bgi 5042 saugus darbas su transporto priemonėmis …...2. atsakomybĖ 2.1. pagrindiniai principai...

SAUGUS DARBAS SU TRANSPORTO PRIEMONĖMIS

PRIE KROVIMO RAMPŲ.

REKOMENDACIJOS

Parengta pagal Vokietijos transportininkų profesinio susivienijimo informacinę medţiagą „Sicheres

Arbeiten mit Fahrzeugen an Laderampen“ BGI 5042, 2007 metų rugsėjis

Įţanga

1. Apibrėţimai

2. Atsakomybė 2.1. Pagrindiniai principai

2.2. Darbdavio pareigos

2.2.1. Pavojų vertinimas

2.2.2. Vairuotojų ir krovikų tinkamumas, mokymas ir instruktavimas

2.3. Darbuotojų pareigos

2.4. Atsakomybė, garantijos

3. Darbų sauga prie krovimo rampų 3.1. Bendroji dalis

3.2. Atbulinis vaţiavimas

3.3. Manevravimas

3.4. Saugus transporto priemonės pastatymas

3.4.1. Saugus transporto priemonės pastatymas prie krovimo rampos ar krovimo tiltelio

3.4.2. Saugus nuimamųjų kėbulų pastatymas

3.4.3. Saugus atraminių (balninių) priekabų pastatymas

3.4.4. Saugus šarnyrinių grąţulinių priekabų pastatymas

3.4.5. Saugus priekabų su standţiu grąţulu pastatymas

3.5. Saugus įlipimas ir išlipimas iš transporto priemonės

3.6. Transporto priemonės komponentų atidarymas

3.7. Judėjimo keliai į ir prie statinių

3.8. Krovimo procesas

3.8.1. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo rampos

3.8.2. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo tiltelio

3.8.2.1. Bendrieji principai

3.8.2.2. Kilnojami krovimo tilteliai

3.8.2.3. Stacionarūs krovimo tilteliai

3.8.3. Pakrovimas ir iškrovimas galiniais keltuvais

3.8.4. Pakrovimo ir iškrovimo pagalbinės priemonės


3.8.4.2. Pakrovimas ir iškrovimas šakiniu krautuvu

3.8.4.3. Pakrovimas ir iškrovimas krovinių veţimėliu

3.8.4.4. Pakrovimas ir iškrovimas su veţimėliu su šakėmis

3.8.5. Rankinis pakrovimas ir iškrovimas

3.8.6. Krovinio paskirstymas ir krovinio apsauga

3.8.7. Transporto priemonių iškrovimas

3.9. Prieš nuvaţiuojant

4. Asmeninės apsaugos priemonės

5. Tikrinimai

6. Teisės aktai

Priedas 1: Transporto priemonės signalininko rankų ţenklai Priedas 2: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos „Saugus įlipimas ar išlipimas į/iš

vairuotojo kabinos“ pavyzdys

Priedas 3: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos „Krovimo tiltelių naudojimas pakraunant

ar iškraunant transporto priemonę“ pavyzdys

Priedas 4: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos „Krovimo plokščių naudojimas

pakraunant ar iškraunant transporto priemonę“ pavyzdys

Priedas 5: Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos „Šakinio krautuvo naudojimas krovimo

rampoje pakraunant ar iškraunant transporto priemonę“ pavyzdys

ĮŢANGA

Šios rekomendacijos skirtos darbdaviams ir darbuotojams, kaip pagalbinė priemonė siekiant uţtikrinti

saugų darbą transporto priemonėmis prie krovimo rampų.

Sąlygas saugiam darbui transporto priemonėmis prie krovimo rampų sukuria ne tik darbdavys, bet ir

transporto priemonės vairuotojas bei darbuotojai, pakraunantys transporto priemonę.

Pav. 1. Transporto priemonės pakrovimas

Šiomis rekomendacijomis darbdavys gali remtis:

darbų prie krovimo rampų paruošimui ir organizavimui,

transporto priemonių kūrimui, įrengimui ir parinkimui,

pavojų nustatymui ir vertinimui,

darbuotojų, ypač vairuotojų ir krovikų, instruktavimui.

Šios rekomendacijos neatleidţia darbdavių nuo jo įmonėje privalomo pavojų ir rizikos vertinimo.

Kuomet pavojai priklauso nuo tam tikrų įmonės realių sąlygų, darbdavys gali nagrinėti tai arba

individualiai, arba pasinaudoti šiomis rekomendacijomis.

Vairuotojui ir krovikui šios rekomendacijos turi padėti:

susipaţinti su pavojais,

išvengti nelaimingų atsitikimų, dirbant transporto priemonėmis prie krovimo rampų.

Čia aprašomi tik specifiniai pavojai, taip pat reikalingos priemonės nelaimingų atsitikimų išvengimui,

atliekant krovimo ir iškrovimo darbus prie rampų.

1. APIBRĖŢIMAI

Pakrovimas – tai krovinių (daiktų) padėjimas ant transporto priemonės krovimo paviršiaus.

Saugi techninė būklė – tai transporto priemonių saugi būklė vaţiuojant ir dirbant su jomis.

Iškrovimas – tai krovinių nuėmimas nuo transporto priemonės krovimo paviršiaus; šiose

rekomendacijose apsiribota krovinių perkėlimui ant krovimo rampos.

Nuoroda: Iškraunant kyla tie patys pavojai kaip ir pakraunant. Šių rekomendacijų 3.8.7 skyriuje

apţvelgiami specifiniai pavojai, kurie kyla tik iškrovimo metu.

Krautuvai – tai transportavimo priemonė, kuri pagal savo konstrukciją:

ratais vaţiuoja ţeme ir laisvai valdoma ir

įrengta krovinių transportavimui, traukimui arba stūmimui ir

naudojama transportavimui įmonės viduje.

Šiose rekomendacijose aprašomi krautuvai su kėlimo įtaisais ir vairuotojo sėdyne (šakiniai krautuvai),

pėsčiojo valdomi krautuvai („skruzdėliukai“) ir šakiniai krovimo veţimėliai.

Pav. 2. Šakinis krautuvas

Pav. 3. Pėsčiojo valdomas krautuvas - „Skruzdėliukas“

Pav. 4. Šakinis krovimo veţimėlis

Rankomis valdomas – toks įrenginys, kuris juda vien tik dėl ţmogaus raumenų jėgos.

Kėlimo platforma – tai kėlimo įrenginys su krovinių paėmimo įrenginiais, taip pat jeigu gabenimas

vykdomas tik nešančios konstrukcijos dėka.

Pav. 5. Kėlimo platforma prie krovimo rampos

Keliamoji platforma (galiniai keltuvai) – tai kėlimo platformos, kurios sujungtos su transporto

priemone ir tarnauja pakrovimui ir iškrovimui.

Koordinatorius – darbdavio paskirtas asmuo. Koordinatorius turi taip suderinti kelių darbdavių, kurie

dirba vienoje darbo vietoje, darbus, kad būtų uţkirstas kelias pašaliniams pavojams. Kad galėtų

suvokti savo uţduotis, koordinatorius turi įgyti ţinių.

Mechaniniai įrenginiai – tai įrenginiai, kurių veikimui iš dalies arba pilnutinai būtina jėgos mašinų,

pvz., elektrinės pavaros, energija.

Krovimo rampa – statinio įrenginys transporto mašinų pakrovimui ir iškrovimui. Krovimo rampos

yra paaukštintos lygios plokštumos, kurios leidţia pakrauti arba iškrauti be didelio aukščių skirtumo.

Pav. 6. Krovimo rampa, esanti pastato išorėje

Pav. 7. Pastato viduje esanti krovimo rampa

Krovimo tilteliai (išlyginamosios platformos) – yra stacionarūs arba kilnojami įrenginiai.

Jie tarnauja:

aukščių skirtumo išlyginimui ir

kelio per tarpą tarp krovimo rampos ir transporto priemonės nutiesimui.

Krovimo tilteliai gali būti mechaniniai ir rankiniai.

Pav. 8. Rankinis krovimo tiltelis (krovimo plokštė)

Pav. 9. Mechaninis krovimo tiltelis

Kompetentingas asmuo – asmuo, kuris dėl savo profesinio išsilavinimo ir patirties turi pakankamai

ţinių įrenginių tikrinimo srityje ir tiek susipaţinęs su reglamentuojančiais darbuotojų saugos ir

sveikatos teisės norminiais aktais ir bendrai pripaţintomis technikos taisyklėmis (pvz., naudojimo

taisyklėmis, standartais ir pan.), kad galėtų vertinti saugią techninę būklę. Kompetentingi asmenys dar

vadinami įgaliotais asmenimis.

Nuoţulniosios rampos – yra judėjimo keliai su nuolydţiu, kurie sujungia skirtingo aukščio darbo ir

judėjimo kelius.

Pav. 10. Nuoţulniosios rampos

2. ATSAKOMYBĖ

2.1. Pagrindiniai principai

Darbų sauga įmonėje pagal galiojančius teisės norminius aktus (įstatymus, poįstatyminius teisės aktus

ir pan.) yra pagrindinė darbdavio pareiga. Darbdavys arba darbdaviui atstovaujantis asmuo (toliau –

darbdavys) yra uţ tai atsakingas. Tačiau kiekvienas darbuotojas taip pat yra atsakingas savo darbe jam

priskirtų uţduočių rėmuose.

2.2. Darbdavio pareigos

Darbdavio pareigoms priskiriamos tokios priemonės, pvz.:

saugių ir darbuotojams tinkamų įrenginių parinkimas, pvz., saugių ir numatytiems tikslams

tinkamų transporto priemonių, krautuvų, krovimo tiltelių parinkimas;

priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai įgyvendinimas, projektuojant darbo procesą taip pat

pakeičiant darbo eigą ir darbo laiką;

aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis;

darbuotojų mokymas ir instruktavimas, atsiţvelgiant į kintančius pavojus darbo aplinkoje;

nesaugaus elgesio netoleravimas;

gamintojo pateiktų darbo priemonių naudojimo instrukcijų laikymosi uţtikrinimas;

raštiškų darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų parengimas ir darbuotojų supaţindinimas su

šių instrukcijų reikalavimais.

