atitvarų norminis ir projektinis šilumos perdavimo...

PASLAUGŲ PASKIRTIES PASTATO ROTUŠĖS G. NR. 16A,BIRŽUOSE, REKONSTRAVIMO PROJEKTAS

UŽSAKOVAS VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centrasĮ.k. 300095268

ADRESAS Rotušės 16A, BiržaiSTATYBOS ADRESAS Rotušės 16A, BiržaiSTATYBOS PAVADINIMAS Paslaugų paskirties pastato Rotušės g.

Nr.16A, Biržuose, rekonstravimasSTATYBOS RUŠIS RekonstravimasSTATINIO KATEGORIJA NeypatingasPROJEKTO DALYS Bendroji, Sklypo, Architektūros, Konstrukcijų

Elektrotechnikos, Kultūros paveldoPROJEKTO RENGIMO ETAPAS Techninis projektas

UŽSAKOVAS ...................................................................................

KULTŪROS PAVELDO TVARKYBOS ...................................................................................DARBŲ PROJEKTO VADOVAS Rimantas Balčiūnas KPD atestatas Nr. 1230

PROJEKTO VADOVAS ……………………………………………………………Rimantas Balčiūnas Diplomas HB Nr. 115475

BIRŽAI2012-02 Nr.09

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI

TURINYS

I. BENDROJI DALIS1. Žiniaraščiai1.2 Pastato bendrieji rodikliai;1.3 Bendras aiškinamasis raštas:

1.3.1 Projekto rengimo pagrindas;- privalomieji dokumentai- normatyviniai dokumentai.

1.3.2 Bendrieji duomenys;1.3.3 Statybos sklypas.1.3.4 Statinio esamos būklės įvertinimas.1.3.5 Projektuojamų inžinierinių tinklų aprašymas.

1.3.5.1 Projektiniai sprendimai;1.3.6 Apsauginės priemonės nuo smurto ir vandalizmo.1.3.7 Aplinkos ir statinių pritaikymas neįgaliesiems.1.3.8 Saugomos teritorijos apsaugos reikalavimai.

1.4 Bendroji techninė specifikacija:1.4.1 Būtinos projekto sprendinių įgyvendinimo sąlygos.1.4.2 Nurodymai ir reikalavimai projekto ir statybos dokumentų

parengimui.1.4.3 Reikalavimai statybos produktams.1.4.4 Nurodymai statybos sklypo paruošimui;1.4.5 Paslėptų darbų priėmimo tvarka, laikančių konstrukcijų ir

inžinierinių tinklų išbandymo tvarka;1.4.6 Higienos, sveikatos reikalavimai;1.4.7 Pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas;1.4.8 Statybos užbaigimas;

1.5 Priedai:1.5.1 Techninė užduotis.1.5.2 Žemės sklypo nuosavybės dokumentai.1.5.3 Žemės sklypo planas.1.5.4 Statinio nuosavybės dokumentai.1.5.5 Statinių išdėstymo planas.1.5.6 Rekonstruojamo statinio I a. planas.1.5.7 Specialieji architektūros reikalavimai Nr. A12-107 2011-12-

30.1.5.8 UAB “LITESKO” pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių

galių padidinimo sąlygos Nr. 85-475 2011-12-20.1.5.9 AB “LESTO” prisijungimo sąlygos Nr. TS-45720-11—910

2011-12-27.1.5.10 UAB “Biržų vandenys” prisijungimo sąlygos Nr. 12/06 2012-

01-17.1.5.11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos,

Biržų žemėtvarkos skyriaus sutikimas dėl statybos darbų valstybinėje žemėje Nr. 21 ST-(14.21.5.)-40 2012-02-06.

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 2

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI1.5.12 Gaivaldo Juknos sutikimas dėl staybos jam priklausančiame

sklype.1.5.13 Topografinė nuotrauka.

II. SKLYPO SUTVARKYMO DALIS2.1 Aiškinamasis raštas

2.1.1 Pažintiniai duomenys apie žemės sklypą; 2.1.2 Projektiniai spredimai;

2.1.3 Techninės specifikacijos;

III. ARCHITEKTŪROS DALIS3.1 Aiškinamasis raštas

3.1.1 Bendrieji duomenys;3.1.2 Architektūrinės būklės įvertinimas.3.1.3 Neįgaliųjų specifinių poreikių tenkinimas;3.1.4 Pastato techninės charakteristikos, atitvarų tipai, medžiagos;3.1.5 Priešgaisrinis skyrius;

3.2 Techninės specifikacijos: 3.2.1 Apdailos darbai;

IV. KONSTRUKCIJŲ DALIS4.1 Aiškinamasis raštas. 4.1.1 Bendrieji duomenys;

4.1.2 Rekonstruojamo pastato būklės įvertinimas;4.1.3 Apkrovos, pastato ilgaamžiškumas, deformacijos, konstrukcijų

apsaugos priemonės;4.1.4 Projektiniai sprendimai.

4.2 Techninės specifikacijos4.2.1 Žemės darbai4.2.2 Betono darbai4.2.3 Mūro darbai4.2.4 Medžio darbai4.2.5 Izoliavimo darbai4.2.6 Durys ir langai4.2.7 Stogo dengimas

V. ELEKTROTECHNIKOS DALIS5.1 Aiškinamasis raštas;5.2 Kiekių žiniaraštis;5.3 Techninės specifikacijos;

VI. KULTŪROS PAVELDO DALIS6.1 . Specialieji paveldosaugos reikalavimai Nr. 12.10.P-469 2011-11-10;6.2 Aiškinamasis raštas;

Priedai:6.2.1 XVII a. pradžios Tomo Makovskio Biržų miesto ir tvirtovės

planas; 6.2.2 Buvusi muitinė;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI 6.2.3 Rekonstruojamas socialinių paslaugų centro pastatas;

VII. STATINIO STATYBOS SKAIČIUOJAMOJI KAINA7.1 Suvestinė sąmata.7.2 Objektinė sąmata.7.3 Lokalinės sąmatos:

7.3.1 Ardymo darbai7.3.2 Bendrastatybiniai darbai7.3.3 Langai ir durys7.3.4 Vidaus apdailos darbai7.3.5 Vėdinimas7.3.6 Vidaus vandentiekis ir nuotekos7.3.7 Šildymas7.3.8 Elektos įvadas7.3.9 Vidaus elektros darbai7.3.10 Lauko nuotekos7.3.11 Žemės darbai lauko įnžinieriniams tinklams.

BRĖŽINIAI:BrėžinioNr.

LapoNr.

Laida Projektodalis

Brėžinio pavadinimas Pastabos

1 1 1 SSD Suvestinis sklypo ir sklypo sutvarkymo planas2 2 1 SSD Sklypo inžinierinių tinklų apsauginės juostos ir

zonos3 3 1 A Fasadas ašyse 1-74 4 1 A Fasadas ašyse A-G5 5 1 A Pirties planas6 6 1 A, K Stogo, pamatų planai7 7 1 A Pirties pjūvis8 8 1 K Perdangos, gegnių planai9 9 1 BD Vandentiekio, nuotekų planas10 10 1 BD Nuotekų išilginis pjūvis11 11 1 BD Vėdinimo sistemos planas12 12 1 E Elektros įrengimų planas



I. BENDROJI DALIS

1.1 Žiniaraščiai 1.1.1 Projekto dokumentų sudėties žiniaraštis

Eil.Nr.

Žymuo Pavadinimas Projekto dalies vadovas.Atestato Nr.

Pastabos

1 BD Bendroji dalis Rimantas Balčiūnas. DiplomasHB Nr. 115475

2 SSD Sklypo sutvarkymodalis

Rimantas Balčiūnas. DiplomasHB Nr. 115475

3 A Architektūros dalis Albinas Mieliauskas. DiplomasA-I Nr. 223440

4 K Konstrukcijų dalis Rimantas Balčiūnas. At. Nr. 20109Galioja iki 2012-11-20

5 E ElektrotechnikosDalis


6 SSK Statybos skaičiuojamosiosKainos nustatymo dalis


7 KPD Kultūros paveldo dalis Rimantas Balčiūnas. SpecialistoAtestatas Nr. 1230. Galioja iki2014-09-25

1.1.2 Projekto pritarimų, suderinimų sąrašas

Eil.Nr.

Institucija Data. Dok. Nr. Pareigos Pavardė

1 Kultūros paveldo departamentoprie Kultūros ministerijosPanevėžio teritorinis padalinys

2012-02-14Nr. 12.48.P-76

Vyr. specialistė B. Beresnevičienė

2 Biržų rajono savivaldybėsadministracija

2012-02-27Nr. SV-62

Vedėjas P. Januškevičius

3 AB “Lietuvos dujos”Panevėžio filialas

2012-02-20Nr. 14

Šiaurės sk.eksploatavimoinžinierius

Z. Norvidas

4 AB “TEO LT” 2012-02-24Nr. 03-2-07-3/515

Panevėžio TE centras. Tinkloresursų ir st. sk.inžinierius

E. Jonuška

1.1.3 Projekto brėžinių žiniaraštis

B Lapo Laida Projekto Brėžinio pavadinimas Pastabos


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIrėžinioNr.

Nr. dalis

1 1 1 SSD Suvestinis sklypo sutvarkymo ir sklypo inžinierinių tinklų planas

2 2 1 SSD Sklypo inžinierinių tinklų apsauginės juostos ir zonos

3 3 1 A Fasadas ašyse 1-74 4 1 A Fasadas ašyse A-G5 5 1 A Pirties planas6 6 1 A, K Stogo, pamatų planai7 7 1 A Pirties pjūvis8 8 1 K Perdangos, gegnių planai9 9 1 BD Vandentiekio, nuotekų planas10 10 1 BD Nuotekų išilginis pjūvis11 11 1 BD Vėdinimo sistemos planas12 12 1 E Elektros įrengimų planas



1.2 Bendrieji statinio rodikliai

Pavadinimas Mato vienetas

Kiekis Pastabos

I. SKLYPAS

1. sklypo plotas m2 2744

2. sklypo užstatymo intensyvumas % 24

3. sklypo užstatymo tankumasII. PASTATAI

% 20

20 darbuotojų45 lankytojai

1. Negyvenamieji pastatai:

1.1. paskirties rodikliai (paslaugų paskirties) darb

1.2. bendrasis plotas*: m2 651,77 Pirtis 78,13

1.2.1. pagrindinis* m2 204,34 74,39

1.2.2. pagalbinis* m2 447,43 3,74

1.3. pastato tūris* m³ 3445 490

1.4. aukštų skaičius vnt. 2 1

1.5. pastato aukštis m 12,60 6,22

1.6. energinio naudingumo klasė [5.41] ≥ D1.7.pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klasė C

1.8. kiti specifiniai pastato rodikliai langų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2·K)) vertė turi būti ne didesnė kaip 1,4 W/(m2·K); langų staktos profilio storis turi būti ne mažesnis kaip langų PVC profilių gamybai neturi būti naudojami švino pagrindu pagaminti stabilizatoriai; langų gamybai naudojamo PVC profilio matomų išorinių sienelių storis – ne mažesnis kaip nematomų išorinių sienelių storis – ne mažesnis kaip langai turi būti armuoti visu perimetru cinkuoto plieno profiliais, kurių sienelės storis – ne mažesnis kaip languose naudojamos tarpinės turi būti pagamintos iš etileno propileno dieno M klasės gumos (EPDM), termoplastinio elastomero (TPE), perchloretileno (PCE)

W/m2K

mm

mmmmmm

1,4

70

2,82,51,5



Pavadinimas Mato vienetas

Kiekis Pastabos

arba silikono.“

IV. INŽINERINIAI TINKLAINuotekų išvadas

4. inžinerinių tinklų ilgis m 7 5. vamzdžio skersmuo mm 150 PVC savitakis 6. ilgis m 44,55 7. vamzdžio skersmuo mm 50 PVC

spaudiminis

IV. INŽINERINIAI TINKLAI Įvadinis elektros kabelis

4. inžinerinių tinklų ilgis m 105 6. elektros tinklų laidininkų skaičius ir skerspjūvis mm2 120

Statytojas

Projekto vadovas Rimantas BALČIŪNAS



1.3 Bendrasis aiškinamasis raštas

1.3.1 PROJEKTO RENGIMO PAGRINDAS:Privalomieji dokumentai

- Techninė užduotis;- Specialieji architektūros reikalavimai;- Litesko techninės sąlygos;- UAB”Biržų vandenys” prisijungimo sąlygos;- Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašas.- Pastato I aukšto planas;- Sklypo planas;- Topografinė nuotrauka;

Normatyviniai statybos dokumentaiStatytojas turi vadovautis šiais Lietuvos statybos normatyviniais dokumentais,

susijusiais su statybos organizavimu, vykdymu ir priežiūra. LR įstatymai; LR Statybos įstatymas. STR 1.05.06:2010 Statinio projektavimas; STR 1. 08.02:2002 Statybos darbai; STR 1.01.08:2002 Statinio statybos rūšys; STR 1.01.09:2003 Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo rūšį; STR 1.05.08:2003 Statinio projekto architektūrinės ir konstrukcinės dalių

brėžinių braižymo taisyklės ir grafiniai žymėjimai; STR 1.07.01:2010 Statybą leidžiantys dokumentai; STR 1.14.01:1999 Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka; STR 1.11.01:2010 Statybos užbaigimas; STR 1.01.01(1):2005 Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas

ir pastovumas. STR 2.01.01(3):1999 Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata,

aplinkos apsauga; STR 2.01.01(4):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga; STR 2.01.01(5):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo; STR 2.01.01(6):2008 Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir

šilumos išsaugojimas; STR 2.05.09:2005 Mūrinių konstrukcijų projektavimas; STR 2.05.07:2005 Medinių konstrukcijų projektavimas; STR 2.05.02:2008 Statinių konstrukcijos. Stogai; Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai; Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklės; STR 2.05.01:2005 Pastatų atitvarų šiluminė technika;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI STR 2.05.20:2006 Langai ir išorinės įėjimo durys; STR 2.02.02:2004 Visuomeninės pskirties statiniai; STR 2.03.01:2001 Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia

reikmėms; STR 2.07.01:2003 Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės

sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai; HN 33:2007 Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai

gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje; HN 105:2004 Polimeriniai statybos produktai ir polimerinės baldinės

medžiagos; HN 39:2005 Pirtys: Įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai; HN

98:2000 Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai;

HN 36:2009 Draudžiamos ir ribojamos medžiagos; HN 43:2009 Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas; Atliekų tvarkymo taisyklės. Aplinkos ministro įsak. Nr. 722 2003-12-30; PTR 3.06.01:2007 Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo

taisyklės; STR 1.01.01:2005 Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų

reglamentai; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai. Socialinės apsaugos ir darbo

ministro ir Aplinkos ministro įsakymas Nr. 1-22/D1-34; Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT5-00. LR vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus 2000-12-22 įsakymas Nr. 346; Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymas Nr. 95; Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Socialinės apsaugos ir darbo

ministrės įsakymas Nr. 102; Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-331; Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji

nuostatai. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-223/V-792;1.3.2 BENDRIEJI DUOMENYS

Statybos vieta: VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras randasi Rotušės g. Nr. 16A, Biržai. Nuosavybės teisė priklauso Biržų rajono savivaldybės tarybai.

Reljefas: Sklypo žemės paviršiaus žemėja į vakarų pusę. Rotušės gatvėje altitudė – 55,60 (ties įvažiavimu į socialinių paslaugų centrą). Ties rekonstruojamu pastatu – 51,77;

Statybos rūšis: Rekonstravimas;Statinio paskirtis: Paslaugų;Statinio kategorija: Neypatingas;

Statybos darbai bus atliekami rangos būdu. Įmonė, laimėjusi konkursą statybos darbams, esant poreikiui, pasirengia darbo projektą savo lėšomis. Taip pat atlikti šilumos punkto esamų įrenginių patikrinamąjį skaičiavimą ir jų atitikimą naujiems šilumos poreikiams. Esant nepakankamiems įrengimų galios rezervams suprojektuoti ir pastatyti naujus šilumos punkto įrengimus.

1.3.3 STATYBOS SKLYPAS


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIPagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato rajonavimą, Lietuvos teritorija yra

vidutinių platumų klimato zonoje, priklausančioje Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Biržai yra vidurio žemumos rajone, Mūšos – Nevėžio porajonyje. Čia laikotarpis be šalnų vidutiniškai per metus trunka 140 – 160 dienų, su sniego danga – 80 - 100 dienų. Kritulių kiekis per metus – 500-600 mm. Svarbiausi procesai sąlygojantys tarprajoninius klimato skirtumus: būdingas dirvožemių perdrėkis dėl vandens blogo nutekėjimo plokščiu paviršiumi; adiabatinis oro masių leidimasis nuo gretimų aukštumų.

Vyraujantys vėjai pučia iš vakarų, pietvakarių pusių iki ~ 5 m/s greičiu.Sklypo adresas: Rotušės g. Nr. 16A, Biržai. Sklype stovi vienas pastatas: VšĮ Socialinių

paslaugų centras, kuris 2006 metais renovuotas. Jo vakarinėje pusėje yra garažas, kuris rekonstruojamas. Sklype jokių želdynų nėra. Kiemas asfaltuotas. Sklypo teritorija patenka į Biržų senojo miesto vietą (unikalus kodas 3219), Biržų istorinę dalį (unikalus kodas 17073).

Iki pastato privesti miesto vandentiekio ir nuotekų tinklai, lietaus kanalizacija, šiluminė trasa, požeminiai elektros, ryšių tinklai. Atskira lengvųjų automobilių aikštelė neprojektuojama. Lieka ta pati, esanti prie pagrindinio socialinių paslaugų pastato.

Pastato šiaurinėje pusėje stovi mokesčių inspekcijos pastatas. Vakaruose ir pietuose sklypas ribojasi su UAB “Litesko” teritorija. Rytuose – įvažiavimas į socialinių paslaugų centro teritoriją iš Rotušės gatvės. Juo gali įvažiuoti krovininis ir lengvasis transportas.

Statybos darbai šalutinio poveikio aplinkai, gyventojams ir kaimyninėms teritorijoms neturės.

Sklypas aptvertas metaline tvora. 1.3.4 ESAMOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Pastatas 2006 metais renovuotas, išskyrus garažą. Garažas mūrinis, stogas dengtas šiferiu. Garažo būklė yra bloga. Stogo danga susidėvėjusi. Krituliai patenka ant sienų. Hidroizoliacija ant pamatų pažeista (arba jos vietomis visai nėra). Todėl sienos permirkusios. Pastatas griaunamas ir ant tų pačių pamatų, įrengiant hidroizoliaciją, projektuojama pirtis.

Iki garažo yra privesta elektra.1.3.5 PROJEKTUOJAMŲ INŽINIERINIŲ TINKLŲ APRAŠYMAS

Vanduo: Vanduo imamas iš esamo vandentiekio įvado. Iki pastato privestas d=50 mm vandentiekio vamzdis.

Nuotekos: Projektuojamas savitakinių buitinių nuotekų išvadas iš rekonstruojamo pirties pastato į projektuojamą siurblinę. Pirtyje projektuojamos 3 dušo kabinos, 1 vonia, 1 san. mazgas. Vandens normos (RSN26-90):

- 1 dušo kabina suvartoja 180 l/h. 3 kabinos - 540 l/h;- 1 vonia suvartoja 540 l/h vandens.- 1 san. mazgas suvartoja 200 l/h vandens.

Viso: 1280 l/h. Pirtis dirba 8 val. 8*1280=10240 l

Išvadui naudojami savitakiniai PVC 150 mm diametro vamzdžiai. Išvado ilgis – 7,0 m. Projektuojama siurblinė su dviem siurbliais. Vienas darbo ir vienas atsarginis. Kiekvieno siurblio našumas atitinka nuotekų debitą. Sugedus vienam siurbliui, turi būti numatytas automatinis siurblio perjungimas. Siurbliai projektuojamoi be atbulinio vožtuvo. Minimalus nuotekų lygis siurblinėje turi būti ne žemiau kaip iki pusės panardinamo siurblio korpuso. Mažo našumo siurblinėse tai sudaro apie 40 cm nuo rezervuaro dugno. Esant minimaliam nuotekų lygiui siurbliai išjungiami.

Išvado prisijungimas projektuojamas prie kitos siurblinės, esančios socialinių paslaugų pastato kieme. Projektuojamas 44,55 m ilgio 50 mm diametro slėginis PVC vamzdis.

Visos naudojamos medžiagos turi būti sertifikuotos Lietuvoje.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIVamzdynai klojami tranšėjoje ant įrengto pagal projektinius nuolydžius dugno. Tranšėjos

dugne suformuojamas paruošiamasis sluoksnis iš 10 cm storio smėlio sluoksnio. Paklojus vamzdžius, tiesūs tarpai turi būti patikrinti veidrodžiu prašvietimui prieš ir po užpylimo.

Įrengiant nuotekų išvadą vadovautis STR 2.07.01:2003 “Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai”;

Nuotekų šulnelis montuojamas iš surenkamų g/b žiedų ant 100 mm storio betono sluoksnio. Šulinio dugne įrengti latakus. Įmontavus į šulinį vamzdžius, angas užtaisyti cementiniu skiediniu.

Sumontavus nuotekų išvadą, jis turi būti išbandomas sandarumui. Bandoma du kartus: Iki užpilimo.Po užpilimo.

Neužpylus gruntu vamzdyno sandarumas tikrinamas apžiūrint vizualiai sandūras. Po to, užpylus vamzdyną – tarpais tarp gretimų šulinių. Tikrinamas tinklų hermetiškumas matuojant pripildomą vandens kiekį į aukščiau pagal nuolidį išsidėsčiusį šulinį. Išlaikius 24 val užpiltą vandeniu vamzdyną tikrinamas 30 min. laikotarpyje vandens kritimas. Neleistinas – šulinyje daugiau kaip 20 cm ir pripildomo vandens kiekis 10 m bandomojo vamzdyno.

Užpylus požemines komunikacijas yra statomi požeminių komunikacijų žymėjimo ženklai. Ženklams tvirtinti naudojamos pastatų sienos, g/b ar metalinės elektros tinklų atramos, tvoros. Ženklai tvirtinami 1,5 – 2,2 m aukštyje. Ženklas yra 120*120 mm dydžio su užapvalintais kampais. Jame pavaizduota:

- viršutiniame kairiame kampe – požeminėje komunikacijoje sumontuotos armatūros arba įrenginio (šulinio) ženklas;

- viršutiniame dešiniame kampe – armatūros, vamzdyno skersmuo;- viduryje – krypties rodyklė ir atstumas (cm) nuo įrenginio iki ženklo.

Šildymas: Projektuojamas grindinis šildymas. Prisijungiama nuo esamo šilumotiekio. (centralizuotų tinklų). Rangovas privalo atlikti šilumos punkto esamų įrenginių patikrinamąjį skaičiavimą ir jų atitikimą naujiems šilumos poreikiams. Esant nepakankamiems įrengimų galios rezervams suprojektuoti ir pastatyti naujus šilumos punkto įrengimus.

Vėdinimas: Projektuojamas rekooperatorius. Persirengimo patalpa ir holas turi po atidaromą langą į lauką.

Elektra: Kaitinimosi patalpa šildoma elektrine krosnimi. Projektuojamas atskiras įvadas nuo apskaitos mazgo, esančio Rotušės gatvėje.

1.3.5.1 PROJEKTINIAI SPRENDIMAISocialinių paslaugų centre vienu metu gali būti 20 darbuotojų ir 45 lankytojai. Pirtis

projektuojama 1 dirbančiam asmeniui ir 10 lankytojų. Rekonstravimo darbai socialinių paslaugų centro veiklai netrukdys. Pirties patalpų aukštis projektuojamas 3,3 m. (STR 2.02.02:2004 Visuomeninės paskirties

statiniai 8 str.) Pirtyje projektuojamos šios pagrindinės patalpos: persirengimo, poilsio arba persirengimo-

poilsio (priepirtis), kaitinimosi, prausimosi ar dušinė, tualetas, daugkartinio ir vienkartinio naudojimo prausimosi reikmenų, valymo priemonių ir inventoriaus. (HN 39:2005).

Minimalūs pirties patalpų plotai vienam lankytojui: (HN 39:2005).- persirengimo – 1,3 m2; (10 lankytojų – 13 m2)- poilsio – 1,3 m2; (10 lankytojų – 13 m2)- persirengimo-poilsio (priepirčio) – 1,5 m2; (10 lankytojų – 15 m2)- prausimosi – 2,0 m2; (10 lankytojų – 20 m2)- dušinė – 1 m2; (10 lankytojų – 10 m2)- kaitinimosi:- sauso karšto oro – 1,0 m2, (10 lankytojų – 10 m2)


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIPersirengimo patalpoje turi būti spintelės ar kabyklos drabužiams, lentynėlės, suolai ar

kėdės. Prausimosi patalpoje turi būti suolai, prausimosi įrenginiai (dušų rageliai, vandens čiaupai ar kt.) ir daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (prausimosi dubenys, vonelės ir pan.); 10 lankytojų turi būti ne mažiau kaip 1 dušo ragelis ir 1 vandens čiaupas. (HN 39:2005).

Patalpų apdaila. Vidinė kabinetų patalpų apdaila turi atitikti jų funkcinę paskirtį. Sienų, lubų, pertvarų paviršiai turi būti lygūs, atsparūs mechaniniam poveikiui, valikliams, plovikliams,

cheminėms dezinfekavimo priemonėms. Grindys turi būti nelaidžios vandeniui, šilumai, atsparios cheminiams valikliams, plovikliams, dezinfekavimo priemonėms, be plyšių. Palatų sienos ir lubos tinkuojamos lygiai, nedaroma jokių karnizų. Sienos ir lubos dažomos šviesiomis, ramiomis, šiltomis spalvomis.

Kaitinimosi patalpa yra iškalama medinėmis, minkštų medžių veislių (liepos, drebulės) lentutėmis.

Durys ir langai. Projektuojami PVC (bešviniai) profilio, 5 kamerų, su selektyviniu stiklu langai. Projektinis šilumos perdavimo koeficientas U= 1,4 W/m2K. Vidaus durys. Turi atitikti patalpų funkcinę paskirtį. Projektuojamos plastikinės, (bešvinės) durys. Išskyrus kaitinimosi patalpą. Joje projektuojamos medinės durys. Langai ir lauko durys turi atitikti STR 2.05.20:2006 reikalavimus. Langai ir išorinės durys pastatuose turi būti montuojami pagal gamintojo arba kitas jo nurodytas ir viešai paskelbtas instrukcijas.

1.3.6 APSAUGINĖS PRIEMONĖS NUO SMURTO IR VANDALIZMOSklypas aptvertas tvora. Pastate įvesta signalizacija. Įėjimas į pastatą bus rakinamas. Įėjimas

ir erdvė už įėjimo durų apšviesti natūralia šviesa ir el. apšvietimu naktį. 1.3.7 APLINKOS IR STATINIŲ PRITAIKYMAS NEĮGALIESIEMS

Projektuojant pirtį yra įrengiamas įėjimas, pritaikytas žmonėms su negalia. Pandusas projektuojamas 1,25 m pločio. Nuolydis – 0,06; Iš abiejų panduso pusių įrengiami kaltinių metalo dirbinių turėklai

Įėjimo durų slenksčio aukštis < 20 mm. Vidinės durys – be slenksčio. Laiptų pakopos aukštis – 120 mm, plotis – 400 mm. Kojų valymo įtaisas įgilintas taip, kad jo dangos paviršius sutaptu su aikštutės dangos paviršiumi.

Pėsčiųjų takai, perėjos, pandusai, laiptai ir kiti ŽN trasoje esantys elementai gerai apšviesti tamsiuoju paros metu. Prieš laiptus, pandusus ir bet kokius aukščio pasikeitimus pastatuose turi būti įrengti įspėjamuosius paviršius. ŽN pritaikyti įėjimai į pastatus, judėjimo trasos, patalpos ir įrenginiai, ŽN pritaikytos vietos patalpose ir nuorodos į jas turi būti pažymėtos tarptautiniu ŽN ženklu.

1.3.8 SAUGOMOS TERITORIJOS APSAUGOS REIKALAVIMAISklypo teritorija patenka į Biržų senojo miesto vietą (unikalus kodas 3219), Biržų istorinę

dalį (unikalus kodas 17073). Tvarkant teritorija vadovautis LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 9, 14, 17 str. nuostatomis.

1.4 Bendroji techninė specifikacija1.4.1 BŪTINOS PROJEKTO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO SĄLYGOS

Ši techninė specifikacija yra neatskiriama techninio projekto techninių specifikacijų bendroji dalis. Ji papildo bendraisiais reikalavimais ir nurodymais atskirų projekto dalių technines specifikacijas.

Šių techninių specifikacijų reikalavimai apima tokias statybos sritis:statybos darbų organizavimas; statybos paruošiamieji ir ardymo darbai; visų rūšių statybos aikštelėje vykdomi statybos ir montavimo darbai, izoliacijos ir apdailos darbai (vykdymas ir darbų kokybės kontrolė).


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAITechninių specifikacijų reikalavimai privalomi Rangovui, Subrangovams, statybinių

medžiagų Gamintojams ir Tiekėjams.Reikalavimus ir nurodymus pagal atskirus bendrųjų statybos darbų rūšis žr. sekančiuose

šių techninių specifikacijų skyriuose.Statytojas, norintis gauti leidimą rekonstruoti statinį, savivaldybės administracijai

pateikia prašymą ir kitus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nurodytus dokumentus tiesiogiai ar nuotoliniu būdu, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) www.planuojustatyti.lt.

Jei projektą pagal kompetenciją patikrinęs asmuo nusprendžia, kad projektas neatitinka nustatytų reikalavimų, prašymą pateikęs asmuo neturi statytojo teisės, trūksta privalomų pateikti dokumentų, pagal tikrinusio projektą asmens prašymą nustatytu terminu nepateiktas statinio popierinis variantas ar yra kitų priežasčių, dėl kurių pagal tokį projektą negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis tai nurodo IS „Infostatyba“, atskirai pateikdamas nepritarimo motyvus; turi būti nurodyta, kokie konkretūs teisės aktų reikalavimai yra pažeisti ar kokios prisijungimo sąlygos ar specialieji reikalavimai neįvykdyti, arba tai, kad trūkstant pateiktos informacijos sprendimui priimti, pagal tikrinančio asmens prašymą papildoma informacija nebuvo pateikta ir dėl to pritarti projektui nėra galimybės.

Jei projektą patikrinęs asmuo projektui pritaria, jis tai nurodo IS „Infostatyba“; nustatytu terminu pritarimo nenurodžius, laikoma, kad projektui yra pritarta.

Pasibaigus projekto tikrinimo terminui, įgaliotas išduoti statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės valstybės tarnautojas per 3 darbo dienas raštu informuoja statytoją, kad jam:- išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, – jei negauta nė vieno nepritarimo projektui; jei buvo nuspręsta leisti statyti statinį laikinai naudoti, statybą leidžiančiame dokumente nurodomas statinio laikino naudojimo terminas;- statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, – jei gautas nors vienas nepritarimas projektui, taip pat Statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punkte nurodytu atveju; neišdavimo motyvai nurodomi rašte.

