2012 m. spalio 19 d. aidai 12-14.pdf · 2015-07-19 · 2012 m. spalio 19 d. 2012 m. gruodžio 14 d....
Post on 09-Feb-2020
2 Views
Preview:
TRANSCRIPT
2012 m. spalio 19 d.
2012 m. gruodžio 14 d.
Sukanka100metų,kaiJuodžiūnųkaimeŽemaitkiemioapylinkėjegimėStanislovasMorkūnas(1912m.,slap.Tarzanas),Lietuvospasipriešinimosovietiniamokupacijosrežimui veikėjas. Dalyvavo DidžiosiosKovosapygardosBrinktinės branduolio kovose, ėjo įvairiasvadovaujančiaspareigas.Mirė1994m.liepos18d.
***Sukanka155metai, kaiUkmer
gėjegimėChaimasFrenkelis(1857m.), pramonininkas, visuomenėsveikėjas.SubroliuAbraomuUkmergėje atidarė dirbtuvę, kuriojeišdirbdavoodas. XIXa.pabaigojeŠiauliuose įkūrėvienądidžiausių irmoderniausių tuometinėje carinėjeRusijojeodosperdirbimoiravalynėsfabrikų.Mirė1920m.Vokietijoje.
***Sukanka170metų,kaiPabais
ke,Ukmergėsrajone,gimėBenediktasOlšauskis (1842m.),1863m.sukilimodalyvis.Kovojosukilėliųgretosesucarokariuomene.Mirtiesdatanežinoma.
www.uk mer gesvb.lt
Gruodžiomėnesįminimijubiliejai
Senovėjebuvotikima,kadnepakrikštytasvaikasyralabainesaugus.Tad,gimusvaikeliui,tėvaistengdavosikuogreičiaujįpakrikštyti.Jeikūdikisgimdavosveikas,ke
lias dienas palaukdavo, kol vaikassustiprės, ir tuometveždavokrikštyti.Tuotarpupriejolovelėsiržvakęžibindavo,irsaugodavojįbudėdami, nes manė, kad laumės galivaikussukeisti–laumiukąprimest.Kraštutiniuatveju,kaimatydavo,
kadvaikeliogyvybėgęsta,nedelsiantbuvo atliekamas vandens krikštas,kurį galėjo atlikti kiekvienas žmogus,jeitikpatsyrakrikštytas.Ypatingai svarbus buvo krikš
tatėviųparinkimas.Krikštatėviaisrinkdavosi garbingus žmones, betojieturėjobūtipakankamaigražūs,„matįvairioskrikštatėviųnegaliosgalėjovaikuiatsikrikštyti“.Kviečiamamįkrikštatėviusbe
itinsvarbiospriežastiesatsisakytinegalima,nestaiyralabaisvarbusirneatidėliotinasdalykas–padėtižmoguiįeitiįvisuomenę.Krikštatėviaisdažnaibuvokvie
čiami jauni žmonės, kadangi jiegalės ilgiau vaiką pagloboti, ypačjeipatystėvaibūdavovyresnioamžiaus.Nelabainorėdavo imtiviengungių,tikėdavokadirvaikasgališeimos nesukurti. Arba kviesdavojauvedusius,betišskirtingųšeimų.Dažnai būdavo vienas iš motinos,kitas iš tėvopusės.Porosnekviesdavo,sakydami,kadvyrassužmona,gyvendamikasdienybėje,vistiekapsibars, balsą pakels ar piktesnįžodį pasakys, tad ir krikštijamamvaikuitaigalipersiduoti–busrėksnys.Kūmaiišskirtingųšeimų,retaisusitikdami,vienaskitudžiaugiasi,myli – tuomet ir vaikocharakterisbuslabaimalonusirpalankus.
Nukelta į 8 p.
