baltosios vok ös miesto bendrasis planas · 2020. 5. 19. · baltosios vok ÷s miestas baltosios...

LIETUVOS

PROJEKTAVIMO ĮMONIŲ ASOCIACIJOS

NARYS

NARö

KOMPLEKSAS TOMAS METAI ATESTATO

Nr. 0428 U-1001

BENDRASIS PLANAS. RENGIMO ETAPAS.

SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJA

V 2011

Šalčininkų rajono

savivaldyb÷

Baltosios Vok÷s miestas

Baltosios Vok÷s seniūnija

BALTOSIOS VOK öS MIESTO BENDRASIS PLANAS

RENGIMO ETAPAS. SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMO STADIJA.

PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBöS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

BENDROJO PLANO RENG öJAS:

UAB „URBANISTIKA“

UAB „NACIONALINIŲ PROJEKTŲ RENGIMAS“

PAREIGOS PAVARDö PARAŠAS

DIREKTORIUS J. JAZAVITAS

PROJEKTO VADOVö A. KAŽIENö

TECH. PROJEKTO VADOVö G. RATKUTö SKAČKAUSKIENö


Rengimo etapas. Sprendini ų konkretizavimo stadija

UAB „Urbanistika“ 2011 m.

2

TURINYS

DARBĄ PARENGUSIŲ SPECIALISTŲ SĄRAŠAS ........................................................................................4 1. ĮVADAS ...................................................................................................................................... 6 1.1. BALTOSIOS VOKöS MIESTO BENDROJO PLANO RENGIMO PAGRINDAS, TIKSLAI,

TAIKYMAS IR GALIOJIMAS ..........................................................................................................................7 1.2. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR BŪSTO RAIDOS PROGNOZöS .................................................... 11 1.3. BALTOSIOS VOKöS MIESTO RAIDOS STRATEGIJA .................................................................14 2. IŠORöS STRUKTŪRA ............................................................................................................. 17 2.1. BALTOSIOS VOKöS MIESTAS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SISTEMOJE ...........................................18 2.2. BALTOSIOS VOKöS MIESTO RYŠIAI SU KITOMIS GYVENAMOSIOMIS VIETOVöMIS .................. 20 3. MIESTO VIDAUS STRUKTŪRA .............................................................................................. 22 3.1. MIESTO STRUKTŪRA .........................................................................................................................23 3.2. MIESTO TERITORIJOS FUNKCINöS ZONOS IR TVARKYMO REGLAMENTAI ................................23 3.3. CENTRŲ SISTEMA ..............................................................................................................................26 3.4. URBANISTINöS STRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS .............................................................................26 3.5. REZERVUOJAMOS TERITORIJOS .....................................................................................................27 4. SPECIALIOSIOS BENDROJO PLANO TEMOS ...................................................................... 28 4.1. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS ........................................................................................................29 4.2. DARBO VIETOS ...................................................................................................................................30 4.3. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA ............................................................................................................32 4.3.1. Gamtinio karkaso formavimas ........................................................................................... 32 4.3.2. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin÷s įvairov÷s apsauga .................................................. 36 4.3.3. Žaliųjų plotų sistemos vystymas ........................................................................................ 38 4.4. NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGA ........................................................................44 4.5. SOCIALINö APLINKA IR KLULTŪRA ...................................................................................................45 4.5.1. Švietimo objektai ................................................................................................................ 45 4.5.2. Sveikatos infrastruktūra ..................................................................................................... 45 4.5.3. Kultūra ir turizmas .............................................................................................................. 46 4.5.4. Priešgaisrin÷ gelb÷jimo infrastruktūra ................................................................................ 47 4.6. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ STATYBOS NUOSTATOS ...........................................................................47 4.7. DIDŽIŲJŲ PREKYBOS CENTRŲ STATYBOS NUOSTATOS ...............................................................47 4.8. SUSISIEKIMO SISTEMA ......................................................................................................................48 4.8.1. Baltosios Vok÷s miesto išor÷s perspektyviniai susisiekimo ryšiai ..................................... 48 4.8.2. Automobilizacijos lygis ....................................................................................................... 49 4.8.3. Baltosios Vok÷s miesto gatvių tinklas ................................................................................ 49 4.8.4. Aptarnavimo infrastruktūra ................................................................................................. 52 4.8.5. Miesto viešasis transportas ............................................................................................... 52 4.8.6. Bevariklis transportas ........................................................................................................ 53 4.9. INŽINERINö INFRASTRUKTŪRA ........................................................................................................55 4.9.1. Ekoinžinerin÷ infrastruktūra ............................................................................................... 55

4.9.1.1. Vandentiekis ............................................................................................................ 55 4.9.1.2. Buitin÷s nuotekos .................................................................................................... 56 4.9.1.3. Lietaus nuotekos ..................................................................................................... 56 4.9.1.4. Atliekų tvarkymas .................................................................................................... 57

4.9.2. Energetin÷s infrastruktūros vystymas ................................................................................ 57




3

4.9.2.1. Elektros energijos tiekimas ir gamyba ..................................................................... 57 4.9.2.2. Šilumos tiekimas ..................................................................................................... 59 4.9.2.3. Ryšių infrastruktūros vystymas ............................................................................... 59

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMAS ............................................................................................. 61 6. PRIEDAI ................................................................................................................................... 65 7. GRAFINö DALIS

� „Pagrindinis br÷žinys“, M 1:5 000 � Priedas prie Pagrindinio br÷žinio – Teritorijų reglamentų lentel÷ � „Urbanistinio ir gamtinio karkaso br÷žinys“, M 1:5 000 � „Architektūrin÷s erdvin÷s kompozicijos br÷žinys“, M 1:5 000 � „Rekreacin÷s, verslo, gamybos ir pramon÷s teritorijų br÷žinys“, M 1:5 000 � „Socialin÷s ir kultūrin÷s infrastruktūros br÷žinys“, M 1:5 000 � „Inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinys“, M 1:5 000 � „Susisiekimo sistemos br÷žinys“, M 1:5 000 � „Teritorijų rezervavimo valstyb÷s poreikiams br÷žinys“, M 1:5 000 � „Gyvenamosios aplinkos kokyb÷s gerinimo br÷žinys“, M 1:5 000 � „Ekologin÷s apsaugos zonų br÷žinys“, M 1:5 000




4

DARBĄ PARENGUSIŲ SPECIALISTŲ SĄRAŠAS UAB „Urbanistika“

1. Andželika Kažien ÷ – projekto vadov÷ – A1682

2. Giedr÷ Ratkut ÷ Skačkauskien ÷ – tech. projekto vadov÷ – A1735 Teksto skyriai: 1.1, 1.3, 2, 3, 4.4, 4.6, 4.7, 5. Grafin÷ dalis: „Pagrindinis br÷žinys“, M 1:5 000 „Urbanistinio ir gamtinio karkaso br÷žinys“, M 1:5 000 „Architektūrin÷s erdvin÷s kompozicijos br÷žinys“, M 1:5 000 „Rekreacin÷s, verslo, gamybos ir pramon÷s teritorijų br÷žinys“, M 1:5 000 „Socialin÷s ir kultūrin÷s infrastruktūros br÷žinys“, M 1:5 000 „Inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinys“, M 1:5 000 „Susisiekimo sistemos br÷žinys“, M 1:5 000 „Teritorijų rezervavimo valstyb÷s poreikiams br÷žinys“, M 1:5 000 „Gyvenamosios aplinkos kokyb÷s gerinimo br÷žinys“, M 1:5 000 „Ekologin÷s apsaugos zonų br÷žinys“, M 1:5 000

3. Rasa Rudyt ÷ Murauskien ÷ – projekto dalies vadov÷ - 17684 Teksto skyriai: 4.8, 5 Grafin÷ dalis: „Susisiekimo sistemos br÷žinys“, M 1:5 000

4. Dalia Bagdonait ÷ – projekto dalies vadov÷ Teksto skyriai: 4.3, 5. Grafin÷ dalis: „Pagrindinis br÷žinys“, M 1:5 000 „Urbanistinio ir gamtinio karkaso br÷žinys“, M 1:5 000 „Ekologin÷s apsaugos zonų br÷žinys“, M 1:5 000

5. Valdas Maleckas – projekto dalies vadovas

Teksto skyriai: 4.9, 5 Grafin÷ dalis: „Inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinys“, M 1:5 000

6. Ieva Kanišauskait ÷ Duomenų apdorojimas, br÷žinių formavimas. Grafin÷ dalis: „Pagrindinis br÷žinys“, M 1:5 000 „Urbanistinio ir gamtinio karkaso br÷žinys“, M 1:5 000 „Architektūrin÷s erdvin÷s kompozicijos br÷žinys“, M 1:5 000 „Rekreacin÷s, verslo, gamybos ir pramon÷s teritorijų br÷žinys“, M 1:5 000 „Socialin÷s ir kultūrin÷s infrastruktūros br÷žinys“, M 1:5 000 „Inžinerin÷s infrastruktūros br÷žinys“, M 1:5 000 „Susisiekimo sistemos br÷žinys“, M 1:5 000




5

„Teritorijų rezervavimo valstyb÷s poreikiams br÷žinys“, M 1:5 000 „Gyvenamosios aplinkos kokyb÷s gerinimo br÷žinys“, M 1:5 000 „Ekologin÷s apsaugos zonų br÷žinys“, M 1:5 000

UAB „Nacionalini ų projekt ų rengimas“

Teksto skyriai: 1.2, 4.2, 4.5, 5.




6

1. ĮVADAS




7

1. ĮVADAS 1.1. BALTOSIOS VOK öS MIESTO BENDROJO PLANO RENGIMO PAGRINDAS,

TIKSLAI, TAIKYMAS IR GALIOJIMAS Bendrojo teritorij ų planavimo objektas – Baltosios Vok÷s miesto teritorija (plotas 94,5 ha). Bendrojo planavimo organizatorius – Šalčininkų rajono savivaldyb÷s administracijos direktorius. Miesto teritorijos bendrasis planas rengiamas vadov aujantis šiais dokumentais:

� Šalčininkų rajono savivaldyb÷s tarybos 2009 05 28 sprendimu T-866; � Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano rengimo darbų programa; � Šalčininkų rajono savivaldyb÷s 2009 08 27 planavimo sąlygomis Nr.A12-

22; � UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ 2009 07 15 planavimo sąlygomis Nr.7; � Vilniaus visuomen÷s sveikatos centro Šalčininkų skyriaus 2009 07 22

sąlygomis Nr.21(2-4)-2-263; � Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 07 24 planavimo

sąlygomis Nr.10.3-4; � AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Šalčininkų skyriaus 2009 07 27

sąlygomis Nr.15/09/0222; � TEO LT, AB 2009 07 21 projektavimo sąlygomis Nr.2-243/2009; � Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus

teritorinio padalinio 2009 07 23 planavimo sąlygomis Nr.18; � UAB „Tvarkyba“ 2009 08 17 raštu Nr.44 „D÷l sąlygų bendriesiems

planams rengti“; � LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 08 26

planavimo sąlygomis Nr.VR-4.2-135 su priedais; � Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2009 08

26 planavimo sąlygomis Nr.PS-248; � Parengtais projektiniais, analitiniais ir moksliniais darbais, turinčiais įtakos

rengiant bendrąjį planą; � Naujausia statistine medžiaga ir Šalčininkų rajono savivaldyb÷s turimais

duomenimis; � Galiojančiais bendrojo plano dokumentais: LR teritorijos bendruoju planu,

Vilniaus apskrities teritorijos bendruoju planu; Šalčininkų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendruoju planu;

� Šalčininkų rajono veiklos strateginiu planu 2007-2013 m.; � Galiojančiais specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentais; � Lietuvos Respublikos teis÷s aktais ir projektavimo normomis; � Šalčininkų rajono savivaldyb÷s raštas 2010 07 12 „D÷l Baltosios Vok÷s

miesto bendrojo plano“ Nr.S(5.23.)-1563 (administracijos direktoriaus pritarimas Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano esamos būkl÷s stadijos parengimui);

� Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano esamos būkl÷s išvadomis; � Baltosios Vok÷s miesto koncepcija, patvirtinta Šalčininkų rajono

savivaldyb÷s tarybos 2010 11 30 sprendimu Nr. T-1380.




8

Bendrojo plano rengimo tikslai ir uždaviniai Planavimo dokumento rengimo tikslas – miesto/miestelio bendrojo plano – teritorijų kompleksinio planavimo dokumento teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemon÷ms nustatyti parengimas. Tikslai:

� Siekti geresn÷s miesto gyventojų gyvenimo kokyb÷s ir užtikrinti darnią tolesnę miesto pl÷trą

� Patikslinti miesto ribas.

Uždaviniai: � Suformuoti miesto teritorijų vystymo erdvinę koncepciją, nustatyti teritorijų tvarkymo,

naudojimo ir apsaugos prioritetus, teritorijų funkcines zonas, nurodančias teritorijos integruotumą ir (ar) jos ypatumus.

� Tobulinti miesto istoriškai susiklosčiusią urbanistinę struktūrą bei formuoti architektūrinę erdvinę kompoziciją.

� Numatyti miesto teritorijų gyvenimo ir aplinkos kokybę gerinančias priemones, formuoti bendrojo naudojimo želdynų bei apsauginių želdynų sistemą, formuoti rekreacines zonas.

� Pl÷toti miesto inžinerinę, susisiekimo ir kitą visuomen÷s poreikiams tenkinti reikalingą infrastruktūrą.

� Nustatyti miesto teritorijas, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, nustatyti šių teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos prioritetus ir veiklos juose apribojimus.

� Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą.

� Rezervuoti teritorijas komunikacinių koridorių ir kitų visuomen÷s poreikiams reikalingų objektų statybai.

� Nustatyti planuojamos teritorijos užstatymo aukščio ir intensyvumo parametrus. � Pagal bendrus vyraujančius požymius išd÷styti planuojamos teritorijos dalis, nurodant

pagrindinę tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir/ar pobūdį (pobūdis pažymimas tais atvejais, kai jo turinys įtakoja nustatomo teritorijos tvarkymo reglamento reikalavimus). Tuo atveju, kai nustatomi keli teritorijos naudojimo būdai, juos būtina nurodyti.

Bendrojo plano eiga, sudarymo principai Bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro šie etapai: parengiamasis; teritorijų planavimo dokumentų rengimo; sprendinių pasekmių vertinimo; baigiamasis. Teritorijų planavimo dokumento rengimo etapą sudaro esamos būkl÷s analiz÷s stadija, koncepcijos rengimo stadija, sprendinių konkretizavimo stadija. Atlikus miesto teritorijos bendrojo plano esamos būkl÷s analizę, buvo pereita prie antrosios rengimo etapo stadijos – teritorijos vystymo koncepcijos. Rengiant Baltosios Vok÷s miesto teritorijos bendrojo plano koncepciją buvo remiamasi Europos Sąjungoje visuotinai priimta tvaraus (tausojančio ir subalansuoto) vystymosi ideologija. Tam, kad nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimas reikšmingas miesto teritorijos vystymo koncepcijos įgyvendinimo pasekmes aplinkai, buvo atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Strateginio




9

pasekmių aplinkai vertinimo metu buvo konsultuotasi su tam tikromis valstyb÷s ir savivaldyb÷s institucijomis, visuomene, buvo atsižvelgta į šių konsultacijų ir kitų viešumą užtikrinančių procedūrų rezultatus. Šalčininkų rajono savivaldyb÷s tarybos sprendimu buvo patvirtinta Baltosios Vok÷s miesto koncepcija (II variantas). Ilgalaik÷ miesto teritorijos subalansuotos pl÷tros koncepcija buvo parengta 20-čiai metų. Ja vadovaujantis rengiami, detalizuojami bendrojo plano sprendiniai. Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano sud÷tis:

� Procedūriniai dokumentai; � Esamos būkl÷s analiz÷ – byla „Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Rengimo stadija.

Esamos būkl÷s analiz÷s stadija“, I tomas; � Koncepcija – byla „Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Rengimo stadija. Koncepcijos

rengimo stadija“, II tomas; � Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) apimties nustatymo dokumentas – byla

„Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo apimties nustatymas“, III tomas;

� Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita - byla „Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita“, IV tomas;

� Sprendini ų konkretizavimas – byla „Baltosios Vok ÷s miesto bendrasis planas. Rengimo stadija. Sprendini ų konkretizavimo stadija“, V tomas;

� Sprendinių pasekmių vertinimas – byla „Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Sprendinių pasekmių vertinimas“, VI tomas;

� Viešo svarstymo ataskaita – byla „Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Viešo svarstymo ataskaita“, VII tomas.

Sprendinių konkretizavimo byloje teikiami aiškinamasis raštas ir šie br÷žiniai (vadovaujantis Miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisyklių 33 punkto reikalavimais / Valstyb÷s žinios, 2006-12-30, Nr.145-5559):

� teritorinių reglamentų, kuriuose nurodomi žem÷s naudojimo apribojimai planuojamai veiklai (įvardijamas pagrindinių br÷žiniu);

� urbanistinio ir gamtinio karkasų formavimo; � architektūrin÷s erdvin÷s kompozicijos formavimo; � rekreacin÷s, pramon÷s, verslo ar kitokios paskirties teritorijų naudojimo ir tvarkymo; � socialin÷s, kultūrin÷s infrastruktūros teritorinio vystymo; � inžinerin÷s infrastruktūros vystymo, kuriame nurodomos esamos ir planuojamos geriamojo

ir vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, šilumos, dujų ir elektros tiekimo tinklų komunikacijų trasos ir koridoriai, vandentiekio siurblin÷s, vandenviet÷s, vandens talpyklos, valymo įrenginiai, nuotekų siurblin÷s ir pak÷limo stotys, elektrin÷s, katilin÷s, dujų skirstymo stotys, transformatorin÷s pastot÷s ir kt.;

� susisiekimo komunikacijų, kuriose nurodomos esamos ir planuojamos gatv÷s, jų kategorijos, geležinkelio stočių, oro, jūros uostų ir paviršinių vandens telkinių prieplaukų ir kitų objektų išd÷stymo;

� teritorijų rezervavimo valstyb÷s poreikiams; � gyvenamosios aplinkos kokyb÷s gerinimo; � ekologin÷s apsaugos zonų nustatymo.

Bendrojo plano sprendiniai pagal vyraujančius požymius nurodo miesto funkcines zonas ir nustato tose zonose galimas žem÷s naudojimo paskirtis ir būdus bei užstatymo intensyvumo ir




10

aukštingumo reglamentus. Funkcin÷s zonos ir šių zonų reglamentai, taip pat ir svarbiausieji tekstiniai reglamentai nurodyti bendrojo plano sprendinių Pagrindiniame br÷žinyje. Pagrindiniame br÷žinyje ir reglamentų lentel÷je yra nurodoma: teritoriniai reglamentai, kuriuose nurodyti žem÷s naudojimo apribojimai planuojamai veiklai; urbanistinio ir gamtinio karkaso formavimo principai; architektūrin÷s erdvin÷s kompozicijos formavimo (aukštingumo ir užstatymo intensyvumo) reglamentai bei kiti teritorijų naudojimo ir tvarkymo reglamentai. Bendrojo plano taikymas ir galiojimas Bendrojo plano sprendiniai yra parengti dešimties metų laikotarpiui. Miesto bendrasis planas taikomas:

� priimant sprendimus d÷l miesto pl÷tros prioritetų, teritorijos naudojimo prioritetų, ūkin÷s veiklos pl÷tojimo sąlygų ir apribojimų;

� derinant specialiojo ir detaliojo planavimo dokumentus, derinant ir nustatant projektavimo sąlygas teritorinio planavimo ir statybos projektams miesto teritorijoje;

� nustatant savivaldyb÷s biudžeto l÷šų skirstymo prioritetus; � rengiant ir koordinuojant savivaldyb÷s bei valstyb÷s investicijų programas,

reklamuojant patrauklių investicinių sąlygų galimybes; � priimant sprendimus d÷l žem÷s ir kito nekilnojamojo turto pa÷mimo visuomen÷s

poreikiams: naujoms gatv÷ms, sankryžoms statyti, magistralin÷ms komunikacijoms tiesti, miesto bendro naudojimo teritorijoms, želdynams, viešo naudojimo rekreacin÷ms teritorijoms įrengti savivaldyb÷s l÷šomis;

� Sprendžiant nuosavyb÷s atkūrimo problemas miesto teritorijoje; � Ir kitais, teis÷s aktuose numatytais, atvejais.

