audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba · 2017-02-15 · audito, apskaitos,...

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba

6-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „AIŠKINAMASIS RAŠTAS“

METODINĖS REKOMENDACIJOS

NUORODŲ TURINYS

I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS

1–3 punktai. Standarto tikslas

4–13 punktai. Standarto taikymas

II skyrius. AIŠKINAMOJO RAŠTO TURINYS

14 punktas. Aiškinamojo rašto dalys

15–23 punktai. Reikalavimas informacijos pateikimui

III skyrius. BENDROJI AIŠKINAMOJO RAŠTO DALIS

24 punktas. Duomenys apie įmonę

25 punktas. Informacija apie įmonės finansinius metus

IV skyrius. APSKAITOS POLITIKA

26–27 punktai. Reikalavimai apskaitos politikos atskleidimui

28 punktas. Įmonės pasirinkti turto ir įsipareigojimų įvertinimo būdai ir metodai

V skyrius. VISŲ ĮMONIŲ AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

29 punktas. Lyginamosios informacijos nepateikimas

30 punktas. Informacija apie esminių klaidų taisymą

31 punktas. Informacija apie apskaitos politikos pakeitimus

32 punktas. Informacija apie duomenų pergrupavimą

33–35 punktai. Informacija apie nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir ilgalaikį finansinį turtą,

prestižą ir plėtros darbus

36–38 punktai. Informacija apie finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, išvestines

finansines ir apsidraudimo priemones

39–40 punktai. Informacija apie biologinį turtą

41 punktas. Informacija apie mokėtinas sumas ir įsipareigojimus

42 punktas. Informacija apie finansinėse ataskaitose neparodytus finansinius pasižadėjimus,

neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą, suteiktą garantiją ar laidavimą

43 punktas. Informacija apie pajamas ir sąnaudas

44 punktas. Informacija apie atlygį darbuotojui

45 punktas. Informacija apie pagrindinius vadovaujančiuosius darbuotojus

46 punktas. Su įmonių grupės įmonėmis susijusi informacija

47–48 punktai. Informacija apie verslo apskaitos standartų taikymą

49 punktas. Mažoms įmonėms skirti papildomi reikalavimai

50 punktas. Valstybės ar savivaldybės įmonėms skirti papildomi reikalavimai

VI skyrius. PAPILDOMA INFORMACIJA, KURIĄ TURI ATSKLEISTI VIDUTINĖS,

DIDELĖS IR VIEŠOJO INTERESO ĮMONĖS

51–53 punktai. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje papildomai pateikiama informacija


6 VAS MR / 2

54 punktas. Informacija apie apskaitinių įvertinimų keitimus

55–57 punktai. Papildoma informacija apie nematerialųjį ir ilgalaikį materialųjį turtą

58–61 punktai. Informacija apie nuomą, lizingą (finansinę nuomą) ir panaudą

62–64 punktai. Informacija apie patronuojamąsias ir (ar) asocijuotąsias įmones ir verslo

jungimus

65–67 punktai. Papildoma informacija apie finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus

68 punktas. Informacija apie atsargas

69 punktas. Papildoma informacija apie biologinį turtą

70–72 punktai. Informacija apie įmonės kapitalą, rezervus ir pelno paskirstymą

73 punktas. Informacija apie dotacijas ir subsidijas

74 punktas. Papildoma informacija apie pajamas ir sąnaudas

75 punktas. Informacija apie statybos ir kitas ilgalaikes sutartis

76 punktas. Informacija apie pelno mokestį ir atidėtąjį mokestį

77–78 punktai. Informacija apie atidėjinius ir papildoma informacija apie neapibrėžtuosius

įsipareigojimus ir turtą, poataskaitinius įvykius

79–80 punktai. Informacija apie jungtinę veiklą ir bendrąsias įmones, kontroliuojamas pagal

jungtinės veiklos sutartį

81 punktas. Informacija apie partnerystės ar panašaus pobūdžio sutartis

82 punktas. Kitų sumų, galinčių turėti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų

priimamiems sprendimams, paaiškinimas

83 punktas. Informacija apie susijusias šalis

84 punktas. Kitos reikšmingos informacijos pateikimas

85 punktas. Papildomi informacijos atskleidimo reikalavimai didelėms ir viešojo intereso

įmonėms

VII skyrius. ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS IR PERTVARKYMAS

86 punktas. Reorganizavimas jungimo būdu

87–90 punktai. Reorganizavimas skaidymo būdu

91–93 punktai. Įmonės pertvarkymas

VIII skyrius. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94 punktas. Standarto taikymo pradžia


6 VAS MR / 3

PATVIRTINTA

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir

nemokumo valdymo tarnybos prie

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

direktoriaus 2017 m. vasario 15 d.

įsakymu Nr. V2-1

6-OJO VERSLO APSKAITOS STANDARTO „AIŠKINAMASIS RAŠTAS“

METODINĖS REKOMENDACIJOS

Šios rekomendacijos parengtos pagal standartą su pakeitimais, priimtais iki 2015 m.

gegužės 28 d., galiojančiais nuo 2016 m. sausio 1 d. (Žin., 2012, Nr. 153-7881, TAR, 2015-06-01,

i. k. 2015-08519).

Pusjuodžiu šriftu spausdinamas verslo apskaitos standarto tekstas. Po standarto punktais

pateiktos rekomendacijos nėra standarto dalis. Pavyzdžiai ir rekomendacijos nepakeičia standarto

nuostatų, o tik paaiškina, kaip jos taikomos praktiškai.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šio standarto tikslas – nustatyti informaciją, kuri turi būti pateikiama įmonės

metinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas), kad būtų

geriau paaiškinti kitose finansinėse ataskaitose pateikti duomenys ir atskleidžiama

papildoma jose nepateikta reikšminga informacija.

Šis standartas nustato, kaip turi būti rengiamas aiškinamasis raštas ir kokiu nuoseklumu

turi būti pateikiama papildoma, kitose finansinėse ataskaitose neatskleista, bet verslo apskaitos

standartų reikalaujama, informacija. Ši informacija gali būti pateikiama tekstu arba lentelėmis.

Standarto metodinėse rekomendacijose naudojamos aiškinamojo rašto lentelės nėra privalomos,

įmonės gali naudoti jas arba sukurti kitokias, labiau atitinkančias jų veiklą.

2. Šis standartas neatsiejamas nuo visų kitų verslo apskaitos standartų, kuriuose

nustatyti ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo, vertinimo, registravimo apskaitoje ir

pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.

Rengdamos aiškinamąjį raštą įmonės turėtų atsižvelgti ne tik į šio standarto reikalavimus,

bet ir į ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo, vertinimo, registravimo apskaitoje ir

pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus, nustatytus kituose verslo apskaitos standartuose.

3. Standartas nustato bendrus mažų, vidutinių ir didelių įmonių aiškinamojo rašto

turinio ir pastabų reikalavimus, išskyrus tuos atvejus, kai kiti verslo apskaitos standartai

reikalauja ar leidžia aiškinamojo rašto informaciją pateikti kitaip. Viešojo intereso įmonių,

kurios finansines ataskaitas rengia vadovaudamosi verslo apskaitos standartais,

aiškinamojo rašto turinio reikalavimai yra tokie pat, kaip ir didelių įmonių.

http://www.bankrotodep.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Priimti-standartai/6-VAS-6-redakcija.pdf

http://www.bankrotodep.lt/assets/Veiklos-sritys/Apskaita/VAS/Priimti-standartai/6-VAS-6-redakcija.pdf


6 VAS MR / 4

Aiškinamąjį raštą įmonės rengia atsižvelgdamos į tai, kuriai įmonių kategorijai jos

priklauso. 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ III, IV ir V skyrių nuostatos yra

taikomos visų kategorijų įmonėms. VI ir VII skyrių nuostatos taikomos tik rengiant vidutinės,

didelės ir viešojo intereso įmonės aiškinamąjį raštą.

Jei kiti verslo apskaitos standartai reikalauja aiškinamajame rašte pateikti kitokią

informaciją, negu nustatyta šiame standarte, aiškinamasis raštas turėtų būti sudaromas pagal

atitinkamų verslo apskaitos standartų reikalavimus.

4. Standartas netaikomas labai mažoms įmonėms, rengiančioms 1-ojo verslo

apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 8 punkte nustatytą finansinių ataskaitų

rinkinį. Labai mažos įmonės, nepasirinkusios rengti 8 punkte nurodyto finansinių

ataskaitų rinkinio, taiko tokius pačius informacijos pateikimo aiškinamajame rašte

reikalavimus, kaip ir mažos įmonės.

Labai mažoms įmonėms, pasirinkusioms rengti 1-ojo verslo apskaitos standarto

„Finansinė atskaitomybė“ 8 punkte nustatytą finansinių ataskaitų rinkinį, t. y. rengti trumpą

balansą ir trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą, 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis

raštas“ nuostatos netaikomos. Tokios įmonės informaciją pateikia 2-ojo verslo apskaitos

standarto „Balansas“ nustatyta tvarka.

Labai mažos įmonės, nepasirinkusios rengti trumpo balanso ir trumpos pelno (nuostolių)

ataskaitos ir nerengti aiškinamojo rašto, aiškinamąjį raštą rengia kaip ir mažos įmonės pagal

6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ III ir IV skyriuose nustatytus

reikalavimus, o pastabose atskleidžia šio standarto V skyriuje nurodytą informaciją.

5. Tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas sudaromas pagal 29-ojo

verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ reikalavimus arba, siekiant

atskleisti daugiau informacijos, pagal šio standarto nuostatas.

Įmonės, kurios teisės aktų nustatyta tvarka arba savo nuožiūra nusprendžia sudaryti

tarpines finansines ataskaitas, rengdamos aiškinamąjį raštą turėtų vadovautis 29-ojo verslo

apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ reikalavimais.

Jei įmonė mano, kad tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte bus atskleidžiama

per mažai informacijos, tai aiškinamąjį raštą ji gali rengti pagal šio standarto nuostatas.

1 pavyzdys

Vykdydama paskolą suteikusio banko nurodymus, vidutinė įmonė „A“ kiekvieną ketvirtį

sudaro tarpines finansines ataskaitas. Bankas prašo atskleisti daugiau informacijos, negu

reikalauja 29-asis verslo apskaitos standartas „Tarpinė finansinė atskaitomybė“, t. y. apskaitos

politika ir pastabas parengti pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“

reikalavimus. Todėl vidutinė įmonė „A“ aiškinamojo rašto bendrąją dalį parengia pagal 29-ojo

verslo apskaitos standarto „Tarpinė finansinė atskaitomybė“ reikalavimus, o apskaitos politikos

dalyje ir pastabose pateikia 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ IV, V ir VI

skyriuose reikalaujamą informaciją.

2 pavyzdys

Buvę vidutinės įmonės „B“ akcijų savininkai 20X1 metais pardavė turėtas akcijas kitiems

asmenims. Kad turėtų galimybę teisingai įvertinti įsigytos įmonės finansinę būklę ir veiklos


6 VAS MR / 5

rezultatus per tarpinį ataskaitinį laikotarpį, naujieji akcininkai pareikalavo, kad 20X1 m. birželio

30 d. tarpinių finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pastabos būtų parengtos pagal 6-ojo verslo

apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ reikalavimus. Todėl vidutinė įmonė „B“ aiškinamojo

rašto bendrąją ir apskaitos politikos dalį parengė pagal 29-ojo verslo apskaitos standarto

„Tarpinė finansinė atskaitomybė“ reikalavimus, o pastabas – pagal 6-ojo verslo apskaitos

standarto „Aiškinamasis raštas“ V ir VI skyrių reikalavimus, taikomus vidutinėms įmonėms.

6. Įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

rengiamas kaip vienos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės

bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kurios visi tikrieji nariai yra akcinės

bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, teikiančios finansines ataskaitas, aiškinamasis

raštas pagal šio ir 16-ojo verslo apskaitos standarto „Konsoliduotosios finansinės ataskaitos

ir investicijos į patronuojamąsias įmones“ reikalavimus.

Įmonių grupės aiškinamojo rašto bendroji ir apskaitos politikos dalis rengiama pagal šio

standarto nustatytus reikalavimus. Rengdamos įmonių grupės aiškinamojo rašto pastabų dalį

įmonės turėtų vadovautis šio ir 16-ojo verslo apskaitos standarto „Konsoliduotosios finansinės

ataskaitos ir investicijos į patronuojamąsias įmones“ XV skyriaus reikalavimais.

7. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys ir mažosios bendrijos taiko

šį standartą, kai teisės aktų nustatyta tvarka finansines ataskaitas sudaro ne pagal 38-ąjį

verslo apskaitos standartą „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų

bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“, o pagal visus kitus verslo apskaitos

standartus.

Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, išskyrus tikrąsias ir komanditines

ūkines bendrijas, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės arba kurios

veikia kaip investicinės bendrovės, ir mažosios bendrijos turi teisę pasirinkti, ar tvarkydami

apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas vadovausis tik 38-ojo verslo apskaitos standarto

„Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir

finansinės ataskaitos“ nuostatomis, ar visais kitais verslo apskaitos standartais. Jei neribotos

civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, išskyrus tikrąsias ir komanditines ūkines bendrijas,

kurių visi tikrieji nariai yra akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės arba kurios veikia kaip

investicinės bendrovės, ir mažosios bendrijos pasirenka tvarkyti apskaitą ir sudaryti finansines

ataskaitas pagal visus kitus verslo apskaitos standartus, jos turėtų vadovautis 6-ojo verslo

apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ 20 punkto nuostatomis, t. y. aiškinamąjį raštą rengti

pagal šio standarto III ir IV skyrių nustatytus reikalavimus, o pastabose pateikti šio standarto V

skyriuje reikalaujamą informaciją, kuri atskleidžia įmonės veiklos pobūdį, finansinę būklę ir

veiklos rezultatus.

Jei neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka

tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas privalo vadovautis ne 38-ojo verslo

apskaitos standarto „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų

buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“ nuostatomis, o visais kitais verslo apskaitos

standartais, pvz., tikrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės

ar uždarosios akcinės bendrovės arba kurios veikia kaip investicinės bendrovės, tokios įmonės

aiškinamąjį raštą turėtų rengti vadovaudamosi tam tikrais 6-ojo verslo apskaitos standarto


6 VAS MR / 6

„Aiškinamasis raštas“ reikalavimais, taikomais tai įmonių kategorijai, kuriai priskiriami pagal

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas.

8. Kolektyvinio investavimo subjektų ir pensijų fondų aiškinamasis raštas

rengiamas vadovaujantis 39-ojo verslo apskaitos standarto „Kolektyvinio investavimo

subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“ ir šio standarto nuostatomis,

jeigu jos neprieštarauja 39-ajam verslo apskaitos standartui.

Kolektyvinio investavimo subjekto ir pensijų fondo aiškinamasis raštas turėtų būti

rengiamas vadovaujantis 39-ojo verslo apskaitos standarto „Kolektyvinio investavimo subjektų ir

pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“ XIII skyriaus ir šio verslo apskaitos standarto

nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja 39-ojo verslo apskaitos standarto nuostatoms. Pavyzdžiui,

kolektyvinio investavimo subjektų reikšmingas apskaitinių įvertinimų, jeigu tokių buvo,

pakeitimo poveikis ar pateiktos lyginamosios informacijos koregavimas dėl apskaitos politikos

keitimo ar dėl klaidų taisymo apskaitoje turi būti registruojami pagal 7-ojo verslo apskaitos

standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ reikalavimus

ir aiškinamojo rašto pastabose turi būti atskleidžiami pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto

„Aiškinamasis raštas“ reikalavimus. Taip pat pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto

„Aiškinamasis raštas“ reikalavimus turi būti pateiktas poataskaitinių įvykių, kurių neatskleidimas

gali turėti reikšmingos įtakos įmonės finansinių ataskaitų vartotojų galimybei priimti

sprendimus, apibūdinimas ir atskleidžiama informacija apie išvestines finansines priemones.

Jei nekilnojamojo turto investicinis fondas investicinio turto apskaitai pasirenka tikrosios

vertės būdą, tokio turto apskaita tvarkoma pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis

materialusis turtas“ IX skyriaus reikalavimus, tačiau jo tikrosios vertės pokyčiai finansinėse

ataskaitose parodomi pagal 39-ojo verslo apskaitos standarto „Kolektyvinio investavimo

subjektų ir pensijų fondų apskaita, finansinės ataskaitos“ nuostatas.

Kolektyvinio investavimo subjektų sandorių su susijusiomis šalimis (valdymo įmone, tos

pačios valdymo įmonės subjektais ir pan.), kurios suprantamos kaip apibrėžta tarptautiniuose

apskaitos standartuose, priimtuose 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo, ataskaitinio ir

praėjusio ataskaitinio laikotarpių sumos suskirstomos į grupes ir informacija apie tokius

sandorius pateikiama aiškinamajame rašte pagal 6-ojo verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis

raštas“ reikalavimus.

9. Kredito unijos vadovaujasi 43-iojo verslo apskaitos standarto „Kredito unijų

apskaita ir finansinės ataskaitos“ ir šio standarto nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja 43-

iajam verslo apskaitos standartui.

Rengdamos aiškinamąjį raštą, kredito unijos turėtų vadovautis 43-iojo verslo apskaitos

standarto „Kredito unijų apskaita ir finansinės ataskaitos“ VII skyriaus ir šio verslo apskaitos

standarto nuostatomis, jeigu jos neprieštarauja 43-iojo verslo apskaitos standarto nuostatoms.

10. Didelės, viešojo intereso ir kitos įmonės, kurios savo nuožiūra nusprendžia arba

teisės aktų nustatyta tvarka privalo finansinėse ataskaitose pateikti informaciją apie

segmentus, vadovaujasi šio ir 34-ojo verslo apskaitos standarto „Segmentų atskleidimas

finansinėse ataskaitose“ nuostatomis. Viešojo intereso įmonė suprantama kaip ji apibrėžta

Lietuvos Respublikos audito įstatyme.


6 VAS MR / 7

Viešojo intereso įmonė visada turėtų būti suprantama taip, kaip apibūdinama aktualioje

Lietuvos Respublikos audito įstatymo redakcijoje. Tokia įmonė gali būti, pavyzdžiui:

- akcinė bendrovė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir

(arba) bet kurios kitos ES valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;

- komercinis bankas ir Centrinė kredito unija;

- draudimo įmonė ir perdraudimo įmonė;

- kitos įstatyme išvardytos viešojo intereso įmonės.

Tam tikrų sričių įmonių veiklą reglamentuojantys teisės aktai reikalauja aiškinamajame

rašte atskleisti papildomą informaciją apie įmonės veiklą. Jeigu pagal tokių teisės aktų

reikalavimus didelė ar viešojo intereso įmonė privalo atskleisti pagrindinius savo veiklos

segmentus, šią informaciją aiškinamajame rašte ji turėtų pateikti taikydama šio ir 34-ojo verslo

apskaitos standarto „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“ IV skyriaus nuostatas. Šiuo

ir 34-uoju verslo apskaitos standartu taip pat turėtų vadovautis ir įmonės, kurios savo nuožiūra

nusprendžia finansinėse ataskaitose pateikti informaciją apie segmentus.

11. Likviduojamos įmonės aiškinamąjį raštą rengia pagal 28-ojo verslo apskaitos

standarto „Įmonių likvidavimas“ reikalavimus.

Rengdama likviduojamos įmonės finansines ataskaitas aiškinamąjį raštą įmonė turėtų

parengti pagal 28-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių likvidavimas“ III, IV ir V skyrių

keliamus reikalavimus. Taip pat turėtų būti pateikiama ir informacija, kurios reikalauja 6-ojo

verslo apskaitos standarto „Aiškinamasis raštas“ III skyriaus nuostatos, t. y. turėtų būti nurodomi

bendrieji įmonės duomenys.

12. Šiame standarte vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę, kaip kituose verslo

apskaitos standartuose, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos

įmonių finansinės atskaitomybės ir Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios

finansinės atskaitomybės įstatymuose.

13. Kai šio standarto nuostatos taikomos visiems pelno siekiantiems juridiniams

asmenims neatsižvelgiant į teisinę formą, toliau standarte juridiniai asmenys vadinami

įmone. Kai šio standarto nuostatos taikomos individualioms įmonėms, tikrosioms ūkinėms

bendrijoms ir komanditinėms ūkinėms bendrijoms, toliau standarte jos vadinamos

neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis. Kitais atvejais nurodoma konkreti

juridinio asmens teisinė forma.

II. AIŠKINAMOJO RAŠTO TURINYS

14. Aiškinamąjį raštą sudaro šios dalys:

14.1. bendroji dalis;

14.2. apskaitos politika;

14.3. pastabos.

15. Aiškinamajame rašte pateikiama šio standarto reikalaujama su įmonės veikla

susijusi informacija, paaiškinamos reikšmingos finansinių ataskaitų sumos ir jų


6 VAS MR / 8

pasikeitimo priežastys. Vidutinės, didelės ir viešojo intereso įmonės turi pateikti ne tik šio

standarto reikalaujamą, bet ir kitą reikšmingą su įmonės veikla susijusią informaciją.

Informacija yra reikšminga, jei jos nepateikimas ar neteisingas pateikimas gali iškreipti

finansinių ataskaitų duomenis ir turėti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų

priimamiems sprendimams.

Finansinėse ataskaitose įmonė privalo atskleisti visą šio standarto reikalaujamą su įmonės

veikla susijusią reikšmingą informaciją. Sprendžiant, kokią informaciją pateikti aiškinamajame

rašte, turi būti atsižvelgiama, ar informacija yra reikšminga, t. y. ar jos nepateikimas, ar

neteisingas pateikimas gali turėti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems

sprendimams.

Informacijos reikšmingumas nustatomas pagal 1-ojo verslo apskaitos standarto

„Finansinė atskaitomybė“ X skyriaus nuostatas. Kad finansinėse ataskaitose pateikiama

informacija būtų patikima ir neturėtų neigiamos įtakos šios informacijos vartotojų priimamiems

sprendimams, įmonė turi nusistatyti informacijos reikšmingumo kriterijus. Aiškinamajame rašte

pateikiamos informacijos reikšmingumas nustatomas kiekvienu atskiru atveju.

Finansinių ataskaitų eilutėse pateikiami sugrupuoti duomenys. Gali būti reikšmingų

sumų, kurios atskirai nepateikiamos kitose finansinėse ataskaitose, tačiau pateikiamos

aiškinamajame rašte. Sudarant aiškinamąjį raštą reikia vengti perpildyti jį nereikšmingomis

detalėmis, nes dėl to finansinių ataskaitų informacijos vartotojams bus sudėtingiau suvokti ir

analizuoti pateiktą informaciją.

16. Aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie kitose finansinėse ataskaitose

neparodytus įmonės sandorius ir įvykius (neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį

turtą, poataskaitinius įvykius), pretenzijas įmonei ir įmonės teisių apribojimus, jei tokių

yra. Neturėtų būti aiškinami su ataskaitinio laikotarpio finansinėmis ataskaitomis nesusiję

būsimi įvykiai ar planuojami sandoriai, nebent yra žinoma, kad kitą ataskaitinį laikotarpį

jie reikšmingai pakeis finansinių ataskaitų duomenis.

Aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie kitose finansinėse ataskaitose

neparodytus, tačiau su įmonės veikla ir finansinėmis ataskaitomis susijusius sandorius ir ūkinius

įvykius, jei tokių yra.

Aiškinamajame rašte turi būti aiškinami tik tokie ūkiniai įvykiai, kurie paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną jau buvo įvykę. Informacija apie būsimus įvykius ar planuojamus

sandorius, nesusijusius su ataskaitinio laikotarpio finansinėmis ataskaitomis, turėtų būti

atskleidžiama aiškinamajame rašte tik tuo atveju, kai yra žinoma, kad dėl jų kitą ataskaitinį

laikotarpį reikšmingai pasikeis finansinių ataskaitų duomenys.

17. Aiškinamajame rašte informacija turi būti pateikiama tokiu būdu, kad

nereikšminga informacija neužgožtų svarbios.

Atsižvelgdamos į aplinkybes, įmonės nusprendžia, kokią informaciją turi atskleisti, kad

įvykdytų šio verslo apskaitos standarto reikalavimus, ir kaip turi vertinti atskirus minėtų

reikalavimų aspektus, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai apie įmonę galėtų

susidaryti tikrą vaizdą.

Atskleidžiant duomenis būtina jų svarbos pusiausvyra. Finansinėse ataskaitose nereikia

pateikti per daug smulkios perteklinės informacijos, kuri gali užgožti svarbią informaciją, o


6 VAS MR / 9

vartotojams gali būti visiškai nereikalinga. Tačiau negalima ir pernelyg apibendrinti

informacijos, nes įmonės finansinių ataskaitų informacijos vartotojai neturėtų galimybės

identifikuoti svarbių sandorių, o tai galėtų turėti įtakos jų priimamiems sprendimams.

Pavyzdys

Įmonė „A“ 20X1 metais už likutinę vertę pardavė 4 kompiuterius ir už 1 EUR pardavė

visiškai nudėvėtą pastatą Vilniaus centre. Ilgalaikio materialiojo turto apskaitai įmonė taikė

įsigijimo savikainos būdą. Apibendrinusi ilgalaikio materialiojo turto pardavimo duomenis,

aiškinamajame rašte pateikė tokią informaciją.

Įmonės „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Per 20X1 metus įmonė už likutinę vertę pardavė 5 visiškai nudėvėtus ilgalaikio

materialiojo turto objektus.

Toks informacijos apie kompiuterių ir pastato pardavimo sandorius pateikimas

nerekomenduojamas, nes jos apibendrinimas atima galimybę iš finansinių ataskaitų informacijos

vartotojų atkreipti dėmesį į svarbų sandorį, kad už likutinę vertę buvo parduotas pastatas

Vilniaus centre, kurio tikroji vertė gali būti daug didesnė už 1 EUR, o tai gali paveikti jų

priimamus sprendimus. Informacija apie kompiuterių ir pastato pardavimo sandorius finansinių

ataskaitų aiškinamajame rašte turėtų būti pateikta neapibendrinta, o išskaidyta.


Per 20X1 metus įmonė už likutinę vertę pardavė 5 visiškai nudėvėtus ilgalaikio

materialiojo turto objektus, tarp kurių pastatas Vilniaus centre, kurio likutinė vertė 1 EUR.

18. Šio standarto reikalaujama informacija aiškinamajame rašte gali būti

nepateikiama, jei ji yra nereikšminga ir jos nepateikimas neiškreipia finansinių ataskaitų

duomenų ir neturi įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems

sprendimams.

Net jei standartas reikalauja aiškinamojo rašto pastabose atskleisti tam tikrą informaciją

apie apskaitoje užregistruotus ir finansinėse ataskaitose (balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje,

nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje) parodytus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, įmonė

aiškinamajame rašte jos gali nepateikti, jeigu ši informacija nėra tokia reikšminga, kad jos

nepateikimas iškreiptų finansinių ataskaitų duomenis ir paveiktų finansinių ataskaitų

informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

19. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje pateikiama informacija apie

įmonės taikytą apskaitos politiką, kuri turėjo įtakos finansinių ataskaitų duomenims ir gali

paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

Šioje aiškinamojo rašto dalyje išvardijami apskaitos principai ir trumpai aprašomi

apskaitos metodai ir taisyklės. Jei per ataskaitinį laikotarpį įmonės apskaitos politika buvo

pakeista, šioje aiškinamojo rašto dalyje tas faktas turi būti konstatuojamas, nurodomos apskaitos

politikos pakeitimo priežastys, išvardijami ir apibūdinami pakeisti pagrindiniai reikšmingų

straipsnių apskaitos principai, metodai ir taisyklės.


6 VAS MR / 10

20. Pastabose turi būti pateikiama šio standarto V skyriuje reikalaujama

informacija, kuri atskleidžia įmonės veiklos pobūdį, finansinę būklę, veiklos rezultatus ir

pinigų srautus, jei įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą, tačiau nebuvo pateikta kitose

finansinėse ataskaitose.

21. Vidutinių, didelių ir viešojo intereso įmonių aiškinamojo rašto pastabose turi

būti pateikiama šio standarto VI ir VII skyriuose reikalaujama papildoma ir kita

informacija, kuri atskleidžia įmonės finansinę būklę, veiklos pobūdį ir veiklos rezultatus,

tačiau nebuvo pateikta kitose finansinėse ataskaitose.

22. Pastabose pateikiama ataskaitinių finansinių metų ir mažiausiai vienų praėjusių

finansinių metų informacija. Ji pateikiama tokia pat tvarka, kokia pateikti finansinių

ataskaitų straipsniai. Pastabos numeruojamos iš eilės. Pastabos numeris nurodomas prie

finansinės ataskaitos straipsnio, kurį ji paaiškina.

Aiškinamojo rašto pastabos turi būti pateikiamos taip, kad būtų galima palyginti ir

analizuoti ataskaitinių ir praėjusių ataskaitinių laikotarpių informaciją.

Pateikta lyginamoji informacija leidžia pamatyti, kurių straipsnių sumos yra reikšmingos

ir kokia informacija reikšmingai pasikeitė. Reikšmingi sumų pokyčiai turi būti paaiškinami

aiškinamojo rašto pastabose.

Pavyzdys

Vidutinei įmonei „A“ 20X2 m. vasario mėnesį buvo grąžintas 20X1 spalio mėnesį

sumokėtas 250 000 eurų avansas už gamybinės linijos projektavimą ir įrengimą. Ataskaitinių

metų balanse pateikta, kad viso įmonės turimo ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė buvo

175 000 eurų, o praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 435 000 eurų. Atitinkamai sumokėtų avansų ir

vykdomų materialiojo turto statybos (gamybos) darbų vertė ataskaitinį laikotarpį buvo lygi 0, o

praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 250 000 eurų. Informacija apie įmonės kiekvienos ilgalaikio

materialiojo turto grupės pokyčius per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį, t. y. apie jo

vertės kaitą – didėjimą, mažėjimą, apskaičiuotas ir sukauptas nusidėvėjimo sumas, įsigijimo

(pasigaminimo) savikainą ir likutinę vertę – galėtų būti pateikiama lentelėje. Avanso grąžinimo

faktas pateikiamas aiškinamojo rašto pastabose ir atskirai paaiškinamas.

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.

Straipsniai Pastabos

Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

2. MATERIALUSIS TURTAS 175 000 435 000

<...>

2.7. Sumokėti avansai ir vykdomi materialiojo

turto statybos (gamybos) darbai

1 0 250 000

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto Pastabų dalies

ištrauka

1 pastaba. Reikšmingi ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčiai.


6 VAS MR / 11

Nutraukus su tiekėjų gamybinės linijos projektavimo ir įrengimo sutartį dėl šio tiekėjo

sutartinų sąlygų nevykdymo, įmonei buvo grąžintas praėjusį ataskaitinį laikotarpį sumokėtas

250 000 EUR avansas.

Aiškinamojo rašto pastabos numeruojamos nuosekliai pagal finansinių ataskaitų

straipsnius. Pastabos numeris rašomas prie kiekvieno finansinės ataskaitos straipsnio, kuris toje

pastaboje yra aiškinamas. Aiškinamajame rašte po pastabos numerio rašomas pastabos

pavadinimas. Pastabų skaičius neribojamas. 2-ojo verslo apskaitos standarto „Balansas“, 3-iojo

verslo apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“, 5-ojo verslo apskaitos standarto „Pinigų

srautų ataskaita“ prieduose pateiktose ataskaitų formose yra atskira skiltis aiškinamojo rašto

pastabų numeriams nurodyti.

Jei yra daug vienarūšės informacijos, gali būti sudaromos lentelės. Įmonė pati gali

pasirinkti informacijos aiškinamajame rašte pateikimo būdą, atitinkantį jos veiklos specifiką ir

ypatybes, arba vadovautis verslo apskaitos standartų metodinėse rekomendacijose pateiktomis

lentelėmis ar kita pagalbine medžiaga.

23. Jei kuris nors turtas ar įsipareigojimas yra išskaidytas ir parodytas daugiau

kaip viename balanso straipsnyje ir jei tos sumos yra reikšmingos, tai visa to turto ar

įsipareigojimo balansinė vertė ir jos dalys atskiruose balanso straipsniuose paaiškinami

vienoje pastaboje.

Turto, kuris susijęs su balanso turto dalies daugiau kaip vienu straipsniu, pavyzdys gali

būti įmonės suteiktos ilgalaikės paskolos. Šiuo atveju per vienus metus nuo paskutinės

ataskaitinio laikotarpio dienos atgautina paskolos dalis bus rodoma balanso eilutėje Per vienus

metus gautinos sumos, o kita dalis – eilutėje Finansinis turtas.

1 pavyzdys

Maža įmonė „A“ 20X1 m. birželio 30 d. suteikė įmonei „Z“ 150 000 EUR paskolą, kurią

susigrąžins per penkerius metus. Iki 20X1 m. gruodžio 31 d. įmonė „Z“ sugrąžino 15 000 EUR

paskolos. Per 20X2 m. įmonė „Z“ privalės grąžinti 30 000 EUR paskolos. Įmonės „A“ 20X1 m.

gruodžio 31 d. balanse likusi negrąžinta paskolos dalis yra parodyta dviejose eilutėse.


Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

A. ILGALAIKIS TURTAS

<...> <...>

3. Finansinis turtas 2 105 000 0

B. TRUMPALAIKIS TURTAS

<...> <...>

2. Per vienus metus gautinos sumos 2 30 000 0


6 VAS MR / 12

Aiškinamajame rašte įmonė „A“ turės nurodyti visą negrąžintos paskolos sumą ir

atskirose eilutėse įrašytas paskolos sumas.


2 pastaba. Suteikta paskola susijusi su balanso turto dalies daugiau kaip vienu straipsniu.

Balanso turto dalies straipsnis Turtas Suma

(EUR)

Finansinis turtas Suteikta ilgalaikė

paskola

105 000

Per vienus metus gautinos sumos 30 000

Iš viso 135 000

Ankstesniais metais įmonė paskolų nebuvo suteikusi.

Jei įmonė „A“ būtų vidutinė arba didelė, papildomai ji turėtų atskleisti informaciją apie

reikšmingus balanso straipsnių sumų pokyčius.


2 pastabos tęsinys (jeigu įmonė „A“ būtų vidutinė arba didelė).

Reikšmingą įmonės finansinio turto sumų pokytį nulėmė tai, kad per ataskaitinį laikotarpį

įmonė suteikė 150 000 EUR paskolą kitai įmonei. Paskolos grąžinimo terminas yra 20X6 m.

birželio 30 d. Iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos įmonei grąžinta 15 000 EUR. Per

vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos įmonei privalo būti grąžinta

30 000 EUR paskolos.

Įsipareigojimai, susiję su balanso įsipareigojimų dalies daugiau kaip vienu straipsniu,

balanse parodomi dviejose eilutėse: Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai

įsipareigojimai ir Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Toks

įsipareigojimas dažniausiai būna gauta ilgalaikė paskola. Dalis paskolos, kuri turės būti

sumokama per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos, bus rodoma balanso

eilutėje Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, o kita dalis –

eilutėje Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai.

2 pavyzdys

Vidutinė įmonė „B“ 20X1 m. birželio 30 d. gavo 50 000 EUR paskolą, kurią turės

grąžinti per penkerius metus. Įmonė „B“ 20X1 metais grąžino 5 000 EUR paskolos, 20X2 metais

– 10 000 EUR, 20X3 metais privalės grąžinti 10 000 EUR. Įmonės balanse likusi negrąžinta

paskolos dalis parodyta dviejose eilutėse.

Įmonės „B“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

G. MOKĖTINOS SUMOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI


6 VAS MR / 13

1. Po vienų metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai

įsipareigojimai 4 25 000 35 000

2. Per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti

trumpalaikiai įsipareigojimai 4 10 000 10 000

Aiškinamajame rašte įmonė „B“ turės nurodyti visą negrąžintos paskolos sumą ir

atskirose eilutėse įrašytas paskolos sumas.

Įmonės „B“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

4 pastaba. Gauta paskola susijusi su balanso įsipareigojimų dalies daugiau kaip vienu

straipsniu.

Eurais

Balanso įsipareigojimų dalies straipsnis Įsipareigojimai Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Po vienų metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai

įsipareigojimai

Gauta ilgalaikė

paskola

25 000 35 000

Per vienus metus mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai

10 000 10 000

Iš viso 35 000 45 000

Per praėjusį ataskaitinį laikotarpį įmonei buvo suteikta 50 000 EUR banko paskola.

Paskolos grąžinimo terminas yra 20X6 m. birželio 30 d. Iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio

dienos įmonė bankui viso grąžino 15 000 EUR, iki paskutinės praėjusio ataskaitinio laikotarpio

dienos buvo grąžinta 5 000 EUR. Per vienus metus nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos

įmonė bankui privalo grąžinti 10 000 EUR paskolos.

III. BENDROJI AIŠKINAMOJO RAŠTO DALIS

24. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiami duomenys apie įmonę, jos

veiklą ir kiti bendrieji duomenys:

24.1. Teisinė forma, pavadinimas, kodas, buveinė (adresas), registras, kuriame

kaupiami ir saugomi duomenys, ir teisinis statusas, jei įmonė likviduojama,

reorganizuojama ar yra bankrutavusi.

24.2. Patronuojančiosios įmonės, sudarančios mažiausios įmonių grupės, kuriai

įmonė priklauso kaip patronuojamoji, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, teisinė forma,

pavadinimas, kodas ir buveinė (adresas).

24.3. Ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių finansinių metų vidutinis darbuotojų

skaičius pagal sąrašą.

Finansinių ataskaitų informacijos vartotojams svarbu žinoti, ar įmonė priklauso įmonių

grupei. Jei patronuojančioji įmonė yra įkurta užsienyje ir toje valstybėje kodai įmonėms nėra

suteikiami, jo nurodyti nereikia.


6 VAS MR / 14

Vidutinis sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal Vidutinio metų

sąrašinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų

ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 134.

Pavyzdys

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto Bendrosios dalies ištrauka

Uždaroji akcinė bendrovė „A“, kodas 123456789, įregistruota 20X1 m. kovo 15 d.

Projektuotojų g. 11-1, Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Įmonė priklauso įmonių grupei. Mažiausios įmonių grupės, kuriai priklauso įmonė,

konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudarantį patronuojančioji įmonė yra akcinė bendrovė

„K“, kodas 124578999, kurios buveinė Gamintojų g. 2, Kaunas.

Pagrindinė įmonės veikla yra baldų projektavimas.

Vidutinis sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius 20X3 metais buvo 15, 20X2 metais – 13.

Pagal šio punkto aiškinime nurodytą finansų ministro įsakymą vidutinis metų sąrašinis

darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Vidurkiui apskaičiuoti

reikalingi 13-kos mėnesių duomenys. Jei finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, vidutinis

sąrašinis darbuotojų skaičius gali būti apskaičiuojamas pagal formulę:

kur:

D – vidutinis ataskaitinių metų sąrašinis darbuotojų skaičius;

Dgr0 – praėjusių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius;

Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius;

Dv – ataskaitinių metų vasario 28 arba 29 d. darbuotojų skaičius;

… – kitų ataskaitinio laikotarpio mėnesių darbuotojų skaičius;

Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius;

Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius.

Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius aiškinamajame rašte pateikiamas suapvalintas iki

sveiko skaičiaus.

Pavyzdžio tęsinys

Įmonėje „A“ ataskaitinio laikotarpio pradžioje dirbo 13 darbuotojų, sausio mėnesį priimti

du darbuotojai, kovo mėnesį 1 darbuotojas atleistas, o liepos mėnesį priimti dar du darbuotojai.

Įmonė „A“ 20X5 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte nurodo, kad

vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius yra 15, t. y. apskaičiuoja pagal formulę ir suapvalina:


6 VAS MR / 15

25. Jei įmonės finansiniai metai yra trumpesni arba ilgesni kaip 12 mėnesių,

aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje turi būti nurodomos to priežastys ir informacija, kad

pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų duomenys negali

būti lyginami su praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenimis.

Įmonės finansinių metų apibūdinimas, jų pradžia, pabaiga, trukmė ir jos keitimo tvarka

yra nustatyta Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme ir 1-ajame verslo

apskaitos standarte „Finansinė atskaitomybė“.

Kai keičiama finansinių metų pradžios ir pabaigos data ar yra kitų priežasčių, pvz., įmonė

pradeda veiklą, yra reorganizuojama arba likviduojama, finansiniai metai gali būti trumpesni ar

ilgesni kaip 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių. Šiuo atveju aiškinamojo rašto pastabose

būtina nurodyti ataskaitinio laikotarpio trukmės pakeitimo priežastį ir perspėti finansinių

ataskaitų informacijos vartotojus, kad praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenys negali būti

lyginami su ataskaitinio laikotarpio duomenimis.

Pavyzdys

Įmonės „A“ finansinių metų pradžia yra spalio 1 d., o pabaiga rugsėjo 30 d. 20X2 m.

vasario mėn. įmonė nusprendė pakeisti savo finansinius metus taip, kad jie sutaptų su

kalendoriniais metais. Priėmus tokį sprendimą ir keičiant finansinius metus, įmonės finansinių

metų pradžia bus 20X1 m. spalio 1 d., o pabaiga 20X2 m. gruodžio 31 d. Finansinius metus

sudaro 15 mėnesių, todėl aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie finansinių

metų trukmės pakeitimo priežastis ir pastaba, kad finansinių ataskaitų duomenys negali būti

lyginami su praėjusių finansinių metų ataskaitų duomenimis.


Iki ataskaitinio finansinio laikotarpio įmonės finansinių metų pradžia buvo laikoma

spalio 1 d., o pabaiga – rugsėjo 30 d. Ataskaitinį finansinį laikotarpį įmonės finansinių metų

pradžia ir pabaiga pakeista, kad sutaptų su kalendoriniais metais. Finansinių metų pradžia

laikoma sausio 1 d., o pabaiga – gruodžio 31 d. Dėl įmonės finansinių metų pradžios ir pabaigos

pakeitimo, pasikeitė ataskaitinių finansinių metų trukmė. Ataskaitinius finansinius metus sudaro

15 mėnesių, jų pradžia yra 20X1 m. spalio 1 d., o pabaiga 20X2 m. gruodžio 31 d. Pasikeitus

finansinių metų trukmei, ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenys negali būti

lyginami su praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų duomenimis.

IV. APSKAITOS POLITIKA

26. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turi būti nurodoma, kad finansinės

ataskaitos yra parengtos vadovaujantis verslo apskaitos standartais. Taip pat nurodomi ir

kiti teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi tvarkant apskaitą ir sudarant finansines

ataskaitas.

Tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas įmonės turi vadovautis

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės,

kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių finansinių

ataskaitų sudarymą. Atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką įmonės gali vadovautis ne visais


6 VAS MR / 16

finansines ataskaitas reglamentuojančiais teisės aktais. Dauguma įmonių vadovaujasi

Buhalterinės apskaitos ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymais. Šiuos du įstatymus jos

turėtų nurodyti aiškinamajame rašte. Įmonės, kurioms privaloma sudaryti konsoliduotąsias

finansines ataskaitas, savo aiškinamajame rašte be šių įstatymų turėtų nurodyti, kad vadovaujasi

ir Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu. Jei kitų teisės aktų

taikymas daro reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų turiniui, juos taip pat būtina nurodyti

aiškinamajame rašte.

Aiškinamajame rašte turėtų būti nurodyta, kad įmonė sudaro finansines ataskaitas pagal

verslo apskaitos standartus.

1 pavyzdys

UAB „X“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

UAB „X“ apskaita tvarkoma ir finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis

Buhalterinės apskaitos, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir verslo apskaitos standartais.

2 pavyzdys

Įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies

Apskaitos politika ištrauka

AB „Y“ ir jos patronuojamųjų įmonių apskaita tvarkoma, atskiros finansinės ataskaitos ir

konsoliduotosios finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis Buhalterinės apskaitos, Įmonių

finansinės atskaitomybės ir Įmonių grupės konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymais

ir verslo apskaitos standartais.

27. Apskaitos politikos dalyje išvardijami apskaitos principai ir trumpai aprašomi

apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansines

ataskaitas vadovaujasi įmonė. Jei taikomas verslo apskaitos standartuose nustatytas

metodas, jo aprašyti nereikia, tik nurodoma, kad jis yra taikomas.

Apskaitos politika – apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir

finansinėms ataskaitoms sudaryti ir pateikti. Įmonės savarankiškai nustato apskaitos politiką,

pasirenka konkrečius leistinus apskaitos būdus ir metodus.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turi būti apibūdinami visi pagrindiniai

reikšmingų straipsnių apskaitos principai, metodai ir taisyklės.

Šioje aiškinamojo rašto dalyje turi būti pateikiamas tik toks apskaitos politikos

apibūdinimas, kuris padėtų suprasti pateiktų finansinių ataskaitų informaciją. Nereikalaujama

kartoti metodo aprašymo, kuris yra pateiktas verslo apskaitos standartuose. Tokiu atveju tik

nurodoma, koks konkretus metodas yra taikomas. Taip pat neturėtų būti aprašoma apskaitos

politika tokio turto ir įsipareigojimų, informacija apie kuriuos nėra atskleidžiama finansinių

ataskaitų aiškinamajame rašte.

28. Apskaitos politikos dalyje atskleidžiama įmonės pasirinkti:

28.1. Nematerialiojo, ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto įvertinimo būdai.


6 VAS MR / 17

Nematerialiojo turto įvertinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 13-

asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos

dalyje turėtų būti nurodoma, kaip įvertinama nematerialiojo turto įsigijimo savikaina ir

pasigaminimo (sukūrimo) savikaina.

Ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto įvertinimo ir pateikimo finansinėse ataskaitose

tvarką nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turėtų būti nurodoma, kokį būdą įmonė taiko

vertindama po pirminio pripažinimo ir parodydama finansinėse ataskaitose kiekvieną ilgalaikio

materialiojo turto grupę – įsigijimo savikainos ar perkainotos vertės. Taip pat nurodoma, kaip

dažnai atliekamas ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas, kaip nustatoma ilgalaikio

materialiojo turto tikroji vertė.

Jei įmonė turi investicinio turto, aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turėtų būti

nurodoma, kaip ji vertina investicinį turtą – įsigijimo savikaina ar tikrąja verte. Taip pat

nurodoma, į kokius veiksnius atsižvelgiama pasirenkant investicinio turto apskaitos būdą, kaip

nustatoma jo tikroji vertė, kuo vadovautasi nustatant tikrąją vertę, jei nėra aktyviosios rinkos.

Pavyzdys

UAB „X“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

Nematerialusis turtas įvertinamas jo įsigijimo ar pasigaminimo (sukūrimo) savikaina.

Įmonės nematerialiojo turto kūrimo išlaidoms priskiriamos su turto kūrimu susijusių paslaugų

išlaidos, su turto kūrimu tiesiogiai susijusios juridinių teisių registravimo rinkliavos ir kuriant

turtą naudojamų patentų bei licencijų amortizacija.

Visoms ilgalaikio materialiojo turto, išskyrus investicinį, grupėms po pirminio

pripažinimo taikomas įsigijimo savikainos būdas.

Investicinis turtas (žemė kartu su pastatais) įmonėje laikomas tik pajamoms gauti dėl jo

vertės padidėjimo. Po pirminio pripažinimo tokiam turtui taikomas tikrosios vertės būdas, o

tikroji vertė nustatoma pagal viešai skelbiamą rinkos kainą. Jei nėra viešai skelbiamos jo rinkos

kainos, tokio turto tikrajai vertei nustatyti taikomas lyginamasis (rinkos) metodas, t. y. turto vertė

nustatoma pagal tokio paties arba panašaus turto viešai skelbiama kainą ir naudojama neseniai

sudarytų rinkos sandorių dėl tokio paties arba panašaus turto informacija. Nesant viešai

skelbiamos rinkos kainos ir informacijos apie sudarytus rinkos sandorius, tokio turto tikrąją vertę

nustato nepriklausomi turto vertintojai.

28.2. Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų įvertinimo būdai ir metodai.

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertinimo ir pateikimo finansinėse

ataskaitose tvarką nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai“ ir 26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje įmonės turi paaiškinti, kaip įvertinta

kiekviena finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų grupė.


6 VAS MR / 18

Pavyzdys

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas parduoti laikomas finansinis turtas

įvertinamas tikrąja verte, kuri nustatoma pagal aktyviosios rinkos kainą arba panašaus finansinio

turto aktyviosios rinkos kainą.

Iki išpirkimo laikomas finansinis turtas, suteiktos paskolos ir gautinos sumos įvertinami

amortizuota savikaina, kuri apskaičiuojama naudojant apskaičiuotų palūkanų metodą. Skolos

pripažįstamos abejotinomis pagal kiekvieną konkretų skolininką ir skolos uždelsimo terminus.