Apiekrikštynųpapročius
Metamsritantisįpabaigąnepamiškite,jogKūčiųvakaras–patstinkamiausias laikas ateičiai nuspėti.Mūsųsenelėstuometuprasimanydavo įvairių burtų. Galiteišbandytiirjūs.Pavalgę Kūčių vakarienę ir vi
siems sugulus, pasidarykite tokįmišinį: antpirštis druskos, antpirštismiltų,antpirštispipirų,antpirštiscukrausirvandens.Viskąsuvalgykiteiratsigulkitepriedurų slenksčio.Kasprisisapnuos,sutuosusituoksite.
***Kūčiųnaktįreikiaišeitiįkiemą
ir paklausyti, iš kurios pusės šunys loja. Iš kurios pusės išgirsitepirma,– jūsųbūsimasvyrasarbažmona bus kilęs iš to krašto. Jeišunysneloja,taismetaisdarnesutiksitsavoantrosiospusės.
***Kūčių vakarą paimkite knygą,
piniginęirkrepšį.Išdėliokitejuospokambarį.Tadanusisukęmeskite batą per save. Jei bato priekisbusnusisukęsįduris–iškeliausite.Jeiįpiniginę–praturtėsite.Jei
į krepšį – būsite darbingas. Jei įknygą–tekspasimokyti.
***Įdubenėlįįpilkitevandensirsu
kitetol,kolpamatysiteverpetą.Tuometįmeskiteduangliukus.Jeijiesusidurs–taismetaissusituoksite.
***RuošdamiKūčių staląpo stal
tiese padėkite šiaudų, o pavalgę traukitepovieną.Kuo ilgesnįšiaudąištrauksi–tuoilgesnisbusgyvenimas. Storas, šakotas šiaudasreiškiaturtą.
***Sveikatą ir turtus užsitikrinsi
teKūčiųnaktį išsimaudęs šaltoje
vonioje,įkuriąturėtųbūtiįmestaauksoarsidabromonetų.ApskritaiKūčiųdieną rekomenduojamakišenėje turėti smulkių pinigų,kad kitais metais nekamuotų finansinėsproblemos.
***Namuose padėkite apvožtas
septynias lėkštutes, o po jomis– žalumyno šakelę (laisvas, nepriklausomas gyvenimas), žiedą(susirasi porą), kreidos (mokslasseksis),duonos(bussotūsmetai),pinigėlį(pelnoturėsi),angliesgabalėlį(busrūpesčių),žemėsžiupsnelį(gresialigos).Pamaišętraukiteirsužinosite,kaskamlemta.
Šiltossumeilenumegztoskojinės–geriausiadovanaKalėdoms.NorintsudomintiaplinkiniusšiuoamatuneseniaiSližiųbibliotekojebuvo surengtas netradicinis renginys–kojiniųmezgimočempionatas.Mezgėjos turėjo pateikti paro
daipotrisporaskojinių,opopietėsmetumegztivienspalveskojines.Paskelbus varžytuvių pradžią,
virbalai sukrutėjo aštuonių mezgėjų rankose. Kadangi akys buvonukreiptos įmezginius,Sližiųkultūrosnamųvaikųfolklorokolektyvo,vadovaujamoStasėsNovikienės, pasirodymo dalyvėmstekotikklausytis.Renginio metu būta ir kitokių
pramogų – vedėja Albina Verenienė supažindino su Advento
ŽaliomisšakelėmispriešNaujuosius metus dar senovėje būstus puošdavo graikai ir romėnai.Gerbti medį – senas paprotys.Medis mūsų protėviams: darboįrankiai, priedanga nuo žvarbausoro,dažnomedžiovaisiaitinkamimaistui. Medis degdamas teikiaugnį–taireiškiašilumąirmaistą.Amžinaižalimedžiaižmoguikėlėdar didesnę pagarbą. Pavyzdžiui,germanaigarbinoeglę,okaikuriepietiečiai–mirtą. Ilgainiuiamžinai žaliuojančius medžius imtalaikyti gyvybingumo, vaisingumosimboliais,apsisaugojimonuoblogųjųdvasiųpriemonėmis.Manoma, kad dabartinės kalė
