ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2018 METŲ ŠVIETIMO VEIKLA IR

2019 METŲ ŠVIETIMO VEIKLOS PRIORITETINĖS KRYPTYS

TURINYS

I. LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA „LIETUVA 2030“ .............................................. 1

II. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METŲ STRATEGIJA ........................................... 4

III. SEPTYNIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2016–2020

METŲ PROGRAMA ........................................................................................................................ 7

IV. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINĖS IR VIEŠOSIOS

ĮSTAIGOS 2018–2019 MOKSLO METAIS ................................................................................. 11

V. SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA .................................................. 14

VI. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS ALYTUJE ......................................................... 16

VII. ŠVIETIMO SKYRIUS ........................................................................................................ 19

VIII. ŠVIETIMO SAVIVALDA .................................................................................................. 19

IX. ŠVIETIMO FINANSAVIMAS ............................................................................................... 21

X. REIKŠMINGI RENGINIAI ................................................................................................... 22

XI. MŪSŲ LAIMĖJIMAI ............................................................................................................. 28

XII. SVARBŪS ĮVYKIAI ........................................................................................................... 37

XIII. VASAROS AIDAI ............................................................................................................... 45

XIV. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS ............................................................................ 50

XV. INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA ......................... 51

XVI. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASIRUOŠIMAS NAUJIEMS MOKSLO METAMS ............. 52

XVII. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS IR UGDYMO APLINKOS

MODERNIZAVIMAS .................................................................................................................... 53

XVIII. ŠVIETIMO PROBLEMOS ................................................................................................ 55

XIX. ŠVIETIMO NAUJIENOS ................................................................................................... 60

XX. ŠVIETIMO PRIORITETINĖS KRYPTYS ...................................................................... 65

XXI. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS 2017–2022 METŲ ŠVIETIMO

STRATEGIJOS PLANAS .............................................................................................................. 67

XXII. LIETUVOS ŠVIETIMO KELIAS ..................................................................................... 68

I. LIETUVOS PAŽANGOS STRATEGIJA „LIETUVA 2030“

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtino

Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurią parengė žinomi

verslo, kultūros, švietimo, meno, mokslo ir kitų sričių visuomenės veikėjai, kartu su Vyriausybės ir

Prezidentūros atstovais susibūrę į Valstybės pažangos tarybą, apibendrinusią trijų darbo grupių,

socialinių partnerių ir visuomenės aptartas idėjas.

Pagrindinis planavimo dokumentas

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau – strategija) – tai valstybės vizija

ir raidos prioritetai bei jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 metų. Tai pagrindinis planavimo

dokumentas, kuriuo turi būti vadovaujamasi priimant strateginius sprendimus ir rengiant valstybės

planus ar programas. Ši strategija nustato šalies raidos kryptis, suprantamas ir priimtinas Lietuvos

žmonėms, jų bendruomenėms, nevyriausybinėms ir verslo organizacijoms, valdžios institucijoms.

Strategija nekelia tikslų ir uždavinių atskiriems šalies ūkio sektoriams, tačiau pabrėžia esminių

pokyčių poreikį. Šių pokyčių dalyvis gali būti kiekvienas Lietuvos gyventojas. Strategijai

įgyvendinti reikia piliečių pritarimo, ryžto keistis, tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos ir iniciatyvos.

Tikimasi, kad ši strategija taps visuomenės susitarimu, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo

2

raiška, kviečiančia įvertinti vertybes ir kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo

nacionalinį tapatumą puoselėjančią, stiprią Lietuvos valstybę.

Paskirtis

Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ siekiama paskatinti esminius visuomenės

pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei. Didžiausia

stiprybė – pasitikėjimas žmogumi ir kūrybinių jėgų sutelkimas. Strategijos paskirtis – kurti tokią

aplinką, kuri sudarytų sąlygas skleistis pažangos vertybėms.

Lietuva – Skandinavijos valstybių, seniai tapusių išmintingo gerovės valstybės kūrimo

pavyzdžiu, kaimynė. Todėl, tikslingai perimdami šių valstybių patirtį, turime siekti tapti integralia,

sėkminga, politiškai ir ekonomiškai konsoliduota Šiaurės ir Baltijos valstybių regiono, į kurį įeitų

penkios Šiaurės (Norvegija, Švedija, Suomija, Danija, Islandija) ir trys Baltijos valstybės, dalimi.

Gyvendama daugiapoliame pasaulyje, Lietuva sieks stiprios Europos. Lietuvos

saugumo garantas – narystė NATO ir Europos Sąjungoje. O siekis tapti visaverte Šiaurės ir Baltijos

valstybių regiono dalimi yra suderinamas su šalies ilgalaike Rytų politika ir neprieštarauja ambicijai

tapti viena iš regiono lyderių Rytų kaimynystės atžvilgiu.

Vizija

Įgyvendinant strategiją siekiama pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario

kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui,

puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Vizija: Lietuva – sumani šalis, kurioje gera gyventi

ir dirbti. Tai šalis, kurioje skatinamas žmonių kūrybiškumas, saviraiška ir kurios gerovę kuria

atsakingi, kūrybingi ir atviri žmonės, puoselėjantys savo šalį, branginantys istorinę atmintį,

tausojantys aplinką, besimokantys iš geriausios kitų šalių patirties, siekiantys kultūrinio, socialinio

ir ekonominio bendrumo su Šiaurės ir Baltijos regiono valstybėmis.

Vertybės

Įgyvendinant šią viziją bus vadovaujamasi pažangai svarbiomis šiomis vertybėmis:

atvirumas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui,

naujovėms;

kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip

naujas galimybes savo sėkmei kurti;

atsakomybė už savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir

savo aplinka, bendruomene, savo šalimi.

Esminiai pokyčiai

Lietuvos visuomenė yra atvira pasaulio kaitai: Lietuvos žmonės yra išsilavinę, domisi

mokslu ir naujovėmis, lengvai perpranta ir naudoja naujas technologijas, moka užsienio kalbų,

puoselėja mokymosi visą gyvenimą principus. Lietuvoje sudarytos sąlygos besimokantiesiems

individualiai tobulėti ir kūrybiškumui formuotis, verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti.

Aukštasis mokslas geba konkuruoti pasaulyje – Lietuvos mokslininkų darbai tarptautiniu mastu

prisideda prie aktualiausių pasaulinio lygio problemų sprendimo. Visoje Lietuvoje gyventojai turi

palankias sąlygas neformaliajam ugdymui ir mokymuisi visą gyvenimą plėtoti.

Išskiriamos trys svarbiausios pažangos sritys – visuomenė, ekonomika ir valdymas.

Esminiai pokyčiai turi įvykti šiose pagrindinėse srityse:

Sumani visuomenė – laiminga visuomenė, kuri yra kiekvieno piliečio idėjoms

[kūrybingumas], naujovėms ir iššūkiams atvira [atvirumas], solidari, savivaldi ir politiškai brandi

[atsakomybė]. Tai visuomenė, kurioje siekiama didesnio asmeninio ir ekonominio saugumo ir

veiklumo, tolygesnio pajamų pasiskirstymo, švarios aplinkos, užtikrinama socialinė ir politinė

įtrauktis, sudaromos plačios galimybės mokytis ir tobulinti savo gebėjimus, siekti geros žmonių

sveikatos.

Siekiant įgyvendinti sumanios visuomenės viziją, reikės sutelkti pastangas ir

įgyvendinti pokyčius svarbiausiomis visuomenės ugdymo kryptimis:

3

1. Veikli visuomenė – savarankiška, sveika, savimi pasitikinti ir iniciatyvi. Bendrojo

ugdymo sistemą būtina orientuoti į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės, sveikos gyvensenos

ugdymą. Reikia plėsti bendruomenių savivaldą, suteikiant daugiau teisių mokyklų savivaldai.

Valstybės ir vietos valdžios institucijos turi sąmoningai siekti perduoti visuomenei vis daugiau galių

ir atsakomybės savarankiškai veikti įgyvendinant subsidiarumo principą, kuris reiškia, kad tik tos

funkcijos, kurių negalima išspręsti vietiniu lygmeniu, yra perduodamos aukštesniajai valdžios

grandžiai, o sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie veiksmingiausi.

2. Solidari visuomenė – susitelkusi, save gerbianti, jaučianti atsakomybę už bendrą

likimą, o jos narių tarpusavio bendrystė paremta „globalios Lietuvos“ idėja, t. y. supratimu, kad

Lietuvos tauta yra integrali ir vientisa, neskirstoma į lietuvius, gyvenančius Lietuvoje, ir lietuvius,

gyvenančius užsienyje. Pasaulio lietuviai kviečiami aktyviai dalyvauti Lietuvos valstybės gyvenime

ir prisidėti prie jos ūkio ir kultūros klestėjimo. Lietuvos valstybė turi būti atvira ir užsienio valstybių

piliečiams, savanoriškai prisidedantiems prie gerų žinių apie Lietuvą sklaidos ir jos interesų

pasaulyje palaikymo. Visuomenėje turi būti puoselėjamas kartų solidarumas, stiprinamos darnios,

tautiškai susipratusios ir pilietiškai aktyvios šeimos, kuriose subręsta laisvi, kūrybiški, atsakingi ir

patriotiški žmonės.

3. Besimokanti visuomenė – moderni ir dinamiška, pasirengusi ateities iššūkiams ir

gebanti veikti nuolat kintančiame pasaulyje. Norint pasiekti, kad mūsų visuomenė būtų besimokanti

visuomenė, būtina:

sukurti veiksmingą mokymosi visą gyvenimą sistemą, efektyviai pritaikančią

informacinių ryšių technologijų galimybes, užtikrinančią dinamiškai visuomenei būtinų žinių bei

gebėjimų įgijimą ir tobulinimą;

sukurti nacionalines visų besimokančių asmenų polinkius ir gabumus atskleidžiančias

programas, talentų atpažinimo ir ugdymo, mokinių, studentų ir dėstytojų judumo sistemas. Remti

gabių vaikų akademinį, kūrybinį ir sporto neformalųjį ugdymą – sutelkti geriausius šalies

mokytojus, mokslo, kultūros ir sporto ekspertus, pritraukti užsienio specialistus;

sukurti palankią mokslo ir tyrimų aplinką, užtikrinančią Lietuvos patrauklumą

aukščiausio lygio mokslininkams ir tyrėjams;

sukurti pasaulinio lygio studijų ir tyrimų centrą, stiprinant veikiančią infrastruktūrą ir

sutelkiant geriausią šalies mokslo ir studijų potencialą. Toks centras į tarpdisciplinį tinklą sujungtų

studijų galimybes, suteiktų ir sudarytų tinkamas sąlygas tarpdiscipliniams moksliniams tyrimams ir

taikomajai plėtrai, atvertų mokslinių tyrimų infrastruktūrą verslo ir mokslo bendradarbiavimui;

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams sudaryti sąlygas bent vieną semestrą studijuoti

kitų šalių aukštosiose mokyklose, ypač skatinti studentų mainus tarp Šiaurės ir Baltijos regiono

valstybių;

formuoti turtingą kultūrinę terpę, investuojant į viešųjų kultūros institucijų plėtrą ir jų

integraciją, skatinant visuomenės dalyvavimą kultūros procesuose. Sudaryti sąlygas kultūros

dinamiškumui, ypač skatinant tarptautinius kultūrinius mainus ir tarptautinį kūrėjų judumą. Didinti

kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ypatingą dėmesį skiriant kultūros paveldo ir

šiuolaikinio kultūros turinio skaitmeninimui.

Sumani ekonomika – lanksti ir gebanti konkuruoti pasaulyje [atvirumas], aukštą

pridėtinę vertę kurianti ekonomika, grindžiama žiniomis, inovacijomis, verslumu [kūrybingumas] ir

socialiniu atsakingumu bei „žaliuoju“ augimu [atsakomybė].

Siekiant įgyvendinti sumanios ekonomikos viziją, reikės sutelkti pastangas šiems

svarbiausiems ekonomikos plėtros pokyčiams:

1. Sukurti palankiausią verslui aplinką Šiaurės ir Baltijos valstybių regione.

2. Pasiekti, kad šalyje vyrautų socialiai atsakingas verslas, o ekonomikos plėtra būtų

paremta darniu išteklių panaudojimu.

3. Didinti šalies ekonomikos integralumą, kad ji būtų konkurencinga ne tik Šiaurės ir

Baltijos valstybių regione, bet ir pasaulyje.

4

Sumanus valdymas – atviras ir skatinantis dalyvauti [atvirumas], rezultatyvus,

atitinkantis visuomenės poreikius ir užtikrinantis geros kokybės paslaugas valdymas [atsakomybė],

kompetentinga ir priimanti kryptingus strateginius sprendimus valdžia [kūrybingumas].

Siekiant įgyvendinti sumanaus valdymo viziją, reikės sutelkti pastangas ir įgyvendinti

pokyčius svarbiausiomis valdžios kūrimo kryptimis:

1. Strategiškai pajėgi valdžia.

2. Atviras ir įgaliojimų suteikiantis valdymas.

3. Visuomenės poreikius atitinkantis valdymas.

Lietuvos pažangos strategiją „Lietuva 2030“ realizuoja atskirų sričių strategijos ir

plėtros programos, tarp jų ir Valstybinė švietimo 2013–2022 m. strategija (kurioje numatyti

Lietuvos švietimo politikos prioritetai, ilgalaikiai švietimo tikslai, švietimo turinio kaitos kryptys,

finansavimo prioritetai) ir jos įgyvendinimo programa.

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ švietimas yra vienas iš pagrindinių

įrankių kurti Lietuvos valstybės ateitį.

II. VALSTYBINĖ ŠVIETIMO 2013–2022 METŲ STRATEGIJA

Lietuvos švietimo kelias iki 2022 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022

metų strategijoje.

Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (toliau – strategija) parengta ir

patvirtinta siekiant sutelkti švietimo bendruomenės pastangas esminiams švietimo srities

pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos

„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m.

gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015, nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir

praktikos tendencijas, naujausius Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo būklės duomenis.

Švietimo misija ir pagrindinis strateginis tikslas

Strategijoje numatyta:

Švietimo misija – suteikti kiekvienam su Lietuva save susiejusiam asmeniui

savarankiško ir aktyvaus gyvenimo pagrindus, padėti nuolat tobulinti savo gebėjimus, tapti

visaverčiu demokratinės visuomenės nariu, aktyviai dalyvaujančiu socialiniame, ekonominiame ir

kultūriniame gyvenime.

Pagrindinis strateginis tikslas – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės

gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo,

Lietuvos ir pasaulio ateitį.

Lietuvos švietimo vizija – kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje

siekia ir nesunkiai randa kur mokytis, šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir

nevalstybinės nuolat tobulėjančios, tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo

įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl švietimo

plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto

ir kaimo darnią raidą.

Pirmasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Pirmasis strategijos tikslas – pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų

daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai

ir dėstytojai.

Strategijos sėkmė priklausys nuo švietimo sistemos pajėgumo pritraukti dirbti

gabiausius žmones, galinčius perteikti savo patirtį kitiems.

Švietimo ir ugdymo studijų turinys kol kas neteikia plataus humanitarinio kultūrinio

akiračio, kuris reikštų būsimų mokytojų kaip asmenybės ugdytojų erudiciją, lemtų jų prestižą

visuomenėje ir skatintų gabiųjų pritraukimą.

5

Pirmajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo

įstaigose. Užtikrinti besimokančiųjų psichologinius poreikius atitinkančią lyčių dermę tarp

mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo programas.

2. Išplėtoti aukštos kokybės, naujausias žinias integruojančias švietimo ir ugdymo

krypčių studijas, kurios suteiktų absolventams platų kultūrinį akiratį ir galimybę mokyti kelis

dalykus arba atlikti kelis pedagoginius vaidmenis.

3. Stiprinti motyvaciją suteikiant galimybių mokytojams ir dėstytojams nuolat

tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmanymą,

orientuojantis į kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės, verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį

pedagoginių funkcijų spektrą. Sudaryti galimybę ilgai dirbantiems aktyviems mokytojams tobulinti

kvalifikaciją aukštojoje mokykloje. Skatinti mokslininkus įsitraukti į bendrąjį ugdymą ir teikti

naujausias žinias.

4. Stimuliuoti nuolatinį pozityvios patirties perėmimą ir dalijimąsi tarp dėstytojų bei

formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojų, skatinti mokytojų ir dėstytojų judumą šalyje ir

tarptautiniu mastu bei kitas keitimosi švietimo idėjomis formas.

5. Stiprinti visuomenės pasitikėjimą švietimo sistema, mokytojais ir dėstytojais bei jų

pasitikėjimą savimi, tikrų sėkmės istorijų sklaida ir akademinio sąžiningumo skatinimu.

Antrasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Antrasis strategijos tikslas – įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo

kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną.

Švietimo vadyba turi tapti racionalesnė ir bendruomeniškesnė.

Per pastarąjį dešimtmetį išpuoselėta švietimo duomenų surinkimo kultūra, tačiau dėl

įgūdžių stokos ir ne itin aukštos vadybinės kultūros menkai ja naudojamasi.

Gebėjimų vertinimo sandara neatitinka mokymosi visą gyvenimą realijų ir neskatina

nuosekliai kaupti kompetencijų, nėra adekvati dalies kompetencijų savasčiai, netampa saviugdos ir

savikontrolės priemone.

Visuomenė mažai žino apie naujausius ugdymo tikslus, siekiamas išugdyti

kompetencijas, įteisintas oficialiuose dokumentuose, nes silpnai įtraukiama į jų formavimą.

Antrajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Tobulinti švietimo reguliavimą atveriant kelius institucijų organizacinei įvairovei,

orientuojantis į subsidiarumo ir socialinės bendrystės principus, suteikti daugiau teisių ir

atsakomybės mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, dalyvių

susirinkimams (savininkams) bei pačioms mokykloms. Siekti, kad didėtų parama švietimui

privačiomis lėšomis, nemažinant skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Stiprinti universitetų

autonomiją. Numatyti ir įteisinti mokyklų administravimo struktūrų įvairovę, atsižvelgiant į

individualias tos mokyklos aplinkybes.

2. Mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems

teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus. Skatinti

švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių

iniciatyvoms.

3. Kokybės valdymo savireguliacijos diegimu ir personalo pastangomis organizacijos

tikslams pasiekti stiprinti veiklos ir teikiamo švietimo kokybę. Užtikrinti, kad institucijos naudotųsi

visomis integruotų informacinių valdymo sistemų galimybėmis.

4. Sustiprinti esamos padėties vertinimo ir rengiamų sprendimų poveikio išankstinio

vertinimo gebėjimus ir kokybę. Organizuoti tyrimais ir naujausiomis žiniomis pagrįstus susitarimus

dėl bendrųjų švietimo rezultatų kokybės turinio.

Trečiasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Trečiasis strategijos tikslas – užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes,

maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui

6

palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir

studijų poreikius. Teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems

mokymosi sunkumų.

Anksti iš švietimo sistemos pasitraukia mažiau kaip 9 proc. Lietuvos jaunimo, esame

geriausiųjų Europos Sąjungoje valstybių narių dešimtuke, tačiau Lietuvos mokyklų nelankančių

vaikų skaičius kelia nerimą. Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vyraujančiu ugdymo

stiliumi ir pageidauja švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų

ugdymą ir asmenybės tobulėjimą.

Net gabūs vaikai kartais neranda priimtinos mokymosi formos. Į neformalųjį švietimą

menkai įtraukiami arba neįsitraukia muziejai, bibliotekos, kitos kultūros, meno įstaigos ir kiti

potencialūs neformaliojo švietimo teikėjai, pernelyg menkas dėmesys kreipiamas į esamų ir

potencialių neformaliojo švietimo teikėjų pedagoginę kvalifikaciją.

Trečiajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Plėsti mokymosi pasirinkimo galimybes ir didinti prieinamumą per švietimo įstaigų

finansavimo modelį „pinigai paskui mokinį“, derinant šį modelį su valstybės regionine politika,

valstybės planavimu ir valstybės užsakymu. Sukurti finansinius mechanizmus švietimo sistemos

aprėpčiai regionuose didinti.

2. Turtinti mokymosi, praktinio taikymo aplinką mokyklose, plėsti neformaliojo

švietimo mokyklų spektrą ir visų mokyklų veiklos įvairovę, ypač kultūrinės saviraiškos, lyderystės,

kūrybingumo, verslumo, profesinių gebėjimų ugdymo galimybes, paramą savanorystės

iniciatyvoms, kartu organizuojant nuolatinį dialogą dėl plėtros prioritetų.

3. Užtikrinti naudojimosi švietimu pirmenybę socialinės atskirties, prekybos

žmonėmis aukomis ir rizikos bei specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų grupėmis, siekiant

socialinės atskirties įveikos ir gabių asmenų ugdymo dermės.

4. Plėtoti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą ir tarpusavio papildomumą,

diegti atvirus ir lanksčius mokymosi būdus. Prireikus sudaryti savarankiško mokymosi galimybę.

5. Užtikrinti lietuviškosios ir Lietuvos tapatybės ir kultūros ugdymą.

Ketvirtasis strategijos tikslas ir jam pasiekti numatomos veiklos kryptys

Ketvirtasis strategijos tikslas – garantuojant švietimo sistemos veiksmingumą, sukurti

paskatų ir vienodų sąlygų mokytis visą gyvenimą sistemą, grįstą veiksminga pagalba atpažįstant

save ir renkantis kelią veiklos pasaulyje. Derinti asmens pasirinkimą su valstybiniu planavimu.

Nedarbas ir emigracija meta iššūkį švietimui operatyviau reaguoti į pokyčius darbo

rinkoje, padėti žmonėms greičiau susiorientuoti, atpažinti savo privalumus ir jais pasinaudoti

ieškant darbo, gebėti savarankiškai valdyti karjerą, rinktis perspektyvesnes karjeros kryptis,

savarankiškai kurti verslą ir savo darbo vietą.

Lietuvos suaugę gyventojai (25–64 metų) pastaruoju metu vis aktyviau mokosi

lavindami tiek profesinius, tiek asmeninius gebėjimus, bet suaugusiųjų švietimo sritis tebelieka

nepakankamai išplėtota, atsilieka nuo kitų švietimo sričių.

Neformaliojo švietimo būdu arba darbo vietoje įgyta patirtis ir kompetencijos dažnai

neturi savo formaliosios išraiškos, todėl nepripažįstamos darbdavių – nėra galimybių jas parodyti

ieškant darbo.

Suaugusiųjų mokymasis turi pereiti prie mokymosi rezultatais grindžiamos politikos.

Ketvirtajam strategijos tikslui pasiekti numatomos veiklos kryptys (uždaviniai):

1. Skatinti mokymosi visą gyvenimą įvairovę pagal ūkio ir visuomenės poreikį ir

veiklos rūšių tęstinumo pajėgumus kurti lanksčią prieinamumo sistemą, užtikrinti mokymo kokybę,

stiprinti kultūros įstaigų, verslo galimybes, dalyvauti mokymosi visą gyvenimą procese.

2. Organizuoti edukacinę pilietinę veiklą, asmenybės saviugdą visoje šalyje, plėtoti

įvairias jos organizacines formas, skatinti mokinius ir studentus vienijančių vietinių ir nacionalinių

organizacijų stiprėjimą.

7

3. Stiprinti motyvaciją mokytis, susiejant mokymąsi visą gyvenimą su besimokančiųjų

pasirinkimais, sukuriant finansinės atramos sistemą. Plėtoti mokymosi visą gyvenimą ir darbo

patirties integralumą, ypač per praktiką, stažuotes, profesinį mokymą, diegiant pameistrystės formą.

4. Sudaryti sąlygas asmenims savarankiškai valdyti karjerą, teikiant individualizuotą

įvairių formų pagalbą realioje ir virtualioje aplinkoje, plečiant tam reikalingus gebėjimus ir

galimybes, ugdant svarbias kompetencijas, formuojant gyvenimo kelio (karjeros) rinkimosi

sąmoningumą ir ugdymosi tęstinumą. Inicijuoti ir remti kokybišką studijų programų, profesijų, ypač

perspektyviausių, populiarinimą.

5. Sukurti darnią suaugusiųjų švietimo sistemą, apimančią neformaliojo suaugusiųjų

finansavimo mechanizmą, tarpinstitucinį koordinavimą, informavimą ir konsultavimą, neformaliojo

mokymosi kokybės užtikrinimą ir neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimą.

Švietimo turinio ir ugdymo proceso kaita

Strategijos tikslų ir veiklos krypčių įgyvendinimas vyks lygiagrečiai su švietimo

turinio ir ugdymo proceso kaita. Siekiant švietimo sistemą orientuoti į kūrybiškumo, šiuolaikinių

technologijų išmanymo, verslumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą, visais švietimo lygiais bus

sukurtos kūrybiškumui, ieškojimui ir tobulėjimui atviros mokymosi programos. Švietimo sėkmė

bus matuojama asmenybės kaitą atskleidžiančiais mokymosi rezultatais, plačiai pasitelkiant

įsivertinimą.

III. SEPTYNIOLIKTOSIOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2016–2020

METŲ PROGRAMA

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 pritarė

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pateiktai Septynioliktosios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės programai, kurioje darnią Lietuvą siūloma kurti 5 lygmenimis: darnaus

žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos, darnaus valstybės

valdymo. Programoje numatyta kurti lanksčią ir atvirą, kokybišką ir kiekvienam prieinamą švietimo

sistemą, kuri atitiktų atviros pilietinės visuomenės asmens ir šalies ūkio poreikius ir sudarytų

galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą. Pateikiame pagrindines Septynioliktosios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės programos švietimo dalies nuostatas.

Valstybės gerovės ir nacionalinio saugumo pagrindas

Švietimas yra valstybės gerovės ir nacionalinio saugumo pagrindas, kuris įgalina

kiekvieną asmenį plėtoti savo galimybes sėkmingam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos švietimo misija yra švietimo ir ugdymo galiomis padėti kurti puoselėjančią

tautinę tapatybę, išsilavinusią, integruotą į Europos bendriją visuomenę, kiekvienam sudaryti

prielaidas ir paskatas save realizuoti.

Lietuvos mokyklos vizija remiasi nuostata, kad pagrindinis ir aukščiausias mokyklinio

ugdymo tikslas yra ugdyti brandų visapusiškai išsilavinusį žmogų, kuris savo ateitį sąmoningai sietų

su Lietuva ir save suvoktų kaip savo tautos ir valstybės kūrėją. Šios vizijos įgyvendinimo pagrindu

švietimo srityje galėtų būti Meilės Lukšienės Tautinės mokyklos idėja, kurios branduolys – ne

Lietuvos pasaulyje, o pasaulio Lietuvoje samprata.

Švietimo ir mokslo politikos esminė kaita – lanksti, valstybiškai valstybės poreikius

tenkinanti, kokybiška ir kiekvienam prieinama švietimo sistema, kuri sudaro galimybes mokytis ir

tobulėti visą gyvenimą ir kuri atitinka asmens ir Lietuvos poreikius.

Pilietiška, tautos ir valstybės vaidmenį pasaulyje suvokianti jaunoji karta

Siekiant pažangių jaunosios kartos ugdymo pokyčių:

visuose švietimo lygmenyse bus skiriamas tinkamas dėmesys visuomenės darnaus

vystymosi dėsningumams, tautinei savimonei ugdyti, pagarbai žmogaus teisėms ir laisvėms bei

kultūrų įvairovei;

8

bus pasiekta, kad bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose būtų

ugdoma socialinė-pilietinė kompetencija, grindžiama vertybinėmis nuostatomis bei įvairių

mokomųjų dalykų žiniomis ir gebėjimais;

aukštųjų mokyklų dėstytojai ir profesinių mokyklų mokytojai bus skatinami

bendradarbiauti su socialiniais bei verslo partneriais, diegiant technologijų ir socialines inovacijas,

ugdant asmenybės gebėjimus;

jaunimo ir su jaunimu dirbančios nevyriausybinės organizacijos bus skatinamos

dalyvauti jaunimo pilietiškumo ugdyme;

bus skatinamas intensyvesnis popamokinės veiklos panaudojimas sveikatai išsaugoti,

įskaitant fizinio aktyvumo skatinimą, socialinių įgūdžių ugdymo programas ir pan.;

bendradarbiaujant su Lietuvos šaulių sąjunga, švietimo įstaigomis ir visuomeninėmis

organizacijomis bus skatinamas pilietinis patriotinis ugdymas, švietimo bendruomenės bus

raginamos aktyviai vykdyti patriotinio ir karinio rengimo programas, suteikiančias praktinių įgūdžių

bei stiprinančias bendruomeninę ir komandinę dvasią;

į mokyklų pilietiškumo, verslumo ugdymo programas bus įtrauktas verslo socialinės

atsakomybės ir socialinės partnerystės sampratos skleidimas, bus skatinama su tuo susijusi socialinė

reklama.

Inovatyvios bendrojo ugdymo programos darnios asmenybės brandai

Įgyvendinant bendrojo ugdymo pertvarką, bus laikomasi nuostatos, kad asmenybės

brandai yra svarbi racionali visų ugdymo sričių – humanitarinio, socialinio, gamtamokslinio,

meninio ugdymo pusiausvyra, siejama su aktualijomis. Bus siekiama realaus formaliojo ir

neformaliojo švietimo integralumo ir tarpusavio papildomumo, specialiųjų ugdymosi poreikių

tenkinimo:

bendrojo ugdymo sistemai bus pateiktos išbandytos ir pasiteisinusios naujovės;

bus kuriama saugi mokyklos aplinka, vykdoma efektyvi patyčių, savižudybių, žalingų

įpročių prevencija;

bus tobulinamas nacionalinis mokinių pasiekimų vertinimas;

bendrojo ugdymo programoms sėkmingai įgyvendinti bus užtikrinti metodiniai

ištekliai;

bus modernizuojama švietimo įstaigų edukacinė infrastruktūra, atsižvelgiant į jų

veiklos sąlygas ir poreikius.

Visiems prieinamas kokybiškas švietimas

Didinant kokybiško švietimo prieinamumą:

numatoma sukurti lygiavertes ankstyvojo ir bendrojo ugdymo sąlygas, įskaitant

neformalųjį švietimą, siekti ugdymo įstaigų įvairovės, atsižvelgiant į specifinius vietos

bendruomenės ir besimokančiųjų poreikius;

bus mažinama atskirtis tarp didžiųjų miestų ir periferijos;

bus skatinama tautinių mažumų kultūrinė ir švietimo saviraiška;

planuojama plėtoti patrauklią ir lanksčią profesinio mokymo sistemą, apimančią

pirminį ir tęstinį profesinį mokymą, derinant su darbo rinkos poreikiais;

numatoma pertvarkyti priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą, atsisakant išimtinai

akademinių kriterijų ir sudarant sąlygas atsižvelgti į individualius stojančiojo polinkius renkantis

mokymosi instituciją ar mokymosi formą;

bus suteiktos neįgaliesiems ir kitoms socialinės atskirties grupėms galimybės įgyti

bendrąjį išsilavinimą ir ugdyti savo gebėjimus;

bus didinamas kokybiškų, lanksčių vaiko priežiūros ir ikimokyklinio ugdymo

paslaugų prieinamumas;

bus vykdoma kokybiškų, lanksčių paslaugų, orientuotų į specialiųjų poreikių turinčias

šeimas, plėtra, diegiamos kompensacinės ugdymo ir užimtumo priemonės vaikams, patiriantiems

„nepilnos“ šeimos neigiamas pasekmes.

9

Reali pagalba neįgaliems vaikams ir jų šeimoms

Numatoma siekti, kad neįgalūs vaikai bei jų šeimos gautų tinkamą, pagal savo

individualius poreikius reikalingą pagalbą. Bus investuojama į naujų paslaugų plėtojimą bei esamų

paslaugų prieinamumo didinimą.

Bus užtikrinamas realus teisės į įtraukųjį, kokybišką ir nemokamą išsilavinimą

įgyvendinimas, pritaikant mokymo įstaigų aplinką, adaptuojant mokymo medžiagą bei programas,

apmokant būsimus ir jau dirbančius pedagogus įtraukiojo švietimo principų. Valstybės paramą

neįgaliesiems aukštųjų mokyklų studentams numatoma teikti ne tik didinant fizinį prieinamumą, bet

ir padedant planuoti karjerą, ieškant darbo vietos, bus skatinamas neįgaliųjų įdarbinimas darbo

rinkoje.

Visuomenės ir valstybės poreikiais grindžiamas švietimo finansavimas

Įgyvendinant švietimo finansavimo reformą:

bus pertvarkyta bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo metodika, paremta „mokinio

krepšeliu“ ir įdiegtas „klasių komplektų“ modelis;

bus siekiama sudaryti galimybę kurti jungtinių mokyklų tinklą, siejantį pradines

mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas;

numatoma optimizuoti sektorinių praktinio mokymo centrų tinklą;

bus suformuotos teisinės prielaidos efektyviai valdyti profesinio mokymo įstaigų turtą

ir gautas lėšas panaudoti modernioms mokymo priemonėms įsigyti;

numatoma parengti ir įdiegti etatinio mokytojų ir kitų pedagoginių darbuotojų darbo

apmokėjimo tvarką;

aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų finansavimo modelį numatoma susieti su mokslo

ir studijų rezultatais;

studentams, priimamiems į studijas valstybei svarbiose srityse, garantuosime valstybės

finansuojamą nemokamą studijų vietą, kuri bus susieta su studento įsipareigojimu pasiekti

apibrėžtus studijų rezultatus;

atsižvelgiant į emigracijos mastą, bus siekiama sukurti finansavimo modelį, skirtą į

geriausius užsienio universitetus įstojusių studentų studijavimo kaštams padengti, su įsipareigojimu

apibrėžtą laiko tarpą grįžti į Lietuvą ir pritaikyti užsienyje įgytas kompetencijas;

siekiant stiprinti švietimo ir mokslo kokybę, bus užtikrinta, kad būtų skaidriai ir

racionaliai panaudotos ES struktūrinių fondų investicijos.

Numatoma gerinti švietimo ir kultūros infrastruktūrą ir skatinti jos plėtrą, sudarant

sąlygas aukšto lygio kultūrinėms ir švietimo paslaugoms pasiekti žmones, gyvenančius už

didmiesčių ribų. Bus siekiama, kad išliktų ir stiprėtų regioniniai švietimo ir kultūros centrai –

bibliotekos, jaunimo centrai ir kitos įstaigos, skatinančios kultūrinę visuomenės savirealizaciją,

bendruomenių stiprėjimą, bus remiama savanoriška kultūrinė veikla.

Darni ekonomika ir švietimas

Programos 4 skyriuje „Darni ekonomika ir finansai“ teigiama:

„Koalicija – socialinės rinkos ekonomikos šalininkė. Tokioje ekonomikoje nėra vietos

lupikavimui ir monopolių dominavimui, žmogaus ir gamtos išteklių išeikvojimui. /.../

nekonkurencinga švietimo sistema. Tiek standartizuoti Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivių

gebėjimų tyrimai, tiek ir aukštųjų mokyklų tarptautiniai reitingai rodo ženklų atsilikimą net ir nuo

vidutinių ES rodiklių. Nepakankama švietimo ir mokslo sistema mažina ekonominį ir socialinį

valstybės potencialą ir jos konkurencingumą pasaulyje, trukdo ekonomikai atsinaujinti ir prisitaikyti

prie globalių bei regioninių iššūkių, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus ir paslaugas, skirtas

eksportui, pilietinei visuomenei bręsti, taip pat skatina emigraciją;“.

10

Mokytojo ir mokyklos ugdomasis vaidmuo

Pabrėžiama, kad švietimo pokyčiai yra veiksmingi ir ilgalaikiai, kai jie įtraukia visą

mokyklą, apima mokomąją, praktinę, visuomeninę veiklą ir kuria ateities visuomenės modelį.

Nurodoma, kad mokyklų bendruomenės dar nepakankamai panaudoja švietimo

kokybės gerinimo priemonių įvairovę, nepavyksta socialinių partnerių ir bendruomenių suburti

esminėms mokinių kompetencijoms ugdyti.

Įteisinus visuotinį priešmokyklinį ugdymą, numatoma žengti dar vieną žingsnį –

priešmokyklinį ugdymą pradėti vaikui sulaukus 5–6 metų, o pradinį ugdymą – 6–7 metų amžiaus.

Ketinama sutarti, kokios naujos kompetencijos reikalingos mokytojui sėkmingai

ugdyti šiuolaikinį mokinį, tinkamai organizuoti mokymosi procesą ir vertinti mokinio pasiekimus.

Akcentuojama, kad mokytojo profesionalumas – svarbiausias mokyklos pažangos veiksnys.

Numatoma iš naujo apsvarstyti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo

sistemą, pasiekti, kad ji tenkintų ambicingus švietimo kokybės lūkesčius, ir lygia greta sukurti

tokias socialines ir ekonomines mokytojo darbo sąlygas, kurios laiduotų pedagogo karjeros prestižą.

Planuojama didelį dėmesį skirti visuomenės švietimui aplinkosaugos, ypač atliekų

tvarkymo, klausimais siekiant, kad pavojingos medžiagos nepatektų į buitines nuotekas.

Bus siekiama, kad visose šalies bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštųjų

mokyklų programose atsirastų su aplinkosauginiu mokymu ir darnaus vystymosi studijomis susiję

dalykai. Bus skatinamas ekologinis suaugusiųjų švietimas, visuomenės aplinkosauginio

sąmoningumo lygmens didinimas, visuomeninis nepakantumas aplinkos taršai.

Mokyklos bendruomenės pastangos – kiekvieno mokinio brandai ir saviraiškai

Skatinant įvairiapusę mokinio brandą:

bus užtikrinta mokyklų įvairovė, didinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes

visiems, skatinant kūrybiškumą;

bus siekiama, kad kiekvienas vaikas galėtų lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą;

bus remiamos visos dienos mokyklos, užtikrinančios vaikų užimtumą ir po pamokų;

bus sudarytos galimybės lankyti neformaliojo švietimo mokyklas ir programas, išaugs

vasaros poilsio stovyklose galimybės;

ketinama užtikrinti inovacijų kultūros plėtotę nuo pradinės mokyklos, susiejant

gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, meno (dizaino) ir matematikos mokomuosius dalykus;

numatoma peržiūrėti profesinio orientavimo ir konsultavimo sistemą, pasiekiant, kad

visi bendrojo ugdymo sistemos mokiniai galėtų pasinaudoti moderniomis ir inovatyviomis ugdymo

karjerai priemonėmis;

bus remiama mokinių, mokyklų bendruomenių veikla ir iniciatyvos, kreipiančios į

visuomeninę ir pilietinę veiklą, emocinį ugdymą, mokomuosius tyrimus, kūrybiškumo ir verslumo

kompetencijas;

planuojama atnaujinti mokyklų vadovų atrankos sistemą, įtraukiant į šį procesą

socialinius partnerius, užtikrinant efektyvią mokyklų vadovų vertinimo sistemą;

planuojama įteisinti mokyklų vadovų kadencijas ir peržiūrėti esamų vadovų

kvalifikacijos tobulinimo modelį;

numatoma, kad 2016 m. parengtos Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai

programos įgyvendinimas turėtų užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos ir lytiškumo ugdymą bei

rengimą šeimai mokykloje, prisidėti prie vaiko dvasinės, fizinės, psichinės, socialinės gerovės.

Smurto, patyčių ir žalingų įpročių prevencija

Programos dalis, skirta smurtui mažinti ir visuomenės socialinei sanglaudai stiprinti,

grindžiama keturiais vienas kitą papildančiais principais: saugus vaikas, sveika šeima, atsakinga

bendruomenė, stipri valstybė. Siekiant įgyvendinti šiuos principus, svarbus uždavinys bus

suformuoti nacionalinį kompetentingų, efektyvių, laiku gaunamų, individualizuotų paslaugų ir

pagalbos tinklą kiekvienai šeimai.

11

Numatoma deramą dėmesį skirti itin paplitusio reiškinio – patyčių – prevencijai. Tam

bus naudojama geroji Vakarų Europos patirtis, patyčių prevencijos, socialinių įgūdžių ugdymo

programos, kurios bus įgyvendinamos nuo pat ankstyvos vaikystės.

Žinoma, kad vaiko amžiuje, kai formuojasi pagrindinės gyvenimo ir elgsenos

nuostatos, didžiausią reikšmę turi pavyzdys (šeimoje, mokykloje, tarp draugų, viešosiose erdvėse ir

t. t.). Bus siekiama taikyti tokius pat efektyvius ir profesionalius visuomenės nuostatų formavimo

metodus, kuriuos naudoja tabako, alkoholio ar azartinių lošimų pramonė, prieš tai visiškai

eliminavus minėtų verslų reklamą. Bus diegiamos efektyvios socialinių įgūdžių ugdymo programos,

kurios ugdys asmenines psichologines savybes, tokias kaip pasitikėjimas savimi, kritinis mąstymas

ir kt., suformuos socialaus elgesio įgūdžius.

Vientisa mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistema

Užtikrinant nuoseklias pedagogo karjeros prielaidas:

ketinama suformuoti mokytojų rengimo sistemą, grįstą mišriu mokytojų rengimo

modeliu, plėtojant stiprų edukologijos mokslų pagrindą, užtikrinant mokytojams rengti ir

kvalifikacijai tobulinti reikiamą kompetenciją;

planuojama mokytojų, kito pedagoginio personalo ir švietimo administracijos ugdymo

didaktikos ir dalykinių naujovių sričių kvalifikacijos tobulinimą sutelkti universitetuose, taikant

lanksčias kvalifikacijos tobulinimo formas;

mokytojo kompetencijos aprašas bus suderintas su atitinkamos pakopos ugdymo

programų reikalavimais ir švietimo plėtotės strateginiais uždaviniais;

bus užtikrintas sklandus mokytojų pareigybių, darbo užmokesčio ir kompetencijos

vertinimo reglamentavimas;

ruošiamasi įdiegti skaidrią konkursinę atestaciją priimant į darbą, ketinama inicijuoti

dirbančių pedagogų kvalifikacijos peržiūrą kas penkerius metus, remiantis jų veiklos savianalize ir

individualiu kompetencijos tobulinimo planu.

Mokyklų savarankiškumas ir savitumas

Siekiant mokyklų savitumo:

numatoma formuoti prielaidas, kad būtų galima kurti savitą mokyklos strategiją ir

kultūrą, kurios atlieptų mokyklos bendruomenės pripažintas vertybes ir nacionalinės švietimo

politikos uždavinius;

ketinama parengti ir diegti bendrojo ugdymo mokyklų savarankiškumo modelį,

kuriame bus apibrėžti skirtingi savarankiškumo lygmenys;

planuojama skatinti mokyklos partnerystę su vietos valdžios institucijomis,

nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir verslo atstovais, remti inovatyvių ugdymo(si)

aplinkų kūrimą, užtikrinant ugdymo turinio aktualumą ir įvairovę;

numatoma mokyklų vertinimą grįsti vidine kokybės užtikrinimo ir veiklos tobulinimo

sistema bei išorine stebėsena. Remiantis Geros mokyklos koncepcija, ketinama peržiūrėti mokyklų

vertinimo metodiką, didesnį dėmesį skiriant mokyklos savivaldai;

bus inicijuojama prasminga mokyklos veiklos savianalizė, įtraukiant visas

suinteresuotas šalis, kad kokybės užtikrinimas taptų esminiu veiklos tobulinimo veiksniu ir

prielaida kurti besimokančią ir į ateities perspektyvą žvelgiančią bendruomenę.

IV. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BIUDŽETINĖS IR VIEŠOSIOS

ĮSTAIGOS 2018–2019 MOKSLO METAIS

Mūsų mieste 2018–2019 mokslo metais veiks 34 Alytaus miesto savivaldybės

švietimo biudžetinės ir viešosios įstaigos, įkurdintos 36 pastatuose.

Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas (neformalusis švietimas) Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vykdys:

12

13 lopšelių-darželių,

2 mokyklos-darželiai.

Priešmokyklinio ugdymo programą taip pat vykdys Senamiesčio pradinė mokykla,

Piliakalnio, „Volungės“, Panemunės ir Likiškėlių progimnazijos, Dzūkijos, Šaltinių ir Vidzgirio

pagrindinės mokyklos.

Lopšelių-darželių ir mokyklų-darželių 140 ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo

grupėse (2017–2018 m. m. veikė 139 grupės) bus ugdoma apie 2 700 (2017–2018 m. m. buvo

ugdomi 2 645 vaikai) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų. Priešmokyklinio ugdymo

grupes lankys apie 600 vaikų (iš jų 410 vaikų bus ugdomi lopšeliuose-darželiuose, o 190 – bendrojo

ugdymo mokyklose), dirbs 256 mokytojai (antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 5 mokytojai),

254 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai (antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 12

aptarnaujančiojo personalo darbuotojų).

Bendrasis ugdymas (formalusis švietimas) Bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) programas vykdys:

2 mokyklos-darželiai,

2 pradinės mokyklos,

5 progimnazijos,

3 pagrindinės mokyklos,

1 suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, vykdanti akredituotą vidurinio ugdymo programą

ir turinti gimnazijos statusą,

4 gimnazijos.

Jose 296 klasių komplektuose (2017–2018 m. m. 299 klasių komplektai) bus ugdomi

6 842 mokiniai (2017–2018 m. m. buvo ugdomi 6 939 mokiniai), dirbs 735 mokytojai (antraeiles

pareigas šiose įstaigose eis dar 120 mokytojų) ir 325 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai

(antraeiles pareigas šiose įstaigose eis dar 30 aptarnaujančiojo personalo darbuotojų).

Visi mokiniai mokysis vienoje pamainoje.

Pailgintos darbo dienos grupes (55 grupės) lankys 1 171 mokinys (2017–2018 m. m.

pailgintos darbo dienos grupes lankė 1 210 mokinių).

Bendrojo ugdymo mokyklose veikiančius įvairius neformaliojo ugdymo būrelius

lankys apie 3 500 mokinių.

Kitas neformalusis vaikų švietimas Neformaliojo vaikų švietimo programas ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo

programas vykdys:

Alytaus jaunimo centras (1 385 mokiniai),

Alytaus muzikos mokykla (560 mokinių),

Alytaus dailės mokykla (145 mokiniai).

Jose bus ugdomi 2 090 mokinių, dirbs 84 mokytojai (antraeiles pareigas šiose

įstaigose eis dar 41 mokytojas) ir 24 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai (antraeiles pareigas

šiose įstaigose eis dar 5 aptarnaujančiojo personalo darbuotojai).

VšĮ Alytaus sporto ir rekreacijos centre pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo

(sporto) programas bus ugdoma apie 1500 mokinių. Šis centras organizuoja sporto, kultūros,

socialinę, mokslo, švietimo, poilsio ir pramogų veiklą ir viešai teikia, šių sričių paslaugas

visuomenės nariams.

Formalusis suaugusiųjų švietimas Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 11 suaugusiųjų klasių komplektų mokysis

227 mokiniai (su Alytaus pataisos namuose suaugusiųjų klases lankysiančiais 150 mokinių).

13

Neformalusis suaugusiųjų švietimas Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje neformaliojo suaugusiųjų švietimo būrelius

lankys 220 įvairaus amžiaus žmonių, kiti suaugusieji ugdomi Alytaus jaunimo centre (180 žmonių),

Alytaus muzikos mokykloje (25 žmonės).

Alytaus trečiojo amžiaus universiteto (direktorė Janė Ingelevičienė) 12 fakultetų lanko

apie 650 vyresniojo amžiaus asmenų, jie dalyvauja įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo

programas.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-94 patvirtino

Alytaus miesto savivaldybės suaugusiųjų švietimo strateginės partnerystės platformos kūrimo ir

veiklos koordinavimo tarybos (pirmininkė – Algimanta Ščiglinskienė, VšĮ Alytaus verslo

konsultacinio centro direktorė, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacijos Alytaus krašto skyriaus

koordinatorė) sudėtį, o 2014 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. T-191 – šios Koordinavimo tarybos

veiklos nuostatus. Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. sausio 28 d. spendimu Nr. T-34

Koordinavimo tarybos sudėtis pakeista. Koordinavimo tarybos tikslas – koordinuoti formaliojo ir

neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemos kūrimą, plėtojimą ir tobulinimą Alytaus mieste.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-77

patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi

programų, finansuojamų savivaldybės biudžeto lėšomis, finansavimo ir atrankos tvarkos aprašas.

Alytaus miesto savivaldybės 2018 metų biudžete paskirta 20,0 tūkst. Eur Alytaus

miesto savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo projektams finansuoti. 16,0 tūkst. Eur

paskirstyti 8 neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjams, kurie 2018 metais vykdys 14

neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas. Šias programas lankys 891

asmuo.

Alytuje neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo programas

(finansuojamas iš įvairių finansavimo šaltinių ir vykdomas įvairių institucijų, pvz.: Alytaus

kolegijos, Alytaus profesinio rengimo centro, Alytaus dailiųjų amatų mokyklos, Alytaus

suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos, Alytaus jaunimo centro ir pan.) 2017 metais lankė 4612 asmenų

(pirmiau paminėti 1069 asmenys įeina į šį skaičių).

Lietuvoje besimokančių pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas

suaugusiųjų dalis yra santykinai nedidelė – 5,2 proc. (Alytuje – 9,9 proc.), kai Europos Sąjungos

vidurkis – 9,0 proc., o pvz., Slovėnijos – 13,8 proc., Estijos 12,9 proc., Čekijos – 10,8 proc.,

Suomijos – 10,6 proc. Tikimės, kad Alytuje 2018 m. pagal neformaliojo ir kitas suaugusiųjų

švietimo programas bus ugdoma apie 5 000 asmenų.

Švietimo pagalba Švietimo pagalba teikiama Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje,

kurioje yra 12,5 etato.

Ši tarnyba teiks pedagoginę ir psichologinę pagalbą, specialiąją pedagoginę pagalbą

ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams, bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, jų

tėvams ir mokytojams.