Trumpalaikės pirkėjų skolos, suteiktos trumpalaikės paskolos ir kitos per vienus metus

gautinos sumos vertinant kurias apskaičiuotų palūkanų metodo taikymo poveikis yra

nereikšmingas, vertinamos įsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo sumą.

Nesusiję su rinkos kainomis finansiniai įsipareigojimai įvertinami amortizuota savikaina

taikant apskaičiuotų palūkanų metodą.

Trumpalaikės skolos tiekėjams, iš pirkėjų gauti avansai ir kitos per vienus metus

mokėtinos sumos vertinamos savikaina, nes apskaičiuotų palūkanų metodo poveikis yra

nereikšmingas.

28.3. Atsargų apskaitos, įkainojimo ir parduotų prekių ar produkcijos savikainos

nustatymo būdai.

Atsargos apskaitoje vertinamos ir finansinėse ataskaitose pateikiamos vadovaujantis

9-ojo verslo apskaitos standarto „Atsargos“ reikalavimais.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje aprašant įmonės atsargų apskaitos politiką

turi būti nurodoma:

– Atsargų įvertinimo ir apskaitos būdai, pateikimo finansinėse ataskaitose tvarka

įvardijant, koks buvo pasirinktas apskaitos būdas ir koks įkainojimo būdas buvo taikytas

kiekvienai atsargų grupei.

– Apskaičiuojant gamyboje sunaudotų arba parduotų atsargų savikainą taikomas jų

įkainojimo (FIFO, LIFO, konkrečių kainų ar kt.) ir apskaitos (registruojama nuolat ar

periodiškai) būdas.

Pavyzdys

Įmonės „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

Įmonėje atsargoms priskiriama degalai ir tepalai, atsarginės dalys, pirktos prekės, skirtos

perparduoti, ir kitos medžiagos.

Registruojant atsargas apskaitoje jos įvertinamos įsigijimo savikaina. Sudarant finansines

ataskaitas nustatoma sugadintų, visiškai arba iš dalies pasenusių atsargų ir pirktų prekių, skirtų

parduoti, kurių pardavimo kaina nukrito ar pardavimo išlaidos išaugo, grynoji galimo

realizavimo vertė. Atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo

verte atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.


6 VAS MR / 19

Įmonė visų atsargų grupių apskaitai taiko nuolat registruojamų atsargų būdą.

Apskaičiuodama savo reikmėms sunaudotų ir parduotų atsargų savikainą įmonė taiko

FIFO būdą.

28.4. Atsargų pasigaminimo savikainos nustatymo būdas ir į atsargų pasigaminimo

savikainą įtraukiamos išlaidų grupės.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje įmonė turi nurodyti, kaip nustatoma

pagamintos produkcijos pasigaminimo savikaina, kokiais kriterijais remiantis išlaidos

priskiriamos tiesioginėms ir netiesioginėms gamybos bei bendrosioms ir administracinėms

išlaidoms, pagal kokius kriterijus paskirstomos netiesioginės gamybos išlaidos.

Pavyzdys

Pagrindinė įmonės „C“ veikla yra vyriškų ir moteriškų drabužių mezgimas. Su

produkcijos gamyba susijusias išlaidas įmonė priskiria tiesioginėms ir netiesioginėms gamybos

išlaidoms. Netiesiogines gamybos išlaidas įmonė paskirsto atsižvelgdama į gamybos specifiką ir

organizavimą.

Sunaudotus siūlus, gumą, sagas, užtrauktukus, dekoracijas, mezgėjų darbo užmokesčio ir

su juo susijusio socialinio draudimo bei įmokų į Garantinį fondą išlaidas įmonė „C“ priskiria

tiesioginėms produkcijos gamybos išlaidoms. Gamybą ir gamybos patalpas prižiūrinčio

personalo darbo užmokesčio ir su juo susijusio socialinio draudimo bei įmokų į garantinį fondą

išlaidas, gamybos patalpų, mezgimo ir lyginimo mašinų nusidėvėjimo, sunaudotos elektros ir

šilumos energijos ir kitas mezgimo cecho eksploatavimo išlaidas, kurios reikalingos produkcijai

gaminti, tačiau kurių tiesioginis priskyrimas gaminių grupėms reikalauja didelių laiko ir darbo

sąnaudų, įmonė „C“ priskiria netiesioginėms produkcijos gamybos išlaidoms. Visos kitos

išlaidos priskiriamos bendrosioms ir administracinėms išlaidoms.

Įmonės „C“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

Per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos pasigaminimo savikainą sudaro

tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.

Tiesioginėms produkcijos gamybos išlaidoms priskiriamos tiesioginės žaliavos ir

tiesioginio darbo užmokesčio ir su juo susijusios išlaidos.

Netiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos netiesioginio darbo užmokesčio ir su juo

susijusios išlaidos, gamybos procese naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo ir

gamybos patalpų eksploatavimo išlaidos. Netiesioginės išlaidos paskirstomos produkcijai pagal

pagamintų vienetų skaičių.

28.5. Įvertinimo būdai, kuriuos įmonė taiko vertindama žemės ūkio produkciją

pirminio pripažinimo metu ir biologinį turtą.

Žemės ūkio produkcija pirminio pripažinimo metu ir biologinis turtas apskaitoje

vertinami ir finansinėse ataskaitose pateikiami vadovaujantis 17-ojo verslo apskaitos standarto

„Biologinis turtas“ reikalavimais.


6 VAS MR / 20

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje turėtų būti nurodoma, kokį įvertinimo būdą

įmonė taiko registruodama apskaitoje ir parodydama finansinėse ataskaitose žemės ūkio

produkciją pirminio pripažinimo metu ir biologinį turtą ‒ tikrosios vertės atėmus pardavimo

išlaidas ar įsigijimo (pasigaminimo) savikainos.

Pavyzdys

Pagrindinė įmonės „D“ veikla yra augalininkystė.

Įmonės „D“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto dalies Apskaitos politika ištrauka

Registruodama apskaitoje žemės ūkio produkciją pirminio pripažinimo metu, vertindama

po pirminio pripažinimo ir parodydama finansinėse ataskaitose žemės ūkio produkciją ir

biologinį turtą įmonė taiko įsigijimo (pasigaminimo) savikainos būdą.

28.6. Kiti finansinių ataskaitų duomenų įvertinimo ar tikslinimo metodai.

V. VISŲ ĮMONIŲ AIŠKINAMOJO RAŠTO PASTABOS

29. Jei kitose finansinėse ataskaitose nepateikta visa arba dalis lyginamosios

informacijos, turi būti atskleidžiamos priežastys.

Pagal 1-ąjį verslo apskaitos standartą „Finansinė atskaitomybė“ lyginamoji informacija

turi būti pateikiama siekiant įgyvendinti palyginimo principą. Nepateikti lyginamosios

informacijos galima tik išimtiniais atvejais.

Paprastai lyginamosios informacijos nepateikia tos įmonės, kurios yra įsteigtos

ataskaitiniais finansiniais metais ir kurios finansines ataskaitas sudaro pirmą kartą arba po

pertvarkymo, kai pasikeičia įmonės teisinė forma, ir jei 35-asis verslo apskaitos standartas

„Įmonių pertvarkymas“ tą leidžia.

Patikslinti ar ištaisyti ankstesnių laikotarpių lyginamąją informaciją gali trukdyti

objektyvios priežastys, neleidžiančios atskirti jos nuo kitos informacijos, kuri patvirtintų

buvusias aplinkybes, kai tokios sumos turėjo būti pripažintos, įvertintos ir atskleistos, ir kurią

buvo galima gauti rengiant ankstesnio laikotarpio ataskaitas. Jei dėl tam tikrų priežasčių nebuvo

galimybės pateikti visos ar dalies lyginamosios informacijos, jos turi būti atskleidžiamos


30. Apie esminių klaidų taisymą turi būti atskleidžiama:

30.1. Esminių klaidų pobūdis.

30.2. Kad ankstesnių laikotarpių informacija buvo koreguota arba kad to padaryti

neįmanoma.

30.3. Ankstesnių laikotarpių duomenų koregavimo sumos ir nurodytų laikotarpių

duomenys iki ir po koregavimo.

Klaidų taisymai apskaitoje registruojami vadovaujantis 7-ojo verslo apskaitos standarto

„Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatomis.


6 VAS MR / 21

Aiškinamajame rašte atskleidžiama informacija apie kiekvienos ataskaitų eilutės

duomenis, kuriems klaidos taisymas turėjo reikšmingą poveikį.

Pavyzdys

UAB „Z“ 20X2 metais pastebėjo, kad dalies 20X1 m. parduotų prekių įsigijimo savikaina

per klaidą nebuvo įtraukta į 20X1 m. pardavimo savikainą. 20X1 m. apskaitoje užregistruota ir

finansinėse ataskaitose parodyta 115 000 EUR pardavimo savikaina. Apskaitoje nebuvo

užregistruota ir finansinėse ataskaitose nebuvo parodyta 10 500 EUR prekių pardavimo

savikaina. Pagal įmonės nustatytą apskaitos politiką tokio dydžio klaida laikoma esmine.

Apie esminės klaidos taisymą informacija atskleidžiama aiškinamajame rašte.

UAB „Z“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

20X1 metais į pardavimo savikainą nebuvo įtraukta 10 500 EUR parduotų prekių

įsigijimo savikaina. Klaida ištaisyta retrospektyviai koreguojant 20X2 m. gruodžio 31 d.

finansinių ataskaitų lyginamąją informaciją. Ištaisius klaidą sumažėjo mokėtinas pelno mokestis.

Klaidos taisymo poveikis UAB „X“ 20X1 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos

duomenims

Eurais

Eil.

Nr.

Straipsniai 20X1 m. po

koregavimo

20X1 m. iki

koregavimo

Pokytis dėl

koregavimo

1. Pardavimo pajamos 180 000 180 000

2. Pardavimo savikaina (125 500) (115 000) (10 500)

4. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 54 500 65 000 (10 500)

5. Pardavimo sąnaudos (2 000) (2 000)

6. Bendrosios ir administracinės sąnaudos (18 000) (18 000)

13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 34 500 45 000 (10 500)

14. Pelno mokestis (5 175) (6 750) 1 575

15. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 29 325 38 250 (8 925)

Klaidos taisymo poveikis UAB „X“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso duomenims

Eurais

Eil.

Nr.

Straipsniai 20X1 m. po

koregavimo

20X1 m. iki

koregavimo

Pokytis dėl

koregavimo


1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti 38 036 48 536 (10 500)

D. NUOSAVAS KAPITALAS

5. Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 49 325 58 250 (8 925)

5.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 29 325 38 250 (8 925)

G. MOKĖTINOS SUMOS IR KITI ĮSIPAREIGOJIMAI

2.8. Pelno mokesčio įsipareigojimai 5 175 6 750 (1 575)


6 VAS MR / 22

31. Jei per ataskaitinius finansinius metus buvo atlikta reikšmingų apskaitos

politikos pakeitimų, turi būti atskleidžiama:

31.1. Faktas, kad apskaitos politika buvo pakeista.

31.2. Apskaitos politikos keitimo priežastis.

31.3. Pakeistos apskaitos politikos taikymo būdas.

31.4. Sumos, kuriomis koreguojami kiekvieno finansinėse ataskaitose pateikiamo

laikotarpio duomenys, ir nurodytų laikotarpių duomenys iki ir po koregavimo.

31.5. Priežastys, dėl kurių pakeista apskaitos politika buvo taikoma perspektyviniu

būdu, jei tokių atvejų buvo.

31.6. Priežastys, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti visos patikslintos lyginamosios

informacijos, jei tokių atvejų buvo.

Apskaitos politika turi būti tokia, kad finansinės ataskaitos parodytų tikrą ir teisingą

įmonės finansinę būklę ir atitiktų bendruosius apskaitos principus. Vadovaujantis pastovumo

principu, rekomenduojama nekeisti apskaitos politikos kiek įmanoma ilgiau, kad būtų galima

palyginti kelerių metų finansinius rodiklius. Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat

arba ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos

politiką. Finansinių ataskaitų straipsnių grupavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti

keičiami tik tada, kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia tikrai ir teisingai

parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės. Apskaitos politikos keitimai apskaitoje

registruojami pagal 7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų

keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatas.

Minėtame standarte nustatyti atvejai, kai įmonė gali pakeisti apskaitos politiką.

Pavyzdžiui, pakeisti apskaitos politiką įmonė gali, kai tampa įmonių grupės įmone ir pradeda

taikyti patronuojančiosios įmonės apskaitos politiką.

Jei per ataskaitinius finansinius metus įmonės apskaitos politikoje buvo padaryta

reikšmingų pakeitimų, aiškinamajame rašte turėtų būti atskleista visa su šiais pakeitimais susijusi

informacija. Atlikus reikšmingų apskaitos politikos pakeitimų, turi būti nurodyta apskaitos

politikos keitimo faktas, priežastis ir jos taikymo būdas, kiekvieno finansinėse ataskaitose

pateikiamo laikotarpio duomenų koregavimo sumos ir nurodytų laikotarpių duomenys iki ir po

koregavimo, apskaitos politikos keitimo perspektyvinio taikymo būdo priežastys. Taip pat

reikalaujama nurodyti priežastis, dėl kurių nepateikta patikslinta lyginamoji informacija, jei dėl

tam tikrų aplinkybių nebuvo galimybės jos pateikti.

Jei įmonė nusprendžia pakeisti turto ar įsipareigojimų įvertinimo metodą arba papildyti

apskaitos politiką nauju įvertinimo metodu, ji turi paaiškinti tokį sprendimą nulėmusias

priežastis ir parodyti įvertinimo metodo pakeitimo rezultatą, jei toks yra. Pavyzdžiui, pritrūkusi

apyvartinių lėšų, įmonė nusprendžia parduoti iki išpirkimo termino laikomas ir amortizuota

savikaina įvertintas obligacijas, todėl priskiria jas parduoti laikomo finansinio turto grupei ir

įvertina tikrąja verte. Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte obligacijų vertė turi būti

nurodoma amortizuota savikaina ir tikrąja verte, taip pat nurodomos apskaitos politikos

papildymo priežastys, t. y. pateikiama informacija apie naujos finansinio turto grupės atsiradimą

ir apskaitos politikos papildymą šiai turto grupei taikomu įvertinimo metodu.


6 VAS MR / 23

1 pavyzdys

UAB „A“ 20X2 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Bendrovė 20X2 metais pakeitė apskaitos politiką, nes tapo įmonių grupės įmone. Iki

apskaitos politikos pakeitimo sunaudotų atsargų savikainą bendrovė apskaičiuodavo taikydama

LIFO būdą, sunaudotas atsargas apskaitoje registravo periodiškai. Nuo 20X2 metų sunaudotos

atsargos apskaitoje periodiškai registruojamos taikant FIFO būdą. Apskaitos politikos keitimas

finansinėse ataskaitose parodomas retrospektyviai. Dėl apskaitos politikos pakeitimo

nepaskirstytasis pelnas 20X1 m. sausio 1 d. padidėjo 1 100 EUR, o perskaičiavus 20X1 m.

parduotų prekių savikainą pagal naują apskaitos politiką, 20X1 m. pelnas padidėjo 1 080 EUR.

Pagal naują apskaitos politiką atsargų balansinė vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. padidėjo

2 180 EUR ir sudarė 9 420 EUR.

UAB „A“ balanso lyginamoji informacija

Eurais

Eil.

Nr.

Straipsniai Lyginamoji informacija

po apskaitos politikos

pakeitimo (20X1-12-31)

Lyginamoji informacija

iki apskaitos politikos



1. ATSARGOS 9 420 7 240

1.1. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo

detalės 2 650 2 040

1.2. Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai 910 700

1.3. Produkcija 5 860 4 500


5. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS

(NUOSTOLIAI) 35 680 33 500

5.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 43 900 42 820

5.2. Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) (8 220) (9 320)

UAB „A“ pelno (nuostolių) ataskaitos lyginamoji informacija

Eurais

Eil.

Nr.

Straipsniai Lyginamoji informacija

po apskaitos politikos


Lyginamoji informacija

iki apskaitos politikos


2. Pardavimo savikaina (198 420) (199 500)

4. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 100 010 98 930

13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ

APMOKESTINIMĄ 53 900 52 820

15. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 43 900 42 820

2 pavyzdys

Maža įmonė „B“ 20X3 metais tapo įmonių grupės įmone. Įmonę „B“ įsigijusi

patronuojančioji įmonė „C“ nustatė vienodą apskaitos politiką visoms įmonių grupės įmonėms.


6 VAS MR / 24

Pagal patronuojančiosios įmonės „C“ apskaitos politiką ilgalaikio materialiojo turto apskaitai

taikomas įsigijimo savikainos būdas.

Vykdydama patronuojančiosios įmonės „C“ nurodymą dėl ilgalaikio materialiojo turto

apskaitos politikos pakeitimo, įmonė „B“ 20X3 metais ilgalaikio materialiojo turto apskaitai

pradėjo taikyti įsigijimo savikainos būdą. Kadangi iki to laiko turto apskaitai buvo taikytas

perkainotos vertės būdas, tas faktas turi būti atskleidžiamas aiškinamajame rašte aprašant

apskaitos politiką.

Apskaitos politikos keitimo poveikis parodomas įmonės „B“ 20X3 m. gruodžio 31 d.

finansinėse ataskaitose retrospektyviniu būdu, t. y. 20X3 metų apskaitos registruose ilgalaikio

materialiojo turto ir perkainojimo rezervo metų pradžios likučiai koreguojami ankstesnių

laikotarpių ūkinėms operacijoms pritaikius naują apskaitos politiką gautais rezultatais. Ilgalaikio

materialiojo turto vertės pokyčio dėl perkainojimo suma mažinama vertės pokyčio dėl

perkainojimo nusidėvėjimo ir perkainojimo rezervo sumomis ir patikslinama lyginamoji

informacija. Savininkų patvirtintos 20X1 ir 20X2 m. finansinės ataskaitos netaisomos. Rengiant

20X3 m. finansines ataskaitas perskaičiuojami lyginamieji, t. y. 20X2 ir 20X1 m., duomenys.

Aiškinamajame rašte pateikiama detali informacija apie perskaičiuotus 20X2 ir 20X1 m.

duomenis.

Įmonės „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso straipsnyje Perkainojimo rezervai buvo

parodytas 27 000 EUR ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės padidėjimas. Straipsnyje

Materialusis turtas buvo parodyta 117 000 EUR (100 000 EUR įsigijimo savikainos,

10 000 EUR įsigijimo savikainos nusidėvėjimo ir 27 000 EUR turto vertės pokyčio dėl

perkainojimo).

20X2 metais perkainojimo rezervas dėl perkainoto ilgalaikio materialiojo turto

nusidėvėjimo sumažėjo 3 000 EUR (vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimo suma) ir dėl

ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčio dėl perkainojimo padidėjo 10 000 EUR. Iš viso

20X2 m. gruodžio 31 d. balanse buvo parodytas 34 000 EUR (27 000 EUR – 3 000 EUR +

10 000 EUR) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas. Straipsnyje Materialusis turtas

buvo parodyta 114 000 EUR (100 000 EUR įsigijimo savikainos, 20 000 EUR įsigijimo

savikainos nusidėvėjimo, 37 000 EUR turto vertės pokyčio dėl perkainojimo ir 3 000 EUR vertės

pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimo).

Kiti įmonės „B“ finansinėse ataskaitose pateikti duomenys:

1. 20X2 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyta 40 000 EUR bendrojo pelno,

14 000 EUR bendrųjų ir administracinių sąnaudų, iš jų 10 000 EUR įsigijimo savikainos

nusidėvėjimo ir 3 000 EUR vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimo, 3 900 EUR pelno

mokesčio, 22 100 EUR grynojo pelno. 20X2 metais buvo pripažinta 3 000 EUR pelno

(nuostolių) ataskaitoje nepripažinto pelno. 20X2 metais pelnas nebuvo paskirstytas. 20X2 m.

gruodžio 31 d. balanse parodyta 65 100 EUR (40 000 EUR + 3 000 EUR+ 22 100 EUR)

nepaskirstytojo pelno.

2. 20X3 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyta 63 000 EUR bendrojo pelno,

15 000 EUR bendrųjų ir administracinių sąnaudų, iš jų 10 000 EUR įsigijimo savikainos

nusidėvėjimo, 7 200 EUR pelno mokesčio, 40 800 EUR grynojo pelno.

3. Įmonės „B“ 20X3 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje užpraėjusių


6 VAS MR / 25

finansinių metų pabaigos (20X1 m. gruodžio 31 d.) perkainojimo rezervo likutis koreguojamas

27 000 EUR (20X1 metais sukaupta ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervo suma)

pagal naują apskaitos politiką. Naikinama 20X2 metais pripažinta 10 000 EUR perkainojimo

rezervo suma. 20X2 metais sąnaudomis pripažinta ilgalaikio materialiojo turto vertės pokyčio

dėl perkainojimo nusidėvėjimo suma (3 000 EUR) mažinamas pelno (nuostolių) ataskaitoje

nepripažintas pelnas (nuostoliai) ir didinamas pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas

ataskaitinių metų grynasis pelnas (nuostoliai).

Įmonės „B“ 20X3 m. gruodžio 31 d. nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ištrauka

Eurais

Perkainojimo

rezervas

Nepaskirsty-

tasis pelnas

(nuostoliai)

Likutis užpraėjusio ataskaitinio (metinio) laikotarpio pabaigoje

(20X1 m. gruodžio 31 d.) 27 000 40 000

Apskaitos politikos pakeitimo rezultatai (27 000)

Perskaičiuotas likutis užpraėjusio ataskaitinio (metinio) laikotarpio

pabaigoje (20X1 m. gruodžio 31 d.) 0 40 000

Ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimas (sumažėjimas) 0

Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas pelnas (nuostoliai) 0

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) (20X2 m.) 0 25 100

Likutis praėjusio ataskaitinio (metinio) laikotarpio pabaigoje

(20X2 m. gruodžio 31 d.) 0 65 100

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) (20X3 m.) 0 40 800

Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (20X3 m. gruodžio 31 d.) 0 105 900

Įmonės „B“ 20X3 m. gruodžio 31 d. balanse pateikiama lyginamoji informacija,

perskaičiuota pagal naują apskaitos politiką.

Balanso turto dalyje parodoma ilgalaikio materialiojo turto vertė, sumažinta su turto

vertės pokyčiu susijusiomis sumomis, nuosavo kapitalo dalyje panaikinami straipsnio

Perkainojimo rezervas praėjusių 20X2 finansinių metų duomenys, t. y. 34 000 EUR.


Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

(20X3)

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

(20X2)


2. MATERIALUSIS TURTAS 1 70 000 80 000


3. PERKAINOJIMO REZERVAS 1 0 0


6 VAS MR / 26

Apie apskaitos politikos keitimą informacija atskleidžiama aiškinamajame rašte.


1 pastaba. Vykdydama patronuojančiosios įmonės „C“ nurodymą dėl ilgalaikio

materialiojo turto apskaitos politikos pakeitimo, įmonė „B“ 20X3 metais ilgalaikio materialiojo

turto apskaitai pradėjo taikyti įsigijimo savikainos būdą. Apskaitos politikos keitimas finansinėse

ataskaitose parodytas retrospektyviniu būdu, todėl buvo perskaičiuota 20X2 m. ir ankstesnių

ataskaitinių laikotarpių lyginamoji informacija. Perskaičiavus, buvo panaikinta 34 000 EUR

perkainojimo rezervo (27 000 EUR 20X1 m. gruodžio 31 d. perkainojimo rezervo likutis,

3 000 EUR 20X2 m. pripažintų sąnaudų dėl turto nusidėvėjimo ir 10 000 EUR 20X2 m.

perkainojimo rezervo padidėjimas dėl turto perkainojimo), 37 000 EUR ilgalaikio materialiojo

turto vertės pokyčio dėl perkainojimo ir 3 000 EUR vertės pokyčio dėl perkainojimo

nusidėvėjimo.

Apskaitos politikos keitimo poveikis įmonės „B“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso duomenims

Eurais

Eil.

Nr.

Straipsniai Po apskaitos

politikos

pakeitimo

Iki apskaitos

politikos

pakeitimo

Poveikis dėl

apskaitos

politikos keitimo


2. MATERIALUSIS TURTAS 80 000 114 000 (34 000)


3. PERKAINOJIMO REZERVAS 0 34 000 (34 000)

3 pavyzdys

Maža įmonė „C“ 20X3 metais ilgalaikio materialiojo turto apskaitai pradėjo taikyti

perkainotos vertės būdą. Kadangi iki to laiko turto apskaitai buvo taikytas įsigijimo savikainos

būdas, tas faktas turi būti atskleidžiamas aiškinamajame rašte aprašant apskaitos politikos

keitimo poveikį finansinėse ataskaitose parodomoms sumoms.

Kai ilgalaikio materialiojo turto apskaitai vietoj savikainos būdo įmonė pradeda taikyti

perkainotos vertės būdą, vertės pokytis dėl perkainojimo apskaitoje registruojamas ir finansinėse

ataskaitose parodomas pagal 12-ąjį verslo apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“.

7-ojo verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“ 11 punkte nustatytas ilgalaikio materialiojo turto apskaitos politikos keitimo rezultatų

registravimas apskaitoje taikant perspektyvinį būdą, kai įmonė taikytą savikainos būdą pakeičia

perkainotos vertės būdu. Todėl apskaitos politikos keitimo poveikis parodomas įmonės „C“

20X3 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose perspektyviniu būdu, t. y. jose nekeičiant

lyginamųjų skaičių.

Dėl ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo atsirado 38 000 EUR perkainojimo

rezervas. Apie apskaitos politikos keitimą informacija atskleidžiama aiškinamajame rašte.

Įmonės „C“ 20X3 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įvertinusi tai, kad didelė dalis ilgalaikio materialiojo turto finansinėse ataskaitose

parodyta realių rinkos kainų neatitinkančiomis vertėmis, ir siekdama parodyti tikrą ir teisingą


6 VAS MR / 27

finansinę būklę, įmonė 20X3 metais nusprendė pakeisti apskaitos politiką ir perkainoti ilgalaikį

materialųjį turtą. Nuo 20X3 metų įmonės ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikomas ne

įsigijimo savikainos, o perkainotos vertės būdas. Įmonės turto perkainojimą numatoma atlikti kas

penkerius metus arba dažniau, jei būtų nustatyta, kad turto vertė nuolat reikšmingai kinta. Dėl šio

apskaitos politikos pakeitimo 20X3 metais įmonė pripažino 38 000 EUR perkainojimo rezervą

Apskaitos politikos keitimas įmonės finansinėse ataskaitose parodytas perspektyviniu

būdu ir 20X2 m. lyginamoji informacija nebuvo perskaičiuota.

4 pavyzdys

Įmonė „D“ 20X1 metais pakeitė apskaitos politiką ir vietoj konkrečių kainų būdo pradėjo

taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Apskaitos politikos pakeitimo rezultatai 20X1 m.

finansinėse ataskaitose buvo parodyti perspektyviniu būdu. Aiškinamajame rašte įmonė turi

nurodyti priežastis, dėl kurių nebuvo galimybės pateikti visos patikslintos lyginamosios

informacijos.

Įmonės „D“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Apskaičiuodama gamyboje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą įmonė vietoj

konkrečių kainų būdo pradėjo taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Dėl didelės prekių

apyvartos ir ribotų apskaitos programos galimybių įvertinti atsargų įkainojimo būdo pakeitimo

įtaką finansinių ataskaitų lyginamajai informacijai neįmanoma, todėl šio apskaitos politikos

pakeitimo rezultatai finansinėse ataskaitose parodyti perspektyviniu būdu, t. y. nekoreguojant

lyginamosios finansinių ataskaitų informacijos.

32. Kai praėjusių finansinių metų duomenys pergrupuojami, atskleidžiamas

kiekvieno straipsnio arba straipsnių grupės duomenų grupavimo pakeitimo pobūdis,

priežastys ir sumos. Jei praėjusių finansinių metų duomenų pergrupuoti neįmanoma, turi

būti nurodoma priežastis, dėl kurios duomenys nebuvo pergrupuoti, ir dėl to neatliktų

koregavimų pobūdis.

Finansinių ataskaitų straipsnių grupavimas ar informacijos pateikimo būdas gali būti

keičiamas, kai keičiami teisės aktai arba kai paaiškėja, kad taikomi apskaitos metodai neleidžia

teisingai parodyti įmonės veiklos rezultatų ir finansinės būklės. Įmonė, per ataskaitinį laikotarpį

pakeitusi apskaitos politiką, apskaitos elementus ar apskaitos duomenų pateikimo finansinėse

ataskaitose būdą, aiškinamajame rašte turi pateikti informaciją apie tokius pakeitimus.

Jeigu per ataskaitinį laikotarpį įmonė keitė apskaitos politiką, apskaitos elementų

grupavimo ar pateikimo finansinėse ataskaitose būdą, aiškinamajame rašte būtina pateikti tokių

pakeitimų pobūdį, priežastis ir padarinius praėjusių ataskaitinių laikotarpių rodikliams. Tokiu

atveju apie įmonės veiklos rezultatus finansinių ataskaitų informacijos vartotojai gali spręsti

atsižvelgdami ar neatsižvelgdami į pokyčių įtaką.

Pavyzdžiui, jei dėl verslo apskaitos standartų pakeitimo buvo pakeistas finansinių

ataskaitų straipsnių grupavimas, su ataskaitinio laikotarpio duomenimis norimų palyginti

praėjusių ataskaitinių laikotarpių duomenis reikia pergrupuoti, išskyrus atvejį, kai jų pergrupuoti

neįmanoma. Aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie tokį finansinių duomenų

pergrupavimą.


6 VAS MR / 28

1 pavyzdys

Vidutinė įmonė „A“, sudarydama 2015 metų finansines ataskaitas, ilgalaikį materialųjį

turtą rodė dviejuose balanso straipsniuose: Žemė ir pastatai ir Kitas materialusis turtas.

Sudarydama 2016 metų finansines ataskaitas ir vadovaudamasi 2-ojo verslo apskaitos standarto

„Balansas“ nuostatomis, vidutinė įmonė „A“ ilgalaikio materialiojo turto grupes pergrupavo

atskirai išskirdama turto grupę Pastatai ir statiniai. 2015 m. balanso straipsnyje Žemė ir pastatai

buvo parodyta 100 000 EUR vertės žemė ir 274 000 EUR vertės pastatas, o straipsnyje Kitas

materialusis turtas – 25 000 EUR vertės tvora ir kitas materialusis turtas. Šį pastatą kartu su

tvora vidutinė įmonė „A“ nuo 2016 metų rodo balanso straipsnyje Pastatai ir statiniai.

Vidutinės įmonės „A“ 2015 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Eurais


Nr.

Finansiniai

metai

Praėję

finansiniai

metai

A ILGALAIKIS TURTAS

II. MATERIALUSIS TURTAS 424 000 432 000

II.1. Žemė ir pastatai 374 000 380 000

II.2. Kitas materialusis turtas 50 000 52 000

2016 m. balanso ilgalaikio materialiojo turto straipsnių praėjusio ataskaitinio laikotarpio

sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinio laikotarpio sumomis, turi būti pergrupuojamos.

Vidutinės įmonės „A“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Eurais


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

A ILGALAIKIS TURTAS

2. MATERIALUSIS TURTAS 416 000 424 000

2.1. Žemė 100 000 100 000

2.2. Pastatai ir statiniai 292 500 299 000

...

2.5. Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 23 500 25 000

Kiekvieno straipsnio pateikimo ir grupavimo pakeitimo pobūdį, priežastis ir sumas

vidutinė įmonė „A“ turi atskleisti aiškinamajame rašte.

Vidutinės įmonės „A“ 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Dėl verslo apskaitos standartų pakeitimo buvo pakeistas balanso ilgalaikio materialiojo

turto straipsnių grupavimas. Praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenys buvo pergrupuoti, kad

juos būtų galima palyginti su ataskaitinio laikotarpio duomenimis. Iki duomenų pergrupavimo

praėjusio ataskaitinio laikotarpio balanse ilgalaikis materialusis turtas buvo pateikiamas taip:

Eurais

Žemė ir pastatai 374 000

Kitas materialusis turtas 50 000

Iš viso 424 000


6 VAS MR / 29

Po praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenų pergrupavimo praėjusio ataskaitinio

laikotarpio balanse ilgalaikis materialusis turtas buvo pateikiamas taip:

Eurais

Žemė 100 000

Pastatai ir statiniai 299 000

Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 25 000

Iš viso 424 000

2 pavyzdys

Iki 2016 m. sausio 1 d. vidutinė įmonė „B“ suteiktų ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų

palūkanų pajamų sumas apskaitoje registravo toje pačioje 530 sąskaitoje „Palūkanų pajamos“ ir

sudarydama 2015 metų ir ankstesnių ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas pelno

(nuostolių) ataskaitoje šias sumas rodė tame pačiame finansinės ir investicinės veiklos pajamų

straipsnyje. Sudarydama 2016 metų finansines ataskaitas ir vadovaudamasi 3-iojo verslo

apskaitos standarto „Pelno (nuostolių) ataskaita“ nuostatomis, vidutinė įmonė „B“ turi

pergrupuoti suteiktų paskolų palūkanų pajamas ir pelno (nuostolių) ataskaitoje ilgalaikių paskolų

palūkanų pajamas turi rodyti atskirai nuo trumpalaikių paskolų palūkanų pajamų, t. y. ilgalaikių

paskolų palūkanų pajamų sumas turėtų rodyti pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Kitų

ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos, o trumpalaikių – straipsnyje Kitos palūkanų ir panašios

pajamos.

2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Finansinės ir investicinės veiklos

pajamos buvo parodyta 7 240 EUR suteiktų paskolų pajamų. Dėl daugybės skirtingos trukmės

laikotarpiams suteiktų paskolų, labai sudėtinga atskirti ilgalaikių paskolų palūkanų pajamų

sumas nuo trumpalaikių paskolų palūkanų pajamų sumų ir pergrupuoti praėjusių finansinių metų

duomenis. Vidutinės įmonės „B“ aiškinamajame rašte turi būti nurodyta priežastis, dėl kurios

duomenys apie palūkanų pajamas nebuvo pergrupuoti ir dėl to nebuvo atlikti koregavimai.

Vidutinės įmonės „B“ 2016 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Dėl verslo apskaitos standartų pakeitimo turėjome pergrupuoti 2015 m. pelno (nuostolių)

ataskaitos straipsnio Finansinės ir investicinė veikla duomenis. Kadangi 2015 m. palūkanų

pajamų apskaita pagal paskolų grąžinimo terminus nebuvo vedama, negalėjome iš bendros

palūkanų sumos išskirti ilgalaikių paskolų palūkanų dalies. Dėl šios priežasties 2016 m. pelno

(nuostolių) ataskaitos straipsnyje Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos praeito

ataskaitinio laikotarpio skiltyje pateikiama 7 240 EUR bendra ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų

palūkanų suma.

33. Apie nematerialųjį, ilgalaikį materialųjį ir ilgalaikį finansinį turtą nurodoma:

33.1. Kiekvienos nematerialiojo turto grupės:

33.1.1. įsigijimo arba pasigaminimo (sukūrimo) savikaina laikotarpio pradžioje ir

pabaigoje;

33.1.2. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto ar pasigaminto (sukurto) ir perleisto turto

vertė;

33.1.3. nurašyto turto vertė;


6 VAS MR / 30

33.1.4. turto nuvertėjimo sąnaudų suma, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje, jei

turtas nuvertėjo;

33.1.5. turto nuvertėjimo sumažinimo suma, jei pasikeitus aplinkybėms, ankstesniais

ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas turto nuvertėjimas buvo sumažintas;

33.1.6. per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota amortizacijos suma;

33.1.7. sukaupta amortizacijos suma ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje.

Nematerialiojo turto pripažinimo, vertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse

ataskaitose tvarką nustato 13-asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“.

Aiškinamojo rašto informacija apie nematerialųjį turtą leidžia finansinių ataskaitų informacijos

vartotojams susidaryti nuomonę apie įmonės kiekvienos nematerialiojo turto grupės įsigijimo

(pasigaminimo) savikainos, amortizacijos, nuvertėjimo (nuostolio dėl vertės sumažėjimo) ir

likutinės vertės pokyčius per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį.

Informacija aiškinamajame rašte gali būti pateikiama tokia lentele.

Nematerialusis turtas

Eurais

Eil.

Nr.

Rodikliai Plėtros

darbai

Pres-

tižas

Progra-

minė

įranga

Koncesijos,

patentai,

licencijos,

priekių

ženklai ir

panašios

teisės

Kitas

nemateri-

alusis

turtas

Sumo-

kėti

avansai

Iš

viso

1. Likutis praėjusio ataskaitinio

laikotarpio pradžioje

1.1 Įsigijimo arba pasigaminimo

(sukūrimo) savikaina

1.2 Sukaupta amortizacija (–)

1.3 Nuvertėjimas (–)

2. Pokyčiai per praėjusį ataskaitinį laikotarpį:

2.1 Įsigijimo ar pasigaminimo


2.1.1 įsigyto ar pasigaminto

(sukurto) turto

2.1.2 kitiems asmenims perleisto

turto (–)

2.1.3 nurašyto turto (–)

2.1.4 perkelto turto iš vieno

straipsnio į kitą (+ / −)

2.2 Amortizacija (–)

2.2.1 apskaičiuota amortizacija (–)

2.2.2 kitiems asmenims perleisto ir

nurašyto turto amortizacija

2.2.3 perkelta amortizacijos iš vieno



6 VAS MR / 31


2.3.1 pripažintas nuvertėjimas (–)

2.3.2 nuvertėjimo sumažinimas


nurašyto turto nuvertėjimas

2.3.4 perkelta nuvertėjimo iš vieno



laikotarpio pabaigoje





4. Pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį:



4.1.1 įsigyta arba ar pasigaminta

(sukurta) turto

4.1.2 kitiems asmenims perleista

turto vertė (–)

4.1.3 nurašyta turto (–)

4.1.4 perkelta turto iš vieno


4.2 Amortizacija (–)

4.2.1 apskaičiuota amortizacija (–)


nurašyto turto amortizacija

4.2.3 perkelta amortizacijos iš vieno



4.3.1 pripažintas nuvertėjimas(–)



nurašyto turto nuvertėjimas

4.3.4 perkelta nuvertėjimo iš vieno


5. Likutis ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje






6 VAS MR / 32

Ši lentelė yra pavyzdinė. Pateikiama informacija apie nematerialųjį turtą turi būti

mažiausiai dviejų ataskaitinių laikotarpių.

Pavyzdys

20X1 metų pabaigoje įmonė „A“ įsigijo kompiuterinę programą, kurios įsigijimo

savikaina yra 20 000 EUR, likvidacinė vertė – 0 EUR, naudingo tarnavimo laikas – 4 metai.

Kiekvienų metų amortizacijos suma yra 5 000 EUR. Įmonėje programa pradėta naudotis nuo

20X2 metų sausio mėn.


Nematerialusis turtas

Eurais

Eil.

Nr.

Rodikliai Programinė įranga

1. Likutis 20X1 m. sausio 1 d. 0

1.1 Įsigijimo savikaina 0

1.2 Sukaupta amortizacijos suma 0

2. Pokyčiai per 20X1 metus:

2.1 Įsigyto turto vertė 20 000

2.2 Apskaičiuota amortizacijos suma 0

3. Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. 20 000

3.1 Įsigijimo savikaina 20 000

3.2 Sukaupta amortizacijos suma 0


4.1 Įsigyto turto vertė 0

4.2 Apskaičiuota amortizacijos suma (5 000)

5. Likutis 20X2 m. gruodžio 31 d. 15 000

5.1 Įsigijimo savikaina 20 000

5.2 Sukaupta amortizacijos suma (5 000)

33.2. Kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto, finansinėse ataskaitose parodomo

įsigijimo savikaina ar perkainota verte, ir investicinio turto, finansinėse ataskaitose

parodomo įsigijimo savikaina, grupės lentelėje pateikiama:

33.2.1. įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar perkainota vertė ataskaitinio

laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

33.2.2. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto vertė;

33.2.3. per ataskaitinį laikotarpį perleisto turto vertė;


33.2.5. vertės sumažėjimo suma;

33.2.6. perkainojimo suma;


6 VAS MR / 33

33.2.7. per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotas nusidėvėjimas;

33.2.8. sukauptas nusidėvėjimas ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

33.2.9. perkainojimo rezervo pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį;

33.2.10. turto perkainojimo rezultato apmokestinimo tvarka, jei jis

apmokestinamas;

33.2.11. ilgalaikio materialiojo turto, parodomo finansinėse ataskaitose perkainota

verte, balansinė vertė, kuri būtų parodoma balanse, jei nebūtų perkainota.

Ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo, vertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse

ataskaitose tvarką nustato 12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“.

Ši informacija finansinių ataskaitų informacijos vartotojams leidžia susidaryti nuomonę

apie įmonės ilgalaikio materialiojo ir investicinio turto pokyčius per ataskaitinį laikotarpį, t. y.

apie jo vertės kaitą: didėjimą, mažėjimą, įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, apskaičiuotas ir

sukauptas nusidėvėjimo sumas, pripažintą nuvertėjimą (nuostolį dėl vertės sumažėjimo) ir

likutinę vertę.

Informacija aiškinamajame rašte gali būti pateikiama tokia lentele:

Ilgalaikis materialusis turtas

Eurais

Eil.

Nr.

Rodikliai

Žem

ė

Pas

tata

i ir

sta

tin

iai

Maš

ino

s ir

įra

ng

a

Tra

nsp

ort

o p

riem

on

ės

Kit

i įr

engin

iai,

pri

etai

sai

ir į

ran

kia

i

Investicinis

turtas

Su

mo

kėt

i av

ansa

i ir

vy

kd

om

i st

aty

bo

s d

arb

ai Iš viso

Žem

ė

Pas

tata

i

1. Likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pradžioje

1.1 Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina

1.2 Vertės pokytis dėl perkainojimo

1.3 Sukauptas nusidėvėjimas (–)


2. Pokyčiai per praėjusį ataskaitinį laikotarpį:


2.1.1 įsigyta turto

2.1.2 kitiems asmenims perleista turto (–)


2.1.4 perkelta turto iš vieno straipsnio į kitą

(+ / –)


2.2.1 perkainota turto




(+ / –)


6 VAS MR / 34

2.3 Nusidėvėjimas (–)

2.3.1 apskaičiuotas nusidėvėjimas (–)

2.3.2 kitiems asmenims perleisto ir nurašyto

turto nusidėvėjimas

2.3.3 perkelta nusidėvėjimo iš vieno

straipsnio į kitą (+ / –)





turto nuvertėjimas

2.4.4 perkelta nuvertėjimo iš vieno straipsnio

į kitą (+ / –)

3. Likutis praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje











(+ / –)

4.2 Perkainojimas

4.2.1 perkainuota turto




(+ / –)

4.3 Nusidėvėjimas (–)

4.3.1 apskaičiuotas nusidėvėjimas (–)


turto nusidėvėjimas

4.3.3 perkelta nusidėvėjimo iš vieno

straipsnio į kitą (+ / –)





turto nuvertėjimas

4.4.4 perkelta nuvertėjimo iš vieno straipsnio

į kitą (+ / –)



6 VAS MR / 35

pabaigoje





Kitas informacijos apie ilgalaikį materialųjį turtą pateikimo būdas:


Eurais

Rodikliai

Žem

ė

Pas

tata

i ir

sta

tin

iai

Maš

ino

s ir

įra

ng

a

Tra

nsp

ort

o p

riem

on

ės

Kit

i įr

engin

iai,

pri

etai

sai

ir

įran

kia

i

Investicinis

turtas

Su

mo

kėt

i av

ansa

i ir

vy

kd

om

i st

aty

bo

s d

arb

ai Iš viso

Žem

ė

Pas

tata

i

Įsigijimo savikaina praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pradžioje

Vertės pokytis dėl perkainojimo praėjusio ataskaitinio

laikotarpio pradžioje

Sukauptas nusidėvėjimas praėjusio ataskaitinio

laikotarpio pradžioje (–)

Nuvertėjimas praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pradžioje (–)

Likutinė vertė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pradžioje

Pokyčiai per praėjusį ataskaitinį laikotarpį

Įsigijimas

Perleidimas (likutine verte) (–)

Nurašymas (likutine verte) (–)

Perkainojimas (+ / –)

Apskaičiuotas nusidėvėjimas (–)

Nuvertėjimas (–)

Nuvertėjimo sumažinimas

Perkėlimas iš vieno straipsnio į kitą (+ / –)

Įsigijimo savikaina praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje

Vertės pokytis dėl perkainojimo praėjusio ataskaitinio


Sukauptas nusidėvėjimas praėjusio ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje (–)

Nuvertėjimas praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje (–)

Likutinė vertė praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje


6 VAS MR / 36

Pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį

Perleidimas (likutine verte) (–)

Nurašymas (likutine verte) (–)

Perkainojimas (+ / –)

Apskaičiuotas nusidėvėjimas (–)

Nuvertėjimas (–)

Nuvertėjimo sumažinimas

Perkėlimai iš vieno straipsnio į kitą (+ / –)

Įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Vertės pokytis dėl perkainojimo ataskaitinio


Sukauptas nusidėvėjimas ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje (–)

Nuvertėjimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (–)

Likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

Šios lentelės yra pavyzdinės. Pateikiama informacija apie ilgalaikį materialųjį turtą turi

būti mažiausiai dviejų ataskaitinių laikotarpių.

Informacija apie apskaičiuotą turto, finansinėse ataskaitose parodomo perkainota verte,

balansinė vertę, kuri būtų parodoma balanse, jei nebūtų perkainota, galėtų būti pateikiama tekstu.

Taip pat tekstu galėtų būti pateikiama informacija apie patikėjimo teise valdomą turtą.

1 pavyzdys

20X1 metų pabaigoje maža įmonė „A“ įsigijo lengvąjį automobilį, kurio įsigijimo

savikaina yra 23 000 EUR, likvidacinė vertė – 3 000 EUR, naudingo tarnavimo laikas – 5 metai.

Kiekvienų metų nusidėvėjimo suma yra 4 000 EUR. Kito ilgalaikio materialiojo turto įmonė

neturi.

20X5 m. gruodžio 31 d. įmonė automobilį pardavė už 11 000 EUR. Pardavimo dieną

sukauptas nusidėvėjimas yra 16 000 EUR. 4 000 EUR sandorio pelnas yra pajamų (11 000 EUR)

ir automobilio likutinės vertės (23 000 EUR – 16 000 EUR) skirtumas.

Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą pateikiama įmonės „A“ aiškinamajame

rašte.

Mažos įmonės „A“ 20X5 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka


Eurais

Eil.

Nr.

Rodikliai Transporto priemonės

20X5 m. 20X4 m.

1. Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje 11 000 15 000

1.1 Įsigijimo savikaina 23 000 23 000


6 VAS MR / 37

1.2 Sukauptas nusidėvėjimas (12 000) (8 000)

2. Pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį

2.1 Kitiems asmenims perleisto turto įsigijimo savikaina (23 000)

2.2 Apskaičiuotas nusidėvėjimas (4 000) (4000)

2.3 Kitiems asmenims perleisto turto nusidėvėjimas 16 000

3. Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 0 11 000

3.1 Įsigijimo savikaina 0 23 000

3.2 Nusidėvėjimas 0 (12 000)

2 pavyzdys

20X2 m. gruodžio 31 d. vidutinės įmonės „B“ ilgalaikio materialiojo turto apskaitos duomenys

Eurais

Turto

objektas

Įsigijimo

savikaina

Sukauptas

įsigijimo

savikainos

nusidėvėjimas

Vertės

pokytis dėl

perkainojimo

(+ / –)

Sukauptas

vertės

pokyčio dėl

perkainojimo

nusidėvėjimas

Nuvertėjimas Likutinė

vertė

Žemės

sklypas 150 000 75 000 225 000

Pastatas 200 000 (20 000) 50 000 (1 500) 228 500

Sandėlis 20 000 (3 000) (2 000) 15 000

Gamybos

linija 80 000 (11 850) 68 150

Automobilis 10 000 (6 000) (1 000) 3 000

Kompiuteriai 4 500 (3 000) 1 500

Baldai 7 000 (5 000) 2 000

Iš viso 471 500 (48 850) 123 000 (1 500) (1 000) 543 150

Pagal įmonės apskaitos politiką žemės, pastatų ir statinių apskaitai taikomas perkainotos

vertės būdas, o kito ilgalaikio materialiojo turto apskaitai – įsigijimo savikainos būdas. Turtas

perkainojamas kas dvejus metus.

