baldŲ gamybos sektoriaus ĮmoniŲ eksporto … · 6 pastaruoju laikotarpiu stebimas ryškus baldų...
TRANSCRIPT
BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ
EKSPORTO PLĖTROS GALIMYBIŲ STUDIJA NVS
ŠALIMS
RENGĖJAS
2014 m.
Projektas „Verslo įmonių konkurencingumo didinimas
vietinėje bei užsienio rinkose VP2-2.2-ŪM-01-K-01-028”
2
TURINYS
ĮVADAS ..................................................................................................................................... 3
1. LIETUVOS BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ ......................... 4
SEKTORIAUS APIBRĖŽIMAS ........................................................................................................... 4 1.1
SEKTORIAUS VEIKLOS REZULTATŲ APŽVALGA IR PLĖTROS TENDENCIJOS ........................................................ 5 1.2
SEKTORIAUS KONKURENCINĖ APLINKA ............................................................................................ 10 1.3
PAKLAUSA SEKTORIAUS GAMINAMAI PRODUKCIJAI ............................................................................... 13 1.4
SEKTORIAUS GAMINAMOS PRODUKCIJOS PIRKIMO/PARDAVIMO PROCESAS .................................................... 15 1.5
SEKTORIAUS ESAMOS SITUACIJOS KONSTATAVIMAS ............................................................................. 16 1.6
2. DIDŽIAUSIO POTENCIALO EKSPORTO RINKŲ IDENTIFIKAVIMAS IR SUB-SEKTORIŲ
ANALIZEI PASIRINKIMAS ....................................................................................................... 18
DIDŽIAUSIO POTENCIALO EKSPORTO RINKŲ IDENTIFIKAVIMO METODOLOGIJA ................................................ 18 2.1
ATRANKOS KRITERIJŲ PASIRINKIMAS .............................................................................................. 18 2.2
DUOMENŲ SISTEMINIMAS .......................................................................................................... 20 2.3
MINIMUMO-MAKSIMUMO TRANSFORMACIJŲ FORMULĖS .......................................................................... 20 2.4
EKSPORTUI PALANKIAUSIŲ RINKŲ IDENTIFIKAVIMO REZULTATAI ............................................................... 21 2.5
3. RUSIJOS SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ ................................................................................... 22
RUSIJOS BALDŲ SEKTORIAUS KONTEKSTAS ....................................................................................... 22 3.1
ĮSTAIGŲ IR PREKYBOS (PARDUOTUVIŲ) BALDŲ SUB-SEKTORIUS ............................................................... 29 3.2
VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS ................................................................................................ 36 3.3
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 43 3.4
4. AZERBAIDŽANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ ........................................................................ 47
AZERBAIDŽANO BALDŲ SEKTORIAUS KONTEKSTAS ............................................................................... 47 4.1
ĮSTAIGŲ IR PREKYBOS (PARDUOTUVIŲ) BALDŲ SUB-SEKTORIUS ............................................................... 51 4.2
VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS ................................................................................................ 54 4.3
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 58 4.4
5. KAZACHSTANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ ......................................................................... 62
KAZACHSTANO BALDŲ SEKTORIAUS KONTEKSTAS ................................................................................ 62 5.1
ĮSTAIGŲ IR PREKYBOS (PARDUOTUVIŲ) BALDŲ SUB-SEKTORIUS ............................................................... 67 5.2
VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS ................................................................................................ 72 5.3
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ..................................................................................................... 79 5.4
DUOMENŲ ŠALTINIAI ............................................................................................................. 82
3
ĮVADAS
Lietuvos baldų gamybos sektorius iki ekonominio nuosmukio vystėsi itin sparčiai tiek produkcijos
mastų, tiek sukuriamos pridėtinės vertės augimo prasme. Vis dėlto, ekonomikos sunkmečio metu
Lietuvos baldų gamybos pramonė patyrė ženklų nuosmukį vietinėje ir eksporto rinkose.
Ekonomikai stabilizuojantis bei praėjus pakankamam laiko tarpui galima teigti, jog finansinės
krizės metais prisitaikiusios prie pakitusių veiklos sąlygų įmonės iš esmės optimizavo veiklą -
statistiniai duomenys rodo, jog baldų gamybos sektoriuje dirba mažiau darbuotojų, egzistuoja
daugiau smulkesnių įmonių, labiau nei bet kada išaugo įmonių pelningumas, sektoriaus mastu
ženkliai pakilo darbo našumo rodiklis ir kt.
Vis dėlto, šiuo metu daugiau negu pusę Lietuvos baldų gamintojų eksporto sudaro užsakymų
koncernui IKEA vykdymas. Ryški priklausomybė nuo vienintelio stambaus partnerio kelia riziką,
jog pasikeitus koncerno veiklos strategijai ar atsiradus tiekėjų, gaminančių kokybiškai už mažesnę
kainą, Lietuvos baldų sektorius, kuris jau yra pritaikęs gamybos technologiją būtent IKEA
užsakymų vykdymui, gali patirti gilų nuosmukį. Taigi, šios rizikos mažinimui yra būtina
savarankiška eksporto rinkų ir plėtros galimybių paieška jose.
Šios eksporto plėtros galimybių studijos tikslas yra suteikti baldų gamybos įmonėms informaciją
apie eksporto rinkų aplinkos vystymosi tendencijas bei pateikti rekomendacijas dėl sektoriaus
įmonių eksporto plėtros.
Pirmajame šios studijos skyriuje pateikiama informacija apie Lietuvos baldų sektoriaus įmonių
esamą situaciją. Antrajame skyriuje – pritaikoma pasirinka metodologija, identifikuojanti didžiausio
potencialo eksporto rinkas. Vadovaujantis šiame skyriuje gautais rezultatais, tolimesniuose
skyriuose analizuojamos baldų pramonės sub-sektorių eksporto galimybės, pateikiamos išvados bei
rekomendacijos:
Studijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai: bendriniai tyrimo metodai – monografinis metodas,
analizė, sintezė, abstraktūs ir loginiai metodai; duomenų surinkimo ir apdorojimo metodai –
statistinė analizė, grafinis metodas, laiko eilutės analizė. Studijoje pasitelkiami šalių statistikos
departamentų, Pasaulio banko pateikiami duomenys ir ataskaitos, asociacijų, vienijančių baldų
gamybos įmones šalyse, informacija, periodinė verslo sektoriaus pateikiama informacija.
RUSIJOS RINKA
•Įstaigų ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų sub-sektorius
•Virtuvės baldų sub-sektorius
AZARBAIDŽANO RINKA
•Įstaigų ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų sub-sektorius
•Virtuvės baldų sub-sektorius
KAZKASTANO RINKA
•Įstaigų ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų sub-sektorius
•Virtuvės baldų sub-sektorius
4
1. LIETUVOS BALDŲ GAMYBOS SEKTORIAUS ĮMONIŲ SITUACIJOS ANALIZĖ
Sektoriaus apibrėžimas 1.1
Pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 2
redakciją (EVRK red. 2) baldų gamybos sektorius yra apibrėžiamas kaip baldų ir susijusių gaminių
gamyba iš bet kokių medžiagų, išskyrus akmenį, betoną ir keramiką. Baldų gamybos procesai
atliekami pagal standartinius medžiagų ir jungiamųjų komponentų formavimo metodus, įskaitant
pjaustymą, liejimą ir laminavimą. Gaminio dizainas estetinės ir funkcinės kokybės požiūrių yra
svarbus gamybos proceso aspektas.
Baldų gamybos sektorius skaidomas į keturis pagrindinius sub-sektorius: įstaigos ir prekybos
įmonių (parduotuvių) baldų gamybą, virtuvės baldų gamybą, čiužinių gamybą ir kitų baldų gamybą.
31.01 - Įstaigos ir prekybos įmonių (parduotuvių) baldų gamyba:
- įstaigų, darbo kambarių, viešbučių, restoranų ir viešųjų patalpų kėdžių ir sėdynių gamyba
- teatrų, kino teatrų ir kt. kėdžių ir sėdynių gamyba
- parduotuvių specialiųjų baldų: prekystalių, ekspozicinių stendų, lentynų ir kt. gamyba
- įstaigų baldų gamyba
- laboratorijų suolų, kėdžių ir kitų sėdimųjų laboratorijų baldų, laboratorijų baldų (pvz., spintų ir stalų) gamyba
- bažnyčių, mokyklų, restoranų baldų gamyba
- dekoratyvinių restoranų vežimėlių, tokie kaip desertui ar maistui vežioti
31.02 - Virtuvės baldų gamyba:
- virtuvės baldų gamyba
31.03 - Čiužinių gamyba:
- gamyba čiužinių:
- čiužinių pastovų (karkasų) gamyba
31.09 - Kitų baldų gamyba:
- sofų, sofų-lovų ir sofų komplektų gamyba
- sodo kėdžių ir krėslų gamyba
- miegamojo, svetainės, sodo ir kt. baldų gamyba
- siuvimo mašinų, televizorių spintelių ir kt. gamyba
- kėdžių ir krėslų aptraukimas
- baldų apdaila, tokia kaip purškimas, dažymas, tamponinis poliravimas ir aptraukimas
31.0 Baldų gamyba
5
Sektoriaus veiklos rezultatų apžvalga ir plėtros tendencijos 1.2
Lietuvos baldų gamybos sektorius bendrame Lietuvos ekonomikos kontekste tradiciškai vaidina
svarbų vaidmenį – baldų pramonės sukuriama pridėtinė vertė kasmet siekia apie 1,5 – 2% šalyje
sukuriamo bendrojo vidaus produkto ir sudaro apie 10% apdirbamosios pramonės sukuriamos
pridėtinės vertės. Po maisto ir gėrimų gamybos baldų sektorius yra svarbiausias Lietuvos
apdirbamosios gamybos sektorius, pastaraisiais metais sukuriantis per 2 mlrd. Lt pridėtinės vertės.
*Apdirbamosios pramonės sektorių sudaro: maisto produktų, gėrimų, tabako, tekstilės gaminių, drabužių, odos ir odos dirbinių, medienos ir
kamštienos gaminių, popieriaus gamyba, spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, kokso ir rafinuotų naftos produktų, chemikalų ir chemijos
produktų, pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų, guminių ir plastikinių gaminių, nemetalo mineralinių produktų (tokių kaip
stiklas), pagrindinių metalų, metalo gaminių, kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių, elektros įrangos gamyba, mašinų ir įrangos gamyba.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
2008 2009 2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Sukuriama bendroji pridėtinė vertė
Baldų gamyba Apdirbamoji gamyba*
130,9 143,2
191,6
227,2
77,6
109,4
133,8 118,6
0
50
100
150
200
250
2009 2010 2011 2012
Pro
c.
Baldų produkcijos indeksas
Pramonės produkcijos indeksas, palyginti su2005 m., %
Pramonės produkcijos indeksas, palyginti suankstesniais metais, %
549 600
803
953
578 635
860
1.021
0
200
400
600
800
1000
1200
2009 2010 2011 2012
mln
. EU
R
Baldų pramonės produkcijos vertė
Pramonės produkcija palyginamosiomis 2005 m.kainomis, mln. EUR
Pramonės produkcija (to meto kainomis, be PVMir akcizų), mln.EUR
6
Pastaruoju laikotarpiu stebimas ryškus baldų pramonės produkcijos augimas. Baldų gamybos
pramonės produkcijos indeksas (lyginant su 2005 metais), tendencingai auga ir 2012 metais siekė
227,2%. 2012 metais Lietuvos baldų gamybos įmonės pagamino produkcijos už 3,58 mlrd. Lt ir
nuo 2009 metų išaugo 86%.
2012 metais didžiausią dalį Lietuvos baldų sektoriaus gamyboje tiek pagal natūrinius vienetus, tiek
pagal vertę sudarė kitų baldų gamyba, antroje pozicijoje - įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba;
trečioje - čiužinių gamyba; ketvirtoje - virtuvės baldų gamyba.
Baldų sektoriaus sandara (2012)
Šaltinis: Europos Komisija
2009 metais Lietuvoje gaminamų kitų baldų gamyba ir pardavimai sumažėjo trečdaliu. 2012 metais
Lietuvoje pagamintų kitų baldų gamyba ir pardavimai peržengė prieš krizę turėtas apimtis.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvoje gaminamų įstaigos ir parduotuvių baldų gamyba ir pardavimai ženkliai sumažėjo 2009
metais, kuomet šių baldų buvo pagaminama ir parduodama beveik 7 kartus mažiau nei 2008 metais.
Iš paveikslo žemiau matyti, jog įstaigų ir parduotuvių baldų Lietuvos rinkoje parduodama daugiau
negu pagaminama vietinėje rinkoje.
Įstaigų ir parduotuvių baldai
6%
Virtvės baldai 2%
Čiužiniai 4%
Kiti baldai 88%
Pagal natūrinius vienetus
Įstaigų ir parduotuvių baldai
16% Virtvės baldai 4%
Čiužiniai 7%
Kiti baldai 73%
Pagal vertę
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
0
5
10
15
20
25
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
mln
. EU
R
natū
rinia
i vie
neta
i, m
ln.
Pagamintų kitų baldų (EVRK red. 2 kodas - 31.09) apimtys
Pagaminta natūriniais vienetaisiš viso, mln.
Parduota natūriniais vienetais išviso, mln.
Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, mln.
Parduota iš viso, mln. EUR
7
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvoje pagaminamų virtuvės baldų gamyba 2012 metais išaugo 4 kartus, o pardavimų mastai – 5
kartus palyginus su 2011 metais.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvoje pagamintų čiužinių gamyba ir pardavimai 2007-2010 metų laikotarpiu tendencingai
mažėjo. 2012 metais Lietuvoje pagamintų čiužinių buvo parduota už 20,9 mln. EUR ir išaugo 1,2
karto palyginus su 2011 metais. Kita vertus, ženkliai sumažėjo čiužinių pardavimai Lietuvos rinkoje
– 2012 metais jų buvo parduota 2,5 karto mažiau nei 2011 metais.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
0
20
40
60
80
100
120
140
160
0
1
2
3
4
5
6
7
8
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
mln
. EU
R
natū
rinia
i vie
neta
i, m
ln.
Pagamintų įstaigos ir parduotuvių baldų (EVRK red. 2 kodas - 31.01) apimtys
Pagaminta natūriniais vienetais išviso, mln.
Parduota natūriniais vienetais išviso, mln.
Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, mln.
Parduota iš viso, mln. EUR
Parduota Lietuvos rinkoje,mln.EUR
0
5
10
15
20
25
30
0
100
200
300
400
500
600
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
mln
. EU
R
natū
rinia
i vie
neta
i
Pagamintų virtuvės baldų (EVRK red. 2 kodas - 31.02) apimtys
Pagaminta natūriniais vienetaisiš viso, tūkst.
Parduota natūriniais vienetais išviso, tūkst.
Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, tūkst.
Parduota iš viso, mln. EUR
0
5
10
15
20
25
0
50
100
150
200
250
300
350
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
mln
. EU
R
natū
rinia
i vie
neta
i, t
ūkst.
Pagamintų čiužinių (EVRK red. 2 kodas - 31.03) apimtys
Pagaminta natūriniais vienetais,iš viso tūkst.
Parduota natūriniais vienetais, išviso tūkst.
Parduota natūriniais vienetaisLietuvos rinkoje, tūkst.
Parduota iš viso, mln. EUR
8
Lietuvoje gaminamų baldų produkcijos kainos nesugrįžo į prieškrizinį lygį. Per 2010-2012 metų
laikotarpį kainos išliko stabilios ir nerodė kilimo ženklų. Priešingai, baldų gamybos produkcijos
apimtys jau 2011 metų pradžioje aplenkė 2008 metų lygį ir per 2010-2012 metų laikotarpį augo
vidutiniu 26,8% procentų tempu. Didžiausią įtaką tam lėmė IKEA baldų koncerno veikla Lietuvoje
bei Lietuvos baldų sektoriaus įmonių gebėjimas pasiūlyti IKEA koncernui kokybišką produkciją už
patrauklią kainą. Taip pat keletas Lietuvos baldų įmonių prekinių ženklų sėkmingai įsitvirtino
Rusijos bei Skandinavijos rinkose.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Baldų gamybos sektorius demonstruoja aukštesnį darbo našumo lygį nei visas apdirbamosios
pramonės sektorius. Ekonominio nuosmukio ir šalies ūkio stabilizavimosi metais stebimas ryškus
darbo našumo augimas. Baldų gamybos sektoriuje darbo našumas 2008-2011 metų laikotarpiu
išaugo net 60% ir pasiekė 17,34 EUR/val.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Materialiųjų investicijų vertė Lietuvos baldų gamybos sektoriuje ekonominio nuosmukio metais
ženkliai sumažėjo, tačiau jau 2011-2012 metais pradėjo rodyti atsigavimo ženklus - nuo 2009 metų
investicijos išaugo daugiau nei 4 kartus, tiesa, 2007 metų lygio dar nepasiekė.
91 106 113
91 100
134
162
95 99 106 105 100 99 100
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
50
100
150
200
2010=
100
Baldų gamybos sektoriaus produkcijos ir kainų indekso pokyčiai
Produkcija Kainos
12,58 14,03 14,84
17,34
9,56 9,82 12,77
15,32
0
5
10
15
20
2008 2009 2010 2011
EU
R/h
Darbo našumas
Baldų gamybos sektorius Apdirbamosios gamybos sektorius
9
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvos pramonės įmonių, tarp kurių ir baldų sektoriaus įmonės, pagrindinė investavimo kryptis
prieš dešimtmetį buvo gamybinio pajėgumo plėtimas bei senų įrengimų pakeitimas. Ekonominio
nuosmukio metais pramonės įmonės susilaikė nuo įrengimų keitimo, gamybos proceso
mechanizavimo ar pajėgumų plėtimo ir daugiausiai investavo į kitas kryptis. 2012 metų
duomenimis pagrindine investavimo krypti tapo senų įrengimų pakeitimas.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
2008-aisiais baldų gamybos sektorius pritraukė apie 186 mln. EUR tiesioginių užsienio investicijų.
2009 metų duomenys atskleidžia ženkliai sumažėjusias tiesiogines užsienio investicijas šiame
sektoriuje, kas atspindi ir sumažėjusias sektoriaus gamybos apimtis. Remiantis 2013 metų
duomenimis, baldų pramonė jau pritraukė apie 30 proc. daugiau tiesioginių užsienio investicijų nei
2008 metais ir pasiekė 236 mln. EUR.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
34,3 41,5
61,7
48,9
9,5 16,5
39,6 40,1
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
10
20
30
40
50
60
70
Mln
. EU
R
Materialiosios investicijos į baldų gamybos sektorių, mln. EUR
0
10
20
30
40
50
60
Senų įrengimųpakeitimas
Gamybinio pajėgumoplėtimas
Gamybos procesomechanizavimas irautomatizavimas,naujų technologijų
diegimas
Kitos kryptys
Pro
c.
Pramonės įmonių pagrindinės investavimo kryptys
2003
2009
2012
186 176 193
229 237 236
0
50
100
150
200
250
2008 2009 2010 2011 2012 2013 I pusm.
Mln
., E
UR
Tiesioginės užsienio investicijos į baldų sektorių
10
Pagrindinis tiesioginių užsienio investicijų šaltinis gamybos sektoriuje yra IKEA koncernas, kuris iš
pradžių pradėjęs verslą subkontraktavimo principu, vėliau pradėjo įsigyti Lietuvos baldų įmonių
akcijų paketus. Taigi užsienio investuotojai į Lietuvos baldų pramonę iš esmės atėjo tik tada, kai
pastaroji įrodė savo ilgalaikę perspektyvą.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Sektoriaus konkurencinė aplinka 1.3
Didžiausias baldų gamybos ūkio subjektų skaičius Lietuvoje buvo 2009 metais - rinkoje iš viso
veikė 801 baldų gamybos ūkio subjektas, iš kurių 176 buvo individualūs. 2009-2012 metų
laikotarpiu stebimas Lietuvos baldų gamybos ūkio subjektų mažėjimas. 2013 metais iš viso buvo
743 baldų gamybos ūkio subjektai, iš kurių 96 buvo individualių baldų gamybos ūkio subjektai.
25,8%
12,7%
9,3%
8,4%
7,8%
7,8%
7,4%
6,2%
4,2%
4,0%
2,8%
1,9%
0,7%
0,5%
0,3%
0,2%
Švedija
Nyderlandai
Jungtinė Karalystė
Danija
Norvegija
Liuksemburgas
Vokietija
Rusija
Šveicarija
Suomija
Estija
Jungtinės Valstijos
Kipras
Latvija
Prancūzija
Lenkija
0% 5% 10% 15% 20% 25% 30%
Tiesioginės užsienio investicijos į baldų sektorių pagal šalį (2013)
11
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Penkerių metų laikotarpiu stebima baldų gamybos įmonių dydžių kaita – net 61% išaugo labai mažų
įmonių skaičius, 24% sumažėjo mažų įmonių skaičius. Taigi, mažų įmonių statusą turinčios įmonės
buvo labiausiai paveiktos ekonominės krizės, kada buvo priverstos labiausiai didinti
konkurencingumą mažinant darbuotojų skaičių.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Bendrai baldų gamybos sektoriuje 2011 metais dirbo virš 21 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 82%
kitų baldų gamybos sektoriuje, po 4% virtuvės baldų ir čiužinių gamyboje, virš 10% įstaigų ir
prekybos įmonių baldų gamyboje. Prieš ekonominio nuosmukio metus samdomų darbuotojų
skaičius išliko pakankamai stabilus, o 2008 metais smuko 20%. Bendrai 2005-2011 metų
laikotarpiu samdomų darbuotojų skaičius šiame sektoriuje sumažėjo 7%.
611 653
724
801 794 783 724 743
181 169 167 176 161
149 110 96
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
bald
ų g
am
ybos ū
kio
subje
ktų
skaič
ius
(vnt.
)
Baldų gamybos ūkio subjektų skaičius metų pradžioje Lietuvoje
Veikiančių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje
Veikiančių individualių ūkio subjektų skaičius metų pradžioje
224 271
333 348 361
111
127
106 86 88 107
112 91 77 77 74
83 71 66 71 18
17 14 16
18
0
100
200
300
400
500
600
700
2007 2008 2009 2010 2011
Įmonių
skaič
ius
Baldų gamybos sektoriaus įmonės pagal turimą darbuotojų skaičių
250 ir daugiau darbuotojų
50–249 darbuotojai
20–49 darbuotojai
10–19 darbuotojų
0–9 darbuotojai
12
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Baldų gamybos įmonių pelningumas 2010 metais pasiekė piką per pastaruosius 6 metus - 4,59%.
