biokuro rinkos stebĖsenos ataskaita uŽ 2017 m. i ketv. · 1 lietuvos respublikos energijos...
TRANSCRIPT
BIOKURO RINKOS
STEBĖSENOS ATASKAITA UŽ
2017 M. I KETV.
Vilnius, 2017
2
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Verkių g. 25C-1,
LT-08223 Vilnius
Tel. +370 5 213 5166
Faks. +370 5 213 5270
El. p. [email protected]
www.regula.lt
2017 m. liepa
3
Turinys
Įvadas ................................................................................................................................................... 4
1. Biokuro prekyba energijos išteklių biržoje ...................................................................................... 5
2. Biokuro, naudojamo šilumos ir elektros gamybai, rinkos apžvalga ................................................ 7
2.1. Energijos išteklių biržoje parduodamo biokuro rinkos apžvalga .................................................. 7
2.2. Bendra biokuro rinkos apžvalga ................................................................................................... 7
3. Geografinis pasiskirstymas ............................................................................................................ 13
Išvados ............................................................................................................................................... 15
Priedai ................................................................................................................................................ 16
4
Įvadas
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) duomenimis, 2017 m. I ketv.,
palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, energijos išteklių biržoje (toliau – Birža) buvo sudaryta
30,6 proc. daugiau sandorių. 2017 m. I ketv. centralizuoto šilumos tiekimo įmonės (toliau – CŠTĮ) ir
Komisijos reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai (toliau – NŠG) nupirko 145,7 tūkst. tne biokuro,
t. y. 6,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2016 m. Nors biokuro poreikis, palyginti su 2016 m. tuo
pačiu laikotarpiu, išaugo, tačiau, biokuro pasiūla viršijo paklausą.
2017 m. I ketv. biokuro tiekimo rinkoje buvo stebimas nedidelis koncentracijos lygis (plačiau
7 psl.). Esant nedidelei biokuro tiekėjų koncentracijai naudą iš biokuro rinkos vystymosi gauna ir smulkūs
tiekėjai. Didžiausias biokuro tiekėjas beveik visą biokuro kiekį (99,7 proc.) pardavė Biržoje ir 2017 m.
I ketv. užėmė 11,96 proc. rinkos, kai palyginti 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, didžiausias biokuro tiekėjas
užėmė 10,75 proc. rinkos.
Energijos išteklių rinkos įstatymas1 įpareigoja CŠTĮ ir NŠG 2017 m. Biržoje įsigyti ne mažiau kaip
100 proc. šilumos ir (ar) elektros gamybai reikalingo biokuro. 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir reguliuojami NŠG
Biržoje nupirko 95,2 proc. viso šilumos gamybai įsigyto biokuro kiekio. Komisijos duomenimis, 2017 m.
I ketv. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu 40,2 proc. medienos kilmės biokuro buvo nupirkta už mažesnę
kainą nei vidutinė minėto laikotarpio Biržos kaina (plačiau 12 psl.). Vidutinė biokuro kaina perkant Biržoje
2017 m. I ketv. buvo 1,6 proc. didesnė palyginti su kaina, už kurią biokuras buvo perkamas dvišalių sutarčių
pagrindu. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainų skirtumą sąlygoja teisės aktų
reikalavimai, kuriuose numatyta, jog ūkio subjektai dvišalių sutarčių pagrindu biokurą gali įsigyti tokiu
atveju, kai jo kaina yra daugiau nei 5 proc. mažesnė nei atitinkamos biokuro rūšies kaina Biržoje (Kuro
pirkimo taisyklės)2. Įvertinus Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainų skirtumą, darytina
preliminari išvada, jog ūkio subjektai, pirkdami biokurą dvišalių sutarčių pagrindu, laikėsi Kuro pirkimo
taisyklėse nurodytų reikalavimų. Biokuro kainų skirtumai Lietuvos regionuose 2017 m. I ketv. siekė
17,9 proc. arba 24 Eur/tne, 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu skirtumas siekė 27,7 proc. arba 36 Eur/tne.
Komisija, vadovaudamasi Energijos išteklių rinkos įstatymo 8 straipsnio 8 ir 10 punktais, teikia
biokuro rinkos stebėsenos ataskaitą už 2017 m. I ketv. Šioje ataskaitoje analizuojami Komisijos
licencijuojamų CŠTĮ bei Komisijos reguliuojamų NŠG pagal dvišales sutartis ir Biržoje pirkto medienos
kilmės biokuro, skirto tik šilumos ar šilumos ir elektros energijos, pagamintos bendrame technologiniame
cikle (toliau ‒ Kogeneracinėse jėgainėse), gamybai duomenys. Biokuro ataskaitos tikslas – išanalizuoti
konkurenciją biokuro rinkoje ir įvertinti pirkto biokuro kiekius ir kainas bei jų pokyčius.
