ATASKAITA

APIE SAUGIOS SAVIVALDYBĖS KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMĄ 2019 METAIS

Saugios savivaldybės koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m.

vasario 17 d. nutarimu Nr. 184 (toliau – Koncepcija), nustato saugios savivaldybės aplinkos kūrimo

tikslus, uždavinius, saugios aplinkos savivaldybėje kūrimo kryptis, saugią savivaldybę

apibūdinančius kriterijus, reglamentuoja Koncepcijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą.

Pagrindinis Koncepcijos tikslas – didinti gyventojų saugumą, kuriam pasiekti Koncepcijoje

numatyti šie uždaviniai:

1) didinti savivaldybių vaidmenį stiprinant gyventojų saugumą ir šios srities gebėjimus;

2) kompleksiškai ir planingai plėtoti savivaldybių veiklą, skirtą gyventojų saugumui

stiprinti, atsižvelgiant į tam tikrų savivaldybių bendruomenių poreikius ir interesus, gyventojų

saugumo būklę ir kitą savivaldybių specifiką;

3) plačiau informuoti gyventojus saugumo klausimais, diegti jiems saugios gyvensenos

pagrindus, didinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių vaidmenį kuriant saugią aplinką, skatinti jų

aktyvumą ir savanorystę šioje srityje.

Minėtiems uždaviniams įgyvendinti Koncepcijoje yra nustatytos pagrindinės saugios

savivaldybės kūrimo kryptys – organizacinės struktūros tobulinimas, planavimo sistemos

tobulinimas, vertinimo sistemos kūrimas (tobulinimas) ir vietos visuomenės įtraukimas į saugios

savivaldybės kūrimo veiklą – pagal kurias nuosekliai, sistemiškai ir nuolat taikomas teisinių,

organizacinių ir kitų priemonių, skirtų situacijai saugumo srityje gerinti, kompleksas konkrečioje

savivaldybėje užtikrina, kad svarbiausios problemos saugios savivaldybės aplinkos kūrimo srityje

būtų sprendžiamos sėkmingai.

Koncepcijos įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas

Pagal Koncepcijos 28 punktą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (toliau –

VRM) yra pavesta vykdyti Koncepcijos įgyvendinimo stebėseną ir vertinimą. Siekdama surinkti

informaciją apie Koncepcijos įgyvendinimo eigą, VRM 2020 m. vasario 13 d. raštu Nr. 1D-836

kreipėsi į Lietuvos savivaldybes prašydama užpildyti ataskaitos formą apie Koncepcijos

įgyvendinimą savivaldybėje 2019 m. Informaciją VRM pateikti buvo prašoma iki 2020 m. kovo 6 d.

Ankstesnės ir ši ataskaita apie Koncepcijos įgyvendinimą skelbiamos Vidaus reikalų

ministerijos interneto svetainėje https://vrm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/viesasis-saugumas-1 skiltyje

„Saugios savivaldybės koncepcija“.

Siekiant įvertinti, kaip Koncepcijoje keliami uždaviniai ir priemonės jiems pasiekti

įgyvendinami, savivaldybės buvo prašomos pateikti informaciją pagal VRM sudarytą klausimyną.

Pateiktais klausimais buvo siekiama išsiaiškinti, kaip savivaldybėse 2019 m. buvo įgyvendinamos

pagrindinės saugios savivaldybės aplinkos kūrimo kryptys, kaip vykdomos gyventojų saugumo

(viešosios tvarkos ir civilinės saugos) užtikrinimo funkcijos, kas labiausiai būdinga programų ir jų

įgyvendinimo priemonių, susijusių su gyventojų saugumo užtikrinimu, planų rengimo procesui 2019

metais, kokioms programoms ir (ar) priemonių planams savivaldybės skiria finansavimą ir kokiais

kriterijais remiamasi skiriant finansavimą. Taip pat klausimyne buvo pateikta keletas bendrų

klausimų, kuriais siekiama išsiaiškinti, kaip ir kokiais būdais analizuojama esama gyventojų saugumo

būklė savivaldybėse, ar lyginant su 2018 metais pasikeitė savivaldybėms aktualūs nesaugumo

veiksniai, probleminės asmenų grupės ir probleminės saugumo požiūriu vietos (teritorijos).

2

Koncepcijos įgyvendinimo ataskaitų teikimo kokybė

Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių informaciją apie Koncepcijos įgyvendinimą 2019 metais

pateikė 51 savivaldybė (atitinkamai apie Koncepcijos įgyvendinimą 2015 metais pateikė 48

savivaldybės, 2016 m. – 48, 2017 m. – 51, 2018 m. – 54). Visos Alytaus, Marijampolės, Telšių ir

Utenos apskritims priklausančios savivaldybės pateikė ataskaitas. Iš Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir

Tauragės apskričių ataskaitos nepateikė po vieną savivaldybę.

Ataskaitų apie Koncepcijos įgyvendinimą 2019 metais nepateikė 9 savivaldybės: Jonavos r.,

Neringos, Rokiškio r., Kelmės r., Pakruojo r., Radviliškio r., Jurbarko r., Švenčionių r. ir Trakų r.

savivaldybės.

Savivaldybių veiklos įgyvendinant Koncepciją apibendrinimas

1. Gyventojų saugumo būklės analizė savivaldybėje.

Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinamas Koncepcijos 19.2 papunktyje nustatytas uždavinys

„kompleksiškai ir planingai plėtoti savivaldybių veiklą, skirtą gyventojų saugumui stiprinti,

atsižvelgiant į tam tikrų savivaldybių bendruomenių poreikius ir interesus, gyventojų saugumo būklę

ir kitą savivaldybių specifiką“, savivaldybės buvo klausiamos, ar 2019 m. buvo vertinta gyventojų

saugumo būklė savivaldybėje ir kokios iš saugumo sričių buvo vertintos, taip pat kuriuos iš galimų

informacijos šaltinių naudojo esamai gyventojų saugumo būklei įvertinti.

1.1. Ar 2019 m. buvo vertinta esama gyventojų saugumo būklė savivaldybėje?

1.2. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kurias iš saugumo sričių vertinote?

Į šį klausimą atsakymus pateikė visos ataskaitas pateikusios savivaldybės.

38 savivaldybės nurodė vertinusios esamą gyventojų saugumo būklę savivaldybėje 2019

metais. 13 savivaldybių – Alytaus r., Šilutės r., Kazlų Rūdos, Biržų r., Panevėžio r., Panevėžio m.,

Šiaulių r., Telšių r., Plungės r., Ignalinos r., Molėtų r., Širvintų r. ir Ukmergės r. – esama gyventojų

saugumo būklė 2019 metais vertinta nebuvo.

7 savivaldybės nurodė, kad vertino tik kriminogeninę padėtį, 9 savivaldybės vertino situaciją

eismo saugumo srityje, 12 savivaldybių – civilinės saugos būklę1, 3 savivaldybės – gaisrinės saugos

būklę, o 20 savivaldybių nurodė vertinusios visas minėtas saugumo sritis.

Saugumo būklės vertinimas savivaldybėse leistų nustatyti saugumo būklės gerinimo

prioritetus, o periodiškai atliekamas saugumo būklės vertinimas leistų analizuoti ir vertinti saugumo

būklės pokyčius, įžvelgti tendencijas, įvertinti savivaldybės administracinių pastangų įtaką saugumo

būklės pokyčiams, todėl siūlytina periodiškai (kartą metuose) atlikti visų (ne)saugumo sričių

vertinimą.

1.3. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kuriuos iš šių būdų naudojote esamai

gyventojų saugumo būklei įvertinti?

1 Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 punktą,

savivaldybės ekstremalių situacijų komisija ne rečiau kaip kartą per metus turėtų aptarti savivaldybės civilinės saugos

sistemos būklę.

3

Iš 38 savivaldybių, nurodžiusių vertinusios esamą gyventojų saugumo būklę savivaldybėje

2019 metais, atsakymą į klausimą pateikė 35 savivaldybės.

7 savivaldybės nurodė naudojusios reprezentatyvią gyventojų apklausą, kaip jie vertina

viešojo saugumo būklę savivaldybėje; 13 savivaldybių – vertino gyventojų saugumo jausmą; 2

savivaldybės nurodė organizavusios fokus grupes su bendruomenės atstovais; 26 savivaldybės

konsultavosi su policija dėl karštų „teritorijų“ ir kitų gyventojų saugumo problemų; bendruomenės

saugos auditą bei specializuotą tyrimą gyventojų saugumo būklei įvertinti atitinkamai atliko po 1

savivaldybę; 31 savivaldybė gyventojų saugumo būklei vertinti analizavo turimus šaltinius

(statistinius, tyrimų duomenis, specialistų išvadas, metodinę ir kitą medžiagą); 27 savivaldybės

konsultavosi su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis; 14 savivaldybių – su

nevyriausybinėmis organizacijomis; 18 savivaldybių naudojosi ir elektroninėmis priemonėmis,

leidžiančiomis gyventojams pranešti apie saugumo problemas.