Miesto bendrojo plano sprendiniai ir reglamentai po bendrojo plano patvirtinimo yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams. Nekilnojamojo turto savininkams, kurių turto esama naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis prieštarauja Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano sprendiniams, paliekama teis÷ naudotis nekilnojamuoju turtu be apribojimų, kaip jis buvo naudojamas iki sprendinių patvirtinimo datos, nekeičiant jo žem÷s naudojimo paskirties, būdo, pobūdžio. Keičiant min÷tų sklypų žem÷s naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį pastarieji keičiami, tikslinami ir papildomi vadovaujantis Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano sprendiniais. Bendrojo plano sprendiniai pateikti mastelyje 1:5 000 ir į tikslesnį netransformuojami. Rengiant detalesnius, žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus sprendinių funkcinių zonų ribos yra tikslinamos pagal gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. Bendrojo plano sprendiniai nekeičia Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s nutarimų. Rengiant bendrojo plano sprendinius teritorijų rezervavimo visuomen÷s poreikiams procedūra neatliekama. Rezervuojamų teritorijų plotai yra preliminarūs ir juos reikia tikslinti rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.




11

Sanitarin÷s apsaugos zonos gali būti nustatomos ir tikslinamos specialiaisiais, detaliaisiais planais bei kitais teritorijų planavimo dokumentais nekeičiant bendrojo plano sprendinių. Bendrojo plano sprendinius sudaro aiškinamasis raštas ir br÷žiniai. Bendrojo plano nagrin÷jamas minimalus segmentas - kvartalas ar teritorija, formuota skirtingų funkcijų pagrindu. 1.2. GYVENTOJŲ SKAIČIAUS IR BŪSTO RAIDOS PROGNOZöS

• Gyventoj ų skai čiaus kitimo tendencijos 10 met ų laikotarpiui Atsižvelgiant į teigiamas (did÷jančio skaičiaus) gyventojų skaičiaus Baltojoje Vok÷je ir gretimose teritorijose kitimo tendencijas ir prognozuojamus Lietuvos pagrindinius demografinius rodiklius 2010-2020 m. pagal demografijos metraščio duomenis, 10 metų laikotarpio tendencijos taip pat numato Baltosios Vok÷s miesto ir gretimų teritorijų gyventojų skaičiaus did÷jimą: realistiniu variantu gyventojų skaičius padid÷tų 686 gyventojais, optimistiniu – 867 gyventojais, pesimistiniu – 519 gyventojais. Atsižvelgiant į tai, gyventojų skaičius Baltosios Vok÷s mieste realistiniu variantu 2020 m. siektų 2.301 gyventoją, pesimistiniu – 2.134 gyventojus, o optimistiniu – 2.482 gyventojus. Prognozuojamas gyventojų skaičiaus kitimas Baltosios Vok÷s mieste iki 2020 m. pateikiamas Error! Reference source not found. lentel÷je 1.1. 1.1. lentel÷. Gyventojų skaičiaus Baltosios Vok÷s mieste ir jo gretimose teritorijose kitimo tendencijos 10 metų

laikotarpiui

Metų pradžioje Gyventojų skaičius

Pokytis, vnt. Pokytis, proc.

Pesimistin÷ prognoz÷

2010 1.615 121* 8,10%

2020 2.134 519 32,16%

Realistin÷ prognoz÷

2010 1.615 121* 8,10%

2020 2.301 686 42,46%

Optimistin÷ prognoz÷

2010 1.615 121* 8,10%

2020 2.482 867 53,71%

*Pastaba: pokytis lyginant su 2009 metais

• Būsto pl ÷tros prognoz ÷

2008-2010 m. Baltosios Vok÷s miesto ir jo gretimų teritorijų gyvenamasis fondas padid÷jo 1,266 m2

atitinkamai nuo 31.943 m2 2008 metais iki 33.208 m2 2010 metais. Šalčininkų rajono gyvenamasis

fondas mieste 2009 metais siek÷ 260,2 tūkst. m2.

Lyginant Lietuvos, Šalčininkų rajono ir Baltosios Vok÷s miesto bei jo gretimų teritorijų rodiklius

pagal naudingąjį plotą, tenkantį vienam gyventojui, Baltosios Vok÷s mieste ir gretimose teritorijose

vienam gyventojui 2010 m. teko 20,56 m2 naudingojo ploto (2008 m. – 23,57 m2). Tuo tarpu

Lietuvos ir Šalčininkų rajono šio rodiklio reikšm÷ apylyg÷ ir šiek tiek aukštesn÷ už Baltosios Vok÷s

miesto ir jo gretimų teritorijų – atitinkamai 23,6 m2 ir 23,4 m2. Baltosios Vok÷s mieste ir gretimose

teritorijose pastebima naudingojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, nežymaus maž÷jimo




12

tendencija – 2008-2010 metais naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, sumaž÷jo 12,77

proc. arba 3,01 m2. Šio maž÷jimo priežastis - itin stipriai augantis gyventojų skaičius Baltojoje

Vok÷je ir gretimose teritorijose, kas atitinkamai mažina santykinį gyventojų ir gyvenamojo fondo

rodiklį – naudingąjį plotą, tenkantį vienam gyventojui. Atsižvelgiant į šias tendencijas, daromos

prielaidos, kad bus būtinas gyvenamojo fondo didinimas d÷l augančio gyventojų skaičiaus ir 2020

metais vienam gyventojui teks 31,00 m2 naudingojo ploto. Kadangi gyvenamojo fondo poreikis yra

adekvatus demografiniams pokyčiams, tod÷l būsto pl÷tros prognoz÷s yra pateikiamos trimis

analizuojamais variantais kaip ir demografin÷s prognoz÷s (žr. lentelę 1.2.).

1.2. lentel÷. Gyvenamojo fondo Baltosios Vok÷s mieste ir jo gretimose teritorijose kitimo tendencijos 2010-

2020 m.

Metų pradžioje

Gyvenamasis fondas, m 2

Pokytis, m2

Pokytis, proc.

Pesimistin ÷ prognoz ÷ 2010 33.208 159 0,48%

2020 66.165 32.957 99,24%

Realistin ÷ prognoz ÷ 2010 33.208 159 0,48%

2020 71.325 38.117 114,78%

Optimistin ÷ prognoz ÷ 2010 33.208 159 0,48%

2020 76.956 43.748 131,74%

Iš prognozių matome, kad visais prognozių atvejais (pesimistiniu, realistiniu, optimistiniu) atsiras

papildomo gyvenamojo fondo poreikis d÷l teigiamų demografinių pokyčių (visais prognozių atvejais

numatomas žymus gyventojų skaičiaus did÷jimas), kas atitinkamai suformuos poreikį būsto

statyboms, renovacijoms. Realistin÷s prognoz÷s atveju 2020 metais prognozuojamas papildomo

gyvenamojo fondo poreikis sieks 38.117 m2; pesimistin÷s prognoz÷s atveju 2020 m. – 32.957 m2;

optimistin÷s prognoz÷s atveju 2020 m. – 43.748 m2.

• Miesto nauj ų teritorij ų poreikis

Miesto naujų teritorijų poreikis susiformuoja d÷l gyventojų skaičiaus augimo bei gyvenamojo fondo

padid÷jimo d÷l pager÷jusių sąlygų. Skaičiuojamas gyvenamojo fondo tankio Baltosios Vok÷s

mieste ir gretimose teritorijose prognoz÷ (priimant 24 žmones į 1 ha) 2020 metais sieks 744 m2

(2020 metų naudingojo ploto, tenkančio vienam gyventojui, vidurkis 31,00 m2 * 24 žmon÷s).

1.3. lentel÷. Baltosios Vok÷s miesto ir gretimų teritorijų pagal koncepcijos II variantą teritorijų poreikis

gyventojų skaičiaus padid÷jimui 2020 m.

Metų pradžioje

Papildom ų teritorij ų

poreikis, ha Pesimistin ÷ prognoz ÷

2020 21,64




13

Realistin ÷ prognoz ÷ 2020 28,58

Optimistin ÷ prognoz ÷ 2020 36,14

Iš prognozių matome, kad visais atvejais (pesimistiniu, realistiniu, optimistiniu)

atsiranda teritorijų poreikis d÷l gyventojų skaičiaus padid÷jimo, nes Baltosios Vok÷s ir gretimų

teritorijų demografin÷s prognoz÷s yra teigiamos ir pranašaujančios žymų gyventojų skaičiaus

did÷jimą:

o Pesimistin÷ prognoz÷:

� 2020 m. (31 kv.m * 519 gyv.) = 16.089 kv.m : 744 kv.m/ha = 21,64 ha;

o Realistin÷ prognoz÷:


o Optimistin÷ prognoz÷:


1.4. lentel÷. Baltosios Vok÷s miesto ir gretimų teritorijų poreikis prognozuojamam gyvenamojo fondo

padid÷jimui 2020 m.

Metų pradžioje

Papildom ų teritorij ų poreikis, ha

2020 22,66

Iš prognozių matome, kad d÷l pager÷jusių gyvenamojo fondo sąlygų atsiranda

papildomas teritorijų poreikis Baltosios Vok÷s mieste ir jo gretimose teritorijose 2020 m. (22,66 ha).

Teritorijos dydis skaičiuojamas:

� 2020 m. (31 kv.m * 1.615 gyv.) = 50.065 kv.m – 33.208 kv.m = 16.857 kv.m : 744

kv.m/ha = 22,66 ha;

Bendras teritorijų poreikis susiformuoja iš teritorijų poreikio d÷l gyventojų skaičiaus padid÷jimo ir

teritorijų poreikio d÷l gyvenamojo fondo padid÷jimo pager÷jus sąlygoms. Baltosios Vok÷s mieste ir

gretimose teritorijose bendras teritorijų poreikis atsiranda visų prognozių atvejais: realistin÷s

prognoz÷s atveju 2020 metais – 51,23 ha; pesimistin÷s prognoz÷s atveju 2020 m. – 44,30 ha;

optimistin÷s prognoz÷s atveju 2020 m. – 58,80 ha.

1.5. lentel÷. Baltosios Vok÷s miesto ir gretimų teritorijų bendras teritorijų poreikis 2020 m.

Metų pradžioje

Papildom ų teritorij ų

poreikis, ha Pesimistin ÷ prognoz ÷




14

2020 44,30

Realistin ÷ prognoz ÷ 2020 51,23

Optimistin ÷ prognoz ÷ 2020 58,80

Bendro teritorijų poreikio Baltosios Vok÷s mieste skaičiavimai:

o Pesimistin÷ prognoz÷:

� 2020 m. 21,64 + 22,66 ha = 44,30 ha;

o Realistin÷ prognoz÷:

� 2020 m. 28,58 + 22,66 ha = 51,23 ha;

o Optimistin÷ prognoz÷:

� 2020 m. 36,14 + 22,66 ha = 58,80 ha.

Remiantis bendraisiais urbanistiniais principais, poreikis gyvenamajai statybai koreliuoja su poreikiu visuomenin÷ms-komercin÷ms teritorijoms, gatvių ir žaliesiems plotams. Priklausomai nuo atskirų urbanistinių vienetų, jų specifikos bei pl÷tros poreikių santykių išraiška yra skirtinga. 1.3. BALTOSIOS VOK öS MIESTO RAIDOS STRATEGIJA Bendrojo plano sprendiniai rengiami vadovaujantis parengta Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano koncepcija (II variantas). Ši koncepcija patvirtinta Šalčininkų rajono savivaldyb÷s tarybos 2010 11 30 sprendimu Nr. T-1380. Patvirtintame koncepcijos variante buvo numatyta Baltosios Vok÷s miesto pl÷tra šiaur÷s kryptimi iki saugomų teritorijų ir pietų kryptimi – įsisavinant dalį Žagarin÷s kaimo teritorijos. Akcentuotina, kad užstatytas kaimų teritorijas svarbu integruoti į miesto erdvinę ir funkcinę struktūras, kad užtikrinti darnią pl÷trą bei sklandų miesto funkcionavimą įvairiais aspektais. Koncepcijoje nustatyti miesto teritorijos vystymo tikslai ir pagrindin÷s pl÷tros kryptys toliau konkretizuotos bendrojo plano sprendiniuose.




15

1.1. pav. Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Koncepcija. Erdvin÷ struktūra

1.2. pav. Baltosios Vok÷s miesto bendrasis planas. Koncepcija. Funkciniai prioritetai




16

Baltosios Vok÷s miesto teritorijos struktūrą sudaro miesto planin÷ ir erdvin÷ struktūra, pagrindinių miesto funkcinių zonų išsid÷stymas ir tarpusavio ryšiai bei charakteringos miesto morfostruktūros elementų įvairov÷. Miesto erdvinę struktūrą siekiama vystyti sudarant optimalų balansą tarp urbanizuotų ir laisvų erdvių, saugant vertingą kraštovaizdį. Pagrindiniai optimalios miesto struktūros vystymo principai yra:

� miesto centro formavimas, saugant esamą fizinę aplinką, pritaikant ją kintantiems poreikiams;

� funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojamų centro teritorijų pertvarkymas, miesto centro gyvybingumui skatinti;

� urbanistinių jungčių - miesto pagrindinių gatvių tinklo formavimas, miesto ryšių funkcionavimo užtikrinimas,

� gyvenamosios aplinkos, viešųjų erdvių ir kitų teritorijų modernizavimas; � polifunkciškumą skatinantis funkcinis ir fizinis neefektyviai naudojamų teritorijų

pertvarkymas (konversija); � užstatymo struktūrizavimas; � gamtinio karkaso elementų saugojimas; � miesto ir priemiesčių pl÷tros suderinamumas.

Miesto teritorijos koncepcijos pagrindu parengti miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniai, kuriuose numatytos priemon÷s: užtikrinančios gyvenimo kokyb÷s augimą; leidžiančios valdyti miesto pl÷trą pagal darnios pl÷tros principus. Planuojamos Baltosios Vok÷s miesto urbanistin÷s struktūros įgyvendinimas yra ilgas miesto pl÷tros rezultatas, o jos tolimesn÷ kaita priklausys nuo ateities visuomeninių, socialinių ir ekonominių procesų. Pagrindinis tikslas, vystant miestą ir tobulinant miesto struktūrą, yra sudaryti optimalias gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas miestiečiams, užtikrinant jų gyvenamosios aplinkos kokybę, Pagrindinio tikslo siekiama įgyvendinant darnaus vystymo principus:

� skatinant daugiafunkcinį žem÷s naudojimą; � skatinant vidinę miesto teritorijos pl÷trą, racionaliau urbanizuojant teritorijas; � skatinant verslo, paslaugų infrastruktūros ir ūkin÷s veiklos vystymą, didinant gyventojų

užimtumą.




17

2. IŠORöS STRUKTŪRA




18

2. IŠORöS STRUKTŪRA 2.1. BALTOSIOS VOK öS MIESTAS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ SISTEMOJE Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas yra pagrindinis planavimo dokumentas, reglamentuojantis šalies teritorijos naudojimo ir tvarkymo ilgalaikę strategiją. Lietuvos Respublikos bendrasis planas teikia šalies gyvenamųjų vietovių atramin÷s sistemos – urbanistinio karkaso – erdvin÷s struktūros pl÷tros modelį, kuris integruoja teritorijoje ašinį ir tolygų šios struktūros pl÷tojimą. Šalies urbanistin÷je sistemoje išskiriamas atraminis gyvenamųjų vietovių tinklas, kurį sudaro šių hierarchijos lygmenų centrai:

� 1 lygmuo – valstybinio ir tarpvalstybinio (europinio) masto centrai: o T (tarptautin÷s) kategorijos; o V (valstybin÷s) kategorijos; o R (regionin÷s) kategorijos.

� 2 lygmuo – regioniniai centrai: o A kategorijos – atliekantys regioninę administracinę funkciją, pakankamo potencialo,

palaikomi; o B kategorijos – atliekantys regioninę administracinę funkciją, nepakankamo

potencialo, palaikomi; o C kategorijos – neatliekantys regionin÷s administracin÷s funkcijos, siūlomi nauji

vidutinių miestų pagrindu, stiprinami; o D kategorijos – neatliekantys regionin÷s administracin÷s funkcijos, formuojami nauji

sujungiant gretimus potencialus, ypač stiprinami. � 3 lygmuo – lokaliniai centrai:

o a kategorijos – esamų savivaldybių centrai, pakankamo potencialo, palaikomi; o b kategorijos – siūlomi nauji aptarnavimo centrai mažų miestų pagrindu,

nepakankamo potencialo, stiprinami; o c kategorijos – siūlomi nauji aptarnavimo centrai miestelių pagrindu, nepakankamo

potencialo, ypač stiprinami; o d kategorija – konversin÷s pl÷tros savivaldybių centrai.

Taip pat bendrajame plane išskirta urbanistin÷s integracijos ašių hierarchija:

� 1 lygmuo – tarptautin÷s ir nacionalin÷s urbanistin÷s ašys: o 1A kategorijos; o 1B kategorijos; o 1C kategorijos.

� 2 lygmuo – regionin÷s urbanistin÷s integracijos ašys. � 3 lygmuo – lokalin÷s jungtys.

Lietuvos Respublikos bendrajame plane Baltoji Vok÷ n÷ra išskiriama kaip urbanistinis centras, tačiau ji yra pirmo lygmens pirmos C kategorijos urbanistin÷s ašies ir antro lygmens - regionin÷s jungties sankirtoje (2.1 paveikslas).




19

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. (su Eišišk÷mis, Kalesninkais, Dainava, Pabare

ir 2.1 pav. Ištrauka iš Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano br÷žinio „Urbanistinis karkasas“

2.2 pav. Šalčininkų rajono aglomeruotos teritorijos ir centrai (Šaltinis: Šalčininkų rajono teritorijos bendrasis planas)

Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis planas Šalčininkų rajone nurodo 12 kitų apskrities urbanistinių centrų, kurie Šalčininkų rajono savivaldyb÷s BP įvardinami kaip „rajono urbanistiniai centrai “:

� esami seniūnijų centrai: Akmenyn÷, Baltoji Vok ÷, Butrimonys, Gervišk÷s, Kalesninkai, Pabar÷, Poškonys, Turgeliai;

� nauji centrai miestelių ir kaimų pagrindu: Dainava, Rūdninkai, Šalčinink÷liai, Zavišonys. Svarbiausia šių centrų funkcija – suformuoti (sustiprinti) pirminio kaimiškųjų teritorijų gyventojų socialinio aptarnavimo centrų tinklo (švietimo, sveikatos priežiūros ir socialin÷s rūpybos) pagrindą.




20

2.3 pav. Ištrauka iš Šalčininkų rajono teritorijos bendrojo plano br÷žinio „Žem÷s naudojimas ir apsaugos reglamentai“

2.1 lentel÷. Ištrauka iš Šalčininkų rajono bendrojo plano lentel÷s „Numatomi vystyti Šalčininkų rajono savivaldyb÷s miestai, miesteliai ir kaimai“

Eil.

Nr.

Centro (miesto,

miestelio, kaimo)

pavadinimas;

esamas

gyventoj ų

skai čius

Centro

lygmuo/

kategorija

Centro

apibūdinimas

Pl÷tros įgyvendinimo

sąlygos

Potencialios

teritorijos naujai

pl÷trai – pl ÷tros

teritorijos (ha)

Rajono urbanistiniai centrai ir centr ų įtakos zonoje vystytini kaimai

6 Baltoji Vok÷

(miestas)

(1063 gyv.)