20X1 metais įmonė įsigijo gamybos liniją, kurios įsigijimo savikaina yra 80 000 EUR,

likvidacinė vertė – 1 000 EUR, naudingo tarnavimo laikas – 10 metų. Kiekvienų metų

nusidėvėjimo suma yra 7 900 EUR. Liniją pradėta eksploatuoti nuo 20X1 m. birželio mėn.

20X1 metais apskaičiuota 13 800 EUR nusidėvėjimo sąnaudų, iš kurių 750 EUR yra pastato

vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimo suma.

20X2 metais nepriklausomi turto vertintojai nustatė, kad žemės vertė padidėjo

25 000 EUR, pastato – 15 000 EUR, sandėlio vertė sumažėjo 2 000 EUR. 20X2 metais įmonės

automobilis buvo apgadintas, dėl to buvo pripažintas 1 000 EUR jo nuvertėjimas (nuostolis dėl

vertės sumažėjimo). 20X2 metais apskaičiuota 17 750 EUR nusidėvėjimo sąnaudų, iš kurių

750 EUR yra pastato vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimo suma.


6 VAS MR / 38

Informacija apie turimą ilgalaikį materialųjį turtą pateikiama įmonės „B“ aiškinamajame

rašte.



Eurais

Eil.

Nr.

Rodikliai Žemė Pastatai

ir

statiniai

Mašinos

ir

įranga

Transporto

priemonės

Kiti

įrenginiai,

prietaisai ir

įrankiai

Iš viso


laikotarpio pradžioje 200 000 241 200 8 000 8 500 457 700

1.1 Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina 150 000 220 000 10 000 11 500 391 500

1.2 Vertės pokytis dėl perkainojimo 50 000 35 000 85 000

1.3 Sukauptas nusidėvėjimas (13 800) (2 000) (3 000) (18 800)

2. Pokyčiai per praėjusį ataskaitinį laikotarpį

2.1 Įsigyta turto 80 000 80 000

2.2 Apskaičiuotas nusidėvėjimas (5 350) (3 950) (2 000) (2 500) (13 800)


laikotarpio pabaigoje 200 000 235 850 76 050 6 000 6 000 523 900

3.1 Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina 150 000 220 000 80 000 10 000 11 500 471 500

3.2 Vertės pokytis dėl perkainojimo 50 000 35 000 85 000

3.3 Sukauptas nusidėvėjimas (19 150) (3 950) (4 000) (5 500) (32 600)


4.1 Perkainota turto 25 000 13 000 38 000

4.2 Apskaičiuotas nusidėvėjimas (5 350) (7 900) (2 000) (2 500) (17 750)

4.3 Pripažintas nuvertėjimas (1 000) (1 000)


pabaigoje 225 000 243 500 68 150 3 000 3 500 543 150

5.1 Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina 150 000 220 000 80 000 10 000 11 500 471 500

5.2 Perkainojimas 75 000 48 000 123 000

5.3 Sukauptas nusidėvėjimas (24 500) (11 850) (6 000) (8 000) (50 350)

5.4 Nuvertėjimas (1 000) (1 000)

20X2 metais dėl turto perkainojimo rezervas padidėjo 40 000 EUR, tačiau jis buvo

sumažintas 750 EUR vertės pokyčio dėl perkainojimo nusidėvėjimo suma. Iš viso 20X2 metais

rezervas padidėjo 39 250 EUR. 20X2 metais turto, finansinėse ataskaitose parodomo perkainota

verte, balansinė vertė, kuri būtų parodoma balanse, jei nebūtų perkainota:

Žemė – 150 000 EUR

Pastatai ir statiniai – 197 000 EUR

20X1 metais perkainojimo rezervas buvo sumažintas 750 EUR vertės pokyčio dėl

perkainojimo nusidėvėjimo suma. 20X1 metais turto, finansinėse ataskaitose parodomo

perkainota verte, balansinė vertė, kuri būtų parodoma balanse, jei nebūtų perkainota:

Žemė – 150 000 EUR

Pastatai ir statiniai – 201 600 EUR


6 VAS MR / 39

33.3. Kiekvienos investicinio turto, finansinėse ataskaitose parodomo tikrąja verte,

grupės:

33.3.1. balansinė vertė laikotarpio pradžioje ir pabaigoje;

33.3.2. per ataskaitinį laikotarpį įsigyto turto vertė;

33.3.3. per ataskaitinį laikotarpį perleisto turto vertė;


33.3.5. tikrosios vertės pokytis per finansinius metus;

33.3.6. pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažintas pelnas ar nuostoliai dėl investicinio

turto tikrosios vertės pokyčio;

33.3.7. reikšmingos prielaidos ir metodai, kuriais remiantis nustatoma investicinio

turto tikroji vertė.

Pavyzdys

Pagal įmonės „C“ apskaitos politiką investicinio turto apskaitai taikomas tikrosios vertės

būdas. Sudarydama 20X2 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas informaciją apie turimą

investicinį turtą įmonė pateikia tokiu būdu.


Įmonės investicinį turtą sudaro kavinės ir viešbučio pastatai Palangoje, kurie laikomi

siekiant gauti pajamų tik iš nuomos ir jų vertės padidėjimo:

Eurais

Eilės

Nr.

Rodiklis 20X2 m. 20X1 m.

1. Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pradžioje 496 500 –

2. Per ataskaitinį laikotarpį įsigyta turto – 475 000

3. Tikrosios vertės pokytis per ataskaitinį laikotarpį (+ / –) 92 400 21 500

4. Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 588 900 496 500

Investicinio turto nuomos pajamos 20X2 metais sudarė 60 000 EUR (20X1 metais

20 000 EUR).

20X2 m. nekilnojamojo turto rinkoje nebuvo viešai skelbiamos pastatų kainos.

VĮ Registrų centro duomenų bazėje dar nebuvo užregistruota baigta turimų patalpų

rekonstrukcija, todėl skelbiant vidutinę rinkos vertę į ją nebuvo atsižvelgta. Kadangi pagal rinkos

kainas ir VĮ Registrų centro viešai skelbiama turto vertę nebuvo įmanoma patikimai nustatyti

tikrosios pastatų vertės, buvo pasirinktas išlaidų vertinimo metodas. Remiantis turto nuomos

kainomis ir prielaida, kad vertinamų pastatų naudojimo vertė objektyviausiai atspindės turto

rinkos vertę, pastatų tikroji vertė nustatyta diskontuotų būsimųjų pinigų srautų skaičiavimo būdu.

Pastatų tikrąjai vertei nustatyti buvo taikoma 5 proc. diskonto norma, 50 000 EUR pastatų

likvidacinė vertė, 180 000 EUR metinė nuomos įmoka pagal nuomos sutartį per pirmus trejus

metus ir 40 000 EUR paskutiniais metais.


6 VAS MR / 40

Gautas balansinės ir tikrosios vertės, apskaičiuotos diskontuojant pinigų srautus,

skirtumas 20X2 m. gruodžio 31 d. apskaitoje pripažintas pelnu ir pelno (nuostolių) ataskaitoje

parodytas Kitų palūkanų ir panašių pajamų straipsnyje.

Informacija aiškinamajame rašte turėtų būti mažiausiai dviejų ataskaitinių laikotarpių ir

gali būti pateikiama lentelės forma, pavyzdžiui:

Investicinis turtas finansinėse ataskaitose parodomas tikrąja verte

Eurais

Eil.

Nr.

Rodikliai Žemė Pastatai ir

statiniai

Iš viso

1. Balansinė vertė praėjusio ataskaitinio laikotarpio pradžioje

1.1 Įsigijimo savikaina

1.2 Tikrosios vertės pokytis

2. Pokyčiai per praėjusį ataskaitinį laikotarpį



2.1.2 kitiems asmenims perleista turto

2.1.3 nurašyta turto

2.1.4 perkelta turto iš vieno straipsnio į kitą (+ / –)


2.2.1 tikrosios vertės padidėjimas (sumažėjimas)

2.2.2 kitiems asmenims perleista



3. Balansinė vertė praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje





4.1.1. įsigyta turto

2.1.2. kitiems asmenims perleista turto


2.1.4. perkelta turto iš vieno straipsnio į kitą (+ / (–)


4.2.1 tikrosios vertės padidėjimas (sumažėjimas)

4.2.2 kitiems asmenims perleista turto



5. Balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje




6 VAS MR / 41

33.4. Apie kiekvienos nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto grupės

nuvertėjimą nurodoma:

33.4.1. nuostolių dėl vertės sumažėjimo sumos, parodytos pelno (nuostolių)

ataskaitoje;

33.4.2. panaikintų nuostolių dėl vertės sumažėjimo sumos, parodytos pelno

(nuostolių) ataskaitoje.

Jei įmonė turi turto, kuris ataskaitiniais metais dėl nuvertėjo, ir šio turto nuvertėjimo

suma buvo pripažinta apskaitoje ir parodyta pelno (nuostolių) ataskaitos eilutėje Bendrosios ir

administracinės sąnaudos, aiškinamajame rašte ji privalo pateikti informaciją apie kiekvienos

nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto grupės nuvertėjimą.

Pavyzdys

Įmonė „A“ turi neterminuotą licenciją, kurios naudojimo laikotarpis ataskaitiniais

finansiniais metais buvo apribotas. Dėl to nuo kitų ataskaitinių metų įmonė visiškai negalės ja

naudotis. Įvertinusi licencijos naudojimo laikotarpio apribojimą, įmonė pripažino ir apskaitoje

užregistravo 30 000 EUR jos nuvertėjimą.

Įmonė taip pat turi ilgalaikio materialiojo turto:

1. Žemės sklypą, kurio vertė rinkoje nukrito. Nustačiusi šio sklypo rinkos vertę

pripažino ir apskaitoje užregistravo 600 000 EUR šio sklypo nuvertėjimą.

2. Kelis seniai statytus pastatus, kuriuose biurų patalpas nuomoja įvairioms įmonėms.

Kai šiame rajone buvo pastatytas naujas, šiuolaikiškas, biurams pritaikytas pastatas, senų pastatų

nuomos rinkos kaina nukrito. Sumažėjus nuomos kainai, nuvertėjo ir nuomojamas turtas. Įmonė

pripažino ir apskaitoje užregistravo 230 000 EUR šių pastatų nuvertėjimą.

Technologiškai pasenusių staklių, kurių darbo našumas, palyginti su naujomis, yra žemas

ir kuriomis pagaminta produkcija yra prastesnės kokybės, o jomis pagamintos produkcijos

pardavimo kaina yra mažesnė už apskaičiuojamą staklių metinę nusidėvėjimo sumą. Todėl

įmonė pripažino ir apskaitoje užregistravo 145 000 EUR šių staklių nuvertėjimą. Šią informaciją

įmonė turi pateikti aiškinamajame rašte tekstu arba lentele.

Eil.

Nr.

Turto grupė ir pogrupis Įvykiai ir aplinkybės, dėl kurių

pripažintas turto nuvertėjimas

Pelno (nuostolių)

ataskaitoje pripažintų

nuostolių suma (EUR)

1. NEMATERIALUSIS TURTAS

1.1. Licencija Naudojimo laikotarpis apribotas iki

paskutinės ataskaitinių finansinių

metų dienos 30 000

2. ILGALAIKIS

MATERIALUSIS TURTAS

2.1. Žemė Rinkos kainų pokytis 600 000

2.2. Pastatai ir statiniai Pastatų nuomos kainų mažėjimas,

dėl kurio krito įmonės pastatų ir

statinių rinkos kaina 230 000

2.3. Mašinos ir įranga Pažangių technologijų plėtra 145 000

Iš viso 1 005 000


6 VAS MR / 42

Jei turto vertė buvo sumažinta dėl nuvertėjimo, sudarydama finansines ataskaitas įmonė

turi patikrinti esamus tolesnio nuvertėjimo požymius ir anksčiau pripažintos nuvertėjimo sumos

sumažėjimą. Jei pripažinus turto nuvertėjimą pasikeičia aplinkybės ir turto atsiperkamoji vertė

padidėja, ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas nuvertėjimas turi būti mažinamas.

Pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas buvo pripažintas dėl naujų technologijų

taikymo, tačiau naujovės diegiamos lėčiau negu buvo tikėtasi. Naudojantis senomis

technologijomis turto kuriamų įplaukų srautai reikšmingai padidėjo ir sumažėjo ankstesniais

ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo.

Mažinant ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintą nuvertėjimą, mažinamos tik

ataskaitinio laikotarpio, bet ne ankstesnių ataskaitinių laikotarpių bendrosios ir administracinės

sąnaudos. Kaip nuvertėjimo sumos, taip ir kiekvienos nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo

turto grupės nuvertėjimo sumažinimo sumos, parodytos pelno (nuostolių) ataskaitoje, turi būti

nurodomos aiškinamajame rašte.

34. Apie prestižą papildomai atskleidžiama:

34.1. Motyvai, dėl kurių buvo pasirinktas ilgesnis negu penkerių metų naudingo

tarnavimo laikas.

Norint apskaičiuoti prestižo amortizacijos sumą per ataskaitinį laikotarpį, turi būti

nustatytas jo amortizacijos laikotarpis. Kadangi prestižas parodo, kokią būsimą ekonominę

naudą tikimasi gauti iš turto, kuris balanse atskirai nepripažintas ir neidentifikuotas, tiksliai

nustatyti jo amortizacijos laikotarpį yra sudėtinga.

Prestižo amortizacijos laikotarpis parodo, kokią būsimąją ekonominę naudą įsigyjančioji

įmonė tikisi gauti iš įsigytosios įmonės turto ir įsipareigojimų ar su įsigytu verslu susijusio turto

ir įsipareigojimų.

Kuo ilgesnis prestižo amortizacijos laikotarpis, tuo nepatikimesnis darosi jo įvertinimas.

Rekomenduojamas prestižo amortizacijos laikotarpis yra 5 metai nuo pirminio pripažinimo.

Išimtiniais atvejais įmonė gali nustatyti ilgesnį prestižo amortizacijos laikotarpį vadovaudamasi

atsargumo ir kitais bendraisiais apskaitos principais. Jei nustatomas ilgesnis kaip 5 metų prestižo

amortizacijos laikotarpis, aiškinamajame rašte atskleidžiami motyvai, dėl kurių buvo pasirinktas

būtent toks prestižo naudingo tarnavimo laikas.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ nupirko įmonės „B“ verslą. Įmonės „A“ įsigytas įmonės „B“ verslas yra

strategiškai geroje vietoje (netoli uosto ir geležinkelio stoties), gaminama produkcija yra

eksportuojama ir turi didelę paklausą užsienio rinkose. Produkciją numatoma eksportuoti ne

trumpiau kaip 10 metų. Įmonė „A“ apskaičiavo, pripažino ir apskaitoje užregistravo įsigytos

įmonės 300 000 EUR prestižą, kurį nusprendė amortizuoti per 10 metų.

Įmonės „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės balanse parodytas prestižas bus amortizuojamas per 10 metų, nes gaminama

produkcija bus eksportuojama ir įsigytas verslas ekonominę naudą įmonei duos ne trumpiau kaip

10 metų.


6 VAS MR / 43

2 pavyzdys

Įmonės „A“ pagrindinė veikla yra konditerinių gaminių gamyba. Įmonės „B“ pagrindinė

veikla yra pakavimo paslaugos. Įmonė „A“ 20X1 metais už 130 000 EUR įsigijo iš įmonės „B“

verslą, pastato dalį su pakavimo įrenginiais. Įsigyti įrenginiai ateityje teiks ekonominės naudos,

nes įmonė „A“ ketina panaudoti juos savo ir kitų įmonių konditerijos gaminiams pakuoti. Įmonės

„A“ pasamdyti turto vertintojai įvertino parduodamą pastatą ir pakavimo įrenginius tikrąja verte

ir nustatė, kad pastato tikroji vertė yra 75 000 EUR, pakavimo įrenginių tikroji vertė yra 42 700

EUR. Įsigijusi šį pastatą ir pakavimo įrenginius įmonė „A“ apskaitoje pirmą kartą juos

užregistravo įsigijimo savikaina, kuri yra lygi nustatytai tikrajai vertei, ir pripažino 12 300 EUR

prestižą dėl verslo įsigijimo. Atsižvelgusi į palankias ilgalaikes sutartis su tiekėjais, pinigus

kuriančių vienetų (pastato dalies su pakavimo įrenginiais) tikėtiną panaudojimą ir pakavimo

technologiją įmonė prestižui nustatė 11 metų amortizacijos laikotarpį.


Ataskaitiniais finansiniais metais įmonė pripažino 12 300 EUR prestižą dėl pakavimo

paslaugų verslo įsigijimo. Atsižvelgiant į įsigytų įrenginių naudingo tarnavimo laiką, nustatytas

11 metų prestižo amortizacijos laikotarpis.

34.2. Koregavimo suma, jeigu prestižo vertė buvo keičiama dėl koregavimo

laikotarpiu pasikeitusios turto ir įsipareigojimų vertės.

Jei įsigijimo sutartyje numatytos sąlygos, kurioms susidarius dėl tam tikrų ateities įvykių

už įsigytąją įmonę turėtų būti papildomai mokama ar mokėtina suma koreguojama ir jungimo

datą šią sumą galima patikimai įvertinti, tai pagal 14-ojo verslo apskaitos standarto „Verslo

jungimai“ nuostatas įsigijusioji įmonė turėtų koreguoti įsigijimo savikainą ir prestižo sumą.

Įsigijimo savikainos ir prestižo sumos koregavimas gali priklausyti nuo vertybinių popierių,

kuriais atsiskaityta už pirkinį, rinkos kainos, pajamų, kurios bus uždirbamos būsimais

laikotarpiais, ir pan. Taip pat jei įsigijusioji įmonė po įsigijimo gauna papildomų duomenų, kurie

padeda tiksliau nustatyti įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, ji turi atitinkamai koreguoti

užregistruotą turto, įsipareigojimų ir prestižo vertę. Toks koregavimas gali būti atliekamas iki

paskutinės po įsigijimo einančių finansinių metų dienos.

Prestižas gali būti koreguojamas tik iki po įsigijimo einančių finansinių metų paskutinės

ataskaitinio laikotarpio dienos. Vėliau, t. y. po koregavimo laikotarpio pabaigos, prestižas jau

nekoreguojamas.

Jei dėl pasikeitusios turto ir įsipareigojimų vertės iki po įsigijimo einančių finansinių

metų paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos prestižo suma buvo koreguota, ji turėtų būti

nurodoma aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 m. kovo 1 d. įsigijo įmonės „C“ akcijų, kurios suteikia 100 proc. balsų

visuotiniame akcininkų susirinkime. Tą pačią dieną patronuojamoji įmonė „C“ buvo prijungta

prie patronuojančiosios įmonės „B“. Metų pradžioje įmonės „C“ grynojo turto vertė buvo

475 000EUR. Įmonė „B“ sumokėjo 480 000 EUR ir pripažino 5 000 EUR prestižą dėl verslo

jungimo.


6 VAS MR / 44

Įmonė „B“ 20X2 m. gegužės mėnesį gavo papildomų duomenų, kurie padėjo nustatyti

tikslesnes įmonės „C“ turto ir įsipareigojimų tikrąsias vertes ir tenkančios grynojo turto dalies

vertę. Apskaičiuojant įmonės „C“ turto ir įsipareigojimų tikrąsias vertes nebuvo įvertinta

20 000 EUR atidėjinių garantiniam remontui suma.

Įmonės „C“ įvertinta grynojo turto galutinė vertė buvo 455 000 EUR (475 000 EUR –

20 000 EUR). 20X2 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskleidžiama informacija

apie apskaitoje užregistruotą 20 000 EUR prestižo koregavimo sumą.


Gavusi papildomų duomenų, kurie padėjo tiksliau nustatyti 20X1 m. kovo mėn. įsigytos

įmonės „C“ turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, įmonė 20 000 EUR retrospektyviai padidino

20X1 metais apskaitoje pripažintą prestižo dėl verslo jungimo sumą.

35. Jei sudarytame pelno (nuostolių) paskirstymo projekte plėtros darbų vertė,

pripažinta nematerialiuoju turtu, paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną nėra visiškai

amortizuota, aiškinamajame rašte turi būti pateikiama:

35.1. Likutinė plėtros darbų vertė.

35.2. Informacija, kad likutinė plėtros darbų vertė neviršija paskirstyti skirtų

rezervų ir nepaskirstytojo pelno sumos.

35.3. Pelno paskirstymo priežastys, kai likutinė plėtros darbų vertė viršija

paskirstyti skirtų rezervų ir nepaskirstytojo pelno sumą.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ 20X1 metais nematerialiuoju turtu pripažino plėtros darbų išlaidas (naujo

gaminio bandomojo modelio sukūrimo ir išbandymo išlaidas). Plėtros darbų savikaina –

240 000 EUR, nustatytas naudingo tarnavimo laikas – 6 metai, metinė amortizacijos suma –

40 000 EUR. Po dvejų naujojo gaminio gamybos metų, 20X3 m. gruodžio 31 d., plėtros darbų

likutinė vertė buvo 160 000 EUR. Įmonės „A“ nepaskirstytasis pelnas praėjusio ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje buvo 150 000 EUR. Per ataskaitinį laikotarpį įmonė uždirbo 50 000 EUR

grynojo pelno. Įmonės „A“ 20X3 m. gruodžio 31 d. balanse buvo parodyta 12 000 EUR rezervų

ir 200 000 EUR nepaskirstytojo pelno.


20X3 m. gruodžio 31 d. likutinė nematerialiuoju turtu pripažinta plėtros darbų vertė buvo

160 000 EUR. Ji neviršija paskirstyti skirtų rezervų ir nepaskirstytojo pelno sumos.

2 pavyzdys

20X1 metais pradėjusi veiklą įmonė „B“ sukūrė naujo produkto receptą ir nusprendė

pagal šį receptą pagaminti bandomąją produkcijos partiją. Gaminant bandomąją produkcijos

partiją patirtos išlaidos (sunaudotos medžiagos, darbuotojų darbo užmokestis, netiesioginės

gamybinės išlaidos, pakuotės dizaino kūrimo, testavimo išlaidos ir pan.) buvo pripažintos

nematerialiuoju turtu. Šių plėtros darbų savikaina – 20 000 EUR, nustatytas naudingo tarnavimo

laikas – 4 metai, metinė amortizacijos suma – 5 000 EUR. Po vienų naujojo produkto gamybos


6 VAS MR / 45

metų, 20X2 m. gruodžio 31 d., plėtros darbų likutinė vertė buvo 15 000 EUR. Įmonės „B“

nepaskirstytieji nuostoliai 20X1 metų laikotarpio pabaigoje buvo 30 000 EUR. Per ataskaitinį

laikotarpį įmonė uždirbo 40 000 EUR grynojo pelno. Įmonės „B“ 20X2 m. gruodžio 31 d.

balanse buvo parodyta 10 000 EUR nepaskirstytojo pelno.


20X2 m. gruodžio 31 d. nematerialiuoju turtu pripažinta likutinė plėtros darbų vertė buvo

15 000 EUR. Ji viršija paskirstyti skirto nepaskirstytojo pelno sumą. Pelno paskirstymo projekte

numatytas 5 000 EUR pelno paskirstymas, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai neriboja pelno

skirstymo, kai likutinė plėtros darbų vertė viršija paskirstyti skirtų rezervų ir nepaskirstytojo

pelno sumą.

36. Apie finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus atskleidžiama:

36.1. Apie parduoti laikomą finansinį turtą ir su rinkos kainomis susijusius

finansinius įsipareigojimus, įvertintus tikrąja verte, nurodoma:

Parduoti laikomas finansinis turtas yra toks turtas, kuris buvo įsigytas siekiant gauti pelno

iš kainos svyravimų. Finansinis turtas turi būti priskiriamas šiai grupei, jei nepaisydama jo

įsigijimo tikslo įmonė nusprendžia jį parduoti.

Finansinis turtas priskiriamas laikomam parduoti, jei jis nebuvo priskirtas kitoms

vertinimo grupėms: laikomam iki išpirkimo termino, suteiktoms paskoloms ir gautinoms

sumoms. Vertybiniai popieriai, kurie neturi išpirkimo termino, pavyzdžiui, paprastosios akcijos,

išskyrus investicijas į patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones, priskiriami finansinio turto,

laikomo parduoti, grupei.

Finansiniai įsipareigojimai yra laikomi susijusiais su rinkos kainomis, jei įsipareigojimų

vertė priklauso nuo tam tikrų vertybinių popierių tikrosios vertės arba rinkos indekso, lemiančio

vertybinių popierių tikrąją vertę, pokyčio.

36.1.1. Tikrosios vertės nustatymo metodas ir reikšmingos prielaidos, jei tikroji

vertė nustatoma ne pagal aktyviojoje vertybinių popierių rinkoje skelbiamą kainą.

Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai turi būti įvertinami iš naujo. Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų

įvertinimo tvarka nustatyta 18-ajame verslo apskaitos standarte „Finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai“. Finansinio turto ar finansinio įsipareigojimo tikrosios vertės nustatymo būdai

yra nustatyti 32-jame verslo apskaitos standarte „Tikrosios vertės nustatymas“. Tikroji vertė

galėtų būti nustatoma pagal aktyviojoje vertybinių popierių rinkoje skelbiamą kainą arba taikant

tikrosios vertės nustatymo metodus, kuriuose remiamasi aktyviosios rinkos informacija. Tikrąja

verte paprastai įvertinamas parduoti laikomas finansinis turtas, jei jo tikrąją vertę galima

patikimai nustatyti.

1 pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais įsigijo 10 000 įmonės „C“ akcijų. Įsigijimo metu vienos akcijos

kaina rinkoje buvo 10 EUR. Įsigytos įmonės „C“ akcijomis laisvai prekiaujama biržoje ir šių

akcijų kainos skelbiamos visuomenės informavimo priemonėse. Sudarydama 20X2 metų


6 VAS MR / 46

finansines ataskaitas įmonė „B“ nustatė, kad įsigytos įmonės „C“ vienos akcijos kaina sumažėjo

iki 8 EUR. Įmonė „B“ savo apskaitoje užregistravo 20 000 EUR nuostolį dėl finansinio turto

tikrosios vertės pokyčio.


Sudarant 20X2 ir 20X1 m. finansines ataskaitas kitų įmonių nuosavybės vertybiniai

popieriai buvo įvertinti tikrąja verte pagal vertybinių popierių biržoje skelbiamą rinkos kainą.

Dėl kritusių rinkos kainų 20X2 metais įmonė pripažino 20 000 EUR finansinio turto vertės

sumažėjimą.

2 pavyzdys

Įmonė „D“ yra įsigijusi kelių akcinių bendrovių akcijų, kuriomis yra laisvai prekiaujama

biržoje. Kadangi šios įmonės nėra nei asocijuotosios, nei patronuojamosios įmonės, tai įmonė

„D“ šias investicijas apskaitoje registruoja tikrąja verte pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto

„Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, kad

įsigytomis akcijomis laisvai prekiaujama biržoje, akcijų tikrąją vertę įmonė nustato pagal biržoje

skelbiamas akcijų kainas.

Įmonės „D“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Sudarant 20X2 ir 20X1 m. finansines ataskaitas biržoje įsigytos kitų įmonių akcijos buvo

įvertintos tikrąja verte pagal vertybinių popierių biržoje skelbiamą rinkos kainą.

3 pavyzdys

Įmonė „E“ yra įsigijusi akcinės bendrovės „F“ akcijų, kuriomis prekiaujama už biržos

ribų. Įmonė „E“ šią investiciją apskaitoje registruoja tikrąja verte pagal 18-ojo verslo apskaitos

standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus, nes akcinė bendrovė „F“

nėra asocijuotoji ar patronuojamoji įmonė. Kadangi akcinės bendrovės „F“ akcijomis

prekiaujama už biržos ribų, jų tikrajai vertei nustatyti įmonė „E“ samdo finansinius patarėjus.

Įmonės „E“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įsigytomis akcinės bendrovės „F“ akcijomis prekiaujama už biržos ribų, todėl sudarant

20X2 ir 20X1 m. finansines ataskaitas šių akcijų tikrajai vertei nustatyti buvo samdomi

finansiniai patarėjai.

36.1.2. Kiekvienos finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų grupės tikroji vertė

ir tikrosios vertės pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ turi parduoti laikomo finansinio turto, kurį įvertino tikrąja verte. Informaciją

apie tikrosios vertės pokyčius per ataskaitinį laikotarpį ši įmonė pateikia atskiroje lentelėje.



6 VAS MR / 47

Parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės pokyčiai

Eurais

Kitų įmonių nuosavybės

vertybiniai popieriai

Ne nuosavybės

vertybiniai popieriai

Turto tikroji vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. 34 000 153 000

Tikrosios vertės pokytis per 20X2 metus 1 000 12 000


Tikrosios vertės pokytis per 20X3 metus (5 000) 18 000


2 pavyzdys


Sudarant 20X3 ir 20X2 m. finansines ataskaitas įmonės finansinio turto ir finansinių

įsipareigojimų tikroji vertė buvo nustatoma pagal aktyviojoje vertybinių popierių rinkoje

skelbiamą kainą.

Eurais

Finansinio turto ir

finansinių įsipareigojimų

grupės

Tikroji vertė Tikrosios vertės pokytis

20X3-12-31 20X2-12-31 20X1-12-31 .

20X3m.

20X2 m.

Parduoti laikomas finansinis

turtas 155 000 151 600 152 700 3 400 (1 100)

Iš to skaičiaus:

Trumpalaikės investicijos 38 000 33 400 36 000 4 600 (2 600)

Ilgalaikės investicijos 117 000 118 200 116 700 (1 200) 1 500

Susiję su rinkos kainomis

finansiniai įsipareigojimai 50 000 55 000 57 000 5 000 2 000

36.2. Finansinio turto nuvertėjimo sąnaudų suma pelno (nuostolių) ataskaitoje, jei

turtas nuvertėjo.

Jei per ataskaitinį laikotarpį finansinis turtas nuvertėjo, aiškinamajame rašte turėtų būti

pateikta informacija apie pelno (nuostolių) ataskaitoje parodytą įsigijimo savikaina vertinamo

turto nuvertėjimo sąnaudų sumą.

36.3. Finansinio turto nuvertėjimo sumažinimo suma, jei pasikeitus aplinkybėms

ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas turto nuvertėjimas buvo sumažintas.

Pavyzdys

Nesitikėdama iš įmonės „D“ atgauti suteiktos 5 000 EUR paskolos, 20X1 m. gruodžio

31 d. įmonė „C“ pripažino ją abejotina skola ir priskyrė finansinio turto ir trumpalaikių

investicijų vertės sumažėjimo sąnaudoms.


6 VAS MR / 48


Per ataskaitinį laikotarpį 5 000 EUR paskola buvo pripažinta abejotina. Dėl to įmonė

pripažino ir pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų

vertės sumažėjimas parodė 5 000 EUR paskolos vertės sumažėjimo nuostolių.

20X2 m. birželio 15 d. įmonė „D“ pateikė garantinį raštą, kad paskolą grąžins ir kartu su

delspinigiais sumokės 5 500 EUR. Gavusi tokį pranešimą, įmonė „A“ apskaitoje užregistravo

finansinio turto nuvertėjimo sumažinimo sumą.


Per ataskaitinį laikotarpį įmonė 5 000 EUR sumažino 20X1 metais pripažintą paskolos

nuvertėjimo sumą, nes gavo patikimos informacijos ir pakankamai įrodymų apie skolininko

ketinimą atsiskaityti su įmone. Dėl to pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnyje Finansinio turto ir

trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas 5 000 EUR paskolos nuvertėjimo sumažinimo suma

parodyta su minuso ženklu.

37. Apie išvestines finansines priemones nurodoma:

37.1. Trumpas kiekvienos išvestinių finansinių priemonių grupės apibūdinimas.

37.2. Išvestinių finansinių priemonių grupės tikroji vertė paskutinę ataskaitinio

laikotarpio dieną ir pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį, jei pelno (nuostolių) ar nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaitose jie neparodyti atskiroje eilutėje.

37.3. Svarbios sąlygos, kurios gali paveikti būsimųjų ataskaitinių laikotarpių grynų

pinigų srautų dydį, periodiškumą ir stabilumą.

37.4. Išvestinės finansinės priemonės įvertinimo būdai ir prielaidos, nulėmusios jų

pasirinkimą, jei tikrosios vertės negalima buvo patikimai nustatyti. Taip pat nurodomos

priežastys, dėl kurių tikroji vertė nenustatoma.

Pagal 26-ojo verslo apskaitos standarto „Išvestinės finansinės priemonės“ nuostatas visos

išvestinės finansinės priemonės apskaitoje registruojamos ir paskutinę kiekvieno ataskaitinio

laikotarpio dieną vertinamos tikrąja verte, išskyrus atvejus, kai jų tikroji vertė negali būti

patikimai nustatyta. Pirmą kartą pripažįstant išvestines finansines priemones jų tikroji vertė

paprastai sutampa su įsigijimo savikaina. Jei pirmą kartą pripažįstant išvestinę finansinę

priemonę jos įsigijimo savikaina yra nulis, tai ir tikroji jos vertė yra nulis, todėl apskaitoje jokių

įrašų nedaroma. Tačiau paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną visos išvestinės finansinės

priemonės turi būti įvertinamos tikrąja verte.

Informacija apie turimas išvestines finansines priemones turėtų būti pateikiama

aiškinamojo rašto pastabose. Ji gali būti pateikiama lentelėje arba tekstu.

Pavyzdys

Įmonė „A“, kurios finansinių ataskaitų valiuta euras, pirks šviestuvus iš Didžiosios

Britanijos tiekėjo ir 20X2 m. sausio 15 d. turės jam sumokėti 50 000 Didžiosios Britanijos svarų

sterlingų (GBP). Tikėdamasi sumažinti valiutos kurso riziką, įmonė „A“ su banku „B“ 20X1 m.

rugpjūčio 15 d. sudarė išankstinį valiutos pirkimo sandorį, pagal kurį įmonė „A“ 20X2 m. sausio

15 d. pirks iš banko „B“ svarus sterlingų susitartu euro ir Didžiosios Britanijos svarų sterlingų

santykiu, t. y. už 1 EUR gaus 0,7122 GBP.


6 VAS MR / 49

Sandorio sudarymo dieną išvestinės finansinės priemonės tikroji vertė buvo 0 EUR, nes

laikoma, kad sandoris sudarytas rinkos sąlygomis. Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną euro ir

svarų sterlingų santykis buvo 0,6867. Apskaičiuotas teigiamas išvestinės finansinės priemonės

tikrosios vertės pokytis per ataskaitinius finansinius metus sudarė 2 607 EUR

(50 000 GBP : 0,6867 – 50 000 GBP : 0,7122).


Pirkdama prekes iš Didžiosios Britanijos tiekėjo įmonė sudarė išankstinį 50 000 GBP

pirkimo sandorį, kurį lėmė siekis sumažinti valiutos kurso riziką. Teigiamas šios išvestinės

finansinės priemonės tikrosios vertės pokytis per ataskaitinius finansinius metus sudarė

2 607 EUR. Sudarant sandorį, jokių išlaidų nebuvo patirta. Sandorio vykdymas yra privalomas.

Šiais sandoriais biržoje neprekiaujama. Egzistuoja įsipareigojimų nevykdymo ir nelikvidumo

rizika. Sandorio nutraukimas gali būti labai brangus. Sudarant išankstinius sandorius pirkti

valiutą nustatomas atitinkamas susitartu santykiu perkamos valiutos kiekis.

38. Apie apsidraudimo priemones aiškinamajame rašte pateikiama:

38.1. Trumpas kiekvieno reikšmingo apdrausto objekto finansinės rizikos valdymo

tikslų ir politikos aprašymas.

38.2. Apsidraudimo priemonių aprašymas.

38.3. Apdraustų objektų aprašymas ir jų tikroji vertė paskutinę ataskaitinio

laikotarpio dieną.

38.4. Rizikos rūšys, nuo kurių yra apsidrausta.

38.5. Apsidraudimo priemonių, naudojamų planuojamiems sandoriams apdrausti:

38.5.1. planuojamų sandorių įvykdymo laikotarpiai;

38.5.2. apdraustų sandorių, kurių nesitikima vykdyti, aprašymas.

38.6. Apsidraudimo priemonių, naudojamų apsidrausti nuo pinigų srautų ir

grynosios investicijos į užsienio įmonę valiutos kurso pokyčio:

38.6.1. suma, kuri buvo įtraukta į pelno (nuostolių) ataskaitą;

38.6.2. suma, kuri buvo įtraukta į perkainojimo rezervą (rezultatus);

38.6.3. perkainojimo rezervo (rezultatų) pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį

(duomenys pateikiami lentelėje).

Pavyzdys

Įmonė „C“ 20X2 m. spalio 1 d. turi 100 000 Trojos uncijų paladžio atsargų. Norėdama

apsaugoti paladžio atsargas nuo kainų kritimo iki numatyto jų pardavimo 20X3 m. kovo 31 d.,

įmonė sudaro pasirinkimo parduoti sandorį, kad būtų sumažinti galimi pinigų srautų pasikeitimo

nuostoliai. Sutartyje numatyta, kad bus atsiskaitoma tik grynąja verte, t. y. 20X3 m. kovo 31 d.

įmonei pasinaudojus teise šį sandorį vykdyti už sutartą kainą, jai būtų sumokėta suma, lygi

numatytos pasirinkimo sandorio vykdymo kainos ir tos dienos paladžio Trojos uncijos rinkos

kainos skirtumui. Dėl šios priežasties apskaitoje registruojama tik suma, kurią įmonė gautų

pasinaudojusi šia pasirinkimo teise. Už šios finansinės priemonės įforminimą 20X2 m.

spalio 1 d. įmonė sumokėjo 145 EUR.


6 VAS MR / 50

Įmonė „C“ nustatė, kad ši išvestinė finansinė priemonė veiksmingai apdraudžia nuo

pinigų srautų pasikeitimo rizikos ir atitinka kitas apsidraudimo priemonės pripažinimo sąlygas,

todėl turi būti registruojama kaip apsidraudimo priemonė, naudojama apsidrausti nuo pinigų

srautų pasikeitimo rizikos.

Lentelėje pateikiama papildoma informacija apie paladžio Trojos uncijos kainas.

Eurais

Data Paladžio 1 Trojos uncijos rinkos kaina

nurodytą datą

Paladžio 1 Trojos uncijos pasirinkimo

parduoti sandorio vykdymo kaina, kai

prekės pateikiamos 20X3-03-31

20X2-10-01 17,18 17,18

20X2-12-31 17,08 17,18

20X3-03-31 17,03 17,18

Įmonė „C“ 20X2 m. spalio 1 d. apskaitoje registruoja 145 EUR įsigytos apsidraudimo

priemonės vertę. Sumažėjus paladžio Trojos uncijos rinkos kainai, 20X2 m. gruodžio 31 d.

įmonė „C“ kreipėsi į finansų maklerius (aktuarą) dėl apsidraudimo priemonės tikrosios vertės

nustatymo, kurie apskaičiavo, kad apsidraudimo priemonės tikroji vertė 20X2 m. gruodžio 31 d.

yra 10 000 EUR. Įmonė „C“ apskaitoje registruoja 9 855 EUR (10 000 EUR – 145 EUR)

apsidraudimo priemonės tikrosios vertės pokytį.


Siekdama apsaugoti turimų paladžio atsargų vertę nuo kainų kritimo iki numatyto jų

pardavimo, įmonė 20X2 m. sudarė pasirinkimo parduoti sandorį, kad būtų sumažinti galimi

pinigų srautų pasikeitimo nuostoliai.

Reikšmingos sąlygos, kurios gali paveikti būsimų ataskaitinių laikotarpių pinigų srautus,

yra žaliavų rinkos kainų svyravimai. Sandorį planuojama įvykdyti 20X3 m. kovo 31 d.

Eurais

Rodikliai 20X2 m.

gruodžio 31 d.

20X1 m.

gruodžio 31 d.

Apdrausto objekto tikroji vertė 1 708 000 –

Apsidraudimo priemonės įsigijimo savikaina 145 –

Apsidraudimo priemonės tikroji vertė 10 000 –

Suma, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje –

Į perkainojimo rezervą įtraukta suma 9 855

Pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį: –

Apsidraudimo priemonės tikrosios vertės 9 855 –

Perkainojimo rezervo 9 855 –

39. Įmonės, kurių apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti tikrąja

verte atėmus pardavimo išlaidas, aiškinamajame rašte atskleidžia:

39.1. Dėl biologinio turto tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas, pokyčio pelno

(nuostolių) ataskaitoje pripažintą pelną ir nuostolius.


6 VAS MR / 51

39.2. Informaciją apie biologinio turto grupių tikrosios vertės pokyčius per

ataskaitinį laikotarpį:

39.2.1. balansinę vertę laikotarpio pradžioje;

39.2.2. padidėjimą dėl augalų ar gyvūnų atsiradimo;

39.2.3. padidėjimą nupirkus;

39.2.4. sumažėjimą pardavus;

39.2.5. sumažėjimą pagaminus produkciją;

39.2.6. kitus pokyčius;

39.2.7. balansinę vertę laikotarpio pabaigoje.

39.3. Reikšmingos prielaidos ir metodai, kuriais remiantis nustatoma biologinio

turto tikroji vertė.

Biologinio turto tikrosios vertės nustatymo būdai nustatyti 17-ajame verslo apskaitos

standarte „Biologinis turtas“.

Informacija apie turto vertės pokyčius gali būti pateikiama pagal pagrindines augalų ir

gyvūnų grupes (pvz., bulvės, linai, cukriniai runkeliai ir t. t., galvijai, kiaulės ir t. t.). Turtas gali

būti grupuojamas pagal kiekybinius ir kokybinius jo požymius. Pavyzdžiui, auginami ir penimi

galvijai grupuojami pagal jų rūšis, lytį ir svorį; javų pasėliai – pagal kokybę.

Pavyzdys


Biologinio turto vertės kaita Eurais

Rodikliai Javų pasėliai Auginami ir penimi

galvijai

1. Balansinė vertė 20X1 m. sausio 1 d. 10 000 15 000

2. Padidėjimas dėl biologinio turto atsiradimo – 2 000

3. Padidėjimas nupirkus – 4 500

4. Padidėjimas dėl tikrosios vertės pokyčių 14 000 26 880

5. Sumažėjimas pardavus – (15 960)

6. Sumažėjimas pagaminus produkciją1 (12 000) (1 645)

7. Kiti pokyčiai – (1 875)

8. Balansinė vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. 12 000 28 900



11. Padidėjimas dėl tikrosios vertės pokyčių 16 800 21 340


13. Sumažėjimas pagaminus produkciją (15 100) (2 100)



1 Kai žemės ūkio produktai gaunami iš biologinio turto nutraukiant gyvybinius procesus, biologinio turto vertė

sumažėja suma, lygia produktų pirminio pripažinimo metu buvusiai jų tikrajai vertei atėmus pardavimo išlaidas.


6 VAS MR / 52

Biologinio turto tikroji vertė nustatyta remiantis aktyviosios rinkos kaina. Nustatant turto

tikrąją vertę į ataskaitiniu laikotarpiu patirtų auginimo išlaidų sumą nebuvo atsižvelgiama. Per

ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį patirtų auginimo išlaidų sumos atskirai buvo

pripažintos atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitose.

Tikrosios vertės nustatytos pagal galvijų grupių aktyviosios rinkos kainas atsižvelgiant į

jų amžių ir veislę. Įvertinus atsivesto ir suaugusio galvijo mėsos kiekybinius ir kokybinius

skirtumus, nustatant atsivesto galvijo tikrąją vertę suaugusių galvijų rinkos kaina padidinama

20 proc.

40. Įmonės, kurių apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą vertinti įsigijimo

(pasigaminimo) savikaina, aiškinamajame rašte atskleidžia informaciją apie biologinio

turto grupių įsigijimo (pasigaminimo) savikainos pokyčius per ataskaitinį laikotarpį:

40.1. balansinę vertę laikotarpio pradžioje;

40.2. padidėjimą dėl augalų ar gyvūnų atsiradimo;

40.3. padidėjimą nupirkus;

40.4. padidėjimą dėl prieaugio;

40.5. sumažėjimą pardavus;

40.6. sumažėjimą pagaminus produkciją;

40.7. kitus pokyčius;

40.8. balansinę vertę laikotarpio pabaigoje.

Pavyzdys

Biologinio turto grupių (tam tikrų rūšių augalų, gyvūnų ir kt.) įsigijimo (pasigaminimo)

savikainos duomenys aiškinamajame rašte pateikiami lentelėje.


Biologinio turto vertės kaita

Eurais

Rodikliai Javų pasėliai Auginami ir penimi galvijai

1. Balansinė vertė 20X1 m. sausio 1 d. 10 000 15 000



4. Padidėjimas dėl prieaugio 13 400 20 981


6. Sumažėjimas pagaminus produkciją2 (11 400) (1 478)




2 Kai žemės ūkio produktai gaunami iš biologinio turto nutraukiant jo gyvybinius procesus, biologinio turto vertė

sumažėja suma, lygia gautų produktų savikainai.


6 VAS MR / 53

10. Padidėjimas nupirkus – –

11. Padidėjimas dėl prieaugio 16 320 16 350


13. Sumažėjimas pagaminus produkciją (13 920) (2 420)



Reikiami duomenys imami iš augalininkystės produkcijos gamybos ir gyvūnų analitinės

apskaitos.

41. Apie mokėtinas sumas ir įsipareigojimus atskirai nurodoma:

41.1. Sumos, kurias įmonė turi grąžinti vėliau kaip po penkerių metų.

41.2. Skolų, už kurias įmonė yra užstačiusi vertingą turtą, suma, užstato rūšis,

pobūdis ir jo balansinė vertė.

1 pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais iš banko gavo 100 000 EUR paskolą, kurią reikės grąžinti 20X7

metais. Už šią paskolą bankui įkeistas administracinis pastatas, kurio balansinė (likutinė) vertė

145 000 EUR. Aiškinamajame rašte įmonė apie paskolą turės atskleisti tokią informaciją:

paskolos sumą ir nurodyti įkeistą turtą. Jei yra įkeisto turto, informaciją galima pateikti lentelėje.

Įmonės „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Turto įkeitimas

Garantuodama paskolos grąžinimą, įmonė įkeitė administracinį pastatą.

Paskola turi būti grąžinta vėliau kaip po penkerių metų.

Įkeisto turto rūšis Įkeisto turto pobūdis Balansinė vertė

(EUR)

Įkeistu turtu užtikrinti

įsipareigojimai

Administracinis pastatas Ilgalaikis materialusis

turtas 145 000 100 000 EUR paskola

2 pavyzdys

Įmonė „C“ iš banko 20X1 metais gavo 130 000 EUR paskolą, kurią reikės grąžinti iki

20X5 m. liepos 31 d. Imdama šią paskolą įmonė „C“ įkeitė Vilniuje esančias komercines

patalpas, kurių balansinė (likutinė) vertė 150 000 EUR. Užtikrindama savo patronuojamosios

įmonės „D“ įsipareigojimus, įmonė „C“ įkeitė Klaipėdoje esančias komercines patalpas, kurių

balansinė (likutinė) vertė 100 000 EUR. Patronuojamoji įmonė paskolą turės grąžinti 20X7 m.

gruodžio 15 d., todėl patalpos Klaipėdoje įkeistos iki tos datos. Informaciją apie įkeistą turtą,

paskolas ir faktą, kad vienas turto vienetas įkeistas užtikrinant kitų juridinių asmenų

įsipareigojimus, reikės atskleisti aiškinamajame rašte. Įmonė šią informaciją galėtų pateikti

lentelėje.


6 VAS MR / 54

Įmonės „C“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Turto įkeitimas

Įkeisto turto rūšis Įkeisto turto

pobūdis

Balansinė

vertė (EUR)

Įkeistu turtu užtikrinti įsipareigojimai

Komercinės patalpos

Vilniuje

Ilgalaikis

materialusis turtas 150 000 130 000 EUR paskola

Komercinės patalpos

Klaipėdoje

Ilgalaikis

materialusis turtas

100 000

Patronuojamosios įmonės „D“ paskola,

kurį turi būti grąžinta vėliau kaip po

penkerių metų.

42. Apie finansinėse ataskaitose neparodytus finansinius pasižadėjimus,

neapibrėžtuosius įsipareigojimus, neapibrėžtąjį turtą, suteiktą garantiją ar laidavimą už

kito asmens įsipareigojimus atskleidžiama:

42.1. Bendros sumos.

42.2. Visi su įmonių grupės, asocijuotosiomis ar pagal jungtinės veiklos sutartį

kontroliuojamomis bendrosiomis įmonėmis susiję pasižadėjimai.