Išduodant statybą leidžiančius dokumentus, iš statytojų imama Vyriausybės nustatyto dydžio rinkliava.

Statytojas informaciją apie rangovo pasamdymą ir kiekvieno pagrindinių statybos sričių vadovo, nurodyto Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 12 punkte, pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo paskelbia IS „Infostatyba“ interneto tinklalapyje www.planuojustatyti.lt.

Rangovas (ir užsakovo patvirtinti subrangovai) turi būti Lietuvos Respublikoje registruotas ir atitinkamai atestuotas juridinis vienetas, turintis panašaus darbo patirtį ir šiam darbui atlikti reikalingą personalą bei įrangą.

Rangovas (ir užsakovo patvirtinti subrangovai), užsakovui paprašius privalo pateikti savo atliktų panašių darbų sąrašą ir sudaryti sąlygas juos apžiūrėti.

Rangovas privalo:1) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovą (turi turėti statybos inžinieriaus išsilavinimą);2) pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė);3) vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAInustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, Valstybin÷s teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus;4) įrengti prie statybos sklypo (statybvietės) stendą su informacija apie statomą statinį;5) užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą ir aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei rekonstruojamame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, greta statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų, nurodytų Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje;6) įforminti normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus statinio statybos dokumentus ir perduoti juos statytojui (užsakovui) (jei šiuos dokumentus rangovas praranda, jis turi savo lėšomis juos atkurti); atlikti konstrukcijų tyrimus bei atidengti paslėptas konstrukcijas ir paslėptus darbus;7) dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti;8) leisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnams bei statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo įgaliotiems asmenims, kai tai susiję su jų pareigų vykdymu, netrukdomiems patekti į statybvietes, statomus (rekonstruojamus, remontuojamus) ar griaunamus statinius (juose esančius butus) bei minėtų asmenų reikalavimu pateikti visus statybos dokumentus.

Jei rangovas numato dalį Darbų perduoti vykdyti subrangovams, tai ši dalis negali viršyti 40 procentų visos Darbų apimties. Subrangovai turi atitikti bendruosius kvalifikacinius reikalavimus, taip pat turėti galiojančius atestatus tiems darbams, kuriuos subrangos būdu tiekėjas (generalinis rangovas) perduoda subrangovui vykdyti. Jei, tikrinant pasiūlymą, išaiškėja, kad siūlomi subrangovai šių reikalavimų neatitinka, tiekėjo pasiūlymas atmetamas.

Užsakovas, Techninis prižiūrėtojas, Rangovas, Subrangovai ir kiti statybos proceso dalyviai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais.

1.4.2 NURODYMAI IR REIKALAVIMAI PROJEKTO IR STATYBOS DOKUMENTŲ PARENGIMUIRengiant projektą reikalinga atlikti archeologinius tyrimus.Iki statybos darbų pradžios ir statybos metu parengiami:Statinio darbo projektas (toliau – Darbo projektas), Projekto antrasis etapas, Techninio

projekto tąsa, kuriame detalizuojami Techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).

Statybos darbai turi būti vykdomi pagal parengtą darbo projektą.Darbo projektas yra dokumentas, kurio pagrindu, įvertinus Techninio projekto technines

specifikacijas:1. gaminami statybinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų elementai. Jei reikia, gamintojas pagal Darbo projekto brėžinius parengia detalizuotus brėžinius gamybai;2. vykdomi statybos darbai;3. pastatytam statiniui Statybos įstatyme nustatytais atvejais išduodamas statybos užbaigimo aktas arba patvirtinama deklaracija apie statybos užbaigimą, Darbo projekto brėžinius pažymint žyma „Taip pastatyta“.

Rengiant darbo projektą būtina:vadovautis statybos bendraisiais duomenimis, bei geologijos ir hidrogeologijos

duomenimis;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAItaikyti išvardintus statybos normatyvinius dokumentus.Negali būti keičiami (ar supaprastinti) šie techninėse specifikacijose ir techninio projekto

brėžiniuose išdėstyti esminiai reikalavimai ir sprendimai:1.pagrindiniai architektūros sprendimai: išplanavimas, išorės ir vidaus apdailos

sprendiniai (jei Užsakovas nenurodys kitaip);2.reikalavimai konstrukcijų betonui: pagal stiprį - C, pagal vandens nepralaidumą - W ir

atsparumą šalčiui - F;3.konstrukcijų gaisriniai reikalavimai.Techninio projekto metu atlikti pagrindinių konstrukcijų statiniai skaičiavimai turi būti

patikslinti darbo projekto metu.Visos konstrukcijos, gaminiai ir medžiagos turi atitikti Lietuvos Respublikos standartus ir

reikalavimus. Rangovas atsakingas už visų leidimų iš valdžios įstaigų ir kitų institucijų gavimą.Visos konstrukcijos ir įranga turi būti sertifikuoti arba pripažinti tinkamais naudoti

Lietuvoje nustatyta tvarka ir turėti atitikties įvertinimo dokumentą.Rangovas privalo palaikyti ryšį su Lietuvos Respublikos kontroliuojančiomis

institucijomis, užtikrinti jų patikrinimus savo sąskaita bei ištaisyti trūkumus, kuriuos jie atras patikrinimo metu.

Atsakingi darbai ir konstrukcijos, nurodyti techninėse specifikacijose, turi būti priimti Užsakovo tai įforminti aktu, o baigtas statinys turi būti priimtas naudoti Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka.

Rangovas pasirenkamus Subrangovus turi aptarti su Užsakovu ir gauti jo pritarimą.Rangovai (subrangovai) turi savo sąskaita parengti darbo brėžinius (pagal Pasiūlymo dokumentacijos ir techninių specifikacijų sprendinius).

Darbo projekto brėžiniams (darbo brėžiniams), Techninio projekto Techninėms specifikacijoms statybai statinio statybos techninis prižiūrėtojas pritaria pasirašydamas ir pažymėdamas „Pritariu, statyti“. Tai reiškia, kad Darbo projektas atitinka Techninio projekto sprendinius (projektavimo dviem stadijomis atveju), Projektas yra ekspertuotas (kai tai privaloma), pataisytas pagal privalomąsias ekspertizės pastabas, patvirtintas nustatyta tvarka ir tik pagal tokius Projekto dokumentus (darbo brėžinius ir technines specifikacijas) Rangovas gali vykdyti statybos darbus.

Rangovas atsako už darbo brėžinių sprendinius ir pasekmes. Užsakovas derins tik brėžinių koncepciją. Baigus darbus ir priduodant statybą turi būti parengti ir pateikti Užsakovui ir Architektui išpildomieji brėžiniai ir dokumentacija su visais įneštais pakeitimais, papildymais, išmatavimais, debitais ir kt. patikslinimais natūroje.

Išpildomieji brėžiniai turi būti paruošti kompiuteriu. Išpildomosios ar kitos dokumentacijos, kurios gali pareikalauti Užsakovas, turi būti atlikta Rangovo.

Kai atlikti Darbo projekto keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka Techninio projekto sprendinių, taip pat ir techninių specifikacijų, Techninis projektas turi būti keičiamas.Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, suteikiant šiam dokumentui naują laidą. Jei Projekto dokumentai keičiami, papildomi ir taisomi kelis kartus, kiekvieną kartą dokumentui suteikiama nauja laida. Projekto dokumentų keitimai, papildymai ir taisymai įforminami LST 1516 nustatyta tvarka. Pakeisti, papildyti ar pataisyti Projekto naujos laidos dokumentai pasirašomi nustatyta tvarka.

1.4.3 REIKALAVIMAI STATYBOS PRODUKTAMSŠi techninė specifikacija turi būti skaitoma drauge su brėžiniais. Jei tarp brėžinių ir

techninės specifikacijos iškyla kokių nors skirtumų, svarbesne laikoma techninė specifikacija. Tačiau Rangovas turi atkreipti Užsakovo dėmesį į visus didesnius neatitikimus prieš spręsdamas apie konkrečią interpretaciją. Jei kokių pakeitimų atsiranda nuostatuose, teisiniuose dokumentuose, standartuose ir t.t., svarbesniais laikomi techninės specifikacijos ir brėžiniai.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAITačiau Rangovas turi informuoti Užsakovą apie visus tokius neatitikimus prieš nuspręsdamas apie konkrečią interpretaciją, ypač teisinių dokumentų, vietinių nuostatų ar standartų atžvilgiu.

Statybos produktai iš kurių pastatytas namas, jo priklausiniai, namo inžinerinės sistemos ir sklypo inžineriniai tinklai, taip pat namo įranga turi atitikti STR 2.01.01(3):1999 ir HN 16:2003 , HN 36:2002 , HN 105:2004 nurodytus reikalavimus.

Visi statybiniai gaminiai, medžiagos ir priedai turi atitikti nurodymus dokumentacijoje ir turi būti sertifikuoti Lietuvoje.

Visos medžiagos ir gaminiai turi būti pateikti su : Atitikties sertifikatu arba atitikties deklaracija; Gamintojo rekvizitais, firmos atpažinimo ženklu; Specifikacija; Nuoroda, kam skiriama; Pagaminimo data.

Visi gaminiai ir medžiagos turi atitikti specifikacijose ir brėžinyje nurodomus kokybės reikalavimus. Jų įpakavimai, pristatymo dokumentai ar kita turi nurodyti jų kokybę.

Nenaudotinos medžiagosDraudžiama naudoti medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto, kancerogenų, polifluorangliavandenilių (pvz.teflono), švino, švino druskų, kadmio druskų, chromo druskų, gyvsidabrio druskų ir nikelio druskų.

Nerekomenduojama naudoti akrilnitrilo polimerų (pvz., kaučiuko, abs plastiko), chlorpreno kaučiuko (pvz., neopreno), poliacetatų, poliuretanų, polivinilchloridų, polivinilidenechlorido, polivinilfluorido, aromatinių poliamidų, halogenidinių angliavandenilių, poliamidų. Nerekomenduojamos medžiagos negali būti kitų medžiagų sudėtyje, pvz., gumoje, klijuose, laminuotoje medienoje.

Visos statybinės medžiagos, gaminiai, priedai, produktai, gabenami, laikomi, sandėliuojami ir saugojami laikantis gamyklos gamintojos reikalavimų arba rekomendacijų.

Įpakavimas, transportavimas, tarpinis saugojimasTransportavimo Ir tarpinio saugojimo metu visi gaminiai ir medžiagos turi būti deramai uždengti ir supakuoti. Ant kiekvieno paketo turi būti nurodytas jo turinys. Jei pristatomos prekės yra birios ir nepakuotos, numeris, rūšis ir kokybė turi būti nurodyti pristatymo pranešime.

Gaminių ir medžiagų pristatymasGaminių ir medžiagų pristatymą reikia koordinuoti pagal statybos darbų grafiką. Reikia

vengti nereikalingo saugojimo statybos aikštelėje. Visi tiekiami gaminiai ir medžiagos turi būti su tinkamais dokumentais.

Pristatymo patikrinimasAtvežtų prekių išvaizdą, galimus defektus ir žalą reikia patikrinti vizualiai. Prekių

užsakovas yra atsakingas už pranešimų dėl galimos žalos ir defektų pateikimą. Visos pretenzijos turi būti pateikiamos prekių tiekėjui.

Saugojimas aikštelėjeGaminiai ir statybinės medžiagos turi būti saugomi taip, kad nepablogėtų jų kokybė.

Reikia laikytis kiekvienos medžiagos nurodytų saugojimo reikalavimų ir gamintojo pateiktų galiojančių nuorodų.

Statybos aikštelėje prekės turi būti laikomos tinkamose ir jei būtina, izoliuotose, sausose, šildomose ir tinkamai vėdinamose patalpose taip, kad kiekviena medžiaga būtų padėta teisingai ir lengvai patikrinama.Medžiagos ir prekės, pažeistos ar kitaip sugadintos dėl veiklos statybos aikštelėje, turi būti pakeistos naujomis rangovo sąskaita.

1.4.4 NURODYMAI STATYBOS SKLYPO PARUOŠIMUI


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIIki statybos-rekonstrukcijos pradžios turi būti parengta ir atitinkamai suderinta visa

reikiamos apimties projektinė-techninė ir darbų vykdymo dokumentacija, o taip pat gauti atitinkami statybai leidimai;

- leidimą statyti (rekonstruoti);- leidimą vykdyti žemės darbus;- leidimus pajungti projektuojamus tinklus į esamas sistemas;- leidimus prisijungti laikiniems (statybos reikmėms) prie elektros ir vandens tiekimo

tinklų.Statybos konkursą laimėjusi rangovinė organizacija (kompanija, bendrovė), parengtame

technologiniame (darbų vykdymo) projekte gali koreguoti arba dalinai keisti statybos paruošimo ir organizavimo projekte priimtus sprendimus, jeigu tai nepakenks darbų kokybei bei nepažeis darbų saugos reikalavimų.Statybos (rekonstrukcijos) aikštelėje iki pagrindinių darbų turi būti atlikti sekančius darbai:

aptverti statybos-rekonstrukcijos aikštelę laikina papildoma apsaugine tvora, įrengti įvažiavimo- išvažiavimo vartus;

atvežti ir pastatyti statybos reikmėms (buitinėms ir statybos administracinėms patalpoms) laikinus statinius – konteinerinius vagonėlius;

energetinių resursų sunaudojimo apskaitai, įrengti atitinkamus apskaitos prietaisus;demontuoti (išardyti) rekonstruojamo pastato dalį, surūšiuoti tinkamas antriniam panaudojimui statybines medžiagas ir jas išvežti;

išvalyti statybos aikštelę nuo statybinių šiukšlių ir lūženų;paruošti pagrindą statybai.Nepavojingos statybos-griovimo atliekos gali būti saugomos statybos aikštelėje ne ilgiau

kaip iki statybos pabaigos.Statybinės ir griovimo atliekos turi būti tvarkomos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2006- 12-29 įsakymu Nr. D1-667 patvirtintas taisykles.Statybos eigoje tvarkomoje teritorijoje išardytos arba apgadintos esamos dangos ar žali plotai ir laikino kelio užimtas plotas turi būti atstatyti pilnoje apimtyje pagal anksčiau buvusią būklę

Statybos metu atliekos turi būti rūšiuojamos ir kaupiamos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ir atiduodamos atliekų tvarkytojams.

Statytojas, priduodamas statinį, turi pateikti dokumentus apie faktinį susidariusių statybinių atliekų kiekį, rūšį bei pažymas iš atliekų tvarkytojų apie statybinio laužo atidavimą.

Rekonstruojant pastatą yra nuardoma asbestinė šiferio danga. Šiferis tvarkomas vadovaujantis „Darbo su asbestu nuostatomis“, patvirtintomis 2004-07-16 Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr A1-184/V-546;

Ardant stogo dangą šiferis iš karto kraunamas į transporto priemonę ir išvežamas atliekų tvarkytojams.

Pavadinimas Kodas Tvarkymo būdas Pavojinga/Nepavojinga

Kiekis

(m3)

Medis

Šiferis

Izoliacinės medžiagos

Mišrios statybinės ir

17.02.01

17.06.05

17.06.04

17.09.04

Atiduodama atliekų tvarkytojams

Atiduodama atliekų tvarkytojams

Atiduodamos atliekų tvarkytojams

Atiduodamos atliekų tvarkytojams

Nepavojinga

Pavojinga

Nepavojinga

Nepavojinga

~1,5

~4,92

~0,01

~90



griovimo atliekos

1.4.5 PASLĖPTŲ DARBŲ PRIĖMIMO TVARKA IR LAIKANČIŲ KONSTRUKCIJŲ, INŽINIERINIŲ SISTEMŲ IŠBANDYMO TVARKA

Paslėptų darbų patikrinimo aktai surašomi iš karto po jų apžiūrėjimo, nepradėjus vykdyti toliau numatytų statybos darbų. Prireikus padaromos geodezinės kontrolinės nuotraukos. Paslėptų darbų patikrinimą ir tam skirtų aktų surašymą organizuoja už šių darbų vykdymą atsakingas statinio statybos vadovas (bendrųjų ar specialiųjų statinio statybos darbų vadovas – kai pildomi papildomi Žurnalai). Pasirašius aktą suteikiama teisė vykdyti tolesnius akte nurodytus darbus.

Paslėptų darbų patikrinimo aktai arba laikančiųjų konstrukcijų priėmimo aktai pasirašomi tik tada, kai šios rūšies darbai užbaigiami visame objekte. Kai šiuos darbus būtina atlikti dalimis, statytojo (užsakovo), rangovo ir statinio projekto vykdymo priežiūros (kai surašant aktą dalyvauja ir projektuotojo atstovas) atstovai patikrina atliktų darbų dalį ir apie tai padaro tam skirtą įrašą formoje F-25. Remiantis minėtais įrašais, užbaigus šios rūšies darbą objekte, pasirašomas paslėptų darbų patikrinimo aktas (F-24). Atliekant paslėptus darbus dalimis, užrašomi priimtų darbų pavadinimai, naudotų statybos produktų ir konstrukcijų pavadinimai, markės, klasės, pasų, sertifikatų ir kitų dokumentų, pažyminčių jų kokybę, pavadinimai ir numeriai, kiti reikalingi duomenys.

Pasirašyti paslėptų darbų patikrinimo ir laikančiųjų konstrukcijų priėmimo naudoti aktai registruojami formoje F-17.

Žurnalo V skyriuje pateikiami sumontuotų statinio inžinerinių sistemų apžiūros ir inžinerinių tinklų bandymo aktų sąrašas ir jų formos. Bandymo aktai pasirašomi tada, kai minėti darbai užbaigiami visame statinyje. Esant būtinumui šių sistemų montavimo darbus priimti dalimis, analogiškai paslėptų darbų aktui pildomos atitinkamos formos apie dalinius bandymus. Remiantis įrašais šiose formose, baigus visus sistemų montavimo darbus, pasirašomi atitinkami bandymo aktai. Aktai registruojami formoje F-17. Tipinėse formose nenumatytiems bandymams įforminti skirta forma F-53.

1.4.6 HIGIENOS, SVEIKATOS REIKALAVIMAIStatinys suprojektuotas taip, kad nekeltų grėsmės statinyje ar prie jo būnantiems

žmonėms dėl šių priežasčių: - pirtyje teikiamos saugios paslaugos ir sudaroma saugi sveikatai aplinka:- drėgmės statinio dalyse ir jo dalių vidaus paviršiuose.

Statinyje sudaromos normalios darbo sąlygos – užtikrinamas optimalus natūralus vėdinimas, natūralus bei dirbtinis apšvietimas tamsiu paros metu. Prausimosi patalpoje, W/C, ir sandėliuke įrengiamas reekoperatorius. (Vėdinimo ir oro kondicionavimo agregatas).

Fiziniai ar juridiniai asmenys, teikiantys pirties paslaugas, turi turėti leidimą-higienos pasą šiai veiklai. Pirties darbuotojai gali dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių sveikatos ir pirmosios medicinos pagalbos teikimo klausimais. Pirties persirengimo ar poilsio patalpoje lankytojams matomoje vietoje turi būti naudojimosi pirtimi instrukcija, pirmosios pagalbos rinkinys.

Persirengimo patalpoje turi būti spintelės ar kabyklos drabužiams, lentynėlės, suolai ar kėdės. Prausimosi patalpoje turi būti suolai, prausimosi įrenginiai (dušų rageliai, vandens čiaupai ar kt.) ir daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (prausimosi dubenys, vonelės ir pan.). Prausimosi dubenys turi būti iš nerūdijančios medžiagos, skirtingai paženklinti kūnui ir kojoms plauti, taip pat skirtingai paženklinti prausimosi dubenys vaikams. Prausimosi dubenų turi būti


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIne mažiau kaip prausimosi patalpoje vietų, vaikams skirtų prausimosi dubenų turi būti ne mažiau kaip 20% prausimosi patalpos vietų skaičiaus. Persirengimo, poilsio, prausimosi, kaitinimosi patalpose turi būti pakabinti termometrai. Kaitinimosi patalpoje turi būti spiritiniai, bimetaliniai arba spyruokliniai termometrai. Kaitinimosi patalpoje turi būti naudojami saugūs patiesalai atsisėsti. Jei naudojamos medinės lentelės, šalia kaitinimosi patalpos turi būti atskiros švarių ir naudotų medinių lentelių sudėjimo vietos. Tokių lentelių turi būti ne mažiau kaip kaitinimosi patalpoje vietų. Kaitinimosi patalpoje sienos, grindys, suolai, kėdės, gultai turi būti pagaminti iš tam skirtų saugių, temperatūrai atsparių medžiagų (sakintų spygliuočių, lapuočių medienos, marmuro ir pan.). Paviršiams padengti gali būti naudojami tik specialūs, šiai patalpai skirti, neskleidžiantys nemalonių kvapų cheminės medžiagos ir preparatai. Kaitinimosi patalpos durys turi būti be automatinių įtaisų, lengvai atsidaryti į išorę. Kaitinimosi patalpos grindys yra akmens masės plytelių. Ant jų turi būti paklotos medinės grotelės. Tualeto kabinoje turi būti unitazas, šiukšlių dėžė, tualetinis šepetys, tualetinio popieriaus. Prie praustuvės turi būti skysto muilo dozatorius, rankų džiovinimo priemonės.

Vonios, dušinės, prausimosi patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, nelaidūs vandeniui, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams, valikliams su dezinfekantais. Dušinės, prausimosi patalpų, tualetų grindų dangos turi būti neslidžios, gali būti patiesiami guminiai kilimėliai. Dušinės, prausimosi, kaitinimosi patalpų grindys turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas. Šių patalpų grindų lygis turi būti 30 mm žemiau sąlyginai sausų patalpų grindų lygio.

Pirties baldai, įrenginiai, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys turi būti lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams, valikliams su dezinfekantais.

Apsauga nuo triukšmo. Statinys suprojektuotas taip, kad jame ir šalia jo esančių žmonių girdimo triukšmo lygis nekeltų grėsmės jų sveikatai.

Statinio naudojimo sauga. Statinys suprojektuotas taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (dėl paslydimo, kritimo, sniego nuošliaužų, varveklių kritimo, susidūrimo, nutrenkimo ar susižalojimo) rizikos. Efektyvi (natūrali) patalpos ventiliacija.

Grindų dangos turi būti naudojamos neslidžios. Neturi būti aštrių pjaunančių briaunų, konstruktyvinių išsikišimų žmonių judėjimo

keliuose.Prieš įėjimo duris yra įrengtos kojų valymo grotelės.Kaitinimosi patalpoje dirbtiniam apšvietimui naudojami specialūs karščiui ir drėgmei

atsparūs šviestuvai.Patalpų apšvietimas. Holo ir persirengimo patalpos apšviečiamos natūraliu būdu. Langų

ir grindų ploto santykis 1:6; Kitur yra naudojamas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 1

lentelėje.1 lentelė. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės

Patalpos pavadinimas Apšvietos mažiausia ribinė vertė, lx Apšvieta nuo grindų paviršiaus, m

1 2 31. Persirengimo, poilsio, prausimosi 30 0,82. Dušinės, vonios, tualeto 75 0,83. Kaitinimosi 10* 0,5* apšvietos vertė šalia kaitinimo krosnies

1.4.7 PASIRENGIMAS STATYBAI IR STATYBOS DARBŲ ORGANIZAVIMASRekonstravimo metu yra atliekami šie darbai:1. Nugriaunamas esamas garažas (dalinai).

Ardymo darbai:


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIPrincipinis demontavimo –ardymo darbų technologinis eiliškumas:- išmontuojama ir išvežama visa įranga ir baldai;- atjungiama nuo visų komunikacijų (elektros, ryšių, vandentiekio, šildymo, nuotekų šalinimo ir kt.);- nuimami (nukabinami) elektros apšvietimo ir demontuojami kiti elektros prietaisai;- demontuojami santechnikos ir apšildymo prietaisai ir vamzdynai;- išimami langai ir durys;- išardoma stogo danga, medinė stogo konstrukcija;- išardomos pertvaros, lauko sienos

2. Mūrijamos naujos sienos, pertvaros, padaroma g/b monolitinė perdanga, šlaitinė medinė stogo konstrukcija. Stogas dengiamas profiliuotos skardos danga.

3. Vanduo į pirtį įvedamas iš jau esamo vandens apskaitos mazgo.4. Pirties viduje įrengiamas grindinis šildymas. Prisijungiama prie jau esamo šilumos

apskaitos mazgo.5. Atliekami vidaus inžinierinių tinklų tiesimo darbai, patalpų vidaus apdailos darbai. 6. Nutiesiamas naujas požeminis elektros įvado kabelis.7. Nuotekoms statoma nauja siurblinė ir ji sujungiama su jau esama.Rangovas pradėti statinio statybos darbus gali tik parengęs darbų technologijos

(vykdymo) projektą. Statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte turi būti numatyti darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti sprendimai.

Rangovas atsakingas už darbų aikštelėje koordinavimą su tiekėjais ir kitais rangovais. Rangovas sudaro montavimo planą prieš pradedant darbus, o statybų metu užtikrina, kad montavimo darbai vyktų teisingai ir pagal projektą. Visi darbai, kurie yra perdaryti dėl nekokybiškai atliktų darbų, papildomai neapmokami.

Tiksli visos įrangos montavimo vieta nustatoma darbo brėžiniuose.Jeigu darbai apima didelių matmenų įrangos (pvz.: liftų, skirstymo spintų ir pan.)

montavimą, Rangovas suderina darbų atlikimo laiką.Ypatingai turi būti stengiamasi, kad ant tos pačios sienos arba lubų montuojama elektros,

mechaninė arba abiejų rūšių įranga būtu išdėstyta ant sienos ar lubų tvarkingai ir vienodai. Tiksli tokios įrangos padėtis derinama su visais montuotojais prieš pradedant šiuos darbus.

Visi darbai turi būti atliekami pagal dokumentacijoje ir gamintojo pateiktas instrukcijas bei taikant tinkamus darbo metodus, o taip pat pagal naudingą gamybinę patirtį.Darbo sąlygos ir kiti faktoriai, turintys įtakos darbų įvykdymui, turi būti numatyti iš anksto.

APSAUGA: Nebaigtos ir užbaigtos statinų dalys turi būti saugomos nuo apgadinimų tolimesnių darbų metu. Turi būti saugoma nuo mechaninio poveikio, nuo purvo, korozijos, lietaus, drėgmės, sniego, ledo, užšalimo, per didelės kaitros ir per greito džiuvimo

Statytojas (užsakovas), kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, paskiria vieną ar kelis saugos ir sveikatos koordinatorius, kurie turi užtikrinti, kad statinio projekte būtų numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, ir statybos metu privalo koordinuoti ir kontroliuoti norminiuose teisės aktuose nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

Statybos įmonė turi būti atestuota LR įstatymu numatyta tvarka tiems darbams, kuriuos ji turės atlikti. Jeigu statybos metu bus samdoma įmonė (pvz. statybos specialieji darbai: šildymas, vandentiekis, nuotekos, elektros instaliacija) ji turi būti atestuota LR įstatymu numatyta tvarka tiems darbams, kuriuos ji turės atlikti. Jiems turi vadovauti atestuotas darbų vadovas statybos darbams ir atestuotas saugos ir sveikatos darbe klausimais.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIStatytojas (užsakovas) arba statinio statybos valdytojas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių

dienų iki statybos darbų pradžios pateikia Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui išankstinį pranešimą apie statybos pradžią jei:

1. Darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nugrimzdimo arba kritimo pavojų, kurių rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, darbo metodų arba aplinkos sąlygų darbo vietoje arba statybvietėje.

2. Rangovo įmonėje, pagal sutartį su statytoju (užsakovu) arba statinio statybos valdytoju vykdančioje statybos darbus, per paskutinius trejus metus įvyko sunkus ar mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe ar darbuotojui buvo pripažinta profesinė liga.

3. Kai statybvietėje darbų trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienu metu dirba daugiau kaip 20 darbuotojų arba darbų apimtis numatoma didesnė kaip 500 žmogaus darbo dienų (pamainų).

Darbų vadovas, o kai statoma ūkio būdu, statytojas (užsakovas) privalo užtikrinti, kad statinio, statybos organizavimo, statybos darbų technologijos (vykdymo) projektuose būtų numatyti saugos ir sveikatos darbe teisės aktų nustatyti bendrieji saugos ir sveikatos darbe principai ir reikalavimai.

Darbų vadovas arba statytojas (užsakovas), kai jie darbuotojų atžvilgiu yra darbdaviai, atsako už darbuotojo, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, saugą ir sveikatą darbe statybvietėje.

Statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytas darbdavio prievoles.

Gyvenvietėse ir veikiančių įmonių teritorijose esančios statybvietės turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys.

Statybviečių aptvarų aukštis turi būti ne žemesnis kaip 1,6 m.Aptvarai, esantys šalia masinio žmonių judėjimo kelių, turi būti ne žemesni kaip 2 m, su

vientisu apsauginiu stogeliu, apsaugančiu nuo krentančių daiktų.Vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos

iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos. Perėjimo vietose per iškasas turi būti nutiesti ne siauresni kaip 1 m perėjimo tilteliai su

aptvarais, apsaugančiais nuo kritimo.Šuliniai, šurfai ir kitos panašios iškasos turi būti uždengti dangčiais, skydais arba aptverti.Aptvarai, apsaugantys nuo kritimo iš aukščio, turi būti ne žemesni kaip 1,1 m, su porankiu

viršuje, 0,15 m aukščio ištisine papėdės juosta apačioje ir 0,5 m aukštyje nuo pakloto paviršiaus - su viduriniu tašeliu, arba būtina naudoti kitas lygiavertes apsaugos priemones.

Priemonės darbo vietai paaukštinti (pastoliai, kopėčios ir kitos) ir jų naudojimas turi atitikti standartų reikalavimus.

Pastoliai, klojiniai ir paklotas turi būti apskaičiuoti galimai didžiausiai apkrovai, atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį ir faktines apkrovas.

Gruntas, ant kurio statomi pastoliai, turi būti išlygintas, sutankintas, su nuolydžiu paviršiniam vandeniui nutekėti.

Pastoliai, neturintys reikiamo stabilumo, prie statinio sienos turi būti pritvirtinti statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte arba gamintojo dokumentuose nurodytais tvirtinimo būdais.

Monolitinių gelžbetoninių konstrukcijų klojiniai turi būti įrengiami, naudojami bei išardomi statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nurodyta tvarka.

Perkeliant ar paduodant į darbo vietą plytas ar smulkius blokus kėlimo kranais, būtina naudoti padėklus, konteinerius ir krovinių kėlimo įrangą, neleidžiančią keliamiems kroviniams nukristi.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIMūrijant sienas, žemesnes kaip 0,7 m nuo perdangos paviršiaus, ir esant didesniam kaip 1,3 m

aukščiui už sienos iki žemės (perdangos) paviršiaus, būtina naudoti kolektyvines saugos priemones (aptvarus, tinklus ar kitas priemones).

