didelė akcininkų savivertė gali būti kliūtis dialogui ... · 7 12 16 4 18 priverstinis akcijų...
Post on 05-Sep-2019
1 Views
Preview:
TRANSCRIPT
2 0 1 4 m . N r . 2 ( 1 4 )
didelė akcininkų savivertė gali būti kliūtis dialogui, tačiau blaivus protas ir verslo
interesai turėtų būti svarbiau.Š. MaČiuLis
RedaKCiJos žodis
Suteikime galimybę VISIEMS vaikams
www.saf.lt
nUmeRio sKaičiUsTiek procentų respondentų praėjusio„Teisės žinių“ numerio apklausoje atsakė, kad Lietuvoje reikėtų liberalizuoti darbo santykius, prieš tai tinkamai šią temą paaiškinus piliečiams.
62,5%
Bet kurios įmonės kūrimosi pradžia ir planai dažniausiai būna labai optimistiški. Tačiau ilgainiui plėtojant verslą neretai tarp akcininkų iškyla vienokių ar kitokių nesutarimų, kuriuos ne visada pavyksta greitai, lengvai ir taikiai išspręsti. Todėl šiame numeryje rasite informacijos apie tai, kokias teises, pareigas ir atsakomybę turi įmonės akcininkai, kaip užkirsti kelią akcininkų ginčams ir kaip juos spręsti, jei jų nepavyko išvengti. Apie tai išsamios informacijos rasite numerio svečio – Derybų centro įkūrėjo ir vadovo Šarūno Mačiulio, straipsnyje. Jis atskleis, kokie yra esminiai ginčų sprendimo būdai ir kaip spręsti įmonėse iškilusius konfl iktus.
Įmonės valdymas labai susijęs su svarbia informacija, kurią ne visada turi visi akcininkai. Skaitydami teisininkės Linos Zubovienės straipsnį sužinosite, ar bet kuris įmonės akcininkas turi
teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais ir gauti reikiamą informaciją.
Verslas ne tik kuriamas, bet neretai ir perkamas arba parduodamas. Ar naujasis savininkas atsako už ankstesniųjų savininkų padarytus teisinius pažeidimus? Apie tokią praktiką sužinosite perskaitę teisininko Jono Masioko straipsnį.
Jei turite klausimų, idėjų dėl leidinio turinio ar formos, siųskite mums – būsime Jums labai dėkingi. Rašyti galite elektroninio pašto adresu teise@vipcommunications.lt.
Įdomaus skaitymo!
„GLiMstedt teisės ŽiniŲ“ redakciJa
Glimstedt teisės žinios
inteRaKtYvUs tURinYs
Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite.
El. paštas: naujienos@vipcommunications.lt
Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835
GLIMSTEDT svečias
Šarūnas Mačiulis
Bloga taika ar geras karas?
Akcininko teisė gauti
informaciją
15
7
12
16
4
18
Priverstinis akcijų pardavimas – kada jį taikyti?
8Mėnesio tema
8
Norėdami užsiprenumeruoti
GLIMSTEDT teisės žinias
spauskite čia:
GLIMSTEDT žmogus
Linas Sesickas
„CC Creative Commons“ prieš „© visos teisės saugomos“
Ar naujasis įmonės savininkas atsako už ankstesniųjų savininkų fi nansinius pažeidimus?
3
Glimstedt teisės žinios
tema
Bloga taika ar geras karas? Akcininkų ginčai, taikytinos priemonės,patinių situacijų sprendimai
Tinkamas bendrovių valdymas yra jų konkurencingumo (konkurencinių gebėjimų) stiprinimo būtina sąlyga. Tuo tikslu paprastai yra nustatomi jų gerojo valdymo standartai (reikalavimai). Taip pat yra itin svarbu tinkamai ir laiku sureguliuoti bendrovių akcininkų tarpusavio santykius ir taip užbėgti už akių jų galimiems nesutarimams, kurie gali tapti akcininkų ginčais. Akcininkų ginčai (ypač teisminiai) yra kraštutinė jų nesutarimų sprendimo priemonė. Kreditorių ir (ar) investuotojų (rizikos kapitalo fondų, komercinių bankų, kredito unijų ar kitų fi nansinių įstaigų) požiūriu, verslai, kuriuos drasko jų dalyvių rietenos, tampa beverčiais (jų vertė yra lygi nuliui, o kai kuriais atvejais ir minusinė).
Perspektyvias ir pelningai veikiančias įmones neretai sužlugdo ne verslo nesėkmės (klaidingi verslo sprendimai ar tinkamų ir laiku atliktų sprendimų nebuvimas), o akcininkų nesutarimai. Užsitęsę akcininkų ginčai nuridena bendroves į bedugnę: visišką žlugimą (bankrotą). Kodėl?
Atsakymas paprastas. Verslo dalyvių gin
vadovauJantYsis Partneris
Linas sesickas
čų alinama bendrovė tampa nenuspėjama, sumažėja jos gebėjimai vykdyti fi nansinius ir kitokius įsipareigojimus. Visa bendrovės akcininkų energija, kūrybinis potencialas yra nukreipiami ne verslo veiklai plėtoti, o ginčui eskaluoti. Ginčas neretai sutrikdo ir bendrovės valdymo organų veiklą. Iškilęs į viešumą, jis kenkia bendrovės reputacijai, taip pat turi neigiamos įtakos klientų pasitikėjimui bei kelia nesaugumo jausmą bendrovės darbuotojams.
Gali būti įvairių akcininkų ginčų (nesutarimų) priežasčių, pavyzdžiui, skirtingas bendrovės veiklos strategijos ir (ar) taktikos suvokimas. Vieniems bendrovės akcininkams yra artimesnė agresyvi (ambicinga, tačiau ne visais atvejais pamatuota) bendrovės plėtra (stipriai įtempiant jos generuojamus piniginius srautus ir (ar) skiriant visas bendrovės laisvas lėšas tolesnei veiklos plėtrai (reinvesticijoms)), balansavimas, o kai kuriais atvejais ir sąmoningas sąžiningos konkurencijos ribų peržengimas pasitelkiant ant teisėtumo ribos balansuojančias leistinos reklamos priemones. Kiti pasirenka laipsnišką, santūrų (konservatyvų) ar tolydų bendrovės veiklos auginimą. Požiūrių į bendrovės veiklą gali būti įvairiausių. Akcininkams svarbu suderinti šiuos požiūrius ir sprendimų priėmimo tvarką.
Viena iš pagrindinių akcininkų nesutarimų priežasčių yra akcininkų suvokimas
(nebūtinai visais atvejais teisingas ir adekvatus) apie neproporcingus akcininkų laiko ir (ar) piniginius įnašus į bendrovę (vieniems akcininkams gali atrodyti, kad jų indėlis į bendrovės plėtrą (pelno auginimą) neatitinka jų akcijų dalies toje bendrovėje). Taip pat kyla nesutarimų dėl dividendų mokėjimo tvarkos ir dydžio (kurią pelno dalį reinvestuoti, o kurią skirti dividendams išmokėti), kokius atlyginimus nustatyti bendrovėje dirbantiems akcininkams (atitinkančius rinkos sąlygas, didesnius, o gal mažesnius atsižvelgiant į tai, kad bendrovėje dirbantis akcininkas turi interesą valdyti bendrovės veiklos sąnaudas bei didinti jos pelną, kurio dalis gali būti skirta dividendams išmokėti). Akcininkų ginčus gali sąlygoti interesų konfl iktai, mažųjų akcininkų interesų nesutapimas su didžiųjų akcininkų. Akcininkų nesutarimus gali nulemti ir jų asmeniniai nesutarimai bei kitos priežastys.
Atriboti bendrovės akcininkų ginčus nuo jos strateginės ir kasdienės veiklos praktiškai neįmanoma. Todėl bendrovės akcininkams, prieš iškasant karo kirvį, patartina vadovautis taisykle „septynis kartus išmatuok, o tik po to pjauk“. Akcininkų ginčų sprendimą teisminėmis priemonėmis reikėtų traktuoti kaip kraštutinę priemonę (lot. ultima ratio), kurią pasitelkti būtų galima tik tuo atveju ir tik tada, kai būtų išnaudotos visos kitos taikaus susitarimo priemonės.
ne visus ginčus, susijusius su bendrovės plėtra ir (ar) valdymu,
įmanoma išspręsti taikiu būdu.
4
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
tema
Bloga taika ar geras karas? Akcininkų ginčai, taikytinos priemonės,patinių situacijų sprendimai
Kokios priemonės gali užkirsti kelią akcininkų ginčams? Prevencinės priemonės gali būti labai paprastos. Svarbu jų laiku imtis. Versle labai svarbu laiku — nei per anksti, nei per vėlai — priimti sprendimus.