1 Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 191 str.1 dalis. 2 Įmonių, veikiančių energetikos srityje, energijos ar kuro, kurių reikia elektros ir šilumos energijai, gaminti pirkimų taisyklių,
patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 277 (toliau – Taisyklės), 21.1.2 punktas.
5
1. Biokuro prekyba energijos išteklių biržoje
2017 m. I ketv. biokuro rinkoje veikė 46 CŠTĮ, 13 reguliuojamų NŠG ir 107 biokuro tiekėjai.
2017 m. I ketv. Biržoje buvo registruoti 285 biržos dalyviai, iš jų 39 – CŠTĮ ir 10 – reguliuojamų NŠG.
2017 m. I ketv. įvykdyti 1520 biokuro pirkimo‒pardavimo sandoriai (311 – Vilniaus, 258 – Kauno,
172 – Telšių, 164 – Alytaus, 146 – Klaipėdos, 141 – Marijampolės, 123 – Panevėžio, 76 – Šiaulių, 65 –
Tauragės, 61 – Utenos, ir 3 – Kuršių nerijos prekybos zonose). Iš viso suprekiauta 123 063 tne biokuro už
17,357 mln. Eur3. 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, Biržoje buvo sudaryta
30,6 proc. daugiau sandorių. Vertinant Biržoje pirkto biokuro kainą pagal sudarytų sandorių trukmę, matyti,
kad vidutinė svertinė medienos skiedrų kaina, perkant pagal savaitės trukmės sandorius, 2017 m. I ketv.
buvo 2,2 proc. didesnė nei perkant pagal mėnesio, ketvirčio ir pusmečio trukmės pristatymo laikotarpio
sandorius (toliau – Ilgalaikiai sandoriai), o medienos granulių vidutinė svertinė kaina, perkant pagal savaitės
trukmės sandorius, 2017 m. I ketv. buvo 11,2 proc. didesnė nei perkant pagal Ilgalaikius sandorius.
1 lentelė. 2017 m. I ketv. prekyba Biržoje
Pirkėjų
skaičius
Tiekėjų
skaičius
Sandorių
kiekis, tne
Savaitės
trukmės
sandorių
svertinė kaina,
Eur/tne (visų
rūšių medienos
skiedra)
Ilgalaikių
sandorių
svertinė kaina,
Eur/tne (visų
rūšių
medienos
skiedra)
Savaitės
trukmės
sandorių
svertinė
kaina,
Eur/tne
(medienos
granulės)
Ilgalaikių
sandorių
svertinė
kaina,
Eur/tne
(medienos
granulės)
Atlikta
sandorių
Sandorių
vertė,
tūkst. Eur
Sausis 46 74 42388 163,13 146,33 293,54 269,10 699 6836,78
Vasaris 50 74 46258 160,51 148,59 298,02 268,31 487 6358,65
Kovas 41 59 34417 142,20 146,65 309,23 269,84 334 4161,84
Iš viso I
ketv. 55 81 123063 150,42 147,14 299,13 268,94 1520 17357,27
Šaltinis Komisija.
Pastebėtina, kad Energijos išteklių rinkos įstatymo 191 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad
šilumos tiekėjai, reguliuojami nepriklausomi šilumos gamintojai bei šilumą ir elektros energiją bendrame
technologiniame cikle gaminantys gamintojai, kurie elektros ir (ar) šilumos energijos gamybai naudoja
biokurą, Biržoje 2017 metais privalo įsigyti – ne mažiau kaip 100 proc. biokuro kiekio.
2017 m. I ketv. Biržoje buvo įsigyta 95,2 proc. viso biokuro kiekio, t. y. 15,0 proc. daugiau nei
2016 m. I ketv., o likęs biokuro kiekis (4,8 proc.) buvo įsigytas pagal dvišales sutartis. Pažymėtina, kad
įsigytas (pirktas) biokuro kiekis konkretų mėnesį apskaičiuojamas pagal Biržoje arba dvišalius
sandorius šilumos tiekėjui pristatytą biokuro kiekį.
Biokuro kaina Biržoje 2017 m. sausio, vasario ir kovo mėn. ženkliai nesiskyrė nuo 2016 m. biokuro
kainos Biržoje atitinkamais mėnesiais. Vidutinė biokuro kaina perkant Biržoje 2016 m. sausio mėn. buvo
153,66 Eur/tne, vasario mėn. – 149,23 Eur/tne, kovo mėn. – 147,30 Eur/tne. 2017 m. sausio mėn. vidutinė
dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, buvo 0,9 proc. arba 1,30 Eur/tne mažesnė nei biokuro kaina,
3 Svarbu paminėti, kad pagal biokuro biržoje per konkrečią sesiją sudaromą sandorį kuras tiekiamas tam tikrais mėnesiais ateityje.