Tai rodo, kad įmonių konkurencingumas ekonominio nuosmukio metais sustiprėjo ir, to pasekoje,
atsigavus ekonomikai, baldų gamybos sektorius sugebėjo pasiekti gerų rezultatų.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Žemiau pateiktame paveiksle matoma baldų sektoriaus pelningų įmonių skaičiaus dinamika. 2007
metais iš 534 subjektų 64% buvo pelningos. 2009-aisias pelningų baldų gamybos įmonių dalis
nukrito iki 28%, o 2011-2012 metais šis santykis vėl sugrįžo į prieškrizinį lygį.
17931 18700 18098 19034
15635 15651 17076
1148 1327
1437 1442
1102 866
826
436 417
473 514
475 731
877
3121
3881 3919 2978
1829 1799
2253
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Samdomų darbuotojų skaičius baldų gamybos sektoriuje
C3101 Įstaigos ir prekybos įmonių(parduotuvių) baldų gamyba
C3103 Čiužinių gamyba
C3102 Virtuvės baldų gamyba
C3109 Kitų baldų gamyba
595
752
851
665
752
949
2,03%
3,64%
0,42%
1,40%
4,59% 4,30%
0,0%
0,5%
1,0%
1,5%
2,0%
2,5%
3,0%
3,5%
4,0%
4,5%
5,0%
2006 2007 2008 2009 2010 2011
0
100
200
300
400
500
600
700
800
900
1000
Peln
ingum
as,
%
Pard
avim
ų p
aja
mos,
mln
. EU
R
Baldų gamybos įmonių pajamos ir pelningumas
Pardavimo pajamos, mln. EUR Pelningumas, %
13
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Pagal 2010 metų duomenis, didžiausi baldų gamybos rinkos dalyviai gavo 52,7% visų Lietuvos
rinkos gaunamų pajamų, o 2011 metais – 46%. Tai rodo, jog baldų gamybos sektorius koncentracija
mažėja, vyrauja daug rinkos žaidėjų.
Šaltinis: www.forest.lt
Paklausa sektoriaus gaminamai produkcijai 1.4
Lietuvos baldų rinkos dydis dėl pasaulinės ekonomikos krizės padarinių 2010 metais ženkliai
susitraukė - 28%. 2012 metais vidinės rinkos dydis vis dar nepasiekė prieškrizinio lygio.
281 302
341
257
174
257
350
492
0
100
200
300
400
500
600
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Pelningų įmonių skaičius baldų gamybos sektoriuje
15,9
19,7
21,7
25,7
33,3
34,0
54,2
54,6
68,0
69,0
18,6
16,6
19,0
23,5
30,5
30,8
49,4
43,3
45,6
57,1
0 10 20 30 40 50 60 70 80
GERMANIKA
SCAPA BALTIK
MAŽEIKIŲ LYRA
ŠILUTĖS BALDAI
VISAGINO LINIJA
SWEDWOOD KAZLŲ RŪDA
KLAIPĖDOS MEDIENA
KLAIPĖDOS BALDAI
FREDA
VILNIAUS BALDAI
Pardavimai, mln. EUR
10 didžiausių baldų gamybos įmonių Lietuvoje
2010 m.
2011 m.
14
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
„TNS Atlas™“ 2013 metų Lietuvos gyventojų pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas rodo, jog vis
daugiau šalies gyventojų, padengę būtinąsias pragyvenimo išlaidas, kurias sudaro lėšos maistui,
transportui, komunaliniams bei kitiems mokesčiams, skiria pinigus kitiems poreikiams tenkinti. Per
pastaruosius trejus metus „laisvais“ pinigais disponuojančių gyventojų skaičius išaugo nuo 45,3%
iki 57,4%. Tyrimo duomenimis, daugiausiai Lietuvos gyventojai atliekamus pinigus skiria
praktinėms reikmėms patenkinti, t.y. net 47% gyventojų teigia dalį laisvų lėšų savo biudžete
numatantys būsto remontui ir baldams įsigyti, o, rūpindamiesi patogia buitimi, daugiausiai
gyventojų išlaidauja virtuvės įrangai bei buitinei elektronikai. Daugiau nei pusė (54%) kaimo
gyventojų laisvus pinigus skiria būstui remontuoti ir baldams įsigyti.
Didžioji dalis Lietuvoje pagaminamų baldų yra eksportuojama. 2009-2012 metų laikotarpiu
pastebima baldų produkcijos pardavimų užsienyje didėjimo tendencija. 2012 metais baldų eksportas
sudarė 68,9 %, tuo tarpu pardavimai vietinėje rinkoje - 31,1 %.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Tiek prieš, tiek po ekonominio nuosmukio Lietuvos baldų sektoriaus prekybos balansas išliko
aiškiai teigiamas - 2012 metais sudarė 914 mln. EUR. Lietuvos baldų eksporto vertė nuo 2009 metų
nuolat didėja. Baldų importo vertė 2009-2012 metų laikotarpiu išliko stabili.
168
121
145 144
2009 2010 2011 2012
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
mln
. E
UR
Lietuvos baldų rinkos dydis
43,1 36,4 33,8 31,1
56,9 63,6 66,2 68,9
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
80%
90%
100%
2009 2010 2011 2012
pro
c.
Baldų produkcijos eksportas ir pardavimai vietinėje rinkoje
Pardavimas ir paslaugos Lietuvos rinkoje, % Pardavimas ir paslaugos ne Lietuvos rinkoje, %
15
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Lietuvos baldų produkcija yra konkurencinga tiek kokybės, tiek kainų atžvilgiu ir yra patraukli
plačiam mastui užsienio rinkų. Pagrindinės Lietuvos baldų sektoriaus eksporto kryptys – Švedija,
Vokietija, Rusija, Norvegija ir Jungtinė Karalystė – eksportas į šias šalis sudaro apie 65% viso
eksporto. Eksporto į Švediją mastų priežastimi išlieka IKEA koncerno bendradarbiavimas su
Lietuvos kompanijomis.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Sektoriaus gaminamos produkcijos pirkimo/pardavimo procesas 1.5
Lietuvoje didžiausios baldų apyvartos apimtys fiksuojamos per didmeninės prekybos kanalus.
593
706
860
1.041
95 90 117 127
0
200
400
600
800
1000
1200
2009 2010 2011 2012
mln
. EU
R
Baldų pramonės eksporto ir importo dinamika
Eksportas Importas
Švedija 16,8%
Vokietija 16,6%
Rusija 12,2%
Norvegija 9,9%
Jungtinė Karalystė 9,2%
Prancūzija 7,0%
Danija 6,8%
Jungtinės Valstijos 6,7%
Nyderlandai 5,1%
Latvija 3,3%
Lenkija 3,3%
Italija 3,1%
Lietuvos baldų sektoriaus eksporto kryptys
16
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Sektoriaus esamos situacijos konstatavimas 1.6
Lietuvos baldų gamybos sektorius iki ekonominio nuosmukio vystėsi itin sparčiai tiek produkcijos
mastų, tiek sukuriamos pridėtinės vertės augimo prasme. Vis dėlto, ekonomikos sunkmečio metu
Lietuvos baldų gamybos pramonė patyrė ženklų nuosmukį vietinėje ir eksporto rinkose.
Ekonomikai stabilizuojantis bei praėjus pakankamam laiko tarpui galima teigti, jog finansinės
krizės metais prisitaikiusios prie pakitusių veiklos sąlygų įmonės iš esmės optimizavo veiklą -
statistiniai duomenys rodo, jog baldų gamybos sektoriuje dirba mažiau darbuotojų, egzistuoja
daugiau smulkesnių įmonių, labiau nei bet kada išaugo įmonių pelningumas, sektoriaus mastu
ženkliai pakilo darbo našumo rodiklis ir kt.
Remiantis KTU Verslo strategijos instituto ir VŠĮ Žinių visuomenės instituto atlikta Lietuvos baldų
gamybos sektoriaus konkurencingumo studija galima išskirti šiuos esminius baldų gamybos
sektoriaus pranašumus ir silpnybes, kurios yra aktualios ir stabilizavimosi po ekonominio
nuosmukio laikotarpiui:
165
88 77 91
107
354
270 267
307
394
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
2008 2009 2010 2011 2012
mln
. EU
R
Baldų mažmeninės ir didmeninės prekybos apyvarta
Baldų ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse
Baldų ir kitų namų ūkio prekių didmeninė prekyba
17
Šaltinis: Lietuvos baldų gamybos sektoriaus konkurencingumo studija
Baldų gamybos įmonių pranašumai bei nuolat gerėjantys veiklos rezultatai liudija apie Lietuvos
baldų gamybos potencialą. Vis dėlto, konstatuotina, jog šio sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė yra
per maža, o kaip rodo statistiniai duomenys Lietuvos baldų gamybos įmonių pelningumo rodiklis
nors ir rodo augimo tendenciją bei per pastaruosius metus pasiekė aukštumas, yra kur kas nei
didžiųjų Europos baldų eksportuotojų Vokietijos ar Italijos. Lietuvos miško savininkų asociacija
išskiria 3 pagrindines šios situacijos priežastis:
1. Aukštą Lietuvos baldų sektoriaus pagaminamų produktų standartizacijos lygį;
2. Tuo paremtą konkuravimą kaina bei;
3. Daugelio įmonių prisirišimą prie pasaulinio koncerno IKEA, kuris žinodamas savo įtaką
diktuoja ne tik pirkimo sąlygas, bet ir kainas.
Šiuo metu daugiau negu pusę Lietuvos baldų gamintojų eksporto sudaro užsakymų koncernui IKEA
vykdymas. Ryški priklausomybė nuo vienintelio stambaus partnerio kelia riziką, jog pasikeitus
koncerno veiklos strategijai ar atsiradus tiekėjų, gaminančių kokybiškai už mažesnę kainą, Lietuvos
baldų sektorius, kuris jau yra pritaikęs gamybos technologiją būtent IKEA užsakymų vykdymui,
gali patirti gilų nuosmukį. Taigi, šios rizikos mažinimui yra būtina savarankiška eksporto rinkų ir
plėtros galimybių jose paieška.
Didžiausios įmonės naudoja šiuolaikines gamybos technologijas;
Įmonės geba lanksčiai vykdyti smulkius užsakymus;
Aukšta didžiausiųjų įmonių vadovų strateginio valdymo kompetencija;
Gausūs vietiniai žaliavos ištekliai;
Gili sektoriaus vertikali integracija;
Daugėja įmonių, eksportuojančių savo produkciją ne per IKEA kanalą (nors pats eksporto mastas per IKEA tinklą nemažėja);
Priklausymas IKEA verslo sistemai užtikrina masinės gamybos galimybę;
Santykinai nedideli gamintojų veiklos kaštai ir aukšta produkcijos kokybė savo rinkos segmente;
Geografinis artumas prie didžiųjų baldų rinkų;
Gilios baldų sektoriaus tradicijos.
Didelė priklausomybė nuo vieno pagrindinio užsakovo (IKEA);
Menka dizaino kompetencija;
Ribota marketingo kompetencija;
Stiprių vietinių prekės ženklų nebuvimas;
Konkurencija žemų kaštų produktų segmente;
Menkas bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių;
Menkas bendradarbiavimas tarp sektoriaus įmonių ir tyrimų organizacijų;
Menkas sektoriaus novatoriškumas;
Ribota daugelio smulkesnių įmonių vadovų vadybinė kompetencija;
Ribota viduriniosios grandies vadovų gamybos organizavimo kompetencija.
18
2. DIDŽIAUSIO POTENCIALO EKSPORTO RINKŲ IDENTIFIKAVIMAS IR SUB-SEKTORIŲ ANALIZEI PASIRINKIMAS
Didžiausio potencialo eksporto rinkų identifikavimo metodologija 2.1
Atrankos etapai:
Atrankos kriterijų pasirinkimas 2.2
Atrankos kriterijai parenkami tokie, kad atspindėtų atitinkamos šalies makroaplinkos bei vietinės
baldų rinkos savybes. Vadovaujantis šiomis savybėmis nusprendžiama, kurios rinkos yra
tinkamiausios eksporto apimtims didinti.
Išanalizavus išplėstinį sąrašą rinką apibrėžiančių statistinių kriterijų, buvo pasirinkti šie kriterijai:
BVP, tenkantis vienam gyventojui;
Atstumas nuo Vilniaus;
Populiacijos dydis;
Ekonominės laisvės indeksas;
Naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybų pokytis;
Disponuojamosios pajamos vienam gyventojui;
Dokumentų, reikalingų importuoti, skaičius;
Logistikos kokybės indeksas;
Lietuvos importo mastai į šalį.
III. Šalių reitingo sudarymas
Pagal susistemintus duomenis ir paskirtus atitinkamus svorius kiekvienam kriterijui, šalys išrikiuojamos nuo labiausiai tinkančios eksportavimui iki mažiausiai tinkančios eksportavimui
II. Duomenų sisteminimas
Pagal išrinktus kriterijus ir surinktus duomenis sisteminamos vertės galutiniam šalių palyginimui bei pasirinkimui
I. Atrankos kriterijų parinkimas ir duomenų rinkimas
Atrenkami baziniai kriterijai, turintys daugiausiai įtakos sėkmingam eksportui eksportuojančios įmonės atžvilgiu, bei surenkami duomenys
19
Žemiau pateiktas kiekvieno iš šių kriterijų pagrindimas ir skaitinės išraiškos aprašymas:
Kriterijus Skaitinė išraiška
Kriterijaus paaiškinimas Šaltinis
BVP, tenkantis vienam gyventojui
Eurai / gyventojui
BVP, tenkantis vienam gyventojui, parodo šalyje sukuriamą bendrą produktų ir paslaugų vertę, tenkančią vienam gyventojui. Tai svarbiausias šalies
išsivystymą parodantis rodiklis. Natūralu, jog daugiau sukuriančios šalys gali nupirkti didesnius kiekius ir brangesnių užsienio produktų ir paslaugų. BVP, tenkantis vienam gyventojui, rodo, koks yra vidutinis šalies gyventojų pragyvenimo lygis.
Tarptautinis Valiutos Fondas
Atstumas nuo Vilniaus iki šalies sostinės
Kilometrai Šis rodiklis labai aktualus eksportuotojams, kurie susiduria su logistikos išlaidomis. Be to, rodiklis svarbus tarpininkaujant su kitų šalių partneriais, nes kilometrinis atstumas dažnai atspindi ir kultūrinius skirtumus.
www.distancecalculator.globefeed.com
Populiacijos dydis
Vienetai Populiacijos dydis parodo potencialius baldų rinkos vartotojų mastus toje šalyje. Norint išlaikyti pastovų baldų sektoriaus rinkos augimą aktualu, kad vartotojų kiekis šalyje nemažėtų.
Tarptautinis Valiutos Fondas
Ekonominės laisvės indeksas
Balai nuo 1 iki 100
Indeksas, apimantis korupcijos mastą, vyriausybės kišimąsi į verslą ir nuosavybės teises, atspindi valstybės socialinę ir institucinę pažangą. Aukštesniais balais vertinamose valstybėse yra lengviau susitvarkyti dokumentus, o stabilesnė padėtis leidžia planuoti toliau į ateitį nusidriekiančius planus.
Heritage Foundation
Naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybų pokytis
Procentai Šis rodiklis aktualus eksportuotojams, kadangi parodo vietinės šalies baldų paklausos vystymosi tendenciją.
Baltarusijos statistikos departamentas
Disponuojamosios pajamos vienam gyventojui
Eurai / gyventojui
Disponuojamosios pajamos, tenkančios vienam gyventojui, parodo tos šalies gyventojų galimybes įsigyti baldus.
Euromonitor, šalių statistikos departamentai
Dokumentų, reikalingų importuoti į šalį, skaičius
Vienetai Dokumentų, reikalingų pateikti muitinėms, oro uostų ir konteinerių terminalų institucijoms, sveikatos ir techninių kontrolės organizacijoms ir kt., skaičius rodo administracinės naštos lygį siekiant importuoti į šalį.
World Bank
Logistikos kokybės indeksas
Balai nuo 1 iki 5 Logistikos kokybės indeksas atspindi šalies logistikos sistemos kokybę, atsižvelgiant į išmuitinimo proceso efektyvumą, su prekyba ir transportu susijusios infrastruktūros kokybę, konkurencingai įkainoto pervežimo pasiekiamumą, logistikos paslaugų kokybę, galimybę sekti siuntų buvimo vietą, siuntos pristatymo savalaikiškumą. Šalies įvertinimas aukštesniu balu reiškia aukštesnę valstybės logistikos sistemos kokybę.
World Bank
Lietuvos importo mastai į konkrečią šalį
Tūkst. Eurų Jau importuojamos baldų produkcijos mastai iš Lietuvos į Skandinavijos šalis parodo baldų sektoriaus sėkmę ir patrauklumą įsitvirtinti Skandinavijos baldų rinkose.
Lietuvos statistikos departamentas
20
Duomenų sisteminimas 2.3
Tam, kad būtų galima efektyviai palyginti šalis tarpusavyje, yra sudaromas šalių patrauklumo baldų
sektoriaus eksportui indeksas kiekvienam kriterijui. Didesnė indekso reikšmė reiškia geresnes
sąlygas eksportui.
Indeksas yra sudaromas taikant minimumo-maksimumo transformaciją. Šis metodas leidžia lengvai
indeksuoti visas šalis pagal kriterijus ir gerai atspindi reliatyvų rinkų patrauklumą. Pasirinkta
indeksavimo skalė yra nuo 1 iki 3, kurioje 1 reiškia mažiausiai patrauklią eksportui rinką, o 3
reiškia patraukliausią eksportui rinką pagal pasirinktą kriterijų.
Minimumo-maksimumo transformacijų formulės 2.4
Formulė, indeksuojanti teigiamą efektą (didesnė skaitinė kriterijaus reikšmė reiškia didesnį rinkos
patrauklumą):
Formulė, indeksuojanti neigiamą efektą (didesnė skaitinė kriterijaus reikšmė reiškia mažesnį rinkos
patrauklumą):
Naudojant skirtingus svorius, priklausomai nuo kriterijaus svarbos, gauti kriterijai yra susumuojami
ir gaunamas galutinis rezultatas, aprėpiantis visus kriterijus. Šis veiksmas gali būti išreikštas
matematine formule:
∑( )
Galutinis rinkos patrauklumo indeksas varijuoja skalėje nuo 1 iki 3, kurioje 1 reiškia mažiausiai
patrauklią rinką, o 3 reiškia patraukliausią rinką baldų sektoriaus eksportui.
21
Eksportui palankiausių rinkų identifikavimo rezultatai 2.5
Kri
terija
i
BVP,
tenkantis
vie
nam
gyvento
jui (E
UR
/ gyv.)
Bala
i
Ats
tum
as n
uo V
ilnia
us (
km
)
Bala
i
Populiacijos d
ydis
(gyv.)
Bala
i
Ekonom
inės lais
ves indeksas
Bala
i
Naujų
gyvenam
ųjų
ir
negyvenam
ųjų
pasta
tų s
taty
bų p
okytis (
pro
c.)
Bala
i
Dis
ponuoja
mosio
s p
aja
mos v
ienam
gyvento
jui (E
UR)
Bala
i
Dokum
entų
, re
ikalingų im
port
uoti į š
alį,
skaič
ius (
vnt.
)
Bala
i
Logis
tikos k
okybės indeksas
Lie
tuvos b
ald
ų ir
jų d
alių im
port
o m
asta
i
į šalį (
tūkst.
EU
R)
Bala
i
Galu
tinis
rin
kos p
atr
auklu
mo indeksas
Svoris
0,18
0,05
0,1
0,1
0,15
0,17
0,05
0,15
0,05
Poveikio kryptis
+
-
+
+
+
+
-
+
+
Armėnija 2181,5 1,31 2150 1,89 3,366 1,00 69,4 3,00 -6 1,92 2095,7 1,62 8,0 2,71 2,6 2,37 61,9 1,00 1,83
Azerbaidžianas 5668,5 2,07 2411 1,75 9,235 1,08 59,7 2,17 -0,8 2,35 2074,0 1,61 10,0 2,14 2,5 1,98 71,8 1,00 1,86
Baltarusija 4702,8 1,86 170 3,00 9,386 1,09 48 1,17 -17 1,00 2551,8 1,79 10,0 2,14 2,6 2,61 2830,6 1,20 1,72
Kazachstanas 8689,7 2,72 3058 1,39 16,684 1,19 63 2,45 2 2,58 3894,0 2,28 12,0 1,57 2,7 3,00 717,4 1,05 2,28
Kirgizija 845,9 1,03 3751 1,00 5,588 1,03 59,6 2,16 2 2,58 960,7 1,20 10,0 2,14 2,4 1,34 305,8 1,02 1,51
Moldavija 1456,1 1,16 889 2,60 3,56 1,00 55,5 1,81 -13 1,33 1758,5 1,49 7,0 3,00 2,3 1,24 11,1 1,00 1,46
Rusija 9991,2 3,00 764 2,67 141,924 3,00 51,1 1,44 7 3,00 5851,6 3,00 11,0 1,86 2,6 2,46 28958,5 3,00 2,69
Tadžikija 724,6 1,00 3692 1,03 7,964 1,07 53,4 1,63 -15 1,17 418,2 1,00 11,0 1,86 2,3 1,00 13,3 1,00 1,14
Uzbekija 1171,9 1,10 3518 1,13 29,449 1,38 46 1,00 5 2,83 625,8 1,08 14,0 1,00 2,5 1,88 0,0 1,00 1,48
Pagal galutinį rinkos patrauklumo indeksą išrinktos trys pirmaujančios šalys: Azarbaidžanas, Kazakstanas ir Rusija. Eksporto galimybės į šių šalių rinkas bus
nagrinėjamos plačiau galimybių studijoje.
22
3. RUSIJOS SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ
Rusijos baldų sektoriaus kontekstas 3.1
Rusija su apytiksliai 17 tūkst. kv.m. žemės plotu ir 142 mln. gyventojų pasižymi greito augimo ir
palyginti atvira rinka. Pagal CSIL duomenis, Rusija užima 11-ą vietą pagal baldų rinkos dydį
(2002-aisiais buvo 16-oje vietoje) ir 9-ą pagal baldų importo apimtis (2002-aisiais buvo 15-oje
vietoje). Rusija turi didžiausius pasaulyje miško teikiamus resursus, tačiau nepaisant to, ši šalis yra
tik 15-a didžiausia baldų gamintoja pasaulyje. Nors Rusijos pramonė per pastarąjį dešimtmetį žengė
didelius tobulinimosi žingsnius, panaudodama importuojamas žaliavas ir medžiagas, įrangą ir
įrengimus, investuodama į techninius darbuotojų mokymus, pagrindine vietinės gamybos problema
išliko per mažas tarptautinis konkurencingumas. Rusijos baldų gamybos pramonė yra daugiausiai
orientuota tik į vietinės rinkos poreikių tenkinimą – mažiau negu 5% pagamintos produkcijos yra
eksportuojama į užsienio rinkas. Be to, Rusijos baldų gamybos pramonė gali tik iš dalies patenkinti
vietinės rinkos paklausą, kuri ypatingai išaugo pastaraisiais metais.
