avtoris stili daculia -...
TRANSCRIPT
Tbilisis ivane javaxiSvilis saxelobis saxelmwifo universiteti
romanuli filologia (franguli ena)
gvanca vladimeris asuli Wanturia
,,komunikaciis damyarebis enobrivi saSualebebi axalgazrdul arasamTavrobo jgufebsa da mTavrobas Soris”
(safrangeTis 1968 wlis maisis xalxis masobrivi gamosvlebis magaliTze)
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis filosofiis doqtoris (PH.D.) akademiuri xarisxis (filologiis mimarTulebiT) mosapoveblad warmodgenili disertacia
samecniero xelmZRvaneli: filologiis mecnierebaTa doqtori, profesori ia fxakaZe
Tbilisi 2008w
avtoris stili daculia
S i n a a r s i
Sesavali 4
I nawili 8
1. komunikacia da misi arsi 8
2.komunikacia, rogorc informaciis gadacemis saSualeba
17
a). informaciis cneba 17
b). Setyobineba da konteqsti 21
3. gamoTqma/gamonaTqvami 26
4. molaparake piri da msmeneli 30
5. interaqtiuloba da komunikaciuri interaqcia 37
a). ra aris interaqcia? 37
b). komunikaciuri interaqcia 42
II nawili 47
zepiri komunikacia
1. diskursi 47
a). diskursis analizi 53
b). Sesabamisobis cneba da kohezia/koherencia 57
2. diskursis sxvadasxva tipebi 62
a) pirdapiri diskursi 62
b) iribi diskursi 64
3. saubari, rogorc zepiri diskursi 65
a). saubris analizi da misi struqtura 69
b). adamianis kognitiuri qmedebis modelebi da saubari74
g). dialogi 75
d). sametyvelo jeri 78
2
e). dialoguri wyvilebi 79
4. argumentacia komunikaciaSi 81
5. diskursTa tipologia 86
6. politikuri diskursi 87
7. media-diskursi da informaciis sazogadoeba 93
III nawili
1. 1968 wlis maisis studenturi gamosvlebis gamomwvevi
mizezebi 101
2. argumentaciis roli Sarl de golis politikur
diskursSi 121
3. konceptosferos roli frangi xalxis ilokuciur
gamonaTqvamebSi 1968 wlis sayovelTao gaficvis dros132
daskvnebi 144
bibliografia 152
danarTi 159
3
S e s a v a l i
komunikaciis damyarebis mravali saSualeba arsebobs. magram Cven
gvainteresebs komunikaciis enobrivi xerxebi. Tu ra enobriv saSualebas
iyeneben komunikaciis dasamyareblad sazogadoebis wevrebi. ena adamianTa
sazogadoebaSi komunikaciis upiratesi saSualebaa anu socialuri
urTierTobebis instrumentia. ena socio-kulturuli qmedebaa da misi
struqtura ganpirobebulia kognitiuri an komunikaciuri funqciiT. icode
ena niSnavs, SegeZlos gramatikulad swori, gamarTuli, situaciasTan
Sesabamisi frazebis warmoqmna da maTi gageba. amisaTvis aucilebelia
fsiqologiuri, kulturuli da socialuri wesebis erToblioba, romelTa
saSualebiT viyenebT frazebs socialur kadrSi. aseve mniSvnelovania is
pirobiTobebi, romlebic komunikaciis dros verbaluri urTierTobis
normalur funqcionirebas awesrigeben. komunikaciaSi monawileoben
Tanamosaubreebi, romelTa statusi gansxvavebulia situaciis mixedviT. es
Tanamosaubreebi sazogadoebis wevrebi arian da isini gansxvavdebian
socialuri statusis mixedviT. magaliTad, liceumis direqtori da
maswavlebeli. es gansxvavebebi warmoSoben gansxvavebul socialur
mdgomareobas. sociolingvistika ki dainteresebulia socialuri
uTanasworobiT, rac enis gamoyenebaSic SeimCneva. saubrisas
TanamosaubreTa statusi gavlenas axdens registris arCevanze. swored
Tanamosaubris socialuri statusis mixedviT irCevs molaparake piri enis
qvekodebs Soris erT-erTs. roca individebi urTierTobas amyareben,
rogorc wesi, amas isini akeTeben gansxvavebuli wesebiT, miznebiT,
emociebiT, Tumca saerTo elementebis arseboba gardauvalia da
aucilebelic kia imisaTvis, rom sakomunikacio aqti saerTod Sedges.
magram ar unda gamogvrCes mxedvelobidan is faqti, rom ena mxolod
komunikaciis instrumenti ar aris. igi asrulebs simbolur funqcias
sazogadoebaSi. xSirad politikuri gadawyvetilebebi efuZneba enis
simbolur Rirebulebas, rogorc sazogadoebis gaerTianebis an piriqiT
separatizmis faqtori, vidre komunikaciis realur saWiroebas.
aRsaniSnavia, rom Cveni kvleva efuZneba safrangeTis 1968 wlis maisis
studentur manifestaciebs da am magaliTze ganvixilavT komunikaciis
damyarebis xerxebs arasamTavrobo axalgazrdul jgufebsa da mTavrobas
4
Soris; cxadia, Cven ganvixilavT qveynis imdroindel politikur,
socialur viTarebas, TviT am movlenebs da nawilobriv SevexebiT
saerTod politikas da mis rols sazogadoebaSi Tu sazogadoebisaTvis;
amdenad Cveni Tema metad aqtualuria da amasTanave SeiZleba iTqvas, rom
warmoadgens garkveul siaxles, radgan politikuri, socio-ekonomikuri
da filosofiuri kuTxiT mivudgebiT enis, kerZod politikis enis
Seswavlas (romelic miuxedavad enaTa mravalferovnebisa, yvela qveynis
politikosisaTvis erTia).
Temis mizania komunikaciis damyarebis im enobrivi saSualebebisa Tu
xerxebis gamovlena, rac gamoiyenes axalgazrdebma da mTavrobam sakuTari
miznebis misaRwevad. masobrivi gamosvlebis dros enis sakomunikaco
funqciis amoqmedebas didi mniSvneloba eniWeba. ena aris fizikuri
Zaladobis alternatiuli saSualeba meore adamianisa da mowinaaRmdege
Zalis dasarwmuneblad.
sakvlevi masala mTlianad eyrdnoba metyvelebis aqtTa Teorias,
metyvelebis ilokuciur aqtebs da diskurs-analizs.
kvlevaSi Zvel ukve yvelasaTvis nacnob mkvlevarTa gverdiT
gamoyenebulia Tanamedrove mecnierebis naSromebi. aRsaniSnavia, rom
magaliTebi aRebulia imdroindeli franguli presidan, (xalxisa Tu
mTavrobis satelevizio, radio gamosvlebi, presaSi dabeWdili
interviuebi, Sefasebebi da mitingze gamomsvlelTa mier warmoTqmuli
sityvebi, aseve transparantebi, afiSebi).
unda aRiniSnos, rom sakiTxi da arCeuli Tema – safrangeTis 1968
wlis maisis xalxis masobrivi gamosvlebi – saqarTveloSi da TviT
safrangeTSic arasodes ganxilula lingvisturi TvalsazrisiT da am
sakiTxs arc naSromi ar eZRvneba. TemaSi detalurad aris warmodgenili
1968 wlis safrangeTis politikuri da socialur-ekonomikuri viTareba. es
iyo im Taobis fenomeni, romelmac SeZra xalxis yvela fena. 68 wlis maisi
ufro meti iyo, vidre studenturi manifestaciebi. upirveles yovlisa
saqme exeboda evropaSi yvelaze did gaficvas.
Temis amocanas warmoadgens dasaxelebuli sakiTxis irgvliv
Teoriuli msjeloba da amis safuZvelze Sesabamisi enismieri monacamebis
praqtikuli warmodgena magaliTebis saSualebiT. kvlevis miznisa da
5
amocanis ganxorcielebis saboloo Sedegi iTvaliswinebs Seqmnili
Teoriuli dasabuTebis da enismieri adeqvaturobis dadgenas.
1968 wlis movlenebma Rrma daRi daasva frangul sazogadoebas. es
iyo, rogorc im Taobis fenomeni, aseve sazogadoebis krizisis
gamoxatuleba. am manifestaciebma xalxis yvela fena SeZra. im drois
franguli sazogadoeba organizebuli iyo tradiciulad – dayofili iyo
ierarqiebad. isini, kerZod axalgazrdebi da saSualo fenebi iswrafvodnen
farTo cvlilebebisaken. maT ar moswondaT da akritikebdnen degoliseul
politikas. 68 wlis maisi ufro meti iyo, vidre studenturi
manifestaciebi. upirveles yovlisa saqme exeboda evropaSi yvelaze did
gaficvas. xalxis risxva ar yofila spontanuri, aramed konfliqtis
fesvebi am epoqis frangul sazogadoebas Rrmad hqonda fesvebSi gamjdari.
magram Cven aq aRar SevCerdebiT am movlenebis detalur ganxilvaze,
radgan mesame nawilSi amas mTeli erTi Tavi eZRvneba.
Cveni naSromi Sesdgeba Sesavlis, sami nawilis – I da II nawili
Teoriuli kvleva, III nawili – 1968 wlis movlenebis magaliTze
komunikaciis enobrivi saSualebebis analizi da bolos daskvnisagan.
naSromi, Tavis mxriv, dayofilia Tavebad da qveTavebad da maT Tan
erTvis saTanado daskvnebi. sadisertacio naSroms darTuli aqvs
damowmebuli literaturis sia.
pirvel nawilSi ganxilulia iseTi ZiriTadi sakiTxebi, rogoricaa
komunikacia da misi arsi, komunikacia, rogorc informaciis gadacemis
saSualeba. aq SevexebiT iseT cnebebs, rogoricaa informacia, Setyobineba
da konteqsti; warmodgenilia erTi calke Tavi, romelic eZRvneba iseT
sakiTxs, rogoricaa gamoTqma/gamonaTqvami, molaparake piri da msmeneli,
interaqtiuloba da komunikaciuri interaqcia. amisaTvis ganvixileT iseTi
avtorebis naSromebi, rogoricaa r.barti, k.beiloni, e.benvenisti,
f.bretoni, g.klarki, J.kristeva, v.labovi, d.mengeno, a.moSleri, s.remi-Jiro,
j.serli, p.strosoni, a.tronioni.
meore nawilSi Tavdapirvelad ganvixilavT zepiri komunikaciis iseT
saxes, rogoricaa saubari, aqve SevexebiT dialogsa da dialogur
wyvilebs, Semdgom diskurssa da mis sxvadasxva tipebs, risTvisac CvenTvis
amosavalia iseTi naSromebi, rogoricaa J.m.adami, J.akombri, J.beako,
6
l.belenJeri, f.budoni, p.burdie, J.gempersi, J.p.graisi, a.J.greimasi,
o.diukro, s.diureri, r.iakobsoni, a.oSleni, f.Jaki, k.tomase.
mesame nawilSi Cven ganvixilavT 60-iani wlebis iseT filosofiur
mimdinareobebs, rogoricaa postmodernizmi, poststruqturalizmi da
dekonstruqtivizmi, ramac Zlieri zegavlena iqonia am epoqis
axalgazrdebze da didi roli iTamaSa safrangeTSi 1968 wlis maisis
movlenebis momzadebaSi. SevexebiT epoqis politikur da socio-ekonomikur
movlenebs, xalxis ukmayofilebis mizezebs; ganvixilavT safrangeTis
prezidentis Sarl de golis politikur diskurss da mis gavlenas
xalxze, aseve axalgazrdebis gamosvlebsa da mosazrebebs; gamovikvlevT
komunikaciis damyarebis enobriv saSualebebs, urTierTobas enasa da
sazogadoebas Soris da ganvixilavT metyvelebas, rogorc socialur
fenomens. Cven gvainteresebs swored is enobrivi xerxebi, romlebic
gamoiyenes maT – mTavrobam da xalxma – komunikaciis dasamyareblad. aq
sainteresoa maTi satelevizio, radio gamosvlebi, presaSi dabeWdili
interviuebi, Sefasebebi da mitingze gamomsvlelTa mier warmoTqmuli
sityvebi, aseve transparantebi, afiSebi. amisaTvis Cven SevecadeT da
movikvlieT sxvadasxva masalebi 68 wlis maisis studenturi gamosvlebis,
sayovelTao gaficvis Sesaxeb. es aris sxvadasxva dokumenturi filmebi,
rac moviZieT diumas centrSi da aseve internetSi, statiebi, satelevizio
gamosvlebi, interviuebi. masobrivi komunikaciis saSualebebis teqstebi
warmoadgens gansakuTrebul interess enis socio-kulturul aspeqtSi
kvlevisaTvis.
7
I nawili 1. komunikacia da misi arsi
Cveni naSromi exeba komunikaciis damyarebis enobriv saSualebebsa
da xerxebs. igi sociolingvisturi kvlevis erT-erTi ZiriTadi Temaa.
amisaTvis aucileblad migvaCnia komunikaciis arsis Seswavla, risTvisac
daveyrdnobiT sxvadasxva avtorebs. mravalma sociolingvistma miuZRvna am
sakiTxs naSromebi (k.beiloni, f.budoni, a.buaie, f.bretoni, l.belenJeri,
i.suSinski, n.ladaria).
aRsaniSnavi da sayuradReboa is faqti, rom sxvadasxva mecnierebi
gansxvavebulad gansazRvraven sityva ,,komunikacias’’.
termini ,,komunikacia’’ modis laTinuri sityvidan `communicatio~, rac
niSnavs `kavSirs~. f.bali Tvlis, rom komunikacia aris im moqmedebis
ganviTareba da Sedegi, rasac hqvia laTinurad `communicare~ (bali 1999:43).
yvelanairi komunikacia warmoadgens or aspeqts: Sinaarssa da
urTierTobas, sadac meore Seicavs pirvels. komunikaciis Sinaarss ki
warmoadgens informacia. misi mizania Setyobinebis gadacema (makarovi
2003:213). igi gamoiyeneba rogorc sityva `urTierTobis~ sinonimi, e.i.
`komunikacia~ aris urTierToba, kavSiri. adre komunikaciis nacvlad
iyenebdnen sityva `urTierTobas~, romelic moicavda adamianTa Soris
arsebuli uSualo kontaqtebis yvela formas. dRes ki komunikaciam
TiTqmis srulad Secvala sityva `urTierToba~, daimkvidra misi adgili
da warmoadgens gansakuTrebuli Seswavlis sagans sxvadasxva
mecnierebebSi. sociologebi da fsiqologebi upiratesad iyeneben termin
`komunikacias~, igi gamoxatavs individTa an jgufebs Soris urTierTobis
ideas; es ki Seadgens maTi disciplinis Seswavlis sagans. Setyobinebis
gacvlis procesis Seswavla gadamcemsa da mimRebs Soris moicavs yvela
socialur da fsiqikur fenomenebs. isini urTierTobis fenomenebs
warmoadgenen (sperberi 1989:7; Jaki 1988:50; budoni 1999:49; strosoni 1986:7-8;
belenJeri 1989:152; fereoli 1995:13). aRsaniSnavia, rom jer kidev sokratesa
(Zv.w.aR.V-IVss) da platonTan (Zv.w.aR.V-IVss) arsebobda komunikaciis anu
adamianTa Soris urTierTobis problematika; didi mniSvneloba eniWeboda
dialogs anu, maTi azriT, damoukideblad da gansxvavebulad moazrovne
xalxs Soris inteleqtualur urTierTobas. sagulisxmoa, rom meore
8
piris arseboba da masTan komunikaciis problema meore planze iyo
klasikur filosofiaSi dekartTan (1596-1650ww) da kantTan (1724-1804),
magram pirvel planze gadavida hegelis (1770-1831) filosofiaSi, Semdeg
fenomenologiasa da egzistencialur filosofiaSi da centralur
adgils ikavebs Tanamedrove azrovnebaSi. mizezi sakmaod rTulia. r.
dekartTan (`Méditations~) `eWvis aqtiT dasturdeba Cemi arseboba, radganac
me vazrovneb; Semdeg dasturdeba RmerTis arseboba, rogorc Cemi
arasrulyofilebis eWvi, rac CemSi badebs srulyofili arsebis anu
RmerTis ideas~ (rafeni 1977:67). adamiani, amgvarad, pirdapir kavSirSia
transcendentulobasa an absoluturobasTan. amieridan meore piris
arsebobisa da masTan urTierTobis ontologiuri problema ar daismis
erTbaSad, radgan meore piris arseboba, rogorc samyaros dasturi,
gverds uvlis RmerTs. meore pirTan urTierToba daiyvaneba empiriul
urTierTobamde, rac aRwerilia r. dekartTan (`Traité des passions~) (rafeni
1977:68).
sagulisxmoa, rom `aSetis~ (Hachette) enciklopediuri leqsikonis
mixedviT komunikacia aris im fenomenTa erToblioba, romelic
saSualebas aZlevs erT subieqts, informacia gadasces meores
danawevrebuli, artikulirebuli metyvelebis (langage articulé) an sxva
kodebis meSveobiT. m.makarovis (komunikaciis) informaciul - koduri
modeli aris Semdegi: molaparake (gamgzavni) da molaparake (mimRebi)
floben enobrivi kodirebis (dekodirebis) saSualebebs da procesebs,
romlebic amuSaveben da inaxaven azrs an informacias. zepirmetyvelebaSi
`signali~ akustikuria, xolo `kavSiris arxi~ – nebismieri fizikuri
garemo, romelic xmovan talRebs atarebs (makarovi 2003:33). sametyvelo
komunikaciis aseTi Sexeduleba efuZneba or Teziss: pirvel rigSi,
TiToeuli ena (hindi, inglisuri, rusuli da a.S.) aris kodi da meore is,
rom es kodebi Seesabameba azrebs da bgerebs (graisi 1985:218); kamenskaia
1990:17). aqedan gamomdinare SegviZlia warmovadginoT Semdegi sqema:
9
informacia kodirebulia
garkveuli kodiT
molaparake piri axdens
informaciis kodirebas
msmsneli axdens mis dekodirebas
da Tavidan kodirebuls
(transkodireba) ugzavnis
molaparake pirs
kavSiris arxi
k.Ceri komunikacias ase gansazRvravda: `komunikacia Tavisi arsiT
aris sazogado saqme. adamianebma ganaviTares mravali gansxvavebuli
komunikaciuri sistema; yvelaze mniSvnelovani am sistemaTagan aris
adamianuri metyveleba da ena~ (gravici 1996:554), rac did rols TamaSobs
socialuri cxovrebis gansxvavebul sferoebSi; igi adamianebs aZlevs
saSualebas, gaugon erTmaneTs; k. Ceris azriT, komunikacia sityvasityviT
aRniSnavs `monawileobas~ im zomiT, ra zomiTac Cven adamianebi vimyofebiT
mocemul momentSi komunikaciis mdgomareobaSi – Cven TanavmonawileobT.
igi Tvlis, rom metyveleba da damwerlobiTi ena mTavari, magram ara
erTaderTi komunikaciuri sistemebia. socialuri urTierTobisas
gamoiyeneba mimika da Jestebi, manerebi da qcevis gansxvavebuli formebi.
socialuri urTierTqmedebis erT-erTi mniSvnelovani Teoria
warmogvidgina jon midma (gravici 1996:425). igi adamianTa qcevas
10
ganixilavda, rogorc socialur qcevebs, romlebic efuZnebian
komunikacias. avtoris azriT, Cven reagirebas vaxdenT ara mxolod sxva
adamianTa qcevaze, aramed maT ganzraxvaze. magaliTad, roca nacnobi
Tvals gvikravs, Cven gvainteresebs, ras gulisxmobs is; SeiZleba surs
xumrobaze gacineba, dascinis vinmes da isic ar aris gamoricxuli, rom
mas nervuli tiki aqvs. Cven, adamianebi amovicnobT am ganzraxvas misi
qcevis gaanalizebis Sedegad, vinaidan gvaqvs garkveuli gamocdileba
amgvar sakiTxebSi. j.midma gamoyo qmedebis ori tipi: umniSvnelo Jesti,
romelic warmoadgens avtomatur refleqss, rogoricaa Tvalis Cakvra da
mniSvnelovani Jesti, roca adamianebi avtomaturad ar reagireben gare
zemoqmedebaze. isini amoicnoben qcevis mniSvnelobas, sanam masze pasuxs
gascemen. es rTuli procesia, magram igi vlindeba sxva adamianebTan
TiTqmis yvela urTierTqmedebebSi. Cven aseT qcevebs amovicnobT, radgan
bavSvobidan gvaswavlian, rom mniSvneloba unda mivaniWoT sagnebs,
qmedebebs da movlenebs. roca Cven mniSvnelobas vaniWebT raimes, igi xdeba
simbolo an cneba; qmedeba an sagani aris simbolo sxva cnebisa, qmedebisa
an sagnisa. amgvarad, gamowvdili xeli aris misalmebis, mudaris an
Tavdasxmis simbolo. mas Semdeg, rac Jests mivaniWebT mniSvnelobas, Cven
SegviZlia masze reagireba (Jesti imdenad mniSvnelovania verbalur
komunikaciaSi, ramdenadac mas didi mniSvneloba eniWeba da xSirad
iyeneben metyvelebisas) (arSari 1993:123; gvencaZe 1986:29).
germanul filosofiur leqsikonSi `komunikacia~ ganisazRvreba sami
sinonimiT: `gaerTianeba, urTierTkavSiri, urTierToba~. amasTanave
axsnilia, rom saqme exeba adamianebs Soris Setyobinebis gacvla-
gamocvlas. zogadad komunikacia aq niSnavs informaciis nebismier
gacvlas dinamiur sistemebs an maT qvesistemebs Soris, romlebsac
SeuZliaT nebismieri informaciis miReba, Senaxva, gadamuSaveba da a.S.
(graisi 1985:76).
mixeil kaganis azriT, `komunikacia aris cxovreba sxvebTan; igi
realurad xorcieldeba mravali saSualebiT~ (zubkova 1989:41).
komunikacia aris subieqtis informatiuli kavSiri ama Tu im obieqtTan –
adamianTan, cxovelTan, manqanasTan. igi gamoixateba imiT, rom subieqti
gadascems raRac informacias (codnas, ideebs, Setyobinebebs, faqtobriv
cnobebs, miTiTebebs, brZanebebs da a.S.), romelic mimRebma unda miiRos,
11
gaigos (moaxdinos misi swori dekodireba), kargad SeiTvisos da amis
Sesabamisad moiqces. am SemTxvevaSi informaciis mimRebi aris obieqti,
radganac gamgzavni mas uyurebs, rogorc pasiur mimRebs (wmindad
informaciuli TvalsazrisiT) (buaie 2001:23).
radikalurad gansxvavebuli mdgomareobaa, roca informaciis
gamgzavni mimRebSi xedavs subieqts da ara obieqts; am SemTxvevaSi igi
gamomdinareobs iqedan, rom mocemuli informacia individualurad
miewodeba Taviseburad aqtiur sistemas. man unda gadaamuSavos miRebuli
informacia; mimRebi xdeba gamgzavnis partniori, radgan maT akavSirebs
saerTo saqme – erTi da imave informaciis gadamuSaveba; sxvanairad rom
vTqvaT urTierTobaSi arseboben saerTo saqmis Tanamonawileebi -
Tanamosaubreebi.
m.kagani Tvlis, rom komunikaciaSi Cven saqme gvaqvs
erTmimarTulebian procesTan: informacia miedineba mxolod erTi
mimarTulebiT. Tumca aqve unda aRiniSnos, rom urTierTobisas informacia
cirkulirebs partniorebs Soris, radganac orive erTnairad aqtiuria da
informacia ar mcirdeba, aramed piriqiT izrdeba, mravldeba, mdidrdeba,
farTovdeba gamgzavnidan mimRebamde. Sesabamisad informaciuli aqtiuro-
bis pirveli tipis struqtura asimetriulia (kagani 1988:65).
gamgzavni Setyobineba mimRebi
meore tipi ki simetriulia:
partniori
saSualeba
partnior i
saSualeba
laparakia ara marto im SemTxvevebze, roca urTierToba megobrebs
Soris xdeba, aramed roca saqme exeba mowinaaRmdegeTa Soris kamaTs.
kamaTis mizani unda iyos ara informaciis gacvla da erTi oponentis mier
meoris damorCileba, aramed raRac saerTo poziciis erToblivi Zieba,
saidanac azrTa Sejaxeba da Sejereba badebs dialogs, xolo misi
monawileebi xdebian partniorebi. dialogSi TiToeuli Setyobineba
iTvaliswinebs, rom Tanamosaubre moaxdens mis interpretacias da
12
daubrunebs Setyobinebas interpretirebuli, gamdidrebuli saxiT
momavali damuSavebisaTvis sxva partniors. amitom m.kagani urTierTobas
aRniSnavs ara ori sxvadasxva mimarTulebiani isriT, romelic miuTiTebs
pirdapir da ukumimarTulebas, aramed erTi ormimarTulebiani isriT (↔),
romelic miuTiTebs informaciis mimoqcevis erTian, aradanawevrebul
procesze (kagani 1990:59).
urTierToba ar SeiZleba gautoldes SetyobinebaTa gadacemas, arc
SetyobinebaTa (an informaciaTa) gacvlas, rogorc es xSirad gamoixateba
filosofiur da fsiqologiur literaturaSi. urTierToba es aris axali
informaciis gamomuSavebis procesi. igi saerToa im adamianebisaTvis,
romlebic urTierToben da qmnian erTianobas.
am konteqstSi sainteresod gveCveneba, Tu rogor gaiazreba
komunikaciis cneba da misi statusi lingvistur kvlevaSi. g. lebaniZe
aRniSnavs, rom komunikacia gaigeboda, rogorc raRacis realizacia, rac
ukve arsebobda komunikaciamde da gulisxmobda Tavis arsebobaSi amgvar
realizacias. laparaki iyo an enobrivi kodis (aqtualizaciaze) an
adamianis enobrivi unaris (komponentis) realizaciaze. amgvarad, komunika-
ciis Sinaarsi mTlianad iyo damokidebuli im realobaze, romlis
realizaciac xdeboda komunikaciis dros (lebaniZe 1998:37).
komunikaciuri lingvistikis cneba gulisxmobs, rom adamiani
(subieqti, pirovneba) unda davinaxoT rogorc komunikaciuri aqtis
monawile. mTavari ki TviT komunikaciis cnebaa, misi ganaxlebuli gageba –
komunikaciis cnebas komunikaciuri lingvistikis formulirebamde ori
momenti gansazRvravda:
1. komunikaciis funqcia ganisazRvreboda rogorc enis ZiriTadi
funqcia, magram komunikaciis aqti ar gulisxmobda Sinaarsobrivad
enobriv erTeulTa kvlevis process;
2. komunikacia gagebuli iyo rogorc TavisTavad mocemuli
realobis realizacia. TviT es realoba ki, romlis realizaciac xdeboda
komunikaciis dros, erT SemTxvevaSi miCneuli iyo enobriv sistemad,
meoreSi – enobriv kodad, mesameSi – adamianis enobriv unarad. komunikacia
gagebuli iyo, rogorc sistemis, kodis an unaris aqtualizacia.
aqtualizacia iyo is cneba, romelic niSnavda enobrivi sistemis an
enobriv erTeulTa komunikaciuri funqciis dakonkretebas.
13
g. lebaniZe Tvlis, rom komunikacia aris aqti (procesi), romelic
ganisazRvreba adamianisaTvis, rogorc subieqtisaTvis damaxasiaTebeli
yovlismomcveli nairsaxeoba an komponenti. Tu arsebobs adamiani rogorc
socialur-biologiuri arseba, misTvis damaxasiaTebeli erT-erTi niSania
aqtiuri qmedeba; ,,igi mimarTulia erTis mxriv samyaros mimarT, xolo
meores mxriv – sxva adamianis mimarT. roca laparakoben qmedebaze
rogorc adamianis makonstituirebel niSanze, igi aixsneba rogorc
adamianis aqtivoba samyaros mimarT da adamianis aqtivoba meore adamianis
mimarT (urTierToba). roca aqtivoba, mimarTuli samyaros mimarT, aris
amave dros urTierToba, adamiani avlens aqtivobas samyaros mimarT, igi
Sedis sxva adamianTan urTierTobaSi da piriqiT. erTi mxriv, swored
komunikaciis procesi warmoadgens am qmedeba-urTierTobis erT-erT
saxeobas. amitom is, rac damaxasiaTebelia qmedeba-urTierTobis erTiani
aqtisaTvis (misi Sinaarsi, misi struqtura, misi rogorc procesis fazebi),
damaxasiaTebelia agreTve komunikaciis aqtisaTvis, xolo meore mxriv,
komunikaciis aqti arasodes ar aris WeSmaritad da bolomde avtonomiuri.
igi mudam aris ufro metis momcveli adamianuri qmedebis komponenti. unda
aRiniSnos, rom komunikaciis aqtamde gvqonda kodi, sistema, unari
virtualur mdgomareobaSi, Semdeg moxda maTi aqtualizacia. magram Tuki
vityviT, rom enobrivi komunikacia aris ufro farTod gagebuli
adamianuri qmedebis saxeoba, an Sedis ufro farTo da yovlismomcvel
qmedebaSi, maSin TviT komunikaciis Sinaarsi da struqtura mTlianad
Seicvleba da (ara kodi), ar ganisazRvros komunikaciis cneba,
sakomunikacio aqtis Sinaarsi da struqtura~ (lebaniZe 1998:45).
sociologiis leqsikoni komunikacias Semdegnairad gansazRvravs:
Tavdapirvelad es iyo qonebis gacvla da pirovnebis gadaadgileba erTi
adgilidan meoreSi Suamavlis meSveobiT `bunebrivi an xelovnuri gzebiT~.
farTo mniSvnelobiT es iyo procesi, romliTac `Setyobinebebi~, rogoric
ar unda iyos maTi buneba da gamoyenebuli sayrdenebi, gadaecema erTi
individidan meores da iZleva socialuri interaqciis saSualebas (arSari
1993:36).
kidev erTi saintereso Temaa urTierToba gamgzavnsa da mimRebs
Soris. am mxriv unda aRiniSos b.berelsonis, S.foresteris, h.lasfelis
kiTxvebi: – vin laparakobs? (moqmed pirTa identifikacia); – risTvis
14
laparakoben? (implicituri an eqsplicituri, tipiuri an
instrumentaluri, informaciuli an saCvenebeli diskursi); – ra
saSualebiT? (mizanSi amoRebuli publika); – ra garemoebaSi? (qveyana,
epoqa, garemoeba) (budoni 2000:38).
yoveli komunikacia – damwerlobiTi Tu zepiri, interpersonaluri
Tu institucionaluri – miemarTeba met-naklebad uSualo mniSvnelobebs.
misi faruli Tu aSkara Sinaarsi SeiZleba ganxiluli iyos Tematurad,
formalurad an struqturulad. es ara marto deskrifciuli aramed
daskvniTi kvlevebi (k.Saniani, v.uiveri, n.vineri) (budoni 2000:39; todorovi
1977:89) da kvantifikacia efuZneba aRweriT (semantika an lingvistika)
CamonaTvals (ariTmetika an geometrika) da konteqstur erTeulebs
(lokaluri an globaluri). rac Seexeba gamoyenebul kategoriebs, isini
Seesabamebian amomwuravobis, gamoricxvis, Sesabamisobis, erTgulebisa da
kanonierebis kriteriumebs. aseve unda aRiniSnos, siCumis an dabrkolebis,
lafsusebis an paTosis, `Feed-back~-is an retroaqciis efeqtebis
mniSvneloba. aq SemoiWreba oTxi gansxvavebuli fenomeni: yuradReba, aRqma,
gageba da damaxsovreba; qcevis yovel cvlas Semohyavs kognitiuri,
afeqturi da konatiuri elementebi. ufro zustad mxedvelobaSi unda
miviRoT sxvadasxva parametrebi.
sociologi m.gravici Tvlis, rom erTmaneTSi ar unda avurioT
komunikacia da informacia. es ukanaskneli aris mxolod erTi fragmenti,
xolo komunikacia ufro globaluria da moicavs fragmentTa
erTobliobas; axdens maT interpretacias gamgzavnisa da mimRebis
saSualebiT (gravici 1996:739); komunikacia aris mxolod agentebs Soris
interaqciis Semadgeneli nawili, romelic iyenebs kodirebul niSnebs,
rogoric ar unda iyos mosazrebaTa, qcevaTa, moqmedebaTa gasagebad
Sesagrovebeli monacemebi. es monacemebi yovelTvis verbaluri xasiaTisaa.
TviT Cveni moqmedebac sityvaTa konteqstiTaa dafaruli. magaliTad,
ministris gadadgoma an televiziis zegavlena gadmoicema metyvelebiT,
damwerlobiT da maSasadame, sityvebiT.
klod aJeJi acxadebs, rom `adamianuri enebi~ (langues humaines)
erTdroulad niSanTa sistemebi da komunikaciis saSualebebia (aJeJi
1985:141). misi azriT, metyvelebis, enisa da komunikaciis cnebebi
Tanaziaria. igi Tvlis, rom komunikacia aris iseTi procesi, roca erTi
15
da imave arxiT ori individi urTierTobs, saubrobs da maT aerTianebs
socialuri urTierTobebis mWidro qseli.
k.beilonis mixedviT verbaluri Setyobinebebi (lingvistika)
warmoiqmneba da aRiqmeba `individis mier (fsiqolingvistika)
sazogadoebaSi (sociolingvistika). swored es aris komunikacia.
fsiqologi mas ganixilavs Sida individualuri (inter-individuelles)
urTierTobis TvalsazrisiT, xolo sociologi – supra individualuri
(supra-individuelles) wesebisa da koleqtiuri qcevebis TvalsazrisiT. pol
rikiori ambobs, rom ,,komunikacia fsiqologisaTvis aris saubari
(interlocution), anu Setyobinebis urTierTgacvla molaparakeTa Soris~
(beiloni 2002:10).
komunikacia sazogadoebaSi ganixileba, erTis mxriv, metyvelebis,
enisa da, meores mxriv, sazogadoebis, kulturis an qcevis urTierTobis
kuTxiT. misi erTaderTi obieqtia urTierToba enasa da sazogadoebas
Soris.
unda aRiniSnos, rom arsebobs komunikaciis mravali saSualeba.
magram Cveni kvlevisaTvis Cven gvainteresebs komunikaciis damyarebis
enobrivi saSualebebi. adamianTa sazogadoebaSi komunikaciis damyarebis
erT-erTi upiratesi saSualebaa ena. adamiani aris socialuri obieqti,
sazogadoebis produqti. metyveleba ki socialuri moqmedebis formaa,
adamianTa Soris komunikaciis instrumenti, `lingvisturi variantebis
nusxa, romlebic erTmaneTzea gadajaWvuli~... `igi erTdoulad aris erTi
jgufis niSani da wesTa sistema da individis gamoxatvis saSualeba.
sazogadoeba, kultura eniT ki ar aris warmodgenili, aramed enaSi~
(beiloni 2002:35).
komunikaciis dasamyareblad, d.haimsis azriT, ar aris sakmarisi enis,
lingvisturi sistemis codna, amasTanave aucilebelia imis codna, Tu
rogor gamoiyeno igi Sesabamis socialur konteqstSi (beiloni 2002:37). d.
haimsi Tvlis, rom molaparake pirTa moTxovnileba da ganzraxva, rogorc
Cans, ar daiyvaneba formalur analizamde; es ukanaskneli aris mxolod
sametyvelo qcevis gagebis saSualeba da ara TviT gageba. roca d.haimsi
laparakobs `wesebze~ da `wesTa codnaze~, igi maT ar ganixilavs im saxiT,
rogorc isini warmodgenilni arian algoriTmSi, saidanac warmoiqmneba
Sesabamisi gamonaTqvamebi an romlis saSualebiTac es gamonaTqvamebi
16
ukavSirdeba konteqsts; mas mkafiod arasodes auxsnia wesTa is forma,
romelic SeimCneva molaparake-msmenelis `komunikaciis kompetenciaSi~,
misi is unari, romliTac is iyenebs socialurad da kulturulad
Sesabamis gamonaTqvamebs. aq laparakia imaze, rom TiToeul sazogadoebas
gaaCnia gansakuTrebuli socialuri da kulturuli Rirebuleba. swored
amis mixedviT gansxvavdeba sazogadoebis wevrTa ena, metyveleba.
ganasxvaveben uSualo komunikacias, sadac molaparake piri da misi
Tanamosaubre arseboben da daSorebul komunikacias, sadac molaparake
piri da misi Tanamosaubre droSi da/an sivrceSi daSorebulebi arian
(Sisi 1999:121). uSualo komunikaciis situacia, romelSic xorcieldeba
metyvelebis aqti, miCneulia yvela sociolingvistis mier, rogorc
diskusiis warmoqmnisa da interpretaciisaTvis yvelaze Sesaferisi
maxasiaTebeli.
amgvarad, unda iTqvas, rom adamianTa sazogadoebaSi komunikaciis
upiratesi saSualebaa ena, metyveleba. Tumca ar gamoiricxeba sxva
saSualebebi, rogoricaa Jesti, mimika da sxva. zogadad komunikacia aris
adamianebs Soris Setyobinebis gacvla-gamocvla. es aris adamianis
aqtivoba samyaros da meore adamianis mimarT anu urTierToba. komunikacia
warmoadgens iseT process, romlis drosac erTi da imave arxiT ori in-
dividi urTierTobs, saubrobs da isini gaerTianebuli arian mWidro
socialuri urTierTobebiT.Kkomunikaciisas adamianebi gadascemen
erTmaneTs informacias, razedac vilaparakebT momdevno TavSi.
2. komunikacia, rogorc informaciis gadacemis saSualeba.
a) informaciis cneba
mas Semdeg, rac pirvel TavSi ganvixileT, Tu ras niSnavs
komunikacia da ra rols TamaSobs igi sazogadoebaSi, gadavwyviteT,
SeviswavloT, Tu ras niSnavs informaciis cneba.
TiTqmis yvela leqsikonSi informacia axsnilia Semdegnairad:
elementaruli cnoba, romelic gadaicema da miiReba kodis meSveobiT. m.
makarovi Tvlis, rom `informacia~ aris sinamdvilis, obieqturi samyaros
reprezentaciis forma, sadac lokalizebulia adamiani. informacia cvlis
saganTa samyaros da am dros TviTonac iZens raRac `sagnobriobas~, xdeba
17
arsi; misi Rirebuleba izrdeba imis mixedviT, Tu rogor axerxeben
individebi kognitiurad SeiTvison sinamdvile da gamocdilebis
reorganizacia moaxdinon. f. teru acxadebs, rom termini `informacia~
yoveldRiur metyvelebaSi aRniSnavs cnobebis mogrovebisa da gadacemis
aqts; iuridiul metyvelebaSi ki is aRniSnavs darRvevis Ziebisa da
dadasturebis proceduras (teru 1962:4). Tumca am terminis mravali
gamoyeneba iwvevs areulobasa da misi sawyisi mniSvnelobis daviwyebas. f.
hegeli Tvlis, rom igi warmoadgens `saswrafo aucileblobas Tqva da
gamoTqva sakuTari azri~ (gravici 1996:416).
f.balis azriT, ki `informacia arsebobs mxolod maTTvis, vinc mas
iRebs~ (bali 1999:57). informacia es aris komunikaciis Sinaarsi.
1945-50wlebSi aSS-Si ganviTarda `informaciis Teoria~, romelTanac
dakavSirebulia k.e.Senonisa da v.uiveris (gravici 1996:418) saxelebi. es
Teoria Seecada, gascdenoda adamianuri metyvelebis, enis martiv kadrs da
informaciis cnebisaTvis mieniWebina iseTi Sinaarsi, romelic mas gaxdida
produqtiuls mraval sferoSi, gansakuTrebiT ki telekomunikaciebSi. am
Teoriam lingvisturi komunikaciis zogierTi aspeqtis gaSuqebis
saSualeba mogvca.
am TeoriaSi `informacias~ gaaCnia wmindad teqnikuri mniSvneloba;
igi mxedvelobaSi ar iRebs Setyobinebis mniSvnelobas, aramed mxolod mis
gadmocemas cdilobs: erTma movlenam SeiZleba moitanos moulodneli,
gauTvaliswinebeli informacia. rogorc viciT, mTlianad winaswar
ganWvretil movlenas ar moaqvs aranairi informacia. CavTvaloT, rom
saqme exeba TamaSs `arioli da reSka~, anu ori niSani SeiZleba gamoCndes
da TiToeul maTgans gamoCenis Tanabari Sansi aqvs (Tanabari
SesaZleblobebis mqone movlenebi); Tuki ityvian, rom es ori niSani
informaciis erTi da imave raodenobis matarebelia da pirobiTad
TiToeuli gadmoscems ormag erTeuls (binary digit), ormag informacias;
amgvarad, erTeuli, romlis gamoCenis SesaZlebloba aris 1/4, gadmoscems
or ormag informacias da ase Semdeg. es niSnavs, gadmosce faqti, romlis
informaciis raodenoba niSnis gamoCenis SesaZleblobis
ukuproporciulia.
aqedan gamomdinareobs arxis nayofierebis cneba: arxi mTlianad
nayofieria mocemul momentSi, Tuki yvela niSans gaaCnia gamoCenis erTi
18
da igive SesaZlebloba. am SemTxvevaSi kodi maqsimalurad produqtiulia,
nayofieria, radgan SeuZlebelia, winaswar ganWvrito, romeli niSani
gamoCndeba. igi fundamentur gavlenas axdens informaciis gadacemaze.
CavTvaloT, rom unda gadavceT TanmimdevrobiT araTanabari
SesaZleblobis mqone niSnebi, arxi cudad iqneba gamoyenebuli, Tuki
winaswar gaTvaliswinebul niSanTa gadacema daikavebda arxs iseve
didxans, rogorc naklebad gaTvaliswinebuli niSnebis gadacema. arxi
maqsimalurad nayofieria, roca is niSani, romelic orjer met
informacias iZleva, vidre meore, orjer met adgils ikavebs arxSi.
amgvarad, niSanTa Soris SesaZleblobis gansxvaveba kompensirebulia, rac
amcirebs arxis nayofierebas.
aq unda SemoviyvanoT lingvistikaSi Zalze xSirad gamoyenebuli
ori cneba: `mravalsityvaoba~ da `xmauri~. pirveli aris informaciis
danaklisi, is gamomdinareobs im faqtidan, rom niSnebi, romlebsac
SeuZliaT, gamoCndnen mocemul poziciaSi, ar arian Tanabari
SesaZleblobis mqoneni. informaciis es danaklisi ganisazRvreba, rogorc
gansxvaveba kodis (maqsimaluri) Teoriul nayofierebasa da faqtiurad
gadacemuli informaciis saSualo raodenobas Soris. mravalsityvaoba
SeiZleba, survilisamebr, Semcirdes sxvadasxva saSualebebiT; faqtiurad
upiratesobas yvelaze xSirad aniWeben garkveuli raodenobis
mravalsityvaobis datovebas komunikaciis sistemaSi, raTa moxdes
`xmauris~ efeqtis kompensireba. `xmaurSi~ gulisxmoben yvelafer imas, rac
abrkolebs Setyobinebis gadacemas: defeqturi arxi, Secdomebi, araswori
dekodireba da a.S. gauTvalisiwnebeli dabrkoleba, Tuki ar arsebobs
araviTari mravalsityvaoba, Setyobinebis fragmentis danaklisi
gamousworebelia. magaliTad, Tuki cifrebis arbitralur rigs gadavcemT
da Tuki mxolod erTia Secvlili (damaxinjebuli), SeuZlebelia misi
aRdgena, radganac 0-dan 9-mde isini Tanabari SesaZleblobis mqone arian.
amgvarad, roca Cekze Tanxas weren cifrebiT da sityvebiT, mimarTaven
mravalsityvaobas.
m.gravicis azriT, adamianTa sazogadoeba damyarebulia informaciis
gacvlaze da es mosazreba TiTqmis yvelam gaiziara (gravici 1996: 419).
rogorc werda a.moli (gravici 1996:420): `materia–energiis
dialeqtikis gverdiT axalma komunikaciis mecnierebebma warmoSves axali
19
orpolusiani dialeqtika moqmedeba–komunikacia, rac `informaciis~
Teoriis Seswavlis an SetyobinebaTa damaxasiaTebeli, Tandayolili da
raodenobrivi Taviseburebebis kvlevis sagania~.
komunikaciis TeoriebSi informacia mniSvnelovan rols TamaSobs
yvela SetyobinebaSi. informaciis cneba gvTavazobs SetyobinebaTa
samyaros mecnierul portrets, metrologias. im sferoSi, romelic aqamde
xarisxobrivi (qualitatif) iyo, mas Semoaqvs zomis yvela resursi. es
informacia sinamdvileSi unda miiRon `informare~-s etimologiuri
mniSvnelobiT: miawodo mimRebs saWiro elementebi formis, geStaltis
(gestalt) Camosayalibeblad aRqmis fsiqologiis mniSvnelobiT, rogorc amas
werda a. moli (gravici 1996:420).
unda aRiniSnos, rom m.gravicis azriT, `informaciis erTeuli aris
informaciis raodenoba; igi saSualebas iZleva, arCevani gavakeToT
alternativis ori Tanabari SesaZleblobis mqone termins Soris~ (gravici
1996:420). es gansazRvreba aSkarad arbitraluria. informacia izomeba
SesaZleblobaTa gamis Seviwroebis Sesabamisad, romelic mosdevs mis
miRebas. informaciis erTeulebis raodenoba ar aris SesaZleblobaTa
ricxvis Semcirebis proporciuli; piriqiT, igi yovelTvis imatebs
erTeuls, roca arCevans naxevrad amcireben. mniSvnelovania `informaciis
originaluroba~, anu misi miRebisas gauTvaliswinebloba.
informaciis Teoria ganviTarda komunikaciebis sferoSi. m. gravicis
azriT, mravalsityvaoba aris is sidide, romelic upirispirdeba
informacias. igi gamoxatavs Setyobinebis simboloTa SefardebiT
siWarbes im raodenobaze, rac aucilebeli iyo (codification optimum).
simboloTa gaflangva zrdis Setyobinebis winaswar ganWvretas da
amcirebs informaciis sixSires.
idealur enaSi mravalsityvaobis gareSe yovel niSans eqneboda igive
mniSvneloba, rac sxva niSnebs da mTlianad iqneboda misi konteqstisagan
damoukidebeli. informaciis Teoria realobaSi ejaxeba dabrkolebebs:
enis mravalsityvaobas, xmaurs da a.S., rac man unda Seamciros. `xmauri”
aris foni, romelzedac ixateba fenomenebi, romlebic rigis mixedviTaa
gansazRvruli anu gamgzavnisa da mimRebisaTvis saerTo ganzraxva, rac
winaswar Seqmnilia simboloTa saerTo repertuariT.
20
amrigad, am qveTavSi Cven ganvixileT, Tu ras warmoadgens
informaciis Teoria da ra rols TamaSobs igi komunikaciaSi. adamianTa
sazogadoeba damyarebulia informaciis gacvlaze. informacia aris
sinamdvilis, obieqturi samyaros reprezentaciis forma, yoveldRiur
metyvelebaSi aRniSnavs cnobebis mogrovebisa da gadacemis aqts;
gamovyaviT iseTi mniSvnelovani sakiTxebi, rogoricaa mravalsityvaoba -
informaciis danaklisi: niSnebs, romlebsac SeuZliaT, gamoCndnen
mocemul poziciaSi, ar gaaCniaT Tanabari SesaZlebloba. informaciis es
danaklisi ganisazRvreba, rogorc kodis Teoriul nayofierebasa da
faqtiurad gadacemuli informaciis saSualo raodenobas Soris
gansxvaveba. mravalsityvaoba SeiZleba, survilisamebr, Semcirdes
sxvadasxva saSualebebiT; faqtiurad upiratesobas aniWeben yvelaze
xSirad garkveuli raodenobis mravalsityvaobis datovebas komunikaciis
sistemaSi, raTa moxdes `xmauris~ efeqtis kompensireba. `xmaurSi~
gulisxmoben yvelafer imas, rac abrkolebs Setyobinebis gadacemas:
defeqturi arxi, Secdomebi, araswori dekodireba da a.S. Tumca unda
aRiniSnos, rom idealur enaSi yvela niSans mravalsityvaobis gareSe
eqneboda igive mniSvneloba, rac sxva niSnebs da konteqstisgan iqneboda
damoukidebeli.
b) Setyobineba da konteqsti
Cveni kvlevisaTvis metad aqtualuri sakiTxebia Setyobineba da
konteqsti, radganac komunikaciis dasamyareblad aucilebelia
Setyobinebis arseboba, xolo Setyobinebis gasagebad konteqstis codna da
kargad gageba.
rogorc ukve vTqviT, komunikaciis procesSi saWiroa Setyobinebis
arseboba, romelic erTma individma unda gadasces meores; is, vinc
warmoqmnis am Setyobinebas, aris gamgzavni (destinateur) da molaprake piri
(locuteur), Tu saqme exeba zepir komunikacias; is vinc iRebs am Setyobinebas,
aris mimRebi (an `allocutaire~, zepirmetyvelebaSi). saubrisas rolebi
mudmivad icvleba: mimRebi xdeba gamgzavni an piriqiT. unda iTqvas, rom
komunikaciis monawileebma unda icodnen Setyobinebis kodi, romelic
SeTanxmebulia maT Soris. kodi Seicavs winaswar daTqmul da
arbitralur (TviTnebur) niSanTa sistemas iseve, rogorc maTi
21
Canacvlebis wesebs. bunebrivi enis SemTxvevaSi SeiZleba miviCnioT, rom es
niSnebi Seesabameba sityvebs da rom maTi Canacvlebis wesebi Seadgenen
sintaqss. saerTo kodis arseboba SesaZlebels xdis Setyobinebis gagebas:
Tu mosaubre laparakobs rusulad da misma Tanamosaubrem ar icis es ena,
Setyobineba misTvis aris azrs moklebuli xmauri. kodireba (encodage an
codage) aris procesi, romliTac gadamcemi (émetteur), romelsac aseve
uwodeben `encodeur~ Tavis Setyobinebas aniWebs gamonaTqvamis formas,
romelic mocemuli kodis wesebiTaa agebuli: maSasadame, kodireba
(encoder) niSnavs, airCio kodis niSnebis garkveuli ricxvi, Caanacvlo isini
da Seiyvano arxSi. es ukanaskneli aris Setyobinebis gadacemis fizikuri
sayrdeni. telegrafis SemTxvevaSi arxi aris eleqtrokabelebi; zepiri
komunikaciisas saqme exeba adamianis yurisaTvis gasageb bgerebs.
komunikaciis meore polusze mimRebi axdens amgvarad kodirebuli da
arxiT gadacemuli Setyobinebis dekodirebas anu gaSifvras; dekodireba
mdgomareobs imaSi, rom Setyobinebas mianiWo mniSvneloba niSnebis
CanacvlebiT, interpretaciiT. gaSifruli Setyobineba SeiZleba xelaxla
daiSifros komunikaciis axali procesisaTvis: zepiri Setyobineba
SeiZleba gadaiweros morzeTi, Semdeg xelaxla mSobliur enaze, SeiZleba
misi stenografireba da a.S. am movlenas – erTi kodidan meoreze
gadaweras – ewodeba transkodireba. aqve warmovadgenT Semdeg sqemas:
ena
msmeneli informacia molaparake
piri
ena
kodi
22
silvi diurerisa da klod tomases azriT, verbalur komunikacias
esaWiroeba ori arxi – fonuri arxi - xma da grafikuli arxi –
damwerloba (diureri 1999:9-10).
zepiri komunikacia warmogvidgens specifiur TaviseburebaTa
garkveul ricxvs, romelic gamomdinareobs misi arxis bunebidan da
gansakuTrebuli sivrcul-droiseuli parametrebidan. TanamosaubreTa
Tanaarsebobis (situaciis) gamo komunikacia emyareba ara mxolod
verbalur bazas, aramed fizionomiur, Jestualur da qceviT bazas. yoveli
zepiri gamonaTqvami Seicavs vokalur da verbalur ganzomilebas.
verbaluroba miemarTeba mxolod gamonaTqvamTa teqstualur ganzomile--
bas. vokaluroba ki moicavs yvelafer imas, rac gamomdinareobs fonuri
(warmoTqma, maxvili da a.S.) da prosodiuli ganzomilebidan (intonacia,
toni, pauza, maxvili da a.S.). vokaluroba Zalze mniSvnelovan rols
TamaSobs mniSvnelobis SeqmnaSi da igi xSirad gamoiyeneba dialogebSi.
lingvisturi SetyobinebisaTvis, k. beilonis azriT, molaparake piri
ayalibebs urierTobas sazogadoebis sxva wevrebTan. lingvisti
dainteresebulia amiT, radganac mas gaaCnia sintaqsi, intonacia, pirveli
da meore artikulaciis elementebi. sociologs ki misi Sinaarsi aintere-
sebs – Setyobinebis mizani, molaparake piris ganzraxva, urTierToba
molaparake pirsa da msmenels Soris (beiloni 1996:11); lingvistur
monacemTa martivi codna ar aris sakmarisi teqstis an kidev gamonaTqvamis
mniSvnelobis gasagebad. Setyobinebis azri, mniSvneloba gamomdinareobs
sami Semadgenlebidan: 1) leqsikuri erTeulebis mniSvneloba, 2) maTi
sintaqsuri urTierToba da 3) situacia, garemoebebi, sadac mimdinareobs
gamoTqmis aqti.
gadamcemisa da mimRebisaTvis saerTo monacemebs uwodeben
komunikaciis situacias; rac Seexeba kulturul da fsiqologiur
situacias, igi miemarTeba komunikaciis aqtis fizikur anturaJs, aseve
rolebs, romlebsac asruleben moqmedi pirebi da im warmodgenas Tu
mdgomareobas, romelic maT gaaCniaT (aseve angariSi unda gavuwioT ukve
warsul lingvistur urTierTobas - yvelanairi Setyobineba warmoadgens
yovelTvis `ukve Tqmuls~).
