aukŠtos kvalifikacijos jaunŲjŲ · 3 lietuvos veterinarijos akademija gyvulininkystĖs...
TRANSCRIPT
3
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ IR INFORMATIKOS KATEDRA
Vaidotas Pauliukas
AUKŠTOS KVALIFIKACIJOS JAUNŲJŲ
GYVULININKYSTĖS SPECIALISTŲ ITEGRACIJOS Į DARBO
RINKĄ BROBLEMOS
Magistro darbas
Darbo vadovas:
Doc. Dr. Virginijus Suveizdis
KAUNAS - 2007
4
Magistro darbas atliktas 2005 – 2007 metais Lietuvos veterinarijos
akademijos socialinių mokslų ir informatikos katedroje.
Magistro darbą paruošė : Vaidotas Pauliukas ___________
Magistro darbo vadovas : doc. dr. Virginijus Suveizdis ___________
(Socialinių mokslų ir informatikos katedra)
Racenzentas :___________________________________ ___________
5
TURINYS
ĮVADAS………………………………………………………………………………………3
1.TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS APŽVALGA…………… 7
1.1 Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai………………………………………………….7
1.2 Gyventojų užimtumas ir nedarbas žemės ūkyje…………………………………….10
1.3. Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėtis darbo rinkoje……………………..13
2. LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS GYVULININKYSTĖS
TECHNOLOGIJOS FAKULTETO APSOLVENTŲ PADĖTIES DARBO RINKOJE
TYRIMAS………………………………………………………………………………...…18
2.1 Tyrimo metodika……………………………………………………………………18
2.2 1999-2002 LVA absolventų tyrimas………………………………………………..19
2.3 Potencialių darbdavių požiūris į LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto
absolventus…………………………………………………………………….…21
2.4 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto 2003m.
laidos absolventų integracijos į darbo rinką
tyrimas………………………………………………….....................................…....24
2.5 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto 2003m.
laidos absolventų tyrimo rezultatai……………………………………………………….26
IŠVADOS……………………………………………………………………………............33
REKOMENDACIJOS…………………………………………………………………...…34
RÉSUMÉ…………………………………………………………………………………….36
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………………………..................37
PADĖKA…………………………………………………………………………………….38
PRIEDAI………………………………………………………………………….…………39
6
ĮVADAS
Lietuvos žemės ūkio sektorius šiandien turi konkuruoti su senbuvių ES šalių
žemdirbiais. Šalyje vyrauja maži ir vidutiniai ūkiai, sutrikę ūkiniai ryšiai tarp žemės ūkio
gamintojų ir perdirbėjų, neišplėtota kooperacija, nepakankamas ūkininkų išsilavinimas,
administravimo ir vadybos žinių stoka, mažos pajamos, neišplėtota socialinė infrastruktūra
kaime, nepalanki kreditavimo sistema stabdo naujų technologijų diegimą, alternatyvių žemės
ūkiui veiklų plėtrą. Sparčią kaimo plėtrą galėtų užtikrinti naujausias žemės ūkio technologijos
sistemas išmanantys aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurie gebėtų gerai organizuoti žemės
ūkio gamybą, perdirbimą bei realizavimą, diegti ir valdyti naujas technologijas.
(http://sena.zur.lt/users_files/docs/prezidiumo_medz0610122.pdf. Žiūrėta 2006 m. gruodžio 3d.)
Tik aukštos kvalifikacijos darbo jėga gali užtikrinti aukštą žemės ūkio konkurencingumą.
Kartu turi būti garantuojamas geras atitikimas tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, kad
kiekvienas apmokytas žmogus gautų darbą pagal įgytą kvalifikaciją. Priešingu atveju
investicijos į mokymą yra neefektyvios. Norint efektyviai panaudoti mokymui skirtas lėšas,
reikia tikslingai suplanuoti priėmimą, kad atitinkamos kvalifikacijos darbuotojų pasiūla
atitiktų darbo rinkos poreikius. Todėl yra svarbu žinoti, ar absolventai randa darbą ir ar šis
darbas atitinka jų įgytą kvalifikaciją. Tačiau patikimos informacijos apie tai yra ne daug.
(http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26.doc. Žiūrėta 2006
m. spalio 3d)
Darbo rinkos funkcionavimo rezultatai priklauso nuo darbo jėgos pasiūlos ir paklausos
tarpusavio sąveikos. Minėtų struktūrų neatitikimas yra viena iš pagrindinių nedarbo
priežasčių. Siekiant jį mažinti, svarbus vaidmuo tenka darbo jėgos formavimui kiekybiniu ir
kokybiniu požiūriais ne tik einamu momentu, bet ir perspektyvoje. Todėl būtina prognozuoti
specialistų poreikį. Prognozuojant turinčių aukštąjį išsilavinimą įvairių studijų krypčių žemės
ūkio specialistų poreikį, tikslinga atsižvelgti ne tik į objektyvius veiksnius (situacija darbo
rinkoje, gamybos bei paslaugų apimtis, investicijos, studentų kontingentai), bet ir į
subjektyvius – aukštųjų mokyklų absolventų nuomones apie savo srities specialistų esamą bei
būsimą poreiki darbo rinkoje. (Socialinių mokslų ir darbo institutas, 1999)
Temos aktualumas – jaunimas vis tik yra viena iš socialiai pažeidžiamų gyventojų
grupių, kadangi jų integracija į darbo rinką išlieka problematiška: tai žmonių grupė, kurie
pirmiausia pajunta ekonominius pokyčius, demografinį nesubalansuotumą, globalizaciją ir
kultūrų įvairovę (Europos komisijos baltoji knyga, 2002 ).
7
Siekiant didinti aukštąjį išsimokslinimą turinčios darbo jėgos konkurencingumą bei
pasiūlos ir paklausos struktūrų atitikimą, svarbu tirti minėtų specialistų padėtį darbo rinkoje.
Ypatingą reikšmę įgauna problema, ar (ir kiek) išsimokslinimas bei kvalifikacijos atitinka
esamus ir būsimus ūkio poreikius, nes aukštai išsivysčiusių technologijų bei gamybinio
potencialo efektyvus panaudojimas vis labiau priklauso nuo žmogaus profesinio pasirengimo
kokybės. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf. Žiūrėta 2007 sausio 10 d.)
Tyrimo problema. Aukštos kvalifikacijos jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtis
darbo rinkoje ir integracijos problemos.
Hipotezė. Pastaruoju metu, vykstant pozityviems pokyčiams Lietuvos žemės ūkyje,
aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje turėtų gerėti.
Tyrimo objektas – 2003m. laidos LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto
absolventai.
Tyrimo tikslas – Ištirti aukštos kvalifikacijos jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtį
darbo rinkoje ir karjeros perspektyvas.
Tyrimo uždaviniai:
1. Ištirti kaip kinta jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje.
2. Nustatyti kaip darbdaviai vertina LVA gyvulininkystės technologijos fakulteto
absolventus bei jų karjeros perspektyvas
3. Išanalizuoti ir palyginti 2003 m laidos absolventų įsidarbinimo rezultatus su
ankstesnių laidų absolventų duomenimis.
4. Išsiaiškinti pagrindines problemas, trukdančias jauniesiems gyvulininkystės
technologijos specialistams sėkmingai integruotis darbo rinkoje
Tyrimo metodai :
1. Literatūros ir tyrimų apie specialistų poreikį analizė;
2. Absolventų anketinė apklausa;
3. Statistinė duomenų analizė.
Teorinis darbo reikšmingumas –žemės ūkio specialistų integracijos į darbo rinką ypatumų
atskleidimas ir jų profesinės karjeros tyrimo metodų nustatymas.
Praktinis darbo reikšmingumas - gyvulininkystės technologijos specialistų padėties darbo
rinkoje tyrimas padės numatyti priemones, įgalinančias didinti jų integracijos į darbo rinką
galimybes.
8
Magistro tezių struktūra ir apimtis. – Darbas susideda iš įvado, dviejų skyrių, išvadų,
rekomendacijų, literatūros sąrašo, padėkos ir priedo. Darbo apimtis yra 41 puslapis ( 19
paveikslų, 3 lentelės), 1 priedas, literatūros sąraše yra 24 pozicijos.
Sąvokos
Žemės ūkio technologas – tai technologas, kuris dalyvauja dekoratyvinių augalų, grūdinių
kultūrų, ganyklų žolės arba daržovių skirtų žmonių maistui ar gyvulių pašarui, auginimo arba
gyvulininkystės ūkio plėtros darbuose.
(http://www.darborinka.lt/mod/klasifikatorius/dokumentai/zodynsp2.pdf)
Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą ir apdorojimą, savo
pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimą, maisto produktų gamybą ir šių
produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą. Žemės ūkio veikla nelaikoma
maisto produktų gamyba iš ne savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių
produktų realizavimas.
(http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm. Žiūrėta 2007
sausio20 d)
Žemės ūkio veiklos subjektas – asmuo, įregistruotas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta
tvarka ir užsiimantis žemės ūkio veikla
(http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm. Žiūrėta 2007
sausio20 d)
Aktyvi darbo rinkos politika – valstybės socialinių ir ekonominių priemonių sistema, kuria
siekiama nuolatinio darbo vietų ir darbuotojų kvalifikacijų balanso, šalinti kliūtis darbo vietų
ir ieškančių darbo suderinimui, padėti socialiai pažeidžiamiems asmenims padidinti jų
užimtumo galimybes. Aktyvi darbo rinkos rinkos politika pasižymi tuo, kad prioritetas
teikiamas veiksmams, susiejusiems su bedarbių grąžinimu į darbo rinką ir darbo vietų jiems
kūrimu (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279339. Žiūrėta 2007
sausio 25 d.)
Bedarbiai – nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse
mokymosi įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip
asmenys ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi
(http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279339. Žiūrėta 2007 sausio 25 d.)
