kelio sĄnario mediopateliarinĖs sinovinĖs klostĖs ...28421126/28421126.pdfinvestigate...
Post on 03-Mar-2020
10 Views
Preview:
TRANSCRIPT
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
Medicinos akademija
Radiologijos klinika
Lukas Mikelionis
KELIO SĄNARIO MEDIOPATELIARINĖS SINOVINĖS
KLOSTĖS, ŠLAUNIKAULIO GIRNELINĖS VAGOS
HIPOPLAZIJOS IR GIRNELĖS
CHONDROMALIACIJOS KORELIACIJA, MRT
DIAGNOSTIKA
Magistro baigiamasis darbas
Medicina
Mokslinis vadovas:
Doc. Eglė Monastyreckienė
KAUNAS, 2018
2
TURINYS
SANTRAUKA ................................................................................................... ............................. 3
SUMMARY ..................................................................................................................... ............... 4
SANTRUMPOS .............................................................................................................................. 6
ĮVADAS ...................................................................................................................... .................... 7
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ..................................................................................... ...................... 9
1. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................................... 10
1.1. Kelis.................................................................................................................................................... 10
1.2. Girnelė.............................................................................................................................................. 10
1.3. Mediopateliarinė sinovinė klostė ................................................................................................... 10
1.4. Girnelinė vaga ................................................................................................................................. 11
1.5. Girnelinės vagos hipoplazija .......................................................................................................... 11
1.6. Girnelės chondromaliacija ............................................................................................................. 12
2. METODIKA ................................................................................................................. ............. 13
2.1. Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai ........................................................................................ 13
2.2. Girnelės chondromaliacijos ir jos laipsnio įvertinimas .............................................................. 13
2.3. Mediopateliarinės sinovinės klostės įvertinimas.......................................................................... 14
2.4. Girnelinės vagos hipoplazijos vertinimas .................................................................................... 16
2.5. Statistinė analizė............................................................................................................................. 18
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS ........................................................................................ 19
3.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį .............................................................................. 19
3.2. Mediopateliarinė sinovinė klostė .................................................................................................. 19
3.3. Girnelinės vagos hipoplazija.......................................................................................................... 20
3.4. Girnelės chondromaliaciją predisponuojančių faktorių įtakos palyginimas............................ 21
4. IŠVADOS .............................................................................................................................. 22
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ................................................................................................. 23
3
SANTRAUKA
Luko Mikelionio baigiamojo magistrinio darbo tema – kelio sąnario mediopateliarinės
sinovinės klostės, šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos
koreliaija, MRT diagnostika. Mokslinio darbo vadovė yra Doc. Eglė Monastyreckienė. Atlikimo
vieta – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Radiologijos klinika.
Tikslas: įvertinti kelio sąnario mediopateliarinės sinovinės klostės, šlaunikaulio
girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos koreliaciją magnetinio rezonanso
vaizduose. Uždaviniai yra: įvertinti mediopateliarinės sinovinės klostės įtaką girnelės
chondromaliacijai, įvertinti šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos įtaką girnelės
chondromaliacijai, palyginti tarpusavyje skirtingų predisponuojančių faktorių įtaką
(mediopateliarinės sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos) girnelės chondromaliacijai.
Metodika: tyrime dalyvavo 18-30 metų pacientai, kuriems 2013 - 2016 metais LSMUL
Kauno klinikose buvo atliktas kelio sąnario MRT tyrimas. Pacientai, turintys kelio meniskų ir/ar
raiščių plyšimus, nebuvo įtraukti. Tyrimas buvo atliekamas turinio analizės metodu t.y. vertinami
MRT tyrimo vaizdai – mediopateliarinė sinovinė klostė, jos laipsnis, girnelinė vaga, jos gilumas,
vertinama girnelės chondromaliacija ir jos laipsnis. Mediopateliarinės sinovinės klostės laipsnis
buvo vertintas pagal Sakakibara klasifikaciją. Girnelinės vagos forma pagal D.Dejour sistemą.
Girnelės chondromaliacija vertinta pagal International cartilage repair association (ICRS)
klasifikaciją.
Rezultatai: tyrime dalyvavo 78 vyrai (63,9%) ir 44 moterys (36,1%). Amžiaus vidurkis
27,7 ± 3,2 metai. Nepastebėta, kad lytis turėtų įtakos chondromaliacijos buvimui. Tyrimo metu
nustatyta, kad mediopateliarinė sinovinė klostė ženkliai dažniau randama negu girnelinės vagos
hipoplazija. Taip pat, rastas statistiškai patikimas ryšys tarp mediopateliarinės sinovinės klostės
buvimo ir girnelinės chondromaliacijos. Koreliacija tarp girnelinės vagos hipoplazijos bei
girnelinės chondromaliacijos nenustatyta. Nenustatyta, kad abiejų predisponuojančių faktorių
buvimas kartu didina girnelės chondromaliacijos riziką.