Pav.11. Paţenklinti CE ţenklu įrenginiai yra saugūs

Tikrovėje darbai su transporto priemonėmis prie krovimo rampų didţiąją dalimi atliekami ne savoje

įmonėje. Veţėjų darbdavys šiais atvejais turi išsiaiškinti, pvz.:

kokios darbo priemonės, pvz., šakiniai krautuvai, krovimo tilteliai, gali būti naudojami,

kas atliks pakrovimą/iškrovimą,

ar transporto priemonė arba kitų įmonių darbo priemonė tinkama numatytam naudojimo tikslui,

kas instruktuoja vairuotoją apie šią kitos įmonės darbo priemonę,

kas atsakingas uţ šios darbo priemonės prieţiūrą,

kokios pagalbinės priemonės įrengtos arba reikalingos krovinio apsaugai.

Darbdavys saugiam darbui transporto priemonėmis prie krovimo rampų turėtų parengti darbuotojų

saugos ir sveikatos instrukcijas, ypač darbui su:

transporto priemonėmis,

keliamosiomis platformomis,

keičiamais konteineriais,

krautuvais.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos turi atitikti įmonės realias sąlygas. Darbuotojų saugos ir

sveikatos instrukcijos turi būti parengtos tinkama forma ir suprantama kalba, kad darbuotojai galėtų

įgyti ţinių.

Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija

Darbo sritis:

Darbo vieta:

pavojai ţmogui ir aplinkai

saugos priemonės ir elgesio taisyklės

veiksmai, įvykus gedimui

veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui, pirmoji pagalba

prieţiūra ir remontas

(data) (parašas)

Pav. 14. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos galimas turinys

2.2.1. Pavojų vertinimas

Darbdavio pareiga yra atlikti pavojų vertinimą (darbo sąlygų ir su jomis susijusių pavojų vertinimą).

Pav.12. Neatpaţinti pavojai gali tapti nelaimingo

atsitikimo prieţastimi

Darbą reikia taip suplanuoti, kad būtų galimai išvengta pavojaus gyvybei ir sveikatai arba likę pavojai

būtų neţymūs. Pavojų įvertinimas ir parinktų priemonių efektyvumo patikrinimas turi būti

dokumentuotas tinkama forma.

2.2.2. Vairuotojų ir krovikų tinkamumas, mokymas ir instruktavimas

Transporto priemonių pakrovimui ir iškrovimui darbdavys turi skirti tik tinkamus ir sugebančius atlikti

šį darbą vairuotojus ir krovikus.

Personalo tinkamumui nustatyti atliekami profilaktiniai sveikatos tikrinimai pagal Sveikatos apsaugos

ministerijos įsakymo “Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų“ nuostatas.

Sugebėjimai - vairuotojas ir krovikas apmokyti ir prieš pradedant darbą ir po to atitinkamais laiko

tarpais, maţiausiai kartą per metus, yra instruktuojami.

Kad tai būtų įrodyta, įgaliojimas vairuoti transporto priemonę parengiamas raštu. Reikalavimai

krautuvų vairavimui aprašyti šių rekomendacijų 3.8.4.2 ir 3.8.4.3 skyriuose.

2.3. Darbuotojų pareigos

Darbuotojai turi vykdyti priemones, uţtikrinančias darbuotojų saugą.

Ypatingai jie turi atkreipti dėmesį į:

norminius teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus,

darbdavio nurodymus, pvz., darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas,

gamintojo naudojimo instrukcijas, pvz., transporto priemonėms, krautuvams, kėlimo

platformoms.

Pav. 13. Transporto priemonės gamintojo

instrukcija

Darbuotojai įrenginius turi naudoti tik gavę nurodymus ir įgaliojimus. Tai taikoma ir transporto

priemonėms.

Darbuotojai, prieš pradėdami naudoti įrenginius, darbo priemones ir darbo medţiagas, turi patikrinti,

kad nebūtų techninių trūkumų dėl saugos. Nustatytus trūkumus būtina nedelsiant pašalinti. Jeigu tai

nepavyksta, darbuotojai apie tai turi pranešti vadovui.

Darbuotojai jiems duotas asmeninės apsaugos priemones turi:

naudoti pagal nurodymus,

reguliariai tikrinti, ar jų tinkama būklė ir

apie nustatytus trūkumus nedelsiant pranešti darbdaviui.

Dėl saugaus darbo transporto priemonėmis prie krovimo rampų vairuotojas turi išsiaiškinti:

kas yra jo darbo partneris vietoje?

kokių eismo taisyklių turi laikytis įmonės teritorijoje?

kas nurodinės (signalininkas) vaţiuojant atbuline eiga?

kur privalo pastatyti transporto priemonę?

kokias asmenines apsaugos priemones turi naudoti?

į kokius ypatumus turi atkreipti dėmesį?

Pav. 14. Pirmiausia pas dispečerį, tada prie

krovimo rampos

2.4. Atsakomybė, garantijos

Darbdavys ir darbuotojai, nesilaikydami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų, uţ

neleistinus ir grubius pakenkimus sveikatai gali būti patraukti atsakomybėn.

3. DARBŲ SAUGA PRIE KROVIMO RAMPŲ

3.1. Bendroji dalis

Šiame skyriuje aprašomos vairuotojų ir krovikų tipinės veiklos prie krovimo rampų. Tai yra:

techninės,

organizacinės ir

asmeninės.

Šių priemonių turi būti imamasi, kad būtų uţkirstas kelias nelaimingam atsitikimui.

3.2. Atbulinis vaţiavimas

Vairuotojas negali matyti uţ jo transporto priemonės esančios zonos. Asmenims, kurie yra taip

vadinamoje „mirtinoje zonoje“ (uţ transporto priemonės), gresia didelis pavojus, kai transporto

priemonė juda atbulomis. Todėl vaţiuojant atbulomis būtina:

vaţiuoti ţingsnio greičiu,

paskirti signalininką,

ţinoti signalininko rankų ţenklus,

transporto priemonę iš karto sustabdyti, jeigu signalininko nėra vairuotojo matymo lauke.

Pav. 15. Saugi signalininko vieta,

kai transporto priemonė vaţiuoja atbulomis

Signalininkas:

esant apribotam matomumui duoda vairuotojui rankų ţenklus,

turi būti vairuotojui matomoje zonoje,

negali būti pavojingoje zonoje, ypač

- uţ transporto priemonės,

- tarp transporto priemonės ir kliūties (pvz., krovimo rampos),

turi valdyti rankų ţenklais,

signalizavimo metu negali uţsiimti jokia kita veikla, pvz., skambinti mobiliuoju telefonu.

Pav. 16. Signalininkas yra vairuotojo matymo lauke

Atbulinis vaţiavimas tampa saugus pasinaudojant techninėmis sistemomis. Prie to priskiriami

manevravimo įspėjamieji įrenginiai. Jie duoda vairuotojui šviesos ir garso signalus, jeigu pavojingoje

zonoje uţ transporto priemonės yra asmenų arba daiktų.

Atbulinio vaţiavimo kameros, susietos su monitoriais (video sistemomis), galėtų papildomai padėti

„mirtiną zoną“ padaryti matoma.

3.3. Manevravimas

Balninių priekabų manevravimui naudojamos manevravimo ašys. Pirmenybę nelaimingų atsitikimų

prevencijos poţiūriu turi dviašių manevravimo ašių naudojimas. Kai įrengtos vienaašės manevravimo

ašys, jose turi būti numatyti įrenginiai, kurie uţkerta kelią vilkties kraipymuisi į viršų ir ţemyn. Tai,

pvz., taikoma, kai manevravimas galimas tik sukabinus.

Vienaašės manevravimo ašys gali būti naudojamos tik esant didesniam kaip 25 km/h greičiui.

Prikabinamos transporto priemonės su valdomu pasukamuoju veţimėliu, esant standţiai pritvirtintai

vilkčiai, gali virsti. Tai ypač aktualu, kai svorio centras nėra viduryje arba kai nelygus paviršius. Todėl

manevruojant tokiomis transporto priemonėmis šalia jų ir iš šonų negali būti jokių asmenų. Turi būti

kiek įmanoma išvengta didelio pasisukimo kampo tarp vilkties ir transporto priemonės išilginės ašies.

Pav. 17. Manevravimo įspėjamojo įrenginio stebėjimo zona

Kai prikabinamos transporto priemonės turi būti manevruojamos šakiniu krautuvu, pirmiausia

nustatoma, kokie krautuvo gamintojo nurodyti duomenys dėl leistinos prikabinamos apkrovos.

Pav. 18. Ar krautuvas techniškai

tinkamas priekabos vilkimui, pvz., atsiţvelgiant į leistiną prikabinamą apkrovą ir horizontalią vilkties

padėtį?

Kai prikabinamos transporto priemonės bendras svoris viršija leistiną šakiniam krautuvui prikabinamą

svorį, būtinos papildomos priemonės, pvz., kai specializuota įmonė leidţia padidintą prikabinamą

apkrovą, įrengus pneumatinius stabdţių įtaisus. Saugus transporto priemonių priekabų manevravimas

šakiniu krautuvu nesugadinus vilkties galimas tik tada, kai šakinis krautuvas įrengtas su savistoviu

varţtiniu sukabinimu. Paprastai šakinis krautuvas negali vaţiuoti posūkiuose su maţu spinduliu.

Pav. 19. Šakinio krautuvo vilktis su varţtiniu

sukabinimu

Balninių priekabų manevravimas šakiniu krautuvu, pvz., stumiant šakių peiliais, yra neleistinas.

Pav. 20. Neleistinas manevravimas šakiniu

krautuvu (stumiama šakių peiliais)

Transporto priemonių priekabų stumdymas ranka kelia nelaimingų atsitikimų pavojų ir todėl to daryti

negalima. Jeigu neįmanoma išvengti išimtinių atvejų manevravimo rankomis, turi būti išpildytos

tokios sąlygos:

transporto priemonių priekabos bet kuriuo metu neturi kelti pavojaus, pvz., jas turi būti galima

sustabdyti rankiniais stabdţiais. Tai įmanoma tik ant lygaus paviršiaus. Paviršiuose su

nuolydţiu manevravimo rankomis atvejis neleistinas,

asmenims, kurie stumdo rankomis, negali kelti pavojaus kitos transporto priemonės arba

šakiniai krautuvai,

vaţiavimo kryptimi esančias kliūtis būtina pašalinti. Neturi būti vaţiuojama per nelygumus.

Taip uţkertamas kelias vilkties uţlenkimui,

kiek galima reikia vengti asmenų buvimo vilkties šonuose.

Transporto priemonių stūmimas kita transporto priemone arba šakiniu krautuvu neleistinas be

jungiamojo įrenginio naudojimo. Įvairių daiktų naudojimas, pvz., medinių tašų, yra draudţiamas.

Transporto priemonės turi būti sujungtos viena su kita saugiai, t. y. per priekabos sukabinimą ir vilktį,

pvz., balninį sukabinimą ir šerdesą.