6
už kurią buvo tiekiamas kuras pagal Biržoje sudarytus sandorius (atitinkamai 151,27 Eur/tne ir
152,57 Eur/tne). Vasario mėn. vidutinė biokuro kaina perkant pagal dvišales sutartis buvo 2,7 proc. arba
4,19 Eur/tne mažesnė nei biokuro kaina, už kurią buvo tiekiamas kuras pagal Biržoje sudarytus sandorius
(atitinkamai 148,71 Eur/tne ir 152,91 Eur/tne). Kovo mėn. vidutinė biokuro kaina perkant pagal dvišales
sutartis buvo 0,6 proc. arba 0,79 Eur/tne mažesnė nei biokuro, perkant Biržoje, kaina (atitinkamai
143,86 Eur/tne ir 144,65 Eur/tne).4
1 pav. Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kiekis (tne) ir vidutinė biokuro kaina su
transportavimu (Eur/tne) 2017 m. I ketv.
Šaltinis Komisija.
Neženklų Biržoje ir dvišalių sandorių pagrindu įsigyto biokuro kainų skirtumą 2017 m. I ketv. lėmė
tai, kad dalis CŠTĮ ir NŠG dvišalių sandorių pagrindu įsigijo biokurą pagal ankščiau sudarytas dvišales
sutartis, pagal kurias perkamo biokuro kaina buvo mažesnė nei Biržoje. Detalesnė informacija apie dvišalių
sutarčių pagrindu pirkto biokuro kainas pagal savivaldybes pateikiama priede.
4 Komisijos interneto puslapyje skelbiama šalies vidutinė kuro kaina skaičiuojama kaip atitinkamos biokuro rūšies geometrinis
svertinis vidurkis, eliminuojant ekstremalias reikšmes (mažiausią ir didžiausią), todėl ši kaina skiriasi nuo kainos, skaičiuotos
kaip sąnaudų ir kiekio santykis.
4,28 4,89 5,30
95,72 95,11 94,70
51440,2647984,41
46295,60
152,57 152,91
144,65151,27 148,72143,86
100
110
120
130
140
150
160
170
180
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
Sausis Vasaris Kovas
Kai
na,
Eu
r/tn
e
Bio
kuro
kie
kis,
tn
e
Energijos išteklių biržoje pirktas biokuro kiekis (proc.)Dvišalėmis sutartimis pirktas biokuro kiekis (proc.)Pirktas biokuro kiekis (tne)Vidutinė biokuro kaina perkant energijos išteklių biržoje, Eur/tneVidutinė kaina perkant pagal dvišales sutartis, Eur/tne
7
2. Biokuro, naudojamo šilumos ir elektros gamybai, rinkos apžvalga
2.1. Energijos išteklių biržoje parduodamo biokuro rinkos apžvalga
Vertinant biokuro rinkos koncentraciją pagal biokuro tiekėjų parduodamo biokuro apimtis, naudotas
Herfindalio-Hiršmano indeksas (HHI) (angl. Herfindahl-Hirschmann-Index)5, kuris rodo rinkos
koncentracijos laipsnį.
Vertinant biokuro rinkos koncentraciją pagal biokuro tiekėjų Biržoje parduodamo biokuro apimtis,
2017 m. I ketv. HHI indekso reikšmė – 486,76 (pastebima nedidelė koncentracija). Pastebėtina, kad biokuro
tiekėjas, užėmęs didžiausią rinkos dalį (12,53 proc.), vertinant pagal Biržoje parduoto biokuro kiekį,
bendroje CŠTĮ ir NŠG rinkoje (vertinant biržoje ir pagal dvišalius sandorius parduoto biokuro kiekį) taip
pat buvo didžiausias tiekėjas – 11,96 proc..
2 pav. Biokuro tiekėjų rinkos struktūra pagal Biržoje parduoto biokuro apimtis 2017 m. I ketv., proc.
Šaltinis Komisija.
2.2. Bendra biokuro rinkos apžvalga
2017 m. I ketv. CŠTĮ bei reguliuojami NŠG biokurą pirko iš 107 biokuro tiekėjų, iš kurių 24 tiekėjų
produkcija iš viso užėmė 75,33 proc. rinkos. Daugiausia biokuro pardavęs tiekėjas užėmė 11,96 proc.
rinkos, antras daugiausia pardavęs tiekėjas – 11,61 proc.
2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., CŠTĮ biokurą pardavusių tiekėjų skaičius sumažėjo 16,
o NŠG – 19.
Biokuro rinkos koncentracijos laipsnis pagal biokuro tiekėjų CŠTĮ ir NŠG parduodamo biokuro
apimtis 2017 m. I ketv. HHI = 455,48 (biokuro tiekimo rinkoje pastebima nedidelė koncentracija).