4
SUMMARY
Lukas Mikelionis Master’s thesis – correlation between mediopatellar plica,
patellofemoral sulcus and chondromalacia of patella, magnetic resonanse diagnostics. Academic
supervisor Doc. Eglė Monastyreckienė. Place of the study was Lithuanian University of Health
Sciences, Radiology department.
The aim of study: to investigate the link between mediopatellar plica and patellofemoral
sulcus hypoplasia with chondromaliacia of the patella using magnetic resonanse imaging. The
objectives were: to investigate mediopatellar plica‘s effect on patella‘s chondromalacia, to
investigate patellofemoral sulcus hypoplasia‘s effect on patella‘s chondromalacia, to compare the
influence of different predisposing factors (mediopatellar plica and patellofemoral sulcus
hypoplasia) on the chondromalacia of the patella.
Methods: the research included all 18-30 year patients who had a magnetic resonance
tomography scan of their knee joint in the hospital of Lithuanian University of Health Sciences,
Radiology Department in 2013-2016. The research did not include those patients with their knee
meniscus and ligament tear. The research was done by content analysis method by evaluating the
existance of mediopatellar plica, patellofemoral sulcus depth, patellar chondromalacia and its
degree. Mediopatellar plica degree was measured using Sakakibara classification. Patellofemoral
sulcus was categorised by using D. Dejour system. All of the measurements were done in the
same PD_FS sequences, in axial and sagittal planes. International cartilage repair association
(ICRS) classification was used evaluate chondromalacia and its degree.
Results: the research included 78 men (63,9%) and 44 women (36,1). The mean age was
27,7 ± 3,2 years. There was no evidence found that sex had an impact on chondromalacia. It was
observed, that patients with mediopatellar plica had a greater chance to have patellar
chondromalacia. Correlation between patellofemoral sulcus hypoplasia and patellar
chondromalacia was statistically insignificant. There was no statistically significant correlation
between both mediopatellar plica, patellofemoral sulcus hypoplasia and patellar chondromalacia.
5
Padėka: Norėčiau nuoširdžiai padėkoti savo darbo mokslinei vadovei Doc. Eglei
Monastyreckienei už visokeriopą pagalbą ir skirtą laiką rašant baigiamąjį magistrinį darbą.
Interesų konfliktas: Mokslinio darbo niekas nerėmė, interesų konflikto nebuvo.
Etikos komiteto leidimas: tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas Nr.
BEC-MF-398, išduotas 2018-05-08.
6
SANTRUMPOS
MRT – magnetinio rezonanso tomografija
ICRS – International Cartilage Repair Society
PF sąnarys – patelofemoralinis sąnarys
PFPS – patelofemoralinio skausmo sindromas
7
ĮVADAS
Kelio sąnarys – vienas iš stipriausių ir svarbiausių sąnarių žmogaus kūne. Jo dėka galime
blauzdą judinti šlaunies atžvilgiu tuo pačiu metu palaikydamas kūno masę. Šios struktūros
teisingas veikimas padeda mums eiti, bėgti, sėdėti, stovėti. Sąnarį sudaro daug sudedamųjų dalių,
apima tris kaulus (šlaunikaulį, blauzdikaulį, girnelę) ir vieno elemento sutrikusi funkcija veda
prie skausmo bei sutrikusio žmogaus mobilumo. Nustatyta, kad Europoje kelio sąnario lėtinis
skausmas užima antrą vietą po lėtinio nugaros skausmo [1].
Skausmo priežastys gali būti įvairios – patirtos traumos (lūžiai, meniskų pažeidimai,
raiščių plyšimai, dislokacijos), uždegiminės ligos (podagra, osteoartritas), sindromai
(patelofemoralinis skausmo sindromas, sinovinės klostės sindromas) [2].
Dažniausias simptomas yra difuzinis skausmas aplink girnelę ir lokalizuojasi už jos.
Pacientai kartais turi sunkumų bandant įvardinti tikslią skausmo vietą ir uždeda delną ant kelio
sąnario girnelės projekcijoje arba apveda pirštu pačią girnelę. Tai vadinama „rato“ simptomu [2].
Šie reiškiniai būdingi priekiniam kelio skausmui [3]. Sukeliantys veiksniai – polietiologiniai.
Dažniausiai įvardijamas patelofemoralinis skausmo sindromas (Patellofemoral pain syndrome –
PFPS) [4].