Iš pateiktų atsakymų matyti, kad vis dar labiausiai remiamasi policijos teikiama informacija

(~ 68 proc. savivaldybių), statistiniais, tyrimų duomenimis (~ 81 proc.), konsultuojamasi su kitomis

institucijomis (~ 71 proc.), tačiau rečiau naudojami metodai, leidžiantys iš pirmų lūpų išgirsti apie

gyventojų problemas. Nors gyventojams kai kuriose savivaldybėse suteikiama galimybė naudotis

elektroninėmis priemonėmis, tikėtina, kad dažniausiai gyventojai praneša apie su jais asmeniškai

susijusias saugumo problemas, todėl tokios „tylios“ problemos kaip prekyba žmonėmis, konfliktiniai

nesutarimai bendruomenėse ir šeimose, vaikų teisių pažeidimai ir pan., gali likti nepastebėtos ir todėl

nesprendžiamos.

1 grafikas. Informacijos šaltiniai gyventojų saugumo būklei analizuoti.

1.4. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kokie iš šių (ne)saugumo veiksnių2

yra aktualūs Jūsų savivaldybei?

2 Nesaugumo veiksniai – tai politinio, ekonominio, socialinio, gamtinio ir technologinio pobūdžio priežastys, keliančios

grėsmę visuomenei, atskiriems jos junginiams ar individams ir neigiamai veikiančios jų gyvenimo kokybę.

18,4234,21 5,26

68,42

2,63

81,58

71,05

36,84

47,37

Informacijos šaltiniai gyventojų saugumo būklei vertinti (naudoti savivaldybėse, proc.)

Reprezentatyvi gyventojų apklausa

Gyventojų saugumo jausmo vertinimas

Fokus grupės su bendruomenės atstovais

Konsultavimasis su policija

Kita

Turimų šaltinių analizė

Konsultavimasis su kitomis institucijomis

Konsultavimasis su NVO

Elektroninės priemonės

4

Gyventojų saugumo užtikrinimo veiklai tinkamai planuoti svarbu nustatyti nesaugumo

veiksnius, rizikos (pažeidžiamas) grupes ir rizikos vietas, kurie (-ios) dėl savivaldybių specifikos

(dydžio, geografinės padėties, ekonominės-socialinės situacijos ir t. t.), yra skirtingi atskiroms

savivaldybėms. Nesaugumo veiksniai, rizikos grupės ir rizikos vietos turėtų būti nagrinėjami kartu,

norint nustatyti poreikį diegti specifines priemones saugumo būklei gerinti probleminėje srityje.

Nepaisant savivaldybių specifikos, galima išskirti ir apibendrinti pagrindinių nesaugumo

veiksnių sąrašą. Šie veiksniai yra kontroliuojami valstybės ir savivaldybės lygmens institucijų:

nusikalstamumas, eismo įvykiai, gaisrai ir ekstremaliosios situacijos, nelaimingi atsitikimai ir

traumos, alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas, prekyba žmonėmis,

savižudybės, smurtas artimoje aplinkoje, patyčios, vaikų ir jaunimo teisių pažeidimai ir kt. Visus

nesaugumo veiksnius iš esmės galima sugrupuoti į penkias pagrindines saugumo sritis, kurioms

reguliuoti nustatytas ir atitinkamas teisinis reglamentavimas: nusikalstamumas, eismo saugumas,

civilinė ir gaisrinė sauga, visuomenės sveikata ir nelaimingi atsitikimai bei vaikų ir jaunimo

saugumas.

Savivaldybių teikiamos paslaugos ir funkcijos yra susijusios su visomis saugumo sritimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu (toliau – Vietos savivaldos

įstatymas), savarankiškosios savivaldybių funkcijos yra švietimo pagalbos teikimo mokiniui,

mokytojui, šeimai, mokyklai, vaiko minimaliosios priežiūros priemonių vykdymo organizavimas ir

koordinavimas, socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas,

išlaikymas ir bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, savivaldybių sveikatinimo

priemonių planavimas ir įgyvendinimas, saugaus eismo organizavimas, dalyvavimas,

bendradarbiavimas užtikrinant viešąją tvarką, kuriant ir įgyvendinant nusikaltimų prevencijos

priemones, savivaldybėms priskirtas triukšmo prevencijos ir triukšmo valstybinio valdymo

įgyvendinimas, o valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra ir vaikų ir jaunimo

teisių apsauga, civilinė sauga ir priešgaisrinė sauga, radiacinė sauga. Savivaldybės vykdo ir kitas

funkcijas, nustatytas Vietos savivaldos įstatyme, kituose įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinės

saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme ir kt.) ir susijusias su

minėtomis saugumo sritimis.

Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinamas minėtas Koncepcijos 19.2 papunktyje nustatytas

uždavinys ir susijusi rekomendacija „nustatyti opiausias gyventojų saugumo savivaldybėje

problemas, jų priežastis ir sąlygas, taip pat saugumo požiūriu problemines teritorijas ir asmenų

grupes“ (Koncepcijos 21.1.4 papunktis), savivaldybės buvo prašomos nurodyti 2019 metais atlikto

vertinimo metu nustatytus (ne)saugumo veiksnius, problemines asmenų grupes ir problemines

saugumo požiūriu vietas (teritorijas).

Apibendrinus ataskaitų duomenis matyti, kurie nesaugumo veiksniai dažniausiai buvo

nustatyti kaip aktualūs savivaldybėms 2019 metais (visai informacijos nepateikė 17 savivaldybių, iš

jų – 10 savivaldybių, nurodžiusių, kad 2019 m. gyventojų saugumo būklės nevertino):

Viešosios tvarkos pažeidimai – 28/34;

Gaisrai – 27/34;

Eismo saugumas (pavojingas vairavimas, vairavimas išgėrus, automobilių statymas

neleistinose vietose ir kt.) – 26/34;

Ekstremaliosios situacijos ir įvykiai – 24/34;

Alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas – 23/34;

Vaikų ir jaunimo teisių pažeidimai (patyčios, smurtas prieš vaikus ir pan.) – 22/34;

5

Smurtas artimoje aplinkoje – 20/34;

Stichiniai hidrometeorologiniai reiškiniai – 17/34;

Nedarbas – 14/34;

Eismo infrastruktūros nepakankamumas – 12/34;

Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos trūkumai – 12/34;

Saugumo problemos švietimo įstaigose – 11/34;

Aplinkos kokybė (triukšmas, maudyklų, aplinkos užterštumas, oro tarša ir pan.) – 11/34;

Vagystės iš gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir kitur) – 10/34;

Skurdas – 10/34;

Migracija – 10/34;

Saugumo problemos kaimo vietovėse – 7/34;

Gyvenamųjų vietovių bendruomenės nariai yra individualistai, nesolidarūs,

nebendruomeniški – 5/34;

Prekyba žmonėmis (priverstiniam darbui, elgetavimui, prostitucijai ir pan.) – 5/34;

Chemijos pramonės objektai – 4/34;

Vagystės iš automobilių – 4/34;

Nepakankama gyvenamoji infrastruktūra – 4/34;

Kibernetiniai nusikaltimai – 2/34;

Kita – 1/34 (Astravo atominė elektrinė).

2 grafikas. Nesaugumo veiksniai savivaldybėse.

Lyginant su informacija apie savivaldybėms aktualius (ne)saugumo veiksnius 2018 metais,

matyti, kad iš esmės išlieka tos pačios tendencijos – ir toliau aktualiausi lieka veiksniai, susiję su

viešosios tvarkos pažeidimais, gaisrine sauga, eismo saugumu, civiline sauga, alkoholio, narkotikų ir

psichotropinių medžiagų vartojimu ir smurtu artimoje aplinkoje.

1.5. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kokios probleminės saugumo

požiūriu asmenų grupės aktualios Jūsų savivaldybei?

79,41

67,65

58,82

50

41,18

32,35

20,59 13,23 5,88

2,94

Nesaugumo veiksniai (savivaldybėse, vidurkis, proc.)