Vienas iš būdų užkirsti kelią akcininkų ginčams dar bendrovės steigimo metu yra tinkamos akcininkų struktūros parinkimas. Sudėtingiausia, o kartu didžiausias valdymo ir sprendimų priėmimo problemas potencialiai nulemianti yra tokia struktūra, kai du asmenys (ar asmenų grupės) visas bendrovės akcijų suteikiamas balsavimo teises yra pasidalinę lygiomis dalimis. Tokiu atveju kilus nesutarimams, akcininkai paprastai visais esminės reikšmės bendrovės veiklai turinčiais klausimais balsuoja skirtingai. Pagal Lietuvos įstatymus sprendimai laikomi priimtais tada, kai už juos balsuoja dauguma bendrovės akcininkų. Kai nėra įstatymų reikalaujamos daugumos, neretai susiklosto situacija, kai sprendimai bendrovėje faktiškai nebepriimami. Tokiais atvejais vienam akcininkui balsuojant už tam tikrą sprendimą, o kitam akcininkui balsuojant prieš, sprendimas laikomas nepriimtu. Įmonės valdyme susiklosto patinė situacija (angl. deadlock situation).
Jei bendrovės steigimo ar pradiniame verslo plėtros etape neįmanoma susitarti dėl tinkamos bendrovės akcininkų struktūros ir akcijų paskirstymo, patartina susitarti dėl to, kad vienam akcininkui (ar akcininkų grupei) būtų suteikta daugiau
bendrovės akcijų suteikiamų balsavimo teisių, išsaugant tas pačias bendrovės akcijų dalis (akcijų nuosavybės teises bei teises į dividendus).
Tinkamai parengta akcininkų sutartis yra veiksminga ir laiku parengta priemonė, galinti padėti užkirsti kelią galimiems akcininkų ginčams. Akcininkų sutarties pavadinimai gali įvairuoti. Sutartis gali būti pavadinta ir akcininkų investicijų sutartimi ar jungtinės veiklos sutartimi. Tokia sutartimi yra siekiama sukurti sąlygas veiksmingam bendrovės valdymui ir veiklai. Akcininkų sutartys reglamentuoja reikšmingiausius klausimus, susijusius su bendrovės valdymu (akcininkų susitarimai dėl balsavimo esminiais klausimais, bendrovės valdymo organų struktūra bei jų kompetencijos apimtis ir ribos).
Akcininkų sutartį galima prilyginti vedybų sutarčiai. Apie akcininkų sutartį patartina pagalvoti dar bendrovės steigimo metu arba, blogiausiu atveju, išryškėjus bet kokioms prielaidoms kilti akcininkų tarpusavio nesutarimams. Minėto pobūdžio akcininkų sutartys ne tik padeda įtvirtinti įmonės steigimo etape akcininkų žodžiu sutartas verslo vystymo sąlygas, bet ir padeda veiksmingai apsaugoti visų bendrovės akcininkų interesus. Gerai parengta ir išsami akcininkų sutartis gali maksimaliai sumažinti galimybę ateityje kilti akcininkų ginčams ir tokiu būdu apsaugoti įmonę nuo galimo žlugimo.
Daugeliu atvejų steigdami įmonę akcininkai (verslo partneriai) žodžiu susitaria dėl „įnašų“ į bendrovę — investuojamų
sumų, verslo plėtrai skiriamo akcininko laiko ir pan. Paprastai aptariamas ir būsimo pelno paskirstymas, dividendų mokėjimo tvarka. Tačiau įmonės pelnui išaugus, vienam ar keliems akcininkams laikytis išankstinių susitarimų gali tapti nebenaudinga, o neįforminti raštu tokie susitarimai tampa beverčiais. Rašytinė akcininkų sutartis netgi ginčo metu gali padėti veiksmingai ginti akcininkų ir pačios bendrovės interesus, nes įstatymu ne viskas reglamentuota, o teismų praktika šioje srityje labai menka.
Sutartyje akcininkams siūloma susitarti dėl įmonės finansavimo, dividendų, vadovo atlyginimo ir darbo užmokesčių dydžio ir nustatymo tvarkos, akcininkų atsakomybės už skirtingas verslo sritis, bendrovės pagrindinių veiklos tikslų ir jų siekimo strategijos, bendrovės valdymo organų įgaliojimų atlikti konkrečius veiksmus. Galiausiai akcininkų sutartyje būtina aptarti ir akcininko pasitraukimo iš bendrovės atvejus — už kokią kainą bus išperkamos pasitraukiančio partnerio akcijos, kas tą kainą nustatys ir pan. Akcininkų sutartyje galima numatyti ir gerokai platesnes akcininkų, ypač mažesniųjų, teises į informaciją apie bendrovės veiklą, kadangi įstatyminis reglamentavimas šioje srityje smulkiesiems akcininkams yra nepalankus.
Ne visus ginčus, susijusius su bendrovės plėtra ir (ar) valdymu, įmanoma išspręsti taikiu būdu. Išmintis, kad bloga taika yra geriau nei geras karas, neretai pamirštama. Kartais konfliktas bendrovėje kyla dėl
5
Glimstedt teisės žinios
tema
to, jog akcininkas, turintis akcijų daugumą, ignoruoja mažųjų akcininkų interesus, taip pat naudojasi bendrovės turtu kaip savo asmenine nuosavybe painiodamas asmeninius ir bendrovės interesus. Arba toks akcininkas, kuris dažniausiai yra ir bendrovės vadovas, nukreipia bendrovės lėšas neaiškiems projektams fi nansuoti ar itin maža kaina parduoda valdomos bendrovės produkciją su juo susijusioms bendrovėms ar brangesne nei rinkos kaina perka paslaugas ar darbus iš trečiųjų asmenų.
Kilus akcininkų ginčui neretai akcininkas, kuris yra ir bendrovės direktorius, sąmoningai apriboja kito akcininko galimybes gauti informaciją apie bendrovę, dėl ko tampa sunkiau ginti savo teises.
Teisminėje praktikoje sprendžiant akcininkų ginčus taikomi skirtingi jų sprendimo būdai ir priemonės. Tai ir juridinio asmens veiklos tyrimas, priverstinis akcijų pardavimas, turto administratoriaus skyrimas. Priešiškai nusiteikę akcininkai gali mėginti sušaukti bendrovės visuotinį akcininkų susirinkimą, kad kiti akcininkai apie tai nesužinotų ir tokiame susirinkime vienašališkai priima esminės reikšmės bendrovės veiklai turinčius sprendimus. Arba apribojus kitų akcininkų balsavimo teises, visuotinio akcininkų susirinkimo metu būna ženkliai padidinamas bendrovės įstatinis kapitalas ir tuo pasinaudojant sumažinama priešingos pusės akcininkų turimų akcijų suteikiamų balsavimo teisių svarba bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime.
Atsiradus patinėms situacijoms, akcininkai, turintys vienodą akcijų (balsų) skaičių, krizines situacijas gali spręsti naudo
dami skirtingas priemones. Tradiciškai išskiriamos šios:
„Rusiška ruletė“ — tai gana drastiškas patinės situacijos sprendimo būdas, kai viena iš šalių pateikia pranešimą kitai šaliai, kuriame nurodo fi nansinę sumą, kuria vertina savo interesą versle (bendrovės akcijas). Pranešimą gavusi šalis turi teisę parduoti arba pirkti savo akcijų dalį pagal pateiktas sąlygas;
„Teksaso dvikova“ — tai patinės situacijos sprendimo būdas, kai kiekviena šalis turi atsiųsti kitai šaliai užantspauduotą fi nansinį pasiūlymą arbitrui (asmeniui, arbitruojančiam šį ginčą). Nurodoma kaina, už kurią pasiūlymą pateikęs akcininkas norėtų (galėtų) įsigyti kito akcininko akcijas. Užantspauduoti vokai atplėšiami tuo pat metu. Laimi tas pasiūlymas, kuriame yra nurodyta aukščiausia kaina. Jį pateikęs asmuo privalo nupirkti kito akcininko akcijas, o pralaimėjusysis (mažesnės vertės pasiūlymą pateikęs) —parduoti;
„Olandiškas aukcionas“ — tam tikra „Teksaso dvikovos“ atmaina, kai ginčo šalys (akcininkai) siunčia antspauduotus pasiūlymus, kuriuose turi nurodyti minimalią kainą, už kurią sutiktų parduoti jiems priklausančias akcijų dalis. Laimi tas, kuris pateikia didžiausią minimalią kainą. Laimėtojas turi nupirkti pralaimėjusios pusės akcijas už tą kainą, kurią jis nurodė savo pasiūlyme;
„Daugelio variantų procedūra“ — švelnesnis variantas, kai šalys nenori įsipareigoti taikyti dramatiškesnių išsiskyrimo procedūrų. Numatomi keli variantai patinei situacijai sureguliuoti. Šalys turi pasirinkti vieną iš pasiūlytų variantų. Atvi
rų sąlygų privalumas yra tas, kad šalys, matydamos laukiančias drastiškas pasekmes, sutinka pasirinkti švelnesnį (kompromisinį) variantą. Tačiau kai ginčo šalys yra rimtai sukonfl iktavusios, jam įgyvendinti paprastai reikia pasitelkti trečiąjį asmenį (arbitrą), kuris privaloma tvarka turi nustatyti, kurį iš pasiūlytų variantų šalys turi pasirinkti;
„Atvėsinimas/mediacija” nėra skirta akcininkų santykiams nutraukti. Paprastai ji numato nuostatas, kad šalys naudosis tarpininko paslaugomis tol, kol suras joms abiem priimtiną sprendimą. Reglamentuojant šią ginčų sprendimo procedūrą, numatoma, kad tais atvejais, jei tarpininkaujantis asmuo nesugeba suderinti šalių interesų ir pasiekti jų tarpusavio sutarimo, jis turi teisę priimti sprendimą dėl šalių interesų suderinimo taikant protingumo kriterijų. Tai švelnus nesutarimų sprendimo variantas. Jo nuostatos paprastai atspindi saliamonišką sprendimą. Tuo atveju, jei bendrovės akcininkams nepavyksta išspręsti nesutarimų taikant mediaciją, bendrovė paprastai yra likviduojama;
„Sulaikymo požiūris“ — toks variantas, kai akcininkų ginčų, sąlygojusių bendrovės patinę situaciją, sprendimo sutartinės nuostatos numato drausminantį poveikį akcininkui, kuris savo veiksmais (ar neveikimu) sukuria patinę situaciją. Patinė situacija susidaro tada, kai vienas akcininkas nusiunčia pranešimą kitam akcininkui, kuriuo informuoja apie patinės situacijos atsiradimą (tam nereikia organizuoti akcininkų susirinkimų, kurių metu būtų siekiama išspręsti kilusius ginčus). Sutartinės nuostatos tokiais atvejais numato bendrovės akcijų dalies sąžiningos (teisingos) rinkos kainos (vertės) nustatymo procedūrą. Paprastai akcijų dalies vertę nustato ekspertas ar auditorius (kai kuriais atvejais abu kartu konsultuodamiesi). Atlikus bendrovės (verslo) vertinimą, šalis, pateikusi pranešimą dėl patinės situacijos sprendimo, turi (a) arba nupirkti kitos šalies akcijas už 125 proc. sąžiningos kainos, (b) arba parduoti savo akcijų dalį už 75 proc. sąžiningos kainos. Šių nuostatų trūkumas yra tas, kad patinės situacijos retai būna greitai ir veiksmingai išsprendžiamos, o dėl to verslą gali ištikti paralyžius dėl sprendimų nebuvimo.
