniams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaikų reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo) vertinimas ir sprendimas;

12.2.2.darbas su mokiniais, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, patiriančiais seksualinį ar fizinį išnaudojimą;

12.2.3.pagalba tėvams ar teisėtiems mokinio atstovams ugdant savo vaiką (suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti tėvų teises ir pareigas);

12.2.4.bendradarbiavimas su klasių vadovais, kitais pedagogais, specialistais, progimnazijos administracija sprendžiant mokinių socialines-pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų;

12.2.5.bendradarbiavimas su klasių vadovais rūpinantis mokinių socialinių įgūdžių ugdymu.12.3. logopedo pagalba: logopedas įvertina vaiko kalbą, nustatyto rašymo bei skaitymo

sunkumus/sutrikimus: atlieka mokinių tarties, žodyno, gramatikos sandaros, rišliosios kalbos tyrimą:

12.3.1.numato kalbos ir kalbėjimo korekcijos kryptis, sudaro individualų pagalbos teikimo planą ir rūpinasi mokinių kalbos vystymosi raida, kalbos, kalbėjimo bei kitų komunikacijos sunkumų/sutrikimų korekcija;

12.3.2.organizuoja ir veda individualias ir grupines pratybas tarties, rašymo sutrikimus bei kalbos neišsivystymą turintiems mokiniams. Grupes komplektuoja pagal sutrikimų pobūdį;

12.3.3.konsultuoja mokinių tėvus ir pedagogus, siekiant padėti įveikti mokiniams kylančius skaitymo ir rašymo sunkumus;

12.4. specialiojo pedagogo pagalba: konsultuoja mokinių tėvus ir pedagogus, dirbančius su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, padeda rengti pritaikytas ir individualizuotas programas, atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, nustato mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jo atitikimą ugdymo programai, padeda specialiųjų poreikių mokiniams įsisavinti ugdymo turinį ir lavina jų sutrikusias funkcijas;

12.5. mokytojo padėjėjo pagalba:

65

12.5.1.padeda mokiniui (mokinių grupei) orientuotis ir judėti aplinkoje, susijusioje su ugdymu(si), mokykloje ir už jos ribų ugdomosios veiklos, pamokų, pertraukų, popamokinės veiklos, papildomo ugdymo, renginių ir išvykų metu;

12.5.2.padeda mokiniui (mokinių grupei) apsitarnauti, pavalgyti, pasirūpinti asmens higiena;12.5.3.padeda mokiniui (mokinių grupei) įsitraukti į ugdomąją veiklą ir pagal galimybes joje

dalyvauti:12.5.3.1. paaiškina mokytojo skirtas užduotis ir talkina jas atliekant;12.5.3.2. padeda perskaityti ar perskaito tekstus, skirtus mokymuisi;12.5.3.3. padeda užsirašyti ar užrašo mokymo medžiagą;12.5.3.4. padeda tinkamai naudotis ugdymui skirta kompensacine technika ir mokymo bei

kompensacinėmis priemonėmis;12.5.4.padeda mokiniui (mokinių grupei) atlikti kitą su ugdymu(si), savitarna, savitvarka,

maitinimu(si) susijusią veiklą;12.5.5.padeda mokiniui (mokinių grupei) turinčiam (turintiems) ribotas mobilumo galimybes:12.5.5.1. išlipti iš transporto priemonės atvykus į mokyklą ir įlipti į transporto priemonę

išvykstant iš mokyklos;12.5.5.2. judėti po mokyklą, pasiekti klasę, grupę, kitas patalpas.12.6. pedagoginė psichologinė pagalba teikiama, kai ją skiria progimnazijos Vaiko gerovės

komisija ar PPT, tėvų (globėjų/rūpintojų) sutikimu. Pedagoginės psichologinės pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo(-si) pagalbos veiksmingumą.

12.6.1.pedagoginė psichologinė pagalba vykdoma, kai vaiko gerovės komisijos paskirtos švietimo pagalbos gavėjų sąrašą, komisijos pirmininko suderintą su PPT, patvirtina progimnazijos direktorius.

13. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistas dirba bendradarbiaudamas su progimnazijos bendruomene, kitais sveikatos priežiūros, psichologinės bei socialinės pedagoginės pagalbos ir kitų suinteresuotų tarnybų specialistais:

13.1. teikia sveikatos ugdymo veiklos metodines konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams (globėjams/rūpintojams) bei kaupia metodinę ir informacinę medžiagą mokinių sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo klausimais;

13.2. teikia informaciją sveikatos išsaugojimo bei stiprinimo klausimais ir organizuoja šios informacijos sklaidą (progimnazijos stenduose, renginiuose, viktorinose ir pan.) progimnazijos bendruomenei;

13.3. inicijuoja ir dalyvauja progimnazijos sveikatos ugdymo projektų (programų) rengime bei juos įgyvendinant;

13.4. teikia pagalbą mokiniams ugdant sveikos gyvensenos ir asmens higienos įgūdžius;13.5. dalyvauja organizuojant mokinių maitinimo priežiūrą, skatinant sveiką mitybą bei

sveikos mitybos įgūdžių formavimą;13.6. dalyvauja progimnazijos darbo grupėse, sprendžiančiose mokinių psichologines,

adaptacijos ir socialines problemas.14. Progimnazijos vaiko gerovės komisija:14.1. organizuoja ir koordinuoja prevencinį darbą, švietimo pagalbos teikimą mokiniams,

mokytojams, mokinių tėvams (globėjams/rūpintojams), saugios ir palankios vaiko ugdymui aplinkos kūrimą;

14.2. organizuoja švietimo programų pritaikymą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atlieka mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus poreikius, atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pirminį įvertinimą ir atlieka kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.

66

Priedas Nr.12

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO ORGANIZAVIMO TVARKA

1. Einamųjų mokslo metų balandžio mėnesį progimnazijos direktoriaus pavaduotojo neformaliajam švietimui sudaryta ir direktoriaus įsakymu patvirtinta darbo grupė atlieka praėjusių mokslo metų neformaliojo švietimo užsiėmimų analizę ir mokinių poreikių apklausą ateinantiems mokslo metams. Tam tikslui darbo grupės nariai konsultuojasi su mokytojais ir klasių auklėtojais (susirinkimai), kurie išreiškia ir tėvų nuomones, atlieka mokinių apklausą, patalpindami apklausos anketą elektroniniame dienyne.

2. Iki einamųjų mokslo metų gegužės 5 d. darbo grupė pristato progimnazijos mokytojams tyrimų rezultatus.

3. Einamųjų mokslo metų gegužės mėnesio pradžioje (iki 5 dienos) mokyklos fojė ir elektroninėje svetainėje publikuojamas skelbimas (kvietimas) teikti programas neformaliojo švietimo užsiėmimų programas kitiems mokslo metams.

4. Einamųjų mokslo metų gegužės mėnesį:- progimnazijos I a. fojė publikuojami mokytojų, norinčių organizuoti neformaliojo

švietimo užsiėmimus, skelbimai-kvietimai, aprašymai, įvairūs plakatai;- vykdomi pristatymai; - neformaliojo švietimo programos pateikiamos direktoriaus pavaduotojui, atsakingam už

neformalųjį švietimą.5. Konkurse gali dalyvauti (pateikti, pristatyti savo programą mokiniams, publikuoti

skelbimą) kitų įstaigų mokytojai, dėstytojai, kt.6. Einamųjų mokslo metų birželio mėnesį direktoriaus pavaduotojas neformaliajam

švietimui iš metodinių grupių atstovų suformuoja komisiją, kurios sudėtį įsakymu tvirtina progimnazijos direktorius.

7. Komisija susipažįsta bei analizuoja gautas programas ir iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d. pateikia progimnazijos direktoriui pasiūlymus dėl užsiėmimų (valandų) paskirstymo kitiems mokslo metams.

