54

LIETuvos gydyTojo žurnaLas 2011 nr. 4

Ko

men

tar

as_

____

__

„Mes nesukūrėme prakaitavimo gydymo botulio toksinu metodo, bet esame jo vartotojai, praktikai, todėl turėdami patirtį, galime pasidalyti ir nuomone apie šio preparato taikymą.

Pripažįstama, jog šiuo metu botulino toksino injekcijos galbūt yra vienintelis efektyvus prakaitavimo koregavimo būdas. Būtent norėjau pabrėžti, kad šis metodas skirtas ne prakaitavimui pašalinti, o tam tikrų kūno sričių prakaitavimui koreguoti. Prakaitavimą galima įvardyti kaip ligą (hiperhidrozė) arba itin nemalo-nių estetinių problemų kėlėją. Esant hiperhidrozei, žmogus tiesiog negali normaliai gyventi, jaučia diskom-fortą, tampa socialiai pažeidžiamas, ir dėl to kyla įvairių psichologinių problemų ar traumų. Įsivaizduokite, kaip sudėtinga, kai smarkiai prakaituoja plaštakos, pėdos. Kai nuo rankų varva prakaitas, žmogus net negali normaliai pasisveikinti, paspausti rankos. Būtent tokiems asmenims botulio toksinas yra labai geras ir veiks-mingas būdas kovoti su šia problema. Aišku, galima nuolat praustis, naudoti įvairius dezodorantus, bet, susileidęs botulio toksino, toks žmogus daug mažiau prakaituos ir jausis geriau bei saugiau. Taigi botulino toksino injekcijos irgi gali pakoreguoti prakaitavimą ir labai pagerinti šiuolaikinio gyvenimo kokybę.

Procedūra nėra sudėtinga – paprastai botulino toksino švirkščiama į tam tiktas kūno vietas (pažastis, plaštakas, pėdas). Prakaitavimui koreguoti botulino toksino dozė yra maža. Daug didesnės šio preparato dozės skiriamos kitoms ligoms, pavyzdžiui, paralyžiui, gydyti. Aišku, prakaitavimui koreguoti preparato ski-riama kiek daugiau nei, pavyzdžiui, mimikos raukšlėms lyginti.

Pats preparatas yra saugus – veikia labai mažame plote, todėl visiškai nedaro sisteminio poveikio. Ne-didelei daliai žmonių, kurie turi antikūnų, skaldančių botulio toksiną, preparatas gali būti neveiksmingas“.

Gintaras Papečkys Estetinės chirurgijos klini-kos „GP klinika“ gydytojas, plastikos chirurgas

Invazinis hiperhidrozės gydymas

Botulino toksino injekcijos – pažangus patologinio prakaitavimo gydymo būdasPastaraisiais metais idiopatinė hiperhidrozė, jei nepadeda vaistai, pradėta gydyti botulino toksino preparatais, kurie pasižymi vietiniu neuropleginiu poveikiu. 1897 metais belgų mikrobiologas Emile Van Ermengem iš mirusio nuo botulizmo paciento skrandžio turinio išskyrė bakteriją Clostridium botulinum, o 1946 metais amerikiečių mikrobiologas Edward Schantz iš C. botulinum kultūros išskyrė ir išgrynino patį A tipo botulino toksiną. Po kelerių metų oftalmolo-gas Alan Scott, ieškodamas nechirurginių žvairumo gydymo būdų ir norėdamas „išjungti“ okulomotorinį raumenį, palaikantį žvairumą, susidomėjo Schantz darbais. Vėliau buvo nuodugniai ištyrinėta bo-tulino toksino cheminė struktūra ir patofiziologinis poveikis.

Dabar yra žinomi devyni botulino toksino serotipai, o gy-dyti naudojami A ir B serotipai. Botulino toksinas slopina mediatoriaus acetilcholino išsiskyrimą iš cholinerginių nervų galūnių ir raumenų jungčių (sinapsių), todėl įvyksta raumenų paralyžius. Blokavus acetilcholino išsiskyrimą iš nervų galūnėlių, inervuojančių prakaito liaukas ir regu-

liuojančių jų veiklą, botulino toksino injekcijų vietose nu-slopinama prakaito gamyba.

Gydymo botulino toksinu patirtis

Pasaulinėje praktikojo botulino toksinas pradėtas naudo-ti nuo 1990 m. Prakaitavimo gydymo šiuo toksinu patirtį Lietuvoje turi sukaupę ir dauguma Lietuvos rekonstrukci-nės plastikos chirurgų bei dermatologų. Pirmoji gydomoji procedūra atlikta 1999 m. gyd. Gintaro Papečkio. Botulino toksino švirkščiama į pažastis, delnus, padus ir po 2–3 parų išryškėja jo poveikis. Botulino toksino poveikis yra laikinas: dėl neuroplazinių procesų sinapsių funkcija ir nervo veikla pamažu normalizuojasi, taigi botulino toksino injekcijas rei-kia kartoti. Jų dažnumas priklauso nuo pažeidimo lokaliza-cijos. Injekcijos į pažastis kartojamos kas 6–9 mėn., bet ne dažniau kaip kas 8 savaites.

Botulino injekcijos, jeigu jos leidžiamos tinkamai parink-tose vietose ir nustatytomis dozėmis, neturi jokios neigiamos įtakos žmogaus sveikatai. Tai yra visiškai saugus preparatas, ir prieš planuojamą procedūrą pacientui netgi nebūtina pasiti-krinti sveikatos. Jeigu žmogui ir kyla kokia nors reakcija, tai tik psichologinio pobūdžio – į pačią injekciją, adatą.

Parengė R. Pečeliūnienė