3.4. Saugus transporto priemonės pastatymas

Pastatytas transporto priemones vairuotojas turi apsaugoti nuo nenumatyto pajudėjimo. Tai neleidţia,

pvz., priekaboms pavaţiuoti dėl išimtinio atsikabinimo.

Transporto priemonių pajudėjimui galima uţkirsti kelią tokiomis priemonėmis:

ant lygaus paviršiaus:

- uţtraukiant rankinius stabdţius arba

- įjungiant maţiausią pavarą transporto priemonėse su mechanine pavara.

ant labai nelygaus paviršiaus ar vietovės:

- uţtraukiant rankinius stabdţius ir panaudojant pakišamuosius pleištus (kaladėles) (jie

turi būti dedami iš transporto priemonės riedėjimo krypties pusės)

Pav. 21. Pakišamų pleištų padėjimas riedėjimo kryptimi

arba

- uţtraukiant rankinius stabdţius ir įjungiant maţiausią priešpriešinę pavarą.

atsiradus pavojų keliančioms jėgoms transporto priemonės išilgine kryptimi, pvz., uţvaţiuojant

krautuvui:

- uţtraukiant rankinius stabdţius ir padedant iš abiejų pusių pakišamuosius pleištus.

Pav. 22. Pakišamųjų pleištų padėjimas iš abiejų pusių,

kai uţvaţiuojama krautuvu

Varomųjų arba pakeliamųjų ašių ratai, atsiţvelgiant į šių ašių judėjimą, yra netinkami pakišamų pleištų

padėjimui.

Kai vairuotojas išlipa iš savo kabinos, jis turi apsaugoti savo transporto priemonę nuo nenumatyto

naudojimo. Tai pasiekiama:

išjungus pavarą,

ištraukus uţdegimo raktelį ir

uţrakinant kabinos duris.

Transporto priemonės palikimas reiškia: vairuotojas pasitraukia taip toli nuo savo transporto

priemonės, kad skubiu įsikišimu negali uţkirsti kelio nenumatytam naudojimui. Tai reiškia, kad

nelaikomas transporto priemonės palikimu, pvz.:

išlipimas iš transporto priemonės,

galinio borto ir kėbulo durų atidarymas,

krovinio tvirtinimas ir apsaugojimas.

3.4.1. Saugus transporto priemonės pastatymas prie krovimo rampos ar krovimo tiltelio

Krovimo paviršiaus aukštis ir krovimo rampos aukštis, kaip taisyklė, vienas su kitu nesuderinti.

Aukščių skirtumą galima išlyginti:

su krovimo rampa sujungtais įrenginiais: stacionariu krovimo tilteliu;

nesujungtais su krovimo rampa įrenginiais: kilnojamais krovimo tilteliais (krovimo plokšte).

Jie naudojami, jeigu ar prie krovimo rampos, ar prie transporto priemonės įrengti įrenginiai aukščio

reguliavimui;

įrenginiais prie transporto priemonės, pvz.,

- galiniais keltuvais,

- krovimo plokštumos aukščio reguliavimu pneumatine pakaba;

kėlimo stalu, tačiau čia negalimas išlyginimas su nuolydţio kampu.

Transporto priemonės negali būti pastatytos prie krovimo rampos įstriţai. Transporto priemonių

įstriţas pastatymas veda prie:

netolygios krovimo tiltelio apkrovos,

krovimo plokštės nuvirtimo ar nuslydimo,

kritimo pavojaus iš abiejų krovimo tiltelio šonų:

- krautuvui,

- transportuojamiems daiktams ir

- krovikui.

Pav. 23. Transporto priemonė pastatyta įstriţai.

Kritimo pavojus!

Kritimo rizika yra padidinta, jeigu krovimo rampa arba krovimo tiltelis yra siauresnis negu transporto

priemonės krovimo paviršius.

Pav. 24. Kritimo pavojus dėl nepakankamo krovimo rampos

pločio, be to, krovimo rampa slidi

Transporto priemonėms su pneumatine pakaba po pastatymo gali būti reikalingos specialios

priemonės. Priešingu atveju pakrovimo ir iškrovimo metu turės būti atliekamas pneumatinės pakabos

reguliavimas. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad riedantys kroviniai keliant arba nuleidţiant sujudina

krovimo paviršių ir gali suţeisti kroviką. Tai ypatingai vyksta krovinio apsaugos priemonių, pvz.,

pertvarų uţraktų ir teleskopinių atramų, nuėmimo metu.

Kai pneumatinės pakabos su vienguba valdoma spyruokle, transporto priemonės kėbulas gali pajudėti į

priekį, kadangi pasisukimo ašis yra poveikio taške.

Pav. 25. Pneumatinė pakaba su vienguba valdoma spyruokle

Krovimo tilteliai negali būti per daug priglausti prie krovimo plokštumos.

Pav. 26. Krovimo tiltelis pastatytas pakankamai toli

Transporto priemonės pneumatinės pakabos duomenys, ypač transporto priemonės priekabų, nurodyti

gamintojo naudojimo instrukcijoje.

3.4.2. Saugus nuimamųjų kėbulų pastatymas

Prieš statant nuimamuosius kėbulus būtina atkreipti dėmesį į pagrindo keliamąją galią.

Pav. 27. Priešlaikinis pagrindo susidėvėjimas dėl per didelės

atramų jėgos

Pagrindo keliamąją galią galima padidinti padidinus atraminį plotą pakišamų plokščių pagalba.

Pav. 28. Atraminio ploto padidinimas pakišamų plokščių pagalba

Pagrindo medţiaga Pagrindo

keliamoji galia *

Maţiausias

atraminis plotas **

Pakišamosios

plokštės minimalūs

matmenys

Rupus smėlis/ţvyras 2 daN/cm2

min. 2800 cm2

55 cm x 55 cm

Asfaltas 10 min. 560 cm2

25 cm x 25 cm

Kietas rišlus gruntas 30 min. 186 cm2

15 cm x 15 cm

Betonas, vidutinės kokybės Apie 35 min. 160 cm2

15 cm x 15 cm * Šaltinis – DIN 1054

** pakrauti nuimamieji kėbulai, 16 t bendras svoris, atramų matmenys 9,5 cm x 9,5 cm

1 lentelė. Reikalingi minimalūs atraminiai plotai, atsiţvelgiant į pagrindo medţiagą

Asfalto keliamoji galia varijuoja atsiţvelgiant į temperatūrą (saulės spinduliuotė taip pat ir ţiemą) ir

asfalto sudėtį. Virš jo, kaip taisyklė, visada turi būti naudojamos pakišamos plokštės.

Atraminė koja prieš pastatymą atlenkiama į darbinę padėtį, kas daţnai veda prie nelaimingo atsitikimo.

Todėl ištraukiant ir atsukant atraminę koją būtina laikytis tokių veikimo būdų:

Pav. 29. Įtraukiant tvirtai laikyti atraminę koją ir

apsauginį spyrį

laikyti uţ atraminės kojos apsauginio spyrio,

apsauginį spyrį ir atraminę koją atsukant niekada neleisti apsauginiam spyriui ir atraminei kojai

nukristi,

apsaugoti (uţfiksuoti) atlenktą atraminę koją ir apsauginį spyrį.

Nuimamieji kėbulai negali būti pastatyti įstriţai krovimo rampos ar krovimo tiltelio. Įstriţas

nuimamųjų kėbulų pastatymas veda prie:

netolygios krovimo tiltelio apkrovos,

krovimo plokštės nuvirtimo ar nuslydimo,

kritimo pavojaus krovimo tiltelio šonuose

- krautuvui,

- transportuojamiems daiktams ir

- krovikui.

Kritimo pavojus padidėja, jeigu krovimo rampa siauresnė negu nuimamųjų kėbulų krovimo plokštuma.

Pav. 30. Tvarkingai prie krovimo rampos pastatytas

nuimamasis kėbulas

3.4.3. Saugus atraminių (balninių) priekabų pastatymas

Jeigu neįrengti atraminiai balniniai įrenginiai arba nuleidţiami išlaiko tik tuščios priekabos svorį, prie

balninės priekabos turi būti numatyti papildomi, pakankami paskaičiuoti atraminiai įrenginiai (pvz.,

atraminiai domkratai).

Pav. 31. Papildomai pastatytos balninės priekabos atramos

Prieš pastatant balnines priekabas būtina atsiţvelgti į pagrindo keliamąją galią. Asfaltuoti paviršiai

ypač gali suminkštėti, tada daugiau nepalaikoma reikiama keliamoji galia. Pagrindo keliamoji galia

gali būti padidinta, didinant pastatymo plotą pakišamų plokščių pagalba.

Pav. 32. Apkrovą paskirstantys padėklai

3.4.4. Saugus pasukamų grąţulinių priekabų pastatymas

Transporto priemonių priekaboms su pasukamu grąţulu kyla pavojus apvirsti, kai labai apkrauta

priekinė ašis. Šias priekabas galima pastatyti tik su tiesiai stovinčiu grąţulu. Nepakrautų grąţulinių

priekabų grąţulą galima rankomis išlyginti transporto priemonės išilginei krypčiai. Čia būtina atleisti

priekinės ašies stabdţius. Išlyginant grąţulą rankinius stabdţius ant uţpakalinės ašies besąlygiškai

palikti veikiančius.

Kai priekaba statoma ant nelygaus pagrindo, atleidus priekabos stabdţių ventilį grąţulas gali staigiai

pasisukti į šoną. Kai priekabos stabdţių ventilio atleidimo vieta yra priekabos šonuose, vairuotojui

pavojaus nėra.

Pav. 33. Priekaba su tiesiai stovinčiu grąţulu

Grąţulo pasisukimo ir dėl to galimo kojų suţalojimo galima išvengti funkcionaliais ir teisingai

įstatytais aukščio reguliavimo įtaisais.

3.4.5. Saugus priekabų su standţiu grąţulu pastatymas

Prieš atkabinant, priekaba su standţiu grąţulu apsaugoma nuo virtimo išilgine kryptimi esamomis

atramomis .Esant didesnei transporto priemonės uţpakalinės dalies iškyšai taip pat reikalingos atramos

ir jos turi būti naudojamos.

Pav.34. Priekabai su standţiu grąţulu naudoti atramas

3.5. Saugus įlipimas ir išlipimas iš krovininio automobilio

Daţniausiai nelaimingi atsitikimai įvyksta įlipant ar išlipant iš krovininio automobilio. Todėl turi būti

įrengtos tinkamos priemonės, kuriomis vairuotojas privalo naudotis pagal nurodymus. Atliekant

pakrovimo ir iškrovimo darbus prie krovimo rampų, ypač tai liečia patekimo priemones:

į vairuotojo kabiną,

į darbo vietą uţ balninių vilkčių vairuotojo kabinos laidinių sujungimų atstatymui,

į krovimo paviršių,

tentų uţdengimui ir nudengimui automobiliuose su tentais ir tento lankų konstrukcijomis.