8. Progimnazijos direktorius, atsižvelgdamas į neformaliojo švietimo užsiėmimų (valandų) skirstymo komisijos pasiūlymus, iki kitų mokslo metų rugsėjo 3 d. tvirtina programas ir skiria tam tikrą ugdymo valandų skaičių. Nuo rugsėjo 4 d. progimnazijoje veikiančių neformaliojo švietimo užsiėmimų sąrašas skelbiamas mokyklos I a. fojė skelbimų lentoje ir el. svetainėje. Rugsėjo 11 d. mokytojai neformaliojo švietimo užsiėmimo mokinių sąrašus pristato direktoriaus pavaduotojui neformaliajam švietimui.

9. Neformaliojo švietimo veiklos mokinių grupės komplektuojamos iš vienos klasės, paralelių klasių ar klasių grupių. Mokinių skaičius jose turi būti ne mažesnis kaip 12 mokinių. Užsiėmimai vyksta tvarkaraštyje nurodytose patalpose (vietose).

10. Neformaliojo švietimo „valandos“, pagal poreikį ir turimas lėšas, gali būti tarifikuojamos ir vėliau, per mokslo metus, mokytojui pateikus prašymą ir programą.

11. Neformaliojo švietimo užsiėmimų apskaita vedama elektroniniame dienyne.12. Neformaliojo švietimo užsiėmimų tvarkaraštis iki kitų mokslo metų rugsėjo 15 d.

publikuojamas progimnazijos skelbimų lentoje ir elektroninėje svetainėje.13. Jei tarifikavus valandas neformaliojo švietimo užsiėmimui, nesusidaro reikiamas mokinių

skaičius, mokytojas privalo raštiškai informuoti progimnazijos direktorių.14. Nekokybiškos neformaliojo švietimo pamokos panaikinamos (perskirstomos)

direktoriaus įsakymu.

67

15. Neformaliojo švietimo užsiėmimų tvarkaraštį sudaro neformaliojo švietimo užsiėmimų veiklą koordinuoja ir kontroliuoja progimnazijos direktoriaus pavaduotojas neformaliajam švietimui.

68

Priedas Nr.13

UGDYMO KARJERAI INTEGRAVIMO DALYKUOSE PROGRAMA

5-8 kl. skiriama 35 val.

Valandų paskirstymas pagal dalykus:Dalykas 5 kl. 6 kl. 7 kl. 8 kl. Iš viso

Gamta ir žmogus 2 4 6Biologija 4 4Matematika 1 1Geografija 1 1Dailė 1 2 1 4Lietuvių kalba 1 1Užsienio kalba (anglų, rusų, prancūzų) 1 1Muzika 1 1Fizika 1 1Tikyba/etika 1 2 3Chemija 1 1Technologijos 1 1Klasės valandėlė 3 2 2 3 10

Iš viso 7 8 10 10 35

TEMŲ PASKIRSTYMAS5 klasė

Val. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Savęs pažinimas. Kas aš esu? Koks mano temperamentas? Tikyba/etika1 Gydytojas-dietologas. Karjeros pažinimo galimybės. Žmogus.

Mityba.Gamta ir žmogus

1 Hidrologas-meteorologas. Karjeros galimybių pažinimas. Oras, vėjas ir vanduo.

Gamta ir žmogus

1 Laiko apskaičiavimas, numatymas, planavimas. Karjeros planavimo kompetencija. Mokomės skaičiuoti laiką.

Matematika

1 Karjeros planavimo žingsniai. Edukaciniai filmukai. Klasės valandėlė1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Tėvų ar kitų

svečių profesijų pristatymas.Klasės valandėlė

1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Išvyka, ekskursija.

Klasės valandėlė

7 Iš viso valandų per mokslo metus

6 klasėVal. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Landšafto architekto profesija. Estetiškos aplinkos kūrėjai – kraštovaizdžio architektai. Gamtos ir žmogaus sukurtų formų ir spalvų deriniai soduose ir parkuose. Taisyklingi ir laisvi parkų planai.