Švietimo viešosios įstaigos Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 43 straipsnį mokykla yra viešasis

juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga. Iš Alytaus miesto savivaldybės 34

švietimo įstaigų tik 2 turi viešosios įstaigos statusą:

Alytaus jaunimo centras (vienintelė jo steigėja ir savininkė yra Alytaus miesto

savivaldybės taryba), kuris pagrindinę veiklą vykdo kaip daugiaprofilinė mokinių (vaikų, jaunimo ir

suaugusiųjų) neformaliojo švietimo, saviraiškos, laisvalaikio organizavimo mokykla, iš dalies

išlaikoma iš savivaldybės biudžeto;

Alytaus šv. Benedikto gimnazija (turi du steigėjus ir dalininkus – Alytaus miesto

savivaldybės tarybą ir Romos katalikų bažnyčios Vilkaviškio vyskupijos kuriją), kuri yra bendrojo

14

ugdymo mokykla, vykdanti akredituotą vidurinio ugdymo, pagrindinio ir pradinio ugdymo

programas.

V. SAVIVALDYBĖS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKA

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrasis

planas patvirtintas Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T-

209, pakeistas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. T-28, papildytas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu

Nr. T-17, 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu Nr. T-112 ir 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T-

15.

Mokyklų tinklo pertvarka 2010–2011 metais

Alytaus lopšeliai-darželiai „Eglutė“ ir „Gintarėlis“ likviduoti 2010 m. birželio 30 d.

dėl per mažo juos lankančių vaikų skaičiaus.

Alytaus Anzelmo Matučio pradinė mokykla reorganizuota 2009 m. rugpjūčio 31 d. –

ji prijungta prie tuometinės Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos (dabar – Alytaus Dzūkijos

pagrindinė mokykla) ir tapo šios mokyklos Anzelmo Matučio pradinio ugdymo skyriumi, kuris

likviduotas 2010 m. birželio 30 d. dėl per mažo mokinių skaičiaus.

Alytaus Dzūkijos ir Dainavos vidurinių mokyklų tipas nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.

pakeistas į pagrindinių mokyklų tipą ir šios mokyklos pavadintos Alytaus Dzūkijos pagrindine

mokykla ir Alytaus Dainavos pagrindine mokykla.

Alytaus Panemunės ir Likiškėlių vidurinių mokyklų tipas nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

pakeistas į pagrindinių mokyklų tipą ir šios mokyklos pavadintos Alytaus Panemunės pagrindine

mokykla ir Alytaus Likiškėlių pagrindine mokykla.

Alytaus Putinų gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2010 m. balandžio 1 d.)

nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja pradinių klasių ir penktųjų–septintųjų klasių, nuo 2012 m.

rugsėjo 1 d. nekomplektuoja pradinių klasių ir penktųjų–aštuntųjų klasių. Alytaus Putinų gimnazija

nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2 gimnazijos klasės)

programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas

2010 m. birželio 1 d.) nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų–septintųjų klasių, nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų–aštuntųjų klasių. Alytaus Adolfo Ramanausko-

Vanago gimnazija nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2

gimnazijos klasės) programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus Jotvingių gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2000 m. rugsėjo 1 d.)

nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja penktųjų–aštuntųjų klasių. Alytaus Jotvingių gimnazija

nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. vykdo tik pagrindinio ugdymo antrosios dalies (1–2 gimnazijos klasės)

programą ir akredituotą vidurinio ugdymo (3–4 gimnazijos klasės) programą.

Alytaus šv. Benedikto gimnazija (jai gimnazijos statusas suteiktas 2006 m. rugsėjo 1

d.) vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą, pagrindinio ir pradinio ugdymo programas, nes

ši savivaldybės bendrojo ugdymo mokykla turi viešosios įstaigos statusą (viena dalininkė –

savivaldybė, kita dalininkė – Bažnyčia) ir įgyvendina atskirus savitos pedagoginės sistemos

elementus. Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį mokykla, kurios

savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis),

yra savivaldybės mokykla. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnyje nurodyta, kad

savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos yra pasaulietinės, jose tėvų pageidavimu mokoma

tikybos.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr.

V-785 akredituota Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos vykdoma vidurinio ugdymo programa.

Šioje mokykloje nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. veikia Gimnazijos skyrius suaugusiųjų klasių mokiniams.

Alytaus krašto gyventojai turi visas galimybes neiškristi iš švietimo sistemos dėl susikomplikavusių

asmeninių, socialinių, finansinių ar kitokių aplinkybių ir jiems tinkama forma bei patogiu laiku įgyti

15

vidurinį išsilavinimą ir tai patvirtinantį dokumentą – brandos atestatą. Sudarytos puikios sąlygos

dirbantiems arba darbo neturintiems asmenims mokytis įvairiomis mokymosi formomis pagal

formaliojo (pagrindinio ir vidurinio ugdymo) ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Mokyklų tinklo pertvarka 2012–2015 metais

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T-34

patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015

metų bendrąjį planą ir jo priedus.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-127 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus „Drevinuko“ darželio-mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus „Drevinuko“ mokykla-darželiu, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-128 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus „Vilties“ darželio-mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus „Vilties“ mokykla-darželiu, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-129 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos pavadinimas ir ši mokykla

pavadinta Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, patvirtinti naujieji šios įstaigos nuostatai.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-131

pritarė, kad nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. būtų pakeistas VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos

pavadinimas ir ši įstaiga būtų pavadinta Alytaus šv. Benedikto gimnazija, pritarė naujos redakcijos

šios įstaigos įstatams. Šios viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas 2012 m. birželio 8 d.

(protokolas Nr. d-5) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. pakeitė VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos

pavadinimą ir šią įstaigą pavadino Alytaus šv. Benedikto gimnazija (pavadinime neliko žodžių

„viešoji įstaiga“, nes mokyklos pavadinime jos teisinė forma neturi būti nurodoma), patvirtino

naujos redakcijos šios gimnazijos įstatus.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-130 nuo

2012 m. rugsėjo 1 d. pakeistas VšĮ Alytaus jaunimo centro pavadinimas ir ši įstaiga pavadinta

Alytaus jaunimo centru (pavadinime neliko žodžių „viešoji įstaiga“, nes įstaigos pavadinime jos

teisinė forma neturi būti nurodoma), patvirtinti naujieji šios įstaigos įstatai.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015

metų bendrajame plane numatyta, kad, atsižvelgiant į situacijos bei švietimo veiklą

reglamentuojančių dokumentų pokyčius, šį planą bus galima koreguoti.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T-41 papildė

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrąjį planą – numatė pertvarkyti Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos vidaus struktūrą: nuo

2013 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoti šioje mokykloje 9-ųjų klasių, o nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. – 9-

ųjų ir 10-ųjų klasių ir pakeisti Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos tipą į progimnazijos tipą ir

šią mokyklą pavadinti Alytaus Piliakalnio progimnazija.

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-164

pakeitė nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos pavadinimą, šią įstaigą

pavadino Alytaus Piliakalnio progimnazija ir patvirtino jos nuostatus.

Savivaldybės mokyklų tinklas 2018–2019 mokslo metais

2018–2019 m. m. veiks 34 Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinės ir

viešosios įstaigos:

13 lopšelių-darželių („Pušynėlis“, „Pasaka“, „Saulutė“, „Nykštukas“, „Obelėlė“,

„Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Linelis“, „Du gaideliai“, „Putinėlis“, „Volungėlė“, „Boružėlė“,

„Girinukas“);

2 mokyklos-darželiai („Drevinuko“ mokykla-darželis, „Vilties“ mokykla-darželis);

2 pradinės mokyklos („Sakalėlio“ pradinė mokykla, Senamiesčio pradinė mokykla);

5 progimnazijos (Piliakalnio, „Volungės“, Dainavos, Likiškėlių, Panemunės);

3 pagrindinės mokyklos (Dzūkijos, Šaltinių, Vidzgirio);

16

Suaugusiųjų ir jaunimo mokykla;

4 gimnazijos (Adolfo Ramanausko-Vanago, Putinų, Jotvingių, Šv. Benedikto);

Muzikos mokykla;

Dailės mokykla;

Jaunimo centras;

Pedagoginė psichologinė tarnyba.

Mokyklų tinklo pertvarka 2016–2020 metais

Alytaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. T-69

patvirtino Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020

metų bendrąjį planą ir jo priedus. Numatomi tokie Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pokyčiai: pagrindinės mokyklos taps progimnazijomis, išskyrus Dzūkijos

pagrindinę mokyklą dėl joje esančių specialiųjų ir lavinamųjų klasių mokinių; numatoma

Piliakalnio progimnaziją reorganizuoti, prijungiant ją prie Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos

(pertvarkytos į Alytaus Dzūkijos mokyklą, kurioje bus 1–8 klasės, o 9–10 klasėse mokysis tik

specialiųjų ir lavinamųjų klasių mokiniai); Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla sieks, kad nuo

2020 m. rugsėjo 1 d. įgytų sporto gimnazijos statusą. Ji taptų sporto gimnazija, skirta dėl išskirtinių

gabumų sportui turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių 11–18 metų mokiniams mokytis pagal

specializuoto ugdymo krypties programas (pagrindinio ir akredituotą vidurinio ugdymo kartu su

sporto ugdymo programa) Pietų Lietuvos regione.

Pirmiau minėtame mokyklų tinklo pertvarkos plane numatyta, kad Alytaus miesto

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų bendrąjį planą,

atsižvelgiant į situacijos bei švietimo veiklą reglamentuojančių dokumentų pokyčius, bus galima

koreguoti.

Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. balandžio 1 d. potvarkiu Nr. M-11 „Dėl

Švietimo strategijos plano parengimo grupės“ sudaryta darbo grupė, kuri iki 2016 m. spalio 1 d.

parengs Alytaus miesto savivaldybės švietimo strategijos planą, o patvirtinus minėtą strategijos

planą Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016–2020 metų

bendrasis planas ir jo priedai bus koreguojami.

Atsižvelgus į švietimo bendruomenių nuomones ir nepritarimą bei artėjančius Lietuvos

švietimo sistemos pokyčius, svarstymų rezultatas – nekoreguoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo

pertvarkos 2016–2020 metų plano ir jo priedų. Kaip teigė darbo grupės vadovė administracijos

direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė, artimiausiu metu numatomi dideli Lietuvos švietimo

sistemos pokyčiai, tad kur kas svarbiau jiems nuosekliai pasiruošti: „Vienas iš pasirengimo etapų –

kokybiška ir nepriklausoma švietimo sistemos analizė, ji bus atliekama bei pristatoma miesto

bendruomenei 2019–2020 metais.“

VI. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO ĮSTAIGOS ALYTUJE

Valstybinės mokyklos – tai mokyklos, kurių savininkė arba viena iš dalininkių yra

Lietuvos valstybė.

Alytaus profesinio rengimo centras

Alytaus profesinio rengimo centro (teisinė forma – Viešoji įstaiga) pagrindinė veikla

yra švietimas: pirminis ir tęstinis profesinis mokymas; pagrindinis ir vidurinis ugdymas; vairavimo

mokyklos veikla; neformalusis švietimas.

2018-2019 m. m. centre bus vykdomos pagrindinio ugdymo (II dalies), vidurinio

ugdymo programos, virš 40 pirminio profesinio mokymo programų ir apie 30 tęstinio profesinio

mokymo programų.

Pagal pirminio profesinio mokymo programas 2018-2019 m. m. mokysis virš 1400

mokinių (iš jų apie 600 mokinių mokysis gimnazijos skyriuje pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo

programas), daugiau kaip 1500 asmenų pasinaudos mokymosi pagal formaliąsias ir neformaliąsias

17

tęstinio profesinio mokymo programas paslaugomis. Mokykloje dirbs apie 130 mokytojų bei 5

švietimo pagalbos specialistai.

2018-2019 m. m. planuojama pradėti įgyvendinti 20 modulinių profesinio mokymo

programų, numatoma toliau aktyvinti Inžinerinės pramonės ir Darbų saugos ir statybos sektorinių

praktinio mokymo centrų veiklą, intensyvinti skaitmeninių mokymo priemonių naudojimą. Siekiant

užtikrinti mokymo(si) kokybę, taip pat bus efektyvinamas bendradarbiavimas su verslo įmonėmis,

pameistrystės mokymosi formos taikymas, stiprinama karjeros centro veikla.

2018-2019 m. m. bus įgyvendinami Erasmus+ ir kitų programų projektai. Į stažuotes

užsienyje išvyks apie 118 mokinių ir apie 43 mokytojus. Mokiniai ir mokytojai iš Estijos,

Prancūzijos, Suomijos, Latvijos ir Vokietijos ugdys praktinius įgūdžius Alytaus profesinio rengimo

centre.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla

Alytaus dailiųjų amatų mokykla (biudžetinė profesinio mokymo įstaiga) teikia

formalųjį profesinį bei specialiųjų poreikių profesinį jaunimo mokymą, vidurinį išsilavinimą,

neformalųjį švietimą ir kvalifikacijos tobulinimą.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla rengia šių specialybių mokinius: dailiųjų dirbinių

pynėjo, interjero apipavidalintojo, dailiųjų metalo dirbinių gamintojo, dailiųjų tekstilės dirbinių

gamintojo, dailiųjų keramikos dirbinių gamintojo, fotografo. Mokykloje 2017–2018 m. m. mokėsi

152 mokiniai (tarp jų ir suaugusieji), dirba 23 pedagoginiai darbuotojai.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Alytaus miesto savivaldybė

2011 m. vasario 1 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. SR-152/S-27, papildyta Alytaus miesto

savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. spendimu Nr. T-339 Susitarta, kad Švietimo ir mokslo

ministerija vykdys valstybės biudžetinės įstaigos Alytaus dailiųjų amatų mokyklos steigėjo

funkcijas, savininko teises ir pareigas, o Alytaus miesto savivaldybės taryba kiekvienais

biudžetiniais metais tvirtins tikslinę metinę švietimo veiklos programą – Alytaus dailiųjų amatų

mokyklos ugdymo aplinkos kūrimo metų programą, kuriai įgyvendinti skirtas lėšas galima naudoti

mokyklos pastatams eksploatuoti, smulkiam remontui atlikti, mokyklos teritorijos ir turto apsaugai

užtikrinti, komunalinėms paslaugoms, komandiruotėms ir transporto išlaidoms apmokėti, mokymo

priemonėms, medžiagoms ir metodinei literatūrai įsigyti. 2017 m. minėtai programai skirta 104

tūkst. Eur. Taip pat Alytaus dailiųjų amatų mokyklos nuostatuose numatytai veiklai vykdyti pagal

panaudos sutartį perduota 15 metų laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis Alytaus miesto

savivaldybei nuosavybės teise priklausantis mokyklos pastatas ir kitas nekilnojamas turtas S.

Dariaus ir S. Girėno g. 27, Alytuje.

Alytaus dailiųjų amatų mokykla teikia neformalaus ugdymo paslaugas suaugusiems

(tapyba, keramika, juvelyrika, fotografija, tekstilė ir kitos paslaugos – 21 600 Eur (dalyvių lėšos)).

Parduodama mokinių pagamintus dirbinius mokykla uždirbo 7 300 Eur. Šios lėšos buvo skirtos

ugdymo procesui užtikrinti. Šiais metais organizuojama vaikų vasaros stovyklos (II pamainos)

Alytaus miesto mokiniams. Pirmoje stovykloje dalyvavo 18 mokinių. Paslaugos kaina 1 440 Eur.

(dalyvių lėšos). Antroji stovykla planuojama š.m. liepos 30 d.

Mokykla organizavo edukacinius užsiėmimus Ruklos pabėgėlių centrui, Alytaus

nakvynės namų gyventojams, bei regiono bendruomenėms, miesto iki mokyklinėms įstaigoms.

Alytaus miesto savivaldybė skyrė suaugusiųjų neformaliam švietimui 6 400 Eur. Suaugusieji

mokinsis pinti iš vytelių, velti aksesuarus iš vilnos, gaminti interjerines lėles, tobulins fotografijos,

juvelyrikos įgūdžius.

Nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. Alytaus dailiųjų amatų mokykla bus prijungta prie Kauno

taikomosios dailės mokyklos ir taps pastarosios mokyklos filialu.

Alytaus kolegija

Alytaus kolegija – valstybinė Pietų Lietuvos regiono aukštojo mokslo institucija.

Alytaus kolegijoje studijuoja apie 800 studentų, dirba 82 dėstytojai. 2012 metais Studijų kokybės

vertinimo centro pasitelkta tarptautinė ekspertų grupė atliko Alytaus kolegijos veiklos atitikties

vertinimą. Alytaus kolegija akredituota 6 metams. Alytaus kolegijoje 2013 metais įdiegta ir

18

sertifikuota Vidinės studijų kokybės vadybos sistema, atitinkanti tarptautinio standarto

ISO 9001:2008 reikalavimus bei pagrindines Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo

nuostatų ir gairių (ESG) sritis. 2018 m. birželio 4 d. Alytaus kolegija sėkmingai persertifikavo

kokybės vadybos sistemą pagal ESG ir ISO 9001:2015 standarto reikalavimus. Sertifikavimo sritis

– Aukštojo mokslo koleginių studijų ir neformaliojo švietimo mokymo programų rengimas,

organizavimas ir vykdymas, taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymas ir konsultavimo paslaugų

teikimas.

Alytaus kolegijoje studijų programų spektras pakankamai platus ir įvairiapusis.

Studentai siekia profesijos bakalauro diplomų ir įgyja akademines bei profesines kompetencijas

Automobilių techninio eksploatavimo, Bendrosios praktikos slaugos, Buhalterinės apskaitos,

Informacinių sistemų technologijų, Įstaigų ir įmonių administravimo, Finansų, Kompiuterinių tinklų

administravimo, Maisto produktų technologijos, Multimedijos, dizaino ir leidybos technologijų,

Tarptautinio verslo, Transporto ir logistikos verslo, Statinių inžinerinių sistemų ir Verslo vadybos

aukštojo mokslo studijų programose.

Alytaus kolegija didžiuojasi 2018 metais išleista jau 16-ąja aukštąjį išsilavinimą įgijusių

specialistų laida. Šiais metais taip pat išleista ketvirta Verslo vadybos bei Informacinių sistemų

technologijų studijų programas užsienio šalių absolventų laida. Alytaus kolegijoje visas dėmesys

sutelkiamas į tai, kad studentai gautų šiuolaikiškų žinių ir praktinių įgūdžių, lengvai pritaikomų

darbo rinkoje, ir dar bestudijuodami galėtų užsitikrinti sėkmingą savo karjerą.

Alytaus kolegijoje veikia „Alumnus“ klubas, vienijantis aktyviausią jaunimą ir

absolventus. Klubo nariai dalijasi savo patirtimi rengiamuose seminaruose, susitikimuose su

dėstytojais, įvairių kursų studentais, teikia siūlymus studijų proceso tobulinimui. Įdomus ir

turiningas studentų gyvenimas po paskaitų, veikia klubai, į kuriuos studentai buriasi pagal interesus,

ypač aktyvi studentų sportinė veikla. Kolegijoje veikia Studentų atstovybė (AKSA), atstovaujanti

kolegijos studentų interesams bei aktyviai vykdanti studentišką veiklą Alytaus mieste.

Pažymėtina ir tai, kad visiems Alytaus kolegijos studentams yra daug galimybių

išbandyti save tarptautinėje tarpkultūrinėje erdvėje. Vienas iš svarbių veiksnių – ERASMUS+

programa, pagal kurią Alytaus kolegija užtikrina galimybę studijuoti vienoje iš 30-ies aukštojo

mokslo institucijų 16-oje užsienio šalių vienam arba dvejiems semestrams, taip pat atlikti praktiką

įmonėje, mokymo centre, mokslinių tyrimų centre arba organizacijoje kitoje šalyje. Pagal pasirašytą

dvišalio bendradarbiavimo sutartį nuo 2018 m. studentams sudaryta galimybės vieną semestrą

studijuoti Japonijoje, Kanagawa universitete. Studentai gali studijuoti bet kuriame universiteto

fakultete.

Alytaus kolegijos tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą didina, atvykstantys

dėstyti užsienio valstybių mokslo ir studijų institucijų dėstytojai bei mokslo darbuotojai iš

Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Turkijos, Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos,

JAV ir kitų šalių. AK akademinis personalas nuolat stiprina pedagogines, dalykines, tarpkultūrinės

komunikacijos kompetencijas, įgyvendina įvairius nacionalinius ir tarptautinius projektus, keičiasi

profesine patirtimi, vyksta stažuotis, tobulina praktinius dėstymo įgūdžius Europos šalių mokslo ir

studijų institucijų akademinėje aplinkoje, vykdo suaugusiųjų kompetencijų tobulinimo ar

perkvalifikavimo kursus.

Alytaus kolegija taip pat vykdo mokslo taikomąją veiklą ir organizuoja mokymus bei

teikia formalaus ir neformalaus mokymo paslaugas verslo subjektams, fiziniams asmenims, darbo

biržos klientams, valstybės tarnautojams, švietimo darbuotojams, senjorams. Alytaus kolegija

skatina inovacijų kultūros plėtotę nuo pradinės mokyklos, susiejant gamtos mokslų, technologijų,

inžinerijos, meno (dizaino) ir matematikos mokomuosius dalykus, tuo pačiu įgyvendindama

neformaliojo švietimo programas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, ir tobulindama

mokytojų kvalifikaciją, atverdama mokykloms savo mokslo taikomajai veiklai skirtą infrastruktūrą

Alytaus regioniniame technologijų centre. Per šešerius metus Jaunųjų informatikų akademijoje

kiekvienais metais mokosi per 300 Alytaus miesto moksleivių bei gimnazistų pagal 21 unikalų

modulį.

19

VII. ŠVIETIMO SKYRIUS

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje 2018–2019 mokslo

metais dirbs 9 valstybės tarnautojai ir darbuotojai: vedėjas, vedėjo pavaduotojas, 5 vyriausieji

specialistai (pedagogai), 1 vyriausiasis specialistas (ekonomistas), 1 sekretorius referentas.

Švietimo skyriaus struktūra

Vedėjas

Vedėjo pavaduotojas

Raštinė

Švietimo organizavimo grupė

Švietimo priežiūros grupė

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius

Svarbiausieji Švietimo skyriaus uždaviniai

Užtikrinti valstybės ir savivaldybės švietimo politikos įgyvendinimą, Lietuvos

Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro įsakymų, savivaldybės tarybos sprendimų, savivaldybės mero potvarkių,

savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių švietimą,

vykdymą.

Organizuoti, stebėti, prižiūrėti ir tobulinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų bendrąjį

ugdymą, profesinį mokymą, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą,

ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, kitą neformalųjį vaikų švietimą ir neformalųjį suaugusiųjų

švietimą, švietimo pagalbos teikimą, vaikų ir jaunimo užimtumą, vaiko minimalios priežiūros

priemonių vykdymą.

VIII. ŠVIETIMO SAVIVALDA

Mokyklų savivaldos institucijos

Alytaus miesto savivaldybės mokyklose veikia jų savivaldos institucijos, jos savo

veiklą grindžia švietimo tikslais, mokyklose vykdomomis švietimo programomis ir

susiklosčiusiomis tradicijomis. Kolegialiai yra svarstomi mokyklų veiklos bei finansavimo

klausimai ir pagal kompetenciją, apibrėžtą mokyklų nuostatuose (biudžetinių įstaigų) ir įstatuose

(viešųjų įstaigų), priimami sprendimai bei daroma įtaka direktorių priimamiems sprendimams, taip

pat atliekama visuomeninė mokyklų valdymo priežiūra.

Mokyklų tarybos – aukščiausios mokyklų savivaldos institucijos, atstovaujančios

mokiniams, mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vietos bendruomenei, už savo veiklą

atsiskaitančios jas rinkusiems mokyklų bendruomenių nariams. Mokyklų tarybos pagal Švietimo

įstatymą privalo veikti visose mokyklose.

Pagal naujos redakcijos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą mokyklose gali veikti

ir kitos mokyklų savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, mokinių tėvų). Mokyklų savivaldos

institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklų nuostatai (biudžetinių

įstaigų) ir įstatai (viešųjų įstaigų). Visose mūsų savivaldybės mokyklose veikia mokytojų tarybos –

savivaldos institucijos mokytojų profesiniams bei bendriesiems ugdymo klausimams spręsti, jas

sudaro mokyklų administracijos, visi dirbantys mokytojai, psichologai, specialieji pedagogai,

bibliotekininkai, kiti ugdymo procese dalyvaujantys asmenys.

Alytaus miesto savivaldybės visose mokyklose (lopšeliuose-darželiuose, mokyklose-

darželiuose, pradinėse, progimnazijoje ir pagrindinėse mokyklose, Suaugusiųjų ir jaunimo

mokykloje, gimnazijose, Dailės mokykloje, Muzikos mokykloje, Jaunimo centre) veikia mokyklų

tarybos ir mokytojų tarybos, grupių, klasių ir mokyklų tėvų komitetai. Progimnazijoje, pagrindinėse

mokyklose, gimnazijose bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje – mokinių savivaldos institucijos

(mokinių tarybos, seniūnų tarybos, mokinių prezidento institucijos ir pan.).