Rusijos baldų rinka pasižymi aukštu konkurencijos lygiu. Vis dėlto, tikimasi, jog konkurencija
rinkoje dar labiau išaugs, kadangi 2012 metais po 8-erių metų derybų Rusija buvo priimta į Pasaulio
prekybos organizaciją. Remiantis egzistuojančiu susitarimu, Rusijai yra suteiktas 6-erių metų
pereinamasis laikotarpis, per kurį importo į Rusijos rinką barjerai proporcingai sumažės. Tarp kitų
įsipareigojimų, susijusių su įstojimu į Pasaulio prekybos organizaciją, yra ir didesnė intelektinės
nuosavybės apsauga, didesnė kooperacija muitinėse, ne tarifinių barjerų sumažinimas. Šis įvykis
turės iššūkių ne tik Rusijos baldų gamintojams, turintiems prisitaikyti prie naujų rinkos sąlygų,
tačiau ir užsienio žaidėjams, einantiems į greitai besivystančią, didelio potencialo rinką. CSIL
artimiausioje ateityje prognozuoja 4% baldų rinkos augimą (atskaičius infliaciją).
Reformų metais Rusijos badų poramonė išgyveno rimtus pokyčius, tačiau iki šios ji nėra
nusistovėjusi. Baldų pramonės vystymasis Rusijoje iki šios stabdomas daugelio problemų: įranga
daugelyje gamyklų yra nusidėvėjusi, aprūpinimas pagrindinėmis baldų gamybos sudėtinėmis
dalimis (baldų mechanizmai, furnitūra, lakavimo, dažymo priemonės ir kt.) iš vietinių gamintojų
pusės yra nepakankamas, todėl jie perkami užsienyje.
Furniture and Furnishing Export International duomenimis Rusijos baldų gamybos įmonės yra
daugiausiai įsikūrusios Rusijos dalyje, priskiriamoje Europos žemynui (įskaitant Uralo regioną).
Apie 2% įmonių alokacija yra Tolimuosiuose Rytuose ir apie 5% Sibire. Tikslios statistikos apie
įmonių skaičių Rusijos baldų sektoriuje nėra, tačiau įvairių šaltinių duomenimis Rusijoje veikia apie
6000 baldų gamintojų, tačiau iš jų tik apie 150-200 yra priskiriamos didelių įmonių kategorijai.
Rusijos baldų pramonėje dirba apie 155 tūkst. darbuotojų. Nuo 2008-ųjų dėl ekonominio
nuosmukio darbuotojų skaičius baldų sektoriuje apie 16%.
23
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Pagal sektorius daugiausiai dirbančiųjų baldų pramonėje tenka kitų baldų gamybos sub-sektoriui,
tačiau darbo vietų prasme ne ką mažiau svarbūs ir virtuvės, baldų ofisams ir prekybos įmonėms bei
kėdžių gamybos sub-sektoriai.
Pastaba: Neįskaičiuotos mažos įmonės
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Didžiausioms baldų gamybos kompanijoms yra priskiriamos šios 4 įmonės:
Elektrogorsk– jau 45-erius metus įmonė gamina ir tiekia visos Rusijos ir NVS mastu
baldus skirtus įstaigoms, virtuvėms, miegamiesiems, svetainėms ir vaikų kambariams.
Shatura – gamina plataus asortimento baldus nuo 1961 metų.
Chernozemye – įsteigta 1966 metais kompanija turi labai platų baldų pasiūlos asortimentą
visiems baldų rinkos segmentams.
Miassmebel – įkurta 1941 metais, kompanija gamina itališko stiliau baldus
prieškambariams, svetainėms, valgomiesiems, miegamiesiems ir kt.
Vertinama jog, Shatura ir Elektrogorsk užima apie 10% Rusijos baldų rinkos. Žemiau
pateikiami duomenys, susiję su gamybos koncentracijos lygiu. Matyti, jog, pavyzdžiui, 50
didžiausių įmonių pagamina 68,13% visos Rusijoje pagaminamos baldų produkcijos.
Stebima tendencija, jog gamybos koncentracija kasmet didėja. Darytina išvada, jog Rusijoje
yra per didelė baldų gamybos koncentracija, kas neleidžia reikalinga apimtimi orientuotis į
galutinius vartotojus ir sąlygoja masinį, į konkrečios vartotojų grupės neatsižvelgiantį baldų
dizainą.
139,0 140,6 142,2 141,6 140,8
159,6
186,1
161,7 168,6 151,8 155,4
0
50
100
150
200
2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Tūkst.
Darbuotojų skaičius Rusijos baldų sektoriuje
9,1 8,4
11,1 11,8
8 7,7
35,9 34,6
2,5 2,7
0
10
20
30
40
50
60
70
2010 2011
Tūkst.
Darbuotojų skaičius pagal baldų gamybos sub-sektorius
Čiužinių gamyba
Kitų baldų gamyba
Virtuvės baldų gamyba
Baldų ofisams ir prekybos įstaigomsgamyba
24
Gamybos koncentracijos koeficientas, proc.
2010 2011 2012
1 įmonė 6,14 4,8 5,03
3 įmonės 13,07 12,56 13,64
4 įmonės 16,5 15,49 16,55
6 įmonės 22,29 20,88 21,85
8 įmonės 27,09 25,89 26,84
10 įmonių 30,69 29,88 30,89
15 įmonių 38,24 37,85 39,51
20 įmonių 44,02 43,77 45,61
25 įmonės 48,89 48,58 50,61
50 įmonių 65,09 66,23 68,13
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Rusijoje daugiausiai pagaminama baldų, priskiriamų „kitų“ kategorijai (51%), toliau seka įstaigų ir
prekybos įmonių baldų gamyba (17%), kėdžių ir kitų baldų sėdėjimui gamyba (13%) ir čiužinių
gamyba (6%).
Pastaba: Neįtrauktos mažos įmonės
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Remiantis statistikos duomenimis, Rusijos baldų gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo itin
išaugo 2012 metais ir pasiekė apie 145 mln. EUR.
297,2 279,5
305,8 368,1
236,5 273,4
1024,4
1072,0
91,7
122,5
0
500
1000
1500
2000
2500
2010 2011
Mln
. EU
R
Rusijos baldų sub-sektorių gamybos vertė
Čiužinių gamyba
Kitų baldųgamyba
Virtuvės baldųgamyba
Baldų ofisams irprekybosįstaigomsgamyba
Kėdžių ir kitųbaldų sėdėjimuigamyba
Kėdžių ir kitų baldų sėdėjimui gamyba
13% Baldų ofisams ir prekybos įstaigoms gamyba
17%
Virtuvės baldų
gamyba 13%
Kitų baldų gamyba
51%
Čiužinių gamyba
6%
Baldų gamybos sektoriaus sandara
25
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Rusijos baldų pramonė per pastaruosius 10 metų vystėsi itin sėkmingai. EasyLink duomenimis,
rinkos vertė 2000-aisiais metais siekė apie 656 mln. USD, o 2008-aisiais jau siekė 4 mlrd. USD.
Taigi, rinkos vertė išaugo daugiau nei 6 kartus. Šis augimas buvo paremtas bendros Rusijos
ekonominės padėties pagerėjimo bei teigiamo nekilnojamojo turto sektoriaus vystymosi.
2009 2010 2011
Baldų rinkos vertė, mlrd. USD 3,9 4,4 4,5
Finansinė krizė sąlygojo rinkos susitraukimą iki 3,9 mlrd. USD.
Pasak EasyLink šaltinio, šiuo metu baldų rinkos vertė siekia apie 4-4,5 mlrd. USD, tačiau ekspertai
pripažįsta, jog realūs duomenys yra kur kas aukštesni nei pateikiami oficialiuose šaltiniuose.
Vertintina, jog oficialūs duomenys turėtų būti bene dvigubai didesni, kadangi Rusijos statistikos
departamentas neįtraukia mažų įmonių duomenų. Prognozuojama, jog Rusijos baldų rinka 2014
metais augs 9%.
Rusijos rinkoje baldų kainos nuo 2005-ųjų taip pat išlaikė stabilų augimo trendą. 2008 metais
užfiksuota net 12,1% baldų pabrangimas, kuris vėliau sumažino tempus.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
CSIL 2010 metų duomenimis, Rusijoje kol kas yra paklausiausi „Low“ ir Low-medium“ segmento
baldai.
80,93 67,84
79,34 66,21
74,05 80,69
108,64
145,30
0
20
40
60
80
100
120
140
160
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Rusijos baldų gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo
108 108,4
112,1
107,1
103,9
105,5
98
100
102
104
106
108
110
112
114
2005 2007 2008 2009 2010 2011
Paly
gin
ti s
u p
raėju
sia
is m
eta
is
Baldų vartojimo kainų indeksas
26
Duomenų šaltinis: CSIL
Remiantis Сукач, apie 75% Rusijos baldų rinkos sudaro baldai namams. Šiame segmente didžiausi
pardavimai tenka korpusiniams, minkštiems baldams ir virtuvės baldams. Pirmąją vietą pagal
pardavimų apimtis buitinių baldų rinkoje užima korpusiniai baldai kambariams ir prieškambariams
(apie 35%). Pirmaujanti korpusinių baldų pozicija atitinka pasaulines tendencijas. Vis dėlto, nuo
2008 metų korpusinių baldų sektoriuje prasidėjo stagnacija, susijusi su tuo, kad svetainės baldų
segmente (moduliniai baldai, spintos) padėjo mažėti gamyba. Rinkoje stebimas pakeitimas spintų
bei sienelių įmontuojamais baldais, svetainės baldų pardavimo mažėjimas. Be to, korpusinių baldų
gamybos procesas yra vienas iš labiausiai technologiškai sudėtingų, su auštomis išlaidomis bei
santykinai žemu rentabilumu (10-15 proc.).
Minkštų baldų vartojimas Rusijoje viršija Europos vidurkį 1,5 karto: rusams sofa ne tik interjero
elementas, bet ir pagrindinė miego vieta. Augant gyvenamajam plotui vienam gyventojui
prognozuojamas minkštų baldų gamybos sumažėjimas, kuriuos pakeis miegamojo komplektai bei
stacionarios lovos. Minkštų baldų gamyba sudėtingo technologinio proceso nereikalauja,
standartinės medžio apdirbimo įrangos pakanka. Taip pat minkštų baldų gamyboje pastebimas
nuėjimas nuo sofų-lovų prie labiau komfortiškų sofų ir kušečių. Tuo pačiu metu auga vartojimas
lovų kaip komfortabilesnių baldų miegui.
Ekonominis nuosmukis faktiškai nepaveikė čiužinių gamybos. Netgi esant sunkiai ekonominei
situacijai jų pardavimai augo, fabrikams tenka atidarinėti naujus gamybos padalinius norint
patenkinti paklausą.
Pastaraisiais metais rinkoje auga minkštų pagal užsakymą gaminamų, išskirtinių baldų segmentas.
Ši tendencija aiškinama pirkėjų gerovės augimu, didesnio komforto bei aukštos kokybės poreikiu iš
užsakovų pusės, taip pat Premium klasės butų pardavimų augimu.
Rusijos įmonėse paskutiniu metu tapo populiaru kviesti užsienio dizainerius kurti naujus baldų
modelius.
Ekspertų vertinimu, iki krizės buvęs paklausos lygis baldams atsistatys ne anksčiau 2014-2015 m. Ji
buvo smukusi dėl bendro pragyvenimo lygio sumažėjimo, nekilnojamojo turto sandorių sustojimo,
mažų naujos statybos apimčių. Rusai, rinkdamiesi iš eilės vartojimo prekių, mažiausiai galvojo apie
naujų baldų pirkimą.
Papildomas problemas baldų pramonei kelia dolerio ir euro kursų augimas. Užsienyje įsigyjama
furnitūra ir medžiagos, augant valiutos kainai, papildomai kelia gatavos produkcijos kainą.
Pagrindine strategine kryptimi baldų gamintojams artimiausias metais liks visų kategorijų išlaidų
mažinimas, perėjimas prie žemesnių kainų segmentų produkcijos ir uždarymas nerentabilių
pardavimo taškų, atsiradusių dėl ypatingai dinamiško augimo 2006-2008 metais.
Aukštesnysis "Upper" 8%
Aukštesnysis vidutinis "Upper
Medium" 12% Vidutinis "Medium"
30%
Žemesnysis, žemesnysis vidutinis "Low, Low-medium"
50%
Baldų vartojimas pagal segmentus
27
Rusija demonstruoja neigiamą tarptautinės prekybos baldais balansą – importo apimtys viršija
eksporto apimtis. Pagal EasyLink duomenis, pagrindiniai baldų importuotojai į Rusiją yra
Vokietija, Kinija, Italija ir Lenkija, tuo tarpu Baltarusija yra pagrindinė pigių baldų tiekėja.
Nepaisant santykinai prastos kokybės, baltarusių baldai yra itin paklausūs Rusijos rinkoje.
Pastaraisiais metais stebimas ženklus tiek legalaus, tiek nelegalaus importo iš Kinijos augimas –
ypatingai tolimuosiuose Rusijos Rytiniuose kraštuose. 2000-2011 metų laikmotarpiu greičiausiai
augo importas iš Kinijos. Per 10 metų jis išaugo daugiau negu 1000 kartų. Tai gali lemti, kad Rusija
pakartos JAV atvejį, kur Kinijos produkcija tiesiog išstūmė iš rinkos vietinius gamintojus.
Oficialiai pateikiami Rusijos departamento statistikos duomenys rodo, jog Rusijos baldų eksportas
2011 metais siekė vos 232,59 mln. EUR, tuo tarpu baldų importas tais pačiais metais siekė 2,216
mlrd. EUR.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Baldų importo apimtys, nors rodę ženklų sumažėjimą 2009-aisiais, pakankamai greitai atsigavo iš
nuosmukio ir jau 2012 metais bene dvigubai viršijo nuosmukio metais buvusį lygį.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Pagal Кривокоченко, pagrindinė pastarųjų metų tendencija pasaulinėje baldų rinkoje – augantis
rinkos atvirumas, kuris išreiškiamas per santykį tarp importo apimčių ir baldų vartojimo lygio. Šiuo
metu importo dalis pasauliniame vartojime baldų sudaro daugiau negu 30%. Tai reiškia, kad kas
trečias parduodas vienoje ar kitoje rinkoje baldas yra importuotas.
15,80
70,45 90,95
66,27 111,82
49,20
108,10 108,10
100,64
120,77
0
50
100
150
200
250
2000 2005 2009 2010 2011
Mln
. EU
R
Rusijos baldų eksportas
NVS šalys Kitos šalys
174 208 276 356 190 252 330 247
458 646
1044
1443
1056
1435
1886 2174
0
500
1000
1500
2000
2500
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Baldų importas į Rusiją
NVS šalys Kitos šalys
28
Galima konstatuoti, kad rusiški baldai didžiąja dalimi yra nekonkurencingi užsienio rinkose,
tolimesnėse negu NVS šalys. Rusijos eksporte dominuoja baldų dalys arba pusgaminiai. Tuo tarpu
importas auga labai dinamiškai – remiantis Кривокоченко duomenimis, 2000-2011 metų
laikotarpiu importas išaugo 14 kartų. Rusijoje baldų importo daliai tenka 55% vartojimo. Tai
reiškia, kad jeigu pasaulyje vidutiniškai kas 3-ias perkamas baldas yra importuotas, tai Rusijoje –
kas 2-as.
Vadovaujantis Кривокоченко, 2004 metais, siekiant apsaugoti vidaus rinką, Rusijoje buvo įvesti
muitai vadinamajai pigiai produkcijai, kurios kaina sudarė iki 1,8 EUR/kg. Muitas, kuris siekė 40%,
iš esmės uždarė vidaus rinką pigiai produkcijai. Reikia pažymėti, kad apie 2000 metus pigios
produkcijos dalis visame importe sudarė 80%, o 2010-2012 metų laikotarpiu neviršijo 20%. Tokiu
būdu muitai efektyviai apsaugojo būtent tą rinkos segmentą, kuriame veikia vietiniai gamintojai.
2012 metais Rusijai įstojus į pasaulio prekybos organizaciją, netrukus bus matyti, kiek muitų
sumažinimas, kurį įpareigoja atlikti Rusija, paveiks vietinius gamintojus. Rusijai yra pasiūlytas
pereinamasis lengvatinis periodas – 6 metai, po kurio muitai bus laipsniškai mažinami – pavyzdžiui,
miegamojo baldams iki 2018 metų muitai sumažės ženkliai – nuo 41,7 iki 12,8%, t.y. 3,3 karto.
Ekspertų vertinimu, vidutinio laikotarpio perspektyvoje negalima atmesti, kad esant palankioms
sąlygoms užsienio baldų gamintojams įeiti į Rusijos rinką, baldų vartojimas beveik pilnai bus
patenkinamas importu. Prognozuojama, jog į Rusijos rinką labai greitai gali ateiti nauji labai stiprūs
eksportuotojai su dar pigesne negu Kinijos produkcija – pavyzdžiui, Vietnamas. Kadangi Rusijos
pramonė bendrai ženkliai technologiškai atsilieka ir turi pirkti komponentus iš užsienio, rusiška
produkcija bus neišvengiamai brangesnė.
Pagal Кривокоченко, nelieka abejonių, kad Rusijos rinka artimiausiu metu patirs masinę baldų
eksportuotojų invaziją. Vertinama, kad esamoje situacijoje, kai Rusijos rinka labiau negu prisotinta
įvairiausia produkcija, sėkmei garantuoti reikia būti arba pigiausiu, arba vieninteliu. Taigi Rusijos
gamintojams viskas priklausys nuo to, kaip greitai sugebės vystytis inovatyvus dizainas. Kaip jau
buvo minėta, šiuo metu Rusijos gamintojai nesiorientuoja į atskiras gyventojų grupes, bet gamina
masinę produkciją „be adresato“. Rusijos rinka vis dar pasižymi labai žema vartojimo kultūra, todėl
dar kurį laiką tokia Rusijos gamintojų produkcija gali būti patraukli. Vis dėlto, nuolatos augant
vartojimo lygiui ir vystantis kultūrai, vartotojai greičiausiai įveiks savo „intelektinio vėlavimo
sindromą“.
29
Įstaigų ir prekybos (parduotuvių) baldų sub-sektorius 3.2
3.2.1 Konkurencinė aplinka
Rusijoje pagamintų baldų, skirtų įstaigoms ir parduotuvėms, vertė 2009 metais ženkliai smuko –
tesiekė tik 59% 2008-aisiais buvusio lygio. Vis dėlto, jau 2010-2011 metų laikotarpiu Rusijos
įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos apimtys vėl pradėjo augti atitinkamai 22,3% ir 10,8% kasmet.
2012 metais Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos vertė siekė apie 385 mln. EUR.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie įstaigų ir prekybos įmonių baldų gamybos
sub-sektoriaus gamybos koncentracijos indeksą. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog sub-sektoriuje
aktyviausiai veikia apie 20 įmonių, kurios medinių įstaigų baldų atveju pagamina virš 90%
produkcijos, o metalinių įstaigų baldų atveju 99,9%. Pažymėtina, jog stambiausių įmonių gamybos
koncentracija didėja, t.y. vis daugiau įstaigų baldų yra pagaminama didžiausiose įmonėse.
Gamybos koncentracijos koeficientas
Mediniai baldai ofisams, administracinėms patalpoms, švietimo įstaigoms ir pan. (be baldų sėdėjimui)
Metaliniai baldai ofisams, administracinėms patalpoms, švietimo įstaigoms ir pan. (be baldų sėdėjimui)
2010 2011 2012 2010 2011 2012
1 įmonė 12,44 12,94 15,63 23,29 22,91 23,92
3 įmonės 30,84 32,12 35,23 57,84 56,81 59
4 įmonės 37,92 41,26 43,48 72,23 71,14 72,83
6 įmonės 49,95 56,66 59,76 82,6 78,98 83,28
8 įmonės 61,34 66,62 71,27 90,92 84,46 89,16
10 įmonių 72,28 74,61 77,64 94,92 89,48 93,62
15 įmonių 84,82 85,38 86,44 99,97 97,79 98,49
20 įmonių 90,85 91,22 92,21 100 99,92 99,9
25 įmonės 94,95 95,1 95,97
100 100
50 įmonių 99,52 99,58 99,81
100 100
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
253,11 274,82
385,07
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba (išskyrus baldus, skirtus sėdėjimui)
143,8
126,5
109,6 104,9
59,5
122,3 110,8
0
20
40
60
80
100
120
140
160
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Indeksas (
paly
gin
ti s
u p
raėju
sia
is
meta
is)
Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos indeksas
30
Didžiausi Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų gamintojai ir distributoriai:
Medžio apdirbimo gamykla #17 – įkurta 1928 metais kompanija gamina plataus
asortimento baldus, įskaitant ir įstaigų, mokymosi kambarių baldus.
Felix – didžiausia Rusijos įstaigos ir parduotuvių baldų gamintoja ir tiekėja, turinti 2
gamyklas, gaminančias vien įstaigų ir viešbučių baldus, ir apie 30 tūkst. kv.m. sandėlį.
Tinklą sudaro apie 13 parduotuvių Maskvoje, 3 Sankt Peterburge, 40 kitose Rusijos dalyse,
3 Kazakstane. Felix baldai užima 50% įstaigų baldų rinkos Maskvoje.
Fronda – įstaigų baldų iš Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Belgijos, Švedijos, Suomijos,
Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kinijos, Malaizijos ir kt. distributorius, turintis apie 50
parduotuvių visoje Rusijoje.
Kambio – įstaigų baldus gaminantis nuo 1993 metų. Agentų tinklas apima daugiau negu
400 partnerių/distributorių Rusijoje ir užsienyje.
KRAFT Prekybos ir pramonės kompanija – įstaigų baldų iš Italijos, Ispanijos ir
Vokietijos distributorius. Taip pat nuo 2001 metų turi savo gamyklą.
Solo – įsteigtas 1993 metais, įstaigų ir parduotuvių baldų distributorius 10-yje pagrindinių
Rusijos miestų.
UNITEX įstaigų baldų centras – gamina įstaigoms ir viešbučiams skirtus baldus,
distribucija apima virš 100 lokacijų Rusijoje. Užima apie 12% įstaigų baldų rinkos
Maskvoje.