Iš principo patekimo priemonės turi būti įrengtos virš pakankamai plačių ir gilių vaikščiojimo paviršių.

Jos turi būti įrengtos saugiai vaikščioti. Patekimo priemonės turi būti įrengtos su patogiais naudojimui

pasilaikymo įtaisais.

Pav. 35. Saugios patekimo priemonės į darbo vietą uţ vairuotojo kabinos/į pakrovimo

paviršių

Vairuotojas, įlipdamas į darbo vietą ir išlipdamas iš jos, privalo naudotis prie transporto priemonės

įrengtomis patekimo ir pasilaikymo priemonėmis.

Neleistinas įlipimas ir išlipimas per, pvz.,

padangas,

ratlankius,

ratų stebules arba

transporto priemonės apačioje įrengtus apsaugus.

Ypač pavojinga iššokti iš vairuotojo kabinos. Šiuo atveju jėgos, kurios keletą kartų gali viršyti kūno

svorį, ypatingai veikia kelių ir kojų sąnarius. Daţniausios nelaimingo atsitikimo pasekmės yra:

kulniakaulio lūţiai,

blauzdikaulio arba šeivikaulio lūţiai,

kulkšnies lūţiai arba

raiščių įtrūkimai prie čiurnos.

Todėl šokinėjimas iš vairuotojo kabinos draudţiamas.

Pav. 36. Naudoti įrengtas įlipimo ir išlipimo priemones

Pav. 37. Naudoti įrengtas patekimo priemones

Jeigu tentų uţdengimui ir nuėmimui arba tentų uţraktų ir muitinės šniūrų įtempimui arba pašalinimui

neįrengtos jokios patekimo priemonės, tokiu atveju būtina naudoti kopėčias. Kaip taisyklė,

naudojamos aliumininės pristatomosios kopėčios. Pristatomosios kopėčios turi:

būti pakankamo ilgio; ilgis priklauso nuo viršutinio tento uţrakto aukščio ir vairuotojo ūgio,

būti saugios lipimui (su neslidţiomis pakopomis),

būti apsaugotos nuo nuvirtimo,

tenkinti standarto LST EN 131-1 reikalavimus ir

turėti naudojimo instrukciją (kaip taisyklė, lipdukų formos).

Pristatomosios kopėčios rekomenduotinos su:

reguliuojamomis kojomis. Atsiţvelgiant į pastatymo kampą, susidaro didesnis atraminis

paviršiaus plotas ant pagrindo,

Pav. 38. Reguliuojamos kopėčių kojos

kopėčių kojų praplatinimu. Tai sumaţina riziką nuvirsti į šoną

Pav. 39. Kopėčių kojų praplatinimas

Naudodamas pristatomas kopėčias, vairuotojas turi pasirūpinti, kad jos:

būtų apsaugotos nuo nuvirtimo. Tai galima pasiekti, pvz.,

- naudojant dirţus (pririšant),

Pav. 40. Dirţai kopėčioms

- įtaisais pristatomų kopėčių uţkabinimui prie tento

statant kopėčias nuo 65 0 iki 75

0 kampu,

Pav. 41. Teisingas kopėčių pastatymo kampas

kai kopėčios pakankamai ilgos; ant viršutinių 4 pakopų nelipama,

kai kopėčios naudojamos tik tada, kai jos yra tvarkingos būklės, be defektų. Defektai yra, pvz.:

- išlinkę arba įtrūkę statramsčiai ir skersiniai,

- nėra kopėčių kojos (kojų),

- nekvalifikuotai atliktas remontas.

Pav. 42. Defektuotos (paţeistos) kopėčios

3.6. Transporto priemonės kėbulo komponentų atidarymas

Transporto priemonių uţpakalinės pusės atidarymas, kaip taisyklė, atliekamas per

tentą, sujungtą su uţpakaline sienele,

uţpakalines dureles,

ţaliuzinius vartus arba

galinius keltuvus.

Nuvirtęs krovinys daţniausiai spaudţia šiuos įrenginius. Atidarant krentantis krovinys gali sukelti

mirtiną pavojų. Prieš atidarant transporto priemonės kėbulą būtina patikrinti, ar nespaudţia (pvz.,

durelių) krovinys.

Ar yra spaudimas į šiuos įrenginius, ne visada galima atpaţinti iš išorės. Kai uţpakalinis bortas yra su

kėlikliu, padidintas energijos sunaudojimas uţdaromas paveikus uţpakalinio borto uţraktą. Esant

galimybei pašalinti atsirandantį krovinio spaudimą, uţdarymas, pvz, uţpakalinių durelių, galimas tik iš

stovėjimo vietos uţ šių durelių sukimosi zonos.

Pav. 43. Atidarant dešiniąsias dureles būti galima tik uţ šių durelių

sukimosi zonos

Pav. 44. Krovimo patalpos durys apsaugomos durų fiksatoriumi.

Krovimo patalpos duris turi būti galima apsaugoti nuo nenumatyto judėjimo. Tam įrengiami

fiksatoriai, kuriais atidarytos durys gali būti palaikomos. Vairuotojas privalo naudoti šiuos įrenginius.

Kai iškraunamos ar pakraunamos transporto priemonės, turinčios tentus ar tentų lankų komponentus,

vairuotojas privalo, kaip taisyklė, prieš tai išimti taip vadinamą šoninę lentą iš lanko lizdo. Tai

atliekant krintanti šoninė lenta daţnai suţaloja galvą arba pečius. Vairuotojui yra pavojus, kai jis

naudoja šoninę lentą, jos neišsverti iš jam nepasiekiamų viršutinių lentų lizdų.

Šoninių lentų saugus išėmimas galimas tik:

išimant nuo kopėčių arba

panaudojant lazdą (pvz., teleskopinę).

Jeigu prie krovimo rampos pakeliamas arba nuleidţiamas rankomis valdomas transporto mašinos

kėbulo pakeliamasis stogelis, prie valdymo svirties, taip vadinamos alkūninės svirties, kyla suţalojimo

pavojus. Pavyzdţiui, keliant svirtis staigiai pasisuka padidintu greičiu į viršų dėl nelauktai kylančios,

aiškios spyruokliavimo jėgos atramose. Svirtis trenkia vairuotojui į krūtinę arba į veidą, jeigu jis yra

sukimosi zonoje.

Todėl dirbant su alkūnine svirtimi vairuotojas turi būti uţ svirties sukimosi zonos.

Pav. 45. Šoninių lentų iškėlimas lazda

Pav. 46. Būti galima uţ alkūninės svirties sukimosi zonos

3.7. Judėjimo keliai į ir prie statinių

Esami keliai daţnai nenaudojami dėl nepatogumo arba tariamo laiko taupymo. Todėl nušokant nuo

krovimo rampos arba krovimo tiltelio įvyksta nelaimingi atsitikimai, kurių pasekmė daţnai būna ilgas

nedarbingumas.

Todėl vairuotojas ir krovikas turi naudotis įrengtais judėjimo keliais. Šokinėjimas nuo krovimo rampų

ar krovimo tiltelių yra draudţiamas.

Pav. 47. Naudoti įrengtus naudojimo kelius

Apie judėjimo kelių defektus vairuotojas ir krovikas turi pranešti atsakingiems asmenims. Tipiniai

defektai yra paţeisti, ištepti arba uţtverti judėjimo keliai.

Jeigu defektai lengvai pašalinami, tai gali atlikti vairuotojas ir krovikas patys.

3.8. Krovimo procesas

Krovimo procese, kaip taisyklė, dalyvauja daug asmenų. Siekiant išvengti pašalinių pavojų, jie turi

aiškiai susitarti dėl:

pakrovimo ir iškrovimo darbų pradţios ir pabaigos,

darbo eigos,

darbų pasiskirstymo „Kas ką daro“,

pakrovimo ir iškrovimo darbams naudojamų pagalbinių priemonių.

Jau prieš pakrovimą reikia apgalvoti, kokiu eiliškumu transporto priemonė vėliau bus iškraunama.

Atitinkamai šiam eiliškumui atliekamas pakrovimas. Taip gali būti uţkertamas kelias tam, kad nebūtų:

bereikalingo, keliančio nelaimingo atsitikimo pavojų krovimo ant krovimo paviršiaus iškrovimo

vietoje,

perlipimų per krovimo vietas.

3.8.1. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo rampos

Krovimo rampų išplanavimui keliami principiniai reikalavimai, kad transporto priemonės galėtų būti

pakraunamos ir iškraunamos saugiai. Išorėje esančioms krovimo rampoms keliami tokie reikalavimai:

krovimo rampos turi būti pakankamo pločio,

Minimalus rampos plotis

1,50 m Pakrovimas ir iškrovimas rankomis

3,00 m Pakrovimas ir iškrovimas rankiniais

veţimėliais

5,00 m Pakrovimas ir iškrovimas šakiniais

krautuvais arba „skruzdėliukais“

2 lentelė. Krovimo rampos minimalūs pločiai

krovimo rampos aukštis turi būti suderintas su pakraunamos ar iškraunamos transporto priemonės

krovimo paviršiaus aukščiu. Praktikoje tam yra numatomos papildomos pagalbinės priemonės,

kaip krovimo tilteliai, uţvaţiuojamos rampos ir pan.

Pav. 48. Uţvaţiuojama rampa

krovimo rampose turi būti maţiausiai vienas išėjimas. Du išėjimai reikalingi tuomet, kai krovimo

rampos ilgis viršija 20 m. Kiekviename gale turi būti įrengti išėjimai. Jie yra įrengti kaip:

laiptai arba

nuoţulnios, saugios vaikščiojimui arba vaţiavimui plokštumos.

Pav. 49. Išėjimas – laiptai nuo krovimo rampos

laiptai, kurie įmontuoti į krovimo rampą, turi būti apsaugoti taip, kad vairuotojas ir krovikas

negalėtų nukristi bei krautuvas negalėtų įkristi į angas prie laiptų.

Pav. 50. Apsauga nuo kritimo prie laiptų angų

krovimo rampos turi būti įrengtos su apsauga nuo kritimo, pvz., turėklais, jeigu jos

- aukštesnės negu 1 m ir

- jose nėra pastovios pakrovimo ir iškrovimo vietos.