dinės eglutės tėvynė –Vokietija.Čia1611m.pirmąkart jąpapuošusi grafienė Brieg. IšVokietijoseglutės puošimo tradicija paplitoAnglijoje,Prancūzijoje irŠiaurėsItalijoje.XVIIIa.eglutėjaužino
Kalėdųeglutėspapuošimaiiratvirukai
SenoviniaiKūčiųvakaroburtai
KojiniųmezgimočempionatasSližiuosepapročiais, burtais,floristėDianaVerenienė rodė, kaip pasigamintiadventinįvainiką.Vertinimo komisija – Veprių
vidurinės mokyklos mokytojaVida Ramanauskienė, Veprių seniūnė Dalė Urbonienė, projekto,,Kalendorinės vaišės“ sumanytojaRūtaLukenskienėirvilnietismenininkas Vitalijus Čepkauskas–nusprendėgeriausiomismezgėjomis paskelbti Janiną Savickienę,Marytę Žilinskienę ir ReginąDamidavičiūtę.Apdovanojimai skirti OnaiMil
daiStulpinienei,MonikaiKrikštaponienei, Reginai Savickienei, RimaiTakarevičienei,GenefaiGvozdienei,LaimaiKrikštaponienei.KojiniųparodaSližiųbibliote
kojeveiksikišv.Kalėdų.Už dovanas organizatoriai dė
koja medienos apdirbimo įmonės,,OptimusLT“vadovuiVaiduiMar
maEuropojeirRusijoje.Į Lietuvą paprotys atėjo XX
amžiaus pradžioje. Pirmiausiajis paplito dvaruose, mokyklose,bažnyčiose(bažnyčiaaiškina,kadeglutė simbolizuojaKristų, o josamžinas žaliavimas – amžinojogyvenimoviltį).Pradžiojekalėdinėeglutėpuoš
tapopieriniaisarvalgomaisdalykais – obuoliais, saldainiais,meduoliais.
***Apie1880uosiusmetusVokieti
josverslininkairimtaipradėjoorganizuoti kalėdinių stiklo ornamentųgamybą ir prekybą. Stiklo įmonėsgreitaipersiorganizavoįmasinękalėdinių eglučių papuošalų gamybą.Atsiradoirsudėtingesniųformųstikloornamentai,vaizduojantysvaikus,šventuosius, gyvūnus, įvairius vaisius,širdis,žvaigždesirangelus.
Nukelta į 8 p.
cinkevičiui.Rėmėjuiskirtaporanaminėsvilnoskojinių.Apiešįgražųrenginįredakcijai
papasakojoLaimaKrikštaponienė.
SaulėsVidžienėsnuotr.
Šiuos kalėdinius atvirukus ukmergiškiai padovanojo kraštotyros muziejui.
2012 m. gruodžio 14 d.
Kiek vie nas bran daus am žiaus su lau kęs žmo gus sa vy je tu ri pa čią di džiau sią ver ty bę – sa vo gy ve ni mo is to ri ją. Kar tais ly gią, kaip sty ga, o kar tais pai nią, vin giuo tą, dra ma tiš ką... Jei no ri te pa pa sa ko ti sa vo gy ve ni mo is to ri ją ar sa vo tė vų,
se ne lių, drau gų is to ri jas, jei tu ri te įdo mių se nų nuo trau kų – jū sų vi sa da lau kia „Lai ko ai dai“.
Skam bin ki te tel. 63826, ra šy ki te ad re su Ge di mi no g. 34, Ukmergėarbael.paštuukzinios@ukzinios.lt.
Atkelta iš 7 p.Jei vaikas buvo skubiai veža
mas krikštyti, tuomet prašydavobetko,dažnaielgetų,kuriuosrasdavopriebažnyčios,arbabažnyčiospatarnautojų.Buvomanoma,kadelgeta–žmogusarčiauDievo,jomaldosstipresnės,nesjisnebeturižemiškųturtų,kuriežmonesįvisaspagundasveda.