5 HHI lygus rinkos dalyvių kvadratų sumai. Jei HHI reikšmė mažiau nei 1000, rinkos koncentracijos laipsnis yra nedidelis, jeigu
HHI reikšmė svyruoja tarp 1000 ir 1800 – rinkos koncentracijos laipsnis yra vidutinis, jei HHI reikšmė didesnė nei
1800 – rinkos koncentracijos laipsnis yra didelis.
12,53
12,20
6,64
5,76
3,22
3,042,952,882,62
2,56
2,442,34
2,252,10
1,57
1,45
1,35
1,27
1,221,19
1,191,19
1,161,16
1,12
1,11
1,09
1,061,04
18,30
8
Dvidešimt keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu užima ¾ rinkos, o likusią rinkos dalį pasidalijo net 83
tiekėjai. Kiti rinkos koncentracijos rodikliai buvo tokie6: C1 = 11,96 proc., C4 = 35,47 proc., C6 = 42,02
proc.
3 pav. 2017 m. I ketv. ir 2016 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūros pagal Biržoje ir dvišalių
sutarčių pagrindu parduoto biokuro apimtį, proc., palyginimas
Šaltinis Komisija.
Kaip matyti 3 pav., 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., biokuro tiekėjų rinkoje pastebimi
neženklūs pokyčiai: 2017 m. I ketv. tiekėjo A, užimama rinkos dalis didėjo nuo 6,60 proc. iki 11,96 proc.
99,7 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė energijos išteklių biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo
biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 147,95 Eur/tne, o pagal dvišales sutartis –
175,00 Eur/tne. Neženkliai pakito ir kitų didžiausių tiekėjų (tiekėjai B, C, D) 2017 m. I ketv. užimama rinkos
dalis, palyginti su 2016 m. tuo pačiu periodu:
- tiekėjas B patiekė 11,61 proc. viso 2017 m. I ketv. rinkoje patiekto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv.
jo patiektas kiekis sudarė 7,15 proc., 100 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro
tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 142,61 Eur/tne;
- tiekėjas C patiekė 6,41 proc. viso 2017 m. I ketv. rinkoje patiekto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv. jo
patiektas kiekis sudarė 8,83 proc. 98,7 proc. biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro
tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu) Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 155,87 Eur/tne, o pagal
dvišales sutartis – 153,88 Eur/tne;
- atitinkamai tiekėjo D užimama rinkos dalis mažėjo nuo 6,87 proc. iki 5,48 proc. 100 proc. biokuro
šis tiekėjas pardavė Biržoje. Vidutinė šio biokuro tiekėjo parduodamo biokuro kaina (su transportavimu)
Biržoje 2017 m. I ketv. buvo 157,85 Eur/tne; .
6 Koncentracijos rodikliai C1, C4, C6 – rodikliai, rodantys atitinkamai vieno, keturių ar šešių didžiausių rinkos dalyvių procentinę
dalį. Jei C1 daugiau kaip 40 proc., tai rinkoje yra dominuojančią padėtį užimantis rinkos dalyvis. Jei C4 yra daugiau nei 70 proc.
– rinka labai koncentruota.
Tiekėjas A11,96%(6,60%)
Tiekėjas B11,61%(7,15%)
Tiekėjas C6,41%
(8,83%)Tiekėjas D
5,48%(6,87%)
Tikėjai, užimantys
mažiau nei 5 proc. rinkos
64,53%(56,64%)
9
2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., 7,89 proc. punkto padidėjo mažesnių tiekėjų (užimančių
mažiau nei 5 proc. rinkos) rinkos dalis.
4 pav. pateikiama detalesnė informacija apie 2017 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūrą pagal
parduoto biokuro apimtis (proc.). Tiekėjai, užėmę mažiau nei 5 proc., bet daugiau nei 1 proc. rinkos,
2017 m. I ketv. pardavė 44,07 proc. viso biokuro kiekio.
4 pav. 2017 m. I ketv. biokuro tiekėjų rinkos struktūra pagal Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu
parduoto biokuro apimtis, proc.
Šaltinis Komisija.
2 lentelėje pateikiami CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG perkamo biokuro koncentracijos rodikliai 2017 m.
I ketv.
2 lentelė. CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu perkamo biokuro rinkos
koncentracijos rodikliai 2017 m. I ketv.