Pav. 51. Apsauga nuo kritimo tose krovimo rampos vietose,

kurios neskirtos pakrovimui ir iškrovimui

uţvaţiavimas ant krovimo rampos turi būti galimas su nuleistais galiniais keltuvais,

krovimo rampa turi būti pakankamai apšviesta,

krovimo rampa turi būti įrengta, jei galima, su apsauga nuo oro sąlygų, pvz., su vienašlaičiu

stogeliu,

Pav. 52. Apsauga nuo oro sąlygų virš krovimo rampos

krovimo rampos prie bėgių turi būti įrengtos taip, kad artinantis bėginėms transporto

priemonėms asmenys po rampa galėtų pasislėpti.

Pav. 53. Apsauginių patalpų po

rampa minimalūs matmenys

Krovimo rampos yra judėjimo keliai, bet ne sandėliavimo ir statymo paviršiai. Jos visada turi būti

laisvos, neuţkrautos. Tai taikoma ir apsauginėms patalpoms po krovimo rampa.

Pav. 54. Krovimo rampa yra judėjimo kelias,

bet ne sandėliavimo aikštelė

3.8.2. Pakrovimas ir iškrovimas nuo krovimo tiltelio


Krovimo tilteliai turi būti pakankamo pločio. Optimalus plotis yra toks plotis, kuris atitinka krovimo

paviršiaus plotį. Naudojamas plotis turėtų siekti maţiausiai 1,25 m. Be to, krovimo tiltelio plotis

priklauso nuo naudojamos transporto priemonės pločio. Rankinėms transporto priemonėms, kurių

plotis didesnis kaip 0,75 m, naudojamas plotis nurodytas pav. 59.

Pav. 55. Minimalus krovimo tiltelio plotis

rankiniams krautuvams (krautuvo plotis didesnis kaip 0,75 m)

Mašininės pavaros transporto priemonės akivaizdţiai kelia didesnį sunkių suţeidimų pavojų, negu

rankinės. Todėl joms reikalingas papildomas priedas prie pločio iš viso apie 0,70 m (ţr. pav. 60).

Pav. 56. Minimalus krovimo tiltelio plotis

mašininės pavaros krautuvams (jų plotis didesnis kaip 0,55 m)

Nuo krovimo tiltelio nuolydţio kampo priklauso, ar juo bus galima saugiai eiti arba kontroliuojamai

vaţiuoti transporto priemone. Kad tai būtų galima uţtikrinti, nuolydis neturėtų viršyti 1:8, kas atitinka

7 0.

Pav. 57. Didţiausias leistinas krovimo tiltelio nuolydis

Didesni nuolydţiai kelia problemų dėl apsisaugojimo nuo slydimo. Krovimo tiltelių paviršiai, kuriais

vaikščiojama, turi būti neslidūs, pvz., su šiurkščiu profiliu. (parankiu)

Siekiant uţtikrinti saugų krovimo tiltelių naudojimą, prieš naudojimą nustatoma:

maksimalus aukščių skirtumas tarp rampos ir transporto priemonės krovimo paviršiaus,

galimas transporto priemonės krovimo paviršiaus skersinio posvyrio su nehorizontaliu

judėjimo kelio paviršiumi prieš rampą arba su iš vienos pusės pakraunama transporto priemone

dydis.

Pagal aukščių skirtumą tarp rampos ir krovimo paviršiaus bei leistiną maksimalų nuolydį 1:8

nustatomas reikalingas krovimo tiltelio ilgis. Galimas transporto priemonės krovimo paviršiaus

skersinis nuolydis turi būti išsveriamas (išlyginamas) naudojimo vietoje naudojamais krovimo

tilteliais, pvz., pakankamu skersiniu atsparumu pasukimui arba atskirais lieţuvėliais.

Stumdant arba veţant krovinius ant krovimo plokštės ar prie rampos prijungtais krovimo tilteliais, kyla

šoninio nukritimo pavojus. Tai tipiniai nelaimingi atsitikimai naudojant krovimo tiltelius. Daţnai

vairuotojas arba krovikas papildomai suţalojami ir krentančiu kroviniu.

Krovimo tilteliai negali būti perkraunami, viršijant jų leistiną keliamąją galią. Keliamoji galia turi būti

aiškiai, nenutrinamai nurodyta ant krovimo tiltelio. Papildomai turi būti nurodyti tokie duomenys:

gamintojas arba tiekėjas,

pagaminimo metai,

tipas.

3.8.2.2. Kilnojami krovimo tilteliai

Krovimo plokštės turi būti lengvai pakeliamos ranka. Todėl jos turi būti:

su rankena,

ne sunkesnės kaip 30 kg, jeigu jos naudojamos vieno asmens,

ne sunkesnės kaip 60 kg, jeigu jos naudojamos dviejų asmenų,

su papildomais įrenginiais transportavimui pagalbinėmis priemonėmis, jeigu jos sunkesnės kaip

60 kg.

Prie krovimo rampos įrengtus krovimo tiltelius turi būti galima saugiai ištraukti aukštyn, negali būti

viršyta 30 kg dydţio rankų jėga.

Krovimo plokštė turi būti padedama ant krovimo paviršiaus ir krovimo rampos taip, kad ji negalėtų

nukristi uţlipant ar uţvaţiuojant. Pirmenybę turi krovimo tilteliai su savarankiškai veikiančiais

apsaugais nuo pasislinkimo.

Pav. 58. Pagalbinės priemonės sunkios krovimo plokštės

transportavimui

Po naudojimo krovimo tiltelis nedelsiant pastatomas į pradinę (rimties) padėtį. Tai yra, krovimo

tiltelis, kuris yra prie rampos, atverčiamas aukštyn, kad savarankiškai veikiantis apsaugas nuo

nuvirtimo būtų veiksmingas.

Pav. 59. Krovimo tiltelis po naudojimo atverčiamas aukštyn

Krovimo plokštės turi būti pastatytos briauna ţemyn ir apsaugotos nuo nukritimo, pvz., prie sienos

pritvirtintu skląsčiu.

Pav. 60. Nuo nukritimo apsaugota krovimo plokštė

3.8.2.3. Stacionarūs krovimo tilteliai

Į rampas arba judėjimo paviršius įmontuoti krovimo tilteliai pradinėje padėtyje su apribotais plotais

turi sudaryti plokštumas (lygius paviršius). Šie krovimo tilteliai pradinėje padėtyje turi automatiškai

atsiremti, kad būtų uţkirstas kelias nepageidaujamam tiltelio nusileidimui, pvz., uţvaţiuojant. Kad

būtų išvengta klupčiojimo vietų pakrovimo ir iškrovimo metu, krovimo tilteliai turi automatiškai sekti

transporto priemonių krovimo paviršiaus aukščio pakeitimą (plaukiojanti padėtis).

Traiškymo arba kirpimo vietos tarp krovimo tiltelio ir atitvertų statinio komponentų turi būti

apsaugotos. To pasiekiama uţdengiant angas šoninėmis plokštėmis.

Pav. 61. Šoninės plokštės traiškymo ir kirpimo vietų

apsaugojimui

Dėl pakeliamų arba nuleidţiamų krovimo tiltelių atsiranda klupčiojimo vietos. Siekiant jas geriau

išsiaiškinti, yra numatomos, ypač prie statinio komponentų, šoninės plokštės ir matomi šoniniai

paviršiai su geltonai-juodais įspėjančiaisiais ţenklais.

Pav. 62. Įspėjamieji ţenklai ant šoninės plokštės

Pav. 63. Įspėjamieji ţenklai ant statinio komponento

Mechaniniai krovimo tilteliai praktikoje įrengiami skirtingai. Todėl vairuotojas turi būti apmokytas juo

naudotis. Maţiausiai, jis turi būti bent supaţindintas su sutrumpinta krovimo tiltelio naudojimo

instrukcija. Sutrumpinta naudojimo instrukcija turi būti prie valdymo įrenginio.

Pav. 64. Krovimo tiltelio sutrumpinta naudojimo instrukcija

Krovimo tiltelio keliamoji galia yra nurodyta sutrumpintoje naudojimo instrukcijoje arba gamintojo

etiketėje.

Pav. 65. Krovimo tiltelio etiketė

Prieš atitraukiant transporto priemonę arba mobiliuosius tiltelius nuo krovimo rampos, krovimo tiltelis

turi būti pastatomas į pradinę padėtį.

3.8.3. Pakrovimas ir iškrovimas galiniais keltuvais

Galiniai keltuvai tarnauja, visų pirma, krovinio nuėmimui nuo krovininio automobilio krovimo

paviršiaus ant grindų ir atvirkščiai. Praktikoje galiniai keltuvai naudojami taip pat transporto

priemonių pakrovimui ir iškrovimui prie krovimo rampų ar tiltelių. Iš čia kyla specifiniai pavojai.

Keliant krovinį ant pakeltų galinių keltuvų vairuotojui arba krovikui kyla šoninio kritimo pavojus.

Daţnai vairuotojas dar papildomai suţalojamas krentančiu kroviniu.

Galinių keltuvų uţdėjimas ant krovimo rampos arba tiltelio draudţiamas dėl tokių prieţasčių:

galima galinių keltuvų perkrova, ypač prie priekinės briaunos,

galima galinių keltuvų, jų mechaninių ir hidraulinių įrenginių, perkrova dėl transporto

priemonės spyruokliavimo pakraunant,

galima perkrova ir klupčiojimo vietos prie galinių keltuvų briaunos dėl transporto priemonės

įstriţo stovėjimo dėl netolygaus krovimo arba pagrindo nelygumų,

klupčiojimo vieta prie galinių keltuvų priekinės briaunos dėl transporto priemonės

spyruokliavimo iškraunant,

pavojingų vietų susidarymas, pvz., traiškymo arba kirpimo vietos tarp galinių keltuvų ir

aplinkos komponentų, pvz., vartų įrenginių.

Jeigu galiniai keltuvai pagaminti pagal LST EN 1756-1 „Galiniai keltuvai. Keliamosios platformos,

montuojamos prie ratinių transporto priemonių. Saugos reikalavimai. 1 dalis. Galiniai prekių keltuvai“,

vairuotojas iš gamintojo/transporto priemonės surinkėjo naudojimo instrukcijos gali išsiaiškinti, ar jie

tinkami uţdėti ant krovimo rampos arba tiltelio.

Kelio nuo galinių keltuvų iki krovimo rampos tiesimas krovimo plokštės pagalba yra netikslingas, nes

tokiu atveju negalima apsaugoti nuo nukritimo. Racionalus yra kelio tiesimas iki galinių keltuvų

uţdedant stacionarų arba prie rampos įtvirtintą krovimo tiltelį. Čia reikia atkreipti dėmesį, kad dėl

papildomai uţdėto svorio negali būti viršijama galinių keltuvų keliamoji galia pagal keliamosios

galios diagramą.