Mūrijant aukštesnius kaip 7 m statinius, būtina naudoti įrengtas pagal pastato perimetrą kolektyvines saugos priemones darbuotojams nuo krentančių daiktų apsaugoti (stogelius, apsauginius tinklus).

Neįrengus kolektyvinių saugos priemonių, leidžiama mūryti ne aukštesnes kaip 7 m sienas, pagal statinio perimetrą paženklinus pavojingą zoną.

Darbuotojams leidžiama dengti stogą tik darbų vadovui patikrinus stogą laikančiąsias konstrukcijas ir aptvarus. Atliekant darbus ant stogų, aukštesnių kaip 1,3 m arba kurių nuolydis didesnis kaip 20 0, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių bei statybinių medžiagų kritimo, turi būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, o darbuotojai aprūpinti reikiamomis apsauginėmis priemonėmis.

Kai stogo nuolydis didesnis kaip 200 arba stogas ar kitas paviršius yra pagamintas iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir darbuotojas gali nukristi, turi būti įrengiami ne siauresni kaip 0,3 m pritvirtinti trapai darbuotojui atsistoti.

Ant stogo sukrauti medžiagas galima tik statybos darbų technologijos (vykdymo) projekte nurodytose vietose, imantis visų atsargumo priemonių, kad medžiagos nenukristų žemyn.

Dirbti su parakiniais įrankiais (statybiniais pistoletais) leidžiama tik specialiai apmokytiems darbuotojams. Darbai turi būti atliekami pagal parakinio įrankio naudojimo instrukciją.

MOKYMAS IR ATESTAVIMAS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS KLAUSIMAISĮmonės vadovas, siekiantis, kad darbuotojai įgytų žinių darbuotojų saugos ir sveikatos

srityje, reikalingą dirbant jiems pavestus darbus, gali mokyti juos mokymo įstaigoje, savo įmonėje ar kitoje įmonėje, vykdančioje neformalųjį profesinį mokymą pagal suderintą su darbdaviu mokymo programą, vadovaudamasis Darbo rinkos neformaliojo profesinio mokymo organizavimo ir vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 38 (Žin., 2002, Nr. 33-1259).

Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistai atestuojami baigus mokymo programą;

1.4.8 STATYBOS UŽBAIGIMASStatytojas, rekonstravęs statinį, Padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys,

teritorijoje, pateikia prašymą išduoti Aktą (toliau – Prašymas).Statybos užbaigimo komisijai pateikiami šie dokumentai:

1. Statinio projektas su žyma „Taip pastatyta“ kiekviename jo lape, pasirašyta statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo (popierinis variantas).2. Statybą leidžiantis dokumentas (popierinis variantas).3. Statinio (-ių) kadastro duomenų byla (-os).4. Statinio (-ių) bendrieji rodikliai .5. Rangovo užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktas.6. Nustatyta tvarka užpildytas statybos darbų žurnalas su paslėptų darbų aktais ir statinio laikančių konstrukcijų išbandymų apkrovomis, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūrėjimo ir išbandymo aktais.7. Sklypo, požeminių inžinerinių tinklų ir statinio laikančių konstrukcijų geodezinės nuotraukos (schemos).8. Statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, atitikties dokumentai.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI9. Geriamojo vandens kokybės tyrimo, atlikto atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai.10. Statinio projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, vibracijos bei patalpų apšvietimo matavimų dokumentai. Projekte numatytų pastato konstrukcijų šilumos laidumo, triukšmo, infragarso ir žemo dažnio garsų, vibracijos, apšvietos, mikroklimato ir kitų veiksnių matavimų, atliktų atestuotose ar akredituotose laboratorijose, dokumentai.11. Statinio techninis pasas (kai jis privalomas).12. Pastato techninis-energetinis pasas (kai jis privalomas) .13. Pastato energinio naudingumo sertifikatas (kai jis privalomas) .14. Pažyma apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą kitu teisės aktais nustatytu būdu.15. Pažymos apie energetikos įrenginių technins būklės patikrinimą užbaigus jų montavimo, paleidimo ir derinimo darbus.

Gavęs visus privalomus pateikti dokumentus, Komisijos pirmininkas IS „Infostatyba“ arba Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje (tais atvejais, kai registruoti Prašymo IS „Infostatyba“ nėra galimybės) užregistruoja Prašymą, paskelbia jį kartu su pridėtais dokumentais ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Prašymo užregistravimo dienos oficialiu el. paštu informuoja Reglamento 1 priede nurodytus subjektus, kurių atstovai įtraukti į Komisijos sudėtį, nurodydamas datą ir laiką, kada Komisija vykdys Procedūras.

Komisijos nariai pagal kompetenciją vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus Komisijai pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar įvykdyti visi statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Komisija gali atrankos būdu patikrinti statinio dalių, konstrukcijų, elementų, inžinerinių sistemų ir kt. atitiktį pateiktiems dokumentams, taip pat pareikalauti iš Statytojo atlikti reikalingus bandymus, matavimus, ardymo darbus ir kt.

Komisijai reikalingus paaiškinimus teikia Statytojas (jo įgaliotas asmuo), taip pat Statytojo pakviesti statinio projekto vadovas, statinio projekto ekspertizės vadovas, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, statinio statybos vadovas, statinio statybos specialiųjų darbų vadovai, daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovas ar šių savininkų įgaliotinis, ar daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Jeigu statinio projekte numatyta atskirų statinių statybą užbaigti ne vienu metu, gali būti išduodami atskiri užbaigtų statyti statinių Aktai, jei šie statiniai gali būti naudojami pagal statinio projekte numatytą paskirtį nepriklausomai nuo kitų statinio projekte numatytų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (modernizuoti) statinių statybos užbaigimo.

Aktas ir Komisijai pateikta dokumentacija perduodama Prašymo pateikėjui, po vieną akto egzempliorių – rangovui ir Padaliniui.

Statybos užbaigimo data laikoma Akto pasirašymo data.Aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre

BD brėžiniai:

BrėžinioNr.

LapoNr.

Laida Projektodalis





ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI9 9 1 BD Vandentiekio, nuotekų planas10 10 1 BD Nuotekų išilginis pjūvis11 11 1 BD Vėdinimo sistemos planas

Projekto vadovas R. Balčiūnas



II. SKLYPO SUTVARKYMO DALIS

2.1 Aiškinamasis raštasProjekto dalis rengiama pagal anksčiau minėtus normatyvinius ir privalomuosius

dokumentus ir statytojo techninę užduotį.2.1.1 PAŽINTINIAI DUOMENYS APIE ŽEMĖS SKLYPĄ

Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato rajonavimą, Lietuvos teritorija yra vidutinių platumų klimato zonoje, priklausančioje Atlanto kontinentinės miškų srities pietvakariniam posričiui. Biržai yra vidurio žemumos rajone, Mūšos – Nevėžio porajonyje. Čia laikotarpis be šalnų vidutiniškai per metus trunka 140 – 160 dienų, su sniego danga – 80 - 100 dienų. Kritulių kiekis per metus – 500-600 mm. Svarbiausi procesai sąlygojantys tarprajoninius klimato skirtumus: būdingas dirvožemių perdrėkis dėl vandens blogo nutekėjimo plokščiu paviršiumi; adiabatinis oro masių leidimasis nuo gretimų aukštumų.

Vyraujantys vėjai pučia iš vakarų, pietvakarių pusių iki ~ 5 m/s greičiuVšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras randasi Rotušės g. Nr. 16A, Biržai.

Nuosavybės teisė priklauso Biržų rajono savivaldybės tarybai. Sklypo žemės paviršiaus žemėja į vakarų pusę. Rotušės gatvėje altitudė – 55,60 (ties

įvažiavimu į socialinių paslaugų centrą). Ties rekonstruojamu pastatu – 51,77;Sklype želdynų nėra. Kiemas asfaltuotas. Sklypo teritorija patenka į Biržų senojo miesto

vietą (unikalus kodas 3219), Biržų istorinę dalį (unikalus kodas 17073).Iki pastato privesti miesto vandentiekio ir nuotekų tinklai, lietaus kanalizacija, šiluminė

trasa, požeminiai elektros, ryšių tinklai. Sklypas aptvertas metaline tvora.

2.1.2 PROJEKTINIAI SPRENDIMAIPasiruošimo statybai etapo metu nebus griaunami pastatai, iškeliami tinklai. Privažiavimo

keliu statybos darbų metu bus naudojamas esamas asfalto dangos įvažiavimas į socialinių paslaugų centro kiemą.

Kritulių vanduo nuo asfalto plotų ir pastato stogo surenkamas į esamą miesto lietaus kanalizaciją.

Pastatų, inžinerinių statinių, tinklų ir susisiekimo komunikacijų išdėstymas sklype nesikeičia.

Ppastatų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų altitudės išlieka tos pačios.Teritorijos vertikalus planavimas toks pat, lietaus vandens nuvedimas tas pats - miesto

lietaus kanalizacija.Sklypas aptvertas.Lengvas ir krovininis autotransportas įvažiuoja į sklypo teritoriją, jo stovėjimo aikšteles

esamu įvažiavimu iš Rotušės gatvės.Mašinų stovėjimo vietų skaičius nedidinamas. Atskira lengvųjų automobilių aikštelė

neprojektuojama. Lieka ta pati, esanti prie pagrindinio socialinių paslaugų pastato.Teritorija aplink pastatą tolygiai apšviesta. Buitinėms atliekoms surinkti ir trumpalaikiam jų saugojimui naudojami uždari atliekų

surinkimo konteineriai, kurie laikomi šiaurinėje sklypo pusėje prie tvoros. Atliekos atiduodamos atliekų tvarkytojams.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIGaisrinės mašinos prie pastato gali privažiuoti esamu įvažiavimu iš Rotušės gatvės ne

arčiau kaip 30 m iki pastato ir ne toliau kaip 200 m. Artimiausias hidrantas yra Rotušės gatvėje, prie namo Nr. 16 Iki jo apie 100 m.

2.2 Techninė specifikacijaASFALTO DANGOS KONSTRUKCIJA

Apsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnisApsauginis šalčiui atsparus pagrindo sluoksnis yra rišikliais nesustiprintas apatinis

pagrindo sluoksnis. Jį sudaro šalčiui nejautrios birios mineralinės medžiagos, kurios sutankintoje būklėje turi būti pakankamai laidžios vandeniui ( filtracijos koef..> lm/d). Šiam sluoksniui įrengti gali būti naudojami gruntų arba gamtinių šalčiui atsparaus sluoksnio nereglamentuojamas (1 v kategorijos keliams).

Stambiausios siaurosios frakcijos kiekis, įskaitant medžiagų likutį, turi sudaryti daugiau kaip 10% mišinio masės. Dalelių, mažesnių už 0,063 mm, kiekis turi būti ne didesnis kaip 7,0% mišinio masės.

Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio viršutinėje 20 cm dalyje grūdelių, didesnių už 2mm, kiekis turi sudaryti 10% mišinio masės.

Apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio apatinėje 20 cm dalyje grūdelių, didesnių už 2mm, kiekis turi sudaryti 30%-75% mišinio masės, o didesnių už I6mm kiekis turi būti ne didesnis kaip 40% mišinio masės.

Apsauginio šalčiui atsparaus mineralinio sluoksnio išbandymas vykdomas pagal LST 1361,1-13.

Į tiesiamo kelio ruožą medžiagų mišiniai turi būti pristatomi vienodai sudrėkinti.Apsauginiam sluoksniui medžiagos turi būti išbarstytos tolygiais sluoksniais ir

sutankintos, pasiekiant sutankinimo rodiklį Di>r = 100%.Užbaigto apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio aukščiai neturi nukrypti nuo projektinių

aukščių daugiau kaip ±5cm, skersiniai nuolydžiai — daugiau kaip ± 5cm, skersiniai nuolydžiai — daugiau kaip ±0,5%, o sluoksnio plotis — daugiau kaip ± 1 cm.

Užbaigtas apsauginio sluoksnio paviršius turi būti lygus, be duobių, be paliktų vėžių, įdaubų, ar kitų defektų.

Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis turi būti įrengiamas, vadovaujantis gatvės projektu ir Automobilių kelių tiesimo ir darbų priėmimo taisyklėmis— Automobiliu kelių pagrindai R 34-01.

DOLOMITINE SKALDAPrieš klojant Asfalto dangą, esami pagrindai suprofiliuojami ir išlyginami dolomitinės

skaldos sluoksniu. Išlyginamasis birių medžiagų sluoksnis turi būti ne plonesnė kaip 8cm. Dolomitinės skaldos mišinys turi būti pervežamas automobiliais su švariais kėbulais. Medžiaga lėtai išpilama patraukiant automobilį. Dolomitinės skaldos mišinys paskleidžiamas autogrederiu arba buldozeriu, po to greitai tankinamas, kad mažiau pakistų drėgnis bei granulometrinė sudėtis. Tarpinis sandėliavimas - neleistinas. Mažiausias klojamo sluoksnio storis turi būti 2.5 karto didesnis už stambiausią mišinio grūdelį, tačiau ne mažesnis kaip 8cm. Tankinama volais su lygiais būgnais.

Pagrindo sluoksnio sutankinimo rodiklis Dpr turi būti ne mažesnis kaip 100%, kur sluoksnio įrengimui trukdo šuliniai arba kitos komunikacijos. Deformacijos modulis Ev2> 120 MN/m2. Pagrindo sluoksnio aukščiai nuo projektinių neturi nukrypti daugiau kaip ±5.0cm, skersiniai nuolydžiai - daugiau kaip ±0.5%. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 50

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIMatuojant pagrindo lygumą, plyšys po 4m ( pereinamuoju laikotarpiu ir 3m) liniuote

neturi būti didesnis kaip 2.0cm.Faktinis sluoksnio storis (cm) gali būti ne daugiau kaip 15% mažesnis ( leistinas

nuokrypis) už numatytą sutartyje, tačiau neturi viršyti minus 30%( ribinis nuokrypis).Faktinis sluoksnio storis nustatomas pagal viso kelio ruožo atskirų storio reikšmių

aritmetinį vidurkį. Pagrindo sluoksnio pločiai neturi nukrypti nuo projektinių daugiau kaip ±10.0cm. Pavyzdžiai paimami ir padalijami pagal LST 1361.[13] Granulometrinė sudėtis tikrinama pagal LST 1361.[14]

Proktoro tankis nustatomas pagal LST 1360.[9], naudojant bandymo cilindrą d= 150mm. Deformacijo modulis Ev2 nustatomas bandant štampu, spaudžiant 300mm skersmens štampą pagal LST1360.5[10].

ASFALTO DANGA ASFALTO PAGRINDO-DANGOS SLUOKSNIS

Asfalto pagrindo-dangos sluoksnis (APDS) yra vienas asfalto sluoksnis. Šis sluoksnisatlieka asfalto pagrindo sluoksnio ir asfalto viršutinio sluoksnio funkciją ir jam įrengti naudojamas pagrindo-dangos asfalto mišinys ( AC PD).Asfalto pagrindo-dangos sluoksniams naudojami asfaltbetonio mišiniai, susidedantys iš tolydžios granuliometrinės sudėties mineralinių medžiagų (skaldelės ir/ arba žvyro, atsijų ir/ arba gamtinio smėlio, mineralinių miltelių, kurių grūdelių dydis nuo 0 iki 16mm) mišinio ir rišiklio – kelių bitumo. Asfalto pagrindo-dangos sluoksnio mišiniai klojami ir tankinami karšti. Mišinio sudėtis parenkama taip, kad asfalto pagrindo-dangos sluoksnis, turintis mažą oro tuštymių kiekį, būtų šiurkštus bei saugus eismui, o jo tūrinis tankis bei granuliometrinė sudėtis, veikiant transporto eismo apkrovoms, pastebimai nekistų.

Reikalavimai mišiniui:mišinio sutankinimo rodiklis ->97%. liekamasis aktyyumas po sutankinimo -<6.0> tūrio %, Mineralinės medžiagos: dalelės<0,09mm-12,0 masės% grūdeliai >2mm-50.0^-70.0masės %, grūdeliai >1 l,2mm—10,0 +20,0masės % grūdeliai >16mm--<10,0 masės%, mineralinių miltelių ir mineralinio dulkio santykis ->1:1 Rišamoji medžiagatipas ir markė- kelių bitumas B100/150kiekis- >5,2masės %Mišinys:Maršalo bandinio liekamasis aktyvumas – 1,0 - 4,0 tūrio % pastovumas pagal Maršalą - >4,0 kN,plastiškumas pagal Maršalą- 2,0-5,0 mm.

Skaldelės ir žvyro kokybės rodikliai.Plokščiųjų ir pailgųjų grūdelių kiekis :

skaldelei, kurios grūdeliai>5mm- <30masės %, žvyrui, kurio grūdeliai >4mm-<30masės %, -Sutrumpinimo rodiklis SRs/i2: dolomitinei skaldelei- <28masės %, žvyro skaldelei <25 masės%, žvyrui <35 masės %.

ASFALTO DANGOS ĮRENGIMO DARBAI Asfalto dangos sluoksnis klojamas, kai paros vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip

+5°C. sluoksnis neklojamas, jei esamo apatinio ( pagrindo) sluoksnio paviršius yra šlapias. Be to, esamas aptinis sluoksnis turi būti švarus,dangos sluoksniai klojami taip, kad jų svybės būtų galimai tolygesnės ir būtų tenkinami jiems keliami reikalavimai. Paprastai Asfalto mišinys klojamas mechanizuotai, t.y. Asfalto klotuvu. Rankiniu būdu mišinys gali būti klojamas


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAImažesniuose plotuose. Asfalto mišinio temperatūra klotuve turi būti tokia, kad paklotą mišinį būtų galima optimaliai sutankinti t. y. pakloto mišinio temperatūra turi likti ne mažesnė kaip optimali tankinimo temperatūra). Tankinimo priemonių skaičius, rūšis ir svoris suderinami su klojimo darbų našumu, sluoksnio storiu, mišinio rūšimi bei atmosferinėmis, metų laiko ir vietovės sąlygomis. Jei įmanoma, ruožo pradžioje Reikėtų atlikti bandomąjį sutankinimą. Volu tankinama taip, kad sluoksnyje neatsirastų jokių provėžių ir nelygumų. Tankinimo priemonėms draudžiama stovėti ant naujai pakloto dangos sluoksnio, kol jis neatvėso ir nelieka mechanizmų stovėjimo pėdsakų. Dangos sluoksnio kraštai, išilginės ir skersinės sandūros turi būti taip tolygiai sutankintos, kad paviršiaus turi būti vienodos. Jeigu dangos sluoksnių įrengimas nutraukiamas kuriam laikui , per kurį paklotas sluoksnis gali atvėsti, tai klotuvas privalo nuvažiuotitiek, kad būtų galima reikiamai sutankinti paskiausiai paklotą mišinį. Klojant dangą atskirais sluoksniais, skersines siūles reikia perdengti bent 20cm. Tai galioja ir išilginėms siūlėms, kai šį reikalavimą galim įvykditi (kai išilginė siūlė sutampa su skersinio profilio lūžiu, tai šip reikalavimo įvykdyti neįmanoma).

Dangos sluoksnių siūlės turi būti tiesios. Išilginės siūlės priderinamos prie kelio trasos linijos, o skersiniai dangos sluoksnių sujungimai įrengiami statmenai kelio ašiai.

Įrengiant sluoksnį kelioms juostoms, išilginės siūlės turi būti sujungiamos tolygiai ir patikimai. Jei prie atvėsusios kelio dangos sluoksnio juostos klojama kita juosta, tai atvėsusios sluoksnio juostos šoninis paviršius tolygiai sutepamas rišamąja medžiaga.Be to , esant reikalui, taikomos kitos priemonės (kaitinimas ir pan.)

KOKYBĖS KONTROLĖAsfalto mišinio pavyzdžių pateikimas kokybės kontrolei ir tikrinimas.Rangovas privalo pateikti užsakovui:

parinktą mišinio sudėtį, mineralinių medžiagų rūšį ir kilmę , mineralinių medžiagų mišinyje esančios didesnės kaip 2,0 mm frakcijos kiekį

(skaldelė),masės %; mineralinių medžiagų mišinyje esančios mažesnės kaip 0,09 ~ mm frakcijos kiekį

( mineraliniai milteliai )<0,09mm,masės %; bitomo markę;

-- bitumo kiekį, masės %; -- priedų Jei jie reikalingi, rūšį; -- priedų kiekį, masės %.

Leistini nukrypimai bitumo mišiniams .Mineralinių medžiagų granulometrinei sudėčiai leistini nuokrypiai kiekvienam vidutiniam

bandymui, paimtam iš mišinio arba iš dangos, atitinkamai sudaro masės %:skaldelei ±6,0 %;smėliui ±6,0 %;mineraliniams milteliams (užpildui<0,09mm)±2,7%;

Reikalavimai dangos sluoksnių įrengimui AC PD sluoksnio, pakloto mechanizuotai klotuvu lygumas, matuojant prošvaisas 3 m liniuote - ≤ 10 mm;

Tako danga rengiama iš AC 11 VN asfalto. Lygumas matuojant prošvaisas 3 m liniuote - ≤ 6 mm; Dangos sluoksnio storio leistini nukrypimai:

pakloto sluoksnio storio atskirai reikšmei <15%;pakloto sluoksnio storis kontrolinių bandymų metu tikrinamas gręžinių ar iškirtų

pagalba.Leistini nukrypimai Asfalto dangai( viršutiniam sluoksniui): Dangos plotis ±10cm;Dangos skersinis nuolydis ±0,5 %;Dangos sutankinimo koeficientas>0,97;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIDangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, neturi viršyti 3,5 m/km;Rato sukibimo su danga koeficientas (pagrindinis rodiklis) turi būti ne mažesnis kaip 0,35;Dangos paviršiaus makrotekstūros gylis (papildomas rodiklis), taikant tūrinės dėmės

metodą pagal LST EN 13036-1, turi būti ne mažesnis kaip 0,30; Įvertinant Lietuvos meteorologines sąlygas, asealtbetonio danga klojama tik pavasario,

vasaros, rudens sausu periodu. Esant didesniems lygumo, projektinio aukščio ir skersinio nuolydžio nuokrypiams turi būti numatomas profilio išlyginimas, panaudojant tinkamos sudėties mišinį. Rišamąja medžiaga nesurištam esamam apatiniam sluoksniui išlyginti naudojama skaldelė, skalda arba žvyro - smėlio mišinys, kurių grūdelių stambumas parenkamas atsižvelgiant į išlyginamųjų sluoksnių storį.

SSD brėžiniai

BrėžinioNr.

LapoNr.

Laida Projektodalis




Projektuotojas R. Balčiūnas



III. ARCHITEKTŪROS DALIS3.1 Aiškinamasis raštas

Projekto dalis rengiama pagal anksčiau minėtus normatyvinius ir privalomuosius dokumentus ir statytojo techninę užduotį.

3.1.1 BENDRIEJI DUOMENYSVšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centras randasi Rotušės g. Nr. 16A, Biržai. Vakarinėje

pastato pusėje, vietoje esamo garažo, projektuojama pirtis 10 lankytojų. Į pirtį projektuojamas atskiras įėjimas, pritaikytas žmonėms su negalia.

Socialinių paslaugų centro pastatas nėra kultūrinė vertybėPagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato rajonavimą, Lietuvos teritorija yra


Vyraujantys vėjai pučia iš vakarų, pietvakarių pusių iki ~ 5 m/s greičiuSklypo žemės paviršiaus žemėja į vakarų pusę. Rotušės gatvėje altitudė – 55,60 (ties

įvažiavimu į socialinių paslaugų centrą). Ties rekonstruojamu pastatu – 51,77;3.1.2 ARCHITEKTŪRINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Pastatas pastatytas 1948 metais. Rekonstruotas 2006 m. Sienos plytų. Rekonstravimo metu apšiltintos ir nutinkuotos dekoratyviniu tinku. Stogas profiliuotos skardos. Langai plastikiniai, su selektyviniu stiklu. Įėjimo durys plastikinės. Visų šių konstrukcijų būklė gera.

Prie pagrindinio pastato yra pristatytas garažas. (Pažymėjimas plane – 2I1/p). Rekonstruotas tik pagrindinis pastatas. Garažo sienos skirtingų plytų mūro (raudonos 7 cm aukščio ir baltos silikatinės 9 cm aukščio). Stogas šiferio, vienšlaitis. Kiauras. Stogo nuolydis į vakarų pusę.

3.1.3 NEĮGALIŲJŲ SPECIFINIŲ POREIKIŲ TENKINIMAS Projektuojant pirtį yra įrengiamas įėjimas, pritaikytas žmonėms su negalia. Pandusas

įrengiamas prie pagrindinio įėjimo. Projektuojamas pagal fasadinę sieną. Pandusas projektuojamas 1,25 m pločio. Nuolydis – 0,06; Iš abiejų panduso pusių įrengiami kaltinių metalo dirbinių turėklai

Įėjimo durų slenksčio aukštis < 20 mm. Pėsčiųjų takų, esančių pritaikytoje judėjimo trasoje, lygių skirtumai ir nelygumai neturi būti didesni kaip 20 mm. Vidinės durys – be slenksčio. Laiptų pakopos aukštis – 120 mm, plotis – 400 mm. Kojų valymo įtaisas įgilintas taip, kad jo dangos paviršius sutaptu su aikštutės dangos paviršiumi. Laiptų, panduso ir aikštutės danga turi būti neslidi.

Pėsčiųjų takai, perėjos, pandusai, laiptai ir kiti ŽN trasoje esantys elementai turi būti gerai apšviesti tamsiuoju paros metu. Prieš laiptus, pandusus ir bet kokius aukščio pasikeitimus pastatuose turi būti įrengti įspėjamuosius paviršius. ŽN pritaikyti įėjimai į pastatus, judėjimo trasos, patalpos ir įrenginiai, ŽN pritaikytos vietos patalpose ir nuorodos į jas turi būti pažymėtos tarptautiniu ŽN ženklu.

Turi būti pažymėtos visos stiklinės sienos, vitrinos ir kitokie stiklo elementai, esantys pastate.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIRankenas, užraktus, grandinėles ir pan. elementus būtina įtaisyti ne aukščiau kaip 1 200

mm nuo grindų paviršiaus.Visos vidaus patalpų durų angos, jei dvivėrėse – pagrindinės varčios, atidarius duris, yra

ne mažiau 85 cm tarpas šviesoje, durys be slenksčių, tik sanitarinėse patalpose su dušais numatoma grindų lygį žeminti iki 2 cm nuo patalpos grindų lygio, kad išvengti pratekėjimo į patalpą. Patalpoje įrengiami trapai, grindys formuoti su 2 proc. nuolydžiu į juos. Dušų zonoje numatoma apsauga nuo vandens taškymosi (užuolaida dušui).

Elektros jungikliai, kištukiniai lizdai, skambučių mygtukai ir kiti valdymo įtaisai, skirti naudotis ŽN, įrengiami ne žemiau kaip 500 mm, ne aukščiau kaip 1 300 mm nuo grindų paviršiaus ir ne arčiau kaip 300 mm nuo artimiausio baldo ar vidinio sienos kampo.

Sanitarinėse patalpose unitazas turi būti pastatytas taip, kad iš vieno jo šono liktų ne siauresnis kaip 900 mm tarpas vežimėliui pastatyti. Unitazas turi būti pastatytas ne arčiau kaip 300 mm iki šoninės sienos ar pertvaros (unitazo plotis ~400 mm). Unitazo viršus turi būti 430-520 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Šalia unitazo ant kabinos sienos 1 000-1 200 mm nuo grindų paviršiaus būtina pritvirtinti 2- 3 kablius viršutiniams drabužiams, ramentams ar krepšiui pakabinti. Abipus unitazo 800 mm - 900 mm aukštyje nuo grindų įrengiami atlenkiami ar pasukami horizontalūs turėklai su alkūnramsčiais, esant galimybei - horizontalūs, tvirtinami prie sienos). Prie unitazo įrengiama lanksti dušo žarną su dušo galvute, grindyse - trapas. Grindų dangą įrengiama su 2 procentu nuolydžiu link trapo.

Praustuvai tvirtinami ne arčiau kaip 300 mm nuo šoninės sienos; praustuvo viršus turi būti 750-850 mm aukštyje nuo grindų paviršiaus. Prieš praustuvą būtina palikti ne mažesnę kaip 1 200 mm x 900 mm dydžio aikštelę ŽN su vežimėliu privažiuoti. Abipus ŽN pritaikyto praustuvo 800 mm -900 mm aukštyje reikia pritvirtinti turėklus.

ŽN sanitariniuose mazguose įrengiama pavojaus signalizaciją.3.1.4 PASTATO TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS, ATITVARŲ

TIPAI, MEDŽIAGOSPastato atitvarų tipai ir medžiagos parinktos remiantis užsakovo technine užduotimi. Pamatai – esami betoniniai, juostiniai.Sienos – Projektuojamos keramzitbetonio blokelių ir apšiltinamos polistireniniu

putplasčiu. Projektuojamas dekoratyvinis tinkas (toks pat, kaip ir pagrindinio pastato).Perdanga – g/b monolitinė, apšiltinama 200 mm storio akmens vata.Stogas – projektuojamas dvišlaitis, medinių konstrukcijų, dengiamas profiliuota skarda.