PFPS – tai būklė, kuriai būdingas dažniausiai lėtinis vidutinio stiprumo ir stiprus
skausmas, kurį sukelia kontaktas ir tiesioginis ilgalaikis trynimasis esant padidėjusiai tarp
girnelės nugarinio paviršiaus ir šlaunikaulio girnelinio paviršiaus [5]. Didžiausioje rizikos
grupėje yra bėgikai, dviratininkai, krepšinio žaidėjai ir kiti sportininkai [6]. Skausmas pasireiškia
sėdint sulenkus kelius ilgą laiką, lipant laiptais žemyn, atliekant kelio fleksiją ar ekstenziją
tūpimo metu [7].
Sindromo dažnis svyruoja nuo 20-40% bendroje populiacije [8]. Taip pat yra duomenų,
kad moterys serga dažniau už vyrus [9]. Negydomas PFPS dažnai sukelia girnelės
chondromaliaciją.
Svarbi ankstyva diagnostika. Sindromą įmanoma nustatyti kliniškai, tačiau sukėlusią
priežastį, kai anamnezė nepadeda, galima pamatyti atlikus MRT (Magnetinio rezonanso
tomografija) tyrimą, kuris neinvazinis ir neturintis jonizuojančios spinduliuotės [10]. Aukso
standartu laikoma kelio sąnario diagnostinė artroskopija, tačiau praktikoje retai taikoma dėl
galimų komplikacijų.
8
Nusprendėme ištirti kelis užsienio literatūroje aprašytus galimus įgimtus
chondromaliaciją sukeliančius veiksnius - mediopateliarinę sinovinę klostę bei girnelinės vagos
hipoplaziją.
7
9
TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Tikslas: įvertinti kelio sąnario mediopateliarinės sinovinės klostės, šlaunikaulio girnelinės vagos
hipoplazijos ir girnelės chondromaliacijos koreliaciją magnetinio rezonanso vaizduose.
Uždaviniai:
1. Įvertinti mediopateliarinės sinovinės klostės įtaką girnelės chondromaliacijai.
2. Įvertinti šlaunikaulio girnelinės vagos hipoplazijos įtaką girnelės chondromaliacijai.
3. Palyginti tarpusavyje skirtingų predisponuojančių faktorių įtaką (mediopateliarinės
sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos) girnelės chondromaliacijai.
10
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Kelis
Kelis jungia šlaunį su blauzda ir susideda iš dviejų sąnarių: šeivikaulio-blauzdikaulio
bei šlaunikaulio-girnelės sąnario [11]. Iš jų susidedantis kelio sąnarys – pats didžiausias žmogaus
kūno sąnarys. Pagal sandarą laikomas sudėtingu krumpliniu dviašiu [12].
Sudarančios anatominės stukrūros – minėti kaulai, meniskai, intrakapsuliniai ir
ekstrakapsuliniai raiščiai, kremzlės, kapsulė, raumenys [13].
Biomechanika - kelio sąnarys leidžia žmogui atlikti kelio fleksiją bei ekstenziją, taip pat
nedidelę rotaciją [14].
1.2. Girnelė
Girnelė – tai storas apskritimo-trikampio formos kaulas, priskiriamas sezamoidiniams
kaulams [15]. Vaikams girnelė pradeda kaulėti trečiais gyvenimo metais [16]. Ji yra priekinėje
kelio dalyje. Iš viršaus prie jos tvirtinasi šlaunies keturgalvio raumens sausgyslė, iš apačios nuo
jos iki blauzdikaulio priekinio paviršiaus viršutinės dalies eina girnelės raištis [17]. Taip pat ją
vietoje laiko šlaunikaulio krumpliai nugarinėje-šoninėse kriptyse, kurie savaime suformuoja
šlaunikaulio girnelinę vagą, bei šoninės ir vidinės keturgalvio raumens galvų skaidulos, kurios
neleidžia girnelei judėti į medialinę bei lateralinę kryptis [18].
Biomechanika – girnelė dalyvauja kelio ekstenzijoje. Jos pozicija leidžia šlaunies
keturgalviui raumeniui susitraukimo metu tiesti blauzdą šlaunikaulio atžvilgiu [19].
1.3. Mediopateliarinė sinovinė klostė
Normalaus žmogaus embriono vystyvmosi metu, kelio sąnario formavimosi metu, jo
ertmę į skyrius dalina sinovinės klostės [20]. Nurodomos keturios – suprapateliarinė,
infrapateliarinė, mediopateliarinė, lateropateliarinė, nors mokslininkai dažnai nesutaria dėl
pastarosios egzistavimo. Maždaug šešioliktą nėštumo savaitę klostės rezorbuojasi ir susiformuoja
kelio sąnario ertmė, tačiau neretai jų liekanos išlieka [21].
11
Dažniausiai suprapateliarinė ir infrapateliarinė klostės nesukelia jokių simptomų ir
diagnozuojamos atsitiktinai, o mediopateliarinė klostė yra viena dažniausių atraumatinio kelio
skausmo priežasčių [22].