Viešoji tvarka, gaisrai, eismo saugumas

Ekstremaliosios situacijos, priklausomybių ligos,vaikų teisių pažeidimai

Smurtas artimoje aplinkoje

Stichiniai hidrometeorologiniai reiškiniai

Nedarbas

Eismo infrastruktūra, GPIS, saugumas švietimoįstaigose, aplinkos kokybė, vagystės, skurdas

Saugumas kaimo vietovėse

Prekyba žmonėmis, chemijos pramonės objektai,nepakankama gyvenamoji infrastruktūra

Kibernetiniai nusikaltimai

Kita (Astravo AE)

6

Apibendrinus ataskaitų apie Koncepcijos įgyvendinimą 2019 metais duomenis (visai

informacijos nepateikė 17 savivaldybių, iš jų – 10 savivaldybių, nurodžiusių, kad 2019 m. gyventojų

saugumo būklės nevertino) matyti, kad savivaldybėse kaip probleminės saugumo požiūriu asmenų

grupės dažniausiai įvardijami:

Neblaivūs asmenys – 25/34;

Asocialūs asmenys – 23/34;

Narkotikus vartojantys ir (ar) narkotikais prekiaujantys asmenys – 15/34;

Agresyvus jaunimas, paaugliai – 14/34;

Benamiai asmenys, landynių gyventojai – 13/34;

Ilgalaikiai bedarbiai – 10/34;

Kaimo gyventojai ir / arba nutolusiose vietovėse ar kitose socialiai apleistose teritorijose

gyvenantys asmenys – 9/34;

Suaugusieji, neįgiję pagrindinio išsilavinimo, asmenys susiduriantys su mokymosi

sunkumais ir / arba nedalyvaujantys švietime ir mokyme – 9/34;

Vyresnio amžiaus asmenys – 8/34;

Esami ir buvę kaliniai – 7/34;

Vienišos mamos – 5/34;

Negalią turintys asmenys – 4/34;

Migrantai – 3/34;

Tautinės ir kultūrinės mažumos – 2/34;

Organizuotos nusikalstamos grupuotės – 1/34;

Probleminių asmenų grupių nenustatyta – 1/34.

3 grafikas. Rizikos grupės savivaldybėse.

70,59

41,18

26,47

20,59

13,237,35

2,94

Rizikos grupės (savivaldybėse, vidurkis, proc.)

Neblaivūs, asocialūs asmenys

Narkotikus vartojantys/prekiaujantysasmenys,agresyvys jaunimas, benamiai

Bedarbiai, atokiose vietovėsegyvenantys asmenys, suaugusieji beišsilavinimo, vyresnio amžiaus asmenys

Esami ar buvę kaliniai

Vienišos mamos, negalią turintysasmenys

Migrantai, tautinės ir kultūrinėsmažumos

Organizuotos nusikalstamos grupuotės

7

Kaip ir (ne)saugumo veiksnių atveju, lyginant su 2018 metais išlieka visiškai panaši situacija

– dažniausiai probleminėmis grupėmis įvardijami socialinės rizikos asmenys, agresyvus jaunimas,

rečiausiai – migrantai bei tautinės mažumos.

Išanalizavus savivaldybių pateiktus duomenis matyti, kad savivaldybių nustatytos rizikos

(pažeidžiamos) grupės siejasi su savivaldybėse nustatytais nesaugumo veiksniais. Alkoholio,

narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimas savivaldybėse yra vienas dažniausiai minimų

nesaugumo veiksnių, todėl atitinkamai neblaivūs, asocialūs asmenys bei narkotikus vartojantys ar jais

prekiaujantys asmenys, agresyvus jaunimas, benamiai ir landynių gyventojai yra nurodomi kaip tos

rizikos grupės, kurioms savivaldybės dažniausiai planuoja saugumo priemones (atitinkamai apie 70

proc. ir 42 proc. visų savivaldybių). Kitos dažnai savivaldybių nurodomos rizikos grupės ilgalaikiai

bedarbiai, atokiose vietovėse ar kitose socialiai apleistose teritorijose gyvenantys ar vyresnio amžiaus

asmenys (apie 26 proc. savivaldybių), rečiau – kitos rizikos grupės.

1.6. Jei į 1.1 klausimą atsakėte „Taip“, pažymėkite, kokios probleminės saugumo

požiūriu vietos / teritorijos aktualios Jūsų savivaldybei?

Kaip probleminės saugumo požiūriu vietos (teritorijos) savivaldybėse dažniausiai nurodomi

(visai informacijos nepateikė 16 savivaldybių, iš jų – 10 savivaldybių, nurodžiusių, kad 2019 m.

gyventojų saugumo būklės nevertino):

Apleisti ir neprižiūrimi pastatai ir (ar) viešosios vietos – 27/35;

Socialiniai būstai, bendrabučiai – 21/35;

Gyvenamosios zonos, kuriose susiformavę tam tikrų gyventojų sluoksniai (socialiai

remtinų, asocialių, tam tikrų etninių grupių, migrantų ir pan.) – 15/35;

Prastai apšviestos ar visai neapšviestos gatvės ir (ar) gyvenamosios teritorijos – 14/35;

Sprogmenimis užterštos teritorijos – 12/35;

Tam tikri (didesnės gyventojų koncentracijos) miesteliai, gatvės, rajonai – 9/35;

Naktinės maitinimo ar pramogų įstaigos – 9/35;

Miškai ir atviros teritorijos – 9/35;

Kaimai, vienkiemiai ir nutolusios teritorijos – 9/35;

Paplūdimiai – 7/35;

Potvynio zonos – 7/35;

Pavojingi transporto mazgai – 4/35;

Švietimo įstaigos – 4/35.

Apleisti ir neprižiūrimi pastatai ir (ar) viešosios vietos, socialiniai būstai, gyvenamosios

zonos, kuriose susiformavę tam tikrų gyventojų sluoksniai, prastai apšviestos teritorijos, ypač

atsižvelgiant į paplitusį alkoholio, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimą, kelia didžiausią

susirūpinimą savivaldybėms.

Ataskaitos apie Koncepcijos įgyvendinimą 2018 metais duomenimis, siekdamos sumažinti

nustatytų nesaugumo veiksnių, probleminių asmenų grupių ir probleminių teritorijų įtaką gyventojų

saugumo lygiui savivaldybėje 2017–2018 m., savivaldybės nurodė skyrusios savivaldybės biudžeto

lėšas saugumo projektams, programoms finansuoti, taip pat skatinusios saugių kaimynysčių grupių

kūrimą, vykdžiusios švietėjiškas ir prevencines akcijos, taip pat buvo įrengiama vaizdo stebėjimo ir

apšvietimo įranga, eismo saugumo gerinimo priemonės, gerinama infrastruktūra, montuojami

autonominiai dūmų detektoriai, bendradarbiaujama su nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis

8

institucijomis bei įstaigomis. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš pateiktos informacijos apie 2019 m.

vykdytas savivaldybės strateginio veiklos plano (SVP) programas ir jų įgyvendinimo priemones,

tiesiogiai susijusias su gyventojų saugumo gerinimu, ir jų finansavimą, ir 2019 metais savivaldybės

iš esmės tęsia 2017–2018 m. taikytas priemones.

4 grafikas. Probleminės saugumo požiūriu vietos / teritorijos savivaldybėse.

Išsamesnė informacija apie gyventojų saugumo būklės analizę savivaldybėse pateikiama

ataskaitos 1 priede.

2 klausimas. Savivaldybės vidinės (organizacinės) struktūros kūrimas.

Įgyvendinant Koncepcijos 19.1 papunktyje nustatytą uždavinį „didinti savivaldybių

vaidmenį stiprinant gyventojų saugumą ir šios srities gebėjimus“, rekomenduojama įsteigti

savivaldybės administracijoje atskirą padalinį (departamentą, skyrių, poskyrį) ar pareigybę,

atsakančius už gyventojų saugumo stiprinimo veiklos organizavimą savivaldybėje, arba pavesti tai

jau įsteigtam savivaldybės administracijos padaliniui (toliau – atsakingas subjektas) ir užtikrinti

tinkamą atsakingo subjekto veiklą (Koncepcijos 20.1 papunktis). Tokio savivaldybės administracijos

įsteigto struktūrinio padalinio paskirtis – visapusiškai padėti savivaldybės tarybai formuoti

savivaldybės (vietos) politiką gyventojų saugumo stiprinimo ir saugios savivaldybės plėtros srityje,

inicijuoti, planuoti, koordinuoti šios politikos įgyvendinimo veiksmus atsižvelgiant į savivaldybės

veiklos prioritetus, vertinti gyventojų saugumo būklę ir jos pokyčius, informuoti vietos visuomenę ir

skatinti ją dalyvauti vykdant veiklą šioje srityje. Be to, tokio atsakingo subjekto įsteigimas ar

paskyrimas taip pat yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių savivaldybės pasirengimą stiprinti gyventojų

saugumą (Koncepcijos 26.1 papunktis). Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinama minėta rekomendacija,

savivaldybės buvo klausiamos apie gyventojų saugumo (viešosios tvarkos ir civilinės saugos)

užtikrinimo funkcijų paskirstymą bei 2019 metais įvykusius vidinius (organizacinius) struktūrinius

pokyčius, susijusius su atskirų padalinių ir pareigybių vykdomų gyventojų saugumo stiprinimo

veiklos organizavimo funkcijų paskirstymu.