42.3. Reikšmingos vertės užstatai, jų rūšys ir pobūdis.

Pavyzdys

Įmonė „A“ suteikė garantiją patronuojamajai įmonei „B“ dėl gautos 1 500 000 EUR

paskolos, kad ją grąžins, ir laidavo už įmonės „C“ gautą 150 000 EUR paskolą. Įmonė

informaciją apie garantiją ir laidavimą turi atskleisti aiškinamajame rašte. Kadangi garantija yra

suteikta patronuojamajai įmonei, ši informacija turėtų būti pateikiama atskirai.


Įmonės suteiktos garantijos ir laidavimai

Garantijos ir laidavimai Pobūdis Suma

(EUR)

Įmonei „B“ suteikta garantija Garantuojamas patronuojamosios įmonės

paskolos grąžinimas 1 500 000

Įmonei „C“ suteiktas laidavimas Laiduojama įmonės „C“ paskola 150 000

Iš viso 1 650 000

43. Atskleidžiamos ir apibūdinamos sumos, kurios įtrauktos į pajamų ir sąnaudų

straipsnius ir išsiskiria savo dydžiu ar pobūdžiu.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ per finansinius metus paprastai uždirba apie 300 000 EUR pardavimo pajamų.

20X2 metais įmonės „A“ pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina žymiai padidėjo dėl naujo

užsakovo, kuriam buvo parduotas didelis prekių kiekis.


6 VAS MR / 55

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitos ištrauka

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs ataskaitinis

laikotarpis

1. Pardavimo pajamos 1 564 800 282 300

2. Pardavimo savikaina (1 486 720) (198 390)


20X2 metais įmonės pardavimai žymiai padidėjo atsiradus naujam pirkėjui, kuris užsakė

didelį produkcijos kiekį. Įmonei tai nėra periodinis pajamų augimas, nes šis užsakymas yra

vienkartinis. Pelno (nuostolių) atskaitos pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos straipsniuose

pateiktos šios sumos:

Ataskaitinis

laikotarpis


laikotarpis

Parduotos produkcijos pardavimo pajamos 1 421 200 144 500

Suteiktų transportavimo paslaugų pajamos 143 600 137 800

Pardavimo pajamos 1 564 800 282 300

Parduotos produkcijos pardavimo savikaina (1 375 840) (92 150)

Suteiktų transportavimo paslaugų savikaina (110 880) (106 240)

Pardavimo savikaina (1 486 720) (198 390)

2 pavyzdys

Praūžęs stiprus uraganas sugriovė įmonės „B“ sandėlį su nedideliu produkcijos kiekiu.

Tokie uraganai nebūdingi vietovei, kurioje stovėjo sandėlis, todėl įmonės apskaitoje buvo

užregistruota 15 000 EUR netekimų.

Nors įmonės „B“ bendrosios ir administracinės sąnaudos, palyginti su ankstesniais

ataskaitiniais laikotarpiais, reikšmingai nepasikeitė, į bendrųjų ir administracinių sąnaudų

straipsnį įtraukta netekimų dėl uragano suma turėtų būti atskleista finansinių ataskaitų

aiškinamajame rašte, nes ji išsiskiria savo pobūdžiu.

Įmonės „B“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) atskaitos ištrauka

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

6. Bendrosios ir administracinės

sąnaudos

(963 250) (951 280)


Pelno (nuostolių) atskaitos 20X2 m. bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje

parodyta 15 000 EUR netekimų dėl stichinės nelaimės suma.


6 VAS MR / 56

44. Apie pasižadėjimus, susijusius su ilgalaikio atlygio, mokamo darbuotojams

išėjus į pensiją, planais, atskleidžiama:

Ilgalaikio atlygio, mokamo darbuotojams išėjus į pensiją, pagal apibrėžtų įmokų ir

išmokų planus apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką nustato 31-asis verslo

apskaitos standartas „Atlygis darbuotojui“.

44.1. Pagal apibrėžtų įmokų planus sąnaudomis pripažinta suma.

Aiškinamajame rašte įmonė turi pateikti informaciją apie sąnaudomis pripažintas sumas,

sumokėtas darbuotojų naudai pagal apibrėžtų įmokų planus. Apibrėžtų įmokų planai – tai įmonės

įsipareigojimai mokėti papildomą atlygį darbuotojo naudai nustatyto dydžio įmokomis į

investicinius fondus, pensijų fondus ar draudimo įmonei. Tokio atlygio pavyzdžiai gali būti

įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis arba papildoma pensija, kurią įmonė įsipareigoja mokėti

savo buvusiam darbuotojui. Darbuotojo gautinų išmokų dydis priklauso nuo įmonės sumokėtų

įmokų bendros sumos ir nuo investicijų grąžos.

Pavyzdys

Įmonės „A“ valdyba priėmė sprendimą darbuotojų naudai į pensijų fondus mokėti

nustatyto dydžio įmokas kaip jų atlygio dalį. Visa rizika dėl išmokų dydžio perduota išmokas

išmokėsiančiam ūkio subjektui. Įmonėje „A“ dirba 50 darbuotojų, kurių amžius nuo 21 iki 62

metų. Įmonė „A“ su draudimo įmone yra sudariusi 10 metų investavimo sutartį dėl darbuotojų

draudimo pensijų draudimu. Svarbias pareigas einantiems 7 darbuotojams, kuriems iki pensinio

amžiaus liko daugiau kaip 10 metų, įmonė moka į pensijų fondus po 100 EUR kas mėnesį. Pagal

sutartį išmokos darbuotojams bus mokamos sulaukus pensijos. Įmonė „A“ kiekvieną mėnesį

sumoka 700 EUR įmokų. Jei darbuotojo darbo santykiai nenutraukti, šias įmokas įmonė „A“

pripažįsta to ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais.

Visi įmonės „A“ darbuotojai darbdavio naudai draudžiami investiciniu gyvybės

draudimu. Įmonė „A“ kas mėnesį už kiekvieną darbuotoją moka po 70 EUR. Draudimo

kompanija investuoja 90 proc. gautos sumos, likusi 10 proc. suma yra draudimo kompanijos

investicijų administravimo mokesčiai. Draudimo kompanijos administravimo mokesčiams skirta

350 EUR (50 x 70 EUR x 10 %) įmokų dalis kas mėnesį pripažįstama įmonės „A“ sąnaudomis,

kaupti skirta 3 150 EUR (50 x 70 EUR x 90 %) įmokų dalis – finansiniu turtu.


Įmonė savo naudai draudžia savo darbuotojus investiciniu gyvybės draudimu ir kaip

papildomą atlygį darbuotojų naudai kas mėnesį į pensijų fondus moka nustatyto dydžio įmokas.

Per ataskaitinius ir praėjusius ataskaitinius metus sąnaudomis pripažinta po 12 600 EUR įmokų

pagal apibrėžtų įmokų planus (8 400 EUR į pensijų fondus ir 4 200 EUR pagal investicinio

gyvybės draudimo sutartį).

44.2. Pagal apibrėžtų išmokų planus:

44.2.1. apibrėžtų išmokų plano turto tikroji vertė;

44.2.2. įsipareigojimo, garantuojančio apibrėžtų išmokų plano atlygį, dabartinė

vertė;

44.2.3. suma, parodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje.


6 VAS MR / 57

Atlygio, mokamo pasibaigus darbo santykiams, planai vadinami apibrėžtų išmokų

planais. Tokio atlygio pavyzdys gali būti įmonės įsipareigojimas mokėti tam tikro dydžio pensiją

iki gyvenimo pabaigos įmonės vadovui, kuris įmonėje išdirbs sutartyje nustatytą laiką. Šias

apibrėžtas išmokas įmonė privalo kaupti, kada jos uždirbamos, ir neatsižvelgti į tai, kada jos bus

mokamos. Apibrėžtų išmokų sumos pripažįstamos laikotarpio, per kurį uždirbamos, sąnaudomis

ir ilgalaikiais įsipareigojimais.

Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną aiškinamajame rašte atskleidžiama įmonės

nustatyta apibrėžtų išmokų plano turto tikroji vertė ir įsipareigojimo, garantuojančio atlygį pagal

apibrėžtų išmokų planą, dabartinė vertė laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, taip pat pateikiama

informacija apie šių likučių suderinimą su įmokas gaunančia įmone. Ataskaitinio laikotarpio

pelno (nuostolių) ataskaitoje dėl apibrėžtų išmokų plano parodytas dabartinės įsipareigojimo ir

turto tikrosios vertės padidėjimo ar sumažėjimo sumas įmonė turi atskleisti aiškinamojo rašto

pastabose.

1 pavyzdys

Įmonė „A“ 20X1 m. sausio 1 d. įsipareigojo mokėti pensiją direktoriui, kai jis sulauks

pensinio amžiaus, po 150 EUR kiekvieną mėnesį iki jo gyvenimo pabaigos, jei šis įmonėje

išdirbs 10 metų. Pagal numatytas sąlygas ir aktuarų prognozes dėl vyrų gyvenimo trukmės,

palūkanų normos kitimo ir kt. įmonė „A“ įvertino, kad direktoriui, kuriam dabar sukanka

40 metų, iki išmokų mokėjimo dienos reikėtų sukaupti 22 500 EUR, kurių turėtų pakakti

kiekvieną mėnesį mokėti sutartą 150 EUR pensiją iki jo gyvenimo pabaigos. Šios išmokos bus

pradėtos mokėti sulaukus pensinio amžiaus.

Apskaičiuojant sumą, kuri kartu su palūkanomis turi būti sukaupta kiekvienais metais,

kad direktoriui sulaukus pensinio amžiaus įmonė būtų sukaupusi 22 500 EUR, buvo taikoma

10 proc. palūkanų norma, o dabartinė būsimųjų pinigų vertė apskaičiuojama pagal formulę:

0 = FVn x ,

kur

PV0 – dabartinė vertė

FVn – būsimoji vertė n ataskaitinį laikotarpį

i – palūkanų norma, išreikšta absoliutiniu skaičiumi

n – laikotarpis iki išmokėjimo datos

Apskaičiuotos sumos, kurias reikia sukaupti, kol įmonės direktoriui sukaks pensinis amžius

Ataskaitinis

laikotarpis

Amžius Reikalinga

sukaupti

nediskontuota

suma (EUR)

Taikomas

koeficientas ir

palūkanų

norma

(1 + 0,1)

Laikotarpis iki

sutarties

vykdymo

pradžios

(metais)

Dabartinė

įsipareigojimo

vertė (EUR)

Sąnaudų

suma pelno

(nuostolių)

ataskaitoje

(EUR)

1 2 3 4 5 7 8

20X1-12-31 40 0 1,1 22,5 – –

20X2-12-31 41 1 000 1,1 21,5 128,84 128,84

20X3-12-31 42 2 000 1,1 20,5 283,45 154,61

20X4-12-31 43 3 000 1,1 19,5 467,70 184,24

20X5-12-31 44 4 000 1,1 18,5 685,95 218,26

http://lt.wikipedia.org/wiki/Pal%C5%ABkan%C5%B3_norma


6 VAS MR / 58

20X6-12-31 45 5 000 1,1 17,5 943,19 257,23

20X7-12-31 46 6 000 1,1 16,5 1 245,01 301,82

20X8-12-31 47 7 000 1,1 15,5 1 597,76 352,75

20X9-12-31 48 8 000 1,1 14,5 2 008,61 410,85

2X10-12-31 49 9 000 1,1 13,5 2 485,66 477,05

2X11-12-31 50 10 000 1,1 12,5 3 038,03 552,37

2X12-12-31 51 11 000 1,1 11,5 3 676,01 637,99

2X13-12-31 52 12 000 1,1 10,5 4 411,21 735,20

2X14-12-31 53 13 000 1,1 9,5 5 256,70 845,48

2X15-12-31 54 14 000 1,1 8,5 6 227,16 970,47

2X16-12-31 55 15 000 1,1 7,5 7 339,16 1 111,99

2X17-12-31 56 16 000 1,1 6,5 8 611,28 1 272,12

2X18-12-31 57 17 000 1,1 5,5 10 064,43 1 453,15

2X19-12-31 58 18 000 1,1 4,5 11 722,10 1 657,67

2X20-12-31 59 19 000 1,1 3,5 13 610,66 1 888,56

2X21-12-31 60 20 000 1,1 2,5 15 759,71 2 149,05

2X22-12-31 61 21 000 1,1 1,5 18 202,47 2 442,76

2X23-12-31 62 22 000 1,1 0,5 20 976,18 2 773,71

2X24-06-30 62,5 22 500 1,1 – 22 500 1 523,82

Iš viso 22 500

Sumas, pateiktas lentelės 8 skiltyje, įmonė kiekvieną ataskaitinį laikotarpį pripažįsta tų

ataskaitinių metų sąnaudomis ir ilgalaikiais įsipareigojimais

Įmonė „A“ kiekvienais ataskaitiniais metais finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte

pateikia informaciją apie šį apibrėžtų išmokų planą.


Įmonė įsipareigojo mokėti direktoriui 150 EUR pensiją kas mėnesį iki jo gyvenimo

pabaigos, jei įmonėje jis išdirbs 10 metų. Pensija bus pradėta mokėti, kai direktorius sulauks

pensinio amžiaus.

Įsipareigojimo, garantuojančio apibrėžtų išmokų plano atlygį įmonės direktoriui,

dabartinė vertė 20X9 m. gruodžio 31 d. yra 2 009 EUR (20X8 m. gruodžio 31 d. buvo

1 598 EUR). 20X9 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyta 411 EUR atidėjinių sąnaudų

(20X8 m. buvo 353 EUR).

2 pavyzdys

Įmonė moka progines išmokas tiems darbuotojams, kurių darbo stažas yra ne mažesnis

kaip 15 metų ir iš jų mažiausiai 5 metus dirba įmonėje. Priklausomai nuo įmonėje dirbtų metų,

tokie darbuotojai gali gauti nuo 100 proc. iki 700 proc. papildomą mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio išmoką.


6 VAS MR / 59


Įmonės papildomų išmokų darbuotojams sąnaudos 20X2 m. sudarė 50 400 EUR (20X1

m. buvo 48 900 EUR) ir pelno (nuostolių) ataskaitoje yra pripažintos išmokų darbuotojams ir

susijusių socialinio draudimo įmokų sąnaudomis.

Eurais

Rodikliai Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Apibrėžtų išmokų plano turto tikroji vertė 0 0

Įsipareigojimo, garantuojančio atlygį pagal apibrėžtų išmokų planą,

dabartinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 457 000 410 700

45. Apie pagrindinius vadovaujančiuosius darbuotojus, kaip apibrėžta

tarptautiniuose apskaitos standartuose, priimtuose 2002 m. liepos 19 d. Europos

Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos

standartų taikymo, suskirstytus į administracijos darbuotojų, valdybos ir stebėtojų tarybos

narių grupes, atskleidžiami tokie duomenys:

45.1. Per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpius bendra ir kiekvienai grupei

išmokėtų avansų ir suteiktų paskolų sumos, palūkanų normos, pagrindinės paskolų sąlygos

ir sugrąžintos, įmonės nurašytos arba atsisakytos sumos.

45.2. Už šiuos asmenis teikiant visų rūšių garantijas įmonės prisiimtų pasižadėjimų

suma, atskirai nurodoma ir kiekvienai grupei tenkanti suma.

Pavyzdys

Įmonėje „G“ 20X2 finansiniais metais dirbo 3 pagrindiniai vadovaujantieji darbuotojai

(įmonės direktorius, jo pavaduotojas ir finansų direktorius). Per ataskaitinius finansinius metus

direktoriaus pavaduotojui buvo suteikta beprocentė 10 000 EUR paskola. Paskolos grąžinimo

terminas 20X9 m. gruodžio 15 d., visa paskolos suma turi būti grąžinama viena įmoka.

Praėjusiais finansiniais metais dėl direktoriaus pavaduotojo įsipareigojimų (50 000 EUR)

įmonė suteikė garantiją bankui. Įsipareigojimo įvykdymo terminas yra 20X4 m. gruodžio 15 d.

Per ataskaitinius metus garantijos dydis buvo sumažintas iki 25 000 EUR.

Įmonės „G“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės apskaitos politikoje yra nustatyta, kad įmonės pagrindiniai vadovaujantieji

darbuotojai yra direktorius, direktoriaus pavaduotojas ir finansų direktorius. Valdybos ar

stebėtojų tarybos įmonėje nėra.


6 VAS MR / 60

Duomenys apie įmonės pagrindinius vadovaujančiuosius darbuotojus

Eurais

Rodikliai Ataskaitinis laikotarpis

(20X2)


laikotarpis (20X1)

1. Administracijos darbuotojams suteiktos

paskolos 10 000 0

3. Už administracijos darbuotojus įmonės

prisiimti pasižadėjimai 25 000 50 000

Suteikta beprocentinė paskola. Jos grąžinimo terminas 20X9 m. gruodžio 15 d., visa

paskolos suma turi būti grąžinama viena įmoka.

46. Atskleidžiamos su įmonių grupės įmonėmis susijusios:

46.1. Investicijų į patronuojančiosios ir patronuojamųjų įmonių akcijas pajamos.

46.2. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos.

46.3. Kitos palūkanų ir panašios pajamos.

46.4. Palūkanos ir kitos panašios sąnaudos.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės

įstatymą Įmonių grupė yra patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės.

Pelno (nuostolių) ataskaitos 8 eilutėje Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir

asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos parodomi dividendai iš investicijų į patronuojančiosios,

patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas, investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų

ir asocijuotųjų įmonių akcijas perleidimo pelnas. Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte

atskirai turi būti atskleista šioje eilutėje parodyti dividendai iš investicijų į įmonių grupės įmonių

akcijas ir šių akcijų perleidimo pelnas.

Pelno (nuostolių) ataskaitos 9 eilutėje Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos

parodomi dividendai iš kitų ilgalaikių investicijų, nenurodyti pelno (nuostolių) ataskaitos 8

eilutėje Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos.

Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskirai turi būti atskleista įmonių grupės įmonėms

suteiktų ilgalaikių paskolų palūkanų pajamos ir šioms įmonėms suteiktų ilgalaikių paskolų

perleidimo pelnas.

Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskirai turi būti atskleistos pelno (nuostolių)

ataskaitos 10 eilutėje Kitos palūkanų ir panašios pajamos parodyta palūkanų už įmonių grupės

įmonėms suteiktas trumpalaikes paskolas, trumpalaikių investicijų į šias įmones tikrosios vertės

padidėjimo ir perleidimo pelno sumos. Taip pat atskleidžiamos kitos su finansine ir investicine

veikla iš įmonių grupės įmonių uždirbtos pajamos, kurios buvo parodytos pelno (nuostolių)

ataskaitos 10 eilutėje Kitos palūkanų ir panašios pajamos.

Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskirai turi būti atskleistos pelno (nuostolių)

ataskaitos 12 eilutėje Palūkanų ir kitų panašių sąnaudos parodomų įmonių grupės įmonių

suteiktų paskolų palūkanų, investicijų į įmonių grupės įmones perleidimo nuostolių ir nuostolių


6 VAS MR / 61

dėl investicijų į šias įmones tikrosios vertės sumažėjimo sumos. Taip pat atskleidžiamos kitos su

finansine ir investicine veikla ir įmonių grupės įmonėmis susijusios sąnaudos.

Pavyzdys

Įmonės „A“ 20X2 ir 20X1 finansinių metų finansinės ir investicinės veiklos duomenys:

1. 20X2 metais iš patronuojamosios įmonės „B“ gauta 5 000 EUR dividendų (20X1

metais – 4 200 EUR), iš asocijuotųjų įmonių „C“ ir „D“ gauta 2 100 EUR dividendų

(20X1 metais – 2 200 EUR).

2. 20X2 metais pagal ilgalaikes paskolos sutartis su patronuojančiąja įmone „E“ ir tos

pačios įmonių grupės įmone „G“, kuri yra patronuojančiosios įmonės „E“ patronuojamoji įmonė,

apskaičiuota 3 000 EUR palūkanų sąnaudų (20X1 metais – 3 000 EUR).

3. 20X2 metais perleido patronuojamosios įmonės „K“ akcijas ir patyrė 15 000 EUR šių

akcijų perleidimo nuostolių. 20X1 metais apskaitoje buvo užregistruota 6 000 EUR nuostolių dėl

investicijos į minėtą įmonę „K“ vertės sumažėjimo.

4. 20X1 metais apskaitoje buvo užregistruota 1 500 EUR nuostolių dėl parduoti laikomų

įmonės „L“ akcijų tikrosios vertės sumažėjimo.

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

8. Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir

asocijuotųjų įmonių akcijas pajamos 10 7 100 6 400

9. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos 0 0

10. Kitos palūkanų ir panašios pajamos 0 0

12. Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos 10 (18 000) (10 500)


10 pastaba. Su įmonių grupės įmonėmis susijusios finansinės ir investicinės veiklos

pajamos ir sąnaudos

Straipsniai Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis laikotarpis

Su įmonių

grupės

įmonėmis

susijusios

Kitos Iš viso Su įmonių

grupės

įmonėmis

susijusios

Kitos Iš viso

Investicijų į

patronuojančiosios,

patronuojamųjų ir

asocijuotųjų įmonių akcijas

pajamos 5 000 2 100 7 100 4 200 2 200 6 400

Palūkanų ir kitos panašios

sąnaudos (18 000) 0 (18 000) (9 000) (1 500) (10 500)


6 VAS MR / 62

47. Jei taikomų verslo apskaitos standartų reikalavimų nepakanka, kad būtų

atskleidžiama tikra ir teisinga informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą,

įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jei įmonė sudaro pinigų srautų

ataskaitą, pastabose apie tai pateikiama papildoma informacija.

48. Turi būti paaiškinama verslo apskaitos standartų reikalavimų netaikymo

priežastis ir poveikis finansinėse ataskaitose pateiktos įmonės finansinės būklės duomenims

ir veiklos rezultatams, jeigu siekiant atskleisti tikrą ir teisingą informaciją apie įmonės

turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus, jei įmonė

sudaro pinigų srautų ataskaitą, jų nesilaikoma.

Nukrypti nuo verslo apskaitos standartų reikalavimų įmonės gali tik Įmonių finansinės

atskaitomybės įstatyme nustatytais atvejais. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme nustatyta,

kad išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir verslo apskaitos

standartus sudarytos finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai neparodo įmonės turto, nuosavo

kapitalo, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų ir pinigų srautų, jei įmonė sudaro pinigų srautų

ataskaitą, nuo verslo apskaitos standartų ir bendrųjų apskaitos principų galima nukrypti, kad būtų

įvykdytas šio įstatymo reikalavimas tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą,

įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jei įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą.

Priimdama sprendimą nukrypti nuo verslo apskaitos standartų, įmonė turi remtis

informacija, kokius apskaitos metodus taiko kitos tos pačios šakos įmonės, siekdamos parodyti

tikrą ir teisingą įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus.

Jei finansinės ataskaitos parengtos nesilaikant kai kurių verslo apskaitos standartų,

aiškinamajame rašte privaloma šį faktą atskleisti, taip pat nurodyti visus verslo apskaitos

standartų nesilaikymo atvejus, jų priežastis ir poveikį įmonės turtui, nuosavam kapitalui,

įsipareigojimams, pajamoms, sąnaudoms, pinigų srautams, jei įmonė sudaro pinigų srautų

ataskaitą, ir veiklos rezultatams.

49. Mažų įmonių, nerengiančių metinio pranešimo, aiškinamajame rašte apie savas

akcijas atskleidžiama:

49.1. Visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius, jų nominalioji vertė ir

įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro.

49.2. Per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius, jų

nominalioji vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro.

49.3. Jeigu savos akcijos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį, jų apmokėjimas.

49.4. Įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys.

Pavyzdys

UAB „B“ įstatinis pasirašytasis kapitalas yra 5 000 EUR. Jį sudaro 100 akcijų, kurių

vienos akcijos nominalioji vertė yra 50 EUR. Steigimo sutartyje nustatyta iš karto įmokėti 60

proc. akcijų vertės, o likusią dalį keturi akcininkai įsipareigoja sumokėti per 12 mėnesių. Per 12

mėnesių trys akcininkai sumokėjo likusią akcijų vertės dalį. Vienas iš akcijas pasirašiusių

asmenų per sutartyje nustatytą terminą už akcijas nesumokėjo, todėl laikoma, kad akcijas įsigijo

pati įmonė. Informaciją apie turimas savas akcijas ji atskleidžia aiškinamajame rašte.


6 VAS MR / 63

UAB „B“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie savas akcijas

Savos akcijos Skaičius

(vnt.)

Nominalioji vertė

(EUR)

Įstatinio kapitalo dalis, kurią

sudaro savos akcijos (%)

Visos įsigytos ir turimos 10 50 10

Per ataskaitinį laikotarpį įsigytos 10 50 10

Per ataskaitinį laikotarpį perleistos – – –

Savos akcijos laikomos įmonės įsigytomis, nes vienas iš akcininkų nesumokėjo už jas per

sutartyje numatytą 12 mėnesių terminą.

50. Valstybės ar savivaldybės įmonių aiškinamajame rašte atskleidžiama:

50.1. Turto, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, ir (ar) turto,

kuris yra naudojamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti ir perduotas įmonei

valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise (toliau – centralizuotai valdomas

valstybės turtas) pobūdis ir balansinė vertė.

Pavyzdys

VĮ „A“ veikla yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra. Šios įmonės savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija 20X1 m. gruodžio 15 d. patikėjimo teise perdavė įmonei

nutiestą naują valstybinės reikšmės automobilių kelią X. Turto perdavimo akte nurodyta, kad

kelio vertė yra 250 000 EUR ir kad šia suma turi būti didinamas turtą, kuris pagal įstatymus gali

būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas. Taip pat nurodyta, kad perduodamas turtas

nėra dotacija.

Sudarydama 20X1 metų finansines ataskaitas VĮ „A“ aiškinamajame rašte turi atskleisti

šio turto pobūdį ir jo balansinę vertę.

VĮ „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija 20X1 m. gruodžio 15 d.

patikėjimo teise perdavė įmonei nutiestą naują valstybinės reikšmės automobilių kelią X. Šio

kelio verte buvo padidintas turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė,

atitinkantis kapitalas. Šio turto balansinė vertė 250 000 EUR.

50.2. Kiekvienos parduoti skirto centralizuotai valdomo valstybės turto grupės

balansinė vertė.

50.3. Valstybės ar savivaldybės įmonės savininko kapitalo ir (ar) turtą, kuris pagal

įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo ir (ar) centralizuotai

valdomą valstybės turtą atitinkančio kapitalo pokyčiai, jei tokių buvo per ataskaitinį

laikotarpį, ir šių pokyčių priežastys.

50.4. Finansinių įsipareigojimų, susijusių su patikėjimo teise valdomu ir parduoti

skirtu valstybės turtu, vertė.

50.2–50.4 papunkčius aiškinantys pavyzdžiai


6 VAS MR / 64

1 pavyzdys Informacija apie įmonės kapitalą

Eurais

Straipsniai Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Kapitalo

vertės

pokytis

Įmonės savininko kapitalas 500 000 350 000 150 000

Turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės

nuosavybė, atitinkantis kapitalas 231 320 000 231 600 000 (280 000)

VĮ „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonės savininko kapitalas padidintas 150 000 EUR, nes priimtas Vyriausybės nutarimas

didinti jį įmonės sukurto turto verte iš įmonei savininko skirtų lėšų.

20X2 m. gruodžio mėnesį atliktas per audrą smarkiai apgadinto turto, kuris pagal

įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, vertinimas. Pagal nepriklausomo turto vertintojo

pateiktą ataskaitą minėto turto vertė dėl stichinės nelaimės sumažėjo 280 000 EUR. Kadangi

turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti, teisės aktų nustatyta tvarka įmonė apskaitoje sumažino

turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo vertę.

2 pavyzdys

VĮ „T“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje įmonė gavo parduoti skirtą centralizuotai valdomą

valstybės turtą. Perdavimo akte nurodyta 1 580 400 EUR šio turto vertė. Tokia pat verte Įmonės

apskaitoje užregistruota 1 580 400 EUR finansinių įsipareigojimų, susijusių su parduoti skirtu

valstybės turtu.

Parduoti skirtas centralizuotai valdomas valstybės turtas

Parduoti skirto centralizuotai valdomo valstybės turto grupės Balansinė vertė

(EUR)

Žemė 500 000

Pastatai ir statiniai 1 080 400

Iš viso 1 580 400

VI. PAPILDOMA INFORMACIJA, KURIĄ TURI ATSKLEISTI VIDUTINĖS, DIDELĖS

IR VIEŠOJO INTERESO ĮMONĖS

51. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje papildomai pateikiama informacija apie

įmonę:

51.1. Veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.


6 VAS MR / 65

Pavyzdys

Įmonė „T“ įsteigta 20X1 metais pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programą. Jai

pavestos tam tikros su minėtos programos valdymu susijusios užduotys. Pagrindinė įmonės

veikla – puoselėti mokslinę kompetenciją, remti ir skatinti geriausius, kūrybingus mokslininkus

ir inžinierius, kviesti juos teikti bet kurios tiriamosios srities pasiūlymus. Numatyta, kad įmonė

veiks 6 metus nuo 20X1 m. vasario 1 d. iki 20X7 m. gruodžio 31 d.

Ši įmonė įsteigta ribotam laikui, todėl tą faktą turi nurodyti aiškinamajame rašte.

51.2. Jei įmonė priklauso įmonių grupei:

51.2.1. patronuojančiosios įmonės, sudarančios didžiausios įmonių grupės, kuriai

įmonė priklauso kaip patronuojamoji, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, teisinė forma,

pavadinimas, kodas ir buveinė (adresas);

51.2.2. vieta, kur galima gauti įmonių grupės, kuriai priklauso įmonė,

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kopijas, jeigu jas įmanoma gauti.

51.3. Jei įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvė, to

juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė (adresas).

51.4. Įmonės filialų ir atstovybių skaičius, patronuojamųjų, asocijuotųjų ir pagal

jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamų bendrųjų įmonių teisinė forma, pavadinimai,

kodai ir buveinės (adresai).

51.5. Trumpas įmonės veiklos apibūdinimas.

51.6. Ataskaitinių finansinių metų vidutinis darbuotojų skaičius pagal kategorijas.

Pavyzdys

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto Bendrosios dalies

ištrauka

Uždaroji akcinė bendrovė „A“, kodas 123456789, įregistruota 20X1 m. gruodžio 1 d.

adresu Sparnų g. 1, Vilnius, duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

Įmonė priklauso įmonių grupei. Mažiausios įmonių grupės, kuriai priklauso įmonė,

konsoliduotąsias ataskaitas sudaranti patronuojančioji įmonė yra akcinė bendrovė „K“, kodas

124578999, kurios buveinė Paukštelio g. 45-52, Klaipėda. Didžiausios įmonių grupės, kuriai

priklauso įmonė, konsoliduotąsias ataskaitas sudaranti patronuojančioji įmonė yra uždaroji

akcinė bendrovė „Exotic Birds AS“, kodas 212345678, kurios buveinė Feéveer 58, Oslas,

Norvegija. Įmonių grupės, kuriai priklauso įmonė, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kopijas

galima rasti Norvegijos įmonių registre Brønnøysundregistrene.

Įmonė yra tikrosios ūkinės bendrijos „P“, kurios kodas 123654789, buveinė Saugotojų

pr. 55, Vilnius, tikroji narė.

Įmonė turi asocijuotąją įmonę, uždarąją akcinę bendrovę „P“, kurios kodas 147852369,

buveinė Paukštyno g. 99, Kaunas.


6 VAS MR / 66

Pagrindinė įmonės veikla yra prekyba egzotiniais paukščiais. Bendradarbiaudama su

įvairių šalių įmonėmis, įmonė į Lietuvą importuoja egzotinius paukščius ir parduoda juos gyvūnų

parduotuvėms.

Vidutinis sąrašinis įmonės darbuotojų skaičius pagal kategorijas

Darbuotojų grupė Vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius

20X2 m. 20X1 m.

Pagrindiniai vadovaujantieji darbuotojai 4 4

Specialistai 6 4

Darbininkai 31 26

Iš viso 41 34

Pastaba. Įmonės pagrindiniams vadovaujantiesiems darbuotojams priskiriamos

pareigybės: generalinis direktorius, jo pavaduotojas ir skyrių vadovai.

52. Jei rengdami finansines ataskaitas įmonės pagrindiniai vadovaujantieji

darbuotojai žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi

būti atskleidžiama aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje.

Rengdami finansines ataskaitas įmonės pagrindiniai vadovaujantieji darbuotojai turi

įvertinti visus žinomus faktus, kurie gali turėti įtakos įmonės galimybei tęsti veiklą. Iš tokių faktų

didžiausią įtaką įmonės veiklos tęstinumui turi įsipareigojimų suma ir galimybės šiuos

įsipareigojimus įvykdyti ateityje. Po paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos paaiškėjusių ir

anksčiau apskaitoje neregistruotų faktų pavyzdžiai gali būti tikėtinos baudos už sutartinių

įsipareigojimų nevykdymą, teismuose iškeltos bylos dėl žalos atlyginimo, numatomos verslą

kontroliuojančių institucijų sankcijos dėl teisės aktų nevykdymo, pažeidimo ir pan., jeigu

ginčijamos ar prognozuojamos sumos yra reikšmingos ir įmonė turi mažai galimybių jas

sumokėti. Jei nusprendžiama, kad įmonė gali taikyti veiklos tęstinumo principą, visi faktai, kurie

gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, turi būti atskleidžiami aiškinamajame rašte.

Pavyzdys


Informacija apie veiklos tęstinumą.

Įmonė derasi su banku dėl paskolų grąžinimo terminų pratęsimo. 20X1 m. vasario mėnesį

su banku pasiektas tarpinis susitarimas dėl dalies paskolų (500 000 EUR) grąžinimo terminų

atidėjimo iki 20X1 m. balandžio 15 d., kitos dalies (700 000 EUR) – iki 20X2 m. spalio 31 d.

Tikimasi, kad 20X2 m. balandžio–gegužės mėn. pavyks susitarti su banku dėl paskolų naujų

grąžinimo grafikų, pagal kuriuos paskolos būtų grąžinamos per ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį

nuo sutarties dienos. Jei su banku nebus susitarta dėl paskolų naujų grąžinimo grafikų, yra didelė

rizika, kad įmonė ateityje gali tapti nepajėgi grąžinti skolų ir tęsti savo veiklos.

Veiklos tęstinumo principas netaikomas tai įmonei, kurios veikla dėl kokių nors

priežasčių gali būti artimiausiu metu nutraukiama ar priimamas sprendimas šią įmonę likviduoti,


6 VAS MR / 67

taip pat įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui. Priežastys, dėl kurių sudarant

finansines ataskaitas nesilaikoma veiklos tęstinumo principo, turi būti atskleidžiamos


53. Patronuojančiosios įmonės, kurios teisės aktų nustatytais išimtiniais atvejais

nesudaro konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, informaciją apie tai pateikia aiškinamajame

rašte.

Patronuojančioji įmonė gali nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, jeigu pagal

Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymą įmonių

grupė laikoma maža, t. y. ne mažiau kaip du bendri įmonių grupės metinių finansinių ataskaitų

rodikliai patronuojančiosios įmonės paskutinę finansinių metų dieną neviršija šio įstatymo

nustatytų dydžių dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus. Ši

nuostata netaikoma, jeigu bent viena iš įmonių grupės įmonių yra viešojo intereso įmonė.

Konsoliduotosios finansinės ataskaitos taip pat gali būti nesudaromos, kai

patronuojančioji įmonė yra įmonių grupės, kurios patronuojančioji įmonė įregistruota Lietuvos

Respublikoje, patronuojamoji įmonė ir visas jos akcijas valdo jos patronuojančioji įmonė arba ne

mažiau kaip 90 proc. jos akcijų valdo jos patronuojančioji įmonė ir likusieji jos akcininkai

neprieštarauja, kad nebūtų sudaromos konsoliduotosios finansinės ataskaitos. Nurodytos išimtys

netaikomos, jeigu bent vienos iš įmonių grupės įmonių vertybiniais popieriais prekiaujama

reguliuojamoje rinkoje.

Jei patronuojančioji įmonė nusprendžia pasinaudoti minėtomis Lietuvos Respublikos

įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme nustatytomis išimtimis,

informaciją apie tai ji turi pateikti aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

Įmonių grupės pardavimo grynosios pajamos neatskaičiavus tarpusavio pardavimo

pajamų 20X1 metais sudarė 9 470 810 EUR, bendra balanse nurodyto turto vertė neatskaičiavus

tarpusavio sandorių buvo 4 332 800 EUR, vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą

20X1 metais buvo 44.

Įmonių grupės pardavimo grynosios pajamos neatskaičiavus tarpusavio pardavimo

pajamų 20X2 metais sudarė 12 013 720 EUR, bendra balanse nurodyto turto vertė neatskaičiavus

tarpusavio sandorių – 5 117 610 EUR, vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą 20X2

metais buvo 49.

Rengdama 20X2 metų konsoliduotąsias finansines ataskaitas patronuojančioji įmonė „D“

pasinaudojo teise nesudaryti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.

UAB „D“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė priklauso įmonių grupei. Ji turi patronuojamąją įmonę UAB „T“, kurios kodas

123456789, buveinė Draugų g. 99, Tauragė.

Bendra įmonių grupės balanse nurodyto turto vertė neatskaičiavus tarpusavio sandorių ir

vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą dvejus metus iš eilės, įskaitant ataskaitinius

finansinius metus, neviršijo Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės


6 VAS MR / 68

atskaitomybės įstatymo nustatytų dydžių, todėl įmonė nesudarė 20X2 metų įmonių grupės

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų.

54. Apie reikšmingus apskaitinių įvertinimų keitimus pateikiama:

54.1. informacija, kad buvo pakeistas apskaitinis įvertinimas ir keitimo priežastys;

54.2. apskaitinio įvertinimo keitimo pobūdis ir poveikis;

54.3. suma, kuri daro įtaką ataskaitinio laikotarpio rezultatams;

54.4. paaiškinimas, jei sumos, kuri galėtų daryti įtaką rezultatams, apskaičiuoti

negalima.

Apskaitinių įvertinimų keitimas apskaitoje registruojamas vadovaujantis 7-ojo verslo

apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“

nuostatomis.

Jei per ataskaitinius finansinius metus įmonėje buvo atlikta reikšmingų apskaitinių

įvertinimų pakeitimų, aiškinamajame rašte reikėtų atskleisti visą su šiais pakeitimais susijusią

informaciją.

1 pavyzdys


Sudarydama finansines ataskaitas įmonė peržiūrėjo gamybos įrenginių naudingo

tarnavimo laiką ir įvertinusi pasikeitusias gamybos apimtis ir rinkoje esančias naujas

technologijas nustatė, kad reikšmingai sutrumpės įrenginių naudojimo laikas. Todėl

patikslinamas naudingo tarnavimo laikas, kuris nuo 20X1 m. sausio 1 d. vietoj nustatytų 10 metų

bus 5 metai, ir padidinama ataskaitinio ir būsimų ataskaitinių laikotarpių metinė nusidėvėjimo

suma.

Apskaitinio įvertinimo keitimo poveikis 20X1 m. gruodžio 31 d. veiklos rezultatams

Nusidėvėjimo sąnaudos 20X1 metais padidėjo nuo 20 100 EUR iki 60 400 EUR. Dėl

padidėjusių nusidėvėjimo sąnaudų 20X1 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje

pardavimo savikaina išaugo 40 300 EUR (nuo 69 500 EUR iki 109 800 EUR), pelno mokesčio

sąnaudos sumažėjo 6 045 EUR (nuo 11 310 EUR iki 5 265 EUR), taip pat 34 255 EUR (nuo

64 090 EUR iki 29 835 EUR) sumažėjo grynasis pelnas.

2 pavyzdys

Įmonė „C“ iki 20X1 metų abejotinoms skoloms priskirdavo 5 proc. visų į skolą parduotų

prekių pajamų. Įmonė 20X2 metais investavo į skolų išieškojimo sistemos sukūrimą ir darė

prielaidą, kad nevykdančių savo prisiimtų įsipareigojimų asmenų sumažės. Buvo pakeistas

apskaitinis įvertinimas, pagal kurį abejotinoms skoloms įmonė priskyrė 2 proc. visų pardavimo į

skolą pajamų.


Įmonė 20X2 metais pakeitė apskaitinį įvertinimą, pagal kurį dalį gautinų sumų

priskirdavo abejotinoms skoloms. Pakeitimas atliktas atsižvelgiant į pagerėjusį skolų išieškojimą

įdiegus naują skolų išieškojimo sistemą.


6 VAS MR / 69

Nuo 20X2 metų abejotinų skolų suma sudaro ne 5 proc., o 2 proc. visų pardavimo į skolą

pajamų. Šis įvertinimo pakeitimas lems, kad abejotinoms skoloms bus priskiriamos mažesnės

sumos, vadinasi, atitinkamai mažesnės bus ir įmonės sąnaudos.

Jei apskaitinis įvertinimas nebūtų pakeistas, 20X2 metais vietoj pripažintų 10 000 EUR

būtų pripažinta 25 000 EUR abejotinų skolų.

55. Apie nematerialųjį turtą papildomai atskleidžiama:

55.1. Kiekvienos nematerialiojo turto grupės amortizacijos skaičiavimo metodai ir

naudingo tarnavimo laikas.

Kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų įvertinti įmonės vadovo pasirinktą

apskaitos politiką, jos įtaką veiklos rezultatams, palyginti įvairių įmonių duomenis,

aiškinamajame rašte turi būti nurodomas turto naudingo tarnavimo laikas ar amortizacijos

normos. Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje įmonė papildomai turi nurodyti, kokiu

metodu ‒ tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) ar produkcijos – skaičiuoja nematerialiojo turto

amortizaciją ir koks yra šio turto naudingo tarnavimo laikas, t. y. laikotarpis, per kurį riboto

naudojimo laiko turtą įmonė tikisi naudoti, arba gaminių ar produkcijos vienetų, kuriuos

naudodama šį turtą įmonė tikisi pagaminti, kiekis.

Pavyzdys

Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama tiesiogiai proporcingu (tiesiniu) metodu.

Likvidacinė vertė nenustatoma. Nustatytos šios nematerialiojo turto grupės ir naudingo

tarnavimo laikas.

Eil.

Nr.

Turto grupė Naudingo tarnavimo

laikas (metais)

1. Patentai, licencijos 3–5

2. Programinė įranga 3

55.2. Turto, kuris yra visiškai amortizuotas, tačiau naudojamas, įsigijimo arba

pasigaminimo (sukūrimo) savikaina.

Finansinių ataskaitų informacijos vartotojams svarbu žinoti visiškai amortizuotų, tačiau

vis dar naudojamų ir teikiančių įmonei ekonominę naudą nematerialiojo turto objektų įsigijimo

(pasigaminimo) savikainą, todėl aiškinamajame rašte įmonės ir turėtų pateikti informaciją apie

minėto pobūdžio nematerialiojo turto objektus.

Pavyzdys

20X1 m. sausio mėn. įmonė „A“ už 3 260 EUR įsigijo programinę įrangą, kuriai buvo

nustatytas 3 metų naudingo tarnavimo laikas. 20X4 metais ši įranga buvo visiškai amortizuota,

tačiau toliau naudojama įmonės veikloje.


6 VAS MR / 70


20X5 ir 20X4 metais įmonė turėjo visiškai amortizuotą, tačiau vis dar naudojamą įmonės

veikloje programinę įrangą, kurios įsigijimo savikaina yra 3 260 EUR.

55.3. Informacija apie įmonės veikloje naudojamą nemokamai gautą turtą.

Pavyzdys


Įmonė 20X1 m. gruodžio 14 d. iš valstybės neatlygintinai gavo 110 000 apyvartinių

taršos leidimų išmesti į aplinką tokį patį kiekį tonų CO2 dujų. Šių taršos leidimų įmonė

neregistruoja nematerialiojo turto sąskaitoje ir neskaičiuoja jų amortizacijos. Informacija

kontrolės tikslais kaupiama nebalansinėse sąskaitose. Apyvartinio taršos leidimo vieneto rinkos

kaina 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo 10 EUR. Neatlygintinai gautų apyvartinių taršos leidimų

tikroji vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną buvo 1 100 000 EUR.

55.4. Turto, kurio kontrolę riboja teisės aktai ar tam tikros sutartys, likutinė vertė.

55.5. Turto, užstatyto garantuojant įsipareigojimų vykdymą, likutinė vertė.

Kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų įvertinti įmonės finansinę būklę ir

palyginti įvairių įmonių duomenis, turi būti nurodomas įkeistas turtas ir kiti nuosavybės teisių ar

kontrolės apribojimai, nes jie ateityje gali turėti tiesioginės įtakos įmonės veiklos rezultatams.

Pavyzdys


Įmonė 20X1 m. vasario 25 d. iš banko gavo 10 000 EUR paskolą, kurios grąžinimui

užtikrinti buvo užstatytas prekių ženklas ir kosmetikos gaminių gamybos patentai.

Eurais

Užstatyto turto pavadinimas Likutinė vertė

20X2 m. gruodžio 31 d.

Likutinė vertė


Prekių ženklas 8 000 10 000

Kosmetikos gaminių gamybos patentai 13 000 19 500

56. Apie ilgalaikį materialųjį turtą papildomai atskleidžiama:

56.1. Kiekvienos ilgalaikio materialiojo turto, finansinėse ataskaitose parodomo

įsigijimo savikaina ar perkainota verte, ir investicinio turto, finansinėse ataskaitose

parodomo įsigijimo savikaina, grupės nusidėvėjimo skaičiavimo metodai ir naudingo

tarnavimo laikas.

Aiškinamojo rašto apskaitos politikos dalyje įmonė papildomai turi nurodyti, kokiu

metodu skaičiuojamas kiekvienos ilgalaikio nematerialiojo turto, kuriam taikomas įsigijimo

savikainos arba perkainuotos vertės būdas, nusidėvėjimas ir koks yra kiekvienos šio turto grupės

naudingo tarnavimo laikas, t. y. laikotarpis, per kurį riboto naudojimo laiko turtą įmonė tikisi


6 VAS MR / 71

naudoti, arba gaminių ar produkcijos vienetų, kuriuos naudodama šį turtą įmonė tikisi pagaminti,

kiekis.

Pavyzdys

Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Visų ilgalaikio materialiojo turto grupių nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai

proporcingu (tiesiniu) metodu. Nustatytos tokios ilgalaikio materialiojo turto grupės ir

kiekvienos grupės turto vieneto naudingo tarnavimo laikas.

Eil.

Nr.

Ilgalaikio materialiojo turto grupė Naudingo tarnavimo

laikas (metais)

1. Pastatai ir statiniai 50–75

1.1. Gamybiniai pastatai 50

1.2. Administraciniai pastatai 75

2. Mašinos ir įranga 10–15

2.1. Spausdinimo linija 10

2.2. Metalo pjovimo staklės 15

3. Įranga, prietaisai ir įrenginiai 4–6

3.1. Matavimo prietaisai 6

3.2. Elektroninės apsaugos sistemos 5

4. Investicinis turtas (administraciniai pastatai) 75

56.2. Priežastys, dėl kurių buvo perkainotas turtas, parodomas finansinėse

ataskaitose perkainota verte, perkainojimo periodiškumas ir perkainojimo rezultatas.

Jeigu turtas buvo perkainotas, finansinių ataskaitų informacijos vartotojams svarbu žinoti,

dėl ko ir kada buvo perskaičiuota jo vertė, ar perskaičiuojant dalyvavo nepriklausomas turto

vertintojas ir pan.

Pavyzdys


Pagal įmonės apskaitos politiką ilgalaikis materialusis turtas perkainojamas vieną kartą

per 5 metus – finansinių metų pabaigoje.

Įvertinusi tai, kad žymiai padidėjo rajono, kuriame yra įmonės pastatai, prestižas ir kad

dalis įmonės ilgalaikio materialiojo turto – pastatų ir statinių grupė – finansinėse ataskaitose

parodyta realių rinkos kainų neatitinkančiomis vertėmis, 20X3 finansinių metų pabaigoje įmonė

perkainojo šios ilgalaikio materialiojo turto grupės objektus praėjus 2 metams po paskutinio

ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo, kuris buvo atliktas sudarant 20X1 m. finansines

ataskaitas. Turto vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai. Apskaitoje užregistruotas

87 000 EUR perkainojimo rezervo ir ilgalaikio materialiojo turto – pastatų ir statinių grupės –

vertės padidėjimas.


6 VAS MR / 72

56.3. Įmonės nusistatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertė.