23
sayuradReboa, rom termini situacia iseve, rogorc konteqsti
gansxvavebul realobebs aRniSnavs sxvadasxva lingvistebis
TvalsazrisiT.
l.blumfildis azriT, `situacia aris yoveli obieqti an movlena
subieqtTa samyaroSi~ (2001:141), xolo f.fransua Tvlis, rom es aris
eqstralingvisturi elementebis erToblioba, romelic arsebobs
subieqtTa gonebaSi an gare fizikur realobaSi komunikaciis dros da
romelTac SeiZleba mivakuTvnoT raime roli formis an lingvistur
elementTa funqciis pirobebSi (beiloni 2002:36).
konteqstis cnebaSi ki gulisxmoben situaciuri, eqstralingvisturi
elementebis erTobliobas, romlebSic lingvisturi epizodi,
gamonaTqvamis aqti arsebobs. konteqsti Zalze mniSvnelovania
komunikaciuri lingvistikisaTvis; m.makarovi gamoyofs egzistenciur,
situaciur, aqcionalur, fsiqologiur konteqstebs.
konteqsti polisemiuri terminia: zogjer igi koteqsts (cotexte)
aRniSnavs, zogjer socialur konteqsts, zog SemTxvevaSi
interpersonalur konteqsts.
r.mileri Tvlis, rom `konteqsti aris im pirobiTobebis
erToblioba, romlebsac eqvemdebareba individi mocemul momentSi~
(beiloni 2002:38). f. fransua: `garemo - erTi da imave bunebis mqone
erTeulTa erToblioba, romlebic imyofebian axlos” (beiloni 2002:38);
sayuradReboa, rom metyvelebis eTnografiasa da sociolingvistikis
umetes nawilSi upiratesia socialuri konteqsti. konteqsti
`socialuria~, Tuki igi moicavs sazogadoebis Sinagan wyobas,
urTierTobas, daZabulobas, qve-jgufebad dayofas; metyvelebis Seswavla
mis socialur konteqstSi niSnavs sazogadoebis SigniT warmoqmnili
lingvisturi masalebis, Semadgeneli nawilebis Seswavlas.
situacia da konteqsti dakavSirebuli arian, radgan situacia
apirobebs lingvistur qcevas da konteqsti, rogorc gamonaTqvami, aris
lingvisturi qceva; SeiZleba iTqvas, rom situacia apirobebs konteqsts
da rom es ukanaskneli aris situaciis zepiri an damwerlobiTi manifes-
tacia, gamoxatuleba.
d.mengeno acxadebs, rom `konteqsti gansazRvravs terminis garemos
frazaSi an frazis garemos teqstSi~ (Sisi 2001:72). ufro farTo
24
mniSvnelobiT jon laionzi gansazRvravs situaciur konteqsts, rogorc
faqts imisa, rom yoveli (zepiri) gamonaTqvami unda iyos realizebuli
gansakuTrebul sivrcul-droiseul situaciaSi (laionzi 1970:137); igi
moicavs molaparake pirs, msmenels, moqmedebebs, romlebsac isini am
momentSi asruleben da sxvadasxva gare obieqtebsa da
movlenebs.…konteqsti aseve unda Seicavdes codnas molaparakesa da
msmenelze, imis Sesaxeb, rac moxda adre [da] molaparakisa da msmenelis
mxridan yvelanairi pirobiTobebis, rwmenis da varaudebis usityvo
miRebas, romlebic gamoiyeneba am garemoebebSi (kandaruni 1998:317).
r.iakobsoni gvTavazobs Semdeg sqemas:
konteqsti
gadamcemi Setyobineba mimRebi
kontaqti
kodi
_ eqspresiuli an emociuri funqcia centrSi ayenebs gadamcems; igi
miznad isaxavs subieqtis qcevis pirdapir gamoxatvas imis mimarT, rasac
is laparakobs (modalobebi, Sorisdebulebi).
_ konatiuri funqcia (conative) orientirebulia mimRebze.
xorcieldeba yvelaze aSkarad brZanebiTSi an wodebiTSi.
_ referenciuli funqcia (an denotaciuri an kognitiuri)
orientirebulia konteqstze da yvelaze aSkaraa. misiT xorcieldeba
metyveleba.
_ fatikuri funqcia efuZneba konteqsts; igi axorcielebs
Setyobinebebs, romlebic ZiriTadad emsaxureba komunikaciis damyarebas,
gagrZelebas an Sewyvetas (zrdilobiani formulebi).
25
_ metalingvisturi funqcia efuZneba kods da igi moqmedebaSia
yovelTvis, roca gamgzavni da/an mimRebi aucileblad Tvlian, Seamowmon,
kargad iyeneben Tu ara erTsa da imave kods.
_ poeturi funqcia xasiaTdeba `Setyobinebis mizniT~, aqcenti
keTdeba Setyobinebaze (iakobsoni 1970:95).
aqedan gamomdinare d. mengeno iRebs Semdeg sqemas:
referenciuli
emociuri poeturi konatiuri
fatikuri
metalingvisturi
Aamgvarad, daskvnis saxiT SeiZleba iTqvas, rom komunikaciis
dasamyareblad aucilebelia informaciis arseboba, romelsac
Setyobinebis saxiT gadascems molaparake piri (gadamcemi) msmenels
(mimRebs). bunebrivi enaAflobs kods, romelic unda icodes sazogadoebis
TiToeulma wevrma, rac SesaZlebels gaxdis Setyobinebis gagebas. Tuki
msmenelma ar icis Sesabamisi kodi, misTvis nebismieri informacia aris
xmauri. informaciis kodireba es aris procesi, romliTac gadamcemi
(encodeur) Setyobinebas aniWebs gamonaTqvamis formas. Setyobinebis sworad
dekodirebisaTvis kodis srulyofili codnis garda, aucilebelia
situaciis da konteqstis zedmiwevniT codna. situacia apirobebs
lingvistur qcevas, anu konteqsts.
3. gamoTqma / gamonaTqvami
am TavSi Cven SevexebiT iseT Temas, rogoricaa gamoTqma /
gamonaTqvamis (énonciation/énoncé) urTierTmimarTeba. aRsaniSnavia, rom
TiTqmis yvela leqsikonSi "gamonaTqvami" aris komunikaciis elementTa
erToblioba, romelsac gaaCnia TviTkmari mniSvneloba, xolo "gamoTqma"
26
aris gamonaTqvamis warmoqmna. m.makarovi Tvlis, rom gamonaTqvami azrs
iZens mxolod, rogorc ganviTarebadi dialogis konstituciuri
(Semadgeneli), nawili; calke aRebul gamonaTqvams azri ara aqvs (makarovi
2003:79). sapasuxo gamonaTqvamebi qmnian axal azrs da apirobeben dialogis
Semdgom ganviTarebas, cvlian ra mudmivad saubris konteqsts. propozicia
aqtualizirdeba gamonaTqvamSi, iZens ra am dros WeSmariteba-siyalbis
logikur-semantikur mniSvnelobas. ase Sedis diskursis semantikaSi
mocemuli gamonaTqvamis WeSmaritebis pirobebi. sametyvelo komunikaciisas
urTierTobis monawileebi mraval propozicias igoneben mexsierebidan,
maT konstruirebas axdenen da amuSaveben. swored isini edeba safuZvlad
axali informaciis interpretacias. magram yoveli axali gamonaTqvami
propozicias umatebs saerTo konteqsts. zogierTi enobrivi qmedeba,
magaliTad, akrZalva an nebis darTva, piriqiT propozicias teqstidan
amoiRebs. presupozicia win uswrebs gamonaTqvams – es aris
interpretaciis atributi, romlis drosac propozicia analizisTvis
xelmisawvdomi xdeba. TiToeuli gamonaTqvami, maTi Tanmimdevroba
asrulebs mraval funqcias da emsaxureba mraval mizans; molaparake piri
irCevs enobriv xerxebs, saSualebebs, romlebic optimalurad Seesabameba
arsebul miznebs. strategia aris kognitiuri procesi, romelSic
molaparake piri Tavis komunikaciur mizans Seusabamebs konkretul
enobriv gamonaTqvams. miznebi SeiZleba iyos ierarqiulad organizebuli.
u.l.Sisi, d.mengeno, u.filiole Tvlian, rom lingvisturi
komunikaciis struqturalistur koncefcias, romelic efuZneba
sisiuriseul opoziciis - ena / metyveleba - SezRudul interpretacias,
emuqreba safrTxe. marTlac, SesaZlebelia ena daiyvanon kodis, mxolod
informaciuli miznis mqone instrumentis doneze. amgvari definicia, raki
igi Tavidan icilebs, magaliTad lingvisturi produqciisa da
urTierTobis pirobebs, swored rom gamoricxavs adamianuri metyvelebis
originalur maxasiaTebelTa gaTvaliswinebis niSanTa sxva sistemebs. es
niSnavs imis Tqmas, rom elementTa erToblioba, romelic gamomdinareobs
gamoTqmidan (énonciation) unda iyos integrirebuli sametyvelo realobis
yvela midgomaSi (Sisi 2001:82-83; kristeva 1969:56).
erTi mxriv, viwrod Sida lingvistur planSi gamoTqma (énonciation)
ajgufebs niSnebs, romlebic miekuTvnebian enis sistemas da romelTa
27
mniSvneloba ar SeiZleba TiToeuli gamonaTqvamis referenciis miRma iqnes
gagebuli. es aris is faqti, romliTac individi gamonaTqvamSi (énoncé)
specifiuri niSnebis, maCveneblebis meSveobiT Semodis, rogorc
molaparake piri. Ees moicavs lingvistur fenomenTa sam rigs:
1. urTieTobebi gamomTqmelsa da adresats Soris;
2. gamomTqmelis urTierTmimarTeba sakuTar gamonaTqvamTan;
3. gamomTqmelis urTierTmimarTeba Tavis (eqstralingvistur an
lingvistur) konteqstTan;
meore mxriv, ufro farTo mniSvnelobiT gamoTqma (énoncition)
moicavs komunikaciis da diskursis tipologiis situaciebs, metyvelebis,
enis funqciebis kvlevas, gamonaTqvamTa mniSvnelobis vrcel problemas,
romelic mTeli am msjelobis Soreul Hhorizonts ayalibebs.
amgvarad, gamonaTqvamSi (énoncé) dainteresebuli arian gamoTqmis
(énonciation) procesiT manam, sanam aRmoCndebian komunikaciis situaciaSi,
sadac upiratesobas aniWeben opozicias zepiri / damwerloba.
gamoTqmis (énonciation) fenomenebi didxans ikavebdnen erTi SexedviT
marginalur adgils lingvistur kvlevebSi, rac terminologiis
simravlidan gamomdinareobs. r.iakobsonis kvaldakval gamovdivarT
iqidan, rom yoveli lingvisturi sistema Seicavs gramatikuli erTeulebis
specialur klass, romelsac uwodeben "embrayeurs" (inglisurad "shifters"),
romlebmac Setyobineba unda "gadaaban" (daukavSiron) situacias.
e.benvenisti amasTan dakavSirebiT laparakobs deiqsisze: aq igi
gulisxmobs orientirebis erTobliobas, romlebic gamonaTqvams (énoncé)
Caweren garkveul, gansakuTrebul situaciaSi (benvenisti 1966:19). marTlac,
gamonaTqvamSi (énoncé) arsebobs deiqtikuri elementebi, romlebic
situaciis zogierT monacemebs miemarTeba, magaliTad, im situacias,
romlebSic isini gamoiTqva.
e.benvenisti gamoyofs gamoTqmis (énonciation) or saxes: Txroba (récit)
(termini, romelic swavlebaSi xSirad cvlis istoriuli gamoTqmis _
"énonciation historique" - Tavdapirvel cnebas), rogorc gamoTqmis saxe,
romelsac kavSiri ara aqvs procesis aqtualobasTan; meore saxe aris
diskursi, romelic gulisxmobs molaparake pirisa da msmenelis
interaqcias.
28
gamoTqmis (énonciation) am sferoSi unda davimaxsovroT gansazRvrul
fenomenTa erToblioba, romlebic Sarl balis Semdeg ganisazRvreba
terminiT "modalobebi" an "modalizacia" (benvenisti 2001:26); maSinac ki,
roca bevri maTgani erTi enis sintaqsis eqsplicitur planSi gadmoicema
da gamomdinareobs logikidan. modaloba ZiriTadad moicavs sami tipis
urTierTobas:
_urTierToba molaparakesa da msmenels Soris;
_urTierToba molaparakesa da mis Setyobinebas Soris; logikuri
kategoriebi (saWiroeba, SesaZlebloba da a.S.);
_subieqtis mier gamonaTqvamis ama Tu im aspeqtis gamoyofa.
gamoTqmis (énonciation) modaloba komunikaciis specifikur tips
iZleva, romelic myardeba molaparakesa da mis erT an ramdenime msmenels
Soris (kristeva 1969:57); igi gadmoicema frazis erTi tipiT, romelic
gamoricxavs danarCenebs: deklaraciuli, kiTxviTi, brZanebiTi, ZaxiTi.
gamonaTqvamis (énoncé) modaloba aris xan logikuri, xan
Semfasebluri. magaliTad, gamonaTqvami _"Il se peut que Paul vienne", "C'est heureux
que Paul soit la". xazi unda gavusvaT imas, rom gansxvavebuli lingvisturi
wyaroebi am modalobebs gamoxataven: modaluri zmnizeda "heureusement"
cvlis frazas "C'est heureux"; albaToba SeiZleba gansxvavebulad
gamoixatos: "Paul doit venir”; ,,Paul viendra probablement, surement”; ,,Probablement que
Paul viendra".
Setyobinebis modaloba gulisxmobs sintaqssa da diskurss Soris
urTierTobis problemas mTel kompleqsurobaSi. marTlac, gamoTqmis
(énonciation) subieqti SemoiWreba gansxvavebuli saxiT yvela gamonaTqvamSi
(énoncé) sintaqsuri wyobis mixedviT, romelsac is iyenebs an intonaciis
mixedviT.
termini "gamonaTqvami" gamoiyeneba lingvistur literaturaSi ori
mniSvnelobiT: 1. rogorc "metyvelebis aqtis" sinonimi da 2. sametyvelo
warmonaqmnebis (речевые произведения) aRniSvna, romelic warmoiSva
sametyvelo aqtis dros; igi ganixileba am metyvelebis aqtis konteqstSi.
m.baxtinis azriT, "mxolod gamonaTqvams gaaCnia uSualo mimarTeba
sinamdvilesTan da cocxal molaparake pirTan (subieqtTan). mxolod
gamonaTqvami SeiZleba iyos namdvili (ara namdvili), WeSmariti, marTali
(yalbi), SesaniSnavi, samarTliani da a.S." (baxtini1985:32).
29
e. benvenisti: "gamonaTqvams ena mohyavs moqmedebaSi misi gamoyenebis
individualuri aqtis meSveobiT. individualur aqts, romlis meSveobiT
Cven viyenebT enas, Semohyavs molaparake piri, rogorc gamonaTqvamisTvis
aucilebel pirobebs Soris erT-erTi parametri. TiToeuli gamonaTqvamis
aqti aris eqspliciturad an impliciturad vinmesadmi mimarTva da igi
Tanamosaubris arsebobas postulirebs” (benvenisti 1966:119).
amgvarad, komunikaciis situacia, rogorc vxedavT, gulisxmobs
informaciis gadacemas. informacia gadaicema Setyobinebis saxiT,
romelic Sesdgeba gamonTqvamebisagan da warmoadgens gamoTqmis aqts.
sametyvelo komunikaciisas urTierTobis monawile pirebi gamonaTqvamebs
igoneben TavianTi mexsierebidan, axdenen maT konstruirebas,
gadaamuSaveben da gadmoscemen anu axorcieleben gamoTqmis aqts.
gamoTqmis aqtis ganxorcielebisas mniSvnelovania: urTierToba
molaparakesa da msmenels, molaparakesa da mis Setyobinebas Soris, aseve
urTieTobebi gamomTqmelsa da adresats Soris, gamomTqmelis
urTierTmimarTeba sakuTar gamonaTqvamTan da gamomTqmelis
urTierTmimarTeba konteqstTan.
4. molaparake piri da msmeneli wina TavebSi ganxiluli Temebis Semdeg am TavSi Cven SevecdebiT,
SeviswavloT iseTi sayuradRebo da mniSvnelovani sakiTxi, rogoricaa
molaparake pirisa da msmenelis (an gamgzavnisa da mimRebis) urTierToba,
rac mWidrod aris dakavSirebuli gamoTqma/gamonaTqvamTan. ufro zustad
ki molaparake da msmeneli arian is pirebi, romlebic warmoqmnian
gamonaTqvamebs da amyareben komunikacias, Sesabamisad am etapze
sainteresod migvaCnia am sakiTxis ganxilva.
cnobilia, rom komunikaciis situacia gulisxmobs molaparake piris,
msmenelisa da gamonaTqvamis arsebobas. raki gamonaTqvamze Cven ukve
vimsjeleT, aq unda gavarkvioT molaparake pirisa da msmenelis statusi.
v.lebaniZe acxadebs, rom metyvel subieqts gaaCnia garkveuli kodi;
igive kodi gaaCnia Sesabamisi koleqtivis sxva wevrebs da am kods metyve-
li subieqti iyenebs imisaTvis, rom raRac acnobos meore subieqts
(lebaniZe 1998:39). igi Tvlis, rom mimarTeba arsebobs ara marto or
subieqts Soris, romelic aisaxeba gamonaTqvamSi. ufro metic, aris
30
mimarTeba metyvel subieqtsa da asaxul situacias Soris, aseve msmenel
subieqtsa da asaxul situacias Soris.
`komunikaciis yoveli aqti gulisxmobs metyvel subieqts anu
adresants. es imas niSnavs, rom pragmatikis farglebSi unda gvqondes
kategoriaTa sistema, romlebic asaxaven swored metyveli subieqtis,
adresantis mTel pozicias komunikaciur aqtSi. garda amisa, unda
arsebobdes kategoriaTa iseTi sistema, romelic dakavSirebuli iqneba
adresantTan, msmenel subieqtTan~ (lebaniZe 1998:21). magram komunikaciis
yovel aqtSi gvaqvs ara marto ori subieqti, aramed urTierTmimarTeba maT
Soris, anu intersubieqturoba. maSin unda arsebobdes kategoriaTa iseTi
sistema, romelic asaxavs am urTierTmimarTebas.
e.benvenistis TvalsazrisiT, metyveleba egocentristulia:
metyvelebis aqtSi metyveli subieqti mocemul momentSi TiTqosda
iTvisebs mTel enobriv sistemas da iyenebs mas Tavisi meobis, egos
gamosaxatavad. amdenad sametyvelo aqti egocentristulia (benvenisti
1966:117).
s.diurerisa da k.tomases miaCniaT, rom roca molaparake piri aris
instancia, romelic sityviT mimarTavs msmenels, es ukanaskneli aris is
instancia, romlisTvisac aris gankuTvnili es gamonaTqvami. maTi azriT,
termini Tanamosaubre (interlocuteur) aris generikuli (générique), romelic
moicavs orives erTdroulad. amgvarad, saubars da analogiasac
ganixilaven, rogorc zepir komunikacias, romelsac warmarTavs ori
Tanamosaubre (diureri 1999:11). Tumca amgvari koncefcia ar iTvaliswinebs
im faqts, rom monawileebi xSirad – nebsiT Tu uneblied – ufro
mravalricxovanni arian, rom arsebobs sxva instanciebic. garda
msmenelisa, arseboben sxva monawileebic. Tuki interaqciisaTvis saWiroa
erTze meti molaparake, kidev ufro xSiria, roca arsebobs ramdenime
mimRebi.
am sakiTxTan dakavSirebiT SeviswavleT klarkisa da karlsonis
naSromi `msmeneli da metyvelebis aqti~ (klarki 1985:270), sadac isini
miznad isaxaven im faqtis damtkicebas, rom roca mosaubre axorcielebs
ilokuciur aqts (serli 1986:171), igi mimarTulia ara mxolod
adresatisaken, aramed sxva msmenelTa mimarTac. gamoiyofa msmenelis erTi
tipi, romelsac vuwodeT monawile, romlis rols msmenelis saxiT ver
31
CavTvliT adresatis rolad an SemTxveviT msmenelad. avtorebi aq
gamoyofen sam hipoTezas:
1. hipoTeza monawileebze: zogierTi ilokuciuri aqti mimarTulia
msmenelebze, romlebsac aqvT adresatis roli, xolo sxvebi mimarTulia
msmenelebze, romlebsac aqvT monawilis roli. pirveli tipia –
ilokuciuri aqtebi, mimarTuli adresatebze; isini Seicaven yvela cnobil
ilokuciur aqts, rogoricaa mtkiceba, Txovna, dapireba da patieba. axalia
monawileebze mimarTuli ilokuciuri aqtebi.
2. hipoTeza informativebze: ilokuciur aqtTa ZiriTad saxesxvaobas,
romelic mimarTulia monawileebze, warmoadgens ilokuciuri aqtebi,
romlis saSualebiTac mosaubre srulad mimarTavs yvela monawiles
erTad. am ilokuciur aqts is axorcielebs adresatis mimarTac. aseTi
ilokuciuri aqtebi aris informativebi. aqedan mivdivarT mesame
hipoTezamde.
3. hipoTeza informativis prioritetze: yvela ilokuciuri aqti,
romelic mimarTulia adresatebze, xorcieldeba informativebis
saSualebiT.
ganvixiloT magaliTebi, romlebSic mosaubre axorcielebs
ilokuciur aqts erTi msmenelis mimarTulebiT da imavdroulad imave
gamonaTqvamis saSualebiT informirebs sxva msmenelebs. aseT msmenelebs
vuwodeT gverdiTi monawileebi, xolo maTi informirebis aqts
informativebi.
standartuli Teoriebis Sesabamisad molaparakes SeuZlia,
ganaxorcielos erTi ilokuciuri aqti adresatis mimarT da amasTanave
meore ilokuciuri aqti imave adresatis mimarT. pirvels ewodeba
pirdapiri ilokuciuri aqti, meores – iribi ilokuciuri aqti. mag:
`maswavlebeli (eubneba moswavles mSoblis TandaswrebiT): elene, me
moviTxov, rom Sen uTxra dedas, ra daaSave dRes~ – maswavlebeli
pirdapir eubneba da Tan iribad moiTxovs. Txovnac da moTxovnac
miemarTeba elenes.
an magaliTad:
`maswavlebeli (eubneba mSobels eubneba Svilis TandaswrebiT): me
moviTxov, rom elenem giTxraT, ra daaSava man dRes~ – maswavlebeli
axlac pirdapir amtkicebs, rom igi daJinebiT iTxovs, moswavlem uTxras
32
raRac dedas da iribad Txovs moswavles amis gakeTebas. Tumca, amgvarad,
mtkiceba miemarTeba mSobels, Txovna – moswavles.
amrigad, arsebobs iribi ilokuciuri aqtis ori tipi: iseTi,
rogorebicaa zemoT moyvanili winadadebebi, magaliTad, pirvel
winadadebaSi pirdapiri da iribi adresati erTi da igive piria, xolo
meoreSi – sxvadasxva pirebia. vuwodoT am or tips uSualo da aramTavari
iribi ilokuciuri aqtebi. iribi adresatebic am SemTxvevaSi Sesabamisad
iqnebian uSualo da araZiriTadi (serli 1985:179; strosoni 1986:113).
saubrebSi, romlebSic monawileobs sami an meti piri, erT monawiles
SeuZlia esaubros sxvebs da ar icodes, romel maTgans mimarTavs. mag:
`mariami (elenes da giorgis): ,,Zalian gTxovT, miTxraT, romel
kinoTeatrSi gadis ,,davinCis kodi” – am SemTxvevaSi mariami erTnairad
mimarTavs orives. standartuli Teoriebi ver iTvaliswineben aseT
SemTxvevebs. isini varaudoben, rom molaparake pirma icis, viskenaa
mimarTuli nebismieri ilokuciuri aqti.
Txovna, klarkisa da karlsonis azriT, warmoadgens mcdelobas
imisa, rom ubiZgos H-s gaakeTos A, sadac H – msmenelia, romlis Tan-
daswrebiT warmoTqves winadadeba. Tumca mariami ar cdilobs, rom orives
– elenes da giorgis – ubiZgos informaciis miwodeba. igi cdilobs,
informaciis miwodeba ubiZgos imas, visac is aqvs. amis azri mdgomareobs
imaSi, rom mariams gaaCnia erTnairi ganzraxva orives mimarT, amitom, roca
igi axorcielebs ilokuciur aqts elenes mimarT, igi imaves akeTebs
giorgis mimarT. mariami axorcielebs or ilokuciur aqts – mimarTavs
TxovniT mas, visac aqvs informacia da am Txovnis Sesaxeb informacias
awvdis meores. igi Tvlis, rom TavisTavad gairkveva yvelaferi. igi orives
mimarT erTnairad iqceva.
bevr SemTxvevaSi mTavrobis Cinovnikebi, telekomunikatorebi da a.S.
TiTqmis mimarTaven gansazRvrul msmenelebs, Tumca maTi mTavari mizania
amasTanave informacia miawodon publikas imis Sesaxeb, Tu ras eubnebian
isini am msmenelebs. magaliTad:
`meri (mexanZres): san-franciskos moqalaqeTa saxeliT madlobas
mogaxsenebT sami adamianis gadarCenisaTvis gasul xuTSabaTs xanZris
dros da madlierebis niSnad gasaCuqrebT am medliT~(klarki 1985:279).
33
`kentis hercoginia (bili jin kings, romelmac gaimarjva uimbldonis
turnirze qalebs Soris finalur SejibrebaSi~: ,,gilocavT
araCveulebrivi gamosvliT, gadmogcemT gamarjvebis Tass~ (klarki
1986:280).
`prezidenti (dedofal elisabeds, romelic TviTmfrinavidan
vaSingtonSi): ,,keTili iyos Tqveni CamobrZaneba aSS-Si~ (klarki 1986:280].
samive SemTxvevaSi ZiriTadi mizania, saqveynod gamoTqva mimdinare
movlenebis Sesaxeb sazogadoebisaTvis mniSvnelovani Sefaseba. aq
igulisxmeba, rom am dros amas eswreba bevri xalxi. aqedan gamomdinare
zogierTi saqveyno aqtis ZiriTadi Sinaarsi gadmoicema informativebiT –
monawileTa informirebis aqti imis Sesaxeb, rac xdeba.
Semdeg avtorebi acxadeben, rom Tuki imis gamosaxatavad, rac
molaparakes mizanSi aqvs, isini daeyrdnobian mxolod konvencionalur
enobriv meqanizmebs, maSin TiToeuls, vinc icis mocemuli ena, maTi
gagebis saSualeba eqneba. Tumca ganxiluli magaliTebidan Cans, rom roca
mosaubre Tavis gamonaTqvams awyobs, igi gansxvavebul msmenels gansxva-
vebul rols aniWebs, amis Semdeg ki gadawyvets, rogor Tqvas is, rac unda
Tqvas; isini eyrdnobian sakuTar codnas, rwmenas da varauds imis Sesaxeb,
rac ician, risic swamT da rasac varaudoben. msmenelebi TavianTi
rolebis Sesabamisad iqcevian. sxvanairad rom vTqvaT, gamonaTqvamis erT-
erTi fundamenturi Tviseba aris is, rasac avtori uwodebs auditoriis
eskizs. imisaTvis, rom sworad aRwero informativi, Cven unda SegveZlos
msmenelTa rolebis da aseve im saSualebebis daxasiaTeba, romlebsac
iyeneben molaparakeebi TavianTi gamonaTqvamis asawyobad Sesabamisi
msmenelebis gaTvaliswinebiT.
saubari ZiriTadad Sesdgeba im gamonaTqvamTa Tanmimdevrobisagan,
romlebsac ori an meti adamiani erTmaneTSi gacvlis; TiToeuli
gamonaTqvamis daxmarebiT molaparake piri axorcielebs ilokuciur aqts,
romlebic miemarTeba adresats. magaliTad:
`ana (barbaras Carlzisa da devidis TandaswrebiT eubneba – devidi
farulad usmens): ,,barbara, guSin saRamos rodis moxvediT Tqven orni?~
(klarki 1986:285). TiToeul ilokuciur aqtSi, romelic miemarTeba
adresats, magaliTad, rogoricaa zemoT moyvanili magaliTi, SeiZleba
gamovyoT oTxi ZiriTadi roli:
34
a) molaparake ( ilokuciuri aqtis agenti). es aris piri, romelic
axorcielebs ilokuciur aqts; aq am rols ana asrulebs;
b) ilokuciur aqtis monawileebi, romelic mimarTulia
adresatebisaken. eseni arian msmenelebi, romlebic, rogorc varaudobs
molaparake piri, monawileobas iReben ilokuciur aqtSi, romelic
miemarTeba adresatebs. magaliTSi eseni arian barbara da Carlzi, devidi
ki – ara.
g) adresatebi, romlebsac miemarTeba ilokuciuri aqti; igulisxmeba,
rom zogierTi monawile TamaSobs amasTanave damatebiT rols –
ilokuciuri aqtis adresatebi. magaliTSi adresatia barbara. adresatebi
arian monawileebi, romelTac miemarTeba gamonaTqvami, isini SeiZleba ar
daemTxves im mraval msmenels, romlebic gamoixateba meore piris
nacvalsaxeliT; magaliTSi meore piris nacvalsaxelebia barbara da
Carlzi maSin, roca erTaderTi adresati barbaraa. amgvarad, monawileebi
iyofa or qvesimravled: isini, vinc barbaras msgavsad arian erTdroulad
adresatebi da isini, vinc Carlzis msgavsad ar arian adresatebi. es
ukanasknelebi arian ucxo monawileebi.
d) SemTxveviTi msmeneli – ilokuciur aqtSi, romelic miemarTeba
adresats. es is msmenelia, romlebic molaparakes ar Sehyavs ilokuciur
aqtSi monawileTa ricxvSi, magram romlebsac is esmiT; am magaliTSi
aseTia devidi.
amgvarad, es oTxi roli ganisazRvreba molaparakis mier.
molaparakis rols is Tavis Tavze iRebs da TviTon gansazRvravs, vin
unda miiRos monawileoba ilokuciur aqtSi (ganarCevs ra erTmaneTisgan
monawileebs da SemTxveviT msmenelebs), Tu vin unda iyos adresati. igi
rolebis ganawilebas axdens iseTi saSualebebiT, rogoricaa
gamonaTqvamis awyoba da iseTi mdgomareobis (viTarebis) Seqmna, romelSic
igi Tavis Tavs ayenebs auditoriasTan mimarTebaSi.
molaparake Tavis gamonaTqvams ise adgens, rom mxedvelobaSi iRebs
CamoTvlil rolebs. am TvalsazrisiT auditoriis eskizi SeiZleba daiyos
monawileebis eskizad, adresatTa eskizad da SemTxveviTi msmenelebis
eskizad. Tumca aq fundamenturia monawileTa eskizi (klarki 1986:289).
adresatebi da SemTxveviTi msmenelebi igulisxmeba bazisuri eskizis
modifikaciis SemTxvevaSi. bazisuri eskizi xasiaTdeba pasuxismgeblobis
35
principis mixedviT; amiT molaparake pasuxismgeblobas iRebs Tavisi
gamonaTqvamis amgvarad formirebaze, raTa saubarSi yvela monawiles
SeeZlos, Tvalyuri adevnos imas, rasac is ambobs. ase ganisazRvreba is,
rasac SeiZleba uwodon kanonikuri saubari. TiToeuli replikis
daxmarebiT molaparake saubris TiToeul monawiles gamouyofs rols.
rogorc wesi, adresatis arCeva SeiZleba ganxorcieldes Jestis,
Sexedvis, Tavis daqnevis saSualebiT. adresatebi da monawileebi SeiZleba
aseve miTiTebuli iyos metyvelebis maneriT: CurCulis saSualebiT
mosaubres SeuZlia, gamoyos monawilis an adresatis saxiT gansazRvruli
jgufi, miaxvedros ra danarCenebi, rom isini monawileebs ar warmoadgenen.
Cveni azriT, es damokidebulia sazogadoebis wevrTa urTierTobaze, Tu
ramdenad icnoben isini erTmaneTis ganzraxvas da SeuZliaT Tu ara misi
amocnoba. Tumca amaze aq aRar SevCerdebiT, radgan Semdeg TavSi ufro
vrclad visaubrebT.
SeiZleba iTqvas, rom mosaubre flobs xerxebs, romliTac is
agebinebs yvelas, vis ra roli ekuTvnis. yoveli gamoyofili ilokuciuri
aqti, romelic mimarTulia adresatisaken, xorcieldeba informativis
saSualebiT pirvandeli ilokuciuri aqtis logikurad, romelic
mimarTulia monawileebze. roca arsebobs mxolod erTi msmeneli,
ilokuciuri aqtis analizisagan gansxvaveba umniSvneloa. Tumca, roca
msmenelTa ricxvi erTze metia, informativebis mniSvneloba izrdeba. is ar
aris SezRuduli ilokuciuri aqtiT, romelic mimarTulia mxolod erT
pirze. is miRebulia saubrebSi, romlebSic sami an meti piri mimarTavs
erTmaneTs sxvadasxva meTodebiT. Sesabamisad mosaubre ansxvavebs
adresats, monawiles da SemTxveviT msmenels, aseve msmenelTa yvela
tipisaTvis mimarTavs sxvadasxva xerxs (serli 1986:196; strosoni 1986:134).
amgvarad, daskvnis saxiT unda iTqvas, rom komunikaciis aqti
gulisxmobs molaparake pirisa da msmenelis arsebobas. garda msmenelisa,
arseboben sxva monawileebic anu arsebobs ramdenime mimRebi. rodesac
mosaubre warmoqmnis metyvelebis aqts, igi sxvadasxva msmenels gansxva-
vebul rols aniWebs. molaparake piri unda flobdes yvela xerxs
imisaTvis, rom gaagebinos arsebul sazogadoebas, Tu visken aris
mimarTuli misi metyvelebis aqti. msmenelebi ki TavianTi rolebis
Sesabamisad iqcevian. kvlevaSi gamovyaviT ramdenime monawile –
36
molaparake piri, ilokuciuri aqtis monawile, adresatebi, viskenac
mimarTulia metyvelebis aqti da SemTxveviTi msmenelebi. Cveulebriv,
adresatis arCevans molaparake piri axorcielebs Jestis, Sexedvis, Tavis
daqnevis, CurCulis saSualebiT, miaxvedrebs ra amiT danarCenebs, rom
isini monawileebs ar warmoadgenen.
5. interaqtiuloba da komunikaciuri interaqcia
a) ra aris interaqcia
wina TavSi Cven ganvixileT molaparake pirisa da msmenelis
urTierTobis sakiTxi sakomunikacio situaciaSi, rac TavisTavad
gulisxmobs urTierTobis partniorTa ormxriv zegavlenas. aseT
mimarTebas ki interaqcia ewodeba. amitom mniSvnelovnad migvaCnia am
sakiTxis ganxilva.
daaxloebiT 1950 wels Cikagos skolam ganaviTara axali
mimdinareoba, romelic warmodgenilia ZiriTadad parkis, midis da diuis
moswavliT – (fsiqosociologi) h.blumeriT (gravici 1996:485). swored man
Seqmna termini `interaqcionizmi~. aseve am mxriv mniSvnelovani da
sainteresoa e.gofmanis (gravici 1996:486; smezleri 1988:56) mier Catarebuli
samuSao. es ukanaskneli Tvlis, rom interaqciebi aris sistemebi
damoukidebeli im individTagan, romlebic maT qmnian. igi interaqcias
miiCnevs ara harmoniul scenad, aramed ganwyobilebad, romelic civi omis
warmarTvis saSualebas iZleva. amgvarad, yovelgvari interaqcia aris
(sakuTari Tavis) guldaxSulobisa da (sxvisi) kvlevis TamaSi.
komunikaciis Temaze am dros variaciebi jer kidev ucxo iyo
sociologebisaTvis da fsiqosociologebisaTvis. lingvistebs es Tema
ainteresebdaT im drois laboratoriuli eqsperimentebis saxiT, rac
Semoifargleboda zogisaTvis kvlevebiT da sxvebisaTvis ki verbaluri
Setyobinebebis gadacemiT. Tuki e. gofmani monawileobas ar iRebs makro
da mikrosociologiis kavSirebSi, igi e. diurkeimis msgavsad miuTiTebs,
rom interaqciis wesebi ZiriTadad Seadgenen socialur makrostruqturasa
da interaqciul mikrostruqturas Soris kavSirs (gravici 1996:122).
simboluri interaqcionizmi Semoitana herbert blumerma (gravici
1996:113). misi arsi mdgomareobs imaSi, rom adamianTa Soris
37
urTierTqmedeba ganixileba, rogorc ganuwyveteli dialogi, romlis
drosac isini akvirdebian, iazreben erTmaneTis ganzraxvebs da maTze
reagireben; sityvebi yvelaze mniSvnelovani simboloebia; maTi meSveobiT
Cven mniSvnelobas vaniWebT sagnebs, romlebic winaaRdeg SemTxvevaSi azrs
moklebuli iqnebodnen. amiT Cven SegviZlia sxva xalxTan urTierToba.
roca modian stumrebi, Cven maT dajdomas vTavazobT; isini unda dasxdnen
skamze an divanze; Tuki isini dasxdebian televizorze, komunikacia ar
Sesdgeba. es niSnavs imas, rom sityva `dajdoma~ arasworad gaiges. is
faqti, rom adamianebi erTnairad swavloben simboloTa interpretacias,
aadvilebs urTierTobas. e.blumeri Tvlis, rom `erTmaneTTan~
urTierTobisas individebi iZulebuli arian angariSi gauwion sxva
adamianTa qcevebs an ganzraxvebs. amgvarad, sxvaTa aqtiuroba pozitiur
zemoqmedebas axdens Cvens sakuTar qcevaze; sxvaTa qcevaTa zegavleniT
viRacas SeuZlia uari Tqvas Tavis ganzraxvaze an Canafiqrze, an piriqiT,
gadados an daaCqaros igi, an Secvalos pirveladi gegmebi. sxvaTa
qmedebebi gansazRvraven adamianTa gegmebs – SeuZliaT Seabrkolon an
xeli Seuwyon maT realizacias, moaxdinon zegavlena maT Secvlaze. xalxi
iZulebulia, Seuwyos Tavisi qcevebi sxvaTa qmedebebs.
u.herpeni (oSleni 1988:36) Tvlis, rom interaqciaSi gulisxmoben
ormxriv zegavlenas, romlebsac partniorebi axorcieleben erTmaneTze,
roca isini erTad imyofebian.
m.makarovi interaqcias ganixilavs, ,,rogorc process, romelSic
pirovnebebi axdenen moqmedebebis Sesabamisi xazebis koordinirebas
moqmedebebis organizaciisa da interpretaciis saerTo sqemebis mixedviT”
(makarovi 2003:56-57). komunikaciuri urTierTobis minimalur erTeulad
miCneulia urTierToba (échange), romelic iyofa elementarul an martiv
(orkomponentiani – kiTxva-pasuxi, Txovna-pirobis micema, misalmeba-
misalmeba), daxuruli an kompleqsuri (tipiuri struqturebi, romlebic
aerTianeben sam, oTx da iSviaTad met replikas kiTxva-pasuxi-dasturi an
kiTxva - xelmeored kiTxva - damazustebeli kiTxva-pasuxi). martiv
urTierTobas mecnierebi miiCneven enobrivi urTierTobis ZiriTad
struqturul erTeulad.
f.bali acxadebs, rom komunikacia gulisxmobs erTi `aqtioris~
meoresTan urTierTobas da aqedan gamomdinare komunikaciis interaqtiul
38
warmodgenas iziarebs (bali 1999:42). interaqcia aris swored iseTi qmedeba,
romelSic aqtiorebi TavianTi urTierTqmedebis interpretacias axdenen. g.
gespeni (brasaki 2001:41) Tvlis, rom namdvili interaqcia aris
molaparakesa da Tanamosaubres Soris fundamenturi winaaRmdegobrioba;
ZiriTadi gansxvaveba mdgomareobs molaparakis mier miRebis winaswar
ganWvretaSi da Tanamosaubris mier miRebis realobaSi.
interaqcionizmi Seicavs or poluss: aSkarad gamovlenili sakuTari
Tavi (soi) da sazogadoebis konsensusi (consensus du pullic), romelic
dasrulebul rols miiRebs da anonimurobidan gamoiyvans individs. roca
usityvo SeTanxmeba ar xorcieldeba, maSin viTardeba ganxeTqileba.
k.kerbrat-orekioni da k.traverso Tvlian, rom sxvadasxva
situaciebSi avTentikuri interaqciebis aRwera ganuwyvetliv axdens iseTi
tipis diskusiebis mzardi variaciebis identifikacias, rogorebicaa
pragmatuli bunebis zogierTi Taviseburebebi an romlebic gamomdinare-
oben maTi diskursuli organizaciidan (kerbrat-orekioni 2004:43).
magaliTad, saCivari, saidumlo da a.S.; isini xasiaTdebian ufro
diskursuli kategoriebiT, romlebic SemoiWreba monawileTa mier
ganxorcielebuli aqtebiT.
komunikaciis movlenebi (les événements de communication) gansazRvrulia
Tavdapirvelad `gare~ anu situaciuri kriteriumebis bazaze
(adgilmdebareobis buneba da daniSnuleba, monawileobiTi formatis,
arxis buneba, interaqciis mizani, urTierTobis formalurobisa da
dagegmarebis xarisxi, interaqtiulobis xarisxi da a.S.). rac ufro
daxvewilia faqtorebi, miT ufro metad daxvewilia kategoriebic;
amgvarad, SegviZlia did komunikaciur ojaxebSi ganvasxvavoT mravali
qveklasi da qve qve-klasi, rogorebicaa "saubari", "kreba" "momsaxureobis
interaqciebi" (interactions de travail).
qmedebis tipebi ganisazRvreba piriqiT, `Sida~ kriteriumebiT.
argumentacia, Txroba an misalmeba Seicnoba im movlenebisagan
damoukideblad, romlebSic isini Caiwerebian da romlebic SeiZleba iyos
Zalze gansxvavebuli (maSinac ki Tuki zogierTi qmedebis tipi gvxvdeba
zog adgilas ufro privilegirebulad, vidre sxvagan). lingvisturi
inventaris es identifikacia diskursuli organizaciis sxvadasxva
elementebze aigeba, rogoricaa droTa gamoyeneba, gamonaTqvamTa formebi
39
da maTi epizoduri mowyoba, metyvelebis aqtTa da `rutinis~ (Cvevis)
buneba, gamoyenebuli kavSirebis tipebi da a.S. amas daemateba
interaqciisaTvis damaxasiaTebeli Taviseburebebi, rogoricaa xmis
intensiuroba, sityvaTa jeris sigrZe, maregulirebelTa an sityvaTa
monacvleobis sixSire.
rac Seexeba a.tronions, igi interaqcias Semdegnairad gansazRvravs:
interaqcia aris qcevaTa martivi Tanmimdevroba, rigi, roca mocemulia
ori A da B pirovneba, sadac C aris qceva, maSin gveqneba CA, CB, CA, CB. . . . .
Tuki isriT gamovsaxavT Tanmimdevrobas, romelic aerTianebs am qcevebs,
Semdegi epizodi iqneba interaqcia CA → CB → CA →. . . . (tronioni 1988:19)
swored es koncefciaa ganviTarebuli socialuri fsiqologiis
naSromTa umravlesobaSi. kerZod ki eqsperimentalurSi, romelTac
ewodeba interaqcionizmi (magaliTad, bali, homsi, tibo da keli da a.S.)
palo altos skola iZleva Semdeg gansazRvrebas: individTa Soris
gacvlil SetyobinebaTa serias ewodeba interaqcia.
interaqcia warmoadgens A-sa da B-s Soris urTierTqmedebas: yoveli
moqmedeba viTardeba an xorcieldeba erTdroulad A-dan B-sken da B-dan
A_sken, rogorc wers j.lalandi (tronioni 1988:20) Tavis `filosofiis
teqnikur da kritikul leqsikonSi; Sesabamisi Tanaziaroba yovel wuTs ki
ar gamoixateba, aramed mTeli epizodis ganmavlobaSi A-s moqmedeba B-s
mimarT da piriqiT. igi ar aris Tanadrouli, aramed Tanmimdevruli:
qmedebaTa Tanaziaroba damaxasiaTebelia epizodisaTvis da ara im
elementebisaTvis, romlebic qmnian epizods. amis Sedegia is, rom
interaqcias ar gaaCnia Tavdapirveli mizezi (cause-origine) an rom `mizezis~
identifikacia aris mxolod faqtebis epizodis segmentaciis an
`punqtuaciis saqme~.
cxadia, rom yoveli saubari warmoadgens interaqcias zemoT
moyvanili mniSvnelobiT, magram qcevebi aris verbaluri.
saubriseul analizSi interaqcia ar izRudeba im moqmedebiT,
romelsac molaparake piri axorcielebs mimRebze da piriqiT; igi agreTve
warmoadgens ormxriv molodins. aq subieqtebi rTul TamaSs awarmoeben,
romelSic socialuri realoba warmogvidgeba urTierTgagebis saxiT.
interaqcia aRar gamomdinareobs kontaqtidan, aramed gulisxmobs
urTierTgagebas (kaizeri 1988:137). Amis gareSe igi SeuZlebeli iqneboda; es
40
aris interpretaciaTa erToblioba, maSasadame, saerTo wesTa erToblioba.
amgvarad, rogorc wers f.Jaki (iakobsoni 1970:46): `interaqcias saerTo
araferi aqvs klasikur TeoriasTan, romelic warmogvidga, rogorc
interaqciaTa zogadi Teoria. mas aseve araferi aqvs saerTo imasTan,
riTic dainteresebulia m. baxtini – ,,gamonaTqvamebi konkretul socialur
sivrceSi’’ (baxtini 1986:25).
roca molaparake piri gamonaTqvams warmoTqvams, mas mniSvneloba ki
ar ainteresebs, aramed TviT msmenelis mier misi interpretacia. mimRebi
akeTebs daskvnebs molaparakis qmedebasTan dkavSirebiT, Tu rogor
warmoadgens molaparake saqmeTa viTarebas, survilebs, emociebs, rwmenas
da a.S. es molaparake piri win uswrebs interpretaciebs: roca igi irCevs
mis formulirebebs, igi orientirebuli unda iyos mimRebis
interpretaciis unarze da imaze, rac Rirebulia mimRebisaTvis. igi
miaRwevs imas, rom mas gaugeben, YTuki man mimRebs saSualeba misca,
gamoetana is daskvnebi, romelic mas surda da ara maSin, Tuki man ipova
damakmayofilebeli formulireba. metyvelebis aqti amgvarad
xorcieldeba: saWiroa daskvna, raTa molaparake piris daxmarebiT
gadavideT erTi frazidan, romelic garkveuli ilokuciuri aqtis
eqsplicitur Sesrulebas miuTiTebs, am aqtis efeqtur Sesrulebaze. Tuki
me vambob – `me Tqven gibrZanebT, gaxvideT~ – araviTari eWvi ar aris, rom
Cemi gamonaTqvami miuTiTebs imas, rom me gibrZanebT; cxadia, roca
warmovTqvamT gamonaTqvams, romelic miuTiTebs, rom me vbrZaneb, me
marTla vbrZaneb. SesaZlebelia, es iyos mcdari. imisaTvis, rom me marTla
gavce brZaneba, saWiroa, rom me seriozulad aRmiqvan; msmenelis mxridan
iTvleba, rom me pativs vcem sizustis princips, romlis mixedviTac, Tuki
gamoTqvamen frazas, romelsac gaaCnia ilokuciuri potenciali,
cdiloben, Seasrulon am potencialidan gamomdinare aqti. prezumcia,
romlis mixedviTac es principi daculia, saSualebas gvaZlevs, da-
vaskvnaT, rom roca molaparake piri gamoTqvams ilokuciuri F (p)
potencialiT aRWurvil frazas, igi asrulebs uSualod F (p) tipis
metyvelebis aqts; igi saSualebas gvaZlevs davaskvnaT, rom frazis
gamoTqmas gaaCnia garkveuli mniSvneloba, rom molaparake asrulebs
garkveuli tipis metyvelebis aqts. msmeneli asrulebs Semdeg
transformacias: F (i, j) (P) → F(L, A) (P), sadac L – molaparakea, A – msmeneli;
41
i da j gamomTqmeli da mimRebi aqtisa. es aris transformacia, romelSic L
aresbobs Tavisive aqtis pasuxismgebeli (golopentia 1988:69).
amrigad, bolos warmovadgenT interaqcias, romelic aRiwereba
retroaqciiT (ukuqmedi Zala).
regulirebis sistema warmogvidgeba Semdegnairad:
S
®
x
Δx
y
y>z
roca retroaqcia funqcionirebs normalurad, sistemidan gamosvla.
romelsac `dadgenili~ ewodeba (S) zemoqmedebs meore maregulirebel (R)
sistemaze, romelmac unda moaxdinos gadaxris, gadanacvlebis
kompensireba normasTan mimarTebaSi. igi am dros axorcielebs ∆X
adeqvatur koreqcias X Sesavalze retroaqciis saSualebiT. es moqmedeba
SeiZleba iyos gafarToeba an Semcireba imis mixedviT, igi standartze z(y
→ z) pataraa Tu didia (golopentia 1988:71).
am maregulirebel ukuqmedebas ewodeba retroaqcia anu `feed back~,
rac sityvasityviT niSnavs regeneracias an (retroalimentation). dareguli-
rebis sistema Camoyalibebulia dadgenili (S) sistemiT da
maregulirebeli (R) sistemiT. maregulireblis ukuqmedeba emateba
dadgenili sistemis Tavdapirvel mdgomareobas da Seadgens damatebiT
Sesavals, romelic SesaZlebelia gafarTovdes an Semcirdes.
amgvarad, efeqturi interaqcia ar aris qmedeba an reaqcia, romelic
erTi adamianidan meoreze gadadis, arc partniorTa urTierTqmedeba,
aramed sinqronuli procesi, romelic xorcieldeba or adamians Soris,
roca isini urTierToben.
b) komunikaciuri interaqcia
adamianTa Soris interaqcias mravali sxvadasxva naSromi eZRvneba.
maTi mizania Semecnebis warmoqmnis meqanizmis modelizeba, romelic
interaqtantTa Soris saubrisas erTdroulad xorcieldeba. k. brasakis
(brasaki 2001:43) azriT, saqme exeba intersubieqturi fenomenis –
urTierTgagebis - gaTvaliswinebas, aRweras, gaanalizebas.