Atitvarų norminis ir projektinis šilumos perdavimo koeficientas (UN)Stogai W/ m2 K 0,16 Sienos W/ m2 K 0,2Langai ir kitos skaidrios atitvaros W/ m2 K 1, 6Durys W/ m2 K 1,6Perdanga virš nešildomų rūsių W/ m2 K 0,25Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu W/ m2 K 0,25Perdangos, kurios ribojasi su išore W/ m2 K 0,16Pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klasė CAtitvarų leistinas šilumos perdavimo koeficientas (UN)Stogai W/ m2 K ≤ 0,25 Sienos W/ m2 K ≤ 0,30Langai ir kitos skaidrios atitvaros W/ m2 K ≤ 1,9



Durys W/ m2 K ≤ 1,9Perdanga virš nešildomų rūsių W/ m2 K ≤ 0,35Šildomų patalpų atitvaros, kurios ribojasi su gruntu W/ m2 K ≤ 0,35Perdangos, kurios ribojasi su išore W/ m2 K ≤ 0,25Pastato (patalpų) akustinio komforto sąlygų klasė C

3.1.5 PRIEŠGAISRINIS SKYRIUSPriešgaisrinis skyrius parengtas vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999 Esminiai statinio

reikalavimai. Gaisrinė sauga; Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai; STR 2.01.06:2009 Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo;

Pastatas projektuojamas 10 žmonių. Jis suprojektuotas taip, kad kilus gaisrui:- statinio laikančiosios konstrukcijos tam tikrą laiką galėtų išlaikyti jas veikusias ir dėl gaisro

atsiradusias apkrovas; - būtų apribota: gaisro kilimo galimybė ir ugnies bei dūmų plitimas statinyje;- gaisro išplitimas į gretimus statinius;- statinyje esantys žmonės galėtų saugiai išeiti iš jo ar būtų galima juos išgelbėti kitomis

priemonėmis; - gelbėtojai (ugniagesiai) galėtų saugiai dirbti; (STR 2.01.01(2):1999)Artimiausias vandens hidrantas yra Rotušės gatvė Nr. 16. Iki jo mažiau negu 100 m. Gaisrinė

mašina privažiuoti prie pastato gali ne arčiau negu 30 m ir ne toliau kaip 200 m.Statinio atsparumo ugniai laipsnis – III. Gaisro apkrovos kategorija – I. ( 35 str. “Gaisrinės

saugos pagrindiniai reikalavimai” 1 lentelė) Gaisro apkrovos tankis:

Gaisro apkrovos kategorija Gaisro apkrovos tankis MJ/m2

1 >1200Įrengiant pirties (saunos) patalpas, turi būti įvykdyti šie reikalavimai:kaitinimosi patalpos apdailai turi būti naudojama tik lapuočių mediena;elektros kaitinimo krosnis turi turėti automatinę įrangą, išjungiančią krosnį iš elektros

tinklo po 8 val. nenutrūkstamo krosnies veikimo. Statinio konstrukcijų atsparumas ugniai: (40 str. 5 lentelė “Gaisrinės saugos pagrindiniai

reikalavimai”) Statinio konstrukcijų atsparumas ugniai:

Laikančiosios konstrukcijos – reikalavimai netaikomi;Nelaikančiosios sienos – reikalavimai netaikomi;Lauko sienos – reikalavimai netaikomi ;Aukštų, pastogės patalpų, rūsio perdangos – reikalavimai netaikomi;Stogai – reikalavimai netaikomi;

Pastato patalpų statybos produktų, naudojamų grindų paviršiams įrengti degumo klasėms reikalavimai netaikomi. (79 str. 5 lentelė “Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai”) Sienos ir lubos įrengiamos iš D-s2,d2 degumo klasės statybos produktų.

Pirtis atskirta nuo W/C ir dušinės pertvara EI 45. Ugniasienės atsparumas REI 60;Gaisrinio skyriaus max plotas: Grupė, gaisro grėsmės atžvilgiu: P.2.4 Paslaugų pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam

aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, laidojimo namai ir kita)Fg = Fs∙G∙cos(90KH), Fs – sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas, nurodytas lentelėje, priklausantis nuo statinio

paskirties, m²;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIKH – skaičiuojamojo aukščio koeficientas, KH =H/Habs;H – aukštis nuo gaisrinių mašinų privažiavimo paviršiaus iki pastato aukščiausio aukšto (įskaitant mansardinį) grindų altitudės, m;Habs – absoliutus pastato aukštis, nurodytas lentelėje, priklausantis nuo statinio paskirties.G – pastato gaisrinės saugos įvertinimo koeficientas, bendruoju atveju priimamas lygus 1. Sąlyginio gaisrinio skyriaus ploto Fs ir absoliutaus pastato aukščio Habs vertės įvairios paskirties pastatuose:

Statinių grupė

Statinio atsparumas ugniaiI II III I II III

Sąlyginis gaisrinio skyriaus plotas (FS), m2 Pastato aukštis (Habs), m

P.2.4

Paslaugų pastatai paslaugoms teikti ir buitiniam aptarnavimui (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, laidojimo namai ir kita)

1000 5

Fg = 1000*1*cos(90*3,8/5)= 368 > 78,13 m2; (Į gaisrinius skyrius neskirstomas)

Užbaigus statybas pirčiai rekomenduojama įrengti III kategorijos žaibosaugą pagal STR 2.01.06:2003 4 priedas, 6 lentelė.

Pastogės, sienų medinės konstrukcijos apdorojamos medžiagomis, didinančiomis jų atsparumą ugniai (pvz. antipirenais, t.y medžiaga ar medžiagos apdorojimo būdas, taikomas siekiant slopinti, smarkiai sumažinti ar uždelsti degimą.) ir sertifikuotais Lietuvoje.

Įrengiamos stogo kopėčios ir pristatomos kopėčios iki jų.Pastate įrengiama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Įrengiama pagal „Gaisro

aptikimo ir signalizavimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisykles“ 2009-12-29 įsakymas Nr. 1-410 (Žin. 2010, Nr. 2-107).

Patalpoms GAS sistema įrengiama neatsižvelgiant į pastato, statinio ar patalpos plotą. Leidžiama įrengti A arba K tipo GAS sistemą. A ir K tipų GAS sistemos turi būti sujungtos su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos centralizuotu stebėjimo pultu. Jei priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nėra centralizuoto stebėjimo pulto, GAS sistemų būklės kontrolės signalai gali būti perduodami į policijos arba apsaugos įmonių stebėjimo pultus.

3.2 TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS3.2.1 APDAILOS DARBAI

2.1.1 Bendri nurodymaiApdailos darbai vykdomi prisilaikant tuo metu galiojančių statybos normų ir taisyklių,

bei apdailos medžiagų gamintojų techninių reikalavimų. Apdailos darbai (išskyrus fasadų apdailą) atliekami ne žemesnėje kaip +10°C temperatūroje, oro drėgnumas patalpoje ne daugiau 60%. Iki apdailos darbų pradžios turi būti atlikti šie darbai:

*patalpos, kur atliekama apdaila, turi būti apsaugotos nuo atmosferos kritulių;*įrengta hidro ir šiluminė izoliacija, įrengti perdangų išlyginamieji sluoksniai;*užhermetizuotos siūlės;*užtaisytos ir izoliuotos langų ir durų prisijungimo prie sienų vietos;*langų angos turi būti įstiklintos;*įvykdyti šilumos sistemos ir vandentiekio bandymai.

Prieš atliekant fasadų apdailą turi būti įvykdyta: SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 57

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI*padaryta išorinė hidroizoliacija ir stogas su visomis detalėmis;*padarytas architektūrinių detalių aprėminimas;*įstatyti visi lietaus vandens nuvedimo sistemos tvirtinimo elementai. 2.1.2 Grindų įrengimasGrindų įrengimo metu patalpų vidaus temperatūra prie lango turi būti:+15°C - klojant grindis iš polimerinių medžiagų;+10°C - kada grindų elementuose yra skysto stiklo, +5°C - kada grindų sluoksniuose yra bituminės mastikos. Paruošiamieji išlyginamieji sluoksniai, tarpsluoksniai iš monolitinės dangos su

cemento rišikliu 7-10 dienų po paklojimo turi būti padengtos pastoviai drėgna, vandenį sulaikančia medžiaga.

Grindų sluoksnių paruošimasKlojant grindis iš polimerinių medžiagų: rulonines, plytelių besiūles, prieš uždedant

gruntą klijus, mastikas paviršius turi būti nuvalomas nuo dulkių. Turi būti padarytas viso viršutinio sluoksnio nugruntavimas nepraleidžiant ant žemiau esančių sluoksnių skiedinių mastikų, klijų.

Betoninių paruošiamųjų sluoksnių įrengimas.Monolitiniai išlyginamieji sluoksniai įrengiant dangas ant mastikų ir klijų ir po

besiūlėmis polimerinėmis dangomis turi būti išlyginti iki skiedinio sukibimo.Akmens masės plytelėsGrindų dangos akmens masės plytelės turi būti stačiakampės, storis 15mm, paviršius

matinis. Visi išmatavimai išskyrus storį, taip pat kraštinių tiesumas, kampų statumas bei plokštumas gali turėti ±0,2 % max nuokrypas. Vandens sugeriamumas ne daugiau 0,05%. Nusitrynimas ne daugiau 205mm³. Stiprumas lenkimui n/mm²>50, atsparumas trinčiai >8, atsparumas šiluminiams svyravimams – reikalaujamas, atsparumams buitiniams chemikalams, ant pavišiaus neturi atsirasti mikro trūkimų, jas įkaitinus ar atšaldžius. Lauko laiptams, pandusui naudoti plyteles su reljefu, slidumo klasė R12. Parenkant plyteles, jų spalvą, dydį derinti su statinio projekto arch. dalies vadovu.

Akmens masės plytelių dangos įrengimasPlytelės klojamos ant cemento skiedinio S15 15mm storio sluoksnio. Skiedinio

plastiškumas 5-7 cm. Prieš klojant dangą išdėstomi žymekliai, po to dedamas skiedinys, jis lyginamas ir užtrinamas kol pasirodo cemento pienas. Ant paruošto pagrindo klojamos prieš tai sudrėkintos plytelės, kurios prieš klojimą turi būti pamirkytos 15-20min. Klojama per 6-7 val. po skiedino paruošimo momento. Pastoviai kontroliuojamas siūlių plotis(1,5mm) ir piešinio taisyklingumas (20-30 minučių bėgyje nuo paklojimo). Siūlės užpildomos tik per pusę plytelės aukščio ir tik po 24-48 valandų pilnai užtaisomos cemento skiediniu S30. Skiedinio perteklius iš siūlių turi būti iškart nuvalomas. Paklotų plytelių paviršius nuvalomas. Baigtos grindys padengiamos 1,5-2 cm šlapių pjuvenų sluoksniu,

kad tolygiai džiūtų skiedinys ir neišsisteptų vykdant kitus apdailos darbus.Reikalavimai baigtai grindų dangai

Techniniai reikalavimai Leistini nuokrypiai, mm

Kontrolė

Paviršiaus nukrypimai nuo plokštumos, tikrinant 2 metrų matuokle:-cementinės-keraminių plytelių dangos-polimerinės dangos

442

9 matavimai 50-70m² paviršiaus arba vienai mažesnio ploto patalpai

Nesutapimas tarp gretimų 1 9 matavimai 50-70m² paviršiaus arba SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 58

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIplytelių vienai mažesnio ploto patalpaiNeatitikimas tarp žyminių ir dangos

2 9 matavimai 50-70m² paviršiaus arba vienai mažesnio ploto patalpai

Nukrypimai nuo projektinio dangos nuolydžio

≤0,2% patalpos matmenų ≤50


Dangos storio nuokrypos <10% nuo projektinio storio


Negali likti plyšių tarp grindjuosčių ir grindų dangos

Vizualinė

Paviršiai negali turėti jokių nelygumųNeleistinos dėmės ir įbrėžimai

3.2.2 Tinkavimo darbaiPrieš tinkavimą paviršius nužymimas, daromos markės ir žyminiai, pagal kurių paviršių

išlyginami tinko sluoksnių storiai. Darant daugiasluoksnį tinką, kiekvienas sluoksnis uždedamas tik sukietėjus prieš tai uždėtam.

Tinkas turi atitikti šiuos reikalavimus:* turi tvirtai susirišti su tinkuojamu paviršiumi;* stuksenant neturi girdėtis duslių garsų;* paviršiaus šiurkštumas turi būti visur vienodas;* tinko paviršiuje neturi būti įtrūkimų, plyšių, skiedinio užkietėjimų ir kt. defektų.Kokybiškas tinkas esti tada (kai naudojamas cementinis skiedinys), kai jis išlaikomas ne

mažiau kaip 7d. drėgnas.

AD brėžiniai

BrėžinioNr.

LapoNr.

Laida Projektodalis


3 3 1 A Fasadas ašyse 1-74 4 1 A Fasadas ašyse A-G5 5 1 A Pirties planas6 6 1 A, K Stogo, pamatų planai7 7 1 A Pirties pjūvis

Projekto dalies vadovas Albinas Mieliauskas



IV. KONSTRUKCIJŲ DALIS4.1 Aiškinamasis raštas


4.1.1 BENDRIEJI DUOMENYSPagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato rajonavimą, Lietuvos teritorija yra


Vyraujantys vėjai pučia iš vakarų, pietvakarių pusių iki ~ 5 m/s greičiuSklypo žemės paviršiaus žemėja į vakarų pusę. Rotušės gatvėje altitudė – 55,60 (ties

įvažiavimu į socialinių paslaugų centrą). Ties rekonstruojamu pastatu – 51,77;Žvalgomieji inžinieriniai geologiniai tyrimai neatliekami, kadangi pastatas yra

rekonstruojamas (statomas ant tų pačių pamatų).4.1.2 KONSTRUKCINĖS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS

Pastatas pastatytas 1948 metais. Rekonstruotas 2006 m. Sienos plytų. Rekonstravimo metu apšiltintos ir nutinkuotos dekoratyviniu tinku. Stogas profiliuotos skardos. Langai plastikiniai, su selektyviniu stiklu. Įėjimo durys plastikinės. Visų šių konstrukcijų būklė gera.

Prie pagrindinio pastato yra pristatytas garažas. (Pažymėjimas plane – 2I1/p). Rekonstruotas tik pagrindinis pastatas. Garažo sienos skirtingų plytų mūro (raudonos 7 cm aukščio ir baltos silikatinės 9 cm aukščio). Stogas šiferio, vienšlaitis. Kiauras. Gegnių galai supuvę. Krituliai patenka ant sienų. Hidroizoliacija ant pamatų pažeista (arba jos vietomis visai nėra). Todėl sienos permirkusios. Pastatas dalinai griaunamas ir ant tų pačių pamatų, įrengiant hidroizoliaciją, projektuojama pirtis.

4.1.3 APKROVOS, PASTATO ILGAAMŽIŠKUMAS, DEFORMACIJOS, KONSTRUKCIJŲ APSAUGOS PRIEMONĖS1. Naudojama nuolatinė skaičiuotinė situacija. Statinių apkrovos:Pastovios fiksuotos apkrovos (savasis svoris); (atsargos k=1,35)Naudojimo (C1 kategorija); (C1: Plotai su stalais ir kt., pvz., plotai mokyklose, kavinėse,

restoranuose, valgyklose, skaityklose, priimamuosiuose ir kt. (atsargos k=1,35)Sniego (II apkrovos rajonas) – 208 kg/m2; (atsargos k=1,3)Vėjo apkrova nevertinama, kadangi statinys mažesnis negu 10 m;2. Projektuojama statinio gyvavimo trukmė – 100 metų (STR 1.12.05:2002)3. Lenkiamų elementų lestinos deformacijos yra (vertikalieji ribiniai įlinkiai, dlim) : sijų - l/250;denginių ir perdangų, ant kurių yra galintys supleišėti elementai (lyginamieji sluoksniai,

grindys, pertvaros) – l/150 (Veikiančios įrengus pertvaras, grindis, lyginamuosius sluoksnius).Sąramos ir kabamieji sienų paneliai virš durų ir langų angų (rėmo sijos ir įstiklinimo

sijos)- l/200 (Sumažinančios tarpą tarp laikančiųjų elementų ir langų bei durų angų užpildymo, esančio po elementais).Privaloma statinio apkrovas ir jų tipus tikslinti darbo projekto eigoje.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIApšiltinamų sienų tinkuojamos sudėtinės sistemos apdailinio sluoksnio statybos produktų

atsparumas šalčiui turi būti ne mažesnis kaip 100 šaldymo ir šildymo ciklų. Projektuojamų gelžbetoninių konstrukcijų betonas turi būti ne žemesnėčs kaip C25/ 30 klasės, (naudojimo sąlygų klasė XC2, W2, F150).

Visos medinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo drėgmės. Garo izoliacijos plėvelė - ALU popierius -popierius, dengtas aliuminio folija: dangos pusė,

padengta aliuminiu, turi būti nukreipta į patalpos vidų.Garo izoliacijos plėvelė turi atitikti šiuos reikalavimus:

− pralaidumas vandens garui (Sd vertė pagal LST EN ISO 12572) ≥ 20,0 m; − atsparumas UV spinduliams (pagal LST EN 1297-1) ≥ 4 mėn.; − degumo klasė (pagal DIN 4102) – B2 ; − naudojimo temperatūra – -40...+80°C.

4.1.4 PROJEKTINIAI SPRENDIMAIPastato projektiniai sprendimai grindžiami užsakovo technine užduotimi).Pagrindinės laikančios konstrukcijos yra betoniniai, juostiniai pamatai, keramzitbetonio

blokelių mūras, g/b monolitinė perdanga, medinė stogo konstrukcija. Pastato standumą ir pastovumą užtikrina pamatai, sienos, perdanga, stogo konstrukcija.

Pamatai: Esami juostiniai, monolitiniai, betoniniai. Apšiltinami polistireniniu putplasčiu. (Įsigilinama 0,6 m nuo žemės paviršiaus).

Sienos: Projektuojamos keramzitbetonio (“Fibo”) blokelių. Iš lauko apšiltinamos polistireniniu putplasčiu ir tinkuojamos dekoratyviniu tinku. Spalva NCS S 3005-Y80R. Tokia pati kaip pagrindinio pastato.

Perdanga: Projektuojama g/b monolitinė.Stogas: Šlaitinis, medinių konstrukcijų. Dengiamas profiliuotos skardos danga. Spalva –

RAL-8011. Tokia pati kaip pagrindinio pastato.Stogo kraige įrengiami inkarai saugos diržams tvirtinti ir įrengiamos kopėčios ir

pristatomos kopėčios iki jų. Visi mediniai pastato elementai dažomi priešgaisriniais antiseptiniais dažais. Dažymo technologija – pagal dažų naudojimo instrukciją.

Grindys, langai, durys. Projektuojami plastikiniai su selektyviniu stiklo paketu langai. Įėjimas ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa.

Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungiamas automatiškai.Šildymas. Patalpos šildomos iš esamo šilumos mazgo. (centralizuotas šilumos tiekimas).

Naudojamas grindinis šildymas.Patalpų vėdinimas – Projektuojamas reekoperatorius. Kiekvienoje patalpoje yra bent

vienas atidaromas langas ar orlaidė į išorės erdvę. STR 2.09.02:2005 “Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“.

Vandentiekis – Vanduo imamas iš esamo apskaitos mazgo. Vidaus vandentiekiui naudojami plastikiniai vamzdžiai. Šalto vandentiekio vamzdžiai izoliuojami, norint išvengti rasojimo. Perėjimuose per atitvaras vamzdžius kloti dėkluose. Laikytis STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinierinės sistemos. Lauko inžinieriniai tinklai“ reikalavimų.

Vanduo, vartojamas gėrimui, buities reikmėms, maisto produktams gaminti, neturi kelti grėsmės žmonių sveikatai. Geriamojo vandens kokybė turi atitikti HN 24:2003 ir HN 48–2001 reikalavimus.

Nuotekos. Nuotekos išleidžiamos į projektuojamą siurblinę iš kurios patenka į jau esamą siurblinę. Iš ten – į miesto nuotekų tinklus. Nuotekų surinkimui iš pastato buitinių sanitarinių prietaisų naudojami 100 mm plastikiniai vamzdžiai. Išvadui – 150 mm plastikiniai vamzdžiai. Perėjimuose per atitvaras vamzdžius kloti dėkluose. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 61

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIElektra. Elektros įvadas projektuojamas požeminis. Instaliacija įrengiama pagal EIIT reikalavimus. Turi būti:

- jungtis, užtikrinanti atjungimą nuo maitinimo tinklo ir įrengta prieinamose priežiūrai ir aptarnavimui vietose, apsaugotose nuo pažeidimų, atmosferos įtakos ir pašalinių asmenų.

- atskiras apsaugos ir neutralės laidas.- įrenginiai skirti apsaugai nuo per didelės įtampos.- naudojami variniai laidai (ar kabeliai). Jie vedžiojami tiesiomis linijomis.



GELŽBETONINĖS PLOKŠTĖS APKROVŲ SKAIČIAVIMAS

Projektuojamą perdangą sudaro: tinkas (pirtyje medinės lentelės), gelžbetoninė plokštė, garo ir šilumos izoliacijos. Šilumos izoliacijos storis t1 = 200 mm, perdangos plokštės storis t2 = 150 mm.

Šilumos izoliacijos ir perdangos plokštės sukeliamų apkrovų charakteristinės reikšmės yra apskaičiuojamos:

g1k = t1 . γ1 . g = 0,200 . 280 . 9,81 = 0,550 kPa; g2k = t2 . γ2 . g = 0,150 . 2500 . 9,81 = 3,680 kPa; čia:t1 , t2 – sluoksnių storiai;γ1 , γ2 – medžiagų vienetinės masės; g – laisvojo kritimo pagreitis.

Apkrovų skaičiuotinės reikšmės:g1d = g1k . γG,1 = 0,550 . 1,35 = 0,743 kPa;g2d = g2k . γG,2 =3,680 . 1,35 = 4,970 kPa,čia:γG, j – apkrovos patikimumo koeficientai.

Visa nuolatinė apkrova:gd = g1d + g2d = 0,743 + 4,970 = 5,713 kPa.

GELŽBETONINĖS PLOKŠTĖS ĮRĄŽŲ SKAIČIAVIMAS

Skaičiuojamoji schema:Pirmajame ir trečiajame tarpatramyje plokštė vienu galu laisvai remiasi į mūro sieną, todėl jos

skaičiuotinis ilgis šiuose tarpatramyje lygus atstumui nuo sienos centro iki pirmos pertvaros centro:

lp1 = 4,415 m; lp3 = 3,515 m;

Vidurinio tarpatramio skaičiuotinis ilgis yra lygus atstumui tarp abiejų pertvarų centrų:lp2 = 4,990 m;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIĮvertinant įrąžų persiskirstymą dėl plastinių deformacijų, atsirandančių gelžbetoninės

konstrukcijos suirimo metu, momentai skaičiuojami visuose trijuose tarpatramiuose:

M Ed ,1=pd ∙ l p 1

2

11=0,091 ∙5,713 ∙ 4,4152=10,13kNm;

M Ed ,2=pd ∙ l p 2

2

16=0,0625 ∙5,713 ∙ 4,9902=8,89 kNm;

M Ed ,3=pd ∙ l p 3

2

11=0,091 ∙5,713 ∙ 3,5152=6,42 kNm;

Lenkimo momentai atramose:

M Ed ,b=−pd ( l p 1+l p 2

2 )2

11=−0,091 ∙5,713 ∙ 22,11=−11,49 kNm

;

M Ed ,c=−pd ∙ lp 2

2

16=−0,0625 ∙ 5,713∙24,90=−8,89kNm;

GELŽBETONINĖS PLOKŠTĖS ARMATŪROS SKAIČIAVIMAS

Perdangos plokštės lenkimo momentai :MEd ,1 = 10,13 kNm; MEd,2 = 8,89 kNm; MEd,3 = 6,42 kNm;MEd ,b = -11,49 kNm; MEd,c = -8,89 kNm;

Perdangos betonas – C25/30 klasės, λ = 0,8, η = 1, naudojama armatūra S500. Plokštės storis hpl

= 0,150 m. Plieno tamprumo modulis – Es = 210000 N/mm2.fcd = fck/ γc = 25/ 1,5 = 15 MPa;fyd = fyk/ γs = 500/ 1,15 = 435 MPa,

Plokštės skerspjūvio naudingasis aukštisd = hpl – d1 = 0,150 – 0,03 = 0,120 m

Gniuždomosios zonos ribinės charakteristikos:ξ

lim ¿=εCu

εCu+ εs=

0,0035

0,0035+435

2,1 ∙ 105

=¿ ¿0,628, kur ε s=f yd

E s.

Pirmajame tarpatramyje reikiamas armatūros plotas (armatūra skaičiuojama 1 m` pločio ruožui):

μEd,s = M Ed ,1

f cd ∙b ∙ d2 =10,13

15 ∙ 103∙ 1,0 ∙ 0,122=0,047;

ξeff =1−√1−2 μEd ,s=1−√1−0,094=0,048<ξ lim ¿=0,628 ¿ ;

AS1 = f cd ∙b ∙d ∙ξeff

f yd = 15∙103 1,0∙0,12 ∙0,048

435 ∙103 =1,99 ∙10−4m2 ;



Antrajame tarpatramyje reikiamas armatūros kiekis:

μEd,s = M Ed ,2

f cd ∙b ∙ d2 =8,89

15 ∙ 103∙ 1,0 ∙ 0,122=0,041;

ξeff =1−√1−2 μEd ,s=1−√1−0,082=0,042<ξ lim ¿=0,628 ¿ ;


f yd = 15∙103 1,0∙0,12 ∙0,042

435 ∙103 =1,74 ∙10−4 m2 ;

Trečiajame tarpatramyje reikiamas armatūros kiekis:

μEd,s = M Ed ,3

f cd ∙b ∙ d2 =6,42

15 ∙ 103 ∙ 1,0 ∙ 0,122=0,03;

ξeff =1−√1−2 μEd ,s=1−√1−0,06=0,031<ξ lim ¿=0,628¿ ;


f yd = 15∙103 1,0∙0,12 ∙0,031

435 ∙103 =1,28 ∙10−4 m2 ;

Atramoje b reikiamas armatūros kiekis:

μEd,s = M Ed ,b

f cd ∙b ∙ d2 =11,49

15 ∙ 103∙ 1,0 ∙ 0,122=0,053;

ξeff =1−√1−2 μEd ,s=1−√1−0,106=0,054<ξ lim ¿=0,628 ¿ ;


f yd = 15∙103 1,0∙0,12 ∙0,054

435 ∙ 103 =2,23 ∙10−4 m2;

Atramoje c reikiamas armatūros kiekis:

μEd,s = M Ed ,c

f cd ∙b ∙ d2 =8,89

15 ∙ 103 ∙1,0 ∙ 0,122=0,041;

ξeff =1−√1−2 μEd ,s=1−√1−0,082=0,042<ξ lim ¿=0,628 ¿ ;


f yd = 15∙103 1,0∙0,12 ∙0,042

435 ∙103 =1,74 ∙10−4 m2 ;

Plokštę armuojame atskiraisiais tinklais. Armatūros tinklų strypai išdėstomi pagal konstravimo taisykles. Tinklų pagrindinės armatūros strypai iš S500 klasės armatūros, kurių skersmuo 6 mm. Pirmojo tarpatramio tinklo pagrindinės armatūros žingsnis:

s ¿100 ∙ A si

A s 1=100 ∙ 0,283

1,99=14,2 cm≈ 140 mm ;

čia:As1 - armavimo intensyvumas.Asi - vieno armatūros strypo skerspjūvio plotas.Antrojo tarpatramio tinklo pagrindinės armatūros žingsnis:

s ¿100∙ A si

A s1=100 ∙ 0,283

1,74=16,2 cm≈ 150 mm ;

Trečiojo tarpatramio tinklo pagrindinės armatūros žingsnis:

s ¿100 ∙ A si

A s 1=100 ∙ 0,283

1,28=22,1 cm ≈150 mm ;

Atramos b tinklo pagrindinės armatūros žingsnis:



s ¿100∙ A si

A s 1=100 ∙ 0,283

2,23=12,6 cm ≈ 120 mm ;

Atramos c tinklo pagrindinės armatūros žingsnis:

s ¿100∙ A si

A s1=100 ∙ 0,283

1,74=16,2 cm≈ 150 mm ;

Statmenai pagrindinei armatūrai išdėstoma skirstomoji armatūra, kuri yra 5 mm skersmens ir S500 klasės. Skirstomosios armatūros žingsnis s = 250 - 300 mm.

Naudota literatūra:1. Eurokodas 1. Poveikiai konstrukcijoms. 1-1 dalis. Bendrieji poveikiai. Tankiai, savasis

svoris, pastatų naudojimo apkrovos.2. Eurokodas 2. Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas. 1-1 dalis. Bendrosios ir pastatų

taisyklės. 3. J. Valivonis, A. Šneideris. Gelžbetoninės monolitinės perdangos.

4.2 TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS4.2.1 Bendri žemės darbai

Vykdant žemės darbus laikytis STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“Žemės darbų vykdymo tvarka Žemės darbus gali atlikti:

- statantis ūkio būdu statytojas (užsakovas); - statinio statybos rangovas;- statinio statybos rangovo pasitelktas subrangovas;- kitas rangovas, statinio statybos rangovui sutikus, statytojo (užsakovo) pasitelktas atskiriems darbams atlikti.

Pradėti vykdyti žemės darbus tik po to, kai gavo statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus (kai jie yra reikalingi) ,statinio projektą arba su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintą žemės darbų vykdymo aprašą ir schemą (kai nereikalingas statinio projektas), statybos darbų žurnalą (kai jis privalomas) ir statinio nužymėjimo vietoje aktą su statinių nužymėjimo nuotraukomis (schemomis, planais);

Žemės darbaiTose zonose, kuriose pagal projekto brėžinius yra numatyti statiniai, nuimamas viršutinis

augalinis sluoksnis, šaknys, augmenija. Šis gruntas turi būti sandėliuojamas projekte numatytoje vietoje. Teritorijose, kur yra esamos požeminės komunikacijos, o ypač elektros, kontrolės kabeliai, kanalai, rangovui reikėtų imtis visų atsargumo priemonių dirbant su žemės kasimo įrenginiais. Tose zonose, kur pavojus pažeisti tokius įrenginius yra realus, kasimo darbus reikia atlikti rankiniu būdu. Žemės kasimo mašinų panaudojimas tokiose zonose, kur tie įrenginiai veikia, galimas tik leidus tų komunikacijų šeimininkams.

Vykdant kasimo darbus šalia požeminių įrenginių pamatų, šulinių, kanalų, komunikacijų ir kelių, juos reikia sutvirtinti atitinkamomis palaikančiosiomis laikinosiomis konstrukcijomis arba įrengti klojinius (įtvarus).

Tuo atveju, kai rangovas, atlikdamas požeminius darbus, susiduria su projekto brėžiniuose nenurodytais įrenginiais arba komunikacijomis, jis privalo nedelsiant informuoti statybos techninę priežiūrą dėl minėtų įrenginių dispozicijos ir jų nurodytais būdais apsaugoti, išlaikyti arba pašalinti minėtus įrenginius arba komunikacijas. Tik tada leidžiama tęsti darbus toje zonoje.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIVisos žemes darbu zonos turi būti aptvertos ir įrengti įspėjimo ženklai, informuojantys

apie tai, jog netoliese yra pavojaus zona.Tranšėjų statiniams įrengimas Prieš pradedant tranšėjų kasimą, atliekami projekto genplane numatyti darbai: paviršiaus

lygių skirtumo išlyginimas pagal reljefo formavimo plano altitudesAtliekant paviršiaus lygių skirtumo išlyginimą, numatyti apie pastatų ir statinių tranšėjas nuvedamuos nuolydžius, apsaugant jas gausių kritulių metu nuo paplovimo, pagrindo išmirkimo. Paviršiaus vanduo nuvedamas į greta esančią upę.

Visur iškastas gruntas sandėliuojamas vietoje, perstumiant į reikiamą atstumą, sąlygojantį saugų ir tinkamą pamatų įrengimo darbų atitikimą.

Kasant tranšėjas gruntas kasamas iki projektinio pagrindo lygio, toliau 100mm grunto sluoksnio kasama rankiniu būdu, o plastingo moreninio priemolio pagrindas užpilamas smėliniu gruntu (dulkingas smėlinis gruntas netinkamas) 100mm sluoksniu, tankinant iki projekte nurodytų altitudžių. Smėlinio grunto pasluoksniu pagrindas išlyginamas iki projektinių altitudžių ir paruošiamas betonavimo, pamatų įrengimo darbams.