4 / a Esamas seniūnijos

centras, stiprinamas

Parengus Baltosios Vok÷s

miesto bendrąjį planą,

apimantį ir Žagarinę

41

2.2. BALTOSIOS VOK öS MIESTO RYŠIAI SU KITOMIS GYVENAMOSIOMIS VIETOVöMIS Baltosios Vok÷s miestas yra Šalčininkų rajono savivaldyb÷s Baltosios Vok÷s seniūnijos centras – seniūnijos kaimo gyvenamųjų vietovių (t.t. Žagarin÷s, Macelių, Rūdninkų, Girios, Ilgalaukio) socialin÷s, aptarnavimo infrastruktūros centras. Tačiau ypatingai glaudūs ryšiai Baltąją Vokę sieja su Žagarin÷s kaimu. Turime pažym÷ti, kad Žagarin÷s k. teritorijoje yra registruotos miesto gatv÷s, užstatyti kvartalai, kuriantys miesto struktūros tęstinumą.




21

Socialiniai, darbo ryšiai sieja Baltąją Vokę ir su Vilniaus miestu. Atliktos anketin÷s apklausos rezultatai rodo, jog didžioji darbingo amžiaus žmonių dalis vyksta į darbą Vilniuje bei nemaža dalis gyventojų naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis taip pat Vilniuje.




22

3. MIESTO VIDAUS STRUKTŪRA




23

3. MIESTO VIDAUS STRUKTŪRA 3.1. MIESTO STRUKTŪRA Baltosios Vok÷s miesto struktūra teikiama vadovaujantis patvirtinta miesto koncepcija, detalizuojant urbanistinio vystymo bei ekologinio kompensavimo – gamtinio karkaso struktūras. Gamtinio karkaso elementai - teritorijos, kuriose dominuoja želdiniai, miškai, bendrieji želdynai, vandenys; palaikoma rekreacin÷ funkcija. Bendrojo plano sprendiniai analizuoja miesto funkcin÷s struktūros – pagrindinių miesto funkcinių zonų, aptarnavimo centrų, gatvių tinklo teritorinio išsid÷stymo pobūdį ir tarpusavio ryšius. Planuojamos miesto urbanistin÷s struktūros, su nustatytomis funkcin÷mis zonomis bei žem÷s naudojimo reglamentais, įgyvendinimas yra ilgas miesto pl÷tros rezultatas, o jos tolimesn÷ kaita priklausys nuo ateities visuomeninių, socialinių ir ekonominių procesų. Urbanistin÷s ir ekologinio kompensavimo – gamtinio karkaso struktūrų sprendiniai parengti atsižvelgiant į miesto teritorijų specifiką bei skirstomi į;

� užstatomas teritorijas (esamas užstatytas ir/ar planuojamas užstatyti); � neužstatomas teritorijas (esamas neužstatytas ir/ar planuojamas neužstatyti).

Sprendiniuose miesto struktūra yra vystoma mažesn÷je teritorijoje nei buvo analizuojama koncepcijoje. Įvertinus augimo rodiklius bei poreikius iki 2020 metų numatoma, kad planuojamam laikotarpiui prie miesto prijungiamos esamos užstatytos Žagarin÷s kaimo teritorijos nuo Baltosios Vok÷s miesto pietvakarin÷s ribos iki Papio kanalo, bei neužstatytos teritorijos nuo Baltosios Vok÷s šiaur÷s rytų pus÷s Vilniaus kryptimi iki saugomų teritorijų, uždaryto rekultivuoto sąvartyno. Esama 94,5 ha miesto teritorija padid÷ja dvigubai ir sudaro 189,18 ha teritoriją. Miesto struktūra planuojamose miesto ribose pagal dominuojančius požymius suskaidoma į rajonus:

1. miesto centro – 1 rajonas; 2. mišrių teritorijų – 3 rajonai; 3. gyvenamųjų teritorijų – 13 rajonų; 4. verslo, gamybos, pramon÷s ir technin÷s infrastruktūros teritorijų – 3 rajonai; 5. miškų – 1 rajonas.

3.2. MIESTO TERITORIJOS FUNKCINöS ZONOS IR TVARKYMO REGLAMENTAI Bendrojo plano sprendiniai nurodo miesto teritorijos funkcines zonas, kuriose nustatyta galima žem÷s naudojimo paskirtis ir žem÷s naudojimo būdai bei užstatymo intensyvumo ir aukštingumo reglamentai. Planuojamos funkcin÷s zonos ir nustatyti šių zonų tvarkomieji reglamentai pavaizduoti miesto bendrojo plano sprendinių pagrindiniame br÷žinyje. Planuojamos funkcin÷s zonos apima atskiras miesto dalis, pasižyminčias gamtin÷s aplinkos ir urbanistinių sąlygų bei prioritetinių teritorijos funkcinių interesų panašumu. Sprendiniuose numatyti esminiai funkcinių zonų pl÷tros principai, formuojantys subalansuotą polifunkcinį miesto atskirų kvartalų užstatymą.




24

Bendrojo plano sprendinių pagrindiniame br÷žinyje išskirtos funkcinio naudojimo prioriteto zonos pažym÷tos atitinkamomis spalvomis. Funkcinių zonų pagrindiniai tvarkymo, naudojimo ir apsaugos reglamentai nurodyti reglamentų lentel÷je. Nustatyti šie reglamentai:

� vyraujantys teritorijos (funkcin÷s zonos) požymiai; � galima pagrindin÷ tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas; � rekomenduojama teritorijų (atskirų funkcinių zonų) struktūros sandara; � galimas maksimalus užstatymo intensyvumas; � galimas maksimalus pastatų aukštingumas.

Miesto užstatomos ir neužstatomos teritorijos Siekiant užtikrinti miesto patvirtintoje koncepcijoje iki 2030 metų numatytą pl÷tros vystymą ir gamtinių bei kultūros paveldo teritorijų apsaugą, sprendiniuose iki 2020 metų numatytos miesto teritorijos (funkcin÷s zonos) skirstomos į užstatomas ir neužstatomas teritorijas. Planuojamos neužstatytos teritorijos užtikrina miesto gamtin÷s aplinkos apsaugą. Užstatomos teritorijos: Miesto centro teritorija. Teritorija, skirta centrinių funkcijų – valdymo, administravimo, kultūrinių funkcijų koncentravimui, vyrauja visuomenin÷, komercin÷, rekreacin÷ ir gyvenamoji funkcija; siekiama labai geros architektūros erdvių ir užstatymo kokyb÷s, saugoma urbanistin÷ struktūra, užstatymo charakteris ir principai. Mišri teritorija. Naujai planuojama paslaugų teritorija ir/arba esamos užstatytos teritorijos pertvarkymas į paslaugų teritoriją, skirtą miesto gyventojų aptarnavimui. Tai teritorijos, kuriose tur÷tų dominuoti darbo vietos bei skatinama: bendruomen÷s poreikiams reikalingų objektų statyba, prekybos, paslaugų ir aptarnavimo objektų, administracinių pastatų bei kitų pastatų, skirtų su taršia veikla nesusijusioms darbo vietoms, statybai. Galima rekreacinių objektų ir gyvenamųjų pastatų statyba. Specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos. Tai teritorija, kuri skirta visuomen÷s poreikiams, socialinei veiklai ir kitiems specialiems poreikiams realizuoti (parodų, sporto, mokslo ir studijų, sveikatos apsaugos, maldos namų). Gyvenamoji teritorija. Tai teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pagal užstatymo intensyvumą ši zona diferencijuojama į vidutinio, mažo užstatymo intensyvumo bei reto užstatymo teritorijas. Verslo, gamybos, pramon÷s, technin÷s infrastruktūros objektų teritorija. Funkcin÷ zona, kurioje dominuoja verslas, gamyba, pramon÷, sand÷liai. Ši teritorija skirta darbo vietų kūrimui. Šioje funkcin÷je zonoje gyvenamoji statyba negalima. Planuojama veikla neturi daryti neigiamo poveikio greta esančioms gyvenamosioms teritorijoms.




25

Neužstatomos teritorijos: Atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų teritorija. Tai teritorijos skirtos bendram viešam naudojimui (viešos miesto erdv÷s) – atskirieji rekreacin÷s paskirties želdynai (parkai, skverai ir žaliosios jungtys); Atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai. Miškų teritorija. Tai miško parkų ir miesto miškų teritorija; miškų teritorija skirta gyventojų poilsiui. Technin÷s infrastruktūros koridorių (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių) teritorija. 3.1. lentel÷. Teritorijos balansas

Teritorijos plotas

Nr.

Teritorijos (funkcin ÷s zonos) pavadinimas

ha %

1. Miesto centras 4,71 2,49 2. Mišri teritorija 5,41 2,86 3. Specializuotos viešojo prioriteto objekt ų teritorijos 5,19 2,74 4. Gyvenamoji teritorija 67,18 35,52 4.1. Vidutinio užstatymo intensyvumo teritorija 9,86 5,21

4.2. Mažo užstatymo intensyvumo teritorija 45,60 24,10

4.3. Reto užstatymo teritorija 11,72 6,20

5. Verslo, gamybos, pramon ÷s ir technin ÷s infrastrukt ūros teritorija

21,25 11,23

6. Atskirieji rekreacin ÷s paskirties želdynai 6,21 3,28

7. Atskirieji apsaugin ÷s ir ekologin ÷s paskirties želdynai 11,49 6,07

8. Miškai 41,39 21,88

9. Inžinerin ÷s infrastrukt ūros koridori ų teritorija 26,35 13,93

Viso: 189,18 100

Sprendiniuose išskirtos užstatomos teritorijos – miesto centras, mišrios teritorijos, gyvenamosios teritorijos, viešojo prioriteto teritorijos, verslo, gamybos, pramon÷s teritorijos, technin÷s infrastruktūros objektų teritorijos 54,84% planuojamos miesto teritorijos. Neužstatomos teritorijos – atskirieji rekreacin÷s paskirties želdynai, atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai, miškai, infrastruktūros koridorių teritorijos užima 45,16% planuojamos teritorijos. Užstatymo aukštingumas ir intensyvumas. Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano sprendiniuose teikiami užstatomų teritorijų aukštingumo ir užstatymo intensyvumo parametrai, formuojantys miesto erdvinę struktūrą. Įvertinus esamą miesto užstatymą atskiruose kvartaluose, konvertuojamų ir planuojamų teritorijų specifiką Baltosios Vok÷s mieste išskiriami keturi užstatymo intensyvumo (UI) lygmenys:

� didelio užstatymo intensyvumo - gyvenamosios paskirties sklypams UI ≤ 0,8, negyvenamosios paskirties sklypams UI ≤ 1 / aukštingumas aukštais - ≤ 5 a. / aukštingumas metrais ≤ 20 m.




26

� vidutinio užstatymo intensyvumo – gyvenamosios paskirties sklypams UI ≤ 0,6, negyvenamosios paskirties sklypams UI ≤ 0,8 / aukštingumas aukštais - ≤ 4-3 a. / aukštingumas metrais ≤ 15 m.

� mažo užstatymo intensyvumo – gyvenamosios paskirties sklypams UI ≤ 0,4, negyvenamosios paskirties sklypams UI ≤0,6 / aukštingumas aukštais - ≤ 3 a. / aukštingumas metrais ≤ 12 m.

� reto užstatymo - gyvenamosios paskirties sklypams UI ≤ 0,4, negyvenamosios paskirties sklypams UI ≤ 0,4 / aukštingumas aukštais - ≤ 2 a. / aukštingumas metrais ≤ 8,5 m.

3.3. CENTRŲ SISTEMA Baltosios Vok÷s sprendiniuose išskiriama viena miesto centro teritorija esamo centro pagrindu, kur numatoma socialinių, kultūros, švietimo, sveikatos bei kitų pobūdžių aptarnavimo objektų koncentracija. D÷l nedidel÷s miesto teritorijos formuoti daugiau aptarnavimo centrų netikslinga, tačiau numatoma galimyb÷ atsirasti aptarnavimo objektams ir gyvenamųjų namų rajonuose. 3.4. URBANISTINöS STRUKTŪROS OPTIMIZAVIMAS Pagrindin÷ sprendiniuose numatyta vidin÷s miesto struktūros tobulinimo kryptis yra esamų kvartalų renovacija ir neefektyviai panaudotų teritorijų modernizavimas bei konversija, siekiant gyvenamųjų, darbo, poilsio vietų darnos. Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikomi strateginiai vystymo būdai:

� miesto teritorijų modernizavimas; � miesto teritorijų konversija; � miesto naujų teritorijų įsisavinimas – nauja pl÷tra.

Modernizavimas. Šis būdas naudojamas tvarkant miesto kvartalų teritorijas siekiant gyvybingumo, ekonominio aktyvumo didinimo, fizin÷s aplinkos kokyb÷s gerinimo, naujų funkcijų, estetinių savybių diegimo – kokybinių aspektų pl÷tojimo didinat teritorijų patrauklumą. Taip pat numatoma - kompleksinis užstatytų kvartalų pastatų, aplinkos ir inžinerin÷s infrastruktūros renovacija. Modernizuojant esamas urbanizuotas teritorijas, nauja statyba galima baigiant formuoti nebaigtas užstatymo struktūras miesto kvartaluose, pl÷tojant socialinę, paslaugų, rekreacinę ir kitą infrastruktūrą. Miesto teritorijų konversija – pl÷tra, kurios tikslas planavimo priemon÷mis gerinti esamų teritorijų aplinkos kokybę, keičiant esamą tikslinę žem÷s naudojimo paskirtį ir (arba) žem÷s naudojimo būdą. Neefektyviai naudojamų užstatytų teritorijų naujas panaudojimas pl÷trai - tai taršios bei neefektyvios pramon÷s, komunalinių bei kitų užstatytų teritorijų naujas funkcinis panaudojimas. Tokiose miesto pl÷tros zonose skatinamas teritorijos naudojimo daugiafunkciškumas, kuriant naujas darbo vietas bei palankią investicijoms aplinką, sudarant sąlygas taršos mažinimui, aplinkos, užstatymo, susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros atnaujinimui.




27

Nauja urbanizuojamų teritorijų pl÷tra – tai naujų teritorijų įsisavinimas, keičiant žem÷s tikslinę paskirtį iš žem÷s ūkio paskirties į kitą paskirtį. Tai naujų, neužstatytų teritorijų urbanizavimas. Naujos pl÷tros teritorijos įsisavinamos tik parengus šių teritorijų specialiuosius ir/arba detaliuosius planus, įrengus susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą, bendrojo naudojimo teritorijas bei želdynus. Kartu su gyvenamosios paskirties objektų statyba naujos pl÷tros teritorijose numatyta prekybos, paslaugų ir švietimo objektų statyba, užtikrinant geras gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas gyventojams. Bendrojo plano sprendiniuose nustatytoms urbanizuojamoms teritorijoms taikant visus strateginius pl÷tros būdus, būtina išsaugoti gamtinio karkaso elementus suformuoti kokybišką urbanistinę struktūrą ir architektūrinius sprendinius. 3.5. REZERVUOJAMOS TERITORIJOS Konkretizuojamuose Baltosios Vok÷s miesto sprendiniuose išskiriamos teritorijos, rezervuojamos valstyb÷s poreikiams. Šios teritorijos reikalingos viešųjų erdvių sistemos tobulinimui, perspektyvinei miesto pl÷trai ir kokybiškam technin÷s infrastruktūros funkcionavimui. Lokalizavus gamtinio karkaso teritorijas, įvertinus kitus planuojamos miesto teritorijos gamtinius elementus išskiriamos šios žaliosios teritorijos;

� atskirieji rekreacin÷s paskirties želdynai; � atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai; � miškai (miesto miškai, miško parkai).

Visuomen÷s poreikiams taip pat rezervuojamos specializuotos viešojo prioriteto objektų teritorijos. Technin÷s infrastruktūros funkcionavimui bei pl÷trai rezervuojamos teritorijos susisiekimo pl÷trai, energijos tiekimo sistemai, vandens tiekimo ir nuotekų sistemai, atliekų surinkimo sistemai. Rezervuojamų teritorijų tikslūs plotai bei konkrečios ribos detalizuojami žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose.




28

4. SPECIALIOSIOS BENDROJO PLANO TEMOS




29

4. SPECIALIOSIOS BENDROJO PLANO TEMOS 4.1. GYVENAMOSIOS TERITORIJOS Gyvenamosios teritorijos yra esminis veiksnys formuojant miesto struktūros modelį iki 2020 metų, numatant visapusiškos miesto pl÷tros strategiją. Į miestą siekiant pritraukti jaunus, darbingus žmones, suteikiant galimybę įsigyti kokybišką būstą mieste, turi būti skirtas nuolatinis d÷mesys esamų gyvenamųjų teritorijų atnaujinimui bei naujų gyvenamųjų teritorijų pl÷trai, gyvenimo kokyb÷s gerinimui. Gyvenamoji teritorija - tai teritorija, kurioje dominuoja gyvenamoji veikla, kartu su jai aptarnauti reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktūra. Pagal užstatymo intensyvumą, aukštingumą bei morfologiją ši teritorija diferencijuojama į vidutinio užstatymo intensyvumo, mažo užstatymo intensyvumo ir reto užstatymo teritoriją. Bendrojo plano sprendiniai iki 2020 metų numato daugiafunkcinių gyvenamųjų teritorijų pl÷trą. Būstų pl÷tra planuojama šiose funkcin÷se zonose: Miesto centras. Būsto pl÷tra galima esamoje užstatytoje teritorijoje, tik atnaujinant esamą arba atkuriant buvusį užstatymą, vykdant konversiją, kai pertvarkomos ir pritaikomos gyvenamai statybai kito funkcinio naudojimo teritorijos, suteikiant naują gyvenimo ir aplinkos kokybę. Mišrios teritorijos. Būsto pl÷tra galima intensyvinant silpnai apkrautas, nepilnai integruotas į miesto struktūrą esamas gyvenamąsias teritorijas. Teritorijų intensyvinimo priemones galima naudoti tik įvertinus teritorijų fizines galimybes daugiafunkciniam pritaikymui darniosios pl÷tros požiūriu. Gyvenamosios teritorijos. Esamose užstatytose teritorijose būsto pl÷tra galima numačius esamų gyvenamųjų namų ir gyvenamosios aplinkos atnaujinimo strategiją:

� palaipsniui atnaujinant bei gerinant būsto kokybę ir gyvenamąją aplinką. Šis procesas tiesiogiai įtakoja darniosios pl÷tros įgyvendinimo principą, bet nereikalauja naujų teritorijų pl÷tros;

� būsto pl÷tra galima intensyvinant silpnai apkrautas, nepilnai integruotas į miesto struktūrą esamas gyvenamąsias teritorijas. Teritorijų intensyvinimo priemones galima naudoti tik įvertinus teritorijų fizines galimybes daugiafunkciniam pritaikymui darniosios pl÷tros požiūriu.