42
sametyvelo formirebis mniSvneloba, romelic Seadgens verbaluri
interaqciis semiotikur xriks, ganzraxvas, aris dialogur paradigmaSi
Cawerili winadadebebis urTierToba. Cvens gonebaSi gamonaTqvamTa -
saubris sametyvelo formirebis mniSvnelobis Tanakonstruqciis ideas
aucileblad mivyavarT urTierTgagebis axal xedvamde. SemecnebiTi, kogni--
tiuri qmedebebis kvaldakval, romlebic aucileblad udevs safuZvlad
saubris msvlelobas, urTierTgageba (intercompréhension) ar unda gavigoT
rogorc ori individualuri Semecnebis ormxrivi Semowmeba; es aris
interaqciis im Semecnebis damuSaveba, romelic ganawilebulia inter-
aqtantTa mier STagonebuli Semecnebis or konfiguraciaze.
roca erT-erTi molaparake piri warmoqmnis gamonaTqvams, mas (gamo-
naTqvams) ganixilavs msmeneli: es ganxilva xorcieldeba mxolod
msmenelis mier. misi mizania, ipovos, aRmoaCinos, gamoaaSkaravos is
Sinaarsi, romlis gadacema ganizraxa molaparake pirma. komunikaciis
koduri (codiques) da daskvniseuli (inferentiels) modelebi iTvaliswineben
msmenelis mier gamoyenebuli ganxilvis saxes. saqme exeba dekodirebasa Tu
daskvniT samuSaos. ganxilva efuZneba warmoqmnil gamonaTqvams. meqanizmi
Semdegia:
1. molaparake flobs garkveul komunikaciur ganzraxvas;
2. igi warmoqmnis mniSvnelobis matarebel gamonaTqvams;
3. msmeneli aRiqvams am gamonaTqvams da `ganixilavs~ mas;
4. ganxilvis Semdeg igi poulobs, amoicnobs ganzraxul
mniSvnelobas.
aq SeiZleba, warmovadginoT Semdegi sqema:
gamonaTqvami
mniSvneloba msmeneli molaparake piri
amoicnobs mniSvnelobas gaaCnia komunikaciuri ganzraxva
43
ganxilva `sworia~, roca arsebobs garkveuli kavSiri ganzraxul da
aRmoCenil mniSvnelobas Soris. aRsaniSnavia, rom aq ar aris laparaki
imaze, Tu ras exeba saqme: gamonaTqvamis sityvasityviT mniSvnelobas Tu
ara. samuSao garda koduri modelebisa SeiZleba Seicavdes irib aqtebs,
saubriseul CarTvebs (implicatures conversationnelles), magram es ar aris
mniSvnelovani. implicituroba aSkarad arsebobs am winaswar arsebuli
mniSvnelobis ganxilvaSi. am SemTxvevaSi amboben, rom Tanamosaubreebi
`ugeben erTmaneTs~. yvela kmayofilia: molaparake pirma aSkarad gadasca
mniSvneloba, msmenelma aRmoaCina is, rac saWiro iyo; maT erTmaneTs
gauges. rogoric ar unda iyos ganxilva, centrSia moTavsebuli
molaparakis is ganzraxva, romelic msmenelma unda gamoaaSkaravos,
moaxdinos misi interpretacia – dekodireba.
aq metad sainteresoa interaqciebis verbaluri aspeqti da meores
mxriv, saubarSi gamonaTqvamis warmoqmna (es aris qmedebis ganxorcieleba).
es qmedeba, romelsac uwodeben `metyvelebis aqts~, gamoisaxeba F(p)
formiT, sadac F ilokuciuri Zalaa, xolo p propozicionaluri Sinaarsi.
ilokuciuri logika, metyvelebis aqtTa Teoriis aqsiomatizacia
gvTavazobs pirobaTa erTobliobas metyvelebis aqtis warmatebuli
ganxorcielebisaTvis. am pirobebs `warmatebis pirobebi~ ewodeba. roca
molaparake piri axorcielebs pirobas, igi amas warmatebiT akeTebs, Tuki
igi asrulebs pirobaTaA garkveul ricxvs, (namdvili, WeSmariti gaxado
propozicionaluri Sinaarsi, iyo gulwrfeli, azriani gaxado Sepireba,
romelic momavalSi gamoTqmis momentTan iqneba mimarTebaSi). im faqts,
rom is Seasrulebs am Sepirebas, saerTo araferi aqvs am pirobebTan.
savsebiT SesaZlebelia, Sepirde – `me gpirdebi samuSao droze Sevasrulo,
zustad 2 saaTze~ – da ar Seasrulo Sepireba; ,,dakmayofilebis pirobebi”
akontroleben imas, rom piroba iqnas Sesrulebuli. amboben, rom piroba
Sesrulebulia, Tuki molaparake piri propozicionalur Sinaarss
WeSmarts gaxdis (is ar iqneba Sesrulebuli, Tuki igi samuSaos
Seasrulebs ufro gvian). dakmayofilebis pirobebi saSualebas iZlevian
ganxorcieldes metyvelebis aqtis perlokuciuri semantika (romelic
gamomdinareobs yvelanairi metyvelebis aqtis am ori semantikuri
Rirebulebis – warmateba da dakmayofileba – erTianobidan). Tumca es
arasakmarisia, raTa angariSi gauwios saubriseul gadabmas (enchaînement
44
conversationnel). marTlac, mas gaaCnia zusti semantika, inarCunebs
statikurobas da ilokuciuri logikis msgavsad monologuria.
a.tronioni da d.kuloni ganixilaven interlokuciur logikas.
maTTan igi aerTianebs saubris ierarqiuli struqturebis Teoriasa da
zogad semantikas, romelic Seadgens Zalis (ilokuciuri Zala) logikur
Teoriasa da metyvelebis aqtebis propozicionalur Sinaarss iseve,
rogorc inter-ilokuciur urTierTobebs, romlebic myardeba am Tavi-
seburebebiT. Semdeg isini mokled ganixilaven ilokuciur Zalas,
propozicionalur Sinaarss da metyvelebis aqtebs (tronioni 2001:63).
bolos avtorebi warmogvidgenen oTxi tipis obieqtebs:
urTierTobebi (échanges), intervenciebi (interventions), struqturebi
(structures) da garigebebi (transactions). isini ZiriTadad erTmaneTTanaa
dakavSirebuli: garigeba Sesdgeba Canacvlebisagan, intervenciisagan da
ufro mcire Semadgenlobisagan, rogoricaa urTierToba da intervencia.
urTierToba Sesdgeba intervenciebisagan da intervenciebi ki – rTuli
metyvelebis aqtebisagan. minimaluri intervenciebi Seicaven metyvelebis
aqtebs an martiv Tu rTul ilokuciebs, xolo es ukanasknelebi
ganisazRvreba, rogorc propozicionalur Sinaarsze Zalebis damateba.
swored am oTxi tipis obieqtis garkveuli wesebiT manipulaciiT
cdiloben axsnan interlokuciur logikaSi interaqtantebis intuiciuri
codna da zogierTi metyvelebis TamaSis (jeux de langage) SemecnebiTi
efeqtebi. konkretulad es aris is arqiteqtura, romelic saubrisas
progresulad warmogvidgeba da romelic warmoadgens socialur da
kognitiur urTierTobebs TanamosaubreTa Soris.
analizi yovelTvis iwyeba centraluri kolonidan, sadac Cans
dialogSi SemTxveviT monawileTa kontribuciebis Semadgenlebi.
kontribuciebi iReben ilokuciur da kognitiur interpretaciebs.
ilokuciuri interpretaciebi Seesabameba metyvelebis aqtTa Zalebs,
romlebic sruldeba kontribuciisas. aq interpretaciaTa mikuTvneba
SemTxveviTi TanmimdevrobiT xdeba, magram es procesi erTdroulad
prospeqtiuli da retrospeqtiulia. gamonaTqvamis Tanamedrove
ilokuciuri interpretacia Seesabameba xSirad imas, rasac pragmatikaSi
uwodeben `gamonaTqvamis arss~ (sens de l'énoncé) da retrospeqtiuli
ilokuciuri interpretacia `molaparakis azrs~ (sens du locuteur), magram ara
45
mTlianad, radgan molaparake piris mier gamoxatuli azri, mniSvneloba
stabilizirdeba saubrisas. centraluri kolonis SemTxveviTobebis
kognitiuri interpretaciebi aris im metyvelebis aqtebis propo-
zicionaluri Sinaarsi, romlebic ganxorcielebulia interaqtantTa mier
saubris msvlelobisas.
amgvarad, am TavSi Cven ganvixileT metad aqtualuri sakiTxi –
interaqcia, interaqciis tipebi da saxeebi. unda aRiniSnos isic, rom
sxvadasxva avtorebi mas ganixilaven sxvadasxvagvarad. Cven davinteresdiT
TiTqmis yvela mosazrebiT, SeviswavleT isini da warmovadgineT am TavSi.
amrigad, interaqcia aRniSnavs aqtTa Tanmimdevrul epizods da msmenelis
mier im aqtis Secnobas, romelsac asrulebs molaparake piri da am
ukanasknelis mier am Secnobis winaswar ganWvretas Soris damTxvevas. am
mxriv mniSvnelovania interaqciebis verbaluri aspeqti da saubarSi
gamonaTqvamis warmoqmna. interaqciisas mTavaria molaparakis is ganzraxva,
romelic msmenelma unda gamoaaSkaravos gamonaTqvamSi da moaxdinos misi
interpretacia – dekodireba. did rols TamaSobs interaqciisas
intuiciuri codna da molaparakisa da msmenelis SemecnebiTi efeqtebi -
kognitiuro interpretaciebi. aRsaniSnavia agreTve ilokuciuri logika da
,,warmatebis pirobebi”. roca molaprake piri axorcielebs metyvelebis
aqts, igi warmatebulia, Tuki danapirebi Sesruldeba. ,,dakmayofilebis
pirobebi” akontroleben imas, rom piroba iqnas Sesrulebuli.
centraluri mniSvneloba eniWeba analizis dros saubris arqitequras da
TanamosaubreTa Soris socialur da kognitiur urTierTobebs.
46
I I n a w i l i
1. diskursi
komunikaciur lingvistikaSi da Tanamedrove socialur
mecnierebebSi erT-erTi mniSvnelovani kategoriaa diskursi.
Tavdapirvelad unda iTqvas, rom am termins (diskursi) gaaCnia mravali
mniSvneloba:
1. diskursi, rogorc frazaTa erToblioba;
2. rogorc organizebul winadadebaTa erToblioba;
3. rogorc gamonaTqvamis Sedegi (résultat de l'énonciation).
sxvadasxva SemTxvevaSi diskursi xan teqstualur lingvistikaSi
Seiswavleba, xan gamonaTqvamis lingvistikaSi (linguistique énonciative), xan
ritorikaSi da xan pragmatikaSi. magram am SemTxvevaSi siRrmiseuli idea
mokled ase gamoixateba: diskursi aris erToblioba, romlis mniSvneloba
ar gamomdinareobs misi Semadgeneli nawilebis mniSvnelobaTa damatebiT
an CanacvlebiT.
unda aRiniSnos, rom sxvadasxva avtorebi sxvadasxvagvarad udgebian
diskursis problemas. a.J. greimasma da i. kurtesma diskursi axsnes,
rogorc semiotikuri procesi, romelic diskursuli praqtikebis
gansxvavebul saxeebSi xorcieldeba (greimasi 1986: 102); roca saubaria
diskursze, pirvel rigSi mxedvelobaSi aqvT enobrivi qmedebis
(werilobiTi an zepiri) organizaciis specifikuri xerxi an wesi. silvi
diurerisa da klod tomases azriT, swored diskursis aqtebi Seadgenen
sametyvelo analizis mniSvnelovan instruments da warmoadgenen saubris
minimalur erTeuls (l'unité minimale de la conversation) (diureri 1999:11).
Jak fontanili Tvlis, rom diskursSi azris fiqsireba SeiZleba
transformaciis saSualebiT (fontanili 1998:77). diskursi aris analizis
instancia, sadac produqcia (production), e. i. gamoTqma (énonciation) ver
gamoiyofa Tavisi produqtisagan (produit), gamonaTqvamisagan (énoncé).
kristian beilonis azriT, sityva diskursi polisemiuri terminia:
zogi Tvlis, rom igi Zalze SezRuduli cnebaa, zogi ki mas "teqstis" an
"gamonaTqvamis" usicocxlo sinonimad miiCnevs (beiloni 2002:235).
terminologiuri problemis gadasaWrelad SeiZleba CamovTvaloT am
terminis eqvsi lingvisturi mniSvneloba:
47
1. struqturul lingvistikaSi sosiuriseuli metyvelebis (parole)
sinonimi;
2. frazaze maRali ganzomilebis mqone (transphrastique) lingvisturi
erTeuli; Setyobineba aRebuli globalurad; gamonaTqvami;
3. frazaTa gadabmis wesebis erToblioba, romelic Seadgens
gamonaTqvams (aq z. harisis mosazrebas veyrdnobiT) (beiloni 2002:237);
4. is, rac upirispirdeba gamonaTqvams: "gamonaTqvami aris or
semantikur xarvezs, cariel Sualeds (blancs), komunikaciis or
dabrkolebas Soris gamoTqmul frazaTa rigi; diskursi ki aris
diskursuli meqanizmis TvalsazrisiT ganxiluli gamonaTqvami, romelic
mas apirobebs".
5. yoveli gamoTqma, romelic gulisxmobs molaparake pirsa da
msmenels da pirvelTan meoreze zegavlenis moxdenis survils;
6. is, rac upirispirdeba enas; maSasadame, ena upirispirdeba, rogorc
elementTa dasrulebuli, SedarebiT stabiluri mTlianoba diskurss. es
ukanaskneli warmoadgens adgils, sadac xorcieldeba qmnadoba (créativité);
es aris gauTvaniswinebeli konteqstualizacia, romelic enis erTeulebs
axal Rirebulebebs aniWebs.
bolo wlebSi gamoiyeneba diskursis Semdegi mniSvnelobebi:
metyveleba situaciaSi (parole en situation) da teqsti (kristeva 1969:58).
pirveli mniSvneloba SeiZleba Segvxvdes kvlevebSi metyelebis
eTnografiaze; meore mniSvneloba ufro zogadad gamoyeneba diskursis
analizSi da teqstis gramatikaSi.
e. benvenistis azriT, diskursi aris gamoTqmis (énonciation) saxe,
romelic gulixmobs molaparakisa da msmenelis interaqcias gamoTqmis
procesSi (benvenisti 1966:78).
m. makarovi diskurss ganixilavs, rogorc Cveulebriv adamianur
metyvelebas (makarovi 2003:86). diskursi aris socialuri qmedeba realuri
samyaros pirobebSi da ara abstraqtul-Teoriuli konteqsti an
laboratoriuli eqsperimentis produqti.
misi azriT, diskurs - analizis erT-erTi maxasiaTebeli is aris,
rom igi dainteresebulia ritorikuli, argumentaciuli struqturebiT
metyvelebis nebismier JanrebSi: politikuri debatebidan dawyebuli
yoveldRiuri saubrebiT damTavrebuli. igi iRebs ufro da ufro
48
kognitiur mimarTulebas, cdilobs metyvelebis SeswavliT gadawyvitos
sakiTxebi adamianis gare da Sida samyaros, arsebobisa da azrovnebis,
individualurisa da socialuris urTierTqmedebis Sesaxeb (fontanie
1977:85; gofmani 1987:17; fontanili 1998:36). igi Seiswavlis iseT kognitiur
fenomenebs, rogoricaa codna, rwmena da warmodgena, faqti, sinamdvile da
Secdoma, azri da Sefaseba, problemebis gadaWris procesebi, logikuri
azrovneba, argumentacia.
m. makarovi gamoyofs iseT avtorebs, rogorebicaa stabsi, Sifrini,
Steineri, veltmani, romlebic Tvlian, rom diskursi aris ,,ena”; igi
winadadebis an Sesityvebis maRla dgas (makarovi 2003:89). diskursi aris
ori an meti winadadeba, romelTa Soris arsebobs azrobrivi kavSiri.
funqcionalistebis gansazRvrebiT es aris enis nebisieri gamoyeneba,
enis funqciis Seswavla farTo socio-kulturul konteqstSi.
zogierTi lingvisti diskurss ganixilavs, rogorc xazgasmiT
sametyvelo urTierTqmedebis interaqciul saSualebas.
diskursi aris yvelaferi is, rac iTqmeba, iwereba anu sametyvelo
qmedeba.
zepiri diskursi aris `sityvebis dineba prosodiul sivrceSi~
(zubkova 1989:86), sadac didi mniSvneloba eniWeba danawevrebul sityvaTa
SeTanxmebas pauzebTan, intonaciasTan, xmamaRlobasTan. es ki saSualebas
gvaZlevs diskursTan mimarTebaSi frazebis funqciebze vimsjeloT.
diskursis interpretatorisaTvis mniSvnelovania prosodiuli
komponenti. mas gaaCnia didi semiotikuri da fsiqologiuri datvirTva:
metyvelebis melodia, tempi, riTmi, xmamaRloba – yvelaferi es gamoiyeneba
zepirmetyvelebaSi azrebis formirebisaTvis. intonacia mniSvnelovania
zepirmetyvelebaSi, xolo sasveni niSnebi – damwerlobisaTvis.
komunikaciis paralingvisturi elementebic saintereso da
aRsaniSnavia. adamiani iyenebs artikulaciur-fiziologiur aparats, xmasa
da sunTqvas. paralingvisturi elementebi gamoyofen damoukidebel
segmentebs – molaparake metyvelebas wamiT wyvets, raTa, magaliTad
gaicinos an amoisunTqos. aseve isini edeba verbalur signals – roca
vinme icinis laparakisas.
eqstralingvisturi elementebis sistemaSi moyvana Znelia: garda
mimikisa, kinesikisa (kinésique) da proqsemikisa (proxemique) (artikulaciuli
49
myesovani da muskularuli elementebis erToblioba). aq saqme exeba
praqtikulad yvela viTarebasa da movlenas, romelic Tan axlavs
urTierTobis aqts. yvela am movlenis, situaciis dafiqsireba gaarTulebs
metyvelebis aRweras (mengeno 1987:34; labovi 1978: Tavi8).
diskursi dasawyisSive gvaZlevs misi interpretaciis sazRvrebs da
gansazRvravs tonalobas musikaluri gasaRebisa da notebSi alteraciis
niSnebis msgavsad.
g.giomi da z.harisi ase gansazRvraven diskurss: `diskursi~ aris
metyvelebis gamoyeneba praqtikul situaciaSi, faqtiuri aqti, romelic
kavSirSia sxva aqtebTan (es SeiZleba iyos metyvelebis aqti an ara),
romlis nawilsac Seadgens igi (beiloni 2002:237).
Jan-klod beakos TvalsazrisiT, diskursuli Janri aris
komunikaciis Cveulebrivi, metalingvisturi warmodgenis forma; igi Sedis
saerTo codnaSi, gamomdinareobs lingvisturi aRwerebidan; diskursuli
Janri aris gamonaTqvamisagan, teqstisagan, metyvelebis aqtisagan,
teqstebis tipisagan gansxvavebuli verbaluri obieqti (beako 2004:111).
Janrebi marto literaturul teqstebs ar axasiaTebs, aramed Seadgenen
socialuri komunikaciis analizis kategorias. es aris metyvelebis
socialuri gamoyeneba, verbaluri komunikacia. yoveldRiuri sametyvelo
situacia moicavs auditorias, romelic garkveulwilad organizebulia
da yoveldRiuri patara Janrebis repertuars warmoadgens. isini
mniSvnelovania socialuri komunikaciisaTvis. sakomunikacio sazogadoebas
d.haimsi Semdegnairad gansazRvravs: `es aris is sazogadoeba, romelic
flobs garkveul wesebs. isini warmarTaven metyvelebis msvlelobasa da
interpretacias. wesebi marTaven sul mcire erTi lingvisturi variaciis
interpretacias~ (beiloni 1996:245). es wesebi gamoixateba komunikaciis
movlenebis saxiT (speech events), romlebic orientirebuli arian
diskursul Janrze. molaparake pirebi diskursuli Janrebis saSualebiT
iyeneben enas da maTi es unari gamomdinareobs Cveulebrivi
metalingvistikidan (barti 1980:110).
aRsaniSnavia, rom diskursis cneba warmoadgens `sityvaTa gamofenas~
(scène des paroles), romelic moicavs iseT minimalur wyvilebs, rogoricaa
dasturi-Sepasuxeba (Sesityveba) (assertion/objection) da kiTxva/pasuxi.
diskursis cnebaSi, p.budonis azriT, ZiriTadad arsebobs erTi mxriv,
50
formebi, romlebic saSualebas aZleven polemikurad Camoayalibon
`argumentirebuli sityva~ (budoni 2000:63). amas osvald diukrom uwoda
argumentatiuli makavSireblebi: `magram, Tumca, mainc, miuxedavad amisa~,
romlebic aseve cnobilia `logikuri koneqtorebis” (makavSireblebis)
saxeliT da meore mxriv, kontenusebi (contenus), romlebic miemarTeba
samyaros Secnobas (dukro 1987:113). amgvarad, diskursi Sesdgeba
damokidebulebaTa, midgomaTa simravlisagan, romlebic Seicaven
Sesabamisobebs: predikatiuli, TxrobiTi, naratiul-deskrifciuli,
teqstualuri. isini Tavis mxriv Seicaven siRrmiseul, yvelaze
abstraqtul Sesatyvisebs, rogoricaa droiseuli aspeqtiseuli,
foriseuli (phore-anaphore, cataphore, tropes). diskursi, rogorc
mravaljeradi gamoTqmis saSualeba (lieu d'édonciation pluriel) im
Sesabamisobebis simravles iwvevs, romlebic Cven unda movaTavsoT
urTierTobaTa (relations) qselSi. es Sesabamisobebi (droiseuli,
aqtantiseuli - actantialité), amgvarad, qmnian diskursuli jaWvis Semadgenel
polusebs, romlisganac TiToeuli gamonaTqvami (romelic gamomdinareobs
am moqmedebebidan) qmnis gansxvavebuli Rirebulebis sinTezs.
argumentaciuli makavSireblebis SemTxvevaSi jaWvSi gamoiyofa
argumentaciuli ko-orientaciis an anti-orientaciis mixedviT diskursis
formebi: `Tumca, mainc, nadvilad, winaaRmdeg SemTxvevaSi, yovel
SemTxvevaSi, saboloo jamSi~ - aris gamonaTqvamebi, romlebic
argumentirebul segmentebs gamoxataven, punqtebad alageben maT. aseve
arsebobs diskursis kontenusebi, romlebic Seadgenen Semecnebis
warmodgenas, rom TiToeul Tanamosaubres gaaCnia orive SemTxvevaSi
sakuTari samyaro. aq saqme gvaqvs kadris problemasTan imitom, rom
laparakoben semantikur an kognitiur kadrebze, romlebic sagnebis,
scenebis, azrebis identifikaciis, klasifikaciis, arsis Seswavlis
saSualebas iZlevian. am kadrebis cnebas mivyavarT iqamde, rom
mxedvelobaSi iReben aspeqtualur, droiseul, aqtantiseul
kategorizacias, romelic azustebs diskursuli formebisa da
kontenusebis urTierTobebs (bordroni 2000:74).
diskursi SeiZleba, miviCnioT, rogorc molaparakeba. es misi
struqturisa da funqcionirebis ukeT Cawvdomis saSualebas iZleva. am
koncefcias mivyavarT diskursis warmodgenis globaluri modelis
51
Seqmnisaken. igi saSualebas gvaZlevs gadaWras sxvadasxva problemebi,
rogoricaa anafora, referencia, elifsi da diskursis zogadi Tema iseve,
rogorc mosalodneli gadaxvevebis aSkarad Cveneba.
diskursis analizi SeiZleba ori Semadgenlis meSveobiT:
ierarqiuli da funqcionaluri analizi, romelTa Sorisac cdiloben,
Camoayalibon ormagi Sesabamisoba. aq mTavaria inetraqtiuli da
interaqcionaluri damatebis principi, raTa axsna pirveli diversia,
romelic SeiZleba gamoCndes diskursSi da lokaluri SeTanxmebebi,
romlebic aqedan gamomdinareobs da aseve meore globaluri SeTanxmeba,
romelic diskursis daxurvis saSualebas iZleva.
ierarqiul analizSi ganasxvaveben sam ZiriTad dones:
1. metyvelebis aqti – es aris molaparakis mier warmoqmnili yvelaze
mcire erTeuli da asocirebulia winadadebasTan.
2. urTierToba (échange) – es aris interaqciis Semadgeneli yvelaze
mcire erTeuli. igi Seicavs gansxvavebul molaparake pirTa sul mcire
or metyvelebis aqts; is minimaluria, Tuki Seicavs mxolod or
sametyvelo jers.
3. Careva (implication) – urTierTobis TiToeuli Semadgeneli aris
Careva. igi SeiZleba iyos martivi – Sesdgebodes erTi metyvelebis
aqtisagan an erTi molaparake piris ramdenime metyvelebis aqtisagan da
rTuli – mas Semohyavs gansxvavebul molaparake pirTa ramdenime
metyvelebis aqti.
rac Seexeba funqcionalur analizs, urTierTobis elementebs Soris
ganasxvaveben iseTebs, romelTac gaaCniaT `dawyebiTi ilokuciuri
funqcia~ (beiloni 1996:241) da iseTebs, romelTac gaaCniaT `reaqtiuli
ilokuciuri funqcia~; pirvelebi iZlevian uflebas an Tavs gvaxveven
(Tanamosaubreebis) Sebrkolebebs (daTanxmeba, informaciis moTxovna,
dasturis Txovna, ukan daxeva, mowodeba...) maSin, roca meoreebi
pozitiuria an negatiuri imis mixedviT, akmayofileben Tu ara wina
implikaciis lokuciur funqcias. bolos rTuli implikaciis SemTxvevaSi
interaqciuli funqciebi saSualebas mogvcemen mkafiod axsnan mTavar
aqtTan mimarTebaSi daqvemdebarebuli Semadgenlis argumentaciuli roli
(gamarTleba, komentari, axsna, daTmoba...): argumentaciul markerebs aq
52
didi mniSvneloba eniWebaT, radgan isini miuTiTeben mocemuli
interaqciuli funqciis metnakleb markirebulobas.
diskursis cnebas gaaCnia ramdenime dabrkoleba, rogorc saerTo
mniSvnelobis mqone yvela im cnebas, romelsac iyeneben teqnikuri
mniSvnelobiT. zogjer es aris metyveleba situaciaSi, zogjer
konteqstualuri TvalsazrisiT, zogjer intenciis pragmatikiT.
zogierTma lingvistma cotaTi gansxvavebuli gansazRvreba mogvca. emil
benvenisti wers, rom fraza aris lingvisturi analizis bolo safexuri
(benvenisti 1966:120). igi aRniSnavs, rom fraza ganusazRvreli modelia,
usazRvro variaciaa - moqmedebaSi myofi metyveleba; fraziT Cven
vcildebiT niSanTa sistemas da SevdivarT sxva samyaroSi, enis, rogorc
komunikaciis instrumentis samyaroSi, xolo misi gamoxatuleba aris
diskursi.
amrigad, diskursi, metyvelebis gamoyeneba ar gamomdinareobs viwrod
mxolod sociologiidan. misi gamoyeneba warmogvidgens Ria da
ganusazRvrel horizonts. erTi pirovnebis mier garkveul garemoSi
warmoTqmuli fraza SeiZleba sxvadasxva TvalsazrisiT ganvixiloT. Ees
Tvalsazrisebi gadaikveTeba: pirovnuli ambavi (l'aventure personnelle) imisa,
vinc warmoTqvams mas, moqmedebis epizodTa Sesatyvisoba, socialur
normebTan Sesabamisoba, urTierTobebi, romlebsac amyareben
Tanamosaubreebi erTmaneTTan.
a) diskursis analizi
diskursis analizi moicavs enobrivi urTierTobebis
sociokulturul, interaqciul mxareebs. k.beiloni ambobs, rom
`diskursis analizi aris yoveldRiuri, banaluri saqmianoba; yoveli
individi aanalizebs Tavis gazeTs, werils, romelic miiRo, mezobel
magidasTan saubars, diskurss radioSi. is amas imitom akeTebs, rom es
sityvebi da teqstebi TiTqos sxva, ara uSualod xelmisawvdom
mniSvnelobas Seicaven da miemarTebian iseT Tanamosaubreebs, romelTa
identificireba rTulia. teqstis yoveli wakiTxva an mosmena aris
diskursis anlizi. yoveli gagonili sityva an wakiTxuli teqsti iseTi
informaciuli Setyobinebebis saxiT ar warmogvidgeba, romelTa
53
mniSvneloba iqneba erTgvarovani, uSualod xelmisawvdomi da
orazrovnebis gareSe identificirebuli adresatisaken~ (beiloni 2000:237).
m.gravici Tvlis, rom `diskursis analizi aris kvleva, romelic
miznad isaxavs, gamoyos lingvisturi analizis meSveobiT teqstis
warmoqmnis pirobiTobebi. viwro interpretaciiT igi SeiZleba SevadaroT
Sinaarsis analizs, romelic raodenobrivi SedegebiT Semoifargleba.
magram Sinaarsis analizi ufro farTo gagebiT gamoiyeneba~ (gravici
1996:577).
diskursis analizi adasturebs, rom mkveTrad gamoxatuli
diqotomia mecnierebis obieqts (ena) da molaparake subieqtis
Tavisuflebas (metyveleba) Soris sosiuriseuli koncefciebis Sedegia.
diskursis analizi `metyvelebas~ (parole) cvlis `diskursiT~.
o.diukro gvTavazobs diskursis Teorias, romelsac uwodeben
`diskursis kanonebs~ (diukro 1987:310). isini warmoadgenen pirobiTobebs,
romlebic garkveuli TamaSis wesTa analogiuria: vinc monawileobs
TamaSSi, Tanxmdeba wesebze, Tu ara da mas miiCneven TaRliTad. aseve isic,
vinc iyenebs enas, metyvelebas, marginalizaciis SiSiT emorCileba mis
kanonebs.
pirveli aris gulwrfelobis kanoni (loi de sincérité). unda iTqvas
mxolod simarTle, is, rac miaCniaT WeSmaritebad. aq saqme exeba im
SemTxvevas, roca msmeneli Tvlis, rom molaparake piri simarTles ambobs.
gamonaTqvami – `il fait beau~ – aris amindis aRwera. es interpretacia
eqspliciturad arafers ar efuZneba. am pirobiTobis gareSe aranairi
komunikacia ar Sedgeba. tyuilis Tqmac ki SeuZlebeli iqneba, radgan
msmeneli ar daujerebs molaparake pirs apriorulad. magram igi
Rirebulia maSin, roca metyvelebas gaaCnia deskrifciuli funqcia (adami
2001:120).
meore aris interesis kanoni (loi d'intérêt), romlis mixedviTac ar unda
vuTxraT sxvas is, rac Cven ar gvainteresebs. amgvarad, unda vuTxraT is,
rac mas ainteresebs. amiT aixsneba ucxosTan saubris wamowyebis sirTule.
roca ar ician, ra elaparakon sxvas, arsebobs e.w. yvelgan gamavali Temebi
da yvelaze mosaxerxebeli gacnobisaTvis, saubari amindze (amindi – sicxe,
sicive, wvima, mze – exeba yvelas). magram arseboben privilegirebuli
pirebi, romlebic Tavidan icileben am moTxovnilebebs. isini arian
54
xelisuflebis pirebi, romlebic TavianT metyvelebas yvelas Tavs axveven,
TiTqos TavisTavad sainteresoa. aRsaniSnavia, rom interesis sfero
gansxvavdeba sqesis mixedviT, qalebs sxva interesis sfero aqvT –
bavSvebi, samzareulo an sayidlebi, mamakacebs ki sxva – samuSao,
fexburTi.
mesame aris informatiulobis kanoni (loi d'informativité). gamonaTqvamma
adresats unda miawodos is informacia, romelic msmenelma ar icis.
winaaRmdeg SemTxvevaSi molaparake piri mas Seedaveba – `me es ukve vici~
an `Sen me axals arafers meubnebi~ (Tumca isic unda iTqvas, rom amindze
saubrisas axals arafers eubnebian Tanamosaubres). Tumca kargad
formirebuli diskursi axal informaciasTan erTad Zvelis gaxsenebasac
unda Seicavdes. Zalze didi axali informacia scdeba msmenelis
SeTvisebis unars da xels uSlis gagebis process. am TvalsazrisiT
lingvistebi ganasxvaveben `Temasa~ da `remas~. `Tema~ aris ukve nacnobi,
xolo `rema~ – siaxle. k. beilonis azriT, `subieqtian enebSi, rogoricaa
franguli, arsebobs naTesaoba qvemdebaris nawilsa da Temas Soris,
predikatul nawilsa da remas Soris~ (beiloni 2002:208).
meoTxe es aris `amomwuravobis kanoni (loi d'exhaustivité). igi apirobebs
imas, rom molaparake pirma mogvces mocemul sferoSi simarTlesTan
Sesabamisi maqsimaluri informacia.
mexuTe aris sapirispiro litotesis kanoni (loi de litote). igi
mdgomareobs imaSi, rom Tqva imaze naklebi, vidre gulisxmob. amgvarad,
roca ximena eubneba rodrigos `Va, je ne te hais point” (Corneille, le ,,Cid”, Gallimard,
Paris, 1993), es realurad niSnavs imas, rom mas igi uyvars da rodrigo amas
zustad ase igebs.
aqve unda movixsenioT g.p. graisis (beiloni 2002:210-212) saubriseuli
maqsimebi (les maximes conversationnelles). es aris kanonebi, romelsac unda
daemorCilos dialogis yvela monawile. saubrisas Tanamosaubreebi
ebmebian koleqtiur qmedebaSi. TiToeul maTgans unda gaaCndes meoris
imedi, raTa saubari kargad warimarTos. isini unda icavdnen wesebs,
romlebic sametyvelo logikis nawils Seadgenen. graisis maqsimebia: 1)
raodenobis – informacia unda iyos informaciuli, ar unda iyos imaze
metad informaciuli, vidre saWiroa; 2) xarisxis – informacia unda iyos
WeSmariti, ar unda iTqvas is, rac eCvenebaT mcdarad, ar unda iTqvas is,
55
razec adeqvaturi informacia ar gaaCniaT. 3) urTierTobis – informacia
unda iyos Sesabamisi; 4) modalobis – naTlad unda gamoiTqvas
informacia; sxvadasxva maqsimebi – ar unda ilaparakon bundovnad, Tavidan
aicilon orazrovneba, iyvnen lakonurebi da azri gamoxaton
Tanmimdevrulad.
rac Seexeba diskursis aqtebs, es aris saubriseuli analizis erT-
erTi mniSvnelovani instrumenti, saubris minimaluri erTeulebi.
j.serlisa da j.ostinis kvlevebis Sedegad miRebulia, rom yoveli
gamonaTqvamis globaluri Sinaarsi Sesdgeba ori Semadgenlisagan:
a) propozicionaluri Sinaarsi da b) ilokuciuri mizani (Zala an
Rirebuleba) (serli 1986:253). ilokuciuri mizani saSualebas aZlevs
gamonaTqvams Tavisi adgili daikavos komunikaciis situaciaSi, anu
funqcionirebdes, rogorc diskursis aqti. amgvarad, erTsa da imave
winadadebas, erTsa da imave Sinaarss SeiZleba mivaniWoT Zalze
gansxvavebuli ilokuciuri miznebi da warmovqmnaT gansxvavebuli
gamonaTqvamebi. gamonaTqvamis gasagebad sakmarisi ar aris mxolod misi
propozicionaluri Rirebulebis gageba, aramed aseve saWiroa misi aqtis
Rirebuleba.
e.benvenisti Tvlis, rom `mas Semdeg, rac molaparake iyenebs enas,
raTa zegavlena moaxdinos garkveulwilad Tanamosaubris qcevaze, igi
amisaTvis flobs funqciaTa aparats. es aris kiTxva, Sedgenili gamoTqma,
raTa gamoiwvios pasuxi. aseve uwyeba: brZanebebi, dasturi, romelic
Seadgens diskursis makro-aqts. sintaqsuri wyobiT iseve, rogorc
intonaciiT igi miznad isaxavs rwmenis gadacemas; igi gamoTqmis aqtSi
gamoxatavs molaparakis arsebobas, mas gaaCnia specifikuri instrumentebi,
romlebic mas gamoxataven an mas Seicaven, sityvebi "oui" an "non"
pozitiurad an negatiurad adastureben winadadebebs. dasturis nawilakis
"non", winadadebis nawilakis "oui" statusi gaziarebulia im formebis mier,
romlebic gamomdinareoben gamoTqmidan” (benvenisti 1966:86).
e.benvenisti da sxva lingvistebi miiCneven dasturs, kiTxvas da
brZanebas, rogorc inteleqtualuri diskursis aqtebs. cxadia, rom roca
kiTxva moiTxovs pasuxs, saqme exeba interlokuciur aqts. faqti, rom
dasturi Seadgens diskursis aqts, romelic iseve Zlierad aris
interlokuciuri, rogorc kiTxva, rom saqme exeba aqts, romelic mouxmobs
56
reaqcias, romelsac SeuZlia miiRos pasuxis Rirebuleba, Zala an ufro
vrclad negatiuri an pozitiuri Sefaseba.
rac Seexeba brZanebas, igi aseve Carevis (interférence) warmomSobia.
brZanebaze pasuxi, Tuki es ukanaskneli ar warmoadgens dazustebas an ar
Seadgens davis obieqts, iRebs moqmedebis formas. magram Tuki vecdebiT,
gavcdeT interaqciis viwrod verbalur koncefcias, raTa CavTvaloT, rom
igi Sedgeba sityvebisa da Jestebisagan, an aRmniSvneli qcevebisagan, maSin
SegviZlia vTqvaT, rom moqmedeba, romelic mwyobrSia, Seadgens "pasuxis"
formas. marTlac, pragmatuli TvalsazrisiT gansxvaveba Tqmis moTxovnis
da gakeTebis moTxovnas Soris sustia. amitom brZanebas amsgavseben
kiTxvas.
diskursis aqtis pozicia jaWvSi gadamwyvet zegavlenas axdens mis
Rirebulebaze. amgvarad, roca dasturi mosdevs SekiTxvas, igi iRebs
pasuxis Rirebulebas; piriqiT, roca dasturi mosdevs meore dasturs, igi
iRebs kontr-dasturis Sefasebis anu uaryofis Rirebulebas. amgvarad,
gamovyaviT diskursis aqtis ori didi kategoria: kiTxva da dasturi.
b) Sesabamisobis cneba da kohezia / koherencia
diskursis analizis anglo-saqsonuri midgoma yuradRebas
amaxvilebs diskursis Sida Taviseburebebze, rogoricaa kohezia,
koherencia da Sesabamisoba.
sperberi da vilsoni adastureben, rom Sesabamisobis cneba viwrod
aris damokidebuli konteqstze, anu gamoTqmis momentSi konkretul
situaciaze (sperberi 1989:146) (magaliTad, roca meubnebian TGV modis,
Sesabamisi iqneba, Tuki me velodebi vinmes, magram es CemTvis umniSvnelo
iqneba, Tuki me sadgurTan SemTxveviT vimyofebi). roca mocemulia
winadadeba, misi interpretaciisaTvis garkveuli codnaa aucilebeli. maT
uwodeben e.w. "konteqstualur varaudebs" (les présuppositions contextuelles).
xolo daskvnebi, romlebic mocemuli winadadebis interpretaciis
saSualebas gvaZlevs, iqneba "konteqstualuri implikaciebi" (les implications
contextuelles). g.p. graisi Tvlis, rom implikaciebi xels uwyoben im azrisa
da mniSvnelobis arabukvaluri aspeqtebis aRweras, romlebic ar
ganisazRvrebian uSualod enobrivi gamonaTqvamebis konvencionaluri
struqturiT, anu is rac igulisxmeba, razec miuTiTeben (graisi 1982:185).
57
ganasxvaveben konvencionalur implikaciebs (conventional implicatures),
romlebic ganisazRvreba gamoyenebuli sityvebis mniSvnenolobiT da aseve
komunikaciur implikaciebs (conversational implicatures), romlebic
ganisazRvrebian urTierTobis ZiriTadi principebiT. idealur SemTxvevaSi
partniorebi icaven urTierTobis yvela postulats da igives elodebian
Tanamosaubrisgan. Tumca SeiZleba gverdi auaro ama Tu im postulats;
farulad anu Tanamosaubris motyuebiT, an Riad gaakeTo maTi ignorireba;
aRmoCnde konfliqtis situaciaSi; gamoiyeno romelime sxva postulati –
misi darRvevisas msmeneli inferenciulad gamoTvlis mis implikacias (anu
igi CaTvlis, rom faruli azris gadacemis survilma aiZula igi
(molaparake piri) daerRvia erT-erTi postulati) - aq ZiriTadad
eyrdnobian g.p. graisis kooperaciis cnebas).
ZiriTadad gamoiyofa Sesabamisobis mixedviT TanamosaubreTa Soris
"ormxrivi Secnoba". graisi yuradRebas amaxvilebs mxolod Tavisi
Sesabamisobis cnebis (pertinence) intuiciur aspeqtebze.
k.beiloni Tvlis, rom yoveli gamonaTqvami warmoadgens winadadebas,
romelsac sul mcire erTi konteqstualuri implikacia mainc gaaCnia
msmenelisaTvis xelmisawvdom konteqstSi (beiloni 2002:240).
amgvarad, Sesabamisoba aris am daskvnebis realizaciisaTvis saWiro
Zalisxmeva. es saWiro Zalisxmeva ZiriTadad damokidebulia sam faqtorze:
gamonaTqvamis sirTule, konteqstis moyvaniloba, konteqstis informaciis
xelmisawvdomoba.
bolos roca konteqstis cneba ar aris zustad gansazRvruli,
mniSvnelovania is, Tuki erTi informacia ufro Sesabamisia, vidre meore.
molaparake pirma, romelic icavs Sesabamisobis cnebas, unda airCios
SesaZlebel gamonaTqvamTa Soris erT-erTi, romelic meti
konteqstualuri implikaciebis saSualebas iZleva yvelaze mcire da
msmenelisadmi advilad xelmisawvdom konteqstSi.
diskursis TvalsazrisiT, arsebobs diskursuli koherencia an
teqstualuri koherencia an kidev kohezia. es gamonaTqvamebi aRniSnaven
maxasiaTebelTa im erTobliobas, romelic diskurss xdis adeqvaturs. igi
miCneulia, rogorc mTlianoba, romelsac mivyavarT warmatebul
komunikaciur aqtamde. terminebi kohezia da koherencia orive
gamomdinareobs laTinuri zmnidan "cohaereo" (cum+haereo), rac niSnavs iyo
58
dakavSirebuli, SeerTebuli, Sezrdili, iyo erTad, miemxro. teqsti
koherentulia, Tuki misi iterpretacia SeuZliaT maT, viskenac mimarTulia
igi. koherenciisa da koheziis sfero problemas wamoWris. faqtiurad
koherencia lingvisturi saSualebebiT xorcieldeba, magaliTad,
rogoricaa mesame piris nacvalsaxelis anaforuli gamoyenebisas.
magaliTad: "Jean est sportif; Il a participé à trois compétitions", an samyaros SecnobiT,
rogorc amas uwodeben enciklopediuri codniT _ "Puis-je avoir comme entrée
une foie gras? -canard ou oie?" dialogi gasagebia yvela im pirovnebisaTvis, vinc
icis, rom batis RviZlzea laparaki.
lingvistebi gansxvavebul pasuxebs iZlevian zemoT moyvanil
kiTxvebze. a.J.greimasi gvTavazobs cnebas "izotopia", romelic
mTlianobaSi niSnavs "diskursis Sida koherencias" (gremasi 1987:191).
diskursisaTvis an teqstisaTvis yvelaze didi erTeuli, romlis
daxasiaTeba SeiZleba formaluri TaviseburebebiT aris fraza,
gamonaTqvami. met-naklebi eqspliciturobiT ZiriTadad substanciis
kriteriumebs efuZnebian (teqstis an dialogis sivcobriv-droiseuli
situacia, monawileTa Secnoba, garkveuli Temis uwyvetoba). amgvarad,
roca gadadian gamonaTqvamidan ufro did gamonaTqvamze - formidan
substanciaze, semoitikaSi meTodis radikaluri rRveva SeimCneva. am
rRvevis Tavidan asacileblad a.J. greimasi cdilobs, gansazRvros
semantikuri kriteriumebiT is, rasac uwodeben transfrazuli erTeulebis
(unités transphrastiques) "izotopias" (greimasi 1986:91). es izotopia
gamonaTqvamidan gamonaTqvamSi zogierTi semantikuri elementebis
gameorebas warmoadgens. diskursis erTeulebs aerTianeben semantikuri
erTeulebi. isini greimasma gamoyo sememebSi (sémèmes - semaTa
erToblioba) da romelTac is klasemebs uwodebs.
d.mengeno daJinebiT amtkicebs, rom teqstTa struqturaSi didi
mniSvneloba aqvs droebs - maTi pozicia teqstSi, maTi gameorebebi iseve,
rogorc maTi cvlilebebi. "droebi" apriorulad floben gadamwyvet
funqcias interfrazul urTierTobebSi (Sisi 2001:86-90). isini
uzrunvelyofen teqstualuri erTeulis koherencias. marTlac, frazaTa
umetesoba Seicavs sul mcire erT verbalur formas, romelsac gaaCnia
aSkara "droiseuli" niSani. teqstebi met-naklebad erTgvarovania imis
mixedviT meordebian Tu ara es "droebi" teqstSi Tu piriqiT, mudam
59
icvlebian; droTa yoveli cvlileba aucileblad warmoadgens rRvevas da
misi Sedegi SeiZleba iyos ukiduresad cvladi. teqsti, romelic ar
Seicavs droTa ganmeorebis sakmaris proporcias, ara mxolod rTulad
gasagebia, aramed SeiZleba iyos arakoherentulic; es mtkiceba unda
Seicvalos mocemuli diskursis tipebis mixedviT: zepiri diskursi
Seicavs droTa met variacias, vidre werilobiTi.
m.holidei da r.hasani (beiloni 2002:245) koheziis gasagebad
ganixilaven iseT cnebebs, rogoricaa teqsti da "texture". isini gvTavazoben
teqstis wmindad semantikur gasazRvrebas - organuli erTeuli,
samantikuri mTlianoba, romelic Seadgens "mniSvnelobis bazisur
erTeuls metyvelebaSi". teqstis aseTi semantikuri erTgvaroba
uzrunvelyofilia mimRebTa kompetenciiT; igi iqneba erTaderTi,
teqstualurad Sesabamisi maxasiaTebeli. "texture" aris teqstis yovelgvari
formaluri organizacia, yvela is nawiburiseuli adgili, romelic
areTianebs teqstis nawilebs, sxvadasxva nawilebis
"konteqstualizaciis”'saSualebas iZleva da Sedegad uzrunvelyofs mis
semantikur uwyvetobas, izotopias, romliTac igi miCneulia organul
mTelad.
amgvarad, kohezia ganisazRvreba, rogorc "konteqstualur
urTierTobaTa erToblioba. roca met-naklebad didi manZilidan or
elements Soris yalibdeba semantikuri kavSiri, igi yovelTvis Cans.
kohezia warmoiqmneba maSin, roca diskursis erTi elementis
interpretacia damokidebulia meore elementze. erTi gulisxmobs meores
ise, rom misi gageba SeiZleba mxolod meoris daxmarebiT. roca
warmoiqmneba koheziuri urTierToba, misi ori elementi "présupposant" da
"présupposé" teqstSi potenciurad integrirebulia. ganasxvaveben ori tipis
kohezias: gramatikuls - referencia, Canacvleba, elifsi, kavSiri da
leqsikurs - ganmeoreba da "collocation".
aRsaniSnavia, rom komunikaciisas komunikantebs garkveuli miznebi
gaaCniaT; gansakuTrebiT gamoiyofa e.w. teqstobrivi miznebi (miznebi,
romlebic uSualod mimarTulia diskursis warmoqmnisaken da
struqturisaken: gadasce aucilebeli fonuri informacia, moiyvano
magaliTi, SesTavazo argumenti). rogorc wesi, gaSlil msjelobebSi,
monologebSi, winaswar ganWvretil urTieTobaSi da daweril teqstebSi
60
mosaubrisaTvis (an imisaTvis, vinc wers), ideis koknkretizaciis, misi
detaluri ganxilvis mizniT, dominanturi xdeba aseTi teqsturi miznebi.
swored am dros iwyeba laparaki lokalur koherenciaze. zogierTi
avtori am jgufs miakuTvnebs diskursis Tema-rematul kavSirs. Tematuri
koherencia yalibdeba diskursis globaluri Temis an mosaubris Temis
irgvliv. es ufro metad vlindeba didi moculobis teqstebSi. igi kargad
Cans garkveuli motivebisa da Temebis ganmeorebiT – sakvanZo obieqtebi,
faqtebi, rwmena, kognitiuri struqturebi, socialuri warmodgenebi,
romlebic diskursSi gamoxatulia impliciturad an eqspliciturad. isini
Sedian diskursis globaluri Temis semantikur mikrostruqturaSi.
amrigad, koherencia aris, erTis mxriv, teqstis gageba da misi azrobrivi
mTlianoba. meore mxriv, es ufro metia, vidre Sesabamisi gramatikuli
formebis da eqsplicituri koneqtorebis gamoyeneba. isini, m. makarovis
azriT, ufro metad saWiroa iq, sadac koherencia naklebadaa
warmodgenili. koherencia damokidebulia bevr faqtorze, maT Soris
sociumis tipze (makarovi 2003:121). enobrivi urTierTobebisaTvis
mniSvnelovania socialur-fsiqologiuri faqtorebi, romlebic
urTierTobis da romelime komunikaciuri movlenis specifikas
gansazRvraven. maTi swori SeTavseba uzrunvelyofs diskursis azrobriv
kavSirs.
Aamgvarad, diskursi warmoadgens Cveulebriv adamianur metyvelebas,
socialur qmedebas realur samyaroSi. diskursis interpretaciisas
zepirmetyvelebaSi gamovyaviT metyvelebis melodia, tempi, riTmi,
xmamaRloba, intonacia, xolo sasveni niSnebi – damwerlobaSi. Ddiskursis
warmoqmnis dros adamiani iyenebs artikulaciur-fiziologiur aparats,
xmasa da sunTqvas. kvlevisas davadgineT, rom diskursi Sesdgeba
metyvelebis aqtis, Carevisa da intervenciisagan da gamovyaviT diskursis
xuTi kanoni, romlebsac unda daemorCilos TiToeuli molaparake piri,
raTa sworad warmarTos diskursi. garda amisa unda daicvas g.p. graisis
saubriseuli maqsimebi, raTa ar ilaparakos bundovnad, Tavidan aicilos
orazrovneba da Tavisi azri gamoxatos naTlad da lakonurad. amisaTvis
mniSvnelovania Sesabamisobis cnebis dacva anu molaparake pirma unda
airCios SesaZlebel gamonaTqvamTa Soris is, romelic metad gasagebia
61
msmenelisaTvis da Seesabameba mis codnas, xolo teqsti unda iyos
koherentuli anu Tanmimdevruli.
2. diskursis sxvadasxva tipebi
am TavSi mocemulia diskursis tipologia, ganxilulia diskursis
iseTi tpiebi, rogoricaa iribi, pirdapiri da Tavisufali iribi
diskursebi.
sagulisxmoa, rom gamonaTqvami (énoncé) yovelTvis warmogvidgeba,
rogorc `erTgvarovani~ epizodi, anu, romelsac warmoTqvams erTi da
igive piri (énonciateur) erTsa da imave sakomunikacio situaciaSi.
realurad diskursi mudam Seicavs ukve Tqmulsa da kidev saTqmels (déjà-
dit et à dire); gamomTqmeli gadmoitans sxvis mier naTqvam, an Tavis mier
naTqvam winadadebas sxva sametyvelo situaciaSi. es SesaZlebloba
yovelTvis warmoqmnis erTsa da imave gamonaTqvamSi `xmaTa~ simravles da
aris diskursis erT-erTi fundamenturi ganzomileba.