Krikštatėviųglobaprivalomaikitol,kolkrikštaduktėarkrikštasūnisištekaarbaveda.Dažnaikrikštamotėsavokrikštodukraiturėdavobūtisvočia,okrikštatėviskrikštosūnui– piršliu. Tačiau dažnai palankūsryšiaiišsilaikydavovisągyvenimą.Krikšto tėvas vaikui dovanodavodidesnį pinigą ir saldainiais visusapdalindavo.Krikštomamapasirū
Apiekrikštynųpapročius
KalėdųeglutėspapuošimaiiratvirukaiAtkelta iš 7 p.Verslininkaigreitaipradėjoim
portuoti šiuos papuošalus į kitasšalisirjųpopuliarumasnuoXXa.pradžiosišaugo.Prekybarankųdarbovokiškais
ornamentaisgerokainusmukopoIPasauliniokaro,ypačdėlJAVirkitųšaliųišradėjųpritaikytųnaujųmechanizuotųpūstostiklogamybosprocesų.Paplitopigesnimasinės gamybos eglučių papuošalai.Šieornamentaidažnaibuvopagamintivienojeįmonėje,betišsiųstiįkitasįmonesdekoravimuirankiniubūdu.Nuo 1925m. Japonija, pradė
jusimasiškaigaminti spalvingesnius stiklo papuošalus, pradėjorimtaikonkuruotisuVokietijadėldominavimopasaulinėjerinkoje.VėliauČekijosRespublikataip
patsudarėrimtąkonkurencijąvokiečiams,pagaminusididelįkiekįgražiųkalėdiniųeglučiųpapuošalųišpūstostiklo.Tokie papuošimai Lietuvą pa
siekėXXamžiauspradžioje.***
Panaši ir sveikinimo atvirukųistorija.Vienatokiųistorijųteigia,kad1843m.atvirukųserijąsukalėdine iliustracija pas dailininkąJohn Callcot užsakė verslininkasH.Koulas.Pirmąjąserijąišdalinodraugams.Supratęs,kaipvisiemstaipatiko,ėmėsiverslo:tapopirmuoju proginių atviručių leidėjupasaulyje.Kita istorija pasakoja, kad pir
mojoatvirukoautorius–dailininkasiš Anglijos seras Dobsonas, kuris
1802metaisantpopieriausskiautėsišreiškėsavomeilęnuotakai.Trečiojilegendateigia,kadat
virukų„motina“–vizitinėkortelė,atsiradusiXVIIIamžiausviduryjeParyžiuje.XIX amžiaus viduryje Londo
ne net patys turtingiausi anglaisumalonumu artimiesiems patysdarydavo atvirukus Kalėdoms.Siųsti fabrikinius atvirukus buvolaikoma „blogu tonu“. 1870metais keistis atvirukais prieš šventespradėjoiraustrai.XXamžiauspradžiojeatvirukaiužkariavovisąEuropą.Kalėdiniuoseatvirukuosebuvo
vaizduojami einantys į bažnyčią,besigrožintysBetliejausžvaigžde,puošiantysKalėdųeglutęarKristausgimimąšvenčiantysžmonės.Praėjusio amžiaus pradžioje
KalėdųSenelisbuvotikpersonažas,jopasirodymasantnaujametiniųatvirukų–verslininkųišmonė.Šie, norėdami ilgiau pardavinėtiatvirukus, ant jųpradėjo rašyti irsveikinimus„SuNaujaisiaismetais!“.Naujamečiuose atvirukuose
dominavo aristokratiški siužetai:kalendorius, laikrodis, šampanas,karnavalasirnetgundančiaiatrodančiosmoterys. Įdomu, kad antkalėdiniųatvirukųbuvovaizduojama žiema, žvaigždėta naktis, onaujamečiuose buvo galima išvystidienąirnetvasarą.