CŠTĮ Reguliuojami NŠG CŠTĮ kartu su NŠG
Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas
Pirktas biokuro kiekis, tne 42557,84 38764,76 39507,28 8882,42 9219,65 6788,32 51440,26 47984,41 46295,60
Biokuro tiekėjų skaičius 89 91 84 31 32 27 97 96 88
Biokuro tiekėjų, kartu
užimančių daugiau nei
75 proc. rinkos, skaičius 24 24 19 12 10 10 24 24 20
Biokuro tiekėjų,
užimančių daugiau nei 1
proc. rinkos, skaičius 30 27 22 22 21 20 26 28 24
HHI 488,54 496,53 560,03 572,59 708,40 944,62 436,88 446,94 508,08
C4 (keturių didžiausių
biokuro tiekėjų užimama
rinkos dalis, %) 37,62 35,87 38,57 34,16 43,81 51,19 35,06 35,25 36,24
C3 (trijų didžiausių
biokuro tiekėjų užimama
rinkos dalis, %) 31,55 31,73 34,14 27,23 34,92 43,78 28,99 29,39 31,69
C1 (didžiausio biokuro
tiekėjo užimama rinkos
dalis, %) 13,64 14,53 14,49 10,11 13,06 21,69 11,65 11,81 13,18
Šaltinis Komisija.
11,96
11,61
6,41
5,48
3,49
3,062,89
2,822,742,502,44
2,32
2,22
2,151,99
1,68
1,38
1,341,16
1,151,14
1,141,13
1,101,10
1,06
1,03
1,01
Užimantys mažiau nei 1 proc. rinkos
20,47
10
2017 m. I ketv. CŠTĮ pirktas biokuras sudarė 82,9 proc. viso pirkto biokuro kiekio, 2016 m. I ketv. ‒
81,7 proc. Atitinkamai NŠG pirktas biokuro kiekis 2017 m. I ketv. sudarė 17,1 proc., 2016 m. I ketv. –
18,3 proc.
Vertinant kiekine išraiška, 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir NŠG kartu nupirko 145 720,27 tne biokuro, t. y.
6,4 proc. daugiau nei 2016 m. I ketv.: CŠTĮ 2017 m. I ketv. nupirko 120 829,88 tne biokuro, t. y.
8,0 proc. daugiau nei 2016 m. I ketv., atitinkamai NŠG 2017 m. I ketv. nupirko 24 890,39 tne biokuro,
t. y. 0,6 proc. mažiau nei 2016 m. I ketv.
5 pav. 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro
kiekis (proc.) ir vidutinė mokėta kaina, Eur/tne
Šaltinis Komisija.
Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi, bei
Vidutinės biokuro kainos nustatymo tvarkos ir sąlygų aprašu, patvirtintu Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d.
nutarimu Nr. O3-759, viešai skelbia šių biokuro rūšių kainas: vidutinę medienos kilmės biokuro (vidutinę
energijos išteklių biržos), vidutinę medienos kilmės biokuro (vidutinę biokuro rūšių, kuriomis
neprekiaujama energijos išteklių biržoje), malkinės medienos, medienos granulių ir briketų. Vidutinę
atitinkamos rūšies biokuro kainą sudaro žaliavos įsigijimo ir transportavimo išlaidos.
82,7 80,8 85,3
17,319,2
14,7
51440,26
47984,4146295,60
152,86 153,09
144,21
152,44 152,62
144,68
120
125
130
135
140
145
150
155
160
165
170
8000
13000
18000
23000
28000
33000
38000
43000
48000
53000
58000
Sausis Vasaris Kovas
2017 m.
Kai
na,
Eu
r/tn
e
Bio
kuro
kie
kis,
tn
e
Reguliuojamų NŠG pirktas kiekis tneCŠTĮ pirktas kiekis tneCŠTĮ ir NŠG pirktas kiekis (tne)NŠG vidutinė energijos išteklių biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, Eur/tneCŠTĮ vidutinė energijos išteklių biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina, Eur/tne
11
6 pav. Reguliuojamų NŠG ir CŠTĮ Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kiekiai ir
vidutinė biokuro rinkos kaina su transportavimu 2017 m. I ketv.
* Biokuro kainos nurodytos su transportavimu, kainos skaičiuotos kaip atitinkamos biokuro rūšies sąnaudų ir kiekio santykis.
Šaltinis Komisija.
2017 m. I ketv. daugiausia (98,4 proc.) buvo nupirkta medienos skiedrų, 0,6 proc. medienos granulių,
0,6 proc. malkinės medienos ir 0,4 proc. medienos kilmės biokuro (pjuvenų, drožlių, biokuro mišinio ir kt.).
2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., vidutinė medienos skiedrų kaina (su transportavimu)
didėjo 1,5 proc., granulių kaina didėjo 0,3 proc., vidutinė malkinės medienos kaina didėjo – 12,1 proc., o
medienos kilmės biokuro – mažėjo 14,9 proc.