Yra galimybė, kad žmogui, turinčiam mediotapeliarinę sinovinę klostę klinika niekada
neišryškės, tačiau po nedidelių kelio sąnario sumušimų ar su amžiumi dėvintins sąnarinėms
sutruktūroms, klostė sustorės, hipertrofuos ir pradės kelti nemalonius pojūčius ar skausmą kelyje,
aplink jį arba po girnele [23].
Mediopateliarinę sinovinę klostę įmanoma diagnozuoti kliniškai, magnetinio rezonanso
tomografijos tyrimu, ultragarsu, tačiau auksiniu standartu laikoma artroskopija [24]. Nors ir
tiksliausias metodas, artroskopija diagnostikos tikslams nerekomenduojama. Procedūra gali dar
labiau paaštrinti simptomus bei paspartinti degeneracinius pokyčius kelio sąnaryje. Ultragarso
tyrimo galimybės – ribotos, tyrimai, siekiant įvertinti diagnostikos jautrumą vis dar atliekami.
Šiuo metu saugiausias ir tiksliausias metodas – MRT [25, 26].
1.4. Girnelinė vaga
Girnelinė vaga – griovelis priekinėje-apatiniėje-distalinėje šlaunikaulio dalyje [27]. Iš
medialinės ir lateralinės pusės jos sienas sudaro šlaunikaulio krumpliai. Dažnai ši vieta vadinama
girneliniu šlaunikaulio paviršiumi dėl to, kad sudaro patelofemoralinį sąnarį tarp girnelės
užpakalinio paviršiaus ir šlaunikaulio [28].
Kelio sąnario fleksijos ir ekstenzijos metu girnelė slysta aukštyn arba žemyn. Esant
anatominiam šių struktūrų neatitikimui, galima girnelės dislokacija arba girnelės
chondromaliacija [29].
1.5. Girnelinės vagos hipoplazija
Girnelinės vagos hipoplazija, dažnai vadinama displazija, tai įgimta girnelinio
šlaunikaulio paviršiaus abnormali forma, kai vaga nepakankamai gili, plokščia arba iškilusi.
Priežastis – šlaunikaulio distalinių krumplių netaisyklinga forma, kai jie būna nepakankamai
išreikšti [30].
Tokia būklė sudaro galimybes dažnai girnelės dislokacijai ir sparčiam sąnarinių paviršių
dėvėjimuisi.
12
Nustatoma tiriant pacientą MRT tyrimu, paprastai dėl pasikartojančios girnelės
dislokacijos arba po kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimo [31]. Displazija randama madaug
17% atvejų, kai žmogui įvyksta pakartotinis išnyrimas [32, 33].
1.6. Girnelės chondromaliacija
Girnelės chondromaliacija yra lėtinė degeneracinė liga, kai girnelės nugarinio
(šlaunikaulinis) paviršiaus kremzlė būna pažeista. Dažniausiai stebima jaunų sportininkų kelių
sąnariuose, tačiau aptinkama ir paprastų žmonių populiacijoje [34]. Intensyviai sportuojant
kremzė susidėvi nuo didelių apkrovų ar traumų tenkančių sąnariniam paviršiui. Jei žmogus
nesportuojantis, chondromaliacija atsiranda dėl kelio sąnario sudedamųjų dalių disbalanso arba
atskirų struktūrų pažeidimo, įgimtų būklių.
Esant ryškiam kremzlės pažeidimui pacientai skundžiasi buko tipo skausmu aplink
girnelę ir tiesiai po ja, ypač po ilgesnio laiko sėdint sulenkus kelį arba stovint ištiestomis
kojomis. Taip pat būdinga krepitacija ar spragtelėjimas tiesiant koją arba lenkiant esant sąnario
apkrovai [35].
Diagnostikos auksinis standartas – kelio sąnario artroskopija, tačiau praktikoje retai
taikoma dėl galimų procedūros komplikacijų. Rentgeno nuotrauka gali parodyti tik kaulo
pažeidimą, kuris atsirastų vėlyvose chondromaliacijos stadijose ir ankstyvai diagnostikai netinka,
nors gali padėti nustatyti priežastį, pavyzdžiui šlaunikaulio krumplių displaziją. Dažniausiai
naudojamas magnetinio rezonanso tyrimas, kurio metu galima tiksliai nustatyti pažeidimo laipsnį
bei anksti diagnozuoti patologinį procesą. Tyrimo atlikimui nereikalingas kontrastas, pacientas
neveikiamas radiacinės spinduliuotės.