9
Darbo rinka – darbo vietų paklausos (visų , kuriose dirbama, taip pat laisvų, neužimtų) ir
pasiūlos ( konkrečias kvalifikacijas turinčių ir dirbančių, taip pat darbo ieškančių žmonių )
santykių visuma (R. Laužackas, 2005)
Kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą operaciją ar užduotį realioje ar imituotoje veiklos
situacijoje. Kompetenciją lemia mokymosi metu įgytos žinios, gebėjimai, turimi požiūriai ir
vertinimai (R. Laužackas, 2005)
Kvalifikacija - tam tikrų žinių, bei gebėjimų (kompetencijų)visuma, kurią įgijęs žmogus gali
efektyviai ir kokybiškai (kompetentingai) dirbti atitinkamoje profesijoje. Profesiniame
rengime įgytą kvalifikaciją pripažysta įgaliotos institucijos bei jų išduoti diplomai (R.
Laužackas, 2005)
Profesija - atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgudžiais pagrįstos žmonių
veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio aprūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į
visuomeninio gyvenimo struktūras prielaidas (R. Laužaskas 2005)
10
1.TEMOS TEORINIS PAGRINDIMAS IR LITERATŪROS APŽVALGA
1.1.Lietuvos darbo rinka ir jos pokyčiai
`“Darbo rinka – darbo jėgos pardavimo ir pirkimo ekonominių santykių sistema,
kurioje formuojasi darbo pasiūla ir paklausa bei jo kaina – darbo užmokestis“. Taip darbo
rinka apibūdinama kaip rinkos ekonomikos sudedamoji dalis (Darbo rinkos terminai ir
sąvokos, 1998 )
Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar
geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu, kaip
neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis. Nedarbas – viena svarbiausių makroekonominių
problemų. Nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Nedarbas ir jo
atsiradimo priežastys dažnai analizuojamos mokslinėje literatūroje.
Kiekvienas žmogus, norėdamas gauti pajamų, privalo dirbti. Siekimas bei gebėjimas
dirbti tam tikrą laiką, esant įvairiems darbo užmokesčio lygiams, yra darbo pasiūla. Juo
didesnis kokios nors profesijos darbo užmokestis, tuo daugiau žmonių renkasi šią profesiją ir
stengiasi šioje srityje dirbti (Martinkus B. ir kt., 1996).
Skirtingais ūkio raidos etapais santykis tarp fizinių ir protinių darbo jėgos savybių
nevienodas. Iš pradžių, o tai truko ilgą laiką – beveik iki XIXa. pabaigos, žmogus gamyboje
reiškėsi kaip fizinės energijos šaltinis. Nesant kitų energijos rūšių, pagrindinį vaidmenį
gamyboje vaidino biologinė darbuotojo energija. Todėl žmogaus darbiniai sugebėjimai
daugiausia buvo vertinami pagal fizinę jėgą. Ilgainiui garo, o vėliau ir kitos energijos rūšys
pakeičia fizines žmogaus galias. Svarbiausias darbo jėgos funkcijas perima protinės ir
dvasinės žmogaus savybės. Darbo jėgos pardavėjais tampa ne tik fizinio darbo žmonės, bet ir
inžinieriai, konstruktoriai, mokslininkai, kitų intelektualinių profesijų atstovai (Paulavičius,
2002 ).
Darbo jėga įtraukiama į ekonomines veiklas per samdos santykius. Pagrindinai šių
santykių subjektai yra darbdaviai (privatūs asmenys, įmonės, valstybė), samdomieji
darbininkai (darbo jėgos savininkai), tarpininkaujančios darbo rinkoje įstaigos ir organizacijos
(darbo biržos, įdarbinimo biurai, mokymo centrai, profesinės ir darbdavių sąjungos).
Santykiai tarp darbo rinkos subjektų dėl darbo jėgos įsigijimo, panaudojimo, valdymo
reguliuojami valstybės įstatymais, įstatymo lydimaisiais aktais, kolektyvinėmis sutartimis
(Paulavičius, 2002 ).
11
Darbo jėgą valstybėje būtina įvertinti kokybinėmis ar kiekybinėmis
charakteristikomis. Darbo jėgos įvertinimas imlumo aspektu leidžia sugretinti darbo jėgos
poreikį ir pasiūlą. Antra vertus, darbo jėgos struktūra ir kiekis kaip kintančios ekonominės
charakteristikos gali transformuotis tiek kokybiškai, tiek kiekybiškai dėl išorinių ir vidinių
paskatų (Martinkus B., 1998 ).
Darbo rinkoje darbuotojai konkuruoja tarpusavyje, stengdamiesi gauti darbo vietą ar
geriau apmokamą darbą. Šioje rinkoje konkurencija būtinai susiduria su nedarbu, kaip
neišvengiamu reiškiniu rinkos sąlygomis. Nedarbo lygis svyruoja priklausomai nuo šalies
išsivystymo ir darbo rinkos socializacijos laipsnio, kuris pasireiškia vyriausybei ir
profsąjungoms aktyviai reguliuojant darbo rinkos procesus, ypač veikiant nedarbo lygį. A.
Savanevičienė, A. Sakalas, B. Martinkus darbo rinkos situaciją pateikia 1 paveiksle.
1pav. Darbo rinkos struktūra
Šaltinis: MARTINKUS B.; SAKALAS A.; SAVANEVIČIENĖ A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas, 2002
Taigi, rinką veikia ne tik ekonominiai veiksniai (rinkos kaina, pasiūla ir paklausa).
Egzistuoja socialinis aspektas, kuris suprantamas kaip veikiančių visuomeninių institutų
(profsąjungos, vyriausybės, įstatymų, diskriminacijos), pastaroji svarbi tik tam tikroms
grupėms žmonių, bet ne visai darbo rinkai, susiklosčiusių tradicijų kišimasis į darbo rinkoje
Gamybos aspektas Darbo rinka Socialinis aspektas
Įdarbinimo tarnyba Žmogus Įmonė
Rinkos kaina
Pasiūla
Paklausa
Visuomeniniai Institutai
Tradicijos
Šalies kultūrinis irdemografinis lygis
12
vykstančius procesus. Šie visuomeniniai institutai padeda reguliuoti darbo rinką ir jie yra
darbo socializacijos prielaida (Martinkus B. ir kt., 1996).
Mokslininkai (Martinkus B ir kt., 2002 ) mano, jog dėl profsąjungų, vyriausybės
politikos, šalyje susiklosčiusių tradicijų darbo rinkos atžvilgiu poveikio minėta rinka praranda
rinkos savybes. Ji nustoja būti vieta, kur pasiūlos ir paklausos sandūroje formuojasi darbo
jėgos kaina, ir tampa milžinišku informaciniu organizaciniu mechanizmu, kuris bando
suderinti darbdavių ir darbuotojų interesus, kad būtų galima maksimaliai sušvelninti nedarbą
ir skatinti gamybos vystymosi procesą.
Dar netolimoje praeityje Lietuvoje buvo planinis ūkis. Pramonė ir žemės ūkis buvo
įjungti į sudėtingą visasąjunginį mechanizmą, įmonės nesusidurdavo su prekių realizacijos
problemomis, nereikėjo rūpintis žaliavomis – viskas buvo skirstoma iš centro. Bedarbystė
neegzistavo, nes baigusiam studijas ir įgijusiam specialybę asmeniui buvo garantuojama
darbo vieta, neatsižvelgiant į tos rūšies specialistų paklausą. Jeigu žmogus dėl tam tikrų
priežasčių (motinystės atostogų, grįžusieji po būtinosios karinės tarnybos) būdavo bedarbis,
tai valstybė jam arba išsaugodavo ankstesnę darbo vietą, arba suteikdavo galimybę per tam
tikrą laiko tarpą susirasti kitą darbą. Neįgalintiems žmonėms taip pat buvo garantuojamos
bent jau nedidelės pajamos iš apmokamo darbo.
Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, padėtis iš esmės pakito. Prasidėjo
perėjimas nuo planinio ūkio prie rinkos ekonomikos, buvo vykdoma privatizacija. Suirus
centralizuotai ūkio valdymo sistemai, įmonės prarado produkcijos ir žaliavų realizavimo
rinkas, suiro darbo vietų paskirstymo sistema. Tai sukėlė įmonių prastovas, gamybos apimties
sumažėjimą, bankrotus, lėšų, skirtų darbo apmokėjimui, stygių, darbo vietų sumažėjimą.
Sumažėjo sunkiosios pramonės reikšmė, karinė pramonė visai išnyko.
Įteisinus privačią nuosavybę, atsirado naujos verslo organizavimo formos:
individualios įmonės, partnerinės įmonės (UAB), akcinės bendrovės (AB), investicinės
akcinės bendrovės (IAB). Visi šie pokyčiai lėmė darbo rinkos susiformavimą, nes dėl
socialistinei sistemai būdingo darbo vietų paskirstymo galima sakyti, kad tarybiniu laikotarpiu
tokios rinkos nebuvo. Darbo pasiūla ėmė nebeatitikti darbo paklausos. Kai kurios specialybės
(ūkio planuotojai, sunkiosios ir karinės pramonės inžinieriai ir pan.) tapo nebereikalingomis, o
jas turintys žmonės nespėja arba nebesugeba persikvalifikuoti. Padidėjo paklausa tokių
specialybių kaip: teisininkai, politologai, ekonomistai, ypač rinkos ekonomikos specialistai,
bankininkai, verslininkai. Anksčiau tokių specialistų buvo ruošiama nedaug.
(http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp. Žiūrėta 2007 m sausio 26 d. )
13
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo praėjo dar labai nedaug laiko, tačiau šalies ūkyje
per šį laikotarpį spėjo įvykti fundamentalių permainų. Po Lietuvos Nepriklausomybės
atkūrimo buvo patirtas gana didelis ūkio nuosmukis, hiperinfliacija ir didelis nedarbas, vėliau
atsigaunantį Lietuvos ūkį neigiamai paveikė Rusijos ekonominė krizė. Tik 2002m. šalies
ūkyje ėmė ryškėti naujos tendencijos – spartus vidaus vartojimo kilimas, nedarbo mažėjimas,
darbo jėgos brangimas ir (ypač pastaruoju metu) netgi struktūrinis jos trūkumas.