Jeigu nurodytame galutiniame iškasimo gylyje randamas netinkamas gruntas, rangovas turi nedelsdamas apie tai pranešti statybos techninei priežiūrai ir gauti nurodymus tolimesniam darbų vykdymui.

Pamatų pagrindams projekte numatomas esamas natūralus, susigulėjęs gruntas, todėl turi būti taikomi tokie statybos metodai, kurie nepablogina pagrindo kokybės, apsaugo jį nuo mechanizmų, transporto poveikio, išmirkymo, sušaldymo.

Pertraukos tarp tranšėjų iškasimų ir pamatų įrengimo neturi būti. Įvykus nenumatytai pertraukai, reikalinga imtis papildomų techninių priemonių pagrindų išsaugojimui.

Taip pat derinami su inžinieriumi visi metodai atstatant pamatų pagrindus, įvykus jų pažeidimui: nuo mechanizmų, užtvindžius vandeniu, sušaldžius.

Iki pamatų įrengimo pradžios, tranšėjų pagrindai turi būti inžinieriaus priimti aktų.Įrengtus tranšėjų pagrindus iš natūralaus, susigulėjusio grunto leidžiama priimti vizualiai,

esant įtarimui dėl kokybės, imami grunto pavyzdžiai, daromi laboratoriniai bandymai.Tranšėjų pagrindų įrengimo darbų kokybė turi būti sistemingai kontroliuojama, kontrolės

rezultatai fiksuojami atitinkamuose dokumentuose ir pridedami pateikti inžinieriui pagrindų priėmimo metu.

Tranšėjų išramstymas Visos žemės iškasos (jeigu reikia) turi būti sutvirtinamos. Sutvirtinamai atliekami medinių

konstrukcijų arba metalinių skydų pagalba, priklausomai nuo iškasos gylio. Visos žemės darbų zonos turi būti aptvertos ir įrengti įspėjimo ženklai, informuojantys apie tai, kad netoliese yra pavojaus zona.

Pamatų užpilimas Užpylimui naudojamas gruntas nurodytas projekte. Negalima naudoti gruntų jei juose yra

organinių ir kitų priemaišų bei grunte tirpstančių druskų, kurios gali sukelti agresyvų poveikį greta esantiems pamatams, vamzdynams ir pan.Pamatų užpildymą reikia atlikti:

smėliniu gruntu, kai pamatai įrengiami smėliniuose gruntuose; vietiniu priemoliu ar priesmėliu (apsaugant jį nuo išmirkimo) pilnai sutankinant iki koefi-

ciento k=0,95 (95%).Sutankinamas gruntas pilamas sluoksniais, kurių storis nuo 250 iki 600mm priklausomai nuo

naudojamo grunto ir tankinimo mechanizmo. Jei projekte nenurodyta, sutankinto sluoksnio kokybė tikrinama prietaisais ne rečiau kaip 700m2 sutankinto ploto, atliekant mažiausiai du bandinius. Galima pilti ir tankinti kitą grunto sluoksnį, kada yra sutankintas ir patikrintas apatinis sluoksnis.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAISuprojektuoti žemės aukščiai yra parodyti sklypo aukščių plane. Prieš pradedant užpylimo

darbus reikia įsitikinti, kad užkasamos konstrukcijos ar įrenginiai yra pakankamai gerai sutvirtinti, o sujungimai yra geros kokybės ir patikrinti.

Grunto sutankinimo koeficientas nustatomas iš sausos žemės tūrio svorio (pagal tūrinį testą) ir užpilamos žemės maksimalaus sauso tūrio svorio. Užpylimui naudojamas gruntas turi atitikti normų reikalavimus.

Pamatinių duobių šlaitų nuolydis priimamas remiantis lentele.

Grunto rūšisŠlaito nuolydis, atitinkamam iškasos gyliui m, ne daugiau1,5 3 5

Priemolis 1:0 1:0,5 1:0,75Priesmėlis 1:0,25 1:0,67 1:0,85

4.2.2 Betono darbaiVykdant betonavimo darbus laikytis STR 2.05.05:2005 Betoninių ir gelžbetoninių

konstrukcijų projektavimas.4.2.2.1 Medžiagos

PortlandcementasBetonui gaminti kaip rišamoji medžiaga vartojamas portlandcementas ne žemesnės kaip 400

markės. Jis turi būti užtikrintos kokybės, pristatomas uždaruose maišuose, apsaugančiuose nuo atmosferos poveikio pervežimo metu. Kiekviena siunta gamintojo turi būti sertifikuota – turėti kokybės dokumentą.Jei cementas sandėliuojmas, turi būti įrengta tinkama pastogė, kad būtų apsauga nuo atmosferos poveikio. Pasenęs ar gendantis cementas negali būti naudojamas ir turi būti pašalintas iš statybos vietos.

UžpildaiTuri būti naudojami užpildai, atitinkantys LST 1342:1994 reikalavimus.Užpildai turi būti sandėliuojami atskiromis frakcijomis ant betono ar kito tinkamo paviršiaus, taip paruošto, kad vanduo nesusikauptų apatinėje sankaupos dalyje. Jeigu skirtingų frakcijų užpildai pilami greta vienas kito, sankaupos turi būti atskirtos pertvaromis, kad užpildai nesusimaišytų.

VanduoVanduo betono mišiniui ruošti ir betonui laistyti turi būti švarus, be žalingų, normalų betono kietėjimą stabdančių priemaišų (rugščių, sulfatų, riebalų ir pan.). Betonui geriausia tinka geriamas vandentiekio ir švarus upių ar ežerų vanduo.Plastifikuojantys ir prieššaltiniai priedaiBetono mišinių technologinių ir eksploatacinių savybių pagerinimui gali būti naudojami cheminiai priedai aprobuoti Inžinieriaus. Plastifikuojantys priedai turi būti naudojami tiksliai laikantis gamintojų instrukcijų.Gelžbetoninėms konstrukcijoms turi būti naudojami priedai neagresyvus armatūros atžvilgiu. Atliekant betonavimo darbus žiemos metu, turi būti naudojami prieššaltiniai priedai aprobuoti Inžinieriaus, skatinantys betono mišinio kietėjimą šaltyje.

4.2.2.2 Betono mišinio sudėtisBendroji dalis

Betono mišiniai turi atitikti LST EN 206-1:2002 „Betonas. 1 dalis. Techniniai reikalavimai, savybės, gamyba ir atitiktis“ reikalavimus.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIBetono mišinio sudėtis ir komponentai (cementas, užpildai ir kitos medžiagos) turi atitikti

visas mišinio ir sukietėjusio betono savybes (plastiškumą, tankį, ilgaamžiškumą, armatūros apsaugą nuo korozijos). Sudėtis turi būti tokia, kad mišinys nesisluoksniuotų, neatsiskirtų cementinis pienas.

Vandens ir cemento santykisTerminas vandens ir cemento santykis reiškia vandens svorio su cementu santykį mišinyje

išreikštą dešimtaine trupmena. Čia turi būti įvertintas vanduo, kuris yra laisvame mišinyje su cementu, įskaitant laisvą vandenį užpilde. Vandens ir cemento santykis yra pagrindinis rodiklis sunkiajam betonui. Is turi būti 0,35-0,70 ribose. Vandens ir cemento santykis konkrečiai betono sudėčiai nustatomas betono sudėties parinkimo metu.

4.2.2.3 Betono mišinio sudėties parinkimasBendroji dalisĮ betono mišinio sudėties parinkimą įeina nominalios sudėties nustatymas, darbinės

sudėties skaičiavimas ir koregavimas, darbinių dozių skaičiavimas. Betono sudėtis turi būti aprobuota Inžinieriaus. Nominalios betono sudėties rezultatai, kurie turi atitikti užduočiai, turi būti užfiksuoti betono sudėties parinkimo žurnale ir patvirtinti įmonės Inžinieriaus.Medžiagų, naudojamų betono gamybai, atranka turi būti vykdoma remiantis medžiagų fizikinių savybių tyrimais. Cemento aktyvumas priimamas lygiu jo garantinei markei. Medžiagos bandiniams atrenkamos pagal tūrį, reikalingą betono sudėties parinkimui. Užpildus atrinktus bandiniams reikia išdžiovinti iki pastovios masės ir persijoti per sietus, stambiu užpildus paskirstyti pagal frakcijas.

Pradinė betono sudėtis skaičiuojama pagal bazinių medžiagų faktines charakteristikas.Betono mišinio komponentai dozuojami pagal masę. Iš pradžių sumaišant sausas medžiagas, po to įpilant vandens pagal skaičiavimus.

Duomenys apie pateikiamą į statybos aikštelę prekinį mišinį arba mišinį, ruošiamą Rangovo statybos aikštelėje, turi būti pateikiami LST 1330:1995 nustatytoje apimtyje.

Betono maišymasSmulkus ir stambus užpildas bei cementas sausi maišomi mažiausia tris kartus apsukant mechanine maišykle, turinčia horizontalios ašies sukimosi būgną, po to palaipsniui pridedamas reikalingas vandens kiekis, besisukant maišyklei ir betonas maišomas mažiausiai dvi minutes, kol pasiekiama nesikeičianti spalva ir konsistencija.

Kuo klampesnis mišinys ir didesnė būgno talpa, tuo ilgesnė maišymo trukmė. Maišoma iki 2min betono su sunkiais užpildais stiprumas labai didėja, ilgiau maišant, betono stiprumas mažai didėja.

Betono mišinio temperatūra mišinį maišant ir klojant normaliomis sąlygomis neturi viršyti 30°C ir turi būti ne žemesnė kaip 5°C.

4.2.2.4 Klojiniai Klojiniai turi būti įrengiami griežtai pagal betonuojamų konstrukcijų gabaritus ir padėtį,

tokios konstrukcijos, kad patikimai atlaikytų sukloto betono krūvį ir papildomus krūvius, kurie gali atsirasti.Klojiniai turi būti paskaičiuoti šių normatyvinių apkrovų poveikiams:Vertikalios apkrovos:

1) klojinių ir pastolių nuosavas svoris, nustatomas pagal Rangovo brėžinius. Mediniams klo-jiniams iš spygliuočių medienos priimti 600kg/m3, iš lapuočių medienos – 800kg/m3;

2) pakloto betono mišinio masė (sunkiajam betonui priimama - 2500kg/m3);3) armatūros masė – pagal projektą arba 100kg 1m3 gelžbetonio konstrukcijų (jei klojiniai

naudojami įvairioms konstrukcijoms);4) žmonių ir įrangos svoris:

skaičiuojant paklotus ir juos tiesiogiai laikančius elementus – 2,5kPa;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI skaičiuojant konstrukcinius elementus – 1,5kPa; paklotai ir laikantys elementai turi būti patikrinti koncentruotai jėgai – 1300N;

5) apkrova nuo betono vibravimo – 2kPa horizontaliems paviršiams.Horizontalios apkrovos:

1) vėjo apkrova (vertikaliems klojiniams) – 0,085C kPa;čia: C – aerodinaminis koeficientas;

2) pakloto betono mišinio spaudimas į klojinių šoninį paviršių P = rH;čia: r – betono tūrio masė, H – pakloto betono sluoksnio storis;

3) dinaminės apkrovos betono klojimo metu: paduodant betoną siurbliais arba dėžėmis iki 0,8m3 talpos – 4kPa; paduodant betoną dėžėmis virš 0,8m3 talpos – 6kPa;

4) apkrova nuo betono vibravimo – 4kPa.Klojinių paviršiai turi būti tokios kokybės, kad atitiktų išbetonuotoms konstrukcijoms

keliamus reikalavimus. Klojiniai gali būti mediniai, metaliniai, plastmasiniai arba kombinuotos konstrukcijos. Jei naudojama miško medžiaga, klojinys turi būti iš apipjautų lentų. Lentos turi būti atitinkamo storio, gerai suleistos. Klojinių konstrukcija turi būti tokia, kad klojinius būtų galima lengvai surinkti (sustatyti į vietą) ir, užbetonavus konstrukciją, patogiai nuimti nelaužiant betono. Viela ir panašūs surišimai neturi būti palikti įterpti į betoną išorinėje pusėje. Varžtai klojinių sujungimui turi būti patepami arba dedami su apvalkalais, kad būtų lengvai ištraukiami paliekant tvarkingai suformuotas skyles. Visų tipų klojinių elementai nuimami prieš tai juos atplėšus nuo betono.

Laikančių konstrukcijų klojinių nuėmimo terminai priklauso nuo konstrukciją veikiančių apkrovų:

nuo konstrukcijų veikiamų didesnės kaip 70% skaičiuojamosios apkrovos, klojiniai nuimami tik betonui pasiekus 100% stiprumą;

iki 70% skaičiuojamosios apkrovos, klojiniai nuimami betonui pasiekus 70-80% projekt-inį stiprumą.

4.2.3 Mūro darbai Vykdant mūro darbus laikytis STR 2.05.09:2005 Mūrinių konstrukcijų projektavimas

Mūro konstrukcijoms statyti numatoma naudoti Lietuvos Respublikoje gaminamas baltas silikatines plytas. Naudojant kitas medžiagas jos turi būti ne blogesnės negu numatytos projekte ir turi būti atestuotos LR atitinkamų žinybų.

Mūriniams mūryti naudojami sudėtiniai arba cementiniai skiediniai, kurių markė yra M50 ir didesnė. Antžeminėms konstrukcijoms rišikliu gali būti portlandcementas. Vežamas ir laikomas cementas saugomas, kad nesudrėktų.

Horizontalios mūro siūlės turi būti 12mm, o vertikalios 10mm. Esant būtinumui laikinai nutraukti mūro darbus, siena turi būti užbaigta nuožulnia arba vertikale siūle.

Virš pamatų, po palangėmis, virš langų ir durų turi būti dedamas hidroizoliacijos sluoksnis su nuolydžiu į išorę. Tarp išorinio mūro sluoksnio ir šiluminės izoliacijos paliekamas 1cm pločio tarpas.

4.2.3.1 Statybiniai skiediniaiBendroji dalis

Statybiniai skiediniai turi atitikti LST 1346:1995 reikalavimus. Turi būti naudojami cemento ir cemento-kalkių skiediniai. Cemento skiediniai naudojami surenkamų konstrukcijų montavimui (išlyginamam sluoksniui), jų sandūrų užpildymui, vietiniams užtaisymams ir išlyginamųjų ir izoliacinių sluoksniui įrengimui. Cemento-kalkių skiediniai naudojami mūro darbams.

Skiedinių gamybai turi būti naudojamas portlandcementas 400 markės. Kalkės turi atitikti standartų reikalavimus. Smėlis turi atitikti LST 1342:1994 reikalavimus. Turi būti naudojamas


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI0/2 frakcijos smėlis, kurio stambiausios dalelės neturi viršyti 2,0mm. Naudojami priedai turi būti aprobuoti Inžinieriaus, neturi prastinti skiedinio kokybės.

Cemento-kalkių skiedinių sudėtis

Sąlyginė skiedinio

markė

Skiedinio stiprio

gniuždant markė pagal

LST 1346:1995

Sudėtis tūrio dalimis

(cementas:kalkių tešla:smėlis)

Portlandcementas M400

Kalkių tešlaSmėlis 0/2

frakcijos

kg l kg l kg lM50M75

M100

S5S7,5S10

1:1,2:7,21:0,7:5,61:0,5:4,5

150190240

136173218

230160140

165130100

1440

1420

1390

985975966

Mūrijant normaliose sąlygose skiedinio stiprumas turi būti M50 markės. Jei mūro darbai atliekami žiemą, skiedinio stiprumas turi būti viena ar dviem markėmis aukštesnis, negu mūrijant normaliomis sąlygomis, t.y. M75, M100.

Pradėjęs kietėti cemento-kalkių skiedinys neturi būti naudojamas ar vėl atnaujinamas. Vanduo į skiedinį, po to kai jis pagamintas, negali būti pilamas.Skiedinys turi būti ruošiamas porcijomis, kurios būtų sunaudojamos iki prasidedant jo stingimui.

Konsistencija turi būti nustatoma standartiniu kūgiu. Skiedinių konsistencija turi būti tokia:Skiedinio paskirtis Kūgio įsmigimo

gylis, cmSurenkamoms stambioms konstrukcijoms (pamatų blokams, perdangų plokštėms ir t.t.) montuoti, siūlėms užtaisyti

5-7

Skiediniai naudojami mūro darbams: - mūruf iš pilnavidurių plytų ir betoninių blokelių - mūrui iš skylėtų plytų

9-13 7-8

Skiedinio siurbliais paduodami skiediniai 14Atsparumas šalčiuiSkiedinių atsparumas šalčiui turi atitikti konstrukcijų ir medžiagų, su kuriomis jis

naudojamas, atsparumas šalčiui:Kalkių ir cemento skiedinių mūro darbams:

išorės mūrui ir nešildomų patalpų vidaus mūrui – F35 šildomų patalpų vidaus mūrui – F10

Cementinio skiedinio: pamatų blokų montavimui – F75 perdangų ir kitų konstrukcijų montavimui – F50 vidaus darbams šildomose patalpose – F10Atsparumas šalčiui nustatomas LST 1346:1995 nurodytu metodu.

4.2.4 Medžio darbaiLaikytis STR 2.05.07:2005 Medinių konstrukcijų projektavimas;

Reikalavimai medienaiMedinėms konstrukcijoms turi būti naudojama spygliuočių mediena. Mediena, naudojama

konstrukcijoms, turi būti ne drėgnesnė kaip 20%. Medienos stiprumas lenkimui, gniuždymui ir glemžimui išilgai pluošto stačiakampiams elementams turi būti 13MPa.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAILaikantiems elementams (lenkiamiems, tempiamiems ir gniuždomiems) turi būti naudojama

geriausios kokybės A rūšies mediena. Kitoms konstrukcijoms, kurių pažeidimas nesuardo laikančių konstrukcijų vientisumo, gali būti naudojama B rūšies mediena.

Mediena į statybos aikštelę patiekiama stačiakampių tašų pavidalu. Ji turi būti brandaus augimo tinkamai išlaikyta, tiesiai supjaustyta, stačiakampėmis briaunomis, be puvinių ir puvimo užuomazgų.

A rūšies medienoje naudojamoje lenkiamų elementų tempiamoje zonoje arba tempiamuose elementuose negali būti šerdies.

Pjauta mediena sandėliuojant turi būti sukrauta į taisyklingos formos rietuves: šoniniai ir galiniai jų paviršiai turi būti griežtai vertikalūs. Rietuvių aukštis 2,6-5m. Rietuvės kraunamos iš vienodo skerspjūvio elementų su tarpinėmis ne mažesnio kaip 25mm aukščio. Tarpinės turi būti dedamos griežtai viena virš kitos. Kraštinės tarpinės turi būti lygiai sulig rietuvės galais. Kad mediena gerai vėdintųsi, rietuvės turi būti pakeltos nuo žemės ar sandėlio grindų ne mažiau 0,5m.

Laikančių medinių konstrukcijų įrengimasLaikančios medinės konstrukcijos turi būti iš karto įrengiamos projektinėje padėtyje. Jų

lietimosi su mūru, betonu vietos turi būti izoliuotos apvyniojant 2sl. ruberoido arba analogiškos medžiagos. Montuojant laikančius elementus (gegnes ir ilginius) atraminiai paviršiai turi būti išlyginti, kur reikiapabetonuojant cementiniu skiediniu arba kitu būdu, kaip nurodyta.

Medienos apdorojimas antiseptikais ir antipirenaisVisa mediena, išskyrus naudojama vidaus apdailai, turi būti apdorota metodais, aprašytais

žemiau. Naudojami metodai: a) paviršinis padengimas tepant ar purškiant; b) paviršiaus apdorojimas mirkant; c) paviršių dažymas.

Mediena turi būti apdorota arba kompleksiniu preparatu, kartu apsaugančiu ir nuo biologinių poveikių, ir padidinančiu atsparumą gaisrui arba atskirai kiekvienu preparatu ar mišiniu. Mišiniai, kurie gaminami vietoje, turi būti ruošiami griežtai laikantis instrukcijų. Patentuoti mišiniai neturi būti skiedžiami, jie naudojami tik pagal gamintojo instrukcijas.

Jeigu kitaip nenurodyta, mediena padengiama 2 sluoksniais apsauginio mišinio, kuris tepant įsigeria į paviršių. Tarp pirmo ir antro padengimo turi praeiti pakankamai laiko, kad po pirmo padengimo paviršius būtų sausas. Medienos padengimui apsauginiu sluoksniu, naudojamas mechaninis purkštuvas. Medienos paviršius apdorojant negali būti purvinas, drėgnas, apšalęs, su sniegu ar neseniai sušlapęs nuo lietaus.

Jeigu mediena patiekiama į statybos aikštelę apdorota antiseptikais ir antipirenais, ji privalo turėti sertifikatą, patvirtinantį šį apdorojimą.

Mediena kurios drėgnumas mažesnis kaip 20%, nepūva, nes tokioje drėgmėje nesiveisia medieną ardantys mikroorganizmai - grybai. Taigi medienos konstrukcijas reikia kuo geriau apsaugoti nuo drėgmės.

Kad nepūtų mediena apdorojama antiseptikais. Jie turi būti labai toksiški grybams ir graužikams, bet nekenksmingi žmonėms ir pačiai medienai, giliai įsiskverbti į ją - ilgai joje išsilaikyti, nedegti, nereaguoti su klijais ir dažais. Antiseptikai skirstomi į tirpius vandenyje arba organiniuose tirpikliuose, netirpius vandenyje - aliejinius ir pastas. Be to, medienos konstrukcijų apsaugai nuo drėgmės plačiai vartojami emaliai ir lakai.

Didžiausias medienos trūkumas - degumas. Maždaug 130 -150°C temperatūroje iš jos išgaruoja drėgmė ir pradeda irti ląstelės. Susidaro lengvai degantys junginiai - etanas, metanas, vandenilis ir nedegus junginys - anglies dvideginis. Dar aukštesnėje temperatūroje, išsiskyrus acetonui, metilo alkoholiui (medžio spiritui) ir kitiems junginiams, - mediena virsta anglimi. 200°C temperatūroje mediena, turinti 20 - 40% drėgmės, įsiliepsnoja maždaug per 20 - 40min, o 400°C temperatūroje - iš karto.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIKad neužsidegtų, mediena apsaugoma konstrukcinėmis ir cheminėmis bei

technologinėmis priemonėmis. Iš konstrukcinių priemonių taikomos šios: įrengiamos gaisrasienės, statomos atokiau nuo ugnies šaltinio, medinės detalės padengiamos tinku, nedegiomis medžiagomis (skarda, asbesto kartono lakštais). Iš cheminių ir technologinių priemonių plačiausiai taikomos šios: dažymas karščiui atspariais dažais, medienos paviršiaus antiseptinimas specialiomis pastomis, mirkymas nedegiuose tirpaluose. Medinės konstrukcijos dažomos silikatiniais, chlorviniliniais ir kitokiais dažais. Užpildui vartojamas kvarcinis smėlis, barito, magnezito arba kreidos milteliai. Dažoma kelis kartus, kol susidaro iki 1 mm. storio nedegi plėvelė. Dažai saugo medieną nuo tiesioginės liepsnos ir trukdo prieiti deguoniui.

Nedegiomis pastomis tepamos vidaus konstrukcijos. Dažniausiai vartojamas mišinys, paruoštas iš superfosfato (25%), sulfitinio šarmo (15%), molio (25%) ir vandens su pigmentu (35%). Konstrukcijos aptepamos iki 3mm. storio sluoksniu. Pasta aukštesnėje temperatūroje išsilydo, padengia stikline plėvele ir sucementuoja viršutinį apanglėjusi medienos sluoksnį. Paviršius pasidaro mažai laidus šilumai, todėl gilesni sluoksniai mažai įkaista.

Pats patikimiausias medienos apsaugos nuo ugnies būdas - mirkymas antipirenuose. Mirkomos detalės ir gaminiai, nes mirkytą medieną sunku apdirbti mechaniškai, be to, apdirbant sunaikinamas įmirkytas sluoksnis. Antipirenai lydosi 360 - 400°C temperatūroje ir padengia medienos paviršių nedegia plėvele arba išskiria daug nedegių dujų, kurios trukdo deguoniui patekti į medieną.

4.2.5 Izoliacijos darbaiReikalavimai izoliacijos darbamsNuo izoliuojamo pagrindo turi būti nuvalytos šiukšlės, dulkės. Jis turi būti sausas, švarus, bet

kokie plyšiai ir nelygumai, viršijantys leistinus turi būti užpildyti ir išlyginti. Paviršių gruntavimas, kur tai reikalinga turi būti ištisas. Gruntuotė turi gerai susirišti su pagrindu. Ruošiant pagrindą turi būti įvykdyti šie reikalavimai:

Techniniai reikalavimai pagrinduiRibiniai nuokrypiai

Kontrolė

Ruloninės ir mastikinės izoliacijos pagrindo paviršiaus leistini nuokry-piai:

išilgai nuolydžio ir hori-zonta-

laus paviršiaus skersai nuolydžio ir vertika-laus paviršiaus iš vienetinių medžiagų sker-sai nuolydžio

Elemento plokštumos nuokrypis nuoužduoto nuolydžio (per visą stogo plotą)

Konstrukcijoms elemento storio nukrypimas nuo projektinio

Gruntuotės storis:

±5 mm

±10 mm

±10 mm

0,2 %

iki 10 %

5 %

10 %

Matuojant liniuote, techninė apžiūra ne mažiau 5 kartus 70-100 m2 plotui, vizualiai


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI gruntuojant sukietėjusį iš-

lygi-namąjį sluoksnį – 0,3mm gruntuojant išlyginamąjį

sluo-ksnį po 4h kietėjimo – 0,6mm

HidroizoliacijaTuri būti įrengiama klijuojamoji, tinkuojamoji ir teptinė izoliacija. Klijuojamoji horizontali

hidroizoliacija daroma klijuojant prie izoliuojamų paviršių 2 sluoksnius ruloninės medžiagos, kurios charakteristikos turi atitikti LST 1338:1994 reikalavimus. Klijuojama tinkamomis mastikomis.

Vertikali 2 sluoksnių teptinė hidroizoliacija – tai vienalytis nelaidus vandeniui 3-4 mm storio mastikos sluoksnis, dengiantis izoliuojamą konstrukciją. Gali būti naudojama bituminė arba kitokia analogiškų savybių mastika, pagal LST 1266:1992.

Darant tinkuojamąją izoliaciją, cemento ir smėlio skiedinys ant izoliuojamo paviršiaus užteškiamas torkretavimo agregatais 6-10 mm storio sluoksniais. Kitas sluoksnis dengiamas tik sudrėkinus sukietėjusį ankstesnįjį sluoksnį.

Sutvirtėjus paskutiniam hidroizoliacijos sluoksniui, drėgnas paviršius užglaistomas 3-5 mm storio skiedinio sluoksniu, pabarstomo sauso cemento, kuris metalinėmis glaistyklėmis gerai įtrinamas į paviršių.

Šilumos izoliacija Prieš pradedant šilumos izoliavimo darbus, parengiamas paviršius: nuvalomas purvas,

dulkės, rūdys, išdžiovinamas. Kur nurodyta, įrengiama hidroizoliacija arba garo izoliacija.Akmens vata naudojama su sekančiomis charakteristikomis:

nominalus tankis – 30 kg/m3; šilumos laidumo koeficientas – 0,0365 W/m·K.

Ji turi būti nedegi ir atspari drėgmei.Grindų izoliacijai turi būti naudojamos stangrios akmens vatos plokštės su vertikaliai

orientuotu pluoštu, atlaikančios apkrovą ne mažesnę kaip 8 kN/m2 su sekančiomis charakteristikomis:

nominalus tankis – 100 kg/m3; šilumos laidumo koeficientas – 0,032 W/m·K.Tarpai tarp standžių gaminių, kai šilumos izoliacija viensluoksnė – 2 mm. Įrengiant šiluminę

izoliaciją iš kelių sluoksnių, sandūros sluoksniuose neturi sutapti. Tikrinant kontroline liniuote, šiluminės izoliacijos paviršiaus nelygumai turi būti ne didesni kaip 5 mm, leistinos nuokrypos nuo projektinių: storio – 5 %, tankio – 5 %.

Grindų ant grunto šiluminei izoliacijai pastatų perimetru naudoti keramzito žvyrą kaip nurodyta keramzito žvyro charakteristikos poskyryje.

Izoliavimo darbų vykdymasKai temperatūra žemesnė kaip -20°C, izoliacines dangas galima įrengti tik taikant specialių

priemonių kompleksą (šildant paviršius, izoliacines medžiagas, vartojant priedus).Darbo vieta turi būti apsaugota nuo kritulių, izoliuojami paviršiai džiovinami.Paruošti izoliavimui paviršiai bei kiekvienas įrengtos izoliacijos sluoksnis priimami atskirai

dalyvaujant inžinieriui.HermetizavimasHermetizavimą galima atlikti tik kai oro temperatūra ne mažesnė kaip +5°C. Darbo vieta turi

būti apsaugota nuo atmosferinių kritulių. Galima hermetizuoti, kai monolitinio betono stiprumas pasiekė 70 % projektinio stiprumo. Hermetinės mastikos turi gerai lipti prie sandūrų paviršių, o


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIsukietėjusios turi gerai deformuotis, nesenti. Turi būti naudojamos mastikos sintetinių kaučiukų pagrindu.

Angų vamzdžių pravedimui hermetizavimasVamzdžių pravedimo angos hermetizuojamos švirkštų pagalba. Darbus pradėti tik po

vamzdžių sumontavimo ir pritvirtinimo. Į siūlę įdedami profiliuoti intarpai, ant jų pilama skysta mastika, jai išdžiūvus užtaisoma 10 mm storio cemento-smėlio skiediniu M100.

Reikalavimai: turi būti tiksliai išlaikyti siūlių išmatavimai. paviršius turi būti švarus ir sausas. hermetikas turi būti tinkamai išmaišytas. Iki hidraulinių bandymų turi būti įvykdyta darbų

kokybės vizualinė kontrolė. darbai turi būti priimti inžinieriaus ir surašytas paslėptų darbų aktas, prie kurio

pridedamas hermetiko techninis pasas.Garso izoliacija

Tarpaukštinių perdangų grindys su garsą izoliuojančiu sluoksniu turi atitikti norminius garso izoliacijos reikalavimus: orinio triukšmo izoliacijos indeksas IB > 50dB ir smūginio triukšmo IY > 67dB. Darant perdangos grindis su garso izoliaciniu sluoksniu, reikia palikti 2cm pločio tarpelį tarp grindų paruošiamojo sluoksnio ir sienų ar pertvarų. Tarpelį užpildyti garsą izoliuojančiomis medžiagomis. Grindjuostes tvirtinti prie grindų ir sienų.