Užstatant planuojamas naujas gyvenamąsias miesto pl÷tros teritorijas, numatoma kompleksin÷ pl÷tra, pastatant prekybos, aptarnavimo ir paslaugų, socialin÷s, susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros objektus, įrengiant atskiruosius želdynus, užtikrinant gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas gyventojams. Naujai užstatomomis teritorijomis laikomos visai naujos pl÷tros teritorijos ir suplanuotos, bet nebaigtos ar neprad÷tos užstatyti teritorijos. Planuojant gyvenamąsias teritorijas numatoma:

� būsto pl÷trai pirmiausia įsisavinti vidinius teritorinius rezervus, panaudojant jau esamą miesto infrastruktūrą (vidinis rezervas – iki miesto bendrojo plano patvirtinimo esami neužstatyti miesto kvartalai, jų dalys); pl÷tra galima kitose teritorijose numačius susisiekimo, inžinerinę infrastruktūrą;




30

� siekti gyvenamųjų rajonų darnios pl÷tros taikant polifunkciškumo (mišrios žem÷naudos) planavimo principus;

� gyvenamųjų teritorijų socialinio, ekonominio ir ekologinio vystymo įgyvendinimas; � modernizuojant ir atnaujinant esamus gyvenamuosius rajonus, gerinti būsto ir aplinkos

kokybę; � sudaryti palankias sąlygas sodų bendrijų teritorijų konversijai į gyvenamąsias teritorijas; � verslui, vystančiam ir pl÷tojančiam būstą, sudaryti palankią investicinę aplinką; � saugoti miesto savitumą (gamtos ir kultūros paveldą) bei gerinti miesto gyvenamųjų

teritorijų urbanistinį – architektūrinį įvaizdį. Pagrindiniai miesto teritorin÷s pl÷tros poreikiai siejami su gyvenamosios statybos, gatvių tinklo pl÷tra, did÷siančiu bendro naudojimo, visuomenin÷s, komercin÷s teritorijų poreikiu. Teritorijų pl÷tra vyks d÷l prognozuojamo gyventojų skaičiaus augimo, gyvenamosios kokyb÷s ger÷jimo. Miesto teritorija did÷s dvigubai, atsižvelgiant į tai, kad pus÷ siūlomos prijungti prie miesto teritorijos yra jau užstatyta. Akcentuotina, jog užstatytas kaimų teritorijas svarbu integruoti į miesto erdvinę ir funkcinę struktūras, kad užtikrinti sklandų miesto funkcionavimą įvairiais aspektais. Planuojant teritorijas siekta glaudaus ryšio tarp to kas sena ir kas kurta naujai. Reikalingų teritorijų plotai gyvenamajai statybai mieste nustatyti atsižvelgiant į vidutinę gyventojų skaičiaus kaitą 2010-2020 metų periodu ir gyventojų skaičių 1 ha skirtingo tipo ir aukštingumo statyboje. Skaičiuojant būsto pl÷tros poreikį miesto ir pl÷tros teritorijoje priimta, kad pagrinde vyks mažaaukščio ir sodybinio užstatymo pl÷tra. 4.2. DARBO VIETOS

Gyventojų užimtumo pokyčių prognoz÷ buvo atliekama remiantis esama gyventojų struktūra

Baltosios Vok÷s mieste ir gretimose teritorijose, jos pokyčių tendencijomis per pastaruosius metus

ir vadovaujantis Lietuvos demografijos metraščio prognozuojamais gyventojų skaičiaus pagal lytį ir

amžių duomenimis. Baltosios Vok÷s miesto ir gretimų teritorijų gyventojų užimtumo prognoz÷s

pateikiamos lentel÷je 4.2.1.

4.2.1. lentel÷. Baltosios Vok÷s miesto ir gretimų teritorijų gyventojų užimtumo pokyčiai 2010-2020 m.

Metai

Prognozuojamas darbingo amžiaus

gyventojų skaičius Baltojoje

Vok÷je ir gretimose teritorijose

Prognozuojamas užimtųjų skaičius

Baltojoje Vok÷je ir gretimose teritorijose

Užimtumo lygis

Pesimistin ÷ prognoz ÷ 2010 520 277 53,28%

2015 633 306 48,40%

2020 682 338 49,54%




31

Realistin ÷ prognoz ÷ 2010 520 279 53,55%

2015 650 315 48,52%

2020 735 357 48,50%

Optimistin ÷ prognoz ÷ 2010 520 283 54,33%

2015 665 344 51,72%

2020 793 421 52,99%

Iš prognozių matome, kad d÷l ženkliai did÷jančio gyventojų ir atitinkamai darbingo

gyventojų skaičiaus ir taip pat darant prielaidą, kad d÷l did÷siančios gerov÷s užimtųjų skaičius

did÷s didesne proporcija negu darbingo amžiaus gyventojų skaičius, tod÷l užimtumo lygis bus

aukštesnis negu dabar.




32

4.3. KRAŠTOVAIZDŽIO APSAUGA 4.3.1. Gamtinio karkaso formavimas Bendrosios nuostatos

Bendroji šalies teritorijos gamtinio karkaso erdvin÷ koncepcija ir lokalizavimo modelis buvo nustatyti LR Seimo patvirtintame Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Šio modelio sudarymo principai remiasi 2001 m. priimtame LR Saugomų teritorijų įstatyme įteisinta gamtinio karkaso sampratos geoekologine koncepcija. Pagal ją - gamtiniu karkasu suprantamas vientisas gamtinio ekologinio kompensavimo teritori jų tinklas, užtikrinantis ekologin ę kraštovaizdžio pusiausvyr ą, gamtinius ryšius tarp saugom ų teritorij ų, kitų aplinkosaugai svarbi ų teritorij ų ar buveini ų, taip pat augal ų ir gyv ūnų migracij ą tarp j ų. Gamtinio karkaso nustatymą formuoja siekiai:

• sukurti vientisą gamtinio ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, užtikrinantį kraštovaizdžio geoekologinę pusiausvyrą ir gamtinius ryšius tarp saugomų teritorijų, sudaryti prielaidas biologinei įvairovei išsaugoti;

• sujungti didžiausią ekologinę svarbą turinčias buveines, jų aplinką bei gyvūnų ir augalų migracijai reikalingas teritorijas;

• saugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; • didinti šalies miškingumą; • optimizuoti kraštovaizdžio urbanizacijos bei technogenizacijos ir žem÷s ūkio pl÷trą.

Gamtinis karkasas jungia įvairias teritorijas: rezervatus, draustinius, valstybinius parkus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, ekologin÷s apsaugos zonas, taip pat miškų ūkio, gamtines rekreacines ir ekologiškai svarbias agrarines teritorijas. Neaplenkia jis miestų ir miestelių (urbanizuotų ) teritorijų, tik šiuo atveju svarbiausioji jo paskirtis:

• reguliuoti kraštovaizdžio urbanizacijos ir technogenizacijos pl÷trą; • suformuoti mieste gamtinio – ekologinio kompensavimo teritorijų tinklą, kuris pad÷tų

užtikrinti aplinkos sveikumą, būtų susietas su priemiestyje esančiomis gamtin÷mis teritorijomis;

• sudaryti prielaidas esamos miesto biologin÷s įvairov÷s išsaugojimui ir gausinimui; • išsaugoti gamtinį kraštovaizdį ir gamtinius rekreacinius išteklius; • saugoti ir įveisti želdynus bei želdinius.

Būtina pabr÷žti, kad gamtinis karkasas, kaip ekokompensacin÷ sistema yra objektyvus teritorinis kompleksas, kuris funkcionuoja nepriklausomai nuo žmogaus ar jo sukurtų institucijų norų. Gamtinį karkasą sudaro: 1) geoekologin÷s takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba bei jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, priekrantes, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo ir karsto paplitimo plotus. Jos skiria stambias gamtines ekosistemas ir palaiko bendrąją gamtinio kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą;




33

2) migraciniai koridoriai – sl÷niai, raguvynai bei dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtin÷s informacijos srautų apykaita ir augalų bei gyvūnų rūšių migracija. 3) geosistemų vidinio stabilizavimo arealai – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuot÷kį ar kitus gamtin÷s migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologin÷s įvairov÷s požiūriu: želdinių masyvai ir grup÷s, natūralios pievos, pelk÷s bei kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai. Šios teritorijos kompensuoja neigiamą ekologinę įtaką gamtin÷ms geosistemoms; Pagal svarbą gali būti skiriamos europin÷s, nacionalin÷s, regionin÷s ir vietin÷s reikšm÷s gamtinio karkaso dalys.

Veiklos apribojimus gamtinio karkaso teritorijose nustato LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin. 2001, Nr.108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr. 87 – 4619) bei visa eil÷ kitų, veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančių dokumentų. Gamtinio karkaso reglamentas teritoriškai diferencijuojamas pagal į jo sud÷tį patenkančių žem÷s naudmenų ūkines kategorijas. Gamtinio karkaso teritorijose skatinama veikla, kuria užtikrinama kraštovaizdžio ekologin÷ pusiausvyra, saugomas natūralus kraštovaizdžio pobūdis, palaikoma ir didinama gamtin÷ įvairov÷, vykdomi rekultivacijos bei renatūralizacijos darbai. Jam priklausančiose rekreacin÷s, miškų bei žem÷s ūkio paskirties teritorijose draudžiama statyti pramon÷s įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrol÷s (TIPK) leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. Leidžiama veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas ir yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Konkretizuoti sprendiniai gamtiniam karkasui Balto sios Vok ÷s miesto teritorijoje formuoti:

Lokalizuojant gamtinio karkaso teritorijas projektuojamose Baltosios Vok÷s miesto ribose, laikomasi Vilniaus apskrities ir Šalčininkų rajono savivaldyb÷s teritorijos bendruosiuose planuose patvirtinto gamtinio karkaso modelio, nustatomos naujos gamtinio karkaso struktūros - vietin÷s svarbos gamtinio karkaso elementai, kurie d÷l mastelio smulkumo negal÷jo būti įvertinti apskrities bei rajoninio lygmens bendruosiuose planuose. Įvertinus Baltosios Vok÷s miesto pad÷tį regionin÷je gamtinio karkaso sistemoje, miesto teritorin÷s sąrangos ypatumus, potencialių gamtinio karkaso teritorijų būklę, išskiriamas gamtinio karkaso teritorijas, turinčias kompensuoti urbanistinio – ūkinio vystymo poveikį projektuojamose Baltosios Vok÷s miesto teritorijos ribose atstovauja geoekologin÷ takoskyra, migracinis koridorius ir geosistemų vidinio stabilizavimo arealai. Koncepcijos stadijoje Baltosios Vok÷s miesto apylink÷se lokalizuoti gamtinio karkaso elementai - regioninę svarbą turintis Merkio migracinis koridorius ir regionin÷s svarbos Rūdninkų girios geosistemų vidinio stabilizavimo arealas į miesto bendrojo plano sprendinių stadijoje planuojamas miesto ribas nepatenka. Planuojamose Baltosios Vok÷s miesto ribose yra atstovaujamos sekančios gamtinio karkaso teritorijos:




34

Geoekologin÷ms takoskyroms Baltosios Vok÷s miesto gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos:

• Regioninę svarbą turinti Pavilnių geoekologin÷ takoskyra, patenkanti į miesto ribas jo pietrytin÷je dalyje.

Migraciniams koridoriams Baltosios Vok÷s miesto gamtiniame karkase priskiriami šie sl÷nių teritorijų ruožai:

• Regioninę svarbą turintis Merkio –Vok÷s kanalo migracinio koridoriaus ruožas, juosiantis miesto teritoriją jos vakarin÷je ir šiaurin÷je dalyse.

Geosistemų vidinio stabilizavimo arealams Baltosios Vok÷s miesto gamtiniame karkase priskiriamos šios teritorijos:

• Vietin÷s svarbos Durpininkų geosistemų vidinio stabilizavimo arealas, skiriamas

šiaurin÷je miesto dalyje.

Praktiškai iš visų pusių supamas svarbių gamtinio karkaso teritorijų Baltosios Vok÷s miestas turi palyginti nedideles ir gana komplikuotas pl÷tros galimybes. Įvertinant šiuos ypatumus nustatytose perspektyvin÷se (10 metų laikotarpiui numatomose) Baltosios Vok÷s miesto ribose, išskirtos gamtinio karkaso teritorijos užima apie trečdalį (32,5 %) miesto teritorijos ploto. Didžiausia santykin÷ ploto dalis Baltosios Vok÷s miesto gamtinio karkaso struktūroje tenka regionin÷s svarbos gamtinio karkaso dalims: Merkio –Vok÷s kanalo migraciniam koridoriui (13,5% miesto ploto) bei Pavilnių geoekologinei takoskyra (15,5% miesto ploto). . Reikia pažym÷ti, kad šios gamtinio karkaso dalys yra vienos iš svarbiausių šiaur÷s rytin÷je Šalčininkų rajono savivaldyb÷s teritorijos dalyje. Vietin÷s svarbos Durpininkų geosistemų vidinio stabilizavimo arealo užimamo ploto dalis mieste nedidel÷ (3,5 %).

Įvertinant į planuojamas Baltosios Vok÷s miesto ribas patenkančių gamtinio karkaso teritorijų geoekologinį potencialą - patikimas, ribotas, silpnas, pažeista teritorija, yra nustatomos sekančios kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios, gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys :

1. išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis (T1); 2. palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas (T2, M2,

S2), tame tarpe: 3. grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai (M3),

4. pažeistos gamtinio karkaso teritorijos (Tp, Mp). Detalus išskirtų gamtinio karkaso elementų teritorinis išsid÷stymas planuojamose Baltosios Vok÷s miesto teritorijos ribose teikiamas br÷žinyje – „Urbanistinio ir gamtinio karkaso br÷žinys“, apskaita pagal nustatytas gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptis 4.3.1 lentel÷je (apskaita pagal kraštovaizdžio tvarkymo kryptis teikiama tik gamtinio karkaso teritorijoms, patenkančioms į planuojamas miesto ribas). Reikia pažym÷ti, kad išskirtų gamtinio karkaso elementų ribos yra priderintos prie reljefo bei kitų kraštovaizdžio elementų ribų ir atitinka bendrą kraštovaizdžio erdvin÷s teritorin÷s struktūros elementų mastelį planuojamoje teritorijoje.




35

4.3.1 lentel÷. Gamtinio karkaso teritorijos ir jų tvarkymo kryptys Baltosios Vok÷s mieste

Gamtinio karkaso sud ÷tin ÷s dalys ir j ų tvarkymo kryptys Plotas (ha)

% (miesto

ploto -189,2

ha)

GEOEKOLOGINöS TAKOSKYROS 29,4 15,5

1. Išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis

(T1) 29,0 15,3

2. Palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir

natūralumas (T2) 0 0

3. Grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys

elementai (T3) 0 0

4. Pažeistos geoekologinių takoskyrų teritorijos (Tp) 0,4 0,2

MIGRACINIAI KORIDORIAI 25,5 13,5


(M1) 0 0


natūralumas (M2) 12,1 6,4


elementai (M3) 9,4 5,0

4. Pažeistos migracinių koridorių teritorijos 4,0 2,1

VIDINIO STABILIZAVIMO AREALAI 6,7 3,5


(S1) 0 0


natūralumas (S2) 6,7 3,5


elementai (S3) 0 0

VISAS GK 61,6 32,5

Pirmasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas – išlaikomas ir saugomas esamas natūralus kraštovaizdžio pobūdis yra lokalizuotas pietrytin÷je miesto dalyje, regionin÷s svarbos Pavilnių geoekologin÷s takoskyros miško medynų plotais apaugusiose teritorijose, kurios, net ir būdamas urbanizuotų plotų gretimyb÷je, yra išsaugojusios santykinai natūralų (gamtinį) kraštovaizdžio pobūdį bei ekologinio kompensavimo potencialą. Šio tvarkymo tipo zonos užima didžiąją į miesto ribas patenkančios geoekologin÷s takoskyros ploto dalį ir yra laikomos miesto gamtinio karkaso funkcionavimo pagrindu. Šių teritorijų perspektyva yra susijusi su racionaliu jose augančių želdinių – miško medynų išsaugojimu ir tvarkymu, jų regeneracinio potencialo puosel÷jimu, rekreacinio naudojimo reguliavimu bei nustatyto tvarkymo režimo užtikrinimu. Išskirtose tvarkymo krypties (T1) teritorijose turi būti išlaikoma esama žem÷s naudojimo paskirtis – miškų ūkio paskirties žem÷ bei naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai. Antrasis kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipas - palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio pobūdis ir natūralumas lokalizuotas riboto geoekologinio potencialo




36

gamtinio karkaso - mišrios naudmenų mozaikos santykinai natūraliose gamtin÷se teritorijose, kuriose miško medynų ir kitų želdinių plotai kaitaliojais su pievų naudmenomis, o gamtiniai kraštovaizdžio elementai yra išlikę vyraujančiais. Skiriamas Merkio –Vok÷s kanalo migracinio koridoriaus ir Durpininkų geosistemų vidinio stabilizavimo arealo dalyse. Antrojo kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipo zonos tvarkymas, konkrečiu atveju ypač Vok÷s –Merkio kanalo migracinio koridoriaus, yra kur kas sud÷tingesnis, reikalingas tiek esamų funkcijų subalansavimas, tiek regeneracin÷s (atkuriamosios) priemon÷s ekologin÷ms kompensacin÷ms gamtin÷s struktūros galioms stiprinti. Mažesne dalimi natūralumą praradusias teritorijas visų pirma būtina išsaugoti nuo tolimesnio transformavimo, o labiau pažeistose - pirmoje eil÷je siekti atkurti vietos sąlygas atitinkančias augavietes. Siekiant pagerinti migracinių koridorių funkcionalumą, juose reikia didinti želdinių kiekį, pirmenybę teikiant kiek įmanoma natūralesnei žolinei augmenijai ar medynams. Siekiant pagerinti šiam tvarkymo tipui priskirtų gamtinio karkaso teritorijų funkcionalumą ir tvarkymo efektyvumą, jos tur÷tų būti įjungiamos į formuojamą tarpusavyje besijungiančių miesto žaliųjų plotų – atskirųjų rekreacin÷s bei apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynų sistemą. Trečiasis kraštovaizdžio apsaugos ir formavimo tipas – grąžinami ir gausinami kraštovaizdžio natūralumą atkuriantys elementai, taikytas silpno geoekologinio potencialo ir miesto aplinkoje sunkiai išvengiamos ūkin÷s veiklos pažeistose gamtinio karkaso teritorijose. Toks ūkin÷s veiklos įtakos rezultatas apima nedidelę, tačiau svarbią Vok÷s -Merkio migracinio koridoriaus dalį (apie 15,2% mieste išskiriamų gamtinio karkaso teritorijų ploto), kur šiuo metu yra miesto gyventojų daržai. Šioje gamtinio karkaso dalyje gamtinio kraštovaizdžio formavimo kryptis susijusi su tausojančiu naudojimu, ekologinių nuostatų stiprinimu, prioritetiniu žaliųjų plotų vystymu. Konkrečios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo priemon÷s turi būti nustatomos rengiant detaliuosius ar specialiuosius planus. Vyraujanti pagrindin÷ tikslin÷ žem÷s naudojimo paskirtis: miškų ūkio paskirties žem÷, naudojimo būdas rekreaciniai, apsauginiai miškai; kitos paskirties žem÷, naudojimo būdas - atskirųjų želdynų teritorijos, naudojimo pobūdis – rekreacin÷s paskirties želdynų, apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynų. Gamtinio karkaso teritorijoms turi b ūti parengti specialieji kraštovaizdžio planai. Į atskirą grupę, kuriai n÷ra nustatomos tolimesn÷s, kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo tipus išreiškiančios gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys, yra išskiriamos pažeistos gamtinio karkaso teritorijos. Tai teritorijos, praradusios natūralią kraštovaizdžio struktūrą ir /arba vertingiausius gamtinius elementus, jų dalis ir nebegalinčios atlikti ekologinio kompensavimo funkcijų. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos Baltosios Vok÷s miesto gamtiniame karkase skiriamos Vok÷s – Merkio migraciniame koridoriuje (kolektyvinių sodų teritorija) ir nedidel÷je Pavilnių geoekologin÷s takoskyros dalyje. Pažeistos gamtinio karkaso teritorijos Baltosios Vok÷s mieste užima palyginti nedidelę jų ploto dalį (7,1 %). Nepaisant to, kad pažeistų gamtinio karkaso teritorijų atžvilgiu n÷ra nustatomos kraštovaizdžio natūralumo apsaugos ir formavimo kryptys, jose netur÷tų būti vykdoma tolimesn÷ užstatomų teritorijų pl÷tra, didinamas užstatymo intensyvumas, o būtų orientuojamasi į gamtinio karkaso teritorijų susietumą užtikrinančių regeneracinių priemonių taikymą, priklausomųjų želdynų ploto dalies didinimą. 4.3.2. Gamtinio kraštovaizdžio ir biologin ÷s įvairov ÷s apsauga