(http://209.85.135.104/search?q=cache:7NA4YnvF0yAJ:www.i-
manager.lt/upload/200611/VP_Sanglaudosskatinimo.doc+absolvent%C5%B3+pad%C4%97ti
s+%C5%BEem%C4%97s+%C5%ABkyje&hl=lt&ct=clnk&cd=35&lr=lang_lt. Žiūrėta 2007
m. sausio 27 d. )
1.2 Gyventojų užimtumas ir nedarbas žemės ūkyje
Darbo jėga yra svarbiausias ūkinės veiklos veiksnys, be kurio kiti gamybos veiksniai –
žemė, darbo įrankiai, kapitalas – yra tiktai nenaudojami daiktai. Žmogus vienintelis sugeba
įkvėpti gyvybę gamybos priemonėms, sujungti į vieną visumą skirtingus elementus: gamtos
jėgas, įrengimus, mašinas ir net kitus žmones. Tobulindamas gyvenimo ir ūkininkavimo
sąlygas, žmogus tuo pačiu metu ugdo save, tobulina savo įvairias žmogiškąsias savybes ir
sugebėjimus. Būtent šie sugebėjimai domina žemės ir darbo priemonių savininkus, verčia juos
pirkti rinkoje darbo jėgą. Kuo labiau išlavintos fizinės, intelektualinės ir dvasinės žmogaus
savybės, tuo aukštesnė rinkoje jo darbo jėgos vertė ir kaina. (Martinkus B. ir kt., 1996).
Gyventojai pagal užimtumą skirstomi į aktyvius ir neaktyvius (2. pav. ) „Aktyvūs
gyventojai gali būti užimti, t.y. turėti darbą, ir būti bedarbiai. Užimti gyventojai – tai dirbantys
visų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose, organizacijose, bei ūkiuose. Bedarbiai – darbingi
asmenys, kurie neturi darbo, bet aktyviai jo ieško, registruodamiesi įdarbinimo įstaigose ar
apskaitomi kitais būdais“. ( B. Martinkus ir kt., 2002 )
14
2. pav. Gyventojų pasiskirstymas pagal užimtumą
GYVENTOJAI Aktyvūs gyventojai Neaktyvūs gyventojai Užimti gyventojai Bedarbiai a) Dirbantys už atlyginimą a) neturintys darbo, teikiančio pajamų a) Moksleiviai ir studentai, visą ar ne visą darbo laiką. b) ieškantys darbo lankantys dieninio b) Laikinai nedirbantys dėl ligos, c) pasiruošę dirbti mokymo įstaigas. atostogų, dirbantys pagal specialius b) Asmenys gaunantys grafikus, besimokantys. senatvės lengvatines ar c) Dirbantys savanoriškai invalidumo pensijas, namų šeimininkės ir asmenys prižiūrintys vaikus. c) Netekę vilties rasti darbą ir jo neieškantys. d) Kiti asmenys, kurie
nenori dirbti
Šaltinis: Darbo išteklių ekonomika ir valdymas. B.Martinkus ir kt. Kaunas, 2002
Lietuvos žemės ūkio restruktūrizacija, rinkos santykių plėtra, šalyje vykstantys
procesai, susiję su Lietuvos integracija į Europos Sąjungą, kiti vidaus ir išorės ekonominiai
veiksniai lėmė kaimo gyventojų užimtumo pokyčius. Per 1997- 2003 metus užimtųjų žemės
ūkyje sumažėjo apie 36 proc. Pastaruoju metu žemės ūkio darbo jėgos balansui didžiulės įtakos
turėjo veiksniai, susiję su integraciniais procesais. Laisvas darbo jėgos judėjimas ES viduje –
vienas svarbiausių sąjungos pamatinių ramsčių. Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare mūsų
šalies piliečiams jau atsivėrė keletos ES šalių-senbuvių - Anglijos, Airijos – darbo rinkos, į jas
galima vykti dirbti be jokių apribojimų. Kitos ES šalys-senbuvės, yra išsikovojusios tam tikrą
pereinamąjį laikotarpį. Tačiau šiuo laikotarpiu įsidarbinimas naujų ES narių piliečiams yra
palengvintas, lyginant su iki šiolei buvusia situacija. Darbo jėgos judėjimas - neigiamas
reiškinys Lietuvos ekonomikai. Tačiau ES priešistojiminė ir struktūrinių fondų parama šalies
ūkiui, sukurdama papildomų darbo vietų pristabdo darbo jėgos veržimąsi į Vakarus. (
http://ev.lzuu.lt/mokveikla/EVF%20tyrimai2004/006.htm. Žiūrėta 2007 m. sausio21 d.)
Nors užimtumas žemės ūkyje mažėja, tačiau šis sektorius vis dar yra pagrindinis kaimo
vyrų ir moterų pajamų šaltinis. 2003m. visuotinio žemės ūkio surašymo duomenimis, ūkininkų
ir šeimos ūkiuose dirbo 519,9 tūkst. darbuotojų: 48 proc. vyrų ir 52 proc. moterų. Daugumos
ūkininkų ir šeimos ūkiuose užimtų darbuotojų statusas – ūkininkaujantys asmenys ir jų šeimos
nariai (511,3 tūkst.). Nuolatinių samdomų darbuotojų buvo tik 4,1 tūkst., o laikinų samdomų
darbuotojų – 4,5 tūkst. Dauguma žemės ūkio darbuotojų, dirbančių ūkininkų ar šeimos
ūkiuose, dirba ne visą darbo laiką (dirbančių visą darbo laiką buvo 14,7 tūkst., ne visą – 505,2
15
tūkst.). Ne visą darbo laiką dirbančiųjų struktūroje dominuoja trumpesnis kaip 2 val. darbas
(37 proc.) arba nuo 2 iki 4 val. trukmės darbas (36 proc.). Tik 8 proc. užimtųjų dirba 8 val. per
dieną.
2006 m. pradžioje kaime gyveno 1 mln. 134 tūkst. gyventojų – 9,5 tūkst. mažiau negu
ankstesniais metais. Kaime, kaip ir mieste, daugiau žmonių miršta negu gimsta, o kas ketvirtas
kaimo gyventojas yra 60 metų ir vyresnio amžiaus. Darbingo amžiaus žmonių kaime 2005m.
pradžioje buvo 649,8 tūkst. arba 57 proc. Dirbančiųjų kaime mažėja, nes dalis migruoja į
miestus ir užsienį, o likusiųjų sukuriamas darbo našumas yra menkas. Praeitais metais
nedarbas mieste ir kaime sumažėjo. 2005 m. nedarbo lygis kaime buvo 7,6 proc., 2004 m. – 9,7
proc. Bedarbių kaime, 2004 m. buvo 46,3 tūkst., 2005m. – 35,5 tūkst. Tačiau nedarbo ir
bedarbių sumažėjimą lėmė ne tiek nacionalinės užimtumo priemonės, kiek didžiulė kaimo
gyventojų emigracija, dėl kurios ėmė trukti darbo jėgos. Nemaža dalis bedarbių yra
nekvalifikuoti. Visa tai kelia grėsmę ekonomikos augimui ir socialinio draudimo įmokų
surinkimui. (http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=34639&strid=11791. Žiūrėta 2007 m.
sausio 15 d.)
Pirmąjį 2006 m. ketvirtį žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje dirbo – 191,4 tūkst.,
arba 12,9 procento visų užimtųjų. Pastaraisiais metais daugiausia sumažėjo asmenų, dirbančių
žemės ūkyje, medžioklėje ir miškininkystėje, skaičius. Pirmąjį 2003 m. ketvirtį šia veikla
užsiėmė beveik 17, o pirmąjį 2005m. ketvirtį – 13,8 procento visų užimtųjų.
Keičiasi kaimo gyventojų užsiėmimo pobūdis. Plėtojantis kaimo turizmui, kuriantis kaimo
teritorijose žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonėms, vis daugiau kaimo gyventojų
užsiima kitomis veiklomis. Dėl to mažėja šių gyventojų, užsiimančių žemės ūkio veikla, dalis.
Jei prieš ketverius metus žemės ūkio, medžioklės ir miškininkystės veikla užsiėmė 53
procentai kaimo gyventojų, tai pirmąjį 2006 m. ketvirtį šia veikla užsiėmė 41,1 procentas
kaimo gyventojų.
(http://db.stat.gov.lt/sips/leid/p2012006i/p2012006I_analitine_apzvalga.htm. Žiūrėta 2007 m.
vasario 5 d.)
16
1.3. Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėtis darbo rinkoje
Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas labai išplėtotas – veikia 15 valstybinių ir 6
nevalstybiniai universitetai (2004–2005 m. juose studijavo apie 139 tūkst. studentų, iš jų 4,3
tūkst. – nevalstybiniuose), 16 valstybinių ir 12 nevalstybinių kolegijų (2004–2005 m. jose
studijavo per 52 tūkst. studentų, iš jų 10 tūkst. – nevalstybinėse). Universitetinėse ir
neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose rengiamų specialistų santykis (2004–2005 m.
kolegijose studijavo 29 proc. visų studijuojančiųjų) neatitinka jų poreikio darbo rinkoje ir
tokių specialistų rengimo tendencijų Europos Sąjungos šalyse (Eurostat duomenimis, 2002–
2003 m. Belgijoje neuniversitetiniame sektoriuje studijavo 52, Estijoje – 39, Airijoje – 37,
Latvijoje – 19 proc. visų studijuojančiųjų).