20

Miesto švietimo savivaldos institucijos

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų bendruomenės išrenka savo atstovus į Alytaus

miesto savivaldybės mokinių tarybą (13 narių), Alytaus miesto savivaldybės mokytojų tarybą (34

nariai) ir Alytaus miesto savivaldybės mokinių tėvų tarybą (33 nariai, nėra Alytaus miesto

pedagoginės psichologinės tarnybos atstovo). Šių trijų tarybų nariai, socialinių partnerių išrinkti

atstovai (po 1 iš kiekvieno socialinio partnerio), kitų švietimo teikėjų ir (ar) jų asociacijų išrinkti

atstovai (po 1 iš kiekvieno švietimo teikėjo ir (ar) jų asociacijos) susirinkę kartu į bendrus posėdžius

ir sudaro Alytaus miesto savivaldybės švietimo tarybą, kuri renkama dvejų metų kadencijai. Nuo

2017 m. rugsėjo 26 d. (Alytaus miesto švietimo tarybos 2017-09-26 protokolas Nr. 3) Alytaus

miesto savivaldybės švietimo tarybai vadovauja Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos direktoriaus

pavaduotoja Milda Kochanskienė. 2018 m. vasario mėn. 18 d. posėdyje Alytaus miesto

savivaldybės švietimo taryba svarstė ir analizavo projekto „The Young Americans“ (Jaunųjų

amerikiečių šou) tikslus, veiklos sąlygas, apmokėjimą, savivaldybės indėlį. Taip pat šiame posėdyje

kalbėjo Alytaus Jotvingių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Romanovienė, siūlė

abiturientus, brandos egzaminus išlaikiusius šimtukais, pagerbti, kai gimnazijose įteikiami atestatai.

2018 m. birželio 7 d. susirinkime aptartas 5.6. punktas: „Už nuopelnus švietimui“.

Apdovanojama valstybės ar savivaldybės įstaiga, jos darbuotojas, laisvasis mokytojas, mokslininkas

ar mokslininkų grupė, pasiekę žymių laimėjimų savivaldybės gyventojų edukacinėje ar pedagogo

profesinėje veikloje.

Siūlyta apdovanojimams įtraukti socialinius partnerius, mokyklų rėmėjus. Diskutuota

apie kandidatų atrankos kriterijus, siūlyta, kad jų ugdytinių rezultatai būtų aukštesni už respublikos

vidurkį, garsintų miestą, lemtų švietimo srities pokyčius.

Kelių Alytaus miesto švietimo įstaigų siūlymu kviečiama įpareigoti Alytaus miesto

švietimo skyrių, atsižvelgus į ugdymo įstaigų siūlymus, apgalvoti ir įvertinti konkursų, projektų,

veiklų aktualumą, kasmet papildyti pretendentų sąrašą, nesivadovauti vien tik ŠMM konkursų

aprašu, siūlančiu tik už akademinius pasiekimus.

Alytaus miesto švietimo taryba tęsia tradiciją inicijuoti premijų skyrimą mokytojams

Tarptautinės mokytojų dienos proga ir pritarti švietimo įstaigų išrinktiems kandidatams.

Taip pat taryba pritarė 2018 m. neformaliojo vaikų švietimo prioritetams bei

prioritetinėms ugdymo kryptims Alytaus mieste.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos veikla

Kiekvienais mokslo metais aktyviai veikia Alytaus miesto savivaldybės mokinių

taryba. Praėjusiais mokslo metais Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba, vadovaujama

Alytaus Putinų gimnazijos mokinės Karolinos Slavinskaitės, nuveikė nemažai prasmingų darbų.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba (įkurta 1998 m. rudenį) savo veiklą

skaičiuoja jau devynioliktuosius metus.

Be tradiciniais tapusių renginių – parodijų konkurso „Copy & Paste“, madų šou

„Akustinis vakaras“ – buvo organizuota ir daugiau įvairių renginių, akcijų, kurių sumanytojai ir

vykdytojai buvo Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos nariai. Tai tradicine tapusi akcija

„Uždekime žvakutę mirusiems“ (vyko devintus metus), jos metu buvo tvarkomos kapinės prie

Alytaus šv. Angelų sargų bažnyčios, o baigus darbą uždegtos žvakutės, visuotinės švietimo savaitės

renginiai (2017 m. lapkričio mėn.), Tolerancijos dienos renginiai (2017 m. lapkričio mėn.).

Lietuvos Šimtmečiui paminėti 7-10 klasių mokiniams buvo suorganizuotas protų mūšis – ,,100

metų laisvės” (2018 m. sausio mėn.), savaitė be patyčių (2018 m. kovo mėn.), Sveikatingumo diena

( 2018 m. kovo mėn.), veiksmo savaitė (2018 m. balandžio mėn.), savivaldų (mokinių) forumai (per

mokslo metus surengti keli) ir kt. renginiai.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba kiekvienais mokslo metais organizuoja ir

naujų renginių, akcijų. 2018 m. vasario 27 d. Alytaus kolegijoje vyko renginys – „Emocija + Tu“,

kurio metu dalyvavo daug įdomių ir iškalbingų svečių, kurie dalinsis savo patirtimis ir įžvalgomis.

21

Švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną kovo 11 – ąją, buvo išdalinta 100 arbatos

puodelių ir 100 „Emocija +“ kortelių.

2018 kovo 23(24) d. miesto gimnazijų mokinių savivaldų iniciatyva, antrą kartą, vyko

Alytaus gimnazijų mokinių tarybų naktis „Kitoks Alytaus miesto mokinių tarybų

bendradarbiavimas: naktis drauge“, kuriame dalyvavo Adolfo Ramanausko-Vanago, Putinų, Šv.

Benedikto ir Jotvingių gimnazijų tarybos.

Nakties pradžioje visi dalyviai klausėsi Simo Sirtauto „Kaip būti šūdinu vadovu ir

viską daryti blogai“ bei Vaido Leliugos „Karjera. Blogas Facebook‘as – blogas darbas“ paskaitų. O

nakčiai įpusėjus, kiekviena mokinių savivalda visiems pravedė po savo sugalvotą ir paruoštą

užsiėmimą. Prie antrą kartą rengtos mokinių tarybų nakties prisidėjo kiekvienas dalyvis:

pirmininkai derino organizacinius klausimus, o mokinių tarybų nariai ruošė aktyvias veiklas.

Alytuje didelė gimnazijų konkurencija, ir 11 valandų trukęs renginys yra puikus

pavyzdys, kaip mokiniams padėti suvokti, kad visi eina ta pačia linkme ir perdėtai konkuruoti nėra

prasmės.

Vyko graži akcija „Patyčios nėra gerai“, skirta savaitei be patyčių, kurią inicijavo

Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba. Jos metu visi buvo kviečiami visur rašyti „Patyčios

nėra gerai“ ir dalintis jomis socialiniuose tinkluose.

Daug dėmesio Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba skyrė savo nariams,

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių tarybų pirmininkams mokyti. Dalyvavo kursuose,

seminaruose, forumuose. Kiekvieną savaitę Alytaus miesto savivaldybės mokinių tarybos nariai

rinkosi į susirinkimus, pasitarimus, aptardavo įvairius klausimus, pasiruošimą renginiams, kūrė

renginių ir konkursų nuostatus.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių taryba apie savo veiklą, renginius rašė „Alytaus

naujienose“, „Dainavos žodyje“, Alytaus miesto savivaldybės interneto portale, interneto svetainėje,

mokyklų tinklalapiuose.

LMS dovana Lietuvai – „Laiko kapsulė“

Sausio 19 dieną startavo Lietuvos moksleivių sąjungos inicijuota dovana Lietuvai jos

nepriklausomybės šimtmečio proga – „Laiko kapsulė“. Suvokiant vasario 16-osios svarbą ir

reikšmę kiekvienam šalies moksleiviui, sąjungai kilo idėja sukurti skrynią, kurioje tam tikrą laiko

tarpą, net šimtą metų, bus saugomos nuotraukos su palinkėjimais ateities kartoms.

Alytuje šis renginys vyko Alytaus Putinų gimnazijoje. Alytaus kraštotyros muziejaus

istorikas - Vilmantas Dunderis, renginį nuspalvino istorinėmis gimtojo miesto spalvomis,

papasakojo apie Alytaus gyventojų kasdienybę prieš šimtą metų ir dabar, o gerą nuotaiką palaikė

grupė ,,Gniči!" ir šokių studija – ,,Svaja”. Į „Laiko kapsulę“ buvo įdėta iš kiekvienos mokyklos po

vieną nuotrauką su palinkėjimų tekstais Alytiškiams moksleiviams, kurie ją atidarys 2118 metais.

Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, „Laiko kapsulė“, pasiekusi

paskutiniąją stotelę – Vilnių, bus užrakinta ir patikėta saugoti Valstybės pažinimo centrui.

IX. ŠVIETIMO FINANSAVIMAS

Alytaus miesto savivaldybės 37,4 proc. (23577,6 tūkst. Eur) biudžeto lėšų 2018 metais

(2018 m. liepos 1 d. duomenimis) skirta švietimo reikmėms:

1. Darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms – 78,06 proc. (18405,4 tūkst. Eur).

2. Komunalinėms paslaugoms (šildymo, elektros energijos, vandentiekio ir

kanalizacijos, šiukšlių išvežimo paslaugų apmokėjimo išlaidoms) – 3,92 proc. (924,6 tūkst. Eur).

3. Mitybai švietimo įstaigose – 3,70 proc. (872,9 tūkst. Eur).

4. Prekių ir paslaugų naudojimo išlaidoms – 6,34 proc. (1493,6 tūkst. Eur):

4.1. ryšių paslaugoms – 0,16 proc. (37,5 tūkst. Eur);

4.2. transportui išlaikyti ir transporto paslaugų įsigijimui – 0,38 proc. (90,6 tūkst. Eur);

4.3. aprangai ir patalynei – 0,07 proc. (17,3 tūkst. Eur);

22

4.4. komandiruotėms – 0,11 proc. (25,1 tūkst. Eur);

4.5. materialiojo ir nematerialiojo turto nuomai ir materialiojo turto paprastajam

remontui – 0,13 proc. (30,5 tūkst. Eur);

4.6. kvalifikacijai kelti – 0,35 proc. (81,5 tūkst. Eur);

4.7. informacinių technologijų prekių paslaugų įsigijimui – 0,49 proc. (115,6 tūkst.

Eur);

4.8. ūkinio inventoriaus įsigijimui – 2,66 proc. (628,6 tūkst. Eur);

4.9. kitų prekių ir paslaugų įsigijimui – 1,91 proc. (449,2 tūkst. Eur);

4.10. medikamentų ir medicininių paslaugų įsigijimui) – 0,08 proc. (17,7 tūkst. Eur).

5. Socialinėms išmokoms (mokinių važiavimo išlaidoms kompensuoti – 49,6 tūkst.

Eur, darbdavių socialinei paramai – 103,3 tūkst. Eur) – 0,65 proc. (152,9 tūkst. Eur).

6. Kitoms išlaidoms kitiems einamiesiems tikslams – 6,44 proc. (1519,2 tūkst. Eur).

7. Materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti – 0,89 proc. (209,0 tūkst. Eur).

Alytaus miesto savivaldybės 2018 m. biudžeto švietimo dalies finansavimo šaltiniai ir

lėšos:

1. mokinio krepšelio lėšos – 12562,6 tūkst. Eur;

2. specialioji dotacija spec. poreikių mokinių turinčioms įstaigoms išlaikyti – 130,6

tūkst. Eur;

3. biudžetinių įstaigų pajamos iš veiklos – 1011,5 tūkst. Eur;

4. ES lėšos neformaliajam vaikų švietimui – 240,7 tūkst. Eur;

5. lėšos savarankiškoms savivaldybės funkcijoms vykdyti – 9480,5 tūkst. Eur;

6. lėšos optimizuoti pedagoginių darbuotojų skaičių – 8,5 tūkst. Eur;

7. ES projektų VB dalis – 11,6 tūkst. Eur;

8. ES grįžtančios paramos lėšos – 2,0 tūkst. Eur;

9. ES lėšos projektams – 129,6 tūkst. Eur.

Iš viso 23577,6 tūkst. Eur.

Efektyvesnio švietimo sistemai skirtų lėšų naudojimo bus siekiama:

1. nustatant savivaldybės švietimo biudžetinėms ir viešosioms įstaigoms ekonomiškai

pagrįstas pinigines ir natūrines išlaidų normas;

2. ūkio lėšas naudojant tik pačioms būtiniausioms reikmėms.

X. REIKŠMINGI RENGINIAI

Svarbiausi 2018 m. minėjimai

Įgyvendindamas, Lietuvos Respublikos Seimas, 2012 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr.

XI-1996 paskelbė 2018 metus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais ir paragino visas

valstybės valdžios institucijas ypatingą dėmesį skirti visuomenės valstybinei savivokai ir pilietinei

atsakomybei ugdyti. Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose vyko

daug renginių, įprasminančių šią svarbią mūsų tautai ir šaliai datą.

„Atvirukas Lietuvai“ Alytaus kraštotyros muziejus, artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui,

pakvietė visus Alytaus moksleivius sukurti atviruką. Likus 10 dienų iki Lietuvos 100-mečio,

Alytaus kraštotyros muziejuje buvo apdovanoti konkurso „Atvirukas Lietuvai“ laimėtojai ir

pristatyta visų darbų paroda.

„Šeimos juosta Lietuvai“

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Lijana

Gudaitienė su 3c klasės mokiniais, jų tėveliais ir seneliais įgyvendino projektą-idėją – nupynė arba

išaudė šimto centimetrų juostą, kuri yra gražus bendruomenės pagarbos Lietuvai pavyzdys, malonus

prisiminimas šeimai, dzūkų krašto tautinio kostiumo puošmena ir šiaip, galima, aprangos dalis. 3c

klasės bendruomenė aktyviai įsitraukė į šį meninį projektą. Vaikai su tėvais, seneliais ne tik pynė ar

23

audė juostas, bet piešė, kūrė linkėjimus Lietuvai. Šiandien Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos

erdves puošia nauja paroda „Šeimos juosta Lietuvai“.

„Tu numegzk man, vaike, vėliavą“ „Tu numegzk man, vaike, vėliavą“, – Alytaus lopšelio-darželio „Vyturėlis“

bendruomenė nuo 2018 metų pradžios ėmėsi įgyvendinti idėją Lietuvos 100-mečiui numegzti

vėliavą. Mezgė visi: močiutės, mamos, tetos, mamų draugės, auklėtojos, auklytės, direktorės

pavaduotojos, direktorė. Po gabalėlį, po juostelę. Rezultatas – 39 metrų ilgio ir 45 cm pločio

vėliava, kuria papuoštas „Vyturėlis“.

„Gražiausi linkėjimai Lietuvai“

Dalyvavo respublikiniame pilietiniame projekte „Gražiausi linkėjimai Lietuvai“

skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Projekto metu buvo organizuotas

rytmetis, kurio lopšelio-darželio „Pušynėlis“ vaikai šoko tautinius šokius, piešė Lietuvos tema. Taip

pat vyko viktorina, vaikai atsakinėjo į klausimus apie Lietuvą bei sprendė kryžiažodžius.

Alytaus lopšelio-darželio „Volungėlė“ edukaciniai projektai

Bendruomenės metams paminėti Alytaus lopšelyje-darželyje „Volungėlė“ vykdyta

akcija ,,Užauginkime draugystės sodą‘‘ – visa lopšelio-darželio bendruomenė surišo didelį šiaudinį

sodą, kuris šiuo metu puošia lopšelio-darželio erdvę. Akcijos metu visa bendruomenė dalyvavo

edukacinėse sodo rišimo programose, kurias vedė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos

skyriaus tautodailininkė.

Projektas „Duona ne per vėją atėjo...“, kurio metu lopšelio-darželio „Volungėlė“

teritorijoje pasėjome ir auginome rugius. Derlių panaudojome kepdami ruginę duoną, gamindami

šiaudinius žaisliukus Kalėdų eglutei. Projektą iš dalies finansavo Alytaus miesto savivaldybė.

Projekto metu bendruomenė dalyvavo edukacinėse šiaudinių žaisliukų gamybos programose, kurias

vedė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus tautodailininkė, duonos kepimo

programoje, kurią vedė Alovės bendruomenės visuomeninės organizacijos „Susiedai“.

Pilietinė akcija „Skambanti mano miesto gatvė“

Pilietinė akcija „Skambanti mano miesto gatvė“, skirta Lietuvos atkūrimo 100-mečiui

paminėti, vyko vasario 15 d. Alytaus mieste, Lauko gatvėje ir subūrė visas miesto Putinų

mikrorajono švietimo įstaigas. Smagią bendrystę pajuto Putinų gimnazijos, Panemunės ir Šaltinių

pagrindinių mokyklų, lopšelių-darželių „Putinėlis“, „Šaltinėlis“, „Obelėlė“, ir „Vyturėlis“

bendruomenių nariai.

„Tau, Lietuva“

Miesto mokyklų pradinių klasių mokiniai vykdė projektą „Tau, Lietuva“. Projektas

vyko trimis etapais: piešinių ir darbelių paroda-konkursas „Kokia nuostabi, Lietuva, esi“,

fotografijų paroda-konkursas „Čia – mano gimtinė“, meninio skaitymo konkursas „Tau, Lietuva“.

Šio projekto tikslas – populiarinti lietuvių literatūrą, ugdyti mokinių saviraišką ir originalumą, jų

patriotinius jausmus bei paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį.

„100 idėjų Lietuvai“ „100 idėjų Lietuvai“ iniciatyva pakvietė jaunus žmones geriau pažinti savo valstybę ir,

švenčiant valstybės atkūrimo šimtmetį, pasiūlyti Lietuvai 100 naujų idėjų, kurios taptų gerais

pokyčiais mums patiems, mūsų kraštui bei valstybei. Iniciatyva apėmė visa Lietuvą, joje dalyvavo

daugiau nei 1 600 jaunų žmonių iš įvairių Lietuvos vietų. Iniciatyvą „100 idėjų Lietuvai“

įgyvendino trys visuomeninės organizacijos, VšĮ „Vilties žiedas“, asociacija „Socialinių inovacijų

tinklas“ ir VšĮ Demokratinės politikos institutas. Šiame projekte dalyvavo ir Alytaus Putinų

gimnazija, jaunimo inicijuojamų pokyčių ir idėjų sąrašas buvo įteiktas ir svarbiausiems valstybės

pareigūnams.

24

„Pasveikinkit vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva...“ „Pasveikinkit vieni kitus, juk tai daryti šitaip lengva...“ – su šia daina šį ankstų rytą

pasitikome mūsų kaimynus iš „Drevinuko“ mokyklos-darželio. 180 pradinukų atėjo pasveikinti

gimnazistų su Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiu. Jų nuoširdus, šiltas ir tyras dainavimas bei

šimtai įvairiaspalvių rankyčių sujungė visų širdis. Šių ypatingų švenčių proga mažiesiems

padovanojo Lietuvos valstybinę vėliavą.

Viktorina „(Ne)žinomi Nepriklausomybės kūrėjai“

Alytaus kraštotyros muziejaus surengtoje viktorinoje „(Ne)žinomi Nepriklausomybės

kūrėjai“ superfinale, kuris vyko Alytaus m. kraštotyros muziejuje, rungėsi trys miesto gimnazijų

komandos – Jotvingių, Putinų ir Švento Benedikto. Šis renginys – Alytaus miesto kraštotyros

muziejaus Svetingumo programos dalis, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui

paminėti.

Šimtosios skautų įkūrimo metinės Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas paminėti skautų organizacijos 100-ąsias

įkūrimo metines, įgyvendindamas 2015 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. XII-1963 paskelbė 2018 metus

Lietuvos skautų judėjimo metais. Šis judėjimas Lietuvoje vaidina svarbų vaidmenį ugdant jaunimą,

skatinant pilietiškumą ir meilę tėvynei. 2018 m. skautai mini įsikūrimo Lietuvoje šimtmečio

jubiliejų. Alytaus skautai liepos 14–22 dienomis stovyklavo Rumšiškėse, kur į vieną vietą susibūrė

skautai iš visos Lietuvos bei įvairių užsienio šalių, iš viso 576 skautai iš 23 šalių, 4 žemynų,

pradedant nuo Australijos, baigiant Kanada. Didžiausia delegacija stovykloje atvyko iš Prancūzijos,

net 170 dalyvių. Stovykla buvo skirta pažymėti 100-ąsias skautų įsikūrimo metines.

Vydūnui 150 metų

Lietuvos Respublikos Seimas įgyvendindamas 2015 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. XI-

1844 paskelbė 2018 metus Vydūno metais. Seimas atsižvelgė į tai, kad 2018 metais sukanka 150

metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storosta).

Pasiūlyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti ir patvirtinti valstybinę Vydūno metų

programą, numatyti lėšas jai įgyvendinti 2017 ir 2018 metų valstybės biudžetuose. Alytaus miesto

gimnazijose ši data buvo minima vedant integruotas pamokas, rašant esė ir kitus rašto darbus,

skaitant pranešimus apie Vydūną, kaip filosofą, rašytoją, kultūros veikėją, palikusį didžiulį pėdsaką

Lietuvos kultūroje.

Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. XIII-739

atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. kovo 6 d. bus minimos Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos

1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų

vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės, 2018 metus paskelbė Adolfo

Ramanausko-Vanago metais. Minint šią datą kovo 6-ąją Alytaus Laisvės angelo aikštėje

nuskambėjo Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos trys salvės: už Adolfą Ramanauską-

Vanagą, už laisvės kovotojus ir Lietuvą. Žuvusieji partizanai pagerbti tylos minute. Alytaus šv.

Angelų Sargų bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios. Joms pasibaigus svečiai ir alytiškiai rinkosi

Laisvės Angelo aikštėje, kur vyko šventinis minėjimas. Minėjimo pabaigoje Alytaus Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai susirinkusiems parodė spektaklį „Ateinu iš kančios ir

skausmo pakilęs. Mokiniai meniškai bei jautriai įprasmino Adolfo Ramanausko-Vanago, mokytojo,

patrioto, kovotojo, gyvenimą ir laisvę mylinčio žmogaus asmenybę

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago vado gimnazijoje vyko daug renginių, skirtų šiai

datai. Vienas jų – „Atminties sporto turnyras“, skirtas Adolfo Ramanausko-Vanago 100-sioms

gimimo metinėms paminėti. Į šį atminties turnyrą atvyko Garliavos Juozo Lukšos-Daumanto

25

gimnazijos mergaičių tinklinio ir vaikinų krepšinio komandos bei Adolfo Ramanausko kovinio

rengimo centro kariai-krepšininkai.

Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui – 30 metų Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. XIII-740

atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo

Sąjūdžio (toliau – Sąjūdis) iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir

rajonuose, įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, kuriame buvo patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir

išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba, 2018 metus paskelbė Sąjūdžio metais. Ši data paminėta parodomis,

skirtomis Alytaus Sąjūdžio iniciatyvinės grupės veiklai Alytuje, gyvais liudininkų prisiminimais

renginių metu.

Simonui Daukantui – 225 metai Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-976

atsižvelgdamas į tai, kad 2018 m. spalio 28 d. sukanka 225 metai, kai gimė Simonas Daukantas,

lietuvių istorikas, literatas, kalbininkas, švietėjas, tautinio atgimimo žadintojas ir pirmosios

Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autorius, 2018 metus paskelbė Simono Daukanto metais.

Tautos ir valstybės šventės

Tradiciškai gražiai ir iškilmingai tautos ir valstybės šventės švenčiamos Alytaus

miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose. Mūsų mokiniai ir mokytojai ne

tik kaip žiūrovai dalyvauja šventiniuose Alytaus renginiuose, bet miesto bendruomenei parodo savo

sukurtas menines programas, aktyviai dalyvauja organizuojamuose renginiuose. Alytuje švenčiamos

šios lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės šventės: Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena, Vasario 16-

oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena,

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, Liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo

karūnavimo) diena, Rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir

Baltijos kelio diena, Rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena (paminima švenčiant Rugsėjo 1-ąją – Mokslo

ir žinių dieną), Lapkričio 23-ioji – Lietuvos karių diena.

„Atmintis gyva, nes liudija“ 2018 m. sausio 13-ąją mokyklų bendruomenės, minėdamos Laisvės gynėjų dieną, kaip

ir kasmet, prisijungė prie visoje šalyje vykdomos pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. 8

valandą visų mokyklų languose sumirgėjo žvakių liepsnelės, kaip mūsų vienybės simbolis, dar

kartą primindamas 1991 m. kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių momentus. Alytaus miesto sode, prie

sausio 13-osios kryžiaus, meninę kompoziciją parodė Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos

mokiniai, kalbas tarė Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius, Lietuvos

Respublikos Seimo nariai Julius Sabatauskas ir Robertas Šarknickas.

Vasario 16-oji

Vasario 16-ąją Alytaus miesto mokyklos, švęsdamos 100-ąsias Lietuvos

Nepriklausomybės metines, pasitiko gausybe renginių: parodos, knygų pristatymai, spektakliai,

koncertai, iškilmingas minėjimas. Vasario 16-oji Dzūkijos sostinėje prasidėjo karių savanorių

pagerbimu ir iškilmingu minėjimu Laisvės Angelo aikštėje. Alytaus miesto jaunimas ant savanorių

kapų uždegė atminimo žvakeles. 10.30 val. Laisvės Angelo aikštėje prasidės šventinis minėjimas,

kurio metu šokių studijos „Alemana“ šokėjos ir Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos mokiniai

susirinkusiems pašoko įspūdingą šokį su Lietuvos vėliavomis.