Dailė

1 Astronomo darbas. Žvaigždės iš arti. Gamta ir žmogus

69

1 Gydytojo profesija. Augame ir bręstame. Gamta ir žmogus1 Energetikas. Energijos šaltiniai ir oras. Gamta ir žmogus1 Ekologo profesija. Pradėkime nuo sąves. Gamta ir žmogus1 Muzikanto profesija. Karjeros galimybių pažinimas, Muzika1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Tėvų ar kitų

svečių profesijų pristatymas.Klasės valandėlė

1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Išvyka, ekskursija.

Klasės valandėlė

8 Iš viso valandų per mokslo metus

7 klasėVal. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Dizainerio profesija. Vizualinė reklama mano aplinkoje. Dailė1 Interjero dizaineris. Originalių rėmelių kūrimas, derinant įvairias

medžiagas ir spalvas.Dailė

1 Biologija – mokslas apie gyvybę. Biologo profesija. Biologija1 Odontologo profesija. Karjeros pažinimo galimybės. Dantys

susmulkina maistą.Biologija

1 Kardiologo profesija.Širdis – gyvoji pompa. Biologija1 Neurologo profesija. Nervų sistema. Biologija1 Savęs pažinimas ir profesijų pasaulis. Karjeros galimybių

pažinimas. Mano svajonės ir galimybės.Tikyba/etika

1 Savęs pažinimo kompetencijos plėtojimas. Kiekvienas žmogus apdovanotas talentais ir gebėjimais. Profesijų testas.

Tikyba/etika

1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Tėvų ar kitų svečių profesijų pristatymas.

Klasės valandėlė

1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Išvyka, ekskursija.

Klasės valandėlė

10 Iš viso valandų per mokslo metus

8 klasėVal. sk.

Tema Dalykas, į kurį integruojama

1 Profesijų įvairovė. Rašinys „Profesijos svarba žmogui“. Pasirinktos profesijos pristatymas.

Lietuvių kalba

1 Profesijų įvairovė. Pasirinktos profesijos pristatymas. Užsienio kalba (anglų, rusų, prancūzų)

1 Medienos apdirbimo, dailiųjų amatų profesijos. Technologijos1 Interjero dizainerio profesija. Linijinė perspektyva interjere. Dailė1 Chemiko profesija. Mokyklos chemijos laboratorija. Chemija1 Vairuotojo profesija. Mechaninis judėjimas. Kūnų sąveikos

dėsniai.Fizika

1 Geografo profesija. Geografija. Įvadinė pamoka. Geografija1 Karjeros planavimo žingsniai. Edukaciniai filmukai. Klasės valandėlė1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Tėvų ar kitų

svečių profesijų pristatymas.Klasės valandėlė

1 Profesijų įvairovė. Karjeros galimybių pažinimas. Išvyka, ekskursija.

Klasės valandėlė

10 Iš viso valandų per mokslo metus

70

Priedas Nr. 14

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJAINTEGRUOTO MOKYMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Integruoto mokymo aprašas parengtas vadovaujantis pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis.

2. Integruoto mokymo tvarkos aprašas numato dalykų, kurių ugdymo turinys yra susijęs ar priskiriamas tai pačiai ugdymo sričiai, integravimo galimybes Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijoje.

3. Integruoto mokymo tvarkos aprašu siekiama:3.1. įvardinti pagrindinius integravimo principus;3.2. nurodyti integravimo formas.4. Ugdymo turinio tvarkos apraše naudojamos sąvokos: Vidinė integracija – vieno mokytojo ugdomoji veikla, kai į dalyko turinį, klasės vadovo

veiklą ar neformalųjį švietimą integruojamos integruojamosios programos.Tarpdalykinė integracija – dviejų ir daugiau mokytojų veikla, kai vienos pamokos metu

derinamas skirtingų dalykų ugdymo turinys.