Į aukštąsias mokyklas priimamų studentų skaičius Lietuvoje yra aukštas, todėl nėra
didelės konkurencijos tarp stojančiųjų: 2004 m. duomenimis, vidutinis konkursas į vieną
universitetinių studijų vietą bendrajame priėmime buvo tik 1,32. Tačiau daug abejonių kelia
kokybiniai aukštojo mokslo ir studijų rodikliai. Įvairių šaltinių duomenimis, aukštojo mokslo
studijų turinys neatitinka mokslo, darbo rinkos ir visuomenės poreikių, aukštųjų mokyklų
absolventams trūksta tiek praktinių, tiek bendrųjų įgūdžių.
Aukštosiose mokyklose mokosi ir jas baigia apie 60 proc. merginų ir 40 proc. vaikinų.
Taip pat aukštosioms studijoms būdinga tam tikra horizontali segregacija: merginos
dominuoja tarp studijuojančių socialines paslaugas ir paslaugas asmenims, pedagogiką,
sveikatos priežiūrą, o vaikinai – transporto ir saugos paslaugų, inžinerijos, kompiuterijos.
Lietuva gerai vertinama pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį visuomenėje.
Pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį visuomenėje Lietuva lenkia ES vidurkį: 25–
34m. amžiaus grupėje yra 35 proc. jaunimo su aukštuoju išsilavinimu, kai ES vidurkis
tesudaro 24,8 proc. Pagal visų, siekiančių aukštojo išsilavinimo, skaičiaus santykį su 20–24m.
amžiaus populiacija Lietuva nusileidžia tik Suomijai. Atsižvelgiant į augantį studentų skaičių,
vis aktyviau diskutuojama ne dėl kiekybinių, bet dėl kokybinių rodiklių gerinimo. Taip pat
Lietuva gerai vertinama pagal asmenų, įgijusių aukštąjį gamtos mokslų ir inžinerijos sričių
išsilavinimą (penktoji vieta iš visų ES šalių).
(http://www.lrv.lt/ES_parama/Istekliu_pletr_programa.pdf. Žiūrėta 2007 sausio 18 d.)
17
Pastaruoju metu išsamius Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų padėties darbo rinkoje
atlikos Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Apibendrinus šio tyrimo rezultatus paaiškėjo, kad
2004 m. įsidarbino 87 proc. aukštųjų mokyklų absolventų. Tai liudija apie aukštas absolventų
įsidarbinimo galimybes bei aukštą jų poreikį darbo rinkoje. 4 proc. apklaustųjų asmenų buvo
dirbę anksčiau, tačiau apklausos momentu nedirbo, 2 proc. pradėjo savo verslą .Darbinės
veiklos patirties neturėjo tik 7 proc. apklaustųjų. Skirtingų tyrimų rezultatai parodo, kad
2004m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygis gerokai aukštesnis nei 2002m.
apklausos duomenimis (net 14 procentinių punktų). Iš pirmo žvilgsnio galima būtų teigti, kad
aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis išaugo tik dėl pagerėjusios situacijos darbo
rinkoje. Palankias sąlygas įsidarbinimo augimui turi darbo vietų skaičiaus gausėjimas.
Konkurencija darbo rinkoje mažėja ir dėl išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis.
Nepaisant to, 2004 ir 2002m. aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimo rodiklių skirtumas
pernelyg didelis, kad jį būtų galima paaiškinti vien tik situacijos darbo rinkoje pagerėjimu.
Gilesnė apklaustų absolventų struktūros analizė rodo, kad į 2002 m. tyrimą pateko
humanitarinių mokslų studijų krypčių absolventai, kurių įsidarbinimo galimybės gerokai
žemesnės. Kita priežastis - 2002m. tyrime dalyvavo tiek aukštųjų mokyklų, tiek kolegijų
absolventai, o pastarųjų įsidarbinimo galimybės yra blogesnės. Antra vertus, žemesnes 2002
metų absolventų įsidarbinimo galimybes sąlygojo santykinai aukštesnis I studijų pakopos
absolventų (bakalaurų) lyginamas svoris (69 proc.), tuo tarpu šiais metais jų dalyvavo tyrime
tik 50 proc. Kaip rodo patirtis, jų užimtumas tradiciškai būna mažesnis nei II studijų pakopos
absolventų. Taigi, gerokai didesnį 2004m. tyrime dalyvavusių absolventų įsidarbinimo lygio
rodiklį (lyginant su 2002m. tyrimo duomenimis) sąlygojo aukštesnė ir jų kvalifikacinė
struktūra. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūrėta 2007 sausio 28 d.)
Kaip liudija 2004m. Darbo ir socialinių tyrimų instituto atliktos apklausos rezultatai,
didesnė dalis užimtų absolventų (trys ketvirtadaliai) dirbo pagal profesinę kvalifikaciją. Ne
pagal specialybę dirbo vienas ketvirtadalis tiriamų absolventų. Kelių tyrimų duomenų
palyginamoji analizė rodo, jog studijų proceso eigoje absolventų dirbančių pagal įgytą
profesiją dalis pamažu auga. 2001m. aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, pagal
specialybę dirbo 60 proc. apklaustųjų, 2002m. absolventų tyrimo duomenimis – apie du
trečdaliai.
2004m. tyrimo rezultatai parodė, jog pagal profesinę kvalifikaciją sėkmingiau
įsidarbina vyrai negu moterys. Taip apklausos metu dirbo 82 proc. vyrų ir 72 proc. moterų.
Kaip rodo skirtingų tyrimų rezultatai, dirbančiųjų pagal profesiją dalis išaugo tiek vyrų, tiek
18
moterų tarpe (žr. 1 lentelę). Dirbančiųjų vyrų dalis pagal profesinę kvalifikaciją 2004m. buvo
10 proc. punktų aukštesnė nei moterų. Todėl galima teigti, kad aukštąsias mokyklas baigusių
vyrų galimybės sieti savo užimtumą su turima profesija yra geresnės nei moterų
1 lentelė
Atsakymų į klausimą “Ar Jūs dirbate pagal įgytą profesinę kvalifikaciją?”
pasiskirstymas (%)
Šaltinis: http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf
Įsidarbinimo veiksniai. Kaip ir 200 2m. aukštųjų mokyklų absolventų tyrimo
duomenimis, reikšmingiausias veiksnys įsidarbinant 2004 m. tyrimo duomenimis buvo –
darbo patirtis/įgūdžiai (šį atsakymo variantą pasirinko net 94 proc. apklaustųjų), toliau pagal
svarbą seka asmeninės savybės - 92 proc., išsimokslinimas – 83 proc., įgyta profesinė
kvalifikacija (specialybė) – 84 proc., tėvų finansinė padėtis ir ryšiai – 76 proc., regiono
ekonominė situacija – 68 proc.. 2004 m. ir 2002 m. tyrimuose dalyvavę aukštųjų mokyklų
absolventai padėtį vertina labai panašiai, nors įvairius įsidarbinimo veiksnius šių metų tyrime
dalyvavę absolventai nurodė dažniau, nedidelė išimtis – atsakymas “tėvų finansinė padėtis ir
ryšiai”. Pastarąjį kiek dažniau nurodė 2002 m. tyrime dalyvavę absolventai.
Įsidarbinimo laikas. Darbo ir socialinių mokslų instituto 2004 m. atlikto tyrimo
rezultatais daugiau nei pusė užimtų absolventų (53 proc.) įsidarbino studijų metu, 12 proc.
prieš studijas, apie trečdalis įsidarbino po studijų (11 proc. – iškarto baigę studijas, 12 proc. -
per tris mėnesius po studijų baigimo, 13 proc. -dar vėliau). Studijuojančių asmenų tarpe
vyrauja nuostata derinti užimtumą su mokslu. Apklaustieji siekė kuo greičiau įsitvirtinti darbo
rinkoje. Kaip rodo patirtis, studijų metu įsidarbina apytikriai kas antras absolventas ir tik apie
trečdalis jų įsidarbina po studijų (žr. 3 pav.). Tai liudija apie itin aukštą aukštųjų mokyklų
studentų bei absolventų aktyvumą darbo rinkoje.
19
3 pav.
Šaltinis: http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf
Didžioji dalis absolventų sugeba konkuruoti darbo rinkoje. Darbo ir socialinių tyrimų
instituto 2004m. atlikto tyrimo rezultatais įsidarbino 87 proc. absolventų. Todėl galima teigti,
kad šiai kategorijai apklaustųjų nedarbas nėra aktuali problema. Antra vertus, pusė
apklaustųjų tęsia mokslus toliau, o besimokantys asmenys negali būti teritorinių darbo biržų
klientais, kadangi jie neturi bedarbio statuso (jie tik gali naudotis kai kuriomis darbo biržos
paslaugomis). Visgi, egzistuoja skaudi problema – aukštųjų mokyklų absolventų nedarbas. 13
proc. po studijų neįsidarbinusių asmenų pateko į darbo biržą, apie 87 proc. - darbo biržoje
nesiregistravo (žr. 2. lentelę). Tačiau skaičiuojant nuo bendro respondentų skaičiaus, darbo
biržoje užsiregistravusių absolventų dalis siekė tik 1 proc. Lyginant su 2002m. tyrimo
rezultatais, darbo biržoje užsiregistravusiųjų absolventų dalis tarp nedirbančių sumažėjo. Bent
iš dalies, tai galima sieti su situacijos darbo rinkoje pagerėjimu. Tačiau iš kitos pusės galima
teigti, kad sumažėjo absolventų dalis, kurie naudojasi darbo biržos paslaugomis.
