politikos teorija ir politinės sistemos doc. dr. haroldas Šinkūnas

POLITIKOS TEORIJA IR POLITINĖS SISTEMOS

DOC. DR. HAROLDAS ŠINKŪNAS

2013

VII TEMA. POLITINĖ LYDERYSTĖ IR POLITINIS ELITAS

1. Politinės lyderystės samprata2. Pagrindinės politinės lyderystės teorijos3. Politinių lyderių tipai4. Politinio elito samprata5. Pagrindinės politinio elito teorijos6. Politinių elitų tipologija 

LITERATŪRA STUDIJOMS:• MATONYTĖ, Irmina. Posovietinio elito labirintai. Vilnius: Knygiai, 2001.• NOVAGROCKIENĖ, Jūratė. Politikos mokslo pagrindai: paskaitų

konspektai. Vilnius: VU leidykla, 2001.• PRAZAUSKAS, Algimantas; UNIKAITĖ, Ingrida. Politologijos pagrindai.

Kaunas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2007.

LYDERYSTĖS SAMPRATA

Lyderystė – tai gebėjimas įtikinti kitus veikti, įkvepiant ir įtikinant juos, kad pasiūlytas veiklos būdas yra teisingas.

Lyderis – tai grupės narys, kuris imasi didesnės atsakomybės nei kiti grupės nariai siekiant grupinių tikslų.

POLITINĖS LYDERYSTĖS SAMPRATA

J. Blondel: Politinė lyderystė – tai valdžia, kurią įgyvendina vienas ar keletas asmenų, siekdami paskatinti visuomenės narius veikti.

Politinė lyderystė – tai įtaka, kuriai būdingi bruožai:• Įtaka yra nuolatinė;• Įtaka daroma visai grupei;• Politinio lyderio įtaka turi prioritetą;• Grindžiama autoritetu, o ne jėga.

POLITINIO LYDERIO SAVYBĖS (I)

Max Weber: Būtinos politinio lyderio savybės:

1. Aistra, t.y. pasišventimas darbui;2. Atsakomybė dėl atliekamo darbo;3. Gebėjimas vertinti realybę su vidine ramybe ir

susitelkimu, t.y. gebėjimas išlaikyti distanciją daiktų ir žmonių atžvilgiu

POLITINIO LYDERIO FUNKCIJOS (I)

Robert C. Tucker:

• Politinė diagnozė ir prognozavimas;• Politinių veiksmų taktikos nustatymas;• Mobilizacinė funkcija.

POLITINIO LYDERIO FUNKCIJOS (II)

• Integracinė funkcija• Visuomenės ir valstybės raidos orientyrų nustatymas• Dalyvavimas rengiant ir priimant politinius sprendimus• Mobilizacinė funkcija• Ginčų sprendimas, tvarkos palaikymas• Komunikacinė funkcija• Valdžios legitimacija

LYDERIS V. VADOVAS (I)

Lyderis (angl. leader) grupėje išsiskiria savo asmeninėmis savybėmis, vaidina svarbų vaidmenį kolektyve, nors formaliai gali nebūti jo vadovu. Lyderio statusą reikia nuolat įrodinėti.

Vadovas (angl. head) – tai išrinktas ar paskirtas funkcionierius (administratorius, pirmininkas, valdytojas, biurokratas), kuris oficialiai vadovauja kolektyvui arba grupei.

LYDERYSTĖS TEORIJOS

• Lyderio bruožų teorija• Situacinė teorija• Pasekėjų vaidmens teorija (Struktūrinė funkcinė

teorija)• Psichologinės teorijos• Sociologinės teorija

LYDERIO BRUOŽŲ TEORIJA (I)

Emory S. Bogardus:

• Protas;• Energija;• Gebėjimas numatyti;• Gebėjimas patraukti dėmesį;• Taktas;• Jumoro jausmas;• Tvirtas charakteris;• Etc.