37

Bendrąją šalies teritorijos gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s (jo geogenetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina specialus, pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų instituciškai (turinčių administraciją) ir neinstituciškai organizuotų konservacin÷s apsaugos prioriteto (išsaugančių)1 bei kompleksinių2 saugomų teritorijų tinklas. Baltosios Vok÷s miesto ribose (tame tarpe planuojamose) n÷ra gamtinio kraštovaizdžio įvairov÷s apsaugą vykdančių saugomų teritorijų, tame tarpe n÷ra įsteigtų vietinio lygmens - savivaldyb÷s saugomų draustinių ar gamtinio kraštovaizdžio objektų. Baltosios Vok÷s miesto teritorijos bendrajame plane neteikiami pasiūlymai d÷l naujų saugomų teritorijų ar objektų steigimo. Tai būtų specialaus aplinkosauginio planavimo dokumentų tikslas. Įvertinant esamą situaciją, bendrasis planas akcentuoja teritorijų paieškų vietinio lygmens - savivaldyb÷s saugomų draustinių ir gamtos paveldo objektų steigimui tikslingumą. Būtina pamin÷ti, kad Baltosios Vok÷s miestas yra visos eil÷s saugomų teritorijų apsuptyje, kas be abejo didina jo patrauklumą, yra itin svarbus faktorius, pl÷tojant sveikatingumo turizmą, ekologinį – pažintinį turizmą, aktyvaus poilsio turizmą ir kt.. Artimose Baltosios Vok÷s miesto apylink÷se yra atstovaujamos net kelios saugomų teritorijų sistemos grandys: konservacin÷s apsaugos prioriteto – Merkio ichtiologinis draustinis (į pietvakarius nuo miesto); Papio zoologinis draustinis (į šiaurę nuo miesto); kompleksin÷s saugomos teritorijos – Baltosos Vok÷s biosferos poligonas (į šiaurę nuo miesto), Rūdninkų girios biosferos poligonas (į pietvakarius nuo miesto). Bendrąją šalies teritorijos biologin÷s įvairov÷s (genetinio fondo) apsaugos sistemą užtikrina speciali pagal LR Saugomų teritorijų įstatymą įsteigtų saugomų teritorijų sistema bei su ja koordinuojamas ir jai subordinuojamas pagal Europos Sąjungos paukščių (EEC 79/409) ir buveinių (EEC 92/43) Direktyvas prad÷tas formuoti europinę biologinę svarbą turinčių Natura 2000 teritorijų tinklas. Baltosios Vok÷s miesto ribose (tame tarpe planuojamose) n÷ra nustatytų europinę biologinę svarbą turinčių buveinių ar paukščių apsaugai svarbių Natura 2000 teritorijų, tačiau net 4 - ios iš jų yra netolimose miesto apylink÷se. Tai: buveinių apsaugai svarbios teritorijos (BAST) – Papio ežeras, Merkio up÷ (LTVAR0011); paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) – Baltosios Vok÷s šlapžem÷s (LTSALB003), Rūdninkų giria (LTSALB002). Miesto teritorijoje ir apylink÷se vykstantys procesai nuolat daro tiesioginę ir netiesioginę žalą išlikusioms natūralioms bei pusiau natūralioms teritorijoms, tod÷l reikalingi išsamūs biologin÷s įvairov÷s tyrimai, kurių metu būtų išaiškintos gamtosauginiu požiūriu vertingos neužstatytos miesto erdv÷s, tame tarpe miesto pl÷tros interesų zonose, pateiktos jų apsaugos rekomendacijos.

1 Konservacin÷s apsaugos prioriteto (išsaugančios) teritorijos – teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški gamtinio ir

(ar) kultūrinio kraštovaizdžio kompleksai bei objektai ir biologin÷ įvairov÷.

2 Kompleksin÷s saugomos teritorijos – gamtiniu ir (ar) kultūriniu vientisumu pasižyminčios teritorijos, kuriose pagal bendrą

apsaugos, tvarkymo ir naudojimo programą sujungiamos įvairių apsaugos krypčių prioriteto, taip pat rekreacin÷s ir ūkin÷s

zonos.




38

Biologin÷s įvairov÷s apsaugos pl÷tojimo pagrindimas reikalauja gana detalių, miesto bendrojo plano rengimo užduotims nepriklausančių, teritorijos botaninių bei zoologinių tyrimų ir jo apimtyje n÷ra vykdomas. 4.3.3. Žaliųjų plot ų1 sistemos vystymas Bendrosios nuostatos Žaliųjų plotų sistema yra nepaprastai svarbi ir neatskiriama miesto urbanistin÷s struktūros dalis, kuri yra formuojama tikslu išsaugoti visuomeniškai ir ekologiškai vertingo gamtinio kraštovaizdžio plotus, jų visumą tvarkyti kaip teritorinę sistemą, siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį. Žaliųjų plotų sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, pl÷tojama kaip funkciškai tikslinga ir kompozicijos požiūriu vieninga struktūra. Žaliųjų plotų sistemos pl÷tojimo, diferencijavimo ir tvarkymo reglamentavimas nustatomas įvertinant: 1) Gamtinio karkaso teritorijų lokalizaciją, kuri leidžia žaliuosius plotus vertinti sisteminiu požiūriu, pamatyti kiekvieno jų reikšmę visai sistemai ir ne tik kiek jie naudingi gyventojams, bet ir kaip jie palaiko viso gamtinio komplekso gyvybingumą; 2) Gamtosauginiu požiūriu reikšmingas ir (arba) vaizdingas gamtines teritorijas, išlaikiusias natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį – Vok÷s –Merkio kanalo pakrančių atkarpas, Rūdninkų girios pakraštinius plotus, patenkančius į miesto ribas, kitus išraiškingo ir vaizdingo reljefo paplitimo plotus; 3) Esamus žaliuosius plotus – atskiruosius želdynus ir kitus saugotinus želdinius, miesto miškus, jų teritorinę sklaidą, estetines savybes ir tinkamumą rekreacijai; 4) Teritorijas, kuriose yra nepalankios ekogeologin÷s sąlygos užstatymo pl÷trai ir ūkinei veiklai. Vadovaujantis miestų ir miestelių teritorijų bendrųjų planų rengimo taisykl÷mis (Žin., 2006, Nr. 145 - 5559), LR želdynų įstatymu (Žin., 2007, Nr.80-3215), Žem÷s sklypų pagrindin÷s tikslin÷s žem÷s naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija (Žin., 2006, Nr. 45-1633 ir v÷lesni pakeitimai), kaip savarankiški miesto struktūros elementai bendrojo plano lygmenyje iš visų žaliųjų plotų išskiriami: miškų ūkio paskirties žem÷je - rekreaciniai miesto miškai (IIB grup÷) – miesto miškų2 pogrupis, kitos paskirties žem÷je - atskirieji želdynai3, kurie pagal pagrindinę naudojimo paskirtį gali būti rekreacin÷s, apsaugin÷s ir ekologin÷s, mokslin÷s kultūrin÷s ir memorialin÷s paskirties. 1 Žalieji plotai – tai apibendrinta sąvoka, kuri apima miškų ūkio paskirties žem÷je ir kitos paskirties žem÷je esančius

želdynus ir želdinius. 2 Miestų miškai – miestų teritorijose esantys miškai, kurių funkcin÷ paskirtis yra tenkinti miestų gyventojų rekreacines,

sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas, palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestų orą,

gerinti jų estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamiausius medynus. 3 Atskirieji želdynai – želdynai, esantys tik jiems skirtuose žem÷s sklypuose.

Baltosios Vok÷s miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nustatytose žaliųjų plotų sistemos teritorijose veiklos ypatumus ir apribojimus nustato LR Želdynų įstatymas ( Žin., 2007, Nr. 80- 3215), LR Miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872), LR Saugomų teritorijų įstatymas (Žin. 2001,




39

Nr. 108-3902), Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2010, Nr. 87-4619), LR aplinkos ministro įsakymas ,,D÷l atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624). Laikantis LR piliečių nuosavyb÷s teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 skirsnio nuostatų, žaliųjų plotų sistemos teritorijos priskiriamos Valstyb÷s išperkamai žemei. Jeigu tokiose teritorijose jau atkurtos piliečių žem÷s nuosavyb÷s teis÷s, grąžintame žem÷s sklype kapitalinių pastatų statyba – negalima, išskyrus poilsio aptarnavimo pastatų ir rekreacin÷s infrastruktūros objektų statybą, kurią numato tokių objektų išd÷stymo specialusis planas. Visais atvejais pastatų ir įrenginių statyba negalima natūralių augaviečių bei rekreacinių želdinių zonose. Urbanizacijos laipsnis (plotų po pastatais, įrenginiais ir dirbtin÷mis dangomis santykis su laisvu žem÷s paviršiumi) parkuose yra ribojamas ir priklauso nuo želdyno zonos paskirties. Žaliųjų plot ų sistemos vystymo sprendiniai Baltosios Vok÷s miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose planuojama žaliųjų plotų sistema nustatoma:

1. Maksimaliai išsaugant miesto gamtinę aplinką ir žalio miesto įvaizdį bei toliau jį stiprinant; 2. Laikantis gamtinio pagrįstumo principo – miesto žaliųjų plotų sistemos pagrindas yra

gamtinis karkasas, o ypač tos jo teritorijos, kurios yra išlaikiusios natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį (žiūr÷ti plane „Urbanistinio ir gamtinio karkaso br÷žinys“ – gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys T1, M2, S2);

3. Formuojant atskiruosius rekreacin÷s bei apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynus naujai įsavinamose miesto zonose ir įjungiant juos į bendrą miesto žaliųjų plotų sistemą;

4. Reikiamą d÷mesį skiriant mažiausiai išvystytų žaliųjų plotų sistemos grandžių – žaliųjų jungčių nustatymui;

5. Planuojant funkciškai tikslingą ir kompoziciškai vieningą žaliųjų plotų sistemą, turinčią tenkinti miesto bendruomen÷s poreikius, užtikrinti miesto aplinkos ekologinį stabilumą, formuoti ir gerinti Baltosios Vok÷s įvaizdį bei patrauklumą.

Baltosios Vok÷s miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, kaip savarankiški miesto struktūros elementai, žaliųjų plotų sistemą formuoja:

• miškų ūkio paskirties žem÷je – rekreaciniai miesto miškai (II B grup÷); • kitos paskirties žem÷je – atskirieji želdynai: rekreacin÷s paskirties ( skverai, žaliosios

jungtys), apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai Sprendiniuose fiksuojamas visų esamos būkl÷s analiz÷s ir vertinimo etape inventorizuotų ir lokalizuotų žaliųjų plotų teritorijų išsaugojimas, Baltosios Vok÷s miesto žaliųjų plotų sistema teritoriškai plečiama ir papildoma naujais nariais: rekreacin÷s paskirties želdynų (skverų), formuojamu žaliųjų jungčių1, sukabinančių tarpusavyje daugumą želdynų tinklu. 1 Žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 m pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto želdynus ir miškus mieste ir už jo ribų

į želdynų sistemą, skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių jud÷jimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkciją.

Nustatytų žaliųjų plotų sistemos sudedamųjų dalių teritorin÷ lokalizacija pateikiama planuose: ,,Pagrindinis br÷žinys“, ,,Urbanistinio ir gamtinio karkasų br÷žinys“, apskaita pagal nustatytas kategorijas 4.3.2 lentel÷je.




40

4.3.2. lentel÷. Baltosios Vok÷s miesto miškų ir atskirųjų želdynų pasiskirstymas

Kategorija Kiekis (vnt.) Plotas (ha) % (miesto ploto,

189,2 ha)

Miškai (miškų ūkio paskirties žem÷)

Rekreaciniai miškai (II B grup÷)

miško parkai 2 24,2 12,8

miesto miškai ...* 17,2 9,1

Viso: ...* 41,4 21,9

Atskirieji želdynai (kitos paskirties žem÷)

Atskirieji rekreacin÷s paskirties:

Parkai - - -

Skverai 3 1,0 0,5

Žaliosios jungtys ir kiti poilsiui skirti želdynai

...* 5,2 2,7

Atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties

11,5 6,1

Viso: ...* 17,7 9,3

Iš viso: ...* 59,1 31,2

* - susideda iš kelių ir daugiau plotų ar atkarpų, kiekis nekonkretizuojamas. Dalis planuojamos Baltosios Vok÷s miesto teritorijos patenka į nustatytas gamtinio karkaso (regionin÷s svarbos Pavilnių geoekologin÷s takoskyros, Merkio–Vok÷s kanalo migracinio koridoriaus bei vietin÷s svarbos Durpininkų geosistemų vidinio stabilizavimo arealo) ribas, tod÷l, vadovaujantis ,,Gamtinio karkaso nuostatų“ (Žin., 2010, Nr. 87-4619) reikalavimais, bendrajame plane šiose gamtinio karkaso teritorijose prioritetas teikiamas žaliųjų plotų sistemos formavimui ir vystymui. Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano sprendiniuose teikiamas planuojamos žaliųjų plotų sistemos pagrindas - gamtinio karkaso teritorijos, kurios yra išlaikiusios natūralaus arba sąlyginai natūralaus kraštovaizdžio pobūdį (žiūr÷ti plane ,,Gamtinio kraštovaizdžio apsauga“ – gamtinio karkaso teritorijų tvarkymo kryptys T1, M2, S2). Pastarosios - patikimo ir riboto geoekologinio potencialo gamtinio karkaso teritorijos užima apie 90% miesto ribose nustatytų gamtinio karkaso teritorijų ploto. Šių teritorijų pagrindu ir yra planuojama žaliųjų plotų sistema, užimanti 59,1 ha (31,2% miesto teritorijos), tame tarpe atskiriesiems želdynams tenka 17,7 ha (9,3 % miesto teritorijos), rekreaciniams miškams - 41,4 ha (21,9% miesto teritorijos). Vadovaujantis atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normomis (Žin., 2007. Nr. 137- 5624) privalomieji (t.y. normuojami) miesto struktūros želdynai yra parkai, miesto sodai, skverai. Perspektyvoje Baltosios Vok÷s mieste vienam gyventojui (2020 m. planuojamas gyventojų skaičius – 2301 gyv.) privalomųjų miesto struktūros želdynų (skverų) tur÷tų tekti apie 2,2 m2.




41

Perspektyvinis rodiklis yra mažesnis už normatyvinį1. Mažesnio normuojamų atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų kiekio išskyrimą sąlygoja išskirtin÷ miesto gamtin÷ aplinka bei specifiniais miesto formavimosi ypatumai. Baltoji Vok÷ yra įsikūrusi didelio miškų masyvo – Rūdninkų girios pakraštyje. Teritorija gyvenvietei, kuri prad÷ta kurti 1952 metais, taip pat ,,atimta“ iš šios girios – iškirtus plotą šalia Merkio – Vok÷s kanalo. Plynai kertama nebuvo, užstatymas formuotas didesnių ar mažesnių miško medynų plotelių apsuptyje. Pastarieji per miesto gyvavimo dešimtmečius nenunyko, tod÷l dabar jį puošia gražių brandžios pušys, augančios pavieniui ar grup÷mis. Rūdninkų giria glaudžiu lanku juosia Baltąją Vokę iš pietin÷s ir pietrytin÷s pusių, tarpais įsiterpdama ir į miesto ribas. Miesto ribose didesn÷ miško medynų koncentracija stebima šiaur÷s rytin÷je ir pietvakarin÷je dalyse. Nemažas miško medynas šliejasi prie miesto ribos jos šiaur÷s vakarin÷je dalyje (prie sodų). Tokia teritorin÷ miško medynų lokalizacija ir vyraujanti rūšin÷ sud÷tis (pušys) suteikia Baltajai Vokei ištisus metus žalumoje paskendusio miesto įvaizdį. Pačiose miesto ribose yra nemažai išlikusių gamtinio kraštovaizdžio salelių, apaugusių saugotinais želdiniais, įtrauktais į valstybin÷s reikšm÷s miško plotų ribas. Pastarosios aplinkyb÷s įpareigoja formaliai netaikyti normuojamų atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normos reikalavimų, nes Baltosios Vok÷s mieste jų funkciją atlieka miesto miškai, o ypač miško parkų pogrupiui numatomos priskirti miškingos teritorijos. Atskirieji rekreacin÷s paskirties želdynai išd÷stomi esamose ir perspektyvin÷se gyvenamosiose zonose, tikslu tenkinti gyventojų trumpalaikio ramaus ar aktyvaus poilsio tam pritaikytoje aplinkoje poreikius. Miesto teritorijos bendrojo plano lygmenyje n÷ra galimyb÷s pilnai teritoriškai lokalizuoti vietin÷s reikšm÷s želdynus naujai įsavinamose urbanistin÷s pl÷tros zonose. Šių želdynų nustatymas galimas tik žemesnio lygmens teritorijų (reglamentuojamų rajonų) suplanavimo projektuose (vietinio želdyno didžiausias pasiekiamumo spindulys - atstumas nuo kvartalo grup÷s gyventojo iki želdyno, 300 m). Atskirieji apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynai. Tai savarankiška atskirųjų želdynų grup÷, išskiriama 11,5 ha plote. Šių želdynų paskirtis tarnauti konkrečios apsaugos tikslams, priklausomai nuo atitinkamos teritorijos specifinių ypatumų. Apsaugin÷s paskirties želdynai numatomi tam tikrose, ypač jautriose antropogeniniam poveikiui gamtinio karkaso dalyse, vandens telkinių, pramon÷s įmonių ir komunalinių objektų, inžinerin÷s infrastruktūros objektų apsaugos zonose, kelių sanitarin÷s apsaugos zonose ir kt. Šių želdynų formavimo ypatumai ir tvarkymo reglamentas nustatomas įvertinant kiekvienos konkrečios vietos gamtin÷s aplinkos ypatumus ir ekologin÷s apsaugos tikslus. Nustatomi šie minimalūs atskirųjų apsaugin÷s ir ekologin÷s paskirties želdynų pločiai:

� nuo Papio kanalo pakrant÷s šlaito briaunos – 40 m pločio želdynai; � nuo 3.13 nagrin÷jamame rajone esančio kanalo šlaito briaunos – 20 m

pločio želdynai; � ties Baltosios Vok÷s biosferos poligonu (prie šiaurin÷s planuojamos miesto

ribos) – 80 m pločio želdynai; � 20 m pločio želdynai tarp verslo, gamybos, pramon÷s, technin÷s

infrastruktūros objektų teritorijų (rajonai 2.3, 4.2) ir gyvenamųjų teritorijų (rajonas 3.12).




42

Nustatytose atskirųjų želdynų teritorijose negali būti formuojami žem÷s sklypai nuosavyb÷s teis÷ms atkurti, privaloma laikytis griežtos nuostatos nevykdyti jose statybų. Visais atvejais pastatų ir įrenginių statyba negalima esamų natūralių augaviečių bei esamų želdinių zonose. Urbanizacijos laipsnis (plotų po pastatais, įrenginiais ir dirbtin÷mis dangomis santykis su laisvu žem÷s paviršiumi) parkuose yra ribojamas ir priklauso nuo želdyno zonos paskirties. Naujai formuojami atskirieji želdynai (pirmoje eil÷je rekreacin÷s paskirties) gali būti įrengiami ir tvarkomi tik pagal parengtus skvero, žaliosios jungties projektus.

1 Vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu ,,D÷l atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų

želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624) Baltosios Vok÷s mieste (mažų

miestų grup÷) vienam gyventojui tur÷tų tekti ne mažiau kaip 20 m2 atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų.