2. lentelė
Šaltinis: http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf
20
Spręsti apie situacijos sudėtingumą darbo rinkoje iš šio tyrimo duomenų, remiantis darbo
biržose užregistruotų bedarbių dalimi tarp nedirbančių absolventų pagal aukštąsias mokyklas
nevertėtų. Tai nėra pakankamai tinkamas rodiklis, kuris įgalintų objektyviai įvertinti aukštąjį
mokslą baigusių specialistų darbo jėgos pasiūlą ir paklausą. Dalis absolventų neturi darbo,
motyvacijos ar tęsia mokslus, kiti ieško darbo savarankiškai. Todėl bedarbių lyginamasis
svoris tarp neįsidarbinusių respondentų negali būti nedarbo lygio (jo intensyvumo)
indikatoriumi. Be to, darbo biržose užsiregistravusių absolventų skaičius pagal daugumą
studijų programų grupių, nėra pakankamas konkrečios situacijos analizei. Todėl pagrindinis
aukštąjį mokslą baigusių absolventų konkurencijos darbo rinkoje įvertinimo kriterijus -
įsidarbinimo lygis. (http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf. Žiūrėta 2007 sausio
28 d.)
21
2. LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS
GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETO
APSOLVENTŲ PADĖTIES DARBO RINKOJE TYRIMAS
2.1.Tyrimo metodika
Darbo ir socialinių tyrimų instituto atlikti Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų
karjeros tyrimai tik iš dalies palietė LVA absolventus: buvo apklausti tik vieną kartą ir tik
vieno fakulteto – veterinarijos absolventai. Todėl 1999 – 2002 m. LVA socialinių mokslų
katedra atliko išsamesnį LVA absolventų sociologinį tyrimą, kurio tikslas - išsiaiškinti
absolventų padėtį darbo rinkoje bei jų pasirengimą profesinei veiklai. Paštu buvo apklausti
trijų laidų (1998, 1999 ir 2001 m.) veterinarijos ir gyvulininkystės technologijos fakultetų
absolventai. Anketos buvo išsiustos visiems 261 minėtų laidų LVA absolventams. Gauta 134
arba 51,34 proc. užpildytų anketų, kurios pakankamai reprezentavo abiejų specialybių LVA
absolventus.
Tyrime gyvulininkystės technologijos specialybės absolventai buvo mažiau aktyvūs nei
jų kolegos iš veterinarijos fakulteto: iš 123 jaunųjų gyvulininkystės technologų į anketas
atsakė 53 arba 43,09 proc. Jų įsidarbinimo rodikliai taip pat buvo žemesni nei jaunųjų
veterinarijos specialistų ir daugeliu parametru atsiliko nuo bendro šalies universitetų
absolventų vidurkio.
Kadangi pastaruoju metu Lietuvos žemės ūkyje vyko pozityvūs socialiniai ekonominiai
pokyčiai: padidėjo investicijos, mažėjo bedarbystė, pradėtos plačiau diegti pažangios
žemdirbystės ir gyvulininkystės technologijos, buvo galima tikėtis, kad jaunųjų
gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje pagerės. Todėl buvo nuspręsta surengti dar
vieną LVA gyvulininkystės technologijos absolventų tyrimą, kuris buvo atliktas 2006 m.
birželio – rugsėjo mėnesiais.
Siekiant išsaugoti absolventų tyrimų tęstinumą, savo atliktame tyrime naudojome
Darbo ir socialinių tyrimų instituto parengta anketa, kuri buvo tik kiek modifikuota.
Analogišką anketą naudojo ir LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra, tirdama LVA
absolventus 1999-2002 metais. Tokiu būdu atsirado galimybė pasekti jaunųjų gyvulininkystės
technologų profesinės karjeros dinamiką, palyginti skirtingų laidų absolventų padėtį darbo
rinkoje.
22
Anketos klausimyną ( žr. priedą Nr.1) galima suskirstyti į tris dalis:
1. Duomenys apie respondentus:
a) respondento gyvenamoji vieta iki studijų;
b) lytis;
c) studijų kryptis;
d) studijų po baigimo tęstinumas.
2. Duomenys apie įsidarbinimą:
a) padėtis darbo rinkoje
b) per kiek laiko pavyko įsidarbinti;
c) įmonės, kurioje dirba respondentas, pobūdis;
d) ar darbas susijęs su įgytą specialybe;
e) kokie veiksniai turėjo įtakos įsidarbinimui;
f) neįsidarbinimo priežastys;
2. Respondentų pasirengimas profesinei veiklai:
a) ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai;
b) žinios ir gebėjimai, kurių labiausiai stinga darbe;
c) profesijos vertinimas
Analizuojant duomenis didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į respondentų įsidarbinimo
lygį, dirbančių pagal įgytą profesiją santykį bei profesinio pasirengimo vertinimą bei
problemas t.y. į tuos duomenis, kurie geriausiai atspindi realią jaunųjų specialistų padėtį darbo
rinkoje. Mūsų gauti duomenys buvo lyginami su LVA Socialinių mokslų ir informatikos
katedra 1999-2002 metais atlikto absolventų tyrimo rezultatais.
Siekdami, kad tyrimas aprėptų kuo didesnį ratą absolventų ir duomenys būtų
patikimesni, neapsiribojome vien tik apklausa paštu. Dalis 2003 m. laidos absolventų
apklausėme elektroniniu paštu bei tiesioginių kontaktų metu.
2.2 1999-2002 LVA absolventų tyrimas
LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedros 1999-2002 metais atlikto tyrimo rezultatai
parodė, kad LVA absolventų padėtis darbo rinkoje atitinka bendrą šalies universitetų absolventų
lygį. Tačiau baigusių Gyvulininkystės technologijos fakulteto jaunų specialistų įsidarbinimo ir
kai kurie kiti profesinės karjeros rezultatai buvo žemesni nei bendras šalies vidurkis. Per metus
po studijų baigimo pastovų darbą rado 66,04 proc. trijų laidų gyvulininkystės technologijos
23
specialybės absolventai, 15,09% įsidarbino laikinai, o 18,87 proc. darbo nepavyko rasti (žr. 3
lentelė.). Tiesa, ne visus neįsidarbinusius galima laikyti bedarbiais. Keturios respondentės (7,55
proc.) nurodė, kad darbo neieškojo, kadangi augina mažus vaikus. Beveik ketvirtadalis (24,53
proc.) šios specialybės respondentų tęsė.
3 lentelė
LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų padėtis darbo rinkoje pagal
metus procentais (1999-2002 m. duomenys)
Metai
Taip,
įsidarbinau
Pradėjau
savo verslą
Dirbau, dabar
nedirbu
Iki šiol
neįsidarbinau
Dirbu pagal
įgytą
specialybę
1999 56,25 0,0 25,0 18,75 53,85
2000 72,22 0,0 11,11 16,67 60,0
2002 68,42 0,0 10,53 21,05 40,0
Vidurkis 66,04 0,0 15,09 18,87 51,16
studijas magistratūroje ar specializuotose profesinėse studijose. Reikia manyti, kad dalis jų
taip pat neskubėjo ieškoti pastovaus darbo, todėl realių bedarbių buvo kur kas mažiau.
Gyvulininkystės technologijos absolventų įsidarbinimo lygis buvo žemesnis nei
bendras šalies vidurkis, tačiau beveik prilygo tokių populiarių specialybių absolventų kaip
filologijos (66,4 proc.), gamtos mokslų (67,6 proc.), architektūros (67,7 proc.) įsidarbinimo
lygiui. Turimais duomenimis, šiuo rodikliu jaunieji gyvulininkystės specialistai aplenkė
istorijos ir archeologijos bei teologijos ir religijos mokslų absolventus, kurių įsidarbinimo
lygis buvo atitinkamai 63,8 proc. ir 63,9 proc.. Žemesnis buvo ir gyvulininkystės
technologijai giminingų žemdirbystės ir žuvininkystės bei namų ūkio technologijos studijų
krypčių absolventų įsidarbinimo lygis – 58,3 proc. ir 43,6 proc. Tačiau tik kiek daugiau nei
pusė (51,16 proc.) gyvulininkystės technologijos absolventų rado darbo pagal specialybę.
Šiuo rodikliu jie lenkė tik dvi tirtas specialybes: namų ūkio technologiją (33,3 proc.) ir viešąjį
administravimą (40,1 proc.).
Palyginti žemus gyvulininkystės technologijos absolventų įsidarbinimo rodiklius lėmė
objektyvios priežastys – bendras žemės ūkio specialistų paklausos darbo rinkoje mažėjimas.
Tačiau buvo ir subjektyvių priežasčių, visų pirma, silpnas tiek bendrasis, tiek profesinis
24
pasirengimas, kuris daugeliui absolventų neleido sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Net
40,82 proc. respondentų nurodė, kad jiems nepakanka žinių darbui su kompiuteriu, 32,65
proc. respondentų skeptiškai vertino savo užsienio kalbų žinojimą. Savo profesinį praktinį
pasirengimą neigiamai vertino daugiau nei pusė (57,14 proc.) gyvulininkystės technologijos
absolventų.
Sudėtinga padėtis darbo rinkoje suformavo skeptišką gyvulininkystės technologijos
absolventų požiūrį į įgytą specialybę. Pusė absolventų (50,98 proc.) manė, kad, jeigu būtų
galimybė mokytis iš naujo, jie nesirinktų gyvulininkystės technologo specialybės, 43,14 proc.
tokiu pasirinkimu abejojo ir tik 5,88 proc. būtų antrą kartą pasirinkę šią specialybę.
2.3 Potencialių darbdavių požiūris į LVA Gyvulininkystės technologijos
fakulteto absolventus
Siekdama išsiaiškinti kaip per pastaruosius metus kito LVA absolventų padėtis darbo
rinkoje 2005-2006 m. LVA Socialinių mokslų ir informatikos katedra atliko potencialių
darbdavių tyrimą, kurio metu apklausti stambių gyvulininkystės įmonių vadovai ir
specialistai. Šio tyrimo duomenys taip pat svarbūs, norint išsiaiškinti aukštos kvalifikacijos
jaunųjų gyvulininkystės specialistų padėtį darbo rinkoje.