13
2. METODIKA
2.1. Tiriamųjų pacientų atrankos kriterijai
Į tyrimą buvo įtraukti visi pacientai, kuriems 2013 - 2016 metais LSMUL Kauno
klinikose buvo atliktas kelio sąnario MRT tyrimas bei kurių amžius tyrimo metu siekė 18-30
metų. Pacientai, turintys kelio meniskų ir/ar raiščių plyšimus, nebuvo įtraukti dėl galimo
trauminio girnelės kremzlės pažeidimo. Tyrimas buvo atliekamas turinio analizės metodu, t.y.
vertinami MRT vaizdai – mediopateliarinė sinovinė klostė, jos laipsnis pagal Sakakibara,
girnelinė vaga, jos tipas pagal D. Dejour sistemą, vertinama girnelės chondromaliacija ir jos
laipsnis pagal ICRS klasifikaciją. Taip pat vertintas paciento amžius bei lytis.
MRT tyrimas buvo atliktas 1,5 T Siemens MAGNETOM Avanto aparatu, naudojant
kelio sąnario ritę. Magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo standartinį protokolą sudarė
skenavimas T1W/TSE seka koronariniais, PD_FS seka ašiniais, koronariniais ir sagitaliniais
pjūviais. Visi matavimai buvo atliekami ašiniuose ir sagitaliniuose pjūviuose, PD_FS sekose, nes
jose geriausiai vizualizuojama mediopateliarinė sinovinė klostė, girnelinė vaga ir kremzlės būklė.
2.2. Girnelės chondromaliacijos ir jos laipsnio įvertinimas
Girnelės chondromaliacijai vertinti yra naudojami keli klasifikatoriai: Outerbridge, ICRS, Noyes.
Plačiausiai paplitusi International Cartilage Repair Society sistema:
0 laipsnis – kremzlė be pakitimų;
1 laipsnis – signalo intensyvumo pokyčiai, minimalūs paviršiniai kremzės
vientisumo pakitimai;
2 laipsnis – pažeidimai iki 50% viso kremzlės storio;
3 laipsnis – pažeidimai viršijantys 50% viso kremzlės storio, tačiau iki
subchondrinio sluoksnio;
4 laipsnis – gilus kremzlės ir subchondrinio kaulo pažeidimas.
14
Vaizdas vertinamas ašiniuose vaizduose T2/PD sekose.
A B C
D E
1 pav. Girnelės kremzlės chondromaliacijos laipsniai [36]
A – kremzlė be pakitimų;
B – signalo intensyvumo pokyčiai, minimalūs paviršiniai kremzės vientisumo pakitimai; (I
laipsnio chondromaliacija);
C – pažeidimai iki 50% viso kremzlės storio; (II laipsnio chondromaliacija);
D – pažeidimai viršijantys 50% viso kremzlės storio, tačiau iki subchondrinio sluoksnio; (III
laipsnio
chondromaliacija);
E – gilus kremzlės ir subchondrinio kaulo pažeidimas. (IV laipsnio chondromaliacija).
2.3. Mediopateliarinės sinovinės klostės laipsnio įvertinimas
Mediopateliarinės sinovinės klostės klasifikacija taikoma pagal Sakakibarą pasiūlytą
sistemą ir skirstoma į keturis tipus:
A tipas - plonas, siūlo formos sinovinės sienos iškilimas;
B tipas – siaura „lentynos“ formos klostė, kuri neuždengia vidinio krumplio
priekinio paviršiaus;
C tipas – plati „lentynos“ formos klostė, dalinai uždengianti vidinio krumplio
priekinį paviršių;
D tipas – C tipo sinovinė klostė, turinti skylučių ar langelių.
Ši klasifikacija turi ir klinikinės reikšmės. A ir B tipų mediopateliarinį sinovinė klostė
dažniausiai nesukelia jokių simptomų. C ir D tipų klostės dėl savo dydžio gali strigti
15
patelofemoraliniame sąnaryje. Vertinimas atliekamas aksialinės krypties magnetinio rezonanso
tomografijos nuotraukose.
2 pav. Mediopateliarinės sinovinės klostės tipai [37]
A – plonas, siūlo formos sinovinės sienos iškilimas;
B – siaura „lentynos“ formos klostė, kuri neuždengia vidinio šlaunikaulio krumplio priekinio
paviršiaus;
C – plati „lentynos“ formos klostė, dalinai uždengianti vidinio šlaunikaulio krumplio priekinį
paviršių;
D (nuotraukoje nėra) – C tipo sinovinė klostė, turinti skylučių ar langelių.
16
2.4. Girnelinės vagos hipoplazijos įvertinimas
Girnelinės vagos hipoplazija gali būti vertinama ašiniuose ir sagitaliniuose MRT
pjūviuose.