II. INTEGRAVIMO TVARKA

5. Ugdymo proceso metu į mokomuosius dalykus integruojamos Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo srities integruojamosios programos – mokymosi mokytis, komunikavimo, darnaus vystymosi, sveikatos ir gyvenimo įgūdžių, kultūrinio sąmoningumo, prevencinės, informacinių technologijų integruojamoji programa bei kitos programos.

6. Įgyvendinant Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių integruojamąsias programas siekiama:

6.1. praturtinti ugdymo turinį aktualiais mokiniams ir visuomenei klausimais;6.2. padėti mokiniams ugdytis gyvenimui žinių visuomenėje būtinas kompetencijas,

atsakomybę už savo elgseną ir jos pasekmes, gebėjimą pasipriešinti neigiamai įtakai;6.3. ugdyti mokinių pilietiškumo kompetenciją;6.4. padėti mokiniams išvengti netinkamo elgesio.7. Vykdoma vidinė (integruojamosios programos įgyvendinamos pamoką vedant vienam

mokytojui) ir tarpdalykinė (integruojamosios programos įgyvendinamos pamoką vedant dviem ir daugiau mokytojų):

7.1. mokytojas gali savo nuožiūra integruoti dalykus, organizuoti integruoto mokymosi dieną, savaitę ar ilgesnį laikotarpį;

7.2. mokytojai, planuojantys vesti integruotas pamokas (tarpdalykinė integracija), kai pamoką veda 2 ir daugiau mokytojų, prieš savaitę raštu kreipiasi į mokyklos direktorių dėl integruotos pamokos vedimo;

7.3. integruoto dalyko turinys numatomas dalykų teminiuose planuose;7.4. integruotų pamokų apskaitai užtikrinti būtina integruojamų pamokų turinį įrašyti

elektroniniame dienyne abiejų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

III. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ INTEGRAVIMAS 8 KLASĖJE

8. Tikslai: Įgyvendinant informacinių technologijų integruojamąją programą siekiama:8.1. ugdyti specialiuosius darbo su IKT gebėjimus;

71

8.2. ugdyti informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo gebėjimus, reikalingus kasdienėje veikloje;

8.3. padėti mokiniams saugiai, veiksmingai ir teisėtai taikyti informacines ir komunikacines technologijas įvairių dalykų savarankiškam mokymui (-si): ieškant su šiais dalykais susijusios informacijos, ją apdorojant, taikant, skleidžiant;

8.4. tobulinti informacinės veiklos pobūdį.

IT INTEGRAVIMAS Į KITUS DALYKUS

9. Lietuvių kalba:9.1. Kalbėjimas ir klausymas (IKT panaudojimas pranešimui parengti ir pademonstruoti

Power Point ir kt.).9.2. Informacijos paieška, atsirinkimas ir klasifikacija (informacijos paieška internete pagal

duotą temą, informacijos patikslinimas, Word‘o dokumentų pateikimas su iliustracijomis).10. Užsienio kalba:10.1. Šalies kalbos, religija, padėtis, tradicijos (informacijos paieška internete ir Power Point

pristatymai).10.2. In the Land of Pyramids (informacijos paieška internete ir Power Point pristatymai).10.3. Life in the future (informacijos paieška internete ir Power Point pristatymai).11. Matematika:11.1. Tiesioginis ir atvirkštinis proporcingumai (Excel‘o darbai).11.2. Erdviniai kūnai. Brėžinių susisteminimas (Word‘o ir Power Point panaudojimas).12. Fizika:12.1. Diagramų braižymas su Excel.12.2. Pasiruošimas laboratoriniams darbams (Word‘o dokumentas).12.3. Projektų pristatymas (PowerPoint).13. Chemija:13.1. Atomų ir molekulių modeliai (Word‘o ir Power Point panaudojimas).13.2. Natūralios ir dirbtinės medžiagos (Word‘o ir Power Point panaudojimas).13.3. Cheminiai elementai (Word‘o ir Power Point panaudojimas).14. Visi gamtos mokslai:14.1. Gamtos mokslų ir technologijų raida Lietuvoje bei pasaulyje, jos įtaka visuomenei bei