Respondentams reikėjo atsakyti į 9 anketos klausimus, kuriuos galima suskirstyti į tris
pagrindines grupes:
1. Kaip respondentas vertina gyvulininkystės technologų poreikį;
2. Koks respondento ryšys su LVA;
3. Kokios yra aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų profesinio pasirengimo
spragos.
Dauguma apklaustų gyvulininkystės įmonių vadovų ir specialistų (62,5 proc.) buvo
įsitikinę, kad aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų Lietuvoje trūksta, mažesnė
dalis – 25,0 proc. manė, kad jų yra pakankamai (žr. 4 pav.). Analogiškai darbdaviai vertino
gyvulininkystės specialistų poreikį ateityje: 68,7 proc. respondentų manė, kad tokių
specialistų poreikis ateityje didės, o 25 proc. - buvo
25
4 pav.
Respondentų nuomonė apie aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį (%)
įsitikinę, kad poreikis bus toks pat (žr.5 pav.). Reikia pastebėti, kad nei vienas darbdavys
atsakęs į anketos klausimas netvirtino, kad gyvulininkystės technologų yra per daug, ar jų
poreikis mažės ateityje .
Aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų poreikio augimą respondentai buvo
linkę aiškinti didesniais reikalavimais gyvulininkystės produkcijai, būtinybe diegti naujas
pažangesnes technologijas bei didėjančiomis investicijomis į gyvulininkystę.
5. pav.
Respondentų nuomonė apie gyvulininkystės technologijos specialistų poreikį
ateityje (%)
26
Absoliuti dauguma respondentų (87,5 proc.) atstovavo įmones ir organizacijas, kuriose
dirba LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventai (žr.6. pav.). 43,7 proc.
respondentų Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų profesinę kompetenciją
vertino gerai, 31,2 proc. - vertino labai gerai, 12,5 proc.
6 pav.
LVA Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų, dirbančių respondentų
įmonėse procentas.
patenkinamai (žr. 7 pav.). Vertindami profesinio pasirengimo spragas respondentai
daugiausiai akcentavo specifinių žinių ir gebėjimų (užsienio kalbų, informatikos, teisės,
vadybos ir pan.) trūkumą, kiek mažiau - nesugebėjimą praktiškai taikyti profesines žinias.
7. pav.
Respondentų nuomonė apie Gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų
profesinį pasirengimą (%)
27
Tyrimas parodė, kad darbdaviai rinkdamiesi gyvulininkystės technologijos specialistą
prioritetą teikia jauniems specialistams: 68,7 proc. respondentų atsakė, kad esant poreikiui
rinktųsi specialistą, baigusį studijas prieš 1-5 metus.
2.4 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto
2003 m. laidos absolventų integracijos į darbo rinką tyrimas.
2003 m. laidos LVA gyvulininkystės technologijos fakulteto absolventų apklausa buvo
atlikta 2006 m. birželio – rugsėjo mėn. Absolventai apklausiami anketavimo būdu. Anketos
(žr. priedas 1) buvo siunčiamos tėvų adresu, elektroniniu paštu bei įteikiant anketas
respondentams asmeniškai. Anketos buvo siunčiamos visiems 2003 m. absolventams. Iš 63
išsiustų anketų buvo gauti 29 atsakymai t.y. 46,03 proc.
Gyvenamoji vieta. Tyrimas parodė, kad iki studijų dauguma absolventų gyveno mieste (
62 proc.), likusieji 38 proc. kaime (8 pav.). Tai rodo, kad dauguma studentų rinkosi šią
specialybę, mažai susiję su žemės ūkiu.
8 pav. Respondentų gyvenamoji vieta iki studijų
Pagal lytį atsakiusieji į anketas absolventai pasiskirstė taip: 34 proc. atsakiusiųjų
sudarė vyrai, 66 proc. moterys (žr. 9 pav. )
28
9. pav. Atsakiusiųjų į anketas absolventų pasiskirstymas pagal lytį
Lyginant procentinę išraišką atsakiusiųjų į anketas ir visų baigiusiujų absolventų,
matyti kad aktyvesni atsakinėdami buvo vyrai nei moterys. (žr. 10 pav.)
10 pav. Bendras absolventų pasiskirstymas pagal lytį
Tyrimas parodė, kad gyvulininkystės technologo specialybė yra populiaresnė tarp
moterų, nei vyrų.
Į klausimą ar šiuo metu mokotės, teigiamai atsakė 7 proc. respondentų. 14 procentų
respondentų tuo pačiu metu mokėsi ir dirbo. Realiai galima teigti, kad studijuoja ir tuo pačiu
metu dirba 21 proc. apklaustųjų, nes visi 7 proc. kurie nurodė kad tik mokosi, atsakinėdami į
kitus anketos klausimus teigė, kad įsidarbino ir dirba. Visi besimokantieji tęsė studijas
magistratūroje ar doktorantūroje. Didžioji dauguma apklaustųjų (79 proc.) toliau niekur
29
nestudijavo. (žr.11 pav.). Bet tai neįrodo, kad šie absolventai apsiribojo tik bakalauro
studijomis, nes nuo bakalauro studijų baigimo iki apklausos buvo praėjęs 3-jų metų
laikotarpis. Per tą laiką dauguma galėjo baigti specializacijos ar magistratūros studijas.
.
11 pav. Respondentai tęsiantys mokslus
2.5 Lietuvos veterinarijos akademijos gyvulininkystės technologijos fakulteto 2003m.
laidos absolventų tyrimo rezultatai
Įsidarbinimas. Tyrimo metu dirbo 100 proc. apklaustųjų. Tai liudija apie aukštas
absolventų įsidarbinimo galimybes bei aukštą jų poreikį darbo rinkoje. . Tyrime dalyvavusių
absolventų įsidarbinimo lygis gerokai aukštesnis nei 1999 – 2002 m. apklausos duomenimis
(net 43,96 proc. punktų). (žr. 10 pav.) Iš pirmo žvilgsnio galima būtų teigti, kad aukštųjų
mokyklų absolventų įsidarbinimo lygis išaugo tik dėl pagerėjusios situacijos darbo rinkoje.
Palankias sąlygas įsidarbinimo augimui turi darbo vietų skaičiaus gausėjimas. Konkurencija
darbo rinkoje mažėja ir dėl išaugusios jaunimo migracijos į užsienio šalis. Užsienyje darbą
susirado 14.29 proc. apklaustų absolventų. Kiek 1999 – 2002 m laidos absolventų įsidarbino
užsienyje nėra žinoma.
Kaip ankstesnių metų apklausa, taip ir ši parodė, kad niekas nepradėjo savo verslo.
Tam nemažą įtaką galėjo turėti profesinių – praktinių įgūdžių, bei ekonominių (verslo,
finansų, komercijos ) žinių trūkumas.(žr.12 pav. )
30
12 pav. LVA Gyvulininkystės technologijos absolventų įsidarbinimo rodikliai
Įsidarbinimo laikas Labai nedidelė dalis absolventų (3,45 proc.) (žr.13 pav.) įsidarbino
studijų metu, tai rodo kad studijuojantieji vengia ar nepajėgia derinti užimtumo su mokslu.
Iškarto baigę studijas įsidarbino beveik trečdalis absolventų (31,03 proc.) - trijų mėnesių
laikotarpyje po studijų, 20,69 proc. Didžiausia dalis absolventų (44.83 proc. ) įsidarbino per 6
mėn. ir vėliau.
Kaip rodo tyrimas, studijų metu ir iškarto po studijų įsidarbina maždaug kas trečias
absolventas. Penktadalis absolventų įsidarbino per 3 mėn. po baigimo, likę per pusmetį ar dar
vėliau. Tam didelę įtaka turėjo ir tai, kad trečdalis absolventų nedirba pagal studijų metu įgytą
specialybę (žr.14 pav.). Nes specialybės keitimas nevyksta akimirksniu ir tai reikalauja laiko.
Visa tai rodo, kad absolventai nėra pakankamai pasiruošę konkuruoti darbo rinkoje.
Viena iš priežasčių kuri lėmė žemą absolventų aktyvumą darbo rinkoje pirmaisiais mėnesiais
po studijų baigimo, buvo informacijos trūkumas apie aktyvią darbo rinką, absolventų
galimybes konkuruoti joje.
31
13 pav. 2003m. laidos absolventų įsidarbinimo laikas
Įmonių tipas. Didžioji dalis apklaustųjų dirba privačiose įmonėse – 71 proc. ir tik – 29
proc. valstybinėse (žr. 14 pav.). Tokį pasiskirstymą lemia situacija darbo rinkoje. Lietuvai
įteisinus privačią nuosavybę produkcijos gamyba perėjo į privataus sektoriaus rankas, o
valstybinėms įmonėms atiteko kontroliuojančios institucijos vaidmuo.
14 pav. Respondentų darbovietės tipas
Dirbančiųjų pagal profesinę ar jai artimą specialybę buvo 67,86 proc.(žr. 15 pav.) tai
yra 25 proc. daugiau negu dirbo 2002 m. laidos absolventų. tai leidžia manyti, jog jaunųjų
gyvulininkystės specialistų padėtis darbo rinkoje keičiasi į gerąją pusę. Tam gali turėti įtakos
Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Kuri galėtų lemti žemės ūkio specialistų
paklausos darbo rinkoje augimą. Tačiau dirbančių pagal studijų metu įgytą specialybę
32
procentas nėra labai aukštas. Trečdalis atsakiusiųjų į anketas dirba ne pagal studijų metu įgytą
specialybę. Norint absolventams padėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų darbo rinkoje,
reikėtų didesnį dėmesį skirti universalių gebėjimų mokymui, tai padėtų lengviau ir greičiau
persikvalifikuoti, taikantis prie darbo rinkos pokyčių.
Galima manyti, kad įsidarbinimas pagal profesinę kvalifikaciją nėra svarbiausias
absolventų vertinimo kriterijus darbo rinkoje. Viena vertus, labai svarbu neignoruoti šio
kriterijaus, kadangi tik įvertinus įsidarbinusių pagal specialybę skaičiaus rodiklį, galima
prognozuoti specialistų poreikį.