Pavyzdys


Minimali ilgalaikio materialiojo turto grupių vieneto vertė

Grupė Minimali vertė (EUR)

Administracinis pastatas 0

Kiti pastatai ir statiniai 500

Mašinos ir įranga 500

Transporto priemonės 1 000

Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai 400

56.4. Turto įkeitimas ir kiti nuosavybės teisių apribojimai.

Turto įkeitimas ir kiti nuosavybės teisių apribojimai ateityje gali daryti tiesioginę įtaką

įmonės veiklos rezultatams. Tokios finansinių ataskaitų informacijos atskleidimas jos

vartotojams suteikia galimybę įvertinti įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus, susidaryti

tikrą įmonės vaizdą.

Pavyzdys

Įmonės „E“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė 20X1 m. sausio 25 d. iš banko gavo 300 000 EUR paskolą, kurios grąžinimui

užtikrinti buvo užstatytas administracinis pastatas, komercinės ir sandėlio patalpos.

Užstatyto turto pavadinimas Likutinė vertė (EUR)

Administracinis pastatas 260 000

Komercinės patalpos 130 000

Sandėlio patalpos 40 000

56.5. Visiškai nudėvėtas turtas, kuris dar naudojamas, ir jo įsigijimo ar

pasigaminimo savikaina.

Pavyzdys

Įmonės „F“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Visiškai nudėvėto, tačiau vis dar naudojamo įmonės veikloje, ilgalaikio materialiojo turto

įsigijimo savikaina 20X2 m. gruodžio 31 d. sudaro 82 025 EUR (20X1 m. gruodžio 31 d. –

79 325 EUR), iš jų:

Statiniai 49 700 EUR (20X1 m. gruodžio 31 d. – 49 700 EUR);

Transporto priemonės 8 800 EUR (20X1 m. gruodžio 31 d. – 8 800 EUR);


6 VAS MR / 73

Baldai 6 500 EUR (20X1 m. gruodžio 31 d. – 6 000 EUR);

Kompiuterinė įranga 11 125 EUR (20X1 m. gruodžio 31 d. – 9 325 EUR);

Kitas ilgalaikis materialusis turtas 5 900 EUR (20X1 m. gruodžio 31 d. – 5 500 EUR).

56.6. Jei viena to paties turto dalis naudojama tik pajamoms iš turto nuomos ir

(arba) turto vertės padidėjimo gauti ir laikoma investiciniu turtu, o kita dalis – prekėms

gaminti, paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, tų dalių reikšmingumo

nustatymo kriterijai, dydis ir vertė.

Pavyzdys


Įmonei priklausantis pastatas investicinio turto grupėje buvo registruojamas atsižvelgiant

į investicinei veiklai naudojamą plotą.

Pastato plotas yra 4 500 m2, iš kurių 4 200 m2 nuomojama, o 300 m2 plote įsikūręs

įmonės reklamos skyrius. Pastato įsigijimo savikaina yra 280 500 EUR: atitinkamai 4 200 m2

įsigijimo savikaina – 261 800 EUR (4 200 m2 x 280 500 EUR : 4 500 m2), o 300 m2 – 18 700

EUR (300 m2 x 280 500 EUR : 4 500 m2).

Pastatas priklauso investicinio turto grupei, nes jo dalies, kurioje įsikūręs reklamos

skyrius, plotas, palyginti su išnuomota pastato dalimi, sudaro nereikšmingą dalį.

57. Apie kiekvienos nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto grupės

nuvertėjimą papildomai atskleidžiama:

57.1. Aplinkybės, dėl kurių per ataskaitinį laikotarpį pripažinti ar panaikinti

nuostoliai dėl vertės sumažėjimo.

57.2. Nuvertėjusio turto pobūdis ir trumpas aprašymas.

57.3. Nuostolių dėl vertės sumažėjimo ir panaikintų nuostolių dėl vertės sumažėjimo

sumos, užregistruotos per ataskaitinį laikotarpį nuosavo kapitalo sąskaitose.

57.4. Nematerialiojo ir materialiojo ilgalaikio turto atsiperkamosios vertės

nustatymo pagrindas – tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas, ar naudojimo vertė. Jei

atsiperkamoji turto vertė buvo nustatyta remiantis tikrąja verte, atėmus pardavimo

išlaidas, tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas, nustatymo būdas (pardavimo kaina

buvo nustatyta remiantis pardavimo sutartimi, aktyviąja rinka ar kuriuo kitu būdu). Jei

atsiperkamoji turto vertė buvo nustatyta remiantis jo naudojimo verte, nurodomos

diskonto normos, taikytos apskaičiuojant dabartinę ir ankstesnę (jei ji buvo skaičiuojama)

naudojimo vertę.

1 pavyzdys

Turto, kuriam įmonės apskaitoje taikomas įsigijimo savikainos būdas, nuvertėjimo ir

nuvertėjimo mažinimo suma, parodyta ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitoje,

finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte gali būti atskleidžiama, pavyzdžiui, taip:



6 VAS MR / 74

Informacija apie nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimą

Eurais

Nuvertėjusio turto pobūdis ir

trumpas aprašymas

Ilgalaikio turto

balansinė vertė

ataskaitinio

laiko-tarpio

pradžioje

Ilgalaikio turto

atsiperkamoji

vertė

Ilgalaikio turto

nuvertėjimas

Ilgalaikio turto

nuvertėjimo

mažėjimas

1. Nematerialusis turtas 10 000 2 500 (7 500) –

1.1.Technologiškai

pasenusios, mažai

naudojamos buhalterinės

apskaitos programos 10 000 2 500 (7 500) –

2. Materialusis turtas 11 875 000 11 950 000 (525 000) 350 000

2.1. Žemė, įsigyta

gyvenamiesiems namams

statyti3 9 500 000 10 000 000 250 000

2.2. Nenaudojamas

administracinis pastatas 900 000 700 000 (200 000) –

2.3. Nenašios, mažai

naudojamos mašinos ir

įranga 600 000 300 000 (300 000) –

2.4. Per avariją apgadinta

transporto priemonė 375 000 350 000 (25 000) –

2.5. Investicinis turtas 500 000 600 000 100 000

Iš viso 11 885 000 11 952 500 (532 500) 350 000

Turto atsiperkamoji vertė nustatoma pagal tikrąją vertę atėmus pardavimo išlaidas.

Žemės, pastatų (įskaitant investicinį turtą) ir transporto priemonės tikroji vertė buvo nustatyta

pagal rinkos kainą. Nustatant šio turto tikrąją vertę buvo remiamasi įmonės apskaitos

dokumentais, katalogais, statistiniais leidiniais, internetu ir spauda.

Programos, mašinų ir įrangos, kurių aktyviosios rinkos nėra, tikroji vertė buvo nustatyta

remiantis patikimiausia informacija apie sumą, kurią įmonė galėtų gauti pardavusi turtą

paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, t. y. pagal skelbtų panašaus turto viešųjų pardavimo ir

pirkimo aukcionų kainas ir kvalifikuotų turto vertintojų panašaus turto įvertinimus. Nustatant

pardavimo kainą buvo atsižvelgta į neseniai toje pačioje veiklos šakoje sudarytus panašaus turto

pardavimo sandorius.

Ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažintas žemės, įsigytos gyvenamiesiems

namams statyti, ir investicinio turto nuvertėjimas sumažintas, nes, atsiradus didesnei paklausai,

toje vietovėje reikšmingai padidėjo žemės sklypų ir pastatų rinkos vertė.

3 Žemės, įsigytos gyvenamiesiems namams statyti, balansinės ir atsiperkamosios vertės skirtumas sudaro

500 000 EUR. Iki 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo pripažinta 250 000 EUR nuostolių dėl žemės vertės sumažėjimo,

todėl jos balansinė vertė padidinta iki balansinės vertės, kuri būtų buvusi, jei ankstesniais laikotarpiais nuostolis

nebūtų buvęs pripažintas.


6 VAS MR / 75

2 pavyzdys


Informacija apie nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimą

Eurais

Nuvertėjimas Nenaudojamų

pastatų

Nenašių, mažai

naudojamų

įrenginių

Iš viso

Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. (323 000) (4 000) (327 000)

Pokyčiai per 20X2 metus (116 000) (42 000) (158 000)

Likutis 20X2 m. gruodžio 31 d. (439 000 (46 000) (485 000)

Pokyčiai per 20X3 metus (57 000) (36 000) (93 000)

Per 20X3 metus nurašyto turto nuvertėjimas 142 000 45 000 187 000

Likutis 20X3 m. gruodžio 31 d. (354 000) (37 000) (391 000)

Nenaudojamų pastatų atsiperkamoji vertė nustatyta pagal jų tikrąją vertę. Tikroji vertė

nustatoma remiantis patikimiausia informacija apie sumą, kurią įmonė galėtų gauti jį pardavusi

paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, t. y. pagal skelbtus panašių pastatų kvalifikuotų turto

vertintojų įvertinimus, internete ir spaudoje skelbiamas pardavimo kainas.

Įrenginiai naudojami nepaklausiai produkcijai gaminti. Šios produkcijos gamybą

planuojama nutraukti per dvejus metus nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Šių įrenginių

atsiperkamoji vertė nustatyta pagal jų naudojimo vertę. Naudojimo vertė apskaičiuota remiantis

naujausiame verslo plane numatytais diskontuotais pinigų srautais. Diskontuoti pinigų srautai

buvo skaičiuojami likusiam šio turto naudingo tarnavimo laikui (2 metams). Diskonto norma,

nustatyta atsižvelgiant į įmonės naudojamo kapitalo vertės svertinį vidurkį, sudaro 9,38 proc.

Apskaičiuojant naudojimo vertę 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo taikoma 8,92 proc. diskonto

norma.

Kai turto ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikomas perkainotos vertės būdas ir yra

perkainojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurio vertė anksčiau dėl perkainojimo buvo

padidinta, bet yra nepanaudota perkainojimo rezervo dalis, po perkainojimo sumažėjus turto

vertei apskaitoje registruojamas turto vertės sumažėjimas ir mažinamas perkainojimo rezervas.

Nuostolių dėl vertės sumažėjimo ir panaikintų nuostolių dėl vertės sumažėjimo sumos,

užregistruotų per ataskaitinį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį perkainojimo rezervo sąskaitoje,

finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte atskleidžiamos atskirai.

58. Apie kiekvieną pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį gauto veikloje

naudojamo turto grupę gavėjas nurodo tos grupės turto likutinę vertę paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną. Jei sudaromos subnuomos sutartys, nurodoma ateityje

gautinų minimalių įmokų suma.

Turto lizingo (finansinės nuomos) ir atgalinio lizingo sandorių apskaitą ir pateikimo

finansinėse ataskaitose tvarką nustato 20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas

(finansinė nuoma) ir panauda“.


6 VAS MR / 76

Pavyzdys


Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą turtą sudaro mašinos ir įranga bei transporto

priemonės. Be nuomos įmokų, reikšmingiausi įsipareigojimai pagal finansinės nuomos sutartis

yra turto priežiūra ir draudimas.

Pagal finansinės nuomos sutartis naudojamo turto likutinė vertė 20X2 m. gruodžio 31 d.

Turto grupė Ataskaitinis laikotarpis

(EUR)


laikotarpis (EUR)

Mašinos ir įranga 34 200 62 100

Transporto priemonės 12 300 23 100

Iš viso 46 500 85 200

59. Apie turto lizingo (finansinės nuomos) ir atgalinio lizingo sandorius:

59.1. Lizingo davėjas atskleidžia:

59.1.1. bendrą investicijų į finansinę nuomą sumą ir per šiuos laikotarpius gautinas

palūkanas:

59.1.1.1. iki 1 metų;

59.1.1.2. nuo 1 iki 5 metų;

59.1.1.3. po 5 metų.

59.1.2. neuždirbtas finansines pajamas;

59.1.3. negarantuotas likvidacines vertes;

59.1.4. neapibrėžtus nuompinigius, kurie pripažįstami pajamomis;

59.1.5. reikšmingų sutarčių apibūdinimą.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 m. vasario 22 d. pagal finansinės nuomos sutartį perdavė įmonei „C“

gamybos įrenginius. Sutartyje nurodyta 200 000 EUR įrenginių vertė. Išankstinis 50 000 EUR

mokėjimas už perduodamą turtą buvo gautas prieš turto perdavimą. Lizingo sutartis sudaryta

7 metams (84 mėn.), metinė palūkanų norma – 3 proc., sutarties sudarymo mokestis –

1 000 EUR.

Ištrauka iš lizingo įmokų mokėjimo grafiko

Eurais

Data Neišpirkta

turto vertė

Turto išpirkimo

įmokos

Palūkanų

įmokos

Sutarties

sudarymo

mokestis

Suma

20X1-02-22 200 000 1 000 1 000

50 000 50 000

20X1-03-31 150 000 1 607 375 1 982


6 VAS MR / 77

20X1-04-30 148 393 1 611 371 1 982

20X1-05-31 146 782 1 615 367 1 982

20X1-06-30 145 167 1 619 363 1 982

20X1-07-31 143 548 1 623 359 1 982

20X1-08-31 141 925 1 627 355 1 982

20X1-09-30 140 298 1 631 351 1 982

20X1-10-31 138 667 1 635 347 1 982

20X1-11-30 137 032 1 639 343 1 982

20X1-12-31 135 393 1 644 338 1 982

20X2-01-31 133 749 1 648 334 1 982

. . . 1 982

20X7-12-31 5 916 1 967 15 1 982

20X8-01-31 3 949 1 972 10 1 982

20X8-02-28 1 977 1 977 5 1 982

Iš viso 0 200 000 16 488 1 000 217 488


Įmonė 20X1 metais pagal finansinės nuomos sutartį perdavė gamybos įrenginius, kurių

vertė 200 000 EUR, nustatytas 84 mėnesių nuomos laikotarpis, liko nuomoti 62 mėnesius,

įmokos gaunamos kas mėnesį, palūkanų norma fiksuota. Sutarties pakeitimų nebuvo.

Negarantuota likvidacinė vertė sutartyje nenustatyta. Pasibaigus sutarčiai, nuosavybės teisė

pereina įrenginių gavėjui.

Informacija apie investicijas į finansinę nuomą

Eurais


laikotarpis


laikotarpis

Bendra investicijų į finansinę nuomą suma 113 703 133 749

Atgautina turto vertė: 113 703 133 749

Per vienus metus 20 656 20 046

Nuo vienų metų, bet ne vėliau kaip per penkerius metus 93 047 109 754

Po penkerių metų 0 3 949

Negarantuota likvidacinė vertė 0 0

Gautinų palūkanų suma: 9 181 12 919



Po penkerių metų 0 15


6 VAS MR / 78

59.2. Lizingo gavėjas atskleidžia:

59.2.1. Pagal sutartis mokėtinų minimalių įmokų sumas per kiekvieną iš šių

laikotarpių:

59.2.1.1.iki 1 metų;

59.2.1.2.nuo 1 iki 5 metų;

59.2.1.3.po 5 metų.

Informacija, kurią reikalaujama pateikti finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, nėra

tapati balanso straipsniuose pateikiamai informacijai. Minimalių įmokų suma apima už turtą

mokamas įmokas, kurios pateikiamos lizingo gavėjo balanse, ir mokėtinų palūkanų sumas,

kurios registruojamos nebalansinėse sąskaitose.

59.1. punkto pavyzdžio tęsinys


Informacija apie minimalių įmokų sumas

Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Mokėtinų minimalių įmokų suma: 113 703 133 749



Po penkerių metų – 3 949

Mokėtinos palūkanos: 9 181 12 919



Po penkerių metų – 15

Iš viso 122 884 146 668

59.2.2. Jei buvo mokami neapibrėžti nuompinigiai – jų sumą ir susidarymo

priežastis.

Finansinės nuomos sutartyje gali būti numatyta, kad dėl tam tikrų verslo sąlygų

nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuompinigius. Tai gali būti nuompinigiai, susiję su

užsienio valiutos kurso pokyčiais, rinkos palūkanų susiejimas su jas veikiančiais veiksniais,

procentai nuo produkcijos pardavimo ir pan. Tokie nuompinigiai nėra pastovaus dydžio ir

priklauso nuo juos lemiančių sąlygų įtakos.

Pavyzdys

Įmonė „A“ iš įmonės „B“ pagal finansinės nuomos sutartį įsigijo medienos perdirbimo

cecho įrangą. Nuomos laikotarpis – 5 m. (60 mėn.). Sutartyje numatyta, kad įrangos gavėjas

mokės ne tik nustatytas fiksuotas palūkanas, bet ir 0,01 proc. nuompinigius nuo naudojant šią


6 VAS MR / 79

įrangą pagamintos ir parduotos produkcijos vertės. Per pirmus nuomos metus įmonė „A“ pardavė

įsigyta įranga pagamintos produkcijos už 2 000 000 EUR.


Pagal finansinės nuomos sutartį įmonė įsigijo medienos perdirbimo cecho įrangą, įmokos

mokamos kas mėnesį, palūkanų norma fiksuota. Taip pat mokami 0,01 proc. nuompinigiai nuo

naudojant šią įrangą pagamintos ir parduotos produkcijos vertės. Ataskaitiniais finansiniais

metais produkcijos, pagamintos naudojant šią įrangą, parduota už 2 000 000 EUR ir dėl to

susidarė 200 EUR nuompinigių. Sutarties pakeitimų nebuvo.

59.2.3. Bendrą informaciją apie lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir jų

pakeitimus, jei buvo daryti.

Pavyzdys


1. Pagal finansinės nuomos sutartį įmonė įsigijo automobilį, kurio vertė 17 000 EUR,

nustatytas nuomos laikotarpis 5 metai, liko nuomoti 4 metus, įmokos mokamos kas mėnesį,

fiksuota palūkanų norma. Sutarties pakeitimų nebuvo.

2. Pagal finansinės nuomos sutartį įmonė įsigijo gamybos įrenginių, kurių vertė

100 000 EUR, nustatytas nuomos laikotarpis 5 metai, įmokos mokamos kas mėnesį, kintanti

palūkanų norma. Ji priklauso nuo Londono tarpbankinės palūkanų normos (LIBOR), keičiamos

kas pusę metų (spalio 1 d. ir balandžio 1 d.), ir pridedamos fiksuotos banko maržos. Sutarties

pakeitimų nebuvo.

60. Apie turto nuomos ir atgalinės nuomos sandorius:

60.1. Turto nuomotojas atskleidžia:

60.1.1. išnuomoto turto vertę;

60.1.2. nuomos laikotarpius;

60.1.3. galimybę pratęsti nuomos laiką;

60.1.4. kitą svarbią informaciją apie nuomos sutartis.

60.2. Turto nuomininkas atskleidžia:

60.2.1. nuomos mokesčio dydžius;

60.2.2. nuomos laikotarpius;

60.2.3. kitą svarbią informaciją apie nuomos sutartis.

1 pavyzdys

Įmonė „D“, gavusi banko paskolą, 20X1 m. sausio mėn. pastatė administracinį pastatą.

Pastato įsigijimo (pasigaminimo) savikaina 500 000 EUR. Nustatyta 50 000 EUR pastato

likvidacinė vertė ir 15 metų naudingo tarnavimo laikas.

Po vienų metų nuo pastato eksploatacijos pradžios paaiškėjo, kad dėl apyvartinių lėšų

stygiaus įmonė negalės laiku grąžinti paskolos ir kad pastatas yra per didelis įmonės


6 VAS MR / 80

administracinėms reikmėms. Įmonė „D“ 20X2 m. sausio 31 d. nusprendė pastatą parduoti įmonei

„E“ ir jame išsinuomoti sau reikalingą plotą.

Pastatas parduotas už 600 000 EUR. Sukauptas pastato nusidėvėjimas pardavimo dieną

buvo 30 000 EUR (500 000 EUR – 50 000 EUR : 15 m. x 1 m.), likutinė vertė – 470 000 EUR

(500 000 EUR – 30 000 EUR). Nuomos sutartis įsigaliojo pardavimo dieną. Joje nurodytas

1 500 EUR mėnesinis nuomos mokestis.


Įmonė pardavė administracinį pastatą ir išsinuomojo reikalingą plotą pagal atgalinės

nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra nuomos sutartis. 130 000 EUR turto

perleidimo pelnas pripažintas iš karto ir parodytas pelno (nuostolių) ataskaitos kitos veiklos

pajamų straipsnyje.

Sutartyje nustatytas 5 metų nuomos laikotarpis ir 1 500 EUR mėnesinis nuomos

mokestis. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, įmonei suteikiama pirmumo teisė pratęsti

nuomos sutartį 5 metams.

Įmonės „E“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė už 600 000 EUR įsigijo administracinį pastatą. Dalis šio pastato išnuomota

įmonei „D“ pagal atgalinės nuomos sutartį, kuri pagal turinį ir ekonominę prasmę yra nuomos

sutartis. Sutartyje nustatytas 5 metų nuomos laikotarpis ir 1 500 EUR mėnesinis nuomos

mokestis. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, įmonei „D“ suteikiama pirmumo teisė pratęsti

nuomos sutartį 5 metams.

2 pavyzdys

Įmonė „F“ 20X1 metais išsinuomojo patalpas prekybos veiklai vykdyti ir pasirašė

dvylika prekybinių patalpų nuomos sutarčių, kurių laikotarpiai nuo 1 iki 10 metų. 20X2 metais

papildomai pasirašytos dar trys prekybinių patalpų nuomos sutartys.


Įmonė yra sudariusi 15 prekybinių patalpų nuomos sutarčių (20X1 metais – 12).

Minimalūs įspėjimo dėl nuomos nutraukimo laikotarpiai nuo 1 iki 6 mėn.

Įmokos už patalpų nuomą pagal nuomos sutartis

Eurais

Nuomos laikotarpiai Ataskaitinis

laikotarpis


laikotarpis

Iki vienų metų 21 394 18 371

Nuo vienų iki penkerių metų 62 361 58 210

Penkeri metai ir daugiau 17 692 20 233

Iš viso 101 447 96 814

Minimalūs nuomos mokesčiai gali keistis atsižvelgiant į prekių apyvartą nuomojamose

patalpose arba indeksuojami atitinkama infliacijos norma.


6 VAS MR / 81

61. Apie turto panaudos sandorius atskleidžiama panaudos laikotarpis, pagal

panaudos sutartį perduoto ar gauto turto pobūdis ir vertė, galimybė pratęsti sutartį, kita

reikšminga informacija.

Kad geriau būtų paaiškintos finansinės ataskaitos, turto pagal panaudos sutartį gavėjas

finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti papildomą informaciją apie panaudos

sutarties laikotarpį, galimybę jį pratęsti ir kitą reikšmingą informaciją.

1 pavyzdys

Įmonės „K“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Pagal panaudos sutartį įmonė 20X1 m. sausio mėn. gavo teisę savo veikloje naudoti

automobilį. Sutartyje nustatyta 14 000 EUR automobilio vertė ir 5 metų panaudos laikotarpis,

galimybės jį pratęsti sutartyje nenumatyta. Automobilio savininkas kompensavo 800 EUR

metinių automobilio draudimo išlaidų.

2 pavyzdys

Įmonės „N“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Pagal panaudos sutartį įmonė 20X1 m. spalio mėn. gavo teisę naudotis gamybinės

paskirties pastatu. Sutartyje nustatyta 265 000 EUR pastato vertė ir 10 metų panaudos laikotarpis

su galimybe jį pratęsti dar 5 metams. Jei patalpos būtų nuomojamos pagal vidutines rinkos

kainas, įmonė per vieną ataskaitinį laikotarpį patirtų 16 000 EUR patalpų nuomos išlaidų.

62. Apie kiekvieną patronuojamąją ir (ar) asocijuotąją įmonę, jei informacijos apie

jas nėra atskleista patronuojančiosios ar didžiausios įmonių grupės, kuriai įmonė priklauso

kaip patronuojamoji, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, patronuojančioji įmonė

aiškinamajame rašte atskleidžia:

62.1. Valdomą patronuojamosios ir (ar) asocijuotosios įmonių kapitalo dalį

procentais ir balsų, kuriuos suteikia turimos akcijos, dalį procentais, jei turimų akcijų

skaičius skiriasi nuo jų suteikiamų balsų skaičiaus.

Pavyzdys

AB „A“ turi:

– 1 500 paprastųjų vardinių patronuojamosios įmonės UAB „B“ akcijų, kurių kiekvienos

nominalioji vertė yra 10 EUR ir kurios suteikia 1 500 balsų, ir 500 privilegijuotųjų akcijų, kurių

kiekvienos nominalioji vertė yra 20 EUR ir kurios suteikia 1 000 (20 EUR : 10 EUR x 500

akcijų) balsų. Turimos akcijos suteikia 83,3 proc. balsų.

– 1 150 paprastųjų vardinių asocijuotosios UAB „C“ akcijų, kurių kiekvienos nominalioji

vertė yra 100 EUR ir kurios suteikia 1 150 balsų. Asocijuotosios UAB „C“ įstatinis kapitalas,

kurį sudaro 5 000 paprastųjų vardinių 100 EUR nominaliosios vertės akcijų, yra 500 000 EUR.

Turimos akcijos suteikia AB „A“ 23 proc. balsų.

– Kooperatinės bendrovės „D“ pajų, kurį sudaro 60 000 EUR iš kooperatinės bendrovės

„D“ 100 000 EUR pagrindinio kapitalo. Kooperatinė bendrovė „D“ turi 5 narius. Pagal Lietuvos


6 VAS MR / 82

Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą balsų skaičius nepriklauso nuo

pajaus dydžio, todėl AB „A“ turi 1 balsą, kuris sudaro 20 proc. visų balsų.

AB „A“ informaciją apie patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones aiškinamajame rašte

pateikia lentele.

AB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie valdomas patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones

Įmonės

pavadinimas

Teisinė forma Akcijų

skaičius

Investuotojui

priklausanti

įstatinio

(pagrindinio)

kapitalo dalis (%)

Balsų

skaičius

Balsai, kuriuos

suteikia turimos

akcijos

(%)

„B“ Uždaroji akcinė

bendrovė 2 000 83,3 2 500 83,3

„C“ Uždaroji akcinė

bendrovė 1 150 23 1 150 23

„D“ Kooperatinė

bendrovė 1 60 1 20

62.2. Patronuojamosios ir (ar) asocijuotosios įmonių kapitalo ir rezervų dydį.

62.3. Patronuojamosios ir (ar) asocijuotosios įmonių ataskaitinio laikotarpio veiklos

rezultatus, t. y. grynąjį pelną ar nuostolius.

Pavyzdys

AB „P“ turi UAB „D“ akcijų, suteikiančių 80 proc. balsų, ir UAB „A“ akcijų,

suteikiančių 27 proc. balsų.

UAB „D“ kapitalas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje yra 400 000 EUR, rezervai –

40 000 EUR, grynasis pelnas – 50 000 EUR.

UAB „A“ kapitalas ataskaitinių finansinių metų pabaigoje – 2 000 000 EUR, rezervai –

200 000 EUR, grynasis pelnas – 500 000 EUR.

Aiškinamajame rašte AB „P“ informaciją apie patronuojamąsias ir asocijuotąsias įmones

gali pateikti lentelėse.

AB „P“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Patronuojamosios įmonės

Įmonės

pavadinimas

Valdoma kapitalo

dalis (%)

Balsai, kuriuos

suteikia turimos

akcijos (%)

Kapitalo

dydis

(EUR)

Rezervai

(EUR)

Grynasis pelnas

(nuostoliai)

(EUR)

UAB „D“ 80 80 400 000 40 000 50 000


6 VAS MR / 83

Asocijuotosios įmonės

Įmonės

pavadinimas

Valdoma kapitalo

dalis (%)

Balsai, kuriuos

suteikia turimos

akcijos (%)

Kapitalo

dydis

(EUR)

Rezervai

(EUR)

Grynasis

pelnas

(nuostoliai)

(EUR)

UAB „A“ 27 27 2 000 000 200 000 250 000

62.4. Nuosavybės metodu apskaičiuotų investicijų į patronuojamąsias ir (ar)

asocijuotąsias įmones vertę, prestižą, jo amortizaciją, patikslintą prestižo amortizacijos

sumą, jei tokių įmonių finansinių ataskaitų duomenys reikšmingi.

Pagal 15-ąjį verslo apskaitos standartą „Investicijos į asocijuotąsias įmones“

investuotojas, kuris turi asocijuotųjų įmonių, bet neturi patronuojamųjų įmonių ir nesudaro

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, arba turi patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių, bet,

naudodamasis Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatytomis

išimtimis, nesudaro konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, ir informacijos apie šias įmones nėra

atskleista patronuojančiosios ar didžiausios įmonių grupės, kuriai įmonė priklauso kaip

patronuojamoji, konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, tačiau patronuojamųjų ir (ar)

asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenys jam yra reikšmingi, savo balanse investicijas

į patronuojamąsias ir (ar) asocijuotąsias įmones turi parodyti savikainos metodu, o

aiškinamajame rašte informaciją apie šias investicijas pateikti nuosavybės metodu.

1 pavyzdys

UAB „A“ turi UAB „B“ akcijų, suteikiančių 25 proc. balsų. UAB „A“ savo apskaitos

politikoje patvirtino asocijuotųjų įmonių finansinių duomenų reikšmingumo kriterijus, t. y.

investuotojo požiūriu asocijuotoji įmonė laikoma reikšminga, jeigu jos turtas finansinių metų

pabaigoje yra didesnis už 5 procentus investuotojo turto, o pardavimo grynosios pajamos per

ataskaitinius metus yra didesnės už 5 procentus investuotojo pardavimo grynųjų pajamų per tą

patį ataskaitinį laikotarpį.

UAB „A“ sudaro 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, kuriose parodoma:

27 500 EUR vertės turtas, 10 000 EUR įsipareigojimai, 17 500 EUR nuosavas kapitalas ir

8 000 EUR pardavimo grynųjų pajamų.

UAB „B“ sudarytose 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose parodoma:

17 000 EUR vertės turtas, 2 000 EUR įsipareigojimai, 15 000 EUR nuosavas kapitalas ir

5 000 EUR pardavimo grynųjų pajamų. Kadangi UAB „B“ turtas ir pardavimo grynosios

pajamos viršija 5 procentus investuotojos UAB „A“ turto ir pardavimo grynųjų pajamų, tai

investuotojas aiškinamajame rašte turės pateikti informaciją apie investicijas, apskaičiuotas

nuosavybės metodu.

2 pavyzdys

UAB „C“ turi UAB „D“ akcijų, suteikiančių 35 proc. balsų, ir UAB „E“ akcijų, kurios

suteikia 70 proc. balsų. UAB „C“ patronuojančioji įmonė UAB „G“ valdo 90 proc. jos akcijų, o

likusieji UAB „C“ akcininkai neprieštarauja, kad nebūtų sudaromos konsoliduotosios finansinės

ataskaitos, nes UAB „C“ finansinės ataskaitos įtrauktos į UAB „G“ įmonių grupės, kurios


6 VAS MR / 84

patronuojančioji įmonė vadovaujasi Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės

įstatymu, konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Tačiau įmonių grupės konsoliduotosiose

finansinėse ataskaitose informacija apie UAB „C“ patronuojamąją įmonę nėra atskleista. Pagal

UAB „C“ apskaitos politikoje patvirtintus asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenų

reikšmingumo kriterijus įmonės, į kurią investuota, turto ir pardavimo grynųjų pajamų sumos yra

reikšmingos investuotojo, t. y. UAB „C“, požiūriu ir todėl UAB „C“ aiškinamajame rašte

investiciją į UAB „D“ turės pateikti nuosavybės metodu.

3 pavyzdys

UAB „F“ 20X1 m. gruodžio 20 d. už 350 000 EUR įsigijo 30 proc. asocijuotosios įmonės

UAB „H“ akcijų. UAB „H“ pateikė UAB „F“ savo finansines ataskaitas. UAB „H“ 20X1 m.

gruodžio 31 d. duomenys rodė, kad investuotojui tenkančios grynojo turto dalies vertė yra

300 000 EUR. UAB „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. aiškinamajame rašte turi nurodyti

300 000 EUR investicijos sumą ir 50 000 EUR prestižą dėl verslo jungimo, nes investuotojui

tenkanti asocijuotosios įmonės grynojo turto dalies vertė yra 300 000 EUR.

UAB „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė už 350 000 EUR įsigijo 30 proc. UAB „H“ akcijų ir šios įsigytos asocijuotosios

įmonės finansinių ataskaitų duomenys įmonei yra reikšmingi. Nuosavybės metodu apskaičiuotos

investicijos į asocijuotąją įmonę vertė yra 300 000 EUR, prestižas – 50 000 EUR. Nustatytas 5

metų prestižo amortizacijos laikotarpis. Amortizacija dar nepradėta skaičiuoti.

62.5. Nebalansinėse sąskaitose užregistruotą įmonei tenkančią patronuojamosios ir

(ar) asocijuotosios įmonės nuostolių dalį, jeigu ji yra didesnė už investicijos balansinę vertę.

Be ankščiau minėtos informacijos apie investicijas į patronuojamąsias ir asocijuotąsias

įmones, investuotojas turi pateikti informaciją apie jam tenkančią šių įmonių nuostolių dalį, jei ji

yra didesnė už investicijos įsigijimo savikainą atėmus jos nuvertėjimą.

Pavyzdys

AB „A“ 20X1 m. gruodžio 31 d. įsigijo UAB „B“ akcijų, suteikiančių 30 proc. balsų

visuotiniame akcininkų susirinkime. AB „A“, pasinaudodama Lietuvos Respublikos įmonių

grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo nustatytomis išimtimis,

konsoliduotųjų finansinių ataskaitų nesudarė, o investiciją į UAB „B“ savo atskirose finansinėse

ataskaitose parodo savikainos metodu. Tačiau pagal AB „A“ apskaitos politikoje patvirtintus

asocijuotųjų įmonių finansinių ataskaitų duomenų reikšmingumo kriterijus UAB „B“ turto ir

pardavimo grynųjų pajamų sumos yra reikšmingos AB „A“ požiūriu ir todėl AB „A“

aiškinamajame rašte investiciją į UAB „B“ pateikia nuosavybės metodu.

AB „A" 20X1 m. gruodžio 31 d. balanse parodė 8 000 EUR investicijos į UAB „B“

vertę.

UAB „B“ 20X2 metų veiklos rezultatas buvo 12 000 EUR nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 3 600 EUR (12 000 EUR x 30 %), tenka investuotojai AB „A“. AB „A“ tenkantys

3 600 EUR nuostoliai 20X2 m. gruodžio 31 d. sumažina investicijų į asocijuotąsias įmones

(UAB „B“) balansinę vertę ir padidina ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudas.


6 VAS MR / 85

Investicijos į UAB „B“ vertė, apskaičiuota savikainos metodu, 20X2 m. gruodžio 31 d. yra

4 400 EUR (8 000 EUR – 3 600 EUR).

UAB „B“ 20X3 metų veiklos rezultatas buvo 15 000 EUR nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 4 500 EUR (15 000 EUR x 30 %), tenka investuotojai AB „A“. Šiuo atveju AB „A“ tenkanti

nuostolių dalis yra didesnė negu investicijos balansinė vertė. AB „A“ nėra įsipareigojusi

padengti visų ar dalies UAB „B“ nuostolių, todėl investicijos į UAB „B“ vertė, apskaičiuota

savikainos metodu, 20X3 m. gruodžio 31 d. lygi 0 EUR (4 400 EUR – 4 500 EUR). Likę

100 EUR nuostolių, viršijančių investicijos balansinę vertę, taip pat atskleidžiami aiškinamajame

rašte. Įmonė privalo kaupti informaciją, kad ji galėtų atskleisti aiškinamajame rašte.

AB „A“ 20X3 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie įmonei tenkančią asocijuotosios įmonės nuostolių dalį, viršijančią

investicijos balansinę vertę.

Data Investicijos balansinė

vertė (EUR)

Investuotojui

tenkanti nuostolių

dalis (EUR)

Nuostolių dalis,

viršijanti investicijos

balansinę vertę

(EUR)

20X1 m. gruodžio 31 d. 8 000 – –

20X2 m. gruodžio 31 d. 4 400 (3 600) –

20X3 m. gruodžio 31 d. 0 (4 500) (100)

62.6. Įsigytų akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, skaičių ir įsigijimo savikainą, jei

ataskaitiniais ir praeitais ataskaitiniais metais buvo įsigyta teisė daryti lemiamą poveikį.

Jei ataskaitiniais ar praeitais ataskaitiniais finansiniais metais įmonė įgijo teisę daryti

lemiamą poveikį kitai įmonei ir tarp jų atsiranda patronuojančiosios ir patronuojamosios įmonių

santykiai, aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie įsigytų balsavimo teisę

suteikiančių patronuojamosios įmonės akcijų skaičių ir įsigijimo savikainą. Paprastai įmonė teisę

daryti lemiamą poveikį kitai įmonei įgyja tada, kai ji įsigyja kitos įmonės akcijų, suteikiančių

daugiau kaip 50 proc. balsų. Jeigu tos pačios įmonės akcijos įsigyjamos ne iš karto, o dalimis,

patronuojamosios įmonės įsigijimo data bus laikoma data, kada susidariusios sąlygos rodys, kad

įsigijusioji įmonė įgijo lemiamą poveikį įsigytajai.

Pavyzdys

UAB „A“ 20X1 m. sausio 11 d. pasirašė su UAB „B“ akcininku sutartį, pagal kurią už

130 500 EUR įsigijo UAB „B“ akcijų, suteikiančių 87 proc. balsų visuotiniame akcininkų

susirinkime. Sutartyje numatyta, kad už įsigytas akcijas bus sumokėta per 3 mėnesius nuo

sutarties pasirašymo dienos, tačiau nuosavybės teisė perduodama sutarties pasirašymo dieną.

Be to UAB „A“ įsigijo UAB „C“ akcijas keliais etapais: 20X1 m. vasario 1 d. už

30 000 EUR įsigijo akcijų, suteikiančių 15 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime,

20X1 m. gegužės 15 d. už 20 000 EUR įsigijo akcijų, suteikiančių 10 proc. balsų visuotiniame

akcininkų susirinkime, 20X2 m. sausio 2 d. už 140 000 EUR įsigijo akcijų, suteikiančių 28 proc.

balsų visuotiniame akcininkų susirinkime ir 20X2 m. kovo 1 d. už 141 000 EUR įsigijo likusias


6 VAS MR / 86

akcijas, suteikiančias 47 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Bendroji įmonės „C“

grynojo turto vertė yra 315 000 EUR.

Teisės daryti lemiamą poveikį kitai įmonei įsigijimo data bus laikoma

20X2 m. sausio 2 d., kai įsigijusioji įmonė turi akcijų, suteikiančių 53 proc. balsų visuotiniame

akcininkų susirinkime. UAB „A“ 20X2 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi pateikti

informaciją apie įsigytų UAB „B“ ir UAB „C“ akcijų, suteikiančių balsavimo teisę, skaičių ir

įsigijimo savikainą.

UAB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Informacija apie įmones, kurioms teisė daryti lemiamą poveikį įsigyta ataskaitiniais ir

praeitais ataskaitiniais finansiniais metais.

Įmonės pavadinimas

ir teisinė forma

Įsigytų akcijų

skaičius

Akcijų įsigijimo

savikaina

(EUR)

Balsų

skaičius

20X2 m. 20X1 m.

Uždaroji akcinė bendrovė „B“ 0 8 700 130 500 8 700

Uždaroji akcinė bendrovė „C“ 7500 2500 331 000 10 000

63. Informacijos apie patronuojamosios ir (ar) asocijuotosios įmonių kapitalą,

rezervus ir grynąjį pelną ar nuostolius galima neatskleisti, jeigu atitinkama

patronuojamoji ir (ar) asocijuotoji įmonė neskelbia savo finansinių ataskaitų ir jeigu įmonė

jos nekontroliuoja.

64. Apie verslo įsigijimą atskleidžiama:

64.1. Jei ataskaitiniais metais buvo įsigytas verslas, jo pobūdis, įsigijimo savikaina.

Pavyzdys

UAB „S“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė 20X1 metais už 175 000 EUR įsigijo iš UAB „D“ verslą su pastato dalimi ir

pakavimo įrenginiais. Įsigyti įrenginiai ateityje teiks ekonominės naudos, nes įmonė ketina

panaudoti juos savo ir kitų įmonių konditerijos gaminiams pakuoti.

64.2. Jei nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki ataskaitinių finansinių

metų finansinių ataskaitų sudarymo datos buvo įsigytas verslas, jo pobūdis, įsigijimo

savikaina.

64.3. Informacija, leidžianti finansinių ataskaitų informacijos vartotojams įvertinti

per ataskaitinius arba ankstesnius finansinius metus įsigyto verslo vertės koregavimo,

padaryto per ataskaitinius metus, poveikį įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams.

Gali būti atvejų, kai verslo įsigijimo sutartyje yra numatytos sąlygos, kurioms susidarius,

įsigijusioji įmonė ateityje turės sumokėti papildomą sumą ar koreguoti mokėtiną sumą. Jungimo

datą patikimai įvertinusi sumas, įsigijusioji įmonė koreguoja įsigijimo savikainą ir prestižą. Jeigu


6 VAS MR / 87

pagal tokią sutartį jungimo datą šios sumos negalima patikimai įvertinti, į įsigijimo savikainą ji

neįtraukiama, o pripažįstama neapibrėžtuoju įsipareigojimu arba neapibrėžtuoju turtu.

Koregavimo laikotarpis yra laikas nuo verslo jungimo pradžios iki paskutinės kitų finansinių

metų dienos, kada patikimai įvertinama mokėtina suma. Tokiu būdu galima pateikti naują

informaciją, gautą apie faktus ir aplinkybes, egzistavusius jungimo datą, ir retrospektyviai

koreguoti įsigijimo savikainą ir prestižo sumą.

Pavyzdys

Įmonė „L“ 20X1 m. rugsėjo 30 d. įsigijo įmonės „K“ akcijų, suteikiančių 100 proc. balsų.

Įmonė „L“ žinojo, kad įmonė „K“ teisiasi su nemokiais pirkėjais, kurių skolos buvo pripažintos

abejotinomis skolomis, ir siekia susigrąžinti 1 270 000 EUR skolų. Įmonė „K“ teismo sprendimą

turėjo gauti 20X2 m. balandžio mėnesį. Akcijų įsigijimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad

įmonei „K“ laimėjus teismo bylą ir susigrąžinus skolas, įmonė „L“ papildomai sumokės 270 000

EUR. Įsigijimo metu buvo apskaičiuotas 1 500 000 EUR prestižas. Įmonė „K“ 20X2 m.

balandžio mėn. laimėjo teismo bylą ir susigrąžino iš pirkėjų skolas, o įmonė „L“ pagal sutartas

sąlygas papildomai sumokėjo 270 000 EUR. Įmonė „L“ jungimo datą pakoregavo grynojo turto

vertę ir padidino ją 1 270 000 EUR, įsigijimo savikaina padidino 270 000 EUR, o prestižą

sumažino 1 000 000 EUR. Sudarydama 20X2 metų konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonė

„L“ pateikė patikslintą lyginamąją informaciją ir patikslino 20X2 m. sausio 1 d. likučius.

UAB „L“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Ataskaitinį laikotarpį retrospektyviai buvo patikslinta per praėjusį ataskaitinį laikotarpį

įsigytos patronuojamosios įmonės „K“ įsigijimo savikaina, kuri padidėjo 270 000 EUR. Prestižo

suma, parodyta 20X1 m. įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte,

sumažėjo nuo 1 500 000 EUR iki 500 000 EUR.

64.4. Įsigyjant kitos bendro pavaldumo įmonės verslą ar jo dalį taikytas verslo

jungimo apskaitos metodas.

Pavyzdys

Fizinis asmuo V. Pavardenis valdo 100 proc. UAB „M“ akcijų ir 100 proc. UAB „N“

akcijų. UAB „M“ veikla – avalynės didmeninė ir mažmeninė prekyba, UAB „N“ – batų

taisymas. V. Pavardenis nusprendė, kad UAB „M“ toliau prekiaus tik avalynės didmenomis, o

dalį jos verslo – mažmeninę prekybą – perims UAB „N“ ir per 12 mėnesių nuo verslo įsigijimo

datos sumokės 50 000 EUR. Įsigyjant verslą, nuspręsta netaikyti pirkimo metodo, o perimti su

įsigytu verslu susijusį turtą ir įsipareigojimus balansinėmis vertėmis ir pridėti prie UAB „N“

turto ir įsipareigojimų balansinių verčių.

UAB „N“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Ataskaitinį laikotarpį buvo įsigyja UAB „M“ verslo dalis. UAB „M“ yra bendro

pavaldumo įmonė, nes 100 proc. balsų suteikiančių ir įmonės, ir UAB „A“ akcijų priklauso tam

pačiam akcininkui V. Pavardeniui. Įsigyjant UAB „M“ verslo dalį, su įsigyta verslo dalimi susiję

turtas ir įsipareigojimai perimti balansinėmis vertėmis ir pridėti prie įmonės turto ir

įsipareigojimų balansinių verčių.


6 VAS MR / 88

65. Apie finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus papildomai atskleidžiama:

65.1. Parduoti laikomo finansinio turto ir su rinkos kainomis susijusių finansinių

įsipareigojimų:

65.1.1. priežastys, dėl kurių konkretaus finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų

tikroji vertė nebuvo nustatyta;

65.1.2. tokio finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų įsigijimo savikaina atėmus

vertės sumažėjimo sumą.

65.2. Iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto ir kitų finansinių

įsipareigojimų, išskyrus su rinkos kainomis susijusius finansinius įsipareigojimus:

Finansiniam turtui, laikomam iki išpirkimo termino, gali būti priskiriami ne nuosavybės

vertybiniai popieriai, jei siekdama maksimalios naudos įmonė tvirtai nusprendžia neparduoti

vertybinių popierių iki nustatyto jų išpirkimo termino. Šiai grupei priskiriamas finansinis turtas,

kuris pagal sutartyse nustatytas sąlygas bus išperkamas nustatytais terminais už nustatytas arba

galimas nustatyti sumas.

65.2.1. kiekvienos grupės sudėtis pagal išpirkimo terminus, nurodant amortizuotos

savikainos vertę ir jos pokytį per ataskaitinį laikotarpį;

65.2.2. reikšminga užsienio valiutos kurso rizika, jei finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai yra įvertinti užsienio valiuta.

Pavyzdys

Įmonė „A“ turi iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto, kuris vertinamas

amortizuota savikaina. Informaciją apie tikrosios vertės pokyčius per ataskaitinį laikotarpį ši

įmonė pateikia atskiroje lentelėje.


Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas

Finansinio turto ir finansinių

įsipareigojimų grupės

Amortizuota savikaina (EUR) Amortizuotos

savikainos

pokytis per

20X2 metus

(EUR)

Išpirkimo

terminas Ataskaitinis

laikotarpis

(20X2)

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

(20X1)

Fiksuotų palūkanų obligacijos 2 172 2 082 90 20X4-12-31

JAV iždo obligacijos 4 760 4 542 218 20X3-12-31

Nepaisant to, kad iki išpirkimo termino JAV iždo obligacijų vertė padidės 4,7 proc., yra

didelė tikimybė, kad JAV doleris euro atžvilgiu nuvertės 10 proc. ir dėl to įmonė patirs 5,3 proc.

nuostolį.

65.3. Suteiktų paskolų ir gautinų sumų:

Šioje aiškinamojo rašto pastaboje pateikiama informacija apie kitiems subjektams

suteiktas paskolas, gautinas sumas už išsimokėtinai parduotą ilgalaikį turtą, pagamintą

produkciją ar kitą trumpalaikį turtą, už suteiktas paslaugas ir kitas gautinas sumas.


6 VAS MR / 89

65.3.1. sudėtis pagal grąžinimo laikotarpį, nurodant amortizuotos savikainos vertę,

jos pokytį per ataskaitinį laikotarpį ir abejotinas skolas;

1 pavyzdys


Iš pirkėjų gautinų sumų apmokėjimo terminas paprastai yra 30–90 dienų.

Iš pirkėjų gautinų sumų termino analizė 20X1 ir 20X2 m. gruodžio 31 d.

Ataskaitinis

laikotarpis

Gautinos sumos,

kurių mokėjimo

terminas nėra

pradelstas

Pradelstos gautinos sumos Iš viso

vertės sumažėjimas

nepripažintas

vertės sumažėjimas

pripažintas

mažiau kaip 30 d. 30−90 d. daugiau kaip 90 d.

20X1 m. 28 340 1 453 248 (1 267) 28 774

20X2 m. 25 872 2 147 322 (1 701) 26 640

Iš pirkėjų gautinų sumų pokytis

Ataskaitinis

laikotarpis

(EUR)

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

(EUR)

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje 28 774 30 765

Vertės sumažėjimas, apskaičiuotas per ataskaitinį laikotarpį (1 701) (1 267)

Nurašyta gautinų sumų (595) (840)

Užsienio valiutų kursų pokyčio įtaka 50 (84)

Sumažėjusios vertės atkūrimas 112 200

Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 26 640 28 774

2 pavyzdys

Įmonė „D“ 20X1 metų pradžioje ketveriems metams suteikė įmonei „E“ 90 000 EUR

beprocentę paskolą. Gautina suma buvo diskontuota pagal vidutinę rinkos palūkanų normą.