Vertinant saugos poţiūriu, tinkama atrodo tik atsisakymas naudoti galinius keltuvus pakraunant ir

iškraunant prie krovimo rampų. Tai galima tik tada, jeigu prie krovimo rampos arba tiltelio galima

privaţiuoti su nuleistais galiniais keltuvais.

Pav. 66. Privaţiavimas prie krovimo rampos

3.8.4. Pakrovimo ir iškrovimo pagalbinės priemonės


Paprastai pakrovimo ir iškrovimo metu naudojamos pagalbinės priemonės. Tai yra, pvz.:

šakiniai krautuvai,

„skruzdėliukai“,

kėlimo veţimėliai su šakėmis.

Pagalbinės priemonės pakrovimo ir iškrovimo darbams turi tikti, atsiţvelgiant į jų nuosavą svorį,

krovinio svorį ir matmenis. Pagalbinių priemonių parinkimas visų pirma priklauso nuo darbdavio arba

valdytojo atsakomybės.

Labai svarbi nelaimingų atsitikimų prieţastis yra transporto priemonės nuvaţiavimas nuo krovimo

rampos, nors pakrovimas ar iškrovimas dar nebaigtas. Pasekmė - krautuvo įkritimas tarp krovimo

tiltelio ir rampos. Tinkama techninė priemonė to išvengti yra pakišamieji pleištai, kurie sujungti su

šviesoforu. Šie šviesoforai šviesos signalais duoda informaciją, ar, maţiausiai, yra padėtas

pakišamasis pleištas. Jeigu šviesoforas leidţia uţvaţiuoti ir uţtrauktas kraunamos arba iškraunamos

transporto priemonės rankinis stabdis, ant krovimo paviršiaus galima uţvaţiuoti.

Pav. 67. Pakišamasis pleištas, sujungtas su šviesoforu

Pav. 68. Šviesoforo signalas vairuotojui

Pav. 69. Šviesoforo signalas krovikui

Optimalus būtų sprendimas – be teisingai padėtų pakišamųjų pleištų negalima naudoti krovimo

tiltelių. Tuo būtų uţtikrinta, pvz., pakišamais pleištais su uţsklendţiamaisiais reflektoriais, kurie, esant

teisingai padėčiai, uţdaro šviesos uţdangos – srovės grandinę ir tada krovimo tiltelis priartėja.

Kita labai svarbi nelaimingų atsitikimų prieţastis yra krautuvų uţvaţiavimas. Nelaimingi atsitikimai

tada gali kilti, jeigu tuo pačiu metu ant krovimo paviršiaus būna krautuvas ir asmenys, pvz., krovinio

apsaugai. Todėl asmenys negali būti ant krovimo paviršiaus, jeigu ten nuimami arba padedami

kroviniai.

Saugus darbas krautuvais ant krovimo paviršiaus galimas tik esant pakankamam apšvietimui. Dienos

šviesa gali būti uţtikrinta kėbuluose su šviesą praleidţiančiais stogeliais.

Pav. 70. Šviesą praleidţiantis kėbulo stogas

Papildomai reikalingas dirbtinis apšvietimas, jeigu:

neįrengti šviesą praleidţiantys stogeliai,

pakrovimas ir iškrovimas vyksta tamsoje.

Pav. 71. Dirbtinis apšvietimas: pasukamos lempos

Parenkant ir išdėstant lempas reikia atkreipti dėmesį, kad ant krovimo paviršiaus esantys asmenys

nebūtų akinami.

Dirbant su krautuvais reikia atkreipti dėmesį į raštiškas naudojimo instrukcijas.

3.8.4.2. Pakrovimas ir iškrovimas šakiniu krautuvu

Šakinio krautuvo vairuotojas turi:

būti maţiausiai 18 metų,

tikti fiziniu ir psichiniu poţiūriu,

būti privalomai apmokytas teoriškai ir praktiškai,

būti sėkmingai išlaikęs vaţiavimo egzaminą ir

būti darbdavio raštu įgaliotas valdyti šakinį krautuvą.

Atsiţvelgiant į vietines sąlygas, valdomą šakinį krautuvą ir pakraunamas ar iškraunamas transporto

priemones, šakinio krautuvo vairuotojas instruktuojamas papildomai.

Ypatingas pavojus kyla įvaţiuojant į pastatytus nuimamuosius kėbulus arba balnines priekabas.

Įvaţiavimo metu dėl stabdţių ir uţvaţiuojančio šakinio krautuvo atsiranda horizontaliai veikiančios

jėgos išilgine kėbulo kryptimi. Jos gali nuversti nuimamąjį kėbulą nuo atramų arba balninę priekabą

nuo domkrato. Įtaka, ypač dinaminių jėgų dėl šakinio krautuvo stabdymo, nustatoma tik priartėjus.

Standartas LST EN 284 „Nuimamieji kėbulai. Nerietuviniai C klasės nuimamieji kėbulai. Matmenys ir

bendrieji reikalavimai“ nurodo, kad nuimamieji kėbulai turi būti paţenklinti apie virtimo pavojų.

Ţenklinant pateikiami duomenys apie maksimalią leistiną šakinio krautuvo priekinės ašies sudaromą

apkrovą.

Pav. 72. Šakinio krautuvo priekinės ašies

sudaromos maksimalios leistinos apkrovos duomenys nuimamajame kėbule

Ant savo atramų pastatytas nuimamasis kėbulas atlaiko jam nurodytą maksimalią leistiną priekinės

ašies sudaromą apkrovą nenuvirtęs, jeigu jis pakraunamas arba iškraunamas šakiniu krautuvu.

Maksimali leistina šakinio krautuvo priekinės ašies sudaroma apkrova nurodyta gamintojo naudojimo

instrukcijoje.

Įvaţiuojant į pastatytą balninę priekabą, reikia pastatyti papildomus, paskaičiuotus, pakankamus

atraminius įrenginius iš priekinės pusės, jeigu

balniniai atraminiai įrenginiai pastatyti tik dėl tuščios balninės priekabos svorio,

atsiranda virtimo pavojus dėl krovinio svorio centro, kuris yra tarp priekinės sienelės ir

domkrato,

atsiranda virtimo pavojus uţvaţiuojant ant krovimo paviršiaus tarp priekinės sienelės ir

domkrato.

Medinių tašų arba padėklų rietuvės negalima naudoti kaip papildomų atraminių įrenginių.

3.8.4.3. Pakrovimas ir iškrovimas „skruzdėliuku“

Naudojant palydimąjį krautuvą su vairuotojo stovėjimo platforma (vieta), kurių didţiausias judėjimo

greitis yra daugiau kaip 6 km/h, reikia laikytis tų pačių, kaip ir šių rekomendacijų 3.8.4.2 skyriuje,

pateiktų nurodymų.

Visiems kitiems „skruzdėliukams“ taikoma tai, kad asmenys, kurie valdo įrenginius, būtų, maţiausiai:

tinkami,

apmokyti valdyti ir

įgalioti darbdavio.

„Skruzdėliukai“ neturi apsauginio stogelio arba kėlimo stovo. Todėl kyla padidintas pavojus būti

uţgautiems slystančiu arba krentančiu kroviniu, ypač vaţiuojant krovimo tilteliu su nuolydţiu.

Tam galima uţkirsti kelią, pvz.,

apsaugant krovinį, pvz., krovinių surišimas dirţais, plėvele, juostomis,

Pav. 73. Krovinio elementų surišimas juosta

neveţant krovinio įkalnėn.

Pav. 74. Teisingai! Krovikas stovi priekyje kėlimo

veţimėlio su šakėmis

Veţant „skruzdėliuku“ kyla tokie pavojai:

uţvaţiavimo arba pervaţiavimo pavojus per savo kojas,

traiškymo pavojus tarp „skruzdėliuko“ ir aplinkos daiktų, pvz., veţamų daiktų, transporto

priemonės elementų arba rampos įrenginių,

kulno suţalojimo pavojus atlenkiama vairuotojo stovėjimo platforma, jeigu kojos nepilnai stovi

ant platformos.

Pav.75. Išsikišusio kulno suţalojimo pavojus

3.8.4.4. Pakrovimas ir iškrovimas kėlimo veţimėliu su šakėmis

Kėlimo veţimėliai su šakėmis neturi naudojimo ir rankinio stabdţio. Judantis kėlimo veţimėlis ir jo

krovinys stabdomas ir visai sustabdomas raumenų jėga. Tai labai didelė problema ant krovimo tiltelių

su nuolydţiu ir transporto priemonių krovimo paviršiaus.

Pav. 76. Didelė sulaikymo jėga ir pavojus, veţant

krovinį įkalnėn

Kampas α

Masė 3

0 7

0

1000 kg 52 kg 122 kg

1500 kg 79 kg 183 kg

2000 kg 105 kg 244 kg

2500 kg 131 kg 305 kg

3 lentelė. Reikalinga sulaikymo jėga, atsiţvelgiant į krovimo tiltelio polinkio kampą, taip pat bendrą

krovinio ir kėlimo veţimėlio svorį

Todėl šakinis kėlimo veţimėlis negali būti veţamas įkalnėn. Kaip taisyklė, tai reiškia, kad krovikas

paviršiuje su nuolydţiu turi būti aukštesniame paviršiaus lygyje, negu šakinis veţimėlis. Taip

išvengiama to, kad ant veţėjo uţvaţiuos atgal riedantis kėlimo veţimėlis.

Šakinį kėlimo veţimėlį galima pastatyti tik su nuleistu kroviniu, kad jis negalėtų nepageidaujamai

pradėti judėti.

3.8.5. Rankinis pakrovimas ir iškrovimas

Kai transporto priemonių pakrovimui arba iškrovimui negalima naudoti krautuvų, tada naudojamos

kitokios pagalbinės priemonės, kaip:

karučiai maišams,

ritininiai veţimėliai,

ratukiniai konteineriai,

lentos su ratukais (taip vadinami „šuniukai“).

Jeigu šių priemonių naudoti negalima, krovinius reikia krauti rankomis.