Vidutinė CŠTĮ ir NŠG naudotos malkinės medienos (žaliavos) kaina (be transportavimo) miškų
urėdijose 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., padidėjo 15,0 proc., o vidutinė biokuro (pirkto
Biržoje ir pagal dvišales sutartis) kaina (su transportavimu) 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv.,
padidėjo 0,5 proc. 2017 m. I ketv. didžioji dalis (95,2 proc.) biokuro buvo nupirkta Biržoje, kai tuo pačiu
laikotarpiu 2016 m. Biržoje buvo nupirkta 87,8 proc. viso biokuro kiekio. Biržoje formavosi konkurencinga
kaina, o biokuro pasiūla viršijo paklausą, todėl biokuro kaina, 2017 m. I ketv. palyginti su 2016 m. I ketv.
beveik nepakito.
7 pav. Vidutinė malkinės medienos kaina urėdijose Eur/m3 ir vidutinė Reguliuojamų NŠG ir CŠTĮ
Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina Eur/tne 2016 m. ir 2017 m. I ketv.
*Vidutinė biokuro kaina, Eur/tne nurodyta su transportavimu.
Šaltinis Komisija, Generalinė miškų urėdija.
50611,41
47182,91
45589,26
151,59 151,77 143,73
283,25290,75 303,89
173,01 166,78 165,73
125,05 128,04 115,86
0
100
200
300
5000
15000
25000
35000
45000
55000
Sausis Vasaris Kovas
2017 m.
Kain
a, Eur/tn
e
Bio
kuro
kie
kis,
tn
e
Malkinė mediena, tneMedienos granulės, tneMedienos kilmės biokuras (medienos skeidros), tneVidutinė medienos kilmės biokuro (medienos skiedrų) kaina, Eur/tneVidutinė medienos granulių kaina, Eur/tneVidutinė malkinės medienos kaina , Eur/tne
100110120130140150160
15
17
19
21
23
25
Sausis Vasaris Kovas Sausis Vasaris Kovas
2016 m. I ketv. 2017 m. I ketv.
Vid
utin
ė bio
kuro
kaina,
Eur/tn
eKai
na,
Eu
r/m
3
Vidutinė malkinės medienos kaina urėdijose, Eur/m3 Vidutinė biokuro kaina, Eur/tne
12
8 pav. matome CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG pagal dvišales sutartis ir Biržoje įsigyto medienos kilmės
biokuro7 vidutinės kainos priklausomybę nuo perkamo biokuro kiekio ir tiekėjų skaičiaus 2017 m. I ketv.
Pastebėtina, kad net 31 įmonė iš 58 medienos kilmės biokurą pirko už didesnę nei Biržos kainą. Minėtos
31 energetikos įmonės pirkto medienos kilmės biokuro kiekis sudarė 59,8 proc. nuo viso per 2017 m. I ketv.
nupirkto medienos kilmės biokuro kiekio.
Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios CŠTĮ bei reguliuojamų NŠG mokamos vidutinės medienos
kilmės biokuro kainos 2017 m. I ketv. siekė 39,55 Eur/tne. Mažiausia vidutinė medienos kilmės biokuro
kaina 2017 m. I ketv. buvo 128,05 Eur/tne, didžiausia – 167,61 Eur/tne. Tiek už mažiausią, tiek už didžiausią
kainą biokuras buvo pirktas Biržoje. Perkamo biokuro kiekis kainai įtakos neturėjo.
8 pav. Vidutinės medienos kilmės biokuro (pirkto Biržoje ir dvišalių sutarčių pagrindu) kainos
priklausomybė nuo perkamo biokuro kiekio ir esamo tiekėjų skaičiaus 2017 m. I ketv. (CŠTĮ ir
reguliuojamų NŠG rinka)*
* Vienas apskritimas – vienas šilumos gamintojas, jo dydis rodo nupirkto biokuro kiekį tne. Kuo didesnis nupirkto biokuro kiekis,
tuo didesnis apskritimas.
* Vidutinė Biržos kaina skaičiuota kaip medienos kilmės biokuro (skiedrų) sąnaudų (žaliava su transportavimu) ir kuro kiekio
(tne) santykis, kai biokuras buvo pristatytas pirkėjui (įvykdytas tiekimas), o ne nuo išteklių Biržoje sudarytų sandorių kiekio (tne),
pagal kuriuos dalis ar visas kuras bus pristatytas ateityje. Šaltinis Komisija.
7 Medienos kilmės biokuras – biokuro mišinys, skiedros, medžio drožlės, pjuvenos, smulkinta mediena, žievė.
128,05
159,99
167,61
141,52
149,32
125
130
135
140
145
150
155
160
165
170
-1 4 9 14 19 24 29 34 39 44 49 54 59 64 69 74 79 84 89 94 99
Eur/
tne
Biokuro tiekėjų skaičius
Šilumos gamintojas X,
Šilumos gamintojas C,
Vidutinė energijos išteklių biržos kaina
Šilumos gamintojas Y,
Šilumos gamintojas A,
13
3. Geografinis pasiskirstymas
Lietuva yra suskirstyta į 10 apskričių. Šiuo metu Lietuvoje biokurą bent iš dalies naudoja daugiau nei
40 miestų šilumos tiekimo įmonės. Siekiant įvertinti CŠTĮ ir NŠG mokamas kainas už biokurą ir
konkurenciją tarp biokuro tiekėjų skirtinguose Lietuvos regionuose, 10 pav. pateikiami apibendrinti
duomenys.