gamtai (informacijos paieška internete ir Power Point pristatymai).15. Istorija:15.1. Renesanso menas (Power Point panaudojimas).15.2. LDK didieji kunigaikščiai (Word‘o ir PowerPoint panaudojimas).16. Geografija:16.1. Šiaurės Europa (Power Point panaudojimas).16.2. Pietvakarių Azija. Islamo šalys (PowerPoint panaudojimas).17. Technologijos:17.1. Mityba (Word‘o, Excel‘o ir Power Point panaudojimas).18. Dailė:18.1. Renesansas (Word‘o ir Power Point panaudojimas).19. Muzika:19.1. Opera, operetės (Informacijos paieška internete ir PowerPoint pristatymai).

72

Priedas Nr. 15

MOKINIO INDIVIDUALUS UGDYMO PLANAS

1. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

2. Individualus ugdymo planas sudaromas mokiniui, kurio pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti.

Mokinio vardas, pavardė, klasė....................................................................

Dalykas................................................

Laikotarpis............................................................

Plano sudarymo priežastys....................................................

Tikslai......................................................................

Tobulintina sritis Uždaviniai Pagalbos teikimo strategija (konsultacijos, individualios užduotys ir kt.)

Kas teiks pagalbą?

Rezultatas

Tėvų indėlis:

Mokinio indėlis:

Planą parengė: .................................................................................................................. (mokytojo vardas, pavardė, parašas)

Susipažinau: .................................................................................................................. (tėvų/globėjų vardas, pavardė, parašas)

Susipažinau: .............................................................................................................. (mokinio vardas, pavardė, parašas)

73

Priedas Nr. 16

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOS MOKINIŲ IŠVYKŲ SU TĖVAIS (GLOBĖJAIS) NE MOKINIŲ ATOSTOGŲ METU

TVARKA

1. Rekomenduojame tėvams (globėjams) asmenines išvykas (renginius) su vaikais organizuoti mokinių atostogų metu, savaitgaliais ir švenčių dienomis.

2. Jei vaikas su tėvais (globėjais) išvyksta į kelionę (renginį) pamokų metu:2.1. tėvai (globėjai) turi pateikti prašymą direktoriaus vardu (prašymo forma pridedama);2.2. tėvai (globėjai) turi suderinti prašymą su kuruojančiu direktoriaus pavaduotoju; 2.3. tėvai (globėjai) savo prašymą turi suderinti su klasės vadovu;2.4. tėvai (globėjai) turi gauti klasės vadovo informaciją apie direktoriaus sprendimą.3. Prašymas gali būti netenkinamas, jei mokinys:3.1. praleidžia daug pamokų be pateisinamos priežasties;3.2. laiku neatsiskaito už kontrolinius, savarankiškus ir kt. darbus.4. Prašymai pateikiami ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas.5. Mokinys privalo atsiskaityti už praleistas pamokų temas dalykų mokytojams per 2

savaites nuo grįžimo į mokyklą dienos. Temas, kurias turi atsiskaityti, mokinys suderina su atitinkamų dalykų mokytojais prieš arba po išvykos.

6. Atsiskaitymo formą ir įvertinimo būdą parenka mokytojas.

_______________________

74

Priedas Nr. 17

5-8 KLASIŲ MOKINIŲ, MOKOMŲ NAMIE, PAMOKŲ PASKIRSTYMASINDIVIDUALIAM UGDYMO PLANUI SUDARYTI

DALYKAS KLASĖS5 6 7 8

Dorinis ugdymas 1 0,5 0,5 1Lietuvių k. 3 3 3 3Pasaulio pažinimas - - - -1-oji užsienio kalba 2 2 1 12-oji užsienio kalba 1 1 1Matematika 3 2 3 2Gamta ir žmogus 1 1 - -Biologija - - 1 1Fizika - - 1 1Chemija - - - 1Informacinės technologijos

1 0,5 0,5 -

Istorija 1 1 1 1Geografija - 1 1 1Dailė ir technologijos

- - - -

Dailė - - - -Muzika - - - -Technologijos - - - -Kūno kultūra - - - -Maksimalus pamokų skaičius

12 12 13 13

Ugdymo planas koreguojamas atsižvelgiant į gydytojų rekomendacijas, mokinio ligos ypatumus bei derinamas su mokinių tėvais. Suderinus, tvirtinamas mokyklos vadovo įsakymu.