Pav. 77. Rankinis pakrovimas

Pav. 78. Krovinio perstūmimas

Kad iš anksto būtų uţkirstas kelias neišgydomiems stuburo paţeidimams, būtina atkreipti dėmesį į:

paimant krovinį:

- įvertinti krovinio svorį,

- būti kuo arčiau krovinio, naudoti įrengtas rankenas, kilpas, rankenėles,

- atsitūpti, jeigu krovinys turi būti paimtas nuo ţemės.

keliant krovinį:

- nugarą kaip galima laikyti vertikaliai,

- nugaros nepersukti,

- nugaros nesulenkti,

- naudotis abejomis rankomis,

- staiga nekelti krovinio.

nešant krovinį:

- nepersukti kūno,

- netrūkčioti rankų,

- neapkrauti kryţmens (kryţkaulio),

- krovinį nešti arti kūno,

- krovinio svorį paskirstyti tolygiai abiems kūno pusėms,

- sunkius, nepatogius ir ilgus krovinius nešti maţiausiai dviese.

padedant krovinį:

- krovinį taip padėti, kad jis negalėtų nuslysti, nuriedėti arba nuvirsti,

- nesuspausti rankų kroviniu,

- nugarą laikyti kaip galima vertikaliai,

- nepersukti nugaros,

- nesulenkti nugaros, neleisti kroviniui nukristi.

Reikalavimai rankiniam krovinių tvarkymui pateikti Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

Sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintuose „Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimuose

tvarkant krovinius rankomis“ ir „Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniuose nurodymuose“.

3.8.6. Krovinio paskirstymas ir krovinio apsauga

Uţ transporto priemonės ir nuimamųjų kėbulų tvarkingą ir perveţimui saugų pakrovimą atsakingas

tiek valdytojas, tiek krovikas („siuntėjas“).

Pakraunant neturi būti viršijama:

leistinas bendras svoris,

maksimali uţpakalinės ašies apkrova,

maksimali balno apkrova,

maksimali statinė atramų apkrova priekaboms su standţiuoju grąţulu.

Yra neleistina viršyti:

minimalią priekinės ašies apkrovą krovininiams automobiliams,

minimalią atramų apkrovą priekaboms su standţiu grąţulu.

Todėl krovinio svorio centras dedamas kaip galima viduryje išilginės ašies. Vienpusis pakrovimas gali

vesti prie:

vaţiavimo sąlygų pablogėjimo,

krovinio nuslydimo pakraunant arba iškraunant,

krovinio spaudimo į transporto priemonės komponentus, kaip durys, galiniai keltuvai ir tentas.

Krovinių išdėstymo ir tvirtinimo ant transporto priemonės krovimo paviršiaus reikalavimai nurodyti

„Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklėse“.

Krovinių paskirstymo planas yra patikima pagalba, kaip galima laikytis šių ribinių verčių. Krovinių

paskirstymo planai galėtų būti sudaromi kartu su skaičiavimų programa „ Apsaugoti krovinį“. Ją

galima gauti iš transporto priemonės gamintojo arba surinkėjo.

Pav. 79. Principinio krovinių

paskirstymo plano pavyzdys

Pav. 80. Sutvirtinimas uţpildant tarpus

3.8.7.. Transporto priemonių iškrovimas

Aukštai arba vienas ant kito sukrauti daiktai iškraunant gali nuslysti, nuvirsti arba iškristi.

Pav. 81. Krentančių daiktų pavojus iškraunant

Ypatingai pavojus kyla atlaisvinant arba nuimant pagalbines priemones krovinių apsaugojimui, pvz.,

tarpines sieneles (intarpus), teleskopines lazdas, pririšimo dirţus. Po to riedantys kroviniai, pvz.,

statinės, gali pradėti riedėti.

Tai gali atsitikti tais atvejais, kai:

siuntėjas neapsaugojo arba nepakankamai apsaugojo krovinį,

įpakavimas arba siunčiami daiktai yra netinkami,

krovinys vaţiuojant pasislinko,

krovinys dėl nepakankamo apsaugojimo pasislinko,

pasviro krovimo paviršius dėl spyruokliavimo iškraunant,

iškraunant krautuvu neapdairiai atsitrenkta į krovinius arba jie sujudinti.

Todėl atlaisvinant krovinių apsaugojimo priemones turi būti elgiamasi atsargiai. Tam galima naudoti

surišimo dirţus, pvz., su specialiomis terkšlėmis, kurios leidţia sumaţinti įtempimo jėgą. Atskirais

atvejais vairuotojas ir krovikas turi imtis specialių priemonių, pvz., dalimis nuimti pasvirusią rietuvę.

Iškraunant transporto priemonę su nuimtu pakeliamuoju stogeliu atsiranda pavojus, kad transporto

priemonės stogelis dėl spyruokliavimo uţstrigs vartų įrenginiuose.

3.9. Prieš nuvaţiuojant

Prieš nuvaţiuojant nuo krovimo rampos vairuotojas turi įsitikinti, kad krovimo procesas baigtas.

Pajudėti transporto priemonė gali tik tada, kai:

ant krovimo paviršiaus jau nieko nėra,

krovimo tiltelis pastatytas į pradinę padėtį,

pakeliamasis stogelis pastatytas į vaţiavimo padėtį (uţdengtas),

krovikas gavo leidimą pasišalinti.

Prieš pradėdamas vaţiuoti vairuotojas turi pasitikrinti, ar, pvz.:

krovinio apsaugojimo priemonės tvarkingai atliktos,

durys, galiniai keltuvai, brezentas tvarkingai uţdaryti arba uţfiksuoti,

išimti pakišamieji pleištai ir tvarkingai sudėti,

transporto priemonė vizualiai yra saugios naudojimui būklės.

4. ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Jeigu nepaisant techninių ir organizacinių priemonių neuţtikrinama, kad vairuotojas arba krovikas gali

būti veikiami pavojaus nelaimingam atsitikimui ar sveikatos pakenkimui įvykti, tai darbdavys turi juos

aprūpinti tinkamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Vairuotojas ir krovikas jas turi naudoti.

Pakraunant ir iškraunant transporto priemonę vairuotojas ir krovikas turi avėti apsauginius batus.

Pav. 82. Pakraunant ir iškraunant avėti apsauginius

batus

Atsiţvelgiant į kraunamus daiktus ir jų pakuotes, taip pat į naudojamas technines darbo priemones ir

procesus, kaip taisyklė, papildomai naudojamos tokios asmeninės apsaugos priemonės:

apsauginės pirštinės, pvz., pakraunant ir iškraunant rankomis, dirbant su krovimo tilteliu,

apsauginiai drabuţiai nuo šalčio, pvz., pakraunant ir iškraunant sušaldytas prekes.

Signalininkai turi dėvėti įspėjamąsias liemenes, kad juos lengviau galima būtų atpaţinti.

Pav.83. Signalininkas su įspėjamąja liemene

5. TIKRINIMAI

Techninių darbo priemonių, kurios bus naudojamos transporto priemonių pakrovimui ir iškrovimui

prie krovimo rampų, tikrinimo tipas, apimtis ir terminai nurodyti teisės norminiuose aktuose.

Periodiniai tikrinimai turi padėti dėl išsidėvėjimo ir senėjimo atsiradusius techninius trūkumus

pastebėti, dokumentuoti ir pašalinti. Neatidėliotinu trūkumų šalinimu turi pasirūpinti darbdavys.

Pašalinti trūkumai fiksuojami tikrinimų ţurnale.

Jeigu darbdavys atlieka teisės norminiais aktais nustatytus tikrinimus, kurie pagrįsti praktika, tuo pačiu

jis atlieka įvertinimo pareigą, kuri nustatyta Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose.

Tai siejasi su tuo, pvz., kad, esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per metus, kompetentingi asmenys

turi patikrinti saugią būklę tokių techninių darbo priemonių:

transporto priemonių,

platformų, t y. galinių keltuvų, pakeliamųjų stalų,

krautuvų,

mechaninių vartų,

krovimo tiltelių.

Kompetentingi asmenys yra tam įgalioti asmenys.

Techninių darbo priemonių gamintojas naudojimo ir prieţiūros instrukcijose pateikia nuorodas

įrenginių tikrinimui.

6. TEISĖS AKTAI

1. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Ţin., 2003, Nr.70-3170)

2. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai (Ţin., 2000, Nr.3-88)

3. Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai (Ţin., 2007, Nr.123-5055)

4. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai tvarkant krovinius rankomis (Ţin., 2006, Nr.116-4417)

5. Ergonominių rizikos veiksnių tyrimo metodiniai nurodymai (Ţin., 2005, Nr.95-3536)

6. Krovinių, veţamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklės (Ţin., 2008,

Nr.24-876)

7. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka (Ţin., 2005, Nr.53-1817)

8. Saugos ir sveikatos apsaugos ţenklų naudojimo darbovietėse nuostatai (Ţin., 1999, Nr.104-3014)

1 PRIEDAS

Transporto priemonės signalininko rankų ţenklai

Ţemiau nurodytus rankų ţenklus signalininkas turi valdyti, o vairuotojas turi ţinoti (atpaţinti).

Dėmesio

Aukštyn iškelta ištiesta ranka

su į priekį pasuktu delnu

Stoti Abi rankas ištiestos

lygiagrečiai į šonus

Stoti – pavojus Abi rankas horizontaliai ištiesti

į šonus ir pakaitomis sulenkti ir

ištiesti

Išvaţiuoti Aukštyn ištiesta ranka su į

priekį pasuktu delnu judinama

šen-ten

Privaţiuoti Abiem rankom atsuktais į kūną

delnais moti

Nuvaţiuoti (atitolti) Abiem rankom nuo kūno

pasuktais delnais moti tolyn

Vaţiuoti kairėn Judėjimo kryptimi nukreipta

ranka ir judinama į šoną šen-

ten

Vaţiuoti dešinėn

Judėjimo kryptimi nukreipta

ranka ir judinama į šoną šen-

ten

Atstumo maţėjimo rodymas

Abu delnus lygiagrečiai laikyti

atitinkamai atstumui

2 PRIEDAS


Saugus įlipimas ir išlipimas į arba iš krovininio

automobilio kabinos

Pavojai įlipant arba išlipant

Įvykę

nelaimingi

atsitikimai

Daugiau kaip 10 000 krovininių automobilių vairuotojų kasmet nukenčia

įlipant ir išlipant !

Pavojus Kritimas lipant ir suklupimas ant pagrindo !

Nelaimingo

atsitikimo

prieţastis

Neteisingas krovininio automobilio pakilimo priemonių naudojimas įlipant,

taip pat ir išlipant iš krovininio automobilio kabinos !

Nelaimingo

atsitikimo

pasekmė

Daţniausiai pasitaikantys suţalojimai:

Blauzdikaulio arba šeivikaulio lūţiai, kulkšnies lūţiai, čiurnos raiščių

įtrūkimas.