vadovauJantYsis Partneris
Linas sesickas
6
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
Akcininkai savo teise gauti informaciją apie bendrovę, kurios akcijų turi, dažniausiai susidomi prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, kuomet reikia suformuoti savo poziciją sprendžiamais klausimais, ar kilus akcininkų ginčui. Tuomet ir kyla klausimas, ar bet kuris akcininkas turi teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais, taip pat ir tais, kuriuose yra konfi dencia lios informacijos.
Kokią informaciją apie bendro-vę gali gauti akcininkas Teisės aktuose įtvirtinta ribota akcininko teisė gauti informaciją. Galimos gauti informacijos apie bendrovę apimtis priklauso nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus. Akcinių bendrovių įstatymas (toliau ABĮ) išskiria dvi akcininkų grupes: akcininkai, turintys bent vieną įmonės akciją, ir akcininkai ar akcininkų grupė, turintys 50 ar daugiau procentų bendrovės akcijų. Toks akcininkų skirstymas pagal turimų akcijų skaičių motyvuojamas tuo, kad akcininkas ar akcininkų grupė, turintys 50 procentų ir daugiau akcijų, gali nulemti pagrindinių bendrovės sprendimų priėmimą ir dėl to turi turėti išsamią informaciją apie bendrovę. Tuo tarpu mažiesiems akcininkams suteikiama tik ribota informacija, siekiant apsaugoti bendrovę nuo nesąžiningos konkurencijos.
Akcininko teisė gauti informacijąABĮ 18 straipsnyje numatyta, kad visi akcininkai, nepriklausomai nuo jų turimų akcijų skaičiaus, turi teisę susipažinti ir (ar) gauti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių fi nansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jeigu šie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfi dencialia informacija. Taigi bet kuris akcininkas gali susipažinti tik su tais dokumentais, kurie yra vieši, ir bendrovės organų sprendimais, jei jie nėra susiję su konfi dencialiais klausimais. Kas bendrovėje laikytina konfi dencialia informacija, komercine (gamybine) paslaptimi, nustato valdyba ar bendrovės vadovas, jeigu bendrovėje valdyba nesudaroma.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojus ABĮ 18 straipsnio pakeitimui, su visais bendrovės dokumentais, taip pat ir turinčiais konfi dencialios informacijos, gali susipažinti akcininkas ar akcininkų grupė, turintys 50 procentų ir daugiau bendrovės akcijų ir pateikę bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės (gamybinės) paslapties, konfi dencialios informacijos. Iki minėto pakeitimo su visais bendrovės dokumentais galėjo susipažinti tik akcininkai, turintys daugiau nei 50 procentų akcijų, todėl formaliai bendrovėse, kuriose yra du akcininkai, turintys po 50 procentų akcijų, nei vienas akcininkas neturėjo teisės susipažinti su visais bendrovės dokumentais, nebent visą informaciją galėtų gauti dėl bendrovėje užimamų pareigų.
Įstatuose galima suteikti dau-giau teisių akcininkamsPažymėtina, kad įstatymai nedraudžia bendrovės įstatuose numatyti daugiau
teisininkė, advokatė
Lina ZuBovienė
teisių akcininkams, nei yra įtvirtinta ABĮ. Taigi bendrovės įstatuose teisę susipažinti su visais bendrovės dokumentais galima suteikti ir mažiau nei 50 procentų turintiems akcininkams. Taip pat įstatuose galima detalizuoti susipažinimo su bendrovės dokumentais ar kita informacija, dokumentų pateikimo akcininkams tvarkas, numatyti atlyginimą už bendrovės dokumentų ar kitos informacijos pateikimą, tačiau toks atlyginimas negali viršyti dokumentų ir kitos informacijos pateikimo išlaidų.
Informacijos akcininkui patei-kimasBendrovė, gavusi akcininko rašytinį prašymą pateikti bendrovės dokumentus, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas dokumentų, kuriuos jis turi teisę gauti vadovaujantis įstatymu ir bendrovės įstatais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog ABĮ 18 straipsnyje įtvirtinta bendrovės pareiga pateikti reikalaujamus dokumentus nereiškia pareigos siųsti prašomus dokumentus akcininkui registruotu paštu. Tačiau bendrovės vadovas privalo akcininkui ar jo įgaliotam asmeniui pateikti prašomus dokumentus susipažinti, taigi turi tinkamai informuoti apie tokios galimybės laiką ir vietą, ir tai padaryti per įstatymo nustatytą terminą (žr. nutartis bylose N5 –1298/2006, N5 –1298/2006 ir kt.).
Kilus ginčui dėl to, ar prašomi bendrovės dokumentai buvo pateikti akcininkui, bendrovės vadovas turi įrodyti, jog akcininkui buvo sudarytos sąlygos susipažinti su prašomais dokumentais, todėl dokumentų pateikimas akcininkui susipažinti ar jų išsiuntimas turėtų būti tinkamai įformintas. Už teisės aktuose numatytos informacijos nepateikimą akcininkui teismas bendrovės vadovui gali skirti baudą nuo dviejų iki dešimties tūkstančių litų (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 505 straipsnis).
teisininkė, advokatė
Lina ZuBovienė
tema
7
Glimstedt teisės žinios
mėnesio tema
Priverstinis akcijų pardavimas – kada jį taikyti?
Ši teisinės gynybos priemonė gali būti taikoma tada, kai tarp akcininkų kyla ginčas, kurio nereguliuoja akcininkų sutartis (dažnai tokios paprasčiausiai ir nebūna), įstatai (nuostatai) ar specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, be to, leidžia konstatuoti akcininko veiksmuose tam tikro neteisėtumo bendrovės atžvilgiu elementų ar apskritai galima daryti išvadą, kad akcininko elgesys yra nukreiptas prieš bendrovės (ir kartu kitų akcininkų) interesus. Pažymėtina, kad šis institutas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, t. y. kai tarp akcininkų kilęs nesutarimas yra sietinas su vieno akcininko (ar jų dalies) veiksmais, nukreiptais prieš bendrovės interesus, darančiais žalą bendrovei ar kitaip turinčiais įtakos bendrovės veiklai, prieštaraujančiais bendrovės veiklos tikslams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors paprastai priverstinis
akcijų pardavimas suprantamas kaip priemonė priversti kitą akcininką parduoti turimas akcijas, tam tikrais atvejais priverstinis akcijų pardavimas gali būti priemonė akcininkui, kuris negali įgyvendinti savo, kaip bendrovės akcininko, teisių, realizuoti savo akcijas rinkos kaina, įpareigojant liekančius akcininkus jas nupirkti ir taip pasitraukiant iš bendrovės.
vYresnYsis teisininkas, advokatas
audrius ŽvYBas
Priverstinio akcijų pardavimo institutas numato dvi galimybes, kuriomis savo teises ginantys akcininkai gali pasinaudoti: akcininkai gali reikalauti, kad teismas įpareigotų tam tikrus pažeidimus darančius akcininkus parduoti turimas akcijas, taip pat galima prašyti, kad teismas įpareigotų atsakovą nupirkti besikreipiančio akcininko akcijas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie abu reikalavimai yra panašūs, jiems tenkinti yra reikalingos skirtingos aplinkybės. Be to, abu šie reikalavimai skiriasi ir ekonominėmis pa
teismai yra pasisakę, kad akcininkai, nevykdę pareigų veikti sąžiningai ir protingai bendrovės ir kito akcininko
atžvilgiu, nebuvę lojalūs bendrovei, yra laikytini veikę priešingais bendrovės veiklos
tikslams interesais.