Pagal Rusijos statistikos departamento pateikiamus duomenis, įstaigų ir parduotuvių baldų sub-
sektoriuje darbuotojų skaičius 2010 metais siekė 11,1 tūkst., 2011 metais 11,8 tūkst.
Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos sub-sektoriaus pajamos iki 2008-ųjų nepertraukiamai augo,
pasiekdamos arti 700 mln. EUR pajamų. Ekonominis nuosmukis sąlygojo apie 38% sumažėjimą.
Vis dėlto, jau 2012 metais gaunamos pajamos beveik pasiekė prieš krizę buvusį lygį.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos sub-sektoriaus pelno kitimo kreivė rodo dinamiškas
tendencijas. Daugiausiai pelno šio sub-sektoriaus įmonės uždirbo 2005, 2009 ir 2012 metais.
230,5 276,5
339,1
445,4
699,7
585,2
429,1
546,6
686,1
0
100
200
300
400
500
600
700
800
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos įmonių pajamos
31
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Remiantis Сукач, Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektoriaus augimas iš dalies yra susijęs
su medžio ir medienos plaušo plokščių gamyba. Rusijos rublio kurso mažėjimas privertė vietinius
baldų gamintojus atsisakyti plokščių importo, atitinkamai padidėjo vietinė plokščių gamyba,
atnaujino veiklą plokščių gamybos fabrikai.
Vis dėlto, kaip ir visame Rusijos baldų sektoriuje, taip ir įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektoriuje
Premium klasės segmente dominuoja užsienio gamintojų, elitiniai produktai, o Rusijos kompanijos
daugiausiai gamina viduriniosios ir žemosios klasės segmentams. Pastaruoju metu Rusijos
gamintojai nors ir lėtai, tačiau laipsniškai atlieka baldų kokybės ir asortimento gerinimą, kelia
vietinės rinkos gamybos konkurencingumą.
Toliau pateikiami Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų prekybos duomenys. Rusijos įstaigų ir
parduotuvių baldų (medinių ir metalinių) eksportas 2011 metais siekė vos 14 mln. EUR, 2012
metais – 11 mln. EUR, o per tris 2013-ųjų metų ketvirčius – 7,7 mln. EUR.
Pastaba: 2013 metais apimami 3 ketvirčių duomenys Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Kazakstaną (34%), Baltarusiją (11%),
Indiją (11%), Ukrainą (11%), Nyderlandus (5%), Tadžikistaną (5%), Turkmėniją (2%), Uzbekiją
(1%), Moldovą (1%), Latviją (1%), kitas šalis (20%).
6,6
21,5
9,7
17,5 17,2
27,7
16,8
23,9
26,9
0
5
10
15
20
25
30
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Įstaigų ir parduotuvių baldų gamybos įmonių pelnas (iki apmokestinimo)
10825
6287
4501
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Rusijos metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų ekportas
3920,2
4754,7
3213,4
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
5000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Rusijos medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui)
eksportas
32
Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Turkmėniją (28%), Kazakstaną (26%),
Azarbaidžaną (11%), Abchaziją (8%), Kirgiziją (6%), Baltarusiją (5%), Ukrainą (4%), Tadžikistaną
(3%), Pietų Osetiją (2%), Abchaziją (2%), Estiją (1%), Mongoliją (1%), Jungtinę Karalystę(1%),
kitas šalis (1%).
Pastaba: 2013 metais apimami 3 ketvirčių duomenys
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Įstaigų ir parduotuvių baldų (medinių ir metalinių) importas 2011 metais siekė 127 mln. EUR, 2012
metais – 106 mln. EUR, o per tris 2013-ųjų metų ketvirčius – 85 mln. EUR.
Pastaba: 2013 metais apimami 3 ketvirčių duomenys Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Kazkakstanas
Kitos šalys
Baltarusija
Ukraina
Nyderlandai
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
4500
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Rusijos metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų ekportas pagal šalis
Turkmėnija
Kazachstanas
Azarbaidžanas
Abchazija
Kitos šalys
0
500
1000
1500
2000
2500
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Rusijos medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskytrus skirtus sėdėjimui)
eksportas pagal šalis
33827
27337
21492
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
40000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į
Rusiją 93460,2
78665,2
64212,9
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į
Rusiją
33
Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Danijos (30%), Kinijos (13%),
Italijos (11%), Čekijos (6%), Baltarusijos (4%), Jungtinės Karalystės (4%), Prancūzijos (3%),
Ukrainos (3%), Taivano (3%), Lenkijos (3%), Belgijos (2%), Švedijos (2%), Suomijos (2%),
Nyderlandų (2%), kitų šalių (11%).
Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Baltarusijos (31%), Italijos
(18%), Vokietijos (14%), Kinijos (9%), Austrijos (7%), Lenkijos (4%), Lietuvos (3%), Švedijos
(3%), Prancūzijos (2%), Turkijos (1%), Belgijos (1%), Ukrainos (1%), Estijos (1%), Čekijos (1%),
kitų šalių (5%).
Pastaba: 2013 metais apimami 3 ketvirčių duomenys Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Darytina išvada, jog Rusija įstaigų ir parduotuvių baldų importuoja 10 kartų daugiau negu jų
eksportuoja.
Danija
Kinija
Italija
Kitos šalys
Čekija
Baltarusija 0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į
Rusiją pagal šalis
Baltarusija
Italija
Vokietija Kinija
Austrija
Kitos šalys
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Medinių įstaigų ir parduotuvių baldų (išskyrus skirtus sėdėjimui) importas į
Rusiją pagal šalis
34
3.2.2 Paklausos vystymosi tendencijos
Rusijos biuro baldų rinka sparčiai auga. EasyLink duomenimis, įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos
vertė siekia apie 20% visos Rusijos baldų rinkos (šis santykis didesnis nei Kinijoje). Apie 70%
įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos sudaro taip vadinami standartiniai ofiso baldai – kompiuterių
stalai ir kėdės. Įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos augimas yra paremtas spartaus Rusijos
komercinės statybos ir ekonomikos augimo. Prognozuojama, jog biuro baldų rinka Rusijoje ir toliau
sparčiai augs. Be to, Rusijos vyriausybė patvirtino liberalesnes sąlygas verslui, kas taip pat tikimasi
paskatins biuro ir parduotuvių baldų paklausos augimą.
Vertė mlrd. USD 2009 2010 2011
Įstaigų baldų rinkos vertė 0,93 0,99 1,04
Medinių įstaigų baldų rinkos vertė 0,8 0,85 0,9
Metalinių įstaigų baldų rinka 0,13 0,14 0,14
Duomenų šaltinis: EasyLink Business Services
Rusijos rinkoje didžiausią segmentą sudaro žemesnės klasės įstaigų ir parduotuvių baldai. Šį
segmentą daugiausiai ir aptarnauja Rusijos gamintojai. Užsienio įstaigų ir baldų tiekėjai daugiausiai
specializuojasi aukštos pridėtinės vertės baldų segmente.
Teigiamos įtakos įstaigų ir parduotuvių baldų paklausai ateityje turės didėjantis įmonių skaičius
Rusijoje. Be to, augimo tendenciją rodo ir kasmet pastatomų negyvenamųjų namų skaičius - 2011
metais jų skaičius siekė 16 tūkst., 2012 metais – 18 tūkst.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Mažmeninės prekybos apimtys taip pat rodo staigius atsigavimo iš ekonominio nuosmukio ženklus.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
3346,5
4767,3 4674,9 4771,9 4907,8 4823,3 4866,6 4886,4
3000
3500
4000
4500
5000
5500
2000 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Tūkst.
vnt.
Įmonių ir organizacijų skaičiaus kitimo tendencijos Rusijoje
106 92
116 115 115 113
89 108 107
0
50
100
150
1992 1995 2000 2005 2007 2008 2009 2010 2011
Indeksas p
aly
gin
ti s
u
pra
ėju
sia
is m
eta
is
Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos indeksas
35
Pagal EasyLink, pagrindinis Rusijos įstaigų baldų rinkos trendas yra auganti paklausa
minimalistinio stiliaus baldams. Su besivystančiomis kompiuterinėmis technologijomis kalnai
dokumentų nyksta nuo ofiso stalų, eliminuodami „griozdiškų“ baldų poreikį. Rusijos dizaineriai
perima vakarietišką atvirų ofisų madą, todėl kyla paklausa kompaktiškiems ir portabiliems baldams.
Įstaigos baldai tapo ne tik būtinybe, tačiau ir integralia kompanijos įvaizdžio dalimi Rusijoje.
Įstaigų savininkai yra vis labiau linkę kreipti didesnį dėmesį į baldų konstrukciją ir dizainą tam, jog
išreikštų korporatyvinį stilių, dvasią ir originalumą. Kitas moderniųjų ofisų trendas yra taip
vadinamasis „edutainment“ zona (angl. education + entertainment), kuri susideda iš baldų, skirtų
pertraukėlėms nuo darbo, priešpiečiams, seminarams, neformaliems susitikimams ir prezentacijoms,
šventėms ir kitoms ne su darbu susijusioms veikloms. Kas liečia įstaigų baldus aukštesnio lygio
personalui ir direktoriams, nemažai Rusijos kompanijų pradėjo pereiti prie lengvų „high-tech“
baldų. Vis dėlto, daugelis aukštesnio lygio vadovų vis dar lieka ištikimi klasikiniams mediniams
baldams.
36
Virtuvės baldų sub-sektorius 3.3
3.3.1 Konkurencinė aplinka
Rusijoje pagamintų virtuvės baldų vertė 2009 metais ženkliai smuko – tesiekė tik 69% 2008-aisiais
buvusio lygio. Vis dėlto, jau 2010-2011 metų laikotarpiu Rusijos įstaigų ir parduotuvių baldų
gamybos apimtys vėl pradėjo augti atitinkamai 8,4% ir 20,3% kasmet. 2012 metais Rusijos virtuvės
baldų gamybos vertė siekė apie 429,7 mln. EUR.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie virtuvės baldų gamybos sub-sektoriaus
gamybos koncentracijos indeksą. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog sub-sektoriuje aktyviausiai
veikia apie 20 įmonių, kurios pagamina virš 90% produkcijos. Pažymėtina, jog stambiausių įmonių
gamybos koncentracija didėja, t.y. vis daugiau virtuvės baldų yra pagaminama didžiausiose
įmonėse.
Gamybos koncentracijos koeficientas
Virtuvės baldai
2010 2011 2012
1 įmonė 21,69 26,78 26,3
3 įmonės 34,51 40,63 48
4 įmonės 39,93 45,99 53,18
6 įmonės 49,79 55,04 62,78
8 įmonės 56,75 61,67 70,31
10 įmonių 63,03 67,3 75,28
15 įmonių 76,02 79,03 84,93
20 įmonių 84,41 86,53 90,18
25 įmonės 90,02 91,68 94,25
50 įmonių 99,28 99,43 99,73
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
372,8
N/A
429,7
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Virtuvės baldų gamyba (išskyrus baldus, skirtus sėdėjimui)
113,5 113,5 110,6
115,8
69,8
108,4
120,3
0
20
40
60
80
100
120
140
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Indeksas (
paly
gin
ti s
u p
raėju
sia
is
meta
is)
Virtuvės baldų gamybos indeksas
37
Dauguma lyderiaujančių virtuvės baldų kompanijų yra išsidėsčiusios Volgos federaliniame rajone.
Aukštesniajame segmente lyderiaujančios kompanijos susikoncentravusios Centriniame Rusijos
rajone, o tuo tarpu pirmaujantys žemesniajame segmente – Pietiniame federaliniame rajone.
Pagal Rusijos statistikos departamento pateikiamus duomenis, virtuvės baldų sub-sektoriuje
darbuotojų skaičius 2010 metais siekė 8 tūkst., 2011 metais 7,7 tūkst.
Virtuvės baldų gamybos įmonių sub-sektoriaus pajamos iki 2008-ųjų nepertraukiamai augo,
pasiekdamos 347,1 mln. EUR pajamų. Ekonominis nuosmukis sąlygojo apie 20% sumažėjimą. Vis
dėlto, jau 2012 metais gaunamos pajamos viršijo prieš krizę buvusį lygį.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Virtuvės baldų gamybos sub-sektoriaus pelno kitimo kreivė rodo dinamiškas tendencijas.
Daugiausiai pelno šio sub-sektoriaus įmonės uždirbo 2008-aisias metais. Po ekonominio nuosmukio
sub-sektoriaus įmonės labai neženkliomis apimtimis augina pelną, kuris dar nesiekia nei pusės
buvusio 2008-aisiais lygio.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Pagal Rusijos statistikos departamentą, Rusijoje vidutiniškai virtuvės baldų komplektas 2013 metais
kainuoja apie 525,7 EUR.
98,9 94,8
158,2
263,5
347,1
310,7
274,1
319,1
367,2
0
50
100
150
200
250
300
350
400
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Virtuvės baldų gamybos įmonių pajamos
4,9
3,0
7,0
18,4
20,3
14,3
6,5 6,7
8,7
0
5
10
15
20
25
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Mln
. EU
R
Virtuvės baldų gamybos įmonių pelnas (iki apmokestinimo)
38
EUR 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Korpusinių baldų komplektas
438,9 477,0 498,6 523,9 605,2 666,7 679,3 706,3 728,2 739,1
Virtuvės baldų komplektas
291,7 318,0 331,4 361,2 417,2 469,6 487,5 499,6 509,9 525,7
Minkštų baldų komplektas
335,7 375,5 408,8 449,3 570,6 651,8 684,4 720,0 748,8 774,9
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Toliau pateikiami Rusijos virtuvės baldų prekybos duomenys. Rusijos virtuvės baldų eksportas
2011 metais siekė vos 18 mln. EUR, 2012 metais – 8,3 mln. EUR, o per tris 2013-ųjų metų
ketvirčius – 5,3 mln. EUR.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Virtuvės baldus Rusija eksportuoja į: Kazachstaną (80%), Mongoliją (3%), Estiją (2%), Ukrainą
(2%), Abchaziją (1%) ir kitas šalis (12%).
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Virtuvės baldų importas 2011 metais siekė 93 mln. EUR, 2012 metais – 82 mln. EUR, o per tris
2013-ųjų metų ketvirčius – 62 mln. EUR.
18521
8325
5338
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
20000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Rusijos virtuvės baldų eksportas
Kazachstanas 80%
Mongolija 3%
Estija 2%
Ukraina 2%
Abchazija 1%
Kitos šalys 12%
Rusijos virtuvės baldų eksportas pagal šalis
39
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Virtuvės baldai į Rusiją yra importuojami iš: Italijos (32%), Baltarusijos (21%), Vokietijos (21%),
Kinijos (9%), Čekijos (4%), Ukrainos (4%), Lenkijos (1%), Lietuvos (1%) ir kitų šalių (6%).
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
93.021
82.862
62.996
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Virtuvės baldų importas į Rusiją
Lietuva
Baltarusija
Italija
Vokietija
Kinija
Čekija
Ukraina
Kitos šalys
0
5000
10000
15000
20000
25000
30000
35000
2011 2012 2013
Tūkst.
EU
R
Virtuvės baldų importas į Rusiją pagal šalis
40
3.3.2 Paklausos vystymosi tendencijos
Pagal CISL virtuvės baldų rinkos vertė Rusijoje 2012 metais išaugo beveik 15% lyginant su 2011
metais ir buvo vertinama, jog pasiekė 1,1 mln. vnt. , iš kurių apie 46 tūkst. vienetų buvo prabangios
virtuvės. Didelių tempų augimą patvirtina ir mažmeninės prekybos buitiniais baldais duomenys.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Pagal Сукач, paklausa virtuvės baldams Rusijoje ženkliai mažesnė negu Europoje. Paskutiniais
metais ženkliai išaugo paklausa virtuvės baldams, gaminamiems pagal užsakymą (paprastai pagal
užsakovo brėžinius tokius baldus gamina smulkios įmonės). Be to, Rusijos vartotojai dar nuo po-
Sovietinių laikų mano, jog „vakarietiški“ ar užsienietiški produktai yra geresni.
Teigiamos įtakos virtuvės baldų paklausai neabejotinai turės pajamų, tenkančių vienam gyventojui,
nuolatinis augimas nors ir sumažinęs tempus pastaraisiais metais.
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Realiosios gyventojų Rusijoje pajamos taip pat auga, tačiau nuo 2008-ųjų yra itin sumažėjęs jų
augimo tempas.
5,57 6,12
6,95
8,02
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
2009 2010 2011 2012
Mlrd. EU
R
Mažmeninės prekybos buitiniais baldais vertė
185,0
232,5
287,3
340,6
384,3
432,1
473,2
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Pin
igin
ės p
aja
mos, te
nkančio
s v
ienam
gyv. (E
UR /
gyv.)
Pokytis, pro
c.
Piniginės pajamos, tenkančios vienam gyventojui
Piniginės pajamos, tenkančios vienam gyventojui Pokytis
41
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Pagal Rusijos statistikos departamento pateikiamus duomenis, vartotojų krepšelyje baldams
skiriamos išlaidos mažėja. Didesnę dalį vartotojai išleidžia transportui, kurui, tabakui, būsto ir
komunaliniams mokesčiams ir kt.
2005 2009 2012
Maistas 33,2 30,5 28,1
Maitinimasis ne namuose 2,9 3,2 3,3
Alkoholis 1,9 1,7 1,7
Apranga ir avalynė 10,5 10,2 9,9
Televizoriai, radijos, rekreacijos įrankiai
5,2 3,7 3,4
Transportas 6,7 6,8 10,4
Baldai ir namų apyvokos reikmenys 6,3 6 5,5
Statybų medžiagos 1,9 1,5 1,3
Kuras 2,1 2,6 3,4
Tabakas 0,8 0,7 0,9
Higienos reikmenys, vaistai 3,9 4,5 4,5
Kitos ne maisto prekės 1,1 1,8 1,6
Būsto ir komunaliniai mokesčiai 8,3 8,7 8,8
Kasdieninės paslaugos 2,8 3 3,1
Kultūra 2,1 3 3,2
Švietimas 2,2 2,1 1,7
Medicinos paslaugos 1 1,2 1,4
Sanarorijų paslaugos 0,4 0,7 0,4
Teisinės paslaugos 0,1 0,1 0,1
Transporto paslaugos 2,9 3,1 2,7
Komunikacijos paslaugos 2,7 3,3 3,1
Kitos paslaugos 1 1,6 1,5
Duomenų šaltinis: Rusijos statistikos departamentas
Kitas svarbus aspektas, vertinant virtuvės baldų paklausą – gyventojų skaičius ir jo kitimo
tendencijos. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog Rusijoje pastaraisiais metais stebimas gyventojų
prieaugis, kuris dar visai neseniai buvo neigiamas. Vartotojų masės prasme – tai viena didžiausių
pasaulyje valstybių.
111,7
114,1 113,1
103,8
101
105,4
101,1
90
95
100
105
110
115
120
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
Indeksas (
paly
gin
ti s
u
pra
ėju
sia
is m
eta
is)
Realiųjų piniginių pajamų indeksas
42
Duomenų šaltinis: Pasaulio bankas
Statybų sektoriaus vystymosi tendencijos rodo, jog pastatytų gyvenamųjų namų skaičius Rusijoje
2011 metais siekė 211 tūkst., 2012 metais – 223 tūkst.
-0,60%
-0,50%
-0,40%
-0,30%
-0,20%
-0,10%
0,00%
0,10%
0,20%
0,30%
0,40%
0,50%
141,0
141,5
142,0
142,5
143,0
143,5
144,0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Gyv. skaič
iaus p
okytis, %
Mln
. gyv.
Populiacija
Gyv. skaičius Gyv. skaičiaus pokytis
43
Išvados ir rekomendacijos 3.4
ĮSTAIGŲ IR PARDUOTUVIŲ BALDŲ SUB-SEKTORIUS
Įstaigų ir parduotuvių baldų rinkos vertė siekia apie 20% visos Rusijos baldų rinkos vertės. Dėl
palankios ekonominės padėties, didėjančių mažmeninės prekybos apimčių, naujai besikuriančių
įmonių skaičiaus ir potencialiai mažėsiančių importo barjerų, kas lems vietinių gamintojų
susilpnėjimą, šis baldų segmentas laikomas vienu perspektyviausių ateityje.
Kaip ir visame Rusijos baldų sektoriuje, taip ir įstaigų bei parduotuvių baldų sub-sektoriuje
Premium klasės segmente iki šiol dominuoja užsienio gamintojų, elitiniai produktai, o Rusijos
kompanijos daugiausiai gamina viduriniosios ir žemosios klasės segmentams. Pastaruoju metu
Rusijos gamintojai nors ir lėtai, tačiau laipsniškai atlieka baldų kokybės ir asortimento gerinimą,
kelia vietinės rinkos gamybos konkurencingumą.
Rodiklis Esama būklė Vystymosi kryptis
Gamybos vertė vietinėje rinkoje 385,07 mln. EUR ↑
Darbuotojų skaičius 11,8 tūkst. ↑
Stambiausių gamybos įmonių skaičius
Apie 20 N/A
Gamybos įmonių pajamos 686,1 mln. EUR ↑ ir viršija prieš nuosmukį buvusį lygį
Gamybos įmonių pelnas 26,9 mln. EUR ↑
Eksportas 11 mln. EUR ↓
Eksporto šalys
Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Kazachstaną (34%), Baltarusiją (11%), Indiją (11%), Ukrainą (11%),
Nyderlandus (5%), Tadžikistaną (5%), Turkmėniją (2%), Uzbekiją (1%), Moldovą (1%), Latviją (1%), kitas šalis (20%).
Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Rusija eksportuoja į: Turkmėniją (28%), Kazachstaną (26%), Azarbaidžaną (11%), Abchaziją (8%), Kirgiziją (6%), Baltarusiją (5%), Ukrainą (4%), Tadžikistaną (3%), Pietų Osetiją (2%), Abchaziją (2%), Estiją (1%), Mongoliją (1%),
Jungtinę Karalystę(1%), kitas šalis (1%).
Importas 106 mln. EUR ↓
Importo šalys
Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Danijos (30%), Kinijos (13%), Italijos (11%), Čekijos (6%), Baltarusijos
(4%), Jungtinės Karalystės (4%), Prancūzijos (3%), Ukrainos (3%), Taivano (3%), Lenkijos (3%), Belgijos (2%), Švedijos (2%), Suomijos
(2%), Nyderlandų (2%), kitų šalių (11%). Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Rusiją yra importuojami iš: Baltarusijos (31%), Italijos (18%), Vokietijos (14%), Kinijos (9%),
Austrijos (7%), Lenkijos (4%), Lietuvos (3%), Švedijos (3%), Prancūzijos (2%), Turkijos (1%), Belgijos (1%), Ukrainos (1%), Estijos
(1%), Čekijos (1%), kitų šalių (5%).