Pasekmė krovininio automobilio vairuotojui: maţiausiai keturias savaites

nedarbingas !

Saugos priemonės ir elgesio taisyklės

Nelipti šonu

Neišlipti ţiūrint į priekį

Nešokti ţemyn

Įlipti ţiūrint į priekį ir išlipti atbulomis !

Saugiai laikytis: viena ranka uţ rankenos ir kita ranka uţ laikymosi strypo

(štangos)

negalima lipti ar išlipti su daiktais (vaţtaraščiais, maisto

produktais) rankose

Saugiai ţengti:

batą ant krovininio automobilio pakopos statyti dideliu

plotu.

Avėti patvarią avalynę !

Medkurpės, šlepetės netinka.

Saugios patekimo priemonės:

Nedėti jokių kilimėlių kojoms ! Kojų kilimėlis sumaţina

ţengimo saugą ant laiptelių.

Krovininio automobilio pastatymo vieta:

Kabinos durys turi galėti pilnai atsidaryti.

Pastatymo vieta turi būti lygi ir pakankamai apšviesta

3 PRIEDAS


Krovimo tiltelių naudojimas pakraunant ir iškraunant transporto priemonę

Taikymo sritis

Naudojant tvirtai su pastatais sujungtus krovimo tiltelius, kurie tarnauja aukščių skirtumų išlyginimui

ir kelio nutiesimui tarp krovimo rampos ir krovimo paviršiaus. Krovimo tilteliai gali būti mechaniniai

ir rankiniai.

Pavojai ţmogui ir aplinkai

Kritimas esant atidarytiems ţaliuziniams vartams ir neuţdengtai transporto priemonei arba

nuimamam kėbului.

Asmenų arba krautuvų kritimas dėl neapsaugotos nuo nuriedėjimo transporto priemonės.

Kritimas tarp krovimo tiltelio ir krovimo paviršiaus dėl neteisingai padėto krovimo tiltelio.

Šoninis kritimas nuo galinių keltuvų, jeigu jie padėti ant krovimo tiltelio.

Uţkliuvimas ir suklupimas dėl aukščių skirtumo tarp pakeltų arba nuleistų krovimo tiltelių

ir besiribojančio judėjimo paviršiaus.

Krautuvo pargriuvimas dėl aukščių skirtumo tarp pakeltų arba nuleistų krovimo tiltelių ir

besiribojančio judėjimo paviršiaus.

Gali būti pargriauti iš krovimo vietos nukritus šakiniam kėlimo veţimėliui, kuris juda

krovimo tilteliu su nuolydţiu.

Gali būti pargriauti krautuvu, slystančiu ir krentančiu ţemyn iš krovimo vietos

Apsaugos priemonės ir elgesio taisyklės

Naudoti tik reguliariai patikrintus krovimo tiltelius.

Neperkrauti krovimo tiltelių.

Uţdaryti ţaliuzinius vartus, jeigu ant krovimo tiltelio nėra transporto priemonės ar

nuimamojo kėbulo. Galinius keltuvus nuleisti ir padėti po krovimo tilteliu.

Apsaugoti transporto priemonę nuo riedėjimo rankiniu stabdţiu.

Įvaţiuojant į transporto priemonę mašininės pavaros krautuvu, apsaugoti nuo riedėjimo

rankiniu stabdţiu ir iš abiejų pusių padėtais pakišamaisiais pleištais.

Krovimo tiltelį padėti ant krovimo paviršiaus pagal reikalavimus.

Transportuojant krautuvu atsipalaidavusius krovinius apsaugoti nuo nukritimo.

Neuţgriozdinti mechaninio krovimo tiltelio valdymo vietos.

Po pakrovimo ar iškrovimo krovimo tiltelį pastatyti į pradinę padėtį.

Veiksmai gedimų metu

Esant defektams, kurie turi įtakos saugai (pvz., kai nėra šoninių apsauginių plokščių,

netyčinis paţemėjimas, sugadinti atlenkiamieji lieţuvėliai), krovimo tiltelį išjungti ir apie tai

informuoti vadovą arba prieţiūros meistrą.

Veiksmai, įvykus nelaimingam atsitikimui, pirmoji pagalba

Išjungti krovimo tiltelį.

Nurodyti atitraukti tik tada, kai nukentėjusysis gali būti išlaisvintas be pavojaus.

Imtis neatidėliotinų gelbėjimo priemonių (pvz., sustabdyti stiprų kraujavimą).

Kaip galima savalaikiai apie nelamingą atsitikimą pranešti (tel. ), pirmosios pagalbos

teikėją (Vardas, pavardė, tel. ) informuoti.

Teikti pirmąją pagalbą (pvz., sustabdyti kraujavimą, esant šoko būsenai, kontroliuoti be

sąmonės esančio pulsą ir kvėpavimą, stabilią padėtį ant šono ant antklodės.

Nuraminti suţalotąjį, esant reikalui, uţkloti , kad neprarastų šilumos, likti šalia iki

profesionalios pagalbos suteikimo.

Remontas

Remonto darbus gali atlikti tik specialistai.

Kontrolės/valymo darbus galima atlikti tik sustabdţius, taip pat nuo klaidingo arba

nenumatyto pajudėjimo apsaugojus krovimo tiltelį

4 PRIEDAS


Krovimo plokščių naudojimas pakraunant ir iškraunant transporto priemonę

Taikymo sritis

Naudojant krovimo plokštes, kurios tarnauja aukščių skirtumų išlyginimui ir kelio nutiesimui tarp

krovimo rampos ir krovimo paviršiaus


Nugaros perkrovimas keliant ir nešant krovimo plokštę.

Kritimas nuo krovimo rampos krovimo plokštės uţdėjimo metu.

Asmenų arba krautuvų kritimas dėl neapsaugotos nuo nuriedėjimo transporto priemonės.

Kritimas nuo slystančios krovimo plokštės.

Uţkliuvimas perėjime nuo krovimo plokštės / krovimo rampos arba krovimo

plokštės/krovimo paviršiaus, kai krovimo plokštė standi (be atlenkiamų lieţuvėlių).

Uţkliuvimas kliuvimo vietose, kurios yra šonuose tarp krovimo plokštės ir krovimo

rampos.

Šoninis kritimas dėl per siauros krovimo plokštės.

Ant briaunos pastatytos krovimo plokštės pargriuvimas.

Gali būti pargriauti krautuvu, slystančiu ir krentančiu ţemyn iš krovimo vietos


Naudoti tik reguliariai patikrintas krovimo plokštes.

Neperkrauti krovimo plokščių, atsiţvelgti į keliamąją galią.

Transporto priemone prie krovimo rampos privaţiuoti dešiniuoju posūkiu.

Apsaugoti transporto priemonę nuo riedėjimo rankiniu stabdţiu.

Naudoti krautuvą arba krovimo plokštę kelti dviese, jeigu ji sveria daugiau kaip 30 kg.

vaţiuojant į transporto priemonę mašininės pavaros krautuvu, apsaugoti nuo riedėjimo

rankiniu stabdţiu ir iš abiejų pusių padėtais pakišamaisiais pleištais.

Naudoti krovimo plokštę su apsauga nuo persistūmimo.

Krovimo plokštę padėti ant krovimo paviršiaus pagal reikalavimus.

Transportuojant krautuvu atsipalaidavusius krovinius apsaugoti nuo nukritimo.

Vertikaliai pastatytą krovimo plokštę apsaugoti nuo nugriuvimo..


Esant defektams, kurie turi įtakos saugai, (pvz., neveiksminga apsauga nuo pasislinkimo,

įtrūkimai arba panašūs paţeidimai, kurie įtakoja keliamąją galią, krovimo plokštės

nebenaudoti ir apie tai informuoti vadovą arba prieţiūros meistrą.






sąmonės esančio pulsą ir kvėpavimą, stabilią padėtį ant šono ant antklodės).



Remontas

Remonto darbus gali atlikti tik specialistai.o

5 PRIEDAS


Šakinių krautuvų naudojimas pakraunant ir iškraunant transporto priemonę prie

krovimo rampų

Taikymo sritis

Šakinių krautuvų naudojimas pakraunant ir iškraunant transporto priemones


Kritimas nuo krovimo rampų/tiltelių.

Uţvaţiavimas ant asmenų ir įrenginių.

Krovinių nukritimas.

Nuriedėjimas.

Nenumatytas pajudėjimas.

Klaidingas naudojimas.


Naudoti tik reguliariai patikrintus šakinius krautuvus.

Neperkrauti šakinių krautuvų.

Prieš darbo pradţią apţiūrėti šakinį krautuvą, ar nėra defektų.

Nevaldyti šakinio krautuvo nuo grindų.

Šakiniu krautuvu neveţti kitų asmenų.

Vaţiuoti iš lėto.

Vaţiuoti tik ant pakankamai plačių ir pakankamos keliamosios galios krovimo rampų ir

tiltelių.

Naudoti atbulinio stebėjimo įrenginius.

Apsaugoti transporto priemonę nuo nuriedėjimo.

Vaţiuojant šakių peilius pakelti tik per prošvaisą (klirensą).

Krovinį veţti įkalnėn (įkalnės pusėje).

Pasirūpinti pakankamu matomumu. Esant reikalui, vaţiuoti atbulomis arba su

signalininku.

Krovinį apsaugoti nuo nukritimo.

Naudoti pakankamai ilgus šakių peilius.

Nebūti šakinio krautuvo judėjimo zonoje. Nebūti šalia arba po kroviniu.

Priekinės ašies apkrova negali viršyti pastatyto nuimamojo kėbulo arba balninės priekabos

keliamosios galios.

Paliekant šakinį krautuvą uţtrakti rankinį stabdį ir ištraukti raktelį.


Esant defektams, kurie turi įtakos saugai (pvz., stabdţiams atsisakius, sugadintos šakės,

nuotėkis hidraulikos sistemoje) šakinį krautuvą išjungti ir apie tai informuoti vadovą arba

prieţiūros meistrą.


Išjungti šakinį krautuvą.

Nurodyti atitraukti tik tada, kai nukentėjusysis gali būti išlaisvintas be pavojaus.





sąmonės esančio pulsą ir kvėpavimą, stabilią padėtį ant šono ant antklodės.



Remontas

Remonto darbus gali atlikti tik specialistai.

Kontrolės/valymo darbus galima atlikti tik sustabdţius, taip pat nuo klaidingo arba

nenumatyto pajudėjimo apsaugojus šakinį krautuvą.

bgi 5042 saugus darbas su transporto priemonėmis …...2. atsakomybĖ 2.1. pagrindiniai principai...

Documents