katalogas lietuvos mopsai'2014

2014

Jūs savo rankose laikote pirmąjį Lietuvos mopsų katalogą!

Pati idėja apie “Lietuvos MOPSUS” neturi vieno autoriaus - ji yra visų mopso veislės šunų mylėtojų, o šis katalogas tebūnie dovana kiekvienam, kuriam MOPSAS yra daugiau negu ŠUO!

Pirmą Lietuvos MOPSŲ‘2014 katalogą papuošė 44 mopsai - net 38 smėliniai ir 6 juodi mopsai. Viso 25 kalytės ir 19 patinėlių.

Didelė padėka visiems prisidėjusiems prie šios idėjos įgyvendinimo!

Pirmos žinios apie mopsus aptinkamos lamų rankraščiuose. Juose budistų vienuolynai minimi kaip mopsų ir kitų šventųjų šunų veisimo centrai. Ir Tibete, ir vėliau, patekę į Kinijos imperatoriaus rūmus, mopsai buvo garbinami, juos slėpė nuo paprastų žmonių akių. Kinų kronikininkai rašė, jog 900 metais prieš Kristaus gimimą Kinijos imperatorius kontribuciją mokėjo auksu, brangenybėmis ir... mopsais!

Mopsai buvo ne šiaip sau šunys - turėjo savo tarnus, juos saugojo ginkluota sargyba. O garbino juos už karališką ženklą - diademą. Paprasčiau sakant, raukšlėtą kaktą. Tokias raukšles - proto ženklą - tušu išraitydavo ant Kinijos valdovo kaktos. Neva, raukšlės liudijo, kad išrinktasis yra nepaprastų proto galių žmogus. Taigi, imperatoriui reikėjo „nupiešti" proto vageles, o mopsus paženklino pati gamta!

Nemanykite, kad Kinijoje mopsai visada gyveno kaip rojuje. Pasitaikė ir juodų dienų, kai juos slėpė kaimyniniame Taivanyje. Buvo laikai, kuomet tokių šunų niekam nereikėjo. Beje, apie imperatoriškųjų rūmų keturkojus gyventojus. Čia gyveno pekinai, šunys liūtukai ir Lo-sze (provincijos sostinės vardas - red.). Mopsų protėviais laikomi Lo-cze, kilę iš Sičuanio provincijos šunų, išvestų Tibete. Mopsų veislę labai puoselėjo Sun dinastija, kuri valdė Kiniją XVI amžiuje. Tais laikais mopsiukai ne visad varginosi bėgdami paskui valdovą - juos gabeno specialiais neštuvais. Sung dinastijos laikais (1279-960 m.) mopsus šaukė Lo-Chiang-sze, vėliau - Pai (trumpakojis, bukanosis).

Mopsai puikiai ištverdavo ilgas keliones buriniais laivais. Iš tolimosios Kinijos jie pasiekė kitus žemynus. Kai 1500-1600 metais kinai ėmė prekiauti su Portugalija, Ispanija, Olandija ir Anglija, stebuklingas kinų šilkas, porcelianas ir kt. prekės pasklido po pasaulį. Europą pasiekė ir kinų šunys. Manoma, kad mopsiukai

pirmiausia atvyko į Olandiją su laivybos kompanijos „Dutch East India Company" reisiniais laivais. Kelionių metu šuneliai gavo Mopshond vardą. Prancūzijos užkariavimo jie ėmėsi 1553 -aisiais, o į Didžiąją Britaniją atkeliavo 1688 metais. Tačiau galima aptikti ir kitokią mopsiukų kelionių versiją - neva, XV amžiuje jų būta

Rusijoje, o iš čia kaip carų dovanos pateko į Vokietiją bei kitas Europos šalis.

Rytų šunų kilmė pirmą kartą išsamiau analizuojama tik 1900 m. išleistoje knygoje „Japonų ir kinų šunys", kur rašoma apie Wang Hou Chun bandymus išvesti mopsus ir suformuoti tvirtesnius veislės pagrindus. Taip pat minima apie imperatoriaus Lo-Sze sugalvotą terminą Pug, norint atskirti šiuos šunis nuo pekinų.

XIX a. Vokietijoje mopsus laikė biurgerių šunimis, jų buvo tiek daug, kad net buvo galima pamatyti laisvai lakstančių miestų gatvėmis.