ZiriTadad tradicionalisti gramatikosebi kmayofildebian imiT,
rom am sakiTxs warmoadgenen morfologiuri da sintaqsuri kuTxiT
(droTa SeTanxmeba) imis nacvlad, rom gadmocemuli diskursi (discours
rapporté) ganixilon rogorc gamoTqmis aqti (mengeno 2001:119).
erTi gamonaTqvamis meoreSi citireba ar aris martivi fenomeni.
tradiciulad aRiareben, rom frangul enaSi citireba SeiZleba
ganxoriceldes sami gansxvavebuli strategiis miRma, romelTaganac
TiToeuli warmoadgens specifikur Tvisebebs, maxasiaTeblebs (traits
spécifiques). es xorcieldeba komunikaciis tipis mixedviT; am mxriv
ganasxvaveben `discours cité~-sa da `discours citant~-s.
pirdapiri diskursi (DD) inarCunebs Dcé–s damoukideblobas Dct–
sagan, xolo iribi (DI) yovelgvar avtonomias aclis Dcé–s da mas
uqvemdebarebs Dct–s. xolo, rac Seexeba Tavisufal irib diskurss,
romelsac iyeneben damwerlobiT enaSi da gansakuTrebiT literaturul
TxrobaSi, igi erTmaneTs uTavsebs pirdapir da irib diskurss.
a) pirdapiri diskursi
pirdapir diskurSi gamoTqmis ori aqti gaTiSulia; isini
gadmocemulia maTTvis damaxasiaTebel gamoTqmis situaciaSi; Dct da Dcé,
62
TiToeuli flobs maTi StifterebisaTvis distinqtur orientacias. es
gaTiSva kargad Cans damwerlobaSi frCxilebiT. isini TamaSoben
SeumCneveli sazRvrebis rols or gamonaTqvams Soris. zepirmetyvelebaSi
lingvisturi konteqsti aRniSnavs am sazRvars da garkveul SemTxvevaSi
xmaSi mkafio cvlileba exmareba amaSi Dcé-ze gadasvlisas. momdevno
gamonaTvami gviCvenebs am gaTiSvas: `Jean a dit qu’il est à Lyon il y a huit jours: ,, Je
suis content de partir demain d'ici” (mengeno 1999:121). Dct – gamomTqmeli - je;
msmeneli - ? deiqtikuri niSani –warsuli dro (a dit), il y a huit jours. Dcé –
gamomTqmeli – je 2 (Jean), msmeneli – je l. deiqtikuri niSani – awmyo dro (suis),
deimain, ici. StifterTa es ori erToblioba absoluturad ar emTxveva: Je, tu,
ici da a.S. da icvlian referents Dct-dan Dcé-mde. or registrs Soris,
rogorc Cans, aris mniSvnelovani gansxvaveba: Dct-s FStifterebi
aucileblad interpretirebulia gamoTqmis situaciis gamo maSin, roca
Dcé–s Stifterebi – gaumWvirvalea, Tuki Dct – ar axdens TviTon imis
eqsplicitirebas, rasac miemarTeba. am magaliTSi ar viciT, vin aris Dcé–s
,, je ~, radgan Dct miuTiTebs, rom saqme exeba Jans da igivea ici (=Lyon) da
xval (= il y a huit jours).
amboben, rom DD-s zustad gadmoaqvs naTqvami winadadebebi. misi
mTavari Tviseba iqneba teqstTan (originalTan) siaxlove. ra Tqma unda,
diskursis kanonis safuZvelze momxsenebeli, referenti unda iyos
gulwrfeli da ar daarRvios gamonaTqvamis originaluroba. mas aravin ar
uSlis xels, moitanos iseTi gamonaTqvamebi, romlebic mniSvnelovnad
gansxvavdeba imaTgan, romlebic gadmoitana sxvisagan. Dcé-s fragmenti erTi
SexedviT SeiZleba iyos originalis msgavsi asli da deformirebuli iyos
intonaciiT, tendenciuri konteqstiT. DD, mengenos azriT, aris
gadmocemuli, gadmotanili diskursi (discours ropporté) da ar Seadgens
diskurss viwro gagebiT: umeteswilad, unda aRiniSnos, rom winadadebebs
ar warmoTqvams maTi faqtiuri gamomTqmeli da maSinac ki, roca saqme
exeba imave gamomTqmels, gamoTqmis situacia (situation d'énonciation)
gansxvavebulia (mengeno 1999:120). pirdapir diskursSi iwereba frCxilebi
(an tire, Tu saqme exeba pasuxs), aseve SeiniSneba introduqciuli zmnebi
(dire, parler) sxvadasxva poziciaSi.
63
b) iribi diskursi
iribi diskursi invariantulia Cafiqrebuli Sinaarsis, originali
gamonaTqvamis interpretaciis doneze. d. mengeno Tvlis, rom `aq saqme ar
exeba reproduqcias, aramed im versias, rasac gvawvdis referenti~
(mengeno 1999:123) Dcé-s sintagmuri avtonomia aRar arsebobs Dct-sTan
mimarTebaSi, radganac irib diskursSi Dcé-s gaaCnia Dct-s zmnis obieqtis
damatebis martivi damatebis statusi. aq xorcieldeba mxolod erTi
gamoTqmis aqti - Dct. es gulisxmobs, rom Dcé-s gamoTqmis yovelgvari
kvali (Stifterebi, aseve eqspresiuli gamoTqmebi, kiTxvebi da a.S.)
sistematurad unda waiSalos Dct-s sasargeblod. amgvarad, ,,Elisabeth m'a dit
que tu étais arrivé hier ici~ (mengeno 2001:123), Stifterebi ,,Tu, hier, ici~
damokidebulia referentis gamoTqmaze: `tu~ aris Dct-s mimRebi: ` ici~
miemarTeba im adgils, sadac imyofeba referenti da ,,hier~ im dRes,
romelic win uswrebs Dct-s gamoTqmis moments. amrigad, rogorc vxedavT
SegviZlia ramdenime saaTiani gamonaTqvami gadmovitanoT iribi diskursis
erT frazaSi. gamonaTqvami SeiZleba gadmovitanoT irib diskursSi
gansxvavebuli saxiT Dct-s gamomTqmelis survilisamebr; magram sxvaTa
winadadebebis gaTvaliswinebiT gamomTqmeli, referenti gvaZlevs mis
Sesaxeb garkveul saxes, miemarTeba mis ideologiur, efeqtur, pirovnul
poziciebs. amaSi rom davrwmundeT, sakmarisia, magaliTad, SevadaroT irib
diskursSi moyvanili erTi da imave politikuri sityvebis sxvadasxva
versiebi, romlebsac warmogvidgenen sxvadasxva politikurad
winaaRmdegobrivi gazeTebi (mengeno 1999:126).
iribi diskursi zepirmetyvelebasa da damwerlobas Soris ar
akeTebs mniSvnelovan gansxvavebas da ZiriTadad Dcé-s Semosayvanad iyenebs
introduqciul zmnas, romelsac mosdevs damateba obieqti. mas ar gaaCnia
misTvis damaxasiaTebeli sintaqsuri struqtura. aseT zmnebs ewodebaT
komunikaciuri zmnebi (verbes de communication). TavianTi mniSvnelobiTa da
gadmocemuli diskursis introduqciuli roliT isini miuTiTeben, rom
lingvisturi aqti Sesrulda. magram amiT maTi funqcia ar Semoifargleba,
radgan maT moaqvT sxvadasxva tipis informacia Sesrulebul,
ganxorcielebul lingvistur aqtze, anu informacia, romelic pirdapir
apirobebs imas, Tu rogor moaxdens referenti Dcé-s interpretacias.
64
amgvarad, daskvnis saxiT unda iTqvas, rom saubrisas gamomTqmeli
anu molaparake piri SeiZleba warmogvidgendes pirdapir an irib
diskurss. pirdapir diskurss molaparake piri TviTon warmoTqvams anu
Tavis azrebs warmogvidgens, xolo irib diskursSi igi sxvaTa naTqvams
gadmogvcems. es aris sxvisi naTqvamis reproduqcia, rac kargad
gamoixateba damwerlobaSi frCxilebiT. es garkveulwilad aris
SeumCneveli sazRvari or gamoTqmas Soris. zepirmetyvelebaSi ki amis
maCvenebelia lingvisturi konteqsti da garkveul SemTxvevaSi xmaSi
mkafio cvlileba. zepirmetyvelebasa da damwerlobaSi iribi diskursi
mniSvnelovnad ar gansxvavdeba da ZiriTadad iribi diskursis
Semosayvanad iyenebs introduqciul zmnas, romelsac mosdevs damateba
obieqti. iribi diskursis warmoqmnisas molaparake piri miemarTeba
gamomTqmelis mier naTqvam winadadebas, Tumca SeiZleba gadmotanisas
mniSvnelovnad Secvalos igi da sxvdasxvagari interpretaciiT
warmoadginos. Tumca SeiZleba ase arc moxdes. amis magaliTia sxvadasxva
politikosTa naTqvamis Taviseburad gadmobruneba sxvadasxva gazeTebSi,
(rac ZiriTadad efuZneba am gazeTebis pirad damokidebulebas am
politikosebTan).
3. s a u b a r i, rogorc zepiri diskursi
Cven gvainteresebs metyveleba socialur komunikaciaSi, rac
Seadgens yoveldRiur cxovrebas. yvelaze Cveulebrivi urTierTobebi aris
socialurad struqturirebuli qmedebebi. lingvisturi urTierTobebis
mraval sistemas Soris, romlebSic monawileoben sazogadoebis wevrebi,
Cven ganvixilavT im sistemas, romelic marTavs saubrebs.
komunikaciis baziseburi forma – saubari – mniSvnelovania
lingvistikisaTvis. TviTon sityva saubari (conversation) aris polisemiuri.
am sityvis qveS aanalizeben zogierT verbalur qmedebas gansxvavebul
socialur kadrebSi, sametyvelo jers (tours de parole) iseve, rogorc
sametyvelo urTierTobebis regulirebas. amas saukeTesod amerikuli
eTnomeTodologia axorcielebs (kuloni 1998:127). zogjer saubris
dinamiur struqturas aRweren zust situaciur konteqstSi; magaliTad
maswavlebelsa da moswavles Soris urTierToba. terminma saubari amgvari
mniSvneloba miiRo birmingemis skolaSi da Jenevis skolis
65
warmomadgenelTa naSromebSi; SeiZleba saubari ganvsazRvroT rogorc
spontanuri zepiri urTierToba, sadac monawileobs erTze meti piri
diskursis sapirispirod, romelic aris formalisturi sityva. igi Seicavs
erTdroulad dialogsa da monologs, damwerlobiT an zepir formebs
(Sisi 2001:83).
am sityvas sxvadasxva mecnierebi sxvadasxvagvarad udgebian.
k.beiloni Tvlis, rom saubari aris kargad gansazRvruli mTlianoba
(entité bien définie), sadac ireva verbaluri da araverbaluri elementebi.
enas yovelTvis Tan sdevs komunikaciis sxva saSualebebi da sistemebi,
romlebsac SeuZliaT, Secvalon metyveleba (beiloni 1996:210). yoveli
kultura aris aRmniSvnel sistemaTa rTuli qseli. igi saSualebas iZleva
warmoqmnas komunikaciis gansazRvruli tipebi, romlis Semadgenelicaa ena.
komunikaciis zogierTi saSualeba cvlis sityvas, metyvelebas. zogierT
sazogadoebaSi intimuri da delikaturi xasiaTis Setyobinebebi stveniT
gadaicema; roca biWi stvens lamazi qalis danaxvisas, igi amiT gadascems
intimur, magram ara delikatur Setyobinebas. metyvelebas emateba
komunikaciis sxva saSualebebi – Jestebi, romlebic bunebrivad Tan sdeven
diskurss. maT iyeneben maSinac ki, roca ar aris aucilebeli, magaliTad,
satelefono komunikaciisas. TiToeuli sazogadoeba enis paralelurad
flobs HJestebis sistemas. erTsa da imave aRsaniSns SeiZleba hqondes
uamravi aRmniSvneli Jesti; erTsa da imave aRmniSvnels SeiZleba hqondes
gansxvavebuli aRsaniSnebi kulturis mixedviT.
saubari aris zepiri diskursi – molaparake piri imyofeba
msmenelTan erTad da komunikacia xorcieldeba drosa da sivrceSi. raki
saubars esaWiroeba erTze meti individis monawileoba, saWiroa misi
funqcionirebis gageba, gamoikvlio rogor aris koordinirebuli
TanamosaubreTa Zalisxmevebi. saubarSi monawileebi iZlevian informaciis
sxvadasxva tipebsa da saSualebebs.
`koordinacia xorcieldeba imas Soris, risi Tqma surs molaparake
pirs da ras igeben misi Setyobinebidan msmenelebi. koordinaciis yvela
sxva tipi – rogoricaa sametyvelo jeri, saubris Temebis arCeva,
istoriis, movlenis, diskursis ganviTareba – konkretulad yvelaze
fundamenturi tipis koordinacias emsaxureba mniSvnelobasa da gagebas
Soris~ (beiloni 1996:206).
66
g.klarki (beiloni 1996:96) amtkicebs, rom koordinacia enis
gamoyenebis sintaqsur da semantikur doneebze xorcieldeba. frazaTa
informaciuli struqturis kvleva gviCvenebs, rom molaparake pirebi
saubars iwyeben im informaciiT, romelic maT msmenelisaTvis yvelaze
mniSvnelovnad miaCniaT da Semdeg gadadian naklebad mniSvnelovanze.
amgvarad, axdenen sintaqsuri produqciis koordinirebas msmenelTa mier
informaciis interpretaciebis saWiroebiT. enaSi mravalsityvaoba
amartivebs gagebis process da exmareba msmenels mis miznebSi,
komunikaciuri mniSvnelobis koordinaciis procesSi.
saubris damokidebuleba koordinaciis mimarT aixsneba ara marto
lingvisturad, aramed socialuri interaqciiT. igi dakavSirebulia
saubris bunebasTan. koordinaciaze zewola xorcieldeba individTa
ZalisxmeviT, raTa gaawonasworos maTi socialuri da individualuri
saWiroebebi. aqamde miiCnevdnen, rom gamonaTqvamis interpretacia
damokidebulia or faqtorze: erTi mxriv, gamoTqmuli frazis
mniSvnelobaze da meore mxriv (lingvistur da eqstralingvistur)
konteqstze. am or cvlad faqtors g.p. graisi amatebs mesame mudmiv
faqtors – `kooperaciis faqtori~ – saubarSi yovelgvari verbaluri
elementi unda Seesabamebodes saubris ZiriTad mizans im momentSi, roca
es Careva xorcieldeba; es aris `saubriseuli meqanizmebis~ erToblioba
(romelzedac zemoT ukve vilaparakeT).
unda aRiniSnos rom saubari sistemaSia moqceuli. molaparake pirebi
da msmenelebi maTi mniSvnelobebisa da moqmedebebis erTdroul
koordinirebas mudam axdenen socialuri interaqciis konteqstebSi.
saubrebi interaqciaTa gansakuTrebuli SemTxvevebia. es aris kodirebuli,
ritualuri urTierTobebi, romelTa yvela Semadgeneli warimarTeba
wesebze dayrdnobiT; es wesebi saubris funqcionirebis gansxvavebul
doneebzea moqceuli.
sametyvelo TamaSi warimarTeba ors Soris. verbaluri komunikacia
moiTxovs molaparakesa da msmenels Soris mudmiv Semowmebas: erTi
warmoqmnis gamonaTqvamebs swored ise, rogorc unda moaxdinos maTi
interpretacia msmenelma. es ukanaskneli ki Tavis interpretacias awyobs
misi partnioris mier navaraudebi am demarSis bazaze. l. vitgenSteini
ambobs: `saubarSi erTi pirovneba isvris burTs; meorem ar icis,
67
daubrunos igi mas, Tu gadasces mesame pirovnebas, datovos igi miwaze, Tu
aiRos da Caidos jibeSi . . . . ~ (beiloni 1996:208).
rac Seexeba eTnomeTodologiur midgomas (konie 1999:176; kuloni
1998:156), eTnomeTodologebisaTvis samyaros Secnoba ar aris
damokidebuli racionaluri struqturebis arsebobaze: realobis
interpretacias axdenen socialurad moqmedi pirebi (acteurs). isini
TamaSoben aqtiur rols `samyaros SeqmnaSi~. Setyobinebis gageba
aucileblad ganicdis interpretacias, rasac msmeneli akeTebs im
verbaluri struqturebiT, romelsac iyenebs gadamcemi (émetteur). amgvarad,
es interpretacia damokidebulia situaciis gardauval garemoebebze,
iseve, rogorc individualur an socio-kulturul garemoebebze (gremasi
1987:123).
saubari aris koleqtiuri wamowyeba, romelic emorCileba socio-
kulturul Sebrkolebebs. intervenciis, Carevis rigis (l'ordre de
l'intervention), replikebis, im gamonaTqvamTa bunebis, romlebic erTmaneTs
Tanmimdevrulad mihyvebian, meqanizmebis empiriuli kvleviT
eTnomeTodologebma CaTvales, rom Cveulebriv saubars gaaCnia sakuTari
struqtura da dinamika (beiloni 1996:234). ufro metic, isini xazs usvamen
urTierTobebs, romlebic arsebobs am dinamikasa da socio-kulturul
varaudebs Soris - urTierTobebi, romlebic warmoqmnian Setyobinebis
namdvil mniSvnelobas. amgvarad, TviT lingvistur gamonaTqvams ar gaaCnia
erTi da igive mniSvneloba Sua saubarSi da saubris bolos; mxolod erT
pirovnebas, romelsac gaaCnia aucilebeli socio-kulturuli bagaJi,
SeuZlia Setyobinebis dekodireba. Tuki adamianma ar icis garkveuli
socio-kulturuli pirobiToba, mcdarad gaigebs verbalur Setyobinebas,
anu gaakeTebs mcdar interpretacias.
daskvnis saxiT unda aRiniSnos, rom eTnomeTodologiis erT-erTi
bazisuri postulati is aris, rom socialuri cxovrebis Taviseburebebi,
(romlebic TiTqos obieqturia) warmarTulia garkveuli socialuri
procesebiT. saubris eTnomeTodologiis midgomis erT-erTi gasaRebia
interaqtantTa mier ganxorcielebuli diskursi - urTierToba, molaparake
pirTa ganzraxva an socialuri normebi, romlebic ufro zogad
interaqciul strategiebs gvTavazoben. aq mniSvnelovania iseTi
68
konteqstualuri kategoriebi, rogoricaa kulturuli, socialuri,
klasobrivi, sqesobrivi TviTSegneba an sxva interaqciuli mizani.
a) saubris analizi da misi struqtura
miuxedaavad imisa, rom saubari Tandayolilad konteqstualuria,
Seqmnilia socialuri interaqciiT da socialur interaqciaSi, zogierTi
mkvlevari miiCnevs, rom SeiZleba saubriseuli praqtika (pratique
conversationnelle) warimarTos zogadi wesebis mixedviT. es wesebi
dakavSirebuli ar arian arc gansakuTrebul situaciebTan, sadac
viTardeba saubari, arc sxva ritualur (araverbalur, fizikur) da
socialur (miznebi, Zalebis Tanafardoba, monawileTa socialuri
gansazRvra, sociokulturuli Taviseburebebi) elementebTan. analizi
unda Seexos ZiriTadad konkretul zepir dialogs. Tuki aqcenti
gakeTdeba amaze, es warmoSobs transkrifciis gardauval saWiroebas,
romelic apriorulad ar iTvaliswinebs arc situacias da arc ukana
plans. analitikosma unda gamoigonos transkrifciis sistema, romelic
angariSs gauwevs iseT fenomenebs, rogoricaa intonacia, gamoTqmis
siCqare, "faux départs", sicili, Jestebi, rac mniSvnelovania analizisaTvis.
analizisas yalibdeba ori midgoma: 1. epizoduri, romelic ganixilavs
saubris ramdenime epizods da angariSs uwevs imas, Tu rogor
integrirdeba korpusSi TiToeuli gamonaTqvami da 2. distribuciuli,
romelic ganixilavs mraval epizods da angariSs uwevs im mosazrebas,
romliTac korpusSi zogadad warmoiqmneba gansakuTrebuli
maxasiaTeblebi.
g.gempersi irCevs verbaluri qcevis interaqciul midgomas da xazs
usvams im faqts rom komunikaciis situaciaSi monawileebs gaaCniaT
arCevani laparakisas sxvadasxva maneras Soris (gempersi 1989:143). maTi
arCevani xorcieldeba konteqstiT. metyveleba mudam adaptirdeba
situaciis socialur ganzomilebebTan, monawileebTan, saubris mizanTan,
moqmedebis msvlelobasTan. laparakis mravali manera arsebobs da
ganxorcielebul arCevans gaaCnia socialuri mniSvneloba; igi gadaecema
msmenelebs. saubari iyenebs mraval arxs. erTi arxis gansakuTrebuli
maxasiaTeblebi damoukideblad operireben meore arxis maxasiaTeblebze.
isini ar analizdeba, rogorc izolirebuli garemoebebi ramdenime
69
gansxvavebul saubarSi. amrigad, ar SeiZleba amoiRoO erTi elementi da
eZio, rogoria misi izolirebuli roli. analitikosis mizania
magaliTebTan muSaoba, gamoikvlios, Tuki moqmed pirebs esmiT erTmaneTis,
Tu ara da gamoyos, gaanalizos is, rac xdeba. bolos aqedan gaakeTos
hipoTezebi, varaudebi da gansazRvros empiriulad rogor ukavSirdebian
erTmaneTs lingvisturi niSnebi (les signes linguistiques) interpretaciis
procesSi.
saubris analizi yuradRebas amaxvilebs namdvilad ganxorcielebul
zepir dialogebze.
saubriseuli struqturebis Semadgenlebi SeiZleba iyos ufro
pragmatuli an interaqtiuli erTeulebi (moqmedebebi, sametyvelo jeri),
vidre viwrod lingvisturi erTeulebi (morfemebi, frazebi). TviT
`saubriseuli wyvilebi~, romlebic SeiZleba aRweron lingvisturad,
ganixileba molaparakesa da msmenels Soris interaqciis msvlelobis
SedegebiT. wyvili kiTvxa/pasuxi SeiZleba ganisazRvros, rogorc
semantikuri epizodi, romelSic molaparakis mier warmodgenili
dausrulebeli winadadeba dasrulebulia meoriT; aseTi gansazRvreba ar
Seesabameba saubris analitikosTa umravlesobis Tvalsazrisebs.
analitikosebi ver Tanxmdebian imaze, Tu ra aris saubris
struqturebis minimaluri Semadgeneli; isini ganixilaven iseT
gansxvavebul erTeulebs rogoricaa fraza, gamonaTqvami, gamoTqma,
intonaciuri erTeuli, Setyobineba, sametyvelo jeri (tour de parole) da
`agencement~.
rac Seexeba saubris erTeulebs Soris sazRvrebs, bevrma
analitikosma gamoikvlia, rom saubarSi ambis dasawyisi da dasasruli
(ori mniSvnelovani zRvari) damokidebulia ambis momyolisa da mis
publikas Soris koordinaciaze. amgvari koordinacia unda iyos
molaparakebuli. magaliTad, roca msmenelebs ar esmiT, rom molaparakes
ambis dawyeba surs. sazRvari ambavsa da romelime wina saubriseul
erTeuls Soris ar aris iseTive aSkara, rogorc sazRvari lingvisturi
analizis or yvelaze dabal dones Soris. k. gudvini (gempersi 1989:203)
amtkicebs, rom frazebi interaqciaSi Tanabrad ar iqmneba da rom isini ar
arian mtkiced dakavSirebuli. m. stabsi (beiloni 2002:225) miiCnevs, rom
saubari warmoadgens struqturas, romelSic funqcionalurad
70
gansxvevbuli erTeulebi sintagmurad dakavSirebulia winaswar
ganWvretil sworxazovan epizodebad. magram es struqtura ar aris
TavisTavad lingvisturi.
garkveul situaciaSi saubris kvlevisas saWiroa gascde
sityvasityviT mniSvnelobas, romelic Camoyalibda zogadi sintaqsuri da
semantikuri codnis daxmarebiT; Tanamosaubris realurad gasagebad
sakmarisi ar aris moaxdino naTqvamis teqstualuri inetrpretacia.
daskvnebi aucilebelia diskursis faqtiuri mniSvnelobis gamosaTvlelad.
amisaTvis wesebis gamoyeneba ar aris sakmarisi. igi zogierTi implicituri
deduqciis modificirebis saSualebas gvaZlevs, Tumca ar warmoadgens
msmenelis gamonaTqvamis implikaciebis karg formalizacias. sperberi da
vilsoni gvTavazoben magaliTs amis sailustraciod: `Viendras-tu ce soir au
bal? – j'ai entendu dire que Paul y sera!~ (sperberi 1989:45), sadac meore fraza
interpretirebulia, rogorc pozitiuri pasuxi, Tuki viciT, rom
molaparake pirs uyvars poli da negatiuri, Tu – ara. gamonaTqvamTa
interpretirebas zogadi principebiT komunikaciis situaciis mixedviT
pragmatikas andoben. es exeba individTa socialur interaqcias da
verbalur qcevas. es gulisxmobs swored politikuri elementebisa da
sxvadasxva konkretuli miznebis gamoaSkaravebas ama Tu im frazis
gamoTqmiT. saubris pragmatul midgomebSi, romlebmac ganicades g.p.
graisis zegavlena, winadadebis semantika gvTavazobs Tavis WeSmarit
mniSvnelobas. molaparake piris komunikaciuri ganzraxvis mier damatebul
informacias SeuZlia daskvna gamoitanos ori Tanamosaubris mier
informaciis warmodgenis xarisxis, raodenobis, Sesabamisobisa da saxis
Sesaxeb mimarTebiTi maqsimebis gamoyenebiT. miSvnelovania, rom g.p. graisis
maqsimebi idealuri saubris kadrSi warmoadgenen mxolod sasurvel
aspeqtebs. aq partniorebi cdiloben, iTanamSromlon da ar motyuvdnen,
radgan maT ician, rom am wesebis dacva aris norma (graisi 1982:128). k.
beilons Semdegi magaliTi mohyavs: `A quelle heure jean est-il arrivé?~ me vpasuxob
`dans l'après – midi~ (beiloni 2002:243). aq saqme exeba xarisxis maqsimas,
radganac imaze naklebi informaciaa mocemuli, vidre iTxoven. msmeneli
ivaraudebs, rom me ar SemiZlia erTi maqsimis dacva meoris darRvevis
gareSe. igi ivaraudebs, rom me ar maqvs zusti informacia. varaudebs,
romelic unda gakeTdes, raTa aixsnas, Tu rogor icavs gamonaTqvami
71
saubriseul principebs, ewodeba `saubriseuli implikaciebi~ (implications
conversationnalles).
arsebobs ori tipis wesebi : interpretaciis da epizodebad dayofis
wesebi, romlebic erTmaneTs ukavSirebs moqmedebebs. saqme exeba
invariantul urTierTobebs, romlebic aerTianebs lingvistur erTeulebs
da momzadebul an interpretirebul qmedebebs (labovi 1986:8). es wesebi
miemarTeba zogierT nagulisxmev pirobiTobas socialur urTierTobebTan
dakavSirebiT. aq Sedis molaparake pirTa codna, aseve mimRebisa da
publikis rolebi, uflebebi da movaleobebi, romlebic dakavSirebulia am
rolebTan da sxva SebrkolebebTan. saubris epizodebad dayofis wesebi
gulisxmoben adrindel sistemas, SemaerTebeli wesebis qmedebebsa da
molaparake pirTa da maTi gamonaTqvamebis siRrmiseul mniSvnelobebs
Soris kavSirs. ufro metic, siRrmiseuli qmedebebi da mniSvnelobebi
saubarSi momijnave gamonaTqvamTa epizodebad dayofis safuZvels ar
warmoadgens. sxva sityvebiT rom vTqvaT, gamonaTqvamebs Soris
koherentuli SeerTebebi Rirebulia maSin, Tuki am gamonaTqvamTa mier
ganxorcielebuli siRrmiseuli mniSvnelobebi da qmedebebi gasagebia.
yovel molaparake pirs gaaCnia ara mxolod socialur normebTan
dakavSirebuli lingvisturi repertuari, aramed diskursuli
strategiebis mTeli arsenali, romelic mWidrodaa dakavSirebuli
TiToeuli individis socialur identurobasTan (statusTan) (gempersi
1989:35). es ukanaskneli yalibdeba rogorc mTeli sazogadoebis mier, aseve
jgufebisa da qselebis mier, romelTa nawils Seadgens TiToeuli
maTgani. swored mravaleTnikuri verbaluri interaqciis situaciaSi
gansxvavdebian TanamosaubreTa komunikaciuri strategiebi da maTi
interpretaciuli kadrebi maTTvis damaxasiaTebeli varaudebiTa da
zogierTi niSnis araTanabari codniT saubarSi. g. gempersi Teoriul
doneze gvTavazobs cnebas `saubriseuli daskvna~ (inférence conversationnelle).
igi gansazRvravs midgomas, meTods, romliTac yoveli Setyobineba
emorCileba interpretacias mimRebis mxridan; igi dakavSirebulia uSualo
da socialur konteqstTan. analitikur doneze `konteqstualizaciis
niSani~ (indice de contextualisation) warmoadgens lingvisturi formis yovel
gamovlinebas, romelic aRniSnavs konteqstualuri varaudebis arsebobas.
es aris magaliTad, gansakuTrebuli intonacia an saubarSi frazis
72
konstruqcia. komunikaciis mniSvneloba gamomdinareobs interpretaciis
procesidan; es aris situacia, romlebSic msmenelebi xvdebian molaparake
pirTa siRrmiseul ganzraxvebsa da strategiebs lingvisturi niSnebis
inetrpretirebiT. es niSnebi axdenen Setyobinebis konteqstualizacias.
antuan oSleni saubris analizis sam models ganixilavs:
1. ierarqiuli wyobis principi, romelic axdens Semdgomi
kategoriebis organizacias. igi saubris analizis Sesabamisi rangis
erTeulia: yoveli urTierToba (E - échange) - maRali rangis erTeuli
Sesdgeba Carevebisagan (I - interventions) da yoveli Careva, intervencia
Sesdgeba metyvelebis aqtTagan - analizis dabali rangis erTeuli.
2. funqcionaluri wyobis principi, romelic urTierTobebs E da I
rangis Semadgenlebs Soris ayalibebs kavSirs. igi saSualebas gvaZlevs,
mivaniWoT maT funqciebi. fundamenturad ganasxvaveben I – ilokuciur
funqciebs, rogoricaa `Txovna, brZaneba, moTxovna~ – iniciatiuri tipi;
`pasuxi, uaris Tqma, Sepasuxeba~ – reaqtiul-iniciatiuri an kidev
reaqtiuli tipis – `Sefaseba~, romlebic urTierTobis dros
intervenciebSi operireben; II – interaqciuli funqciebi, romlebic
operireben intervenciis Semadgenlebs Soris da am ukanasknelis SigniT.
Tuki kavSirebi (funqciebi), romlebic myardeba urTierTobis Semadgenlebs
Soris arian ara-ierarqiuli (an `xazovani~); interaqciuli funqciebi
ukavSireben erTmaneTs Carevis, intervenciis mTavar da daqvemdebarebul
Semadgenlebs.
3. rekursulobis principi saSualebas gvaZlevs, gamoyos
interaqciuli funqciebi rTuli rangis Semadgenlebisagan da isini
amgvarad xdebian intervenciis Semadgenlebi (oSleni 1988:33-37).
amgvarad, saubris ierarqiuli analizi aris am saubris globaluri
interpretacia. igi miiRweva sxvadasxva doneze misi Semadgenlebis
interpretaciiT. es interpretacia legitimuria, radgan ZiriTadad
emyareba Semadgenlebis an maTi kavSirebis (ilokuciuri funqciebisaTvis
ilokuciuri markerebi, xolo pragmatuli koneqtorebi interaqciuli
funqciebisaTvis) formalur da konvencionalur Taviseburebebs, romlebic
SeiZleba miviCnioT o. diukros kvaldakval instruqciebad (instructions).
isini Seadgenen interpretacias (dukro 1987:310). Tumca TavisTavad cxadia,
rom saubris monawileebi ar qmnian lingvistis msgavs interpretaciebs.
73
avtoris azriT, analitikosma unda airCios an SemadgenelTa
interpretacia an protagonistTa mier gakeTebuli interpretacia.
saubrisas Cven veZebT kompanias da ara informacias. am SemTxvevaSi
saubari ar ganicdis progresirebas, mas es ar sWirdeba (Jaki 1988:45-66). e.
kanti Tavis `anTropologiaSi~ laparakobs, rom saubris funqcia
sazogadoebisadmi kuTvnilebis _ koleqtiuri kavSiris _ dadasturebaa
(iakobsoni 1970:34). sadilisas, sadac sazogadoeba gamococxlebulia,
wesebi moiTxoven, airCioT rame erTi (an ramdenime) Tema, rac ainteresebs
yvelas da TiToeuls saSualebas aZlevs, miiRos masSi monawileoba.
Semdeg ar unda Camovardes siCume, aramed ilokuciuri qmedebisas unda
iyos pauza. bolos saWiroebis gareSe Tema ar unda Seicvalos. saubris
etiketi Seicavs bevr Jests, sityvas. TiToeuli personaJi Tavis Sesaxeb
gvawvdis jerovan informacias. Tuki vinme daarRvevs etikets, rituals,
sxvebma unda aRadginon ceremonialis wesrigi. amrigad, rogorc Cans
Zalze rTulia saubris wamowyeba, gagrZeleba da bolomde miyvana.Ees
moiTxovs did Zalisxmevas sazogadoebis wevrTagan.
b) adamianis kognitiuri qmedebis modelebi da saubari
adamianuri Semecneba (cognition) moicavs mexsierebas, problemis
gadaWras, gadawyvetilebis miRebas, sametyvelo produqcias (production
langagière), raRacis aRiarebas da uaryofas. es niSnavs imas, rom
Sesaswavli sagani mxolod im informaciis garkveuli formaa, romelic
gamomdinareobs garkveuli garemodan. aq arseboben is subieqtebi,
romlebic axorcieleben Seswavlil qmedebebs. Seswavlis obieqti yvelaze
xSirad aris adamiani. am SemTxvevaSi dainteresebuli arian individis
mexsierebiT; angariSs uweven im subieqtis SemecnebiT qmedebas, romelmac
unda gadaWras problema, miiRos gadawyvetileba an aRiaros an uaryos
raime; ZiriTadad aanalizeben erTi molaparake piris sametyvelo
produqcias. SemecnebiT process centraluri adgili ukavia adamianur
qmedebebSi. igi TavisTavad moicavs enobriv urTierTobas, saubriseul
princips.
arsebobs adamianuri kognitiuri qmedebebi, romlebic mniSvnelovan
adgils ikaveben interaqciaSi. isini warmoadgenen interaqciis produqts
(produit). urTierTgageba adamianuri qmedebebis centraluri kognitiuri
74
procesia (brasaki 2001:39-45). amrigad, saubari unda ganixilon, rogorc
gaziarebuli (distribués) kogniciebis Serwymuli konstruqti,
urTierTgagebis, rogorc interkognitiuri produqtis damuSavebis
meqanizmebis modelizeba; sametyvelo interaqciis meqanizmebis modelis
dakanoneba, romelic am urTierTgagebas qmnis.
ZiriTadad k. brasaki dainteresebulia im urTierTobiT, romelic
arsebobs urTierTgagebasa da modelizacias Soris. kognitiuri
fsiqologiis Seswavlis sagani aris subieqti, romelic aanalizebs gare
samyarodan gamosul informacias. igi ayalibebs garkveul qcevas.
saubrisas arsebobs molaparake subieqtTa wyvili, xolo qceva aris
wyvilis wevrTa Tqmis epizodebi. saqme exeba bunebriv da avTentikur
saubrebs. rogoric ar unda iyos situacia, molaparake pirebi
spontanurad moqmedeben mocemuli situaciisamebr. k. brasaki amtkicebs,
rom zogadi formaluri semantika (ilokuciuri aqtebis warmatebisa da
dakmayofilebis pirobis logika) emsaxureba modelad saubriseuli
gadabmis eqsplikatiur aRweras (déscription explicative) (brasaki 2001:48).
amrigad, mocemul situaciaSi saqme exeba molaparake pirebs,
romlebic spontanurad moqmedeben. es aris stabiluri urTierTobebi,
romlebsac avlenen garemoSi warmoqmnili qcevebi da ara marto im gare
faqtorebis gamoaSkaraveba, romlebic gansazRvraven saubris Semadgenel
qcevebs. magram ZiriTadad aq saqme exeba im fenomenebs, romlebic
gviCveneben, rogor warmoqmnis maT subieqti. sxvanairad rom vTqvaT, Cveni
obieqtia im fenomenebis gamoaSkaraveba, romlebic warmoqmnian
interaqtantebis wyvils, saubris Tqmis epizodebs. interlokuciuri
logika aris urTierTgagebis hipoTeturi modelis formaluri
gamoxatuleba.
g) dialogi
dialogi aris or pirovnebas Soris saubari. dialoguri
urTierToba aris prototipuli TxrobiTi Janri (genre énoncative) (bertu-
papandropulu 2004:53). igi SemdgomSi sxvadasxvanairad viTardeba.
gamoiyofa ori tipi. pirveli gamoTqmis situaciisa da misi parametrebis
mixedviT. igi subieqts saSualebas aZlevs, Caebas iseT saubarSi, sadac
arseboben sxva partniorebi da Seasrulos sxva rolebi, rogoricaa
75
molaparake-Tanamosaubre, mowme, macne da a.S. meore tipi xorcieldeba
kavSiriT forma – mniSvneloba da sxvisi gamonaTqvamebis siRrmiseuli
ganzraxvebis interpretaciis saSualebas iZleva am gamonaTqvamebis
uSualo gagebis saSualebiT.
dialogi, m.makarovis azriT, aris enobrivi qmedebis bunebrivi
gamovlineba (TviT monologic ki Tavis mxriv, Taviseburad dialoguria –
igi yovelTvis mimarTulia adresatisaken, realuri an hipoTezuri
mosaubris `alter ego~) (makarovi 2003:29).
f.Jaki Tvlis, rom termini `dialogi~ polisemiuria. `socialur
dialogze~ laparakoben maSin, roca saubaria angaJirebul urTierTobebze
(Jaki 1988:47). dialogSi verbaluri interaqcia mxolod Zlier
komunikaciuri ar aris. mas aseve gaaCnia mizani. dialogs gaaCnia
ilokuciuri monotonuroba, romelic ZiriTadad privilegias aniWebs
informaciis moTxovnas, dasturis Txovnas, dasturs da mosaubres ayenebs
iseT mdgomareobaSi, rom man upasuxos, daadasturos an azri Seicvalos.
dialogSi poziciaTa SesaniSnavi Tanaziaroba arsebobs. roca masSi
arsebobs mesame piri, igi mxolod aormagebs TiToeul partniorSi
arsebul arbitralur instancias. am sityvam dasabami hpova saxelmwifoTa
Soris konfliqturi interaqciebis sferoSi. dialogis Seswavlis obieqti
aris garkveuli Tezisis WeSmaritebis Rirebulebis an koncefciis
mniSvnelobis ormxrivad misaRebi Sefaseba. dialogi aris is saSualeba,
romelSic Tanxmdebian TviT uTanxmoebisasac ki. ZiriTadi is aris, rom
dialogi saSualebas iZleva, Camoayalibon SesaZlebeli SeTanxmeba,
romlis Taobazec Cndeba uTanxmoeba. dialogi aris komunikacia, sadac
TiToeuli laparakobs sakuTari saxeliT. komunikacia yalibdeba
oficialur warmomadgenlebs Soris, romlebic delegatebad arian
warmodgenili, sadac molaparake piri aris Tavisi sazogadoebis
Suamavali. dialogisaTvis damaxasiaTebelia intervenciisas im
metyvelebis aqtTa inetpretacia, romlebSic isini integrirebuli arian.
sxva sityvebiT rom vTqvaT, es aris komunikaciuri interaqcia, magaliTad,
informaciis moTxovna da pasuxi, dasturi da Semdegi Sefaseba. SeTanxmeba
exeba erTdroulad gamonaTqvamis Sinaarssa da gamoTqmis Zalas. pasuxsa
da replikas Soris ar SeiZleba iyos gaTiSva, rogorc es xdeba saubarSi,
roca saqme exeba blokirebas Cveulebrivi kamaTisas: pasuxs, romelic
76
aerTianebs gamonaTqvamis Sinaarssa da replikas, romelic mdgomareobs
mikib-mokibvaSi an Tavi aaridos molaparake piris ilokuciur qmedebas.
mag: `Je n'ai pas à vous répondre~ an `Vous savez très bien que je ne peux pas vous répondre à
cette question~ (iakobsoni 1970:47).
dialogis aucilebeli pirobaa is, rom igi winaswar ar unda iyos
ganxiluli.
rogorc interaqciuli strategia dialogi aris transfrazuli
forma (transphrastique), romlis TiToeuli gamonaTqvami gansazRvrulia.
rac Seexeba mis semantikur struqturas da epizodTa gadabmas, igi
warmarTulia pragmatuli wesebiT. es ki uzrunvelyofs damTxvevas
(convergence). es wesebi struqturuli an strategiulia. dialogi moiTxovs
maT Soris sinergias (sinérgie). struqturuli wesebi uzrunvelyofen
ilokuciur medegobas; kiTxva moiTxovs pasuxs; dasturi (assertion) ar
SeiZleba ganmeordes da a.S. dialogSi kiTxva pasuxTan iseTive kavSirSia,
rogorc pasuxi kiTxvasTan. informaciis moTxovna gangeb CarTavs
anticipaciis urTierTobas SesaZlebeli pasuxis mimarT. igi mosalodneli
pasuxis formiT miuTiTebs varaudebs, romlebzec unda aigos pasuxi. rac
Seexeba strategiul wesebs, isini warmarTaven argumentTa koordinacias,
raTa uzrunvelyon maTi progresia referenciul obieqtTan. maTi
wyalobiT partniorebi akontroleben ormxrivad aucilebel semantikur
operaciebs, raTa Tezisebs mianiWon kanonikuri Zala da namdvilad cnon
isini. strategiuli wesebi aRweren movlenaTa sxvadasxva msvlelobas.
s. remi-Jiro gvTavazobs dialogis Semadgenel nawilebad daSlas:
_ dialogi iSleba urTierTobad (ebad) – échanges; urTierToba aris
diagonaluri erTeuli (garkveul SemTxvevaSi) ufro patara, vidre
dialogi; Tuki vaRiarebT imas, rom dialogi `warmodgeba yovelTvis,
rogorc urTierToba an urTierTobaTa Tanmimdevroba~ (remi-Jiro 1988:85;
rebuli 1984:36), maSin Cvens dialogSi mxolod erTi urTierTobaa;
_ urTierToba iSleba intervenciebad, intervencia aris
urTierTobis monologuri erTeuli;
_ intervencia iSleba mTavar da daqvemdebarebul aqtebad; aqti aris
(SemTxvevisamebr) intervencia, mcire monologuri erTeuli.
amrigad, minimalur dialogSi dialogi Tanxvdeba urTierTobebs,
xolo intervencia – aqts; dialogis ukveci Semadgenlebia – urTierToba
77
da intervencia. am modelSi SeiZleba ganvasxvavoT funqciaTa ori tipi: 1)
urTierTobis Semadgeneli interaqcionaluri funqciebi (interactionnelles). es
aris urTierTobebi, romlebic yalibdeba intervenciaTa Soris, anu or
diskursul epizods Soris; TiToeuli maTgani miekuTvneba or
gansxvavebul molaparake pirs. 2) intervenciis interaqtiuli funqciebi
(interactives). es aris kavSirebi, romlebic yalibdeba mTavar da
daqvemdebarebul aqts (aqtebs) Soris, anu or diskursul epizods Soris;
isini miekuTvneba erTsa da imave molaparake pirs. amgvarad, minimaluri
dialogis struqtura gviCvenebs, rom interaqciuli funqciebia mxolod
ukveci.
d) sametyvelo jeri (Tour de parole)
arsebobs situaciebi, romlebSic monawileebi SemoiWrebian rig-
rigobiT. es situaciebi aris lingvisturi urTierTobebi. Tumca
vrceldeba zogierT TamaSebze, sadac TiToeuli TamaSobs Tavis jerze.
lingvisturi urTierTobebisas TiToeuli laparakobs Tavis jerze.
saubris analizi amisaTvis ikvlevs sametyvelo jers, rasac silvi
diureri da klod tomase uwodebdnen droiseul erTeuls (diureri
1999:13).
saubris erT-erTi fundamenturi problema aris sametyvelo jeris
koordinacia: rogor laparakoben individebi rig-rigobiT? magaliTad,
erTi iwyebs laparaks, roca meore Cerdeba da a.S. anu intervalis Sedegad
TiToeuli molaparake piri monacvleobiT laparakobs Tavis jerze.
saubari warmoadgens realur duels, romlis mixedviTac `erTaderTi
partniori~ saubrobs erTdroulad. sityvis aReba aRniSnavs monacvleobis
im meqanizms, romliTac jeri erTmaneTs misdevs. sametyvelo jeri
fundamenturi erTeulia, romelic emsaxureba saubris agebas. am
erTeulTa Semadgenlebia: fraza, winadadeba, sintagma, sintaqsuri
erTeuli. am tipis erTeulTa struqtura saSualebas iZleva winaswar
ganWvritos maTi ganviTareba, roca jeri iwyeba da amgvarad, ganWvritos
is adgili, sadac gadasvla SesaZlebeli iqneba meore molaparake
pirisaTvis. arsebobs adgilebi, romlebic aRniSnaven jeris dasawyiss da
dasasruls. es aris `gadasvlis adgilebi~, romlebic SeiZleba aRniSnuli
iyos garkveuli sigrZis segmentebiT, rogoricaa siCume; meore Semadgeneli
78
aris `jerTa gamoyofa~ (`allocation de tours~), rac sametyvelo jers
saSualebas aZlevs erTi-meores TandaTanobiT mihyvnen.
gamoiyofa ori jgufi: pirveli aerTianebs teqnikas, romelSic
momdevno molaparake piri SerCeulia procesSi myofi molaparakis mier.
meore Seesabameba imas, sadac momdevno molaparakis arCevani xorcieldeba
avtoseleqciiT. rac Seexeba bazisuri wesebis erTobliobas, igi
emsaxureba jeris agebis warmarTvas, momdevno molaparake piris gamoyofas
da jeris gadaadgilebis koordinacias intervaliT da monacvleobiT.
rac Seexeba sametyvelo jerTa informaciul Sinaarss, k. beilonis
azriT, is SemTxvevebi, romlebic iwyeba sityviT `mais~ (`magram~)
gadasvlisaTvis Seusabamo poziciaSi SeiZleba aRmoCndes, vidre isini,
romlebic iwyeba `donc~ da `et~. Tuki jerTa gadasvla damokidebulia
naTqvamis informaciuli Sinaarsis gansxvavebul saxeebze, maSin jeris
cvlilebis wesebi unda Camoyalibdes mimdinare da momavali jeris
Sinaarsis saxiT. monacvleoba warmoiqmneba gansxvavebuli sixSireebiT da
gansxvavebuladaa gadawyvetili gansxvavebuli socialuri jgufebis
wevrebis mixedviT (beiloni 1996:226-227). sametyvelo jeri aris ara
lingvisturi, aramed interaqciuli erTeuli, romelic moicavs
lingvistur saSualebaTa simravles dawyebuli avtonomiuri leqsikuri
konstruqciebidan rTul frazebamde. igi Seicavs sicils, onomatopeas da
gansxvavebuli sintagmebis tips. gamonaTqvamebis sapirispirod cneba
sametyvelo jeri, romelic Tavis mniSvnelobas iRebs lingvistur
problematikaSi, gvTavazobs interaqciul models.
e) dialoguri wyvilebi
dialoguri wyvilebi gamonaTqvamTa momijnave wyvilebia, romlebic
Sewyvilebulia or-orad. magaliTad misalmeba/misalmeba (Bonjour/Bonjour),
kiTxva/pasuxi (Question/Reponse). TiToeuli wyvili Sesdgeba ori
gamonaTqvamisagan, romelTac gaaCniaT garkveuli sigrZe. wyvilSi Semavali
gamonaTqvamebi momijnave poziciaSi imyofebian. TiToeuli gamonaTqvami,
warmoiqmneba gansxvavebuli molaparake piris mier. arsebobs epizoduri
rigi or nawils Soris, romlebic Seadgenen wyvils. aseTi tipis
wyvilisaTvis pirveli nawili moicavs meore nawilis seleqcias, romelic
masTan Sesabamisadaa dakavSirebuli. momijnave wyvilebi gamoxataven
79
dialogis struqturas ara mxolod imitom, rom warmarTaven epizodTa
sworxazovnebas, aramed imitom, rom isini formaluri modifikaciebis
bazas warmoadgenen.
k.beiloni ganixilavs kiTxva/pasuxs. es aris yvelaze banaluri
momijnave wyvili. pasuxi damokidebulia kiTxvis SemTxveviTobaze da
Seicavs kiTxvas. kiTxva gulisxmobs imas, rom masze pasuxoben (beiloni
1996:229). am wyvilisaTvis damaxasiaTebelia ori Tavisebureba: a)igi
awesrigebs monawileTa qcevas - mouwodebs salaparakod mas, vinc unda
ilaparakos da mosasmenad mas, vinc unda mousminos. aq arsebobs
asimetriuli situacia. b)Sida struqtura moicavs pirobiT
damokidebulebas. damokidebuleba arsebobs epizodsa da danarCen saubars
Soris. magaliTad, satelefono zars pasuxoben mas Semdeg, rac darekes.
roca adamianebi sxvasTan amyareben kontaqts, elaparakebian meore
pirs, sakuTar YTavze iReben garkveul pasuxismgeblobas; maTi qceva da
metyveleba gasagebi unda gaxdes meore pirisaTvis. maT unda
gaiTvaliswinon msmenelTa amocnobis unari. msmenelebma unda amoikiTxon
moalaparake pirTa sityvebsa da JestebSi maTi azrebi da ganzraxvebi.
aseve unda gaviTvaliswinoT saubris fleqsiuri aspeqti: xalxi
SeuCerebliv laparakobs, ar pasuxobs erTmaneTs, xelaxla iwyebs Tavis
frazebs da erTdroulad laparakobs kidevac.
e.gofmani amas angariSs uwevs da Semohyavs termini `mouvement~. es
aris analizis interaqciuli erTeuli, romelic upiratesad lingvisturi
ar aris: igi SeiZleba, Seicavdes diskursul epizods paralingvisturi
fenomenebiT, romlebsac gaaCniaT distinqturi funqcia komunikaciis
garemoSi. gansxvavebul sityvebs SeiZleba Seesabamebodes gansxvavebuli
moZraobebi an kidev erTsa da imave moZraobas SeiZleba Seesabamebodes
gansxvavebuli sityvebi (gofmani 1987:84). saubari warmoadgens
referencia/pasuxis moZraobas monawileTa mxridan.
momijnave wyvilebis zogadi epizoduri Careva, intervencia SeiZleba
motivirebuli iyos urTierTobis, rogorc komunikaciis sistemis ufro
Rrma funqcionaluri moTxovnebiT (rebuli 1984:78). saubarSi kiTxva
momdevno gamonaTqvams garkveul Sebrkolebas sTavazobs. es SeiZleba iyos
motivirebuli pragmatuli TaviseburebebiT an zogadi semantikiT.
amgvarad, kiTxvebi aris dausrulebeli winadadebebi, romlebsac
80
warudgenen sxva pirovnebas, raTa isini pasuxiT iqnan dasrulebuli.
wyvili kiTxva/pasuxi SeiZleba miiCnion, rogorc interaqciuli paradigmis
magaliTi teqstis koherenciisa da mniSvnelobaTa koheziisaTvis. kiTxvebi
xSirad gamoiyeneba im informaciis gasagebad, romlebic unda mogvawodon
mimRebebma, adresatebma. individebs agreTve SeuZliaT TavianTi
saubriseuli moZraobebis (mouvements) orientireba kiTxvisaken, raTa
aCvenon kargad arCeuli metyvelebis aqtis maTeuli gageba. aucilebeli ar
aris, es iyos SekiTxvis miReba.
amgvarad, saubari aris sazoagdoebis wevrTa socialuri qmedeba,
sadac ireva verbaluri da araverbaluri elementebi. eTnomeTodologebis
azriT, igi warmoadgens interaqtantTa mier ganxorcielebul zepir
diskurss. saubarSi urTierTgageba adamianuri qmedebebis centraluri
kognitiuri procesia. igi unda ganixilon, rogorc SemecnebiTi procesi,
urTierTgageba rogorc interkognitiuri produqti. Tanamosaubris
realurad gasagebad sakmarisi ar aris moaxdino naTqvamis teqstualuri
interpretacia. garkveul situaciaSi saubris kvlevisas saWiroa gascde
sityvasityviT mniSvnelobas. aRsaniSnavia, rom saubari moicavs zepir
dialogs, dialogur wyvilebsa (dialoguri wyvilebi aris gamonaTqvamTa
momijnave wyvilebi, romelTac Tavis mxriv gaaCniaT dialoguri saxe) da
sametyvelo jers (lingvisturi urTierTobebisas TiToeuli laparakobs
Tavis jerze). es warmoadgens garkveul interaqcias. adamianis
yoveldRiuri sametyvelo qmedeba aris mudmivi dialogi, radgan TviT
monologic ki dialoguria.