2017 m. I ketv. skirtumai tarp biokuro kainų Lietuvos regionuose didėjo, palyginti su 2016 m.
IV ketv. CŠTĮ ir NŠG biokuro įsigijimo kaina 2017 m. I ketv. Lietuvos apskrityse skyrėsi kiek daugiau nei
24 eurais, ankstesnį ketvirtį skirtumas siekė kiek daugiau nei 16 eurų, o 2016 m. I ketv. skirtumas siekė
kiek daugiau nei 36 eurus. Palyginti su 2016 m. IV ketv., 2017 m. I ketv. biokuro kaina didėjo visuose
Lietuvos regionuose. Biokuro kainos didėjimą daugiausia sąlygojo sezoniškumas, įtakos turėjo ir
regioniškumas, bei CŠTĮ ir NŠG pasirinkta biokuro pirkimo strategija. Už mažiausią kainą biokurą įsigijo
ūkio subjektai, Biržoje sudarę biokuro pirkimo-pardavimo sandorius rudens pradžioje, kuomet biokuro
kaina Biržoje buvo viena žemiausių. Daugiausiai biokuro 2017 m. I ketv. buvo nupirkta Vilniaus ir Kauno
apskrityse, mažiausiai – Tauragės apskrityje (žr. 10 pav.).
10 pav. CŠTĮ ir NŠG mokamos biokuro kainos (Eur/tne) 2017 m I ketv. Lietuvos apskrityse.
* Biokuro kainos (Eur/tne) pagal apskritis apskaičiuotos atsižvelgus į Komisijos turimus Biržoje ir dvišalių sutarčių
pagrndu pirkto biokuro duomenis,nurodytos įsktaitant transportavimo sąnaudas. Procentais nurodytas Biržoje pirktas biokuro
kiekis apskrityje.
Šaltinis Komisija.
14
Daugiausia už biokurą mokėjo Marijampolės ir Klaipėdos apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG. Svarbu
paminėti, kad Marijampolės apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG nepirko granulių, kurių kaina daug didesnė nei
kitų biokuro rūšių, Klaipėdos apskrityje pirktų granulių kiekis sudarė 1,7 proc. Klaipėdos apskrityje esantys
CŠTĮ ir NŠG Biržoje 2017 m. I ketv. pirko 98,7 proc., biokuro, Marijampolės apskrityje – 100 proc.
Pastebėtina, kad biokuro kaina Biržoje, Klaipėdos apskrityje 2017 m. I ketv. vidutiniškai siekė apie
159 Eur/tne, Marijampolės apskrityje –161 Eur/tne ir buvo didžiausios, palyginti su kitomis apskritimis.
Vienos mažiausių kainų formavosi Utenos ir Tauragės apskrityse, atitinkamai 140,29 Eur/tne, ir
147,04 Eur/tne. Biokuro kaina Biržoje Utenos regione, buvo žemiausia. Svarbu paminėti, kad CŠTĮ ir NŠG
pasirinkta biokuro pirkimo strategija turi įtakos vidutinei biokuro kainai. Utenos ir Tauragės apskrityse
esantys CŠTĮ ir NŠG didelę dalį biokuro (atitinkamai 80,0 proc., ir 89,7 proc.) reikiamo biokuro kiekio
įsigijo Biržoje, o likusią dalį biokuro dvišalių sutarčių pagrindu pirko už vidutiniškai 147,19 Eur/tne ir
152,24 Eur/tne) kainą.
Mažiausią (136,33 Eur/tne) kainą už biokurą mokėjo Šiaulių apskrityje esantys CŠTĮ ir NŠG.
99,8 proc. biokuro šioje apskrityje buvo nupirkta Biržoje, už vidutinę 136,26 Eur/tne kainą.
Kaip matyti 10 pav., daugiausiai biokuro Biržoje pirko Marijampolės (100 proc.), Šiaulių (99,8 proc.),
Vilniaus (99,4 proc.) ir Kauno (99,3 proc.) apskrityse esantys CŠTĮ ir NŠG, o jų mokėta kaina už biokurą
geriausiai atspindi biokuro kainą Biržoje šiose apskrityse.
CŠTĮ ir NŠG mokamų biokuro kainų skirtumai apskrityse susidarė dėl keleto priežasčių: biokuro
kainos, už kurią jis buvo perkamas pagal dvišales sutartis, Biržoje pirkto biokuro kiekio bei kainos
regionuose. Vidutinė Biržoje pirkto biokuro kaina 2017 m. I ketv. buvo 1,6 proc. didesnė nei perkant pagal
dvišales sutartis.