77,14

60

42,8640

34,29

25,71

25,7120

11,43

Probleminės saugumo požiūriu vietos / teritorijos (savivaldybėse, proc.) Apleisti ir neprižiūrimi pastatai ir (ar)

viešosios vietos

Socialiniai būstai, bendrabučiai

Gyvenamosios zonos, kuriose susiformavętam tikrų gyventojų sluoksniai

Prastai apšviestos gatvės ir (ar)gyvenamosios teritorijos

Sprogmenimis užterštos teritorijos

Tam tikri (didesnės gyventojųkoncentracijos) miesteliai, gatvės, rajonai

Naktinės maitinimo ir pramogų įstaigos;Miškai ir atviros teritorijos; Vienkiemiai irnutolusios teritorijosPaplūdimiai; Potvynio zonos

Pavojingi transporto mazgai; Švietimoįstaigos

9

2.1. Kas savivaldybėje vykdo gyventojų saugumo (viešosios tvarkos ir civilinės saugos)

užtikrinimo funkcijas?

Atsakymus į klausimą pateikė visos 51 savivaldybė.

Išanalizavus savivaldybių pateiktą informaciją matyti, kad dažniausiai (13/51)

savivaldybėse yra taikomas modelis, kai viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas vykdo specializuotas

viešosios tvarkos padalinys, o civilinės saugos – specializuota pareigybė, atsakinga už civilinę saugą

(Alytaus m., Kauno r., Kėdainių r., Klaipėdos m., Klaipėdos r., Palangos m., Marijampolės, Biržų r.,

Panevėžio m., Šilalės r., Utenos r., Šalčininkų r. ir Širvintų r. savivaldybėse);

Birštono, Kupiškio r., Ignalinos r., Molėtų r., Zarasų r., Elektrėnų ir Ukmergės r.

savivaldybėse (7/51) yra paskirtos atskiros specializuotos pareigybės, atsakingos už viešąją tvarką ir

civilinę saugą).

Viešosios tvarkos ir civilinės saugos užtikrinimo funkcijas atskiri specializuoti viešosios

tvarkos ir civilinės saugos padaliniai vykdo Kauno m., Kretingos r., Šiaulių m., Vilniaus m. ir Vilniaus

r. savivaldybėse (5/51).

Modelis, kai už civilinės saugos funkcijas yra paskirta specializuota pareigybė, o viešosios

tvarkos užtikrinimo funkcijos paskirstytos kitiems savivaldybės administracijos padaliniams ar

specialistams, dabar veikia Alytaus r., Varėnos r., Skuodo r., Pasvalio r., Plungės r. ir Rietavo

savivaldybėse (6/51).

Galiausiai, viešosios tvarkos ir civilinės saugos užtikrinimo funkcijos paskirstytos keliems

savivaldybės administracijos padaliniams ar specialistams Druskininkų, Lazdijų r., Panevėžio r. ir

Akmenės r. savivaldybėse (4/51).

Šakių r. ir Pagėgių savivaldybės pažymėjo, kad savivaldybėje niekas nevykdo viešosios

tvarkos užtikrinimo funkcijų.

4 grafikas. Gyventojų saugumo užtikrinimo funkcijų priskyrimas savivaldybėse.

2.2. Kokie 2019 m. savivaldybės administracijoje įvyko vidiniai (organizaciniai)

struktūros pokyčiai, susiję su atskirų padalinių ar pareigybių funkcijų, susijusių su gyventojų

saugumo stiprinimo veiklos organizavimu savivaldybėje, paskirstymu?

21

5

10 1011

6

2

00

5

10

15

20

25

Viešosios tvarkos užtikrinimofunkcijos

Civilinės saugos užtikrinimo funkcijos

Ska

ičiu

s sa

viva

ldyb

ių

Gyventojų saugumo užtikrinimo funkcijų paskirstymas savivaldybėse

Specializuotas padalinys

Specializuota pareigybė

Funkcijos paskirstytos keliemspadaliniams

Niekam nepaskirta

10

Atsakymus į klausimą pateikė 48 savivaldybės. Klaipėdos r., Palangos m. ir Plungės r.

savivaldybės į klausimą neatsakė.

Didžiojoje daugumoje (37) savivaldybių 2019 metais nevyko jokių vidinių (organizacinių)

struktūros pokyčių, susijusių su atskirų padalinių ar pareigybių funkcijų, susijusių su gyventojų

saugumo stiprinimo veiklos organizavimu savivaldybėje, paskirstymu. Šiaulių r. savivaldybėje 2019

metais buvo įsteigta nauja už viešosios tvarkos užtikrinimą atsakinga pareigybė, Vilniaus r. – įsteigta

nauja už civilinės saugos užtikrinimą atsakinga pareigybė, Kaišiadorių r. – viešosios tvarkos

užtikrinimo funkcijos pirmą kartą buvo paskirtos esamam savivaldybės administracijos padaliniui ar

pareigybei, Lazdijų r. ir Zarasų r. savivaldybėse – tam tikro savivaldybės administracijos padalinio

ar pareigybės vykdytos viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos buvo paskirtos kitam savivaldybės

administracijos padaliniui ar pareigybei. Šakių r. ir Zarasų r. savivaldybėse tam tikro savivaldybės

administracijos padalinio ar pareigybės vykdytos civilinės saugos užtikrinimo funkcijos buvo

paskirtos kitam savivaldybės administracijos padaliniui ar pareigybei, Kretingos r. – sumažinta

pareigybių etatų viešosios tvarkos padalinyje, Mažeikių r. ir Telšių r. savivaldybėse – padidinta

pareigybių etatų viešosios tvarkos padalinyje, Kauno m. – padidėjo pareigybių etatų skaičius civilinės

saugos padalinyje (2019 m. sausio 1 d. panaikintas Civilinės saugos skyrius ir įsteigtas Civilinės

saugos poskyris Viešosios tvarkos skyriuje), Vilniaus m. savivaldybėje įvyko Viešosios tvarkos

skyriaus pertvarka (sumažintas poskyrių skaičius, sumažėjo vadovaujančių pareigūnų skaičius).

Pažymėtina, kad ataskaitos už Koncepcijos įgyvendinimą 2015 metais duomenimis, 2015

metais 21 savivaldybėje viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos buvo pavestos specializuotiems

padaliniams, tačiau kitose 21 savivaldybėje tuo metu nebuvo įsteigta jokio atskiro padalinio arba

pareigybės. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijos nėra niekam

paskirtos vos dviejose savivaldybėse, teigtina, kad vis daugiau dėmesio skiriama funkcijoms,

susijusioms su gyventojų saugumo stiprinimo veiklos organizavimu savivaldybėje, vykdyti –

savivaldybių administracijų organizacinės struktūrose vyksta pokyčiai, esami padaliniai pertvarkomi,

didėja etatų skaičius.

2.3. 2019 m. savivaldybėse veikiančios kolegialios institucijos (komisijos, komitetai,

darbo grupės ir pan.), atsakingos už saugumo atskirose srityse užtikrinimą, kuriose dalyvauja

socialiniai partneriai?

Įgyvendinant Koncepcijos 19.1 papunktyje nustatytą uždavinį rekomenduojama organizuoti

atsakingo subjekto bendradarbiavimą su suinteresuotais subjektais per suinteresuotų subjektų

partnerystės mechanizmą – atitinkamą komisiją, tarybą ar kitą darinį, į kurio sudėtį įeitų savivaldybės

administracijos ir suinteresuotų subjektų atstovai (Koncepcijos 20.3 papunktis).

Savivaldybėje sudarytos atskirų saugumo sričių kolegialios institucijos – vienas kriterijų,

apibūdinančių savivaldybės pasirengimą stiprinti gyventojų saugumą (Koncepcijos 26.2 papunktis).

Pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, savivaldybėse turėtų būti

sudaromos tam tikros kolegialios institucijos. Pavyzdžiui, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo

15 straipsniu, savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro etikos ir antikorupcijos komisijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nuostatomis,

savivaldybėje turėtų būti sudaryta vaiko gerovės komisija, Lietuvos Respublikos saugaus eismo

automobilių keliais įstatymo 10 straipsniu – eismo saugumo komisija. Vadovaujantis Lietuvos

Respublikos civilinės saugos įstatymo nuostatomis, savivaldybėje sudaroma savivaldybės

11

ekstremalių situacijų komisija. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad minėtos kolegialios institucijos

sudarytos kiekvienoje savivaldybėje (šioje ataskaitoje atskirai neanalizuojamos).