Sprendiniuose planuojami miškų ūkio paskirties žemių teritoriniai pokyčiai did÷jimo linkme - iki 41,4 ha, 21,9 % miesto teritorijos ploto. Šie pasikeitimai susiję su miškais apaugusių teritorijų ribų optimizavimu, sprendiniuose numatomu miesto ribų prapl÷timu, o tuo pačiu ir naujų miško plotų įtraukimu. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį Baltosios Vok÷s miesto miškai priskiriami rekreacinių (IIB) miškų grupei. Pagal rekreacijos pobūdį ir žmonių lankymosi intensyvumą, šie miškai išskiriami į du pogrupius – miško parkų (intensyvaus pritaikymo rekreaciniai miškai) ir miesto miškų (ekstensyvaus pritaikymo rekreaciniai miškai). Baltosios Vok÷s miesto ribose numatomi du miško parkai, užimantys 24,2 ha plotą (12,8% miesto teritorijos): pirmasis - pietrytin÷je miesto dalyje (prie mokyklos ir kitų miesto centro teritorijų), antrasis formuotinas šiaurin÷je miesto dalyje esančio pušyno pagrindu. Miško parkuose galima didel÷ užsi÷mimų – poilsiavimo formų įvairov÷: ramus pasivaikščiojimas, iškylavimas, lauko žaidimai, mokomasis lankymas, sportinis pasivaikščiojimas arba sportinis lavinimas (sveikatingumo takai), slidin÷jimas žiemą ir kt. Miško parkuose, palyginus su likusiais rekreaciniais miškais, reikia daugiausiai ūkinio tvarkymo priemonių. Juose yra kuriama intensyviam poilsiui pritaikyta būdinga parkui miško sud÷tis ir struktūra, tankus rekreacin÷s infrastruktūros tinklas, plečiantis poilsiavimo galimybes bei užtikrinantis jo komfortą, formuojamos aikštel÷s, reginiai. Miesto miškai išskiriami 17,2 ha plote (9,1 % miesto teritorijos). Miesto miškų pagrindin÷ funkcin÷ paskirtis yra tenkinti gyventojų rekreacines, sanitarijos ir higienos reikmes, sudaryti sąlygas palankias rekreacijai, masiniams renginiams gamtoje, gryninti miestų orą, gerinti estetinį vaizdą, formuoti ir palaikyti tam tinkamus medynus. Šiuose miškuose palaikoma artima natūraliai miško struktūra. Siekiant pagerinti sąlygas poilsiui, vykdomos sanitarinių – higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemon÷s, kuriama minimali rekreacin÷ infrastruktūra. Baltosios Vok÷s miesto miškuose galimas ramaus pobūdžio rekreacinis naudojimas be nakvyn÷s ir statybin÷s programos. Miškais apaugusių teritorijų tvarkymo reglamentą nustato Lietuvos Respublikos Miškų bei Saugomų teritorijų įstatymai, Gamtinio karkaso nuostatai, Specialiosios žem÷s ir miško naudojimo sąlygos. Konkrečios rekreacinių miškų tvarkymo priemon÷s turi būti numatomos miškotvarkos projektuose, o miško parkų - kompleksiniuose planavimo projektuose, kurie susid÷tų iš miškotvarkos ir architektūrinio planavimo projektų.




43

Miesto žaliųjų plotų tarpe parkai ir skverai yra svarbiausieji bei privalomi miesto struktūros ir tuo pačiu žaliųjų plotų sistemos elementai. Pagal paskirties ypatumus jie gali būti rekreacin÷s, mokslin÷s, kultūrin÷s, memorialin÷s ir kt. paskirties. Priklausomai nuo paskirties skiriasi parkų ir skverų planavimas, jų dalių – funkcinių zonų sud÷tis ir dydžiai, želdinimo ir tvarkymo pobūdis. Principin÷s Baltosios Vok÷s miesto atskirųjų želdynų funkcinio naudojimo ir tvarkymo kryptys teikiamos 4.3.3. lentel÷je. 4.3.3. lentel÷. Baltosios Vok÷s miesto miško parkai ir atskirieji želdynai, jų funkcinio naudojimo pasiūlymai

Eil.

Nr.

Teritorijos pavadinimas Paskirtis, siūlomos funkcijos

1 2 3

Miško parkai (miškų ūkio paskirties žem÷)

1. Pušyno (planuojamas) Rekreacin÷s paskirties – ramiam poilsiui ir aktyviam poilsiu,

miesto švenčių ir kitų masinių renginių organizavimui Miško

želdinių tvarkymo ir rekreacin÷s infrastruktūros įrengimo klausimai

sprendžiami kompleksiniame planavimo projekte.

2. Durpininkų (planuojamas) Rekreacin÷s paskirties – polifunkcinio naudojimo su ramaus

(rekreacinių želdinių, peizažin÷mis) ir aktyvaus poilsio (sporto ir

žaidimų) zonomis. Parkas įrengiamas ir tvarkomas tik pagal

parengtą visos teritorijos projektą .

Skverai (kitos paskirties žem÷, atskirųjų želdynų teritorijos)

4. Skveras prie Vilniaus gt.

(esamas)

Rekreacin÷s paskirties – trumpalaikiam poilsiui, aplinkos

pagražinimui.

1 2 3

6. Skverai planuojami (2) Rekreacin÷s paskirties – trumpalaikiam poilsiui, aplinkos

pagražinimui. Skverai įrengiami ir tvarkomi pagal parengtus

projektus.

Žaliosios jungtys ir kiti rekreacin÷s paskirties želdynai (kitos paskirties žem÷, atskirųjų želdynų teritorijos)

- Žaliosios jungtys ir kiti

rekreacin÷s paskirties želdynai

Rekreacin÷s ir apsaugin÷s paskirties – ryšių tarp žaliųjų plotų

sistemos sudedamųjų dalių užtikrinimui, gamtinio karkaso

migracijos koridorių funkcijoms atlikti.

Apsaugin÷s paskirties želdynai (kitos paskirties žem÷, atskirųjų želdynų teritorijos)

- Apsaugin÷s paskirties želdynai Apsauginių želdynų formavimo ypatumai ir tvarkymo reglamentas

nustatomas įvertinant kiekvienos konkrečios vietos gamtin÷s

aplinkos ypatumus ir ekologin÷s apsaugos tikslus.

Miesto bendrojo plano lygmenyje n÷ra sprendžiami priklausomųjų želdynų plotų, teritorinio išd÷stymo principų ir kt. klausimai. Jokiu būdu negalima sumenkinti šių želdynų, kurie yra privalomi urbanizuotų teritorijų - gyvenamųjų, visuomeninių, pramon÷s ir sand÷liavimo objektų, komercin÷s paskirties ir kt. teritorijų aplinkos komponentai, reikšm÷s. Priklausomieji želdynai yra labai svarbūs siekiant gerinti aplinkos kokybę (tiek estetinę, tiek ekologinę), tenkinant visuomen÷s sveikos gyvensenos poreikius, palaikant teritorijos ekologinį stabilumą, sudarant galimybes formuoti įvairaus pobūdžio erdves, mažinant agresyvų pastatų poveikį ir t.t. Šie želdynai gali būti parodomi tik atskirų miesto dalių arba objektų detaliuose projektuose, o jų plotai nustatomi




44

vadovaujantis LR aplinkos ministro įsakymu ,,D÷l atskirųjų rekreacin÷s paskirties želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų normų (plotų) nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 137-5624). Įvertinant tai, kad Baltosios Vok÷s miesto teritorijoje daugelyje kitos paskirties sklypų yra išlikusių vertingų pušų ir kitų rūšių medžių (kitados čia augusių miškų palikuonys), juos būtų tikslinga paskelbti saugotinais. Vadovaujantis LR želdynų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 80- 3215) 20 straipsnio 2 dalimi ,,dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus želdinius, augančius privačioje žem÷je, saugotinais skelbia savivaldyb÷, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatytais kriterijais“. 4.4. NEKILNOJAMOJO KULT ŪROS PAVELDO APSAUGA Baltosios Vok÷s miesto ir jo pl÷tros teritorijoje nekilnojamojo kultūros paveldo objektų n÷ra.

4.4.1. pav. Ištrauka iš Kultūros vertybių registro. Šaltinis: [http://kvr.kpd.lt/heritage/]




45

4.5. SOCIALINö APLINKA IR KLULT ŪRA 4.5.1. Švietimo objektai Ikimokyklinis ugdymas. Baltosios Vok÷s mieste yra viena ikimokyklinio ugdymo įstaiga: Baltosios Vok÷s lopšelis-darželis, kuriame, remiantis atliktos gyventojų apklausos rezultatais, aukl÷jama didžioji dalis ikimokyklinio amžiaus Baltosios Vok÷s gyventojų ir vos keli vaikai prižiūrimi namuose. Analizuojant Baltosios Vok÷s lopšelio-darželio aukl÷tinių skaičių, kaip ir visoje Lietuvoje pastaraisiais metais matoma vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, skaičiaus augimo tendencija – nuo 2006 iki 2010 metų Baltosios Vok÷s lopšelyje-darželyje aukl÷tinių padaug÷jo 24 procentais. Bendrasis lavinimas . Mieste yra 2 bendrojo lavinimo mokyklos: Elizos Ožeškovos vidurin÷ mokykla (mokomoji kalba – lenkų) ir „Šilo“ vidurin÷ mokykla (mokomoji kalba – lietuvių). Baltosios Vok÷s užfiksuotas mokinių skaičiaus sumaž÷jimas bendrojo lavinimo įstaigose yra didžiausias, palyginti su šalies, apskrities ir rajono santykiniais rodikliais. Pagrindin÷s šio reiškinio priežastys – vis maž÷jantis Baltosios Vok÷s gimstamumas, nedidel÷ jauno amžiaus vietos gyventojų (iki 14 metų) dalis – 13 proc. visų miesto gyventojų. Papildomas ugdymas. Baltosios Vok÷s mieste n÷ra n÷ vienos papildomo ugdymo įstaigos. Profesinis ir aukštasis mokslas. Baltosios Vok÷s mieste n÷ra n÷ vienos profesin÷s mokyklos. Suaugusi ųjų mokymas. Suaugusiųjų vidurinių mokyklų ar bendrojo lavinimo mokyklų su suaugusiųjų klas÷mis Baltojoje Vok÷je n÷ra. Šiame mieste veiklos nevykdo ir n÷ vienas suaugusiųjų mokymo centras. Dabartinis Baltosios Vok÷s ikimokyklinių ir bendrojo lavinimo įstaigų tinklas yra optimalus. Įvertinus demografines prognozes iki 2020 m., konstatuotina, kad šiuo metu veikiančios ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo ugdymo įstaigos prognozuojamoje ateityje tenkins miesto gyventojų poreikius. Naujų švietimo objektų kūrimas n÷ra numatomas. Esant tokiai situacijai, pagrindin÷s l÷šos tur÷tų būti skiriamos ugdymo aplinkos modernizavimui, siekiant sudaryti įstaigose šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias sąlygas, kurios yra apibr÷žtos Mokyklų aprūpinimo standartuose. Vykdant miesto pl÷trą (ypač proritetin÷s pl÷tros teritorijose), būtina atsižvelgti į kintančius įstaigų paj÷gumus ir jų pertvarkymus sieti su realiais poreikiais. 4.5.2. Sveikatos infrastrukt ūra Sveikatos priežiūros paslaugos Baltojoje Vok÷je teikiamos 1-oje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – ambulatorijoje. Šioje įstaigoje dirba 2 gydytojai – jų skaičius nuo 2007 metų nekito. Baltosios Vok÷s mieste n÷ra privačių asmens sveikatos priežiūros ar odontologin÷s priežiūros įstaigų. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, 37 proc. Baltosios Vok÷s gyventojų n÷ra patenkinti esama miesto sveikatos infrastruktūros būkle. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Baltojoje Vok÷je n÷ra pakankamas. Šią prognozę sustiprina faktas, kad didelę Baltosios Vok÷s




46

miesto gyventojų dalį sudaro vyresnio amžiaus gyventojai, kurių sergamumas statistiškai gerokai didesnis nei jauno amžiaus gyventojų, tod÷l ilgainiui nedidelis sveikatos priežiūros įstaigų skaičius mieste ir rajone gali pasidaryti nepakankamas. Esant poreikiui, sveikatos infrastruktūros pl÷tra gali būti vykdoma visuomeninio, komercinio prioriteto zonoje (teritorija skirta bendruomen÷s poreikiams reikalingų objektų – kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos infrastruktūros bei prekybos, paslaugų, aptarnavimo objektų statybai kartu su gyvenamąja funkcija). 4.5.3. Kult ūra ir turizmas Vystant miestą ir tobulinant miesto struktūrą, siekiama pasiūlyti kokybiškas rekreacijos ir turizmo paslaugas įvertinus vietinius gamtinius bei kultūrinius išteklius. Miesto ir jo pl÷tros rekreacinių teritorijų diferencijavimas, naudojimo kryptys bei tvarkymas remiasi šių pagrindinių veiksnių priklausomybe:

� gamtin÷s aplinkos išteklių turtingumo, � esamo rekreacin÷s infrastruktūros lygio, � vietos gyventojų ekonominių galimybių, � aplinkos sveikumo, � aplinkos ekologinio atsparumo, � socialin÷s aplinkos saugumo, � rekreacinio aptarnavimo tradicijų.

Esamų ir naujai planuojamų rekreacinių teritorijų galimyb÷ panaudoti rekreacijai ir turizmui labai priklauso nuo jų rekreacin÷s aplinkos kokyb÷s esminio pagerinimo. Rekreacin÷ infrastruktūra – tai poilsio veiklai organizuoti reikalingi viešosios turizmo infrastruktūros ir kiti rekreacijos aptarnavimo objektai. Turizmo paslaugų infrastruktūra – tai turizmo paslaugoms teikti reikalingi objektai. Turizmo paslaugų infrastruktūra yra svarbi siekiant pritraukti miesto lankytojus ir gerai išnaudoti kultūrinius ir gamtinius išteklius. Turizmo paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Pagrindin÷s turizmo paslaugos yra apgyvendinimo, maitinimo, pramogų ir turizmo informacijos paslaugos. Papildomos turizmo paslaugos gal÷tų būti – kelion÷s organizavimo paslaugos, transporto, žvejybos, grybavimo, kultūrinių renginių, konferencijų ir kt. turizmo paslaugos. Miesto bendrojo plano sprendiniai iki 2020 numato daugiafunkcinių teritorijų pl÷trą, kuriose, priklausomai nuo rekreacinių išteklių potencialo, galimas ir rekreacinių teritorijų vystymas. Rekreacinio funkcinio prioriteto teritorijos siūlomos šiose funkcin÷se zonose:

� rekreaciniai želdynai – parkai, skverai, žaliosios jungtys; � miškai, kur numatytas teritorijos naudojimas ekstensyviai rekreacijai, kuriant minimalią

rekreacin÷s infrastruktūros sistemą, išlaikant ir saugant esamą natūralų kraštovaizdžio pobūdį.




47

Rekreacinis žem÷s naudojimas galimas ir kitose planuojamose miesto teritorijos funkcin÷se zonose, priklausomai nuo esamų rekreacinių išteklių potencialo. Miesto bendrojo plano sprendinių tikslas – sudaryti palankias sąlygas miesto teritorijos darniam vystimuisi, užtikrinant prielaidas teigiamai rekreacijos ir turizmo raidai, kartu nedarant žalos aplinkai. 4.5.4. Priešgaisrin ÷ gelb÷jimo infrastrukt ūra Šalčininkų Priešgaisrin÷s Gelb÷jimo Tarnybos Baltosios Vok÷s Ugniagesių Komanda yra įsikūrusi Baltosios Vok÷s mieste Geležinkelio g., prie mišrių, verslo, pramon÷s ir technin÷s infrastruktūros objektų teritorijų. Naujų gelb÷jimo tarnybos skyrių Baltojoje Vok÷je nenumatoma, tačiau atsiradus poreikiui, šių objektų atsiradimas galimas verslo, gamybos, pramon÷s ir technin÷s infrastruktūros teritorijose ir kitose užstatomose teritorijose, tačiau gavus Šalčininkų rajono savivaldyb÷s pritarimą. 4.6. AUKŠTYBINIŲ PASTATŲ STATYBOS NUOSTATOS Aukštybinių pastatų statyba Baltosios Vok÷s mieste nenumatoma. Technologinių įrenginių, priskiriamų aukštybiniams, statyba galima gavus Šalčininkų rajono savivaldyb÷s pritarimą. 4.7. DIDŽIŲJŲ PREKYBOS CENTRŲ STATYBOS NUOSTATOS Didžiųjų prekybos centrų statyba nenumatoma. Susiklosčius geresnei ekonominei bei demografinei situacijai nei prognozuojama bendrojo plano sprendiniuose dešimčiai metų, mieste galima didžiųjų prekybos centrų statyba funkcin÷se zonose - mišrios teritorijos, gavus Šalčininkų rajono savivaldyb÷s pritarimą.




48

4.8. SUSISIEKIMO SISTEMA 4.8.1. Baltosios Vok ÷s miesto išor ÷s perspektyviniai susisiekimo ryšiai Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą nuo Lietuvos-Baltarusijos pasienio (Medininkų) planuojamas perspektyvinis magistralinio kelio ryšys Pirčiupių-Medininkų kryptimi, skirtas tiesioginiam tranzitinio transporto paskirstymui iš Rytų (Baltarusijos, Ukrainos) į Vakarus (Lenkiją, Kaliningradą), nukreipiant transporto srautus nuo Vilniaus. Šio ruožo dalimi tampa vienas pagrindinių Baltosios Vok÷s užmiesčio kelių - krašto kelias Nr.176 Pirčiupiai-Jašiūnai. Tačiau šio kelio perspektyvin÷ reikšm÷ (magistralinis kelias su atitinkamais techniniais parametrais) Baltosios Vok÷s miesto teritorijos bendrajame plane d÷l nedidelių transporto srautų planuojamam (10 metų) sprendinių laikotarpiui nenumatoma. Pagal Baltosios Vok÷s miesto teritorijos bendrojo plano esamos būkl÷s stadijoje pateiktus duomenis intensyvesni susisiekimo ryšiai prognozuojami Baltosios Vok÷s – Vilniaus kryptimi, t.y. krašto kelyje Nr.202 Kirtimai-Pagiriai-Baltoji Vok÷, o tai atspindi esamus ir ateityje numatomus konvergencinius planuojamo miesto ir Vilniaus, šalies sostin÷s, ryšius tiek transportin÷je, tiek ir ekonomin÷je-socialin÷je plotm÷je. Taigi, Baltosios Vok÷s miesto išor÷s kelių tinklą ir ateityje formuos esami valstybiniai krašto reikšm÷s keliai Nr.176 Pirčiupiai-Jašiūnai ir Nr.202 Kirtimai-Pagiriai-Baltoji Vok÷, kuriais susisiekimas vyks atitinkamai Jašiūnų, Valkininkų, Eišiškių ir Vilniaus kryptimis.