Pirmas mopsas, 1993 m. atvežtas į Lietuvą iš Podolsko, buvo

smėlinės spalvos - kalytė ORETTA (sav. L.Velička). Antruoju

numeriu LŠVK knygoje buvo įrašyta juodos spalvos ORETTOS

dukra. N.Veličkienė įregistravo ir mopsų veislyną,

pavadindama jį „Aksominė širdelė“.

Nuo 1994 iki 1996 m. į mūsų šalį iš Slovėnijos atvežti 4 mopsai, tačiau aktyviau parodose jie nedalyvavo.

Mopsų „eros“ pradžia, ko gero, galime laikyti 1999 metus, kai vilnietė T.Rinkevičienė garsiame Sankt Peterburgo veislyne IZ DOMA SIMBY įsigijo patinuką ODISEY IZ DOMA SIMBY. Nuo 2000 iki 2004 m. šis patinukas nuolat dalyvavo parodose, laimėdavo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jo dėka pagausėjo mopsų šeima.

2002 m. Lenkijoje įsigytas perspektyvus patinukas ANEKS MOPSI RAJ (sav. R.Samuolienė), kuris taip pat sėkmingai pasirodė šunų parodose. 2003 m. iš Baltarusijos kinologų nupirkta mopsų porelė – kalytė EZHENKA EL SINIGUAL ir patinėlis LEON (sav. B.Jakonienė).

Didžiausias susidomėjimas veisle prasidėjo susikūrus Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubui (2000 m.). Klubui pradėjus rengti kasmetines specializuotas parodas, jose buvo galima išvysti puikių mopsų iš Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Rusijos.

Nuo Lietuvos Kinologų Draugijos (LKD) įsteigimo (1992 m.) iki šiandien Lietuvoje jau yra užregistruota virš 1300 mopsų!

Kviečiame susipažinti su Lietuvos MOPSAIS!*

*pakvietėme Lietuvos mopsų šeimininkus prisijungti, taigi kviečiame pasižiūrėti

visą mopsų galeriją. Mopsiukai išdėstyti abecėlės tvarka.

- A -

Aksomas

Atominė Raketa

Aukso Pieva

- B -

Bestas

- C -

Cerera

Cukraus Pudra

- D -

Dvaras

Dinastija

- E -

Elfų Šilas

- G -

Gamtos Išdaiga

Gerėja

- H -

Hekuba

- I –

Iš Lazurito Menės

- K -

Keturkojų Imperija

Veisėja: Eleonora Čepulkovskienė

el.paštas: norka11@mail.ru

mob.tel.: +370 67624831

- L -

Laimėtojas

Lašinių Piliakalnis

- M -

Mano Asorti

Mano Gautama

Veisėja: Lilija Vyšniauskienė

el.paštas: lilegautama@mail.ru

mob.tel.: +370 614 09336

http://manogautama.jimdo.com/

Mažasis Avatara

Veisėja: Lina Kupstienė

el.paštas: avatarapug@gmail.com

mob.tel.: +370 65350313

http://www.avatarapug.lt/

Mažieji Šešėliai

Medaus Kvapas

Mėlynas Rūkas

Veisėja: Julija Aidietienė

el.paštas: jaidietiene@gmail.com

mob.tel.: +370 68952234, +370 69936802

- N -

Naminukas

Nefrito Imperatorius

Nojaus Laivas

- P -

Paukščių Takas

Pepė Ilgakojinė

Pramoga Sau

Veisėja: Gabrielė Pšibišauskienė

el.paštas: gabrielep@inbox.lt

mob.tel.: +370 61063972

http://mopsokilme.weebly.com/

Premjera

- R -

Raudonasis Šermukšnis

- S -

Saulės Simfonija

Sagutė

Segmento

Sidabrinė Aušra

Spindinčios Akys

Storas Spinduliukas

- Š -

Šaltinio Šuo

Šaltinio Versmė

- V -

Vaivorykštės Įlanka

**Lietuvoje registruoti mopsų veislynai pateikti abecėlės tvarka. Pilna

informacija pateikta tik tų veislynų, kurie pageidavo talpinti pilną informaciją

kataloge.

Lietuvos MOPSAI'2014

Viršelis: Domino Naminukas ir Grant-Armani Gautama. Miglės Kižytės nuotrauka.

Elektroninį leidinį sudarė Lina Kupstienė. lietuvos.mopsai@gmail.com

www.mopsai.lt