Absolventai dirbantis ne pagal studijų metu įgytą specialybę turi mažesnes galimybes
laisvai konkuruoti darbo rinkoje bei žemesnį socialinio saugumo lygį.
15 pav. Respondentų darbas pagal įgytą specialybę
Veiksniai turėję įtakos įsidarbinant. Didžioji dalis apklaustųjų mano, jog didžiausią
įtaką įsidarbinant lėmė asmeninis aktyvumas (37 proc.) (žr.15 pav.). Kiek mažiau respondentų
(24 proc.) nurodė, kad pagrindinis veiksnys lėmęs jų įsidarbinimą, buvo įgyta specialybė. 18
proc. apklaustųjų nurodė, kad įsidarbinti padėjo draugai, giminės ar pažįstami. Palyginti
nemažai (13 proc.) respondentų teigia, kad įsidarbino atsitiktinumo dėka. Likę 8 proc. nurodė
kitus veiksnius. Iš jų dauguma manė, kad įsidarbinti padėjo įgytas aukštasis išsilavinimas, kitų
nurodyta pagrindinė priežastis, darbuotojų trūkumas.
Kaip matyti iš absolventų atsakymų, didžiausią įtaką įsidarbinant vis dėlto turi
asmeninės savybės, bet neįgyta specialybė.
33
16 pav. Respondentų nuomonė apie lemiamus veiksnius įsidarbinant
Lyginant, kaip absolventai vertina pasirengimą profesiniai veiklai, 2003 m. laidos
absolventų atsakymus su Lietuvos veterinarijos akademijos socialinių mokslų katedros
atliktais 1999 – 2002 m. absolventų tyrimais, matyti, kad pozityvus absolventų pasirengimo
profesinei veiklai vertinimas svyravo nuo 23.08 iki 37,04 proc.(žr. 17 pav.) tai palyginti labai
nedidelis procentas.
Ar pakanka studijų metu įgyto pasirengimo profesinei veiklai ?
17 pav. Respondentų pasirengimas profesiniai veiklai
34
Kaip matyti iš diagramos didžioji dalis absolventų neigiamai vertina savo pasiruošimą
darbinei veiklai, ir tokia situacija iš esmės nesikeičia eilę metų. Daugiausia tokių absolventų
buvo 2002 m, net 76,92 proc. Daugiausia manančių, jog pasirengimo pakanka, ar daugiau
pakanka nei nepakanka, buvo tarp 2003 m baigusių absolventų, jie sudaro 37,04 proc. visų
apklaustųjų.
Norint paruošti gerus gyvulininkystės technologijos specialistus, išmanančius savo
darbą, bei sugebančius konkuruoti besikeičiančioje darbo rinkoje, būtina didesnį dėmesį skirti
studentų profesinio pasirengimo kokybei.
Atsakinėdami į klausymą, kokių žinių ir gebėjimų labiausiai stinga darbe, didžioji
dalis respondentų (40 proc.) nurodė, kad, jiems labiausiai stinga profesinių – praktinių įgūdžių
(žr.18 pav.) ir tik 7 proc. apklaustųjų manė, kad jiems trūksta teorinių žinių.
18 pav. Respondentų žinių trūkumas darbe
Tai galima paaiškinti nepakankamu praktinių užsiėmimų organizavimu studijų metu.
Beveik ketvirtadalis apklaustųjų (23 proc.) nurodė, kad jiems darbe labiausiai stinga užsienio
kalbų mokėjimo. 15 proc. respondendų mano, jog jiems labiausiai stinga ekonominių žinių.
Teisinių žinių truko 8 proc. apklaustųjų. 5 proc. stigo žinių darbui su kompiuteriu ir tik 2 proc.
asmeninių gebėjimų.
35
Tai leidžia daryti išvadą, kad tobulinant gyvulininkystės technologijos studijas, būtina
daugiau dėmesio skirti praktinių mokymų organizavimui, gilinti studentų žinias ekonomikos
srityje, bei stiprinti užsienio kalbų mokymo programas.
Respondentų nuostatos rinktis tą pačią specialybę. Atsakinėdami į anketoje pateiktą
klausimą “Jei vėl galėtumėte mokytis, ar vėl pasirinktumėte tą pačią specialybę ? “ teigiamai
atsakė tik 21,43 proc. respondentų, bet tai 15,55 proc. daugiau, lyginant su 1999 – 2002 m.
laidos absolventų tyrimo rezultatais (žr. 19 pav. )
19 pav. Absolventų nuomonė apie įgytą specialybę
Didžioji dalis absolventų (53,57 proc.) neturi tvirtos nuomonės ar esant galimybei
rinktųsi tą pačią specialybę, tokių buvo 10.43 proc. daugiau lyginant sau ankstesniu tyrimu. Ir
tik kas ketvirtas absolventas (25 proc.) nesirinktų tos pačios specialybės. Tuo tarpu iš 1999 –
2002 m. laidos absolventų tokių buvo net 40,98 proc.
Gerėjančią nuomonę apie įgytą specialybę galėjo lemti tai, kad daugiau absolventų dirba
pagal studijų metu įgytą specialybę, bei kintanti pati žemės ūkio specialisto samprata. Kintant
rinkos struktūrai, sumažėjo žmonių dirbančių tiesiogiai žemės ūkio gamyboje ir išaugo
specialistų poreikis paslaugų sektoriuje: kaip vadybininkų, konsultantų išmanančių naujausias
gamybos technologijas, ir t.t. Tai formuoja naują požiūrį į žemės ūkio specialistą, nekaip
juodadarbį, bet kaip į specialistą išmananti gamybinius technologinius procesus vykstančius
žemės ūkyje.
36
IŠVADOS
1. Atliktas LVA Gyvulininkystės fakulteto 2003 m. laidos absolventų tyrimas iš esmės
patvirtino mūsų keltą hipotezę, kad aukštos kvalifikacijos jaunųjų gyvulininkystės
specialistų padėtis darbo rinkoje gerėja.
2. 2003 m. laidos absolventų įsidarbinimo rezultatai buvo daugeliu parametru geresni nei
1999 - 2002 m. laidų absolventų. Lyginant su ankstesnių laidų absolventais 2003m.
absolventų įsidarbinimo lygis pakilo nuo 66,04 proc. iki 100 proc. (tiesa , 14,29 proc.
iš jų įsidarbino užsienyje), dirbančių pagal įgytą specialybę padidėjo nuo 51,16 proc.
iki 67,86 proc.
3. 2003 m. laidos absolventai palyginti su ankstesnių laidų absolventais kiek pozityviau
vertino savo profesinį pasirengimą (atitinkamai 37,04 proc. ir 29,22 proc.), sumažėjo
neigiamai vertinančių įgytą profesiją (atitinkamai 25,0 proc. ir 40,98 proc.)
4. Vienu iš didžiausių profesinio pasirengimo trūkumų tebelieka – praktinių profesinių
įgūdžių stygius (nurodė 40 proc. respondentų), bei silpnas užsienio kalbų mokėjimas
(23 proc.). Palyginti su ankstesnėmis laidomis ženkliai pagerėjo dabartinių absolventų
darbo su kompiuteriu įgūdžiai.
5. Nežiūrint teigiamų poslinkių, jaunųjų gyvulininkystės specialistų integracija į darbo
rinką tebelieka problematiška. Dirbančių pagal įgytą specialybę procentas dar
nusileidžia bendram šalies universitetų absolventų vidurkiui. LVA Gyvulininkystės
fakulteto absolventai blogiau nei jų kolegos iš kitų universitetų vertina savo profesinį
pasirengimą.
37
REKOMENDACIJOS
Gerinant praktinį aukštos kvalifikacijos gyvulininkystės specialistų parengimą, būtina
studijų metu nuosekliai organizuoti ir tobulinti mokomųjų ir gamybinių praktikų
atlikimą įmonėse.
Studijų programose daugiau dėmesio skirti praktinių įgūdžių formavimui, padidinti
ekonominių-vadybinių, teisinių dalykų apimtį.
Siekiant pagerinti užsienio kalbų žinias ir gebėjimus, tikslinga būtų geriau panaudoti
studentų mainų programų (Socrates/Erasmus, Leonardo da Vinci) galimybes.
Sudaryti sąlygas ir skatinti studentus savarankiškai projektuoti profesinę karjerą .
Vyresniųjų kursų studentams turėtų būti dėstomi karjeros projektavimo moduliai,
didesnę praktinę pagalbą studentams turėtų teikti Karjeros centras.
38
ACADÉMIE VETERINAIRE LITUANIENNE
DÉPARTEMENT DES SCIENCES SOCIAUX ET DE L’INFORMATIQUE
Les problèmes des experts cadets de qualification haute de l’élévage
d’animaux pendant ils cherchent leur place dans le marché du travail
Vaidotas Pauliukas
Kaunas 2007
Cet mémoire consiste de l’introduction, de deux sections, des conclusions, des
recommandations, de la liste de la litérature, des remerciements e de l’annexe. Le volume de
cet mémoire est 41 pages (19 images, 3 tables) et une annexe; il y a 24 positions dans la liste
de la litérature.
Pendant la recherche expérimentale on a essayé de trouver les raisons des diplômés du
département de la technologie de l’élévage d’animaux de l’Académie Vétérinaire Lituanienne
que empêchent de concurrencer librement dans le marché du travail. On a aussi essayé de
découvrir l’attitude des employeurs potenciaux et de analyser et de comparer les résultats de
l’employement des diplômés des ans 2003 avec les résultats de l’employement des diplômés
des émissions précédentes.
La technique de la récherche a consisté des études de la litérature scientifique, de
l’enquête des étudiants et des professeurs, de l’analyse des données statistiques, de la
sistemation et des conclusions.