Kovo 11-oji

Kovo 11-ajai – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti buvo skirta daug

renginių: akcijų šeimoms, šv. Mišios, šventinis minėjimas, bėgimas ir koncertas. Kovo 11-osios rytą

jau tapęs tradicija vyko šeštasis Kovo 11-osios bėgimas „Geroji žinia“. Rotušės aikštėje kaip ir

26

kasmet vyko šventinis minėjimas, kurio metu pasirodė Alytaus miesto teatro aktoriai, koncertavo

Alytaus jaunimo grupės. Alytaus miesto jaunimas susirinkusius pakvietė dalyvauti akcijoje „Mes

tikrai mylim Lietuvą“ ir savo veidą papuošti Lietuvos trispalvės spalvomis.

Gedulo ir vilties diena

Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties dienai paminėti skirti renginiai prasidėjo šv.

Mišiomis Alytaus šv. Angelų Sargų bažnyčioje. Šventinis minėjimas vyko prie tautos kančių

memorialo „Nurimęs varpas“, kurio metu koncertavo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazijos vokalinis-instrumentinis trio (vadovė Jureta Šametienė), politinių kalinių ir tremtinių

choras „Atmintis“, eiles skaitė poetės Emilija Krušinienė ir Regina Rasinienė, buvo pristatyta akcija

„Raktai iš paliktų namų...“ Minėjimui pasibaigus prasidėjo akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Jos

metu Alytuje ir dar devyniuose Lietuvos miestuose buvo garsiai ištariami tremtinių ir politinių

kalinių vardai, pavardės ir likimai. Šią dešimtyje šalies miestų vykusią akciją organizavo projekto

„Misija Sibiras“ organizatoriai. Jos tikslas – pagerbti šimto penkių tūkstančių tremtinių ir politinių

tremtinių atminimą.

Romo Kalantos žūties 46-osios metinės

Gegužės 14 d. buvo minimos Romo Kalantos žūties 46-osios metinės. Minėjime

dalyvavo Alytaus muzikos mokyklos ansamblis „Jazz Do It“ (vadovas Viktoras Ščetilnikovas) ir

Jaunimo centro mokinė (vadovė Aldona Ramanauskaitė). Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės

šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės, gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,

Elenos ir Adolfo Kalantų šeimoje.

27-osios Artūro Sakalausko žūties metinės

Šiemet minimos 27-osios, paskutinės Lietuvos sovietinės okupacijos aukos,

Parlamento gynėjo kario savanorio Artūro Sakalausko žūties metinės. Savanoris Artūras

Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios

atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais. Minėjimo renginiai prasidėjo

rugpjūčio 10 d. kario savanorio A. Sakalausko futbolo turnyru Alytaus Dainavos pagrindinės

mokyklos stadione. Rugpjūčio 19 d. buvo aukojamos Šv. mišios Alytaus Šv. Angelų Sargų

bažnyčioje ir buvo pagerbiamas kario atminimas prie kapo bažnyčios šventoriuje – padėta gėlių,

uždegtos atminimo žvakelės.

2018 m. rugpjūčio 23 d. Alytuje, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko Europos dienos

stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio dienos minėjimas. Ši svarbi data pažymėta

Šv. mišiomis Šv. Angelų Sargų bažnyčioje ir minėjimu prie Baltijos kelio ąžuoliuko. Renginyje

dalyvavo Alytaus Sąjūdžio atstovai, Seimo nariai, buvo giedamas Lietuvos valstybės himnas, šokių

studija „Alemana“ (vadovė Lilija Bernatavičienė) atliko šokį su vėliavomis „Bunda jau Baltija“,

Alytaus jaunimo centro vokalinės studijos „Bel canto“ solistai Uosis Galkevičius ir Saulė Blažaitytė

(vadovė Aldona Ramanauskaitė) dovanojo muzikinius kūrinius.

Svarbiausi 2019 metų minėjimai

Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu, atsižvelgdamas į tai,

kad 2019 m. bus minimos kunigo ir rašytojo, visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto 150-osios

gimimo metinės, pabrėždamas, kad Juozas Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios

pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas,

kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų,

nutarė 2019 metus paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. XIII-1090,

atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 70 metų, kai buvo paskelbta Lietuvių Charta, kuria

įsteigta Pasaulio lietuvių bendruomenė, apibrėžtos pamatinės lietuvių ir tautinės bendruomenės

teisės, vertybės, principai, lietuvių įsipareigojimas darbu, mokslu, turtu, pasiaukojimu kovoti, kad

apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę, 2019 metus paskelbė Pasaulio lietuvių metais.

27

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. Nr. XIII-865 atsižvelgdamas į tai,

kad 2019 metais sukanka 100 metų, kai buvo priimta nauja Lietuvos Valstybės Laikinosios

Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcija, kuria vadovaujantis buvo išrinktas pirmasis Lietuvos

Valstybės Prezidentas Antanas Smetona, suprasdamas jo indėlį atkuriant Lietuvos Valstybę ir jo

pirmininkavimą Lietuvos Tarybai, 2019 metus paskelbė Lietuvos Tarybos Pirmininko, Lietuvos

Valstybės Prezidento Antano Smetonos metais.

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. XIII-863

atsižvelgdamas į tai, kad 2019 metais sukanka 100 metų nuo Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo 1919

m. birželio 27 d., pabrėždamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį Nepriklausomybės kovose ir

siekdamas pagerbti Lietuvos šaulių sąjungos narių, kovojusių prieš sovietų okupaciją, žuvusių

sovietų lageriuose, tremtyje, atminimą, gerbdamas Lietuvos šaulių sąjungos puoselėjamas

savanorystės tradicijas, suprasdamas jų svarbą kultūrai, švietimui, visuomenės gyvenimui ir

valstybės gynimui, taip pat Lietuvos šaulių sąjungos veiklos aktualumą, vertindamas Lietuvos

šaulių sąjungos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą ir skatinant patriotiškumą, 2019 metus paskelbė

Lietuvos šaulių sąjungos metais.

Bendradarbiavimo sutartys

Alytaus miesto savivaldybės ir kitų subjektų bendradarbiavimo švietimo srityje

sutartys:

1. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos 2011 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-152 (dėl valstybės biudžetinės

įstaigos Alytaus dailiųjų amatų mokyklos kokybiškos veiklos).

2. Alytaus miesto savivaldybės ir Lenkijos Respublikos Opolės vaivadijos savanorių

darbo būrių (OHP) 2013 m. birželio 14 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-710.

3. Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus kolegijos 2014 m. kovo 13 d.

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-425.

4. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos edukologijos universiteto 2014 m. kovo 26

d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-488.

5. Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus profesinio rengimo centro 2014 m. gegužės

13 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-636.

6. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės

Birutės ulonų bataliono, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos

apygardos 1-osios rinktinės, Lietuvos šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-

osios rinktinės 2014 m. rugpjūčio 5 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-923.

7. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministerijos 2015 m. sausio 12 d. susitarimas Nr. SR-10 dėl Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos

Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011 m. vasario 1 d. bendradarbiavimo sutarties Nr.

SR-152 papildymo.

8. Alytaus miesto savivaldybės ir Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos

fakulteto 2015 m. sausio 14 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-17.

9. Alytaus miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos 2015 m. spalio 16 d.

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-1548(3.9.).

10. Alytaus miesto savivaldybės, Mykolo Romerio universiteto ir Alytaus Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos 2016 m. balandžio 13 d. ketinimų protokolas Nr. SD-3534(10.51.)

dėl Alytaus ekonomikos ir verslo akademijos įsteigimo.

11. Alytaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus ir Alytaus kolegijos 2016 m.

balandžio 28 d. bendradarbiavimo NR. TP-5/02-2010 susitarimas.

12. Alytaus miesto savivaldybės, Alytaus rajono savivaldybės, Lazdijų rajono

savivaldybės, Varėnos rajono savivaldybės, Alytaus kolegijos, Vilniaus prekybos, pramonės ir

amatų rūmų ir uždarųjų akcinių bendrovių „Atea“ (Alytaus filialas), „Auksa“ ir „Nervelita“ 2016 m.

liepos 13 d. bendradarbiavimo kuriant ir įveiklinant Gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos,

28

matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos centrą Alytaus apskrities teritorijoje

sutartis Nr. B2-292/SR-1131(10.60).

13. Alytaus miesto savivaldybės, Mykolo Romerio universiteto ir Alytaus Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sutartis Nr. SD-1262(10.60) dėl Alytaus

ekonomikos ir verslo akademijos įsteigimo ir bendradarbiavimo.

14. Alytaus miesto savivaldybės ir Nacionalinio egzaminų centro 2017-02-03

bendradarbiavimo sutartis Nr. SR-257 (10.60) dėl Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo

organizavimo ir vykdymo Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose.

15. Alytaus miesto savivaldybės ir Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo

aprūpinimo centro 2017-05-26 pasirašyta projekto „Lyderių laikas 3“ bendradarbiavimo sutartis Nr.

SR-806(10.60.).

16. 2017 m. liepos 3 d. Alytaus Adolfo Ramanausko Vanago gimnazija ir Kauno

technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetas (KTU MGMF) pasirašė

bendradarbiavimo sutartį Nr. LS-114, kuria buvo įprasminta atviros KTU klasės be sienų

gimnazijoje idėja. Šiuo projektu bus siekiama tobulinti ugdymo kokybę, populiarinti tiksliuosius,

inžinerinius ir gamtos mokslus bei siekti efektyvaus institucijų bendradarbiavimo rengiant

vyresniųjų klasių mokinius stojimui ir sėkmingoms studijoms universitete.

17. Alytaus šv. Benedikto gimnazija 2017 m. rugsėjo 21 d. pasirašė bendradarbiavimo

sutartį su Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakultetu, o 2017 m. spalio 10 d. su

Vilniaus Gedimino technikos universitetu.

18. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija 2018-05-07 sudarė

bendradarbiavimo sutartį Nr. LS-73 su Lietuvos Šaulių sąjungos karininko Antano Juozapavičiaus

šaulių l-ąja rinktine „Dėl jaunimo tautinio, patriotinio, pilietinio ugdymo, kultūrinės ir sportinės

veiklos“.

19. Jotvingių gimnazijos 2018 m. gegužės 30 d. bendradarbiavimo sutartis Nr. MA-47

su Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademija dėl bendradarbiavimo meno srityje.

XI. MŪSŲ LAIMĖJIMAI

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokytoja Dalia Paleckienė – metų mokytoja

2018 m. balandžio 19 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje Lietuvos Respublikos

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė įteikė

2017 metų mokytojo premijas. Šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, skirtos 6 Metų

mokytojo premijos. Premija skiriama mokytojams už praktinės veiklos nuopelnus, aktyvų ir

kūrybišką darbą, jų mokinių pasiekimus, pilietiškumo, bendražmogiškų vertybių ugdymą, aktyvų

dalyvavimą ne tik mokyklos bendruomenėje, bet ir visuomenėje. 2017 metų mokytoja tapo ir Dalia

Paleckienė, Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė.

Jotvingių gimnazijos mokytoja Deimantė Baranauskienė – Supermokytojo konkurso

nugalėtoja Švietimo ir mokslo ministerijoje apdovanota Supermokytojo konkurso nugalėtoja –

Alytaus Jotvingių gimnazijos mokytoja Deimantė Baranauskienė. Sveikindama mokytojas švietimo

ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė citavo Sokratą: „Laiminga ta šalis, kurioje protingiausi ir

doriausi žmonės tampa mokytojais.“ Alytaus Jotvingių gimnazijos kūno kultūros ir šokių mokytoja

Deimantė Baranauskienė džiaugėsi savo mokinių vieningumu ir palaikymu.

Konkurso „Europos kalbų lobynas 2017“ nugalėtoja – Alytaus Putinų gimnazijos komanda

Rugsėjo 26 dieną visose Europos Sąjungos šalyse yra minima Europos kalbų diena.

Jai paminėti Alytuje vyko konkursas „Europos kalbų lobynas 2017“. Šiame gimnazinių klasių

renginyje dalyvavo penkios komandos iš mūsų miesto. Viena komanda iš Šv. Benedikto gimnazijos

bei po dvi komandas iš Adolfo Ramanausko-Vanago bei Putinų gimnazijų. Konkursą sudarė penki

etapai: namų darbo pristatymas, kurio metu reikėjo pavartoti kuo daugiau kalbų, protmūšis anglų

29

kalba, reklamos kūrimas, šarados bei dainų viktorina. Putinų gimnazijos pirmoji komanda buvo

neįveikiama visuose etapuose ir tapo konkurso nugalėtoja!

Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos etnografinio muziejaus apdovanojimai

Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro organizuoto Lietuvos mokyklų

muziejų konkurso komisija puikiai įvertino „Volungės“ pagrindinės mokyklos etnografinio

muziejaus pristatymą ir tarp Dzūkijos regiono muziejų skyrė jam garbingą II vietą. Sveikiname

muziejaus įkūrėją ir puoselėtoją Danutę Šalaševičienę, Alytaus „Volungės" pagrindinės mokyklos

lietuvių kalbos mokytoją metodininkę, linkime jai tolesnės kūrybinės sėkmės saugant mūsų tautos

istorijos bei kultūros paveldą, diegiant mokiniams pagarbą ir meilę gimtajam kraštui, jo tradicijoms.

Mokyklos etnografijos muziejus dar nespėjo atsidžiaugti laimėta II vieta regioniniame mokyklų

muziejų konkurse, kai sulaukė žinių apie naujus apdovanojimus. Šalies mokyklų muziejų apžiūros

konkurse jis laimėjo III vietą už muziejaus eksponatų ir sukurtų darbų panaudojimą ugdymo

procese. Mokinių komanda, vadovaujama D. Šalaševičienės, respublikiniame mokinių kraštotyros

konkurse „Tautos dvasios beieškant" laimėjo II vietą už kūrybinį darbą „Valkininkų senolių

poringės“.

Šv. Benedikto gimnazistų laimėjimai tarptautiniame verslumo konkurse

2018 m. kovo 21–22 d. Kaune vyko tarptautinė mokomųjų mokinių bendrovių mugė

„Innovative Business 2018“. Šiais metais renginys susilaukė daugiau nei 200 verslių jaunuolių iš 10

šalių (43 mokomųjų mokinių bendrovių). Renginyje dalyvavo ir Alytaus šv. Benedikto gimnazijos

ketvirtokai Emilis Baliukonis, Dalius Brusokas, Dominykas Daugėla, ekonomikos ir verslumo

mokytojas Modestas Raudonis, įkūrę bendrovę „Make IT Simple“, jos specializacija – mobiliųjų

aplikacijų šablonų kūrimas. Apdovanojimų ceremonijoje Šv. Benedikto gimnazijos komandai

įteikta „BEST B2B IDEA“ nominacija ir tarptautinės mugės „Innovative Business 2018“ II vietos

diplomas bei statulėlė.

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos mokinių pasiekimai Lietuvos mokinių chemijos olimpiadoje 2018 m. kovo 22–24 d. Vilniuje vyko 56-oji Lietuvos mokinių chemijos olimpiada.

Dviejų dienų renginį organizavo Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių neformaliojo

švietimo centras. Pirmąją olimpiados dieną dalyviai atliko eksperimentinę užduotį Vilniaus

universiteto laboratorijose. Antrąją – penkias valandas sprendė teorinius uždavinius. Alytaus Šv.

Benedikto gimnazijos III a kl. mokiniai pasiekė puikių rezultatų. Nojus Radzevičius laimėjo trečiąją

vietą ir bronzos medalį, Jonas Navalinskas apdovanotas pagyrimo raštu. Nojus Radzevičius ir

chemijos mokytoja metodininkė Virginija Kerevičienė pelnė laureatų vardus. Nojus pakviestas

atstovauti Lietuvai Baltijos šalių chemijos olimpiadoje, vyksiančioje 2018 m. kovo 26–29 d.

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultete.

Alytaus Putinų gimnazijos MMB „Vision Glasses“ pasiekimai Kaune vyko Junior Achievement organizuojama Tarptautinė mokinių startuolių mugė

„Innovative Business 2018“. Dalyvavo daugiau nei 200 mokinių, 43 mokinių mokomosios

bendrovės iš 10 Europos šalių, daugiau nei 30 Lietuvos „verslo ryklių“. Mugės metu mokiniams

teko atstovauti savo mokinių mokomąją bendrovę (MMB), atsakinėti į kompetentingos komisijos

klausimus, įrodyti, jog jų idėja yra pati įdomiausia, inovatyviausia, išradingiausia. Alytaus Putinų

gimnazijos MMB „Vision Glasses“ mugėje pelnė nominaciją „Innovative business“. Mokinius,

Gretą Tumynaitę, Vaidą Ogulevičiūtę, Aurimą Kašėtą, Eveliną Kantaravičiūtę, konsultavo

ekonomikos mokytoja Jolita Noruvienė.

Įvertinimas „Juvenes Translatores“ vertimų konkurse Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos III a klasės gimnazistas Uosis Nojus

Galkevičius „Juvenes Translatores“ vertimų konkurse buvo pripažintas geriausiu jaunuoju Lietuvos

vertėju. Nugalėtojai iš 28 Europos Sąjungos šalių ir jų mokytojai bei vienas iš tėvų buvo pakviesti

30

dalyvauti iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje Briuselyje, kuri šiemet įvyko balandžio 10 d.

Konkurso tikslas – skatinti jaunus žmones mokytis kalbų ir leisti septyniolikmečiams moksleiviams

paragauti vertėjo duonos. Jis vyksta vienu metu atrinktose mokyklose visoje ES. Kiekvienoje šalyje

atrenkama tiek mokyklų, kiek šalis turi narių Europos Parlamente. Daugiau kaip 3 000 šiame

konkurse dalyvavusių moksleivių iš visos Europos Sąjungos rinkosi net 144 kalbų derinius.

Lietuvoje varžėsi 53 moksleiviai.

Alytaus atstovę vokiečių kalbos konkurse lydėjo sėkmė

Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos mokinė Kotryna Paulauskaitė dalyvavo

Lietuvos mokinių vokiečių kalbos konkurse 8-toms klasėms, kuris vyko Palangos Vlado Jurgučio

pagrindinėje mokykloje, ir atstovavo Alytaus miestui. Kotryną ruošė vokiečių kalbos mokytoja

Jurgita Kamandulienė.

Konkurse ir olimpiadoje iš viso dalyvavo 67 mokiniai: 34 vienuoliktokai, jie varžėsi

dvejose grupėse (B1 ir B2), ir 33 aštuntokai, kurių lygis A2. Mokiniai atliko ne tik individualias

rašymo užduotis, bet turėjo parodyti ir bendradarbiavimo gebėjimus. Atsitiktinai sudaryta mokinių

komanda atliko projektinį darbą, jį pristatė viešai aktų salėje. Kitą dieną dalyviai diskutavo vokiškai

grupėse, o pokalbį moderavo patys vokiečiai.

Džiugu, kad Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos vardas nuskambėjo

apdovanojimų metu. Kotryna Paulauskaitė ir jos projektinio darbo komanda neliko nepastebėta. Ji

gavo vienintelį specialųjį Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų

koordinatoriaus dr. Egidijaus Zaikausko įsteigtą prizą už kūrybiškiausią projektinį darbą.

Mažosios matematikos olimpiados 2018 nugalėtojai

Senamiesčio pradinė mokykla vėl pakvietė gabiausius Alytaus miesto bendrojo

ugdymo mokyklų ketvirtokus dalyvauti antrajame Mažosios matematikos olimpiados 2018 m.

etape. Olimpiados tikslas – skatinti mokinių domėjimąsi matematika, surasti ir motyvuoti

gabiausius mokinius.

Vertinimo komisija patikrino dalyvių darbus ir išrinko geriausiai užduotis atlikusių

Alytaus miesto ketvirtokų dešimtuką. Iš 16 dalyvių didžiausią taškų skaičių surinko ir pirmąją vietą

užėmė „Sakalėlio" pradinės mokyklos mokinė Paulina Tamulaitytė (parengė vyresnioji pradinių

klasių mokytoja Gitana Urbelionienė). Antrąja vieta džiaugėsi Senamiesčio pradinės mokyklos

mokinys Adris Jakubauskas (parengė pradinių klasių mokytoja metodininkė Svetlana Vološenko), o

trečioji vieta atiteko Dainavos pagrindinės mokyklos mokinei Justinai Juškauskaitei (parengė

pradinių klasių mokytoja metodininkė Dalia Vitalija Kačanauskienė). Visi olimpiados dalyviai buvo

apdovanoti padėkomis.

Gamtosauginių mokyklų programos apdovanojimai

Šiais metais (jau ketvirtą kartą iš eilės vienintelė Alytaus mieste bei rajone ir Alytaus

apskrityje) Vidzgirio pagrindinė mokykla įvertinta Gamtosauginių mokyklų programos

apdovanojimais – Žaliąja vėliava ir Aplinkosauginio švietimo fondo sertifikatu už gamtosauginę

veiklą. Žaliąja vėliava ir Aplinkosauginio švietimo fondo sertifikatu įvertinti už gamtosauginę

veiklą, kurioje dalyvauja visa mokyklos bendruomenė, t. y., už šios veiklos organizavimą ir

vykdymą įtraukiant ir kitas mokyklas bei organizacijas, už tradicinę veiklą akcijoje „Darom“, už

kiekvienais metais organizuojamą Žemės dienos veiklą, už viktoriną-konkursą „Mažiau šiukšlių“,

už dalyvavimą Nacionalinėje aplinkosaugos olimpiadoje, už integruotas pamokas-išvykas į AB

„Dzūkijos vandenys“, UAB „Litfoam“ – vieno didžiausio elastinio putų poliuretano gamintojo

Europoje „Eurofoam“, į Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą, į Metelių regioninį parką; už

dalyvavimą Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinko apsaugos skyriaus švietimo

projekte „Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos bendruomenės įtraukimas į aplinkos taršos

mažinimo problemų sprendimą“, už visos bendruomenės dalyvavimą Pasaulinėje veiksmo dienoje

„Kur keliauja rudeniniai lapai“, už gamtos mokslų integravimą į ugdymo procesą.

31

Lietuvai atstovaus „Make IT Simple“ iš Alytaus šv. Benedikto

2018 m. gegužės 11 d. prekybos ir pramogų centre „Ozas“ vyko „Auginkime Lietuvą“

– „Junior Achievement“ startuolių konkursas. Finaliniame konkurse dalyvavo 40 mokomųjų

mokinių bendrovių, kuriose verslą dar mokyklos suole kuria net 160 jaunuolių. Į Serbiją mūsų šaliai

atstovauti vyksta 2017 m. pripažinto Metų ekonomikos mokytojo Modesto Raudonio vadovaujama

gimnazistų komanda MAKE IT SIMPLE. Ji intensyviai ir sėkmingai dirba, o jų karjeros darbų

rinkinį jau puošia Kauno „Žalgirio“ mobilioji programėlė. Komandos nariai Emilis Baliukonis,

Dalius Brusokas ir Dominykas Daugėla kuria mobiliųjų aplikacijų šablonus, kurie padeda susikurti

mobiliąją aplikaciją per itin trumpą laiką net ir neturint programavimo žinių.

Mažieji šokėjai – tarptautinio folkloro festivalio dalyviai

Tautinių šokių kolektyvai – Senamiesčio pradinės mokyklos „Senamiestuko“ ir

Panemunės pagrindinės mokyklos „Ulduko“ mažieji šokėjai (2–4 kl. mokiniai), vadovė L.

Adomaitienė, mokytoja I. Kazlauskienė, ir dainininkių mergaičių ansamblis (vadovė E. Pocienė) –

birželio 14–18 d. dalyvavo tarptautiniame folkloro festivalyje Lenkijoje, Krokuvos mieste. Aplankė

karališkuosius Vavelio rūmus, menančius Lietuvai svarbius vardus ir istorinius įvykius, Veličkos

druskų kasyklas. Gavę istorijos pamoką, skubėjo puoštis tautiniais kostiumais ir pristatyti savo

programą Krokuvos gyventojams ir svečiams. Po puikaus pasirodymo įgavę drąsos, dalyvavo

baigiamajame koncerte kartu su Čekijos, Kroatijos, Bulgarijos, Vokietijos kolektyvais.

Alytaus lopšelio-darželio „Linelis“ ugdytinių pasiekimai

Alytaus lopšelio-darželio „Linelis“ auklėtojos su savo ugdytiniais 2017–2018 m. m.

dalyvavo įvairiose respublikinėse projektinėse veiklose. Dalyvavome respublikiniame projekte –

Europos atliekų mažinimo savaitė „Suteik naują gyvenimą“, kuriame „Giliukų“ ir „Obuoliukų“

grupių ugdytiniai su auklėtojomis J. Brindzaite, J. Miškiniene ir M. Peleckiene buvo apdovanoti

aplinkos ministro Kęstučio Navicko padėka.

Respublikinio ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekte „Gražiausi linkėjimai Lietuvai“

skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti dalyvavo „Vyturėlių“ grupės auklėtoja

V. Vilimaitė su savo ugdytiniais ir buvo apdovanoti padėkomis.

Taip pat dalyvavome respublikinėje ikimokyklinio, pradinio ir kitų įstaigų vaikų

kūrybinių darbų parodoje „Gimtinės sodas“, kuriame „Pelėdžiukų“ grupės auklėtojos V. Gervelienė

ir J. Benevičiūtė gavo padėkos raštą.