75

Priedas Nr. 18

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJOS5-TŲ KLASIŲ MOKINIŲ ADAPTACINIO LAIKOTARPIO ORGANIZAVIMO TVARKA

1. Apraše numatoma veikla, kuri organizuojama 5-ų klasių mokinių adaptacinio laikotarpio metu (rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.).

2. Aprašo tikslas – sistemingai teikti pagalbą 5-ų klasių mokiniams pereinamojo laikotarpio iš pradinės į pagrindinę mokyklą metu.

3. 5-okų adaptacinio laikotarpio organizavimą koordinuoja progimnazijos Vaiko gerovės komisija.

4. 5 klasių mokiniai rugsėjo mėnesį nevertinami pažymiais. 5-okų pažanga ir pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne įrašant tėvams komentarus pagal poreikį.

5. Spalio mėn. pradžioje vaiko gerovės komisija organizuoja 5-ų klasių mokytojų susirinkimą, kurio metu aptariami 5-okų pasiekimai ir mokymosi problemos, numatomi problemų sprendimai.

6. Rugsėjo ir spalio mėnesį direktoriaus pavaduotojai ugdymui bei mokyklos psichologas ir socialinis pedagogas stebi penktokų pamokas bei teikia vaiko gerovės komisijai pastebėjimus dėl 5-okų adaptacijos.

7. Lapkričio mėn. pradžioje progimnazijos psichologas atlieka 5-okų, jų tėvų ir mokytojų apklausą, kurios metu nustato kaip mokiniams pavyko adaptuotis.

8. Adaptacijos tyrimo rezultatai bei psichologo parengtos rekomendacijos pristatomos progimnazijos mokytojams ir 5-okų tėvams lapkričio pabaigoje tėvų susirinkimuose.

9. Įvertinus tyrimo rezultatus, esant reikalui, atskiriems mokiniams adaptacinis laikotarpis pratęsiamas (nerašomi nepatenkinami pažymiai, suteikiamos mokyklos specialistų ir dalykų mokytojų papildomos konsultacijos, vykdomi pokalbiai su mokinio tėvais).

76

Priedas Nr. 19

VILNIAUS JONO BASANAVIČIAUS PROGIMNAZIJAPAGALBOS SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIAMS TEIKIMO TVARKA

Pagalba specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams organizuojama vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795.

Specialiojo ugdymo mokinių ugdymo forma mokykloje:Visiška integracija – tai specialiųjų poreikių mokinių ugdymas bendrojo lavinimo klasėse.Specialiojo ugdymo skyrimo tvarka.1. Specialusis ugdymas skiriamas mokiniams, turintiems nedidelių, vidutinių, didelių

specialiųjų ugdymosi poreikių.2. Specialiojo ugdymo skyrimas įforminamas pažyma dėl specialiojo ugdymo skyrimo

specialiųjų poreikių asmeniui:2.1. Vaiko gerovės komisija (toliau VGK) sudaro mokinių, švietimo pagalbos gavėjų sąrašą.2.2. Švietimo pagalbos gavėjų sąrašai derinami progimnazijos VGK, Pedagoginėje

psichologinėje tarnyboje (toliau PPT), ir tvirtinami progimnazijos direktoriaus įsakymu.3. Progimnazija VGK sprendimu pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių vaikams teikia

pamokų ar ne pamokų metu. Pagalba turi būti derinama su visais mokykloje dirbančiais pagalbos mokiniui specialistais (psichologu, spec. pedagogu, logopedu, socialiniu pedagogu).