Pardavimai vietinėje rinkoje 775 mln. EUR ↑
Ekonomiškai aktyvių įmonių skaičius 4866 tūkst. ↑
Mažmeninės prekybos apimtys N/A ↑, vejasi 2009-ųjų lygį
44
Naujai pastatomų per metus negyvenamųjų pastatų skaičius
18 tūkst. ↑
VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS
Virtuvės baldų rinkos vertė Rusijoje 2012 metais išaugo beveik 15% lyginant su 2011 metais ir
buvo vertinama, jog pasiekė 1,1 mln. vnt., iš kurių apie 46 tūkst. vienetų buvo prabangios virtuvės.
Paskutiniais metais ženkliai išaugo paklausa virtuvės baldams, gaminamiems pagal užsakymą.
Prognozuojama, jog ir toliau virtuvės baldų segmentas sparčiai vystysis. Šias prognozes paremia ir
augantis gyventojų skaičius, didėjantis statomų gyvenamųjų namų skaičius.
Rodiklis Esama būklė Vystymosi kryptis
Gamybos vertė vietinėje rinkoje 429,7 mln. EUR ↑
Darbuotojų skaičius 7,7 tūkst. ↓
Stambiausių gamybos įmonių skaičius
Apie 20 N/A
Gamybos įmonių pajamos 367,2 mln. EUR ↑, viršija prieš nuosmukį buvusias
apimtis
Gamybos įmonių pelnas 8,7 mln. EUR ↑, tačiau labai neženkliai. Nesiekia
nei pusės 2008-aisiais buvusio lygio.
Vidutinė virtuvės baldų komplekto kaina
525,7 EUR ↑
Eksportas 8,325 mln. EUR ↓
Eksporto šalys Virtuvės baldus Rusija eksportuoja į: Kazachstaną (80%), Mongoliją
(3%), Estiją (2%), Ukrainą (2%), Abchaziją (1%) ir kitas šalis (12%).
Importas 82,86 mln. EUR ↓
Importo šalys Virtuvės baldai į Rusiją yra importuojami iš: Italijos (32%), Baltarusijos (21%), Vokietijos (21%), Kinijos (9%), Čekijos (4%), Ukrainos (4%),
Lenkijos (1%), Lietuvos (1%) ir kitų šalių (6%).
Pardavimai vietinėje rinkoje 1,1 mln. vnt. ↑
Baldams skiriamų išlaidų dalis vartotojo krepšelyje
5,5% ↓
Piniginės pajamos vienam gyventojui
473,2 EUR/gyv. ↑
Pastatytų gyvenamųjų namų skaičius
223 tūkst. ↑
Populiacija 143,5 mln. gyv. ↑
Eksporto strategijos pasirinkimas į šią rinką priklauso nuo vidinių faktorių, specifiškų kiekvienai
įmonei ir jos gaminamiems baldams, bei išorinių faktorių, būdingų šiai rinkai.
45
Išskiriamos 4 eksporto į Rusijos rinką strategijos:
Netiesioginis eksportas
Netiesioginis eksportas yra pasyviausias iš būdų, kaip veikti tarptautinėje rinkoje. Šios strategijos
atveju baldų gamintojas tiekia produkciją tarpininkui, veikiančiam vietinėje Lietuvos rinkoje ir
besirūpinančiam visais tolimesniais veiksmais. Ši strategija pasižymi mažiausiomis rizikomis
įmonei, kadangi reikalauja minimalių pastangų eksporto veikloms vykdyti. Baldų gamintojui yra
reikalingi tik minimalūs papildomi kompanijos gebėjimai, dažniausiai nukreipti į tinkamą
supakavimą ar kitų reikalavimų, kaip turi atrodyti produkcija, tenkinimą. Palyginti su kitomis
eksporto strategijomis, šiuo atveju yra reikalingos minimalios investicijos į marketingą.
Pasirinkti šią strategiją siūlytina mažoms baldų gamintojų kompanijoms, kurios turi ribotus
ekonominius ir funkcinius resursus, neturi pakankamų eksporto gebėjimų. Šiuo atveju būtų
paliekama galimybė susikoncentruoti į pagrindines kompanijos kompetencijas - gamybą.
Kompanijoms, toliau siekiančioms pereiti iš netiesioginio eksporto į tiesioginį, rekomenduotina
pradėti naudoti gamintojo prekinį ženklą.
Tiesioginis eksportas
Tiesioginio eksporto strategijos pasirinkimo atveju gamintojas parduoda produkciją per užsienio
tarpininką. Palyginti su netiesioginio eksporto strategija, tiesioginis eksportas reikalauja ženkliai
daugiau gamintojo ekonominių ir funkcinių resursų, kadangi gamintojas turi tiesioginį ryšį su
užsienio pirkėju. Papildomos kompanijos kompetencijos apima kalbos, kultūros, kontraktų
sudarymo, reikalavimų importo dokumentams ir kt. žinias. Šios strategijos pasirinkimas reikalauja
didelių marketingo kaštų.
Baldų importas į Rusiją daugiausiai atliekamas per Rusijoje įsikūrusius distributorius, kurie turi
pakankamai patirties tvarkant oficialumus su vietiniais biurokratais, taip pat turi ryšius su baldų
mažmeninės prekybos tinklais. Pati palankiausia verslo klimato vieta Rusijoje yra Maskva,
pasižyminti didžiausiomis investicijomis, populiacija ir ekonominiu stiprumu. Kiti ekonomiškai
stiprūs ir greitai besivystantys regionai Rusijoje yra Sankt Peterburgas, Samara, Kazanė, Žemasis
Novgorodas, Krasnodaras (Soči), Sachalinas ir Rostovas prie Dono.
Pagrindiniai būdai išvystyti verslo kontaktus yra eksponuoti gaminamą baldų produkciją
specializuotose parodose arba užmegzti tiesioginį kontaktą su didmenininkais arba mažmenininkais.
Siekiant eksportuoti į Rusiją tiesiogiai, rekomenduotina dalyvauti šiose parodose:
Parodos pavadinimas Miestas Rusijoje Parodos mėnesis
Moscow Salon of Special Furniture Maskva Vasaris
EuroExpoFurniture Maskva Gegužė
Interkomplekt/Interzum Maskva Gegužė
SibFurniture-Intterior Design Novosibirskas Spalis
ZOW Russia Maskva Lapkritis
Muito mokesčiai paprastai išreiškiami kaip procentas nuo importuojamų prekių vertės, taip pat gali
būti fiksuoti – pritaikomi vienam vienetui, arba pirmesnių metodų kombinacija. Muito mokesčiai
yra mokami rubliais, tuo metu galiojančiu kursu. Muitinėse naudojami dokumentai: originali
46
sąskaita faktūra, eksporto deklaracija, gabenimo dokumentai, patvirtinimas už gabenimo
apmokėjimą, kainų sąrašai, kontraktai ir kt.
Tiesioginio eksporto strategiją rekomenduotina pasirinkti įmonėms, turinčioms itin stiprią
ekonominę padėtį.
Nuosavas eksportas
Nuosavo eksporto strategijos atveju, gamintojas produkciją tiesiogiai parduoda galutiniam
vartotojui, esančiam užsienyje. Dėl šios priežasties, šiai strategijai vykdyti yra reikalingi didžiausi
kompanijos resursai, kadangi reikalinga steigti naujus prekybos taškus, vykdyti dideles žinomumo
didinimo užsienio vartotojų tarpe kampanijas.
Dėl itin augančios baldų paklausos Rusijos rinkoje ir vietinių gamintojų silpnėjimo ateityje, didelės
investicijos į šios strategijos vystymą galėtų būti svarstytinos, tačiau tokiu atveju yra būtina atlikti
individualų kompanijos auditą, įvertinti turimus resursus ir strateginius pranašumus. Šios strategijos
pasirinkimas galėtų būti aktualiausias virtuvės baldų sub-sektoriuje veikiančioms įmonėms, kadangi
Rusijoje ypač populiarėja virtuvės baldų pagal užsakymą paklausa.
Eksportas per partnerių grupes
Eksporto partnerių grupių kūrimas gali būti vienas efektyviausių būdų, siekiant eksportuoti į naują
užsienio rinką. Šiuo atveju veikia kompetentingas eksporto vadybininkas, siekiantis surasti
kontaktų naujoje rinkoje. Dalyvavimas tokioje grupėje turi daug privalumų: naujų kontaktų
užmezgimo galimybė, išorinės nuomonės gavimas, patirtis ir papildomi patyrusio eksporto
vadybininko resursai. Eksporto partnerių grupę yra rekomenduotina sudaryti mažoms arba
vidutinėms įmonėms.
Lietuvoje šios iniciatyvos taip pat yra itin skatinamos. Tokias priemones kuruoja VŠĮ „Versli
Lietuva“. Įmonių grupinių eksporto iniciatyvų lėšomis yra finansuojami renginiai, kurių metu
pristatomas įmonių grupių eksporto potencialas bei plečiami verslo ryšiai. Remiamos tarptautinių
parodų ir verslo misijų organizavimo Lietuvoje ar užsienyje veiklos. Daugiau informacijos galima
rasti: http://www.verslilietuva.lt/lt/eksporto-pletra/partneriu-paieska/imoniu-grupines-eksporto-
iniciatyvos-igei/
47
4. AZERBAIDŽANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ
Azerbaidžano baldų sektoriaus kontekstas 4.1
Remiantis azerweb.com, Azerbaidžanas tradiciškai orientavosi į Viduriniųjų Rytų ir Azijos kultūrą,
kur baldų naudojimas ir gamyba buvo pradėti ženkliai vėliau negu Europoje. Dėl šios priežasties,
pirmasis Azerbaidžano baldų gamybos fabrikas buvo atidarytas tik 1950 metais. 1950-1980 metų
laikotarpiu Azerbaidžane veikė 8 baldų gamyklos, o baldų paklausa pasiekė piką 1980-1985 metais,
kai išlaidos baldams siekė 16 USD vienam gyventojui. Tuo metu buvo itin populiarūs baldai,
pagaminti Jugoslavijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, o vietinė
gamyba nebuvo pajėgi aptarnauti paklausos. Sovietų Sąjungos iširimas ir Karabacho karas sąlygojo
ženklų baldų gamybos vartojimą ir gamybą Azerbaidžane, ypatingai 1994 metais, kada baldų
gamybos apimtys sumažėjo apie 100 kartų. Vėliau, ekonominės situacijos gerėjimas stabilizavo
situaciją baldų gamybos sektoriuje. Šiuo metu Azerbaidžane pagaminama baldų už 44,1 mln. EUR.
Azerbaidžano miškai nėra naudojami baldų gamybos procese, o reikalingos žaliavos yra
importuojamos iš Rusijos.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Baldų gamyklos yra daugiausiai lokalizuotos Baku, Ganja, Sumgayit, Nakhchivan, Shaki,
Lankaran. Remiantis Azerbaidžano statistikos departamento duomenimis, baldų gamybos įmonių
skaičius 2012 metais siekė apie 72, iš kurių tik 7 buvo priskiriamos didelėms ir vidutinėms
įmonėms. Pažymėtina, jog nuo 2009-ųjų didelių ir vidutinių baldų gamybos įmonių sumažėjo
perpus. Visos baldų gamybos įmonės yra priklausančios privačiam kapitalui.
16,89 18,72
24,99
31,65 34,45
49,70
44,10
80
85
90
95
100
105
110
115
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
0
10
20
30
40
50
60
Bald
ų p
rodukcijos k
ain
ų indeksas
(paly
gin
ti s
u p
raėju
sia
is m
eta
is)
Mln
. EU
R
Azarbaidžano baldų sektoriaus gamybos vertė
Baldų gamyba, mln. EUR Baldų produkcijos kainų indeksas, palyginant su praėjusiais metais
48
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Baldų gamybos sektoriuje Azerbaidžane dirba apie 3 tūkst. darbuotojų. Nuo 2005 metų jų skaičius
sektoriuje bene padvigubėjo, tačiau mažėjant įmonių skaičiui, ženkli dalis darbuotojų neteko darbo.
Šiuo metu baldų gamybos sektoriai sudaro apie 1,7% nuo visų pramonės sektoriuje dirbančių
darbuotojų.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Atsižvelgiant į turimas technologijas ir gamybos įrankius, vietiniai gamintojai yra pajėgūs
pagaminti baldus, pasižyminčius ne pačia aukščiausia kokybe, daugiausiai šie baldai yra skirti
tenkinti žemiausio segmento baldų paklausą. Iš statistikos duomenų matyti, jog Azerbaidžano baldų
gamybos sektorius pasižymi itin mažomis investicijomis į kapitalą – jų apimtys išaugo tik nuo 2011
metų. EBRD duomenimis, didžiausiam Azerbaidžano baldų gamintojui Embawood 2013 metų
pradžioje buvo suteikta 12 mln. USD paskola, skirta pagerinti kompanijos gamybos linijas.
79 74 68 65
15 11
9 7
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
2009 2010 2011 2012
Įmonių
skaič
ius
Baldų gamybos įmonių skaičius
Mažos Vidutinės ir didelės
1800 1900
2300
3200 3400
2800 3000
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
Baldų gamybos sektoriaus darbuotojų skaičius
67,65 55,68
107,89
148,42 146,78
196,67
249,16
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
0
50
100
150
200
250
300
EU
R
Vidutinis baldų gamybos sektoriaus darbuotojo mėnesio uždarbis
49
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Azerbaidžano baldų sektoriaus kapitalo atsiperkamumo indeksas 2005-2012 metų laikotarpiu buvo
netolygus. 2008, 2009 ir 2011 metais pastebimas ženklus kapitalo atsiperkamumo nuosmukis. Vis
dėlto, jau 2012 metais užfiksuotas 47,9% padidėjimas palyginus su 2011 metais.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Remiantis statistikos departamento pateikiamais duomenimis, Azerbaidžano baldų sektorius
daugiausiai specializuojasi įstaigų ir parduotuvių baldų gamyboje, kurių 2012 metais buvo
pagaminta apie 68,5 tūkst. vienetų. Kita specializacijos sritis – miegamojo medinės lovos, kurių per
2012 metus buvo pagaminta apie 56,4 tūkst. vnt.
0,08
4,92
1,06 0,29
2,51
8,35
14,19
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
0
2
4
6
8
10
12
14
16
Mln
. EU
R
Baldų sektoriaus investicijos į kapitalą
18,1 19,0 20,1
29,9 32,8
58,9 58,4
40,6
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
10
20
30
40
50
60
70
Mln
. EU
R
Baldų gamybos sektoriaus turto, skirto gamybai, vertė
109,4 117,8
102,4
80,6 83,8
129,3
80,8
147,9
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
20
40
60
80
100
120
140
160
Kapitalo
ats
iperk
am
um
o indeksas
(paly
gin
us s
u p
raėju
sia
is m
eta
is)
Kapitalo atsiperkamumo indeksas
50
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Staigus statybų sektoriaus augimas paskutiniaisiais metais sąlygojo baldų rinkos augimą.
Azerbaidžane buvo papildomai sukurta daugiau nei 4 mln. kv.m. gyvenamojo ploto. Padidėjusi
paklausa yra daugiausiai tenkinama importuota baldų produkcija, kuri sudaro virš 70%. Vietinė
baldų produkcija tesudaro apie 30% visos rinkos vertės.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Pagrindiniai baldų importuotojai į Azerbaidžaną yra Turkija, Italija, Rusija, Kinija, Malaizija,
Ukraina, Lenkija, Rumunija, JAE ir Iranas. Komponentų paklausa yra tenkinama importuojant
medžiagas iš tokių šalių kaip Turkija, Rusija, Lenkija, Vokietija, Ukraina, Italija, Kinija,
Baltarusija.
Azerbaidžano baldų sektorius eksportuoja itin mažomis apimtimis. 2012 metais baldų eksportas
tesiekė 0,97 mln. EUR.
56419
5209
68556
10575
22106
Miegamojo medinėslovos
Mediniai baldaivalgomajam ir
svetainei
Įstaigų irparduotuvių baldai
Minkštieji baldai(foteliai ir sofos)
Čiužiniai
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
Natū
rinia
i vie
neta
i Baldų gamyba pagal rūšį
2,22 4,31 7,34 7,11 5,02 3,43 2,60 0,97
119,85
61,40
44,74
77,22
46,45
66,36
108,66
126,79 134,52
75,81
62,39
101,76
75,88
112,63
150,16
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
20
40
60
80
100
120
140
160
Mln
. EU
R
Baldų sektoriaus užsienio prekyba ir rinkos dydis
Eksportas Importas Rinkos dydis
51
Įstaigų ir prekybos (parduotuvių) baldų sub-sektorius 4.2
4.2.1 Konkurencinė aplinka
2005-2008 metų laikotarpiu įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba Azerbaidžane išaugo daugiau nei 3
kartus. Ekonomikos krizė labiausiai Azerbaidžano baldų sektoriuje neigiamai paveikė ofiso baldų
segmentą, kadangi jis yra susijęs su bendruoju ekonominiu aktyvumu šalyje. Sustojo įmonių
investicijos ir plėtra, naujų padalinių steigimas, kas atitinkamai sąlygojo poreikio ofiso baldams
sumažėjimą. Ekonominio nuosmukio padariniai buvo jaučiami iki pat 2011 metų, kada įstaigų ir
parduotuvių baldų gamybos apimtys smuko trečdaliu. Vis dėlto, jau 2012 metais šio sub-sektoriaus
gamybos apimtys demonstruoja augimą.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Azerbaidžano gamintojų pagrindinė problema – medžiagų ir baldų gamybos dalių brangumas.
Vietiniai gamintojai perka žaliavas daug aukštesnėmis kainomis negu pagrindiniai konkurentai iš
užsienio šalių, todėl kokybiška Azerbaidžano gamintojų produkcija vartotojui yra brangesnė negu
analogiškos kokybės į Azerbaidžaną importuota, pavyzdžiui, Turkijos arba Lenkijos gatava
produkcija. Todėl vietiniai gamintojai teikia prioritetą kainos ir kartu kokybės mažinimui.
Didžioji dalis Azerbaidžano baldų gamintojų susiduria su lėšų investicijoms trūkumu, kadangi
baldų gamyba negeneruoja tokio lygio pelno. Todėl dėl inovatyvios gamybinės bazės stokos tik
mažas skaičius gamintojų geba sudaryti konkurenciją aukštesnės kokybės, itališkiems, turkiškiems
baldams.
Pastaruoju metu Azerbaidžano baldų gamintojai nebesistengia maksimaliai aprėpti visos paklausos,
bet vis labiau koncentruoja savo veiklą pasirinkdami vieną arba kelias konkrečias kryptis,
pavyzdžiui, ofiso baldus arba baldus gyvenamosioms patalpoms. Rinka dalinasi į kelias kategorijas.
Aukščiausiai klasei priskiriami baldai iš Europos. Vidutinė klasė tai baldai iš Turkijos, pagal savo
kokybę panašūs į europietiškus. Žemesnei kategorijai, kurioje kainos elementas yra daug svaresnis
už kokybės dedamąją, priskiriami blogesnės kokybės turkiški baldai ir Kinijos gamintojų
produkcija. Hierarchijos apačioje yra azerbaidžaniečių produkcija, tačiau tik ta, kuri gaminama
namų sąlygomis, tačiau turi pakankamą paklausą dėl savo labai žemos savikainos.
20946
53048
79776 85795
77588
59819 59226
68556
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
80000
90000
100000
Natū
rinia
is v
ieneta
is
Įstaigų ir parduotuvių baldų gamyba
52
Viena pagrindinių įstaigų ir parduotuvių baldų importuotoja į Azerbaidžaną tiek medinių, tiek
metalinių baldų segmente išlieka Turkija. Pažymėtina, kad turkų produkcija yra plačiausiai
pristatyta Azerbaidžano rinkoje dėl kalbos barjerų nebuvimo, šalies-gamintojos artumo.
Duomenų šaltinis: United Nations Statistics Division – Comodity Trade Statistics Database
Azerbaidžano įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektorius praktiškai nevykdo jokio eksporto.
4.2.2 Paklausos vystymosi tendencijos
Artimiausioje perspektyvoje Azerbaidžane galima tikėtis parduotuvių baldų paklausos kilimo,
kadangi remiantis statistikos departamento duomenimis, nuo 2005-ųjų stebimas nuolatinis
parduotuvių skaičiaus augimas, kuris ypač sustiprėjo nuo 2010-ųjų metų.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Mažmeninės prekybos mastai demonstruoja dar didesnį augimą. 2011 metais palyginti su 2005
metais mažmeninės prekybos apyvarta buvo apie 2,5 kartų didesnė. Tais metais, kada visas pasaulis
Turkija 61%
Italija 15%
JAE 6%
Jungtinė Karalystė
5% Kinija 5%
Ispanija 3%
Kitos šalys 5%
Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Azerbaidžaną pagal šalis
Kanada 37%
Turkija 22%
Slovakija 11%
Italija 10%
Rusija 5%
Kitos šalys 15%
Medinių įstaigų ior parduotuvių baldų importas pagal šalis
47300 48056 48173 48595 51308
55960 57816
59657
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
10000
20000
30000
40000
50000
60000
70000
Vnt.
Parduotuvių skaičius
53
patyrė ekonominę krizę, Azerbaidžane mažmeninės prekybos apyvarta sumažino augimo tempus,
tačiau vis tiek augo po 8-10% kasmet.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Pagal Newz.az Azerbaidžanui pavyksta išlaikyti teigiamą naujai įkurtų ir uždaromų verslų balansą -
2013 metais Azerbaidžane buvo užfiksuotas net 45% naujų verslo subjektų prieaugis. Pirmąjį 2013
metų ketvirtį verslo įmonių grynasis prieaugis siekė 3625 įmones (3833 ūkio subjektai įsteigti ir
208 uždaryti). Tuo tarpu 2012 metais buvo įregistruota 5417 subjektų ir uždaryta 421.
Prognozuojama, jog 2013 metų gale bus pasiektas 7250 grynasis įmonių prieaugis. 2013 metų
liepos 1 dienai Azerbaidžane iš viso buvo užregistruota 82.355 ūkio subjektai (+4.3% palyginus su
2012 metų tuo pačiu laikotarpiu), veikė 448.004 individualūs verslininkai. Remiantis šiais
duomenimis galima teigti, jog besikuriant naujiems ūkio subjektams, neabejotinai kils įstaigų ir
parduotuvių baldų paklausa.
Pagal business-dialogue.az įstaigų baldų rinka Azerbaidžane turi geras vystymosi perspektyvas,
kadangi šalyje aktyviai plečiama verslo centrų infrastruktūra, kuri reikalauja atitinkamo įrengimo.