Šiais mokslo metais prisijungėme prie pilietinės iniciatyvos „Kartu minėkime

tarptautinę tolerancijos dieną“. „Sakalėlių“ grupės auklėtoja E. Kvedaravičienė ir „Pelėdžiukų“

grupės auklėtoja V. Gervelienė buvo apdovanotos padėkos raštais.

Treneris R. Paliutis su darželio krepšinio komanda dalyvavo „Mantinga-Lietuvos

darželinukų krepšinio čempionate 2018“, iškovojo II vietą ir turėjo galimybę varžytis finaliniame

etape Jonavoje.

Advento-Kalėdų konkursas „Leliumoj“

Alytaus miesto ir rajono lopšelių-darželių ir bendrojo ugdymo mokyklų bei

neformaliojo ugdymo įstaigų Advento-Kalėdų konkurse „Leliumoj“ sėkmė lydėjo Alytaus lopšelio-

darželio „Obelėlė“ ugdytinę Luknę Matonytę, ji buvo apdovanota padėka ir diplomu už

autentiškiausią dainos atlikimą.

Išrinktos trys Alytaus miesto mokyklos, gražiausiai tvarkančios savo edukacines erdves Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras organizavo 2018 m. mokyklų

edukacinių erdvių konkursą, kuriame dalyvavo penkios mūsų miesto mokyklos, trys iš jų atrinktos į

respublikinį turą, kuris vyks vasarą. Konkurso vertinimo komisiją sužavėjo Alytaus lopšelio-

darželio „Pušynėlis“ edukacinės erdvės – visos bendruomenės puoselėjamas daržas, pažintiniai

takai, kūrybiški aplinkos gražinimo sprendimai, Alytaus „Vilties“ mokyklos-darželio edukacinių

erdvių kūrimo estetika, lavinanti mokinių meninį skonį ir supratimą, aktyviai į aplinkos kūrimo

32

procesą įtraukianti ir vaikus, Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla, įsirengusi originalią lauko

bibliotekėlę, kuria naudotis gali tiek mokyklos moksleiviai, tiek ir aplinkiniai Vidzgirio rajono

gyventojai.

Mokyklų vadovai dėstė savo planus, kaip dar planuoja pagražinti įstaigų edukacines

erdves ir guodėsi dėl ribotų finansinių galimybių, ypač akį rėžė lopšelio-darželio „Pušynėlis“ tvora,

reikalaujanti skubių sprendimų. Linkime Alytaus miesto savivaldybės mokykloms aktyviau

įsitraukti į savo mokyklų edukacinių erdvių kūrimą ir puoselėti savo aplinką!

Jaunieji Jotvingių gimnazijos tyrėjai garsina miesto vardą

2018 m. birželio 12 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko STEAM

mokslų konkurso „Mūsų eksperimentas“ baigiamasis renginys, Jame Jotvingių gimnazijos mokinių

komanda buvo įvertinta I vieta ir kelione į mokslo centrą „Heureka“ Suomijoje.

Alytaus Jotvingių gimnazijai konkurse atstovavo dvi antrųjų klasių mokinių

komandos, atlikusios tiriamuosius darbus. Nors tai buvo biologijos darbai, mokiniai turėjo pritaikyti

savo žinias ir gebėjimus, įgytus chemijos, IT, matematikos pamokose, pademonstruoti tiriamojo

darbo atlikimo metodikos išmanymą, gebėjimą dirbti komandoje ir siekti bendro rezultato. Mokinių

darbams vadovavo biologijos mokytoja Lina Rutkauskaitė, tačiau mokinių sėkmė yra visų jiems

dėstančių mokytojų, taip pat ir jų auklėtojų bendras darbo rezultatas.

Tiriamąjį darbą „Paprastosios pušies Pinus sylvestris žievės pH tyrimas Alytaus

rekreacinėse teritorijose“ atliko Gintarė Kubiliūtė, 2b klasė (auklėtoja V. Ulinskienė), Lukas

Baranauskas, 2c klasė (auklėtoja D. Miklaševičienė), Augustas Markevičius ir Julius Janulevičius,

2d klasė (auklėtoja E. Baciuškienė). Šis darbas buvo įvertintas I vieta.

Antrasis, ne mažiau vertingas, tačiau konkurse mažiau įvertintas tiriamasis darbas

„Mitybinės terpės maistinės sudėties įtaka mielių populiacijos augimui“, atliktas Ivetos

Abramavičiūtės, Gretos Aliulytės, Augusto Daujoto ir Karolio Kuliešiaus, 2a klasė (auklėtoja V.

Jurčienė). Mokiniai gavo dalyvių pažymėjimus.

Nugalėtojai ir jų mokytoja Lina Rutkauskienė turėjo galimybę susipažinti su

tolimesniems moksliniams pasiekimams įkvepiančiomis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų

centro erdvėmis, stebėti centro darbuotojų mokiniams ir mokytojams padovanotą išskirtinį

bandymų su skystu azotu šou, išgirsti geriausius kitų mokinių pristatymus ir priimti švietimo ir

mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės sveikinimus.

Jaunųjų sportininkų laimėjimai

2017–2018 m. m. Lietuvos mokinių mokyklų žaidynėse 2-oje grupėje (dalyvavo 25

savivaldybių komandos) tarp kitų miestų ir rajonų savivaldybių Alytaus miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai užėmė I vietą (4157,0 taškų), aplenkę Mažeikių (3900,0 taškų)

ir Kauno rajono (3766,5) rajonų atstovus. Antroje grupėje tarp gimnazijų, vidurinių mokyklų

Alytaus šv. Benedikto gimnazija iškovojo 5-ąją vietą, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija – 8-

ąją vietą, Jotvingių gimnazija iškovojo II vietą, Dainavos pagrindinė mokykla – 26-ąją vietą,

Vidzgirio pagrindinė mokykla – 44-ąją vietą, Dzūkijos pagrindinė mokykla – 46-ąją vietą.

Geriausiai tarp atskirų sporto šakų pasirodė šios komandos:

Antrąsias vietas iškovojo Alytaus šv. Benedikto gimnazijos mokinės kalnų

slidinėjimo rungtyje (Viktorija Bandzinaitė, Jeva Vaitkevičiūtė) kūno kultūros mokytojas

metodininkas Vygandas Jezukevičius. Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokiniai

kroso estafečių rungtyje (Adrija Balažentytė, Ieva Barysaitė, Paulina Gražulevičiūtė, Dominyka

Petraškaitė, Matas Česynas, Dominykas Karza, Kernius Miklušis, Karolis Ščerbacho) kūno kultūros

mokytoja metodininkė Irma Čeplinskienė ir kūno kultūros mokytojas ekspertas Jonas Baltrušaitis.

Trečiąsias vietas iškovojo Alytaus Putinų gimnazijos šaudymo iš pistoleto komanda

(Aurelija Rinkevičiūtė, Viktorija Sakalauskaitė, Agnė Barbaravičiūtė, Tomas Matusevičius, Liudas

Adžgauskas, Dominykas Janušauskas) vyresnioji kūno kultūros mokytoja Danguolė Kondrackienė.

Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos berniukų plaukimo komanda (Marius Kasparavičius,

Liutauras Buškevičius, Laurynas Žadeika, Emilis Kiauličius, Pijus Videika) kūno kultūros mokytoja

33

metodininkė Kristina Grižienė. Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“

komanda (Aidija Rubliauskaitė, Gabija Kasperavičiūtė, Ieva Osteikaitė, Ineta Kundrotaitė, Kristina

Stasionytė, Mingailė Miežlaiškytė, Neringa Vaitkutė, Toma Mensevičiūtė, Ugnė Rimskytė, Vasarė

Valukonytė, Justinas Jovaišis, Matas Žilionis, Mindaugas Silvanavičis, Paulius Pockevičius,

Arminas Čepkauskas, Astijus Slavinskas, Augustas Cibulskas, Augustas Deimantavičius, Domantas

Stepanavičius, Domas Pangonis) kūno kultūros mokytojas metodininkas Arūnas Sakalauskas ir

vyresnioji žmogaus saugos mokytoja Vilma Sinkevičienė.

Misijos „Laplandija“ laimėtojas

Piliakalnio progimnazijos pirmokas M. Račinskas tapo atviruko laimėtoju – paskyrė

savo atviruką Alytaus vaikų globos auklėtiniams, suteikdamas galimybę dešimčiai vaikų skristi į

Laplandiją. Jo mokytoja Jolita Svirinavičienė pakvietė visus gimnazijos pirmokus dalyvauti

iniciatyvoje – misijoje „Laplandija“. Alytaus Piliakalnio progimnazijos 1a klasės mokiniai

prisijungė prie šios socialinės iniciatyvos, kviečiančios pradžiuginti vaikus, kuriems likimas nebuvo

dosnus. Renginys suvienijo Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuotą kampaniją „Už saugią

Lietuvą“, pagrindinį šalies portalą DELFI ir lietuvišką įmonę „Norfa“. Piliakalnio progimnazijos

pirmokai kartu su kitais Lietuvos vaikais piešė kalėdinius atvirukus ir savo kūrybą dedikavo

Alytaus vaikų globos namų auklėtiniams. Visi vaikai, prisijungę prie iniciatyvos, sulauks dovanų –

paties Kalėdų Senelio laiško!

Socialinėje iniciatyvoje dalyvavo 300 vaikų iš visos Lietuvos. Organizatoriai atrinko

10 piešinių – atvirukų laimėtojų, kuriems bus skirti 50 Eur vertės „Norfos“ čekiai. Po 10 vaikų iš

kiekvieno piešinio autoriaus-laimėtojo pažymėtos globos įstaigos turės galimybę skristi į

Laplandiją, kur jų lauks susitikimas su Kalėdų Seneliu, Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia

Grybauskaite ir visos dienos pramogos.

Alytaus miesto mokinių pasiekimai meninio skaitymo konkurse

Alytaus Putinų gimnazijoje sausio 30 d. vyko Lietuvos mokinių meninio skaitymo

miesto etapo konkursas. Jaunuosius skaitovus konkursas, kaip ir kasmet, kvietė domėtis literatūra,

ugdyti kūrybiškumą, puoselėti meninio žodžio suvokimą ir raišką.

Meninio skaitymo konkurso dalyviai buvo vertinami pagal griežtus reikalavimus:

pasirinkto kūrinio ištrauka turėjo atitikti skaitovo amžių, gyvenimo patirtį. Skaitovas privalėjo

žinoti, suprasti ir gebėti vertinti pasirinkto grožinės literatūros kūrinio keliamas problemas, mokėti

logiškai ir artikuliuotai papasakoti pasirinktą istoriją, perteikti jos temą ir kalbėti pakankamai

garsiai, kad jį girdėtų visi salėje esantys klausytojai, o skaitovo norminė lietuvių kalba ir

kirčiavimas turėjo būti nepriekaištingi ir dar daug kitų svarbių kriterijų.

Du, laimėję įtemptą konkurencinę kovą, geriausi skaitovai (vienas 5–8 kl., kitas 9–12

kl.) dalyvavo regioniniame etape. Toma Mensevičiūtė, Panemunės pagrindinės mokyklos 6a klasės

mokinė (mokytoja Asta Kibildienė), Alytaus miestui atstovavo III Lietuvos mokinių meninio

skaitymo etapo konkurse 5–8 klasių grupėje, o I–IV klasių grupėje pirmoji vieta ir garbė atstovauti

Alytaus miestui atiteko Povilui Jerusevičiui, Putinų gimnazijos IIa klasės mokiniui, mokytoja

Laima Bautronienė.

Antroji vieta 5–8 klasių grupėje atiteko Gretai Navickaitei, Šaltinių pagrindinės

mokyklos 8a klasės mokinei, mokytoja metodininkė Elė Zdanavičienė, o dvi trečiosios vietos

skirtos Jokūbui Lučinskui, 6a klasės mokiniui iš Likiškėlių pagrindinės mokyklos (mokytoja Lionė

Tamkevičienė), ir Vyteniui Bartkui, 6c klasės mokiniui iš Šv. Benedikto gimnazijos (mokytoja

Irena Leščinskienė).

Antrosios vietos I–IV klasių grupėje – Aistei Kundrotaitei, Putinų gimnazijos IIa

klasės mokinei (mokytoja Danguolė Gintalienė), ir Ingai Juškevičiūtei, Adolfo Ramanausko-

Vanago gimnazijos IVe klasės mokinei (mokytojas Antanas Jurčys), trečiąsias vietas pelnė Aurėja

Sinkevičiūtė, Šv. Benedikto gimnazijos IVa klasės mokinė (mokytoja Roma Danisevičienė), ir

Julija Stanionytė, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos IIIc klasės mokinė (mokytoja Virginija

Jokubauskienė).

34

Pradinių klasių mokinių meninio skaitymo konkursas vyko Alytaus Vidzgirio

pagrindinėje mokykloje 2018-03-22. Konkurse dalyvavo septyniolika pradinių klasių mokinių iš

Alytaus bendrojo ugdymo mokyklų. Alytaus Panemunės pagrindinei mokyklai atstovavo trys

mokinės: Liepa Jankauskaitė, 2a klasės mokinė (mokytoja Renata Vaikšnorienė), Ieva

Griškevičiūtė, 3b klasės mokinė (mokytoja Gintauta Almonaitienė), Ieva Remeškevičiūtė, 4b klasės

mokinė (mokytoja Daiva Andrulevičienė).

Nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo visos mokyklos jau šeštus metus

dalyvavo Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinime, kurio tikslas – suteikti švietimo dalyviams

grįžtamojo ryšio informacijos apie mokinių mokymosi rezultatus. Ši informacija reikalinga priimti

sprendimus, kaip toliau galėtų būti tobulinamas mokymas ir mokymasis mokinio, mokytojo, klasės,

mokyklos, savivaldybės lygmenimis, ir pagerinti mokinių pasiekimų lygį. Iš viso dalyvavo 622

antros klasės mokiniai, 548 ketvirtos klasės mokiniai, 554 šeštos klasės mokiniai, 607 aštuntos

klasės mokiniai iš 13 Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų (iš viso 2331

mokinys). Mokytojų indėlis į NMPP yra didelis – tai mokytojų laiko ir jų neapmokamo darbo

sąnaudos. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo duomenys mokyklose išanalizuoti ir aptarti

klasėse, apibendrinti rezultatai pristatyti mokyklų pedagogų posėdžiuose, tėvų susirinkimuose.

Pradinėse klasėse rezultatai aptarti su vaikais ir tėvais, pagrindinėse – individualiai su vaikais ir

mokytojais arba su vaikais, tėvais ir mokytojais, numatytos tobulintinos ugdymo kryptys

mokyklose.

Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas ir brandos egzaminai

Šių metų pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo balandžio 4 d. užsienio kalbos

(anglų) valstybinio brandos egzamino kalbėjimo dalimi ir baigėsi birželio 22 d. chemijos

valstybiniu brandos egzaminu. Kaip ir ankstesniais metais, lietuvių kalbos ir literatūros įskaita buvo

laikoma ugdymo procese nuo vasario 28 d. iki balandžio 20 d. Brandos egzaminus iš viso laikė 841

(2017 m. laikė 890 mokinių, 2016 m. – 843, 2015 m. – 988) kandidatų.

2018 m. antro pusmečio ugdymo eigoje vyko lietuvių kalbos (gimtosios) (žodžiu)

pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (toliau – PUPP). 2018 m. gegužės 28 d. dešimtokams

(gimnazijų II klasių mokiniams) vyko lietuvių kalbos (gimtosios) (raštu) I dalis. Gegužės 29 d. – II

dalis, o birželio 1 d. matematikos privalomi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai, juose

dalyvavo 629 (2017 m. – 727, 2016 m. dalyvavo 811 mokinių, 2015 m. – 779,) mokiniai.

Daugiausia abiturientų pasirinko laikyti šiuos valstybinius brandos egzaminus:

lietuvių kalbos ir literatūros 571 (2017 m. pasirinko 577 mokinių, 2016 m. – 516, 2015 m. – 595),

anglų kalbos 540 (2017 m. pasirinko 577 mokinių, 2016 m. – 510, 2015 m. – 541), matematikos

494 (2017 m. pasirinko 537 mokiniai, 2016 m. – 487), istorijos 266 (2017 m. pasirinko 320

mokinių; 2016 m. – 295, 2015 m. – 360). Biologijos valstybinį brandos egzaminą laikė 209 (2017

m. pasirinko 247 mokiniai, 2016 m. – 201), geografijos – 86 (2017 m. pasirinko 127 mokiniai, 2016

m. – 129), informacinių technologijų – 70 (2017 m. pasirinko 73 mokiniai, 2016 m. – 66

kandidatai).

35

Mokinių VBE pasirinkimas pagal dalykus

Alytiškiai abiturientai mokyklinius brandos egzaminus laikė keturių dalykų: lietuvių

kalbos ir literatūros – 232 (2017 m. – 313, 2016 m. – 327, 2015 m. – 393) kandidatų, technologijų –

228 (2017 m. – 291, 2016 m. – 333, 2015 m. – 430), menų – 34 kandidatai (2017 m. – 55, 2016 m.

– 60, 2015 m. – 86), muzikologijos egzaminą laikė 1 kandidatas.

Mokinių MBE pasirinkimas pagal dalykus

Pakartotinė sesija prasidėjo 2018 m. birželio 25 d. ir baigėsi liepos 9 d.

Viena esminių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino naujovių šiemet –

galimybė 20 minučių naudotis kompiuteriu, t.y. jame esančiomis elektroninėmis literatūros kūrinių

versijomis.

Kitų užsienio kalbų (rusų, prancūzų ir vokiečių) valstybinius egzaminus pasirinkusiųjų

skaičiai labai maži: rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą laikė 5 Alytaus miesto savivaldybės

abiturientai, prancūzų – 1, o vokiečių kalbos egzamino šiais metais nelaikė nei vienas abiturientas.

Jau šeštus metus nuo valstybinių brandos egzaminų įvedimo pradžios kiekvieno

mokinio pasiekimai buvo vertinami pagal iš anksto nustatytus kriterijus, o ne lyginant visų

laikiusiųjų rezultatus tarpusavyje. Patiems geriausiems mokiniams nebereikėjo tarpusavyje

konkuruoti dėl aukščiausių pažymių: juos gavo visi, puikiai atlikę egzaminų užduotis. Šeštą kartą

per brandos egzaminus taikytas kriterinis vertinimas buvo palankesnis mokiniams, ypač puikiai

besimokantiems.

Šiais metais dviejų mokomųjų dalykų – fizikos ir informacinių technologijų –

valstybinių brandos egzaminų kandidatų darbus vertintojai vertino elektroninėje vertinimo

36

aplinkoje nuotoliniu būdu. Nuo kitų metų planuojama 6-7 valstybinių brandos egzaminų kandidatų

darbus vertinti elektroniniu nuotoliniu būdu.

Mokomųjų dalykų brandos egzaminų nedidelį apeliacijų skaičių lėmė tai, kad išplėstos

valstybinių brandos egzaminų kandidatų galimybės Nacionalinio egzaminų centro duomenų bazėje

susipažinti su savo atliktais darbais.

Alytiškių abiturientų tik anglų kalbos, fizikos ir geografijos mokomųjų dalykų brandos

egzaminų rezultatai yra žemesni už šalies vidurkį, džiugu, kad chemijos ir informacinių

technologijų valstybinių brandos egzaminų vidurkiai ženkliai aukštesni.

Lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vidurkis

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose kelias šimtąsias dalis viršija šalies

vidurkį.

PUPP vidurkių palyginimas Alytaus mieste ir respublikoje

Bus atlikta išsami pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų ir brandos egzaminų

rezultatų analizė, PUPP ir egzaminų rezultatai bus aptarti su tikslinėmis grupėmis – mokyklų

direktoriais, direktorių pavaduotojais ugdymui, mokomųjų dalykų mokytojų metodikos būrelių

(miesto) pirmininkais ir mokytojais. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos

egzaminų rezultatai bus išanalizuoti mokyklose įvairių pasitarimų metu.

Geriausi abiturientai

Alytuje šiais metais šimto balų įvertinimą pelnė 67 (2017 m. – 56, 2016 m. – 41, 2015

m. – 49) abiturientai, iš jų 2 mokiniai surinko 3 šimtukus, 10 mokinių surinko po du šimtukus (2017

m. – 10, 2016 m. – 9, 2015 m. – 11 surinko po du šimtukus) ir 55 mokiniai (2017 m. – 45, 2016 m.

– trisdešimt, 2015 m. – 38) – po vieną šimtuką, iš viso 82 šimtukai (2017 m. – 68, 2016 m. – 54

šimtukai, 2015 m. – 60).

37

Mokinių skaičius įvertintas šimtukais/šimtukų skaičius gimnazijose

3 valstybinių brandos egzaminų šimto balų įvertinimus gavo Vilius Petraška, Adolfo

Ramanausko-Vanago gimnazijos abiturientas ir Kristupas Talačka, Jotvingių gimnazijos

abiturientas.

Po 2 valstybinių brandos egzaminų šimto balų įvertinimus gavo Gabija Surplytė iš

Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos, Liveta Cibulskaitė, Artūras Maciunskas, Augustė Jurčytė,

Rokas Kilinskas, Žygimantas Šlokas, Emilis Vytė iš Jotvingių gimnazijos ir Martynas Aliulis,

Emilis Baliukonis, Gabija Dirsytė iš Šv. Benedikto gimnazijos.

Septintąjį kartą šimtukininkai buvo apdovanoti Alytaus miesto savivaldybės

piniginėmis premijomis – už vieną šimtuką skirta penkiasdešimt eurų premija. Šimtukininkų

mokinių tėveliams įteikti Alytaus miesto savivaldybės mero padėkos raštai. Mokytojams,

mokiusiems šimtukus per valstybinius brandos egzaminus gavusius abiturientus, įteikti suvenyrai, o

mokyklų direktoriams gėlės.

Šiemet šimtukininkus Alytaus mieste išugdė Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazija –

27 mokinius, jie gavo 31 šimtuką, Jotvingių gimnazija – 25 mokinius, jie gavo 33 šimtukus, Šv.

Benedikto gimnazija – 7 mokinius, jie gavo 10 šimtukų, Putinų gimnazija – 8 mokinius, jie gavo 8

šimtukus.

Abiturientams geriausiai sekėsi laikyti užsienio (anglų) kalbos valstybinį brandos

egzaminą – 20 šimtukų, 36 šimtukus gavo už anglų kalbos tarptautinių testų įvertinimą, 13 šimtukų

gavo už informacines technologijas, 4 už lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, 3 šimtukus gavo

už matematikos egzaminą, po 2 šimtukus už istorijos ir rusų kalbos ir po 1 šimtuką už chemijos ir

biologijos valstybinius brandos egzaminus.

XII. SVARBŪS ĮVYKIAI

Konferencijos

Respublikinė konferencija „Gamtamokslinių ir sveikatingumo kompetencijų ugdymas

pradinėse klasėse“

2018 m. spalio 31 d. Alytaus Šaltinių pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė

konferencija „Gamtamokslinių ir sveikatingumo kompetencijų ugdymas pradinėse klasėse“.

Konferencija skirta pradinių klasių pedagogams pasidalinti gerąja darbo patirtimi bei sužinoti apie

naujus mokymo metodus. Buvo pristatyta Šaltinių pagrindinės mokyklos patirtis: pradinių klasių

mokytojos Laimutė Jarmalavičienė, Vilija Pigagienė, Irena Raulinavičienė, Eurika Turčinienė ir

Inga Šalnienė skaitė pranešimą „Mokymasis be vadovėlio – iššūkis ar galimybė?“. Viešnia Liucija

Jasiukevičienė, Švietimo ir mokslo ministerijos vyresnioji specialistė, supažindino su

gamtamokslinio raštingumo pradiniame ugdyme tyrimais. Charizmatiškasis „Balaisa Consulting“

lektorius Lauras Balaiša vaizdžiai ir įdomiai pristatė būdus ir metodus, kaip tapti įkvepiančiu

mokytoju.

38

Antrojoje konferencijos dalyje dalyviai turėjo galimybę susipažinti su mokyklos

erdvėmis. Gamtos mokslų laboratorijoje vyko pasaulio pažinimo pamokų eksperimentų mokymai.

Lektorė Nijolė Meškauskienė, Kretingos Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo

mokytoja metodininkė, pristatė eksperimentų etapus, jų vaizdų pateikimą, parodė šiuolaikines

laboratorijų priemones pradinių klasių mokiniams. Konferenciją užbaigė įdomi praktinė veikla

grupėse.

Respublikinė konferencija „Noriu į mokyklą“

2018 m. lapkričio 3 d. Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje klegėjo šimtai balsų – vyko

tęstinė respublikinė konferencija „Noriu į mokyklą“. Gausus būrys svečių ir lektoriai, darbo grupių

vadovai dalijosi savo mintimis, koks turėtų būti mokytojas, ko reikia gerai mokyklai – vadovų ar

lyderių, ar gera pamoka tik klasėje, kaip sujungti skirtingas kompetencijos rūšis – IKT ir

kūrybiškumą. Įrodė, kad klasėje visi unikalūs, o neformalusis ugdymas = valia keisti + galia kurti.