4. argumentacia komunikaciaSi
argumentacia miekuTvneba adamianur qmedebebs, romlis mizania
darwmuneba. amgvari komunikaciis mizania, garkveul pirovnebas,
auditorias, publikas gaaziarebinos sakuTari azri. aseTi situaciebi
gvxvdeba yoveldRiur, kerZo Tu profesiul cxovrebaSi. magaliTad,
molaparakeba (négociation); darwmunebis aqti aris ZiriTadad fizikuri
Zaladobis SesaZlo alternativa. Zalis gamoyenebiT SeiZleba, miiRo
meore pirovnebisagan arasasurveli aqti. Zalis gamoyenebaze uaris Tqma
aris humanurobisaken, gaziarebuli da ara Tavsmoxveuli socialuri
kavSirisaken gadadgmuli nabiji. magram darwmuneba yovelTvis ar
81
gamoricxavs Zaladobas. propaganda, magaliTad, romelic farTod
gamoiyeneboda mTeli XX s-is ganmavlobaSi eyrdnoba Seviwroebas,
iZulebas. es meTodebi iyeneben aucileblad gonebriv Zaladobas, rasac
adareben `brboTa Zaladobas~ (akombri 1983:181). yvelaferi ki XVII
saukuneSi daiwyo, roca kaTolikuri eklesiis kardinalebma moifiqres es
sityva. ,,propaganda” kaTolikebisaTvis misionerTa swavlebas niSnavda,
rac miznad protestantebs Soris religiis popularizacias isaxavda.
Tavidanve sityvam ormagi datvirTva miiRo. Tuki kaTolikebisaTvis es iyo
pozitiuri movlena da RvTis sityvis gavrcelebas niSnavda,
protestantebisaTvis Tavs moxveuli azri iyo. isini mas ,,demagogias”
uwodebdnen. swored religiurma propagandam Seqmna politikuri
propagandis safuZveli. Amisi saukeTeso magaliaTia nacistebis da
komunistebis simbolika, misalmebis gansakuTrebuli forma, lideris
kulti, regularuli TavSeyra tradiciuli ritualiT da, rac mTavaria,
rwmena imisa, rom samyaro ukeTesobisaken unda Seicvalos. ra Tqma unda,
aq didi mniSvneloba eniWeboda enas, metyvelebas.
fsiqologiuri manipulacia, romelsac farTod iyeneben
dasarwmuneblad, aris sxvaze ganxorcielebuli Zaladoba. darwmunebis
saSualebebi SeiZleba, gamoiyenon mokrZalebulad ise, rom sxvam arc ki
icodes, rom igi aseTi ganzraxvis obieqtia. Tumca arsebobs darwmunebis
bevrad ufro rbili saSualebebi. xSirad gamoiyeneba cduneba, mosyidva,
moxiblva, raTa sxvas da zogjer mTel xalxs gaaziarebino esa Tu is
Tvalsazrisi. nacisturi propagandis fuZemdebeli gebelsi Tvlida, rom
nebismieri tyuili xSirad ganmeorebis Sedegad simarTled iqceva. amitom
nacistebi TavianT mTavar Setyobinebebs xalxis mimarT imeorebdnen.
sxvadasxva politikosi gansxvavebul saSualebebs iyenebs xalxTan
urTierTobisas. bevri politikosi Tavis auditoriasTan kavSiris
damyarebisas iyenebs iseT mgrZnobiare mxares, rogoricaa fizikuri
kontaqti. magaliTad, amomrCevlisaTvis xelis CamorTmeva xSirad swored
aris erT-erTi aseTi meTodi.
cduneba aris darwmunebis erT-erTi Zlieri saSualeba. zepirSi
iseve, rogorc werilobiT teqstSi xatovani gamoxatulebebi, romlebic
alamazeben diskurss, mas ufro sasiamovnos xdian mosasmenad. es swored
amgvari strategiaa. sxva saSualebebi ufro saR azrze moqmedebs, vidre
82
grZnobebze. saqme exeba Cvenebas, demonstracias, romelic raRacas
amtkicebs an gamonaTqvams gardaqmnis `arsebul faqtad". magaliTad,
sabWoTa propagandis mTavari safuZveli ,,saganmanaTleblo darwmuneba”
iyo, rac skolis merxidan moqalaqis aRzrdas iTvaliswinebda. amisaTvis
masobrivi informaciis saSualebebi propaganda manqanis nawilad iqca.
isini amisaTvis iyenebdnen kinosa da Teatrs (rasac amerikelebi dResac
akeTeben). stalinis mier sakuTari Svilis gadarCenaze uaris Tqmas,
sazogadoebaSi araerTgvarovani reaqcia mohyva, amas didma beladma mixeil
Wiaurelis filmiT upasuxa. giorgi saakaZis magaliTze maT aCvenes, rom
roca qveyana msxverpls moiTxovs, Svilis sicocxleze metad
mniSvnelovania samSoblo. aseTi magaliTebi uamravi arsebobs, razedac aq
aRar SevCerdebiT.
arsebobs darwmunebis Semdegi saxeebi: manipulacia, propaganda,
cduneba, argumentacia, demonstracia.
am SemTxvevaSi Cven gvainteresebs argumentacia, rogorc
komunikaciis mecniereba. es disciplina dainteresebulia Setyobinebis
formiTa da misi gadacemiT.
argumentacia gulisxmobs gadamcems (mas aseve uwodeben orators),
Setyobinebebs da mimRebs (sxvas, publikas), romelsac xSirad auditorias
uwodeben.
filosofosebi da metyvelebis literatori specialistebi miiCneven,
rom argumentacia aris ritorikis nawili. filosofosebis midgoma
argumentaciis mimarT yovelTvis bundovani iyo. r. dekarte da mTeli
racionaluri tradicia uaryofiTad udgeba am sakiTxs – argumentaciis
mier WeSmaritebis garkveva da siyalbis damtkiceba.
komunikaciur perspeqtivaSi indiferentuli arian am sakiTxis
mimarT, radgan ufro xSirad axdenen azrebis, vidre WeSmaritebis,
simarTlis an Secdomebis argumentacias.
lingvistebis kvleva ZiriTadad ufro enas exeba, vidre komunikacias;
es ki moicavs azrebis gaazrebas.
Saim perelmani argumentacias ase gansazRvravs: "diskursis teqnikis
kvleva, romelic saSualebas gvaZlevs, gamoviwvioT an gavzardoT azrebis
TezisebTan mimxroba, romlebsac warmoadgenen TanxmobiT". swored man
83
gazarda interesi argumentaciis mimarT (belenJeri 1992:91; perelmani
1988:14).
argumentaciis mizania auditoriaSi SeTanxmebis Zieba, adamianebis
cnobierebis da publikis manipulacia. unda iTqvas, rom mas Semdeg, rac
adamiani komunikacias axorcielebs, igi iyenebs argumentacias. mas gaaCnia
azrebi, rwmena, Rirebulebebi, romlebic surs, gaaziarebinos sxvas.
pirveli ritorika iyo argumentacia, msjeloba, diskursis wesrigis (ordre)
Zieba, mtkiceba imisa, rom yvelafris argumentacia SeiZleba da rom
oratori aris Zalauflebis mqone adamiani.
argumentaciaSi ganasxvaveben Semdeg doneebs:
_ oratoris azri, romelic TavisTavad gankuTvnilia imisaTvis,
rom gaxdes argumenti.
_ oratori, is, vinc axdens argumentacias TavisTvis an sxvisTvis
(magaliTad, advokati Tavisi klientisaTvis).
_ oratoris mier daculi argumenti: saqme exeba azrs, romelic
dasarwmuneblad gamoiyeneba. argumenti SeiZleba iyos werilobiTi, zepiri,
pirdapiri an iribi (magaliTad, radio an televizia).
_auditoria, romlis darwmuneba surs orators, raTa is miemxros
mis mier SeTavazebul azrs. SeiZleba saqme exebodes erT pirovnebas,
publikas, mTel publikas an TviTon orators, romelsac surs
TviTdarwmuneba.
_ miRebis konteqsti – azrTa, RirebulebaTa erToblioba, romelsac
iziarebs mocemuli auditoria (bretoni 1996:19).
am sqemaSi mniSvnelovania azris CarTva misaReb konteqstSi (contexte
de réception) – oratori, argumenti da auditoria – isini arian
Setyobinebis gadacemis procesis Suamavlebi. ar arsebobs azri oratoris
gareSe. Tumca unda ganvasxvavoT is, rasac fiqroben da is, rasac amboben,
azri da argumenti. argumentaciisaTvis unda avarCioT azrSi ZiriTadi
aspeqtebi, rac mas misaRebs gaxdis mocemuli publikisaTvis. gamoiyofa
argumentaciuli komunikaciis Semdegi sqema:
84
azri oratori
argumenti auditoria
miRebis aqti
aseve argumentacia SeiZleba ganvsazRvroT, rogorc is aqti,
romelic miznad isaxavs miRebis konteqstis (contexte de réception) anu
auditoriis azrebis modifikacias.
argumentaciis mizania ara informaciis, aramed azris gadacema. ra
aris azri? es aris Tvalsazrisi, romelic upirispirdeba sxvebs.
informacia aris Sexeduleba realobaze. argumentacia aris yoveldRiuri
movlena; amgvarad, igi mniSvnelovania socialur urTierTobebSi (bretoni
1996:221).
adamianTa cnobierebis manipulaciisas mTavaria daarwmuno isini,
radac ar unda dagijdes, rom maT gaaCniaT arCevani.
dRes gamoTqvamen im azrs, rom yvelaferi enaSi aris argumenti.
ufro meti sicxadisaTvis am terminiT ganasxvaveben gansazRvrebis or
dones, romelic Cveulebisamebr erTmaneTSi ireva: argumentaciis
Sinaarsis done, TviT azrebis done da am azris Semadgenlis (contenant)
done. amgvarad, laparakia TiTqmis logikur argumentze an "argumento ad
hominem" an "argumentze magaliTiT". es aris specifikuri formebi. amis
sailustraciod aviRoT magaliTi: roca mxars uWeren kanafis moxmarebis
liberalizacias da eyrdnobian im qveynis magaliTs (holandia), sadac aman
gaamarTla, aq iyeneben arguments magaliTiT. aseve SeiZleboda
avtoritetis argumenti gamoeyenebinaT da eTqvaT, rom medicinis
profesori Tanaxmaa liberalizaciaze. aq saqme exeba erTsa da imave
magaliTs, Teziss - kanafis moxmarebis liberalizaciis saWiroebas, magram
azris gasaziareblad gamoyenebuli formebi gansxvavdeba.
85
magram Cndeba kiTxva, ratom iRebs Tanamosaubre, msmeneli, publika
realobis im versias, romelsac sTavazoben? rezonansi, cnobismoyvareoba,
interesi - swored es faqtorebi migvaRebinebs mas.
amgvarad, daskvnis saxiT unda iTqvas, rom argumentaciis mizania
darwmuneba. es aris garkveuli fsiqologiuri manipulacia. argumentacia
Seicavs orators, Setyobinebebs da auditorias. adamiani argumentaciisas
cdilobs cnobierebaTa da publikis manipulacias da amisaTvis iyenebs
argumentaciis sxvadasxva saxeebs, kerZod kvlevaSi gamovyaviT
argumentacia magaliTiT da avtoritetis argumentacia. amrigad, oratori
iyenebs argumentacias, roca gaaCnia azrebi, romlebic unda, sxvas
gaaziarebinos da amiT cdilobs Zalauflebis mopovebas.
5. diskursTa tipologia
politika Seadgens argumentaciis upirates sagans. aqedan
gamomdinare unda SevexoT politikur diskurssa da argumentacias, magram
sanam am sakiTxs ganvixilavT, unda gamovyoT diskursTa sxvadasxva tipebi.
ritorikuli funqciis mqone diskursebi - dialogi, argumentacia, aRwera -
xasiaTdebian formaluri niSnebiT; Txroba - droiseuli da
nacvalsaxelTa sistemiT. magram sayuradReboa, rom es niSnebi arasodes
ar aris sakmarisi diskursis erTi tipis gamosayofad. a. diubua
"didaqtikur diskurss" miiCnevs kognitiuri qmedebis produqtad, rogorc
bazisuri invarianti (diubua 1969:37); igi xasiaTdeba gamoTqmis problemaTa
ar arsebobiT, fraza gadmoicema ise TiTqos ar arsebobs specifikuri
gamoTqmis subieqti. didaqtikuri diskursi aseve Zalze axlos aris
kompetenciis gramatikul aRwerasTan: igi aRwers diskursis tips, romlis
gamoTqmis subieqti ar arsebobs. es didaqtikuri diskursi aris
invarianti, romlis mimarTac unda Camoayalibon gansxvavebuli wesebi.
isini saSualebas mogvcemen mis irgvliv wamovWraT sxvadasxva diskusiebi.
didaqtikuri diskursis sapirispirod polemikuri diskursi
ayalibebs sapirispiro Teziss (giomu 1989:43; moSleri 1981:54). roca
Tanamosaubres SeuZlia, moitanos iseTi informacia, romelsac molaparake
piri miiRebs an uaryofs, diskursi aris polemikuri. unda iTqvas, rom
politikuri diskursi polemikur safuZvels Seicavs. adresati aris an
mowinaaRmdege an emsaxureba molaparake pirs mowinaaRmdegis ukugdebaSi.
86
konfliqturi diskursi miznad isaxavs Tavisi mowinaaRmdegis
diskursis gaTelvasa da manipulirebas. am ukanasknelis gadagdebas im
(socialuri da poltikuri) adgilidan, romelic mas ekuTvnis. es aris
kontr-diskursi, romelic upirispirdeba sxva diskurss da romlis avtori
miznad isaxavs sam amocanas: moigerios Tavisi mowinaaRmdegis ideebi,
Tezisebi; gaamarjvebinos sakuTar ideebs; gaaziarebinos isini mowme
publikas, mizanSi amoRebul publikas da maT, vinc monawileobs
konfliqtSi (magaliTad: amomrCevlebi). es manipulaciuri diskursi
ukuagdebs sawinaaRmdego diskurss, axdens mis diskvalifikacias,
destuqturizacias, eyrdnoba uaryofasa da pirovnul Setakebas Soris
mudmiv mimosvlas. saqme exeba mowinaaRmdegisa da misi diskursis
diskvalifikacias; cdilobs mowinaaRmdege cud mdgomareobaSi Caayenos.
lingvistur da diskursul doneze konfliqturi diskursi warmoadgens
zogierT gansakuTrebul maxasiaTebels. zogierTi elementi uSualod
aRniSnavs, rom am tipis diskursis avtori upirispirdeba sxva diskurss:
leqsikis salanZRavi da gaufasurebuli terminebi, deklaraciuli da
msjelobis zmnebi, uaryofis gamomxatveli sxvadasxva formebi, intonacia,
werilobiT teqstSi grafikuli niSnebi.
rac Seexeba politikur diskurss, mas ufro vcrlad ganvixilavT
momdevno TavSi.
6. politikuri diskursi
Tanamedrove sazogadoebas xSirad axasiaTeben, rogorc
`informaciis sazogadoebas~. Tumca sxvadasxva saSualebiT – klasikuri
media, multimedia, interneti da a.S. - mravali informaciis permanentuli
cirkulaciis miuxedavad, Cven vimyofebiT `komunikaciis sazogadoebaSi~.
amrigad, swored politikuri diskursi warmoadgens individualuri
da koleqtiuri (sazogadoeba) interesebis Sesayars. igi moicavs
darwmunebasa da orientirebul moqmedebas da dainteresebulia iseTi
sakiTxebiT, rogoricaa tradiciuli ritorika, Tanamedrove diskursisa da
komunikaciis Teoriebi. politikuri diskursis mizania konfliqtebi da
zogjer sastiki informacia. verbaluri Seuracxyofis formebia –
Setakeba, braldeba, veragoba. Zaladoba ara mxolod ganzraxvaSi
SeimCneva, aramed igi TviT diskursSic arsebobs. politikuri diskursi
87
aris Zaladobisa da urTierTobebis daregulireba. magaliTad,
darwmunebiTa da dayoliebiT. es ukanasknelebi argumentaciul mizans
warmoadgenen.
politikuri diskursi ZiriTadad gadaicema mediis saSualebiT.
TiToeul medias gaaCnia specifikuri potenciali, romelic warimarTeba
teqnikuri, semiotikuri, komunikaciuri saSualebebiT. amgvarad,
satelevizio ritorikas gaaCnia esTetikuri xasiaTi. televiziaSi mxolod
ideebia ganxorcielebuli – politikosTa saxe, maTi Jestebi, Cacmuloba
argumentis rangSia moqceuli iseve, rogorc maTi programa.
politikur argumentacias gansazRvravs gadawyvetileba da
warmodgena. subieqtma, viskenac mimarTulia argumentacia, unda miiRos
gadawyvetileba, gaakeTos arCevani. am mniSvnelobiT politikuri
argumentacia aris komunikaciis forma, anu komunikacia, romelic
eqspliciturad aRniSnuli adresatisaken miemarTeba.
politikuri diskursi, k. beilonis azriT, aris is, romelsac
warmoTqvams politikosi politikuri mizniT – Setyobinebis gadacema
ZiriTadad maRali Tanamdebobis mqone gadamcemidan da romelic
miemarTeba ZiriTadi mimRebisaken – xalxisaken (beiloni 2002:248).
urTierToba gadamcemsa da mimRebs Soris wamoiwevs pirvel adgilze.
Seqcevadi da Tavisufali diskursi gansazRvravs demokratiul stils;
Seuqcevadi da saidumlo – despotur stils; p. burdiesaTvis politikuri
komunikaciis marSruti Semofarglulia dominanturi klasis kodiT da
rogoric ar unda iyos Seqcevadobis xarisxi, kodi moicavs Setyobinebas
da Sinaarss (burdie 1984:235). Setyobinebas aq efeqturobas aniWebs axali
sityvebis Semotana, met-naklebad mdidar semaTa Tanavarskvlavedi,
mravalsityvaobis efeqtebi da simboluri xatebi. igi Setyobinebis
lingvistur Sinaarss mocemuli sazogadoebis – dominanturi da
mmarTveli klasebi – gadamcem Zalebs ukavSirebs. diskursi aris masSi
monawileTa Soris urTierToba, ara mxolod SinaarsiT, aramed
pragmatuli mosazrebiT; es diskursebi gamokvleulia Setyobinebis
funqcionirebis, meore pirisaken orientaciis da adresatze moqmedebis
gamo. kvleva operirebs sam sakiTxze: vin vis elaparakeba? raze
elaparakeba? rogor elaparakeba? mniSvnelovania, SevicnoT molaparakisa
da adresatis roli, saxe teqstSi; aseve Setyobinebis partniorTa
88
urTierToba da Setyobinebis SinaarsTan maTi mimarTeba. diskursis
gaanalizeba niSnavs situaciuri konteqstisa da molaparake subieqtis
Seswavlas; maSasadame, es niSnavs Cawvde misi warmoqmnis pirobebs
(conditions de production), azrsa da mniSvnelobas. diskursi aris situaciuri
qceva: garkveulwilad molaparake da msmeneli ganisazRvrebian, rogorc
socialuri produqtebi (produits), romlebic iyeneben socialur
instrumentebs, magram alokuciis (allocution) miznebi socio-istoriulia.
individis roli ganisazRvreba misi poziciiT sazogadoebaSi (burdie
1996:16; demiankovi 2005:3-4; driZe 1984:14; makarovi 2003:123; badaloni 1984:13).
aRsaniSnavia, politikuri diskursis `leqsikuri midgomiT~
gaanalizeba. sayuradReboa banaluri hipoTeza, rom arsebobs uSualo
kavSiri politikur kuTvnilebasa da leqsikons Soris; igi efuZneba `item
formel~ (grafikuli sityva) da aRmniSvnel-aRsaniSnis urTierTobis ormagi
erTmniSvnelianobis cnebas. amis gamo arsebobs erTi da igive Sinaarsi
yovelTvis, roca teqstSi erTi da igive niSani gamoCndeba. teqstis
leqsikonis aseTive kvleva mouxmobs leqsikuri semantikis cnebebs. unda
aRiniSnos, rom politikuri termini aris arsebiTad `un mot en caoutchouc~
(beiloni 2002:250), rogorc amas acxadebs kristian beiloni. es aris
sityva, romelic yvelanairad gamoiyeneba, romlis manipulaciasac axdenen
diskursis TiToeuli strategiis mixedviT. amgvarad, sityva `demokratia~
SeiZleba vnaxoT iseT Rirebulebebs Soris, rogoricaa misi zedsarTavebi
`liberaluri~ da `saxalxo, popularuli~.
`sintaqsuri midgoma~ dainteresebulia im konstruqciebiT,
romlebSic erTeulebi erTmaneTs eTanxmebian. isini gansazRvraven im
mniSvnelobas, romelsac iReben es erTeulebi. mniSvnelovania
`teqstualuri koherencia~, erTaderTi da kompleqsuri struqtura,
romlis aRmoCena SeiZleba segmentaciiTa da klasifikaciiT (classement).
praqtikaSi es analizi xan erTi xan ramdenime invariantis mniSvnelobas
gamoaaSkaravebs maTi paradigmatul da sintagmatur qselSi CaweriT; xan
ki Seqmnis bazisur frazaTa sistemaSi moyvanil erTobliobas. es
ukanaskneli miznad isaxavs ara im variantTa semantikuri funqciis
Cvenebas, aramed diskursis gamonaTqavamTa SezRuduli saxis, modelis
Seqmnas zogierTi formaluri manipulaciis daxmarebiT.
89
yoveli politikuri diskursi aris macdunebeli argumentacia, rac
warmoadgens konotaciur riTmebs, formalur mowesrigebas (agencement
formel), mniSvnelobis, azris an emociis warmoqmnas. politikaSi arasodes
ar arsebobs neitraluri `phatisme~. gamoTqma (énonciation) aris meore piris
sityvebis misakuTreba. subieqti moZalade ki ar aris, aramed mas aqvs
Zalauflebis survili. igi ise iyenebs enas, rogorc mas es sWirdeba
mocemul situaciaSi. politikosi, giustav le bonis azriT, politikosi
Tavis diskurss warmarTavs sami stadiis meSveobiT. es aris mtkiceba,
gameoreba da gavrceleba (le boni 1986:113). xSir SemTxvevaSi mtkiceba
Zlierdeba sxvadasxva simboloebiT, JestebiT da e.w. magiuri sityvebiT,
rogoricaa demokratia, Tavisufleba, damoukidebloba, gamarjveba
(razedac vilaparakebT mesame TavSi, roca ganvixilavT safrangeTis
prezidentis Sarl de golis diskurss). magaliTad, safrangeTis pirveli
kulturis ministri andre malro Sarl de golis arCevnebis win yvela
gamosvlas ase iwyebda: ,,golistebo da sxvanno”. imisaTvis, rom mtkiceba
efeqturi iyos, saWiroa misi xSiri gameoreba. serJ moskovici amtkicebda,
rom sloganis xSiri gameoreba erTgvar gonebriv bariers uqmnis
sawinaaRmdego ideebs. amis Semdeg mtkiceba, romelic ekuTvnis ama Tu im
liders, unda gavrceldes (moskovici 1981:89).
J.l.Sisi Tvlis, rom `saqme ar exeba ama Tu im subieqtis mier
warmoqmnili korpusis ganxilvas. aq misi gamonaTqvami aris garkveuli
socio-istoriuli `poziciis~ Sefardeba, korelati. amisTvis SeiZleba
Caenacvlon sxva gamomTqmeli pirebi~ (Sisi 1999:75).
sazogadoeba moiazreba, rogorc bazisuri cokoli da sityvebi
gadmoscemen am ukve Seqmnil realobas. diskursi ar aris doqtrinaTa an
ideologiaTa sayrdeni, sadac sxvagan ganxorcielebuli SemuSavebuli
Sinaarsi gadmoicema. amgvarad `pragmatuli midgoma~ varaudobs, rom
politikuri diskursi warmoadgens Tvalsazriss; es aris ufro
dabrkolebaTa qseli. igi awesrigebs specifikur saqmianobas. gamoTqma
warmoadgens instruments da mniSvnelobisa da subieqtTa SeqmnaSi mimReb
mxares, romelic masSi amoicnoba.
mocemul epoqaSi politikuri diskursi gansazRvravs mocemul
socialur, ekonomikur, geografiul an lingvistur areals. es aris
jgufi an jgufTa qseli, romelTa SigniTac warmoiqmneba, imarTeba
90
diskursuli wyobidan gamomdinare teqstebi. politikuri diskursisaTvis,
magaliTad, politikuri partiebi (da ara moqalaqeebi, romlebic socio-
ekonomikur aRricxvaze arian) yvela individi, romelic Soridan Tu
axlodan kavSirSia diskursTan, erTsa da imave doneze ar aris CarTuli
ama Tu im diskursul sazogadoebaSi (communautés discursives). es
ukanasknelebi ueWvelad warmoadgenen misi wyobilebis, dafuZnebisa da
funqcionirebis mTavar problemas. politikuri diskursis analizis
aqtualuri tendenciaa eWvebi da dapirispirebebi. politikuri diskursis
analizi diskursis sityvebs imeorebs. erTi mxriv, igi ikvlevs zogierT
`mots-outils~, romlebic figurireben gansazRvruli teqstis warmoqmnisas,
gaaCniaT argumentaciuli funqcia da/an emsaxurebian gamonmaTqvamTa
sistemaSi moyvanas. es `mots-outils~ (or, d'ailleurs, car, mais…) argumentaciuli
kavSirebia. maT gaaCniaT stabiluri pragmatuli Rirebuleba, magram
diskursis analizi dainteresebulia amiT maSin, roca isini Caiwerebian
gansakuTrebul teqstualur strategiebSi; sxva mxriv, igi axorcielebs
analizs, romelic gulisxmobs gamonaTqvamTa moxazvas (délinéarisation),
romlebic algoriTmis saSualebiT qmnian terminebs Soris urTierTobaTa
qselebs. Ppolitikur diskursSi yvela sityva erTmaneTis komprometirebas
axdens.
politikuri diskursi exeba individs ara marto rogorc pirovnebas,
aramed, rogorc sazogadoebis wevrs. paralelurad es diskursi erTi
mxriv gansakuTrebul problemas warmoqmnis, magaliTad, politikaSi
SeiZleba wamoiWras informaciisa da komunikaciis bundovaneba, rac
SeiZleba sazaralo iyos.
komunikacia da politika erTmaneTisagan ganuyofeli terminebia.
sazogadoebis nawilis azriT, politikuri komunikacia mxolod
Selamazebuli saxelwodebaa da is adamianebTan urTierTobas/komunikacias
ki ara, aramed maT marTvas gulisxmobs. isini acxadeben, rom sadavoa, sad
mTavrdeba propaganda da sad iwyeba komunikacia, radgan dRes komunikacia
yvela im aprobirebul da gamocdil teqnikas aerTianebs, romelic
sxvadasxva dros sxvadasxva qveyanaSi gamoiyenes da romelic masebis
darwmunebis TvalsazrisiT warmatebuli aRmoCnda.
sazogadoebaSi cxovreba, romelic adamianisaTvis erT-erTi
mniSvnelovani, ZiriTadi atributia, aucileblad gulisxmobs komunikacias
91
sazogadoebis wevrebsa da moqalaqeebs Soris – mmarTvelebis komunikacia
marTulebTan, magram agreTve moqalaqeebisa da maT mmarTvelebTan.
am kvlevaSi upirveles yovlisa ganvixilavT mmarTvelebis
komunikaciasa da politikur diskurss. am politikur komunikaciaSi
warmoiWreba sami elementi, romelic wamoayena gi diurandenma (adami
1997:37). gamoiyofa reklama, romelic damaxasiaTebelia politikuri
diskursisaTvis da romlis mizania, saWiro gaxados misi avtoris azrebi
da winadadebebi. politikuri reklama SeiZleba iyos pirdapiri – afiSebi
da broSurebi saarCevno kampaniis dros da iribi – Suamavlis meSveobiT,
magaliTad, media, romelic Setyobinebas gadascems. Semdeg propaganda,
romelic politikuri komunikaciis ganuyofel nawils Seadgens.
propaganda SeiZleba ganvsazRvroT, rogorc teqnikaTa erToblioba,
romelTa mizania ganaxorcielos zegavlena imaTze, viskenac mimarTulia.
Tumca propaganda yovelTvis negatiurad ar unda gavigoT. saqme exeba
meTods, romelsac ase Tu ise warmatebiT da maxvilgonierebiT iyenebs
yvela politikosi. politikuri propaganda aris daufaravi da Ria. masSi
wyaros amocnoba advilia. aseTi propagandis saukeTeso magaliTebia
politikuri moxsenebebi, samxedro samsaxurSi Cabmisa da arCevnebSi
miRebis mowodebebi. da bolos sajaro urTierTobebi (relations publiques).
`PR~ aris ara mxolod warmatebis gasaRebi politikaSi, aramed aseve
komunikaciis forma: aq saqme exeba imas, rom yvela politikosi sakuTar
Tavs warmoadgens saukeTeso mxridan da moizidavs rac SeiZleba met
mxardamWers da moipovebs maT simpaTias.
Cveulebriv ganasxvaveben sami tipis politikur komunikacias:
propaganduli, dialoguri da marketinguli.
1) propaganduli didxans dominirebda da igi iyenebs yvela
saSualebas, raTa daarwmunos xalxi. mouxmobs ara marto TiToeulis saR
azrsa da Wkuas, aramed winaswar Seqmnil azrebs da xalxis vnebasa da
feTqebadobas.
2) dialoguri komunikacia aris politikuri diskursis idealuri
forma – saxme exeba realuri debatebis wamowyebas, azrTa gacvla-
gamocvlas. igi Zalze iSviaTia, radgan politikuri liderebi uars
acxadeben gamarTon diskusia pirvel SemxvedrTan. amis pirvelwyaroa is,
92
rom politikosebi drois arqonisa da uxvi problemebis gamo, medias
aniWeben dRes upiratesobas.
3) marketinguli komunikacia – swored mediis rols SevyavarT Cven
politikuri komunikaciis dominantur formamde – marketinguli. mas
uwodeben axal politikur komunikacias; mmarTvelebi moqalaqeebTan
urTierTobaSi upiratesobas aniWeben suraTs, vidre teqsts, formas, vidre
Sinaarss. unda vaRiaroT, rom marketinguli komunikaciis mrCevlebi
modian sareklamo saagentoebidan.
amgvarad, politikuri komunikacia funqcionirebs, rogorc
metyvelebisa da mizanscenis rTuli xelovneba. politikuri diskursi
gulisxmobs Setyobinebis gadacemas maRali Tanamdebobis mqone
gadamcemidan da romelic gankuTvnilia ZiriTadi mimRebis – xalxisaTvis.
aq gadamcemsa da mimRebs Soris urTierToba pirvel planze wamoiwevs.
politikur komunikaciaSi mniSvnelovan rols TamaSobs gansakuTrebuli
leqsikoni. politikuri termini yvelanairad gamoiyeneba, misi
manipulaciac ki SeiZleba. politikur komunikaciaSi farTod gamoiyeneba
argumentacia, radganac politikosebi ZiriTadad argumentirebulad
axdenen sakuTari mosazrebebis dacvas, raTa ufro damajerebeli iyos
maTi gamosvla. isini amisaTvis mimarTaven medias, romelic mniSvnelovan
rols TamaSobs politikosTa cxovrebaSi.
7. media – diskursi da informaciis sazogadoeba
raki Cveni sazogadoeba aris informaciis sazogadoeba, rogorc es
zemoT aRvniSneT, da Tanamedrove sazogadoebaSi informaciis gadacemis
upiratesi saSualebaa media, aqedan gamomdinare, unda SevexoT media-
diskurss da ganvixiloT igi mokled.
imis gamo, rom Cven sityva `informacia~ ganvixileT zemoT, aq aRar
SevCerdebiT masze, aramed vilaparakebT media-diskursze.
politikuri komunikaciisas politikosebi cdiloben, gamoCndnen
kargi mxridan, ilaparakon ise, rom maT mousminon da gaigon maTi
Setyobineba kargi kuTxiT, moaxdinon msmenelTa darwmuneba. amas isini
axorcieleben mediis daxmarebiT – televizia, radio, Jurnal-gezeTebi.
dRes politikuri diskursi emorCileba media-kanonebs. es ukanasknelebi
93
xasiaTdebian damatebiTi fenomenebiT, rogoricaa dezinformacia da
zeinformacia.
dezinformacia, gi diurandenis (adami 1997:23) azriT, warmoadgens
`organizebuli tyuilebis erTobliobas im epoqaSi, sadac informaciis
saSualebebi Zlier ganviTarebulia~. am gansazRvrebas asrulebs rolan
Jakao (bali 1999:49): `teqnikaTa erToblioba, romelic gamoiyeneba
informaciis manipulaciisaTvis unarCunebs ra mas gansakuTrebul xasiaTs,
ise, rom zegavlenas axdens sxvaTa azrebze da reaqciebze~. amas mivyavarT
propagandamde, romelic dezinformaciis erT-erTi meTodia da farTod
gamoiyeneba politikaSi (burdie 1996:45; gaiari 1971:7).
ufro metad matyuara forma gaaCnia zeinformacias. politikosebi
mas sulc ar gaurbian, aramed iyeneben kidevac. es aris wyaroebis
vizualuri, werilobiTi an xmovani informaciis gadaWarbebulobis Sedegi.
obieqtTa, movlenaTa WeSmariti gagebis garda, igi moicavs bundovanebas,
eWvs, indiferentulobas. paralelurad informaciis (dezinformaciis)
ganmeoreba zrdis sirTules, mouqnelobas yvela media sayrdenze.
amgvarad, media axdens avtostimulacias, zrdis fass da zeinformacia
walekavs maT Tavbrudamxvevi, damaTrobeli spiralis saxiT. amgvarad,
yoveldRiuri axali ambebis gavleniT mniSvnelovani faqtebi SeiZleba
mogveCvenos uferulad, umniSvnelod imitom, rom ar viciT konteqsti da
aucileblobis SemTxvevaSi ar vixevT ukan, radgan wamieri logika amis
saSualebas ar gvaZlevs (alberi 1968:21).
n.ladarias azriT, ,,media-diskursSi Setyobinebis Sinaarsi, misi
gadacemis semiotikuri arxi da saboloo sazrisi calsaxad aris
dakavSirebuli erTmaneTTan” (ladaria 2000:82) da amas igi uwodebs
dabali donis gamosavals (low-level output). swored aseTia politikosis
diskursi.
Cveni azriT, iseve, rogorc nebismieri moqalaqe, politikosi ar
icnobs sazogadoebis yvela mizansa da problemas maSinac ki, Tuki
zedmetad aris informirebuli. magram isic unda aRiniSnos, rom media
mxolod gansazRvrul da winaswar SerCeul sagnebze awvdis zedmet
informacias sazogadoebas. am mxriv politikosebi imyofebian ufro
xelsayrel pirobebSi, radgan maT xeli miuwvdebaT `rezervirebul~
informaciaze masisagan gansxvavebiT (burdie 1982:253). Tumca, rogorc
94
amboben, informaciis – gegmebi, programebi, naSromebi – umetesoba
Tavisufalia imaTTvis, visac misi miReba surs. magram, unda vaRiaroT, rom
imisaTvis, rom movipovoT zogierTi informacia, saWiroa simtkice,
xelisuflebasTan kavSiri. media ufro gvawvdis ara ubralod
informacias, aramed aRaiarebul azrs.
SesaZlebelia Tu ara ganvixiloT media, rogorc politikuri
zegavlenis iaraRi? erTi SexedviT am sakiTxze pasuxi calsaxaa, Tumca
dakvirvebis Sedegad Camoyalibda ramodenime gansxvavebuli Sexeduleba,
romelTa ganxilvas SevecdebiT am statiaSi.
Zvel droSi, televiziis, radiosa da presis gareSec ki axerxebdnen
didi beladebi, liderebi da qveynis mmarTvelebi politikur zemoqmedebas
xalxze. maT amisaTvis ar sWirdebodaT Suamavali. aleqsandre makedoneli
Tavisi Zlieri xasiaTiTa da dampyrobluri suliskveTebiT jariskacebs
mouwodebda brZolisaken da isinic emorCilebodnen TavianT belads.
Tumca es morCileba Zaladobasa da SiSze iyo damyarebuli. aseve amis
magaliTia oliver kromveli, romelmac inglisis armiaSi diqtaturis
wyalobiT daamyara wesrigi. aqedan gamomdinare cxadia, rom warsulSi
zegavlenis moxdena Zaladobis meSveobiT xorcieldeboda. iseTi
beladebi, rogorebic iyvnen lenini, trocki, marqsi sazogadoebaSi
atarebdnen sakuTar azrebs propagandis saSualebiT. amis miRweva
SesaZlebeli iyo Zlieri oratoruli niWis, adamianebis emociebze da
ganwyobebze TamaSis, STagonebis meSveobiT. yvela am SemTxvevaSi saqme
exeba ZiriTadad sajaro gamosvlebs.
XXI saukuneSi Zaladoba aRar aris adamianTa darwmunebis upiratesi
saSualeba. aSS yofilma prezidentma riCard niqsonma erTxel erovneuli
usafrTxoebis sabWoSi gamosvlisas ganacxada, rom ,,informaciasa da
propagandaSi Cadebuli erTi dolari ufro Rirebulia, vidre 10 dolari
- iaraRis warmoebaSi, radganac es ukanaskneli SeiZleba saerTod ar iqnas
gamoyenebuli, xolo informacia ki muSaobs 24 saaTis ganmavlobaSi
yvelgan’’ (vikipedia: 2006 wlis 13 Tebervali).
rogorc ukve iTqva, dRes informacias gadascemen ZiriTadad
masmediis saSualebiT. mecnierebis (k.beiloni, l.belenJeri, p.Sarodo,
b.lamize, r.J.Svarcenbergi) azriT, yvelaze mniSvnelovani informacia aris
politika da politikuri diskursi. mediis saSualebiT xorcieldeba
95
politikuri komunikacia. SeiZleba iTqvas, rom igi aris ,,xidi” xalxsa da
xelisuflebas Soris. politikosebi sakuTari Tavis realizacias
televiziisa da radios saSualebebiT axdenen debatebisa da diskusiebis
saxiT. maT surT TavianTi SetyobinebiT zegavlena moaxdinon msmenelebze.
aqedan gamomdinare, politikosebisaTvis media zegavlenis moxdenis
erTaderTi saSualebaa. ingliseli mkvlevarebi antoni pratkanisi da
eliot aronsoni acxadeben, rom ,,yovelTvis, rodesac televizors an
radios vrTavT ... an Jurnal-gazeTebs vkiTxulobT, viRac cdilobs Cvens
aRzrdas, darwmunebas, rom ... ama Tu im politikoss mivceT xma”
(pratkanisi 1991:86).
aqedan gamomdinare, media SegviZlia ganvixiloT politikuri
zemoqmedebis iaraRad. magram albaT ufro mniSvnelovani sakiTxi isaa, Tu
vis emsaxureba es iaraRi da visi mimarTulebiT isvris. 2001 wlis 11
seqtembers niu iorkSi datrialebuli tragedia, romelic mTelma
msofliom televiziis saSualebiT naxa, sakmarisi argumenti aRmoCnda,
gaemarTlebinaT gaeros egidiT natos jarebis Seyvana avRaneTSi; 2 wlis
Semdeg ki sadam huseini daadanaSaules al qaidasTan kavSirSi da omi
daiwyes eraySi. aravisTvis ar aris saidumlo, rom amerikel
telemayureblebs bevrad ufro met omis mxardamWer informacias
awvdidnen, vidre omis sawinaaRmdegos. sainteresoa aseve isic, rom eraySi
saomari moqmedebebis gasaSuqeblad wasulma Jurnalistebma xeli moaweres
dokuments imis Sesaxeb, Tu risi gaSuqeba SeeZloT da risi ara.
sabolood Zneli saTqmelia vin izarala da vin aRmoCnda mogebuli. amas
dro gansjis, xolo mediis damsaxureba terorizmis winaaRmdeg omSi
udavoa. imis mtkiceba, rom medias winaswar gansazRvruli mizani
amoZravebda SeuZlebelia; televiziam Seasrula Tavisi movaleoba da
gadasca axali ambavi msoflios, Tumca am axalma ambavma sruliad
gansxvavebuli datvirTva miiRo.
medias uwodeben meoTxe xelisuflebasac da mas albaT yvela
xelisuflebaze meti zegavlena aqvs. Cemi azriT, igi udavod aris
politikuri zegavlenis iaraRi; es sulac ar niSnavs imas, rom media
emsaxureba mesame Zalis interesebs. piriqiT, igi sazogadoebas sakuTari
TamaSis wesebs sTavazobs. is xSirad gvkarnaxobs raze vifiqroT.
magaliTad, gveubneba ra moxda dRes qveyanaSi da msoflioSi yvelaze
96
mniSvnelovani da Cvenc Zalauneburad amaze vfiqrobT da vlaparakobT
(ajenda seTingis Teoria) (baumgartneri 1993:15). ufro xSirad televiziiT,
radioTi Tu Jurnal-gazeTebis meSveobiT gveubnebian rogor vifiqroT da
igi garkveul aqcentebs akeTebs ambis moyolis dros (freimingis Teoria)
(entmani 2000:54; entmani 2001:34).
media mxolod gansazRvrul da winaswar SerCeul informacias
awvdis sazogadoebas. iTvleba, rom rac ar uCvenebiaT televiziiT, rac ar
dauweriaT gazeTebSi, arc momxdara. ase rom, yoveldRiur axal ambebSi
Caflulebs mniSvnelovani faqtebi SeiZleba mogveCvenos uferulad,
umniSvnelod imitom, rom media mas ar gvawvdis (igi ar Tvlis am
informacias mniSvnelovnad an ubralod garkveuli interesebis gamo ar
surs misi gadmocema - edvard hermanis 5 filtris Teoria (hermani 1988:87)).
am dros didi mniSvneloba eniWeba imas, Tu vis mflobelobaSia media, vin
aris informaciis wyaro, ra reklamas uSvebs is, ra ideologias atarebs
da rogori gamoxmaureba SeiZleba hqondes mis mier gaSvebul ama Tu im
informacias).
aRsaniSnavia, rom dRes politikuri diskursi emorCileba media –
kanonebs. ignasio ramone (bali 1999:45) acxadebs, rom rac ufro xSirad
laparakoben televiziebi (aseve radio, Jurnal-gazeTebi) erTsa da imave
rameze, miT ufro met zegavlenas axdenen sazogadoebaze. rogorc zemoT
aRvniSneT, dResdReobiT isini adgenen TamaSis wesebs da wyveten romeli
informaciaa ufro mniSvnelovani, romels dauTmon meti dro da meti
Jurnalistebi. magaliTad, 2003 wlis noemberSi ,,vardebis revoluciis”
dros rusTavi 2 mTlianad gadarTuli iyo revoluciur talRaze. igi
mTeli dRis ganmavlobaSi aSuqebda mitingebs da gvTavazobda politikur
debatebs. rac Cveulebriv reJimSi hedlaini iqneboda, reoluciis periodSi
SeiZleba es informacia saerTod ar gaeSuqebinaT. rusTavi 2 gaxda
politikuri iaraRi, romelic im periodSi atarebda garkveuli Zalebis
interesebs.
xalxze zegavlenis moxdenis magaliTad SeiZleba gamoviyenoT
amerikeli reJisoris bari levinsonis filmi ,,Wag the Dog” (wikipedia 2002
wlis 21 maisi). filmSi naCvenebia Tu rogor SeuZlia niWier PR menejers
gamouvali mdgomareobis Semotrialeba da Tavis sasargeblod gamoyeneba.
amerikis prezidents Selaxuli aqvs reputacia da warmatebuli saarCevno
97
kampaniis meSveobiT mainc SesZlebs gamarjvebas. yvelaze saintereso
momenti is aris, rodesac sabolood prezidentis gamarjveba garkveul
reklamas miakuTvnes; im xalxis Zalisxmeva ki, romelTac sinamdvileSi
moagebines arCevnebi, ar aris naxsenebi. es kargi magaliTia imisa, Tu
rogor axdens media zegavlenas xalxze ise, rom es ukanasknelebi amas
verc ki xvdebian.
bevri magaliTi arsebobs mediis mier politikuri zegavlenis
moxdenis Taobaze. magaliTad, swored uiliam randolf harstis (presis
amerikeli magnati - 1863-1951) gazeTebma iTamaSa didi roli espaneTi-
amerikis omis dawyebaSi (1898), Sedegad kubis damoukidebloba da Zveli
espaneTis koloniebis amerikis mier xelSi Cagdeba). roca gazeTSi ,,New
York Morning Journal” gamoqveynda moxseneba amerikis sagareo politikis
Sesaxeb, aman gamoiwvia omi or qveyanas Soris (wikipedia 2008 wlis 23
Tebervali).
arsebobs azri, rom ,,nebismier politikur process ufro didi
zegavlena aqvs mediaze, vidre medias politikur procesze”. magaliTad
sabWoTa periodSi xelisufleba medias iyenebda, rogorc propagandis
saSualebas. am dros komunisturi partia televiziis, radios, Jurnal-
gazeTebis, kinofilmebis, Teatraluri dadgmebis saSualebiT axdenda
zemoqmedebas sazogadoebaze. ZiriTadi ideebi iyo: janmrTeloba, Sroma,
ojaxi, samSoblos siyvaruli, aqtiuri cxovrebiseuli da moqalaqeobrivi
pozicia da pasuxismgebloba.
Tanamedrove ruseTSi media aRmoCnda xelisuflebis xelSi da
rasakvirvelia igi aris politikuri zemoqmedebis saSualeba; amis
magaliTia CeCneTis omi, roca warmatebuli propagandis meSveobiT xalxis
70%-ma mxari dauWira samxedro kampanias CeCneTSi.
gi diurandeni acxadebs, rom politikur komunikaciaSi wamoiWreba
sami elementi, rac dakavSirebulia mediasTan (adami 2001:38): winasaarCevno
kampaniis dros politikosebi xSirad mimarTaven reklamas - arCevnebSi
monawile kandidatebma unda moipovon mediis mxardaWera da xalxze
moaxdinon zegavlena. aq didi mniSvneloba eniWeba politikur reklamas
(realuri debatebis Catareba pirdapir eTerSi, wminda reklama, bukletebi)
ara marto televiziiT, aramed Jurnal-gazeTebSic; propagandas –
zegavlenis ganxorcieleba (winasaarCevno kampaniis dros politikosebi
98
debatebs mimarTaven televiziis daxmarebiT da axdenen xalxis
manipulirebas) da bolos PR – warmatebis gasaRebi politikaSi (sxvadasxva
aqciebis Catareba Suqdeba mediis daxmarebiT). magaliTad SegviZlia
moviyvanoT mediis gavlena safrangeTis saprezidento arCevnebis dros.
mediam didi roli iTamaSa nikola sarkozis saarCevno kampaniaSi. misi
gamarjveba ganapiroba iman, rom igi iyo da aris mediis favoriti
(SegviZlia vixiloT veb gverdi, sadac sxvadasxva Jurnal-gazeTebidan
amonaridebia mocemuli) (brosolete 2002).
,,siCume klavs da dRes medias SeuZlia TiToeulis yuramde miitanos
Sidsis ambavi, gamoafxizlos xalxi” - ganacxada kofi ananma (vikipedia:
2008 wlis 24 Tebervali). 2004 wlis 15 ianvars gaeros SidsTan brZolis
programis xelmZRvanelma peter piotma (roki 1999) Sekriba msoflioSi
yvelaze gavleniani 22 media Sidsis sawinaaRmdegod brZolaSi
monawileobis misaRebad. misi azriT, dRevandel dRes, roca informacias
aseTi didi gavlena aqvs, msoflioSi iRupeba aTasobiT da aTiaTasobiT
adamiani am daavadebisgan da mxolod media aris erT-erTi Zlieri iaraRi
amis sawinaaRmdegod brZolisa. SeTanxmebas xeli moaweres Semdegma
kompaniebma: BBC (inglisi), BET, CNN (aSS), CCTV (CineTi), Discovery Channel
(aSS), Gazprom-Media (ruseTi), TVGlobo (brazilia), ICTV (ukraina), LBC
(libani), METRO TV (indonezia), MPAA (aSS), MTV (aSS), NHK (iaponia),
PHOENIX (honkongi), Prasar Bharati (indoeTi), RTVE (espaneTi), SABC (samxreT
afrika), TIME WARNER (aSS), TV5 (frankofonia), UNIVISION (aSS), Viacom (aSS)
et VON (nigeria) (fonseka 2001).
amgvarad, miuxedavad imisa, rom mediis funqcia aris informaciis
miwodeba da ara propaganda, zemoT moyvanili magaliTebidan naTlad Cans,
rom igi ideologiis Tavsmoxvevis saSualebaa. media Zalauneburad axdens
sazogadoebaze zegavlenas Tavisi specifiurobis gamo. es mdgomareobs
imaSi, rom igi aris erTaderTi, vinc gadascems informacias. televiziis,
radiosa Tu presis gareSe sazogadoebas ar eqneboda sruli informacia
ama Tu im mniSvnelovan movlenaze. xalxi iRebs am informacias ise,
rogorc mas amas miawodeben. es specifiuroba medias udides Zalauflebas
aniWebs da am Zalauflebis saWiro mimarTulebis micemis SemTxvevaSi igi
SeiZleba gaxdes yvelaze saSiSi iaraRi. aqedan gamomdinare, mimaCnia, rom
media aris politikuri zemoqmedebis moxdenis saSualeba. rac ufro
99
izrdeba adamianis cxovrebaSi misi roli, miT ufro met zegavlenas
axdens masze media. dResdReobiT swored misi Zalisxmevis Sedegad viRebT
gadawyvetilebebs ara marto arCevnebSi, manifestaciebSi da mitingebSi
monawileobis miRebis Taobaze, aramed nebismier sferoSi yoveldRiur
cxovrebaSi.
amrigad, daskvnis saxiT unda iTqvas, rom Tanamedrove
sazogadoebaSi mniSvnelovani adgili uWiravs medias, radgan es aris
uaxlesi informaciis mopovebis saSualeba yvela adamianisaTvis, xolo
politikosebisaTvis TavianTi azrebis gadmocemis saSualebaa, raTa xalxs
gaagebinon TavianTi survilebi mosazrebebi ama Tu im mniSvnelovan
sakiTxebze. media ki maT amaSi exmareba, radgan erTi da imave informaciis
masobrivi gavrceleba saSualebas iZleva imoqmedo xalxze da daarwmuno
isini Seni azrebis sisworeSi, moaxdino maTi manipulireba.
100
III nawili
1. 1968 wlis maisis studenturi gamosvlebis gamomwvevi mizezebi
Cveni kvlevis ZiriTadi mizania mTavrobasa da axalgazrdul
arasamTavrobo jgufebs Soris urTierTobis fonze komunikaciis
damyarebis enobrivi xerxebis gamovlena. amisaTvis magaliTad aviReT
safrangeTis 1968 wlis maisis studenturi gamosvlebi. sanam TviT
komunikaciis maT mier gamoyenebuli enobrivi xerxebis ganxilvaze
gadavalT, unda iTqvas im gamomwvevi mizezebis Sesaxeb, rac daedo
safuZvlad am movlenebs.
Tavdapirvelad unda aRiniSnos, rom es epoqa mniSvnelovani iyo
kacobriobis istoriaSi, magram gansakuTrebiT safrangeTisaTvis. am dros
qveyanas marTavda iseTi Zlieri politikosi da oratori, rogoric iyo
Sarl de goli, romlis diskurssac Semdeg dawvrilebiT ganvixilavT.
Tumca 68 wlis maisis studenturi gamosvlebi ar iyo marto franguli
fenomeni. analogiuri gamosvlebi sxva qveynebSic mimdinareobda (aSS,
iaponia, germania). es gaimowvia ZiriTadad iman, rom xalxma kiTxvis qveS
daayena meore msoflio omis Semdeg industrialur qveynebSi
Camoyalibebuli momxmarebelTa sazogadoebis qmediTunarianoba da
omamdeli epoqidan memkvidreobiT miRebuli tradiciuli sazogadoebis
Rirebulebebi da struqturebi. maTi azriT, arsebuli ekonomikuri modeli
aRrmavebda uTanasworobas sazogadoebis wevrebs da ufro metic,
ganviTarebul da sustad ganviTarebul qveynebs Soris. amas emateboda
pragmatuli mosazrebebi: industrializaciis ganviTareba garemos
dabinZurebas iwvevda.