Išorinių sienų šiltinimas. Sienų izoliavimas veikia dvejopai: šaltuoju metų laiku neišleidžia šilumos iš pastato, o

vasarą, kai lauke karšta, sulaiko įkaitusį orą ir nepraleidžia jo į vidų.Apšiltinti pastatą svarbu, nes per sienas išeina iki 40 proc. šilumos, todėl namo sienų

siltinimas turi būti atliekamas itin atsakingai. 1- Labai svarbu, kad būtų pasirinkta vieno gamintojo šiltinimo sistema. Ją sudaro keletas

produktų, todėl labai svarbu, kad jie derėtų tarpusavyje: klijai izoliacinei medžiagai klijuoti, klijai armuotam sluoksniui formuoti, armuojamasis tinklelis, gruntas ir pan.

Kiekvienas gamintojas naudoja savą formulę statybiniams mišiniams gaminti, į gaminių sudėti deda skirtingus cheminius produktus. Skirtingų gamintojų produktai gali sureaguoti neprognozuojamai. (Yra buvę atvejų, kai armuojamasis tinklelis per kurį laiką tiesiog ištirpo armuoto sluoksnio klijuose, nes buvo pagamintas iš medžiagos, kurią agresyviai veikė klijuose esantys cheminiai priedai).

2- Medžiagos turi būti kokybiškos. Kokybiškos medžiagos dažniausiai liudija kokybės ser-tifikatai. Svarbi ne tik statybinių medžiagų kokybė, bet ir papildomos smulkmenos. Jeigu namas šiltinamas mineraline vata, technologiškai būtina izoliacinę medžiagą papildomai tvirtinti kokybiškais kaiščiais.

3- Atliekant šiltinimo darbus oro temperatūra turi būti 5-25 laipsnių šilumos, neturėtų būti labai vėjuota.

4- Prieš pradėdami klijuoti izoliacinę medžiagą, būtinai nugruntuokite sieną. Gruntas mažina sienos įgeriamumą, užtikrina gerą klijų sukibimą su pagrindu bei tinkamą klijų džiūvimą.

Labai svarbu teisingai tepti klijus. Būtina klijus tepti ant izoliacinės medžiagos pagal perimetrą, o viduryje padėti 6-8 klijų bandeles. Priklijavus izoliacinės medžiagos plokštę, klijai turi dengti ne mažiau kaip 60 proc. jos paviršiaus.

5- Jeigu suleidžiant plokštes liko plyšių, įsprauskite į juos izoliacinės medžiagos pleištus, arba užpildykite montažinėmis putomis. Jokiu būdu šių tarpų negalima užpildyti klijais, nes susiformuoja šiluminiai tilteliai.

6- Izoliacinės medžiagos plokštės ant pastato sienų ir kampuose klijuojamos tokia pat sistema, kaip mūrijamos plytos.Klijuojant izoliacinę medžiagą prie langų ar durų angų, svarbu, kad ties angos kampu būtų klijuojama vientisa izoliacinė medžiagos plokštė su išpjautu kampu.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI7- Formuojant armuotą sluoksnį svarbu atlikti darbus nustatyta eilės tvarka: pirmiausia

klijų skiediniu padengiama izoliacinė medžiaga, ji sušukuojama dantyta glaistykle, paskui armuojamasis tinklelis įspaudžiamas į ant sienos užteptą skiedinį. Tokia darbo eiga ir technologija užtikrina, kad armuotas sluoksnis tvirtai sukibs su izoliacine medžiaga, o jo viduje esantis tinklelis patikimai jį sutvirtins. Formuojant armuotą sluoksnį ant priklijuotos izoliacinės medžiagos, būtina armuojamojo tinklelio kraštus užleisti vieną ant kito 10 cm, antraip gali atsirasti įtrūkimų.

8- Jeigu nusprendėte apšiltintą namą nutinkuoti, sieną būtina padenkite potinkiniu gruntu. Naudokite tik to paties gamintojo dekoratyvinį tinką ir potinkinį gruntą.

4.2.6 Durys ir langaiLaikytis STR 2.05.20:2006 „Langai ir išorinės įėjimo durys” reikalavimų.Įėjimas ir erdvė už įėjimo durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa.

Dirbtinis apšvietimas turi būti įjungiamas automatiškai; Langų tvirtinimasLangas turi būti patikimai įtvirtintas į angokraščius, o tarpai tarp bloko ir angokraščių

patikimai užsandarinti. Langai tvirtinami medsraigčiais prie medinių vertikalių plokštumų, sumontuotų mūrijant angokraščius. Medvaržčių galvutės turi būti įgilintos į rėmą, o skylutės uždengtos plastmasiniais dangteliais, priderintais prie rėmo spalvos. Kiekvienas langas turi būti tvirtinamas ne mažiau kaip 4 vietose medvaržčiais. Tarpų tarp lango bloko ir angokraščių užsandarinimui naudoti makroflekso tipo išpurškiamus sąstatus. Įstačius langus angokraščiai nutinkuojami.

DurysDurys iš gamintojo turi būti pristatytos į blokus: stakta su varčia pakabinta ant vyrių, įleistas

užraktas, sukomplektuotos rankenos, su visiškai baigta paviršiaus apdaila arba paviršiumi, paruoštu paskutiniam dengiamajam sluoksniui.

Durų stakta tvirtinama medvaržčiais prie medinių angokraščių lentų analogiškai kaip nurodyta langų tvirtinimo aprašyme ar kitokios medžiagos kamščių, mūrijant įdėtų į angokraščius. Stakta turi būti izoliuojama nuo mūro sluoksniu klijuotinės hidroizoliacijos. Plyšiai užsandarinami makroflekso tipo polimerine medžiaga ir uždengiami apvadais.

Langų, durų montavimas ir pridavimasLangų, durų blokai turi būti pastatomi į vietą taip, kad jų vertikalios ir horizontalios

plokštumos griežtai sutaptų su vertikale ir horizontale. Varstant langus ir duris jų varčios turi lengvai atsidaryti, užsidaryti ir išlaikyti pusiausvyrą bet kurioje padėtyje. Gaminiai turi būti patikimai įtvirtinti. Jų staktos besiliečiančios su mūriniais, betoniniais ir metaliniais paviršiais turi būti antiseptikuotos ir nuo mūro pusės apsaugotos hidroizoliaciniais intarpais. Mediniai langai ir medinių durų staktos turi būti aptrauktos apsaugine polietileno plėvele statybos metu. Plyšiai tarp staktų ir išorės sienų turi būti gerai užhermetinti makroflekso tipo polimerine medžiaga. Langų ir lauko durų varstomos dalys turi turėti elastingas hermetinimo tarpines. Tarpai tarp išorės durų, langų staktų ir varčių turi būti ne didesni kaip 1 mm. Tarpai tarp vidaus durų varčios ir grindų dangos turi būti 5mm.Leistini langų ir durų įrengimo nuokrypiai:

Nuokrypio pavadinimas Leistinas nuokrypis, mmLangų, durų ir vartų blokų nuokrypis nuo vertikalės

Apvadų nukrypimas nuo vertikalės

Gaminių persikreipimas (kreivumas) bet

3

3

2


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIkuria kryptimi

Darbų vykdymasGalimi du durų staktos įstatymo į angą būdai:

durų staktos tvirtinimas panaudojant metalines plokštes ir putų poliuretaną;durų staktos įtvirtinimas angoje specialiomis skečiamosiomis mūrvinėmis su sraigtais.Duru j angą įstatymo technologija panaudojant putų poliuretaną . Prieš durų įstatymą pašalinami tinko likučiai ir dulkės. Parenkamas atitinkamas tarpas tarp varčios apatinės briaunos ir patalpų grindų dangos (durims be slenksčių) ir, jeigu yra būtina, stakta trumpinama. Montuojant duris su staktos praplatinimo tašeliais, tašelius reikia sudėti ant paguldyto durų bloko taip, kad nebūtų tarpų tarp staktos ir tašelių. Tašeliai tvirtinami vinimis.Stakta sienos angoje fiksuojama mediniais pleištais, intarpais ir išramstymo tašeliais. Išramstant tipinę staktą išramstymo tašelių ilgis ir intarpų storiai turi būti 5 mm didesni už varčios plotį. Išramstant staktą praplatinimo tašelių ilgių ir intarpų storiai turi būti taip parinkti, kad nebūtų tarpų.Fiksuojant staktą, turi būti įvykdomi šie reikalavimai:- gulsčiuku būtina patikrinti staktų plokštumų statmenumąj- įstrižainės turi būti suvienodintos, - naudojamas gulsčiukas arba kampinė liniuotė,parenkamas atitinkamas intarpo storis;- turi būti išlaikomi vienodi tarpai tarp staktos ir varčios (apie 2 mm).Tvirtinant teisingai pastatytas staktas angoje putų poliuretanu, patogiausia naudoti dvikomponentį arba vienkomponentį putų poliuretaną, pateiktą balionėliuose. Vienas balionėlis išpurškia iki 45 ltr. putų, todėl jo užtenka dviejų durų blokų viso perimetro užsandarinimui. Esant didesnei darbų apimčiai, tikslinga naudoti purškimo pistoletą. Prieš naudojant poliuretanines putas, būtina atidžiau perskaityti naudojimo instrukciją. Reikia atkreipti dėmesį, kad prieš sandarinimą paviršiai turi būti sudrėkinti.Išlindęs pro plyšius putų perteklius lengvai apipjaunamas peiliu, po to atviri poliuretano paviršiai uždengiami apvadais. Taikant šį įtvirtinimo būdą, staktų apačią (be slenksčių) reikia papildomai tvirtinti vinimis (varžtais). Išramstymo tašeliai ir intarpas išimami visai sukietėjus poliuretanuikai stakta yra teisingoje padėtyje, tvirtinimo plokštelės prilenkiamos prie angokraščio irpritvirtinamos 8 mm diametro mūrvinėmis, medvaržčiais. Skirtingose angose gali būti naudojami skirtingi varžtai.B) naudojant inkaravimo varžtusper lango staktos profilį išgręžiamos kiaurymės inkaravimo varžtams. Inkaravimo varžtų ir kiaurymių diametras turi būti vienodas (standartiniams gaminiams rekomenduojamas 10 mm diametras);gaminys įstatomas ir išlyginamas angoje;kai stakta yra teisingoje padėtyje, per kiaurymes staktoje į mūrą išgręžiamos skylės. Reikia atkreipti dėmesį, kad inkaravimo varžtų ir skylių mūre diametrai būtų tie patys, o išgręžtų mūre skylių gylis nebūtų per mažas;per kiaurymes staktoje į mūrą įsukami inkaravimo varžtai ir priveržiama stakta. Reikia atkreipti dėmesį kad varžtai būtų pilnai įkalti, o jų veržimo metu nebūtų deformuojamas (pertempiamas) staktos profilis;angokraščiai turi atlaikyti inkaravimo varžto išsiplėtimo jėgą.2. Atliekamas lango varstymo mechanizmo reguliavimas.- gaminių varstymui gali būti naudojama skirtingų firmų furnitūra (apkaustai). Dėl apkaustųreguliavimo technologijos teirautis jų gamybos arba prekybos įmonėse. Jeigu reguliavimo atlikti neįmanoma, patikrinti, ar gaminys yra teisingoje padėtyje. Esant neteisingai staktos padėčiai, lango įstatymą pakartoti.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAI3. Atliekamas tarpo tarp staktos ir angos sandarinimas.angos sandarinimą rekomenduojama atlikti tam skirtais sandarikliais (putų poliuretanu arbaakmens ar stiklo vatos intarpais su polietileno plėvelės apvalkalu);skirtingų sandariklių savybės yra skirtingos, todėl dėl jų teisingo parinkimo ir naudojimo reikia konsultuotis su gamintojais ar tiekėjais. Reikia atkreipti dėmesį kad besiplečiantis sandariklis nedeformuotų staktos. Tvirtinant staktą tvirtinimo plokštelėmis(A būdas),rekomenduojama staktą iš vidinės pusės papildomai įveržti mediniais įtvarais visom kryptim;sustingus sandarikliui, pašalinti įtvirtinimo pleištus ir galutinai užsandarinti pleištų vietas.Pilnai sustingus sandarikliui, pašalinti staktų įveržimo įtvarus.4. Atliekamas galutinis varstymo mechanizmo reguliavimas.- nustačius, kad varstymo mechanizmas veikia sunkiai arba užstringa, patikrinti, ar nėra staktos deformacijų. Esant staktos deformacijoms, pašalinti deformacijų priežastį arba atlikti pakartotiną gaminio montavimą.5. Atliekamas angos hermetizavimas.- angos hermetizavimas atliekamas visu staktos perimetrą angos išorėje. Angos hermetizavimui naudojami specialūs silikoniniai hermetikai arba hermetizavimo tarpikliai.6. Pritvirtinamos vidinės ir išorinės palangės. Išorės palangės apskardinamos puralu dengta cinkuota skarda. Įrengiamos plastikinės 350 mm pločio vidinės palangės.- įvairių palangių montavimo technologijos yra skirtingos, todėl jas montuojant vadovaujamasi gamintojo instrukcijomis. Rekomenduotina palanges pritvirtinti prie lango staktos.Pašalinamos apsauginės plėvelės.Visi paviršiai nuvalomi.

4.2.7 Stogo dengimas Laikytis STR 2.05.02:2001 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų.

Danga iš profilinio plieno lakštųStogų dangą įrengti iš profiliuotų plieno lakštų su plastizolo danga. Kartu su profiliuotais

plieno lakštais turi būti teikiamos papildomos dalys – kraigo elementai, vėjalentės, kampai, karnizai. Lakštuose neturi būti įtrūkimų, puslių bei kitų defektų. Jie turi būti atsparūs vandeniui, mechaniniam nusidėvėjimui, pramoninės aplinkos teršalų poveikiui, korozijai, saulės spinduliams. Horizontalus lakštų galų nukrypimas, esant lakštų ilgiui 6m, ne daugiau 5mm. Dengiant nepažeisti lakštų paviršiaus ir nedeformuoti. Užtikrinti hermetiškumą įvertinant paviršių nuolydžius. Pageidautina, kad lietvamzdžiai ir latakai būtų tos pačios firmos kaip ir danga. Lietvamzdžiai ir latakai komplektuojami su visais gamykliniais tvirtinimo elementais.

Medinis pagrindas po danga įrengiamas pagal sekančius reikalavimus: antikondensacinė plėvelė tvirtinama prie gegnių horizontaliomis juostomis, užleidžiant pagal nuolydį 60-80mm, absorbciniu sluoksniu į pastogės pusę. Ventiliacinis oro tarpas sudaromas tvirtinant antikondensacinę plėvelę prie gegnių tašais 40x60mm. Grebėstų sandūros vertikalia kryptimi neturi sutapti. Atstumai tarp grebėstų ir atramos plotis privalo atitikti Gamintojo pateikto profilinio plieno dangos tvirtinimo techninius reikalavimus. Karnyzo, sąlajų ir kitų stogo elementų tvirtinimo plotuose įrengiamas ištisinis dangos pagrindas.

Profilinio plieno lakštai turi būti ištisiniai, be sandūrų nuo kraigo iki karnyzo. Tvirtinami prie grebėstų pagal Gamintojo techninius reikalavimus.

Lietaus nuvedimo sistemaLietaus vanduo nuo stogo patenka į lataką, kuriuo nuvedamas ant žemės arba į požeminę

kanalizaciją. Latakai būna 2m, 3m, 4m ir 6m ilgio. Jų reikia lygiai tiek pat, kiek ir laštakio. Esant įvairiems latako ilgiams sukomplektuojamas reikalingas metražas kiekvienam stogo šlaitui. Latakai vienas su kitu jungiami latako jungtimi, kuri turi guminę tarpinę. Latakui pakabinti reikalingi laikikliai. Laikikliai būna trijų dydžių: 70mm, SKM ir SKL, tam, kad esant latako ilgiui SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 79

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIdidesniam negu 10m galima būtų sudaryti nuolydį lietvamzdžio link. Atstumas tarp laikiklių turi būti 0,8m. Uždaryti latako galus naudojami latako aklidangčiai, jie yra dešininiai ir kairiniai. Tam, kad galėtume sujungti lataką su lietvamzdžiu naudojame latako-lietvamzdžio jungtis. Jų reikia tiek, kiek numatyta stovų. Lietvamzdžiai su latako-lietvamzdžio jungtimi sujungiami alkūnių pagalba, sujungimui reikalingos dvi alkūnės. Esant plačiam pakalimui naudojamas 1m ilgintuvas tarp alkūnių ir tada statomas lietvamzdis. Jo ilgis priklauso nuo pastato aukščio. Lietvamzdžiai gali būti 2,5m, 3m, 4m ir 6m ilgio. Tarpusavyje jie lengvai susimauna ir nereikia jokių papildomų jungčių. Priklausomai nuo namo fasado apdailos parenkamas lietvamzdžio tvirtinimas: ar bus naudojama lietvamzdžio jungtis-fiksatorius mūro sienai, ar medžio (dailylenčių, plastikinių dailylenčių) sienai. Šie fiksatoriai statomi 1m atstumu. Jei surinktas vanduo bus nuvedamas į požeminę kanalizaciją, lietvamzdžio užbaigimui naudojama detalė - lietvamzdžio dalis žemėje, o tuo atveju, kai vanduo nuvedamas į vandens kanalus ar tiesiai ant pievos - naudojamas lietvamzdžio galas. Lietaus nuvedimo sistema turi daug papildomų standartinių detalių, tokių kaip vidiniai ir išoriniai latako kampai, trišakiai, lietvamzdžių movos, savaime išsivalantys koštuvai ir kitos detalės, tam, kad būtų galima sumontuoti efektyviai funkcionuojančią lietaus nuvedimo sistemą. Priklausomai nuo stogo ploto yra parenkami latakų ir lietvamzdžių diametrai. Latakai gali būti 100mm, 125mm, 150mm, 190mm diametro, lietvamzdžiai gali būti 75 mm, 87 mm, 100 mm, 110 mm, 120 mm diametro.

KD brėžiniai

BrėžinioNr.

LapoNr.

Laida Projektodalis


6 6 1 A, K Stogo, pamatų planai8 8 1 K Perdangos, gegnių planai

Projekto dalies vadovas R. Balčiūnas



V. ELEKTROTECHNIKOS DALIS5.1 Aiškinamasis raštas


Pastatui elektros energija tiekiama pagal išduotas technines sąlygas. Visa elektros įranga, pagalbiniai įrenginiai ir instaliacinės detalės turi atitikti eksploatavimui elektros energijos tiekimo sistemoje, kurios charakteristikos yra tokios:

- žema įtama 400V±5% / 230V±5%;- 3 fazės, TN-C-S posistemė; - dažnis 50 Hz;Prisijungiama nuo įvadinės spintos PP-119, esančios Rotušės gatvėje. Visos metalinės el. įrenginių dalys, kuriose pažeidus izoliaciją gali atsirasti įtampa ir

dėl to gali nukentėti žmonės, įžeminamos per el. tinklo įžeminimo gyslą.Metalinių kabelinių lovelių įžeminimui juose nutiesiamas izoliuotas varinis 4 mm2

įžeminimo laidas geltonos-žalios spalvos, prie kurio prijungiama kiekviena lovelio sekcija.Vidaus elektros tinklus montuojami instaliaciniais laidais ir kabeliais vario gyslomis

su PVC ir XL izoliacija, virš lubų nedegiuose vamzdžiuose, po tinku, betoninėse grindyse. Magistraliniai ir skirstomieji vidaus tinklai atliekami PVC vamzdžiuose ir kabeliniuose kanaluose. Laidų ir kabelių perėjimai per vidaus ir lauko sienas bei tarpaukštines perdangas reikia įrengti taip, kad juos būtų galima lengvai pašalinti. Dėl to perėjos turi būti įrengtos PVC vamzdyje, lovyje ir panašiai. Tarpus tarp laidų, kabelių ir vamzdžių perėjose reikia per visą konstrukcijos storį užsandarinti nedegia ir lengvai pašalinama medžiaga. Kabelių ir vamzdžių paklojimą tikslinti darbų eigoje.

Klojant apšvietimo ir jėgos linijų laidus bei kabelius lygiagrečiai signalizacijos spindulių ir sujungimo linijų laidams būtina išlaikyti nemažesnį kaip 0,5 m atstumą.

Elektros energijos tiekimą į įrengimus numatyta paskirstyti iš paskirstymo spintų. Paskirstymo spintos priimtos su automatiniais jungikliais, turinčiais trumpo jungimo ir šilumines apsaugas.

Technologiniai įrenginiai ir kištukiniai lizdai, esantys padidinto pavojingumo patalpose maitinami per automatinius jungiklius su 30mA nuotekio srovės relėmis.

Patalpų ir lauko apšvietimui numatyti šviestuvai su liuminiscencinėmis lempomis IP44/IP56.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIŠviestuvai, visa reikalinga instaliavimo įranga, lempos ir medžiagos turi atitikti

tarptautinius standartus ir turi būti sertifikuoti Lietuvoje.Montavimo darbai turi atitikti EĮĮT reikalavimus.Rangovas baigęs montavimo darbus, išbando elektros įranga ir perduoda užsakovui pagal

galiojančias Saugos taisyklių, eksploatuojant elektros įrenginius reikalavimus.

5.2 KIEKIŲ ŽINIARAŠTIS

Eil.Nr.

Pavadinimas irtechninės charakteristikos

Žymuo/tipas Mato vnt.

Kiekis Papildomiduomenys

1 Įranga1.1 El. pečius ir valdymo skydas EP Kompl. 11.2 Apšvietimo jėgos skydelis 48 mod. AJS Vnt. 11.3 Reekoperatorius Kompl. 11.4 Nuotekų siurblinė (2 siurbliai) Kompl. 12 Apšvietimas, kištukiniai lizdai2.1 Šviestuvai 1*100 karščiui atsparūs Vnt. 22.2 Liuminisenciniai šviestuvai 2*36 Vnt. 22.3 Liuminesenciniai šviestuvai 4*18 Vnt 42.4 Šviestuvai 1*60 Vnt. 32.5 Avarinio išėjimo šviestuvai Vnt. 12.6 Jungtukai potinkiniai, vienpoliai Vnt. 42.7 Jungtukai potinkiniai dvipoliai Vnt. 22.8 Hermetinis jungtukas, virštinkinis Vnt. 12.9 Kištukiniai lizdai Vnt. 122.10

Dumų detektoriai Vnt. 3

3 Kita3.1 Įžemintuvas Kompl. 13.2 Įvadinis kabelis AXPK 4*120 m3.3 Kabelis Cu 3*2,5 m 1503.4 Kabelis Cu 3*1,5 m 2503.5 Kabelis Cu 5*25 m 503.6 Kabelis Cu 5*2,5 m 403.7 Kabelis Cu 5*1,5 m 203.8 Gofruotas vamzdis PVC 50 m 203.9 Gofruotas vamzdis PVC 16 m 50

5.3 Techninė specifikacijaBendroji dalis

Šiuose projekto dokumentuose aprašomų darbų paskirtis - pagaminti, išbandyti, pristatyti į vietą, sumontuoti, perduoti ir išlaikyti nurodytas sistemas užbaigtoje ir visiškai eksploatuojamoje būklėje

Visi darbai, kurie gali būti pagrįstai laikomi būtinais instaliavimo darbų užbaigimui ir tinkamam sistemų eksploatavimui, turi būti privalomi atlikti nepriklausomai nuo to, ar jie yra parodomi brėžiniuose arba apibūdinami šiame dokumente ar ne.

Elektros įrangos specifikacijose gali būti taikomi išvardinti standartai ir normos:


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIIEC (International Electrotechnical Commission Publications);EIIT (Elektros įrenginių įrengimo taisyklės);LSTEN.

EIIT reikalavimai yra viršesni nei visi kiti čia pateikti standartai.Bet koks neatitikimas ir prieštaravimas tarp normų, standartų ir taikymo kodų yra

konsultacijų tarp Užsakovo ir Rangovo objektas.Įranga ir montavimo darbai turi atitikti pripažintą inžinierinę praktiką bei atitikti

taikytinus nacionalinius normatyvus. Papildomai prie pateikiamų standartų ir saugumo normų šios specifikacijos kartu su taikytinomis projektinėmis specifikacijomis turi apspręsti elektrinės įrangos projektavimą, gamybą, tiekimą bei derinimą.

Mechaninė apsauga:Visos metalinės dalys turi būti karštai cinkuotos, atsparios korozijai.Lauke montuojama įranga, tokia, kaip išvadų jungtys, valdymo įranga, paskirstymo

skydai, turi būti apsaugota nuo mechaninių pažeidimų.Atskiri kabeliai, kertantys sienas ir grindis, turi būti montuojami įvorėse (dėkluose).Kabeliai, kertantys grindis, turi būti apsaugoti nuo mechaninio pažeidimo iki 2 m

aukščio nuo grindų pakankamo storio karštai cinkuoto plieno skardos gaubtais. Apsauginiai gaubtai turi būti tvirtinami prie grindų ir sienų.

Angos kabeliams, įrengus instaliaciją, turi būti užsandarinamos specialia kabelių sandarinimui skirta įranga, pagal EIIT reikalavimus.

Žymės ir žymėjimas:Visa įranga ir kabeliai turi būti patikimai sužymėti išoriniam poveikui atspariais

užrašais. Žymėjimas turi atitikti techninę dokumentaciją.Spintų, skydų, dėžučių korpusai turi būti sužymėti su graviruotomis žymėmis.

Daugiagysliai kabeliai turi būti su kabelio žyme, o kiekviena gysla su kabelio, gyslos pozicijos žymėmis. Jei gyslos sujungtos į eilę, būtina žymėti pirmą ir paskutinę gyslas. Jei kabelis yra su kištuku, turi būti pažymimas jungties pozicijos numeris. Daugiagysliai kabeliai su sužymėtomis gyslomis nereikalauja papildomo žymėjimo.

Laidų ir kabelio gyslų žymėjimas turi būti atliekamas pastoviomis žymėmis ar plastikinėmis žarnelėmis.

KABELIAIReikalavimai elektros kabeliams ir laidams

0,4 kV jėgos kabeliai turi atitikti šiuos techninius duomenis ir konstrukciją:standartas IEC 502;aliuminio laidininkas (gyslos sektorinės, monolitinės);XLPE izoliacija išilginė ir skersinė;visos keturios gyslos apsuktos tampria izoliacine juosta;išorinis apvalkalas iš PVC;nominali įtampa 0,6/1 kV;bandymo įtampa 3,5 kV;srovės dažnis 50 Hz;maksimali laidininko įšilimo temperatūra, esant pastoviam apkrovimui 90° C;leistina trumpo sujungimo temperatūra (iki 5 sek) 250° C;klojimo žemėje gylis 700 mm;po važiuojamąją dalimi 1000 m.0,4 kV ekranuoti jėgos kabeliai (šiame projekte skirti siurblių el. variklių pajungimui

prie dažnio pavarų) turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:vario laidininkas (gyslos sektorinės, monolitinės),koncentrinis vario vielų laidininkas (ekranas)


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIPVC izoliacija,visų keturių gyslų apdangalas,išorinis apvalkalas iš PVC,nominali įtampa 0,6/1 kV,bandymo įtampa 3,5 kV,srovės dažnis 50 Hz,maksimali laidininko įšilimo temperatūra, esant pastoviam apkrovimui 70°C,leistina trumpo sujungimo temperatūra (iki 5 sek) 160°C.Visi šiame projekte naudojami kabeliai ir laidai turi būti sertifikuoti Lietuvoje.Elektros kabeliai klojami inžinerinių tinklų kanaluose ir gamybinėse patalpose turi

turėti degimo nepalaikančią izoliaciją.Žemos įtampos kabeliaiKabeliai turi atitikti reikalavimus, apsprendžiamus aplinkos, kurioje jie turi būti

instaliuoti. Jie turi būti pagaminti taip, kad pripažintų tarptautinių kabelų standartų reikalavimus. Patalpų viduje naudojamų kabelių gyslos - varinės, įtampa 600V/1000V. Izoliacija PVC, nedegančiu apvalkalu. Pritaikyti darbui aplinkos temperatūroje nuo -40°C iki +50°C, minimalus lenkimo kampas - 10 kabelio diametrų su apvalkalu. Kabeliai turi būti atsparūs ilgalaikei padidintai temperatūrai 70°C. Trumpo jungimo metu kabeliai turi atlaikyti vienkartinę 150°C temperatūrą. Izoliacijos elektrinė varža 1 km ilgio ir kabeliui prie 20°C temperatūros turi būti ne mažiau 50 megaomų.

Kabelio apvalkalo žymėjimas turi nurodyti:gamintojo pavadinimą;tipą;gyslų skaičių;skerspjūvio plotą;vardiną ¡tampą.Kiekvienos gyslos spalva turi būti aiškiai pažymėta ir neturi būti naudojama jokiems

kitiems tikslams:A fazė (L1) - geltona;B fazė (L2) - žalia;C fazė (L3) - raudona;įžeminimas - geltona/žalia.Valdymo kabeliaiValdymo kabeliai, taip pat, kaip ir kabeliai elektros grandinėms, turi būti su degimo

nepalaikančia izoliacija. Valdymo kabelių vardinė įtampa ne žemesnė kaip: Uo/U= 300/500V. Valdymo kabelių skerspjūvis turi būti ne mažesnis 0.75 mm2, varinėmis gyslomis. Kabelių apvalkalo ir gyslų izoliacinė medžiaga PVC. Analoginių signalų kabeliai ekranuoti alavuoto vario pintu ekranu.

Valdymo kabeliai turi jungtis prie gnybtų rinklių, kiekvienai gyslai atskiras gnybtas. Tuo atveju, kai tai techniškai neįgyvendinama, pvz. koaksialiniai kabeliai, leidžiamas pajungimas tiesiai prie įrenginio, arba kaip alternatyva, daugiakontaktinių jungčių naudojimas.

Vamzdžiai elektros kabeliamsVamzdžiai elektros kabelių paklojimui turi būti: PVC, PE vamzdžiai. Vamzdžiai turi būti tvirtinami nerūdijančia tvirtinimo sistema. Paviršiniai vamzdžiai sumontuojami, prieš nudažant paviršių, ant kurio jie montuojami. Jei tai neįmanoma, vamzdžiai nudažomi vėliau, pritaikant spalvą prie aplinkinių paviršių. Vamzdžių lenkimas, vingiai ir panašiai galimi tik ten kur to reikalauja konstrukcinės ar mechaninės sąlygos. PVC, PE vamzdžių alkūnės, vingiai, atšakos ir panašiai, jei skersmuo viršija 50 mm, turi būti daromi iš gamyklinių detalių.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIVamzdžiai, prieš traukiant kabelius, turi būti išvalyti, pašalinant iš jų visą drėgmę ir pašalinius daiktus. Atviros vamzdžių trasų atkarpos turi būti lygiagrečios arba statmenos pastatų bei statinių sienoms ir tvirtinamos intervalais, neviršijančiais 1 m.Turi būti numatyta 20% požeminių vamzdžių atsarga. Šie vamzdžiai turi būti iškišti iš pastatų pamatų bent 1 m, kad vėliau juos būtų galima prailginti arba sumontuoti elektros kabelius ir uždengti dangteliais.