15
Išvados
Svarbiausi 2017 m. I ketv. rodikliai biokuro rinkoje:
● 2017 m. I ketv. biokuro nupirkta 145 720,27 tne už 21 867,72 tūkst. Eur, vidutinė kaina su
transportavimu – 150,07 Eur/tne.
● 2017 m. I ketv. Biržoje pirkto biokuro kiekis sudarė 95,2 proc. viso rinkoje pirkto biokuro kiekio,8
vidutinė kaina su transportavimu 150,18 Eur/tne, t. y. 1,6 proc. didesnė už pagal dvišales sutartis pirkto
biokuro kainą ir nepakito, palyginti su 2016 m. I ketv. (150,17 Eur/tne).
● 2017 m. I ketv., palyginti su 2016 m. I ketv., Biržoje bei dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro
vidutinė kaina su transportavimu beveik nepakito: 2017 m. I ketv. vidutinė biokuro kaina su transportavimu
buvo 150,07 Eur/tne, 2016 m. I ketv. ‒ 149,31 Eur/tne.
● 2017 m. I ketv. biokuro rinkoje koncentracija buvo nedidelė. Keturi didžiausi biokuro tiekėjai kartu
užėmė 35,47 proc. rinkos, didžiausias iš jų ‒ 11,96 proc.
● Didžiausio biokuro tiekėjo (bendroje CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG rinkoje) vidutinė kaina su
transportavimu (148,13 Eur/tne) buvo 1,3 proc. mažesnė nei bendra 2017 m. I ketv. rinkos vidutinė žaliavos
su transportavimu kaina (150,07 Eur/tne). 99,7 proc. patiekto biokuro šis tiekėjas pardavė Biržoje.
● 2017 m. I ketv. CŠTĮ pirkto biokuro kaina buvo 7,2 proc. mažesnė nei NŠG. Vidutinė reguliuojamų
NŠG pirkto biokuro kaina buvo 159,74 Eut/tne, CŠTĮ ‒ 148,14 Eur/tne.
● Rinkos koncentracijai nustatyti naudotas HHI indeksas, kuris rodo:
- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą CŠTĮ ir NŠG koncentracijos laipsnį: CŠTĮ ir
reguliuojamų NŠG HHI indekso reikšmė 455,48;
- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą CŠTĮ, koncentracijos laipsnį - HHI indekso reikšmė
506,57;
- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą reguliuojamiems NŠG, koncentracijos laipsnį - HHI
indekso reikšmė 626,96;
- nedidelį biokuro tiekėjų, pardavusių biokurą Biržoje, koncentracijos laipsnį - HHI indekso reikšmė
486,76.
● Nustatyta, kad perkamo biokuro kiekis kainai įtakos neturėjo.
● Biokuro kainų skirtumas tarp Lietuvos regionų mažėjo: 2017 m. I ketv. CŠTĮ ir NŠG biokuro
įsigijimo kaina Lietuvos apskrityse skyrėsi kiek daugiau nei 24 eurais už tne, 2016 m. I ketv ‒ kiek daugiau
nei 36 eurais už tne. Skirtumą sąlygojo šilumos tiekėjų dvišalių sutarčių pagrindu pirkto biokuro kaina ir
kiekis bei Biržoje pirkto biokuro kaina.
8 Procentinė dalis skaičiuota nuo pirkėjui pristatyto biokuro kiekio (tne), o ne nuo biržoje sudarytų sandorių kiekio (tne).
16
Priedai
Komisija, vadovaudamasi Energijos išteklių rinkos įstatymo 8 straipsnio 10 punktu teikia
apibendrintą informaciją apie kiekvienos savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių šilumos tiekėjų,
reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų tiesiogiai sudaromų dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo
biokuro vidutinę kainą (su transportavimo išlaidomis) pagal biokuro rūšį.
CŠTĮ ir reguliuojamų NŠG dvišalių susitarimų pagrindu įsigyjamo biokuro vidutinė kaina (Eur/tne)
2017 m. I ketv.
Savivaldybė Medienos kilmės biokuras Malkinė mediena Medienos granulės
Varėnos r. 130,00 176,36
Ignalinos r. 147,86
Tauragės r. 88,23
Šilalės r. 154,81 146,29
Panevėžio m. /r. 137,30 199,79 226,56
Telšių r. 141,52
Raseinių r. 139,00
Alytaus r. 175,00
Prienų r. 147,73
Joniškio r. 146,34
Palangos m. 167,12
Šilutės r. 193,57 330,05
Molėtų r. 102,98
Šalčininkų r. 116,14
Lazdijų r. 177,93
Radviliškio r. 338,00 Šaltinis Komisija.