***Lietuvoje pirmieji atvirukai
pasirodėXIXamžiauspabaigoje.Panaikinus caro valdžios draudi
mąrašytilietuviškai,1905metaisprasidėjotikrasatvirukųleidybosbumas,kuristęsėsiikipatIPasauliniokaro.Be kalėdinių atvirukų su žie
mos peizažais, kuriuose dažniausiai buvo vaizduojamos apsnigtosbažnytėlės,sodybos,gyvūnai,eglės šakelės, žvakės, žaisliukai,būdavo leidžiamos ir tuometiniųdailininkų A. Žmuidzinavičiaus,A.Jaroševičiauspaveikslųreprodukcijos.1940 m., kai Lietuva neteko
nepriklausomybės, religinių temų atvirukai išnyko kaip ir patišventė.Visiatvirukai,parduodamispaudos kioskuose, knygynuose,buvo su užrašu „Su Naujaisiaismetais“ lietuvių arba rusų kalba.Tačiaukartaispriebažnyčiųbūdavo pardavinėjamos „smetoninių“atvirukųkopijos.1941m.birželio14d.prasidėjo
masiniailietuviųareštai.Lietuviaiištisomis šeimomis buvo tremiamiįSibirą.Slėgėtėvynės,gimtųjųnamųilgesys,kurisypačskaudžiaispausdavoširdįperšventes.Siekdami nepasiduoti gniuždančiai tikrovei politiniai kaliniai irtremtiniai stengdavosi paminėtireligines, tautines bei asmeninesšventes,dovanodavovienikitiemspačių rankomis padarytus atvirukus. Dažniausi motyvai buvopieštukais, akvarele ar audinyjesiuvinėtigimtinėsvaizdai,tautinėsimbolika.Gražūs,prasmingižodžiai,nuoširdūspalinkėjimai,padėjonepalūžtisunkiąvalandą…
Pa ren gė Jo lan ta Pet ro ny tė
As ta GIRNIENĖLietuvosaklųjųbibliotekos Ukmergėsfilialovedėja1962metaispirmąkartąknyga
prakalbo nematančiam Lietuvosskaitytojui. Eduardo Mieželaičio„Žmogus“kalbėjoaktoriausEduardoKunavičiausbalsu.Praėjuspuseiamžiausgarsinės
knygostaponeregioirsilpnaregiokasdienybe. Nematantiesiems josteikia didelį džiaugsmą. Knygosneregiamskalba aktorių ir diktorių balsais. Skaitytojai turi savopamėgtus diktorius, kurių balsu įgarsintų knygų ieško. Sakoir knyga įdomesnė, kai ją skaitomalonusbalsas:JuozoŠalkausko,VytautoŠirkos,NijolėsLipeikaitės,VidosValerijosVidaitės,aktoriausAlgimantoBružo.Šio jubiliejaus proga Lietu
vosaklųjųirsilpnaregiųsąjungoscentro taryba priėmė nutarimą2012metuspaskelbtiGARSINĖSKNYGOSMETAISLietuvosaklųjų ir silpnaregių bendruomenėje.Todėl visusmetusLietuvosaklųjų biblioteka (LAB) organizavorenginius,skirtusšiaiprogaipaminėti.Neseniai lietuviškos garsinės
Lietuviškaigarsineiknygai–50metų
knygos 50mečiominėjimas įvykoirLABUkmergėsfiliale.Garsinė knyga Ukmergės neregiams–netiklaisvalaikis,betiržinios,malonumas,langasįpasaulį.RenginįvedusiJustinaGagari
natrumpainusakėgarsinėsknygoskeliąįneregionamusbeiperskaitėpranešimus,kuriebuvoparengtiGarsinėsknygosmetams.
Prisiminimusapietai,kaipbuvoįgarsintapoezijosknygelė„Išnaktiesdienoraščio“,pasakojoLiongina Bučelytė. LAB literatės skaitėeiles, skaitytojaElenaLiutkonienėdalinosiprisiminimaisapiedžiaugsmą,kaipirmąkartąklausėįgarsintųknygų. Po renginio visi apžiūrėjoparodą, kurioje pateikta garsiniųknygųįvairovė.