Be šių privalomai sudaromų minėtų kolegialių institucijų, savivaldybės pateikė informaciją

apie kitas jų savivaldybėje veikiančias kolegialias institucijas:

Narkotikų kontrolės komisija – 23/51;

Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo darbo grupė – 12/51;

Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolės komisija – 6/51;

Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba – 4/51;

Šeimos (stiprinimo) komisija – 4/51;

Nevyriausybinių organizacijų taryba – 4/51;

Darbo grupė triukšmo valdymo problemoms nagrinėti – 3/51;

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo komisija – 3/51;

Švietimo taryba – 2/51;

Jaunimo reikalų taryba – 2/51;

Savižudybių prevencijos darbo grupė – 2/51;

Komisija neigiamų socialinių veiksnių prevencijai koordinuoti – 2/51;

Neįgaliųjų reikalų komisija – 2/51;

Vietos bendruomenių reikalų komisija (Bendruomeninių organizacijų taryba) – 2/51;

Tarpžinybinio bendradarbiavimo smurto artimoje aplinkoje klausimais darbo grupė –

2/51;

Gyventojų saugumo stiprinimo ir saugios savivaldybės plėtros komisija – 1/51.

5 grafikas. Kolegialios institucijos savivaldybėse.

Išsamesnė informacija apie vidinės (organizacinės) struktūros kūrimo tendencijas

savivaldybėse pateikiama ataskaitos 2 priede.

45,1

23,53

11,76

7,84

5,88

3,923,92 3,92

Kolegialios institucijos (savivaldybėse, proc.)

Narkotikų kontrolės komisija

Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo DG

Nusikalstamumo prevencijos ir kontrolėskomisija

Bendruomenės vaiko teisių apsaugos taryba,Šeimos (stiprinimo) komisija, NVO taryba

Darbo grupė triukšmo valdymo problemomsnagrinėti, mažmeninės prekybos alkoholiuribojimo komisijaŠvietimo taryba, Jaunimo reikalų taryba,Savižudybių prevencijos DG

Komisija neigiamų socialinių veiksnių prevencijai,Neįgaliųjų reikalų komisija

Vietos bendruomenių reikalų komisija,Tarpžinybinio bendradarbiavimo smurtoartimoje aplinkoje klausimais DG

12

3. Planavimo sistemos savivaldybėje kūrimas.

Įgyvendinant Koncepcijos 19.2 papunktyje nustatytą uždavinį rekomenduojama nustatyti

gyventojų saugumo stiprinimo tikslus savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose ir parengti

programas ir (ar) priemonių planus šiems tikslams įgyvendinti, numatyti už jų vykdymą atsakingus

subjektus, reikiamą finansavimą, priemonių įvykdymo terminus ir planuojamus pasiekti rezultatus

(Koncepcijos 21.2 papunktis); užtikrinti programų ir (ar) priemonių planų kompleksiškumą – siekti,

kad programos ir (ar) priemonių planai būtų įgyvendinami visoje ar kuo didesnėje savivaldybės

teritorijoje ir spręstų ne vieną konkrečią problemą, bet kuo daugiau problemų (Koncepcijos 21.3

papunktis); užtikrinti, kad rengiant ir įgyvendinant programas ir (ar) priemonių planus dalyvautų

suinteresuoti subjektai (Koncepcijos 21.4 papunktis).

Atsižvelgiant į tai, savivaldybės buvo klausiamos apie programų ir jų įgyvendinimo

priemonių, susijusių su gyventojų saugumo užtikrinimu, planų rengimo proceso ypatumus, taip pat

buvo prašoma pateikti informaciją apie 2019 metais vykdytas savivaldybės strateginio veiklos plano

programas ir jų įgyvendinimo priemones, tiesiogiai susijusias su gyventojų saugumo gerinimu3 ir jų

finansavimą.

3.1. Pažymėkite teiginius, kurie tinka programų ir jų įgyvendinimo priemonių,

susijusių su gyventojų saugumo užtikrinimu, planų rengimo procesui 2019 m. Jūsų

savivaldybėje.

Atsakymus į klausimą pateikė 48 savivaldybės. Palangos m., Vilkaviškio r. ir Molėtų r.

savivaldybės į klausimą neatsakė.

Rengiant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, dalyvauja suinteresuoti

subjektai – 35/48;

Įgyvendinant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, dalyvauja

suinteresuoti subjektai – 34/48;

Rengiant ir įgyvendinant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus,

suinteresuoti subjektai dalyvauja tik kai kada – 4/48;

Bendradarbiavimas rengiant ir įgyvendinant programas ir jų įgyvendinimo

priemones dažnai apsiriboja tik lėšų skyrimu institucijų, kurių veikla susijusi su

gyventojų saugumo užtikrinimu, funkcijoms atlikti (pavyzdžiui, skiriamos lėšos

transporto priemonėms išlaikyti ir pan.) – 13/48;

Rengiant ir įgyvendinant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus,

suinteresuoti subjektai nedalyvauja – 0/48;

Programos ir jų įgyvendinimo priemonių planai yra kompleksiniai (planuojama

kelioms probleminėms sritims spręsti) – 18/48;

Ne visos programos ir jų įgyvendinimo priemonių planai yra kompleksiniai – jie

dažnai yra skirti konkrečiai socialinei problemai spręsti (pavyzdžiui,

priklausomybių, socializacijos ir pan.) – 17/48;

Rengiant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, dalyvauja savivaldybės

KI, atsakinga (-os) už saugumo atskirose srityse užtikrinimą – 18/48;

3 Tik priemonės, skirtos nusikaltimų prevencijai, viešojo saugumo, viešosios tvarkos ir saugios aplinkos užtikrinimui,

eismo saugumo gerinimui, civilinės ir gaisrinės saugos būklės gerinimui, vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijai,

priklausomybių mažinimui.

13

Prieš rengiant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, atliekamas gyventojų

saugumo būklės vertinimas – 13/48;

Gyventojų saugumo užtikrinimo programos dažniausiai yra ilgalaikės (tvirtinamos

keleriems metams) – 25/48;

Gyventojų saugumo užtikrinimo programos dažniausiai yra tvirtinamos vienerių

metų laikotarpiui – 9/48;

Programos ir jų įgyvendinimo priemonės dažniausiai yra įgyvendinamos visoje

savivaldybės teritorijoje – 31/48;

Programos ir jų įgyvendinimo priemonės dažniausiai nėra įgyvendinamos visoje

savivaldybės teritorijoje, o tik tam tikroje jos dalyje (pavyzdžiui, tik kai kuriose

savivaldybės mokyklose ir pan.) – 6/48;

Rengiant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, atsižvelgiama į nustatytus

aktualius (ne)saugumo veiksnius – 24/48;

Rengiant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, atsižvelgiama į nustatytas

aktualias rizikos grupes – 26/48;

Rengiant programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, atsižvelgiama į nustatytas

aktualias rizikos vietas – 27/48;

Nustatant savivaldybės veiklos prioritetus dalyvauja ne tik savivaldybės

administracijos direktorius, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, atsakingi už

strateginį planavimą, bet ir savivaldybės meras, savivaldybės tarybos nariai – 38/48;

Planuojant teritorijas ir projektuojant statinius atliekamas visapusiškas gyventojų

saugumo poreikių vertinimas – 20/48.

Kaip matyti iš savivaldybių pateiktos informacijos, Koncepcijos 21.3 ir 21.4 papunkčiuose

išdėstytos rekomendacijos užtikrinti programų ir (ar) priemonių planų kompleksiškumą ir

suinteresuotų subjektų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant programas ir (ar) priemonių planus nėra

visiškai įgyvendinamos – tik apie 72 proc. savivaldybių rengiant programas ir jų įgyvendinimo

priemonių planus bei juos įgyvendinant, dalyvauja suinteresuoti subjektai. Gana dažnai (apie 27 proc.

savivaldybių) bendradarbiavimas rengiant ir įgyvendinant programas ir jų įgyvendinimo priemones

apsiriboja tik lėšų skyrimu institucijų, kurių veikla susijusi su gyventojų saugumo užtikrinimu,

funkcijoms atlikti (pavyzdžiui, skiriamos lėšos transporto priemonėms išlaikyti ir pan.). Stebina ir tai,

kad tik apie 53 proc. savivaldybių, rengdamos programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus,

atsižvelgia į nustatytus aktualius (ne)saugumo veiksnius, rizikos grupes ir (ar) rizikos vietas.

Siūlome savivaldybėms atsižvelgti į Koncepcijoje išdėstytas rekomendacijas, susijusias su

savivaldybių veiklos, skirtos gyventojų saugumui stiprinti, kompleksišku ir planingu planavimu,

atsižvelgiant į tam tikrų savivaldybių bendruomenių poreikius ir interesus, gyventojų saugumo būklę

ir kitą savivaldybių specifiką, ir imtis veiksmų šioms rekomendacijoms įgyvendinti.

3.2. Pateikite informaciją apie 2019 m. vykdytas savivaldybės strateginio veiklos plano

(SVP) programas ir jų įgyvendinimo priemones, tiesiogiai susijusias su gyventojų saugumo

gerinimu4 ir jų finansavimą:

4 Tik priemonės, skirtos nusikaltimų prevencijai, viešojo saugumo, viešosios tvarkos ir saugios aplinkos užtikrinimui,

eismo saugumo gerinimui, civilinės ir gaisrinės saugos būklės gerinimui, vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijai,

priklausomybių mažinimui.