4. Mokytojas, pastebėjęs mokinio ugdymosi problemą, kai jam iškyla mokinio ugdymo sunkumų ir mokinio pasiekimai neatitinka Bendrosiose programose numatyto patenkinamo pasiekimo lygio, pildo anketą ir kreipiasi į VGK.

5. VGK, gavusi anketą bei tėvų sutikimą, atlieka pirminį įvertinimą ir pildo VGK pažymą dėl mokinio įvertinimo. Siekdami išsamesnio įvertinimo VGK nariai gali prašyti tėvų (globėjų, rūpintojų) pateikti mokinio sveikatos būklės įvertinimo dokumentus.

6. VGK, nusprendusi, kad mokiniui yra tikslinga pritaikyti Bendrojo ugdymo bendrąsias programas ir skirti specialųjį ugdymąsi, gavusi tėvų sutikimą, kreipiasi į PPT, kurios veiklos teritorijoje yra mokykla dėl išsamesnio mokinio įvertinimo. VGK pateikia PPT komisijos pažymos dėl įvertinimo kopiją, patvirtintą direktoriaus įsakymu, mokinio rašto darbus, piešinius, prireikus mokinio sveikatos būklės dokumentus.

7. PPT atlieka įvertinimą ir pildo tarnybos pažymą dėl mokinio įvertinimo, prireikus pratęsia specialųjį ugdymąsi arba jį nutraukia.

8. Mokytojas rašo pritaikytą arba individualizuotą ugdymosi programą SUP mokiniams. Pagalbą rašant programas teikia specialistai.

9. Mokinio, kuriam rekomenduota mokytis pagal pritaikytą ugdymosi programą, ugdymo rezultatai vertinami pagal Bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir fiksuojami elektroniniame dienyne progimnazijoje nustatyta tvarka.

10. Mokiniui, kuriam rekomenduota mokytis pagal individualizuotą programą – vertinimas taikomas pagal mokytojo sudarytos programos pasiekimus (padaryta ar nepadaryta individuali pažanga) ir fiksuojamas elektroniniame dienyne (pradinių klasių mokiniams įrašant „p.p.“ arba „n.p.“, o 5-8 klasių mokiniams įrašant pažymį).

11. SUP mokiniui gali būti sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgus į specialiųjų pedagogų, PPT tarnybos ir VGK rekomendacijas bei suderinus su mokinio tėvais. Ugdymo plane numatoma kokių dalykų mokinys nesimokys ir kokia veikla jam bus pasiūlyta vietoj jų. Ugdymo planą rengia kuruojantis pavaduotojas, o mokyklos direktorius tvirtina įsakymu.

77

Specialiojo ugdymo nutraukimas.1. Specialusis ugdymasis gali būti nuolatinis arba laikinas. Jei nėra nurodoma, kad būtina

atlikti pakartotinį įvertinimą, laikoma, kad yra skirtas nuolatinis specialusis ugdymasis. Jei nurodoma pakartotinio įvertinimo data, specialusis ugdymasis skirtas laikinai.

2. Mokiniui padarius pažangą ir pasiekus Bendrosiose programose numatytą patenkinamą pasiekimų lygį, VGK raštu kreipiasi į PPT dėl specialiojo ugdymo nutraukimo ir pateikia dalyko ugdymosi pasiekimų aprašą. PPT, išnagrinėjusi progimnazijos VGK pateiktus dokumentus, specialųjį ugdymąsi tarnybos vadovo sprendimu nutraukia arba atlieka pakartotinį mokinio įvertinimą.

3. Tėvams (globėjams, rūpintojams) atsisakius specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimo jų vaikui, specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos teikimas nutraukiamas pateikus progimnazijos direktoriui prašymą raštu iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. Mokykla raštu informuoja apie tai PPT.

Mokymas namie.1. Specialiųjų ugdymo poreikių turintiems mokiniams namų mokymas organizuojamas

vadovaujantis šio ugdymo plano 102, 121-123 punktais ir atsižvelgiant į VGK ar PPT, gydytojų rekomendacijas ir mokinių poreikius.

______________________________

78