Dažniausiai klasifikuojama pagal D.Dejour sistemą:
A tipas – vaga sekli, bet simetriška ir įdubusi, kampas didesnis už 145o;
B tipas – vagos nėra arba ji iškilusi, kampas didesnis arba lygus 180o;
C tipas – medialinio krumplio hipoplazija, esant normaliam lateraliniam
šlaunikaulio krumpliui;
D tipas – „uolos“ forma. Didelis lateralinis krumplis, hipoplastiškas medialinis.
2
3 pav. Sinovinės vagos hipoplazijos klasifikacija [38]
A – vaga sekli, bet simetriška ir įdubusi, kampas didesnis už 145o;
B – vagos nėra arba ji iškilusi, kampas didesnis arba lygus 180o;
17
C – medialinio krumplio hipoplazija, esant normaliam lateraliniam šlaunikaulio krumpliui;
D - „uolos“ forma. Didelis lateralinis krumplis, hipoplastiškas medialinis
18
2.5. Statistinė analizė
Statistinei duomenų analizei buvo naudojamos Microsoft Excel 2013 ir SPSS 22.0
programos. Duomenys pateikiami kaip realieji skaičiai (procentai), vidutiniai dydžiai,
standartiniai nuokrypiai. Apskaičiuoti Spearman, Pearson koreliacijos koeficientai, vidurkiai
lyginti naudojant Stjudento t kriterijų. Skirtumas buvo laikomas statistiškai reikšmingu, jei
p < 0,05 (pasikliautinieji intervalai 95%).
19
3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
3.1. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių ir lytį
Tyrimo metu buvo peržiūrėtos 142 asmenų kelio sąnario MRT nuotraukos. 20 žmonių
rezultatai toliau tyrime buvo nebuvo įtraukti, nes jie turėjo kryžminius kelio raiščio ir/ar meniskų
plyšimus.
Tyrimą sudarė 78 vyrai (63,9%) ir 44 moterys (36,1%). Amžiaus vidurkis 27,7 ± 3,2 m.
Nenustatyta, kad lytis turėtų įtakos chondromaliacijos buvimui (p>0,05).
4 pav. Pacientų pasiskirstymas pagal lytį
3.2. Mediopateliarinė sinovinė klostė
Mediopateliarinė sinovinė klostė nustatyta 40 žmonių (30,8%). Skaičius koreliuoja su
užsienio autorių atliktuose tyrimuose gautais rezultatais (18-80%).
Klostės tipų pasiskirstymas pateikiamas 5 paveikslėlyje. Duomenys taip pat sutapo su jau
atliktais MRT tyrimais, kurie buvo patvirtinti artroskopijos būdu.
20
24 (60%) iš jų stebima chondromaliacija. Pacientų be predisponuojančių veiksnių šis
skaičius - 33 (45,2%). Nustatyta, kad mediopateliarinės sinovinės klostės buvimas statistiškai
reikšmingai koreliuoja su girnelės chondromaliacija (p<0,05).
5pav. Mediopateliarinės sinovinės klostės pasiskirtimas pagal tipus
A tipo – 23 pacientai (57,5%);
B tipo – 15 pacientų (37,5%);
C tipo – 2 pacientai (5%);
D tipo sinovinė klostė nerasta.
3.3. Girnelinės vagos hipoplazija
Girnelinės vagos hipoplazija buvo nustatyta 9 pacientams (7,4%). Lyginti su užsienio
literatūra sunku, nes daugelis tyrimų atlikti pacientams, kurie tirti dėl pakartotinės girnelės
dislokacijos arba plyšusių kryžminių kelio sąnario raiščių.
8 (88,9%) pacientams nustatyta C tipo hipoplazija pagal D. Dejour ir vieno paciento
(11,1%) girnelinė vaga buvo B tipo.
Nenustatyta, kad girnelinės vagos hipoplazija statistiškai koreliuotų su girnelės
chondromaliacija (p>0,05)
21
3.4. Girnelės chondromaliaciją predisponuojančių faktorių įtakos palyginimas
Tyrimo metu nustatyta, kad 73 (59,8%) pacientai neturėjo tirtų įgimtų predisponuojančių
veiksnių. Jų tarpe 33 (45,2%) rasta girnelės chondromaliacija.
40 (32,8%) tiriamųjų buvo stebima mediopateliarinė sinovinė klostė, 24 (60%) iš jų
stebima chondromaliacija. Laipsnių pasiskirstymas pagal ICRS sistemą pavaizduotas 5
paveikslėlyje.
9 (7,4%) asmenų buvo rasta girnelinės vagos hipoplazija. Iš jų 1 (11,1%) pacientui rasta
girnelės chondromaliacija.
Tarp mediopateliarinės sinovinės klostės, girnelinės vagos hipoplazijos bei girnelės
chondromaliacijos koreliacija nenustatyta (p>0,05).