TiTqmis yvela qveynis axlgazrdebis moTxovna erTi iyo: maTi azriT,
isini imsaxurebdnen bednier cxovrebas. axalgazrdebi wina planze
adamianis Sinagan Rirebulebebs ayenebdnen maSin, roca axali
(industrialuri) sazogadoebis mTavari Rirebuleba iyo finansuri
keTildReoba. msoflios sxvadasxva qveyanaSi studentebis am
winaaRmdegobidan warmoiSva sxvadasxva marginaluri jgufi, maT Soris
hipebi (romlebic kaliforniaSi 1963 wels gamoCndnen). isini uaryofdnen,
ukuagdebdnen avtoritetis yvela formas, rac dakavSirebuli iyo
101
xelisuflebasTan, ojaxTan, eklesiasTan an tradiciul moralur
wesebTan. amis sapirispirod bunebriobasa da instinqtebs icavdnen,
acxadebdnen revolucias adamianSi da sazogadoebaSi. es jgufebi
uaryofdnen konformizmsa da burJuaziul Rirebulebebs. saqme exeboda
industrialuri sazogadoebis damTrgunveli zegavlenisagan pirovnebis
gaTavisuflebis gzis Ziebas.
mniSvnelovania, Tu ram gamoiwvia 1968 wels frangi xalxis
ukmayofileba da konfliqti. germaneli sociologis ralf darendorfis
(Svarcenbergi 1988:115) azriT, konfliqtis mTavari mizezia is faqti, rom
xalxis erTi nawili xelisuflebaSia (anu gaaCnia Zalaufleba), xolo
meore nawili – ara. ZiriTadi konfliqti sazogadoebis or nawils Soris
Cndeba. sazogadoebis struqtura dafuZnebulia xalxis erTi jgufis
meoreze batonobaze. magaliTad: mewarmeebi – muSebi, oficrebi –
jariskacebi, profesor-maswavleblebi – studentebi. TiToeul am jgufs
gaaCnia saerTo interesebi, damoukideblad imisgan, acnobiereben Tu ara
isini amas. gansxvavebuli jgufis wevrTa interesebi gansxvavdeba da
winaaRmdegobrivia. gaetano moska (Svarcenbergi 1988:134) Tvlida, rom
Zlauflebis ganxorcieleba SeuZlia ara calkeul individs an
moqalaqeTa erTobliobas, aramed organizebul umciresobas, mmarTvel
klass.
mTavroba (mmarTvelebi)
sazogadoeba
xalxi (marTulebi)
,,mTavroba xelisuflebaSia mosuli da Tavisi ZalauflebiT xalxs
aiZulebs Seasrulos is valdebulebebi, rasac moiTxovs koleqtiuri
miznebi”(Svarcenbergi 1988:91). aseve cnobilia, rom igi axdens
sazogadoebis resursebis mobilizebas, raTa miaRwios garkveul miznebs.
xelisuflebaSi mosuli adamianTa umciresoba Seadgens namdvil
socialur - mmarTvel anu dominantur – klass. misi organizaciuli da
struqturuli danayofebi uzrunvelyofs mis Zalauflebas. dominanturi
elitis wevrebs Soris arsebobs sxvadsxva kavSirebi: naTesauri,
102
kulturuli, saerTo interesebi, rac ganapirobebs maTi azrovnebis
erTianobasa da SeTanxmebul muSaobas.
Mn. makiavelis (Svarcenbergi 1988:49) Teoriis mixedviT politikuri
Zalaufleba xorcieldeba yvelgan da yovelTvis umciresobis mier da
maTTvis politikuri Zalaufleba iseTive mniSvnelovania, rogorc
ekonomikuri Zliereba. isini sargebloben ekonomikuri upiratesobiT,
magram Zalaufleba maT upirveles fenomenad eCvenebaT. m.fuko
Zalauflebas ganixilavs, rogorc iracionalur mamoZravebel Zalas
(fuko1966:98). misi azriT, Zalauflebas, iseve rogorc survils, ar gaaCnia
struqtura. igi masSi faqtiurad xedavs batonobis brma wyurvils,
romelic individs yvela mxridan gars axvevia da fokusirebulia masze,
rogorc sakuTari Zalebis gamoyenebis centrze. Mm. fukosTan Zalaufleba
faqtiurad ar Seesabameba `socialuri Zalauflebis~ gagebas (fuko
1966:102); es marTlac aris metafizikuri principi da Tavisi bunebiT
ambivalenturi. rac mTavaria, igi stiqiurad mouwesrigebelia. misi
marTva cnobierad SeuZlebelia da igi amasobaSi `obieqturad miemarTeba
afeTqebisaken~, yoveli `socialuri Zalauflebis dezorganizaciisaken”
(fuko 1966:117).
amrigad, rogorc vxedavT, nebismier sazogadoebaSi arsebobs
uTanasworoba, swored amis gamo xdeba jgufebs Soris interesTa
konfliqti. amaSi mniSvnelovan rols TamaSobs sazogadoebrivi azri. aqve
unda SevexoT sazogadoebriv azrs. Amis Sesaxeb bevri Tqmula da Cvenc
ver avuvliT gverds.
Tanamedrove gagebiT sazogadoebrivi azri gaCnda XIX saukunis
bolos frangi sociologis J.g. tardis naSromSi ,,sazogadoebrivi azri
da brbo” (burdie 1982:98). aq igi warmoadgens garkveuli sazogadoebis,
adamianTa jgufis azrebs da Sefasebebs raime informaciaze.E
sazogadoebrivi azri warmoiSva Zalian didi xnis win. Jer kidev
homerosis ,,iliada”-Si Cans sazogadoebrivi azris winaSe SiSi (odisevsis
mier saqmroebis mokvlis dros), roca mmarTvel pirebs undaT
sazogadoebrivi azri gadmoibiron. nawarmoebSi ramdenjerme ismis aseTi
fraza: ,,amas eubneboda TiToeuli Tavis mezobels” (miminoSvili 1988:263).
ufro mogvianebiT ukve saberZneTSi (berZeni filosofosebi
platonisa da sokratesTvis es fenomeni meryevia da cvalebadi) da mere
103
Zvel romSi sazogadoebrivi azri ar warmoadgenda calke aRebul azrs,
radganac mis formirebaSi sazogadoebrivi dajgufebebi iRebdnen
monawileobas. maT xelSi iyo xelisufleba da gaaCndaT imis saSualeba,
rom TavianTi ganzraxva moeyvanaT sisruleSi. Tumca igi xSirad
winaaRmdegobaSi modioda daweril kanonTan.
Sua saukuneebSi sazogadoebrivi azris roli dayvanili iyo
minimumamde. sazogadoeba iyo dayofili da maT gaaCndaT winaaRmdegobrivi
interesebi.
saerTod, leqsikonebSi azri aRniSnavs individualuri msjelobis
mtkice Sedegs (sinonimebia: Sexeduleba, rwmena) an kidev nebismieri
ubralo azris arseboba/ar arsebobas (rwmena, crurwmena). igi SeiZleba
iyos ara mxolod individualuri, aramed koleqtiuri produqti da
gamoxatavdes kargad nafiqr da damuSavebul inteleqtualur pozicias;
magaliTad, religiuri doqtrina (eklesiis azri raime sazogado
problemaze) an filosofiuri da politikuri pozicia - spontanuri
koleqtiuri wesdebebis an warmodgenebis sistema, rasac iziarebs
socialuri jgufi.
igive semantikuri mravalferovneba SeimCneva sityva sazogadoebrivi
–s mimarTac. is SeiZleba gavigoT, rogorc erTad aRebuli mTeli xalxi
(am SemTxvevaSi ,,saerTo”; ,,sazogadoebrivi azri” aris ,,saerTo azri”). igi
ewinaaRmdegeba ,,kerZos” da aRniSnavs imas, rac gaxsnilia, Riaa yvelasTvis
(yvelasTvis, sazogadoebisaTvis misaRebi); zogierTis azriT, es aris
saxelmwifos kuTvnileba da gamoxatavs ,,koleqtiur” Tu ,,saerTo”
interess (moqalaqeobrivi ufleba, saxelmwifos moqmedebis sfero). magram
aseTi sazogadoebrivi azri ar warmoadgens xalxis didi nawilis azrTa
statistikuri ganzogadebis Sedegs (xalxis azri, brbos azri).
zogierTi mecnieris azriT sazogadoebriv azrze laparaki SeiZleba
daviwyoT XVIII saukunidan. Tumca es fenomeni ar iyo ,,sazogadeobrivi
azri”. am dros didi mniSvneloba hqonda ganaTlebuli elitis azrs.
inteleqtualurma elitam warmoSva igi sakuTari moTxovnebis
legitimaciisaTvis da samefo absolutizmis dasustebisaTvis.
filosofosebi da mwerlebi, romelTa profesia azris SeqmnaSi
mdgomareobda, iwyebdnen sakuTari azris ganmtkicebisa da
104
mxardaWerisaTvis muSaobas. isini cdilobdnen sakuTari azri gardaeqmnaT
universalur azrad, romelsac eqneboda politikuri Rirebuleba.
sazogadoebrivi azri da saerTod sazogadoeba TiTqmis yvela
droSi angariSgasawevi Zala iyo.A magaliTad, roca prusiis mefis
vilhelm II –is ministrma SemoiRo iseTi saskolo kanonproeqti, ramac
sazogadoebrivi azris ganawyeneba gamoiwvia. mefem amis gamo ministri
gadaayena miuxedavad imisa, rom prusiis konstitucia mas amas ar
aiZulebda.
Tuki aqamde es iyo mxolod elitis azri (ufro informirebulebi),
romlebic racionaluri diskursis Semdeg sajarod acxadebdnen mas da
mouwodebdnen TavianTi azris pativiscemisaken, XIX saukunis meore
naxevarSi nel-nela iwyeba aseTi sazogadoebrivi azris transformacia.
amis mizezi iyo sayovelTao saarCevno uflebis damyareba da koleqtiuri
qmedebebis axali formebis ganviTareba, romelTa saTaveSi idgnen
,,masobrivi organizaciebi” – politikuri partiebi an profkavSirebi. am
dros germaneli sociologi da filosofosi iurgen habermasi acxadebda,
rom es aris ,,formaluri azri, romelic aRiarebulia politikuri
instanciebis mier” da igi mas aigivebda umravlesobis azrTan (habermasi
2003:58).
XIX saukunis bolos gamravlda masobrivi moZraobebi, quCis
manifestaciebi, warmoiSva da gavrcelda saxalxo da saerTo erovnuli
presa. Sesabamisad iqmneba axali sazogadoebrivi azri. Tanamedrove
sazogadoebaSi igi did rols TamaSobs politikur cxovrebaSi. es
yovelive miuTiTebs imaze, rom sazogadoebrivi azri marTlac arsebobs.
ase magaliTad, zogjer mitingze warmoTqmuli politikuri diskursi da
presis statiebi ufro mniSvnelovania politikaSi, vidre sakanonmdeblo
organoSi miRebuli kanoni. politikosebic Sesabamisad cdiloben
sazogadeobrivi azris momxrobas.
ukve XX saukunis 70-ian wlebSi pier burdie acxadebs, rom
,,sazogadoebrivi azri ar arsebobs”. zogierTi mecnieris TvalsazrisiT aq
SeiZleba vigulisxmoT is, rom am dros sazogadoebrivi gamokiTxvis
praqtika axali SemoRebuli iyo da politikuri da Jurnalisturi wreebis
rwmena am fenomenis mimarT iyo susti. p.burdie ambobs, rom yvelanairi
azris sociologiuri gamokiTxva miuTiTebs sazogadoebrivi azris
105
arsebobaze da rom yvela azrs aqvs Rirebuleba (burdie 1996:234); roca
erTsa da imave kiTxvas usvamen yvelas, es gulisxmobs imas, rom arsebobs
SesaZlebloba, rom mocemul problemebze garkveuli konsensusi miiRweva.
igi acxadebs, rom politikosebi xSirad amboben ,,RmerTi CvenTan ars”,
risi eqvivalentic dRes aris ,,sazogadoebrivi azri CvenTan ars” (vox populi
vox dei). aseTia sociologiuri gamokiTxvis fundamenturi efeqti: Seqmna
iluzia, rom gamokiTxvebis Sedegad miRebuli azri Seesabameba saerTo
sazogadoebriv azrs. Sesabamisad ufro martivia adamianebis manipulacia
politikosebisaTvis da sakuTari azris Tavsmoxveva.
p.burdies azriT, arsebobs erTis mxriv, saerTo interesebis mqone
garkveuli jgufis Camoyalibebuli, mobilizebuli azri; meore mxriv,
ganwyobebi, romelic sulac ar aris azri, aramed sociologiuri
gamokiTxvis Sedegi (burdie 1996:239). swored am ukanasknelze acxadebs
pier burdie, rom igi ar arsebobs, radganac maT gamokiTxvis dros
winaswar mocemul azrebs sTavazoben (aq mniSvnelovania e.w. ,,latenturi
azri” (entmani 2001:48), romelic gulisxmobs im dafarul azrebs,
romlebsac adamianebi xSirad malaven; aseve sociologiaSi aRiarebuli
ori problema: arafris mcodneni (luisi 2001:89) - SeiZleba gamokiTxulma
adamianebma ar icodnen sakiTxi, rasac ekiTxebian da siCumis efeqti (noel
niumani 1984:53) - SeiZleba xmamaRla ar gamoTqvan sakuTari azri
garkveuli mosazrebebis gamo) da amgvarad adgenen kiTxvarebs. igi
undoblobas ucxadebs am gamokiTxvebs (sazogadoebrivi azris
procentebSi gamoxatvas) da maT politikuri manipulirebis saSualebas
uwodebs. aq SegviZlia moviyvanoT magaliTi TvalsaCinoebisaTvis. 1936
wels erT-erTi popularuli gamocema Literary Digest Seecada winaswar
ganesazRvra prezidentobis or kandidats ralf landonsa da franklin
ruzvelts Soris gamarjvebuli. gamokiTxes adamianTa uzarmazari
raodenoba (milionze meti adamiani). kvlevis Sedegebis mixedviT
ucilobeli gamarjvebuli landoni unda yofiliyo, Tumca Sedegi
absoluturad sxvagvari aRmoCnda. amis Tavi da Tavi swored
meTodologiuri darRvevebi iyo. gazeTma kvlevisaTvis adamianebi
xelmomwerTa siebidan da satelefono cnobarebidan SearCia, maSin, roca
didi depresiis periodSi monacemTa aseT bazebSi ZiriTadad
respublikelebi sWarbobdnen. gamomdinare aqedan ruzveltis momxreebi
106
SerCevaSi araadeqtvaturad iyvnen warmodgenilni. mkvlevrebma ubralod
ar gaiTvaliswines es faqti. swored aqedan gamomdinare iyo aseTi
gansxvaveba kvlevis da arCevnebis Sedegebs Soris.
unda iTqvas, rom miuxedavad am winaaRmdegobrivi Sexedulebebisa,
sazogadoebrivi azri aris sazogadoebis mxardaWera an piriqiT
uaryofiTi damokidebuleba garkveul movlenebze. igi gansazRvrul
pozicias ikavebs, rCevas iZleva ama Tu im sazogado problemebis Sesaxeb
da aregulirebs individebis, socialuri jgufebis da instituciebis
qcevas sazogadoebaSi da gamoimuSavebs socialuri qcevis da
sazogadoebrivi urTierTobis garkveul normebs. am SemTxvevaSi
sazogadoebis yuradRebis centrSi eqceva is faqtebi, rac ainteresebs
sinamdvileSi mas da gamoirCeva Tavisi mniSvnelobiTa da aqtualurobiT
(magaliTad, rodesac manifestaciebisa da quCaSi gamosvlebis gziT
sazogadoeba gamoxatavs Tavis azrs ama Tu im movlenaze). igi moqmedebs
rogorc mTeli sazogadeobis aseve calkeuli klasebisa da socialuri
jgufebis farglebSi. aq laparaki SeiZleba ara marto mTeli qveynis,
aramed garkveuli klasis azrze, magaliTad axalgazrdebis azri
(axalgazrdebi gamowvevas ucxadeben yvelas, vinc maT interesebs
Seulaxavs. isini uaryofen yovelgvar rutinas da ar urigdebian arsebul
situacias. magaliTad, safrangeTSi 1968 wlis maisSi ganviTarebuli
movlenebi. masobriv studentur gamosvlebs SeuerTda mTeli frangi
xalxi. studentebis mTavari mizani iyo reformis gatareba mTeli qveynis
masStabiT, rogorc ganaTlebis sistemis Secvla aseve socialuri,
ekonomikuri pirobebis gaumjobeseba. Sedegad xelisufleba wavida
garkveul daTmobebze), calkeuli profesiis warmomadgelebis azri
(magaliTad, saqarTvelos mweralTa kavSiris TanamSromelTa
ukmayofileba, roca kavSiris kuTvnileba gamomcemloba ,,merani” gaauqmes.
Senobas privatizacia gaukeTda. amas didi gamoxmaureba mohyva
televiziaSi Tu presaSi). sazogadoebrivi azris gamoxatuleba SeiZleba
iyos xelisuflebis arCevnebi, masebis monawileoba sakanonmdeblo da
aRmasrulebel saqmianobaSi (xalxi arapirdapir arCevnebis gziT
monawileobs), presa da sxva komunikaciis saSualebebi, manifestaciebi,
aseve referendumi (xSirad referendumebis gziT cdiloben miiRon
mniSvnelovani gadawyvetileba, sadac sazogadoebas azrs ekiTxebian. 1991
107
wlis 31 marts saqarTveloSi saprezidento arCevnebTan erTad Catarda
referendumi. am dros gamoikiTxa xalxis azri, surdaT Tu ara maT
saqarTvelos damoukidebloba. xalxma erTxmad dauWira mxari
saqarTvelos damoukideblobas. Sedegad amave wlis 9 aprils gamocxadda
saqarTvelos damoukidebloba), mosaxleobis winasaarCevno gamokiTxva.
sazogadoebrivi azris aqtiuri funqcionireba da mniSvneloba
sazogadoebis cxovrebaSi ganisazRvreba arsebuli socialuri pirobebiT:
klasobrivi struqtura, warmoebiTi urTierTobebi, kultura, ganviTarebis
done, specifiuri demokratiuli instituciebi da Tavisuflebis
ganviTareba. yovelive es dakavSirebulia azris gamoTqmis
TavisuflebasTan – sityvis, Sekrebis, beWdvis, manifestaciebis
Tavisufleba. dRes sazogadoebrivi azri yalibdeba ZiriTadad
informaciis wyarosa da propagandis gavleniT. socializmis dros
socialuri antagonizmebis likvidaciis pirobebSi, socialur
struqturebSi, kulturaSi da sazogadoebis socialur-politikuri da
ideuri erTianobis pirobebSi sazogadoebriv azrs gamoxatavda
komunisturi partia an muSaTa romelime organizacia.
Cveni azriT, dRevandel samyaroSi sazogadoebriv azrs didi
yuradReba eqceva. amis damamtkicebeli sabuTia bevr qveyanaSi
referendumebisa da plebiscitebis arseboba. agreTve sazogadoebrivi
azris gamoxatvis erT-erTi saSualebaa masobrivi gamosvlebi,
manifestaciebi. mis arsebobaze miuTiTebs is, rom Zalian xSirad amboben
an weren ,,sazogadoebis garkveuli nawilis azriT”, ,,sazogadoebis reaqcia
am sakiTxze aris Semdegi...” da mravali sxva. mis arsebobas yvela qveyanasa
Tu saxelwmifoSi aRiareben. mas angariSs uweven politikuri
gadawyvetilebis miRebis dros, rac naTlad gamoCnda zemoT moyvanil
magaliTebSi.
qveynis demokratiuli mmarTvelobiTi sistemebis arsebobis erT-erTi
aucilebeli pirobaa am sazogadoebis wevrTa srulfasovani monawileoba
maTTvis mniSvnelovan politikur, socialur, ekonomikur Tu kulturul
procesebSi; qveynis xelisuflebam Tavis mxriv angariSi unda gauwios
sazogadoebis azrs. sazogadoebis mxardaWera mniSvnelovania da SeiZleba
iTqvas, rom gadamwyvetia qveynis politikur cxovrebaSi. amitom saWiroa
sazogadoebrivi azris kvleva da masze zegavlenis moxdena.
108
Cven vTvliT, rom komunikaciis dasamyareblad kargad Tqmis
xelovneba ar kmara. amisaTvis saWiroa icode yvela is meqanizmi,
romliTac gavlenas moaxden Sesabamis auditoriaze. laparaki niSnavs
sxvaze moqmedebas, raTa gardaqmna misi azri, daarwmuno, gauZliero
rwmena, daiTanxmo an winaaRmdegobis grZnoba Seususto. amrigad,
laparakis dros adamiani neitraluri arasodes ar aris. maSinac ki, roca
cdilobs ubralod informacia miawodos, gaafrTxilos an rCeva misces
meore adamians. imisaTvis, rom vinme rameSi daarwmunos, adamians unda
gaaCndes komunikaciis niWi. kontaqtis damyareba pirispir, iseve rogorc
uzarmazari auditoriis winaSe, moiTxovs did Zalisxmevas da Zalze
rTulia; Tumca arseboben adamianebi, romlebic amisaTvis arian
dabadebulebi. aseTi adamianebi floben komunikaciis xelovnebas,
oratorul niWs da maT SeuZliaT sxvebze zegavlenis moxdena. isini
agroveben xalxze pirad informacias da cdiloben pasuxi gascen imis
Sesabamisad, Tu ra awuxebs da ra moTxovnebi aqvs Tanamosaubres (an
auditorias). tyuilad ki ar aris naTqvami – `gvelsa xvreliT amoiyvans
ena tkbilad moubari~ (`Il est des des portes sur la mer que l'on ouvre avec des mots~).
tkbili sityviT – anu roca gagebiT moekidebian meore adamianis
gulistkivils, moaCveneben TiTqos esmiT misi, gaiziareben mis wuxils –
amiT miaRweven mis ndobas da mere ki advilad moaxdenen zegavlenas. Cven
veTanxmebiT im mosazrebas, rom ena ara marto Semecnebis saSualebaa,
aramed emsaxureba gabatonebul ideologias, axdens xalxis
manipulirebas.
1968 wels safrangeTis axalgazrdobam daiwyo gamosvla mmarTveli
umravlesobis winaaRmdeg. maT dainaxes, rom mTavrobis dapirebebi ar
Seesabameboda cxovrebis realur pirobebs. amas mohyva ukmayofileba.
moZraobis momzadebisaTvis mniSvnelovani iyo iseTi ideologiis Seqmna,
romelic win wamowevda socialur problemas da misi gaTviTcnobierebisa
da samarTlianad gadawyvetis saSualebas miscemda adamianebs. D
dedamiwaze siRaribe, uTanasworoba da politikuri represiebi
arsebobda mravali saukunis ganmavlobaSi manam, sanam ar warmoiSva
ideologia. XVIII saukuneSi safrangeTis dabali klasebi itanjebodnen
feodaluri mbrZaneblobis uRlisagan. maSindeli mmarTveli klasi
Tvlida, rom siRaribe normaluri da gardauvalia. moZraoba monarqiis
109
gadasagdebad da respublikis dasamyareblad warmoiSva ganmanaTlebelTa
epoqaSi maSin, roca gaCnda Tanasworobis gageba, xolo misi magaliTi
mogvca amerikulma revoluciam.
f. engelsi acxadebda: `ideologia aris procesi, romelsac SegnebiT
axorcielebs e.w. moazrovne, Tumca igi amas akeTebs yalbi SegnebiT.
namdvili mamoZravebeli Zalebi, romelic mas amas aiZuleben, misTvis
ucnobia; winaaRmdeg SemTxvevaSi es ar iqneboda ideologiuri procesi.
Sesabamisad igi iqmnis warmodgenas yalbi an moCvenebiTi mamoZravebeli
Zalebis Sesaxeb” (Svarcenbergi 1988:56). g. kosikovi acxadebs, rom igi ara
Segnebuli tyuilis, aramed aracnobieri TviTmotyuebis xerxia (kosikovi
2002:27). Cveni azriT, ideologia SeumCnevlad da Sesabamisad umtkivneulod
cvlis adamianis cnobierebaSi misi qcevis WeSmarit motivebs, iluzoruli,
magram misTvis zneobrivad misaRebi motivebiT. amitom ideologia aris
sinamdvilis ara obieqturi gageba, aramed ama Tu im jgufis interesebis
gaTvaliswineba.
socialuri moZraobis formirebis Taviseburebebis ganxilvisas
amboben, rom rogorc ki ideologia gaimarjvebs xalxis cnobierebaSi,
unda Seiqmnas garkveuli organizacia, romelic axdens adamianebis
mobilizebas moqmedebisaTvis. axali moZraobis birTvs liderebi Seadgenen
(Cvens SemTxevaSi eseni arian studentebi) (smezleri 1988:55; fereoli
1995:48). maT irgvliv Tavs iyrian mxardamWerebi. Cveni azriT, lideri unda
iyos oratori, mqadagebeli, ideuri STamagonebeli, romelic ubiZgebs
moqmedebisaken, enTuziazms iwvevs sakuTar mimdevrebs Soris da
axorcielebs moZraobis koordinirebas. igi unda aerTianebdes xalxs,
magram koleqtiuri qmedebisas adamiani zogjer acnobierebs Tavis
saqciels da ise uerTdeba brbos, magram umetesoba amas akeTebs
gauTviTcnobiereblad. cnobilia, lideris Zalaufleba da prestiJi
magiur zegavlenas axdens brboze, amitom igi hipnotizirebulia da
advilad samarTavi. fsiqologebi Tvlian, rom erTad TavSeyrili
adamianebis jgufi Zalian swrafad iZens brbos Tvisebebs. aRsaniSnavia,
rom damoukidebeli azrovneba adamians SeuZlia mxolod simartoveSi,
xolo sxva adamianebTan erTad, igi ganicdis deindividualizacias.
sainteresoa is faqti, rom brbos fsiqologias amJRavneben
telemayureblebi da radiomsmenelebi. giustav le boni iyo pirveli, vinc
110
aRmoaCina, rom erTad Sekrebili adamianebi ganicdian e.w. ,,efeminizacias”
(le boni 1986:15). am dros isini xdebian impulsurebi, miuteveblebi da
isini advilad eqcevian lideris zegavlenis qveS.
1968 wels aseT liderad mogvevlina studenti daniel kon banditi
(ixileT danarTi 1). universitetSi moRvawe filosofosebmac didi roli
iTamaSes am moZraobis momzadebaSi, razec vilaparakebT qvemoT. TavianTi
gamosvlebiT da saubrebiT presaSi, universitetSi da mitingebze maT
bevri mimdevari moipoves, rogorc studentebis aseve xalxis mxridan.
kvlevis periodSi Cvens mier wakiTxuli rober merlis romani
`Derrière la vitre~ warmogvidgens studenturi moZrobis liders (daniel kon
banditi), saerTod studentebis problemebs, maT survilebs, miswrafebebs.
TviT r. merli iyo nanteris universitetis filologiis profesori.
romanSi kargad Cans profesor-maswavleblebis zegavlena studentebze,
maTi ideologiis Camoyalibebaze.
1968 wlis maisis xalxis masobrivi gamosvlebi erT-erTi yvelaze
mniSvnelovani movlena iyo safrangeTis istoriaSi. amas safuZveli jer
kidev adre Caeyara, Tumca misi mniSvnelovani sawyisi iyo 1968 wlis 22
marts studentebis mier nanteris universitetis administraciis Senobisa
da universitetis sabWos darbazis dakaveba. amiT studentebma gamoxates
TavianTi neba da daiwyes brZola sakuTari ideebisaTvis. frangi
lingvisti f. fransua acxadebda, rom `es moZraoba safrangeTSi
warmoadgens axal impulss, radgan xalxs mieca tabudadebul Temebze
sityvis gamoTqmis ufleba, aseve xelisuflebis da arsebuli Cveulebebis
winaaRmdeg galaSqrebis saSualeba~ (fore 1998:117).
studentebis aseTma politizirebam warmoqmna mravali - ukidures
memarjveneTa da ukidures memarcxeneTa revoluciuri jgufi. isini
radikalurad svamdnen sakiTxs sauniversiteto sistemis Secvlis Sesaxeb.
ukmayofileba dRiTidRe izrdeboda, usamarTloba SeimCneoda
universitetis gadatenil auditoriebSi, studentebs Soris aSkara
uTanasworobaSi, profesor-maswavleblebis korumpirebulobaSi.
studentTa axali masebisaTvis maswavleblebis raodenoba arasakmarisi
iyo, miuxedavad imisa, rom asistentTa ricxvma imata. koridorSi
Catarebuli leqciebi Cveulebriv wesad iqca. studentebis ricxvis zrdis
problemas xelisufleba agvarebda Taviseburad: universitetis
111
gadatvirTuli auditoriebi rom gaeTavisuflebinaT, saswrafo wesiT
Seqmnes qalaqgareT saswavleblebi, sadac studentebi izolirebulad
swavlobdnen. am usamarTlobas axalgazrdoba ver Seegua da isini
gamovidnen quCaSi. maT daijeres, rom SeZlebdnen viTarebis gamosworebas
(`Nous avons vu alors que notre situation pouvait changer”... ,,Nous voulons que l'espoir né
pendant ces jours de manifestation trouve son expression dans un mouvement irréversible~ -
,,Cven davinaxeT, rom Cveni mdgomareoba SeiZleba Seicvalos” ... ,,Cven
gvinda, rom am manifestaciebis dros dabadebuli imedi SeuCerebel
moZraobaSi gamoixatos”) (fore 1998:115). isini miiswrafodnen swavlis
ukeTesi pirobebis Seqmnisaken da cdilobdnen saswavlo reformis
Catarebas.
sainteresoa, rom swored nanteris universitetis sociologiis
fakultetis studentebis wridan daiwyo universitetSi arsebuli
mdgomareobis winaaRmdeg mimarTuli moZraobis mzadeba. am studentebs
Soris gamoirCeoda daniel kon banditi (Daniel Cohn Bendit). swored is iyo
studentebis lideri. igi acxadebda: ,,Ici on croit au bonheur. Qu’il y ait ici des
moines et des prêtresses qui cherchent le martyre pour prouver la pureté de leur foi
révolutionnaire, j’ai rien contre. Je leur donne même ma bénédiction, mais je ferais quand même
remarquer que l’action révolutionnaire a pour but le succèss de la Révolution et non pas
l’acquisition de mérites personnels en vue d’assurer son salut au paradis des héros marxistes. Il
faut pas vous tromper de chapelle, camarades”(,,aq bednierebis sjeraT. Ddae, iyon aq
ber-monazvnebi, romlebic ewamebian TavianTi revoluciuri rwmenisaTvis,
me araferi maqvs sawinaaRmdego. me maT Cems kurTxevas vaZlev, magram aqve
unda aRvniSno, rom revoluciuri moZraobis mizania warmatebis miRweva
da ara piradi Rirsebis mopoveba, raTa marqsisti gmirebis samoTxeSi
moxvde. ar unda movtyuvdeT megobrebo”)(merli 1970:388).
mravali incidentisa da 2 maiss nanteris universitetis daxurvis
Semdeg sorbonis universitetma aiRo estafeta da am moZraobis epicentri
parizis laTinuri kvartali gaxda. policiis Carevam gamoiwvia qalaqis
centrSi studentebsa da policias Soris Sejaxeba. am gamosvlebma moicva
yvela sfero – sajaro seqtori da kerZo dawesebulebebi, muSebi,
mosamsaxureebi da studentebi. ZiriTadi moTxovna iyo xelfasebis gazrda,
samuSao pirobebis gaumjobeseba, qveyanaSi arsebuli ierarqiisa da
avtoritaruli principebis uaryofa, mTavrobis gadawyvetilebis miRebaSi
112
monawileoba, TiToeulis Rirsebis aRiareba, anu socialuri mowyobis
struqturebis transformacia, gardaqmna. frangi radikal-socialisti
politikosi e.fori acxadebda: `es movlenebi ar gamomdinareobs
saunivesriteto, ekonomikuri da socialuri krizisidan. saqme exeba
sulier kriziss, rac gamowveulia samyaroSi arsebuli im areulobiT (. .
.), rac Cvens sazogadoebaSi xdeba, kerZod, teqnologiuri progresiT~
(fore 1998:118). a.malro (fore 1998:119; petitfisi 1977:34) `studentTa
gamosvlebSi SeimCneva, rom problema saerTaSorisoa. Cven vdgavarT ara
reformis saWiroebis winaSe, aramed civilizaciaSi cnobili erT-erTi
yvelaze Rrma krizisis winaSe~. moris klavelic (fore 1998:120) iziarebs
im azrs, rom 1968 wlis revolucia sulieria.
maisis movlenebi Semdegnairad ganviTarda: 3, 4, 5 maiss
manifestaciebi grZeldeboda; 6-Si Catarda manifestaciebi dakavebulTa
gasaTavisufleblad, rasac mohyva 600-mde daWrili; 7 maisis mTeli Rame
Setakeba iyo manifestantebsa da policias Soris; 10-11-Si 400 daWrili
dafiqsirda Setakebis dros; 108 avtomobili dawves da daazianes; 11 maiss
pompidu dabrunda iranidan;
13 maiss mosamsaxureebma, profesor-maswavleblebma da studentebma,
profkavSirebis organizaciebma mTel qveyanaSi daiwyes farTomasStabiani
gaficva `represiis winaaRmdeg~ da `mTavrobis saskolo-ekonomikuri
politikis winaaRmdeg~ (berSteini 1989:317; rati 2000:215; labro 1968:143;
smirnovi 2005:23). parizSi daiwyo erTmilioniani manifestacia. 14 maiss
Sarl de goli wavida rumineTSi, xolo 19-Si Camovida; 20-Si daiwyo
gaficva mTel qveyanaSi; daniel kon-banditi gaaZeves qveynidan; areuloba
gagrZelda 23 maisamde;
ukve 24 maiss pirvelma ministrma JorJ pompidum xeli moawera
grenelis SeTanxmebas (Accords de Grenelle), rac iTvaliswinebda xelfasis
mniSvnelovnad momatebas. minimalurma xelfasma moimata 50%-iT.
profkavSirebis Tavisufleba gafarTovda dawesebulebebSi. politikurad
am manifestaciebis Sedegi iyo premier JorJ pompidus daTxovna, ramac
Seasusta Sarl de golis xelisufleba. socialur planSi Catarda
saswavlo reforma, amaRlda swavlis done. axali saunivesriteto
principebi gaxda demokratizacia, avtonomia, araSerCeviToba. 27-Si moewyo
mitingi Sarletis stadionze (Stade de Charlety), radgan renosa da sitroenis
113
qarxnebis muSebma ar moiwones grenelis oqmi; 28-Si kon-banditi parizSi
dabrunda farulad; ganaTlebis ministri alen peirefiti (Alain Peyrefitte)
gadadga; 29-Si Sarl de goli farulad gaemgzavra baden-badenSi da kvlav
dabrunda; 30-Si igi gamovida radioSi da deputatTa erovnuli palata
daSala.
saerTod am movlenebis sawyisi unda veZioT ufro im epoqis
filosofiur mimdinareobaSi, postmodernizmSi, radgan axalgazrdebi
swored am filosofosebis aRzrdilebi iyvnen da maT zegavlenas
ganicdidnen.
unda aRiniSnos, rom am epoqaSi warmoiqmna postmodernistuli
individualizmi. igi ufro cxovrebis doniT, xarisxiT iyo dakavebuli.
adamianebs surdaT, rom socialur (finansur) planSi mieRwiaT
warmatebisaTvis da win wamoiwia kerZo cxovrebis Rirebulebebma,
individualurma uflebebma, rogoricaa avtonomiuroba, survili,
bedniereba (lipovecki 1991:98). individis postmodernistul samyaroSi
SeimCneoda konkurentunarianoba, cxovrebis donis gazrdili moTxovnebi
da Sromis pirobebiT daintereseba, gamarjvebis survili. aseTma
hiperindividualobam gamoiwvia konkurencia, ltolva
pirvelobisaken.Aamave dros aRsaniSnavia, rom adamianma dagmo socialuri
damcirebis yvela forma. unda iyo is, vinc xar da gaimarjvo sakuTar
individualobaze, TviTon amoirCio sakuTari qcevis modelebi da
adamianur urTierTobebSi unda arsebobdes Tanasworobis ufleba.
safrangeTis 1968 wlis maisis revoluciis arsi iyo axali adamianis
Seqmna, rasac safuZveli Cauyara marqsisa da nicSes orma sruliad
winaaRmdegobrivma idealma. k. marqsi Tvlida, rom axali adamiani unda
yofiliyo bednieri da harmoniuli. brZola monasa da batons Soris unda
dasrulebuliyo. adamiani unda yofiliyo promeTes Tavisuflebisa da
universaluri gonebis saxe, romelic iqneboda ubednieresi arseba.
nicSesTan axal adamians, piriqiT, unda ganexorcielebina borotisa da
keTilis brZolis miRma damangreveli Semoqmedeba – ganesaxierebina brma
Zalauflebisa da demonuri mZvinvarebis, Cveulebrivi mokvdavebis
bednierebis, samarTlianobis, TanagrZnobisa da sibralulisagan
Tavisufali adamianis saxe. Aaqedan gamomdinare miSel fukos azriT,
saWiro iyo Tavis TavTan harmoniaSi myofi adamianis Seqmna, romelic
114
yvelafers Zvels daangrevda da totalur siaxles Seqmnida (fuko
1966:117).
revolucia, ra Tqma unda, saSinelebaa da mas moaqvs Zaladoba,
magram igi aseve adamianis suls aTavisuflebs. did revoluciebs
yovelTvis Tan sdevs kreatiulobis afeTqeba. 68 wlisMmaisis
gamosvlebisas m.fukos gavleniT studentebi moiTxovdnen swored aseT
siaxles. isini yoymanobdnen siyvarulsa da siZulvils, harmoniasa da
brZolas, mSvidobasa da oms Soris. am movlenebis dros m.fuko acxadebda,
rom ,,es studentebi revolucias ki ar axdenen, aramed TviTon arian
revolucia” (fuko 1966:117). maT gamosvlas ara marto politikuri elferi
hqonda, aramed sazogadoeba Seejaxa ekonomikuri zrdis axal problemas
da maT ase gamoxates TavianTi reaqcia.
postmodernizmi warmoadgens gansazRvrul mentalitets, samyaros
Secnobis, misi aRqmis specifikur xerxs da adamianis SemecnebiTi
SesaZleblobebis, arsebul samyaroSi misi adgilisa da rolis
daxasiaTebas. postmodernizmi gamoxatavs im epoqis suls (anu XX s-is II
naxevris suls). postmodernisti volfgang velSi (iliini 2002:213]
acxadebda, rom postmodernistuli fenomenebis kongruencia (Tanxvedra)
aSkarad Cans literaturaSi, arqiteqturaSi da saerTod xelovnebis
sxvadasxva JanrebSi, aseve sazogadoebriv fenomenebSi ekonomikidan
politikamde, amasTanave samecniero TeoriebSi da filosofiur
azrovnebaSi. man moicva humanitaruli codnis sxvadasxva sferoebi –
literaturaTmcodneoba, sociologia, politologia. am mimarTulebis
TeoretikosTa – Jak lakani, Jak derida, miSel fuko, fransua liotari,
Jil delezi, feliqs gvatari – mTavari samizne iyo sosiuriseuli
struqturalizmi, romelsac J. derida (iliini 2002:85) gansazRvravda,
rogorc dasavluri metafizikuri logocentrizmis ukanasknel punqts. igi
saTaves iRebs platonidan (Zv.w.aR. V-IV) da aristoteledan (Zv.w.aR. IV) da
midis haidegeramde (1889-1976) da levi-strosamde (1908-1997). es mxolod
gamogoneba ar iyo; realoba da samyaro gaxda `postmodernistuli~.
sahaero kavSirisa da telekomunikaciebis urTierTsawinaaRmdego
fenomenebi imdenad daaxlovda, rom yvelgan ejaxeba erTmaneTs. swored am
problemebis gadaWras exeba postmodernizmi. igi dros ar aqcevs zurgs,
piriqiT mas mohyveba fexdafex.
115
Tanamedrove dasavlur kulturaSi postmodernizmi Tavisi masStabiT
globalur sferos - samyaros aRqmas exeba. Aaq pirvel planze gamodis
adamianis Rrmad emociuri, Sinaganad gancdili reaqcia im samyaroze,
romelSic igi arsebobs.
postmodernizmis yvela TeoretikosisaTvis mniSvnelovania J.f.
liotaris naSromis – `postmodernizmis xvedri~ (liotari 1994:32).
liotaris Tvalsazrisi mdgomareobs imaSi, rom `Tuki yvelafers
gavamartivebT raRac zRvramde, maSin `postmodernizmSi~ igulisxmeba
`metamoTxrobebisadmi~ undobloba” (liotari 1994:24). `metamoTxrobebSi~
igi gulisxmobs yvela im `axsniT sistemas~, romelic, misi azriT,
burJuaziul sazogadoebas ayalibebs da mas emsaxureba TviTgamarTlebis
sistemad: religia, istoria, mecniereba, fsiqologia, xelovneba
(sxvanairad rom vTqvad, nebismieri `codna~). liotarisTvis
postmodernizmis saukune mTlianobaSi xasiaTdeba `didi metamoTxrobebis~
rwmenis eroziiT. es aris is `metamoTxrobebi~, romlebic
realobazeEgvawvdian warmodgenas da xsnian mas. misi TvalsazrisiT, dRes
Cven `didi istoriebis~ damsxvrevis, daqucmacebis da uamravi ufro
martivi, wvrili, lokaluri `istoria moTxrobebis~ warmoCenis momswreni
varT. postmodernizmis mecnierebis daxasiaTebisas liotari acxadebs, rom
es mecniereba dakavebulia `arastabilurobis ZiebiT~. Cven vTvliT, rom
swored samyaroSi am dros arsebulma arastabilurobam warmoSva
adamianSi amboxis grZnoba da aqedan revoluciis moxdenis survilma
gaiRviZa axalgazrdebSi. axalgazrdoba aris is Zala, romelsac Seswevs
unari, Zala da SesaZlebloba gaumklavdes yvelanair dabrkolebas.
unda iTqvas, rom `postmodernistuli eris~ kulturis gabatonebuli
niSania `ekleqtizmi~ (sxvadasxva ideuri mimarTulebebis nebismieri
uprincipo SeerTeba). es aris saerTo kulturis nulovani done. am
`SemecnebiTi ekleqtizmis~ mxardaWeraSi mniSvnelovani Tu ara, wamyvani
roli uWiravs masobrivi informaciis saSualebebs, an rogorc maT
uwodebs liotari `informatika-s~. es ukanaskneli cxovrebis hedonistur
urTierTobebs qadagebs. aseT pirobebSi postmodernizmis TeoretikosTa
erToblivi azriT, `seriozuli mxatvrisaTvis~ SesaZlebelia mxolod
erTi perspeqtiva – `enobrivi TamaSis politikis~ warmosaxviTi
dekonstruqcia, romelic saSualebas gvaZlevs, gavigoT enobrivi
116
Semecnebis `fiqciuri xasiaTi~ (vinoki 1997:214). aqedan gamomdinareobs
postmodernistuli xelovnebis specifika, romelsac wina planze gamoyavs
warmoudgeneli, warmousaxavi TviT warmosaxvaSi... igi uars ambobs, Tavi
daimSvidos SesaniSnavi formebiT, gemovnebis konsensusiT. amasTanave eZebs
gamoxatvis axal formebs, magram ara imisaTvis, rom misgan miiRos
esTetikuri siamovneba, aramed imisaTvis, rom kidev ufro didi simwvaviT
gadmosces imis SegrZneba, risi warmodgenac SeuZlebelia. postmodernisti
mxatvari an mwerali filosofosis mdgomareobaSi imyofeba: teqsti,
romelsac is wers, naxati, romelsac qmnis, ar emorCileba winaswar
dagegmil wesebs; igi ar SeiZleba SevafasoT sazogadod cnobili
kriteriumebiT. es aris wesebi da kategoriebi, romelsac eZebs TviT
xelovnebis nawarmoebi (vinoki 1997:564).
XIX-XX saukuneebSi sxvadasxva mecnierebebis – biologiidan
kosmologiamde – zegavleniT rTuli gaxda im warmodgenis dacva, rom
adamiani aris kosmosis centri: bolos da bolos es warmodgena gaxda
usafuZvlo da uazro. amitom postmodernistuli SexedulebiT samyaros
modelis Seqmnis nebismieri mcdeloba, uazroa. Gxolo
poststruqturalistebi uaryofiTad udgebian `zrdis~ an `progresis~
ideas mecnieruli codnis sferoSi da socialur - istoriuli
ganviTarebis problemas. poststruqturalistebi racionalobis princips
Tvlian `gonebis imperializmis~ gamovlinebad, romelic TiTqosda
zRudavs gonebis muSaobis da warmosaxvis `spontanurobas~. isini sakuTar
STagonebas Rebuloben aracnobieridan. aqedan gamomdinareobs is movlena,
rasac mkvlevarebi uwodeben `avadmyofurad paTologiur mojadoebas~,
iracionalizms. isini uaryofen mTlianobis, erTianobis koncefcias da
arastabilurobis, winaaRmdegobriobis, fragmentulisa da
SemTxveviTisaken miswrafebas. poststruqturalizmi warmoadgens
dasavlur sazogadoebaSi arsebuli yvela `pozitiuri WeSmaritebis~
`meTodologiur eWvs~.
poststruqturalistebi upirveles yovlisa arian `metafizikuri
diskursis~ kritikosebi. amis gamo Tanamedrove mecnierebi
poststruqturalizms miiCneven, rogorc `enis kritikis~ mimarTulebas. aq
gaerTianebulia g. fregesa (1848-1925) da f. nicSes (1844-1900) tradiciebi
erTis mxriv da m. haidegeris meores mxriv. Tuki klasikuri filosofia
117
ZiriTadad dakavebuli iyo Semecnebis problemebiT, anu azrobriv da
materialur samyaros Soris urTierTobebiT, mTeli dasavluri
Tanamedrove filosofia praqtikulad ganicdis Tavisebur `Semobrunebas
enisaken~ (a linguistic turn). igi yuradRebis centrSi ayenebs enas da amitom
maTTan Semecnebisa da azrovnebis sakiTxebi iZenen wminda enobriv xasiaTs.
Sedegad metafizikis kritikac iZens diskursis an rogorc es fukosTanaa,
`diskursuli praqtikebis~ kritikis formas. miSel fukos adamianis yvela
qmedeba, azrovneba ,,diskursul praqtikebamde” dayavs. m. fuko, rogorc 60-
iani wlebis sxva frangi struqturalistebi, Tvlida, rom arsebobs raRac
globaluri principi, raRac `struqtura sxva struqturamde~ (fuko
1966:89), romlis kanonebidanac warmoiqmneba, `Sedgeba~ da funqcionirebs
yvela danarCeni struqtura. am epoqaSi am dominantur struqturas gaaCnia
enobrivi xasiaTi da igi gaigivebuli iyo enasTan. m. fukos azriT, `am
sistemas da am enas gaaCnia transformaciis sakuTari kanonebi~. igi
Tvlis, rom TiToeul konkretul istoriul epoqaSi specifiuri epistema
arsebobs. gansxvavebul interpretatorebTan epistemam gansxvavebuli axsna
miiRo, Tumca misi ZiriTadi azri isev is darCa: epistema aris enobrivi
azrovnebis specifiuri xasiaTi, romelic adamianisaTvis gaucnobierebeli
saxiT arsebiTad gansazRvravs misi qmedebis normebs, gare samyaros
fenomenTa specifikur gagebas, misi xedvis optikas da sinamdvilis aRqmas.
igi warmoqmnilia sxvadasxva samecniero disciplinebis diskursebisagan.
am diskursebis mravalferovnebis miuxedavad, fukos azriT, isini codnis
erTian sistemas – epistemas - qmnian. Tavis mxriv igi TanamedroveTa
sametyvelo praqtikaSi gamoiyeneba, rogorc mkacrad gansazRvruli
enobrivi kodi – miTiTebebi da akrZalvebi. es enobrivi norma TiTqosda
aracnobierad gansazRvravs enobriv qcevas da Sesabamisad calkeuli
individebis azrovnebas (fuko 1966:12). amrigad, mniSvnelovnad gveCveneba is
faqti, rom sazogadoebis TiToeuli fenisaTvis damaxasieTebelia
diskursis gansakuTrebuli tipi. diskursis warmoqmnisas sazogadoebis
wevrebi TavianTi fenisaTvis damaxasiaTebel tips arCeven da amis mixedviT
awyoben saubars. aRsaniSnavia, rom 68 wlis maisis gamosvlebSi
sazogadoebis sxvadasxva wevrebi (mmarTveli da marTuli klasi)
monawileobdnen da sainteresoa maTi diskursi, rasac Semdeg TavebSi
ganvixilavT.
118
amgvarad, postmodernistebisa da poststruqturalist -
dekonstruqtivistebis Teoriebma, revoluciurma ideebma sruliad axali
mimarTuleba misces filosofiur azrs. postmodernist -
poststruqturalisti filosofosebi moRvaweobdnen universitetebSi da
es yvelaferi xdeboda universitetis wiaRSi. SegviZlia advilad
warmovidginoT Tu ra gavlena hqondaT maT am studenturi moZraobis
momzadebaSi. Cven rom wavikiTxoT rober merlis romani `Derrière la vitre~
(merli 1970), iq Cans, Tu ra gavlena hqondaT profesor-maswavleblebs
studentebis cxovrebaze da maTi azris formirebaze. amdenad kargad
gamoikveTa is, rom aseTma filosofiurma fonma mniSvnelovani roli
iTamaSa 1968 wlis am movlenebze, xalxis azrovnebaze. studentebis mizani,
rogorc amas erT-erTi studenti acxadebda r. merlis romanSi, iyo: ,, Quel
est notre but, c’est de faire chier le pouvoir et non pas de l’aider à nous en faire baver, sans
bénéficier pour personne et même pour les camarades qui sont déjà en taule”(,,Cveni mizania
guli gavuwyaloT xelisuflebas da ar mivceT saSualeba,
gagvasulelon”) (merli 1970:112). roca rober merlma gadawyvita am wignis
dawera, studentebs sTxova masTan misuliyvnen da gulwrfelad
gamoeTqvaT TavianTi azrebi. man maT gaando Tavisi survili - wigni
daewera am movlenebze. igiYyovelgvari niRbis, akrZalvebisa da ironiis
gareSe acxadebs, rom profesor-maswavleblebi sainteresoni rom iyvnen,
mTavari ar aris piris gaReba, sakmarisia mosmena: ,,Je remarquerai alors non sans
un retour ironique qu’un professeur n’a pas besoin d’ouvrir la bouche pour être intéressant. Il lui
suffit d’écouter”(,,me SevamCnie, rom ar aris aucilebeli maswavlebelma
ilaparakos imisaTvis, rom is saintereso iyos. misTvis mosmenac ki
sakmarisia” ) (merli 1970:117).
60-iani wlebis Taoba yvelaze mniSvnelovani iyo XX saukuneSi. am
epoqisaTvis damaxasiaTebeli iyo zneobrivi protesti da gare samyaroTi
ukmayofileba, es iyo `saerTo winaaRmdegobis~, sulieri martoobis
pozicia. xalxma, gansakuTrebiT axalgazrdebma, irwmunes, rom maT
SeuZliaT samyaros Secvla, arsebulis dangreva da ukeTesi momavlis
aSeneba. amaSi isini daarwmuna am axalma mimarTulebam. swored ase daiwyo
1968 wlis maisis xalxis masobrivi gamosvlebi.
1968 wlis maisma gamoiwvia didi rezonansi frangi filosofosebis
wreSi, romlebic am movlenebs ganixilavdnen, rogorc mTeli dasavluri
119
sazogadoebis kriziss. es periodi SeiZleba CaiTvalos pirobiT mijnad,
postmodernistuli samyaros xedvis Camoyalibebis simbolod. amasTanave
am movlenebTan dakavSirebulia poststruqturalizmis damoukidebeli
ideuri mimdinareoba, romelmac uSualod Camoayaliba postmodernizmis
filosofiuri baza. aseve ar SeiZleba ar aRvniSnoT 1968 wlis gavlena
safrangeTSi `axali filosofosebis skolis” Seqmnaze, romelic
warmoadgens postmodernistuli filosofiis erT-erT versias.
amgvarad, daskvnis saxiT unda iTqvas, rom postmodernizmi
warmoadgens samyaros Secnobis, misi aRqmis specifikur xerxs, rac
gamoixateba sazogadoebrivi cxovrebis yvela sferoSi. postmodernistul
mimdinareobas safuZveli Caeyara jer kidev XX saukunis dasawyisSi, rac
kargad gamoCnda fridrix nicSes gamonaTqvamSi ,,RmerTi mokvda” anu
aqedan daiwyo uimedoba da samyaros, rogorc qaosis, specifiuri xedva.