8
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
sekmėmis, kurios bus aptartos šiek tiek vėliau.
Ne bet kuris akcininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl priverstinio akcijų pardavimo. Įstatymas nustato, kad dėl priverstinio akcijų pardavimo gali kreiptis tik tie akcininkai (ar jų grupė), kurių turimų akcijų nominali vertė sudaro bent 1/3 viso bendrovės įstatinio kapitalo. Toks reguliavimas užtikrina, kad ši priemonė nebus naudojama pavienių akcininkų, siekiant daryti įtaką kitiems akcininkams dėl nereikšmingų klausimų, kad ji bus taikoma tik išskirtinais atvejais. Kartu šis reguliavimas verčia akcininkus tam tikra prasme burtis į dvi stovyklas – palaikančiųjų ieškinį bei atsakovų. Tokį grupavimą skatina ir įstatymo nuostatos, kurios įpareigoja kitus akcininkus informuoti apie inicijuotą ieškinį ir tapti bendraieškoviais (arba bendraatsakoviais). Toks reguliavimas turi ir ekonominę reikšmę, nes leidžia sujungti kelių akcininkų finansinius išteklius, kurie bus reikalingi atsiskaitant su pasitraukiančiais akcininkais.
Akcininkas, siekiantis priverstine tvarka įsigyti kito akcininko (ar jų grupės) akcijas, turi įrodyti dvi esmines aplinkybes: (i) kad konkretaus akcininko, kurio akcijas prašoma įpareigoti parduoti, veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams; ir (ii) kad negalima pagrįstai manyti, jog tokie veiksmai ateityje pasikeis.
Įrodinėjant pirmąją aplinkybę yra svarbūs tie faktai, kurie patvirtina, jog konkretaus akcininko veiksmai pastaruoju metu yra nukreipti prieš bendrovės interesus, prieštarauja bendrovės veiklos patvirtintiems planams, kitaip daro žalą bendrovei ir pan. Tai gali būti pačios įvairiausios aplinkybės: akcininkas netvirtina bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, nors nenurodo jokių objektyvių priežasčių; akcininkas balsuoja už sprendimus, kurie kertasi su bendrovės veiklos tikslais; akcininkas imasi veiksmų, ne dėl bendrovės, o dėl kito juridinio asmens interesų; akcininkas reiškia ieškinius bendrovei be jokio objektyvaus pagrindo ar tik norėdamas kenkti valdymo organams ar konkretiems akcininkams; akcininkas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie bendrovę, kuri menkina bendrovės reputaciją ar kitaip daro žalą bendrovei; akcininkas naudoja iš bendrovės gautą informaciją savo asmeninėms reikmėms arba kitų juridinių asmenų, kuriuose jam priklauso kapitalas, interesams; ir t.t. Taigi nei įstatymas, nei teismų
praktika nenustato išsamaus bendrovės interesams kenkiančių veikų sąrašo, todėl kiekvienu konkrečiu atveju tai turėtų būti vertinama individualiai ir atsižvelgiant į kontekstą. Svarbu ir tai, kad tie veiksmai, kurie vienos bendrovės atžvilgiu nebuvo pripažinti kaip prieštaraujantys bendrovės veiklos tikslams, kitu atveju galėtų būti tokiais pripažįstami būtent dėl individualaus kiekvienos situacijos pobūdžio ir visų aplinkybių visumos.
Itin svarbu pažymėti, kad veiksmai, kurie gali būti pripažinti prieštaraujantys bendrovės veiklos tikslams, nebūtinai turi būti neteisėti savo prigimtimi, t. y. tarp priverstinio akcijų pardavimo sąlygų nėra minimas akcininko veiksmų neteisėtumas. Vadinasi, netgi ir savo esme visiškai legalūs veiksmai, kuriuos konkretus akcininkas atlieka bendrovės atžvilgiu, gali būti laikomi prieštaraujančiais bendrovės veiklos tikslams ir dėl to jie taps šio konkretaus akcininko neteisėtais veiksmais priverstinio akcijų pardavimo prasme. Pavyzdžiui, akcininko inicijuoti ginčai ar priimti sprendimai gali būti teisėti ir nepažeidžiantys jokių imperatyviųjų teisės normų ar susitarimų, tačiau jei tokiais teisminiais ginčais ar priimtais sprendimais yra iš esmės veikiama bendrovės nenaudai, jei taip ginamos kitų subjektų teisės, jei taip galiausiai menkinama bendrovės reputacija ar mažinama jos akcijų vertė, tokie savo esme teisėti veiksmai gali būti pripažįstami prieštaraujančiais bendrovės veiklos tikslams, o juos atlikę akcininkai įpareigojami parduoti savo akcijas. Tokios praktikos yra laikomasi ir itin negausioje Lietuvos teismų praktikoje
nagrinėjant bylas dėl priverstinio akcijų pardavimo.
Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiama, ar konkretūs veiksmai yra laikytini prieštaraujančiais bendrovės veiklos tikslams. Teismai yra pasisakę, kad akcininkai, nesąžiningai ir neprotingai veikę bendrovės ir kito akcininko atžvilgiu, nebuvę lojalūs bendrovei, yra laikytini veikę priešingais bendrovės veiklos tikslams interesais. Tais atvejais, kai akcininkas kartu yra ir bendrovės valdymo organo narys, priešingi bendrovės tikslams veiksmai turėtų būti vertinami per juridinio asmens valdymo organų teisių ir pareigų prizmę, t. y. turi būti analizuojama, ar toks akcininkas tinkamai vykdė bendrovės valdymo organo (direktoriaus, valdybos nario) pareigas, o konstatavus netinkamą vykdymą kartu gali būti konstatuoti ir bendrovės tikslams priešingi paties akcininko veiksmai.
Pastarasis aspektas yra itin aktualus bendrovėms, kuriose akcininkai ar jų grupės turi po 50 procentų akcijų, o bendrovės vadovas yra vienas iš akcininkų. Tokiose bendrovėse dažnai susidaro situacija, kai dėl kilusio ginčo per akcininkų susirinkimus sunku priimti bet kokį sprendimą, nes vadovas riboja kitos grupės akcininkų teisę gauti svarbią informaciją, sudaro abejotinos reikšmės sandorius, o akcininkai neturi galimybių tokio vadovo pakeisti, nes neturi balsų daugumos. Patekus į minėtą situaciją ir turint informacijos apie vadovo, kuris yra ir akcininkas, neteisėtus veiksmus ar veiksmus,
mėnesio tema
9
Glimstedt teisės žinios
kurie prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, yra tikslinga inicijuoti priverstinį akcijų pardavimą ir taip spręsti susidariusią patinę situaciją.
Vis dėlto net ir konstatavus, jog tam tikri akcininko veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nebūtinai bus taikomas priverstinis akcijų pardavimas. Tam reikia antrojo elemento – pademonstruoti, jog nėra prielaidų manyti, jog tokie veiksmai ateityje pasikeis. Šis kriterijus yra pakankamai subjektyvus, vertinamojo pobūdžio, o teismų praktikoje išsamiau analizuotas iki šiol nebuvo. Atsižvelgiant į teismų sprendimų motyvus, manytina, kad daugkartinis veiksmų, prieštaraujan
mėnesio tema
čių bendrovės veiklos tikslams, pobūdis galėtų būti vertinamas kaip įrodymas, jog ir ateityje tokie veiksmai nesiliaus. Tokią pat išvadą galėtų suponuoti ir kiti akcininko veiksmai, kurie aiškiai rodytų, jog bendrovės tikslams priešinga veikla bus tęsiama nepaisant jokių kitų jau pritaikytų gynybos priemonių – priimtų teismo sprendimų, paskirtų nuobaudų, sudarytų susitarimų ir pan.
Priverstinio akcijų pardavimo institutas ne tik suteikia galimybę reikalauti iš kito akcininko parduoti turimas akcijas, tačiau ir teisę reikalauti nupirkti turimas akcijas. Šiuo atveju taip pat būtina įrodyti dvi aplinkybes – (i) kad besikreipiantis
akcininkas neturi galimybių įgyvendinti savo, kaip bendrovės akcininko, teisės dėl kito akcininko veiksmų ir (ii) kad nėra prielaidų manyti, jog tokie veiksmai ateityje pasikeis. Taigi akcininkas (ar jų grupė), kuris turi pagrįstų įrodymų teigti, jog kito akcininko veiksmai neleidžia tinkamai ir efektyviai įgyvendinti akcininko teisių, gali kreiptis į teismą ir reikalauti įpareigoti kitą akcininką nupirkti besikreipiančio asmens akcijas.