5 pav. Mediopateliarinę sinovinę klostę turinčių pacientų girnelės chondromaliacijų
laipsnių pasiskirstymas
Io – 10 pacientų;
IIo – 9 pacientai;
IIIo – 4 pacientai;
IVo – 1 pacientas.
22
4. IŠVADOS 1. Nustatyta, kad mediopateliarinė sinovinė klostė tiesiogiai koreliuoja su girnelės
sąnarinio paviršiaus chondromaliacija (p<0,05).
2. Tyrimo metu nustatyta, kad koreliacija tarp girnelinės vagos hipoplazijos ir girnelės
chondromaliacijos statistiškai nereikšminga (p>0,05).
3. Nenustatyta, kad abiejų predisponuojančių faktorių buvimas kartu didina girnelės
chondromaliacijos riziką (p>0,05).
23
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Breivik, H., Collett, B., Ventafridda, V., Cohen, R. and Gallacher, D. Survey of chronic
pain in Europe: Prevalence, impact on daily life, and treatment. Euro Journ of Pain.
2006;10(4), pp.287-287.
2. Dixit, S; DiFiori, JP; Burton, M; Mines, B. Management of patellofemoral pain syndrome.
Am Fam Physician. 2007 Jan 15;75(2):194-202.
3. Kurut Aysin I, Ask In A, Dream Matte B, Guvendi E, Aysin M, Kocyigit H. Investigation
of the Relationship between Anterior Knee Pain and Chondromalacia Patellae and
Patellofemoral Malalignment. Eurasian J Med. 2018; 28-33. 4. Barton, C., Levinger, P., Crossley, K., Webster, K. and Menz, H. The relationship
between rearfoot, tibial and hip kinematics in individuals with patellofemoral pain
syndrome. Clin Biomech. 27(7), pp.702-705. 5. Kooiker, L., Van De Port, I., Weir, A. and Moen, M. Effects of Physical Therapist–Guided
Quadriceps-Strengthening Exercises for the Treatment of Patellofemoral Pain Syndrome: A
Systematic Review. Jour of Orthop & Sports Phys Ther. 2014;44(6), pp.391-B1.
6. Atanda, A., Reddy, D., Rice, J. and Terry, M. Injuries and Chronic Conditions of the Knee
in Young Athletes. Pediatrics in Review. 2009;30(11), pp.419-430. 7. Fredericson M, Powers CM. Practical management of patellofemoral pain. Clin J Sport
Med . 2002;12:36–38.
8. Thomas S, Rupiper D, Stacy G. Imaging of the Patellofemoral Joint. Clin in Sport Med.
2014;33(3):413-436. 9. Witvrouw E, Lysens R, Bellemans J, et al. . Intrinsic risk factors for the development of
anterior knee pain in an athletic population: a two-year prospective study. Am J Sports
Med . 2000;28:480–489.
10. Naslund J, Naslund UB, Odenbring S, Lundeberg T. Comparison of symptoms and clinical
findings in subgroups of individuals with patellofemoral pain. Phys Theo Pract .
2006;22:105–118.
11. Rytter S, Egund N, Jensen L, Bonde J. Occupational kneeling and radiographic
tibiofemoral and patellofemoral osteoarthritis. Journal of Occupational Medicine and
Toxicology. 2009;4(1):19.
24
12. Gill T, Van de Velde S, Wing D, Oh L, Hosseini A, Li G. Tibiofemoral and Patellofemoral
Kinematics After Reconstruction of an Isolated Posterior Cruciate Ligament Injury. The
American Journal of Sports Medicine. 2009;37(12):2377-2385.
13. Fu Y, Simpson K, Brown C, Kinsey T, Mahoney O. Knee Moments After
Unicompartmental Knee Arthroplasty During Stair Ascent. Clinical Orthopaedics and
Related Research®. 2013;472(1):78-85.
14. Brown S, Brughelli M, Hume P. Knee Mechanics During Planned and Unplanned
Sidestepping: A Systematic Review and Meta-Analysis. Sports Medicine.
2014;44(11):1573-1588.
15. Taylor B, Mehta S, Castaneda J, French B, Blanchard C. Plating of Patella Fractures.
Journal of Orthopaedic Trauma. 2014;28(9):e231-e235.
16. Kim H, Shiraj S, Anton C, Horn P, Dardzinski B. Age and Sex Dependency of Cartilage T2
Relaxation Time Mapping in MRI of Children and Adolescents. American Journal of
Roentgenology. 2014;202(3):626-632.
17. García-Mata S, Hidalgo-Ovejero A. Partial double-layered patella in a nondysplasic
adolescent. Journal of Pediatric Orthopaedics B. 2016;25(6):561-563.
18. Magnussen R, De Simone V, Lustig S, Neyret P, Flanigan D. Treatment of patella alta in
patients with episodic patellar dislocation: a systematic review. Knee Surgery, Sports
Traumatology, Arthroscopy. 2013;22(10):2545-2550.