4.8.1 pav. Ištrauka iš Šalčininkų r. savivaldyb÷s teritorijos BP




49

4.8.2. Automobilizacijos lygis Statistiniai duomenys Lietuvoje kaupiami administraciniais vienetais – savivaldyb÷mis. Kadangi maži miestai ir miesteliai (tame tarpe ir Baltoji Vok÷) įeina į savivaldybių teritorijas, automobilizacijos lygio duomenys, o taip pat ir jo prognoz÷s pateikiamos tik Šalčininkų r. savivaldyb÷s teritorijai. Ger÷janti šalies gyventojų socialin÷ pad÷tis, nedidel÷s naudotų automobilių kainos, augęs paskolų populiarumas iki 2008 m., rudenį prasid÷jusio ekonominio sunkmečio ir viešojo transporto trūkumai skatino šalies gyventojus sparčiai didinti automobilizacijos lygį, kuris Šalčininkų rajono savivaldyb÷s teritorijoje pastaruosius metus nuolat augo. Vystantis ekonomikai, spart÷jant gyvenimui, did÷jant gyventojų pajamoms, augo ir mobilumo poreikis, kuris, keičiantis makroekonomikos rodikliams, ekonominio sunkmečio periodu taip pat kito ir stabilizavosi. Tačiau ilgalaik÷je perspektyvoje mobilumo poreikis dar tur÷tų augti ir tik÷tina, kad 2021 m. pasieks 550 aut./1000 gyv. Prognoz÷ pateikiama atsižvelgiant ir į ES šalių patirtį, kuri rodo, jog automobilizacijos lygis prisotinimą pasiekia ties 500-600 aut./1000 gyv. riba.

4.8.2. pav. 4.8.3. Baltosios Vok ÷s miesto gatvi ų tinklas Transporto sraut ų prognoz ÷ pagrindin ÷se Baltosios Vok ÷s miesto gatv ÷se Baltosios Vok÷s miesto teritorijos susisiekimo sistemos sprendiniai formuojami atsižvelgiant į pastarųjų metų ekonominius bei susisiekimo pokyčius, įvertinant priimtą miesto koncepcijos modelį.

Automobilizacijos lygis ir jo prognoz÷ 2018 m. Šalčinink ų r.sav. ir Lietuvoje

291 304336 354

429

550

468

540

395

453433

315 316

482458 445

259285

270296 319

339

407

469

0

100

200

300

400

500

600

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2021

Metai

Au

t./1

00

0 g

yv.

Lietuvos Respublika Šalčininkų r. sav.




50

Vadovaujantis min÷tais faktoriais, atsižvelgiant į kitų miestų bei miestelių transporto srautų augimo tendencijas, įvertinant prognozuojamą automobilizacijos lygį ir urbanizuojamų teritorijų pl÷trą apskaičiuotas bendras transporto eismo intensyvumas Baltosios Vok÷s miesto svarbiausiose gatv÷se intensyviausio eismo valandomis 2020 m. O taip pat suformuotas pagrindinių miesto gatvių tinklas nustatant jų kategorijas (žr. Susisiekimo sistemos br÷žinį). 4.8.1. lentel÷. Transporto srautų augimo prognoz÷ svarbiausiose Baltosios Vok÷s miesto gatv÷se

Eil.

Nr. Gatv÷s / kelio pavadinimas

Eismo intensyvumas

2010 m., priv.aut./val.

Prognozuojamas eismo

intensyvumas 2020 m.,

priv.aut./val.*

Kasmetinis

procentinis

augimas

1. Kelias Nr.176 87-92 200-240 8,7 – 10,0

2. Vilniaus g. (kelias Nr. 202) 70-120 270-380 12,2 - 14,4

3. Geležinkelio g. 10-25 20-70 7,0 – 10,8

4. Durpininkų g. 18-20 35-75 7,0 – 14,0

5. Šiaurin÷ g. 4-15 15-55 13,8 - 14,0

* - prognoz÷, jei bus užstatytos naujos teritorijos Transporto srautų prognoz÷ pateikiama įvertinant numatomą bendrajam plane naujai planuojamą teritorijų užstatymą, tod÷l bendras kasmetinis transporto srautų augimas prognozuojamas gana aukštas - 7,0 – 14,0 % miesto gatv÷se ir 8,7 – 14,4 % gatv÷se-užmiesčio keliuose. Kadangi numatoma, jog Baltosios Vok÷s konvergenciniai ryšiai su šalies sostine Vilniumi stipr÷s ir ateityje, didžiausias kasmetinis transporto srautų augimas 12,2 – 14,4 % intensyviausio eismo valandomis prognozuojamas Vilniaus gatv÷je ir krašto kelyje Nr.202 Kirtimai-Pagiriai-Baltoji Vok÷. Augimas iki 10 % kasmet numatomas kitame krašto kelyje Nr. 176 Pirčupiai-Jašiūnai Jašiūnų ir Valkininkų, Eišiškių kryptimis. Baltosios Vok ÷s miesto gatvi ų kategorijos Numatoma, kad Baltosios Vok÷s mieste svarbiausi susisiekimo ryšiai bus pl÷tojami aptarnaujančiomis (C1 ir C2 kategorijos) gatv÷mis. Pagrindinį aptarnaujančių (C1 kategorijos) gatvių tinklą sudarys T formos ryšys Vilniaus gatve (krašto kelias Nr. 202) ir krašto keliu Nr. 176 (miesto ribose). Linijiniai ir žiedinis susisiekimo ryšiai pl÷tojami šiomis C2 kategorijos gatv÷mis: Geležinkelio g., Durpininkų g., Šiaurine g. Kiti susisiekimo ryšiai pl÷tojami pagalbin÷mis D1 kategorijos gatv÷mis, kurios parodytos Susisiekimo sistemos br÷žinyje bei pateiktos žemiau esančioje lentel÷je. Likusių pagalbinių gatvių (D2 kategorijų) tinklas turi būti tikslinamas detaliaisiais planais atsižvelgiant į numatomą gatvių paskirtį bei funkciją ir nustatant papildomą jų klasifikacijos indeksą (kaip ir D1 gatvių kategorijų) ir techninius parametrus pagal STR 2.06.01:1999 [...] (D1-1, D1-2, D2-1 ir t.t.).

4.8.2. lentel÷. Baltosios Vok÷s miesto svarbiausių gatvių kategorijos

Gatv÷s pavadinimas Kategorija Rekomendacinis atstumas

tarp raudonųjų linijų, m

Vilniaus g. (krašto kelias Nr.202 Kirtimai-Pagiriai-B.Vok÷)* C1 20,0 – 30,0




51

Krašto kelias Nr. 176 Pirčupiai-Jašiūnai (miesto ribose)* C1 30,0 – 40,0

Ilgis: iš viso C1 (miesto teritorijoje): 1,93 km**

Geležinkelio g. C2 20,0 – 30,0

Durpininkų g. C2 20,0

Šiaurin÷ g. C2 20,0 – 25,0

Ilgis: iš viso C2 (miesto teritorijoje): 2,60 km**

A.Mickevičiaus g. D1 15,0

Kitos numatomos D1 kategorijos gatv÷s D1 15,0 – 22,0

Ilgis: iš viso D 1 (miesto teritorijoje): 4,11 km**

Visas (C kategorij ų) gatvi ų ilgis mieste: 4,53 km**

* - kelių Nr. 176 ir Nr. 202 apsaugos zonos plotis užmiesčio teritorijoje numatytas po 50 metrų į abi puses nuo

kelio kelkraščio briaunų.

** - gatvių ilgiai nustatyti naudojant GIS programinę įrangą.

Esamų ir naujai si ūlomų aptarnaujan čių (C kategorij ų) gatvi ų tinklo tankis urbanizuotoje (neskaičiuojami miško parkai) miesto teritorijoje (1,65 km 2) siekia 2,75 km/km 2. Šis rodiklis kiek viršija rekomenduojamą gatvių tinklo tankį 2,2 – 2,4 km/km2, tačiau yra optimalus ir rodo, jog aukštesn÷s kategorijos gatvių Baltosios Vok÷s mieste nereikia. Aukščiau pateikiamoje lentel÷je, atsižvelgiant į esamą ir numatomą užstatymą, pateikiami atstumai tarp gatvių raudonųjų linijų, kurie yra rekomendacinio pobūdžio. Tikslus gatvi ų raudon ųjų linij ų plotis turi b ūti nustatomas detaliaisiais planais. Pateikiamos gatvių kategorijos nustatytos neribotam Baltosios Vok÷s miesto pl÷tros laikotarpiui siejant gatvių tinklo laidumo ir rišlumo rodiklius. Besikeičiant investuotojams ar miesto poreikiams sud÷tinga numatyti, kur greičiausiai vyks miesto ir priemiestin÷s zonos urbanistin÷ pl÷tra, tod÷l patvirtinta miesto gatvių tinklo struktūra užtikrins jų pl÷trai reikalingų teritorijų rezervavimą. Kita vertus, įrengta infrastruktūra (nutiesta nauja gatv÷) gali įtakoti intensyvesnę urbanistinę pl÷trą. Dauguma esamų Baltosios Vok÷s gatvių, suskirstytų į tam tikras kategorijas, neatitinka techninių kokybinių parametrų. Tod÷l būtina įgyvendinti projektus, numatančius gatvių, sankryžų rekonstrukciją, p÷sčiųjų dviratininkų takų tiesimą pagal bendrajam plane nustatytų kategorijų techninius reikalavimus. Formuojant bendrajame plane numatomą gatvių tinklą bei siekiant užtikrinti eismo saugą mieste rekomenduojama:

� tikslias nauj ų gatvi ų trasas nustatyti detaliaisiais planais projektuoja nt vis ą gatvi ų ilg į, o ne atskiras j ų atkarpas;

� asfaltuoti gatves su žvyro danga; � periodiškai vykdyti transporto srautų tyrimus ir kaupti bei sisteminti duomenis skaitmenin÷je

formoje (pvz., shape formate); � riboti transporto srautų greitį arti mokyklų ir kitose didelio žmonių susibūrimo vietose

įrengiant technines saugaus eismo priemones (iškiliąsias p÷sčiųjų per÷jas, išskirti jas raudona spalva, greitį ribojančius kelių ženklus ir pan.).

� rekonstruojant esamas ar tiesiant naujas gatves būtina įrengti šaligatvius, dviračių takus, gatvių apšvietimą įvertinant žmonių su negalia poreikius, sankryžose turi būti sudarytas pakankamas matymo laukas (matomumo trikampis), kuriame neleistina reklamos ar kitų objektų statyba, medžių ir krūmų sodinimas;




52

� diegti informacinę sistemą mieste: kelio ženklus ar nuorodas į svarbiausius objektus bei traukos punktus, užmiesčio kelių kryptis, informaciją apie viešojo transporto maršrutinį eismą.

4.8.4. Aptarnavimo infrastrukt ūra Automobili ų stov ÷jimas ir laikymas Pagal Šalčininkų rajono savivaldyb÷je prognozuojamą automobilizacijos lygį (550 aut./1000 gyv.) bei gyventojų skaičių Baltosios Vok÷s mieste (2 301 žm.) 2020 m. automobilių stov÷jimo vietų skaičius mieste tur÷tų siekti 1 280 vietų įvertinant tai, kad 1 lengvasis automobilis mieste tur÷s tik vieną stov÷jimo vietą (garaže, aikštel÷je, gatv÷je). Automobilių stov÷jimo miesto centrin÷je dalyje problemos aktualumas priklausys ne tik nuo automobilių skaičiaus, bet ir nuo gyventojų aktyvumo, įstaigų koncentracijos, net ir nuo miesto svarbos savivaldyb÷je. Pagal mūsų šalies miestų analogus numatoma, jog Baltosios Vok÷s miesto centrin÷je dalyje tur÷tų būti bent 5-8 % bendro naudojimo stov÷jimo vietų nuo viso lengvųjų automobilių skaičiaus mieste, o tai ateityje sudarys 65 – 105 vietas. Susisiekimo infrastruktūros br÷žinyje parodytos dvi naujai siūlomos automobilių stov÷jimo ir laikymo aikštel÷s, viena kurių siūloma greta daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijos miesto centrin÷s dalies prieigose (planuojant įvažiavimą iš A.Mickevičiaus g. arba Naujosios g.), kita – šalia Geležinkelio g. (esamos aikštel÷s pagrindu) verslo, gamybos, pramon÷s teritorijos aptarnavimui. Kadangi Lietuvoje n÷ra bendros ir aiškios automobilių stov÷jimo ir laikymo problemą sprendžiančios strategijos, Baltosios Vok÷s mieste rekomenduojama:

� kontroliuoti, kad automobilių stov÷jimo aikštelių pl÷tra nevyktų užimant vaikų žaidimų aikštelių, žaliųjų plotų ar kitų visuomenin÷s paskirties teritorijų;

� kontroliuoti detaliųjų planų rengimą. Juose turi būti nustatomas STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ automobilių stov÷jimo ir laikymo normatyvus atitinkantis stov÷jimo vietų skaičius. Tokiu būdu neleisti investuotojams piktnaudžiauti darant spaudimą d÷l stov÷jimo vietų įrengimo už sklypo ribų.

Degalin ÷s Šiuo metu Baltosios Vok÷s mieste n÷ra nei vienos degalin÷s, artimiausia yra Jašiūnuose, maždaug už 15 km nuo Baltosios Vok÷s miesto. Pagal STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 1 degalin÷ tur÷tų aptarnauti ne daugiau kaip 1500 automobilių. Įvertinus prognozuojamą gyventojų skaičių bei automobilizacijos lygį, Baltosios Vok÷s mieste numatoma degalin÷ šalia Vilniaus g. 4.8.5. Miesto viešasis transportas Viešajam susisiekimui Baltosios Vok÷s miesto bendrajam plane numatomas reikšmingas vaidmuo siekiant įgyvendinti darniosios miesto pl÷tros modelį, o taip pat įvertinant gana intensyvų autobusų naudojimą keleivių vežimams. Nors Baltosios Vok÷s gyventojai nekelia aukštesnių kokybinių




53

reikalavimų viešojo naudojimo autobusų darbui bei pačioms transporto priemon÷ms, žmonių, vykstančių viešojo transporto priemon÷mis skaičiaus augimas turi būti siejamas su šios transporto rūšies darbo gerinimu atnaujinant autobusus, optimizuojant maršrutinį tinklą, mažinant eismo intervalus, koordinuojant autobusų eismo tvarkaraščius, gerinant viešojo transporto informacinį lygį. Kadangi Baltosios Vok÷s miestą aptarnauja priemiestiniai autobusai, būtina įvertinti viešojo transporto darbą visoje Šalčininkų r. savivaldyb÷s teritorijoje. Tam tikslui turi būti atliktas maršrutinio tinklo tiriamasis darbas, kuriame būtų įvertinti gyventojų susisiekimo poreikiai viešuoju transportu tarp miestų ir gyvenamųjų teritorijų, keleivių srautai pagal maršrutus, stotelių ir autobusų apkrovimai, keleivių srautų paros dinamika. Tokius tyrimus svarbu atlikti siekiant laiku ir kokybiškai reaguoti į iškilusius naujus susisiekimo poreikius ir užtikrinti efektyvų viešojo transporto darbą. D÷l nedidel÷s ir pakankamai kompaktiškos Baltosios Vok÷s miesto struktūros atskiras miesto viešojo transporto maršrutas ateityje nenumatomas - keleivių vežimai ir toliau tur÷tų būti atliekami tarpmiestiniais ir priemiestiniais autobusais, kurie vyksta svarbiausia miesto Vilniaus g. Susisiekimo infrastruktūros br÷žinyje pateikiamas viešojo transporto sustojimų tinklas bei jo pasiekiamumas. 4.8.6. Bevariklis transportas Bevariklis transportas turi būti skatinama susisiekimo rūšis d÷l jo ekonomiškumo, ekologiškumo, humaniškumo ir higieniškumo. Tai yra universali susisiekimo ir aktyvaus poilsio priemon÷, turinti prioritetą gyvenamose zonose bei rekreacin÷se teritorijose. Šiuo metu neužimantis svarbios pozicijos Baltosios Vok÷s miesto susisiekimo sistemoje, tačiau kuriam yra didelis poreikis, bevariklis transportas ateityje tur÷tų tapti svarbia susisiekimo rūšimi. Tod÷l mieste turi būti skiriama daug d÷mesio bevariklio transporto bei jo infrastruktūros (dviračių saugojimo aikštelių, informacin÷s sistemos ir kt.) kūrimui ir pl÷trai. Dviračių takų tinklas turi tapti sud÷tine transporto infrastruktūros dalimi, o tam būtina kurti ir pl÷toti jų tinklą apjungiant Baltosios Vok÷s miesto ir Šalčininkų rajono savivaldyb÷s teritorijos trasas į vientisą dviračių takų sistemą, kuri jungs svarbiausius darbo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų objektus. Atsižvelgiant į tai bei įvertinant Baltosios Vok÷s miesto bendrojo plano esamos būkl÷s etape pateiktas išvadas, bendrojo plano sprendinių konkretizavimo susisiekimo infrastruktūros br÷žinyje parodyti numatomi pagrindiniai (E kategorijos) bevariklio transporto takai bei F kategorijos - pagalbiniai - p÷sčiųjų ir dviratininkų takai, skirti vietiniam susisiekimui tarp namų grupių, lokalinių centrų, rekreacinių zonų. Baltosios Vok÷s mieste (pagal gyventojų apklausos duomenis) yra išreikštas susisiekimo dviračiais poreikis ne tik rekreaciniais tikslais, bet taip pat aktualus transportinis pasiekiamumas, tod÷l dviratininkų takų tinklas bendrajam plane siūlomas pakankamai tankus, jungiantis miesto centrą, gyvenamuosius kvartalus, visuomenin÷s paskirties objektus, darbo vietas, aplinkines gyvenamąsias vietoves (Žagarin÷s k.). Tikslios dviratininkų takų trasos, jų techniniai parametrai bei svarbiausi infrastruktūros objektai turi būti nustatomi žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose. Būtina kontroliuoti, kad rengiant teritorijų detaliuosius planus ar naujų bei rekonstruojamų gatvių techninius projektus būtų suprojektuoti ir dviratininkų takai ar pažym÷tos gatvių važiuojamoje dalyje dviratininkų eismo juostos, jeigu jie yra numatyti miesto bendrajame plane.




54

4.8.3. lentel÷. Dviratininkų takų ilgiai Baltosios Vok÷s mieste

Kategorija Ilgis, km Rekomenduojamas atstumas tarp raudonųjų linijų (kai

projektuojami atskiri, ne palei gatves, takai), m

E 3,1 10,0-15,0

F 8,3 5,0-10,0

Bevariklio transporto takų tinklas turi būti kuriamas vadovaujantis ne tik funkcionalumo, ekologiškumo, bet ir eismo saugos principais, t. y. pagrindin÷s dviratininkų trasos turi būti apšviestos, pažym÷tos kelio ženklais, rodykl÷mis. Miesto teritorijoje C kategorijų gatv÷se dviratininkų takai pagal galimybes įrengiami atskirti nuo važiuojamosios dalies žaliąja juosta. Užmiesčio teritorijoje bevariklio transporto trasos turi būti tiesiamos pagal valstybiniams keliams taikomus reikalavimus, atsižvelgiant į kraštovaizdžio ypatumus, taikant reikalingas gamtosaugines priemones, įrengiant apšvietimą, vandens nutek÷jimo griovius, pralaidas bei kanalizaciją, pažymint reikiamais kelio ženklais bei laikantis kitų projektavimo normomis nustatytų reikalavimų.




55

4.9. INŽINERINö INFRASTRUKTŪRA 4.9.1. Ekoinžinerin ÷ infrastrukt ūra

4.9.1.1. Vandentiekis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatoma, kad centralizuotą vandentiekį tur÷s 95% Baltosios Vok÷s miesto gyventojų. Tuo tikslu turi būti plečiami vandentiekio tinklai numatomose pl÷tros teritorijose. Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatoma, kad visas tiekiamas vanduo atitiks dabar galiojančią higienos normą HN 24:2003 „Geriamo vandens saugos ir kokyb÷s reikalavimai“. Tuo tikslu turi būti renovuojama dalis eksploatuojamo skirstomojo vamzdyno. Norint įgyvendinti šiuos siekius Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatoma pl÷sti vandentiekio tinklus:

� Visi plečiami vandentiekiai bus pritaikyti gaisrų gesinimui: sukurta žiedin÷ vandentiekio tinklų struktūra, parinkti reikiami vamzdynų diametrai, įrengti priešgaisriniai hidrantai. Teritorijose, kur n÷ra numatytas vandentiekis, pagal priešgaisrinius reikalavimus turi būti įrengti priešgaisriniai rezervuarai, privažiavimai prie atvirų vandens telkinių;

� Numatoma vykdyti tolesnį eksploatuojamų požeminių vandenų monitoringą; � Numatoma vykdyti tiekiamo vandens kokyb÷s kontrolę ir apie jos rezultatus sistemingai

informuoti vietin÷s savivaldos organus bei visuomenę; � Įteisinti Baltosios Vok÷s miesto vandenvietę, parengti Baltosios Vok÷s miesto

vandenviet÷s sanitarin÷s apsaugos zonos specialųjį planą; � Numatoma įrengti vandens gerinimo įrenginius.