PVC, PE įvorių sujungimai turi būti besriegiai. PVC, PE vamzdžių tvirtinimo detalės , sujungimai ir įvorės turi būti to paties gamintojo.Elektros instaliacijos vamzdžiai ir lanksčios metalinės rankovės turi būti pakloti taip, kad nesikauptų ir nesikondensuotų drėgmė.

SKYDAIŽemos įtampos skydaiŽemos įtampos skydai turi būti gamykliniai, metaliniai, cinkuoti, moduliniai-

plastikiniai, skirti vidiniam naudojimui.Nauji skydai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti pagal IEC leidinį439.Skydai turi būti tinkami naudojimui prie nominalios sistemos įtampos, skydai bei jų

komponentai turi atlaikyti terminį ir dinaminį poveikį, kylantį dėl trumpo jungimo srovės, be žalos personalui arba įrangos sugadinimo.

Skydai turi būti pritaikyti aptarnavimui, kabelių prijungimui ir prietaisų pakeitimui iš priekio.

Skydai turi turėti kabelių įėjimus apačioje ir viršuje, kur kabeliai bus prijungti iš viršaus ir iš apačios. Prijungus visus kabelius, visi skydų ir kabelių plyšiai turi būti izoliuoti nedegiomis medžiagomis.

Kabelių prijungimai, taip pat ir magistralių galai, turi būti paruošti lengvam išplėtimui ateityje.

Valdymo ir kontrolės skydaiSkydai turi būti suprojektuoti, pagaminti ir išbandyti pagal EN 60439-1 standartą.Vienodos paskirties valdymo skydų elementai turi būti vienodos konstrukcijos.Saugikliai, automatiniai jungikliai ir valdymo rankenos negali būti sumontuotos

aukščiau kaip 1700 mm virš aukščiausios pakopos/grindų.Valdymo ir kontrolės skydai turi būti sukonstruoti taip, kad užtikrintų 20% vietos rezervą išplėtimui ateityje galimybę.

Visų skydų išoriniai paviršiai turi turėti tą pačią spalvą.Kabelių įėjimai, kabelių tvirtikliai, kabelių užspaudikliai ir tarpinės turi būti tinkami

nurodytiems kabelių bei praėjimų dydžiams ir tipams.Skydai turi turėti mikroklimato palaikymo, skydo viduje, įrangą.

Priklausomai nuo montavimo vietos, skydai turi turėti apsaugos nuo kontakto su aptarnaujančiu personalu ar judančiomis dalimis, kietų svetimkūnių ir vandens patekimo lygį: Gamybinėse patalpose - IP 54; Viduje sausose ir vidutinio sausumo vietose - IP. 30.

Konstrukcija turi užtikrinti didelį eksploatacijos patikimumą ir aptarnaujančio personalo saugumą.

Skydai turi turėti kabelių įėjimus apačioje ir viršuje. Prijungus visus kabelius, visi skydų ir kabelių plyšiai turi būti izoliuoti nedegiomis medžiagomis. Medžiaga turi būti nedegi ir atlaikyti ugnį 60 minučių.

Vienodos paskirties valdymo skydų elementai turi būti vienodos konstrukcijos.Maitinimo paskirstymas skydo viduje vykdomas varinių šynų pagalba, o sujungimai

tarp jų ir elektrinių prietaisų gali būti atliekami, naudojant šynas ar pavienius laidus.Prijungtos apkrovos turi būti tolygiai paskirstytos tarp fazių.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIKabelių įėjimai, kabelių tvirtinimo bei užspaudimo elementai, ir tarpinės turi būti

tinkami nurodytiems kabelių bei praėjimų dydžiams ir tipams.Lankstūs laidai turi būti daugiagysliai su PVC izoliacija.Valdymo ir kontrolės skyduose turės būti sumontuota visa variklių valdymo įranga.Kiekvienas elektrinis variklis privalo būti aprūpintas reikiama valdymo (kontrolės)

ir apsaugine įranga kuri talpinama skydo sekcijose, atitinkančiose reikiamą paskirtį. Visos variklio valdymo pavaros privalo atitikti EN 60947 standarto reikalavimus.

Variklių valdymo įranga turi tikti gamintojo nustatytam variklio tipui, techninėms charakteristikoms, dydžiams ir paskirties rekomendacijoms. Jie privalo turėti "įjungti"/ "Išjungti" padėtys nustatančius jungiklius, be to, ilgesnę rankeną eksploatavimui skydo priekinėje dalyje.

Kontaktoriai ir relės pasirenkami tokie, kad užtikrintų ilgesnę negu 5 metų kontaktų tarnavimo trukmę, sistemą eksploatuojant įprastu režimu ir, kad, nepriklausomai nuo faktinio naudojimo , visi variklio paleidėjai atitiktų dažnio naudojimo kategoriją.

Šiluminės relės variklių apsaugai turi būti pritaikytos eksploatacijai, esamoms aplinkos sąlygomis; jų tikslumas neturi mažėti dėl temperatūros svyravimų ar senėjimo. Šios relės parenkamos taip, kad pilno apkrovimo srovė atitiktų maždaug vidutinį relės darbo diapazoną. Atsijungusi relė iš naujo pajungiama rankiniu būdu, paspaudus mygtuką. Signalizavimui būtina sumontuoti du papildomus kontaktus. Vienos fazės gedimas turi būti fiksuojamas visomis fazėms.Būtina prijungti rankinio valdymo grandines, siekiant užtikrinti minimalų stoties veikimą, jei automatinė valdymo sistema sugestų.

Kontrolinė grandinė turi būti tokia, kad atjungtas variklis negalėtų būti automatiškai vėl ¡jungtas, kol nebus nustatytas ir pašalintas gedimas. Tada variklis vėl įjungiamas rankiniu būdu, nuspaudžiant ant skydo durelių montuojamą paleidimo mygtuką.

Visi signalai perduodami telemetriniu ryšiu į PLK nuotoliniam valdymui ir stebėjimui per ryšio modulį su komunikacinio tinklo PROFIBUS DP arba analogiška jungtį.

Ženklinimo tekstai turi būti lietuvių ar anglų kalbomis. Kitos kalbos nepriimtinos.Visas ženklinimas privalo atitikti skydų dokumentacijos reikalavimus, t.y. grandinės

schemos ir sujungimų schemos ir kt.Kiekvienas skydas privalo būti pažymėtas skydo identifikacinių numeriu, ženklinime

turi būti aprašyta skydo funkcija. *Ženklinimai priekinėje skydo dalyje taip pat turi būti išdėstyti taip, kad rankenos jų

neuždengtų bet kurioje padėtyje. Kiekvienas ir bet kuris skydo komponentas ar įrangos dalis privalo būti paženklintas atskiru numeriu. Šis ženklinimas turi būti atliktas, priklijuojant atitinkamas impregnuotas plastiko lenteles.

Kiekvienas vidaus laidas identifikuojamas pagal grandinės schemas su plastiko markeriais (žymekliais) iš abiejų galų, dedamų ant laido, šalia gnybtų.

Gnybtai elektros kabelio prijungimui turi būti ženklinami, nurodant fazės priskyrimą ir grupės numerį. Gnybtai kontrolės bei matavimo prietaisų kabelių prijungimui privalo būti sunumeruoti.

ĮRANGA, KOMPONENTAIViršįtampių ribotuvai 400-230 V įtampos tinkluiPaskirtis - apsauga nuo viršįtampių ir tiesioginių žaibo smūgio srovių. B klasės

pagrindiniai rodikliai:maksimali ilgalaikė darbo įtampa -255 V, 50 Hz;tinklo įtampa -400/230 V AC;žaibo vardinė srovė - 50 kA;įtampos apsaugos laipsnis - 4 kV;


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIC klasės viršįtampių, naudojamų po B klasės, pagrindiniai rodikliai:maksimali ilgalaikė darbo įtampa -255 V, 50 Hz;tinklo įtampa -400/230 V AC;žaibo vardinė srovė -20 kA;įtampos apsaugos laipsnis -1,5 kV;

D klasės viršįtampių, naudojamų po C klasės, pagrindiniai rodikliai:maksimali ilgalaikė darbo įtampa -255 V, 50 Hz;tinklo įtampa -20VAC;žaibo vardinė srovė -3 kA;įtampos apsaugos laipsnis -1,25 kV;Saugumo jungikliaiKiekvienas žemos įtampos variklis turi būti aprūpintas rankiniu trifaziu apsauginiu

jungikliu atitinkančiu tipo AC 23 pagal IEC 408, skyriaus 4.3.11 reikalavimus. Apsauginiai jungikliai turi turėti papildoma normaliai atvirą kontaktą. Papildomi kontaktai turi atsidaryti/užsidaryti.

Pagrindiniai reikalavimai:polių skaičius - 3;jėgos grandinių įtampa ~ 400V, 50Hz;indikacija "ĮJUNGTAS - IŠJUNGTAS";apsaugos laipsnis -IP54;spalva -raudona/geltona. Apsauginiai jungikliai turi būti sumontuoti kiek galima arčiau variklių ir turėti priemones fiksavimui atidarytoje padėtyje.Įvadiniai automatiniai jungikliaiAutomatiniai jungikliai - naudojami apsaugai nuo perkrovimų ir trumpo jungimo

srovių. Automatinio jungiklio elektromagnetinis atkabiklis turi būti toks, kad užtikrintų išjungimą trumpojo jungimo atveju nesukeldamas klaidingų išjungimų normalaus darbo metu. Automatiniai jungikliai turi atitikti šias technines charakteristikas:

maksimali darbinė įtampa ~690 V;nominali darbinė įtampa -400 (~440V) V;polių skaičius -3;kintamos srovės dažnis -50 Hz;su maksimaliu srovės atkabikliu apsaugai nuo perkrovos bei trumpo jungimo;su pavara;su įjungimo - išjungimo padėties indikacija;ribinė trumpojo jungimo srovės atjungimo geba (Ioj) - 100 kA;apsaugos laipsnis IP 20 statant spintoje; stacionaraus įvykdymo;darbo režimas - ilgalaikis;Kiekvienas jungiklis turi turėti papildomus kontaktus padėties indikacijaiAutomatiniai jungikliai skirti transformatorinių 400-230 V įtampos paskirstymo

skydų komplektavimui turi būti ištraukiami.Linijiniai automatiniai jungikliaiAutomatiniai jungikliai - naudojami apsaugai nuo perkrovimų ir trumpo jungimo

srovių. Pagrindiniai reikalavimai:polių skaičius -1 arba 3;jėgos grandinių įtampa -400/230V, 50Hz;indikacija "ĮJUNGTAS-IŠJUNGTAS";apsaugos laipsnis -IP20. Srovių nominalai, pateikti projekto specifikacijose, yra

min. reikšmės.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIRankinio valdymo jungikliai turi turėti fiksavimo galimybe. Kiekvienas jungiklis turi

turėti papildomus kontaktus padėties indikacijai.Automatiniai jungikliai su srovės nuotėkio apsaugaAutomatiniai jungikliai su srovės nuotėkio apsauga - naudojami automatiniam el.

energijos tiekimo atjungimui, atsiradus nuotėkio srovei. Turi būti pagaminti ir patikrinti pagal atitinkamus IEC Leidinius ir atitikti EĮĮT reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai:

polių skaičius 2 arba 4;j ėgos grandinių įtampa ~400/230V,50Hz;

nominali nuotėkio srovė 10mA,30mA, 100mA;indikacija "ĮJUNGTAS-IŠJUNGTAS";apsaugos laipsnis IP20. Srovių nominalai, pateikti projekto specifikacijose, yra min. reikšmės.Rankinio valdymo jungikliai turi turėti fiksavimo galimybę.Kiekvienas jungiklis turi turėti papildomus kontaktus padėties indikacijai ir

tarpusavio blokuotėms.Elektros variklių apsaugos aparataiElektros variklių apsaugos aparatai - naudojami variklių apsaugai nuo perkrovimo ir

trumpų sujungimų. Aparatų šiluminės reles ir jų reguliuojamas diapazonas turi būti parinktas pagal pasirinkto variklio vardinę srovę. Pagrindiniai reikalavimai:

polių skaičius 3+papildomas kontaktas;šiluminis elementas reguliuojamas;kategorija AC3;indikacija "ĮJUNGTAS-IŠJUNGTAS";apsaugos laipsnis -IP20. Srovių nominalai, pateikti projekto specifikacijose, yra min. reikšmės.Rankinio valdymo jungikliai turi turėti fiksavimo galimybę.Kiekvienas aparatas turi turėti papildomus kontaktus padėties indikacijai ir

tarpusavio blokuotėms. Vienfazių elektros variklių apsaugai apsaugos aparato poliai turi būti sujungiami nuosekliai.

Variklių paleidikliai (kontaktoriai)Variklių paleidikliai (tiesioginiai paleidikliai) turi atitikti IEC Leidinį 292 ir jo priedų

reikalavimus. Pagrindiniai reikalavimai:polių skaičius 3+papildomi kontaktai;pagrindinių jėgos grandinių įtampa -400/230V, 50Hz;valdymo grandinės įtampa -230V, 50Hz;kategorija AC1 irAC3;visi kontaktai vienalaikio veikimo;padėties indikacija;apsaugos laipsnis -IP20.Reversinio valdymo schemose magnetiniai paleidikliai turi turėti elektrinę ir

mechaninę blokiruotes.Kontaktorių ir tiesioginių paleidiklių valdymo ričių įtampa turi būti 230 V, 50 Hz.

Kontaktoriaus mechaninis atsparumas - ne mažiau 10 min. ciklų.Šiluminės relėsŠiluminės relės - naudojamos variklių apsaugai nuo perkrovimo. Šiluminės reles ir jų

reguliuojamas diapazonas turi būti parinktas pagal pasirinkto variklio vardinę srovę.Šiluminių relių ustatytas srovės dydis turi atitikti variklio pase nurodytą srovę.

Šiluminė relė turi būti jungiama į variklio elektros maitinimo grandinę.


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIŠiluminės relės elementai, ritė ir kontaktų blokai turi būti lengvai pakeičiami,

nekeičiant kontaktorių. Šiluminės relės turi būti su laisvais papildomais kontaktais : gedimui indentifikuoti arba papildomai relei prijungti.

Pagrindiniai reikalavimai:polių skaičius 3+papildomi kontaktai;jėgos grandinių įtampa ~400/230V, 50Hz;apsaugos laipsnis -IP 20. Vienfazių elektros variklių apsaugai apsaugos aparato poliai turi būti sujungiami

nuosekliai.Kirtikliai

Kirtikliai - naudojami elektros energijos tiekimo mechaniškam atjungimui.Pagrindiniai reikalavimai:Polių skaičius 1ir3;jėgos grandinių įtampa -400/230V, 50Hz;indikacija "ĮJUNGTAS-IŠJUNGTAS";apsaugos laipsnis -IP20.Tarpinės relėsNormaliai relės turi būti įkišamo tipo (su kištukiniu lizdu).Apsauginės relės (viršsrovio, įžeminimo sutrikimo, įtampos kritimo ir 1.1.) kartu su

susijusiais transformatoriais (GT ir ST), papildomos relės ir bandymų įranga turi būti patiekta, kad suformuotų išbaigtas technologinės ar kitos įrangos valdymo schemas.

Relėse visų kontaktų veikimas - vienalaikis, išskyrus kontaktus su laiko uždelsimu. Laidai prie relių (kontaktinių kaladėlių) prijungiami varžtais.

Mechaninis atsparumas - ne mažiau kaip 10 mln. ciklų. Relės ar jų pagrindai turi būti montuojamos ant DIN bėgio Relės turi turėti padėties indikaciją (pageidautina). Pagrindiniai reikalavimai:

kontaktų skaičiusvaldymo grandinės įtampavisi kontaktai vienalaikio veikimo;padėties indikacija;apsaugos laipsnisLaiko relėsLaiko relės gali būti mechaninio ar elektroninio tipo, sukonstruotos taip, kad

nurodytame diapazone užtikrintų įjungimo ar išjungimo uždelsimą. Reikalavimai: maitinimo įtampa 230 V AC, 50 Hz, nepakopinis reguliuojamas laiko nustatymas, kontaktas 1nc+1no, tvirtinimas ant DIN bėgio. Laiko relės turi užtikrinti įjungimo ir/arba išjungimo uždelsimą nurodytame diapazone.

Pagrindiniai reikalavimai: -1 permetamas kontaktas;valdymo ir maitinimo grandinių įtampa -230V, 50Hz;nuosekliai reguliuojamas laiko nustatymas;padėties indikacija;apsaugos laipsnis IP20.Valdymo režimų išrinkimo perjungikliaiValdymo režimų išrinkimo perjungikliai turi būti tvirtinami ant skydo durų (arba

modulinės konstrukcijos), jungimo elementai valdomi viena ašimi ir kombinuotu kamšteliu, kad būtų užtikrintas brėžiniuose parodytas kontaktų veikimas.

Pagrindiniai reikalavimai:


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIrankenos padėčių skaičius -pagal poreikį;kontaktų skaičius pagal poreikį;įtampa -400/230V, 50Hz;rankenos padėties indikacija;apsaugos laipsnis IP54. Išgraviruotas padėties indikatorius turi aiškiai rodyti jungiklio padėtį.MygtukaiMygtukų mechaninis atsparumas -ne mažiau kaip 0,3 mln. ciklų. Valdymo mygtukai -

naudojami distanciniam įrenginių valdymui, taip pat automatizavimo ir signalizacijos grandinėse.Valdymo mygtukų spalva:-juoda (žalia) - paleidimas, atidarymas, bandymas;- raudona - stabdymas, uždarymas.Pagrindiniai reikalavimai:kontaktų skaičius pagal poreikį;įtampa -230V, 50Hz; -srovė -10A;suveikimas paspaudus;impulsinė funkcija;apsaugos laipsnis IP54.užrašas, nurodantis paskirtį.

Gali būti naudojami šviečiantys mygtukai, turintys savyje įmontuotą lemputę.Indikacinės lemputėsIndikacinės lemputės turi būti apvalios, min. 20 mm skersmens, su linzėmis. Šalia

lempučių turi būti išgraviruotas tekstas arba ženklai, kaip nurodyta brėžiniuose. Nominali įtampa turi atitikti maitinimo šaltinį. Linzių spalva:

žalia -veikimas ir atidarymas;raudona-uždarymas;geltona -gedimas.apsaugos laipsnis -IP 54.Srovės keitikliaiSrovės keitiklis turi būti kompaktiškos konstrukcijos, izoliacinėje dėžutėje. Srovės

keitiklis turi atitikti šiuose reikalavimus:pirminės srovės įėjimas -0...5A;antrinės srovės išėjimas -4...20 mA;tikslumo klasė -0.5.TerminalaiTerminalai turi būti pagaminti iš drėgmės nesugeriančių medžiagų ir tvirtos

konstrukcijos. Terminalai turi turėti priemones testavimui.Terminalai srovės grandinių prijungimui turi turėti priemones užtrumpinimui.

Terminalai turi turėti galimybę prijungti matavimo prietaisus, neliečiant kitų terminalų. Laidų prijungimas - varžtais.

SaugikliaiSaugikliai iki 63 A gali būti įsukami (Diazed tipo).Saugikliai virš 80 A turi būti įkišamo tipo, bet varikliams galima naudoti tokius saugiklius ir mažesnėms nei 80 A srovėms.

Nuolatinės srovės grandinėms turi būti naudojami įkišami saugikliai, įsukimo lizdai turi būti su kalibruotais žiedais ir saugiklių dangteliais.

Saugikliai gali būti pakeisti užlieto korpuso tipo grandinių nutraukėjais (Moulded Case Circuit Breakers (MCCB)) arba miniatiūriniais grandinių nutraukėjais (Miniature Circuit Breakers (MCB).


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIRŽAIBet kuriuo atveju įranga turi atlaikyti esamas trumpo jungimo jėgos dinamines

apkrovas.UžraktaiUžraktai turi būti cilindrinio tipo ir su raktu. Kur užraktas numatytas tam tikrai

įrengimų grupei (pvz. spintai), raktas turi būti pritaikomas visai grupei. Raktai turi būti aiškiai ir nuolatinai sužymėti taip, kad juos lengvai būtų galima atpažinti. Visi raktai turi būti saugomi vienoje metalinėje raktų dėžutėje, pritvirtintoje prie sienos.

Sujungimo dėžutėsKorpusas PVC sandarumas IP 54Surenkami gnybtai 16 A (25 A) sroveiSurenkamų gnybtų skaičius pagal poreikį.Elektros matavimo indikatoriaiVisi elektros matavimo indikatoriai turi būti tiesiogiai nuskaitomi, montuojami

spintos ar skydo duryse, tikslumo klase - 0.5 nuo visos skalės. Jie neturi būti veikiami temperatūros svyravimų.

Kiekvienas matavimo indikatorius turi turėti nulinio nustatymo rankenėlę, kurios padėtis turi būti tokia, kad būtų galima reguliuoti, nenuimant dangčio.

Nerūdijantis plienas 1.4435 Hastelloy C 4 PE, PVCmax. 70" 4-20 mA. IP 68

Ampermetrai, voltmetrai ir tinklo analizatoriai turi būti 1.5 klasės, kaip nurodyta IEC Leidinyje 51. Ampermetrų elementai turi būti 5 A arba 1 A nominalo. Tas pats nominalas turi būti taikomas visame komplekse. Ampermetrai variklių grandinėse turi turėti perkrovimo atsparumą penkiagubai vardinei srovei.

Elektros energijos skaitikliaiElektros energijos skaitikliai turi būti tinkami darbui:- su trifaziu 400/230 V įtampos ir keturlaidžiu 0 - 5 A srovės įėjimu arba tiesioginio

jungimo, su 50 Hz įėjimo nebalansuota apkrova. Skaitikliai turi turėti vieną skaičiavimo įrenginį, neatstatomi į nulinę padėtį, tikslumas ± 1.0%;

Hidrostatiniai lygio matuokliaiMatavimo prietaisų ribos nurodytos inžinerinės įrangos valdymo ir kontrolės

schemose. Matuojamoji terpė -nurodyta technologinėje schemoje.Lygio matavimas ir atvirose talpose matuojant hidrostatinį slėgį.Hidrostatinio slėgio matavimas [leidžiant kabelį su jutikliu į matavimo terpę.Medžiagos

Matavimo cėlė: Nerūdijantis plienas 1.4435 Membrana: Hastelloy C 4Kabelio medžiaga: PE, PVCTerpės temperatūra: max 700

Išėjimas: 4-20 mA.Jutiklis IP


SAUGOS REIKALAVIMAI MONTAVIMO DARBAMSBendrieji reikalavimaiDarbai, atsižvelgiant į darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, atliekami

vadovaujantis Saugos taisyklėmis eksploatuojant elektros įrenginius DT 11 02, Saugos ir sveikatos taisyklėmis statyboje (atliekant darbus, kurie neaprašyti Saugos taisyklėse eksploatuojant elektros įrenginius), įmonės (filialo) darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis bei kitais darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais dokumentais.

Vykdyti darbus gali teoriškai ir praktiškai išmokytas elektrotechninis personalas (nustatyta tvarka atestuotas ir turintis dokumentus, kuriais suteiktos atitinkamos elektrotechninio personalo teisės).

Darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose neelektrotechninis personalas gali vykdyti tik prižiūrimas elektrotechninio personalo asmens (asmenų). Šiuo atveju prižiūrinčiojo nurodymai dirbantiesiems apsaugai nuo elektros užtikrinti yra privalomi.Elektrotechninio personalo darbuotojai yra atsakingi už saugos darbe taisyklių laikymąsi ir pažeidimus pagal jam suteiktą kvalifikaciją, kompetenciją ir teises, kurios yra apibrėžtos darbo sutartimis arba kita forma įteisintomis abipusėmis prievolėmis.Užduotis darbams elektros įrenginiuose turi teisę duoti tik EST nustatyta tvarka apibrėžtą kompetenciją turintys elektrotechninio personalo asmenys.

Saugos reikalavimaiElektros įrangą gali montuoti tik profesionalūs ir kvalifikuoti elektrikai. Sumontuota

įranga neturi kelti pavojaus statybvietėje dirbančiam personalui ar galintiems į ją patekti kitiems asmenims.

Turi būti pritvirtinti atitinkami įspėjamieji užrašai tose teritorijose, kur yra kontaktas su pavojų keliančiomis elektros įrangos dalimis tuo laikotarpiu, kol nebus baigtas jų instaliavimas. Šie užrašai turi būti lengvai pastebimi ir įskaitomi.

Saugos priemonės montuojantKai nedirbama, visus vamzdžius ir dėžutes reikia uždengti dangteliais ar uždaryti. Turi

būti naudojami gamykliniai PVC dangteliai. Plokštės, valdymo prietaisai, komutaciniai skydai ir kita elektros įranga turi būti gerai apsaugota nuo dulkių ir mechaninių pažeidimų montavimo metu. Jei, tinkamai neapsaugojus elektros įrangos, dėl Rangovo kaltės įvyksta pažeidimai, įskaitant ir dažytų paviršių pažeidimus, Rangovas privalo greitai ir tvarkingai pašalinti pažeidimus, atstatant tokią pačią ar geresnę jų būklę.

Asmenų, atsakingų už saugų darbą, pareigas ir funkcijasDarbų vadovai turi Išmanyti darbo saugos taisykles, instrukcijas, technologines kortas,

eksploatuojamų įrenginių, kuriuose bus dirbama, schemas, konstrukcijas bei kitus eksploatuojamų įrenginių ypatumus, taip pat pagal vykdomų darbų elektros įrenginiuose apimtis mokėti elektros įrenginiuose organizuoti saugų ir kokybišką darbą. Darbų vadovui suteikiama teisė:duoti raštišką nurodymą, pavedimą; tapatinti darbų vykdytojo arba prižiūrinčiojo pareigas; turėti asmeninius raktus nuo elektros įrenginių. Darbų vadovas atsako už nurodyme ar pavedime numatytų priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, pakankamą jų kvalifikaciją bei brigados kiekybinę sudėtį. Darbų vadovas skiria darbų vykdytoją (prižiūrintįįį) brigados nariams.

Darbų vykdytojai turi išmanyti saugos darbe taisykles, instrukcijas technologines kortas, eksploatuojamų įrenginių, kuriuose bus dirbama, schemas, konstrukcijas bei kitų eksploatuojamų įrenginių ypatumus pagal vykdomų darbų apimtis. Darbų vykdytojams suteikiamos šios teisės:

vykdyti darbus pagal darbų vadovo nurodymus ar pavedimus; priimti darbo vietą ir gauti leidimą dirbti, jei darbo vietą ruošė kiti; vadovauti brigados nariams dirbant pagal nurodymus ir pavedimus.kai darbų vykdytojo funkcijas atlieka operatyvinis arba operatyvinis remontinis

personalas, jis turi teisę :gauti leidimais operatyvinio personalo ruošti darbo vietą ir leisti dirbti; ruošti darbo vietą ir leisti brigadai dirbti;vykdyti operatyvinius perjungimus aptarnaujamuose elektros įrenginiuose;

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI atlikti vienasmeniškai elektros įrenginių apžiūras. Darbų vykdytojas atsako už:tinkamą priemonių, išvardintų nurodyme ir būtinų pagal konkrečias darbo sąlygas

vykdymą;tinkamą leidimą brigadai dirbti, specialaus instruktavimo kokybę;tai, kad brigados nariai laikytųsi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;įrankių, apsaugos priemonių, takelažo priemonių tvarkingumą, kad darbo vietose uždėti įžemikliai, aptvarai, iškabinti plakatai būtų reikalingose vietose.

Darbų vadovo nurodymai darbų vykdytojui, jei jie neprieštarauja EST nuostatoms, yra privalomi. Pastebėjus šių taisyklių pažeidimus, privalo apie tai informuoti darbų vadovą.

Prižiūrintysis - elektrotechninio personalo asmuo, paskirtas prižiūrėti neelektrotechninio personalo darbuotojus, vykdančius darbą elektros įrenginiuose arba jų apsaugos zonose.

Prižiūrinčiojo teisės tokios pat, kaip darbų vykdytojo, tačiau:draudžiama vienu metu prižiūrėti dirbančiuosius ir dirbti kitą darbą; draudžiama palikti be priežiūros dirbančią brigadą. Prižiūrintysis atsako tik už

prižiūrimų darbuotojų apsaugą nuo elektros. Už personalo saugumą, susijusį su darbų technologija, atsako paskirtas brigados vyresnysis.

Brigados nariai skiriami atitinkamą teorinį parengimą ir praktinius įgūdžius įgiję elektrotechninio personalo darbuotojai, jie turi išmanyti darbo saugos taisykles, instrukcijas, technologines kortas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Brigados nariai privalo vykdyti darbų vykdytojo užduotis.

Brigados nariams darbų vadovo ir darbų vykdytojo nurodymai yra privalomi, jei jie neprieštarauja EST nuostatoms. Brigados nariai, pastebėję EST pažeidimus, privalo informuoti darbų vykdytoją. Dispečeris atsako už:

leidimo davimo darbų vykdytojui (prižiūrinčiajam) ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal kiekvieną nurodymą ir pavedimą;

darbų vykdytojo (prižiūrinčiojo instruktavimą apie schemos ypatumus (pakeista schema, nenormalus elektros įrenginių darbas, generuojantys šaltiniai), kitas brigadas, dirbančias toje pačioje darbo vietoje ar gretimuose įrenginiuose;

patvirtinimą apie konkrečių techninių priemonių įvykdymą;leidimo davimą įrenginio schemos atstatymui ir įtampos įjungimui į įrenginį.Darbuotojų veiksmai prieš pradedant dirbtiPrieš pradedant dirbti, asmuo atsakingas už darbą privalo:

atlikti darbuotojų saugos ir sveikatos įvertinimą su visais darbuotojais, paskirtais šiam darbui. Saugos darbe įvertinimas turi apimti šiuos faktorius: darbo vietos paruošimą, darbo pavojingumą, naudojamus darbo metodus, specialius perspėjimus, energijos šaltinių valdymą, darbui reikalingas individualias ir kolektyvines saugos priemones ir naudojimąsi jomis;darbo nepradėti tol, kol kiekvienas aiškiai nesupras, ką reikia atlikti, kokius metodus naudoti bei kokiomis darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklėmis ir TK vadovautis. Užduotis darbui turi būti konkreti (darbo vietos zona, ribos, darbo apimtis, darbo metodai ir kt.).

Jeigu pasikeičia darbo sąlygos ar atsiranda nenumatytos aplinkybės, naujai įvertinti darbą ir laikytis tinkamų saugos reikalavimų;

užtikrinti, kad darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus;

nepradėti dirbti ar nutraukti darbus, jeigu paaiškėja, kad saugiai jų atlikti negalima, neturima pakankamai tam darbui tinkamų saugos priemonių, įrangos, mechanizmų, nežinoma darbų atlikimo technologija;

nutraukti darbus, jeigu meteorologinės sąlygos kliudo saugiai juos atlikti. Draudžiama dirbti oro linijose artėjant perkūnijai, kai vėjo greitis viršija 15 m/s, esant blogam darbo vietos apšvietimui.