Įstaigų baldų rinka jautriai reaguoja į šalies plėtrą, netgi tokiose srityse, kurios iš pirmo žvilgsnio
neatrodo tiesiogiai susijusios su baldų rinka. Pavyzdžiui, naujo dujų telkinio „Umid“ atradimas, su
kuriuo siejamas užsienio investicijų į šalį atėjimas, o kartu ir naujų biurų, kuriuos reikės įrengti,
statyba. Ofiso baldų segmentui teigiamas plėtros sąlygas sudaro taip pat padidintas biudžetinių
institucijų finansavimas, kurios aktyviai atnaujina baldus.
Įstaigų baldų rinka Azerbaidžane pastaruoju metu pastebimai pasikeitė, pirkėjai tapo reiklesni, ne
tik produkcijos kokybei, bet ir aptarnavimui ir popardaviminiam servisui. Atitinkamai konkurencija
tarp pagrindinių rinkos dalyvių padidėjo. Vienas iš veiksnių, rodančių rinkos brandumo didėjimą
yra tai, kad konkurencinėje kovoje į pirmą vietą išeina papildomų paslaugų ir bonusų teikimas, o ne
tiesioginis kainų dempingas, taip pat auga kvalifikuoto personalo dalis, didėja rinkodarinis
aktyvumas.
1996
4321
10919
12599
15086
2000 2005 2009 2010 2011
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
Mln
. EU
R
Mažmeninės prekybos apimtys
113 113,2
114,9 115,5
108,7 108,8
110,2 109,6
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
104
106
108
110
112
114
116
118
Indeksas (
paly
gin
ti s
u p
raėju
sia
is m
eta
is)
Mažmeninės prekybos indeksas
54
Virtuvės baldų sub-sektorius 4.3
4.3.1 Konkurencinė aplinka
Vietinis virtuvės baldų gamybos sub-sektorius aukštumas buvo pasiekęs 2005-aisiais ir 2008-
aisiais. Ekonomikos nuosmukis sąlygojo Azerbaidžano gaminamų virtuvės baldų sumažėjimą net
apie 90%. 2012 metais virtuvės baldų produkcija pasiekė apie pusę prieš krizę buvusio lygio.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Azerbaidžano gamintojų produkcijos kokybė šiuo metu vis dar ženkliai atsilieka nuo Europos,
Turkijos ir kartais net Kinijos importo. Įvertinus vietinės gamybos virtuvės baldų pardavimų
apimtis galima teigti, kad vietinėje rinkoje azerbaidžaniečių produkcija nėra konkurencinga.
Rinkos ekspertai biznesinfo.az teigia, kad Azerbaidžane jaučiamas įrangos, reikalingos baldų
medžiagų gamybai, trūkumas, todėl dažnai pigiau yra įsivežti gatavus baldus iš Turkijos arba
Kinijos.
Vietinių gamintojų vertinimu, ženkliai pigiau ir rentabiliau negu importuoti yra gaminti savo
produkciją iš kokybiškų importuojamų žaliavų, svarbiausia yra turėti darbui su šiomis medžiagomis
reikalingus įgūdžius. Daugelis virtuvės baldų gamintojų renkasi turkiškas medžiagas, kaip taisyklė -
laminuotas vidutinio tankio medienos plaušų plokštes, rečiau - vidutinio tankio medienos plaušų
plokštes. Žinomesnės įmonės deklaruoja apie europietišką šių medžiagų kilmę, kas reikštų ženkliai
didesnę jų kainą – plokštės iš Austrijos, Vokietijos ar Italijos kainuoja apie 30% brangiau negu ta
pati medžiaga, įsigyta Rusijoje, Ukrainoje ar Turkijoje. Baldai, pagaminti iš europietiškų medžiagų,
nėra prieinami masiniam vartotojui ir dažniausiai gaminami tik pagal individualius užsakymus.
Didelę dalį Azerbaidžano baldų gamintojų tarpe vis dar sudaro baldus namų sąlygomis gaminantys
baldininkai. Gaminant tokiomis sąlygomis kokybei skiriamas mažiausias dėmesys. Tokie
gamintojai nemoka mokesčių, visos pastangos yra nukreiptos į maksimalų produkcijos kainos
sumažinimą. Būtent dėl išskirtinai žemos kainos tokia produkcija yra paklausi rinkoje.
Pagrindinės virtuvės baldų importuotojos į Azerbaidžaną – Italija ir Prancūzija, aptarnaujančios
aukščiausios kainos segmentą. Trečioji pagal dydį – pigių virtuvės baldų importuotoja Turkija.
10973
4935
7552
10693
6094
1276
2298
5209
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
Natū
rinia
is v
ieneta
is
Virtuvės baldų gamyba
55
Duomenų šaltinis: United Nations Statistics Division – Comodity Trade Statistics Database
Azerbaidžano virtuvės baldų sub-sektorius praktiškai nevykdo jokio eksporto.
4.3.2 Paklausos vystymosi tendencijos
Azerbaidžano baldų rinkos ekspertai optimistiškai vertina virtuvės baldų rinkos perspektyvas.
Datacenter business plan international duomenimis namų ūkių baldų sektorius 2013-2016 metų
laikotarpiu prognozuojama augs tarp 3,1-7,9%.
Pajamos Pelnas
2013 3,1% 3,0%
2014 7,5% 6,2%
2015 4,8% 5,5%
2016 7,9% 8,4%
Duomenų šaltinis: Datacenter business plan international
Remiantis biznesinfo.az, viena svarbiausių Azerbaidžano virtuvės baldų rinkos tendencijų –
nedidelis serijinės gamybos segmentas. Remiantis Azerbaidžano gamintojų pastebėjimais, klientai
dažniausiai nori patys pasirinkti virtuvės baldų dizainą ir išmatavimus, todėl vietinės virtuvės baldų
gamybos įmonės dirba beveik išskirtinai pagal užsakymus.
Kainų atžvilgiu virtuvės baldų rinkoje galima išskirti tris segmentus: ekonominės, vidutinės ir
aukščiausios klasės baldai. Azerbaidžane didžiausią paklausą turi biudžetinė ekonominės klasės
virtuvė. Tokie virtuvės komplektai gaminami iš laminuotų medžio drožlių plokščių. Ganėtinai
populiarūs yra ir modeliai su blizgiu paviršiumi iš medžio drožlių plokščių ir aukšto blizgumo
vidutinio tankio medienos plaušų plokščių panelių, vadinamų high gloss. Virtuvės komplektai,
pagaminti iš blizgių vidutinio tankio medienos plaušų plokščių panelių yra 20-30 proc. brangesni.
Vidutinė virtuvės baldų metro (1 м х 60 см) kaina baldams iš laminuotų medžio drožlių plokščių
prasideda nuo 250 AZN, su high gloss apdaila – nuo 350 AZN. Baldų iš vidutinio tankio medienos
plaušų plokščių su matiniu paviršiumi kaina žemesnė – nuo 300 AZN. Aukščiausios klasės baldai
su natūralaus, brangių rūšių medienos paviršiumi kainuoja nuo 800 AZN.
Virtuvės baldų kainai be pagrindinių medžiagų turi įtakos ir medžiagų kilmė ir spalva, dizaino
sprendimai ir išlaidos aptarnavimui. Virtuvės baldų kainai nemažą įtaką daro ir furnitūros kokybė.
Italija 45%
Prancūzija 29%
Turkija 17%
Rusija 3%
Vokietija 3%
Kitos šalys 3%
Virtuvės baldų importas į Azerbaidžaną pagal šalis
56
Azerbaidžano gamintojai naudoja furnitūrą, gaminamą Kinijoje, Turkijoje ir Vokietijoje. Kainos
skirtumas tarp turkiškos ir vokiškos furnitūros sudaro apie 20%.
Azerbaidžano rinkoje paklausiausi modernūs ir klasikiniai dizaino sprendimai. Modernaus stiliaus
virtuves renkasi vidutinės kainų kategorijos baldų pirkėjai, aukščiausios klasės baldus galintys
įpirkti pirkėjai dažniausiai teikia pirmenybę klasikai.
Vadovaujantis Azerbaidžano statistikos departamento duomenimis, 2012 metais 100 namų ūkių
teko apie 15,3 virtuvės baldų komplektų. Taigi, galima teigti, jog rinkos potencialas dar nėra
išnaudotas. Besivystant pragyvenimo lygiui šalyje, augs paklausa tokioms svarbioms buities
prekėms kaip virtuvės baldai.
100 namų ūkių tenkantys virtuvės baldų komplektai
Iš viso Miesto namų ūkiai Kaimo namų ūkiai
15,3 15,1 15,6
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Atsižvelgiant į vartotojų bazės lygį, konstatuotina, jog Azerbaidžane kasmet stebimas teigiamas
gyventojų kiekio pokytis. Vidutiniškai kasmet gyventojų padaugėja apie 1%, o 2012 metais jų
skaičius pasiekė 9,3 mln.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Azerbaidžano gyventojų išlaidos kasmet auga apie 22% - nepastebimas ekonominio nuosmukio
poveikis. Vis dėlto, pastebima tendencija daugiau gautų pajamų skirti santaupoms – gyventojų
santaupos nuo 2005 metų vidutiniškai augo 32%.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
8,39 8,48
8,58
8,76
8,95 9,05
9,17 9,30
7,80
8,00
8,20
8,40
8,60
8,80
9,00
9,20
9,40
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0,0%
0,5%
1,0%
1,5%
2,0%
2,5%
Populiacija,
vnt.
Pokytis, %
Populiacija
Populiacija Populiacijos augimas
5255 6529
8905
12622 14296
15702 18255
20136
1477 1891 3143
4601 4924 6037 7923
9680
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
5000
10000
15000
20000
25000
Mln
. EU
R
Išlaidos vartojimui ir santaupos
Išlaidos vartojimui Santaupos
57
Azerbaidžaniečių pajamos, tenkančios vienam gyventojui, per pastaruosius 8-erius metus ženkliai
išaugo – nuo 926 EUR/gyv. iki 3595 EUR/gyv. Tai dar vienas spartaus gyvenimo lygio gerėjimo
Azerbaidžane įrodymas.
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Remiantis Azerbaidžano gyventojų vartotojų krepšelio statistika, matyti, jog išlaidos baldams ir
namų apyvokos reikmėms sudaro apie 7% nuo visų vartojimo išlaidų. Nors išlaidos šioms
reikmėms yra santykinai labai žemos palyginti su Europos šalimis, tačiau matoma augimo
tendencija.
2010 2011 2010 2011 2010 2011 2010 2011
Išlaidos EUR Dalis bendroje krepšelio
struktūroje
Miesto gyv. Kaimo gyv. Miesto gyv. Kaimo gyv.
Maistas 69,5 80,0 65,2 76,3
47,7% 47% 49% 49%
Alkoholis 0,8 0,9 0,8 0,9
0,5% 1% 1% 1%
Tabakas 1,7 1,9 1,5 1,8
1,2% 1% 1% 1%
Apranga ir avalynė 10,5 11,1 9,2 10,5
7,2% 7% 7% 7%
Būstas, vanduo, elektra, kuras 9,4 12,3 9,4 11,4
6,5% 7% 7% 7%
Baldai ir namų apyvokos reikmenys
9,7 11,4 9,5 10,6
6,7% 7% 7% 7%
Sveikata 5,1 6,6 5,0 6,3
3,5% 4% 4% 4%
Transportas 8,6 11,2 7,5 9,4
5,9% 7% 6% 6%
Komunikacijos 4,4 5,5 2,9 4,0
3,0% 3% 2% 3%
Rekreacija ir kultūra 4,8 6,5 4,1 4,8
3,3% 4% 3% 3%
Švietimas 2,7 3,3 1,5 2,5
1,8% 2% 1% 2%
Restoranai, kavinės ir viešbučiai
12,7 13,7 11,1 12,7
8,7% 8% 8% 8%
Kitos prekės ir paslaugos 5,6 6,2 5,7 6,2
3,8% 4% 4% 4%
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Virtuvės baldų paklausą įtakos nors ir neaukštas (1%), tačiau nepertraukiamas gyvenamųjų pastatų
skaičiaus augimas.
926 1158
1635
2259 2432
2723
3203
3595
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
3500
4000
EU
R
Pajamos, tenkančios vienam gyventojui
58
Duomenų šaltinis: Azerbaidžano statistikos departamentas
Išvados ir rekomendacijos 4.4
ĮSTAIGŲ IR PARDUOTUVIŲ BALDŲ SUB-SEKTORIUS
Rodiklis Esama būklė Vystymosi kryptis
Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 68.556 vnt. ↑
Darbuotojų skaičius 3000 (bendrai baldų
sektoriuje) ↑
Vidutinis darbo užmokestis 249 EUR/mėn. ↑
Stambiausių gamybos įmonių skaičius
Apie 7 (iš viso bendrai sektoriuje apie 72)
↓
Investicijos į kapitalą 14,19 mln. EUR (bendrai
baldų sektoriuje) ↑ (ypatingai išaugo pastaraisiais metais)
Kapitalo atsiperkamumo indeksas 147,9 (palyginti su 2011
metais) Nepastovus
Eksportas 3 mln. EUR (įskaitant ir
virtuvės, ir kitus medinius baldus)
↓
Eksporto šalys Kazachstanas (66%), Rusija (11%), Vokietija (7%), JAE (5%), Gruzija
(2%), Indonezija (1%), Prancūzija (1%), JAV (1%), Korėja (1%), Turkija (1%), kitos šalys (4%)
Importas 429 mln. EUR (įskaitant ir virtuvės, ir kitus medinius
baldus)
↑
Importo šalys
Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Azerbaidžaną yra importuojami iš: Turkijos (61%), Italijos (15%), JAE (6%), Jungtinės Karalystės
(5%), Kinijos (5%), Ispanijos (3%), kitų šalių (5%).
Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai į Azerbaidžaną yra importuojami iš: Kanados (37%), Turkijos (22%), Slovakijos (11%), Italijos (10%),
Rusijos (5%), kitų šalių (15%).
Parduotuvių skaičius 59,6 tūkst. ↑
1738
1758
1779
1800
1813
1828
1844
1861
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
1660
1680
1700
1720
1740
1760
1780
1800
1820
1840
1860
1880
Tūkst.
Gyvenamųjų pastatų skaičius
59
Mažmeninės prekybos apimtys 15 mlrd. ↑
Ekonomiškai aktyvių įmonių skaičius 82 tūkst. ↑
VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS
Rodiklis Esama būklė Vystymosi kryptis
Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 5209 vnt. ↑ , tačiau dar nepasiekė 2008-ųjų lygio
Darbuotojų skaičius 3000 (bendrai baldų sektoriuje) ↑
Vidutinis darbo užmokestis 249 EUR/mėn. ↑
Stambiausių gamybos įmonių skaičius
Apie 7 (iš viso bendrai sektoriuje apie 72)
↓
Investicijos į kapitalą 14,19 mln. EUR (bendrai baldų
sektoriuje)
↑ (ypatingai išaugo pastaraisiais
metais)
Kapitalo atsiperkamumo indeksas 147,9 (palyginti su 2011 metais) Nepastovus
Vidutinė virtuvės baldų komplekto
kaina 525,7 EUR ↑
Eksportas 3 mln. EUR (įskaitant ir virtuvės,
ir kitus medinius baldus) ↓
Eksporto šalys Kazachstanas (66%), Rusija (11%), Vokietija (7%), JAE (5%), Gruzija
(2%), Indonezija (1%), Prancūzija (1%), JAV (1%), Korėja (1%), Turkija (1%), kitos šalys (4%).
Importas 429 mln. EUR (įskaitant ir
virtuvės, ir kitus medinius baldus) ↑
Importo šalys Virtuvės baldai į Azerbaidžaną yra importuojami iš: Italijos (45%),
Prancūzijos (29%), Turkijos (17%), Rusijos (3%), Vokietijos (3%), kitų šalių (3%).
Pardavimų vietinėje rinkoje augimas
3,1% (2013), 7,5% (2014), 4.8% (2015), 7.9% (2016)
↑
100 namų ūkių tenkantys virtuvės baldų komplektai
15,3 N/A
Pajamos, tenkančios vienam gyventojui
3595 EUR/gyv. ↑
Vartojimo išlaidos 20136 mln. EUR ↑
Santaupos 9680 mln. EUR ↑
Baldams skiriamų išlaidų dalis vartotojo krepšelyje
7% ↑
Gyvenamųjų namų skaičius 1861 tūkst. ↑
Populiacija 9,3 mln. gyv. ↑
60
Eksporto strategijos pasirinkimas į šią rinką priklauso nuo vidinių faktorių, specifiškų kiekvienai
įmonei ir jos gaminamiems baldams, bei išorinių faktorių, būdingų šiai rinkai.
Išskiriamos 4 eksporto į Azerbaidžano rinką strategijos:
Netiesioginis eksportas
Netiesioginis eksportas yra pasyviausias iš būdų, kaip veikti tarptautinėje rinkoje. Šios strategijos
atveju baldų gamintojas tiekia produkciją tarpininkui, veikiančiam vietinėje Lietuvos rinkoje ir
besirūpinančiam visais tolimesniais veiksmais. Ši strategija pasižymi mažiausiomis rizikomis
įmonei, kadangi reikalauja minimalių pastangų eksporto veikloms vykdyti. Baldų gamintojui yra
reikalingi tik minimalūs papildomi kompanijos gebėjimai, dažniausiai nukreipti į tinkamą
supakavimą ar kitų reikalavimų, kaip turi atrodyti produkcija, tenkinimą. Palyginti su kitomis
eksporto strategijomis, šiuo atveju yra reikalingos minimalios investicijos į marketingą.
Pasirinkti šią strategiją siūlytina mažoms baldų gamintojų kompanijoms, kurios turi ribotus
ekonominius ir funkcinius resursus, neturi pakankamų eksporto gebėjimų. Šiuo atveju būtų
paliekama galimybė susikoncentruoti į pagrindines kompanijos kompetencijas - gamybą.
Kompanijoms, toliau siekiančioms pereiti iš netiesioginio eksporto į tiesioginį, rekomenduotina
pradėti naudoti gamintojo prekinį ženklą.
Tiesioginis eksportas
Tiesioginio eksporto strategijos pasirinkimo atveju gamintojas parduoda produkciją per užsienio
tarpininką. Palyginti su netiesioginio eksporto strategija, tiesioginis eksportas reikalauja ženkliai
daugiau gamintojo ekonominių ir funkcinių resursų, kadangi gamintojas turi tiesioginį ryšį su
užsienio pirkėju. Papildomos kompanijos kompetencijos apima kalbos, kultūros, kontraktų
sudarymo, reikalavimų importo dokumentams ir kt. žinias. Šios strategijos pasirinkimas reikalauja
didelių marketingo kaštų.
Pagrindiniai būdai išvystyti verslo kontaktus yra eksponuoti gaminamą baldų produkciją
specializuotose parodose arba užmegzti tiesioginį kontaktą su didmenininkais arba mažmenininkais.
Siekiant eksportuoti į Azerbaidžaną tiesiogiai, rekomenduotina dalyvauti šiose parodose:
Parodos pavadinimas Miestas Azerbaidžane Parodos mėnesis
BakuBuild Baku Spalis
Caspian Mebel Expo Maskva Spalis
Muitinėse naudojami dokumentai: kontraktas, svorio deklaracija, sąskaita-faktūra, su
transportavimu susiję dokumentai, produkto kilmės sertifikatas, produktų kokybės sertifikatas ir kt.
Nuo dokumentų pateikimo momento, muitinė įsipareigojusi patikrinti dokumentus per 24 valandas.
Tiesioginio eksporto strategiją rekomenduotina pasirinkti įmonėms, turinčioms itin stiprią
ekonominę padėtį.
Nuosavas eksportas
Nuosavo eksporto strategijos atveju, gamintojas produkciją tiesiogiai parduoda galutiniam
vartotojui, esančiam užsienyje. Dėl šios priežasties, šiai strategijai vykdyti yra reikalingi didžiausi
kompanijos resursai, kadangi reikalinga steigti naujus prekybos taškus, vykdyti dideles žinomumo
didinimo užsienio vartotojų tarpe kampanijas.
Dėl šios rinkos nepakankamo artimumo, tiek atstumo, tiek kalbos, kultūros ir kitų aspektų prasme,
nerekomenduotina rinktis šios strategijos.
61
Eksportas per partnerių grupes
Eksporto partnerių grupių kūrimas gali būti vienas efektyviausių būdų, siekiant eksportuoti į naują
užsienio rinką. Šiuo atveju veikia kompetentingas eksporto vadybininkas, siekiantis surasti
kontaktų naujoje rinkoje. Dalyvavimas tokioje grupėje turi daug privalumų: naujų kontaktų
užmezgimo galimybė, išorinės nuomonės gavimas, patirtis ir papildomi patyrusio eksporto
vadybininko resursai. Eksporto partnerių grupę yra rekomenduotina sudaryti mažoms arba
vidutinėms įmonėms.
Lietuvoje šios iniciatyvos taip pat yra itin skatinamos. Tokias priemones kuruoja VŠĮ „Versli
Lietuva“. Įmonių grupinių eksporto iniciatyvų lėšomis yra finansuojami renginiai, kurių metu
pristatomas įmonių grupių eksporto potencialas bei plečiami verslo ryšiai. Remiamos tarptautinių
parodų ir verslo misijų organizavimo Lietuvoje ar užsienyje veiklos. Daugiau informacijos galima
rasti: http://www.verslilietuva.lt/lt/eksporto-pletra/partneriu-paieska/imoniu-grupines-eksporto-
iniciatyvos-igei/
62
5. KAZACHSTANO SUB-SEKTORIŲ ANALIZĖ
Kazachstano baldų sektoriaus kontekstas 5.1
Baldų pramonė Kazachstane yra svarbi pramonės šaka, kuri sudaro 20% visos pramonės gamybos
Kazachstane. Kazachstano baldų pramonė pagal 2012 metų duomenis buvo pajėgi pagaminti
produkcijos už 177,6 mln. EUR. 2010-2012 metų laikotarpiu stebimas net 27% vidutiniškas
kasmetinis baldų gamybos vertės vietinėje rinkoje augimas. Pagal bizlife.kx duomenis, viena iš
pagrindinių Kazachstano gamintojų gaminamos produkcijos apimčių augimo priežasčių slypi jos
kainų pranašume. Ekonominis nuosmukis privertė kazachus mažinti išlaidas, o vietinių gamintojų
produkcija kainų atžvilgiu visada buvo patraukli. Anksčiau kainas didžiąja dalimi diktavo užsienio
kompanijos ir vietiniai gamintojai nesiūlė kainų, mažesnių už rinkos kainą, tačiau krizės laikotarpiu
pastarieji atsižvelgė į vartojimo pokyčius. Dauguma kompanijų, pirmiausiai orientuotų į
demokratiškos kainos segmentą, išreiškė savo pasiruošimą daryti nuolaidas, pateikti specialius
pasiūlymus. Rezultate tie, kurie dirbo demokratiškų kainų kategorijoje, krizės laikotarpiu ne tik
nemažino gamybos, bet ir plėtė padalinių tinklus visoje respublikoje. Vietinės baldų gamybos
augimui buvo palankus ir faktas, kad ne visa užsienio gamintojų produkcija pasižymėjo pakankamu
kokybės lygiu, tuo tarpu vietiniai gamintojai jau sugebėjo pasiekti santykinai gerą kokybės lygį,
nors kol kas ne visada gali konkuruoti su geriausiais Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos gamintojų
produkcijos pavyzdžiais.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Kazachstane beveik visiškai nėra išvystytos baldų pramonę aptarnaujančios pramonės šakos, todėl
visas reikalingas baldų gamybos dalis, pradedant nuo medienos bei medienos plaušų plokščių ir
baigiant furnitūra, klijais ir instrumentais, Kazachstano baldų gamintojams tenka importuoti. Dėl
šios priežasties vietinių gamintojų konkurencingumas yra tiesiogiai priklausomas nuo šalies
importo politikos. Šiuo metu muitai baldų gamybos žaliavoms, medžiagoms, komplektacijos
dalims, furnitūrai yra sumažinti, o tai leis vietiniams Kazachstano gamintojams mažinti savo
produkcijos savikainą ir tuo pačiu mažinti pardavimo kainą arba didinti savo veiklos pelningumą.