14

Atsakymus į klausimą pateikė 48 savivaldybės. Kauno r., Visagino ir Rietavo savivaldybės

į klausimą neatsakė. Šilutės r. savivaldybė nurodė, kad tokių priemonių nebuvo.

Analizuojant informaciją apie savivaldybių vykdytas SVP programas ir jų įgyvendinimo

priemones, tiesiogiai susijusias su gyventojų saugumo gerinimu ir jų finansavimą, matyti, kad

dažniausiai savivaldybės įgyvendina (finansuoja) šias priemones:

Infrastruktūros gerinimas (vietinių kelių ir gatvių statyba, vaizdo sistemos,

apšvietimas ir pan.) – 22/48;

Gaisrinė sauga – 22/48;

Civilinė sauga – 18/48;

Sveikatos apsauga – 16/48;

Viešoji tvarka – 16/48;

Eismo saugumas ir infrastruktūra – 15/48;

Socialinės paslaugos – 11/48;

Švietimo ir ugdymo programos – 10/48;

Visuomenės saugumo projektai, NVO ir bendruomeninių organizacijų plėtra, kaimo

bendruomenių rėmimas – 10/48;

Priklausomybių ligų mažinimas ir prevencija – 10/48;

Smurto prevencija, kova su prekyba žmonėmis – 10/48;

Aplinkos apsauga – 9/48;

Vaikų socializacija – 7/48;

Užimtumo, turizmo ir verslo skatinimas – 6/48;

Sporto programos – 4/48;

Nusikalstamumo prevencija – 3/48;

Saugi kaimynystės iniciatyvų rėmimas – 3/48.

Analizuojant informaciją apie savivaldybių vykdytas SVP programas ir jų įgyvendinimo

priemones, matyti, kad savivaldybės daugiausia dėmesio skiria infrastruktūros gerinimui

(dažniausiai, teritorijų apšvietimo gerinimui, vaizdo stebėjimo kamerų įrengimui), dažnai

finansuojamos priemonės, susijusios su gaisrinės, civilinės saugos būklės gerinimu, skiriamos lėšos

viešajai tvarkai, eismo saugumui ir infrastruktūrai gerinti.

Analizuojant savivaldybių finansuotas kitų saugumo sričių programas ir (ar) priemonių

planus, matyti, kad ir toliau didžiausias dėmesys skiriamas visuomenės sveikatos bei vaikų ir jaunimo

saugumo ir jų užimtumo užtikrinimo programoms, toliau – alkoholizmo, narkomanijos prevencijos,

eismo saugumo priemonėms, finansuojami socialiniai organizacijų projektai.

Siekiant įvertinti, kuo savivaldybės remiasi, skirdamos finansavimą SVP programoms ir jų

įgyvendinimo priemonėms, tiesiogiai susijusioms su gyventojų saugumo gerinimu, jos buvo

klausiamos, kokiais kriterijais yra remiamasi.

3.3. Skiriant pinigų SVP programoms ir jų įgyvendinimo priemonėms, tiesiogiai

susijusioms su gyventojų saugumo gerinimu, kokiais kriterijais remiamasi?

Į klausimą atsakymus pateikė 44 savivaldybės.

15

Išanalizavus savivaldybių pateiktus atsakymus, matyti, kad skirdamos finansavimą SVP

programoms ir jų įgyvendinimo priemonėms, tiesiogiai susijusioms su gyventojų saugumo gerinimu,

savivaldybėms yra svarbūs šie kriterijai:

Teigiami rezultatai (pagerina gyventojų saugumą) – 35/44;

Priemonės veiksmingumas – 35/44;

Priemonės tęstinumas, pakartotinumas – 33/44;

Visuomenės įtraukimas – 31/44;

Partneriai, bendradarbiavimas – 26/44;

Specialūs prioritetiniai tikslai – 20/44;

Specialios prioritetinės tikslinės grupės – 19/44;

Priemonės vykdytojų patirtis ir kompetencija – 18/44;

Prioritetas specialiems subjektams – 17/44;

Papildomas finansavimas – 12/44.

Siekiant įvertinti savivaldybių bendradarbiavimo su policija patirtį, pokyčius ir tendencijas,

savivaldybės buvo klausiamos apie pasikeitimus, susijusius su savivaldybės ir policijos

bendradarbiavimu, ir bendradarbiavimo rezultatus.

3.4. 2019 m. savivaldybėje įvykę pasikeitimai, susiję su savivaldybės ir policijos

bendradarbiavimu:

6 savivaldybės į klausimą neatsakė. Apibendrinant kitų savivaldybių atsakymus matyti, kad

savivaldybės, įgyvendindamos gyventojų saugumo stiprinimo veiklas, pakankamai sėkmingai

bendradarbiauja su teritorinėmis policijos įstaigomis (2019 metais savivaldybės ir policijos

bendradarbiavimo sutartis ar kitas šių institucijų bendradarbiavimą apibrėžiantis dokumentas buvo

pasirašytas 10 savivaldybių iš 45 atsakiusiųjų; 14 savivaldybių – atnaujintas; 1 savivaldybėje (Zarasų

r. sav.) – baigė galioti).

Daugelyje savivaldybių bendradarbiaujant su policija vykdomos tęstinės veiklos –

savivaldybės remia policijos projektus ir priemones, skirtus užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą, dirba

kartu darbo grupėse, dalyvauja kolegialių institucijų veikloje, rengia bendrus priemonių planus ir

programas, juos įgyvendina, organizuoja bendrus reidus, patruliavimą, įvairias akcijas, ataskaitų ir

planų pristatymą.

3.5. Prašome aprašyti gerąsias savivaldybės veiklos bet kurioje saugumo srityje patirtis

2019 m., kurios būtų naudingos kitoms savivaldybėms.

Gerosiomis savivaldybės veiklos patirtimis savivaldybės dažniausiai nurodė darbo su

vaikais ir jaunimu priemones – vaikų vasaros poilsio užimtumo programas, prevencines projektines

veiklas ir kt. Taip pat akcentuota tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarba ir bendruomenės

įtraukimo į viešojo saugumo užtikrinimo veiklas nauda bei aprašyti tokio bendradarbiavimo

pavyzdžiai, minėtos kovos su prekyba žmonėmis, savižudybių prevencijos, užimtumo skatinimo

veiklos.

Išsamesnė informacija apie planavimo sistemos savivaldybėje kūrimo tendencijas, taip pat

informacija apie savivaldybėse įvykusiu pasikeitimus, susijusius su savivaldybės ir policijos

16

bendradarbiavimu bei savivaldybių nurodytas gerąsias savivaldybės veiklos saugumo srityse patirtis

pateikiama ataskaitos 3 priede.

4. Vertinimo sistemos kūrimas (tobulinimas) savivaldybėje.

Įgyvendinant Koncepcijos 19.2 papunktyje nustatytą uždavinį, rekomenduojama atlikti

nuolatinę programų ir (ar) priemonių planų įgyvendinimo stebėseną, vertinti rezultatus, prireikus

programas ir (ar) priemonių planus tikslinti (Koncepcijos 21.5 papunktis), o už politikos saugumo

stiprinimo ir saugios savivaldybės aplinkos kūrimo srityje formavimą ir šios politikos įgyvendinimą

atsakingų subjektų veiklos rezultatų, programų ir priemonių planų įgyvendinimo efektyvumo

vertinimas yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių savivaldybės pasirengimą stiprinti gyventojų

saugumą (Koncepcijos 26.4 papunktis).

4.1. Ar vertinamas savivaldybės finansuojamų prevencinių priemonių (projektų)

veiksmingumas?5 (Jei pažymėjote „Taip“, įrašykite, kokius veiksmingumo vertinimo kriterijus

(tiek įvertinant parengtą, bet dar neįgyvendintą priemonę, tiek įvertinant įgyvendintos

priemonės rezultatus) naudojate).

6 savivaldybės į klausimą neatsakė.

Atsakydamos į 3.3 klausimą, 35 savivaldybės iš 44 nurodė, kad priemonės veiksmingumas

yra vienas iš kriterijų, kuriuo remiasi savivaldybė skirdama finansavimą atitinkamai priemonei. Visgi

atsakydamos į 4.1 klausimą, iš 45 atsakiusių į klausimą savivaldybių tik 20 nurodė vertinančios

prevencinių priemonių (projektų) veiksmingumą. Pažymėtina, kad išanalizavus savivaldybių

informaciją apie tai, kokius veiksmingumo vertinimo kriterijus jos naudoja, kyla abejonių, ar

prevencinis įgyvendinamų priemonių poveikis yra vertinamas tinkamais kriterijais. Vos keletas

savivaldybių paminėjo po 1–3 kriterijus, galinčius parodyti minėtą poveikį, pavyzdžiui, gaisruose

žuvusių asmenų skaičiaus mažėjimas, gaisrų skaičiaus mažėjimas individualiam sektoriuje,

nusikalstamumo lygis, nusikalstamų veikų mažėjimas, avaringumo lygis, eismo įvykiuose žuvusių

asmenų skaičiaus mažėjimas.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienai saugumo sričiai turėtų būti formuojamas individualus

(savarankiškas) būklės kriterijų rinkinys, o kriterijai prireikus detalizuojami tam, kad būtų galima

nustatyti rizikos grupes, rizikos vietas ir padėti įžvelgti nesaugumo veiksnių pasireiškimo priežastis

bei numatyti efektyvesnes priemones situacijai gerinti.