LYDERIO BRUOŽŲ TEORIJA (II)

Šiuolaikinio politinio lyderio bruožai:• Aštrus protas;• Tvirta valia ir gebėjimas siekti tikslo;• Energija;• Organizaciniai gebėjimai;• Kompetencija;• Pasirengimas prisiimti atsakomybę.

Taip pat:• Foto- ir telegeniškumas;• Išorinis patrauklumas;• Gebėjimas kelti pasitikėjimą.

SITUACINĖ TEORIJA

Lyderystė – tai situacijos funkcija.

Ralph Stogdill: Lyderystė – tai ryšys, egzistuojantis tarp žmonių tam tikroje socialinėje situacijoje, o asmenys, esantys lyderiais vienoje situacijoje, neūtinai bus tokiais kitoje“.

PASEKĖJŲ VAIDMENS TEORIJA

Būtent pasekėjai vertina lyderį bei situaciją ir galiausiai pripažįsta arba atstumia lyderystę.

Pasekėjai:

• Politinis aktyvas;• Lyderio šalininkai;• Rinkėjai;• Visi, kurie bendraudami su lyderiu daro jam įtaką.

PSICHOLOGINĖ TEORIJOS

Pagrindai:1. Žmonėms būdingas psichologinis poreikis paklusti;2. Lyderiaviu siekiama paslėpti ar įveikti tam tikrus kompleksus.

Sigmund Freud: Daugeliui eilinių žmonių lyderio-herojaus neturėjimas prilygsta tragedijai.

Erich Fromm: Egzistuoja ypatingas į autoritarizmą linkęs tipas asmenų, kurie nuolat siekia valdyti. Dažnai toks siekis yra tam tikrų kompleksų pasekmė.

SOCIOLOGINĖ TEORIJA

Lyderystė yra būtinas socialinės sistemos atributas – bet kuri socialinė struktūra turi būti valdoma.

Talcott Parsons: Lyderis yra būtinas valdymo sistemos elementas.

POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (I)

Kriterijus: viešpatavimo tipologija

1. Tradicinis lyderiavimas2. Charizmatinis lyderiavimas3. Racionalus (legalus) lyderiavimas

POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (II)

Kriterijus: veikimo stilius

1. Autoritariniai lyderiai2. Demokratiniai lyderiai

POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (III)

Kriterijus: politinės sąmonės tipas (R.C. Tucker tipologija):

1. Lyderiai konservatoriai2. Lyderiai reformatoriai3. Lyderiai revoliucionieriai

POLITINIŲ LYDERIŲ TIPAI (IV)

Kriterijus: atliekamos funkcijos (Margaret Hermann tipologija):

1. Lyderis-vėliavnešys2. Lyderis-tarnas3. Lyderis-prekeivis4. Lyderis-gaisrininkas

ELITO SAMPRATA

Elitas (pranc. élite – geriausias, rinktinis) – visuomenės dalis, išsiskirianti iš kitų kokiais nors bruožais, vertinamais visuomenėje.

I. Matonytė: Elitas – tai socialinė grupė individų, kuriems socialiai svarbioje srityje ir ribotoje socialinėje erdvėje suteikiama pareiga ir teisė (ja realiai naudojamasi) valdyti ir vadovauti, nesvarbu, koks yra suteikimo pagrindas ir kokia tos teisės taikymo sritis.

Šaltinis: Matonytė I., Posovietinio elito labirintai, 2001.

Elitologijos moto – bet kurioje visuomenėje egzistuoja mažuma, kuri priima pagrindinius sprendimus.

ELITO RŪŠYS

• Politinis• Ekonominis• Sporto• Meno• Akademinis• Etc.

Elitas priima pagrindinius sprendimus visuomenėje, šie sprendimai ypač svarbūs ir veikia bendriausius visuomenės gyvenimo aspektus, todėl šie sprendimai yra laikomi politiniais net ir tais atvejais, kai juos priimantys asmenys nėra politikai.