La recherche des diplômés des ans 2003 du département de la technologie de l’élévage
d’animaux de l’Académie vétérinaire lituanienne (LVA) a confirmé essentiellement la notre
hypothèse que la position des experts cadets de qualification haute de l’élévage d’animaux
dans le marché du travail s’améliore. Le niveau de l’employement des diplômés de 2003 a
augmenté de 33 pour cents des points en comparant avec les données des diplômés de 1999-
2002; le nombre des employées de la spécialité acquérie a augmentéde 16 pour cents.
Malgré les changements positifs, l’intégration des experts cadets de qualification haute de
l’élévage d’animaux au marché du travail reste encore problématique. Le pour cent des
employées de la spécialité acquérie non a encore atteint la moyenne des diplômés
universitaires de tout le pays. Les diplômés du département de la technologie de l’élévage
d’animaux de l’Académie vétérinaire lituanienne évaluent leur préparation professionelle pire
que leur collègues des autres universités.
39
NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Laužackas R. Profesinio rengimo terminų aiškinamasis žodynas. Kaunas 2005 VDU
2. Matulionis A. Sociologija. Homo liber, Vilnius, 2001.
3. Martinkus, B. Darbo ištekliai ir jų naudojimas. Kaunas 1998. 131 p. ISBN 9986 – 13 –
659 – 8.
4. Martinkus B.; Sakalas A.; Savanevičinė A. Darbo išteklių ekonomika ir valdymas.
Kaunas: 2002 221 p. ISBN 9986 – 13 – 853 – 1.
5. Paulavičius, Kęstutis B. Darbo rinka. Vilnius 2002 156 p. ISBN 9955 – 516 – 24 – 6.
6. Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo Įstatymas. Darbo rinkos žinynas
Vilnius 2003
7. Martinkus B.; Savanevičienė A. Darbo ekonomika. Kaunas: Technologija. 1996 147 p.
ISBN 9986 – 13 – 401 – 3.
8. Darbo rinkos terminai ir sąvokos. Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba. Vilnius 1998
AGORA
9. Darbo ir socialinių tyrimų institutas. Specialistų su aukštuoju išsilavinimu poreikio
prognozės tyrimas (Trečiojo tyrimų etapo ataskaita ) Vilnius 1999 m
10. Martinkus B., Sakalas A., Savanevičienė A.; Darbo išteklių ekonomika ir valdymas :
vadovėlis / Kauno technologijos universitetas. Kaunas : Technologija, 2002. 221 p.
11. Europos komisijos baltoji knyga, 2002
12. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. 2002 m. birželio25 d. Nr. IX-987 Vilnius.
Prieiga per internetą:
http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm
13. Profesinių mokyklų absolventų sėkmė įsidarbinant Baranauskas J. ir kt. Prieiga per
internetą: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/02_Atask.%20gal.%2005.02.26.doc
14. Specialistų konkurencingumas darbo rinkoje. I-oji dalis (Ketvirtojo tyrimų etapo
ataskaita)
Vilnius, 2002 Prieiga per internetą
http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2002_1.pdf
15. Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje darbo jėgos pasiūlos ir
paklausos kontekste (darbdavių ir absolventų apklausos duomenimis) (Antrojo tyrimų etapo
ataskaita) Vilnius, 2004 Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/smt/docs/spec_poreikis/2004.pdf
40
16. Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. 2002 m. birželio25 d. Nr. IX-987 Vilnius.
Prieiga per internetą:
http://skelbimas.lt/istatymai/zemes_ukio_ir_kaimo_pletros_istatymas.htm
17. Lietuvos respublikos žemės ūkio rūmai. Prezidiumo posėdžio medžiaga. Kaunas 2006 m
Prieiga per internet:
http://sena.zur.lt/users_files/docs/prezidiumo_medz0610122.pdf
18. Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Prieiga per internetą :
http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=279339
19. Lietuvos darbo rinkos pokyčiai. Prieiga per internetą :
http://www.sociumas.lt/Lit/Nr1/rinka.asp
20. 2007-2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa. Vilnius, 2006 m. Prieiga per
internetą:
http://209.85.135.104/search?q=cache:7NA4YnvF0yAJ:www.i-manager.lt/upload/200611/VP_Sanglaudosskatinimo.doc+absolvent%C5%B3+pad%C4%97tis+%C5%BEem%C4%97s+%C5%ABkyje&hl=lt&ct=clnk&cd=35&lr=lang_lt
21. Žemės ūkio specialist monitoringas, atsižvelgiant į lietuvos ir užsienio darbo rinkos
pokyčius / A. Radzevičius R. Adamonienė, L. Stabingis. Prieiga per internetą:
http://ev.lzuu.lt/mokveikla/EVF%20tyrimai2004/006.htm
22. Ekonomikos augimą lemia žmogiškieji ištekliai. / D. Kšivickienė. Prieiga per internetą :
http://www.bendruomenes.lt/news.php?id=34639&strid=11791
23. Darbo jėga, užimtumas ir nedarbas. / Statistikos departamentas. Prieiga per internetą:
http://db.stat.gov.lt/sips/leid/p2012006i/p2012006I_analitine_apzvalga.htm
24. 2007-2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa. Prieiga per internetą:
http://www.lrv.lt/ES_parama/Istekliu_pletr_programa.pdf
41
Padėka
Nuoširdžiai dėkoju vadovui doc. dr. V. Suveizdžiui už nuoširdžią pagalbą, rašant
magistrinį darbą, už bendradarbiavimą Socialinių mokslų ir informatikos katedros kolektyvui.
Taip pat visiems atsakiusiems į anketas.
42
PRIEDAI
43
1 priedas
ANKETA ASMENIMS, BAIGUSIEMS AUKŠTĄSIAS MOKYKLAS
Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva vykdoma Lietuvos aukštųjų mokyklų mokyklų absolventų apklausa, kurios tikslas surinkti duomenis apie absolventų į idarbinimą ir profesinį pasirengimą. Surinkta informacija įgalins nustatyti atskirų specialybių poreikį darbo rinkoje ir padės tobulinti studijų programas. Prašytume nuoširdžiai ir išsamiai atsakyti į anketos klausimus ir atsiųsti ją į aukštąją mokyklą (LVA). Apveskite jums tinkamo atsakymo numerį arba nurodikite savo atsakymo variantą. Anketa anoniminė, tyrimo rezultatai bus pateikiami tik suvestiniais skaičiais. Atsiprašome, kad į jus kreipiamės tėvų adresu – kitos galimybės jus rasti neturime. 1. Gyvenamoji vieta iki studijų
1) Miestas
2) Kaimas
2. Studijų kryptis LVA 3. Lytis
1) Veterinarinė medicina 1) Vyras
2) Gyvulininkystės technologija 2) Moteris
4. Ar šiuo metu mokotės 5. Jeigu mokotės, nurodikite kur:
1) Taip 1) Magistratūroje, dokturantūroje
2) Dirbu ir mokausi 2) Kitur (parašykite)-----------------
3) Ne→Toliau atsakinėti nuo 6 klausimo --------------------------------
6. Ar įsidarbinote ? 7. Jei įsidarbinote, tai kada ?
1) Taip. Įsidarbinau Lietuvoje 1) Įsidarbinau studijuodamas
2) Taip. Įsidarbinau užsienyje 2) Įsidarbinau iš karto baigęs (-usi)
3) Pradėjau savo verslą studijas
4) Buvau įsidarbinęs, bet dabar nedirbu 3) Įsidarbinau per 3 mėnesių po studijų
5) Ne iki šiol neįsidarbinau→Toliau baigimo
atsakinėti į 11 klausimą 4) Įsidarbinau per 6 ir daugiau mėnesių
po studijų baigimo
8. Jei įsidarbinote, tai kokioje 9. Ar dirbate pagal studijų metu
įmonėje (įstaigoje) įgytą specialybę ?
1) Privačioje 1) Taip
2) Valstybinėje 2) Artimą įgytai specialybei
3) Ne
44
10. Kokie veiksniai turėjo įtakos Jums 11. Jei neįsidarbinote, tai kokios
Įsidarbinant pagrindinės priežastys
1) Įgyta specialybė 1) Nepakankamas praktinis pasirengimas
2) Asmeninis aktyvumas 2) Nepakankama darbo patirtis
3) Atsitiktynumas 3) Netenkino darbo užmokestis
4) Draugai, giminės, pažystami 4) Nepasiūlė darbo pagal specialybę
5) Kita (parašykite) ----------------------- 5) Neieškojau darbo (maži vaikai, silpna
-------------------------------------- sveikata)
6) Neturėjau lėšų pradėti savo verslą
7) Kita (nurodikite) -------------------------
-----------------------------------
12. Jei po studijų neįsidarbinote, tai kuo 13. Ar pakanka studijų metu įgyto
užsiimate ? pasirengimo profesinei veiklai
1) Dirbu laikinus, atsitiktinius darbus 1) Pakanka →Toliau atsakinėti į 15
2) Neturiu jokio užsiėmimo klausimą
3) Mokausi 2) Daugiau pakanka negu nepakanka
4) Prižiūriu vaikus, gydausi 3) Daugiau nepakankaka negu pakanka
5) Užsidirbu pragyvenimui kitokia veikla 4) Nepakanka
(nurodykite kokia) ------------------------
----------------------------------------
14. Kokio žinių ir sugebėjimų labiausiai 15. Jei vėl galėtumėte mokytis, ar vėl
stinga darbe pasirinktumėte tą pačią specialybę
1) Profesinių - teorinių žinių 1) Taip
2) Profesinių -praktinių žinių 2) Sunku pasakyti
3) Universalių asmenybinių sugebėjimų 3) Ne
(organizuotumo, komunikabilumo,
savarankiškumo, sisteminio mąstymo)
4) Užsienio kalbų mokėjimo
5)
Ekonominių (verslo, finansų,
komercijos)
6) Teisinių
7) Žinių darbui su kompiuteriu
8) Kitų (nurodykite)