Ne mažiau svarbus yra ir konkrečios prevencinės priemonės veiksmingumo vertinimas, nes

toks vertinimas gali suteikti naudingos informacijos būsimam programos planavimui. Apie

finansuojamos priemonės veiksmingumą daug informacijos suteikia rezultatų ar poveikio vertinimas,

kuris parodo, ar priemonė duoda laukiamų rezultatų ir kokiu mastu. Proceso vertinimas suteikia

informacijos apie priemonės įgyvendinimą – ar priemonė įgyvendinama taip, kaip planuota, ar yra

kokių nors sunkumų ar trukdžių, kokiose srityse ir kokiomis aplinkybėmis priemonė yra ar nėra

veiksminga ir ar esama netikėto (teigiamo ar neigiamo) šalutinio poveikio.

Pasirenkamų rodiklių pobūdis priklauso nuo vertinamos prevencinės priemonės ir nuo to, ką

ketinama nagrinėti: procesą ar rezultatus. Rezultatų rodiklių pavyzdžiai galėtų būti tokie –

atitinkamos nusikalstamos veikos skaičiaus pokyčiai teritorijoje; žmonių saugumo jausmo pokyčiai.

5 Prieš priimant sprendimus, institucijai, kuri jį finansuoja, svarbu turėti garantijas, kad priemonė (projektas) atitinka visus

veiksmingumo reikalavimus, be to, svarbu nustatyti, ar priemonė padarė numatytą poveikį reiškiniui, kuriam buvo skirta.

17

Proceso rodiklių pavyzdžiai galėtų būti tokie – informacija apie priemonės dalyvių skaičių;

informacija apie tai, kaip priemonė patenkino priemonės vykdytojų ir dalyvių lūkesčius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina savivaldybėms numatyti reikalavimus

finansuojamos prevencinėms priemonėms turėti nustatytus rezultatų ir (ar) proceso rodiklius, kurie

padėtų įvertinti priemonės prevencinį poveikį, taip pat siekti grįžtamojo ryšio iš priemonių vykdytojų

ir remiantis vertinimo rezultatais priimti sprendimus dėl tolimesnio finansavimo skyrimo

prevencinėms priemonėms, ypač tęstinėms, vykdyti.

Išsamesnė informacija apie vertinimo sistemos kūrimą (tobulinimą) savivaldybėse

pateikiama ataskaitos 4 priede.

5. Vietos visuomenės įtraukimas į saugios savivaldybės kūrimo veiklą.

Vienas iš Koncepcijos uždavinių yra plačiau informuoti gyventojus saugumo klausimais,

diegti jiems saugios gyvensenos pagrindus, didinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių vaidmenį,

kuriant saugią aplinką, skatinti jų aktyvumą ir savanorystę šioje srityje (Koncepcijos 19.3 papunktis),

o bendruomenių gyventojų saugumo stiprinimo iniciatyvos yra vienas iš kriterijų, apibūdinančių

savivaldybės pasirengimą stiprinti gyventojų saugumą (Koncepcijos 26.5 papunktis). Įgyvendinant

minėtą uždavinį, rekomenduojama nustatyti savivaldybės gyventojų saugumo stiprinimo poreikius,

tirti gyventojų nuomonę šiais klausimais, rengti atitinkamas gyventojų apklausas ar kitaip

konsultuotis su savivaldybės bendruomenės atstovais (Koncepcijos 22.1 papunktis); periodiškai

informuoti gyventojus apie saugumo būklę savivaldybėje ir galimybes dalyvauti stiprinant gyventojų

saugumą (koncepcijos 22.2 papunktis); plėtoti gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų

savanorišką veiklą, susijusią su gyventojų saugumo stiprinimu (Koncepcijos 22.3 papunktis).

Siekiant įvertinti vietos bendruomenės įtraukimo į saugios savivaldybės kūrimo veiklą

tendencijas, savivaldybės buvo prašomos pateikti informaciją apie gyventojų savisaugos

savivaldybėse organizavimo būdus, kitas veiklas, susijusias su saugumo užtikrinimu ir kuriose

dalyvauja vietos bendruomenės, 2019 m. vykdytas savivaldybėse.

5.1. Gyventojų savisauga savivaldybėje organizuojama:

Į klausimą atsakė visos 51 savivaldybė. Jos nurodė, kad gyventojų savisauga savivaldybėje

dažniausiai organizuojama teritorinių policijos įstaigų iniciatyva (49/51), savivaldybės iniciatyva

(46/51), kiek rečiau – valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos iniciatyva (39/51) bei pačių

gyventojų iniciatyva (35/51).

5.2. Kokios kitos veiklos, susijusios su saugumo užtikrinimu ir kuriose dalyvauja vietos

bendruomenės, 2019 m. buvo vykdomos savivaldybėje?

Savivaldybės buvo prašomos pateikti informaciją apie kitas 2019 m. vykdytas veiklas,

kurios susijusios su gyventojų saugumo užtikrinimu ir kuriose dalyvavo vietos bendruomenė.

Savivaldybės buvo prašomos pateikti tokią informaciją: bendruomeninių iniciatyvų skaičius

savivaldybėje, bendruomeninių organizacijų skaičius savivaldybėje, paremtų projektų skaičius per

metus, vidutinės lėšos vienam projektui, informacinių renginių skaičius, informacinių renginių

dalyvių skaičius, pratybų skaičius, rizikos žemėlapiai.

Šakių r., Anykščių r. ir Visagino savivaldybės nepateikė informacijos nė apie vieną iš minėtų

aspektų.

18

Bendruomeninės iniciatyvos savivaldybėse – tai dažniausiai bendruomenių teikiami

projektai finansavimui gauti, gyventojų iniciatyva taip pat organizuojami renginiai, susitikimai ir

prevencinės priemonės, bendruomenės kreipiasi į savivaldybių administracijas ir dėl jų gyvenamosios

aplinkos saugumo gerinimo bei saugaus eismo priemonių įrengimo. Kai kurios savivaldybės nurodė

neturinčios ar nerenkančios duomenų apie bendruomenines iniciatyvas. (ta pati tendencija)

Savivaldybės pateikė informaciją apie 83 naujas saugios kaimynystės grupes, įkurtas

2019 m. Iš viso 2019 m. veikė 1 272 saugios kaimynystės grupė. Daugiausia saugios kaimynystės

grupių 2019 m. buvo įkurta Kauno m. ir Kauno r. savivaldybėse – atitinkamai 17 ir 19 saugios

kaimynystės grupių.

Analizuojant informaciją apie paremtus bendruomenių projektus, savivaldybės nurodė

skyrusios finansavimą bendruomenėms ir (ar) NVO pagal jų pateiktas daugiau nei 700 paraiškų.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą Nevyriausybinių organizacijų ir

bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės

,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ programą finansavimas buvo skirtas 83 projektui,

Žemės ūkio ministerijos finansavimas gautas 49 rajonų kaimo bendruomenių projektams.

Savivaldybės daugiausia sutarčių projektams remti sudaro sveikatinimo ir sporto srityje, taip pat

remiami vaikų ir jaunimo užimtumo srities projektai, kultūriniai ir šviečiamieji projektai, mažiau –

gaisrų prevencinės programos.

2019 m. informaciniai renginiai savivaldybėse dažniausiai organizuoti sveikatinimo, taip pat

saugios aplinkos bei saugios kaimynystės grupių kūrimo, smurto artimoje aplinkoje, patyčių, civilinės

saugos tematika. Vykdant Civilinės saugos įstatymo reikalavimus, daugelyje savivaldybių (švietimo

ir ugdymo įstaigose, ūkio subjektuose) buvo organizuotos civilinės saugos pratybos, taip pat kai

kuriose jų – mobilizacijos ir demobilizacijos lauko ir (ar) stalo pratybos. 12 savivaldybių nurodė

turinčios tam tikrų sričių rizikos žemėlapius, prieinamus visuomenei.

Išsamesnė informacija apie vietos visuomenės įtraukimą į saugios savivaldybės kūrimo

veiklą pateikiama ataskaitos 5 priede.