Panašių sandorių rinkos palūkanų norma buvo 4,7 proc.

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio informacija apie gautinos sumos amortizuotą

savikainą, palūkanų pajamas ir pinigų srautus

Eurais

Ataskaitinis

laikotarpis Amortizuota savikaina

ataskaitinio laikotarpio

pradžioje

Palūkanų pajamos

pagal apskaičiuotų

palūkanų normą

(A x 4,7 %)

Pinigų srautai Amortizuota

savikaina ataskaitinio


(A + B – C)

A B C D

20X1 74 896 3 520 78 416

20X2 78 416 3 685 82 101


6 VAS MR / 90

20X3 82 101 3 859 85 960

20X4 85 960 4 040 90 000 0


Informacija apie suteiktas paskolas

Suteikta 90 000 EUR paskola įmonei bus grąžinta po dvejų metų. Paskolos amortizuota

savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – 82 101 EUR, praėjusio ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje – 78 416 EUR. Paskolos amortizuotos savikainos pokytis per ataskaitinį laikotarpį –

3 685 EUR, per praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 3 520 EUR.

65.3.2. reikšminga užsienio valiutos kurso rizika, jei paskolos suteiktos ar sumos

gautinos užsienio valiuta.

Pavyzdys

Daugumą įmonės „B“ sandorių sudaro sandoriai užsienio valiuta su Lenkijos ir Rusijos

įmonėmis, dėl to didesnė jos finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų dalis įvertinta užsienio

valiuta. Aiškinamajame rašte įmonė „B“ pateikia informaciją apie galimą neigiamą arba teigiamą

užsienio valiutos kurso įtaką pelnui prieš apmokestinimą.


Užsienio valiutos rizika yra rizika, kad būsimų pinigų srautų tikroji vertė svyruos dėl

valiutos kursų pokyčių rinkoje. Įmonė patiria valiutos kursų riziką dėl savo vykdomos veiklos

(kai pajamos ir sąnaudos yra įvertintos kita valiuta negu įmonės finansinių ataskaitų valiuta).

Įmonės balansas dėl veiklos Rusijoje ir Lenkijoje gali būti paveiktas euro ir Rusijos

rublio bei euro ir Lenkijos zloto santykio svyravimų. Įmonė finansinį turtą ir finansinius

įsipareigojimus skirtingomis valiutomis įvertina tokia valiuta, kokia yra įmonės finansinių

ataskaitų valiuta.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai skirtingomis valiutomis, išreikšti eurais,

20X2 m. gruodžio 31 d. ir 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo tokie:

Eurais

Valiutos pavadinimas Finansinis turtas Finansiniai įsipareigojimai

20X2 m. 20X1 m. 20X2 m. 20X1 m.

Eurai (EUR) 75 650 71 800 18 240 22 660

Lenkijos zlotai (PLN) – 227 440 987 170 641 420

Didžiosios Britanijos svarai

sterlingų (GBP) 35 145 80 690 6 310 2 530

JAV doleriai (USD) – – 2 000 529 860

Rusijos rubliai (RUB) 404 340 507 590 – –

Kitos valiutos – 38 370 145 9 110

Iš viso 515 135 925 890 1 013 865 1 205 580


6 VAS MR / 91

Pelno prieš apmokestinimą jautrumas galimiems užsienio valiutų kursų pokyčiams

Vidutinis statistinis

valiutų kursų

padidėjimas

(sumažėjimas)

Įtaka pelnui prieš apmokestinimą

20X3 m.

20X2 m.

EUR / PLN 5 % (49 360) (20 700)

EUR / USD 5 % (101) (26 493)

EUR / RUB 5 % 20 217 25 380

EUR / PLN –5 % 49 360 20 700

EUR / USD –5 % 101 26 493

EUR / RUB –5 % (20 217) (25 380)

65.4. Jeigu finansinio turto, finansinėse ataskaitose parodomo įsigijimo savikaina

atėmus nuvertėjimą, balansinė vertė viršija jo tikrąją vertę:

65.4.1. kiekvienos to turto grupės balansinė ir tikroji vertė;

65.4.2. nuvertėjimo nepripažinimo priežastys ir įrodymai, kuriais remiantis galima

daryti prielaidą, kad nuvertėjimo požymiai išnyks.

65.5. Apie pinigus ir pinigų ekvivalentus:

65.5.1. Pinigų, kurių naudojimas apribotas ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui,

suma.

Pavyzdys

Įmonė „F“, kurios pagrindinė veikla pavojingų atliekų rinkimas, sandėliavimas,

perdirbimas ir pardavimas, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus

20X1 metais pasitvirtino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą. Šiame plane yra

numatytos priemonės atliekų tvarkymo veiklai nutraukti ir 1 mln. eurų išlaidų sąmata toms

priemonėms įgyvendinti. Numatytų priemonių įgyvendinimui užtikrinti įmonė „A“ gavo „X“

banko garantiją, pagal kurią banke yra deponuotos įmonės lėšos.

Įmonė „F“ turi terminuotąjį indėlį užsienio „Y“ banke. Naudojimasis terminuotuoju

indėliu yra apribotas siekiant garantuoti įmonės 35 000 EUR skolos už įsigytus įrenginius

grąžinimą.

Įmonės „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

3.2. Kitos investicijos 9 854 840 829 140


9 pastaba. Pinigai, kurių naudojimas apribotas ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.


6 VAS MR / 92

Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Deponuotos lėšos veiklos nutraukimo plano garantijų ir sutarčių

vykdymui užtikrinti (žr. 15 pastaba)

829 140

829 140

Terminuotasis indėlis „Y“ banke 25 700 –

Iš viso 854 840 829 140

15 pastaba. Gautos garantijos.

Įmonė pasitvirtino Atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą pagal Lietuvos

Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus. Plane numatyta 1 mln. eurų išlaidų sąmata

atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo priemonėms įgyvendinti. Numatytų priemonių

įgyvendinimui užtikrinti įmonei „X“ bankas suteikė 1 mln. EUR garantiją, pagal kurią banke

deponuota 829 140 EUR įmonės lėšų.

65.5.2. Pinigų ekvivalentų vertė ir apibūdinama.

Šioje aiškinamojo rašto pastaboje pateikiama informacija apie trumpalaikes (iki trijų

mėnesių nuo įsigijimo datos) likvidžias investicijas į kelionės čekius, vertybinius popierius,

išskyrus nuosavybės vertybinius popierius, trumpalaikius (iki trijų mėnesių) terminuotuosius

indėlius, kuriuos galima atsiimti be apribojimų, ir kitą finansinį turtą, kuris gali būti greitai

iškeičiamas į žinomas pinigų sumas, kurių vertės pokyčio rizika yra nereikšminga.

Likvidžios investicijos į vertybinius popierius gali būti Vyriausybės vertybiniai popieriai,

obligacijos, vekseliai ir kitas finansinis turtas, kurio išpirkimo terminas yra trumpesnis kaip

3 mėnesiai nuo įsigijimo datos.

Pavyzdys

Įmonės „G“ balanso ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

4. PINIGAI IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 10 11 300 8 670

Įmonės „G“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė pinigų ekvivalentams priskiria kelionės čekius, trumpalaikius terminuotuosius

indėlius ir vyriausybės vertybinius popierius, kurie gali būti greitai ir be didelės rizikos

realizuojami už rinkos kainą. Likvidžių investicijų į vyriausybės vertybinius popierius ir

terminuotųjų indėlių terminas neviršija trijų mėnesių nuo įsigijimo datos.

10 pastaba. Pinigai ir pinigų ekvivalentai.

Eurais


laikotarpis


laikotarpis

Pinigai banke 7 300 6 300


6 VAS MR / 93

Pinigai kasoje 170 70

Pinigų ekvivalentai 3 830 2 300

Iš jų:

vyriausybės vertybiniai popieriai 1 300 660

kelionės čekiai 830 300

terminuotieji indėliai 1 700 1 340

Iš viso 11 300 8 670

66. Apie išvestines finansines priemones, finansinėse ataskaitose parodomas

įsigijimo savikaina atėmus nuvertėjimą, atskleidžiama:

66.1. Išvestinės finansinės priemonės ar jų grupės ir apibūdinamos.

66.2. Išvestinės finansinės priemonės ar jų grupės tikroji vertė paskutinę

ataskaitinio laikotarpio dieną, jei tokią vertę galima nustatyti.

67. Atskleidžiama informacija apie turimas konvertuojamąsias obligacijas,

pasirinkimo sandorius ir panašius vertybinius popierius arba teises, nurodomas jų skaičius

ir įgytos konkrečios teisės.

68. Apie atsargas atskleidžiama:

68.1. Nukainojimo iki grynosios galimo realizavimo vertės suma.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė turi pateikti kuo tikslesnius duomenis apie

turimų atsargų vertę. Šis reikalavimas grindžiamas nuostata, kad atsargų vertė įmonės balanse

neturi būti didesnė už naudą, kurią tikimasi gauti šias atsargas pardavus arba sunaudojus.

Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas atsargos turi būti nukainojamos iki

grynosios jų galimo realizavimo vertės. Atsargų nukainojimo ir grynosios jų galimo realizavimo

vertės nustatymo tvarka nurodyta 9-ajame verslo apskaitos standarte „Atsargos“.

Nukainojus atsargas iki grynosios galimo realizavimo vertės, aiškinamajame rašte turi

būti nurodomos kiekvienos nukainotų atsargų grupės vertės sumažėjimo sumos ir bendra įmonės

atsargų vertės sumažėjimo suma po minėto nukainojimo.

68.2. Atsargų vertė, pripažinta pardavimo savikainos sąnaudomis.

Pavyzdys

Įmonė „A“ teikia valymo paslaugas.

Per 20X1 metus įmonė patyrė 75 000 EUR valytojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių

mokesčių, 10 100 EUR pagalbinių medžiagų (valymo priemonių ir inventoriaus) ir 3 700 EUR

kitų išlaidų, tiesiogiai tenkančių valymo paslaugoms.

Per 20X2 metus įmonė patyrė 87 000 EUR valytojų darbo užmokesčio ir su juo susijusių

mokesčių, 12 700 EUR pagalbinių medžiagų (valymo priemonių ir inventoriaus) ir 4 400 EUR

kitų išlaidų, tiesiogiai tenkančių valymo paslaugoms.


6 VAS MR / 94

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

2. Pardavimo savikaina 12. (104 100) (88 800)


Informacija apie atsargų vertę, pripažintą pardavimo savikainos sąnaudomis.

Per ataskaitinį laikotarpį suteiktų paslaugų pardavimo savikaina buvo pripažinta

12 700 EUR atsargų, per praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 10 100 EUR atsargų.

68.3. Bet kurio nukainojimo sumažinimo suma, aplinkybės ar įvykiai, dėl kurių

buvo sumažintas atsargų nukainojimas.

Jeigu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonė atliko praėjusį ataskaitinį laikotarpį

nukainotų atsargų naują grynosios galimo realizavimo vertės įvertinimą ir nukainojimo sumą

sumažino iki faktinės savikainos arba patikslintos grynosios galimo realizavimo vertės,

aiškinamajame rašte turi būti aptartos tokio nukainojimo sumažinimo sąlygos ir aplinkybės bei

nurodytos kiekvienos atsargų grupės nukainojimo sumažinimo sumos ir bendra įmonės atsargų

nukainojimo sumažinimo suma po minėto įvertinimo.

Pavyzdys

Įmonės „B“ veikla – prekyba audiniais ir kitomis siuvimo prekėmis. Įmonė taip pat teikia

ir siuvimo paslaugas. Atsižvelgdama į mados tendencijas, įmonė „B“ 20X1 metais nusipirko

didelį kiekį raudonos medžiagos. Per 20X2 metus pasiuvo tų metų mados tendencijas

atitinkančių drabužių, tačiau tais metais rinkoje sumažėjo šios spalvos drabužių paklausa ir

įmonė pardavė jų tik už 30 000 EUR. Todėl įmonė padarė prielaidą, kad jos turimos pagamintos

produkcijos vertė sumažėjo. Šis sumažėjimas yra reikšmingas, todėl jis registruojamas

apskaitoje. Atsargos buvo nukainotos 10 000 EUR.


Atsargų nukainojimas ir jo sumažinimas

Eurais

Rodikliai Pagamintos produkcijos likutis


Pagamintos produkcijos likutis


Atsargų balansinė vertė 70 000 100 000

Atsargų nukainojimas (10 000) –

Atsargų nukainojimo sumažinimas – –

Atsargų vertė po nukainojimo ir

nukainojimo sumažinimo 60 000 100 000

Mados tendencijos 20X3 metais pasikeitė ir įmonės „B“ gaminių paklausa vėl labai

išaugo. Todėl įmonė 3 000 EUR sumažino 20X2 metais atliktą nukainojimą tų atsargų, kurios

20X3 metais dar nebuvo parduotos.


6 VAS MR / 95


Atsargų nukainojimas ir jo sumažinimas

Eurais

Rodikliai Pagamintos produkcijos

likutis


Pagamintos produkcijos

likutis



Atsargų nukainojimas – (10 000)

Atsargų nukainojimo sumažinimas 3 000 –

Atsargų vertė po nukainojimo ir

nukainojimo sumažinimo 21 000 60 000

68.4. Įkeistų atsargų balansinė vertė.

Jeigu įmonės atsargos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra įkeistos kaip įsipareigojimų

įvykdymo garantija, aiškinamajame rašte nurodoma jų balansinė vertė.

68.5. Atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis.

Jeigu įmonės atsargos parduodamos komiso pagrindais ir ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje yra pas trečiuosius asmenis, aiškinamajame rašte nurodoma tokių atsargų balansinė

vertė.

Pavyzdys

Įmonė „C“ gamina ir parduoda buitinę techniką.

Įmonės „C“ 20X2 m. gruodžio 31 d. balanso ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

1. ATSARGOS 7 133 870 130 890

1.1. Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 16 870 13 390

1.2. Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai 0 0

1.3. Produkcija 117 000 117 500


7 pastaba. Atsargos.

Eurais

Atsargų pavadinimas 20X2 m. gruodžio 31 d. 20X1 m. gruodžio 31 d.

Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės 16 870 13 390

Pagaminta produkcija 117 500 127 000

Iš viso atsargų prieš nukainojimą 134 370 140 390

Nukainojimas iki grynosios galimo realizavimo

vertės (4 000) (9 500)

Nukainojimo sumažinimo suma 3 500 –


6 VAS MR / 96


Atsargų vertė, pripažinta pardavimo savikainos

sąnaudomis (257 820) (236 940)

Įkeistų atsargų balansinė vertė 58 000 –

Atsargos, esančios pas trečiuosius asmenis 2 500 2 000

Atsargų vertės sumažėjimo dėl nukainojimo ir jo panaikinimo sumos parodytos pelno

(nuostolių) ataskaitos Bendrųjų ir administracinių sąnaudų straipsnyje.

Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių 20X1 m. gruodžio 31 d. atsargos buvo nukainotos

žemiau už savikainą, atsirado naujų produkcijos X ir Y pardavimo ar panaudojimo gamyboje

sąlygų. Todėl produkcijos X nukainota suma atkuriama taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi

patikslintai grynajai galimo realizavimo vertei, o produkcijos Y – atsargų įsigijimo

(pasigaminimo) savikainai. Produkcijos Z rinkos kaina sumažėjo, todėl jos balansinė vertė

sumažinama iki patikslintos grynosios galimo realizavimo vertės.

Eurais

Pagamintos

produkcijos

grupės

Įsigijimo

savikaina

Grynoji

galimo

realizavimo

vertė

20X1 m.

Atsargų

vertė

20X1 m.

finansinėse

ataskaitose

Patikslinta

grynoji

galimo

realizavimo

vertė

20X2 m.

Atsargų

vertė

ataskaitinio

laikotarpio

finansinėse

ataskaitose

Nukainojimas

ir nukainojimo

sumažinimas

(–)

Produkcija X 33 000 30 500 30 500 31 000 31 000 (500)

Produkcija Y 58 000 55 000 55 000 58 500 58 000 (3 000)

Produkcija Z 36 000 32 000 32 000 28 000 28 000 4 000

127 000 117 500 117 000

Siekiant užtikrinti suteiktos banko paskolos grąžinimą, 20X2 metais įmonė įkeitė atsargų

už 58 000 EUR.

Trečiojo asmens, internetu prekiaujančios įmonės „D“, sandėliuose laikoma atsargų už

2 500 EUR (20X1 m. – 2 000 EUR).

69. Apie biologinį turtą papildomai atskleidžiama:

69.1. Įmonės biologinio turto grupės, sudarytos atsižvelgiant į šio turto paskirtį ir

numatomą naudojimo trukmę.

69.2. Įkeisto biologinio turto ir turto, kurio naudojimo teisė yra ribota, balansinė

vertė.

Pavyzdys


Įmonės biologinio turto grupės sudarytos atsižvelgiant į būdingiausius augalų ir gyvūnų

požymius, t. y. gyvūnai grupuojami pagal rūšį, amžių, lytį, augalai pagal bendrąsias biologines

savybes.


6 VAS MR / 97

Biologinio turto grupės Pastabos

Numatoma naudojimo

trukmė

Paskirtis

Ilgalaikio biologinio turto grupės

1. Produktyvieji ir veisliniai gyvūnai

1.1. Galvijai

1.1.1. Melžiamos karvės 24–72 mėn. melžti

1.1.2. Karvės žindenės 15–36 mėn. melžti arba skersti

(atranka po 1 ar daugiau

veršiavimųsi)

1.1.3. Buliai reproduktoriai 18–48 mėn. reprodukcijai

1.2. Kiaulės

1.2.1. Paršavedės 8–10 m. reprodukcijai

1.2.2. Kuiliai reproduktoriai 8–10 m. reprodukcijai

1.3. Ūkiniai ir veisliniai arklinių šeimos

gyvūnai

1.3.1. Kumelės 10–12 m. reprodukcijai

1.3.2. Eržilai 10–12 m. reprodukcijai

Trumpalaikio biologinio turto grupės

1. Auginami ir penimi gyvūnai

1.1. Galvijai

1.1.1. Veršeliai iki 1 mėn.

1.1.2. Veršeliai nuo 1 iki 6 mėn.

1.1.3. Telyčios 6–12 mėn.

1.1.4. Telyčios 12–24 mėn. melžti arba skersti (atranka

po 1 veršiavimosi)

1.1.5. Telyčios vyresnės nei 24 mėn. melžti arba skersti (atranka

po 1 veršiavimosi)

1.1.6. Penimos karvės 24–36 mėn. skersti

1.1.7. Buliukai 6–12 mėn.

1.1.8. Buliai 12–24 mėn. skersti

1.2. Kiaulės

1.2.1. Paršeliai iki 3 mėn. skersti

1.2.2. Kiaulės nuo 3 iki 8 mėn.

1.2.3. Kiaulės vyresnės nei 8 mėn.

1.2.4. Penimos kiaulės 3–4 m. skersti

1.3. Ūkiniai ir veisliniai arklinių

šeimos gyvūnai

1.3.1. Kumeliukai iki 1 m.


6 VAS MR / 98

1.3.2. Kumeliukai nuo 1 iki 2 m.



2. Augalų pasėliai

2.1. Kviečių

2.1.1. žieminių

2.1.2. vasarinių

2.2. Grikių

2.3. Vienmečių augalų pasėliai, skirti

žaliam pašarui; šienui, šienainiui ar

silosui gaminti

2.4. Rapsų

2.4.1. žieminių

2.4.2. vasarinių

Dalis įmonės galvijų, kurių balansinė vertė 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 13 955 EUR

(20X1 m. gruodžio 31 d. – 19 860 EUR), įkeista bankui kaip užstatas už paskolas.

70. Apie įmonės kapitalą atskleidžiama:

70.1. Apie įstatinį akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių kapitalą šie

duomenys:

70.1.1. Įstatinio kapitalo sudėtis, visos akcijų klasės ir kiekvienos klasės:

70.1.1.1.akcijų skaičius;

70.1.1.2.akcijų nominali vertė;

Pavyzdys

AB „P“ įstatinis kapitalas 140 000 EUR. Jį sudaro 14 000 akcijų, iš jų:

11 000 paprastųjų akcijų;

3 000 privilegijuotųjų akcijų.

Iš 11 000 paprastųjų akcijų 1 500 yra darbuotojų akcijos. Vienos akcijos nominalioji

vertė 10 EUR.

Įmonės „P“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įstatinio kapitalo struktūra

Akcijų rūšys Akcijų skaičius Suma

(EUR)

1. Paprastosios akcijos

1.1. Darbuotojų akcijos

1.2. Kitų asmenų akcijos

2. Privilegijuotosios akcijos

11 000

1 500

8 500

3 000

110 000

15 000

85 000

30 000

Iš viso 14 000 140 000


6 VAS MR / 99

70.1.1.3.jeigu ataskaitiniais metais buvo išleista nauja akcijų emisija, išleistų naujų

akcijų nominali vertė, emisijos kaina, išlaidų, kurios tiesiogiai priskirtos naujai akcijų

emisijai, suma ir pobūdis;

Pavyzdys

UAB „C“ įstatinis kapitalas 20X1 m. sausio 1 d. buvo 350 000 EUR. Jį sudarė 10 000

paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 35 EUR. Nauja akcijų emisija

buvo išplatinta 20X1 m. gegužės 30 d. Išleista 5 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos

nominalioji vertė taip pat 35 EUR.

Įstatinis kapitalas 20X1 m. gruodžio 31 d. yra 525 000 EUR. Iš viso įmonė yra išplatinusi

15 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė yra 35 EUR.

UAB „C“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įstatinis kapitalas

Įmonės akcininkai nutarė padidinti įstatinį kapitalą išplatindami 5 000 paprastųjų

vardinių akcijų emisiją. Nominalioji akcijos vertė – 35 EUR, vienos akcijos emisijos kaina –

40 EUR. Visos naujos emisijos akcijos įsigytos ir apmokėtos. Patikslinti AB „A“ įstatai

įregistruoti 20X1 m. spalio 12 d. Naujos akcijų emisijos leidimo platinimo išlaidos (skelbimo,

spausdinimo, konsultantų ir pan.) sudaro 4 000 EUR.

Įstatinio kapitalo pokyčiai Akcijų

skaičius

Akcijos

nominalioji vertė

(EUR)

Įstatinio kapitalo

dydis (EUR)

Įstatinis kapitalas 20X1 m. sausio 1 d. 10 000 35 350 000

Nauja akcijų emisija 20X1 m. gegužės 30 d. 5 000 35 175 000

Įstatinis kapitalas 20X1 m. gruodžio 31 d. 15 000 35 525 000

70.1.1.4.išleistų ir apmokėtų akcijų skaičius;

70.1.1.5.išleistų ir neapmokėtų akcijų skaičius;

70.1.1.6.akcijų suteikiamos teisės ir (ar) apribojimai;

70.1.1.7.savų akcijų skaičius;

70.1.1.8.anuliuotų akcijų skaičius ir (ar) nominalios vertės sumažinimo suma, jeigu

ataskaitiniais metais buvo sumažintas bendrovės įstatinis kapitalas.

1 pavyzdys

UAB „A“ įstatinį kapitalą sudaro dviejų klasių akcijos: 20 privilegijuotųjų ir 80

paprastųjų akcijų. Vienos privilegijuotosios akcijos nominalioji vertė yra 120 EUR, paprastosios

– 100 EUR. Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į

dividendą įgyvendinama tik įgyvendinus privilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises.

UAB „A“ akcininkai ataskaitiniais metais nusprendė padidinti įstatinį kapitalą

išplatindami naują 100 paprastųjų akcijų emisiją. Nominalioji akcijos vertė yra 100 EUR, vienos

akcijos pardavimo kaina 130 EUR. Vadovaudamiesi Akcinių bendrovių įstatyme numatyta

galimybe, akcininkai sumokėjo 25 proc. šios akcijų emisijos kainos. Likusią dalį įsipareigojo


6 VAS MR / 100

sumokėti per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos. Patikslinti UAB „A“

įstatai įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka. UAB „A“ patyrė 200 EUR pakeistų įstatų

įregistravimo išlaidų.

UAB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Akcijų klasė Akcijų kiekis Akcijų nominalioji vertė

(EUR)

Apmokėtų

akcijų

nominalioji

vertė

(EUR)

Neapmokė-

tų akcijų

nominalioji

vertė

(EUR)

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Paprastosios

akcijos 180 80 18 000 8 000 10 500 7 500

Privilegijuotosios

akcijos 20 20 2 400 2 400 2 400 0

Iš viso 200 100 20 400 10 400 12 900 7 500

Įmonė ataskaitiniais metais išplatino naują 100 paprastųjų akcijų emisiją. Akcijų emisijos

kaina 13 000 EUR. UAB „A“ patyrė 200 EUR išlaidų dėl pakeistų įstatų įregistravimo. Akcijų

nominaliosios vertės ir emisijos kainos 2 800 EUR skirtumas apskaitoje užregistruotas kaip

akcijų priedai. Naujos emisijos akcijos ne visiškai apmokėtos, nes vadovaudamiesi Akcinių

bendrovių įstatyme nustatyta galimybe, akcininkai sumokėjo 25 proc. naujos akcijų emisijos

kainos. Likusią dalį įsipareigojo sumokėti per 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties

sudarymo dienos.

Visos paprastosios akcijos suteikia balso teisę. Paprastųjų akcijų savininkų teisė į

dividendus įgyvendinama tik įgyvendinus privilegijuotųjų akcijų savininkų turtines teises.

Įmonė savų akcijų neturi.

2 pavyzdys

AB „D“ akcininkų sprendimu buvo pirkusi savų akcijų. Ataskaitiniais metais akcininkai

nutarė anuliuoti supirktas savas akcijas ir sumažinti įstatinį kapitalą.

AB „D“ aiškinamajame rašte nurodo, kad akcininkai sumažino įstatinį kapitalą ir

anuliavo 1 000 savų akcijų.

70.1.2. Pagal privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu apskaičiuoti

dividendai, kuriems išmokėti nepakanka dividendams skirtos pelno dalies.

Pavyzdys

UAB „A“ išleido 100 privilegijuotųjų akcijų su 3 proc. kaupiamuoju dividendu. Kai

20X1 m. balandžio 10 d. visuotinis akcininkų susirinkimas skirstė pelną, privilegijuotosioms

akcijoms su kaupiamuoju dividendu turėjo būti skirta 5 000 EUR dividendų, tačiau tokios

dividendų sumos skirti nebuvo galimybės, nes visa paskirstytinojo pelno suma sudarė tik

4 000 EUR. Įmonės privalomasis rezervas jau suformuotas, todėl visa paskirstytinojo pelno suma

buvo paskirta privilegijuotųjų akcijų savininkų dividendams.

Trūkstama 1 000 EUR suma turės būti išmokama kitais metais ir tai nurodoma



6 VAS MR / 101


Įmonė yra išleidusi 100 privilegijuotųjų akcijų su 3 proc. kaupiamuoju dividendu. 20X1

metais šių akcijų savininkams nebuvo galimybės išmokėti visos priklausančių dividendų sumos,

todėl 1 000 EUR dividendų suma perkeliama į 20X2 metus. Jei ir kitais metais įmonė neturės ar

pritrūks pelno dividendams išmokėti, atitinkama privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju

dividendu dalis taps privilegijuotosiomis akcijomis, suteikiančiomis balsavimo teisę.

70.1.3. Informacija apie bendrovės sprendimą padidinti (sumažinti) įstatinį kapitalą,

jei akcininkų sprendimas padidinti (sumažinti) įstatinį kapitalą jau priimtas, bet pakeisti

įstatai dar neįregistruoti.

Aiškinamajame rašte atskleidžiant savininkų sprendimą didinti įstatinį kapitalą, turi būti

nurodoma akcininkų susirinkimo data ir dokumento, kuriuo įformintas sprendimas, data.

Pavyzdys


Įmonė 20X1 m. gruodžio 2 d. sušaukė neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame

priėmė sprendimą 50 000 EUR nuostolių sumažinti įstatinį kapitalą. Sprendimas buvo įformintas

20X1 m. gruodžio 2 d. protokolu. Įstatai dar neįregistruoti.

70.2. Apie pagrindinį žemės ūkio ar kooperatinės bendrovės kapitalą pateikiama

grąžintinų pajinių įnašų vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Pavyzdys

Kooperatinės bendrovės „A“ narys 20X1 m. gruodžio 18 d. išstojo iš bendrovės.

Išstojusiam nariui grąžintino pajinio įnašo vertė sudaro 5 900 EUR.

20X2 m. kovo 10 d. įvyko kooperatinės bendrovės narių susirinkimas, kuris patvirtino

20X1 metų finansines ataskaitas ir pelno (nuostolių) paskirstymą. Pagal Lietuvos Respublikos

kooperatinių bendrovių įstatymą su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė

dėl jo išstojimo, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių

susirinkimo, patvirtinusio metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje,

finansines ataskaitas ir pelno (nuostolių) paskirstymą, dienos.

Kooperatinė bendrovė „A“ 20X2 metais neatsiskaitė su pasitraukiusiu iš bendrovės

asmeniu, todėl rengdama 20X2 metų finansines ataskaitas, aiškinamajame rašte tą turi atskleisti.

Kooperatinės bendrovės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto

ištrauka

Iš kooperatinės bendrovės „A“ išstojusiam asmeniui grąžintino pajinio įnašo vertė

20X2 m. gruodžio 31 d. ir 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo 5 900 EUR.

70.3. Apie tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi

tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, savininkų įnašus


6 VAS MR / 102

pateikiama bendrijos veiklos sutartyje nurodyta bendra dalyvių įnašų vertė, gautinų ir (ar)

grąžintinų įnašų vertė paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

1 pavyzdys

KŪB „F“ įsteigta 20X1 m. sausio 3 d. Bendrijos veiklos sutartyje nurodyta 4 300 EUR

dalyvių įnašų vertė, visi įnašai buvo įnešti 20X1 metais. KŪB „F“ 20X1 m. lapkričio 25 d.

Juridinių asmenų registre įregistravo bendrijos veiklos sutarties pakeitimą dėl naujo tikrojo nario,

kuris įsipareigojo iki 20X2 m. balandžio 30 d. perduoti KŪB „F“ 1 900 EUR įnašą, priėmimo.

KŪB „F“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Bendrijos veiklos sutartyje nurodyta dalyvių įnašų vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. yra

6 200 EUR, o gautinų įnašų vertė 1 900 EUR. Gautini įnašai turėtų būti perduoti bendrijai iki

20X2 m. balandžio 30 d.

2 pavyzdys

Vienas iš TŪB „B“ tikrųjų narių nusprendė pasitraukti iš bendrijos, todėl 20X1 m.

lapkričio 6 d. TŪB „B“ Juridinių asmenų registre įregistravo bendrijos veiklos sutarties

pakeitimą. Pasitraukiančio nario įnašas buvo 2 000 EUR.

Kadangi TŪB „B“ su pasitraukusiu iš bendrijos asmeniu 20X1 metais neatsiskaitė, todėl

20X2 metais rengdama 20X1 metų finansines ataskaitas aiškinamajame rašte tą turi nurodyti.

TŪB „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Iš TŪB „B“ pasitraukusiam asmeniui grąžintino įnašo vertė 20X1 m. gruodžio 31 d. buvo

2 000 EUR.

3 pavyzdys

TŪB „A“ dalyviai 20X1 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą 15 000 EUR padidinti

savininkų įnašus ir pervesti pinigus į bendrijos sąskaitą banke. Buvo nuspręsta, kad visi dalyviai

pinigus į TŪB „A“ sąskaitą banke turi pervesti iki 20X2 m. kovo 31 d. Pinigai į sąskaitą iki

20X1 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo pervesti. Bendrijos veiklos sutarties pakeitimas įsigaliojo

(įregistruotas Juridinių asmenų registre) 20X2 m. vasario 10 d.

Sudarydama 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas TŪB „A“ aiškinamajame rašte

pateikia informaciją.

TŪB „B“ 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

6 pastaba. Dalyvių susirinkimas 20X1 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą 15 000 EUR

padidinti savininkų įnašus papildomais įnašais. Pinigus numatyta pervesti į bendrijos sąskaitą

banke iki 20X2 m. kovo 31 d. Bendrijos veiklos sutarties pakeitimas įregistruotas Juridinių

asmenų registre 20X2 m. vasario 10 d.

71. Papildomai aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama kiekvieno rezervo

sudarymo tikslas, pobūdis ir naudojimo apribojimai.


6 VAS MR / 103

1 pavyzdys


UAB „A“ yra sudariusi privalomąjį rezervą, rezervą savoms akcijoms įsigyti ir kitų

rezervų. Be to dėl ilgalaikio materialiojo turto apskaitos perkainota verte pagal 12-ąjį verslo

apskaitos standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir išvestinių finansinių priemonių vertinimo

pagal 26-ąjį verslo apskaitos standartą „Išvestinės finansinės priemonės“ apskaitoje

užregistruotas perkainojimo rezervas.

Privalomasis rezervas sudarytas pagal Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Šis

rezervas gali būti naudojamas tik bendrovės nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas apskaitoje užregistruotas dėl pastato perkainojimo ir veiksmingos

apsidraudimo priemonės nuo pinigų srautų pasikeitimo pripažinimo. Bendrovės nuostoliai negali

būti mažinami iš perkainojimo rezervo sumos.

Akcininkų sprendimu sudarytas rezervas savoms akcijoms įsigyti. Šio rezervo lėšomis

negali būti didinamas bendrovės įstatinis kapitalas.

Kiti rezervai sudaryti darbuotojų premijoms mokėti.

2 pavyzdys

VĮ „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

VĮ „B“ yra sudariusi privalomąjį rezervą, perkainojimo rezervą ir kitų rezervų.

Privalomasis rezervas sudaromas pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo

reikalavimus. Šis rezervas gali būti naudojamas tik įmonės nuostoliams padengti.

Perkainojimo rezervas sudarytas dėl pastato perkainojimo pagal 12-ąjį verslo apskaitos

standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“. Iš perkainojimo rezervo lėšų įmonės nuostolių mažinti

negalima.

Kiti rezervai sudaryti darbuotojų premijoms mokėti, socialiniams, kultūriniams

poreikiams tenkinti.

Žemės ūkio ir kooperatinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės

bendrijos šiame punkte nurodytą informaciją atskleidžia, jeigu jų savininkai priima sprendimą

dėl rezervų sudarymo.

72. Aiškinamajame rašte turi būti pateikiamas siūlomas pelno (nuostolių)

paskirstymo projektas.

Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta, kad turi būti rengiamas pelno (nuostolių)

paskirstymo projektas. Akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sprendime dėl pelno

(nuostolių) paskirstymo turi būti nurodoma:

1. ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių

metų pabaigoje;

2. grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas (nuostoliai);


6 VAS MR / 104

3. pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas

(nuostoliai);

4. pervedimai iš rezervų;

5. akcininkų įnašai įmonės nuostoliams padengti, jei visus ar dalį nuostolių akcininkai

nusprendė padengti;

6. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);

7. pelno dalis, paskirta į privalomąjį rezervą;

8. įmonės pelno dalis, paskirta į rezervą savoms akcijoms įsigyti;

9. pelno dalis, paskirta į kitus rezervus;

10. pelno dalis, paskirta dividendams mokėti nurodant per ataskaitinius finansinius

metus už trumpesnį kaip finansiniai metai laikotarpį akcininkams išmokėtus dividendus, jei jie

buvo išmokėti;

11. pelno dalis, paskirta valdybos ir stebėtojų tarybos narių metinėms išmokoms

(tantjemoms), darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams;

12. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje.

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme nustatyta, kad rengiamas pelno (nuostolių)

paskirstymo projektas. Valstybės ar savivaldybės įmonės pelno (nuostolių) paskirstymo projekte

turi būti nurodoma:

1. ankstesnių finansinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių

metų pabaigoje;

2. ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai);

3. pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas

(nuostoliai);

4. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;

5. pervedimai iš rezervų;

6. paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);

7. pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;

8. pelno dalis, skiriama į rezervus, naudojamus darbuotojų premijoms, socialiniams,

kultūriniams ir panašiems poreikiams;

9. pelno dalis, skiriama į kitus rezervus;

10. įmoka į valstybės ar savivaldybės biudžetą iš įmonės pelno;

11. nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), perkeliami į kitus finansinius metus.

1 pavyzdys

AB „A“ nepaskirstytasis pelnas praėjusių finansinių metų pabaigoje buvo 250 000 EUR.

Per finansinius metus įmonė uždirbo 50 000 EUR grynojo pelno. Įmonės valdyba pasiūlė

akcininkams iš rezervų perkelti 10 000 EUR į paskirstytinąjį pelną ir jį paskirstyti taip: įstatymo

numatytiems rezervams skirti 5 000 EUR, dividendams – 200 000 EUR, tantjemoms –

10 000 EUR.


6 VAS MR / 105

AB „A“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Pelno paskirstymo projektas

Eurais

Straipsniai Suma

Ankstesnių ataskaitinių laikotarpių nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje 250 000

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) 50 000

Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) –

Perkelta iš rezervų 10 000

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti –

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 260 000

Pelno paskirstymas:

į privalomąjį rezervą 5 000

į rezervą savoms akcijoms įsigyti –

į kitus rezervus –

dividendams išmokėti 200 000

metinėms išmokoms (tantjemoms) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams 10 000

darbuotojų premijoms –

kitiems tikslams –

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 45 000

2 pavyzdys

Ankstesnių finansinių metų UAB „B“ nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų

pabaigoje buvo 30 000 EUR. Per ataskaitinius finansinius metus įmonė uždirbo 6 000 EUR

grynojo pelno.

Įmonės valdyba siūlo akcininkams paskirstyti paskirstytinąjį pelną taip:

į privalomąjį rezervą skirti 2 000 EUR;

dividendams skirti 3 000 EUR;

valdybos narių tantjemoms skirti 1 000 EUR.

Už trumpesnį kaip finansiniai metai laikotarpį įmonė išmokėjo 1 000 EUR dividendų.

UAB „B“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pelno (nuostolių) paskirstymo projektas

Eurais

Straipsniai Suma






6 VAS MR / 106

Išmokėti dividendai (už trumpesnį kaip finansiniai metai laikotarpį) 1 000


Pervedimai iš rezervų –

Akcininkų įnašai nuostoliams padengti –

Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) 35 000

Pelno paskirstymas:

į privalomąjį rezervą

į rezervą savoms akcijoms įsigyti

į kitus rezervus (tantjemoms)

dividendams išmokėti

kitiems tikslams

2 000

–

1 000

3 000

–

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 29 000

Visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtintas pelno paskirstymas gali skirtis nuo

aiškinamajame rašte pateikto pelno paskirstymo projekto. Jei akcininkai paskirstė pelną kitaip,

aiškinamajame rašte pateikto pelno paskirstymo projekto koreguoti nereikia. Faktinis pelno

paskirstymas ar nuostolių padengimas apskaitoje registruojamas tą ataskaitinį laikotarpį, kada

pelnas skirstomas arba nuostoliai padengiami, ir parodomas to ataskaitinio laikotarpio nuosavo

kapitalo pokyčių ataskaitoje.

3 pavyzdys

Ankstesnių finansinių metų UAB „C“ nepaskirstytieji nuostoliai ataskaitinių finansinių

metų pabaigoje sudarė 25 000 EUR. Per ataskaitinius finansinius metus įmonė patyrė 3 000 EUR

grynųjų nuostolių. Įmonės valdyba siūlo akcininkams 25 000 EUR ankstesnių finansinių metų

nuostolius padengti papildomais akcininkų įnašais.

UAB „C“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pelno (nuostolių) paskirstymo projektas

Eurais

Straipsniai Suma


laikotarpio pabaigoje (25 000)

Ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai) (3 000)


Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (28 000)


Akcininkų įnašai nuostoliams padengti 25 000

Paskirstytinas pelnas (nuostoliai) (3 000)

Pelno paskirstymas:


į rezervą savoms akcijoms įsigyti

į kitus rezervus

dividendams išmokėti

–

–

–

–

–


6 VAS MR / 107

kitiems poreikiams

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje (3 000)

4 pavyzdys

Ankstesnių finansinių metų VĮ „D“ nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų

pabaigoje buvo 10 000 EUR. Per ataskaitinius finansinius metus įmonė uždirbo 15 000 EUR

grynojo pelno. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinių finansinių metų pelnas

sudarė 3 000 EUR. Į privalomąjį rezervą numatoma skirti 1 500 EUR. Į valstybės ar

savivaldybės biudžetą iš įmonės pelno turėtų būti sumokėta 7 500 EUR.

VĮ „D“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto pelno (nuostolių) paskirstymo projektas

Eurais

Straipsniai Suma




Pelno (nuostolių) ataskaitoje nepripažintas ataskaitinio laikotarpio pelnas (nuostoliai) 3 000



Paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) 28 000

Pelno paskirstymas:


į rezervą, naudojamą darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems

tikslams

į kitus rezervus

įmoka į valstybės ar savivaldybės biudžetą iš įmonės pelno

1 500

–

–

7 500

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinio laikotarpio pabaigoje perkeliami į

kitą ataskaitinį laikotarpį 19 000

73. Apie dotacijas ir subsidijas (toliau – dotacijos) atskleidžiama:

73.1. Gautų ir gautinų dotacijų pobūdis, rūšys.

73.2. Gautinų, gautų, panaudotų, grąžintinų ir grąžintų dotacijų sumos.

73.3. Apibūdinami neapibrėžtumai ir įsipareigojimai, susiję su dotacijomis, ir

galimas poveikis įmonės finansinei būklei.

73.4. Informacija apie dotacija nepripažintą valstybės paramą, kurios tikslios sumos

negalima nustatyti arba atskirti nuo pagrindinės įmonės veiklos.

1 pavyzdys



6 VAS MR / 108

Įmonės dotacijos gautos iš Europos Sąjungos fondų gamybos įrenginiams atnaujinti ir

pastatams rekonstruoti, kad būtų eliminuotas šiltnamio efektas buitinių prietaisų gamyboje.

Dotacijos panaudojamos per įrenginių ir pastatų naudingo tarnavimo laiką ir kai patiriama

kompensuojamų sąnaudų. Dotacijų panaudojimo suma mažinant netiesioginės gamybos išlaidas,

kurioms priskiriamas įrenginių ir pastatų, kuriems buvo skirtos dotacijos, rekonstrukcijos vertės

nusidėvėjimas.

Eurais

Rodikliai Gautos

dotacijos

Dotacijų

panaudojimas

Grynoji

likutinė vertė

Likutis 20X1 m. gruodžio 31 d. 53 520 47 110 6 410

Padidėjimas (sumažėjimas) per laikotarpį – 1 740 1 740


Padidėjimas (sumažėjimas) per laikotarpį – 995 995


Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti atskleista informacija apie tam tikrų

formų paramą, kurios neįmanoma atskirti nuo pagrindinės įmonės veiklos sandorių, pvz.,

valstybės tiekimo politika, kuria vadovaudamasi įmonė parduoda savo produkcijos dalį valstybės

institucijoms.

2 pavyzdys

Įmonės „B“ pagrindinė veikla yra specialiųjų drabužių siuvimas pagal individualius

užsakymus. Didžiąją dalį visų užsakymų sudaro valstybės užsakymai. Iš jų įmonė uždirba

didžiąją pagrindinės veiklos pajamų dalį. 20X1 m. įmonė gavo valstybės užsakymą siūti

specialias karines uniformas iš tam skirtos brangios, kokybiškos medžiagos. Tai yra valstybės

parama, kurios negalima atskirti nuo pagrindinės įmonės veiklos. Toks valstybės užsakymas

nebus laikomas dotacija, tačiau informacija apie tokią valstybės paramą turi būti atskleidžiama

įmonės „B“ 20X1 m. finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.


Įmonė 20X1 metais gavo valstybės užsakymą pasiūti 3 000 žmogaus maskuotės

komplektų. Bendra valstybės užsakymo suma 250 000 EUR. Ši suma dotacija nepripažįstama.

Atlikus užsakymą bus pripažintos pardavimo pajamos.

Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte taip pat turi būti atskleista informacija apie tam

tikrų formų paramą, kurią sunku įkainoti, pvz., nemokama techninę arba teisinę konsultaciją ir

pan. Valstybės parama, kurios negalima atskirti ir patikimai įkainoti, gali būti reikšminga ir turėti

įtakos įmonės veiklos rezultatams. Todėl tokios informacijos neatskleidimas gali turėti

reikšmingos įtakos įmonės finansinių ataskaitų informacijos vartotojų galimybei priimti teisingus

sprendimus.

74. Apie pajamas ir sąnaudas atskleidžiama:

74.1. Personalo darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir su pensijų įmokomis

susijusios sąnaudos.

Pavyzdys


6 VAS MR / 109

Įmonėje „A“ dirba 50 darbuotojų, kurių amžius nuo 21 iki 62 metų. Įmonė „A“ su

draudimo įmone yra sudariusi ilgalaikio investavimo sutartį (10 metų) dėl darbuotojų draudimo

pensijų draudimu. Svarbias pareigas einantiems darbuotojams (15), kuriems iki pensinio amžiaus

liko daugiau kaip dešimt metų, įmonė moka į pensijų fondus po 50 EUR kas mėnesį. Pagal

sutartį naudos gavėjai yra įmonės darbuotojai, kuriems šios išmokos bus mokamos sulaukus

pensijos. Įmonė „A“ kiekvieną mėnesį sumoka 750 EUR įmokų.

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyta ataskaitiniais

finansiniais metais patirtų 795 480 EUR ir praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais patirtų

743 048 EUR su darbo santykiais susijusių sąnaudų. Aiškinamajame rašte įmonė atskleidžia šias

sumas pagal sąnaudų rūšis.


Informacija apie darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo ir su pensijų

įmokomis susijusias sąnaudas.

Eurais

Sąnaudų rūšys Ataskaitinis

laikotarpis


laikotarpis

Apskaičiuotas darbuotojų darbo užmokestis 600 000 560 000

Apskaičiuotos socialinio draudimo įmokos 185 880 173 488

Apskaičiuotos įmokos į Garantinį fondą 600 560

Sąnaudos, susijusios su darbuotojų pensijų įmokomis 9 000 9 000

Iš viso 795 480 743 048

74.2. Per ataskaitinį laikotarpį pripažinta pajamų ir sąnaudų suma dėl valiutų

kursų pokyčio.

Pelno (nuostolių) ataskaitoje parodomas tik valiutos kurso pasikeitimo rezultatas – ne

pajamos ir sąnaudos, o pelnas arba nuostolis dėl valiutos kurso pokyčio, išskyrus skirtumus,

susijusius su grynosiomis investicijomis į užsienio įmonę. Kitų palūkanų ir panašių pajamų

straipsnyje parodomas valiutų kursų pokyčio pelnas, o Palūkanų ir kitų panašių sąnaudų

straipsnyje – valiutų kursų pokyčio nuostoliai.

Finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte įmonė nurodo skirtumus, kurie susidaro

perskaičiavus valiutinius straipsnius paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną ir apmokėjus

valiutiniuose straipsniuose parodytas sumas (sumokėjus skolą tiekėjams, grąžinus visą ar dalį

paskolos, pardavus turtą ir pan.) kitu valiutos kursu, negu buvo pirminio pripažinimo metu arba

paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (jei valiutinių straipsnių sumos buvo pripažintos

ankstesniais finansiniais metais) ir kurie yra pripažįstami ataskaitinio laikotarpio pajamomis arba

sąnaudomis.

Taip pat įmonių grupės konsoliduotame aiškinamajame rašte įmonė turėtų pateikti

informaciją apie valiutos kursų skirtumus, kurie buvo susidarę perskaičiavus valiutinių straipsnių

sumas, kurios iš esmės yra grynosios investicijos į užsienio įmonę dalis, ir kurie buvo

registruojami nuosavo kapitalo dalyje ir pripažinti pajamomis arba sąnaudomis tada, kai

investicija buvo perleista (kai užsienio įmonė parduota, likviduota, išpirktas jos akcinis kapitalas

arba atsisakyta dalies ar visos užsienio įmonės).


6 VAS MR / 110

75. Apie statybos ir kitas ilgalaikes sutartis atskleidžiama:

75.1. Statybos ir kitų ilgalaikių sutarčių darbų įvykdymo lygiui nustatyti taikomi

būdai.

1 pavyzdys


Statybos sutarties darbų įvykdymo lygis nustatomas proporcingai pagal žmogaus objekte

dirbtas darbo valandas.