Tuki ar arsebobs RmerTi, ar arsebobs aranairi moraluri sazRvari da
adamiani martoa am qaotur samyaroSi. uimedobis miuxedavad, aseTma xedvam
warmoSva samyaros ukeTesobisaken Secvlis survili. am epoqaSi warmoiqmna
postmodernistuli individualizmi, romelic dainteresebuli iyo
cxovrebis xarisxis doniT. mniSvnelovani gaxda iseTi Rirebulebebi,
rogoricaa avtonomiuroba, Tavisufleba, aseve bednierebis individualuri
aRqma.DAaseTma hiperindividualurobam gaamwvava protesti socialuri
damcirebis yvela formis mimarT da didi gavlena moaxdina enobriv
urTierTobebze. am kuTxiT aRsaniSnavia, rom yovel konkretul istoriul
epoqaSi arsebobs specifiuri epistema – `problemuri veli~, rac moicavs
sxvadasxva samecniero disciplinebis diskursebs. igi qmnis codnis erTian
sistemas (epistema). igi realizebulia sametyvelo praqtikaSi, rogorc
mkacrad gansazRvruli enobrivi kodi, norma, romelic TiTqosda
aracnobierad gansazRvravs enobriv qcevas da Sesabamisad calkeuli
individebis azrovnebas. amrigad, epistema Seesabameba enobrivi azrovnebis
specifiur xasiaTs, misi qmedebis normebs, gare samyaros fenomenTa
specifikur gagebas, misi xedvis optikas da sinamdvilis aRqmas.
aRsaniSnavia, rom swored am epistemis rRvevam ganapiroba safrangeTSi
1968 wlis xalxis masobrivi gamosvlebi.
120
2. argumentaciis roli prezident Sarl de golis diskursSi
Cveni kvlevis mTavar amocanas warmoadgens 1968 wlis maisis
studenturi gamosvlebis dros frangi xalxisa da safrangeTis mTavrobis
mier gakeTebuli gancxadebebis fonze im xerxebis gamokvleva, romelsac
isini iyenebdnen komunikaciis dasamyareblad. aqedan gamomdinare
msjeloba komunikaciis sakiTxze agebulia sxvadasxva mecnierTa mier
Seqmnili diskursuli analizis modelis safuZvelze. amosavali CvenTvis
aris J.fontanilis, k.beilonis, m.makarovis mosazrebebi, Tumca Zalze
rTulia ganvsazRvroT, Tu sad wydeba fontanilisa da beilonis
meTodebis gamoyeneba da iwyeba meoris ,,batonoba”. Cven gvainteresebs
diskursi, rogorc metyvelebis gamoyeneba praqtikul situaciaSi,
yoveldRiur cxovrebaSi; diskursi, rogorc socialuri interaqcia,
rogorc garkveuli zemoqmedebis moxdenis survili, Tumca kvlevaSi mainc
gamoyofilia politikuri diskursi, rogorc argumentaciis da
Zalauflebis gamovlenisa da SenarCunebis saSualeba.
unda iTqvas, rom politikuri diskursi mravali Teoriuli da
empiriuli kvlevis sagans warmoadgens. sajaro personaJTa alokuciebi,
partiebis programebi, propagandistuli Setyobinebebi Seadgenen
politikuri diskursis kvlevis sagans. es ki Tanamedrove sazogadoebaSi
ayalibebs Zalauflebis ganxorcielebis simbolur vels (beiloni 1996:235;
tuSari 1978:143).
amerikeli memarcxene dekonstruqtivistebi – m. raiani, f. jeimsoni,
f. lentrikia – '"diskursul praqtikebs" Seiswavlian rogorc ritorikul
konstruqtebs. isini gabatonebuli ideologiebis Zalauflebas
uzrunvelyofdnen ama Tu im konkretul istoriul epoqaSi. am
TvalsazrisiT politikuri da ekonomikuri mmarTveli klasis ideologia
did gavlenas axdens adamianis sulieri cxovrebis yvela sferoze,
savsebiT imonebs individis cnobierebas. Sedegad, azrovnebis yvela
saSualeba, rogorc diskursis logikuri msjeloba iZens erTgvarovan,
"erTganzomilebian" xasiaTs, g. markuzes azriT, radgan igi ar SeiZleba
emsaxurebodes mmarTveli ideologiis an lentrikias (Svarcenbergi
1988:134) sityvebiT rom vTqvaT, mmarTveli Zalis interesebs.
J. derida (iliini 2002:217), rogorc sxva Tanamedrove
poststruqturalistebi, frankfurtis skolis TeoritikosTa logikas
121
emxroba, kerZod ki adornos (iliini 2002:217). es ukanaskneli amtkicebs,
rom nebismieri standartuli ena, ena-kliSe aris mmarTveli ideologiis
ganmtkicebis saSualeba da mimarTulia imisken, rom adamiani moergos
arsebul wyobas. adornos azriT, am ideas gaaCnia aSkarad socialuri
aspeqti da misi mizania, totalitarulma sistemam marTos an moaxdinos
cnobierebis manipulacia.
rogorc ambobs e. kozeriu metyveleba "politikurad datvirTulia"
(beiloni 2002:247), radganac warmoadgens erTi da igive enis mqone
sazogadoebis wevrTa urTierTsolidarobis niSans. zogjer amboben
kidevac, rom ena, rogorc gonebasa da moqmedebas Soris Suamavali,
warmoadgens politikuri daTrgunvisaTvis, ekonomikuri da socialuri
diskriminaciisaTvis umniSnvnelovanes faqtors.
politikuri diskursi mdgomareobs imaSi, rom STaagono adresatebs,
sazogadoebis wevrebs politikurad swori moqmedebebis da/an Sefasebebis
aucilebloba. misi mizania ara aRweros (referencia), aramed gaaRviZos
adresatSi ganzraxva, safuZveli Cauyaros darwmunebas da aiZulos
moqmedebisaken. maszea damokidebuli politikuri diskursis efeqturoba
(badaloni 1984:49; belenJeri 1989:158). am mxriv aRsaniSnavia sakuTari
mosazrebis mtkicebiT gaZliereba. magaliTad SegviZlia moviyvanoT
safrangeTis prezidentis Sarl de golis sityvidan erT-erTi fraza -
,,safrangeTma waago brZola, magram omi ar waugia” (1940 wlis 18 ivnisi)
(onlain enciklopedia wikipedia 2004 wlis 22 Tebervali). aseve cnobili
nacistebis SeZaxili ,,Sieg Heil!” (,,gaumarjos gamarjvebas!”).
politikosis metyveleba (zogierTi gamonaklisis garda) operirebs
simboloebze; misi warmateba ganisazRvreba imiT, ramdenad Seesabamebian es
simboloebi masobriv Segnebas; Zlier politikoss unda SeeZlos Seexos
Sesabamis sims adresatis cnobierebaSi. sakuTar mxareze msmenelis
gadayvanisas yovelTvis ar mimarTaven logikur argumentebs. zogjer
sakmarisia proponentma gaagebinos adresats, rom maTi interesebi
erTmaneTs Seesabameba. am interesebis dacvisas SeiZleba, imoqmedo
emociebze, iTamaSo movaleobis gZrnobaze, sxva moralur ganwyobaze,
(rasac akeTebda Sarl de goli 1968 wlis maisis movlenebis dros), Tumca
STagoneba yovelTvis ar aris argumentacia.
122
rogorc aRniSnavda e. Sopenhaueri ,,darwmunebis xelovneba
mdgomareobs adamianis urTierTSemxebi sagnebis Zlivs SesamCnev,
moxerxebul gamoyenebaSi” (budoni 1999:73). darwmunebis warmateba
damokidebulia proponentis mimarT ganwyobaze, simpaTiaze, ndobis
xarisxze, xolo am sferoSi xelsayreli poziciebis xelSi Cagdeba
damokidebulia molaparakis xelovnebasa da misi recipientis xasiaTze
(magaliTad: brma ndoba erTis mxriv da paTologiuri eWvi meores mxriv).
adresatis ganwyobis Secvla sasurveli, saWiro mimarTulebiT
SesaZlebelia mxolod metyvelebis warmatebiT warmarTviT. unda Seiqmnas
iseTi STabeWdileba, rom msmeneli TviTon Zalauneburad iRebs sxvis
azrs, interesdeba, kmayofildeba da amiT oratori warmatebas aRwevs.
mniSvnelovani faqtoria is, rom roca mohyavT ramdenime mosazreba raime
Tezisis dasacavad, pirveli mosazrebis warmateba an warumatebloba
moqmedebs Semdegze. Tuki pirveli pozitiuria, maSin meore ukve
damajerebeli xdeba. roca pirveli mosazreba negatiuria, maSin igi ar
aris damajerebeli.
raki Cven gvainteresebs 1968 wlis maisSi frangi xalxis sayovelTao
gaficvis dros gakeTebuli gancxadebebi, pirvel rigSi ganvixilavT im
oratoris diskurss, romelic Zlier sityvas warmoTqvamda da
moxerxebuli, marjve mosaubre iyo – mxedvelobaSi gvyavs saxelmwifo
meTauri, safrangeTis prezidenti Sarl de goli. 1968 wlis 18 maiss Sarl
de goli dabrunda rumineTidan da Seecada, moegvarebina qveyanaSi
arsebuli problema. man sayovelTaod ganacxada: "La réforme oui, la chienlit
non"(,,reforma ki, areuloba ara”) (tuSari 1978:283). xolo ukve 24 maiss
dapirda xalxs, rom Secvlida ganuviTarebel, dromoWmul da moZvelebul
struqturebs, magram am dapirebiT man isini ver daarwmuna. am movlenebis
dros igi acxadebda: "Comme toujours dans les moments difficiles nous en appellerons au
peuple" (,,rogorc yovelTvis rTul momentebSi Cven mivmarTavT xalxs”) (de
goli 1996:1077). Tavidanve prezidenti cdilobda xalxis azrze zegavlenis
moxdenas da maTve mouwodebda daxmarebas.
Cven swored Sarl de golis mier gamoyenebuli darwmunebis xerxebi
gvainteresebs. kvlevis Sedegad SegviZlia davaskvnaT, rom de golis mier
warmoTqmul diskurss gaaCnia deklaraciuli ilokociuri mizani, rac
imaSi mdgomarebs, rom Secvalos gare samyaro moxerxebuli
123
gamonaTqvamebiT. am tipis gamonaTqvamebSi, rogorc viciT, molaparake piri
darwmunebulia mocemuli metyvelebis aqtis warmatebul dasrulebaSi.
prezidents gaaCnda sakuTari mosazrebebi am studenturi gamosvlebis
Sesaxeb da surda, daerwmunebina xalxi sakuTar simarTleSi: "Tout le monde
comprend évidemment, quelle est la portée des actuels événements, universitaires, puis sociaux.
On y voit tous les signes qui démontrent la nécessité d'une mutation de notre société et tout
indique que cette mutation doit comporter une participation plus étendue de chacun à la marche et
aux résultats de l'activité qui le concerne directement" (,,yvelas, cxadia esmis, ra
mniSvneloba aqvs am movlenebs universitetSi, socialur sferoSi. aq Cans
yvela is niSani, rac miuTiTebs Cveni sazogadoebis mutaciis saWiroebas
da yvelaferi miuTiTebs imaze, rom am mutaciaSi TiToeulma unda miiRos
monawileoba, radgan es maTi saqmianobis Sedegebze pirdapir moqmedebs”)
(fore 1998:99). Sarl de goli eTanxmeba xalxs, rom marTlac maTi
ukmayofileba samarTliania da eubneba maT imas, risi mosmenac surT maT.
magram aqve unda aRiniSnos, rom platoni (Zv.w.aR V-IVss) amtkicebs, rom
Tu xalxs eubnebi mxolod imas, risi mosmenac mas unda, ver ,,gazrdi” da
ver aswavli.
igi acxadebda, rom studentebis, xalxis gamosvlebSi xedavda imis
yvela niSans, rom sazogadoebas esaWiroeba mutacia da aSkarad
laparakobda saunivesiteto krizisze: "L'impuissance de ce grand corps à s'adapter
aux nécessités modernes de la Nation en même temps qu’au rôle et à l'emploi des jeunes a par
contagion déclenché dans beaucoup d'autres milieux une marée de desordres, ou d'abandons, ou
d'arrêts du travail. Il en resulte que notre pays se trouve au bord de la paralysie. Devant nous-
mêmes et devant le monde il s'agit pour nous, Français, de régler un problème essentiel que nous
pose notre époque, à moins que nous ne roulions, à travers la guerre civile, aux aventures et aux
usurpations les plus odieuses et les plus ruineuses" (,,am didi organizmis uZlureba
adaptacia moexdina erisa da axlgazrdebis Tanamedrove moTxovnebTan da
maTi monawileoba gaeTvaliswinebina, aman sxva sferoebSic gamoiwvia
areuloba, umweoba, samuSaos SeCereba. amis gamo Cveni qveyana
paralizebulia. Cven, frangebma, unda movagvaroT is ZiriTadi problema,
romelsac Cveni epoqa gviyenebs win, raTa samoqalaqo omamde, saSinel da
damangrevel uzurpaciebamde ar mivideT”) (fore 1998:99). prezidenti
Tavisi mesijiT cdilobda garkveuli klimati Seeqmna sazogadoebaSi,
raTa momavali politikuri cvlilebebi umtkivneulod gatarebuliyo. igi
124
cdilobda, rom maT qvecnobierebaSi SeumCnevlad daleqiliyo misi azrebi
da qvecnobierad moexdina zegavlena.
saqme exeboda mTavari problemis gadaWras, rom SeecvalaT viwro da
dromoWmuli struqturebi: "de changer où il le faut des structures étroites et périmées et
ouvrir plus largement la route au sang nouveau de la France" (,,SevcvaloT iq, sadac
saWiroa viwro da dromoWmuli struqturebi da farTed gavuRoT kari
safrangeTis axal Taobas”) (filozofi 1969:110).
teqstis zedapiruli analizic ki gviCvenebs, rom masSi SeimCneva
Semdegi struqtura: prezidenti warmoadgenda faqtebs, rCevebs, darigebebs
aZlevda xalxs da mouwodebda gaerTianebisaken: "Que tous forment ensemble une
société", "parce qu'une pareille réforme, personne et moi non plus ne peut le faire tout seul. Il faut
qu'elle soit suffisamment consentie et il faut que les circonstances s'y prêtent" (,,yvelam erTad
unda SevqmnaT sazogadoeba”... ,,radgan amgvari reformis Catareba arc me
da arc sxvas marto ar SeuZlia. es SeTanxmebulad unda moxdes da
garemoebebmac unda Seuwyos xeli”) (de goli 1996:1078).
am magaliTebSi kargad Cans, rom is cdilobda Zalauflebisa da
gavlenis gamyarebasa da SenarCunebas. amisaTvis mas surda xalxis
Sexedulebebis Secvla kargad arguntirebuli diskursis daxmarebiT.
igi acxadebda, rom reforma saWiroa: "Il s'agit là d'une réforme organisant les
rapports humains, notamment dans les domaines économique, social et universitaire, de telle sorte
que tous les intérssés, sur les sujets qui les concernent directement, prennent part aux étapes,
projets et débats à partir desquels les décisions sont prises pas les responsables" (,,saqme exeba
reformas ekonomikaSi, socialur da sauniversiteto sferoSi ise, rom
yvela dainteresebulma pirma miiRos monawileoba am etapebSi, proeqtebSi
da debatebSi, gadawyvetilebis miRebaSi”) (fore 1998:112).
Tumca de goli gvian mixvda, rom istoriam gauswro, win wavida da
rom momavali swored am studentebis - axali Zalis xelSia.
Cveni azriT, prezidentis am diskursSi yoveli azri gardaqmnili
iyo argumentad, raTa daerwmunebina xalxi. aRsaniSnavia, rom de goli
zustad icavda o. diukros saubris kanonebs (les lois du discours), kerZod ki
gulwrfelobisa da interesis kanonebs, romlis mixedviTac ar unda
vuTxraT sxvas is, rac Cven ar gvainteresebs (dukro 1987:310). amiT aixsneba
ucxosTan saubris wamowyebis sirTule; roca ar ician, ra elaparakon
sxvas, arsebobs e. w. yvelgan gamavali Temebi, magaliTad, saubari amindze
125
da a.S. magram saerTod xelisuflebis warmomadgenlebi TavianT
metyvelebas yvelas Tavs axveven, rac TiTqos TavisTavad sainteresoa. ase
iqceoda Sarl de goli da acxadebda: "Certes dans la situation bouleversée
d'aujourd'hui, le premier devoir de l'Etat, c'est d'assurer, en depit de tout, l' existence élémentaire
du pays ainsi que l'ordre public. Il le fait . . . Il y est prêt . . . De là, des troubles profonds,
surtout dans la jeunesse, qui est soucieuse de son propre rôle et que l'avenir inquiète trop souvent"
(,,ra Tqma unda, dRevandel mRelvare situaciaSi saxelmwifos pirveli
movaleobaa, miuxedavad yvelafrisa, qveyanaSi normaluri viTareba da
saxalxo wesrigi daamyaros. is amas gaakeTebs ... is amisTvis mzad aris ...
aqedan gamomdinareobs mRelvareba, gansakuTrebiT axalgazrdebSi,
romlebic dainteresebuli arian sakuTari roliT da Relaven sakuTar
momavalze”) (de goli 1996:1077).
,,Adapter notre économie, non pas à telle ou telle catégories d’intérêts particuliers, mais
aux nécessités nationales, et internationales du présent, en améliorant les conditions de vie et du
travail du personnel des services publics et des enterprises, en organisant sa participation aux
responsabilités professionnelles, en développant la formation des jeunes, en assurant leur emploie,
en mettant en oeuvre les activités industrielles et agricoles dans le cadre de nos régions” (,,Cveni
ekonomika unda mivusadagoT ara kerZo interesebis mqone ama Tu im
kategoriebs, aramed axlandel erovnul Tu saerTaSoriso saWiroebebs,
gavaumjobesoT cxovrebisa da samuSao pirobebo sajaro
mosamsaxureebisaTvis iseve, rogorc kerZo pirebisaTvis. maT unda miiRon
monawileoba profesiul ganviTarebaSi, axalgazrdebis formirebaSi,
izrunon maT samuSaoze, aamuSavon Cveni regionebis samrewvelo da
sasoflo-sameurneo saqmianoba”) (de goli 1996:1078).
de goli cdilobda, daerwmunebina xalxi Tavisi msjelobis
sisworeSi, iyenebda ra gulwrfelobis kanons da gulaxdilad
esaubreboda sakuTari reJimis uZlur mdgomareobaze (xalxma es xom
isedac icoda, magram amiT prezidenti amaxvilebda maT yuradRebas imaze,
rom manac es Zalian kargad icoda da ecdeboda mdgomareobis
gamosworebas), rom igi ver misdevda fexdafex Tanamedrove moTxovnebs,
magram hpirdeboda maT erTad dgomisa da mxardaWeris SemTxvevaSi
situaciis gamosworebas. gamocdili diplomati da Wkviani politikosi
yovelTvis midis daTmobebze, iziarebs xalxis mosazrebebs da eTanxmeba
maT im SemTxvevaSic ki, roca igi ase ar fiqrobs. aseTi qmedeba aris
126
xalxis darwmunebis erTaderTi gza – daiWiro maTi mxare da amiT miaRwio
warmatebas. warmatebis miRweva politikur arenaze ki politikosebisaTvis
umTavresi mizania. mmarTvel klass gaaCnia Zalaufleba, sargeblobs
materialuri keTildReobiT da mniSvnelovani prestiJiT. maTTvis
xelisuflebidan wasvla niSnavs, Caeflos araraobaSi, dakargos
yvelaferi. amitom isini cdiloben, iyvnen xelisuflebaSi, ar dakargon
arsebuli Zalaufleba da amisaTvis iyeneben yvela saSualebas. maTTvis
mizani amarTlebs saSualebas. amitom xelisufleba cdilobs
winaaRmdegobrivi interesebis SeTanxmebas (Svarcenbergi 1988:136; garando
1998:113; petitfisi 1977:13; vinoki 1995:34).
droiseul RerZze politikosisaTvis damaxasiaTebelia warmosaxviTi
distanciis warmodgena, romelic arsebobs ,,axlas’’ (rac aris) da
,,momavals’’ (ideali) Soris. swored aq iSleba dapirispirebis pirobiTi
formula: Tu xalxi mas mianiWebs Zalauflebas (raTa man isini marTos),
momavali ufro saintereso, sasurveli da uRrublo iqneba. Cven vTvliT,
rom swored amaSi mdgomareobs metyvelebis aqtis efeqturoba politikur
diskursSi. am kuTxiT politikuri diskursi aris ZiriTadad "programuli"
saxis (programmatique). igi warmoadgens saqmis viTarebas (diagnostika) da
aseve gegmas misi transformaciisaTvis (farTo gagebiT: cvlileba an
reproduqcia). AamisaTvis saWiroa samoqmedo proeqti da Sesabamisad, unda
mouxmo nebelobas, Semecnebasa da modalur logikas (saWiroebasa da
saSualebas). is, vinc laparakobs (politikosi), acxadebs, rom man unda
gaakeTos, icis rogor gaakeTos da SeuZlia gaakeTos. a.J. griemasi
gvTavazobs kompetenciis modalizaciis oTx kategorias: neba-survili
(volonté), valdebuleba (devoir), SesaZlebloba (pouvoir) da codna (savoir).
pirveli ori "virtualuri modalobaa", ori danarCeni "aqtualuri
modaloba" (greimasi 1987:127). am modalobebis Seswavlam daadastura, rom
SesaZleblobis (pouvoir) modalobis gamoyeneba yvelaze xSiria
politikosebSi, Tumca sxvadasxva politikosebi gansxvavebulad udgebian
am sakiTxs. prezident de golis gamosvlisas SeimCneva oTxive modalobis
gamoyeneba. mniSvnelovania, rom politikosi Tavis TavSi da sakuTar
SesaZleblobebSi darwmunebulia, sakuTar TavSi darwmunebuli adamiani
ki yovelTvis daarwmunebs sxvas, magram igi Tavidanve aCvenebs konkretul
127
mizezs – motivs – "me vlaparakob, ara imitom, rom minda, aramed imitom,
rom saWiroa".
politikuri ena gasxvavdeba Cveulebrivisgan imiT, rom masSi
politikuri leqsika terminologiuria. Cveulebrivi, wmindad politikuri
enobrivi niSnebi yovelTvis ar gamoiyeneba ise, rogorc Cveulebriv enaSi.
kvlevisas davadgineT, rom de golis politikuri diskursisaTvis aseve
damaxasiaTebelia leqsikonSi iseTi maxasiaTebeli niSnebis gamoyeneba,
rogoricaa:
a). mimarTeba sazogadoebasTan, erovnul TviTmyofadobasTan,
patriotizmTan. de golTan igi aseTia "Peuple, Notre société, La Nation, La France,
La République, L'Etat, le gouvernement, Vive la République, Vive la France", rac
aZlierebs xalxis darwmunebis xarisxs;
b) mimarTeba arsebul drosTan da saWiroebebTan – "notre siècle,
necessités modernes’’.
g) mimarTeba iseT RirebulebebTan, rogoricaa – "domains économique,
social et universitaire".
d) mis gamosvlaSi gasakuTrebuli mniSvneloba eniWeba iseT
sakiTxebs, rogoricaa "l'emploi des jeunes, ouvrir largement la route au sang nouveau de la
France". amiT mas surda moexibla axalgazrdebi, Caesaxa maTTvis imedebi,
gaezarda maTi interesi da sabolood moepovebina studentebis ndoba.
amiT igi arwmunebda xalxs, rom misi mTavrobis socialuri politika
gaumjobesdeba, radgan mTavrobis principebi, Rirebulebebi
keTilSobiluri iyo da male maTi cxovrebis done aiwevda. Tumca unda
iTqvas, rom aseTi masobrivi gamosvlebisas Znelia aRelvebuli,
amboxebuli, arsebuli viTarebiT daRlili xalxi daarwmuno, Tuki ukan
ar daixev da mniSvnelovan, seriozul gadawyvetilebas ar miiReb.
,,Depuis bientôt trente ans, les événements m’ont imposé, en plusieurs graves occasions, le
devoir d’amener notre pays à assumer son propre destin afin d’empêcher que certains ne s’en
chargent malgré lui. J’y suis prêt, cette fois encore. Mais cette fois encore, cette fois surtout, j’ai
besoin – oui, j’ai besoin!- que le peuple français dise qu’il le veut”(,,ukve ocdaaTi welia
ise moxda, rom mravaljer mZime mdgomareobaSi me momiwia garkveuli
roli Semesrulebina Cveni qveynis bedisweraSi, rom es sxvebs ar aeRoT
sakuTar Tavze. amjeradac me mzad var. magram amjerad gansakuTrebiT me
128
mWirdeba – diax, me mWirdeba- rom frangma xalxma Tqvas, rom mas es unda”)
(de goli 1996:1078).
de goli xalxs eubneboda, rom erTaderTi swori da demokratiuli
gza aris referendumi: "Compte tenu de la situation. . . sur la proposition du
Gouvernement, j'ai decidé de soumettre aux suffrages de la Nation un projet de loi par lequel je
lui demande de donner à l'Etat et d'abord à son chef un mandat pour la rénovation" (,,viTarebis
gaTvaliswinebiT mTavrobis SemoTavazebiT gadavwyvite referendumze
gavitano kanonproeqti, romliTac me viTxov mandatis ganaxlebas”) (de
goli 1996:1079). man am mZime mdgomareobaSi gadawyvita aseTi gziT epovna
gamosavali.
Cven vTvliT, rom aq saqme exeba argumentaciis erT-erT saxes,
romelsac uwodeben "amplification" – mravalsityvaoba, roca raimes gamoyofa
surT da masze didxans laparakoben da es auditoriis interess zrdis am
faqtis mimarT (bretoni 1996:18). aq aSkarad Cans, rom de gols ar undoda
sakuTari poziciebis daTmoba (am SemTxvevaSi vgulisxmobT imas, rom mas
ar surda gadadgoma). igi cdilobda, rom amiT xalxi miezida da
darwmunebuli iyo, rom isini mas gahyvebodnen da ndobas gamoucxadebdnen.
Tumca aqve acxadebda, rom xalxis uaris SemTxvevaSi igi aRar
Seasrulebda Tavis funqcias: "Au cas où votre réponse serait: "Non!" il va de soi que je
n'assumerais pas plus longtemps ma fonction. Si, par un "oui!" massif vous m'exprimerez votre
confiance, j'entreprendrai avec les pouvoirs publics et j'espère, le concours de tous ceux qui
veulent servir l’intérêt commun, de faire changer, partout où il le faut, des structures étroites et
périmées et ouvrir plus largement la route au sang nouveau de la France" (,,im SemTxvevaSi,
Tuki Tqveni pasuxi iqneba ,,ara”, TavisTavad cxadia, rom me aRar
Sevasruleb Cems movaleobas. Tuki pasuxi qneba ,,ki”, da Tqven
gamomicxadebT ndobas, me viTanamSromleb xelisuflebasTan da imedi
maqvs, rom SevcvliT yvelgan, sadac saWiroa viwro da dromoWmul
struqturas da gzas mivcemT safrangeTis axal Taobas”) (de goli
1996:1077).
30 maiss de golma kvlav mimarTa xalxs da argumentirebulad
warmoadgina Tavisi gadawyvetileba. igi acxadebda, rom arsad ar
wavidoda, radgan xalxisagan miniWebuli hqonda mandati, romelsac is
Seasrulebda bolomde: "Etant le détenteur de la légitimité nationale et républicaine, j’ai
envisagé, depuis vingt-quatre heures, toutes les éventualités, sans exception, qui me permettraient
129
de la maintenir. J’ai pris mes résolutions. Dans les circonstances présentes, je ne me retirerai pas.
J'ai un mandat du peuple, je le remplirai" (,,rogorc respublikis kanonmdebelma, me
ganvixile ocdaoTxi saaTis ganmavlobaSi arsebuli movlenebi da miviRe
gadawyvetilebebi. me arsad ar waval. me frangi xalxis mandati maqvs da
mas Sevasruleb”) (de goli 1996:1079).
Cveni azriT, aq saqme exeba avtoritetis arguments, roca
avtoritetuli piris mosazreba mohyavT; Tumca aq avtoritetia xalxi anu
igi ambobda, rom – Tqven momeciT mandati da bolomde SemasrulebineT
Cemi movaleoba. Cveni azriT, roca aseT rames ambobs qveynis mmarTveli
piri, romelsac Tavis droze xalxma ndoba gamoucxada da meorejer
airCia qveynis prezidentad, xalxi dafiqrdeba (magram, ra Tqma unda,
yovelTvis ara) da ityvis: modi vcadoT kidev, iqneb mixvda Tavis
Secdomas da yvelaferi gamoswordes. amitom aseTi sityvis warmoTqma
Taviseburad warmoadgens xalxis mxridan ndobis mopovebis garkveul
Sanss. aRsaniSnavia, rom de goli yovel Tavis gamosvlas amTavrebda am
frazebiT: "Vive la Republique! Vive la France!" (,,gaumarjos respublikas!
gaumarjos safrangeTs!”). amiT igi cdilobda xalxSi gaeRviZebina
patriotuli grZnoba da daenaxvebina maTTvis qveynisa da xalxis rogori
erTguli iyo da ramdens niSnavda misTvis xalxis keTildReoba. rogorc
wesi, xalxisa da politikosebis interesebi ar emTxveva erTmaneTs, Tumca
politikosebi yovelTvis cdiloben daanaxon xalxs, rom isini xalxis
interesebiT cxovroben, ibrZvian maTi keTildReobisaTvis da ara
sakuTari interesebisaTvis. amitom xalxi maTgan moelis seriozul
gadawyvetilebebs, mniSvnelovan nabijebs cxovrebis donis
gasaumjobeseblad, magram saboloo jamSi amas verafers ver iRebs.
saerTod, rogorc wesi, demokratiul qveynebSi marTuli klasi wlebis
ganmavlobaSi dagrovil ukmayofilebas gaficviT da masobrivi
gamosvlebiT gamoxatavs. swored frangi xalxis poziciebs, maT
interesebsa da qmedebebs ganvixilavT momdevno TavSi.
zemoTTqmulidan SegviZlia warmovadginoT Semdegi sqema:
130
mmarTveli klasi
(Sar
l de goli)
politikuri diskursi
(ilok. deklaraciuli aqti)
argumentacia - avtoriteti
mravalsityvaoba
xalxi
amgvarad, unda iTqvas, rom ena warmoadgens umniSnvnelovanes
faqtors politikuri daTrgunvisaTvis, ekonomikuri da socialuri
diskriminaciisaTvis. politikosi enas iyenebs sakuTari miznebisaTvis. Cven
am TavSi ganvixileT Sarl de golis politikuri diskursi da vnaxeT,
rom mis mier warmoTqmul diskurss gaaCnia deklaraciuli ilokociuri
mizani. igi darwmunebuli iyo warmoTqmuli metyvelebis aqtis warmatebul
dasrulebaSi. de goli iyenebda gulwrfelobisa da interesis (saubris)
kanonebs, rac mis diskurss damajereblobas matebda. prezidenti aseve
mimarTavda argumentacias, kerZod iyenebda avtoritetis arguments.
mxardaWeris SemTxvevaSi igi xalxs hpirdeboda situaciis gamosworebas,
iziarebda maT mosazrebebs da eTanxmeboda, radganac es iyo xalxis
darwmunebis erTaderTi gza. de golis gamosvlaSi SeimCneoda
kompetenciis modalizaciis oTxive kategoria: neba-survili, valdebuleba,
SesaZlebloba da codna. igi acxadebda, rom man unda gaakeTos, icis
rogor gaakeTos da SeuZlia gaakeTos. igi darwmunebuli iyo Tavis TavSi
da sakuTar SesaZleblobebSi. kvlevaSi gamovyaviT, rom politikuri
leqsika terminologiuria. wmindad politikuri enobrivi niSnebi
yovelTvis ar gamoiyeneba ise, rogorc Cveulebriv enaSi. de golis
politikuri diskursisaTvis aseve damaxasiaTebeli iyo specifiuri
131
terminebis xmareba. swored es ganapirobebda misi metyvelebis aqtis
efeqturobas.
3. konceptosferos roli frangi xalxis ilokuciur gamonaTqvamebSi
1968 wlis sayovelTao gaficvis dros
wina TavSi Cven ganvixileT mmarTveli klasis diskursi da misi
Taviseburebebi. am TavSi ki SevecdebiT maqsimalurad zustad gadmovceT
marTuli klasis diskursi – studentTa (da mTeli frangi xalxis)
moTxovnebi, maTi azrebi da survilebi. Cven aq komunikacias ganvixilavT,
rogorc ormxriv urTierTobas (da ara erTmimarTulebian process), roca
informacia miedineba erTi partnioridan meorisaken da piriqiT.
`sudentebs ar surT, gaiziaron TavianTi mamebis momavali; Cven
viyaviT laCrebi, totaluri morCilebisagan dauZlurebulebi, daRlilebi,
sulierad dacemulebi da daxuruli sistemis msxverplni . . . Zaladoba
erTaderTi gzaa im studentebisaTvis, romlebsac ar undaT, gaiziaron
Cveni bedi~ (,,Les étudiants ne veulent pas d’un avenir qui sera celui de leurs pères, c’est-à-dire
le nôtre(…), un avenir qui a prouvé que nous étions des hommes lâches, épuisés, fatigués, avachis
par une obéissance totale et complètement victimes d’un système clos…La violence est la seule
chose qui reste, quel que soit le régime, aux étudiants qui ne sont pas encore entrés dans le
système que leur ont fait leurs pères et qui ne veulent pas y entrer”) (vinoki 1997:565) –
acxadebda Jan-pol sartri (ixileT danarTi 2).
aRsaniSnavia, rom studentebs mxars uWerda mTeli sazogadoebis
elita - adamianTa is jgufi, romelSic yovelTvis mowinave ideebi ibadeba
(ixileT danarTi 3). swored isini iReben mniSvnelovan gadawyvetilebas da
sazogadoebis danarCeni wevrebi – dabali klasebi – wambaZvelobiT iReben
maT mosazrebebs. rogorc viciT, inteleqtualTa da elitis roli
yovelTvis mniSvnelovania socialuri moZraobisaTvis. swored maTi
zegavleniT Caeyara safuZveli am moZraobas. Tumca aranakleb
mniSvnelovani iyo sazogadoebis danarCeni nawilis, Cveulebriv mokvdavTa
azri. jer kidev antikur xanaSi herodote xotbas asxamda `vox populi~-s.
nikolo makiaveli ambobda, rom ,,xalxisagan unda daimsaxuro siyvaruli,
radgan igi Zlieri da gavleniania” (Svarcenbergi 1988:116).
CvenTvis metad mniSvnelovani da sainteresoa 1968 wlis maisSi
frangi xalxis mier gakeTebuli gancxadebebi enobrivi TvalsazrisiT,
132
kerZod gvainteresebs romel ilokuciur aqtebs iyenebdnen da ra
konteqstSi, aseve ra roli hqonda konceptosferos frangi xalxis
ilokuciur gamonaTqvamebSi.
yoveli molaparake piri aris garkveuli konceptualuri sistemis
matarebeli da amitom mniSvnelovnad migvaCnia am sakiTxis ganxilva.
koncepti es aris sityvebsa da eqstralingvistur realobas Soris
Suamavali; zogierTi enaTmecnieri Tvlis, rom es aris ufro farTo
gageba, vodre leqsikuri mniSvneloba. koncepti sinamdvilis im movlenaTa
erTobliobaa, romelic aqtualuria, Rirebulia mocemuli
kulturisaTvis, gaaCnia enobrivi erTeulebis didi raodenoba da Seadgens
andazebis, poeturi da prozauli teqstebis Temas. konceptis cneba
saSualebas gvaZlevs ganvixiloT idealuri `mentaluri arsi~ lingvistis
TvalsazrisiT, radgan iqmneba sityvis ganzogadoebuli saxe cnobierebis
modelis obieqtivirebiT. koncepti aris semantikuri warmonaqmni
lingvokulturuli specifikiT da ama Tu im xatiT, romelic garkveuli
eTnokulturis warmomadgenlebs axasiaTebs. koncepti sityvis
mniSvnelobidan uSualod ki ar Cndeba, aramed warmoadgens sityvis
leqsikuri mniSvnelobisa da adamianis xalxuri gamocdilebis Sejaxebas.
koncepti adamianis cnobierebaSi Cndeba gamocdilebidan, samyaros
Cawvdomidan, misi ukeT gagebidan, socializaciidan, misi aRqmidan,
enobrivi gamocdilebidan.
konceptebi, rogorc azrovnebis Sedegi, unda iqnan verbalizebuli.
aRsaniSnavia, rom ena axdens kulturis mTavari konceptebis akumulirebas,
gadmoscems ra maT niSnebiT – sityvebiT (maslova 2004:47).
am kvlevaSi Cven gamovyofT iseT ZiriTad konceptebs, rogoricaa
`Tavisufleba~, `TanamSromloba~, `nebeloba~ da `brZola~. am konceptebis
sixSires ganvixilavT frangi xalxis ilokuciur gamonaTqvamebSi, kerZod
ki, 1968 wlis maisis gamosvlebisas. mniSvnelovania is faqti, rom
Tavisuflebis mosapoveblad saWiroa nebeloba (survili), TanamSromloba
imitom, rom Tu ar iqneba mWidro kavSiri adamianebs Soris raime
ideisaTvis brZolaSi, maSin mxolod neba-survils araviTari azri ara
aqvs da aseve saWiroa brZola. miznis miRweva mxolod am etapebis gavlis
Sedegad aris SesaZlebeli, rac sqematurad ase gamoixateba:
133
nebeloba (survili)
TanamSromloba brZola Tavisufleba
Tanamedrove sazogadoebis demokratizaciisa da samyaros
Rirebulebebis gaziarebis survilis arsebobam ganapiroba is, rom
msoflios enobriv cnobierebaSi didi adgili daikava konceptma
`Tavisufleba~. msoflio kulturaSi `Tavisufleba~ sxvadasxvanairad
gamoixateba. XX s-is dasavleT evropis filosofia `Tavisuflebis~ cnebis
absolutizirebas axdens. ase magaliTad, J.p. sartri (vinoki 1997:566)
Tvlida, rom `Tavisufleba adamianis Tavisebureba ki ar aris, aramed misi
substanciaa da adamiani gansxvavdeba sakuTari Tavisuflebisagan~.
`Tavisuflebis~ koncepts aRwers a. veJbicka Tavis naSromSi
`kulturis gageba sakvanZo sityvebiT~ (maslova 2004:185). `Tavisuflebaze~
bevrs weren filosofosebi, RvTismetyvelni, politologebi,
samarTalmcodneebi da ukve lingvistebic. Tuki aralingvisti avtorebi
amasTan dakavSirebiT gamoTqvamen, rogorc wesi, sakuTar mosazrebas,
lingvistisaTvis TviT am sityvis mniSvnelobaSi ukve mTeli samyaros
Tvalsazrisi Cans. laparakoben Tavisufal nebelobaze (filosofiuri
aspeqti), codvis Tavisuflebaze (religiuri koncepti), politikur
Tavisuflebaze da a.S.
v.dali am cnebas ori mniSvnelobiT ganixilavs; pirveli
dakavSirebulia subieqtTan, rogorc aseTTan (subieqtis mier sakuTari
nebis gamoxatvis saSualeba), meore – sazogadoebriv-politikur
sferosTan (mdgomareoba, romlis drosac ar arsebobs SezRudvebi da
Seviwroeba, romelic akavSirebs sazogadoebriv-politikur cxovrebas da
romelime klasis an mTeli sazogadoebis saqmianobas) (maslova 2004:186).
es koncepti, rogorc misi Seswavlisas aRmoCnda, polisemiuria,
magram arsebobs saerTo azri, romelic aerTianebs am mniSvnelobebs –
icxovro da imoqmedo SezRudvebis gareSe.
kvlevis Sedegad Cven SegviZlia vTqvaT, rom koncepts `Tavisufleba~
gaaCnia sinonimTa (nebeloba, damoukidebloba, SeuzRudaoba, nebaze yofna,
sivrce; frangulSi misi sinonimebia `indépendance, autonomie, droit . . .~) da
antonimTa (iZuleba, Zaladoba, Zaldataneba, Seviwroveba, tyveoba, monoba,
134
Cagvra, akrZalva, SezRudva, dapatimreba, damokidebuleba) semantikuri
veli.
`Tavisufleba~ gvxvdeba iseT sityvaTa wyobaSi, rogoricaa ,,sruli,
usazRvro, SeuzRudavi, upirobo, msoflio”, rac gviCvenebs, rom adamians
SeuZlia imoqmedos sakuTari nebiT (maslova 2004:187). isaia berleni
ganasxvavebs negatiur Tavisuflebas, anu imas, rom iyo Tavisufali
yvelanairi Cagvrisagan, Sens qmedebaSi sxvisi Carevisagan da pozitiur
Tavisuflebas, romelic gulisxmobs sakuTar Tavze batonobas (gravici
1996:235).
frangebi `Tavisuflebas~ igeben, rogorc Zlieri xelisuflebis
uaryofas, rogorc es iyo prezident Sarl de golis dros. TviT Zlieri
xelisufleba maTTvis aris Tavisuflebis antonimi da gaigivebulia
despotur reJimTan, diqtaturasTan. sityva `Tavisuflebis~ semantikuri
profili viwrod aris dakavSirebuli safrangeTis politikur
istoriasTan; maT gaaCniaT miswrafeba Tavidan moiSoron TviTmpyrobeluri
xelisufleba (es kargad Cans 1789 wlis revoluciis droindel lozungSi
– Liberté, Egalité, Fraternité). m. fukos azriT, Zalaufleba aris Tavisuflebis
zRvari (fuko 1966:123). xalxs Tavisufleba esmis, rogorc sityva
`areulobis~ sinonimi, rogorc antisazogadoebrivi da saxifaTo
qmedebebis dausjeli aRsruleba. safrangeTis istoriaSi naTlad Cans,
rom TiTqmis yvela revolucia iyo sisxlismRvreli, anu frangi xalxi
ukan ar ixevda araferze xelisuflebis Sesacvlelad da Tavisuflebis
mosapoveblad (rogorc Cans, Tavisuflebis mopovebas xalxi aigivebs, Cveni
azriT, xelisuflebis cvlasTan. maT miaCniaT, rom axali xelisufleba
mova axali ideebiT, axali gadawyvetilebebiT da miscems met
Tavisuflebas). maTTvis Tavisufleba aris Zlieri, xelSeuxebeli da amave
dros sasurveli, Zvirfasi, wminda.
1968 wlis maisis gamosvlebi daiwyo studentebis amboxebiT.
axalgazrdobam gadaagdo ideologiuri diskursi, tradiciuli ritorika,
`mamebis politika~. hipebis lideri jeri rubeni acxadebda: `axalgazrdebi
cxovroben supermarketebis, feradi televizorebis, partizanTa omebis,
masobrivi komunikaciis, rokis samyaroSi da droSi, sadac adamiani
mTvareze mifrinavs. CvenTvis araferi ar aris SeuZlebeli, Cven yvelaferi
SegviZlia. dRes Taobebs Soris es ufskruli ufro Rrmaa da farTe,
135
vidre odesme yofila kacobriobis istoriaSi. 1950 wlamde mcxovreb
Taobas ar SeuZlia araferi aswavlos 1950 wlis Semdeg Taobas, amitom
imsxvreva saskolo sistemac~ (,,Les jeunes vivent dans un univers de supermarchés, de
télé-couleur, de guerre de guérilla, de communication de masse, de psychédélisme, de rock et
d’hommes merchant sur la Lune. Pour nous, rien n’est impossible. Nous pouvons tout faire. Ce
fossé entre les générations est le plus large de toute l’histoire humaine. La génération d’avant
1950 n’a rien à enseigner à celle d’après 1950. C’est pourquoi le système scolaire se casse la
gueule”) (Svarcenbergi 1988:331). 60-iani wlebis axalgazrdebi iyvnen (da
axlac arian) kadnierebi, SeiZleba iTqvas `Tavxedebi~ da isini gamowvevas
ucxadebdnen yvelas, vinc maT interesebs Seulaxavda. axalgazrdebi uars
eubnebodnen diqtaturas: ,,Parti Unique Dictature”. isini uaryofdnen yovelgvar
rutinas da ar urigdebobden arsebul situacias, moiTxovdnen
Tavisuflebas da maTi mowodebebic Sesabamisi iyo (`Liberté, votez librement,
Elections libres, libérez les prisonniers politiques noirs”-,,Tavisufleba, Tavisuflad
uyareT kenWi, Tavisufali arCevnebi, gaaTavisufleT zangi politikuri
patimrebi”) (berSteini 1989:309).
unda aRiniSnos, rom am mowodebebSi gamoyenebuli iqna direqtiuli
ilokuciuri aqtebi (ecado, aiZulo vinme, gaakeTos rame; mcdeloba
saerTod SeiZleba iyos mokrZalebulic da agresiulic. isini
cdilobdnen, rom aeZulebinaT mTavroba gadaedgaT maTTvis sasurveli
nabijebi). axalgazrdebisaTvis araferi ar iyo SeuZlebeli, maT
yvelafris gakeTeba SeeZloT.
mTeli kacobriobis universalur ideals warmoadgens Tavisufleba
da igi ar SeiZleba CaiTavlos saerTo evropul idealad, radgan
TiToeul xalxs, ers gaaCnia am konceptis sakuTari gageba. n. berdiaevi
acxadebs: `arsebobs Tavisufleba viRacisagan da Tavisufleba
raRacisagan~ (maslova 2004:187).
Tavisufleba sxvadasxvanairad aixsneba yvela enaSi. magaliTad,
qarTulSi `Tavisufleba~ aris nebis gamomJRavnebis SesaZlebloba,
SezRudvis ararseboba; rusulSi – `Tavisuflebas~ iZleva vinme gareSe
piri, rac ar Cans inglisurSi, sadac `Tavisufleba~ aris sruli
damoukidebloba yvelasagan. mocemuli konceptis franguli gageba
SemdegSia – SesaZlebloba, iyo kanoniT uzrunvelyofili an arsebobdes
politikuri da socialuri sistema – imoqmedo ise rogorc ginda, ar
136
SeuzRudo sxvas Tavisufleba, anu politikuri wyoba, romelic
uzrunvelyofs adamianTa individualur, moqalaqeobriv da politikur
Tavisuflebas. es sityva frangul enaSi gvxvdeba Semdeg sityvaTa wyobaSi:
liberté surveillée, provisoire, naturelle, civile, politique, individuelle; liberté du culte, d'opinion,
de pensée, d'expression, de langage, d'esprit, d'allure. frangis mentalitetSi
`Tavisuflebis~ komponentebia – Liberté, Egalité, Fraternité, romelic emyareba
urTierTobas, urTierTqmedebas anu unars daexmaro sxvas.
TavisuflebasTan dakavSirebuli mniSvnelovani konceptia agreTve
nebeloba, survili (volonté). cnobili rusi moazrovne g. fedotovi ase
ganixilavda mas: `nebeloba aris SesaZlebloba, icxovro sakuTari nebiT,
ar gawuxebdes araviTari socialuri borkili, kavSiri~ (maslova 2004:189).
frangul enaSi es koncepti gvxvdeba Semdeg gamoTqmebSi: volonté de fer, bonne
volonté, mauvaise volonté. Jak lakani Tvlis, rom survilis dakmayofileba
SeuZlebelia, radgan igi yvelafers aRemateba; igi mudam gagzavnis
aracnobier survilTan da absolutur danaklisTan, romelsac ver
gamovxatavT (lipovecki 1991:15). nebismieri adamianis qceva, yvelaze
altruistulic ki, warmoiSoba survilidan anu nebidan, aRiaron igi.
sxvadasxva tradiciaSi nebeloba ganixileba, rogorc erovnuli xasiaTis
Semadgeneli Tviseba. neba-survili yovelTvis iTrguneba ama Tu im
kulturisaTvis damaxasiaTebeli kanonebiT, wesebiT, normebiT. frangi
studentebis 1968 wlis maisis gamosvlebSi SeimCneoda aseTi nebis
gamoxatva: `Nous voulons que la révolution soit une fête pérpetuelle et la vie de chacun une
oeuvre d'art à réaliser” (,,Cven gvinda, rom revolucia iyos mudmivi dResasawuli
da TiToeulis cxovreba - gansaxorcielebeli xelovnebis nimuSi”), an
kidev ,,Reprenant le mot de Rimbaud nous voulons ,,changer la vie” (,,rembos sityvebiT
rom vTqvad, Cven gvinda ,,cxovrebis Secvla” (fore 1998:108);
,,Nous voulons transformer la quotidienneté médiocre et éstreignante en une féte
libératrice qui apporte à l'être la plénitude de la vie~(,,Cven gvinda uferuli da ubralo
cxovrebis ganmaTavisuflebel dResaswaulad gardaqmna, romelic
adamianis cxovrebas sisavses moutans”) (fore 1998:108);
,,Nous voulons réaliser l'unité dans l'infinie diversité, exalter les différences et bannir la
totalité (et son corollaire le totalitarisme) qui est l'écrasement de ces mêmes differences”(,,Cven
gvinda gaerTianeba da totalitarizmi moviSoroT”) (fore 1998:108).
137
,,Le mouvement de notre jeunesse, et particulièrement de ceux qu’on appelle les enragés
ou trublions, est spirituellement magnifique. Il rend l’espoir à notre pays et à d’autres. Pour ma
part j’y retrouve à peu près ce qu’avait rêvé la jeune résistance française – communiste comprise,
en dehors de l’appareil stalinien. Et voici qu’aujourd’hui mes élèves de philosophie, les meilleurs,
les plus pensifs, ont lutté sur les barricades”(,,Cveni axalgazrdebis moZraoba da
gansakuTrebiT maTi, visac uwodeben gaSmagebulebs an meamboxeebs, aris
SesaniSnavi. is imeds aZlevs Cvens qveyanas da sxvebsac. rac Semexeba me
amaSi davinaxe is, razec ocnebobda axalgazrda franguli winaaRmdegoba-
komunistebis CaTvliT stalinuri aparatis miRma. da ai, dRes Cemi
filosofiis fakultetis, saukeTeso, yvelaze ufro moazrovne studentebi
ibrZvian barikadebze”) - ganacxada moris klavelma (fore 1998:99).
am mowodebebSi SeimCneva deklaraciuli ilokuciuri aqtebis
gamoyeneba anu isini acxadeben aSkarad TavianT nebas.
nebis gamoxatva sxvadasxva formiT SeiZleba. adamianebi xSirad
mimarTaven bunts, destruqcias, roca nebis gamoxatvisas eqmnebaT
dabrkoleba (1968 wlis movlenebi). es aris yovelive organizebulis,
nebismieri SezRudvis uaryofa, wadili, survili, rom iyo mzad
moqmedebisaTvis. frangul enaSi igi niSnavs gadawyvetilebis gamoxatvas,
sakuTari nebiT moqmedebas, rac Zalze rTulia, radgan yvela adamians ar
SeuZlia sakuTari nebiT moqmedeba. nebis gamoxatva yvelaze Zlieri
adamianis Tvisebaa, romelsac ZaluZs ise gardaqmnas movlenebi, rogorc
es mas surs.
garda nebelobisa, Tavisuflebis mosapoveblad saWiroa
TanamSromloba, saerTo interesebisa da moraluri kanonebis erTianoba;
Tumca SeiZleba miRweuli TanamSromloba dairRves. Tavisuflebis,
rogorc faqtis, arqonam SeiZleba ganapirobos diametralurad
gansxvavebul, sxvadasxva platformaze mdgomi partiebis, sazogadoebis
sxvadasxva fenebisa da klasebis Tematuri TanamSromloba.
TanamSromloba, rogorc socialuri, zneobrivi, fsiqologiuri
aspeqtebis erTianoba, realizdeba adamianTa komunikaciaSi. politikuri
Tavisuflebis arqonam SeiZleba mniSvnelovanwilad ganapirobos adamianTa
Soris mWidro urTierToba. TanamSromloba TavisTavad gulisxmobs
komunikacias adamianTa Soris. mas moaqvs urTierTpativiscema da ndoba;
xolo gulwrfeloba da simarTle aZlierebs aseT urTierTobas.
138
dasavluri filosofiis mixedviT yvelaferi samyaroSi cvalebadia.
maradia mxolod idealuri, RvTaebrivi; yvelaferi realuri ki miwieria.
saerTo miznis miRwevis Semdeg adamianebs, klasebs da partiebs Soris
nebismieri gaerTianeba, mWidro urTierToba, umetes SemTxvevaSi, irRveva.
samwuxarod aseTia realoba. frangul enaSi sityva TanamSromloba
aerTianebs iseT sinonimebs, rogoricaa `complicité, connivence~. studentebis
gamosvlebSi SeimCneva Semdegi frazebis sixSire:
`Etudiants, regroupons – nous tous unis” (,,studentebo gaverTiandeT –
gaverTiandeT yvelani”) (filozofi 1969:89) (ixileT danarTi 4).