Tačiau svarbu pažymėti, kad iš dalies analogiškas sumažinimas buvo įvykdytas Rusijoje ir
Baltarusijoje, kas reiškia, kad Rusijos ir Baltarusijos gamintojai taip pat turi savikainos mažinimo
galimybes, ir, tarp Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano sukūrus Muitų sąjungą, įvežti produkciją į
Kazachstaną be muitų ir sudaryti tiesioginę konkurenciją Kazachstano gamintojams.
92,5 86,2
103,1
148,0
177,6
2008 2009 2010 2011 2012
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
Mln
. EU
R
Baldų sektoriaus gamybos vertė
63
Palyginus 2005 ir 2012 metus, baldų gamybos kaina Kazachstane išaugo beveik ketvirtadaliu, o
palyginus 2008-2012 metų gamybos kainų tendencijas matyti, jog vidutiniškai kainos auga arti 4%.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
2012 metais Kazachstane buvo užregistruota apie 354 įmonės, veikiančios baldų gamybos srityje.
Didžiausia dalis šių įmonių yra įsikūrusios sostinėje Astanoje. Nepaisant lengvėjančių sąlygų
vietiniams baldų gamintojams importuoti reikalingas baldų gamybai žaliavas ir komponentus, 2008-
2012 metų laikotarpiu stebimas vietinių baldų gamybos įmonių mažėjimas.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Vidutinis mėnesio darbo užmokesčio lygis Kazachstano baldų gamybos pramonėje siekia apie 245
EUR. Nuo 2008 metų stebimas net apie 50% darbo užmokesčio padidėjimas.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
106,1 100,6 102,2 104,1
106,1 109 109,6 112,1
116,7
123,8
90
95
100
105
110
115
120
125
130
2008 2009 2010 2011 2012
Indeksas
Gamybos kainų indeksai
Gamintojų kainų indeksas, palyginti su praėjusiais metais
Gamintojų kainų indeksas (2005=100)
430
380 361 363 354
2008 2009 2010 2011 2012
0
50
100
150
200
250
300
350
400
450
500
Vnt.
Baldų gamybos sektoriaus įmonės
165,1 169,9
229,2 250,0 244,6
2008 2009 2010 2011 2012
0
50
100
150
200
250
300
EU
R
Vitutinis mėnesio darbo užmokestis baldų gamybos sektoriuje
64
Pagal Kazachstano statistikos departamento duomenis, vietinė baldų pramonė 2012 metais bus
papildomai pajėgi pagaminti 2850 vnt. Tai sietina su atliktomis papildomomis didelėmis
investicijomis į gamybos plėtrą, kurios 2012 metais siekė 4,53 mln. EUR.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Kazachstano baldų pramonės pelningumo kreivė rodo dinamiškas tendencijas. Vis dėlto, 2012
metais per pastaruosius metus užfiksuota didžiausia, 9,3 mln. EUR siekianti, pelno iki
apmokestinimo vertė. Pelno dalis, tenkanti vienam patirtų sąnaudų tengei, 2012 metais taip pat buvo
aukščiausia ir siekė 8,2%.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Kazachstano baldų pramonės rodikliai rodo, jog tiriant 2008-2012 metų laikotarpį, tendencingai
mažėja gaminamų įstaigų baldų. Tuo pačiu laikotarpiu baldų, skirtų sėdėjimui apimtys sugrįžta į
prieš nuosmukį turėtas apimtis. Medinių baldų miegamajam, valgomajam, svetainei bei virtuvės
baldų gamybos apimtys Kazachstane palyginti su 2008 metais, 2012 išaugo bene dvigubai.
2,47
2,92
2,51 2,58
4,53
2008 2009 2010 2011 2012
0
1
1
2
2
3
3
4
4
5
5
Mln
. EU
R
Baldų pramonės investicijos į pagrindinį kapitalą
5,3
1,0
5,3
2,0
9,3
2008 2009 2010 2011 2012
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Mln
. EU
R
Baldų sektoriaus įmonių pelnas iki apmokestinimo
4,9
1,8
5,6
3,1
8,2
2008 2009 2010 2011 2012
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
Pro
c.
Baldų sektoriaus įmonių rentabilumas
65
2008 2009 2010 2011 2012
Baldai, skirti sėdėjimui (tūkst. tengių)
6.815.072 2.906.320 4.180.479 4.873.833 6.549.263
Įstaigų baldai (mediniai), vnt. 541.880 425.786 386.870 368.745 346.228
Virtuvės baldai, vnt. 164.269 167.645 172.151 304.115 304.206
Mediniai baldai miegamajam, valgomajam ir svetainei, vnt.
91.790 120.645 164.476 170.147 180.842
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Pagal Continent.kz šaltinį, Kazachstano baldų gamintojai nėra ypatingai linkę kurti naujus baldų
dizainus ir vystyti prekės ženklus - pirmenybę teikia užsienio gamintojų kopijavimui. Originalaus
dizaino išdirbimas ir prekės ženklo įtvirtinimas rinkoje reikalauja papildomų kaštų, be to,
Kazachstano aukštosiose mokyklose nėra ruošiami konkrečiai baldų dizaino specializacijos
specialistai. Vietiniai baldų gamintojai teikia prioritetą savo pranašumo dėl artumo vartotojui
išnaudojimui. Baldai gaminami pagal užsakymą, atsižvelgiant į konkrečius pirkėjo poreikius ir
lūkesčius, ko negali užtikrinti užsienio gamintojai. Toks darbo metodas nereikalauja žinomo prekės
ženklo arba serijinių modelių vystymo. Vis dėlto pažangiausi gamintojai, kurie gamina serijiniu
būdu, jau pradeda orientuotis į dizainą, nes tiesiog kopijuodami užsienio modelius, jie nėra pajėgūs
konkuruoti kaina su Kinijos gamintojais.
Ekspertų vertinimu, Kazachstano baldų rinkos apimtys siekia 2 mlrd. USD per metus. Tuo tarpu
rinkos potencialas vertinamas 3,5 mlrd. USD. Pastebima, kad Kazachstano baldų gamybos sektorius
po pasaulio ekonomikos krizės jau atsigavo ir jau pradeda didinti savo augimo tempus. Auga
vietinių gamintojų gamybos apimtys. Šiuo metu daugiau negu 40% rinkos užima kazachstanietiškos
kompanijos.
Remiantis Kazachstano statistikos departamento pateikiamais duomenimis, mažmeninės prekybos
baldais apimtys 2012 metais siekė 477,85 mln. EUR. Matyti, jog nuo 2008-ųjų mažmeninės
prekybos baldais apimtys išaugo daugiau nei dvigubai.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
219,54 225,09
275,48
401,14
477,58
2008 2009 2010 2011 2012
0
100
200
300
400
500
600
Mln
. EU
R
Mažmeninės prekybos baldais apimtys
66
Kazachstane gaminamų baldų apimtys yra vis dar nepakankamo lygio, jog aptarnautų vietinę rinką.
Net apie 60% baldų yra importuojama iš ES ir NVS šalių. Iš NVS šalių, Rusija yra pagrindinis
prekybos partneris, toliau seka Ukraina. Iš Europos šalių, labiausiai įsitvirtinusi baldų importuotoja
į Kazachstaną yra Italija, taip pat aktyvūs yra Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos gamintojai.
Duomenų šaltinis: Honorary Consulate of Kazakhstan in Venice
Remiantis Continent.kz, Kazachstane labai populiari Baltarusijos baldų pramonės produkcija. Tai
sąlygoja nusistovėjusios tradicijos (dar Sovietų Sąjungos metais Baltarusija buvo žinoma kaip baldų
gamintoja) ir tai, kad Baltarusijos baldininkai savo veikloje griežtai laikosi valstybinių standartų
(vad. ГОСТ). Pastarasis veiksnys yra ganėtinai svarbus, kadangi vartotojai ženkliai labiau pasitiki
baldais, pagamintais pagal valstybinius standartus negu tokių standartų neatitinkančiais.Baltarusijos
gamintojų baldai dažnai neišsiskiria savo dizainu, tačiau vidutinės kainų kategorijos vartotojams (į
kuriuos didžiąja dalimi ir yra orientuoti baltarusiški baldai) yra svarbesnis ne dizainas, bet baldo
patvarumas ir patikimumas, o šiomis charakteristikomis Baltarusijos gaminiai gali pasigirti. Be to,
Muitų sąjunga su Rusija ir Baltarusija priverčia ir Kazachstano gamintojus didinti savo produkcijos
kokybę, ir ne tik dėl konkurencijos su Muitų sąjungos partnerių baldininkais, bet ir dėl vieningų
valstybinių standartų, galiojančių visose trijose šalyse, įvedimo.
Aukščiausios klasės, ekskliuzyviniai, brangiausi baldai Kazachstano rinkoje yra reprezentuojami
daugiausiai italų ir ispanų gamintojų. Šiame segmente kainos svyruoja tarp 5-30 tūkst. USD.
Pagrindiniai Italijos, Ispanijos ir Vokietijos baldų importuotojai yra Zhanna, Sergio, Bravo, Azimut,
Ak-Niet ir Daniyar. Virtuvės, miegamojo, oda aptraukti baldai (daugiausiai naudojami įstaigose),
vonios kambario baldai yra pagrindinis šių importuotojų asortimentas.
Viduriniojo segmento baldai taip pat pasižymi gera kokybe ir dažniausiai tarp Top klasės baldų ir
šios kategorijos baldų yra tik keletas besiskiriančių bruožų, t.y. kainos ir prieinamumo įsigyti
santykis, baldai yra gaminami masiniu būdu ir tai yra dažniausiai Top klasės baldų reprodukcijos.
Viduriniojo segmento baldai yra reprezentuojami italų ir vokiečių gamintojų. Kainos šiame
segmente vyrauja tarp 3-7 tūkst. USD virtuvės baldams, 2-5 tūkst. USD aptrauktiems medžiaga
baldams. Virtuvės baldų rinkiniai, pagaminti čekų gamintojų, taip pat yra labai paklausūs
Kazachstane dėl itin patrauklios kombinacijos tarp kainos ir kokybės. Taip pat yra paklausūs baldai
iš Rumunijos ir turi gerą reputaciją tarp Kazachstano vartotojų dėl natūralaus medžio ir aukštos
kokybės komponentų, nepaisant itin aukštų kainų, prilygstančių italų ar ispanų produkcijai.
Rusija 31%
Ukraina 19%
Kinija 13%
Italija 8%
Turkija 6%
Vokietija 3% Kitos šalys
20%
Baldų importas į Kazachstaną pagal šalis
67
Įstaigų ir prekybos (parduotuvių) baldų sub-sektorius 5.2
5.2.1 Konkurencinė aplinka
Kaip minėta aukščiau, bendrai Kazachstane gaminamų baldų apimtys auga, išskyrus įstaigoms ir
parduotuvėms skirtus baldus. Remiantis Kazachstano statistikos departamento duomenimis,
medinių įstaigos baldų apimtys per 2008-2012 metų laikotarpį smuko 36%.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Pagrindinė Kazachstane įstaigų baldų segmente veikianti kompanija - Clerk&Boss. Įstaigų ir
parduotuvių baldų gamyba užsiimančios įmonės:
Ofiso ir prekybiniai baldai
ТОО "Glory Company"
ТОО КПК "ZETA"
ТОО " DreamArt"
ТОО "Алматинская мебельная фабрика"
ТОО " Василец"
ТОО "ДСП-Центр"
ТОО "ПКФ Торнадо PLUS"
ТОО ТПК "Новый стиль"
ТОО "ЖПК Айша"
ИП " Байбаченова К.А." Мебельная компания "Magden"
ТОО "ЖАК"
ТОО " Vita-Stile"
ТОО "АНКО"
ТОО "Адонис"
ТОО "ДСП Центр -Усть-Каменогорск"
ТОО "ЖАК"
ТОО "A.Priori"
ТОО "Gradient Trade"
ТОО "Школьная мебель"
ТОО "Бекар"
Kazachstano baldų sektorius orientuojasi ne tik į medžiagų, skirtų baldams gaminti, importą, tačiau
turi ir teigiamą importo balansą pagamintų įstaigų ir parduotuvių baldų sub-sektoriuje -
Kazachstano įstaigų ir parduotuvių baldų eksportas pasižymi itin mažomis apimtimis. Didžiausios
eksporto apimtys buvo pasiektos 2010 metais, kada iš viso buvo eksportuota tik apie 87 tūkst. EUR
vertės įstaigų ir parduotuvių baldų.
541880
425786 386870
368745 346228
2008 2009 2010 2011 2012
0
100000
200000
300000
400000
500000
600000
Vnt.
Pagaminti mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai
68
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Metalinių ir medinių įstaigų ir parduotuvių baldų eksporto apimtys pagal šalis:
Metalinių įstaigų baldų ekportas Medinių įstaigų baldų ekportas
Tūkst. EUR 2009 2010 2011 2012 Tūkst. EUR 2009 2010 2011 2012
Turkija 0,08 Namibija 0,15
Kinija 0,22 Turkmėnija 0,25 0,18 0,36 0,94
Korėja 0,72 Rusija 0,41 0,24
Didžioji
Britanija
0,92 Korėja 0,51 0,17
Rusija 1,33 Izraelis 0,83 0,11
Lietuva 1,46 Latvija 1,25
Vokietija 4,33 1,61 Tadžikistanas 1,38 1,22 4,77
Kirgizija 4,77 3,78 9,52 1,52 Japonija 2,36
Uzbekija 38,86 50,60 Kirgizija 2,42 2,00 3,52
Nyderlandai 0,31 Uzbekija 4,62 3,12
Turkmėnija 0,44 0,32 2,29 Kinija 8,37 2,87 0,04
Lenkija 0,74 Belgija 0,06
Mongolija 4,55 Lietuva 0,07 0,12
Azerbaidžanas 17,31 Kinija 0,09
JAE 0,06 0,91 Rumunija 0,13
Korėja 0,24 Angola 0,15
Italija 0,98 1,05 Vokietija 0,15 0,04 0,47
Lietuva 0,86 Azerbaidžanas 0,22 12,74 0,19
Irakas 3,59 Kanada 0,43
JAE 0,58 0,10 0,05
Turkija 1,11
Kenija 1,12
Mongolija 1,67
Šveicarija 0,07
22,7
10,6
32,1
6,1
52,7
77,8
13,8 12,4
2009 2010 2011 2012
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
Tūkst.
EU
R
Kazachstano įstaigų ir parduotuvių baldų eksportas
Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai
69
Ispanija 0,22
Nyderlandai 0,63 0,06
Кinija 2,30
Prancūzija 5,65
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Įstaigų ir parduotuvių baldų į Kazachstaną yra importuojama per 800 karų daugiau nei jų
eksportuojama. Bendrai 2009-20011 metais importo apimtys rodė mažėjančią tendenciją, tačiau jau
2012 metais pasiekė prieš nuosmukį buvusį lygį.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas importuoja iš: Turkijos (29%), Kinijos
(19%), Italijos (10%), Ukrainos (8%), Vokietijos (7%), Didžiosios Britanijos (5%), Prancūzijos
(4%), Baltarusijos (3%), Tailando (3%), Nyderlandų (2%), Lietuvos (2%), kitų šalių (8%).
Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas daugiausiai importuoja iš: Kinijos (23%),
Ukrainos (20%), Austrijos (15%), Turkijos (10%), Italijos (10%), Lietuvos (5%), Prancūzijos (5%),
Vokietijos (3%), Malaizijos (2%), kitų šalių (7%).
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
11944,4
9674,0 8088,3
11558,5
4505,3 3765,7 4513,8 3694,9
2009 2010 2011 2012
0
5000
10000
15000
Tūkst.
EU
R
Įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Kazachstaną
Mediniai įstaigų ir parduotuvių baldai Metaliniai įstaigų ir parduotuvių baldai
Turkija
Kinija
Italija Kitos šalys
Ukraina
Vokietija
0
200
400
600
800
1000
1200
2009 2010 2011 2012
Tūkst.
EU
R
Metalinių įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Kazachstaną pagal šalis
Kinija
Rusija
Ukraina
Italija
Turkija
Baltarusija
Prancūzija
Estija
Austrija
Lietuva
Kitos šalys
0
500
1000
1500
2000
2500
3000
2009 2010 2011 2012
Tūkst.
EU
R
Medinių įstaigų ir parduotuvių baldų importas į Kazachstaną pagal šalis
70
Ankstesniais metais didelėmis apimtimis pasižymėjo Rusijos ir Baltarusijos įstaigų ir parduotuvių
baldų importas, tačiau pažymėtina, jog nuo 2011 metų šios šalys nustojo eksportavusios į
Kazachstaną.
5.2.2 Paklausos vystymosi tendencijos
Remiantis Kazachstano garbės konsulato Venecijoje duomenimis, 32% Kazachstano medinių
įstaigų baldų paklausos yra aptarnaujama importo ir 68% vietinės gamybos. Taigi, vertinant, jog
2012 metais buvo pagaminta apie 346 tūkst. vnt. medinių įstaigų ir parduotuvių baldų Kazachstane,
dar apie 160 tūkst. vnt. buvo importuota, todėl rinkos paklausa gali siekti apie 506 tūkst. vnt.
Ateities parduotuvių baldų poreikį įtakos prekybinių taškų ir jų ploto vystymosi tendencijos. Kaip
matyti iš žemiau pateikto grafiko, matyti, jog labiausiai prekybinių taškų kiekis ir jų plotas buvo
išaugęs 2010 metais, tačiau 2011-2012 metų laikotarpiu sumažėjo apie 15%.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Nepaisant prekybinių taškų skaičiaus mažėjimo, mažmeninės prekybos apimtys rodo nuolatinį
augimą su neženkliu sumažėjimu 2009-aisiais. Ypatingai mažmeninės prekybos apimtys pradėjo
sparčiai augti nuo 2010 metų, kada vidutiniškai iki 2012 metų fiksuojamas virš 14% augimas. Tad
remiantis mažmeninės prekybos apimtimis, artimoje perspektyvoje galima tikėtis, jog kils
papildomas poreikis didinti prekybos taškų skaičių ir plėsti jų plotą.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
46,9
221,8
270,2
242,4 230,3
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
2008 2009 2010 2011 2012
0
50
100
150
200
250
300
Tūkst.
kv.m
.
Tūkst.
vnt.
Prekybinių taškų skaičius ir prekybinis plotas
Prekybinių taškų kiekis Prekybinis plotas
113,5 115,0 110,7 103,1
97,3
117,9 111,7 113,4
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
20
40
60
80
100
120
140
Indeksas (
paly
gin
ti s
u p
raėju
sia
is
meta
is)
Mažmeninės prekybos indeksas
71
Tikėtina, jog įstaigų baldų poreikis taip pat augs. Užregistruotų juridinių asmenų skaičius nuo pat
2005 metų rodė teigiamą augimą, išskyrus 2010 metus, kada jų skaičius sumažėjo apie 11 tūkst.,
tačiau jau 2011-2012 metais buvo aukščiausias nei bet kada anksčiau.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
226.908 247.930
268.564 283.744
298.028 287.068
301.372 317.926
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
50000
100000
150000
200000
250000
300000
350000
Vnt.
Užregistruotų juridinių asmenų skaičius
72
Virtuvės baldų sub-sektorius 5.3
5.3.1 Konkurencinė aplinka
Pastaraisiais metais vietiniai Kazachstano gamintojai vis platesniu mastu įvaldo inovatyvias baldų
gamybos technologijas. Kazachstane atsirado kompanijų, kurios yra pripažintos ne tik regioniniu,
bet ir visos šalies mastu: tarp virtuvės baldų rinkos dalyvių puikiai žinomos kompanijos
«Вестфалия» ir «Алма-Мебель». Kitos virtuvės baldus gaminančios vietinės kompanijos:
Virtuvės baldai
ТОО "Glory Company"
"ТОО "SANNI MASTER"
ТОО " DreamArt"
ТОО ТПК " Алма- Мебель"
ТОО "Алматинская мебельная фабрика"
ТОО " Василец"
ТОО "ДСП-Центр"
ТОО "ПКФ Торнадо PLUS"
ИП "Байбаченова К.А." Мебельная компания "Magden"
ТОО "ЖАК"
ТОО " Vita-Stile"
ТОО "АНКО"
ТОО "Folding Space"
ТОО "ARIBA"
ТОО "АИНА"
ТОО "ДСП Центр -Усть-Каменогорск"
ТОО "ЖАК"
ТОО "A.Priori"
ТОО "Gradient Trade"
ТОО "Бекар"
Kazachstano vietinių gamintojų sėkmingą veiklą rodo ir statistikos duomenys –2011 metais virtuvės
baldų gamybos apimtys išaugo net apie 76%.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
164269 167645 172151
304115 304206
2008 2009 2010 2011 2012
0
50000
100000
150000
200000
250000
300000
350000
Vnt.
Pagaminti virtuvės baldai
73
Kaip ir bendras Kazachstano baldų sektorius, taip ir virtuvės baldų sub-sektorius orientuojasi į
vietinę gamybą ir importą - Kazachstano virtuvės baldų gamintojai yra nepajėgūs aptarnauti vietinės
rinkos paklausos, o Kazachstano virtuvės baldų eksportas pasižymi itin mažomis apimtimis.