19. Flandry F, Hommel G. Normal Anatomy and Biomechanics of the Knee. Sports Medicine
and Arthroscopy Review. 2011;19(2):82-92.
20. Hayashi D, Xu L, Guermazi A, Kwoh C, Hannon M, Jarraya M et al. Prevalence of MRI-
detected mediopatellar plica in subjects with knee pain and the association with MRI-
detected patellofemoral cartilage damage and bone marrow lesions: data from the Joints On
Glucosamine study. BMC Musculoskeletal Disorders. 2013;14(1).
21. Al-Hadithy N, Gikas P, Mahapatra A, Dowd G. Review Article: Plica Syndrome of the
Knee. Journal of Orthopaedic Surgery. 2011;19(3):354-358.
22. Yan Z, Yuan H, Guo C. Mediopatellar Plica as a Risk Factor for Knee Osteoarthritis?.
Chinese Medical Journal. 2015;128(2):277.
23. Geraghty R, Spear M. Evidence for plical support of the patella. Journal of Anatomy.
2017;231(5):698-707.
24. Samim M, Smitaman E, Lawrence D, Moukaddam H. MRI of anterior knee pain. Skeletal
Radiology. 2014;43(7):875-893.
25
25. Guney A, Bilal O, Oner M, Halici M, Turk Y, Tuncel M. Short- and mid-term results of
plica excision in patients with mediopatellar plica and associated cartilage degeneration.
Knee Surgery, Sports Traumatology, Arthroscopy. 2010;18(11):1526-1531.
26. Kim Y, Kim S, Hwang D, Shin H, Yang J, Kwon S. Inferolateral Parapatellar Synovial
Fold Causing Patellofemoral Impingement in Both Knee Joints. Arthroscopy: The Journal
of Arthroscopic & Related Surgery. 2007;23(5):563.e1-563.e4.
27. Dejour D, Saggin P. The sulcus deepening trochleoplasty—the Lyon’s procedure. Int
Orthop. 2010 Feb;34(2):311–6.
28. Charles MD, Haloman S, Chen L, Ward SR, Fithian D, Afra R. Magnetic resonance
imaging-based topographical differences between control and recurrent patellofemoral
instability patients. Am J Sports Med. 2013 Feb;41(2):374–84.
29. Nelitz M, Lippacher S, Reichel H, Dornacher D. Evaluation of trochlear dysplasia using
MRI: correlation between the classification system of Dejour and objective parameters of
trochlear dysplasia. Knee Surg Sports Traumatol Arthrosc. 2014 Jan;22(1):120–7.
30. Teichtahl A, Parkins K, Hanna F, Wluka A, Urquhart D, English D et al. The relationship
between the angle of the trochlear groove and patella cartilage and bone morphology – a
cross-sectional study of healthy adults. Osteoarthritis and Cartilage. 2007;15(10):1158-
1162.
31. Bollier M., and Fulkerson J.P.: The role of trochlear dysplasia in patellofemoral instability.
J Am Acad Orthop Surg 2011; 19: pp. 8-16.
32. Faruqui S., Bollier M., Wolf B., et al: Outcomes after trochleoplasty. Iowa Orthop J 2012;
32: pp. 196-206.
33. Smith T.O., Clark A., Neda S., et al: The intra- and inter-observer reliability of the physical
examination methods used to assess patients with patellofemoral joint instability. Knee
2012; 19: pp. 404-410.
34. Tuna B, Semiz-Oysu A, Pekar B, Bukte Y, Hayirlioglu A. The association of
patellofemoral joint morphology with chondromalacia patella: a quantitative MRI analysis.
Clinical Imaging. 2014;38(4):495-498.
35. Koller U, Apprich S, Domayer S, Windhager R, Trattnig S. Magnetic resonance mapping
of the rim of articular cartilage defects of the patella. International Orthopaedics.
2013;38(1):67-72.
36. Shindle MK, Foo LF, Kelly BT, Khanna AJ, Domb BG, Farber A, et al. Magnetic
resonance imaging of cartilage in the athlete: current techniques and spectrum of disease. J
Bone Jt Surg. 2006;88(suppl 4):27–46.
26
37. Hayashi D, Xu L, Guermazi A, Kwoh C, Hannon M, Jarraya M et al. Prevalence of MRI-
detected mediopatellar plica in subjects with knee pain and the association with MRI-
detected patellofemoral cartilage damage and bone marrow lesions: data from the Joints On
Glucosamine study. BMC Musculoskeletal Disorders. 2013;14(1).
38. LaPrade R, Cram T, James E, Rasmussen M. Trochlear Dysplasia and the Role of
Trochleoplasty. Clinics in Sports Medicine. 2014;33(3):531-545. \
top related