A. Gir nie nės nuotr. Pa ro do je – gar si nių kny gų įvai ro vė.
pindavo marškinėliais, nupirkdavokryžiukąpakabintiantkaklo.Vaikamsnuolatosbuvoprime
nama, kad jie turi krikšto tėvelius.Netgi būdavo tokia tradicijanuoVelykųikiAtvelykioeitipaskrikštatėviusvaikamspriklausančio margučio. Jei netoli gyveno,eidavo pėsčiomis, jei toliau – taikrikštatėviaimargutį sudovanėleatsiųsdavo arba patys lankydamiatveždavo.
Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje eksponuota austrų dailininkoGustavoKlimtogyvenimuiirkūrybaiskirtaparoda,atkeliavusi iš Austrijos RespublikosambasadosLietuvoje.Šiemetminimosdailininko150
osiosgimimometinės.Todėl2012metai Vienoje paskelbti Klimtometais.XIXirXXamžiųsandūrojeVie
na–Austrijos–Vengrijosimperijossostinė – buvo vienas iš dvasiniųEuropos centrų. 1910 metais taibuvopenktasispagaldydįpasauliomiestas, kuriame gyveno apie dumilijonai gyventojų. Čia klestėjovaizduojamasis menas, literatūra,architektūrairmokslas.G.Klimtokūrybojeunikaliaiat
sispindijokeliasnuoistorizmoikipirmųjųabstrakcionizmoapraiškų.1897 metais drauge su kitais
kūrėjaisG.Klimtasįkūrė„Austrijosdailininkųasociaciją“irvadovavo jai beveikdešimtmetį.Šiuolaikotarpiu jis išsiugdė savitą stilių,jungdamasabstrakčiosmozaikos elementus su realistiškai nutapytomis kūno dalimis – veidu,rankomisirpan.Tapytojodarbuosedominuojaprigesusiųspalvųirauksokoloritas.
Gus ta vas KLimtAS–modernokūrėjas
G.Klimtaskūrėalegoriniuspaveikslus,dažnai suerotiniuatspalviu, peizažus ir meistriškus piešinius bei monumentaliosios sienųtapybosdarbus.Vieniištokių–VienosuniversitetoFakultetųpaveikslai,freskosStokletorūmuose.TapytojasbuvopopuliarusVienos
aukštuomenėsdamųportretistas.Joužsakovaidažniausiaibūdavovyrai,priklausę aukštesniajai buržuazijosklasei.Užsakomieji kūriniai atspindėjoVienosvisuomenę,kuridažnaispėliodavoapiegalimusmenininkosantykiussunutapytomisdamomis.„Nė viena žmogaus gyvenimo
sritis nėra tiek menka ar nereikšminga,kadnegalėtųsuteiktierdvėsirpenomeniniamssumanymams“,– teigė prieš pusantro šimto metųgyvenęs austrų dailininkas simbolistas, kurismirė 1918metais, sulaukęsvos56erių.
Antano Smetonos gimnazijojevykojautradicijatapusitautinėvakaronė.Šis gražus renginys organizuo
jamas jau vienuoliktus metus, ojo iniciatorė – muzikos mokytojaJūratėMartinkutė.Šventėsesmė–paliktimokiniųširdysebentdalelęsenosiosLietuvos,seneliųirproseneliųtradicijųbeiišsaugotipraeitį.Kiekvienosklasėsatstovasbur
tųkeliuišsiaiškino,kuriaietnografineidaliaiatstovaus,tuometrinkoįdomius faktus, mįsles, patarles,priežodžius,repetavodainas,rate
tautinėvakaronėliusbeišokius,domėjosiaprangabeitradiciniaispatiekalais.Renginiometu jie demonstravo tai, kąsužinojo,visibuvopasipuošętautiniaisdrabužiais.PuikiaipasiruošėvakaruiAukš
taitiją,Žemaitiją,Dzūkiją bei Suvalkiją pristatę mokiniai. Kiekviena etnografinė dalis turėjopasikvietusįposvečią,kurisišgyrėsavogimtąjįkraštąarbapapasakojo,kąžinoapietąLietuvosdalį.Renginyje visus lydėjo gera
nuotaika, šypsenos. Vakaras niekam neprailgo, dauguma liko ilgėliaupasišokti.
G. Klimtas.
top related