Įstatyme nepateikiama jokio veiksmų, kurie gali būti laikytini trukdančiais akcininkui tinkamai įgyvendinti jo teises, sąrašo, tačiau analizuojant teismų praktiką ir teisės doktriną manytina, kad jais galėtų būti laikomi įvairūs veiksmai, pavyzdžiui: atsisakymas akcininkui pateikti reikalaujamą informaciją apie bendrovę, kurią teisės aktai įpareigoja pateikti, kai bendrovės vadovas (atsakingas už informacijos pateikimą asmuo) kartu yra ir akcininkas; dividendų neskyrimas, kai bendrovės rezultatai sudaro prielaidas juos skirti ir kai nėra jokių projektų, dėl kurių reikėtų kaupti rezervus; neinformavimas apie šaukiamus akcininkų susirinkimus, kai bendrovės vadovas kartu yra ir akcininkas; ir pan. Nors daugeliu atveju šis priverstinis išpirkimas bus daugiausiai naudojamas mažumos akcininkų, įmanomi ir atvejai, kai akcininkas, turintis absoliučią daugumą akcijų, irgi bus priverstas kreiptis į teismą dėl turimų akcijų priverstinio išpirkimo, jei bendrovės įstatai numato itin kvalifikuotą daugumą tam tikriems sprendimams priimti (pavyzdžiui, jei vadovo atšaukimas, dividendų skyrimas ar kiti klausimai turi būti priimami vienbalsiai, tuomet ir 10 proc. akcijų turintis akcininkas gali blokuoti tokius sprendimus ir tapti atsakovu byloje, kurioje iš jo bus reikalaujama nupirkti kitų akcininkų turimas akcijas).
Taigi lyginant šias dvi priverstinio akcijų pardavimo instituto grupes, galima daryti išvadą, jog tam tikrais atvejais akcininkai turi diskrecijos teisę, kurį būdą pasirinkti ir kuriuo remtis teisme – ar reikalauti kitų parduoti savo akcijas, ar prašyti teismo įpareigoti kitus nupirkti jų turimas akcijas. Kai kuriais atvejais pasirinkimas tiesiogiai priklausys nuo besikreipiančiojo akcininko ekonominės galios, t. y. ar toks akcininkas turi lėšų išpirkti kitų akcijas, ar vis tik jam geriau reikalauti kitų nupirkti jo akcijas ir gautus pinigus investuoti kitose srityse.
Priverstinis akcijų pardavimas galėtų būti
taikomas gerokai dažniau, kai tik yra nustatomos visos
jam reikalingos sąlygos.
10
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
Ar manote, kad mažieji akcininkai turi pakankamai teisių daryti įtaką įmonės valdymui?
klausimas
• Taip, manau, kad jie gauna pakankamai informacijos ir turi teisių, jog galėtų paveikti įmonėje priimamus
sprendimus.
• Taip, nes turintiesiems mažiau akcijų tenka ir mažiau atsakomybės.
• Ne, nes dažniausiai jie neturi visos informacijos apie įmonę, todėl negali priimti sprendimų.
• Ne, nes 50 ir daugiau proc. akcijų turintieji visada nulemia, kokie pagrindiniai sprendimai bus priimti.Ne, nes 50 ir daugiau proc. akcijų turintieji visada nulemia, kokie pagrindiniai sprendimai bus priimti.
Tiek vienu, tiek ir kitu atveju teismui priėmus sprendimą ieškinį tenkinti, yra paskiriami ekspertai, kurie nustato priverstinai parduodamų ar išperkamų akcijų rinkos vertę. Taigi akcijos yra perleidžiamos ne už nominalią, tačiau už objektyvią rinkos vertę, kurią turi sumokėti akcijas įsigyjanti šalis. Ši aplinkybė yra itin svarbi, nes taip akcininkui yra suteikiama teisė realizuoti savo akcijas bendrovėje, atsižvelgiant į bendrą bendrovės vertę, kartu tai užtikrina tų akcininkų, iš kurių akcijos priverstinai yra nuperkamos, interesų apsaugą, nes už iš jų paimamą nuosavybę yra
teisingai ir adekvačiai atlyginama. Vis dėlto daugeliu atvejų akcininkai atsisako naudotis šiuo institutu būtent dėl fi nansinių išteklių stygiaus (neturėdami lėšų nupirkti kitos pusės akcijų) ar nenorėdami įsivelti į kelis mėnesius ar net ilgiau trunkančius teisminius ginčus.
Retą naudojimąsi šiuo institutu nulemia ir kitos fi nansinės priežastys – papildomai turi būti sumokama ekspertams, kurie nustatinėja akcijų vertę (teismas gali nuspręsti šių ekspertų darbą apmokėti bendrovės, dėl kurios akcijų kilo ginčas, lėšomis), be to, šalims privalomai turi atstovauti advoka
tai. Nežiūrint šių aspektų, priverstinis akcijų pardavimas galėtų būti taikomas gerokai dažniau, kai tik yra nustatomos visos jam reikalingos sąlygos, nes tai leidžia veiksmingai ir kompromiso pagrindu (vieniems tenka akcijos, kitiems – akcijų rinkos kaina) spręsti akcininkų tarpusavio ginčus ir išvengti ilgus metus trunkančio akcininkų karo, kuris retai kada baigiasi abi puses tenkinančiu rezultatu – dažnai visiškai sunaikina pačią bendrovę ir pakenkia visiems akcininkams.
vYresnYsis teisininkas, advokatas
audrius ŽvYBas
mėnesio tema
11
Glimstedt teisės žinios
Glimstedt svečias
Š. Mačiulis: „Požiūris „nesvarbu kiek prarasiu, svarbu, kad atkeršysiu“ keičiasi“
Šarūnas MaČiuLis
Š. Mačiulis yra ofi cialus Lietuvos pramonininkų konfederacijos mediatorius, Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų tarpininkų kolegijos narys. Š. Mačiulis bendradarbiauja su Lietuvos pramonės ir prekybos rūmų bei Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijomis.
Konsultuojate derybų, konfl iktų klau-simais, inicijuojate derybas ir jose ats-tovaujate klientams. Kada derybos yra efektyvus ginčų sprendimo būdas?
Esminiai ginčų sprendimo būdai yra keturi: derybos, mediacija, arbitražas, teismas. Pirmieji trys būdai vadinami alternatyviais teismui, nors dėl arbitražo kai kurie specialistai diskutuoja. Taigi patys taikiausi yra pirmi du būdai, abu jie yra derybiniai. Skirtumas tik toks, kad mediacijos procesą organizuoja ir veda susitarimo link neutralus, nešališkas asmuo, o klasikinėse derybose šalys pačios sėda prie derybų stalo ir siekia susitarimo bendraudamos tie
siogiai. Sunku vienareikšmiškai teigti, kas yra efektyviau: mediacija ar klasikinės derybos. Mediacija naudojama, kai šalims pačioms susitarti nepavyksta, tačiau ji taip pat gali būti efektyvi, kai šalių galių balansas yra nevienodas. Ir derybos, ir mediacija turi pranašumų prieš teismą: šie procesai yra konfi dencialūs, neformalūs – mediacijos sesijas sudaro etapai, principai, šalių sutarimu laikomasi mandagumo taisyklių; trunka greičiau – kai kuriuos nekomplikuotus
Per savo septynerių metų praktiką Šarūnas Mačiulis – Derybų centro įkūrėjas ir vadovas, psichologas, verslo mediatorius ir derybų treneriskonsultantas – teigia dalyvavęs sprendžiant tik penkis ar šešis ginčus tarp akcininkų, nes akcininkai – tai aukštą savivertę turintys žmonės, kurie dažnai vadovaujasi požiūriu „nesvarbu kiek prarasiu, svarbu, kad atkeršysiu“.
Tačiau akcininkų požiūris keičiasi. Apie tai – šio mėnesio interviu su „Teisės žinių“ svečiu.
12
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
Glimstedt svečias
ginčus pavyksta išspręsti vieno ar kelių susitikimų metu; kainuoja pigiau derybos, kurias veda pačios šalys, jos gali nekainuoti visai arba labai simboliškai; ir, svarbiausia, nesupriešina partnerių – padeda išsaugoti ar net sustiprinti santykius.
Ar gali geras derybininkas, jau kilus tei-siniams ginčams, papildyti įprastas teisi-ninkų paslaugas?