POLITINIO ELITO ATSIRADIMO BŪDAI

• Rinkimai, t.y. veikiant demokratiniam mechanizmui;• Revoliucinis perversmas;• Pergalingi užkariavimai;• Monopolizuojant svarbiausių gamybinių resursų

kontrolę;• Religinių ir socialinių vertybių saugotojai.

POLITINIO ELITO TEORIJOS

Politinio elito susiformavimą lemia:

1. Organizaciniai gebėjimai (Mosca, Michels)2. Psichologinės elito ir neelito savybės (Pareto)3. Ekonominių resursų kontrolė (Burnham)4. Elito narių užimami svarbūs visuomenės postai (Wright

Mills)

G. MOSCA TEORIJA (I)

„Viena akivaizdu net ir atsitiktiniam žvilgsniui. Visose visuomenėse (...) visada susiformuoja dvi klasės – valdančiųjų ir valdomųjų. Pirmoji, ne tokia skaitlinga, įgyvendina visas politines funkcijas, monopolizuoja valdžią ir mėgaujasi valdžios teikiamomis privilegijomis; antroji, žymiai gausesnė klasė, yra valdoma ir kontroliuojama pirmosios“.

Šaltinis: G. Mosca Valdančioji klasė, 1896.

G. MOSCA TEORIJA (II)

Priklausomybės valdančiajai klasei (politinei klasei) kriterijus – turtas.

Politinės klasės atsinaujinimo būdai:

1. Demokratinis2. Aristokratinis

R. MICHELS TEORIJA

Michels: Tardamas žodį organizacija, ištari oligarchija.

Mažumos galimybę kontroliuoti daugumą lemia du veiksniai:

1. Organizaciniai2. Psichologiniai

V. PARETO TEORIJA (I)

Pareto: Elitas visuomenėje susiformuoja žmogaus prigimties bruožų, kurie išlieka pastovūs visoje istorijoje ir visose bendruomenėse, pagrindu.

Priklausomybės elitui kriterijus – veiklos rezultatai, vertinami pagal formalųjį statistinį metodą.

V. PARETO TEORIJA (II)

Elitų tipai:

1. Valdantysis2. Nevaldantysis

Valdančiojo elito tipai:

3. „Lapės“4. „Liūtai“

J. BURNHAM TEORIJA (I)

Elito galios šaltinis – ekonominių resursų (pirmiausia – gamybos priemonių) kontrolė.

James Burnham: Lengviausia nustatyti visuomenę valdančią grupę ištyrus, kuri grupė gauna didžiausias pajamas.

Šaltinis: J. Burnham Vadybininkų revoliucija, 1941.

J. BURNHAM TEORIJA (II)

Gamybos priemonių kontrolė turi du aspektus:

1) Ribojama kitų galimybė naudotis gamybos priemonėmis;

2) Suteikiamos privilegijos dalijantis produktus (pinigus, prekes ir pan.).

Šių aspektų nesuderinamumas sukelia krizes ir pokyčius elito struktūroje.

CHARLES WRIGHT MILLS TEORIJA

Elitas – institucinio visuomenės organizavimo produktas.

Elitą sudaro asmenys, užimantys aukščiausiąjį hierarchinį rangą dominuojančiose institucijose (vykdomosios valdžios ir karinėse institucijose, taip pat didelėse korporacijose), t.y. esantys „strateginiuose socialinės struktūros komandavimo postuose“.

Moderniose visuomenėse elitas yra institucinis reiškinys, o ne klasių ar atskirų asmenų išskirtinis požymis.

POLITINIO ELITO TIPOLOGIJA (I)

Kriterijus - narių rekrutavimo (įtraukimo) būdas:

1. Uždaras 2. Atviras

POLITINIO ELITO TIPOLOGIJA (II)

Kriterijus – vaidmuo priimant politinius sprendimus (įtakos laipsnis):

1. Aukščiausiasis (50:1000000)2. Vidurinysis (apie 5 proc.)3. Administracinis