2 pavyzdys


Statybos ir kitų ilgalaikių sutarčių darbų įvykdymo lygis nustatomas apskaičiavus pagal

projektą numatytų darbų faktiškai atliktą dalį.

75.2. Iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos sukaupta nebaigtų vykdyti

sutarčių išlaidų ir pelno (nuostolių) suma.

75.3. Gautų avansų suma.

75.4. Atidėto (sulaikyto) mokėjimo suma.

75.5. Iš užsakovų gautinos sumos už sutartyje numatytus darbus.

75.6. Užsakovams mokėtinos sumos.

Pagal sąskaitas, kuriose nurodyti darbai dar nebaigti, atskleidžiama gautų avansų suma ir

nurodoma neapmokėtų sąskaitų suma, kurią užsakovas sumokės, kai bus pašalinti nurodyti

defektai ar įvykdytos kitos sutartyje numatytos sąlygos.

Apibendrinus visų sutarčių duomenis, gautos sumos turi būti atskleidžiamos


Pavyzdys

Įmonės „A“ duomenys apie nebaigtas vykdyti sutartis.

Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Per laikotarpį patirtos nebaigtų vykdyti sutarčių išlaidos 128 500 161 200

Nebaigtų vykdyti sutarčių pelnas (nuostoliai) 15 000 (9 800)

Įmonės „A“ duomenys apie užsakovų sumokėtas sumas.

Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Pripažintos pajamos (patirtų sąnaudų suma pridėjus pelną) 4 500 000 4 550 000

Užsakovų sumokėtos sumos 4 140 000 4 230 000


6 VAS MR / 111

Iš užsakovų gautinos sumos 480 000 410 000

Įsipareigojimai užsakovams 120 000 90 000


Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Sukaupta nebaigtų vykdyti sutarčių išlaidų ir pelno (nuostolių) suma 143 500 151 400

Pagal statybos ir kitas ilgalaikes sutartis gautų avansų suma 75 050 69 800

Atidėto (sulaikyto) mokėjimo suma 67 500 –

Iš užsakovų gautinos sumos 480 000 410 000

Užsakovams mokėtinos sumos 120 000 90 000

Nebaigtų vykdyti sutarčių sumos gali būti apskaičiuojamos ir aiškinamajame rašte

pateikiamos taip, kaip nurodyta ištraukose iš analitinės apskaitos.

76. Apie pelno mokestį atskleidžiama:

76.1. Reikšmingi pelno mokesčio sąnaudų ar pajamų komponentai:

76.1.1. ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos;

76.1.2. visi praėjusių ataskaitinių laikotarpių pelno mokesčio taisymai, apskaitoje

parodyti einamąjį ataskaitinį laikotarpį;

76.1.3. atidėtojo mokesčio likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir jo pokytis per

ataskaitinį laikotarpį;

Aiškinamojo rašto pastabose turi būti atskleidžiama įmonės apskaičiuota ataskaitinio

laikotarpio pelno mokesčio sąnaudų suma ir pateikiami visi per ataskaitinį laikotarpį įmonės

apskaitoje užregistruoti praėjusių ataskaitinių laikotarpių pelno mokesčio taisymai.

Jei per ataskaitinį laikotarpį įmonė pelno (nuostolių) ataskaitoje parodė reikšmingas

atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų ar pajamų sumas, jos taip pat turi būti atskleidžiamos

aiškinamojo rašto pastabose.

Pavyzdys


Informacija apie pelno mokestį

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą 20X2 metais (kaip ir 20X1 metais)

pelno mokesčio tarifas 15 proc.

Ataskaitinį laikotarpį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį įmonė dirbo nuostolingai, todėl

pelno mokesčio sąnaudos nepripažintos.

Įmonė 20X2 m. gruodžio 31 d. nepripažino 122 145 EUR atidėtojo pelno mokesčio turto

(20X1 m. gruodžio 31 d. – 98 337 EUR), susidariusio dėl mokestinių nuostolių ir laikinųjų

skirtumų, nes nesitiki artimiausiais metais uždirbti pakankamai apmokestinamojo pelno.


6 VAS MR / 112

Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas

Eurais

Rodikliai Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis

laikotarpis

Laikinieji

skirtumai

Nepripažintas

atidėtasis

pelno mokestis

(2 x 15 %)

Laikinieji

skirtumai

Nepripažintas

atidėtasis

pelno mokestis

(4 x 15 %)

1 2 3 4 5

Atidėjiniai pavojingoms atliekoms

sutvarkyti 716 600 107 490 526 000 78 900

Iš pirkėjų gautinų sumų vertės

sumažėjimas 14 000 2 100 52 000 7 800

Atostoginių kaupiniai 83 700 12 555 77 580 11 637

Iš viso 814 300 122 145 655 580 98 337

Kitų reikšmingų turto ir įsipareigojimų balansinės vertės ir jų mokesčio bazės laikinųjų

skirtumų nebuvo.

76.1.4. atidėtojo mokesčio sąnaudų ar pajamų suma, susijusi su laikinųjų skirtumų

atsiradimu ir išnykimu, ir paaiškinamos reikšmingos sumos;

76.1.5. atidėtojo mokesčio sąnaudų ar pajamų suma, susijusi su pelno mokesčio

tarifų ar Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais, ir nurodomos reikšmingos sumos;

Aiškinamojo rašto pastabose įmonė turi atskleisti reikšmingas atidėtojo pelno mokesčio

sąnaudų ar pajamų sumas, kurios buvo apskaičiuotos dėl Pelno mokesčio įstatymo ar pelno

mokesčio tarifų pakeitimų.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais pripažino 15 750 EUR (75 000 EUR × 21 %) atidėtojo pelno

mokesčio turto. Atidėtojo pelno mokesčio turtas bus panaudotas per ateinančius trejus metus po

5 250 EUR. 20X1 metais pelno mokesčio tarifas buvo 21 proc., todėl atidėtojo mokesčio turtas

įvertintas taikant šį tarifą. Atidėtojo mokesčio turtas buvo apskaičiuotas taikant šį tarifą, kadangi

dar nebuvo aišku, koks tarifas bus nustatytas 20X2–20X4 metams. Siekiant sumažinti mokesčių

naštą įmonėms, nuo 20X3 m. sausio 1 d. buvo pakeistas Pelno mokesčio įstatymas ir pelno

mokesčio tarifas sumažintas iki 15 proc..

Panaudojusi atidėtojo pelno mokesčio turtą, įmonė „B“ 20X2 metais sąnaudomis

pripažino 5 250 EUR.

Naujas pelno mokesčio tarifas buvo patvirtintas 20X3 metų pradžioje, todėl prieš

sudarant 20X3 metų finansines ataskaitas perskaičiuojamas laikinųjų skirtumų likutis ir gaunama

11 250 EUR (75 000 EUR × 15 %). Kadangi įmonė „B“ 20X1 metais buvo apskaičiavusi ir

apskaitoje pripažinusi 15 750 EUR atidėtojo pelno mokesčio turto, o 20X2 m. buvo panaudota


6 VAS MR / 113

5 250 EUR atidėtojo mokesčio turto, tai pasikeitus pelno mokesčio tarifui ji turi apskaičiuoti ir

koreguoti atidėtojo pelno mokesčio turto sumą, kuri bus panaudota per ateinančius dvejus

ataskaitinius metus. Per 20X3 ir 20X4 ataskaitinius metus turėtų būti panaudota 7 500 EUR

atidėtojo pelno mokesčio.

Įmonės „B“ 20X4 m gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Nuo 20X3 m. sausio 1 d. įsigaliojus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams ir nuo 21

proc. iki 15 proc. sumažėjus pelno mokesčio tarifui, įmonės apskaitoje 20X3 metais turėjo būti

7 500 EUR atidėtojo pelno mokesčio turto. Tačiau 20X2 m. pabaigoje atidėtojo pelno mokesčio

turto likutis buvo 10 500 EUR, todėl įmonė atidėtojo mokesčio turto likutį sumažino 3 000 EUR

(10 500 EUR – 7 500 EUR).

Panaudojusi atidėtojo mokesčio turtą, įmonė 20X3 ir 20X4 metais sąnaudomis pripažino

po 3 750 EUR.

76.1.6. nauda, atsirandanti dėl anksčiau nepripažintų praėjusio ataskaitinio

laikotarpio mokestinių nuostolių ar laikinųjų skirtumų, kuriais mažinamos ataskaitinio

laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos;

Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną įmonė turi peržiūrėti ir iš naujo

įvertinti atidėtojo mokesčio turtą. Jei einamąjį ataskaitinį laikotarpį įmonė gavo naudos dėl

ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais sumažinto ar nepripažinto ir apskaitoje neužregistruoto

atidėtojo pelno mokesčio turto ar laikinųjų skirtumų, kuriais mažinamos ataskaitinio laikotarpio

pelno mokesčio sąnaudos, gauta nauda turi būti atskleidžiama aiškinamojo rašto pastabose.

Tai gali būti nauda, gauta dėl Pelno mokesčių įstatymo nuostatų pakeitimo, kai

sąnaudomis pripažįstama leidžiamų atskaitymų suma, kurios ankstesniais ataskaitiniais

laikotarpiais nebuvo leidžiama pripažinti leidžiamais atskaitymais. Dėl šios priežasties gali

susidaryti laikinųjų skirtumų, kuriais turi būti sumažinamos ataskaitinio laikotarpio pelno

mokesčio sąnaudos.

76.1.7. atidėtojo mokesčio sąnaudos ar pajamos, atsirandančios dėl atidėtojo

mokesčio turto vertės koregavimo;

76.1.8. pelno mokesčio sąnaudų ar pajamų suma, susijusi su apskaitos politikos

pakeitimais ir esminėmis klaidomis, kurie buvo taisomi perspektyviai.

Pavyzdys

Sudarydama 20X2 m. finansines ataskaitas įmonė „C“ apskaičiavo 30 800 EUR

apmokestinamojo pelno. Dėl skirtingų nusidėvėjimo normatyvų, taikomų apskaitiniam ir

apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti, susidarė 10 300 EUR apmokestinamųjų laikinųjų

skirtumų, dėl kurių atsirado 1 545 EUR atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas.

Įmonė „C“ 20X2 metais pakeitė apskaitos politiką ir vietoj konkrečių kainų būdo pradėjo

taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Dėl didelės prekių apyvartos ir ribotų apskaitos programos

galimybių įvertinti atsargų įkainojimo būdo pakeitimo įtaką finansinių ataskaitų lyginamajai

informacijai buvo neįmanoma, todėl šio apskaitos politikos pakeitimo rezultatus įmonė „C“

20X2 m. finansinėse ataskaitose parodė perspektyviniu būdu, t. y. nekoregavo lyginamosios

finansinių ataskaitų informacijos.


6 VAS MR / 114

Dėl apskaitos politikos pakeitimo įmonė „C“ 20X2 m. finansinėse ataskaitose 3 700 EUR

pakoregavo parduotų prekių savikainą.

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą sumažėjo iki 27 100 EUR (30 800 EUR –

3 700 EUR).

Įmonės „C“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ištrauka

Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ

APMOKESTINIMĄ

27 100 25 000

14. PELNO MOKESTIS 12 (5 610) (3 750)

15. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 21 490 21 250


12 pastaba.

Apskaičiuota 4 620 EUR (30 800 EUR x 15 %) ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio

sąnaudų.

20X2 m. pripažinta 1 545 EUR (10 300 EUR x 15 %) atidėtojo pelno mokesčio sąnaudų.

Pakeitus atsargų apskaitos politiką, 20X2 m. finansinėse ataskaitose perspektyviniu būdu

3 700 EUR buvo padidinta parduotų prekių savikaina ir dėl to pelno mokestis sumažėjo

555 EUR (3 700 EUR x 15 %).

Iš viso 20X2 metais apskaičiuota 5 610 EUR (4 620 EUR + 1 545 EUR – 555 EUR)

pelno mokesčio sąnaudų.

76.2. Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio ir atidėtojo mokesčio suma, susijusi su

operacijomis, kurios registruojamos nuosavo kapitalo sąskaitose.

Jei įmonės ataskaitinio laikotarpio apskaitoje užregistruotos pelno mokesčio sąnaudos ir

atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos ar pajamos yra susijusios su nuosavo kapitalo sąskaitose

registruojamomis ir pelno (nuostolių) ataskaitoje neparodomomis ūkinėmis operacijomis, jos turi

būti atskleidžiamos aiškinamajame rašte. Ūkinės operacijos registruojamos atitinkamose nuosavo

kapitalo sąskaitose, pavyzdžiui, kai:

įmonė ilgalaikiam materialiajam turtui taiko perkainotos vertės būdą;

nepaskirstytojo pelno likutis koreguojamas dėl apskaitos politikos pakeitimo ar

esminės klaidos ištaisymo taikant retrospektyvinį būdą;

nepaskirstytojo pelno likutis koreguojamas dėl užsienio įmonės finansinių ataskaitų

duomenų perskaičiavimo konsoliduojant.

Tokia informacija aiškinamajame rašte gali būti pateikiama tekstu arba lentele.

Pavyzdys


6 VAS MR / 115

Įmonė „X“, kuri stato gyvenamuosius namus, 20X1 m. gruodžio 20 d. įsigijo 3 ha žemės.

Sklypo įsigijimo savikaina 450 000 EUR. Įmonė „X“ pagal patvirtintą apskaitos politiką

ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taiko perkainotos vertės būdą. Ilgalaikio materialiojo turto

perkainojimas atliekamas kartą per metus. Kadangi pastaruoju metu gyvenamųjų namų paklausa

smarkiai sumažėjo, įmonė nusprendė nepradėti statybų.

Įmonė sklypo vertę nusprendė nustatyti prieš sudarydama 20X2 ataskaitinių metų

finansines ataskaitas. Nepriklausomi turto vertintojai nustatė, kad 20X2 m. gruodžio 31 d. sklypo

vertė yra 600 000 EUR. Pagal 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“

nuostatas žemė yra neriboto naudojimo laiko turtas ir jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas, todėl

apskaitoje užregistruojama perkainojimo rezervo suma, gauta iš sklypo vertės pokyčio dėl

perkainojimo atėmus atidėtojo mokesčio įsipareigojimą. Skaičiuojant pelno mokestį dabar ir

ateityje taikomas 15 proc. tarifas. Apskaitoje buvo užregistruota 150 000 EUR (600 000 EUR –

450 000 EUR) sklypo vertės pokyčio dėl perkainojimo, 22 500 EUR (150 000 EUR x 15 %)

atidėtojo mokesčio įsipareigojimo ir 127 500 EUR (150 000 EUR – 22 500 EUR) perkainojimo

rezervo.

Nepriklausomi turto vertintojai 20X3 m. gruodžio 31 d. nustatė, kad minėto sklypo vertė

yra 800 000 EUR. Įmonė apskaitoje užregistravo 200 000 EUR (800 000 EUR – 600 000 EUR)

sklypo vertės pokytį dėl perkainojimo, 30 000 EUR (200 000 EUR x 15 %) atidėtojo mokesčio

įsipareigojimą ir 170 000 EUR (200 000 EUR – 30 000 EUR) perkainojimo rezervą.


yra 1 000 000 EUR. Įmonė apskaitoje užregistravo 200 000 EUR (1 000 000 EUR – 800 000

EUR) pokytį dėl perkainojimo, 30 000 EUR (200 000 EUR x 15 %) atidėtojo mokesčio

įsipareigojimą ir 170 000 EUR (200 000 EUR – 30 000 EUR) perkainojimo rezervą.


yra 1 300 000 EUR. Įmonė apskaitoje užregistravo 300 000 EUR (1 300 000 EUR –

1 000 000 EUR) pokytį dėl perkainojimo, 45 000 EUR (300 000 EUR x 15 %) atidėtojo

mokesčio įsipareigojimą ir 255 000 EUR (300 000 EUR – 45 000 EUR) perkainojimo rezervą.

Butų paklausa rinkoje 20X6 metais sumažėjo, todėl įmonės vadovybė nutarė nestatyti

gyvenamųjų namų ir tuos 3 ha žemės parduoti. Šis sklypas buvo parduotas 20X6 m. spalio 30 d.

už 1 400 000 EUR. Pardavus žemę apskaitoje buvo pripažinta 100 000 EUR ilgalaikio turto

perleidimo pelno (1 400 000 EUR – 1 300 000 EUR). Nurašius atidėtojo pelno mokesčio

įsipareigojimą apskaitoje buvo pripažinta 127 500 EUR atidėtojo pelno mokesčio pajamų.

Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas sklypo vertės pokytis dėl perkainojimo

nevertinamas. Pelno mokestis apskaičiuojamas nuo pardavimo kainos ir įsigijimo savikainos

skirtumo ir sudaro 950 000 EUR (1 400 000 EUR – 450 000 EUR). Apskaičiuotas pelno

mokestis – 142 500 EUR (9500 000 EUR x 15 %).

Įmonės „X“ 20X6 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Per ataskaitinį laikotarpį buvo pripažinta 142 500 EUR ataskaitinio laikotarpio pelno

mokesčio sąnaudų ir 127 500 EUR atidėtojo pelno mokesčio pajamų, susijusių su operacijomis,

kurios registruojamos nuosavo kapitalo sąskaitose.

Per praėjusį ataskaitinį laikotarpį apskaitoje buvo užregistruotas 45 000 EUR atidėtojo

pelno mokesčio įsipareigojimas, susijęs su operacijomis, kurios registruojamos nuosavo kapitalo


6 VAS MR / 116

sąskaitose. Pelno mokestis, susijęs su operacijomis, kurios registruojamos nuosavo kapitalo

sąskaitose, apskaičiuotas nebuvo.

76.3. Įskaitomųjų laikinųjų skirtumų ir nepanaudotų mokestinių nuostolių, kurių

atidėtojo mokesčio turtas nebuvo apskaičiuotas, suma ir termino pabaiga.

76.4. Pelno mokesčio tarifai ir reikšmingas pelno mokesčio tarifų pakeitimų

poveikis ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčiui ir atidėtajam mokesčiui.

77. Apie atidėjinius, neapibrėžtuosius įsipareigojimus ir turtą pateikiama:

77.1. Kiekvieno reikšmingo atidėjinio:

77.1.1. balansinė vertė finansinių metų pradžioje, per metus sudarytų atidėjinių ir

dėl kitokių priežasčių padidėjusios, per metus panaudotos ar kitaip nurašytos sumos;

Pripažindama atidėjinius, įmonė turi parodyti sąnaudas ataskaitinio laikotarpio pelno

(nuostolių) ataskaitoje. Sudarytų atidėjinių sąnaudos parodomos atitinkamuose ataskaitinio

laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniuose atsižvelgiant į įsipareigojimų pobūdį.

Pavyzdys

Įmonė „A“ prekiauja buitine technika, kuriai suteikia dvejų metų garantiją. Sudarytų

atidėjinių suma 20X1 metais buvo 15 000 EUR, panaudota 20 000 EUR atidėjinių. Įmonė

20X2 metais pardavė prekių už 800 000 EUR, atliko garantinio remonto darbų už 10 000 EUR ir

sudarė 15 000 EUR atidėjinį.


Atidėjiniai

Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Atidėjinio garantiniam remontui likutis finansinių metų pradžioje 5 000 10 000

Sudaryti atidėjiniai garantiniam remontui 15 000 15 000

Panaudoti atidėjiniai garantiniam remontui 10 000 20 000

Atidėjinio garantiniam remontui likutis finansinių metų pabaigoje 10 000 5 000

77.1.2. trumpas apibūdinimas, numatomas įsipareigojimo įvykdymo laikas.

Jei įmonės sudaro atidėjinius, aiškinamajame rašte turėtų būti paaiškinta, kokiais

principais jos rėmėsi apskaičiuodamos atidėjinių dydį.

77.2. Trumpas kiekvieno reikšmingo neapibrėžtojo įsipareigojimo apibūdinimas ir

galimas poveikis įmonės finansinei būklei.

77.3. Trumpas kiekvieno reikšmingo neapibrėžtojo turto apibūdinimas ir galimas

poveikis įmonės finansinei būklei.

Kai nėra tikėtina, kad teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą reikės padengti

turtu, įmonė aiškinamajame rašte turi nurodyti neapibrėžtąjį įsipareigojimą. Neapibrėžtieji

įsipareigojimai balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitoje nerodomi. Aiškinamajame rašte


6 VAS MR / 117

pateikiamas trumpas neapibrėžtojo įsipareigojimo pobūdžio aprašymas, jo finansinio poveikio

įvertinimas, netikrumų, susijusių su įsipareigojimo vykdymu, sumomis ir laiku, požymiai ir bet

kokia vykdymo tikimybė.

Vadovaujantis atsargumo principu, neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose

nepripažįstamas tol, kol nebus visiškai aišku, kad įmonė tikrai jį gaus ir kad jis galės būti

patikimai įvertintas, nes priešingu atveju gali būti pripažintos pajamos, kurių niekada nebus

gauta. Kai tikėtina, kad šis turtas duos įmonei ekonominės naudos, aiškinamajame rašte įmonė

turi atskleisti neapibrėžtojo turto (taip pat, kaip ir neapibrėžtojo įsipareigojimo) pobūdį ir

įvertinti galimą tikėtinos ekonominės naudos poveikį įmonės finansinei būklei. Turi būti

vengiama pateikti klaidinančią informaciją apie ekonominės naudos tikimybę.

Pavyzdys

Įmonė „B“ 20X1 metais suteikė garantiją už patronuojamosios UAB „A“ gautą

100 000 EUR paskolą iš banko ir įsipareigojo padengti UAB „A“ skolą bankui, jei ji nepajėgs to

padaryti pati. UAB „A“ finansinė būklė 20X1 metais buvo gera ir jos veikla buvo pelninga.

20X1 m. gruodžio 31 d. egzistuoja teisinis įsipareigojimas, atsiradęs dėl garantijos

suteikimo, bet tikimybė, kad jį reikės padengti įmonės „B“ turtu, dar maža, todėl jokio atidėjinio

nepripažįstama. Įmonės „B“ aiškinamajame rašte garantija turi būti parodoma kaip

neapibrėžtasis įsipareigojimas.

Įmonė „B“ suteikė įmonei „D“ neatšaukiamą teisę įsigyti patronuojamosios UAB „C“

ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas. Šia teise galima pasinaudoti 20X4 metais.

Įmonė „B“ suteikė įmonei „E“ neatšaukiamą teisę įsigyti patronuojamosios UAB „A“

turtą – ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas. Šia teise galima pasinaudoti 20X6 metais.


20X1 m. gruodžio 31 d. įmonė nedalyvavo jokiose teisminėse procedūrose, kurios,

vadovo nuomone, turėtų reikšmingos įtakos finansinių ataskaitų duomenims.

Įmonės teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti balanse

Eurais

Rodikliai Suma

Suteiktos arba neatšaukiamai (negrąžintinai) pažadėtos įmonės garantijos

Garantija bankui patronuojamosios UAB „A“ įsipareigojimams užtikrinti 100 000

Suteiktos teisės įsigyti turtą

1. Įmonės „D“ neatšaukiama teisė 20X4 metais įsigyti patronuojamosios

UAB „C“ ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas

2. Įmonės „E“ neatšaukiama teisė 20X6 metais įsigyti patronuojamosios

UAB „A“ ilgalaikį materialųjį turtą ir atsargas

Tikimybė, kad 20X1 m. gruodžio 31 d. egzistuojantį teisinį įsipareigojimą dėl garantijos

suteikimo reikės padengti įmonės turtu, yra maža. Jei patronuojamosios UAB „A“ finansinė

būklė pablogės ir įmonei teks vykdyti įsipareigojimą, grynasis pelnas sumažės 105 000 EUR.


6 VAS MR / 118

Teisė įsigyti patronuojamųjų įmonių turtą suteikta tvirtu ir neatšaukiamu pagrindu.

Ši teisė pakeitė anksčiau įmonėms „D“ ir „E“ suteiktą teisę įsigyti patronuojamųjų įmonių

akcijas.

78. Trumpai apibūdinami poataskaitiniai įvykiai, kurių neatskleidimas gali turėti

reikšmingos įtakos įmonės finansinių ataskaitų informacijos vartotojų galimybei priimti

teisingus sprendimus.

Kai kurie poataskaitiniai įvykiai neturi įtakos įmonės finansinei būklei ar paskutinės

ataskaitinio laikotarpio dienos veiklos rezultatams, todėl finansinės ataskaitos nekoreguojamos.

Tokių įvykių pavyzdys – balanse parodytų investicijų, kurių apskaita nuolat tvarkoma

vadovaujantis rinkos verte, rinkos vertės pasikeitimai po paskutinės ataskaitinio laikotarpio

dienos.

Jei nekoreguojantys poataskaitiniai įvykiai yra tokie svarbūs, kad gali turėti įtakos

finansinių ataskaitų informacijos vartotojų galimybei tinkamai jas įvertinti ir priimti teisingus

spendimus, įmonė aiškinamajame rašte turi atskleisti kiekvieno nekoreguojančio poataskaitinio

įvykio pobūdį. Be to, įmonė turi nustatyti tokių įvykių finansinį poveikį. Jei tokios informacijos

pateikti neįmanoma, turi būti nurodytas pats faktas.

Pavyzdys

Įmonė „C“ 20X1 m. sausio 2 d. sudarė 2 metų paskolos sutartį, pagal kurią,

garantuodama 100 000 EUR paskolos grąžinimą bankui, įkeitė obligacijas, kurių tikroji vertė

120 000 EUR. Įmonė „C“ įsipareigojo mokėti 5 proc. metinių palūkanų. Teisę valdyti įkeistas

obligacijas ji atgautų tik grąžinusi paskolą. Pirmaisiais metais buvo apskaičiuotos ir sumokėtos

5 000 EUR palūkanos, ilgalaikė skola buvo perklasifikuota ir įmonės 20X1 m. gruodžio 31 d.

finansinėse ataskaitose parodyta kaip trumpalaikė.

20X2 metų pradžioje įmonė „A“ susidūrė su nedideliais finansiniais sunkumais ir pagal

susitarimą su banku 20X2 m. vasario 15 d. paskolos sutartį pratęsė dvejiems metams.


Po finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų patvirtinimo neįvyko jokių

poataskaitinių įvykių, kurie turėtų neigiamos įtakos įmonės finansinių ataskaitų informacijos

vartotojų galimybei priimti teisingus sprendimus, išskyrus 20X2 m. vasario 15 d. pratęstą

100 000 EUR paskolos sutarties terminą. Balanse ši sutartis parodyta kaip trumpalaikė.

79. Apie jungtinę veiklą partnerio aiškinamajame rašte atskleidžiama:

79.1. Informacija apie jungtinės veiklos sutarčių objektus.

79.2. Kiekvienos pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamos bendrosios įmonės

valdoma dalis, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai), kapitalo ir rezervų

dydis.

Kiekvienas partneris, kuris pagal jungtinės veiklos sutartį kartu su kitais partneriais

kontroliuoja bendrąją įmonę, savo aiškinamajame rašte nurodo bendrosios įmonės pavadinimą,


6 VAS MR / 119

buvimo vietą, veiklos pobūdį, valdomą dalį, nuosavo kapitalo dydį ir iš bendrosios veiklos gautą

pelną.

Pavyzdys


Įmonė yra investavusi į šiuos pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamus objektus:

Eilės Nr. Sutarties pobūdis Bendrai kontroliuojamas objektas

1. Bendroji ekonominė veikla Bendrai kontroliuojami pastatai ir įrenginiai

Medienos apdirbimas ir pardavimas

2. Bendroji įmonė UAB „D“

3. Bendroji įmonė UAB „E“

Įmonė „A“ kartu su įmone „B“ pagal jungtinės veiklos sutartį vykdo bendrąją ekonominę

veiklą. Šiai veiklai vykdyti už 200 000 EUR įsigyta 1 000 kv. m dirbtuvės ir 150 000 EUR vertės

įrenginiai. Įmonei priklauso 120 000 EUR vertės 600 kv. m dirbtuvių dalis ir 90 000 EUR vertės

įrenginiai. Su vykdoma bendrąja ekonomine veikla susiję įsipareigojimai pripažįstami

atsižvelgiant į kiekvienam partneriui priklausančią turto dalį. Kiekvienam partneriui priklausanti

pajamų dalis pripažįstama pagal bendrosios ekonominės veiklos ir bendrai kontroliuojamo turto

sąnaudų dalį.

Įmonė „A“ kartu su įmone „C“ turi UAB „D“ akcijų, suteikiančių kiekvienai įmonei

visuotiniame akcininkų susirinkime po 40 proc. balsų, ir UAB „E“ akcijų, suteikiančių

kiekvienai įmonei visuotiniame akcininkų susirinkime po 35 proc. balsų. Su įmone „C“ sudaryta

jungtinės veiklos sutartis dėl bendros UAB „D“ ir UAB „E“ kontrolės.

Informacija apie bendrąsias įmones, kontroliuojamas pagal jungtinės veiklos sutartis

Eil.

Nr.

Įmonės

pavadinimas

Buveinė Veiklos

pobūdis

Valdoma

dalis

(%)

Ataskaitinio

laikotarpio

grynasis pelnas

(EUR)

Įstatinis

kapitalas

(EUR)

Rezervai

(EUR)

1. UAB „D“ Ukmergės g.

296, Vilnius

Mažmeninė

prekyba 40 25 000 40 000 23 000

2. UAB „E“ Savanorių pr.

333, Kaunas

Siuvimo

paslaugos 35 (5 000) 35 000 11 000

79.3. Su bendrąja ekonomine veikla pagal jungtinės veiklos sutartį susijusio

ilgalaikio ir trumpalaikio turto, po vienų metų mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų,

per vienus metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dalys.

Jei įmonė yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį, ji turi nurodyti, kokią jos turto,

įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų dalį sudaro bendrai kontroliuojama veikla.

Pavyzdys

Įmonė „F“ ir įmonė „G“ pagal jungtinės veiklos sutartį vykdo bendrąją ekonominę veiklą

(prekiauja įvairių gamintojų baldais). Šiai veiklai vykdyti įmonės „F“ ir „G“ yra įsigijusios


6 VAS MR / 120

2 000 kv. m pastatą už 1 000 000 EUR, atitinkamai įmonė „F“ – 1 200 kv. m už 600 000 EUR ir

įmonė „G“ – 800 kv. m už 400 000 EUR. Šio pastato naudingo tarnavimo laikas 20 metų.

Pastato savininkai, įmonės „F“ ir „G“, sudarė sutartį dėl elektros, šildymo, šiukšlių išvežimo,

teritorijos priežiūros, kitų paslaugų ir įsipareigojo už gautas paslaugas atsiskaityti. Pastato

elektros ir šildymo apskaitos prietaisai yra bendri. Įmonė „F“ už 2 000 EUR nupirko baldų, kurie

bus naudojami bendrojoje ekonominėje veikloje. Baldai atitinka ilgalaikio materialiojo turto

pripažinimo kriterijus, todėl jų vertė į sąnaudas bus perkeliama dalimis per naudingo tarnavimo

laiką. Nustatytas 5 metų baldų naudingo tarnavimo laikas.

Baldams pervežti įmonė „F“ yra nupirkusi 5 krovininius automobilius už 50 000 EUR, o

įmonė „G“ – 2 krovininius automobilius už 20 000 EUR. Visų automobilių naudingo tarnavimo

laikas 10 metų. Baldais prekiauja 30 įmonės „G“ darbuotojų. Baldus pirkėjams pristato

25 įmonės „F“ darbuotojai.

Jungtinės veiklos sutartyje nurodyta, kad su vykdoma bendrąja ekonomine veikla susiję

įsipareigojimai atskirose partnerių finansinėse ataskaitose pripažįstami atsižvelgiant į

kiekvienam priklausančią turto dalį. Todėl kiekvienas partneris savo finansinėse ataskaitose

parodys ne tik savo įsipareigojimus, bet atitinkamą bendrų įsipareigojimų dėl elektros, šildymo,

šiukšlių išvežimo, teritorijos priežiūros ir kitų gaunamų paslaugų dalį. Partneris „F“ prisiims

įsipareigojimą dėl 1 200 kv. m tenkančios sąnaudų dalies, o partneris „G“ – 800 kv. m

tenkančios sąnaudų dalies.

Per ataskaitinį laikotarpį įmonė „F“ už 465 000 EUR įsigijo parduoti skirtų baldų.

Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną įmonė „F“ turėjo 30 000 EUR neparduotų baldų likutį.

Su tiekėjais partnerių sudarytoje sutartyje numatyta, kad tiekėjams už prekes sumokama tik jas

pardavus. Bendrų įsipareigojimų, tenkančių parneriams už suteiktas komunalines paslaugas,

suma sudarė 15 000 EUR.

Vykdydami bendrąją ekonominę veiklą per ataskaitinius metus partneriai uždirbo

1 000 000 EUR, patyrė 850 000 EUR su šia veikla susijusių sąnaudų, kurios pateikiamos

lentelėje.

Eurais

Eil.

Nr.

Straipsnio pavadinimas Iš viso Įmonės „G“ Įmonės „F“

1. Parduotų baldų savikaina 435 000 – 435 000

2. Pastatų nusidėvėjimo sąnaudos 50 000 20 000 30 000

3. Transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudos 7 000 2 000 5 000

4. Baldų nusidėvėjimo sąnaudos 400 – 400

5. Elektros, šildymo ir kitos eksploatacijos sąnaudos 97 000 38 800 58 200

6. Darbuotojų darbo užmokesčio ir su juo susijusios

sąnaudos 258 000 117 000 141 000

7. Kuro sąnaudos 2 100 600 1 500

8. Kitos veiklos sąnaudos 500 200 300

Iš viso 850 000 178 600 671 400


6 VAS MR / 121

Pagal bendrosios ekonominės veiklos ir bendrai kontroliuojamo turto sąnaudų dalį

kiekvienas partneris pripažįsta jam priklausančią pajamų dalį, registruoja apskaitoje ir parodo

atskirose finansinėse ataskaitose. Kiekvienas partneris savo atskirų finansinių ataskaitų

aiškinamajame rašte turi pateikti su jungtinės veiklos sutartimi susijusią informaciją apie

ilgalaikį ir trumpalaikį turtą, po vienų metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus, per

vienus metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, uždirbtų pajamų ir patirtų

sąnaudų dalį. Įmonės „F“ ir „G“ praėjusį ataskaitinį laikotarpį veiklos nevykdė.

Įmonės „F“ finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ištrauka

Įmonė „F“ kartu su įmone „G“ pagal jungtinės veiklos sutartį vykdo bendrąją ekonominę

veiklą – prekiauja įvairių gamintojų baldais. Šiai veiklai vykdyti įsigytas 2 000 kv. m pastatas,

kurio 1 200 kv. m priklauso įmonei. Per ataskaitinį laikotarpį įmonė už 465 000 EUR įsigijo

parduoti skirtų baldų. Paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną dar buvo neparduota baldų už

30 000 EUR. Su vykdoma bendrąja ekonomine veikla susiję įsipareigojimai pripažįstami

atsižvelgiant į kiekvienam partneriui priklausančią turto dalį. Įmonei priklausanti pajamų dalis

pripažįstama pagal bendrosios ekonominės veiklos ir bendrai kontroliuojamo turto sąnaudų dalį.

Įmonės turtas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, susiję su bendrąja ekonomine veikla

Eurais

Eil.

Nr.


laikotarpis


laikotarpis

1. Ilgalaikis materialusis turtas 594 600 –

2. Atsargos 30 000 –

3. Trumpalaikiai įsipareigojimai 39 000 –

4. Pajamos 789 882 –

5. Sąnaudos (671 400) –

Iš jų parduotų prekių savikaina (435 000) –

Analogišką informaciją aiškinamajame rašte turi pateikti ir įmonė „G“.

79.4. Su bendrąja įmone, kontroliuojama pagal jungtinės veiklos sutartį, susiję

nuostoliai, jei jie yra užregistruoti nebalansinėse sąskaitose.

Jeigu investuotojas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikia

informaciją apie nuosavybės metodu apskaičiuotas investicijas į bendrąją įmonę ir jam tenkanti

bendrosios įmonės nuostolių dalis yra didesnė už jo investicijos į bendrąją įmonę balansinę vertę,

tai investuotojo finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti pateikiama informacija apie

nebalansinėse sąskaitose užregistruotą jam tenkančią bendrosios įmonės nuostolių dalį.

Įsigydamas kitos įmonės akcijų, investuotojas siekia gauti pelno iš investicijos, tačiau ne

visada investicija būna pelninga, ji būna ir nuostolinga. Taikant nuosavybės metodą, investicijos

vertė koreguojama ne tik gauto pelno, bet ir nuostolių suma. Jei bendroji įmonė patiria nuostolių,

investuotojas jam tenkančią nuostolių dalį rodo konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose tol, kol

investicija nuvertėja iki nulio. Jei bendrosios įmonės veikla ir toliau yra nuostolinga, o

investuotojas nėra įsipareigojęs padengti bendrosios įmonės nuostolių ar prisiėmęs kitų

įsipareigojimų, investicija konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ir aiškinamajame rašte


6 VAS MR / 122

parodoma nuline verte. Jei investuotojas įsipareigoja padengti bendrosios įmonės nuostolių dalį

ar prisiima kitų įsipareigojimų, kai investicijos vertė jau lygi nuliui, jis pripažįsta įsipareigojimą.

Jei įsipareigojimo padengti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra, investicijos vertę viršijantys

nuostoliai užregistruojami nebalansinėse sąskaitose. Nuostoliai, viršijantys investicijos balansinę

vertę, atskleidžiami aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

AB „A“ ir UAB „B“ turi AB „C“ akcijų, suteikiančių kiekvienai įmonei visuotiniame

akcininkų susirinkime po 30 proc. balsų. AB „A“ ir UAB „B“ yra sudariusios jungtinės veiklos

sutartį dėl bendros AB „C“ kontrolės.

AB „A“ konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose investicijos parodomos taikant

nuosavybės metodą. 20X1 m. gruodžio 31 d. konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose

investicijos į AB „C“ vertė, apskaičiuota nuosavybės metodu, yra 8 mln. eurų.

AB „C“ 20X2 metų veiklos rezultatas buvo 12 mln. eurų nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 3,6 mln. eurų (12 mln. EUR x 30 %) tenka investuotojai AB „A“. AB „A“ nuostoliai 20X2

m. gruodžio 31 d. konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose 3,6 mln. eurų sumažina investicijos į

bendrąją įmonę (AB „C“) balansinę vertę ir padidina finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.

AB „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. konsoliduotajame balanse investicijos į AB „C“ vertė

yra 4,4 mln. eurų (8 mln. EUR – 3,6 mln. EUR).

AB „C“ 20X3 metų veiklos rezultatas buvo 15 mln. eurų nuostolių. Dalis šių nuostolių,

t. y. 4,5 mln. eurų (15 mln. EUR x 30 %), tenka investuotojai AB „A“. Šiuo atveju AB „A“

tenkanti nuostolių dalis yra didesnė už balansinę investicijos vertę.

AB „A“ nėra įsipareigojusi padengti visų ar dalies AB „C“ nuostolių, todėl

konsoliduotojoje pelno (nuostolių) ataskaitoje ji parodo tik tą nuostolių dalį, kuri neviršija

balansinės investicijos vertės, t. y. 4,4 mln. eurų, o konsoliduotajame balanse parodo nulinę

investicijos vertę.

Jeigu jungtinės veiklos partnerė AB „A“ investicijos vertės pokyčius nuosavybės metodu

registruoja nebalansinėse sąskaitose, tai ir likusi 0,1 mln. eurų nuostolių dalis užregistruojama

nebalansinėse sąskaitose.

AB „A“ investicijos į AB „C“ vertė, apskaičiuota nuosavybės metodu, 20X3 m. gruodžio

31 d. konsoliduotajame balanse bus parodoma nuline verte. Nuostoliai, viršijantys investicijos

balansinę vertę, atskleidžiami aiškinamajame rašte. Įmonė privalo kaupti informaciją, kad galėtų

ją atskleisti aiškinamajame rašte, ir paaiškėjus, kad bendroji įmonė pradėjo dirbti pelningai,

žinotų, kada vėl nuosavybės metodu apskaičiuoti ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose

parodyti investicijos į bendrąją įmonę pelną.


AB „A“ turi AB „C“ akcijų, suteikiančių jai 30 proc. balsų visuotiniame akcininkų

susirinkime. AB „A“ su UAB „B“, kuri taip pat turi AB „C“ akcijų, suteikiančių jai 30 proc.

balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, yra sudariusi jungtinės veiklos sutartį dėl bendros

AB „C“ kontrolės. AB „A“ savo investiciją į bendrąją įmonę AB „C“ konsoliduotosiose

finansinėse ataskaitose parodo taikydama nuosavybės metodą, atskirose įmonės finansinėse


6 VAS MR / 123

ataskaitose – taikydama savikainos metodą. Pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojama

bendroji įmonė AB „C“ dirbo nuostolingai, AB „A“ nebalansinėje sąskaitoje užregistruota jai

tenkančio nuostolio suma sudaro 0,1 mln. eurų.

79.5. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į jungtinės veiklos

sutarties objektus, sumos ir pobūdis.

1 pavyzdys


Neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su investicijomis į jungtinės veiklos objektus,

nėra.

2 pavyzdys


Įmonė garantuoja, kad gautą 100 000 EUR paskolą bendroji įmonė AB „C“ grąžins.

79.6. Kiti reikšmingi faktai, susiję su jungtinės veiklos sutarties objektais.

80. Informacijos apie bendrosios įmonės, kontroliuojamos pagal jungtinės veiklos

sutartį, kapitalą, rezervus ir grynąjį pelną ar nuostolius galima neatskleisti, jeigu

atitinkama pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojama bendroji įmonė neskelbia savo

finansinių ataskaitų ir jeigu aiškinamąjį raštą rengianti įmonė jos nekontroliuoja.

81. Apie partnerystės sutartis atskleidžiama:

81.1. Apie kiekvieną partnerystės sutartį ar apie partnerystės ar panašaus pobūdžio

sutarčių grupę:

81.1.1. šių sutarčių pobūdis;

81.1.2. svarbios sutarčių sąlygos, nuo kurių gali priklausyti būsimųjų pinigų srautų

dydis, jų gavimo laikas ir tikimybė;

81.1.3. teisė naudoti sutartyse nurodytą turtą ir šios teisės turėjimo laikotarpis;

81.1.4. įsipareigojimai teikti paslaugas ar teisė naudotis tokiomis paslaugomis,

nurodomos paslaugų teikimo ar naudojimosi jomis laikotarpis;

81.1.5. įsipareigojimai įsigyti ar statyti nekilnojamąjį turtą, įrangą ir įrenginius,

nurodoma įsipareigojimų vertė, jų vykdymo laikotarpis ir atidėjiniai, jeigu jų yra

sudaryta;

81.1.6. įsipareigojimai sutarties galiojimo pabaigoje perduoti ar priimti nurodytą

turtą, nurodoma tokio turto vertė;

81.1.7. galimybė pratęsti ar nutraukti sutartį;

81.1.8. kitokios teisės ir įsipareigojimai;

81.1.9. pajamos ir sąnaudos, susijusios su sutarčių vykdymu;

81.1.10. per ataskaitinį laikotarpį padaryti sutarčių pakeitimai.

81.2. Pagal šias sutartis pripažinto finansinio ir nematerialiojo turto vertė.


6 VAS MR / 124

81.3. Informacija apie sudarytas papildomas sutartis, susijusias su šiomis

sutartimis.

81.4. Kita reikšminga informacija.

Pavyzdys


Įmonė su Šiaulių miesto savivaldybe 20X1 metais sudarė koncesijos sutartį dėl sveikatos,

sporto ir pramogų komplekso statybos, naudojimo, valdymo ir viešųjų paslaugų teikimo.

Koncesijos sutartis sudaryta 25 metams.

Už sveikatos, sporto ir pramogų komplekso statybą savivaldybė dvejus metus iš eilės

moka kas ketvirtį po 1 500 000 EUR.

Įmonė gavo leidimą, kuris, pastačius kompleksą, suteiks jai teisę visą komplekso

naudojimo ir valdymo laikotarpį imti mokesčius iš paslaugų vartotojų. Šiuo laikotarpiu

suteikiančioji institucija atlygio įmonei nemokės, išskyrus atvejį, jei per praėjusius finansinius

metus ji būtų patyrusi nuostolių. Šiuo atveju kompensacija neviršytų 500 000 EUR per metus.

Įmonei suteikta teisė 25 metus naudoti ir valdyti įrengtą sveikatos, sporto ir pramogų

kompleksą. Sveikatos, sporto ir pramogų komplekso valdymo laikotarpiu ir koncesijos sutartyje

nustatytomis sąlygomis įmonė įsipareigojo organizuoti mokamus ir nemokamus sporto, kultūros,

pramoginius renginius, teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Kasmet įmonė įsipareigojo surengti

50 mokamų renginių ir 10 nemokamų savivaldybės renginių.

Pagal koncesijos sutartį įmonė įsipareigojo ne tik pastatyti sveikatos, sporto ir pramogų

kompleksą, bet įsigyti ir sumontuoti visą įrangą, reikalingą komplekso veiklai vykdyti.

Remiantis atliktais skaičiavimais ir ekspertų išvadomis, įmonei įranga ir įrenginiai kainuos

2 500 000 EUR. Taip pat pagal sutartį įmonė įsipareigojo ne tik pastatyti sveikatos, sporto ir

pramogų kompleksą, bet atnaujinti automobilių stovėjimo aikštelę, kai ji susidėvės ir jos būklė

taps blogesnė negu numatyta. Remiantis atliktais skaičiavimais ir ekspertų išvadomis, stovėjimo

aikštelę reikės atnaujinti 20X9 metų pabaigoje. Jos atnaujinimas kainuos 100 000 EUR. Poreikis

vykdyti įsipareigojimą atsiras eksploatuojant stovėjimo aikštelę. Atidėjiniai bus sudaryti

20X3 metais, kai stovėjimo aikštelė bus pradėta eksploatuoti.

Pasibaigus koncesijos sutarties terminui, įmonė įsipareigoja per 30 dienų perduoti

savivaldybei sveikatos, sporto ir pramogų kompleksą, kurio vertė 15 000 000 EUR.

Įmonė gali vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį pateikdama suteikiančiajai

institucijai rašytinį pranešimą prieš 60 dienų, jei suteikiančioji institucija padaro esminį sutarties

pažeidimą ir šio pažeidimo neištaiso per koncesininko nustatytą terminą. Šalys turi teisę

nutraukti sutartį ir šalių susitarimu. Per ataskaitinį laikotarpį sutarties pakeitimų nebuvo.

Pirmaisiais sutarties vykdymo metais įmonė pripažino 7 500 000 EUR su koncesijos

sutarties vykdymu susijusių pajamų, 6 750 000 EUR sąnaudų, 6 000 000 EUR finansinio turto ir

1 500 000 EUR nematerialiojo turto.

Vykdydama koncesijos sutarties sąlygas, įmonė yra sudariusi komunalinių paslaugų,

patalpų valymo, apsaugos ir kitokių paslaugų sutartis, kurios užtikrina komplekso naudojimą,

valdymą, reklamavimą.


6 VAS MR / 125

82. Taip pat paaiškinamos įmonės balanso, pelno (nuostolių), nuosavo kapitalo

pokyčių ir pinigų srautų ataskaitų kitos sumos, kurios gali turėti įtakos finansinių

ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams:

82.1. Sukauptų pajamų ar ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos, jeigu jos yra

reikšmingos.

Pavyzdys


Eurais

Eil.

Nr.

Straipsniai Pastabos Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

C. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ

SĄNAUDOS IR SUKAUPTOS PAJAMOS 15 400 000 485 000

Jei ateinančio laikotarpio sąnaudų ir sukauptų pajamų sumos yra reikšmingos, jos turi

būti pateikiamos aiškinamojo rašto pastabose. Tokia informacija gali būti pateikiama,

pavyzdžiui, lentele.


15 pastaba. Sukauptų pajamų ir ateinančio laikotarpio sąnaudų sumos.

Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Ateinančių laikotarpių sąnaudos 290 000 350 000

pastatų draudimo sąnaudos 240 000 275 000

transporto priemonių draudimo sąnaudos 50 000 75 000

Sukauptos pajamos 110 000 135 000

pastatų nuomos pajamos 80 000 95 000

transporto nuomos pajamos 30 000 40 000

Ateinančių laikotarpių sąnaudų ir sukauptų pajamų iš viso 400 000 485 000

82.2. Sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos, jeigu jos yra

reikšmingos.

Pavyzdys


Eurais

Eil.

Nr.


Nr.