Norint atsakyti į šį klausimą, reikėtų pasigilinti į procesus, kurie apibūdinami žodžiu „ginčas“. Dauguma mūsų kasdien turi vienokių ar kitokių ginčų, kurių metu gimsta arba negimsta tiesa. Argumentuojame gindami savo nuomonę ar interesus, dalyvaudami susirinkimuose, priimdami vienokius ar kitokius sprendimus tiek profesinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime. Lygiai taip pat ir ginčas, sprendžiamas pasitelkus teisininkus, nebūtinai liečia žmonių santykius, įsitikinimus, tad ir nesukelia priešiškumo. Jei ginčo šalys „nekibirkščiuoja“, kam jiems dar vienas asmuo be teisininko?
Tačiau jei ginčas procesine prasme perauga į sąvoką „konfliktas“ (pavyzdžiui, tarp akcininkų, tarp akcininkų ir samdomų vadovų), kurią suprantame kaip priešiškus interesus, norus, ketinimus, poreikius – realius ar įsivaizduojamus, grasinimus ar veiksmus, tada ir specialių derybinių žinių bei įgūdžių neturintis teisininkas vargu ar yra šalims reikalingas asmuo. Juk tokiu atveju ne teisinis kazusas lėmė ginčą, o kažkokio tariamo ar tikro fakto – įvykių ar veiksmų – interpretacijų sukeltos emocijos.
Kokios įmonės, organizacijos Lietuvoje dažniausiai samdo išorinį derybų kon-sultantą? Ar tai tik didelių įmonių „pra-banga“?
Jeigu kalbame apie tradicines, klasikines verslo derybas, o ne konflikto sprendimą, tai dažniausiai derybininką samdo vidutinės ir didžiosios įmonės. Išorinis derybininkas padėtų naudoti daugiau strategijų, be to, profesionalus derybininkas gali tinkamai paruošti derybų komandą, paskirti vaidmenis ir pamokyti, kaip efektyviai juos naudoti. Tyrimais įrodyta, kad derybų komanda pasiekia geresnių rezultatų nei vienas derybininkas. Kai derybų objekto pradinė kaina yra keli šimtai tūkstančių (IT ir kitų verslų, kurių pelningumas didesnis – ir keliasdešimt tūkstančių), derybininką samdyti ne tik atsiperka, tai duoda aiš
kios papildomos finansinės ir psichologinės naudos, kurią galima išmatuoti.
Mažosios įmonės derybininką samdo mokymams arba stambioms deryboms, pavyzdžiui, parduodant įmonę ar pritraukiant papildomas investuotojų lėšas.
Konfliktams spręsti derybininką (mediatorių) samdo ir mažosios įmonės, nes tai nėra didelė finansinė našta. Pavyzdžiui, per pastaruosius kelis mėnesius vis daugiau įmonių patiki Derybų centrui spręsti konfliktus darbo vietoje. Nesutarimų kyla tarp darbuotojų, tarp darbuotojų ir vadovų. Dažnai tokie konfliktai išsprendžiami per vieną ar dvi dienas. Tačiau būna ir rimtesnių susidūrimų (kai įsitraukia ne vienas ar du asmenys, bet ir asmenų grupės), kuriems reikia vadybinių sprendimų. Tuomet paprastos mediacijos gali neužtekti, reikia pasitelkti daugiau priemonių.
Ar dažnai tenka dalyvauti sprendžiant tos pačios įmonės akcininkų ginčus? Su kokiomis problemomis dažniausiai susi-duriama tokiuose ginčuose?
Akcininkai kreipiasi nedažnai. Per savo septynerių metų praktiką padėjau spręsti penkis ar šešis ginčus. Ir galima numanyti kodėl. Akcininkai – tai aukštos savivertės žmonės. Būtent tai padeda pasiekti verslo aukštumų, skatina patiems spręsti kylančias problemas, tačiau būtent ji tampa ir kliūtimi, kai reikia kalbėti apie emocinius, psichologinius dalykus su svetimu žmogumi. Vyrai nuo mažens mokomi neverkti, nesiskųsti,
būti savarankiški. Tačiau ši tendencija kinta ir naujieji vadovai, pavyzdžiui, baigę studijas ne Lietuvoje ar turintys darbinės praktikos užsienio kapitalo įmonėse (ypač skandinavų), jau turi kitokį požiūrį. Jie pragmatiškiau vertina verslo klausimus ir nesiremia požiūriu „nesvarbu kiek prarasiu, svarbu, kad atkeršysiu“. Kita vertus, sprendžiant ginčus tarp darbuotojų ar tarp darbuotojų ir vadovų, paaiškėja latentinis akcininkų konfliktas. Tuomet taikomos į mediaciją panašios procedūros, kurios padeda išvengti stipresnių konfliktų ateityje.
Artimiausiu metu Derybų centras kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija pristatys naują ginčų sprendimo strategiją Lietuvos įmonėms.
Ko rekomenduotumėte imtis kilus akci-ninkų konfliktui? Ir ko nereikėtų imtis?
Yra penki konfliktų sprendimo būdai: varžymasis, kompromisas, bendradarbiavimas, vengimas, prisitaikymas. Jei bent vienai šaliai tolesni santykiai svarbesni už kilusį konfliktą, tuomet gali būti naudingas kompromisas arba prisitaikymas. Tačiau jei kilęs konfliktas liečia interesus, geriausias būdas – bendradarbiavimas.
Kilus ginčui, svarbiausias dalykas yra tarpasmeninis bendravimas. Jei jis yra įmanomas ir konstruktyvus, nepereinama į argumentus ad hominem (liet. argumentus prieš žmogų), tai tikimybė, kad ginčas bus suvaldytas arba išspręstas konstruktyviai, yra labai didelė. Jau minėjau, kad
13
Glimstedt teisės žinios
Glimstedt svečias
didelė akcininkų savivertė gali būti kliūtis dialogui, tačiau blaivus protas ir verslo interesai turėtų būti svarbiau.
Taigi, prieš pradedant rimtą pokalbį, labai svarbu suprasti, kas netenkina, kas kelia grėsmę, pyktį, nusivylimą, ką norėtųsi pakeisti ir kodėl. Antras žingsnis – susitarti dėl bendravimo formos, pavyzdžiui, šalių pageidavimai rašomi ant lentos ir vėliau aptariami, kiekvienas nepertraukinėdamas išklauso kitų, o savo pastabas užsirašo ir pasako vėliau. Šalys gali susitarti, kad bet kuriai pageidaujant gali būti skelbiama pertrauka atsikvėpti, apmąstyti išgirstą informaciją, palyginti, kiek ji atitinka prieš tai buvusį įsivaizdavimą apie situaciją, pasitarti. Reikia išmokti bendrauti be papildomų emocijų – vengti neigiamas emocijas sukeliančių pasisakymų ar demonstruoti pranašumą. Taip pat būtina aptarti, kaip įsipareigojimai bus įgyvendinami ir kokios sankcijos gresia už jų nevykdymą.
Ką daryti, kai derybinės pozicijos yra silpnesnės, pavyzdžiui, esant mažuoju akcininku?
Pradėkime nuo to, kad niekas neturi absoliučios galios, nes jei turėtų – derybų nebūtų, tik įsakymai, kam, ką, kaip ir kada daryti. Kiekvieną poziciją galima sustiprinti.
Ar pasikeitė verslo derybų praktika Lie-tuvoje per pastaruosius metus?
Lietuvoje yra keliasdešimt tūkstančių įmonių, tad daryti kažkokius apibendrinimus būtų nekorektiška, nes tokių žinių neturiu, o ir tyrimų daroma labai mažai. Derybų centras atlieka tik kokybinius tyrimus, o jie irgi neatspindi bendros tendencijos. Tai, ką pastebiu aš – lekcijų tipų mokymai organizacijų nebepatenkina, nes tokios žinios jau tapo nemokamos. Tai rodo, kad deryboms skiriamas didelis dėmesys. Įmonėms reikia kokybiškų įgūdžių, konkrečių pavyzdžių ar atvejų analizės. Nenuostabu, juk 2008ųjų krizė privertė įmones pasitempti, žengti į užsienio rinkas, tad išaugo specifinių derybinių žinių ir įgūdžių poreikis.
Ką dar pastebiu? Įmonėms deklaruojant socialinę atsakomybę, vis mažiau naudojami nesąžiningi derybų būdai, daugiau rūpinamasi reputacija. Tačiau vis dar nemažai įmonių atstovų naudoja pozicines derybas, o tai rodo, kad kai kurie vadovai dar nesijaučia saugūs ir galvoja apie didesnę momentinę naudą, uždarbį nei apie vertės kūrimą ir ilgalaikę naudą.
Klientams atstovaujate ne tik Lietuvoje, bet ir NVS šalyse. Kokia derybų specifika Rytų šalyse?
Vedant tarpkultūrines derybas reikia turėti daugiau žinių. Pavyzdžiui, posovietinėse šalyse vesti derybas man nesudėtinga, nes įmonėms vadovaujantys žmonės yra mano kartos, tad bendrauti yra lengviau, turime vieną istorinę patirtį, prisiminimų ir daug temų kontaktui užmegzti bei palaikyti.