4.9.1. lentel÷. Naujai tiesiamas vandentiekio tinklas

Gatv÷s pavadinimas Ilgis, km

Vilniaus g. 1,20

Šilo g 0,30

Sodų g. 0,35

Pušyno g. 0,35

Sodų bendrija 0,50

Durpininkų g 0,25

Geležinkelio g. 0,75

Projektuojamos g. 3,10

Viso: 6,80

Projekto grafin÷je dalyje vaizduojamos visos esamos ir numatytos naujos vandentiekio trasos. Tikslesn÷ numatomų inžinerinių tinklų vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.




56

4.9.1.2. Buitin ÷s nuotekos

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatoma, kad centralizuotus nuotekų tinklus tur÷s 95% Baltosios Vok÷s miesto gyventojų. Tuo tikslu turi būti plečiami nuotekų tinklai numatomose pl÷tros teritorijose. Išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kokyb÷ turi tenkinti ES „Miestų nuotekų valymo direktyvos“ 91/271/EEC reikalavimus. Tam, kad užsibr÷žti tikslai būtų įgyvendinti, turi būti rekonstruojami esami nuotekų valymo įrenginiai, esantys priemiestin÷je teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, kad direktyva 91/271/EEC įsigalioja Lietuvai nuo 2010m., visi sprendiniai sietini su vandenvala įgauna prioritetinį statusą. Norint įgyvendinti šiuos siekius Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatoma pl÷sti buitinių nuotekų tinklus:

• naujų nuotekų surinkimo tinklų pl÷tra apie 6,20km; • rekonstruoti esamus nuotekų valymo įrenginius planuojamo periodo eigoje; • vykdyti išleidžiamų į paviršinius vandenis nuotekų kontrolę, išleidžiamų nuotekų kokyb÷ turi

atitikti nuotekų tvarkymo reglamentą patvirtintą aplinkos ministro 2006 geguž÷s 17d. įsakymu Nr. D1 - 236 ( Žin. 2006 Nr. 59 – 2103).

4.9.2. lentel÷. Naujai tiesiamas buitinių nuotekų tinklas


Vilniaus g. 1,10

Šilo g 0,25

Sodų g. 0,25

Pušyno g. 0,35

Sodų bendrija 0,50


G÷lių g. 0,15

Miško g. 0,40


Viso: 6,20

Projekto grafin÷je dalyje vaizduojamos visos esamos nuotekų trasos, nuotekų siurblin÷s. Naujai numatomos nuotekų trasos ir siurblin÷s vaizduojamos schematiškai, tikslesn÷ šių inžinerinių tinklų vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

4.9.1.3. Lietaus nuotekos

Lietaus vandens surinkimo ir valymo sistemos Baltosios Vok÷s mieste n÷ra. Reljefo nelygumai kelia didelius reikalavimus lietaus vandens surinkimui. Nuo kalvų staigiai sub÷gantis didelis vandens kiekis atneša nuostolius statiniams ir gamtai. Reikalinga tinklų rekonstrukcija visame mieste. Surenkamas lietaus vanduo prieš išleidžiant į paviršinius vandenis turi būti apvalomas.




57

Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatoma pl÷sti lietaus nuotekų tinklą:

• naujų nuotekų surinkimo tinklų pl÷tra 3,60km; • įrengti du naujus lietaus nuotekų valymo įrenginius; • įrengti du naujus išleid÷jus: • vykdyti paviršinių nuotekų išleidžiamų į atvirus vandens telkinius nuotekų kontrolę,

išleidžiamų nuotekų kokyb÷ turi atitikti paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentą patvirtintą aplinkos ministro 2007 Balandžio 2d. įsakymu Nr. D1 - 193 ( Žin. 2007 Nr. 42 – 1594).

4.9.3. lentel÷. Naujai tiesiamas lietaus nuotekų tinklas


Vilniaus g. 1,00



Viso: 3,60

Projekto grafin÷je dalyje vaizduojamos visos esamos ir numatomos naujos lietaus nuotekų trasos, išleid÷jai ir numatomi lietaus nuotekų valymo įrenginiai. Tikslesn÷ šių inžinerinių tinklų vieta turi būti nustatoma rengiant specialiuosius ir detaliuosius planus.

4.9.1.4. Atliek ų tvarkymas

Baltojoje Vok÷je jau funkcionuoja konteinerin÷ atliekų surinkimo sistema. Tai priimtiniausia atliekų surinkimo sistema, kuri diegiama visoje šalyje. Atliekų rūšiavimas pirmin÷je jų surinkimo stadijoje nepakankamas. Baltojoje Vok÷je kasmet surenkama apie 300t buitinių atliekų. Stebint susidarančių atliekų kiekio augimo tendencijas galima prognozuoti, kad 2020 metais Baltojoje Vok÷je susidarys 400 tonų atliekų. Siekiant suvaldyti did÷jančius atliekų srautus numatoma:

� buitines atliekas šalinti tik Vilniaus regioniniame sąvartyne; � biodegraduojančias (žaliąsias) atliekas atskirti nuo bendro komunalinių atliekų srauto; � pl÷sti mišrių ir antrinių žaliavų konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą; � rūšiuojamoms atliekoms naudoti specializuotus konteinerius.

4.9.2. Energetin ÷s infrastrukt ūros vystymas

4.9.2.1. Elektros energijos tiekimas ir gamyba

Baltosios Vok÷s miestas suvartoja apie 25000 MWh elektros energijos per metus. Pastarųjų metų tendencijos rodo elektros energijos neženklų poreikio did÷jimą. Tai yra būdinga daugeliui Lietuvos regionų. Tik÷tina, elektros energijos poreikiai augs ir ateityje.




58

Tam, kad patenkinti šiuos poreikius, miesto elektros tinklas yra prisijungęs prie bendro Lietuvos perdavimo tinklo per vieną transformatorių pastotę. Ši transformatorių pastot÷ turi pakankamą galios rezervą, šios transformatorių pastot÷s galingumas 5000 kW.

4.9.1. pav. Prognozuojami Lietuvos elektros energijos poreikiai

4.9.2. pav. Prognozuojami Baltosios Vok÷s miesto elektros energijos poreikiai

Siekiant užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą esamiems ir būsimiems Baltosios Vok÷s vartotojams numatoma pl÷sti elektros energijos tinklą:

� pl÷sti esamą elektros energijos paskirstymo tinklą; � naujus paskirstymo tinklus tiesti kabelin÷mis linijomis; � pagal poreikį rekonstruoti esamas transformatorines; � naujas elektros linijas tiesti bendrajame plane numatytuose infrastruktūros koridoriuose; � išlaikyti gerame techniniame stovyje esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą.

14

18

8

111312

0

5

10

15

20

2000 m. 2005 m 2010 m 2015 m

TWh

Prognozuojamas optimistinis Prognozuojamas pesimistinis Faktin ÷

3000 3100 3200 3300 3400 3500

2100

2900

0500

1000150020002500300035004000

2006m.

2008 m 2012 m 2014 m 2016 m 2018 2020 2022

MWh

Prognozuojamas Faktin÷




59

4.9.4. lentel÷. Naujai tiesiamas 10kV kabelių elektros energijos tiekimo tinklas


Vilniaus g. 1,40

Durpininkų g 0,15



Viso: 4,50

Projekto grafin÷je dalyje nurodoma 10 kV kabelinių linijų ir preliminarios transformatorinių vietos. Rezervuojamos teritorijos naujoms 10kV linijoms.

4.9.2.2. Šilumos tiekimas

Centralizuotai tiekiama šiluma Baltojoje Vok÷je vienoje katilin÷je. Per metus AB „Šalčininkų šilumos tinklai“ patiekia į tinklus apie 2028 MWh. Šis kiekis svyruoja 10% ribose, priklausomai nuo vidutinių žiemos temperatūrų, tačiau jau eilę metų yra pastovus. Šiluminiai nuostoliai tinkluose sudaro apie 15%, tat vartotojams tenka apie 1658 MWh per metus. Tik÷tina, kad centralizuotai tiekiamos šilumos poreikis Baltojoje Vok÷je augs. Aukštos tiekiamos šilumos kainos neskatina naujų vartotojų jungtis prie esamų tinklų. Galimai naujai atsiradusių vartotojų poreikius kompensuos tai, kad ger÷ja esamų pastatų šilumin÷s charakteristikos. Bendras centralizuotai tiekiamos šilumos poreikis keisis nežymiai. Pagrindin÷ šilumos ūkio pertvarka turi būti nukreipta į tiekiamos šilumos kainų sumažinimą. Baltosios Vok÷s vartotojams numatoma pl÷sti šilumos energijos tinklą:

� rekonstruoti esamas šilumines trasas, naudojant bekanalę technologiją; � keičiant šilumotiekius optimizuoti vamzdynų diametrus; � išlaikyti esamus centralizuotos šilumos vartotojus; � numatyti galimybę rajoninei katilinei naudoti rezervinį kurą medieną ir jos atliekas; � renovuoti daugiabučius pastatus ir šiluminius mazgus.

4.9.5. lentel÷. Naujai tiesiamas šilumos tiekimo tinklas


Durpininkų g 0,40


Viso: 0,80

4.9.2.3. Ryšių infrastrukt ūros vystymas

Baltosios Vok÷s ryšių tinklai yra išvystyti gerai, tačiau naujai kuriama informacin÷ visuomen÷ reikalauja ir naujo požiūrio į šios infrastruktūros srities vystymą. Šiuo metu vyksta spartus procesas naujų informacinių technologijų diegime ryšių sistemoje. Šis procesas neaplenkia ir Baltosios Vok÷s miesto. Siekiant, kad šiuolaikin÷s ryšių priemon÷s būtų prieinamos visiems visuomen÷s nariams numatoma pl÷sti ryšių tinklą:




60

� augant internetinio ryšio priemonių svarbai pl÷toti šviesolaidinių kabelių tinklą, leisiantį plačiajuosčio duomenų perdavimo prieigą viešojo sektoriaus institucijoms;

� išlaikyti esamą pašto skyrių tinklą, įrengti juose viešojo interneto prieigas; � laidinis ryšys į naujai užstatomas teritorijas turi būti tiesiamas vartotojams ir paslaugų

tiek÷jams tarpusavyje susitarus. 4.9.6. lentel÷. Naujai tiesiamas ryšių tinklas


Šilo g. 0,30

Durpininkų g. 0,25

Sodų g. 0,20


Miško g. 0,15

Sodų bendrija 0,50


Viso: 4,25




61

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMAS




62

5. SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMAS Konkretizuojant bendrojo plano sprendinius, planuojama miesto teritorija suskirstyta į nagrin÷jamus rajonus, kurių riba pagrindiniame br÷žinyje pažym÷ta juodu kontūru. Kiekvienas atskiras rajonas turi savo numerį. Bendrojo plano sprendiniuose išskirti rajonai nustato rekomenduojamą nagrin÷jamą teritoriją rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus (žr. 5.1. lentelę). 5.1. lentel÷ Rekomenduojami rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai rajonams

Nr.

Miesto teritorijos

nagrin÷jamas

rajonas

Rengiami teritorijų planavimo dokumentai

1 3 4

1. 1, 3.1, 3.2, 3.3, 3.4,

3.5, 3.6, 3.7, 3.8, 3.9,

3.10, 3.13

Atskirų teritorijų (sklypo / sklypų grupių / kvartalų detalieji

planai (DP)

2. 2.1, 2.2, 2.3, 2.4,

3.11, 3.12, 4.1, 4.2, 5

Viso rajono DP arba DP koncepcija, nustatanti mažesnes

teritorijas su inžinerin÷s infrastruktūros koridoriais DP

sprendiniams rengti.

Naujos pl÷tros teritorijose, prieš rengiant atskirų teritorijų ar sklypų detaliuosius planus, siūloma parengti planuojamų gatvių raudonųjų linijų specialiuosius planus. Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, būtina įvertinti ekologin÷s apsaugos zonas, kurios pagal apsaugos pobūdį miesto teritorijos bendrajame plane yra: 1) bendrosios ekologin÷s apsaugos - požeminių vandenų (vandenviečių sanitarin÷s apsaugos zonos steigiamos siekiant išsaugoti geriamojo požeminio vandens kokybę vandenviečių teritorijose ir jų apylink÷se pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006, Žin., 2006, Nr.81-3217), paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos. Miesto paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugą reglamentuoja paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų ir zonų nustatymo specialieji planai; 2) fizin÷s apsaugos - elektros linijų, ryšių linijų bei kitų infrastruktūros objektų fizin÷s apsaugos zonos; 3) sanitarin÷s apsaugos - gamybinių ir komunalinių objektų, žem÷s ūkio įmonių bei kitų ūkio ir infrastruktūros objektų sanitarin÷s apsaugos zonos. Rengiant specialiuosius arba detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus, siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai aplink esamus ar planuojamus stacionarius taršos šaltinius (gamybinius ir komunalinius objektus bei kitus ūkio ir infrastruktūros objektus), vadovaujantis „Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisykl÷mis“ (2004-08-19 LR SAM įsakymas Nr. V-586, Žin., 2004, Nr.134-4878) turi būti tvirtinamos, nustatomos ar tikslinamos sanitarin÷s apsaugos zonos.




63

Rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, miesto bendrojo plano sprendiniai (funkcinių zonų ribos, susisiekimo ir inžinerin÷s infrastruktūros trasos) tikslinami pagal specifinius gamtinius ir urbanistinius teritorijų požymius. Rekomenduojami susisiekimo infrastrukt ūros projektai bei objektai 2020 metams Vadovaujantis aukščiau pateiktais Baltosios Vok÷s miesto savivaldyb÷s teritorijos susisiekimo infrastruktūros sprendiniais siūloma parengti: Viešojo transporto maršrutinio tinklo tiriamąjį darbą, kuris apimtų visą Šalčininkų raj. savivaldyb÷s teritoriją, kadangi Baltosios Vok÷s miestą aptarnauja priemiestiniai autobusai. Projekte turi būti įvertintos ir esamos autobusų sustojimų vietos bei galimas naujų sustojimų poreikis Baltosios Vok÷s mieste. Baltosios Vok÷s miesto bendrajam plane siūlomų naujų gatvių įrengimas susijęs su naujų teritorijų įsisavinimu, kurio eiliškumą numatyti yra pernelyg sud÷tinga. Tod÷l žemiau pateikiamas rekomenduojamų susisiekimo infrastruktūros projektų sąrašas orientuotas į esamo susisiekimo tinklo parametrų kokybinį gerinimą ir sudarytas siekiant užtikrinti gatvių tinklo rišlumą, eismo dalyvių saugą bei tolygesnį transporto priemonių pasiskirstymą Baltosios Vok÷s miesto gatvių tinkle. Rekomenduojami šie svarbiausi darbai:

1. Įgyvendinti D1 kategorijos gatv÷s jungtį tarp Baltosios Vok÷s sodų ir Žagarin÷s kaimo; 2. Rekonstruoti Geležinkelio g. nuo sankryžos su Vilniaus g. įrengiant p÷sčiųjų bei

dviratininkų takus; 3. Išasfaltuoti mažaaukščio užstatymo gyvenamųjų kvartalų gatves: Pušyno g., Sodų g., Šilo

g., G÷lių g., dalį Miško g. Įrengti jose šaligatvius, kur numatoma (Pušyno g., Šilo g., Miško g.) – ir dviratininkų takus bei apšvietimą Šilo g., Sodų gatv÷se ;

4. Rekonstruoti nusid÷v÷jusias gatvių važiuojamosios dalies ir/ar šaligatvių dangas A.Mickevičiaus g., Žaliosios g., Naujosios g., T.Kosciuškos gatv÷se, pastarosiose dvejose įrengiant ir dviratininkų takus;

5. Rekonstruoti Šiaurinę g. nuo Geležinkelio g. iki Durpininkų g. įrengiant asfaltbetonio dangą, p÷sčiųjų ir dviratininkų takus, gatv÷s apšvietimą;

6. Rekonstruoti Durpininkų g. įrengiant p÷sčiųjų ir dviratininkų takus, gatv÷s apšvietimą. Inžinerin ÷s infrastrukt ūros įgyvendinimo prioritetai Ekoinžinerin÷s infrastruktūros vystymo prioritetai Ekoinžinerin÷s infrastruktūros srityje Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

� rekonstruoti esamus buitinių nuotekų valymo įrenginius planuojamo periodo eigoje; � pl÷sti Baltosios Vok÷s vandentiekį į naujai statomas ir užstatytas, tačiau vandentiekio tinklų

neturinčias teritorijas, įrengti vandens gerinimo įrenginius; � pl÷sti lietaus nuotekų tinklą, įrengnti naujus išleid÷jus bei valymo įrenginius; � pl÷sti Baltosios Vok÷s buitinių nuotekų surinkimo sistemą, nukreipiant nuotekas į esamus

valymo įrenginius; � buitinių nuotekų tinklai pirmiausia turi būti plečiami naujai užstatomose teritorijose;




64

� pl÷sti konteinerinių aikštelių tinklą skirtą atliekų rūšiavimui. Energetikos infrastruktūros vystymo prioritetai Energetikos srityje Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

� pl÷sti esamą elektros energijos paskirstymo tinklą; � renovuoti daugiabučius pastatus ir šiluminius mazgus.

Miesto ryšių infrastruktūros vystymo prioritetai Ryšių infrastruktūros srityje Baltosios Vok÷s miesto bendrajame plane numatomi šie ilgalaik÷s perspektyvos prioritetai:

� internetinio ryšio pl÷tra; � mobilaus ryšio pl÷tra sudarant konkurencines sąlygas mobilaus ryšio operatoriams.

Rekomenduojamos rengti programos ir strategijos:

� Naujų miesto pl÷tros teritorijų įsisavinimo prioritetinių darbų pagrindimas; � Viešųjų ir privačių struktūrų bendradarbiavimo strategija (privataus ir visuomeninio kapitalo

projektai); � Kultūros infrastruktūros programos; � Žaliųjų teritorijų sutvarkymo ir pritaikymo poilsiui programos; � Gyvenamųjų teritorijų modernizavimo strategija ir pastatų energetinio modernizavimo

programos. Reikalingi atlikti planai:

� Įteisinti Baltosios Vok÷s miesto vandenvietę, parengti Baltosios Vok÷s miesto vandenviet÷s sanitarin÷s apsaugos zonos specialųjį planą;

� Gamtinio karkaso teritorijoms turi būti parengti specialieji kraštovaizdžio planai. Rekomenduojami rengti kiti planai:

� Apsaugos zonų nustatymo planai (t.t. bendrojo plano sprendinių br÷žiniuose išskirtos teritorijos, kurioms privaloma nustatyti apsaugos zonas – nustatyti esamoms ir naujoms veikloms, sukuriančioms apsaugos zonas, apsaugos zonų ribas);

� Atskirtųjų želdynų, miško parko, miesto miškų specialieji, detalieji planai; � Poilsio ir rekreacin÷s infrastruktūros objektų išd÷stymo planai.




65

6. PRIEDAI




66

7. GRAFINö DALIS

baltosios vok ös miesto bendrasis planas · 2020. 5. 19. · baltosios vok ÷s miestas baltosios...

Documents