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

H. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIŲ

LAIKOTARPIŲ PAJAMOS 735 400 935 650


6 VAS MR / 126

Balanse parodytos reikšmingos ateinančių laikotarpių pajamų ir sukauptų sąnaudų sumos

(per ataskaitinį laikotarpį susidariusios sąnaudos, kurios paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną

dar nesumokėtos, pavyzdžiui, mokėtinos draudimo ar nuomos įmokos) turi būti atskleidžiamos

įmonės aiškinamojo rašto pastabose.


27 pastaba. Sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų sumos.

Eurais


laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Ateinančių laikotarpių pajamos 550 000 710 000

pastatų eksterjero nuomos reklamos agentūroms pajamos 140 000 220 000

transporto priemonių nuomos reklamos agentūroms pajamos 410 000 490 000

Sukauptos sąnaudos 185 400 225 650

sukauptos mokėtinos draudimo įmokos 95 000 105 000

sukauptos nuomos įmokos 90 400 120 650

Sukauptų sąnaudų ir ateinančių laikotarpių pajamų iš viso 735 400 935 650

82.3. Sudarant pinigų srautų ataskaitą, reikšmingos nepiniginių straipsnių sumos,

pavyzdžiui, investicinių ir finansinių sandorių, nesusijusių su pinigų įplaukomis ar

išmokomis per ataskaitinius finansinius metus, sumos.

Nepiniginių sandorių, apie kuriuos informacija turi būti pateikiama aiškinamajame rašte,

pavyzdžiai gali būti tokie:

– Dalies įmonės skolų pavertimas kapitalu, pvz., kai įmonė išplatina naują akcijų

emisiją ir skolas padengia akcijomis. Toks sandoris neturi įtakos pinigų srautams, todėl

nerodomas pinigų srautų ataskaitoje. Informacija apie jį pateikiama aiškinamajame rašte.

– Ilgalaikio turto įsigijimas skolon, įskaitant įsigyjamą lizingo (finansinės nuomos)

būdu. Aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie turtą, įsigytą pagal finansinės nuomos

sutartį, ir sumas, mokėtinas pagal šią sutartį.

– Ne pinigais gauta dotacija. Jei įmonė gauna paramą, pavyzdžiui, ilgalaikiu

materialiuoju turtu, toks sandoris laikomas nepiniginiu ir pinigų srautų ataskaitoje nerodomas,

tačiau turi būti aprašomas aiškinamajame rašte.

Pavyzdys

UAB „A“ akcininkai ataskaitiniais metais nusprendė padengti įmonės „B“ suteiktą

trumpalaikę 100 000 EUR paskolą, išplatino naują 1 000 paprastųjų akcijų emisiją ir perleido jas

įmonei „B“. Nominalioji akcijos vertė yra 100 EUR.



6 VAS MR / 127

UAB „A“ įstatinis kapitalas 20X1 m. sausio 1 d. buvo 1 000 000 EUR. Jį sudarė 10 000

paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 100 EUR. Nauja akcijų emisija

buvo išplatinta 20X1 m. spalio 30 d. Išleista 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos

nominalioji vertė taip pat 100 EUR. Išleistomis akcijomis padengta įmonės „B“ 20X1 m. vasario

1 d. suteikta trumpalaikė 100 000 EUR paskola. Ši suma buvo eliminuota pinigų srautų

ataskaitoje kaip nepiniginio straipsnio suma.

83. Apie susijusias šalis, kaip apibrėžta tarptautiniuose apskaitos standartuose,

priimtuose 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.

1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo, atskleidžiama tokia informacija,

kuri nebuvo atskleista kitose aiškinamojo rašto pastabose. Jeigu informacija jau buvo

atskleista, pateikiama tik nuoroda į tos pastabos numerį. Apie susijusias šalis aiškinamojo

rašto pastabose turi būti atskleidžiama tokia informacija:

83.1. Kiekvienos patronuojamosios ir asocijuotosios įmonės pavadinimas, veiklos

pobūdis, valdoma dalis, ataskaitinio laikotarpio grynasis pelnas (nuostoliai), kapitalo ir

rezervų dydis.

83.2. Kiekvienos pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojamos bendrosios įmonės

pavadinimas, veiklos pobūdis, valdoma dalis.

83.3. Patronuojančiosios įmonės ar įmonių, galinčių daryti įmonei reikšmingą

poveikį, pavadinimai, veiklos pobūdis, valdoma dalis. Jeigu įmonei lemiamą ar reikšmingą

poveikį daro vienas ar keli fiziniai asmenys, nurodomas šis faktas ir fizinių asmenų

valdoma dalis.

Kai kuri informacija apie susijusių šalių tarpusavio įsipareigojimus yra pateikiama

atskirose balanso eilutėse išskiriant susijusių ir asocijuotųjų įmonių įsipareigojimus. Tačiau šios

informacijos gali nepakakti, todėl detaliau ji turėtų būti pateikiama aiškinamajame rašte.

Aiškinamajame rašte informacija gali būti išdėstoma įmonės pasirinktu būdu – lentelėmis, tekstu,

tekstu ir lentelėmis ar pan.

Nepaisant to, ar įmonė vykdė sandorius su susijusiomis šalimis, aiškinamajame rašte ji

turi pateikti bendrą informaciją apie patronuojamąsias, asocijuotąsias, pagal jungtinės veiklos

sutartis kontroliuojamas bendrąsias įmones ir savo akcininkus ar partnerius, galinčius daryti

įmonei reikšmingą poveikį.

Pavyzdys


Įmonė yra UAB „B“ patronuojamoji įmonė. UAB „B“ priklauso 75 proc. balsų

suteikiančių įmonės akcijų, jos adresas yra B g. 12, Vilnius. UAB „B“ veikla yra didmeninė

maisto produktų prekyba. Įmonei reikšmingą poveikį daro Vardenis Pavardenis, kuriam

priklauso kiti 25 proc. balsų suteikiančių įmonės akcijų. Šiam fiziniam asmeniui taip pat

priklauso 100 proc. balsų suteikiančių įmonės partnerio UAB „C“ akcijų. UAB „C“ veikla yra

tarptautinių krovinių gabenimo paslaugos.

83.4. Pagrindinių vadovaujančiųjų darbuotojų, suskirstytų į administracijos

darbuotojų, valdybos ir stebėtojų tarybos narių grupes:

https://www.google.lt/aclk?sa=l&ai=DChcSEwjRkO-H79fPAhWhCtMKHe-PBZAYABAL&sig=AOD64_0flSLBBmjq8WAvP8xvJqN7-lWHxA&q=&ved=0ahUKEwjr7-qH79fPAhXLHxoKHdNWAScQ0QwIMA&adurl=


6 VAS MR / 128

83.4.1. asmenų skaičius;

83.4.2. per ataskaitinį laikotarpį bendra ir kiekvienai grupei išmokėtos sumos,

susijusios su darbo santykiais, kurias sudaro pagrindinis darbo užmokestis, išeitinės

kompensacijos, premijos ir kitoks atlygis;

83.4.3. prisiimtų įsipareigojimų sumokėti atlygį pagal apibrėžtų išmokų planus suma

atskirai nurodant ir kiekvienai grupei tenkančias sumas;

83.4.4. išmokos akcijomis;

83.4.5. neatlygintinai perduoto turto arba suteiktų paslaugų vertė.

1 pavyzdys

Įmonės „C“ pagrindiniai vadovaujantieji darbuotojai yra įmonės direktorius, vyriausiasis

finansininkas, 4 padalinių vadovai ir 5 valdybos nariai.


Įmonės pagrindiniams vadovaujantiesiems darbuotojams apskaičiuotos sumos

Eurais

Rodikliai 20X2 m. 20X1 m. Įmonės skola

20X2-12-31

1. Pagrindinių vadovaujančiųjų darbuotojų skaičius per

ataskaitinį laikotarpį, iš jų:

11 11

Administracijos darbuotojų 6 6

Valdybos narių 5 5

2. Administracijos darbuotojams per ataskaitinį laikotarpį

apskaičiuotos su darbo santykiais susijusios sumos: 105 000 96 000 9 000

a) pagrindinis darbo užmokestis (įskaitant sukauptus

atostoginius) 96 000 96 000 9 000

b) premijos 9 000 – –

c) išeitinės kompensacijos – – –

3. Administracijos darbuotojams prisiimtų įsipareigojimų

sumokėti atlygį pagal apibrėžtų išmokų planus tenkanti

suma 22 607 15 773 –

4. Administracijos darbuotojams neatlygintinai perduotas

turtas ar suteiktos paslaugos – 2 500 –

Įmonė gali pasirinkti, ar rodyti vidutinį sąrašinį vadovų skaičių per ataskaitinį laikotarpį,

ar jų skaičių laikotarpio pabaigoje. Pasirinkimas turi būti nurodytas apskaitos politikoje.

Įmonės vadovams apskaičiuotos sumos aiškinamajame rašte gali būti pateikiamos įmonės

pasirinkta forma. Šioms sumoms priskiriamos ne tik piniginės, bet ir kitokia forma apskaičiuotos

kompensacijos ar suteiktos lengvatos.


6 VAS MR / 129

2 pavyzdys

20X1 metais įmonė „A“ direktoriaus pavaduotoją iš darbo atleido šalių susitarimu. Pagal

šį susitarimą jam buvo skirta 15 000 EUR kompensacija ir palikta teisė vienus metus naudotis

tarnybiniu automobiliu. Sutartyje numatyta, kad per metus įmonė „A“ kompensuos iki

6 000 EUR automobilio išlaikymo išlaidų. Informacijoje apie įmonės vadovams apskaičiuotas

sumas įmonė „A“ turi parodyti ne tik išmokėtą kompensaciją, bet ir automobilio išlaikymo

sąnaudas.


Įmonės pagrindinių vadovaujančiųjų darbuotojų skaičius per 20X2 metus – 2, per 20X1

metus – 3. Iš jų visi yra administracijos darbuotojai.

Per 20X2 metus jiems apskaičiuota 62 240 EUR su darbo santykiais susijusių sumų, per

20X1 metus – 100 300 EUR. Iš jų:

– 20X2 metais apskaičiuota 54 000 EUR pagrindinio darbo užmokesčio (įskaitant

sukauptus atostoginius), 20X1 metais – 84 000 EUR.

– 20X2 metais apskaičiuota 4 000 EUR premijų, 20X1 metais premijų nebuvo skirta.

– 20X1 metais administracijos darbuotojui buvo apskaičiuota ir išmokėta 15 000 EUR

kompensacija. Pagal sutartį suteikus teisę vienus metus naudotis įmonės tarnybiniu automobiliu

per 20X2 metus jam buvo kompensuota 4 240 EUR automobilio išlaikymo išlaidų, per 20X1

metus – 1 300 EUR. Iš viso administracijos darbuotojui 20X2 metais apskaičiuota 4 240 EUR

išeitinių kompensacijų, 20X1 metais – 16 300 EUR.

3 pavyzdys

Lietuvos įmonė „B“ pagal susitarimą ne tik moka atlyginimą direktoriui, kurio nuolatinė

gyvenamoji vieta yra kitoje šalyje, bet ir apmoka buto nuomos ir išlaikymo išlaidas Lietuvoje.

Informacijoje apie įmonės vadovams apskaičiuotas sumas įmonė „B“ turi parodyti ne tik

apskaičiuotą atlyginimą, bet ir buto nuomos ir išlaikymo sąnaudas.


Per ataskaitinį laikotarpį įmonės pagrindinių vadovaujančiųjų darbuotojų skaičius – 13

(administracijos darbuotojų – 8, valdybos narių – 5), per praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 12

(administracijos darbuotojų – 7, valdybos narių – 5).

Per ataskaitinį laikotarpį įmonės pagrindiniams vadovaujantiesiems darbuotojams

apskaičiuota 273 400 EUR su darbo santykiais susijusių sumų, per praėjusį ataskaitinį laikotarpį

– 218 000 EUR. Iš jų:

– Ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota 252 000 EUR pagrindinio darbo užmokesčio

(įskaitant sukauptus atostoginius), praėjusį ataskaitinį laikotarpį – 204 000 EUR.

– Ataskaitinį laikotarpį apskaičiuota 16 000 EUR premijų, praėjusį ataskaitinį laikotarpį

– 14 000 EUR.

– Ataskaitinį laikotarpį patirtą 5 400 EUR administracijos darbuotojo buto nuomos ir

išlaikymo išlaidų.


6 VAS MR / 130

83.5. Duomenys apie sandorius su susijusiomis šalimis, pateikti pagal pagrindines

susijusių šalių grupes:

83.5.1. ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpių sandorių sumos;

83.5.2. skolos suma ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir atsiskaitymo sąlygos;

83.5.3. per ataskaitinį laikotarpį pripažinta abejotinų skolų suma;

83.5.4. suteiktos garantijos ir laidavimai;

83.5.5. kita reikšminga informacija, kuri paaiškintų galimą tokių sandorių poveikį

įmonės finansinei būklei.

83.6. Duomenys apie kiekvieną reikšmingą sandorį, sudarytą su susijusiomis šalimis

kitokiomis negu rinkos sąlygomis.

Susijusios šalys gali vykdyti įvairias ūkines tarpusavio operacijas, pavyzdžiui, parduoti

prekes, teikti paslaugas. Gali būti teikiamos atlygintinos ar neatlygintinos paslaugos ar kita

pagalba.

1 pavyzdys

Patronuojančioji įmonė į patronuojamąją įmonę siunčia dirbti kelis savo personalo ir

planavimo skyriaus darbuotojus. Atlyginimą šiems darbuotojams moka patronuojančioji įmonė ir

iš patronuojamosios įmonės jokio atlygio už tai negauna. Toks patronuojamosios įmonės

rėmimas laikomas susijusių šalių sandoriu, informaciją apie kurį reikia atskleisti ir

patronuojančiosios, ir patronuojamosios įmonės finansinėse ataskaitose. Patronuojančiajai

įmonei reikia atskleisti siunčiamų į patronuojamąją įmonę darbuotojų darbo užmokesčio

sąnaudas, o patronuojamajai įmonei – tokių darbuotojų buvimo faktą.

Pateikiant informaciją apie sandorius su susijusiomis šalimis, panašaus pobūdžio

straipsniai gali būti sujungiami, išskyrus atvejus, kai sujungtą informaciją finansinių ataskaitų

informacijos vartotojai gali neteisingai suprasti. Sandorių su susijusiomis šalimis, apie kuriuos

informaciją reikėtų pateikti, pavyzdžiai galėtų būti:

a) prekių ar paslaugų pirkimas ir pardavimas;

b) ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto pirkimas, pardavimas ir nuoma;

c) licencijų, tyrimo ar plėtros darbų perleidimas;

d) vertybinių popierių pirkimas ir perleidimas;

e) paskolų gavimas ir suteikimas;

f) susijusios šalies skolų padengimas;

g) garantijų suteikimas ir pan.

Įmonių sandoriai su akcininkais, pagrindiniais vadovaujančiaisiais darbuotojais, šeimos

nariais, kitomis susijusiomis šalimis dažnai yra vykdomi kitokiomis negu rinkos sąlygomis,

pavyzdžiui, nustatant mažesnes ar didesnes negu rinkos kainas, ilgesnius arba trumpesnius negu

įprasta atsiskaitymo terminus ir pan. Informacija apie tokių sandorių sumas ir sąlygas

aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama atskirai.

2 pavyzdys


6 VAS MR / 131

Su UAB „A“ susijusias šalis iliustruoja pateikiama schema:


UAB „A“ yra UAB „M“ patronuojamoji įmonė. Patronuojančiajai įmonei, sudarančiai

mažiausios įmonių grupės, kuriai priklauso UAB „A“, konsoliduotąsias finansines ataskaitas,

UAB „M“ priklauso 51 proc. balsų suteikiančių akcijų, jos adresas yra C g. 10, Vilnius.

Patronuojančiajai įmonei UAB„M“ lemiamą poveikį daro įmonė SIA „S“. Patronuojančioji

įmonė, sudaranti didžiausios įmonių grupės, kuriai priklauso UAB „A“, konsoliduotąsias

finansines ataskaitas, SIA „S“ yra Latvijoje. Kiti 49 proc. UAB „A“ akcijų priklauso fiziniams

asmenims. Vardeniui Pavardeniui ir Ąžuolui Ąžuolaičiui priklauso po 20 proc. akcijų.

UAB „B“ yra susijusi su UAB „A“, nes jai lemiamą poveikį daro ta pati patronuojančioji

UAB „M“.

UAB „A“ turi patronuojamąją įmonę UAB „G“. UAB „G“ gamina baldus, jos adresas yra

T g. 6, Tauragė. UAB „A“ priklauso 100 proc. šios įmonės akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį

UAB „G“ uždirbo 150 000 EUR grynojo pelno, jos kapitalas 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo

500 000 EUR, rezervai – 50 000 EUR.

UAB „A“ turi šias asocijuotąsias įmones:

1. UAB „D“ audžia baldų gobeleną. Šios įmonės adresas yra Y g. 6, Vilnius. UAB „A“

turi 25 proc. šios įmonės akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį UAB „D“ uždirbo 125 000 EUR

grynojo pelno, jos kapitalas 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 270 000 EUR, rezervai – 33 000 EUR.

2. UAB „L“ gamina baldų furnitūrą. Šios įmonės adresas yra X g. 22, Vilnius. UAB „A“

turi 33 proc. šios įmonės akcijų. Per ataskaitinį laikotarpį UAB „L“ uždirbo 80 000 EUR grynojo

pelno, jos kapitalas 20X2 m. gruodžio 31 d. buvo 200 000 EUR, rezervai – 30 000 EUR.

UAB „A“ ir UAB „J“ 20X0 m. pasirašė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsteigė ir

bendrai kontroliuoja TŪB „K“. TŪB „K“ teikia logistikos paslaugas, jos adresas yra Z g. 14,

SIA „S“

direktorius SIA „S“

Konsultacinė

įmonė „R“

UAB „B“

UAB „G“

UAB „M“

UAB „A“

Fiziniai

asmenys

UAB „J“ UAB „A“

direktoriaus žmona

UAB „D“ UAB „L“ TŪB „K“ UAB „V“

100 % 100 %

100 % 51 % 49 %

100 % 25 % 33 % 50 % 50 % 100 %


6 VAS MR / 132

Vilnius. Pagal jungtinės veiklos sutartį UAB „A“ valdoma dalis yra 50 proc., ji gauna 50 proc.

TŪB „K“ uždirbto pelno.

Kitos su UAB „A“ susijusios šalys:

1. Konsultavimo įmonė „R“, kuriai lemiamą poveikį daro SIA „S“ (patronuojančiosios

įmonės, sudarančios didžiausios įmonių grupės, kuriai priklauso UAB „A“, konsoliduotąsias

finansines ataskaitas) direktorius ir kuri SIA „S“ direktoriaus nurodymu sudarė sutartį su UAB

„A“ dėl rinkodaros paslaugų teikimo.

2. UAB „V“, kurios 100 proc. akcijų turi UAB „A“ direktoriaus žmona ir kuri su UAB

„A“ sudarė sutartį dėl prekių pardavimo lengvatinėmis sąlygomis šios įmonės direktoriaus

nurodymu.

Per ataskaitinį laikotarpį susijusių šalių vykdyti sandoriai:

1. UAB „A“ prekių ir paslaugų pardavimas.

tūkst. EUR

Susijusių šalių grupė 20X2 m. 20X1 m. Skola įmonei

20X2-12-31

Patronuojančioji įmonė, sudaranti didžiausios įmonių grupės,

kuriai priklauso UAB „A“, konsoliduotąsias finansines

ataskaitas (SIA „S“) 60 80 5

Patronuojančioji įmonė, sudaranti mažiausios įmonių grupės,


ataskaitas (UAB „M“) 520 480 20

Įmonė, kuriai lemiamą poveikį daro ta pati patronuojančioji

įmonė (UAB „B“) 320 230 –

Asocijuotosios įmonės (UAB „D“, UAB „L“) 40 – 10

Kiti susiję asmenys (UAB „V“) 210 170 50

Iš viso 1 150 960 85

Patronuojančiajai įmonei, sudarančiai mažiausios įmonių grupės, kuriai priklauso UAB

„A“, konsoliduotąsias finansines ataskaitas, UAB„M“ ir patronuojančiajai įmonei, sudarančiai

didžiausios įmonių grupės, kuriai priklauso UAB „A“, konsoliduotąsias finansines ataskaitas,

SIA „S“ prekės parduotos ir paslaugos suteiktos už savikainą. Prekės ir paslaugos

asocijuotosioms įmonėms parduodamos rinkos kainomis. Kitoms susijusioms šalims prekės buvo

parduotos 10 proc. mažesne kaina už rinkos kainą.

Kitos susijusios šalys ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonei buvo skolingos

50 000 EUR. Iš jų 20 000 EUR negrąžinama ilgiau kaip vienus metus, todėl ši skola pripažinta

abejotina.

2. UAB „A“ prekių ir paslaugų pirkimas.

Eurais

Susijusių šalių grupė 20X2 m. 20X1 m. Įmonės skola

20X2-12-31

Patronuojančioji įmonė, sudaranti mažiausios įmonių grupės,


ataskaitas (UAB „M“) 80 000 70 000 –

Patronuojamoji įmonė (UAB „G“) 260 000 280 000 150 000

Asocijuotosios įmonės (UAB „D“, UAB „L“) 120 000 105 000 –


6 VAS MR / 133

Pagal jungtinės veiklos sutartį kontroliuojama įmonė (TŪB „K“) 60 000 75 000 10 000

Kiti susiję asmenys (Konsultavimo įmonė „R“) 110 000 80 000 40 000

Iš viso 630 000 610 000 200 000

Visos prekės ir paslaugos buvo įsigytos rinkos kainomis, išskyrus patronuojančiosios

įmonės suteiktas paslaugas, kurios buvo įsigytos už savikainą.

3. UAB „A“ susijusioms šalims suteiktos paskolos.

Eurais

Susijusio asmens pavadinimas

Asocijuotoji įmonė UAB „L“ Įmonės direktorius

Likutis 20X1-01-01 300 000 –

Paskolinta 20X1 m. 200 000 –

Grąžinta 20X1 m. (20 000) –

Likutis 20X1-12-31 480 000 –

Paskolinta 20X2 m. – 15 000

Grąžinta 20X2 m. (120 000) (3 000)

Likutis 20X2-12-31 360 000 12 000

Asocijuotajai įmonei „L“ suteikta 500 000 EUR paskola. Paskolos sutartis sudaryta 20X1

metų liepos mėnesį. Paskolos grąžinimo terminas 20X6 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutartyje

numatyta 3,5 proc. metinė palūkanų norma, užstatas nenumatytas.

Per ataskaitinį laikotarpį UAB „A“ direktoriui suteikta 15 000 EUR beprocentė paskola.

Paskolos grąžinimo terminas 20X3 m. birželio 30 d., užstatas nėra numatytas.

4. UAB „A“ suteiktos garantijos.

Įmonė patronuojančiajai įmonei UAB „G“ suteikė 200 000 EUR garantiją dėl paskolos,

gautos iš komercinio banko, grąžinimo. Paskolą bankas suteikė 20X1 metais, ją grąžinti reikia

20X4 metais.

Tikimybė, kad 20X2 m. gruodžio 31 d. egzistuojantį teisinį įsipareigojimą dėl garantijos

suteikimo reikės padengti įmonės turtu, yra maža. Jei jį teks įvykdyti, grynasis pelnas sumažės

220 000 EUR.

Pavyzdyje susijusių šalių grupės pateikiamos pagal įmonių grupės hierarchiją. Susijusių

šalių grupės gali būti pateikiamos ir kitaip – pagal pardavimo apimtį ar kitą įmonės pasirinktą

tvarką. Pavyzdį iliustruoja lentelėse skliausteliuose pateikiama informacija.. Pateikiant

informaciją apie sandorius su susijusių šalių grupėmis, įmonių pavadinimų nurodyti

neprivaloma.

84. Aiškinamojo rašto pastabose pateikiama kita reikšminga informacija, kuri

atskleidžia įmonės veiklos pobūdį, finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus,

tačiau nebuvo pateikta kitose finansinėse ataskaitose.

85. Didelių ir viešojo intereso įmonių aiškinamajame rašte papildomai

atskleidžiama:


6 VAS MR / 134

85.1. Informacija apie paslaugų ir prekių pardavimo pajamų sumas, sugrupuotas

pagal veiklos rūšis ir geografines rinkas, jeigu tos veiklos rūšys ir geografinės rinkos labai

skiriasi viena nuo kitos prekių pardavimo ir paslaugų teikimo organizavimo būdais.

Pavyzdys

Įmonės „A“ 20X2 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodyta ataskaitiniais

finansiniais metais uždirbtų 2 665 000 EUR ir praėjusiais ataskaitiniais finansiniais metais

uždirbtų 2 540 000 EUR pardavimo pajamų. Aiškinamajame rašte įmonė šias sumas atskleidžia

pagal prekių, paslaugų ir pajamų rūšis.


Informacija apie pardavimo pajamas

Eurais

Parduotų prekių ir paslaugų rūšys Pardavimo pajamos

Ataskaitinis laikotarpis Praėjęs ataskaitinis

laikotarpis

Parduota prekių iš viso 2 125 000 1 850 000

Prekių, skirtų perparduoti, iš jų: 2 000 000 1 760 000

Lietuvoje 1 800 000 1 760 000

Brazilijoje 200 000 –

Įprastu prekių pardavimo organizavimo būdu 1 940 300 1 695 000

Mainais 59 700 65 000

Sudedamųjų dalių 125 000 90 000

Suteikta paslaugų iš viso 540 000 690 000

Transportavimo, iš jų: 430 000 625 000

Lietuvoje 380 000 520 000

Norvegijoje 50 000 105 000

Remonto ir kitų 110 000 65 000

Iš viso 2 665 000 2 540 000

85.2. Su audito įmonių teikiamomis paslaugomis susijusios sąnaudos:

85.2.1. finansinių ataskaitų audito;

85.2.2. užtikrinimo ir kitų susijusių paslaugų;

85.2.3. konsultacijų mokesčių klausimais;

85.2.4. kitų paslaugų.

Pavyzdys

Įmonės „A“ finansinės ataskaitos audituojamos kiekvienais ataskaitiniais metais.

Informaciją apie audito įmonių suteiktas konsultacijas mokesčių klausimais ir kitas paslaugas

įmonė „A“ pateikia aiškinamajame rašte.


6 VAS MR / 135


Informacija apie sąnaudas, susijusias su audito įmonių teikiamomis paslaugomis

Eurais

Sąnaudų rūšys Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Finansinių ataskaitų auditas 4 000 5 000

Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos 700 700

Konsultacijos mokesčių klausimais 300 400

Kitos paslaugos 200 -

Iš viso 5 200 6 100

VII. ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, ATSKYRIMAS IR PERTVARKYMAS

86. Kai įstatymų nustatyta tvarka įmonė reorganizuojama jungimo būdu,

ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte turi būti atskleidžiama

tokia informacija:

86.1. Reorganizuotų įmonių teisinė forma, pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai).

86.2. Po reorganizavimo atsiradusios įmonės veiklos pradžia.

86.3. Atidėjiniai, sudaryti įmonės veiklai sumažinti ar nutraukti.

86.4. Informacija, leidžianti finansinių ataskaitų vartotojams įvertinti per

ataskaitinius finansinius metus atlikto įmonių reorganizavimo pobūdį.

86.5. Bendro pavaldumo įmonių reorganizavimui taikytas apskaitos metodas ir dėl

jo taikymo įvykę kitų rezervų pokyčiai.

87. Įstatymų nustatyta tvarka įmonė gali būti reorganizuojama skaidymo būdu, kai

pagal įmonės nustatytas reorganizavimo sąlygas išdalijama kitoms įmonėms ar padalijama

į steigiamas naujas įmones. Įstatymų nustatyta tvarka gali būti atskiriama įmonės dalis ir

šios dalies turto ir įsipareigojimų pagrindu įsteigiama viena ar kelios įmonės. Visais šiais

atvejais įsteigtos naujos įmonės aiškinamajame rašte pirmais ir antrais finansiniais metais

turi būti atskleidžiama:

87.1. Taikytas skaidymo būdas (išdalijimas, padalijimas, atskyrimas), suskaidytos

įmonės pavadinimas ir jos veiklos sritis.

87.2. Suformuoto nuosavo kapitalo dydis ir sudėtis.

87.3. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų registravimo apskaitoje būdas.

87.4. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų sudėtis ir apskaitoje užregistruota jų

vertė.


6 VAS MR / 136

86 ir 87 punktus aiškinantis pavyzdys


Įmonė „B“ įsteigta 20X1 m. vasario 28 d. atskyrimo būdu suskaidžius įmonę „A“.

Suskaidytos įmonės „A“ pagrindinė veikla yra šokolado produktų gamyba.

Įmonės „B“ įstatinį kapitalą sudaro 400 paprastųjų vardinių 100 EUR nominaliosios

vertės akcijų.

Pagal atskyrimo sąlygose numatytą tvarką iš įmonės „A“ perimtą turtą ir įsipareigojimus

įmonė „B“ savo apskaitoje registruoja tikrąja verte:

administracinis pastatas 500 000 EUR

pinigai ir pinigų ekvivalentai 200 000 EUR

įsipareigojimai 60 000 EUR

Skaidymo sąlygose numatyta, kad susidaręs gauto turto, įstatinio kapitalo ir

įsipareigojimų skirtumas 240 000 EUR (500 000 EUR + 200 000 EUR – 400 000 EUR –

60 000 EUR) bus skirstomas taip: 220 000 EUR – į nepaskirstytąjį pelną ir 20 000 EUR – į

rezervus.

Informacija apie turto ir įsipareigojimų vertę, nuosavo kapitalo dydį ir sudėtį

Eurais

Straipsniai Iš įmonės „A“ perimta

Balansinė vertė Tikroji vertė

Turtas 460 000 700 000

Nuosavas kapitalas 400 000 640 000

Įstatinis kapitalas 400 000 400 000

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) – 220 000

Rezervai – 20 000

Įsipareigojimai 60 000 60 000

88. Po išdalijimo tęsiančios veiklą įmonės aiškinamajame rašte pirmais ir antrais

finansiniais metais turi būti atskleidžiama:

88.1. Nuosavo kapitalo dydžio ir sudėties pokytis dėl išdalijimo.

88.2. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų registravimo apskaitoje būdas.

88.3. Įmonės gauto turto ir įsipareigojimų sudėtis, apskaitoje užregistruota gauto

turto ir įsipareigojimų vertė.

Pavyzdys


Įmonės įstatinio kapitalo padidinimas 10 000 EUR (100 privilegijuotųjų vardinių akcijų

po 100 EUR) įregistruotas 20X2 m. vasario 28 d. perėmus įmonės „A“, reorganizuotos

išdalijimo būdu, perduotą turtą ir įsipareigojimus. Įregistravus pakeistus įstatus, įmonės įstatinį


6 VAS MR / 137

kapitalą sudaro 150 paprastųjų vardinių 200 EUR nominaliosios vertės akcijų ir 100

privilegijuotųjų 100 EUR nominaliosios vertės akcijų.

Įmonės įstatinio kapitalo struktūros pokytis

Akcijų rūšys Akcijų skaičius (vnt.) Akcijų

nominalioji

vertė

(EUR)

Suma (EUR)

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Ataskaitinis

laikotarpis

Praėjęs

ataskaitinis

laikotarpis

Paprastosios akcijos 150 150 200 30 000 30 000

Privilegijuotosios

akcijos 100 – 100 10 000 –

Iš viso 250 150 40 000 30 000

Kaip numatyta skaidymo sąlygose, iš įmonės „A“ perimtą turtą ir įsipareigojimus įmonė

savo apskaitoje įregistravo balansine verte:

administracinis pastatas 422 000 EUR

pinigai ir pinigų ekvivalentai 20 000 EUR

įsipareigojimai 432 000 EUR

įstatinis kapitalas 10 000 EUR

Informacija apie gauto turto ir įsipareigojimų vertę

Eurais

Straipsniai Perimta iš

įmonės „A“

Turtas 442 000

Įsipareigojimai 432 000

89. Po įmonės dalies atskyrimo veiklą tęsiančios įmonės aiškinamajame rašte

pirmais ir antrais finansiniais metais turi būti atskleidžiama:

89.1. Po įmonės dalies atskyrimo veikiančios naujos įmonės pavadinimas, jos veiklos

sritis.

89.2. Nuosavo kapitalo dydžio ir sudėties pokytis dėl įmonės dalies atskyrimo.

89.3. Įmonės perduoto turto ir įsipareigojimų sudėtis, apskaitoje užregistruota

perduoto turto ir įsipareigojimų vertė.

90. Skaidomos įmonės, kai jos skaidymas finansinių metų pabaigoje dar nebaigtas,

aiškinamajame rašte pateikiama tokia informacija:

90.1. Sprendimo skaidyti įmonę aplinkybės ir jo priėmimo data.

90.2. Skaidymo būdas (išdalijimas, padalijimas, atskyrimas).

90.3. Po skaidymo pasibaigiančios įmonės ir veiksiančių įmonių pavadinimai,

veiklos sritys.

90.4. Po skaidymo veiksiančių įmonių nuosavo kapitalo dydis ir sudėtis.


6 VAS MR / 138

90.5. Numatoma data, kada po skaidymo pasibaigiančios įmonės akcininkams,

nariams, ar kitiems juridinio asmens dalyviams suteikiama teisė į įmonės, kuri veiks po

skaidymo, pelną ir visos su šia teise susijusios sąlygos.

90.6. Numatoma data, kada po skaidymo pasibaigiančios įmonės turtas ir

įsipareigojimai perduodami po skaidymo veiksiančiai įmonei ir kada sandoriai įtraukiami į

šios įmonės apskaitą.

Pavyzdys


Visuotinis akcininkų susirinkimas 20X1 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą skaidyti

įmonę „A“, kurios pagrindinė veikla buvo šokolado produktų gamyba ir jų pardavimas.

Skaidymas bus vykdomas padalijimo būdu įsteigiant dvi naujas įmones „B“ ir „C“. Įmonė „B“

tik gamins šokolado gaminius, o „C“ tik prekiaus šiais gaminiais. Kiekvienos įsteigtos „B“ ir

„C“ įmonių įstatinį kapitalą sudarys 100 paprastųjų vardinių 100 EUR nominaliosios vertės

akcijų.

Įmonės skaidymas finansinių metų pabaigoje dar nebaigtas.

Įkurtų įmonių „B“ ir „C“ akcininkams teisę į pelną numatoma suteikti nuo įstatų

įregistravimo datos, t. y. nuo 20X2 m. vasario 28 d.

Po skaidymo pasibaigiančios įmonės „A“ turtą ir įsipareigojimus numatoma perduoti

įmonėms „B“ ir „C“ įstatų įregistravimo datą, t. y. 20X2 m. vasario 28 d.

Pagal skaidymo sąlygose numatytą tvarką iš įmonės „A“ perimtą turtą ir įsipareigojimus

„B“ ir „C“ savo apskaitoje registruos tikrąja verte.

91. Kai įstatymų nustatyta tvarka įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę,

sudarydama pirmąsias po pertvarkymo metines finansines ataskaitas, ji aiškinamojo rašto

bendrojoje dalyje turi nurodyti sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo datą, aplinkybes ir

naujos teisinės formos įmonės įstatų ar kitų steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių

asmenų registre datą.

1 pavyzdys


Norėdamas plėtoti veiklą, pritraukti daugiau investicijų ir verslo partnerių, sėkmingiau

konkuruoti rinkoje, individualios įmonės savininkas 20X1 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą

pertvarkyti individualią įmonę „C“ į uždarąją akcinę bendrovę „C“. Naujos teisinės formos

įmonės įstatai įregistruoti 20X1 m. liepos 25 d.

2 pavyzdys


Savivaldybės įmonės „D“ savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija 20X1 m.

birželio 15 d. priėmė sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę „D“ į akcinę bendrovę „D“.

Naujos teisinės formos įmonės įstatai įregistruoti 20X1 m. rugpjūčio 10 d.


6 VAS MR / 139

92. Sudarant pirmąsias metines finansines ataskaitas, pateikiama detali informacija

apie apskaitos politikos pakeitimą po įmonės pertvarkymo į kitos teisinės formos įmonę.

1 pavyzdys

Individuali įmonė „C“ buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „C“.


Įmonė apskaitą tvarkė ir finansines ataskaitas sudarė vadovaudamasi 38-uoju verslo

apskaitos standartu „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų

buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“. Po pertvarkymo įmonė privalo laikytis visų verslo

apskaitos standartų, todėl įmonės apskaitos politika buvo pakeista.

Įmonė apskaitos politikoje numatė ilgalaikio materialiojo turto apskaitai taikyti

perkainotos vertės būdą. Savikainos būdą pakeitus perkainotos vertės būdu, vadovaujantis 7-ojo

verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų

taisymas“ 11 punktu, ankstesnių laikotarpių duomenys nebuvo koreguojami.

Apskaičiuodama gamyboje sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, įmonė vietoj

konkrečių kainų būdo pradėjo taikyti FIFO atsargų įkainojimo būdą. Dėl didelės prekių

apyvartos ir ribotų apskaitos programos galimybių įvertinti atsargų įkainojimo būdo pakeitimo

įtakos finansinių ataskaitų lyginamajai informacijai neįmanoma, todėl šio apskaitos politikos

pakeitimo rezultatai finansinėse ataskaitose parodyti perspektyviniu būdu, t. y. nekoreguojant

ataskaitų lyginamosios informacijos.

2 pavyzdys

Savivaldybės įmonė „D“ buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę „D“.


Įregistravus akcinę bendrovę jos veikla nepasikeitė. Įmonė apskaitą tvarkė ir finansines

ataskaitas sudarė vadovaudamasi verslo apskaitos standartais, todėl po pertvarkymo ji apskaitos

politikos nekeitė.

93. Sudarant pirmąsias po pertvarkymo metines finansines ataskaitas, pateikiama

kita detali įmonės pertvarkymo informacija, pavyzdžiui:

93.1. turto vertinimo diena ir ataskaitos pateikimo data, vertinimo rezultatai ir

turto vertės koregavimo įtaka finansinių atskaitų duomenims;

1 pavyzdys


Individualios įmonės „C“ turto vertinimas buvo atliktas pagal 20X1 m. balandžio 30 d.

turimo turto duomenis. Nepriklausomų turto vertintojų ataskaita pateikta 20X1 m. gegužės 31 d.

Joje parodyta turto vertė buvo 10 000 EUR didesnė už balansinę vertę. Turto vertė padidėjo dėl

padidėjusios už akcijas perduodamų įrenginių vertės. Dėl to naujos teisinės formos įmonės

ilgalaikio materialiojo turto vertė padidėjo 10 000 EUR.


6 VAS MR / 140

2 pavyzdys


Savivaldybės įmonės „D“ turto vertinimas buvo atliktas pagal 20X1 m. balandžio 30 d.

turimo turto duomenis. Nepriklausomų turto vertintojų ataskaita pateikta 20X1 m. birželio 3 d.

Joje parodyta turto vertė buvo 150 000 EUR didesnė už balansinę vertę, nes padidėjo pastatų

vertė. Kito įmonės turto ir įsipareigojimų tikroji vertė atitiko balansinę vertę.

93.2. pertvarkymo balansas pagal turto vertinimo dienos duomenis ir laikotarpio

nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki turto vertinimo dienos pelno (nuostolių)

ataskaita;

1 pavyzdys

Individuali įmonė „A“ 20X1 metais buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „A“.

Įmonė „A“ apskaitą tvarkė ir finansines ataskaitas sudarinėjo vadovaudamasi visais verslo

apskaitos standartais ir po pertvarkymo ji apskaitos politikos nekeitė. Įmonės turto vertinimas

buvo atliktas pagal 20X1 m. kovo 31 d. įmonės turimo turto duomenis. Nepriklausomų turto

vertintojų ataskaita pateikta 20X1 m. balandžio 30 d. Joje parodyta turto vertė buvo 5 000 EUR

didesnė nei jo balansinė vertė. Turto vertės padidėjimas susijęs su už akcijas perduodamų

įrenginių vertės padidėjimu. Dėl to naujos teisinės formos įmonės ilgalaikio materialiojo turto

vertė padidėjo 5 000 EUR.

Sudarydama 20X1 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas aiškinamajame rašte įmonė

pateikia pagal turto vertinimo dienos duomenis sudarytą pertvarkymo balansą ir pelno

(nuostolių) ataskaitą nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki turto vertinimo dienos.


Įmonės „A“ 20X1 m. kovo 31 d. pertvarkymo balansas

Eurais

Straipsniai Straipsniai

TURTAS NUOSAVAS KAPITALAS IR

ĮSIPAREIGOJIMAI

A. ILGALAIKIS TURTAS 18 000 D. NUOSAVAS KAPITALAS 22 000

1. Nematerialusis turtas 1 000 1. Kapitalas 10 000

2. Materialusis turtas 15 000 2. Akcijų priedai 0

3. Finansinis turtas 0 3. Perkainojimo rezervas (rezultatai) 5 000

4. Kitas ilgalaikis turtas 2 000 4. Rezervai 0


16 000

5. Nepaskirstytasis pelnas

(nuostoliai) 7 000

1. Atsargos 5 000 E. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS 0

2. Per vienus metus gautinos sumos 7 000 F. ATIDĖJINIAI 0

3. Trumpalaikės investicijos 0 F. MOKĖTINOS SUMOS IR

ĮSIPAREIGOJIMAI 12 000

4. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 4 000 1. Po vienų metų mokėtinos sumos 3 000


6 VAS MR / 141

ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai

C. ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ

SĄNAUDOS IR SUKAUPTOS

PAJAMOS 0

2. Per vienus metus mokėtinos

sumos ir kiti trumpalaikiai

įsipareigojimai 7 000

H. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR

ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ

PAJAMOS 0

TURTO IŠ VISO 34 000

NUOSAVO KAPITALO IR

ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 34 000

Įmonės „A“ 20X1 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita

Eurais

Eilės

Nr.


laikotarpis

1. Pardavimo pajamos 18 000

2. Pardavimo savikaina (10 000)

3. Biologinio turto tikrosios vertės pokytis 0

4. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 8 000

5. Pardavimo sąnaudos

6. Bendrosios ir administracinės sąnaudos (5 000)

7. Kitos veiklos rezultatai 2 000

8. Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas

pajamos

0

9. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos 0


11. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas 0

12. Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos 0

13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 10 500

14. Pelno mokestis (1 575)

15. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 8 925

2 pavyzdys

Savivaldybės įmonė „B“ savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos

sprendimu 20X1 metais buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę „B“. Įmonės turto

vertinimas buvo atliktas pagal 20X1 m. birželio 30 d. įmonės turimo turto duomenis.

Sudarydama 20X1 m. gruodžio 31 d. finansinės ataskaitas aiškinamajame rašte įmonė pateikia

pagal turto vertinimo dienos duomenis sudarytą pertvarkymo balansą ir pelno (nuostolių)

ataskaitą nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki turto vertinimo dienos.



6 VAS MR / 142

Įmonės „B“ 20X1 m. birželio 30 d. pertvarkymo balansas

Eurais

Straipsniai Straipsniai

TURTAS NUOSAVAS KAPITALAS IR

ĮSIPAREIGOJIMAI

A. ILGALAIKIS TURTAS 155 000 D. NUOSAVAS KAPITALAS 320 000

1. NEMATERIALUSIS

TURTAS 5 000

1. ĮMONĖS SAVININKO

KAPITALAS 120 000

1.1. Plėtros darbai 0 2. TURTĄ, KURIS PAGAL

ĮSTATYMUS GALI BŪTI TIK

VALSTYBĖS NUOSAVYBĖ,

ATITINKANTIS KAPITALAS 90 000

1.2. Programinė įranga

5 000

1.3. Koncesijos, patentai,

licencijos, prekių ženklai ir

panašios teisės 0

3. CENTRALIZUOTAI

VALDOMĄ VALSTYBĖS

TURTĄ ATITINKANTIS

KAPITALAS 0 1.4. Kitas nematerialusis turtas 0

1.5. Sumokėti avansai 0 4. PERKAINOJIMO REZERVAS 40 000

2. MATERIALUSIS TURTAS 150 000 5. REZERVAI 30 000

2.1. Žemė 0 5.1. Privalomasis 20 000

2.2. Pastatai ir statiniai 140 000 5.2. Kiti rezervai 10 000

2.3. Mašinos ir įranga

0

6. NEPASKIRSTYTASIS

PELNAS (NUOSTOLIAI) 40 000

2.4. Transporto priemonės

10 000

6.1. Ataskaitinių metų pelnas

(nuostoliai) 38 250

2.5. Kiti įrenginiai, prietaisai ir

įrankiai 0

6.2. Ankstesnių metų pelnas

(nuostoliai) 1 750

2.6. Investicinis turtas 0 E. DOTACIJOS, SUBSIDIJOS 0

2.6.1. Žemė 0 F. ATIDĖJINIAI 0

2.6.2. Pastatai

0

1. Pensijų ir panašių įsipareigojimų

atidėjiniai 0

2.7 Sumokėti avansai ir vykdomi

materialiojo turto statybos

(gamybos) darbai 0

2. Mokesčių atidėjiniai

0

3. FINANSINIS TURTAS 0 3. Kiti atidėjiniai 0

3.1. Po vienų metų gautinos sumos

0

G. MOKĖTINOS SUMOS IR KITI


3.2. Kitas finansinis turtas

0

1. PO VIENŲ METŲ

MOKĖTINOS SUMOS IR KITI

ILGALAIKIAI


4. KITAS ILGALAIKIS

TURTAS 0

1.1. Skoliniai įsipareigojimai

0

B. TRUMPALAIKIS TURTAS 245 000 1.2. Skolos kredito įstaigoms 20 000


6 VAS MR / 143

1. ATSARGOS 90 000 1.3. Gauti avansai 0

1.1. Žaliavos, medžiagos ir

komplektavimo detalės 20 000

1.4. Skolos tiekėjams

0

1.2. Nebaigta produkcija ir

vykdomi darbai 5 000

1.5. Pagal vekselius ir čekius

mokėtinos sumos

0

1.3. Produkcija

60 000

1.6. Kitos mokėtinos sumos ir

ilgalaikiai įsipareigojimai 0

1.4. Pirktos prekės, skirtos

perparduoti

2. PER VIENUS METUS

MOKĖTINOS SUMOS IR KITI

TRUMPALAIKIAI


1.5. Biologinis turtas 2.1. Skoliniai įsipareigojimai 0

1.6. Ilgalaikis materialusis turtas,

skirtas parduoti

2.2. Skolos kredito įstaigoms

15 000

1.7. Sumokėti avansai 5 000 2.3. Gauti avansai 5 000

2. PER VIENUS METUS

GAUTINOS SUMOS 100 000

2.4. Skolos tiekėjams

30 000

2.1. Pirkėjų skolos

90 000

2.5. Pagal vekselius ir čekius

mokėtinos sumos 0

2.2. Kitos gautinos sumos 10 000 2.6. Pelno mokesčio įsipareigojimai 0

3. TRUMPALAIKĖS

INVESTICIJOS 10 000

2.7. Su darbo santykiais susiję

įsipareigojimai 7 000

4. PINIGAI IR PINIGŲ

EKVIVALENTAI 45 000

2.8. Kitos mokėtinos sumos ir

trumpalaikiai įsipareigojimai 3 000

C. ATEINANČIŲ

LAIKOTARPIŲ SĄNAUDOS

IR SUKAUPTOS PAJAMOS 0

H. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR

ATEINANČIŲ LAIKOTARPIŲ

PAJAMOS 0

TURTO IŠ VISO 400 000

NUOSAVO KAPITALO IR

ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 400 000

Įmonės „D“ 20X1 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita

Eurais

Eilės

Nr.


laikotarpis

1. Pardavimo pajamos 180 000

2. Pardavimo savikaina (100 000)

3. Biologinio turto tikrosios vertės pokytis 0

4. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 80 000

5. Pardavimo sąnaudos 0

6. Bendrosios ir administracinės sąnaudos (60 000)

7. Kitos veiklos rezultatai 20 000

8. Investicijų į patronuojančiosios, patronuojamųjų ir asocijuotųjų įmonių akcijas


6 VAS MR / 144

pajamos 0

9. Kitų ilgalaikių investicijų ir paskolų pajamos 0


11. Finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimas 0

12. Palūkanų ir kitos panašios sąnaudos 0

13. PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ 45 000

14. Pelno mokestis (6 750)

15. GRYNASIS PELNAS (NUOSTOLIAI) 38 250

93.3. kita su įmonės pertvarkymu susijusi reikšminga informacija, turėjusi įtakos

įmonės veiklai ir nuosavo kapitalo pokyčiui.

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

94. Šis standartas taikomas sudarant 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių

ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas.

__________________

audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba · 2017-02-15 · audito, apskaitos,...

Documents