Darbuotojų veiksmai baigus darbą ir darbo vietos atstatymo tvarka


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI Atlikus darbus ir darbų užbaigimą įforminus (jei buvo dirbta pagal nurodymą), darbo

vieta sutvarkoma šiuo nuoseklumu:tvarkingai sudedami darbo įrankiai, medžiagos bei jų atliekos; išvedami žmonės

(brigada);atjungiami kilnojamojo įžemiklio galai nuo elektros įrenginio srovinių dalių;

nukabinamas plakatas „ĮŽEMINTA";atjungiamas kilnojamojo įžemiklio galas nuo „žemės"; nuimami laikini aptvarai ir

apsauginiai gaubtai; nuimamos darbo vietos ir pavojingų zonų ribų aptvaros.Darbai kabelių linijoseDirbant kabelių linijose turi būti laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių:

būtina kabelį atjungti, iškrauti ir įžeminti atjungimo vietose iš visų pusių, kur gali būti įjungta įtampa. Kabeliuose, išeinančiuose į elektros oro linijas, gali atsirasti indukuota įtampa ar statinis krūvis, dėl ko juos reikia papildomai įžeminti iš oro linijos pusės;

prieš leidžiant dirbti KL būtina įsitikinti, kad tikrai atjungtas tas kabelis, darbo vietoje jį praduriant specialiu įtaisu, o OKL - patikrinus įtampos nebuvimą atšakų prijungimo vietose.

perkloti kabelius neatjungus įtampos, leidžiama esant būtinumui ir laikantis šių sąlygų: perklojamo kabelio temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 laipsnių;

esančios movos turi būti patikimai pritvirtintos prie lentos;dirbti reikia užsimovus dielektrines ir brezentines pirštines.Elektrinio suvirinimo darbaiUždarose ir sunkiai prieinamose ertmėse darbus privalo atlikti suvirintojas, stebimas 2

asmenų, vieno kurių kvalifikacija turi būti ne žemesnė kaip VK. Stebėtojai turi būti išorėje ir kontroliuoti atliekamų darbų saugumą. Suvirintojas privalo užsisegti apraišus su prie jų pritvirtinta virve, kurios kitą galą turi laikyti vienas iš stebėtojų.

Darbuotojo veiksmai ypatingais atvejaisDarbuotojai, pastebėję, kad gali įvykti nelaimingas atsitikimas ar avarija įrenginiuose,

nedelsdami turi imtis priemonių pavojų keliančioms kliūtims pašalinti, nutraukti darbus ir apie tai informuoti tiesioginį darbų vadovą.

Įvykus nelaimingam atsitikimui, nukentėjusiajam reikia suteikti pirmąją pagalbą, iškviesti gydytoją, išsaugoti nepakeistą įvykio vietą (jeigu tai negresia dirbančiųjų ar aplinkinių žmonių gyvybei ar sveikatai), o apie įvykį pranešti tiesioginiam darbų vadovui.

Darbai privalo būti nutraukti, jei aptinkami naudojamų mechanizmų, įtaisų ar prietaisų gedimai, turintys įtakos žmonių saugumui, kurių savo jėgomis negalima pašalinti.Darbuotojai privalo reikalauti, kad darbdavys aprūpintų visomis darbui reikalingomis saugos priemonėmis bei techniškai tvarkingais įrankiais ir įtaisais.

STATYBOS MONTAVIMO DARBAISąlygos statybos aikštelėjeYra laikoma, kad Rangovas, prieš pradėdamas gamybą ir montavimą, patikrino statinių

išmatavimus ir kontūrus, įrengimų išdėstymą, elektros kabelių trasas, vamzdžių užtaisymą ir pan.Rangovas privalo patikrinti prijungiamų objektų išdėstymą ir adaptuoti instaliaciją

pagal situaciją bei patikrinti skylių ir užtaisytų įvorių dydžius ir išdėstymą.Statybos metu Rangovas turi patikslinti visą elektros tiekimo, valdymo ir technologinių

matavimų įrangą ir medžiagas, o, esant trūkumui, jas įsigyti kontraktinių lėšų sąskaita.Įrangos Tiekėjas (Gamintojas) privalo turėti ISO 9000 arba ekvivalentų sertifikatą, visi

įrenginiai turi atitikti IEC ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius standartus. Kartu su įrenginiais turi būti pateikta techninė dokumentacija ir instrukcijos valstybine kalba.

Visi valdymo, vizualizavimo, testavimo, konfiguravimo, parametrizavimo, archyvavimo ir diagnostikos programiniai paketai privalo būti licenzijuoti.

Po įrengimų tiekimo konkurso parinktas Rangovas, prieš įsigydamas įrangą ir medžiagas, perduodą siūlomų elektros įrengimų, technologinių matavimų ir elektros matavimo prietaisų, valdymo sistemos įrangos ir standartinių programų paketų, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos priemonių bei medžiagų sąrašą Užsakovo patvirtinimui.

Kabelių klojimas statiniuose SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 3

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI Baigti statyti kabelių statiniai (tuneliai, kolektoriai, kanalai, kabelių aukštai, rūsiai ir

kitos patalpos), prieš pradedant montavimo darbus, tikrinami statybos, montuojančios įmonės bei eksploatuojančios įmonių atstovų.

Atraminės kabelių konstrukcijos statiniuose išdėstomos kas 0,8 - 1 m. Trasos posūkiuose atstumas tarp jų parenkamas pagal leistiną kabelių lenkimo spindulį, bet ne rečiau kaip tiesiuose trasos ruožuose.

Kabelių konstrukcijos, tvirtinamos prie statybinių konstrukcijų, įžeminamos. Konstrukcijų tvirtinimas atliekamas projekte numatytu būdu.

Perėjimuose per sienas, pertvaras ir perdengimų galuose reikia įrengti nedegius vamzdžius. Gelžbetoninėse konstrukcijose tam specialiai paliekamos angos.

Statiniuose (patalpose) kabeliai tiesiami be išorinių degių dangų. Jei kabelis su išorine degia danga (džiuto ir pan.) klojamas grunte ir patalpoje, degi išorinė danga nuimama tik patalpoje iki išvado angos. Degios plastmasinės dangos patalpų viduje nudažomos specialiais, degimą slopinančiais dažais.

Kabelių šarvai ir atraminės konstrukcijos dažomi nedegiais antikoroziniais dažais. Metalinės konstrukcijos, padengtos nerūdijančiais metalais, dažomos ten, kur bus ardančiai veikiamos chemiškai aktyvios aplinkos.

Kabelių statiniuose (patalpose) neturi būti montuojamos jungiamosios movos. Jungiamosios movos gali būti montuojamos tuo atveju, jei gamyklos pateiktas kabelio ilgis (statybinis ilgis) yra mažesnis už statinio ilgį.

Tuneliuose, kabelių aukštuose ir kanaluose 10 - 35 kV įtampos kabelių jungiamosios movos (jeigu tai nurodyta movų gamintojo techniniuose dokumentuose) turi būti įrengtos su specialiais apsauginiais gaubtais, lokalizuojančiais gaisrus ir sprogimus, kurie gali kilti pramušus movų izoliaciją.

Kiekviena mova turi būti dedama ant atskiros lentynos ir nuo kitų kabelių atskirta nedegiomis pertvaromis visame lentynos plotyje.

Atlikus visus darbus pakabinamos žymenos. Išpildomuosiuose brėžiniuose turi būti pažymimas kiekvienas kabelis ir mova.

Kabelių statiniai turi būti įrengti taip, kad būtų galima papildomai nutiesti 15% projekte numatytų kabelių. Kabelių kanalai ir dvigubos grindys turi būti uždengti nuimamomis nedegiomis plokštėmis. Lauke įrengtų kabelių kanalų nuimamos plokštės turi būti užpiltos ne plonesnių kaip 0,3 m žemės sluoksniu. Kabelius tiesiant statiniuose reikia laikytis EįĮT nurodytų reikalavimų.

Kabelių klojimas žemėjePrieš pradedant kasti tranšėjas privaloma:turėti tinkamai apiformintą ir suderintą generalinio plano kopiją, kurioje parodytos

visos statybos ploto požeminės komunikacijos;vietoje nurodyti mechanizatoriams ir darbininkams požeminių įrenginių išsidėstymą,

supažindinti juos su darbų vykdymo sąlygomis šioje trasoje, padaryti įrašą darbų vykdymo žurnale.Kasant tranšėjas reikia griežtai laikytis geodezinio trasos nužymėjimo - vertikalios

tranšėjų dugno atžymos, pririšimų prie įvairių orientyrų ir 1.1.Atidengus projekte nepažymėtą komunikaciją, reikia nedelsiant nutraukti darbus, kol į

vietą nebus iškviestas tos komunikacijos savininko atstovas ir nebus imtasi atitinkamų apsaugos priemonių.

Priklausomai nuo situacijos ir esamų požeminių komunikacijų, tranšėja gali būti kasama mechanizuotai arba rankiniu būdu.

Iškasus tranšėją išlyginamas jos dugnas ir padaroma 100 mm storio pagalvė kabeliui. Pagalvę galima daryti iš smėlio arba kitos smulkios frakcijos grunto, arba atitinkamos frakcijos gruntą išpurenus 100 mm gyliu.

Klojant kabelius lygiagrečiai kitiems kabeliams ar komunikacijoms arba jas kertant, klojant arti pastatų bei kitų statinių būtina laikytis atstumų, numatytų projekte ir EĮĮT.

Vidinis vamzdžio skersmuo turi būti ne mažiau 1,5 išorinio kabelio skersmens, o kabeliams su vienvielėmis aliumininėmis gyslomis - ne mažiau dvigubo skersmens. Mažiausias SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 4

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI vamzdžio leidžiamas skersmuo - 50 mm, kai ilgis iki 5 m; 100 mm, kai vamzdynas ilgesnis ir 35 kV įtampos kabeliams.

įmonių teritorijose KL gali būti klojamos tranšėjose, tuneliuose, blokuose, kanaluose, vamzdžiuose, galerijose ir estakadomis.

Miestuose ir gyvenvietėse KL reikia tiesti tranšėjose nevažiuojamoje gatvės dalyje, kiemuose ir žaliose vejose. Kertant pagerintos dangos ir intensyvaus transporto eismo gatves ir aikštes, kabeliai turi būti klojami blokuose arba vamzdžiuose.

Kabelių linijoms kertant upelius bei kanalus, kabeliai klojami keraminiuose, plastmasiniuose, cementiniuose vamzdžiuose. KL kertant upelius, jų užliejamus slėnius ir griovius, gali būti naudojami tokie patys kabeliai, kaip ir klojant žemėje.

Radus kabelio pažeidimą būgne (įtrūkimą, pradūrimą, įlūžimą, gaubtelių nesandarumą ir pan.), būtina spręsti viso kabelio būgne tinkamumo naudoti pagal paskirtį klausimą (jei reikia, dalyvaujant tiekimo, gamintojų ir pan. atstovams).

Tinkamumą kloti kabelį išpjovus arba suremontavus pažeistas vietas galima tik patikrinus izoliacijos drėgmę ir sumontavus naujus gaubtelius.Kartu su būgnais turi būti pateikiami gamyklos kabelių bandymo protokolai.

Kabelių PVC dangomis klojimo ypatumaiKabelių PVC dangomis naudojimo sritis nustatoma projekte, atsižvelgiant į kabelio

gamintojo rekomendacijas. PVC dangos geriau tinka kabeliams, klojamiems patalpose ir kabelių statiniuose, nes PVC be ugnies šaltinio savaime yra nedegios.

Nerekomenduojama kloti kabelių PVC dangomis, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė kaip 30 °C arba žemesnė kaip minus 5-20 °C.

PE dangos dėl savo didesnio mechaninio atsparumo ir nelaidumo vandeniui naudojamos kabeliams klojamiems grunte.

Visais atvejais, nepriklausomai nuo klojimo būdo, trasoje turi būti kuo mažiau posūkių, neįvertinant įvadų į pastatus ir statinius.

Klojimo metu rekomenduojama išlaikyti didesnį negu leistinąjį kabelių lenkimo spindulį.

Kabelius su PVC dangomis kloti būtina tik tiesiuose vamzdžiuose. Tiesūs vamzdžiai turi būti įvedimuose į pastatus ir kabelių statinius.

Vamzdžių skersmuo parenkamas projekte, bet visais atvejais turi būti du kartus didesnis už kabelio skersmenį. Vamzdžių vidus turi būti lygus, galai iš vidaus užapvalinti, be atplaišų ar įlūžimų.

Klojant kabelius PVC dangomis visoje linijoje gali būti tik trys perėjimai per vamzdžius, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 40 m, tuo pačiu vieno perėjimo ilgis ne didesnis kaip 20 m.

Vertikaliuose ruožuose kabelių mechaninei apsaugai rekomenduojama naudoti lakštinį plieną. Esant techninėms galimybėms, tempimo jėgą rekomenduojama fiksuoti savirašiais matavimo prietaisais viso traukimo metu. Duomenys turi būti perduodami eksploatuojančiai įmonei kartu su kitais techniniais dokumentais.

Klojant kabelius naudojant ritinėlius, juos būtina išdėstyti tokiu būdu, kad kabelis traukiant nesiliestų žemės, grindų, sienų, konstrukcijų ir pan.

Trasa kabelių klojimui turi būti ruošiama ypač atidžiai. Perėjimams per sienas ir pertvaras rekomenduojama naudoti plastmasinių vamzdžių atraižas, atraminės konstrukcijos turi būti be aštrių kampų ir atplaišų, pagalvėse grunte neturi būti stiklo šukių, smulkios skaldos ir kitų priemaišų, galinčių pažeisti išorines kabelio dangas.

Jei prieš klojant ir apžiūrint kabelį ant būgno, jį išvyniojant randami išorinių dangų defektai, būtina surašyti aktą dalyvaujant užsakovo ir montuojančios įmonės ir tiekėjo atstovams. Tokiais atvejais sprendžiama dėl kabelio tinkamumo kloti po jo remonto arba brokuotų atkarpų pakeitimo kitu kabeliu.

Paklojus kabelį visi pastebėti išorinių dangų pažeidimai ir defektai turi būti suremontuoti panaudojant atitinkamas medžiagas ir technologijas.

Kabelių linijų eksplotavimas SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 5

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI Kabelių linijos eksploatuojamos vadovaujantis Elektrinių ir elektros tinklų

eksploatavimo taisyklėmis, Elektros įrenginių bandymų normomis ir apimtimis, Saugos taisyklėmis eksploatuojant elektros įrenginius DT 11-02, 0,38-35 kabelių eksploatavimo reglamentu bei instrukcijomis.

Atvadų į pastatus, elektros skydinių įrengimasAtvadai į ES tiesiami vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 2.1 ir 2.3

skirsnių reikalavimais.Kai atvadų kabelių paklojimo gylis didesnis kaip 1,5 metro, jie gali būti nuleidžiami

pastato išorėje arba viduje: išorėje - prie pastato sienos įrengiant šulinį su metalinėmis kopėtėlėmis ir dangčiu, viduje- pačioje ES. Turi būti numatytos priemonės, kad per vamzdžius ir angas į pastatų vidų nepatektų vanduo bei smulkūs gyvūnai.

Kabeliai gali būti tiesiami techniniu pogrindžiu ir pastato rakinamų rūsių koridoriais atvirai ant konstrukcijų, loviuose, statybinių konstrukcijų kanaluose arba metaliniuose ir kituose nedegiuose vamzdžiuose. Neleidžiama kabelių tiesti atvirai per sandėlių patalpas.

Tiesiant iš skydinės kabelius ar laidus vertikalūs perėjimai per perdangas į kitus aukštus ir horizontalūs į gretimas patalpas turi būti įrengtos ugniai atsparios pertvaros arba užaklinama ugniai atsparia medžiaga.

Kanalų gylis ir posūkiai turi užtikrinti didžiausio skerspjūvio leidžiamą kabelio lenkimo spindulį. Kabeliai privalo turėti atsargą pakartotinai galinei movai sumontuoti.

Elektros skydinės turi būti įrengiamos pastatų pirmuosiuose aukštuose arba rūsiuose su atskiru įėjimu iš lauko. Jos įrengiamos kuo arčiau apkrovų centrų ir elektros tiekimo šaltinių (transformatorinių ir kt.). Taip pat būtina vadovautis Elektros įrenginių įrengimo taisyklių 4. I skirsniu.

Elektros skydinių patalpos turi būti prie išorinių sienų ir atvado ilgis pastate neturi viršyti 10 m.

Vietose, kurios gali būti užtvindytos, ĮAS, ĮASS turi būti įrengiamos aukščiau prognozuojamo užtvindymo lygio. Grindys turi būti 100 mm aukštesnės nei gretimų patalpų.ES, kuriose yra alyva užpildytų įrenginių, turi būti įrengiamos priešgaisrinės durys, kurių atsparumas ugniai ne mažesnis kaip 0,6 vai. Kitose ES durys gali būti medinės.

Tiesti per ES vandentiekio, šildymo (išskyrus ES šildymo) ir kanalizacijos vamzdžius, vidaus lietvamzdžius, ventiliacijos ir kitus vamzdžius leidžiama išimtinais atvejais su sąlyga, kad juose nebūtų atšakų, angų, sklendžių, revizinių dangčių, ventilių ir pan. Negalima per ES tiesti dujotiekių ir vamzdynų su degiais skysčiais.

ES turi būti elektros apšvietimas ir avarinis apšvietimas, jei pastate jis įrengiamas ir kitoms patalpoms, bei natūralus vėdinimas.

ES kabelių kanalai turi būti uždengti nuimamomis nedegiomis plokštėmis. Jų uždengimui retai atidengiamuose ruožuose (kabelių įvedimui ir remontui) galima naudoti kanalų perdangų plokštes, o mažuose ar dažniau atidengiamuose ruožuose - rifliuoto plieno lakštus.

ES iš priekinės spintos pusės priežiūrai skirti praėjimai turi būti ne siauresni kaip 0,8 m (matomasis plotis) ir ne žemesni kaip 1,9 m (matomasis aukštis). Praėjimuose neturi būti daiktų, kurie trukdytų personalui vaikščioti ir pernešti įrenginius. Atskirose statybinių konstrukcijų išsikišimo vietose praėjimai gali būti susiaurinti, tačiau jie tose vietose turi būti ne siauresni kaip 0,6 m.

Kabelių tvirtinimasHorizontaliose trasų atkarpose kabeliai kabelių kanaluose turi būti pakloti atskiruose

loveliuose:-10 kV elektros kabeliai nuo kitų elektros kabelių turi būti atskirti nedegiomis

pertvaromis;žemos įtampos elektros kabelių, klojamų viename kabeliniame lovelyje, izoliacijos įtampa turi būti ne mažesnė kaip 660 V;

kontrolės-matavimų kabeliai (signalų vardinė įtampa 24 V DC);pramoninio komunikacinio tinklo kabelių loveliai turi būti klojami ne arčiau 250 mm atstumu nuo kitos paskirties elektros kabelių. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 6

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI Vertikaliose atkarpose kabeliai turi būti pritvirtinti tiek prie vertikalių kabelių lovių

kopėčių, tiek prie tvirtinimo skersinių.Ant tvirtinimo skersinių kabeliai turi būti tvirtinami kabėmis arba sąvaržomis.

Didžiausias atstumas tarp tvirtinimų turi būti 500 mm. Sunkūs kabeliai > 95 mm2 vertikaliuose kabelių loviuose turi būti tvirtinami kabėmis. Lengvi kabeliai vertikaliuose ir visi kabeliai horizontaliuose kabelių loviuose turi būti tvirtinami plastiku dengta plienine viela 500 mm intervalais tarp tvirtinimų.

Visos apkabos, kabės ir sąvaržos instaliaciniams kabeliams turi būti iš karštai cinkuoto plieno, atsparios sieros vandenilio dujų poveikiui, ir įrengtos intervalais maždaug kas 250 mm. Jos turi būti tvirtinamos prie plieninio pagrindo cinkuoto plieno varžtais arba sraigtais ir prie betono konstrukcijų arba mūro panašiais varžtais ir kaiščiais.

Bandymai montavimo metuMontavimo metu Rangovas privalo reguliariai atlikti bandymus, kad užtikrintų

patenkinamą montavimo atlikimą, atitinkantį sutarties reikalavimus.Bandymuose turi dalyvauti Užsakovo atstovas ir Projekto vadovas.Kiekvieno bandymo laikas turi būti registruojamas ir užrašomos visos klaidos ir/ar

gedimai.R angovas privalo pasirūpinti visomis bandymui reikalingomis priemonėmis, ir Užsakovo atstovui ar Projekto vadovui turi būti leista pasinaudoti bet kuriuo prietaisu, kurįjis gali skaityti esant reikalingu bandymams.

Elektros darbų patikrinimasPrieš prašydamas galutinių patikrinimų, Rangovas privalo užtikrinti, kad visos elektros

sistemos, turinčios įtaką daliai, kuri bus tikrinama, būtų išbandytos, paruoštos naudojimui, o visa įranga patenkinamai veiktų.

Sumontuoti elektros įrangimai užbaigus paleidimo-derinimo darbus priduodami pagal aktą. Jeigu elektros įranga tiekiama su automatizacijos primonėmis -paleidimo-derinimo darbai atliekami kompleksiškai ir priduodami pagal aktą.

Elektros instaliacijaElektros instaliacija turi būti atlikta vadovaujantis EĮĮT 2-o skyriaus reikalavimais. Siurblinėse gali būti naudojama atviroji ir paslėptoji elektros instaliacija. Elektros

laidai, kabeliai ir instaliacinės dėžutės turi būti klojami ir tvirtinami laikantis EĮįT skyriaus 2.1 reikalavimų, įvertinant drėgnų patalpų specifiką. Kabeliai gali būti klojami atvirai sienomis, ant horizontalių ir vertikalių kabelinių lentynų, lovių, vamzdžiuose arba po tinku.

E dalies brėžiniai

BrėžinioNr.

LapoNr.

Laida Projektodalis




12 12 1 E Elektros įrengimų planas

Projektuotojas Rimantas Balčiūnas


ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI



AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Rengiamas projektas VšĮ Biržų rajono socialinių paslaugų centro pastato rekonstravimui, kuris yra Rotušės g. Nr. 16A, Biržai. Nuosavybės teisė priklauso Biržų rajono savivaldybės tarybai. Jis patenka į Biržų senojo miesto vietos (unikalus kodas 3219 (A518P)) ir Biržų istorinės dalies teritoriją, (urbanistikos paminklas, unikalus kodas 17073),

Pagrindinis privažiavimas prie pastato – iš Rotušės gatvės. Iki pastato privesti miesto vandentiekio ir nuotekų tinklai, šiluminė trasa, požeminiai elektros, ryšių tinklai. Per teritorija pravesta žemo slėgio dujų linija.

Pastato šiaurinėje pusėje stovi mokesčių inspekcijos pastatas. Vakaruose ir pietuose sklypas ribojasi su UAB “Litesko” teritorija. Rytuose – įvažiavimas į socialinių paslaugų centro teritoriją iš Rotušės gatvės.

Teritorijos vertingosios savybės: Rotušės gatvės teritorija suvaidino svarbų vaidmenį Biržų miesto istorinėje raidoje.

Išlikusiame XVII a. pradžios Tomo Makovskio (Priedas Nr.1) Biržų miesto ir tvirtovės plane šios gatvės dar nėra, nes ši vieta buvo už gynybinės sienos ir priklausė dvarui. 1625 m. švedų kariuomenė, vadovaujama karaliaus Gustavo Adolfo, sudegino Biržų I -ają tvirtovę, miestą ir dvaro pastatus, buvusius už Agluonos upės. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Kristupas II Radvila dvarą, buvusį už Agluonos upės (Kęstučio g.10, 13 teritorija), įsakęs perkelti arčiau tvirtovės, į dešinįjį Agluonos upės krantą. Kad tai buvo padaryta, liudija 1991 m. vykdyti archeologijos tyrimai Rotušės g. Nr. 18, kur buvo rasti Boguslavo Radvilos ir Liudvikos Karolinos Radvilaitės laikų dvaro pastatų pamatų fragmentai ir būdingi XVII a. II pusės radiniai - buitinės keramikos šukės, stikliniai indai ir herbiniai kokliai. Remiantis istoriniais šaltiniais taip pat žinoma, kad Liudvika Karolina Radvilaitė 1686 m. įsteigė Biržuose bravorą. Jis turėjo būti prie to dvaro, t.y. panašiai toje vietoje, kur yra dabartinis AB "Biržų alus" (Rotušės g. 22). 1750 m. Biržų m. inventoriuje trumpai aprašomas Biržų palivarke esantis naujas iš medžio statytas bravoras

Apie XVII a. vidurį perkėlus dvarą turėjo atsirasti ir kelias. XIX a. vid. planuose matosi sužymėti pastatai dabartinėje Rotušės gatvėje. Gatvė pradėjo aktyviau funkcionuoti, kai jos šiaurinėje dalyje grafai Tiškevičiai 1860 m. pastatė katalikų bažnyčią, o apie 1884 m. ligoninę (dabartinė Sporto mokykla, prie bažnyčios). XIXa. ji vadinosi Bažnyčios g., vėliau iki 1925 m. vadinosi Kanauninkų gatve. Ji daugiau buvo užstatyta atkarpoje nuo bažnyčios link dab. Kęstučio gatvės. Atkarpa nuo Kęstučio gatvės į pietus XIX a. nebuvo tankiai užstatyta, nes tai buvo dvaro žemė.

Rotušės gatvėje Tiškevičiai paliko bravorą ir toliau jį plėtė. 1870 m. grafai Tiškevičiai seno bravoro vietoje pastatė naujus pastatus, patobulino įrengimus.

1922 m. Biržų miesto generaliniame plane pažymėti buvę namai Rotušės g. (tada Kanauninkų g.). Rytinėje gatvės pusėje pastatų nepažymėta. Vakarinėje pusėje pažymėtas garinis malūnas (buvusi muitinė ( priedas Nr2) ir dabartinis socialinių paslaugų centras(priedas Nr. 3)) bei bravoras.

1925 m. pastačius miesto rotušę (dab. Rotušės g. 10) gatvė buvo pavadinta Rotušės gatve. Tuomet buvo pastatyti namai dab. Rotušės g. nr. 17 - 1934 m., Nr.19 - 1930 m., Nr.21 -1928 m.

faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius, kurie susiję su vietovėmis – Biržų kunigaikštystė pirmą kartą paminėta 1455 m., kai Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis dovanojo Trakų vaivadai Radvilai Astikaičiui 6 pavaldinius ir žemės. Radvilos čia plėtė savo valdas ir valdė Biržus iki XIX a. pr. Biržų miestelis pirmąkart paminėtas 1520 m. Biržai buvo strategiškai svarbūs – pro juos ėjo kelias iš Vilniaus į Rygos uostą. 1547 m. tapo Biržų kunigaikštystės centru, o netrukus – LDK – Livonijos pasienio tvirtove. 1586 – 1589 m. pastatyta mūrinė Biržų pilis – Radvilų rezidencija. 1589 m. miestelis gavo Magdeburgo teises, kurios atnaujintos 1642, 1644, 1685, 1701, 1744, 1777, 1780 metais, taip pat SOCIALINIŲ PASLAUGŲ PASTATO REKONSTRAVIMO PROJEKTAS 17

ROTUŠĖS G. NR. 16A, BIR ŽAI turgaus bei prekymečių teises. Miestas ir pilis nuniokoti 1625 ir 1657 metais per LDK karus su Švedija. 1661 – 1662 m. Biržai buvo architekto Teofilio Krell–Spinovskio perplanuoti ir padidinti, o XVII a. IIp. kartu su pylimi atstatyti. 1701 m. pilyje pasirašyta Biržų sutartis. Per Šiaurės karą 1704 m. pilis vėl sugriauta, o miestas sudegintas. Daug žalos miestui padarė ir religinės kovos tarp katalikų ir reformatų, prasidėjusios po 1731 m., Biržus įsigijus Nesvyžiaus šakos Radviloms katalikams. Miestas neteko ankstesnės reikšmės. 1811 m. Biržai atiteko grafams Tiškevičiams. 1844 m. tapo Tiškevičių majoratu, pastarieji Astrave pasistatydino rezidenciją. 1861 – 1950 m. Biržai buvo valsčiaus, 1915 – 1919, 1924 – 1950 metais ir apskrities centras. 1921 m. iki Biržų pratęstas siaurasis Šiaulių – Pasvalio geležinkelis. Biržai tapo svarbiu Š. Lietuvos miestu. Per Antrą pasaulinį karą buvo sugriauta 70 proc. pastatų ir visas miesto centras. Nuo 1950 m. Biržai – rajono centras.

Projektas rengiamas vadovaujantis LR nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymu, Kultūros paveldo departamento išduotomis projektavimo sąlygomis 2011-11-10 Nr. 12.10.P-469, STR 1.01.01:2005 “Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai”, PTR 3.06.01:2007 “Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės”.

Projektavimo sąlygose yra reikalavimas neištirtoje teritorijoje atlikti archeologinius tyrimus. Prieš pradedant žemės kasimo darbus būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius

tyrimus. Ataskaitą pristatyti į KPD prie KM Panevėžio teritorinį padalinį.Projektuojant socialinių paslaugų centro pirtį yra atsižvelgta į esamo pagrindinio pastato

fasado spalvinius sprendimus ir formas. Naudojamos tradicinės statybinės medžiagos. Garažo fasadas tinkuojamas dekoratyviniu tinku, stogas dengiamas profiliuotos skardos danga. Projektuojamas dvišlaitis stogas su nuolydžiais į šiaurės ir pietų puses.

Paveldosauginiai reikalavimai:Jei atliekant statybos ar kitokius darbus būtų aptinkta archeologinių radinių ar nekilnojamojo

daikto vertingųjų savybių, valdytojai ar darbus atliekantys asmenys apie tai privalo pranešti savivaldybės paveldosaugos padaliniui.

Privalomieji dokumentai:1. PTR 3.06.01:2007 Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės;2. STR 1.01.01:2005 Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų

reglamentai;Naudota literatūra:

1. Kultūros paveldo departamentas. Kultūros vertybių registras. Biržų istorinė dalis. Vertingosios savybės.

2. R. Songailaitė. Biržų miesto istorinė apžvalga.

PRIEDAS: 1.XVII a. pradžios Tomo Makovskio Biržų miesto ir tvirtovės planas; 2.Buvusi muitinė; 3. Rekonstruojamas socialinių paslaugų centro pastatas;

Kultūros paveldo tvarkybos darbų dalies vadovas Rimantas Balčiūnas


atitvarų norminis ir projektinis šilumos perdavimo...

Documents