Apibendrinimas, išvados, rekomendacijos

1. Gyventojų saugumo būklės analizė savivaldybėje:

1.1. Atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose savivaldybėse gyventojų saugumo būklė vis dar nėra

vertinama ar atliekamas tik tam tikros saugumo srities vertinimas, rekomenduojama periodiškai ir

kompleksiškai vertinti savivaldybės ir jos gyvenamųjų vietovių demografines, ekonomines,

kriminogenines, civilinės saugos, visuomenės sveikatos, švietimo charakteristikas, gyvenamųjų

vietovių plėtrą vertinti gyventojų saugumo stiprinimo požiūriu. Saugumo būklės vertinimas

savivaldybėse leistų nustatyti saugumo būklės gerinimo prioritetus, o periodiškai atliekamas saugumo

būklės vertinimas leistų analizuoti ir vertinti saugumo būklės pokyčius, įžvelgti tendencijas, įvertinti

savivaldybės administracinių pastangų įtaką saugumo būklės pokyčiams.

1.2. Vertinant gyventojų saugumo būklę, vis dar labiausiai remiamasi policijos teikiama

informacija, statistiniais, tyrimų duomenimis, konsultuojamasi su kitomis institucijomis, tačiau rečiau

naudojami metodai, leidžiantys iš pirmų lūpų išgirsti apie gyventojų problemas, todėl tokios „tylios“

problemos kaip prekyba žmonėmis, konfliktiniai nesutarimai bendruomenėse ir šeimose, vaikų teisių

pažeidimai ir pan., gali likti nepastebėtos ir todėl nesprendžiamos. Siūlytina savivaldybėms numatyti

ir periodiškai naudoti metodus, leidžiančius tiesiogiai sužinoti pačių gyventojų nuomonę, problemas,

apimant kuo daugiau tikslinių grupių.

19

1.3. Saugumo sričių griežtai viena nuo kitos atskirti negalima, nes kai kurie nesaugumo

veiksniai gali pasireikšti net keliose srityse, todėl nesaugumo veiksniai, rizikos grupės ir rizikos vietos

turi būti nagrinėjamos kartu, norint nustatyti poreikį diegti specifines priemones saugumo būklei

gerinti probleminėje srityje.

2. Savivaldybės vidinės (organizacinės) struktūros kūrimas:

2.1. savivaldybėse vis daugiau dėmesio skiriama funkcijoms, susijusioms su gyventojų

saugumo stiprinimo veiklos organizavimu savivaldybėje, vykdyti, tačiau jų paskirstymas atskiriems

savivaldybės administracijos padaliniams gali lemti, kad šie padaliniai veikia nekoordinuodami savo

veiklos vieni su kitais, skiriasi jų administracinis pajėgumas, todėl saugumo stiprinimo politika

savivaldybėje nėra įgyvendinama kompleksiškai, koordinuotai ir efektyviai. Savivaldybėms

rekomenduotina užtikrinti, kad vyktų kuo glaudesnis bendradarbiavimas tarp už atskiras saugumo

sritis atsakingų padalinių, keičiamasi reikiama informacija ir vykdomos kitos pavestos funkcijos

atitinkamoje saugumo srityje.

2.2. Šiuo metu savivaldybėse yra sudaromos ir veikia atskirų saugumo sričių komisijos,

kurių sudarymas yra nustatytas įstatymais (Civilinės saugos įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu,

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu ir kt.). Tačiau pagal kitas svarbias saugumo sritis, nesant

atitinkamo teisinio reguliavimo ir sprendimo teisę paliekant pačioms savivaldybėms, KI nėra

sudaromos. Be to, skiriasi sudarytų KI teisinis statusas ir atskaitingumas, skiriasi jų paskirtis ir

įgaliojimai, todėl pasidaro sudėtinga užtikrinti vienodą atitinkamos srities saugumo lygį

savivaldybėse. Savivaldybėms rekomenduojama, atsižvelgus į joms aktualius saugumo veiksnius,

sudaryti tiek ir tokių KI, kad jos svarstytų visų saugumo sričių – nusikalstamumo, eismo saugumo,

civilinės ir gaisrinės saugos, visuomenės sveikatos ir nelaimingų atsitikimų bei vaikų ir jaunimo

saugumo užtikrinimo – klausimus. Dalis tokių KI veiklos turėtų būti susijusi su trumpos trukmės

strateginių planavimo dokumentų (atskirų saugumo sričių programų, veiksmų (priemonių) planų)

rengimo organizavimu – tikslų ir uždavinių formulavimu, vertinimo kriterijų nustatymu, priemonių

tikslams pasiekti numatymu, šių programų ir (ar) planų teikimu tvirtinti savivaldybės tarybai, jų

įgyvendinimo koordinavimu ir kontrole ir kt.

3. Planavimo sistemos savivaldybėje kūrimas:

3.1. Siekiant savivaldybės politikos saugumo srityje ilgalaikiškumo, tęstinumo ir didesnio

pagrįstumo, siūlytina svarstyti galimybę rengti ir įgyvendinti kompleksinę (apimančias visas

saugumo sritis) vidutinės trukmės, į rezultatus orientuotą ir pagal pasiektus rezultatus vertinamą

saugumo stiprinimo savivaldybėje ir saugios savivaldybės plėtros vidutinės trukmės programą.

3.2. Koncepcijos 21.3 ir 21.4 papunkčiuose išdėstytos rekomendacijos užtikrinti programų

ir (ar) priemonių planų kompleksiškumą ir suinteresuotų subjektų dalyvavimą rengiant ir

įgyvendinant programas ir (ar) priemonių planus nėra įgyvendinamos pakankamai efektyviai.

Siūlome savivaldybėms atsižvelgti į Koncepcijoje išdėstytas rekomendacijas, susijusias su

savivaldybių veiklos, skirtos gyventojų saugumui stiprinti, kompleksišku ir planingu planavimu,

atsižvelgiant į tam tikrų savivaldybių bendruomenių poreikius ir interesus, gyventojų saugumo būklę

ir kitą savivaldybių specifiką, ir imtis veiksmų šioms rekomendacijoms įgyvendinti.

4. Vertinimo sistemos kūrimas (tobulinimas) savivaldybėje:

4.1. Savivaldybėms rekomenduojama kiekvienai saugumo sričiai suformuoti individualų

(savarankišką) būklės vertinimo kriterijų rinkinys, o kriterijus prireikus detalizuoti tam, kad būtų

20

galima nustatyti rizikos grupes, rizikos vietas ir padėti įžvelgti nesaugumo veiksnių pasireiškimo

priežastis bei numatyti efektyvesnes priemones situacijai gerinti.

4.2. Savivaldybėms siūlytina numatyti reikalavimus finansuojamos prevencinėms

priemonėms turėti nustatytus rezultatų ir (ar) proceso rodiklius, kurie padėtų įvertinti priemonės

prevencinį poveikį, taip pat siekti grįžtamojo ryšio iš priemonių vykdytojų ir remiantis vertinimo

rezultatais priimti sprendimus dėl tolimesnio finansavimo skyrimo prevencinėms priemonėms, ypač

tęstinėms, vykdyti.

5. Vietos visuomenės įtraukimas į saugios savivaldybės kūrimo veiklą:

5.1. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių sėkmingą gyventojų saugumo stiprinimą, yra

savivaldybės bendruomenės dalyvavimas rengiant, įgyvendinant, vertinant ir tobulinant saugumo

užtikrinimo priemones. Savivaldybės institucijos, teikdamos paramą nevyriausybinėms

organizacijoms, neformaliojo ugdymo ir sporto įstaigoms bei kitoms organizacijoms,

bendruomenėms, turėtų skatinti ir jų aktyvumą vykdant ir remiant atitinkamas prevencines

programas, rengiant su saugumu susijusius projektus ir juos vykdant.

5.2. Remiantis pateiktais duomenimis, galima teigti, kad visose savivaldybėse vykdomos

veiklos, susijusios su saugumo stiprinimu ir skirtos vietos bendruomenei. Šios veiklos vykdomos

skirtingu mastu, priklausomai nuo savivaldybių administracijų atstovų, policijos teritorinių padalinių,

priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų valstybinio administravimo

subjektų atstovų aktyvumo, žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Tačiau, turint omenyje vis dar

nepakankamą visuomenės įsitraukimą į saugios savivaldybės aplinkos užtikrinimo veiklą,

savivaldybėms rekomenduojama imtis iniciatyvų paskatinti bendruomenes aktyviau dalyvauti

gyventojų saugumo užtikrinimo veikloje, toliau tęsti ir plėtoti projektus, kuriuose gyventojai mokomi,

kaip apsisaugoti nuo įvairių pavojų, skatinami burtis į saugios kaimynystės grupes, taip pat

organizuoti susitikimus su vietos bendruomenėmis, taip stiprinant bendradarbiavimą ir abipusį

pasitikėjimą.

_____________________