Grupėse virė diskusijos. Mokytojai noriai reiškė mintis ir pasiūlymus, juos vėliau

originalia forma pateikė kitiems konferencijos dalyviams. Baigiamąjį žodį tarė šios konferencijos

iniciatorė Šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė. Ji džiaugėsi, kad mokinių ir

mokytojų nuomonės, koks turi būti mokytojas, kokiais įrankiais naudotis, kur turėtų vykti pamokos,

sutampa. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad mokykla skirta vaikui.

Respublikinė konferencija „Šiuolaikinis mokytojas – ateities kartų architektas“ 2018 m. birželio 21 d. Alytaus Šaltinių pagrindinėje mokykloje vyko respublikinė

konferencija „Šiuolaikinis mokytojas – ateities kartų architektas“. Tai renginys, skirtas STEAM

ugdymui tobulinti ir „Erasmus +“ KA1 „Šiuolaikinis mokytojas – ateities kartų architektas“ ir KA2

„Inovatyvi, vertybėmis grįsta lyderystė“ projektams viešinti. Dalyvavo svečiai iš respublikos

Šaltinių (-io) vardą turinčių mokyklų (Panevėžio, Tauragės ir Raseinių), iš Joniškio „Saulės“

pagrindinės mokyklos bei kolegų iš Alytaus miesto švietimo įstaigų. Konferencijos dalyvius

pasveikino Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Silvija

Peštenienė. Pagrindinį pranešimą „STEAM ugdymas – grįžimas prie mokymosi gyvenimui?“ skaitė

Paulius L. Tamošiūnas, VU Biotechnologijos instituto mokslo darbuotojas, STEAM ugdymo

veiklos koordinatorius. Taip pat savo įžvalgomis apie STEAM pasidalijo biologijos mokytoja

metodininkė Regina Gimbutienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Janina Ivašauskienė.

Viso renginio metu išgirstas idėjas vizualizavo Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos

dailės mokytojas metodininkas Vitas Zabita.

Stažuotė tarptautinėje konferencijoje – parodoje „Maker Faire“

Gruodžio mėnesio pirmomis dienomis Romoje surengtas didžiausio europinio lygio

inovatyvaus technologinio kūrybiškumo renginys „Maker Faire“, į jį suvažiavo kūrėjai ne tik iš

Europos, bet ir iš kitų regionų – Amerikos ar Azijos. Į parodą vyko ir trys Lietuvos mokytojai. Tai

praėjusių metų inovatyviausi mokytojai: Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos informacinių

technologijų mokytojas metodininkas Žydrūnas Tautvydas, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Janė Liutkienė ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos technologijų

mokytojas Marius Narvilas. Ši išvyka – tai Žinių ekonomikos forumo ir partnerių dovana.

Bemaž penkiems „Litexpo“ parodų rūmams dydžiu prilygstantis Romos parodų

centras sukvietė mases žmonių ne tik pasižiūrėti į eksponatus, tačiau ir patiems būti tų eksponatų

kūrėjais, pasigaminti čia pat norimus daiktus ar suvalgyti 3D spausdintuvu išspausdintą gardėsį.

Kitų paviljonų dėmesio centre – chemijos ir biologijos išradimai, elektronikos, robotų, dronų

galimybės. Dar viename paviljone mokiniai demonstravo savo atliktus darbus, sukonstruotus

robotus ar iš antrinių žaliavų pagamintus stebuklus.

Švietimo inovacijų paroda „Sužinokime. Tobulėkime. Veikime“

Alytaus šv. Benedikto gimnazijoje vyko švietimo inovacijų paroda „Sužinokime.

Tobulėkime. Veikime“. Praeitais metais ši paroda, sulaukusi didžiulio pasisekimo Radviliškyje,

šiemet persikėlė į Alytų. Pagrindinė šių metų parodos kryptis – ugdymo turinio atnaujinimas.

39

Ugdymo turinio kaitos procese dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos, jai pavaldžių institucijų

specialistai, lektoriai, mokytojai praktikai, švietimo srities įmonių atstovai. Parodoje vyko daugiau

kaip 100 nemokamų renginių mokytojams ir mokyklų vadovams. Parodoje patirtimi dalinosi ir

lektoriai iš užsienio Anekė Verbek (Anneke Verbeeck, Belgija), Kristina Beri (Cristina Berry, JAV)

ir prof. Miko-Jusi Lakso (Mikko-Jussi Laakso, Suomija). Veikė ir parodų stendų erdvė, kurioje

buvo galima išbandyti įvairias ugdymo(si) priemones, bei įrankius, pabendrauti su įmonių atstovais.

Renginio organizatorių tikslas ne parodyti, ko turime mokytis, bet siekiama parodyti, kaip tai

galima atlikti, kad mūsų šiuolaikiniam vaikui būtų įdomiau lengviau ar paprasčiau gauti žinias.

Parodą organizavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Ugdymo plėtotės centras,

bendradarbiaudami su Alytaus miesto savivaldybe ir Alytaus šv. Benedikto gimnazija.

Projektai

Тarptautiniai mokymai mokyklų lyderiams

2017 m. rugsėjo 25–29 d. Senamiesčio pradinėje mokykloje vyko projekto

„Erasmus+“ KA2 tarptautiniai mokymai „Lyderystė ir vertybės. Mokymasis kartu, mokymasis

mokant“. Juos organizavo Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja

ugdymui Janina Ivašauskienė. Mokymuose vadybos kompetenciją tobulino ir dalijosi darbo

patirtimi 12 Jungtinės Karalystės Devono grafystės pradinių mokyklų vadovų ir per 20 Alytaus

miesto pradinių mokyklų vadovų bei mokytojų. Mokymus vedė ir pranešimus skaitė švietimo

konsultantai Vitas Zabita, Rolandas Kučiauskas ir Vilniaus „Diemedžio“ pradinės mokyklos

direktorius Virgilijus Pupeikis.

ERASMUS+ projektas „Tarptautiškumo tiltai“

Alytaus Piliakalnio progimnazija nuo šių mokslo metų rugsėjo mėnesio įgyvendina

ERASMUS+ programos KA1 veiksmo (asmenų mobilumo mokymosi tikslais) projektą

„Tarptautiškumo tiltai“. Vienas projekto uždavinių – progimnazijos tarptautiškumo stiprinimas. Tuo

tikslu spalio 8–14 dienomis progimnazijos direktorė Regina Špukienė ir projekto koordinatorė,

matematikos mokytoja metodininkė Rita Barysienė dalyvavo tarptautiniuose mokymuose „Kaip

stiprinti mokyklos tarptautiškumą Santa Maria da Feira, Portugalijoje, vienos savaitės integruoto

dalyko ir užsienio kalbos mokymo kursuose „Creative Teaching in the Secondary CLIL Classroom“

Oksforde, Anglijoje. Kursuose pedagogės mokėsi kaip planuoti ir organizuoti mokyklos

tarptautiškumo politiką, parašyti europinės plėtros planą, kaip tapti gerais tarptautinių veiklų

koordinatoriais, kaip sėkmingai parašyti programos „Erasmus+“ strateginių partnerysčių ar

mobilumo projektus, dalyvauti virtualiuose projektuose, kūrybiškai panaudoti portalo „eTwinning“

teikiamas galimybes ir projektinių veiklų integravimą į pamokinę veiklą. Taip pat susipažino su

Anglijos švietimo sistema bei gavo kursų medžiagą ir 1 metų anglų kalbos tobulinimo prenumeratą

Lake mokyklos (Lake school) e.mokymosi centre. Mokymų dalyviai pristatė savo šalies švietimo

politiką, aptarė mokytojo statusą visuomenėje, dalijosi gerąja darbo patirtimi.

Tarptautinis projektas „Erasmus+“ KA1

Alytaus Šaltinių pagrindinė mokykla įgyvendina tarptautinį „Erasmus+“ KA1

programos projektą „Šiuolaikinis mokytojas – ateities kartų architektas“. Anglų kalbos mokytojos

Virginija Rybačiauskienė ir Laura Vitaitė-Kazlauskienė dalyvavo Čekijos sostinėje Prahoje

organizuotuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose „Problema pagrįstas mokymasis“, kuriuose

mokytojai iš Norvegijos, Rumunijos, Maltos ir Lietuvos dirbo kartu, dalinosi sukauptomis žiniomis

bei sėmėsi naujos patirties.

Kvalifikacijos kursuose mokytojams buvo pristatyta probleminio/patyriminio

mokymosi sąvoka, būdai ir integravimo į skirtingų dalykų mokymo procesą galimybės. Pedagogai

susiduria su iššūkiu, kaip ugdymo procese mokiniams ne tik pateikti naujas dalykines žinias, bet ir

kryptingai juos motyvuoti, suteikiant galimybę pasirinkti priimtiną mokymosi būdą, bei skatinti

savarankiškai spręsti problemas, šiuos įgūdžius panaudojant ateityje mokantis naujų dalykų ir

siekiant karjeros. Taip pat nemažai dėmesio buvo skirta informacinėms technologijoms, kurios

40

mokymosi turinį ir mokiniams, ir pačiam mokytojui padaro įdomesnį, labiau įtraukiantį ir įvairesnį.

Kursų metu mokytojai išbandė Story Jumper, Popplet, Kahoot, internetinius įrankius ir praktiškai

pritaikė įgytas žinias dirbdami paskaitose.

„Erasmus“ mokyklose (,,Erasmus“ + in schools“) projekto partnere

Alytaus Dainavos pagrindinė mokykla tapo „Erasmus“ mokyklose (,,Erasmus“ + in

schools“) projekto partnere. Šio projekto rėmėjas Švietimo mainų paramos fondas, organizatorė

,,Erasmus Student Network (ESN) Lithuania“ organizacija. Pagrindiniai projekto tikslai yra skatinti

Lietuvos aukštųjų mokyklų ir Pietryčių Lietuvos regiono bendrojo ugdymo institucijų

bendradarbiavimą, didinti mokinių ir mokytojų toleranciją, žmogaus teisių ir lyčių lygybės kultūros

supratimą, prisidėti prie daugiakalbystės ir pilietiškumo ugdymo, skleisti žinią apie „Erasmus+“

mainų programą, studijų ir gyvenimo užsienyje galimybes, patirtį, plėtoti mokinių ir mokytojų

kultūrinę kompetenciją ir kt.

Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje sėkmingai įgyvendintas Gižicko pavieto ir Alytaus

miesto švietimo strateginės partnerystės „Erasmus+“ projektas

2017 m. birželio mėnesį Alytuje vyko baigiamoji projekto konferencija. Jos metu

mokytojai mokyklų vadovams įteikė Rekomendacijas mokykloms. Jas įtraukėme į mokyklos

veiklos programą, kai kurias rekomendacijas jau pradėjome įgyvendinti per vasarą; nupirkome

papildomai 40 planšetinių kompiuterių, 4 išmaniąsias lentas, numatėme inovatyviai dirbančių

mokytojų skatinimo priemones, susitarta dėl bendradarbiavimo su Gižycko mokyklomis,

įgyvendinami 2 projektai internetu, siuntėme mokytojus į „Erasmus+“ programos galimybių

pristatymą-seminarą. Šis projektas buvo įgyvendinamas su Alytaus miesto savivaldybės partnere

Gižycko savivaldybe. Tokie projektai, kuriuose dalyvauja susigiminiavusių miestų (regionų)

įstaigos, dar labiau stiprina partnerystę, kultūrų bendravimą, toleranciją.

Projektas „Erasmus+“ KA1 - Mobilumas mokymosi Nuo 2018 m. birželio 1 d. Alytaus Likiškėlių, „Volungės“ ir Panemunės pagrindinėse

mokyklose buvo pradėtas vykdyti „Erasmus+“ KA1 - Mobilumas mokymosi tikslais metų trukmės

programos projektas „Inovatyvios patirties perėmimas siekiant pagerinti ugdymo kokybę Alytaus

miesto savivaldybės švietimo įstaigose“. Projekto vertė 64 848,00 Eur.

Projekto tikslas – siekiant ugdymo kokybės mokyklose, perimti sėkmingų, aukštų

švietimo rezultatų pasiekusių šalių patirtį, investuoti į pedagogų kvalifikacijos kėlimą, skatinti visų

mokyklų bendruomenių narių atsakomybę už ugdymo rodiklius. Projekto metu pedagogai ir

mokyklų administracijos darbuotojai vyko į Suomijos ir Estijos mokyklas, tobulino darbo su

jaunimu metodus, dalinosi gerąja darbo patirtimi, mokymo metodų integravimu

Alytiškis moksleivis dalyvavo projekte „Misija Sibiras“

„Misija Sibiras“ šįmet vyko Kazachstano Karagandos regioną, kur buvo kalinami

Lietuvos politiniai kaliniai. Į ją po bandomojo žygio iš 80 kandidatų tarp 24 atrinktųjų pateko ir

alytiškis Putinų gimnazijos mokinys Domas Zenkevičius. Misijos dalyviai per 20 dienų nukeliavo

apie 3 tūkstančius kilometrų Balchašo, Džezkazgano ir minėtos Karagandos regionuose, pastatė 6

kryžius, inventorizavo 16 ir sutvarkė 200 kapinių. Kazachstano teritorijoje veikusiuose lageriuose

buvo kalinama apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos.

Projektas „Lyderių laikas 3“

2017–2018 m. m. Alytaus miesto savivaldybėje buvo tęsiamas projektas „Lyderių

laikas 3“. Per šiuos mokslo metus Alytaus miesto kūrybinė komanda, konsultuojama projekto

„Lyderių laiko 3“ konsultančių Kotrynos Gotberg ir Virginijos Vaitiekienės, parengė į

besimokančiųjų mokymosi sėkmę orientuotą projektą, kurio pagrindiniai tikslai yra sukurti

besimokančios bendruomenės modelį, telkiantį Alytaus miesto švietimo bendruomenę mokinių

41

mokymosi pasiekimų gerinimui, ir remiantis sukurtu modeliu sugeneruoti ir įgyvendinti praktines

idėjas kiekvienos dalyvaujančios projekte mokyklos mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos

ugdymui. Šio projekto vizija švietimo bendruomenei buvo pristatyta vasario 20 d. vykusiame

Alytaus miesto švietimo lyderystės forume „Partnerysčių kūrimas ir stiprinimas mokinių mokymosi

sėkmei“.

Į parengtą Alytaus miesto savivaldybės pokyčio projekto vykdymą įsitraukė 16 įvairių

tipų Alytaus miesto švietimo įstaigų, kurios bendradarbiaudamos tarpusavyje planavo ir įgyvendino

priemones, skirtas mokinių mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo tobulinimui. Taip pat kartu

dalyvavo aštuoniuose lyderystės renginiuose, skirtuose švietimo įstaigų bendradarbiavimui stiprinti,

vadybos praktikai tobulinti, lyderystei plėtoti. Mokslo metų pabaigoje kūrybinė komanda parengė

Alytaus miesto savivaldybės švietimo įstaigų bendradarbiavimo modelio projektą, reglamentuojantį

Alytaus miesto švietimo įstaigų bendradarbiavimo tikslus, uždavinius, principus, organizacinę

struktūrą ir funkcijas, veiklos organizavimą, monitoringą ir skatinimą.

Alytaus miesto savivaldybės parengtą projektą padeda įgyvendinti ir projekto

„Lyderių laikas 3“ 6 magistrantai bei neformaliosiose programose dalyvaujantys neformaliųjų

studijų dalyviai.

Projektas „Lyderių laikas 3“ yra nacionalinė iniciatyva, siekianti tobulinti ugdymo

įstaigų vadybos praktiką bei besimokančiųjų mokymosi kokybę, kad mokyklų (profesinio mokymo,

bendrojo ir neformaliojo ugdymo), savivaldybių ir nacionalinio lygmens švietimo lyderiai būtų

labiau pasirengę inicijuoti ir vykdyti kokybinius pokyčius (inovacijas) savo organizacijose.

Ekspedicija: Metelių regioninis parkas

Alytaus Jotvingių gimnazijoje sėkmingai įgyvendinamas projektas „Ekspedicija:

Metelių regioninis parkas“, kuris apima biologijos (Lina Rutkauskaitė), geografijos (Eugenija

Baciuškienė), ekonomikos (Virginija Klusevičienė) ir lietuvių kalbos (Rūta Čiuplienė) modulių

dalyko programą „Tiriamoji ekspedicija“ ir NVŠ programos „Gamta aplink mus“ veiklas.

Pirmoji šių metų išvyka vyko rugsėjo 28 d. Gimnazijos I–IV klasių mokiniai mokėsi

ne mokykloje, o gamtoje. Visą dieną praleido keliaudami po Dzūkijos nacionalinį parką stebėdami

aplinką, atlikdami praktines geografijos, biologijos, ekonomikos užduotis. Labai sunku išskirti

mokomuosius dalykus, kurių žinios buvo įgyjamos, gebėjimai lavinami, kadangi lankydamiesi

nacionalinio parko Merkinės ir Marcinkonių lankytojų centruose ir bendraudami su jų darbuotojais

labai daug sužinojo apie Dzūkijos krašto istoriją, papročius, gyvenimo būdą ir verslus.

Naujos mokyklų veiklos

Atidarytas Dzūkijos pagrindinės mokyklos sporto aikštynas

Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje atidarytas naujas sporto aikštynas

tarptautinės specialiųjų poreikių mokinių sporto šventės „Spartakiada 2017“ metu. Apžiūrėti ir

pasidžiaugti naujuoju aikštynu susirinko Dzūkijos pagrindinės mokyklos bendruomenė, jos

pasveikinti atvyko Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius, svečiai iš Pelči

(Latvija) miesto ir Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos. Alytaus Dzūkijos pagrindinės

mokyklos sporto aikštyno įrengimo darbai kainavo 159 tūkst. Eur. 33 tūkst. Eur šiam aikštynui

įrengti skyrė Alytaus miesto savivaldybė, likusią sumą – Švietimo ir mokslo ministerija.

Alytaus Jotvingių gimnazijoje pradėta mokytis japonų kalbos

Jotvingių gimnazijos Orientalistikos klubas meta iššūkį japonų kalbai – nėra lengvų ar

sunkių kalbų, svarbiausia – nepasiduoti! Šį iššūkį padės įgyvendinti Vytauto Didžiojo universiteto

Azijos studijų centras (ASC). Jotvingių gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata

Romanovienė, gimnazijos mokinių prezidentas Edvinas Česnulis ir bibliotekininkė Ona Motiekienė

spalio 13 d. Kaune susitiko su Azijos studijų centro vadovu, politikos mokslų daktaru Aurelijumi

Zyku ir ASC vyresniąja koordinatore Simona Vasilevskyte.

42

Japonų kalbos dėstytoja S. Vasilevskytė, bendradarbiavimo kuratorė padės surasti

studentų praktikantų, galinčių atvykti ir mokyti japonų kalbos. Na, o svarbiausia, A. Zykas,

pažadėjo padėti rasti mokyklą partnerę Japonijoje, kad jaunimas galėtų bendrauti tarpusavyje ir, be

abejonės, planuoti mainus.

Informatika pradiniame ugdyme Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla kartu su kitomis geriausiai pasirengusiomis 9

mokyklų komandomis iš Druskininkų, Rokiškio, Tauragės, Klaipėdos, Vilniaus, Vilkaviškio,

Šiaulių rajono dalyvauja Informatikos pradiniame ugdyme projekte. Jo metu glaudžiai

bendradarbiaujama ne tik su Lietuvos mokslininkais, bet ir išbandoma kitose šalyse sukaupta

praktika. Mokytojai išbando mokslininkų parengtus pamokų scenarijus ir užduotis mokiniams,

dalijasi patirtimi, kaip sekėsi įgyvendinti, teikia savo siūlymus užduotims tobulinti. Mokyklų

komandos taip pat turi galimybę susipažinti ir išbandyti pradinio ugdymo virtualią mokymosi

aplinką. Šiais mokslo metais mokytojos išmėgins pradinio ugdymo informatikos bendrųjų programų

matmenis, integruodamos į ugdymo turinį informacines technologijas. Vizito Suomijoje metu

mokytojos jau susipažino ir išbandė vizualią mokymosi aplinką ViLLe matematikos ir informatinio

mąstymo ugdymui, kuria naudojasi daugiau kaip pusė Suomijos mokyklų. Aplinka grindžiama

nuolatiniais tyrimais ir praktiniu bendradarbiavimu su mokyklomis ir mokytojais. Turku

universitetas sutiko bendradarbiauti ir sudaryti galimybes šiais metais ViLLe išbandyti trijose

Lietuvos mokyklose. Šiame trejetuke ir Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos 3a klasės mokiniai

ir jų mokytoja Nijolė Amšiejienė.

Šv. Benedikto gimnazijoje įkurta VGTU klasė

2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas

Daniūnas ir Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė pasirašė sutartį dėl VGTU

klasės įsteigimo gimnazijoje.

VGTU klasė gimnazijoje – tai galimybė mokytis kitaip, mokytis kitose erdvėse. Tai

pagalba tiems, kurie nori augti. VGTU klasėje bus gilinamos mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų

žinios, jos pritaikomos atliekant praktinius darbus. Gimnazistai klausys universiteto dėstytojų

paskaitų, atliks praktinius bei laboratorinius darbus ne tik gimnazijoje, bet ir universiteto

laboratorijose. Mokiniams, dirbantiems VGTU laboratorijose, vadovaus universiteto dėstytojai.

Šioje klasėje besimokantieji galės gauti konsultacijas, o brandos darbus pasirinkę – konsultuotis su

dėstytojais individualiai. VGTU klasių mokiniai, dalyvavę užsiėmimuose, gaus specialius

pažymėjimus, jie suteiks papildomą balą stojant.

Putinų gimnazijoje atidaryta FAB LAB laboratorija

Vasario 6 d. Alytaus Putinų gimnazijoje atidaryta FAB LAB laboratorija. FAB LAB

laboratorijos įrengimais – 3D spausdintuvu, popieriaus ir lazerine pjaustykle, CNC staklėmis –

galės naudotis visi alytiškiai. Nors laboratorija oficialiai veikti pradėjo dar tik vakar, tačiau,

mokiniai jau prieš keletą savaičių pradėjo mokytis naudotis jos įrengimais. Išmokti naudotis naujais

šios laboratorijos įrengimais galės kiekvienas norintis, o nuo 2018 m. vasario 12 d. Putinų

gimnazija pradės registruoti asmenis, norinčius išmokti dirbti FAB LAB įrengimais. Lėšas – 17

tūkst. Eur – Putinų gimnazijos FAB LAB laboratorijos įrengimams 2017 m. skyrė Alytaus miesto

savivaldybė. Alytus yra antrasis šalies miestas šalyje, turintis tokią FAB LAB laboratoriją. Tokią

įrangą turinčias laboratorijas turi tik Vilniaus miesto švietimo įstaigos.

Alytaus miesto švietimo įstaigoms padovanoti tautiniai kostiumai

Alytaus jaunimo centre Alytaus miesto ir rajono savivaldybių švietimo įstaigoms

išdalinti tautiniai drabužiai. Pasidžiaugti šia išskirtine mažiesiems alytiškiams skirta dovana

susirinko švietimo įstaigų vadovai ir atstovai, o juos pasveikinti atvyko Alytaus miesto savivaldybės

mero pavaduotoja Valė Gibienė ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Petras Valiūnas, atvežęs

Alytaus miesto ir rajono vaikams tautinius kostiumus. Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas

43

Šarknickas tautinius kostiumus įteikė kelioms Alytaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigoms

individualiai. Tautinius kostiumus Lietuvos vaikams dovanoja fondas „Švieskime vaikus“.

Drabužius vaikams kūrė garsus Lietuvos dizaineris Juozas Statkevičius, atsižvelgdamas į kiekvieno

Lietuvos etninio regiono unikalumą, spalvas, audinių ir juostų raštus. Fondo projektas „Lietuvos

valstybės atkūrimo šimtmečio dovanos Lietuvos darželiams“ rengtas konsultuojantis su Lietuvos

liaudies kultūros centro etnografais, etninių amatų puoselėtojais. J. Statkevičiaus sukurti kostiumai

siūti Lietuvoje, naudojant kokybiškus Olandijoje pagamintus ir vaikučiams pritaikytus audinius.

Specialiai šiam projektui pagal autentiškus pavyzdžius Lietuvoje išaustos šiuolaikiškos juostos.

Šiais tautiniais kostiumais pasipuošė 18 tūkstančių Lietuvos vaikų.

Miesto mokinių dainų konkursas „AARVGDK‘18“ 2018 m. kovo 2 d. dalis alytiškių ir svečių iš kitų apskrities miestų rinkosi didžiojoje

Alytaus miesto teatro salėje, nes čia vyko tradicija tapęs jau šeštasis dainų konkursas

„AARVGDK‘18“, kurį organizavo Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos mokinių

taryba. Šiais metais konkursas buvo dedikuotas kovotojui už Nepriklausomybę, partizanų vadui,

brigados generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui.

Dainų konkurse prieš gausią žiūrovų auditoriją savo muzikinius gebėjimus

demonstravo 12 iš 25 solistų ir grupių, atrinktų vasario mėnesį vykusiame I etape. AARVGDK'18

dalyvių pasirodymus vertino kompetentinga komisija: Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago

gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Jureta Šametienė, Alytaus jaunimo centro gitaros klasės

mokytojas Augustinas Šeduikis, muzikantas Hubertas Kazlauskas ir įžymus Lietuvos reperis

Ironvytas.