,,Ouvriers, étudiants, population liaison effective flins”(,,muSebi, studentebi,
xalxi efeqturi kavSiri”) (filozofi 1969:159).
,,Travailleurs français immigrés unis” (,,emigrirebuli frangi muSebi erTad
arian”) (filozofi 1969:160).
,,Ensemble étudiants travailleurs”(,,studentebi muSebi erTad arian”)
(filozofi 1969:161) (ixileT danarTi 5).
,,Etudiants, il faut prendre conscience de ce que nous avons tous faire confusément à la
hâte et dans la rue”(,,studentebo saWiroa gavacnobieroT is, rac Cven ase
swrafad gavakeTeT quCaSi”) (fore 1998:103).
,,Etudiants il faut être lucide . . . avec nos petits problèmes de mineurs, de privilegiés, de
mauvaise consciene de non-prolétaires” (,,studentebo fxizlad unda viyoT”) (fore
1998:103).
,,Nous sommes des privilegiés, non économiquement, mais parce que nous seuls avons le
temps et la possibilité physique de prendre conscience de notre état et de l'état de la
société~(,,Cven privilegirebulebi varT ara ekonomikurad, aramed imitom,
rom mxolod Cven gvaqvs dro da saSualeba imisa, rom gavacnobieroT
Cveni da Cveni sazogadoebis mdgomareoba”) (fore 1998:104).
,,La révolution doit être faite par tous et non par un” (,,revolucia yvelam unda
movaxdinoT da ara erTma”) (filozofi 1969:164).
,,Je participe Tu participes Il participe Nous participons Vous participez Ils participent”
(,,me vmonawileob Sen monawileob is monawileobs Cven vmonawileobT Tqven
monawileobT isini monawileoben”) (filozofi 1969:161).
,,Travailleurs actifs et chomeurs tous unis rejoignez vos comités d’action de
quartier”(,,muSebo da umuSevrebo yvelani gaerTiandiT da SeuerTdiT Tqveni
ubnis komitetebs”) (filozofi 1969:161).
139
,,Céder un peu c’est capituler beaucoup”(,,cotas daTmoba kapitulacias
niSnavs”) (filozofi 1969:161).
,,Tous unis dans la lutte à bas les impérialismes”(,,yvelani gaerTiandiT
sabrZolvelad Zirs imperializmi”) (filozofi 1969:164).
,,Nous lançons un appel à nos camarades de toutes les Universités de France afin qu’ils
constituent eux aussi en Conseils Etudiants; afin qu’ils entreprennent une critique radicale et
constructive de l’Université et de la Société dans laquelle elle s’insère: en particulier reflexion sur
le système des examnes pouvant aboutir au boycott pour obtenir satisfaction dans nos
revendications immédiates. Nous appelons les centrales syndicales d’enseignants et de la Classe
Ouvrière à se joindre à notre action” (,,Cven movuwodebT safrangeTis yvela
universitetidan Cvens amxanagebs, raTa isini gaerTiandnen studentur
sabWoebSi da wamoiwyon universitetisa da arsebuli sazogadoebis
radikaluri da konstruqtiuli kritika, gansakuTrebiT gamocdebis
sistemasTan dakavSirebiT, ramac SeiZleba boikotamdec migviyvanos, raTa
movipovoT Cveni moTxovnebis dauyovneblivi dakmayofileba. Cven
movuwodebT maswavleblebisa da muSaTa klasis profkavSirebs
SemouerTdnen Cvens moZraobas”) (fore 1998:111).
Cveni azriT, TanamSromlobisa da gaerTianebis gamomxatvel
mowodebebSi SegviZlia gamovyoT direqtiuli ilokuciuri aqtebis
gamoyeneba. Tumca aq nawilobriv SeimCneva asertiuli ilokuciuri mizani
(Tqva is, raSic aris saqme). axalgazrdebi warmoadgendnen saqmis WeSmarit
viTarebas, safrangeTSi im dros arsebul mdgomareobas.
aqedan gamomdinare Semdegi mniSvnelovani konceptia brZola. 1968
wlis maisis movlenebis dros xalxs surda garkveuli Tavisuflebis
mopoveba. amisaTvis ki maT icodnen, rom saWiro iyo brZola Sarl de
golis Zlieri reJimis winaaRmdeg. brZola (lutte) aris moqmedeba yovelTvis
viRacis winaaRmdeg da am moqmedebis mizania raRacis Secvla. am koncepts
gaaCnia maRali socialuri mniSvneloba, sakuTari leqsika, sintaqsi,
semantika da pragmatika. isini obieqtivirdeba didi raodenobiT leqsikur-
frazeologiur saSualebebSi. brZolis sinonimebia frangul enaSi
`concurrence, competition, rivalité, duel, tournoi, complot, conflit, guerre, combat, bataille~.
brZola SeiZleba iyos SeiaraRebuli, mwvave – `lutte libre, sanglante, oplitique”.
socialur jgufebs Soris konfliqti SeiZleba gadaizardos SeiaraRebul
140
dapirispirebaSi. brZola marTlac erT-erTi mniSvnelovani koncepti iyo,
romelsac xSirad iyenebdnen frangebi 1968 wlis movlenebis dros:
`Lutte contre le cancer gaulliste~ (,,brZola golisturi Wiris winaaRmdeg”)
(filozofi 1969:155).
`ORTF en lutte indépendance~ (,,strm ibrZvis damoukideblobisaTvis”)
(filozofi 1969:155).
`Le même problème, la même lutte~ (,,igive brZola, igive problema”)
(filozofi 1969:155).
`Non au patronat état enseignement technique lutte avec les C.F.E.T~ (,,ara
patronaJs, saxelmwifos, teqnikur ganaTlebas brZola fmk-sTan erTad”)
(filozofi 1969:156).
`Non les grands magasins ne rouvriront pas, leurs personnels luttent avec tous les
travailleurs~ (,,ara didi maRaziebi ar gaiReba, maTi personali ibrZvis
muSebTan erTad”) (filozofi 1969:156).
`La lutte continue” (,,brZola grZeldeba”)( filozofi 1969:156).
,,Mai 68 début d'une lutte prolongée” (,,68 wlis maisi aris xangrZlivi
brZolis dasawyisi”)(filozofi 1969:160).
,,Leur campagne commence notre lutte continue le combat continue dans les usines pas
dans les urnes~(,,maTi kampania iwyeba Cveni brZola grZeldeba qarxnebSi da
ara urnebTan”) (filozofi 1969:160).
`L'élan est donné pour une lutte prolongée~ (,,xangrZlivi brZolis miswrafeba
arsebobs”) (filozofi 1969:160).
`La lutte continue état policier attention école rejoignez les C.A.L~ (,,brZola
grZeldeba saxelmwifo policia yuradRebiT SeuerTdiT brZolas”)
(filozofi 1969:160).
kvlevisas gamovyaviT brZolis gamomxatveli terminologia da am
mowodebebSi Cven vxedavT frangi axalgazrdebis fsiqologiur
mdgomareobas, maT grZnobebsa da ganwyobas; es imaze miuTiTebs, rom aq
gamoiyofa eqspresiuli ilokuciuri aqtebis gamoyeneba.
frangi axalgazrdebi mudam mzad iyvnen sabrZolvelad. maT gaaCndaT
axleburi xedva da mebrZoli suli. isini cdilobdnen, gadaelaxaT is
yalbi Rirebulebebi da amao dabrkolebebi, Zaldatanebebi, saidanac
modioda maTi amboxi. axalgazrdebi iyvnen impulsurebi, romantiulebi.
isini acxadebdnen, rom axalgazrdebs SeuZliaT yvelaferi da ar
141
gaCumdebian: ,,Sois jeune et tais-toi”, ,,A nous de parler”, ,,Moi, je ne suis pas gené d’être un
révolutionnaire” (filozofi 1969:156) (ixileT danarTi 6,7). safrangeTis erT-
erTi yvelaze mniSvnelovani saxalxo gamosvla daiwyo studentebis
moZraobiT da swored isini iyvnen am movlenebis sulis Camdgmelebi.
ibrZodnen ra ukeTesi momavlisaTvis maT TavianTi poziciis gamosaxatavad
mimarTes ukidures zomas – gamovidnen quCaSi. aqedan gamomdinare SeiZleba
Semdegi sqema warmovadginoT:
xalxi
diskursi
ilok. deklaraciuli da
direqtiurli aqtebi
amgvarad, daskvnis saxiT unda iTqvas, rom moZraoba, romelic
daiwyo frangi studentebis ukmayofilebiT, gagrZelda maTi gamosvlebiT,
moicva mTlianad safrangeTi da mTeli sazogadoeba, Zalian mniSvnelovani
iyo qveynisaTvis. Tumca Cven es gamosvlebi gvainteresebs enobrivi
TvalsazrisiT, amitom unda gamoiyos konceptosferos roli frangi
xalxis ilokuciur gamonaTqvamebSi da is, rom yoveli molaparake piri
aris garkveuli konceptualuri sistemis matarebeli. koncepti
warmoadgens sinamdvilis im movlenaTa erTobliobas, romelic Rirebulia
garkveuli kulturisaTvis da gaaCnia enobrivi erTeulebis didi
raodenoba. Cvens kvlevaSi gamovyaviT iseTi konceptebi, rogoricaa
nebeloba, TanamSromloba, brZola da Tavisufleba. es konceptebi
erTmaneTTan mWidrodaa dakavSirebuli, radgan Tavisuflebis
mosapoveblad saWiroa brZola, xolo brZolis gasamarTavad aucilebelia
mWidro TanamSromloba. am yvelafrisaTvis ki mniSvnelovania neba-
survilis qona. rogorc vnaxeT, xalxi safrangeTSi am movlenebis dros
sakuTari survilebi, Txovnebi, moTxovnebi
mTavroba
142
iyenebda yvela am koncepts Tavis ilokuciur gamonaTqvamebSi, kerZod
deklaraciul da direqtiul ilokuciur gamonaTqvamebSi. Tumca aqve unda
aRiniSnos, rom moyvanil magaliTebSi SeimCneva asertiuli da eqspresiuli
ilokuciuri aqtebis gamoyenebac.
143
daskvnebi
1. adamianTa Soris komunikaciis damyarebis erT-erTi saukeTeso,
universaluri da upiratesi saSualeba aris ena, metyveleba; Tumca
verbaluri saSualebebis gverdiT yovelTvis aris araverbaluri xerxebic,
rogoricaa Jesti, mimika da sxva. adamiani, enis matarebeli, ganixileba,
rogorc subieqti, romelsac gaaCnia individualuri da socialuri
gamocdileba, samyaros Sesaxeb informacia da amis safuZvelze
axorcielebs komunikacias enis sxva matareblebTan; ena saSualebas
aZlevs molaparake pirs Tavisi cnobierebidan amoiRos cneba da igive
cneba amoativtivos msmenelis gonebaSi. Bbgerebi, romelsac is gadascems
msmenels, rogorc wesi, ar warmoSoben axal erTeulebs am ukanasknelis
cnobierebaSi. isini aqtivizirdeba im cnebebSi, romlebic arsebobs
msmenelTan da molaparakesTan; xandaxan molaparakes saubarSi Semoaqvs
ukve cnobili cnebebis axali konfiguraciebi, roca siaxles ambobs;
Tumca axalia es konfiguraciebi da ara cnebebi, romelTaganac isini
Sesdgeba.
2. amgvarad, adamianTa sazogadoeba damyarebulia informaciis
gacvlaze. komunikacia gulisxmobs informaciis gadacemas arxis
meSveobiT. informacia ki aixsneba, rogorc raime cnobis gadacema kodis
meSveobiT. 50-ian wlebSi aSS-Si ganviTarebul informaciis TeoriaSi
informacias gaaCnia wmindad teqnikuri mniSvneloba. igi Setyobinebebis
mniSvnelobas ar iRebs mxedvelobaSi, aramed mxolod mis gadmocemas
cdilobs.
3. komunikaciis dasamyareblad aucilebelia informaciis arseboba,
romelsac Setyobinebis saxiT gadascems molaparake piri (gadamcemi)
msmenels (mimRebs). bunebrivi enaAflobs kods, romelic unda icodes
sazogadoebis TiToeulma wevrma, rac SesaZlebels gaxdis Setyobinebis
gagebas. Tuki msmenelma ar icis Sesabamisi kodi, misTvis nebismieri
informacia aris xmauri. informaciis kodireba es aris procesi,
romliTac gadamcemi (encodeur) Setyobinebas aniWebs gamonaTqvamis formas.
Setyobinebis sworad dekodirebisaTvis kodis srulyofili codnis garda,
aucilebelia situaciis da konteqstis zedmiwevniT codna. situacia
apirobebs lingvistur qcevas, anu konteqsts. komunikacia emyareba
144
verbalur, fizionomiur, Jestualur da qceviT bazas. yoveli zepiri
gamonaTqvami Seicavs vokalur (fonuri - warmoTqma, maxvili da
prosodiuli ganzomilebi - intonacia, toni, pauza, maxvili) da verbalur
ganzomilebas (gamonaTqvamTa teqstualur ganzomilebas).
4. komunikaciis situacia gulisxmobs informaciis gadacemas.
informacia gadaicema Setyobinebis saxiT, romelic Sesdgeba
gamonTqvamebisagan da warmoadgens gamoTqmis aqts. sametyvelo
komunikaciisas urTierTobis monawile pirebi gamonaTqvamebs igoneben
TavianTi mexsierebidan, axdenen maT konstruirebas, gadaamuSaveben da
gadmoscemen anu axorcieleben gamoTqmis aqts. gamoTqmis aqtis
ganxorcielebisas mniSvnelovania: urTierToba molaparakesa da msmenels,
molaparakesa da mis Setyobinebas Soris, aseve urTieTobebi gamomTqmelsa
da adresats Soris, gamomTqmelis urTierTmimarTeba sakuTar
gamonaTqvamTan da gamomTqmelis urTierTmimarTeba konteqstTan.
5. komunikaciis aqti aseve gulisxmobs molaparake pirisa da
msmenelis arsebobas. garda msmenelisa, arseboben sxva monawileebic anu
arsebobs ramdenime mimRebi. rodesac mosaubre warmoqmnis metyvelebis
aqts, igi sxvadasxva msmenels gansxvavebul rols aniWebs. molaparake
piri unda flobdes yvela xerxs imisaTvis, rom gaagebinos arsebul
sazogadoebas, Tu visken aris mimarTuli misi metyvelebis aqti.
msmenelebi ki TavianTi rolebis Sesabamisad iqcevian. kvlevaSi gamovyaviT
ramdenime monawile–molaparake, ilokuciuri aqtis monawile, adresatebi,
viskenac mimarTulia metyvelebis aqti da SemTxveviTi msmenelebi.
Cveulebriv, adresatis arCevans molaparake piri axorcielebs Jestis,
Sexedvis, Tavis daqnevis, CurCulis saSualebiT, miaxvedrebs ra amiT
danarCenebs, rom isini monawileebs ar warmoadgenen.
6. komunikacia, saerTod, gulisxmobs interaqcias. es ukanaskneli ki
aRniSnavs aqtTa Tanmimdevrul epizods; msmenelma unda Seicnos is aqti,
romelsac asrulebs molaparake piri; am ukanasknelma winaswar unda
ganWvritos igi. am mxriv mniSvnelovania interaqciebis verbaluri aspeqti
da saubarSi gamonaTqvamis warmoqmna. interaqciisas mTavaria molaparakis
is ganzraxva, romelic msmenelma unda gamoaaSkaravos gamonaTqvamSi da
moaxdinos misi interpretacia – dekodireba. did rols TamaSobs
interaqciisas intuiciuri codna da molaparakisa da msmenelis
145
SemecnebiTi efeqtebi - kognitiuro interpretaciebi. efeqturi interaqcia
ar aris qmedeba an reaqcia, romelic erTi adamianidan meoreze gadadis,
arc partniorTa urTierTqmedeba. es aris sinqronuli procesi, romelic
xorcieldeba or adamians Soris, roca isini urTierToben.
7. saubrisas gamomTqmeli anu molaparake piri SeiZleba
warmogvidgendes pirdapir an irib diskurss. pirdapir diskurss
molaparake piri TviTon warmoTqvams anu Tavis azrebs warmogvidgens,
xolo irib diskursSi igi sxvaTa naTqvams gadmogvcems. es aris sxvisi
naTqvamis reproduqcia. es kargad gamoixateba damwerlobaSi frCxilebiT.
igi garkveulwilad warmoadgens SeumCnevel sazRvars or gamoTqmas
Soris. zepirmetyvelebaSi ki amis maCvenebelia lingvisturi konteqsti da
garkveul SemTxvevaSi xmaSi mkafio cvlileba. zepirmetyvelebasa da
damwerlobaSi iribi diskursi mniSvnelovnad ar gansxvavdeba da
ZiriTadad iribi diskursis Semosayvanad iyenebs introduqciul zmnas,
romelsac mosdevs damateba-obieqti. iribi diskursis warmoqmnisas
molaparake piri miemarTeba gamomTqmelis mier naTqvam winadadebas, Tumca
SeiZleba gadmotanisas mniSvnelovnad Secvalos igi da sxvdasxvagvari
interpretaciiT warmoadginos. Tumca SeiZleba ase arc moxdes. amis
magaliTia sxvadasxva politikosTa naTqvamis Taviseburad gadmobruneba
sxvadasxva gazeTebSi, (rac ZiriTadad efuZneba am gazeTebis pirad
damokidebulebas am politikosebTan).
8. eTnomeTodologiis erT-erTi bazisuri postulati is aris, rom
socialuri cxovreba da misi Taviseburebebi warmarTulia garkveuli
procesebiT. saubris eTnomeTodologiis midgomis erT-erTi gasaRebia
interaqtantTa mier ganxorcielebuli diskursi - urTierToba, molaparake
pirTa ganzraxva an socialuri normebi, romlebic ufro zogad
interaqciul strategiebs gvTavazoben. mniSvnelovania Semdegi
konteqstualuri kategoriebi – kulturuli, socialuri, klasobrivi,
sqesobrivi TviTSegneba an sxva interaqciuli mizani.
9. socialuri urTierTobebis erT-erTi saxe aris dialogi.
minimalur dialogSi dialogi Tanxvdeba urTierTobebs, xolo
intervencia – aqts; dialogis ukveci Semadgenlebia – urTierToba da
intervencia. aq SeiZleba ganvasxvavoT funqciaTa ori tipi: 1)
urTierTobis Semadgeneli interaqcionaluri funqciebi (interactionnelles). es
146
aris urTierTobebi, romlebic yalibdeba intervenciaTa Soris, anu or
diskursul epizods Soris, romelic miekuTvneba or gansxvavebul
molaparake pirs. 2) intervenciis interaqtiuli funqciebi (interactives). es
aris kavSirebi, romlebic yalibdeba mTavar da daqvemdebarebul aqts
(aqtebs) Soris, anu or diskursul epizods Soris, romlebic miekuTvneba
erTsa da imave molaparake pirs. amgvarad, minimaluri dialogis
struqtura gviCvenebs, rom ukvecia mxolod interaqciuli funqciebi.
10. saubari aris sazoagdoebis wevrTa socialuri qmedeba, sadac
ireva verbaluri da araverbaluri elementebi. eTnomeTodologebis
azriT, saubari warmoadgens interaqtantTa mier ganxorcielebul zepir
diskurss. saubarSi urTierTgageba adamianuri qmedebebis centraluri
kognitiuri procesia. igi unda ganixilon, rogorc gaziarebuli
SemecnebiTi procesi, urTierTgageba rogorc interkognitiuri produqti.
Tanamosaubris realurad gasagebad sakmarisi ar aris moaxdino naTqvamis
teqstualuri inetrpretacia. garkveul situaciaSi saubris kvlevisas
saWiroa gascde sityvasityviT mniSvnelobas. aRsaniSnavia, rom saubari
moicavs zepir dialogs, dialogur wyvilebsa (dialogur wyvilebi aris
gamonaTqvamTa momijnave wyvilebi, romelTac Tavis mxriv gaaCniaT
dialoguri saxe) da sametyvelo jers (lingvisturi urTierTobebisas
TiToeuli laparakobs Tavis jerze). es warmoadgens garkveul
interaqcias. adamianis yoveldRiuri sametyvelo qmedeba aris mudmivi
dialogi, radgan TviT monologic ki dialoguria.
11. rac Seexeba argumentacias, misi mizania darwmuneba. es aris
garkveuli fsiqologiuri manipulacia. argumentacia Seicavs orators,
Setyobinebebs da auditorias. adamiani argumentaciisas cdilobs
cnobierebaTa da publikis manipulacias da amisaTvis iyenebs
argumentaciis sxvadasxva saxeebs, kerZod kvlevaSi gamovyaviT
argumentacia magaliTiT da avtoritetis argumentacia. oratori maSin
iyenebs argumentacias, roca gaaCnia azrebi da unda, sxvas gaaziarebinos
isini. amiT igi cdilobs Zalauflebis mopovebas.
12. politikuri komunikacia funqcionirebs, rogorc metyvelebisa da
mizanscenis rTuli xelovneba. politikuri diskursi gulisxmobs
Setyobinebis gadacemas maRali Tanamdebobis mqone gadamcemidan da
romelic gankuTvnilia ZiriTadi mimRebis – xalxisaTvis. aq gadamcemsa da
147
mimRebs Soris urTierToba pirvel planze wamoiwevs. politikur
komunikaciaSi mniSvnelovan rols TamaSobs gansakuTrebuli leqsikoni.
politikuri termini yvelanairad gamoiyeneba, misi manipulaciac ki
SeiZleba. politikur komunikaciaSi farTod gamoiyeneba argumentacia,
radganac politikosebi ZiriTadad argumentirebulad axdenen sakuTari
mosazrebebis dacvas, raTa ufro damajerebeli iyos maTi gamosvla. isini
amisaTvis mimarTaven medias, romelic mniSvnelovan rols TamaSobs
politikosTa cxovrebaSi.
13. Tanamedrove sazogadoebaSi mniSvnelovani adgili uWiravs medias,
radgan es aris uaxlesi informaciis mopovebis saSualeba yvela
adamianisaTvis. politikosebisaTvis es aris TavianTi azrebis gadmocemis
saSualeba, raTa xalxs gaagebinon TavianTi survilebi, mosazrebebi ama
Tu im mniSvnelovan sakiTxebze. media ki maT amaSi exmareba, radgan erTi
da imave informaciis masobrivi gavrceleba saSualebas iZleva imoqmedo
xalxze da daarwmuno isini Seni azrebis sisworeSi, moaxdino maTi
manipulireba.
14. rac Seexeba postmodernizms, igi warmoadgens samyaros Secnobis,
misi aRqmis specifikur xerxs, rac gamoixateba sazogadoebrivi cxovrebis
yvela sferoSi. postmodernistul mimdinareobas safuZveli Caeyara jer
kidev saukunis dasawyisSi, rac kargad gamoCnda fridrix nicSes
gamonaTqvamSi ,,RmerTi mokvda” anu aqedan daiwyo uimedoba da samyaros,
rogorc qaosis, specifiuri xedva. Tuki ar arsebobs RmerTi, ar arsebobs
aranairi moraluri sazRvari da adamiani martoa am qaotur samyaroSi.
uimedobis miuxedavad, aseTma xedvam warmoSva samyaros ukeTesobisaken
Secvlis survili. swored am epoqaSi warmoiqmna postmodernistuli
individualizmi, romelic dainteresebuli iyo cxovrebis xarisxis doniT.
mniSvnelovani gaxda iseTi Rirebulebebi, rogoricaa avtonomiuroba,
Tavisufleba, aseve bednierebis individualuri aRqma.DAaseTma
hiperindividualurobam gaamwvava protesti socialuri damcirebis yvela
formis mimarT, ramac didi gavlena moaxdina enobriv urTierTobebze. am
kuTxiT aRsaniSnavia, rom yovel konkretul istoriul epoqaSi arsebobs
specifiuri epistema – `problemuri veli~, rac moicavs sxvadasxva
samecniero disciplinebis diskursebs, riTac iqmneba codnis erTiani
sistema – epistema. igi realizebulia sametyvelo praqtikaSi, rogorc
148
mkacrad gansazRvruli enobrivi kodi, norma, romelic TiTqosda
aracnobierad gansazRvravs enobriv qcevas da Sesabamisad calkeuli
individebis azrovnebas. amrigad, epistema Seesabameba enobrivi azrovnebis
specifiur xasiaTs, yvelgan gamaval diskursulobas, arsebiTad
gansazRvravs ra misi qmedebis normebs, gare samyaros fenomenTa
specifikur gagebas, misi xedvis optikas da sinamdvilis aRqmas.
aRsaniSnavia, rom safrangeTSi 1968 wlis xalxis masobrivi gamosvlebi
ganapiroba swored am epistemis rRvevam.
15. 1968 wlis maisis studenturi gamosvlebis dros xalxma gamoxata
Tavisi neba da gailaSqra xelisuflebis da arsebuli Cveulebebis
winaaRmdeg. am moZraobaSi Caeba mTeli franguli sazogadoeba, yvela fena
- Cveulebrivi moqalaqeebi, profesor-maswavleblebi, muSa-mosamsaxureebi
da rac mTavaria am moZraobis sulisCamdgmelebi - studentebi. YTiToeul
maTgans garkveuli moTxovna hqonda: muSa-mosamsaxureebi moiTxovdnen
xelfasebis gazrdas, samuSao pirobebis gaumjobesebas, arsebuli
ierarqiisa da avtoritaruli principebis uaryofas, mTavrobis
gadawyvetilebis miRebaSi monawileobas, TiToeulis Rirsebis aRiarebas,
anu socialuri mowyobis struqturebis gardaqmnas. studentebi ki
swavlis pirobebis gaumjobesebas – maT Soris uTanasworobis gauqmebas,
profesor-maswavleblebis korumpirebulobis, koridorSi Catarebuli
leqciebis moSlas, studentebis ricxvis zrdis problemis gadaWras,
studentTa axali masebisaTvis maswavleblebis sakmarisi raodenobiT
gazrdas, swavlis saerTo donis amaRlebas. konfliqtis mTavari mizezi ki
iyo is, rom xelisufleba anu Zalauflebis mqone klasi ar
iTvaliswinebda sazogadoebis meore nawilis anu marTuli klasis
moTxovnebs. mTavrobis mier xmamaRla warmoTqmuli danapirebi da xalxis
cxovrebis done gansxvavdeboda. swored amis gamo gaCnda interesTa
konfliqti. raki xelisuflebam ver gaugo xalxs, amitom xalxma scada xma
miewvdina maTTvis quCaSi gamosvliT, ramac gamoiwvia safrangeTSi 1968
wlis maisSi masobrivi aqciebi. rogorc zemoT aRiniSna garkveuli
ideologiis formirebam liderebis xelmZRvanelobiT gaaRviZa xalxis
SegnebaSi Tavisuflebis, Tanasworobis, brZolis wyurvili. xangrZlivi
brZolis Sedegad safrangeTis xelisufleba wavida daTmobebze. xalxma
gaimarjva, daiwyo reformebisa da progresis epoqa.
149
16. aRsaniSnavia, rom ena warmoadgens umniSnvnelovanes faqtors
politikuri daTrgunvisaTvis, ekonomikuri da socialuri
diskriminaciisaTvis. politikosi enas iyenebs sakuTari miznebisaTvis.
gamovyaviT komunikaciis iseTi enobrivi saSualebebi, rogoricaa
metyvelebis ilokuciuri aqtebi da Sesabamisad xuTi ilokuciuri mizani
(asertiuli, komisiuri, direqtiuli, deklaraciuli, eqspresiuli). am
SemTxvevaSi Cven ilokuciuri aqti davukavSireT darwmunebis aqts, roca
erT adamians surs meoris an mTeli publikis darwmuneba; Cven ganvixileT
Sarl de golis politikuri diskursi da vnaxeT, rom mis mier
warmoTqmul diskurss gaaCnia deklaraciuli ilokociuri mizani. igi
darwmunebulia warmoTqmuli metyvelebis aqtis warmatebul dasrulebaSi.
de goli iyenebs gulwrfelobisa da interesis (saubris) kanonebs, rac
mis diskurss damajereblobas matebs. prezidenti aseve mimarTavs
argumentacias, kerZod iyenebs avtoritetis arguments. mxardaWeris
SemTxvevaSi igi xalxs hpirdeboda situaciis gamosworebas, iziarebda maT
mosazrebebs da eTanxmeboda, radganac es iyo xalxis darwmunebis
erTaderTi gza. de golis gamosvlaSi SeimCneva kompetenciis
modalizaciis oTxive kategoria: neba-survili, valdebuleba,
SesaZlebloba da codna. igi acxadebda, rom man unda gaakeTos, icis
rogor gaakeTos da SeuZlia gaakeTos. igi darwmunebuli iyo Tavis TavSi
da sakuTar SesaZleblobebSi. kvlevaSi gamovyaviT, rom politikuri
leqsika terminologiuria. wmindad politikuri enobrivi niSnebi
yovelTvis ar gamoiyeneba ise, rogorc Cveulebriv enaSi. de golis
politikuri diskursisaTvis aseve damaxasiaTebeli iyo specifiuri
terminebis xmareba. swored es ganapirobebda misi metyvelebis aqtis
efeqturobas.
17. moZraoba, romelic daiwyo frangi studentebis ukmayofilebiT,
gagrZelda maTi gamosvlebiT, moicva mTlianad safrangeTi da mTeli
sazogadoeba, Zalian mniSvnelovani iyo qveynisaTvis. Tumca Cven es
gamosvlebi gvainteresebs enobrivi TvalsazrisiT, amitom unda gamoiyos
konceptosferos roli frangi xalxis ilokuciur gamonaTqvamebSi da is,
rom yoveli molaparake piri aris garkveuli konceptualuri sistemis
matarebeli. koncepti warmoadgens sinamdvilis im movlenaTa
erTobliobas, romelic Rirebulia garkveuli kulturisaTvis da gaaCnia
150
enobrivi erTeulebis didi raodenoba. Cvens kvlevaSi gamovyaviT iseTi
konceptebi, rogoricaa nebeloba, TanamSromloba, brZola da
Tavisufleba. es konceptebi erTmaneTTan mWidrodaa dakavSirebuli,
radgan Tavisuflebis mosapoveblad saWiroa brZola, xolo brZolis
gasamarTavad aucilebelia mWidro TanamSromloba. am yvelafrisaTvis ki
mniSvnelovania neba-survilis qona. rogorc vnaxeT, xalxi safrangeTSi am
movlenebis dros iyenebda yvela am koncepts Tavis ilokuciur
gamonaTqvamebSi, kerZod deklaraciul da direqtiul ilokuciur
gamonaTqvamebSi.
18. amgvarad, komunikaciis damyarebis mravali saSualeba arsebobs,
Tumca adamianebi amisaTvis iyeneben enas, metyvelebas. miuxedavad enaTa
mravalferovnebisa, yvela politikosi erT enaze laparakobs. politikuri
komunikacia aris individebsa da jgufebs anu mmarTvelebsa da marTulebs
Soris informaciis gacvlis procesi. marTulebi unda warmoadgendnen
sakuTar survilebs, Txovnebs, moTxovnebs, mmarTvelebi ki unda iRebdnen
gadawyvetilebebs. komunikacia ZiriTadad myardeba mediis saSualebiT,
organizaciebis (politikuri partiebi), araformaluri kontaqtebiT
(pirispir Sexvedra). yvela mmarTveli gadawyvetilebas iRebs sakuTari
mosazrebiT da ara obieqturi realobis mixedviT. komunikaciis unari
metad mniSvnelovani faqtoria saxelmwifos marTvaSi. Tumca aqve
aRvniSnavT, rom mmarTveli klasi da marTuli klasi, Cveni azriT,
yovelTvis gansxvavebul enaze laparakoben da es aferxebs maT Soris
SeTanxmebis miRwevas. mniSvnelovania, rom mmarTveli da marTuli klasi
komunikaciis dasamyareblad gansxvavebul enobriv saSualebebs iyenebs da
aseve informaciis gadacemis saSualebebic gansxvavdeba. mmarTvelebi
ZiriTadad iyeneben radios, televizias, presas, xolo marTulebi gamodian
quCaSi, masobriv gamosvlebs awyoben da ase gamoxataven sakuTar
mosazrebebsa Tu pozicias.
Cven naSromSi SevecadeT komunikaciis enobrivi saSualebebiT
damyarebis Tanamedrove xedva warmogvedgina, Tumca am sakiTxis axleburi
kvleva momavlis saqmea.
151
b i b l i o g r a f i a
1. adami 2001: Adam. J. M. - ,, Types de textes ou genres de discours. Comment classer les
textes qui disent de et comment faire?’’ in Langages 141, Paris, Larousse/HER, mars 2001, pp.
23-41
2. adami 1997: Adam.J.M. Bonhomme.M. - ,,L’argumentation publicitaire’’, Paris, Nathan, 1997
3. akombri 1983: Anscombre.J.P. Ducrot.O. – ,,L’argumentation dans la langue’’, Bruxelles,
Mardaga, 1983
4. alberi 1968: Albert.P. - ,, La presse’’, coll. Que sais-je? , Paris, PUF, 1968
5. aJeJi 1985: Hagege.Cl. - ,, L’homme de paroles’’, Paris, Librairie Arthème Fayard, 1985,
pp.138-150
6. arSari 1993: Archard.P. - ,,La sociologie du langage’’, Paris, PUF, 1993
7. badaloni 1984: Badaloni.N. - ,,Politica persuasione decisione // Linguaggio, persuasione,
verita” – Padova: Cedam (Milani), 1984, pp.3-18
8. bali 1999: Balle.F. - ,,Médias et sociétés”, E.S.A., Montchrestein, 1999, pp. 43-59
9. barti 1980: Barthes.R. - ,,Le degré zéro de l’écriture’’, Paris, Le Seuil, 1980
10. baumgartneri 1993: Baumgartner, F.R., Jones, B.D.- ,,Agendas and instability in American
politics”, Chicago: University of Chicago Press, 1993
11. baxtini 1986: Бахтин.М.М. - ,,Эстетика словестного творчества”, Москва, Исскуство,
1986
12. beako 2004: Beacco.J.C. - ,,Trois perspectives linguistiques sur la notion du genre
discursif’’, in Langages, Larousse, Paris, 2004, pp.109-118
13. beiloni 2002: Baylon.C. -,,Sociolinguistique’’, Société, langue et discours, Paris, II éd.
Nathan/VUEF, 2002
14. beiloni 1996: Baylon.C. Mignot.X. - ,,Initiation à la sémantique du langage’’, Paris,
Nathan, 1996
15. belenJeri 1992: Bellenger.L. - ,,L’argumentation, principes et méthodes’’, Paris, ESF,
1992
16. belenJeri 1989: Bellenger.L. - ,,Le talent de communiquer’’, Paris, Nathan, 1989
17. benvenisti 1966: Benveniste.E. - ,,Problèmes de linguistique générale’’, Paris, Gallimard,
1966
18. bertu-papandropulu 2004: Berthoud-Papandropoulou.I. Kilcher.H. - ,,Acquisition du
langage et genres énonciatifs’’, in Langages 153, Paris, Larousse, 2004, pp.52-61
152
19. berSteini 1989: Berstein.S. - ,,La France de l’expansion’’, La République gaullienne 1958-
1969, Paris, Seuil, 1989
20.bordroni 2000: Bordron.J.F. Fontanille.J. - ,,Sémiotique du discours et tensions
rhétoriques’’, in Langages, Paris, Larousse, 2000,pp.63-84
21. buaie 2001: Boyer.H. - ,,Introduction à la sociolinguistique’’, Paris, Dunod, 2001
22. budoni 2000: Boudon.Ph. - ,,Entre Rhétorique et dialectique, la constitution des figures
d’argumentation’’, in Langages, Paris, Larousse, mars 2000, p.63
23.budoni 1999: Boudon.Ph., Besnard.Ph., Cherkaoui.M., Lecuyer.B.P.- ,,Dictionnaire de la
sociologie’’, Paris, Larousse-Bordas/HER, 1999
24.burdie 1982: Bourdieu.P. - ,,Ce que parler veut dire’’, Paris, Librairie Arthème Fayard,
1982, pp.95-112
25.burdie 1984: Bourdieu.P. - ,,Questions de sociologie’’, Paris, Minuit, 1984,pp225-237
26.burdie 1996: Bourdieu.P. - ,,Sur la télévision’’, Paris, Raisons d’Agir Editions, 1996,pp16-
89
27.brasaki 2001: Brassac.C. - ,,L’interaction communicative entre intersubjectivité et
interagentivité’’, in Langages, Paris, Larousse/VUEF, 2001, pp.39-55
28. bretoni 1996: Breton.Ph. - ,,L’argumentation dans la communication’’, Paris,Découverte,
1996
29. bretoni 1996: Breton.Ph. Proulx.S. - ,,L’explosion de la communication, la naissance d’une
nouvelle idéologie’’, Paris, Découverte et Editions du Boréal, 1996
30. brosolete 2002: Brossolette,S.P. - ,,Nicolas Sarkozy – ami de tout le monde dans les
médias et les affaires” [onlain statia](ganTavsebulia 2002 wlis 21 maisidan)
mis:http://forestent.free.fr/sarko.html
31. gaiari 1971: Gaillard.Ph. - ,,Technique du journalisme’’, coll.Que sais-je? PUF, Paris,
1971, pp.3-41
32. garando 1998: Garandeau.M. -,,Le libéralisme’’, Paris, Flammarion, 1998
33. gempersi 1989: Guemperz.J.J. - ,,Engager la conversation. Introduction à la
sociolinguistique interactionnelle’’, Paris, Minuit, 1989
34. gvencaZe 1986: gvencaZe.g. - ,,komunikaciuri lingvistika da teqstis
tipologia’’, Tbilisi, gamomcemloba ,,ganaTleba”, 1986
35. giomu 1989: Guillhaumou.J. - ,,La langue politique et la révolution francaise: De
l’évènement à la raison linguistique’’, Paris, Meridiens Klincksieck, 1989
36. golopentia 1988: Golopentja.S. - ,,Interaction et histoire conversationnelles’’, in
,,Echanges sur la conversation’’, Paris, éd. Du CNRS, 1988, pp69-81
153
37. gofmani 1987: Goffman.E. - ,,Façons de parler’’, ParisMinuit, 1987, pp.11-84
38. gravici 1996: Grawitz.M. -,,Méthodes des sciences sociales’’, Paris, éd. Dalloz, 1996
39. graisi 1982: Grize.H.P. - ,,De la logique de l’argumentation’’, Paris, Librairie Droz, 1982,
p.267
40. graisi 1985: Грайс.Г.П. -,,Логика и речевое общение”, в ,,Новое в зарубежной
лингвистике”, М. вып.16, лингвистичесская прагматика, Изд.Наука, 1985, стр.217-237
41. gremasi 1987: Greimas.A.J. – ,,Langage et société’’, Ecrits de jeunesse, Paris, Nathan, 1987
42.gremasi 1986: Greimas. A.J. Courtès.J. - ,,Sémiotique, dictionnaire raisonné de la théorie du
langage’’, tome II, Paris, Hachette, 1986, pp102-108
43. de goli 1996: De gaulle.Ch. - ,,Mémoires d’espoir’’, Paris, Omnibus/Plon, 1996
44. demiankovi 2005: Демьянков.В.Зю - ,,Политический дискурс как предмет
политологической филологии”, Москва, Изд.Наука, 2005, стр.11-12
45. diureri 1999: Durrer.S. Tomasset. Cl. - ,,Le dialogue dans le roman’’, Paris, Nathan,
1999, pp8-13
46. driZe 1984: Дридзе.Т.М. - ,,Текстовая деятельность в структуре социальной
коммуникации”, Москва, Изд.Наука, 1984
47.dubua 1969: Dubois.J. Sumpf.J. - ,,Problèmes de l’analyse du discours”, in Langages 13,
Paris, Larousse, 1969, pp3-7
48. dukro 1987: Ducrot.O. - ,,Dire et ne pas dire”, Principes de sémantique linguistique, Paris,
Hermann, coll. Savoir, 1987, p311
49. entmani 2000: Entman, R.- ,,Framing: toward clarification of a fractured paradigm”, Journal
of Communication #43(4), Autumn, 1993, pp51-58
50. entmani 2001: Entman, R., Herbst, S. ,,Reframing Public opinion as we have known it”, in
W. Lance Bennet and R. Entman (eds) Mediated Politics, Cambridge: Cambridge University
Press, 2001
51. vikipedia 2004: Wikipedia - ,,Charles de Gaulle” [onlain statia](ganTavsebulia
2004wlis22Tebervlidanmis:http://fr.wikipedia.org/wiki/Charles_de_Gaulle#Appel_du_18_
juin_1940
52. vikipedia 2008: Wikipedia - ,,Kofi Annan” [onlain enciklopedia]
(ganTavsebulia 2008 wlis 24 Tebervlidan) mis:
http://en.wikipedia.org/wiki/Kofi_Annan#Speeches
53. vikipedia 2006: Wikipedia - ,,Richard Nixon” [onlain enciklopedia]
(ganTavsebulia 2006 wlis 13 Tebervlidan)
mis:http://en.wikipedia.org/wiki/Richard_Nixon
154
54. vikipedia 2002: Wikipedia - ,,Wag the dog” [onlain enciklopedia]
(ganTavsebulia 2002 wlis 21 maisidan) mis:http://en.wikipedia.org/wiki/Wag_the_Dog
55.vikipedia 2008: Wikipedia - ,,William Randolph Hearst” [onlain rnciklopedia]
(ganTavsebulia 2008 wlis 23 Tebervlidan) mis:
http://en.wikipedia.org/wiki/William_Randolph_Hearst
56. vinoki 1997: Winock.M. - ,,Le siècle des intellectuels’’, Paris, Seuil, 1997, pp.564-566
57. vinoki 1995: inock.M. - ,,La fièvre hexagonale’’, Les grandes crises politiques 1371-1968,
Paris, Seuil, 1995
58. zubkova 1989: Зубкова.Л.Т. - ,,Лингвистические учения конца XVIII века начала XX
века”, Москва, Изд. Университета дружбы народов, 1989, стр.138-145
59. iakobsoni 1970: Jacobson.R. - ,,Essais de linguistique générale’’, Paris, Le Seuil, 1970,
p95
60. iliini 2002: Ильин.И.И. - ,,Постмодернизм”, Москва, Изд.Наука, 2002
61. kagani 1988: Каган.М.С. – ,,Мир общений”, Москва,Изд. Политической литературы,
1988, стр.50-75
62. kaizeri 1988: Kayser.H. - ,,Quelques aspects de la compréhension et de la production du
langage dans l’interaction verbale:approche cognitive et approche conversationnelle’’, in
,,Echanges sur la conversation’’, Paris, éd.du CNRS, 1988, pp.135-143
63.kamenskaia 1990: Каменская.О.Л. - ,,Текст и коммуникация”, Москва, Изд.Наука, 1990
64. kandaruni 1988: Kandaroun.R. - ,,Contraintes et resources du modèle de la communication
ostensive-inferentielle pour l’analyse des cours d’actions collectives et coopératives de travail’’,
Toulouse, 1998, pp.1-7
65. kerbrat-orekioni 2004: Kerbrat-Orecchioni.C. Traverso.V. - ,,Types d’interactions et
genres de l’oral’’, in Langags, Paris, Larousse, 2004, pp.41-51
66. klarki 1985: Кларк.Г.Г. Карлсон.Т.Б. - ,,Слушающие и речевой акт”, в ,,Новое в
зарубежной лингвистике”, вып.16,лингвистичесская прагматика, М. 1985,стр270-280
67. konie 1999: Cosnier.J.Kerbrat-Orecchioni.C. - ,,Décrire la conversation’’, Lyon, Presses
Universitaires de Lyon, Linguistique et sémiologie, 1999, p392
68. kosikovi 2002: Косиков. Г.К. - ,,Идеология, коннотация,текст”, Москва, Изд.Наука,
2002
69. kristeva 1969: Kristeva.J. - ,,Recherches pour une semanalyse’’, Paris, Le Seuil, Paris,
1969,pp.55-76
70.kuloni 1998: Coulon.A. - ,,L’Ethnométhodologie’’, coll.Que sais-je? Paris, PUF, 1998,
p127
155
71. labovi 1986: Лабов.У. - ,,Отражение социальных процессов в языковых структурах”,
в ,,Новое в зарубежной лингвистике”, вып.7, М. ,,Прогресс”, 1986
72. labovi 1978: Labov.W. - ,,Le parler ordinaire”,Paris, éd. De Minuit, 1978, chap.8
73. labro 1968: Labro.Ph. - ,,Les Barricades de Mai”, Paris, Solar/Agence, Gamma, 1968
74. laionzi 1970: Lyons.J. - ,,Linguistique générale’’, Paris, Larousse, 1970, p.137
75. ladaria 2000: ladaria. n. - ,,sociolingvistika’’, Tbilisi,
gamomcemloba ,,mecniereba”, 2000
76. lebaniZe 1998: lebaniZe.g. - ,,anTropocentrizmi da komunikaciuri
lingvistika’’, Tbilisi, universiteti, 1998
77. le boni 1986: Le Bon, G. - ,,The Crowd. A study of the popular Mind”, Atlanta, GA,
Cherokee publishing company, 1982
78. liotari 1994: Lyotard.J.F. -,,La condition postmoderne’’, Paris,Minuit, 1994
79. lipovecki 1991: Lipovetsky.G. - ,,L’Empire de l’éphémère’’, Paris, Gallimard, 1991
80. luisi 2001: Lewis.J. - ,,Constructing public opinion: How political elites do what they like
and why we seem to go along with it”, New York, 2001
81. makarovi 2003: Макаров.М. - ,,Основы теории дискурса”, Гнозис, Москва, ,,Наука”,
2003
82. maslova 2004: Маслова.В.А. - ,,Введение в когнитивную лингвистику”, Учебное
пособие для филологов, изд. ,,Флинта”, Москва, Наука, 2004
83. mengeno 1999: Maingueneau.D. - ,,Enonciation en linguistique française’’, Paris, Hachette
livre, 1999, pp.119-140
84.mengeno 1987: Maingueneau.D. -,,Nouvelles tendances en analyse du discours’’, Paris,
Hachette, 1987
85. merli 1970: Merle.R. -,, Derrière les vitres’’, Coll.Folio, Paris, Gallimard, 1970
86. miminoSvili 1988: miminoSvili, r. - ,,homerosis samyaro”, Tbilisi,
gamomcemloba nakaduli, 1988, gv.263-264
87. moskovici 1981: Moscovici.S. - ,,The age of the crowd. A historical treatease of Mass
Psychology”, Cambridge: Cambridge University Press, 1985
88. moSleri 1981: Moeschler.A. - ,,Discours polémique, réfutation et résolution des séquences
conversationnelles’’, Génève, Etudes de linguistique appliquée 44, octobre-décembre,1981,
pp.40-69
89. noel-niumani 1984: Noelle-Newman, E. - ,,The Spiral of Silence”, Our Social skin, in
Political Communication, vol16, 1984
156
90. oSleni 1988: Auchlin.A. - ,,Dialogue et stratégies: propositions pour une analyse
dynamique de la conversation’’, in ,,Echanges sur la conversation’’, Paris, éd. Du CNRS,1988,
pp.33-37
91. perelmani 1988: Perelman,Ch. - ,,L’Empire rhétorique’’, Paris, Vrin, 1988
92. petitfisi 1977: Petitfils.J.C. - ,,Le gaullisme’’, coll.Que sais-je? Paris, PUF, 1977
93. pratkanisi 1991: Pratkanis.A.P., Aronson.E. - ,,Age of Propaganda. The everybody use and
abuse of persuasion”, New York: W.H. Freeman and company, 1991
94. Jaki 1988: Jacques.F. - ,,Trois stratégies interactionnelles: conversation, négociation,
dialogue’’, in ,,Echanges sur la conversation’’, Paris, éd. Du CNRS, 1988, pp.45-66
95. rafeni 2000: Raffin.F. Morfaux.L.M. -,,L’homme et le monde’’, Paris, Armand Colin,
1977, pp66-68
96. rati 2000: Ratte.Ph. - ,,De Gaulle la vie la légende’’, Paris, Larousse-Bordas/HER, 2000
97. remi-Jiro 1988: Remi-Giraud.S. -,,Les fonctions interactionnelles dans le dialogue’’, in
Echanges sur la conversation’’, Paris, éd. du CNRS, 1988, pp.83-94
98. roki 1999: Rock. A. - ,,World Aids day” [onlain statia](ganTavsebulia 1999
wlis 1 dekembridan) mis: http://www.hc-sc.gc.ca/ahc-asc/minist/speeches-
discours/1999_12_01_e.html
99.serli 1986: Серль.Дж. - ,,Классификация иллокутивных актов”, в ,,Новое в
зарубежной лингвистике”, вып.17, М. ,,Прогресс”, 1986
100. serli 1986: Серль.Дж. - ,,Косвенные речевые акты”, в ,,Новое в зарубежной
лингвистике”, вып.17, М.,,Прогресс”, 1986.стр.195-203
101. serli 1986: Серль.Дж. Вандервекен.Д. - ,,Основные понятия исчисления речевых
актов”, в ,,Новое в зарубежной лингвистике”, вып.17, М. ,,Прогресс”, 1986.стр.243-285
102. serli 1986: Серль.Дж. – ,,Что такое речевой акт”, в ,,Новое в зарубежной
лингвистике”, вып.17, М. ,,Прогресс”, 1986
103.smezleri 1988: Смезлер.Н. - ,,Социология”, М., Феникс, 1988
104.smirnovi 2005: Смирнов.И. - ,,Клоны и ангелы” в ,, Независимая Газета”, Москва,
2005
105. sperberi 1989: Sperber.D. Wilson.D. - ,,La pertinence. Communication et cognition’’,
trad.franc. Paris, éd. de Minuit, 1989
106. strosoni 1986: Стросон.П.Ф. - ,, Намерение в речевых актах”, в ,,Новое в
зарубежной лингвистике”, вып.17, М. ,,Прогресс”, 1986
107.suSinski 1987: Сущщинский.И.И. - ,,Коммуникативно-прагматическая категория
акцентирования и ее роль в вербвльной коммуникации”, ВЯ 6,1987
157
158
108. teru 1962: Terrou.F. - ,,L’information’’, coll.Que sais-je? Paris, PUF, 1962, pp3-13
109. todorovi 1977: Todorov.T. - ,,Théories du symbole’’, Paris, Seuil, 1977
110. tronioni 1988: Trognon.A. - ,,Comment représenter l’interaction? In ,,Echanges sur la
conversation’’, Paris, éd. du CNRS, 1988, pp.19-30
111. tronioni 2001: Trognon. A. Coulon.D. - ,,La modélisation des raisonnements générés
dans les interlocutions’’, in Langages, Paris, Larousse/VUEF, 2001
112. tuSari 1978: Touchard.J. - ,,Le Gaullisme 1940-1969’’, Paris, Seuil, 1978, pp.278-289
113. fereoli 1995: Ferréol.G. - ,,Vocabulaire de la sociologie’’, coll. Que sais-je? Paris, PUF,
1995
114. filozofi 1969: Filosof.V. - ,, Mai 68’’, Paris, le temps, 1969
115. fonseka 2001: Fonseca. M. - ,,Aids warning issued by UN“ [onlain statia]
(ganTavsebulia 2001 wlis 4 oqtombridan) mis:
http://www.abc.net.au/worldtoday/stories/s382699.htm
116. fontanie 1977: Fontanier.P. - ,,Les figures du discours’’, Paris, Flammarion, 1977
117. fontanili 1998: Fontanille.J. - ,,Sémotique du discours’’, Paris, Pulim, 1998
118. fore 1998: Fauré.C. - ,,Mai 68 jour et nuit’’, Paris, Gallimard, 1998, pp.99-119
119. fuko 1966: Foucault.M. - ,,Les mots et les choses”, Paris, Gallimard, 1966
120. Svarcenbergi 1988: Schwartzenberg.R.G. - ,,Sociologie politique’’, Monchrestein,
E.J.A., 1988, pp.124-136
121. Sisi 2001: Chiss.J.L. Filliolet.J. Maingueneau.D. - ,,Introduction à la linguistique
française’’, tome II: syntaxe,communication, poétique, Paris, Hachette livre, 2001, pp.72-87
122. habermasi 2003: habermasi, i. - ,,moqmedebis komunikaciuri Teoriis
winaswari monaxazebi da damatebebi”, quTaisi, sagamomcelo centri, 2003
123. hermani 1988: Herman. H.S., Chomsky.N.- ,,Manufacturing Consent”, Vintage, 1988