Rytuose kitaip klostosi santykiai, kitoks požiūris į priėmimą, statusą, laiką. Pavyzdžiui, Kaukaze ar Centrinėje Azijoje priimta vaišinti svečius, dovanoti dovanas. Jei vakarietį vaišina gausiais valgiais restorane, tai visiškai nereiškia, kad sandoris bent šiek tiek priartėjo. Tiesiog ten taip priimta. Todėl siųsti į tas šalis vadybininkus beprasmiška, nes jiems kelionės į egzotines šalis yra atostogos ir premija per se. Be to, kolektyvinėse Rytų kultūrose labai svarbus statusas, viešbutis, kur apsistojai, pareigos, turimų įmonės akcijų skaičius, tad siunčiant ne akcininką, reikėtų jam suteikti įgaliojimų.
Ar yra „gudrybių“, kurios derybose leis-tų pasiekti rezultatą kitai pusei net ne-pajutus, kad ji nusileido?
Yra. Tai manipuliacijos, kurių pats stengiuosi nenaudoti ir nerekomenduoju naudoti savo mokymų dalyviams ar klientams. Anksčiau ar vėliau vis tiek suvokiama, kad buvo manipuliuojama, o tai didžiulė žala verslo santykiams.
14
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
Glimstedt žmoGUs
Praktikos sritys ▪ Nekilnojamasis turtas
▪ Teisminės bylos
▪ Nemokumas, restruktūrizavimas ir fi nansinis gaivinimas
Išsilavinimas
1996–1999 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Suteiktas teisės magistro laipsnis.
1996–1998 m. Vilniaus universiteto Tarptautinė verslo mokykla, Ekonomikos fakultetas. Suteiktas tarptautinio verslo magistro laipsnis.
1993–1995 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas. Suteiktas tarptautinių santykių magistro laipsnis.
1993–1995 m. Vilniaus universiteto Filosofi jos fakultetas. Suteiktas fi losofi jos magistro laipsnis.
1994 m. Halio universiteto (Jungtinė Karalystė) Politikos mokslų fakultetas.
1994 m. Europos teisės vasaros mokykla (Briuselis).
1989–1993 m. Vilniaus universiteto Filosofi jos fakultetas. Suteiktas fi losofi jos bakalauro laipsnis.
Projektai
▪ UAB „Pajūrio rezidencija“ reorganizavimas;
▪ Europos investicijų banko užsakymu – ES fi nansų inžinerijos priemonės urbanistinės plėtros srityje JESSICA galimybių studijos rengimas;
▪ konsultacijų teikimas Lietuvos respublikos vyriausybei dėl daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijos fi nansavimo modelio;
▪ teisinės pagalbos teikimas UAB „Universalios valdymo sistemos“ sprendžiant UAB „Kriptonika“ akcininkų ginčą;
▪ UAB „Mažoji Venecija“ konsultavimas nekilnojamojo turto klausimais;
▪ Šiaulių savivaldybės administracijos konsultavimas viešųjų pirkimų ir koncesijų klausimais.
Kalbos
Lietuvių, anglų, prancūzų, rusų, vokiečių
Apie save
Nors kartais atrodo, kad visą Lino laiką užima profesinė advokato veikla bei kiti verslai, vis dėlto GLIMSTEDT vadovaujantysis partneris randa laiko ir laisvalaikiui. Pailsėti nuo aktyvios veiklos padeda kasdieniu įpročiu tapęs rytinis bėgiojimas, taip pat savaitgalio pramogos netoli Trakų esančioje sodyboje, kur aplink ežerą išsibarstę pušynai leidžia mėgautis nuostabiu gamtos grožiu.
Išskirtinį gyvenimo džiaugsmą kasdien teikia kartu su žmona Diana auginamos keturios dukros: Augustė, Joana, Patricija ir Paulina. Mergaitės su kaupu užpildo Lino laisvalaikį savo mažais ir dideliais džiaugsmais, rūpesčiais ir pramuštgalviškais žaidimais, kurie geriausiai padeda pamiršti profesinio gyvenimo įtampą.
Vadovaujantysis partneris Linas Sesickas
L. Sesicko gyvenimo kredo: Niekada negana!
15
Glimstedt teisės žinios
tema
Perkant verslą beveik visada yra tam tikra rizika, kad naujasis savininkas gali patirti nuostolių dėl nepasiteisinusių verslo planų. Tačiau be rizikos, kurią lemia išoriniai veiksniai, rizika gali būti susijusi su ankstesniais įmonės įsipareigojimais, apie kuriuos naujasis verslo savininkas nieko nežinojo, sudarydamas sandorį. Žinoma, egzistuoja akcijų pardavėjo atsakomybė už esminės informacijos apie bendrovės įsipareigojimus ir turto būklę pateikimą. Kita vertus, ir pats pirkėjas turi pasidomėti bendrovės, kurios akcijas perka, būkle, išsiaiškinti, kurie bendrovės sudaryti sandoriai gali būti rizikingi. Siekdami išvengti tokios rizikos, pirkėjai, prieš sudarydami verslo perleidimo sandorius, paprastai samdo teisininkus ir auditorius, kurie atlieka išsamų fi nansinį bei teisinį įmonės patikrinimą
(angl. due diligence). Dažniausiai tokio patikrinimo rezultatai nulemia ir sandorio kainą.
Tačiau ar visada pirkėjas, gavęs visą reikiamą informaciją, gali būti ramus, kad jam tapus teisėtu savininku valstybė nepareikš bendrovei pretenzijų dėl buvusio akcininko paskirto vadovo sudarytų sandorių teisėtumo ir mokestinių prievolių vykdymo. Net ir atlikus išsamų teisinį ir fi nansinį auditą, ne visada pavyksta nustatyti slaptą riziką, ankstesnių vadovų sudarytus neteisėtus sandorius. Pavyzdžiui, priešpriešinių mokestinių patikrinimų metu gali būti nustatomi fi ktyvūs san
doriai, apgaulingas apskaitos vedimas, dokumentų klastojimas. Ne visada šiuos pažeidimus įmanoma aptikti formaliai tikrinant įmonės dokumentus.
Naujasis savininkas, suprantama, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio savininko veikas, jeigu jis apie tai nežinojo. Tačiau rizika naujajam savininkui gali kilti ir dėl to, kad atsakomybėn gali būti traukiamas ne jis pats, o jo įsigytas juridinis asmuo, kuris vertinamas kaip savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis savarankišką struktūrą, teisnumą ir veiksnumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad
Ar naujasis įmonės savininkas atsako už ankstesniųjų savininkų fi nansinius pažeidimus?
Partneris
Jonas Masiokas
Kokia rizika gresia naujajam akcijų savininkui, iliustruoja
teisminės praktikos pavyzdžiai: juridiniai asmenys nuteisiami
už buvusių vadovų padarytus finansinius pažeidimus.
16
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
tema
juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinių asmenų, per kuriuos jis veikia, veiklos ir, sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiama į konkretaus fizinio asmens, dažniausiai įmonės vadovo, veikos ryšį su juridiniu asmeniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju svarbu nustatyti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkas) užtikrino veiksmingą fizinio asmens, veikusio juridinio asmens vardu, kontrolę, ar toleravo jo pažeidimus.
Teisminėje praktikoje gausu atvejų, kai įmonės – juridiniai asmenys – nubaudžiamos už mokestinių prievolių vengimą, dokumentų klastojimą, apgaulingą apskaitos vedimą kartu su jų vadovais. Tačiau ar juridinis asmuo gali būti baudžiamas tuo atveju, kai pasikeičia jo savininkas ir vadovas, kuris nežino apie ankstesnio vadovo neteisėtą veiką?
Kokia rizika gresia naujajam akcijų savininkui, iliustruoja teisminės praktikos pavyzdžiai: juridiniai asmenys nuteisiami už buvusių vadovų padarytus finansinius pažeidimus. Vienoje byloje žemesniųjų instancijų teismai kaltais dėl sukčiavimo, vengiant mokestinės prievolės valstybei, pripažino tiek buvusį bendrovės direktorių, tiek ir patį juridinį asmenį, nors visi fiktyvūs sandoriai buvo sudaryti iki akcijų perleidimo ir naujasis akcininkų savininkas, paskyręs bendrovės vadovu kitą asmenį, nežino
jo apie buvusio vadovo piktnaudžiavimus. Prieš sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, akcijų pirkėjas pavedė savo advokatams ir auditoriams atlikti išsamų bendrovės veiklos dokumentų patikrinimą. Jokių neteisėtų sandorių nebuvo nustatyta. Naujajam akcininkui perėmus bendrovės valdymą, mokesčių administratorius, atlikęs priešpriešinius patikrinimus keliose įmonėse, nustatė, kad ankstesnioji bendrovės vadovybė porą metų sudarinėjo fiktyvius sandorius su įmonėmis, kurios realios veiklos nevykdė – joms buvo pervesta apie 2 mln. litų bendrovės lėšų. Nors savininkas ir pasikeitė, juridinis asmuo buvo nuteistas kartu su buvusiu vadovu. Juridiniam asmeniui buvo paskirta 300 000 Lt bauda. Teismai atmetė juridinio asmens prieštaravimus dėl baudžiamosios atsakomybės ir konstatavo, kad akcininko pasikeitimas nėra pagrindas atleisti juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs juridinio asmens kasacinį skundą, atleido juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė byla Nr. 2K784/2012).
Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad sprendžiant dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės reikia įvertinti, ar nauji juridinio asmens savininkai, įsigydami juridinį asmenį, žinojo ar bent turėjo ir galėjo žinoti apie fizinio asmens juridinio asmens naudai (interesams)
padarytas arba daromas nusikalstamas veikas, juridiniam asmeniui gresiančią baudžiamąją atsakomybę, ar įsigiję juridinį asmenį toleravo juridinio asmens interesais padarytas arba daromas nusikalstamas veikas, pripažino šių veikų nusikalstamus rezultatus ir pan., ar priešingai – apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti, nebuvo suinteresuoti tokia nusikalstama veika ir jos rezultatais. Aukščiausiasis Teismas, atleisdamas juridinį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnio vadovo mokestinius pažeidimus ir fiktyvius sandorius, atsižvelgė į tai, jog byloje nėra įrodymų, kad naujieji savininkai žinojo ar galėjo numanyti apie buvusio vadovo bendrovės naudai daromas nusikalstamas veikas. Taip pat teismas pažymėjo, kad perėmę verslą naujieji savininkai iš karto suformavo naujus bendrovės valdymo organus, be to, iki sandorio sudarymo buvo atliktas bendrovės veiklos patikrinimas ir piktnaudžiavimų nenustatyta.
Taigi, įsigyjant verslą, negalima apsiriboti vien tik buvusių savininkų ir vadovų pareiškimais apie bendrovės veiklos teisėtumą, reikia atlikti profesionalią bendrovės verslo analizę, peržiūrėti sudarytus sandorius ir akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse numatyti pirkėjo atsakomybę už nuslėptą informaciją.
Partneris
Jonas Masiokas
17
Glimstedt teisės žinios
aktualijos
Pastabesni „GLIMSTEDT Teisės žinių“ skaitytojai praėjusio numerio pabaigoje pastebėjo „CC“ ženkliuką bei informaciją, skelbiančią, kad visiems GLIMSTEDT teisininkų straipsniams, publikuojamiems „Teisės žiniose“, suteikiame licenciją pagal „Creative Commons AttributionNoDerivatives 4.0 License“. Nuo šiol tokiu būdu mes aiškiai nurodome, kad suteikiame teisę GLIMSTEDT teisininkų parašytais tekstais laisvai dalintis, juos kopijuoti bet kokia forma ir tikslais, įskaitant ir komercinius, tačiau prašome nurodyti straipsnio autorių ir dalintis ištisais straipsniais, jų nemodifi kuojant, nekuriant išvestinių kūrinių. Ši mūsų suteikiama licencija „Creative Commons“ terminais vadinama AttributionNoDerivatives licencija ir žymima CC BYND ženklu.
Šiame „Teisės žinių“ numeryje trumpai pristatome, kas yra „Creative Commons“, kur ši licencija gali būti naudojama, ir siūlome įvertinti, ar Jūsų veikloje ji neturi būti naudojama vietoje įprasto užrašo „© visos teisės saugomos“.
„Creative Commons“ yra ne pelno siekianti organizacija, įkurta JAV, kurios tikslas sukurti teisines ir technines priemones, tarptautiniu mastu skatinančias inovacijas, kūrybą, dalinimąsi turiniu elektroninėje erdvėje, kartu gerbiant autorių teises. Ši organizacija ir iniciatyva gyvuoja jau nuo 2001 metų. Lietuvoje daug kas, išgirdęs šį pavadinimą, nustemba – kodėl iki šiol apie tai nieko negirdėjau? Iš tiesų su „Creative Commons“ licencijomis susiduriame bene
kiekvienas ir ne taip retai, tačiau ne visada tai pastebime. Štai keletas gerai žinomų pavyzdžių, kur jos naudojamos.
Jau nuo 2009 metų visi „Wikipedia“ tekstai yra licencijuojami pagal „Creative Commons“. „Wikipedia“ suteikia teisę jais laisvai dalintis, kopijuoti, perdirbti su sąlyga, kad bus nurodomas šaltinis ir kad dalinantis bet kokiu išvestiniu kūriniu į jį bus suteikiamos tokios pačios ar analogiškos teisės (angliškai „Creative Commons“ terminais vadinama AttributionShareAlike licencija, žymima ženklu CC BYSA). Skelbdamas nuotraukas tinklapyje „Flikr“, kiekvienas gali nurodyti, kokias teises suteikia savo nuotraukai. „Flikr“ svetainėje taip pat yra galimybė atlikti nuotraukų paiešką pagal licenci
asociJuota Partnerė, advokatė
Giedrė riMkūnaitė-Manke
„CC Creative Commons“ prieš „© visos teisės saugomos“
iš tiesų daugelis internete skelbiamam turiniui
naudojančiųjų © ženkliuką net neturi ketinimo uždrausti jį
kopijuoti ar kitaip naudoti.
18
Glimstedt teisės žinios
Į turinį
aktualijos
jos tipą, pavyzdžiui, ieškant vien tik nuotraukų, kuriomis galima laisvai dalintis. Visų kiekvieną dieną naudojamoje „Google“ paieškoje taip pat yra galimybė ieškoti „Creative Commons“ licencijomis pažymėto turinio, pasirenkant jam suteiktas teises.
„Creative Commons“ licencija yra alternatyva visų įprastam ženklui ©, žyminčiam, kad visos teisės į turinį saugomos ir be atskiro autoriaus teisių turėtojo sutikimo kūrinio negalima kopijuoti, viešai skelbti, modifikuoti ar pan. Asmuo, norintis naudoti kūrinį (straipsnį, nuotrauką ar pan.), pažymėtą © ženklu, privalo kreiptis į autorių ir gauti jo sutikimą (išskyrus tam tikras įstatymuose numatytas išimtis, pavyzdžiui, kūrinio naudojimas asmeniniais tikslais). Tačiau šiais laikais jau tampa savaime suprantama, kad internete esantis turinys yra
kopijuojamas, juo yra dalinamasi tiek asmeniniais, tiek komerciniais tikslais. Iš tiesų daugelis internete skelbiamam turiniui naudojančiųjų © ženkliuką net neturi ketinimo uždrausti jį kopijuoti ar kitaip naudoti. Tai yra daroma tiesiog todėl, kad taip daro visi. Tad tokiais atvejais „Creative Commons“ licencija yra naudinga tiek autoriui, tiek visuomenei. „Creative Commons“ leidžia paprastu būdu informuoti visuomenę, ar autorius sutinka, kad kūrinys būtų naudojamas, ir kokiomis sąlygomis – taigi yra aišku, kokius veiksmus galima atlikti nepažeidžiant autoriaus teisių.
„Creative Commons“ licencija yra pateikiama trimis kalbomis: teisine, visiems suprantama ir kodu. Teisinė kalba – tai visas licencijos (sutarties) tekstas. Suprantant, kad paprastai interneto vartotojai neskaito viso mažu šriftu pateikiamo
teksto, pagrindinės licencijos nuostatos yra pakartojamos visiems suprantamais žodžiais ir grafiškai (iliustruojant paveikslėliu). Tuo tarpu licencijos kodas yra atpažįstamas paieškos sistemų ir kitos programinės įrangos.
Kol kas ne visi „Creative Commons“ licencijų tekstai yra išversti į lietuvių kalbą ir visiškai suderinti su Lietuvos autorių teises reglamentuojančiais teisės aktais. Pavyzdžiui, paskutinės licencijų versijos (4.0), kurią naudojame ir mes „Teisės žinioms“, lietuvių kalba dar nėra. Tačiau tai nereiškia, kad šios licencijos versijos negalima naudoti Lietuvoje. Todėl skatiname visus „Teisės žinių“ skaitytojus susipažinti su „Creative Commons“ licencijomis, suprasti jų esmę ir naudoti savo veikloje internetinėje erdvėje.
asociJuota Partnerė, advokatė
Giedrė riMkūnaitė-Manke
19
Glimstedt teisės žinios
20
Glimstedt teisės žinios
GLIMSTEDT
Jogailos g. 4LT01116 Vilnius, LietuvaTel. +370 5 269 0700Faks. +370 5 269 0701El. paštas: vilnius@glimstedt.ltwww.glimstedt.lt
Kviečiame Jus prisidėti prie šio leidinio turinio kūrimo. Siųskite klausimus, siūlykite temas, diskutuokite. El. paštas: naujienos@vipcommunications.lt
Sekite mus tinkle: www.linkedin.com/company/245835
koNtaktai
teisės žiniosGlimsteDt
Norėdami užsiprenumeruoti GLIMSTEDT teisės žinias, spauskite čia:
Visiems GLIMSTEDT teisininkų straipsniams, publikuojamiems šiose „Teisės žiniose“, suteikiame licenciją pagal „Creative Commons AttributionNoDerivatives 4.0 License“.
top related