Didžiausios eksporto apimtys buvo pasiektos 2010 metais, kada iš viso buvo eksportuota tik apie 31
tūkst. EUR vertės virtuvės baldų.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Virtuvės baldų eksporto apimtys pagal šalis:
Tūkst. EUR 2009 2010 2011 2012
Turkija 0,04
0,39
Tadžikistanas 0,11
Afganistanas 0,13 21,38
Bulgarija 0,19
Vokietija 0,33 1,97
0,67
Izraelis 0,44
Kanada 0,75
Kinija 2,50
Rusija 13,19 0,57
JAE
7,32
Švedija
1,41
Kirgizija
0,67
9,41
Angola
0,48
Korėja
0,05
Ispanija
0,07
Slovakija
0,07
Lenkija
0,15
Nigerija
0,19
Kataras
0,26
Prancūzija
0,26
Čekija
0,27
Kroatija
0,68
Danija
0,80
JAE
0,82 0,06
17,69
31,85
8,09
11,15
2009 2010 2011 2012
0
5
10
15
20
25
30
35
Tūkst.
EU
R
Kazachstano virtuvės baldų eksporto vertė
74
Šveicarija
1,68 0,00
Azerbaidžanas
0,06
Rumunija
0,07
Nyderlandai
0,09
Jungtinės Valstijos
0,15
Lietuva
0,26
Prancūzija
0,37
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Virtuvės baldų į Kazachstaną yra importuojama virš 300 karų daugiau nei jų eksportuojama.
Bendrai 2009-20011 metais importo apimtys rodė mažėjančią tendenciją, tačiau jau 2012 metais vėl
užfiksuotas augimas.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Virtuvės baldai į Kazachstaną yra importuojami iš: Ukrainos (53%), Italijos (19%), Kinijos (9%),
Turkijos (4%), Gruzijos (4%), Vokietijos (3%), Čekijos (1%), Lenkijos (1%), kitų šalių (6%).
Pažymėtina, jog virtuvės baldų importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo 2011 metų visiškai sustojo
nors dar 2009 metais Rusija ir Baltarusija buvo vieni svarbiausių virtuvės baldų tiekėjai
Kazachstanui. Vietoje šių šalių importo atsirado importas iš Slovakijos ir Lietuvos, ženkliai išaugo
importas iš Ukrainos.
15380,13
10081,08 9135,24
11165,70
2009 2010 2011 2012
0
2000
4000
6000
8000
10000
12000
14000
16000
18000
Tūkst.
EU
R
Virtuvės baldų importo į Kazachstaną vertė
75
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
5.3.2 Paklausos vystymosi tendencijos
Remiantis Kazachstano garbės konsulato Venecijoje duomenimis, 48% Kazachstano virtuvės baldų
paklausos yra aptarnaujama importo ir apie 52% vietinės gamybos. Taigi, vertinant, jog 2012 metais
buvo pagaminta apie 304 tūkst. vnt. virtuvės baldų Kazachstane, dar apie 280,6 tūkst. vnt. buvo
importuota, todėl rinkos paklausa gali siekti apie 584,6 tūkst. vnt.
Ateityje vis labiau augant gyventojų pragyvenimo lygiui, prognozuojama, jog augs paklausa ir ne
pirmo būtinumo vartojimo prekėms, tokioms kaip virtuvės baldai. Remiantis statistikos
duomenimis, pajamos, tenkančios vienam gyventojui, nors ir palyginti su Europos piliečių
gaunamomis pajamomis yra santykinai neaukštos, tačiau jos Kazachstane nuo 2005 metų rodo
nuolatinį augimą. Per 8-erius metus kazachų pajamos išaugo bene 2,3 karto.
Rusija
Italija
Kinija
Ukraina
Lenkija
Turkija Kitos šalys
0
1000
2000
3000
4000
5000
6000
7000
8000
9000
2009 2010 2011 2012
Tūkst.
EU
R
Virtuvės baldų importas į Kazachstaną pagal šalis
76
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Išlaidos, skirtos vartojimui, Kazachstane taip pat demonstruoja nuolatinį augimą – tiek kaimo, tiek
miesto gyventojų tarpe.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Remiantis Kazachstano vartotojų krepšelio statistika, išlaidos, skiriamos būsto remontui ir namų
prekėms (tarp jų ir baldams) taip pat nepertraukiamai auga nuo 2008 metų. Vis dėlto, palyginti su
Vakarų ar Rytų Europos šalimis, išlaidos skiriamos šioms reikmėms yra dar santykinai labai
neaukšto lygio.
75,8 91,9
121,1
158,3 164,6
186,1
220,5
247,7
0%
5%
10%
15%
20%
25%
30%
35%
0
50
100
150
200
250
300
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Pokytis
EU
R /
gyv.
Pajamos, tenkančios vienam gyventojui
Pajamos, tenkančios vienam gyventojui Pokytis
55
77
95
112 120
147
166
181
47
66
81
96 102
126
147
162
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
20
40
60
80
100
120
140
160
180
200
EU
R
Vartojimo išlaidos per mėnesį
Miesto gyv. Kaimo gyv. Namų ūkių pajamos, išleistos vartojimui
77
EUR 2008 2010 2012
Visos vartojimo išlaidos 983 1322 1707
Maisto prekės ir gėrimai 431 582 803
Nemaisto produktai, iš
kurių: 287 395 528
Apranga ir avalynė 102 135 190
Prekės būsto remontui 9 12 13
Prekės namams 63 84 99
Medicina 16 25 26
Trasportas 29 39 62
Asmeninės priežiūros ir
higienos prekės 35 55 61
Paslaugos, iš kurių: 264 345 377
Komunaliniai mokesčiai 103 131 111
Švietimas 39 41 45
Sveikatinimosi
paslaugos 10 15 21
Transporto paslaugos 77 109 130
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Remiantis naujai pateiktų į rinką butų duomenimis, matyti, jog kasmet Kazachstane į rinką
pateikiama apie 54-58 tūkst. naujų butų. Šios statybų sektoriaus tendencijos turės teigiamos įtakos
virtuvės baldų paklausai.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Atsižvelgiant į bendrą statybų sektoriaus veiklos intensyvumą, matyti, jog aukščiausi statybų tempai
buvo užfiksuoti 2005 metais, kai palyginti su 2004 metais statybų apimtys išaugo kone dvigubai.
Nuo 2010 metų statybų sektoriaus augimas susibalansavo ir apsistojo ties 2-3% augimo riba.
8,9 8,9 12,4 9,7
13,2
62,6 65,7
84,0
91,1
99,0
2008 2009 2010 2011 2012
0
20
40
60
80
100
120
EU
R /
gyv.
Išlaidos būsto remontui ir namams
Būsto remontui Prekės namams
58799
54110
54716 55026
58542
2008 2009 2010 2011 2012
51000
52000
53000
54000
55000
56000
57000
58000
59000
60000
Vnt.
Nauji butai, pateikti į rinką
78
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
Kazachstano gyventojų prieaugis taip pat rodo teigiamo augimo tendencijas. Bendras gyventojų
skaičius ypatingai išaugo 2009-aisiais, siekdamas 2,7% metinį prieaugį. Nuo 2010 metų kasmet
Kazachstane gyventojų padaugėjo po 1,4%. Teigiamos gyventojų skaičiaus vystymosi tendencijos
taip pat sudaro prielaidas virtuvės baldų paklausos augimui.
Duomenų šaltinis: Kazachstano statistikos departamentas
192,4
128,4
105,9 101,7 96,7 102,4 102,8 103,1
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0
50
100
150
200
250
Indeksas (
paly
gin
ti s
u p
raėju
sia
is
meta
is)
Statybos darbų vertės indeksas
15,15 15,31
15,48 15,67
16,09
16,32
16,56
16,80
14,0
14,5
15,0
15,5
16,0
16,5
17,0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
0,0%
0,5%
1,0%
1,5%
2,0%
2,5%
3,0%
Pokytis
Populiacija
Populiacija Pokytis
79
Išvados ir rekomendacijos 5.4
ĮSTAIGŲ IR PARDUOTUVIŲ BALDŲ SUB-SEKTORIUS
Rodiklis Esama būklė Vystymosi kryptis
Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 346 tūkst. vnt. ↓
Gamybos įmonių skaičius 354 (bendrai baldų
sektoriuje) ↓
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis baldų gamybos sektoriuje
244,6 EUR/mėn. ↓
Investicijos į pagrindinį kapitalą 4,53 mln. EUR (bendrai
baldų sektoriuje) Stabilus (išskyrus paskutiniuosius
metus)
Gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo
9,3 mln. EUR (bendrai baldų sektoriuje)
↑ (tačiau nestabiliai)
Eksportas 18 tūkst. EUR ↓
Eksporto šalys
Atsižvelgiant į šalis, Kazachstano įstaigų ir parduotuvių baldų eksportas yra labai nepastovus. 2012 metų duomenimis metalinių įstaigų ir
parduotuvių baldų eksportuota į Vokietiją, Kirgiziją, Turkmėniją, JAE, Italiją, Lietuvą, Iraką, o medinių – į Turkmėniją, Kirgiziją, Kiniją,
Lietuvą, Vokietiją, Azerbaidžaną, JAE.
Importas Mediniai: 11,56 mln. EUR Metaliniai: 3,69 mln. EUR
Neženkliai ↑
Importo šalys
Metalinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas importuoja iš: Turkijos (29%), Kinijos (19%), Italijos (10%), Ukrainos (8%), Vokietijos (7%), Didžiosios Britanijos (5%), Prancūzijos (4%), Baltarusijos (3%),
Tailando (3%), Nyderlandų (2%), Lietuvos (2%), kitų šalių (8%).
Medinius įstaigų ir parduotuvių baldus Kazachstanas daugiausiai importuoja iš: Kinijos (23%), Ukrainos (20%), Austrijos (15%), Turkijos
(10%), Italijos (10%), Lietuvos (5%), Prancūzijos (5%), Vokietijos (3%), Malaizijos (2%), kitų šalių (7%).
Prekybinių taškų skaičius ir prekybinis plotas
230,3 tūkst. vnt. 9975 tūkst. kv.m.
↓
Mažmeninės prekybos indeksas 113,4 (palyginti su 2011
metais) ↑
Ekonomiškai aktyvių įmonių skaičius 318 tūkst. ↑
VIRTUVĖS BALDŲ SUB-SEKTORIUS
Rodiklis Esama būklė Vystymosi kryptis
Gamybos apimtys vietinėje rinkoje 304 tūkst. vnt. ↑
Gamybos įmonių skaičius 354 (bendrai baldų sektoriuje) ↓
Vidutinis mėnesio darbo užmokestis baldų gamybos sektoriuje
244,6 EUR/mėn. ↓
Investicijos į pagrindinį kapitalą 4,53 mln. EUR (bendrai baldų
sektoriuje) Stabilus (išskyrus paskutiniuosius
metus)
Gamybos įmonių pelnas iki apmokestinimo
9,3 mln. EUR (bendrai baldų sektoriuje)
↑ (tačiau nestabiliai)
Eksportas 11,5 tūkst. EUR ↓
Eksporto šalys Atsižvelgiant į šalis, Kazachstano virtuvės baldų eksportas yra labai
nepastovus. 2012 metų duomenimis virtuvės baldų eksportuota į JAE, Šveicariją, Azerbaidžaną, Rumuniją, Nyderlandus, Jungtines Valstijas,
80
Lietuvą, Prancūziją.
Importas 11,16 mln. EUR ↓
Importo šalys
Virtuvės baldai į Kazachstaną yra importuojami iš: Ukrainos (53%), Italijos (19%), Kinijos (9%), Turkijos (4%), Gruzijos (4%), Vokietijos (3%), Čekijos (1%), Lenkijos (1%), kitų šalių (6%). Pažymėtina, jog
virtuvės baldų importas iš Rusijos ir Baltarusijos nuo 2011 metų visiškai sustojo nors dar 2009 metais Rusija ir Baltarusija buvo vieni svarbiausių virtuvės baldų tiekėjai Kazachstanui. Vietoje šių šalių importo atsirado importas iš Slovakijos ir Lietuvos, ženkliai išaugo importas iš Ukrainos.
Pardavimai vietinėje rinkoje Apie 584,6 tūkst. vnt. N/A
Piniginės pajamos vienam gyventojui
247,7 EUR/gyv. ↑
Vartojimo išlaidos vienam gyventojui
162 EUR/gyv. ↑
Išlaidos būsto remontui ir namams 99 EUR/gyv. (remontui)
13,2 EUR/gyv. (prekės namams) ↑
Naujų butų, pateiktų į rinką, skaičius
58,5 tūkst. ↑
Populiacija 16,8 mln. gyv. ↑
Eksporto strategijos pasirinkimas į šią rinką priklauso nuo vidinių faktorių, specifiškų kiekvienai
įmonei ir jos gaminamiems baldams, bei išorinių faktorių, būdingų šiai rinkai.
Išskiriamos 4 eksporto į Kazachstano rinką strategijos:
Netiesioginis eksportas
Netiesioginis eksportas yra pasyviausias iš būdų, kaip veikti tarptautinėje rinkoje. Šios strategijos
atveju baldų gamintojas tiekia produkciją tarpininkui, veikiančiam vietinėje Lietuvos rinkoje ir
besirūpinančiam visais tolimesniais veiksmais. Ši strategija pasižymi mažiausiomis rizikomis
įmonei, kadangi reikalauja minimalių pastangų eksporto veikloms vykdyti. Baldų gamintojui yra
reikalingi tik minimalūs papildomi kompanijos gebėjimai, dažniausiai nukreipti į tinkamą
supakavimą ar kitų reikalavimų, kaip turi atrodyti produkcija, tenkinimą. Palyginti su kitomis
eksporto strategijomis, šiuo atveju yra reikalingos minimalios investicijos į marketingą.
Pasirinkti šią strategiją siūlytina mažoms baldų gamintojų kompanijoms, kurios turi ribotus
ekonominius ir funkcinius resursus, neturi pakankamų eksporto gebėjimų. Šiuo atveju būtų
paliekama galimybė susikoncentruoti į pagrindines kompanijos kompetencijas - gamybą.
Kompanijoms, toliau siekiančioms pereiti iš netiesioginio eksporto į tiesioginį, rekomenduotina
pradėti naudoti gamintojo prekinį ženklą.
Tiesioginis eksportas
Tiesioginio eksporto strategijos pasirinkimo atveju gamintojas parduoda produkciją per užsienio
tarpininką. Palyginti su netiesioginio eksporto strategija, tiesioginis eksportas reikalauja ženkliai
daugiau gamintojo ekonominių ir funkcinių resursų, kadangi gamintojas turi tiesioginį ryšį su
užsienio pirkėju. Papildomos kompanijos kompetencijos apima kalbos, kultūros, kontraktų
sudarymo, reikalavimų importo dokumentams ir kt. žinias. Šios strategijos pasirinkimas reikalauja
didelių marketingo kaštų.
81
Pagrindiniai būdai išvystyti verslo kontaktus yra eksponuoti gaminamą baldų produkciją
specializuotose parodose arba užmegzti tiesioginį kontaktą su didmenininkais arba mažmenininkais.
Siekiant eksportuoti į Kazachstaną tiesiogiai, rekomenduotina dalyvauti šiose parodose:
Parodos pavadinimas Miestas Kazachstane Parodos mėnesis
Furniture&Interior Almata Birželis
Homedeco Kazakhstan Almata Kovas
Home Style Astana Astana Gegužė
Tiesioginio eksporto strategiją rekomenduotina pasirinkti įmonėms, turinčioms itin stiprią
ekonominę padėtį.
Nuosavas eksportas
Nuosavo eksporto strategijos atveju, gamintojas produkciją tiesiogiai parduoda galutiniam
vartotojui, esančiam užsienyje. Dėl šios priežasties, šiai strategijai vykdyti yra reikalingi didžiausi
kompanijos resursai, kadangi reikalinga steigti naujus prekybos taškus, vykdyti dideles žinomumo
didinimo užsienio vartotojų tarpe kampanijas.
Dėl šios rinkos nepakankamo artimumo, tiek atstumo, tiek kalbos, kultūros ir kitų aspektų prasme,
nerekomenduotina rinktis šios strategijos.
Eksportas per partnerių grupes
Eksporto partnerių grupių kūrimas gali būti vienas efektyviausių būdų, siekiant eksportuoti į naują
užsienio rinką. Šiuo atveju veikia kompetentingas eksporto vadybininkas, siekiantis surasti
kontaktų naujoje rinkoje. Dalyvavimas tokioje grupėje turi daug privalumų: naujų kontaktų
užmezgimo galimybė, išorinės nuomonės gavimas, patirtis ir papildomi patyrusio eksporto
vadybininko resursai. Eksporto partnerių grupę yra rekomenduotina sudaryti mažoms arba
vidutinėms įmonėms.
Lietuvoje šios iniciatyvos taip pat yra itin skatinamos. Tokias priemones kuruoja VŠĮ „Versli
Lietuva“. Įmonių grupinių eksporto iniciatyvų lėšomis yra finansuojami renginiai, kurių metu
pristatomas įmonių grupių eksporto potencialas bei plečiami verslo ryšiai. Remiamos tarptautinių
parodų ir verslo misijų organizavimo Lietuvoje ar užsienyje veiklos. Daugiau informacijos galima
rasti: http://www.verslilietuva.lt/lt/eksporto-pletra/partneriu-paieska/imoniu-grupines-eksporto-
iniciatyvos-igei/
82
DUOMENŲ ŠALTINIAI
Azerbaidžano statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.stat.gov.az/
Azerweb.com. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.azerweb.com/ngos/253/reports/236/
Biznesinfo.az. Кухня эпохи пресыщения. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.biznesinfo.az/observer/dossier/params/ln/ru/article/81518
Business-dialogue.az. Мебель, произведенная в Азербайджане, может ничем не уступать
лучшим западным образцам. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete: http://www.business-
dialogue.az/?page=articles&id=117
Business-dialogue.az. Отечественное производство мебели нуждается в больших
инвестициях. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete: http://www.business-
dialogue.az/?page=articles&id=108
Continent.kz. Планы на переспективу. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.continent.kz/asia_24-25/12.htm
CSIL. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete: http://www.csilmilano.com/
Data center business plan international. Household Furniture industry in Azerbaijan 2013 - 2016
market forecast and trend report. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://datacenter.businessplaninternational.com/
EasyLink Business Services. Market Sector Review: Russia. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.easylink.cz/newsletter/easylink-furniture-russia-2012.pdf
Europos Komisija. Prodcom Annual Data 2012 (updated 05/07/2013). Žiūrėta: 2013 10 15. Prieiga
internete: http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/prodcom/data/tables_excel
Eurostat. Žiūrėta 2013 11 10. Prieiga internete:
http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page/portal/statistics/search_database
Furniture and Furnishing Export International. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.furnitureandfurnishing.com/
Furniture market in Kazakhstan. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://fa.tpo.ir/UserFiles/File/Furniture%20market%20in%20Kazakhstan.pdf
83
Heritage Foundation (2013). Index of Economic Freedom. Žiūrėta 2013 07 04. Prieiga internete:
www.heritage.org
Honorary Consulate of Kazakhstan in Venice (2013). Kazakhstan Country presentation. Žiūrėta:
2013 11 05. Prieiga internete: http://www.consolatokazakhstan.venezia.it/wp-
content/uploads/2013/02/Kazakhstan_Country_presentation_29gen2013.pdf
International alliance of furnishing publications. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga
internete:http://www.iafpalliance.com/item/furniture-production-in-russia-exceeded-the-
level-of-pre-crisis-2008.html
Kazachstano statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.eng.stat.kz/
Kazakh-tv.kz. Рынок мебели Казахстана. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://kazakh-tv.kz/ru/programms/viewArchive?id=1747
KTU Verslo strategijos institutas ir VŠĮ Žinių visuomenės institutas. Lietuvos baldų gamybos
sektoriaus konkurencingumo studija. Žiūrėta: 2013 10 06. Prieiga internete:
http://www.ukmin.lt/uploads/documents/imported/lt/veikla/veiklos_sritys/pramone_ir_vers
las/pramone/analize/baldu_pramones_studija.pdf
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), A.Morkevičius. Lietuvos medienos sektorius 2013 m.
pradžioje. Žiūrėta: 2013 09 06. Prieiga internete: http://www.forest.lt/go.php/lit/prof.-
A.Morkevicius.-Lietuvos-medienos-sektorius-2013m.-pradzioje/4323
Lietuvos miško savininkų asociacija (LMSA), J. Akmenskytė. Dilema baldininkams: į užsienio
rinkas eiti kartu su IKEA ar savarankiškai? Žiūrėta: 2013 10 06. Prieiga internete:
http://www.forest.lt/go.php/lit/Dilema-baldininkams-i-uzsienio-rinkas-eiti-kartu-su-IKEA-
ar-savarankiskai/4456
Lietuvos statistikos departamentas. Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius 2 redakcija (EVRK 2
red.). Žiūrėta: 2013 08 27. Prieiga internete:
http://web.stat.gov.lt/uploads/klasifik/EVRK/EVRK2red_lt.htm.
Lietuvos statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 09 02. Prieiga internete:
http://osp.stat.gov.lt/home.
Rusijos statistikos departamentas. Žiūrėta: 2013 11 13. Prieiga internete:
http://www.gks.ru/wps/wcm/connect/rosstat_main/rosstat/en/main/
84
TNS Atlas™. Vis daugiau gyventojų turi „laisvų“ pinigų. Žiūrėta: 2013 10 06. Prieiga internete:
http://www.tns.lt/lt/news/vis-daugiau-gyventoju-turi-laisvu-pinigu
United Nations Commodity Trade Statistics Database. COMTRADE. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga
internete: http://comtrade.un.org/db/
World DataBank (2013). World Development Indicators . Žiūrėta: 2013 10 14. Prieiga internete:
http://databank.worldbank.org/data/views/variableSelection/selectvariables.aspx?sourc
e=world-development-indicators.
Worldfurnitureonline.com. World Furniture: International Markets review 2013 . Žiūrėta: 2013 10
14. Prieiga internete: http://www.worldfurnitureonline.com/PDF/WFR-Magazine.pdf
Кривокоченко, Л.В. (2012). Мировой рынок мебели и позиции на нем России в свете
присоединения к ВТО. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://www.vavt.ru/journal/id/C000ACB6C/$File/68-78.pdf
Сукач, О.А. (2011). ОСОБЕННОСТИ СПРОСА НА ПРОДУКЦИЮ МЕБЕЛЬНОЙ
ПРОМЫШЛЕННОСТИ РОССИИ. Žiūrėta: 2013 11 05. Prieiga internete:
http://media.miu.by/files/store/items/eiup/26/eiu_26_2011_12.pdf