Prieš paskelbdama laimėtojus, komisija džiaugėsi, jog visi dalyviai paruošė puikius

pasirodymus. Trečią vietą laimėjo itin stipraus balso savininkė Lukrecija Kliučinskaitė. Ji

apdovanota 80 eurų vertės muzikos reikmenų parduotuvės čekiu. Antra vieta džiaugėsi grupė „0

duomenų“ – jų koncertas buvo surengtas menininkų kavinėje „Pušis“. Nugalėtojų laurus konkurse

nuskynė kolektyvas „Jazz do it“, jis iškovojo 5 valandų trukmės įrašų sesiją profesionalioje

muzikos įrašų studijoje.

Dainų festivalis „Panemunės gaida“ Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje vyko tradicinis dvidešimtasis dainų

festivalis „Panemunės gaida 2018“. Renginį vedė mokyklos teatro būrelio nariai, vadovaujami

lietuvių kalbos mokytojos metodininkės Astos Kibildienės. Kasmet vykstančiu jaunųjų dainininkų

festivaliu siekiama ugdyti vaikų ir jaunuolių meno bei kultūros poreikį, puoselėjant liaudiško,

akademinio, šiuolaikinio dainavimo tradicijas, populiarinti meninę saviraišką, skatinti kurti ir atlikti

įvairių autorių dainas.

Dvidešimtojo dainų festivalio dalyvius nuoširdžiu žodžiu pasveikino mokyklos

direktorė Giedrė Romaškienė. Šventėje viešėjo Alytaus miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus pavaduotoja Silvija Peštenienė. Renginį pradėjo Alytaus šokių studijos „Aušrinė“

merginos. Festivalio dalyvius bei svečius dvidešimtmečio proga pasveikino festivalio pradininkė

muzikos mokytoja ekspertė Birutė Eišmontienė, atvykusi čia su vokaliniu mišriu ansambliu

„Kregždutės“.

Festivalyje pasirodė solistai, ansambliai, chorai, mažieji muzikantai. Dainas atlikėjai

rinkosi laisvai, todėl skambėjo įvairaus žanro kūriniai. Šventėje dalyvavo dainą puoselėjantys ir

mylintys kolektyvai iš Alytaus rajono Butrimonių gimnazijos (vadovė Neringa Valvonienė),

Alytaus muzikos mokyklos (vadovės Daiva Grabauskienė ir Neringa Valvonienė), Alytaus jaunimo

centro vokalinės studijos „Šypsena“ (vadovė Dalia Kazlauskienė), Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-

darželio (vadovė Dalia Vosylienė), Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos (vadovė Violeta

Dumbliauskienė), Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos (vadovė Gintarė Jasionienė), Alytaus

„Volungės“ pagrindinės mokyklos (vadovė Aldona Šmigelskienė), Likiškėlių pagrindinės mokyklos

(vadovas Giedrius Griškevičius), Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos (vadovė Jureta

44

Šametienė), Alytaus Jotvingių gimnazijos (vadovė Daiva Miklaševičienė) ir Alytaus Panemunės

pagrindinės mokyklos (vadovės Egidija Pocienė ir Giedrė Petkevičienė).

Šventę vainikavo visų dalyvių apdovanojimai, finalinė daina „Mes čia“ ir įspūdingas

jubiliejinis tortas.

Visiems Alytaus miesto penktokams – po mikrokompiuterį

Visi Alytaus miesto penktokai mikrokompiuteriais galės mokytis programavimo. 2018

m. sausio 18 d. Alytaus Panemunės pagrindinėje mokykloje vykusio renginio „Micro:bit“

kompiuteriukų panaudojimas ugdymo procese“ metu pristatytos šių mikrokompiuterių galimybės,

BBC „Micro:bit“ mikrovaldikliai įteikti Alytaus miesto švietimo įstaigų vadovams ir padėkota prie

gražios iniciatyvos prisidėjusiems paramos davėjams.

Prie gražios iniciatyvos – padovanoti kiekvienam penktokui po mikrokompiuterį –

prisidėjo Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius, mero pavaduotojai Valė

Gibienė ir Tautvydas Tamulevičius, administracijos direktoriaus pavaduotojos Silvija Peštenienė,

Vilija Ramanauskienė ir dar 22 alytiškiai: Tomas Bartusevičius, Arvydas Burdulis, Domantas

Cibas, Aušra Dilijonaitė, Paulius Gradeckas, J. Ignas, Antanas Jazavitas, Gediminas Jotka, Karolis

Mackevičius, Paulius Kamblevičius, Vaidas Karosas, Marius Leonas, Vidmantas Liutkauskas,

Gintvidas Mizara, Aušra Rosson, Liutauras Sabeckis, Juozas Staugaitis, Domantas Šimkus, Mantas

Tamulevičius, Povilas Veniukevičius, Darius Verbyla ir prisistatyti nepanoręs asmuo. Paramą taip

pat skyrė MB „Savitarnos sprendimai“.

Lietuvos šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos…“

Ilgai laukta šimtmečio Dainų šventė „Vardan tos…“, pritraukusi tūkstantines žiūrovų

auditorijas ir Lietuvai dovanojusi džiaugsmą, ir pasididžiavimą savo valstybe, vyko Vilniuje 2018

m. birželio 30 d. – liepos 6 d. Ketverius metus repetavę Alytaus meno moksleivių ir suaugusiųjų

kolektyvai turėjo galimybę dalyvauti šioje liaudiško šokio ir dainos šventėje. Alytaus miestui

atstovavo devyniolika meno kolektyvų, dešimt iš jų – moksleiviški. Bendras dalyvių skaičius 615,

moksleivių – 328.

Savo pasirodymais džiugino Alytaus jaunimo centro šokių studijos „Rūta“ merginų

grupė (vadovė Rūta Mekišaitė), Alytaus miesto dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“ (vadovai Rima

ir Leonidas Moisejenkai, Dalia Romanova, Neringa Vekeriotaitė), Alytaus Panemunės pagrindinės

mokyklos jaunių choras „Aušra“ (vadovė Giedrė Petkevičienė) ir liaudiškų šokių grupė „Uldukas“

(vadovė Laisvutė Adomaitienė), Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos liaudiškų šokių grupė

„Senamiestukas“ (vadovė Laisvutė Adomaitienė), Alytaus šv. Benedikto gimnazijos jaunių choras

(vadovė Loreta Mockuvienė). Net keturi kolektyvai iš Alytaus muzikos mokyklos: liaudies

instrumentų orkestras (vadovas Dainius Stepanavičius), jaunių choras (vadovė Birutė Jočienė),

pučiamųjų instrumentų orkestras (vadovas Rimantas Jočys), liaudiškos muzikos kapela (vadovė

Rita Frendzelienė), AKKC folkloro ansamblis „Žvangucis“ (vadovas Giedrius Griškevičius),

AKKC kamerinis mišrus choras „Varsa“ (vadovas Vidas Simanauskas), AKKC mišrus choras

„Putinas“ (vadovas Algimantas Dabašinskas), Alytaus miesto liaudies dainų ir šokių ansamblis

„Dainava“ (vadovė Danutė Plytnikienė), Alytaus politinių kalinių ir tremtinių mišrus choras

„Atmintis“ (vadovas Vidas Simanauskas), Alytaus šaulių namų teatras (vadovė Alma Purvinytė),

Alytaus šokių studija „Alemana“ (vadovai Lilija, Kęstutis ir Ligitas Bernatavičiai) ir Lietuvos

kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pučiamųjų instrumentų orkestras

(vadovas Viktoras Ščetilnikovas).

Lietuvybės centro veikla

Alytaus Likiškėlių pagrindinėje mokykloje įkurto Lietuvybės centro tikslai yra

palengvinti vaikų, grįžusių iš emigracijos, integraciją, padėti visiems vaikams turtinti savo gimtąją

kalbą ir tautinę savimonę, teikti pagalbą mokantis lietuvių kalbos atsižvelgiant į kiekvieno vaiko

poreikius.

2017–2018 m. m. centrą lankė iš viso 20 vaikų (pusė jų buvę emigrantai). Lietuvybės

centrą lankantys mokiniai papildomai pagal individualius poreikius mokėsi lietuvių kalbos,

45

dalyvavo skaitmeninio kino konkurse, skirtame Lietuvos 100-mečiui, vyko susitikimas su Jurgiu

Didžiuliu. Centro lankytojai šventė tradicines šventes pagal senovės papročius: pynė Advento

vainikus su „Flower Power“ gėlių studijos įkūrėjomis, vyko Advento vakaronė su šeimomis ir

folkloro ansambliu „Žvangucis“, vaikų „Velykėlės“. Sausio 13 dieną vyko į minėjimą prie laužų

Vilniuje, aplankė Marcinkonių etnografinį muziejų, dalyvavo edukacijose Alytaus kraštotyros

muziejuje. Taip pat rengė kūrybines dirbtuves tautiškumo temomis, gamino patiekalus šventėms

kulinarinėje studijoje.

XIII. VASAROS AIDAI

Renginiai mokyklose

Visose mokyklose parengti 2018 m. liepos–rugpjūčio mėn. priemonių planai, kuriuose

numatyti 2–3 renginiai per mėnesį, siūlomi mokiniams. Šie planai buvo paskelbti mokyklų interneto

svetainėse, iškabinti skelbimų lentose, stenduose prie mokyklų durų, mokiniai galėjo su jais

susipažinti ir dalyvauti renginiuose. Mokyklų direktorių nustatyta tvarka, pateikę mokinio

pažymėjimą, mokiniai galėjo gauti kamuolius, kitą sporto inventorių ir žaisti krepšinio aikštelėse ar

sporto aikštynuose. Bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams vasarą buvo sudarytos sąlygos naudotis

mokyklų bibliotekomis ir skaityklomis, kitomis patalpomis, ten esančiais kompiuteriais.

Tradicinė kultūrinė-poilsinė „Tarškučio“ stovykla prie Ančios ežero

Kaip ir kasmet Alytaus jaunimo centro dainų ir šokių ansamblis „Tarškutis“ vasarą

pradėjo tradicine kultūrine-poilsine stovykla prie Ančios ežero, kur jų laukė ežeras, miškas, puikus

oras, rytinė mankšta, įvairūs vakaro šou pasirodymai (piešinių konkursas Lietuvos 100-mečio

proga, pasakų parodijų vakaras, talentų šou), prizai, siurprizai… Vienas iš jų – tėvelių diena.

Tėveliai visuomet sugeba nustebinti savo kūrybingumu. Jie organizavo linksmas estafetes, vaišino

gamtoje virta sriuba, troškiniu, namuose keptais keksiukais. Sunki užduoti laukė ir vadovų – jiems

užrištomis akimis reikėjo atspėti vaiko vardą ir įminti jo užduotą mįslę. Vadovams ši užduotis

nepasirodė labai sunki ir jie puikiai ir labai greitai su ja susidorojo. Tinklinio varžybos tarp tėvų ir

vaikų baigėsi draugiškai – rezultatu 1:1. Pirmą kartą į stovyklą atvykusiems tėveliams mes

suorganizavome neužmirštamas krikštynas. Į stovyklą atvykę Alytaus miesto visuomenės sveikatos

biuro darbuotojos įtraukė visus į sveikatinimo programos užduotis. Grįžę iš stovyklos su muzika ir

dainomis „Tarškučio“ nariai žygiavo miesto gimtadienio eisenoje. Ansambliai „Tarškutis“ (vadovai

Rima ir Leonidas Moisejenkai, Dalia Romanova) ir „Gojelis“ dalyvavo tarptautiniame muzikos ir

folklorinio šokio festivalyje „Durres fest – 2018“ Albanijoje, 100-mečio Dainų šventėje Vilniuje.

Vasaros stovykla „Būk sveikas ir judrus, Alytau!“

Alytaus „Sakalėlio“ pradinė mokykla įgyvendino projektą – vasaros stovyklą ,,Būk

sveikas ir judrus, Alytau!“, skirtą pirmų–ketvirtų klasių mokiniams. Projektą finansavo Alytaus

miesto savivaldybė ir mokyklos rėmėjas – IĮ T. Lingio odontologijos klinika. Vasaros stovykloje

dalyvavo Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos ir kitų Alytaus miesto bendrojo ugdymo mokyklų

mokiniai (Alytaus „Volungės“ pagrindinės mokyklos, Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos,

Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio).

Mokiniai stovykloje dalyvavo edukacinėje, emocinės sveikatos stiprinimui skirtoje

programoje ,,Emocinio intelekto lavinimo dirbtuvėlės“, susipažino su įvairiomis emocijomis,

kylančiomis skirtingose situacijose, mokėsi jas atpažinti ir rasti būdą, kaip jas suvaldyti, gamino

„jausmų indus“. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė supažindino su sveikos gyvensenos

principais ir sveika mityba. Mokiniai mokėsi gaminti sveikatą tausojančius patiekalus, vyko

patiekalų degustacija. Vaikai aktyviai leido laiką gryname ore Jaunimo parke, prie Dailidės

Ežerėlio, dalyvavo ekskursijose Druskininkuose, Birštone, Trakuose.

Paskutinę stovyklos savaitę vaikai vykdė edukacinę programą sporto erdvėje STILL

FIT, Alytuje, mokykloje vykusiame sporto renginyje – ,,Labas, mano vardas Sportas“, kurio metu

vaikai dalyvavo rytinėje mankštoje ,,Saulės pasveikinimas“, žaidė futbolą, kvadratą. Ne mažiau

46

dėmesio sulaukė fizinį aktyvumą skatinančios estafetės, varžybos fizinio aktyvumo kiemeliuose,

senoviniai judrūs liaudies žaidimai ir rateliai.

Verslumo stovykla „Verslus 2018“

Vos prasidėjusios vasaros atostogos trisdešimt penkiems Alytaus miesto mokyklų 6–

11 klasių mokiniams prasidėjo intensyvia veikla. Jau penktus metus Putinų gimnazija organizuoja

vasaros verslumo stovyklas. Šiais mokslo metais ekonomikos mokytojos Jolitos Noruvienės

iniciatyva birželio 18–20 dienomis stovykla „Verslus 2018“ vyko Dauguose.

Stovykla prasidėjo nuo viešojo kalbėjimo mokymų, kurių metu mokiniai sužinojo,

kaip reikia įveikti baimę, kai kalba prieš didelę žmonių auditoriją, kaip sumaniai paslėpti jaudulį ir

stresą.

Stovykloje svečiavosi VIVI kosmetikos įmonės įkūrėjai Martynas Macikas ir Laimutis

Kumetis, kurie su mokiniais dalijosi savo asmenine verslo kūrimo patirtimi, drąsino kurti, planuoti,

svajoti ir svarbiausia veikti, įgyvendinant savo idėjas, „Luminor“ banko pardavimų plėtros vadovė

Nomeda Bardauskienė su mokiniais diskutavo apie verslumą ir kaip tinkamai reikia valdyti savo

asmeninius finansus. Elektrinių riedlenčių verslo įkūrėjas Alytuje Lukas Marčiulaitis surengė mini

konkursą, o jo nugalėtojai išlošė pasivažinėjimą elektrinėmis riedlentėmis, patys drąsiausi mokiniai

galėjo iškart išbandyti, kaip jos veikia, ir pasivažinėti. Stovykloje vyko verslo simuliacijos TITAN

čempionatas, jį koordinavo Martynas Žurauskas, LJA alumnų narys. Trys komandos nugalėtojos

džiaugėsi iškovotomis nugalėtojų taurėmis. Stovykloje taip pat buvo skaitomos įvairios

motyvacinės ir sėkmės istorijų paskaitos, vykdoma verslumo įgūdžių praktika, vyko debatai.

Visos stovyklos metu mokiniai ugdė savo verslumo žinias, susipažino su sėkmingais

žmonėmis ir įgijo neįkainojamos praktinės patirties.

„Kutis“ mažuosius alytiškius pakvietė į vaikų dienos stovyklą Kasmet mažuosius alytiškius Vaiko ir mamos dienos centras „Kutis“ kviečia į vaikų

dienos stovyklą. Ir šiemet ypatingo susidomėjimo sulaukusiose stovyklose turiningas atostogas

leido penkios dešimtys Alytaus miesto pradinukų.

Tris stovyklos pamainas organizavęs centras „Kutis“ kvietė mažuosius į skirtingas,

įspūdžių kupinas veiklas bei išvykas. Mažieji stovyklautojai pramogavo žaidimų kambaryje,

išbandė skirtingas meno rūšis (origami, kvilingas ir kt.), žaidė Jaunimo parke, sportavo Alytaus

sporto ir rekreacijos centro baseine, kino teatre „Dainava“ stebėjo filmus.

Kasmet vaikų užimtumo vasarą poreikis didėja, todėl Alytaus miesto savivaldybės

dalinis finansavimas projektui „Spalvota vasara“ atveria dideles galimybes tėvams. Antrus metus iš

eilės čia organizuojamos ir nemokamos vaikų dienos stovyklos, kurias finansuoja Europos

socialinis fondas, projektas „Alytaus miesto bendruomeniniai šeimos namai“. Pastarojo projekto

dėka žiemos, pavasario, vasaros ir rudens atostogų metu pradinukai laiką prasmingai leidžia dienos

stovyklose.

Projektas-stovykla „Pažinkime Paryžių kaip kultūros centrą. Lietuvos ir Prancūzijos kultūrų

sąsajos“

2018 m. birželio 16 – 26 d. Alytaus Dzūkijos pagrindinėje mokykloje vyko projekto

„Pažinkime Paryžių kaip kultūros centrą. Lietuvos ir Prancūzijos kultūrų sąsajos“ įgyvendinimas.

Šis projektas buvo sudarytas iš dviejų stovyklų, tai dieninė-pažintinė stovykla Lietuvoje ir dieninė-

tarptautinė stovykla Prancūzijoje. Šiose stovyklose dalyvavo iš viso 34 mokiniai, 15 (7–8 klasių)

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos mokinių vyko į Prancūziją ir 19 mokinių Alytaus Dzūkijos

pagrindinės mokyklos, Alytaus šv. Benedikto gimnazijos ir Alytaus Likiškėlių pagrindinės

mokyklos dalyvavo stovykloje Lietuvoje. Šį projektą finansavo Alytaus miesto savivaldybė,

Velizy-Vilakublė (Velizy-Villacoublay) miesto savivaldybė ir Velizy-Vilakublė (Velizy-

Villacoublay) Lions klubas.

Projekto-stovyklos dalyviai Prancūzijoje aplankė Paryžiaus istorinius objektus: Eifelio

bokštą, Paryžiaus katedrą, Triumfo arką, Sacré-coeur baziliką, Invalides muziejų, kuriame

47

palaidotas Napoleonas Bonapartas, Luvrą, Versalio karalių rūmus, susitiko su Velizy-Vilakublė

(Velizy-Villacoublay) koledžo mokiniais ir mokytojais, kartu dalyvavo sporto dienos renginiuose,

vieną dieną linksmai leido laiką Disneilende.

Stovykloje, kuri vyko Lietuvoje taip pat vyko daug smagių veiklų: mokiniai kino

teatre „Dainava“ žiūrėjo filmą „Les frères Lumière“ (Broliai Liumjerai) apie kino išradėjus

prancūzus, pranokusius savo atradimu net patį tuometinį 19 amžių, apsilankė Vytauto Didžiojo

universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, kur vykusi paskaita su VDU prancūzų ir rusų kalbos

dėstytoja Dinara, visiems labai patiko. Moksleiviai sužinojo daugiau apie Prancūziją, Paryžių ir

prancūzus bei aktyviai tobulino prancūzų kalbą. Projekto-stovyklos dalyviai aplankė Vilniaus

istorines vietas, susijusias su Prancūzija ir žymiais prancūzais. Prancūzų institute aplankė Lanvin

mados namų suknelių ir aksesuarų parodą iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos Labiausiai patikusi

stovyklos diena, – kai mokiniai šoko prancūziškus šokius ir dainavo šios šalies dainas su muzikos

mokytoja Rima Vaickelionyte-Zenevičiene. Paskutiniąją stovyklos dieną visi stovyklos dalyviai

susirinko kavinėje „Pušis“, kur turėjo smagius užsiėmimus kartu su prancūzu Simon Nafre.

Nors šioje dieninėje prancūzų kalbos stovykloje dalyvavo mokiniai iš trijų skirtingų

Alytaus mokyklų, visi susipažino, susidraugavo ir meilė prancūzų kalbai dar labiau suvienijo!

Dienos stovykla mokykloje-darželyje „Viltis“

Atsižvelgdami į mokyklos-darželio mokinių tėvų (globėjų) pageidavimus, birželio mėnesį

organizavome specialiųjų poreikių mokinių vasaros poilsio stovyklą. Stovykloje dirbo mokytojai,

pagalbos mokiniui specialistai, aptarnaujantis personalas. Stovyklai finansuoti papildomų lėšų iš

savivaldybės negavome. Stovyklą lankė 25 mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų

ugdymosi poreikių. Į stovyklą ir iš jos mokiniai buvo vežiojami geltonuoju autobusiuku, veikė

pailgintos darbo dienos grupė. Stovyklos metu sudarėme sąlygas mokiniams turiningai pailsėti,

lavinome jų pažinimo, socialines kompetencijas, meninius gebėjimus, mokėme saugoti ir stiprinti

sveikatą. Stovyklos metu mokiniams vyko logopedinės pratybos, kineziterapijos ir socialinių

įgūdžių, muzikos, ergoterapijos užsiėmimai, masažai. Organizavome Sporto šventę, rytmetį

,,Vabaliukų vasara“, kur mokiniai pristatė kartu su mokytojais savo pagamintus iš antrinių žaliavų

vabalus. Mokiniai vyko į edukacines programas ,,Vaikų žaidimai, pasakos, dainos“ liaudies buities

muziejuje Rumšiškėse, Kauno zoologijos sode susipažino su roplių pasauliu, kepė bandeles Prienų

krašto muziejuje, susipažino su alpakomis Trakų raj.

Likiškėlių pagrindinės mokyklos ir Londono darželio-mokyklos „Obelėlė“ tarptautinė

vasaros stovykla Trakuose Jau ketvirti metai Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos ir Londono darželio-

mokyklos „Obelėlė“ mokiniai dalyvauja tarptautiniame projekte, kuriame numatyta įvairi veikla,

vaikams teikianti daug gerų emocijų, žinių ir bendravimo patirties. Šiais metais mokiniai dalyvavo

tarptautinio projekto „Lietuvos šimtmetis – Lietuvos sostinės“ vasaros stovykloje Trakuose.

Stovyklos metu, kuri vyko gegužės 27 d. – birželio 2 d. mokiniai susipažino su tautos

istorijos lopšiu ir Lietuvos pasididžiavimu, senąja sostine – Trakais, dalyvavo edukaciniuose

užsiėmimuose Trakų pilyje – išsikaldino senąją lietuvišką monetą, išbandė rankų taiklumą. Taip pat

aplankė buvusią Lietuvos sostinę Kauną, grožėjosi jo senamiesčiu, pajuto magišką miesto galią.

Kauno pilyje dalyvavo edukaciniame užsiėmime, pasigamino medalį, pabuvojo IX forte, važiavo į

senąją Lietuvos sostinę Kernavę, kur stovyklautojai apžiūrėjo viduramžių miestą, išbandė senuosius

amatus, užkopė į puikiuosius Kernavės piliakalnius. Mokiniai taip pat aplankė Lietuvos sostinę

Vilnių, kur klaidžiojo Vilniaus požemiuose, susitiko su Vilniaus universiteto profesoriumi Alfredu

Bumblausku, kuris kiekvienam savo išleistame istorijos vadovėlyje parašė asmeninį linkėjimą.

Ypač visus sužavėjo neįprasta kelionė traukinuku į Tiškevičių dvarą Užutrakyje. Čia mokiniai

galėjo pajusti praėjusio amžiaus dvaro dvasią, paskambinti fortepijonu, pasigrožėti vaizdais,

atsiveriančiais iš dvaro terasos.

Kiekviena savaitės diena buvo kažkuo ypatinga ir išskirtinė. Į stovyklos uždarymo

vakarą atvykę svečiai iš Vilniaus ir Alytaus įteikė vaikams LR Seimo ir LR Prezidentės dovanas.

48

Kūrybinė stovykla „Dzūkų melodijos vaikų pasaulyje“ Alytaus muzikos mokykloje vyko vasaros stovykla, vykusi 20 dienų, joje dalyvavo

apie 40 Muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų, projektą finansavo Alytaus miesto savivaldybė.

Mokiniai savo kūrybiškumą skyrė gimtojo Alytaus miesto kūrėjų gyvenimui ir kūrybai. Jie rinko

medžiagą apie Alytuje gyvenusius ir kūrusius kompozitorius – Juozą Karpavičių, Joną Šukį, Joną

Pavilonį, Tadą Navicką ir kt. Vieni stovyklautojai piešė portretus, klausėsi sukurtos muzikos, kiti –

mokėsi patys ją atlikti. Ne mažiau įdomūs buvo susitikimai su profesionaliais kompozitoriais ir

jaunaisiais kūrėjais. Andrius Abromavičius drauge su vaikais atliko Alytaus himną, kurio autorius

yra jisai pats, o Alvydas Jegelevičius, prieš keletą metų padovanojęs Muzikos mokyklai smuiką, šį

kartą atvyko vėl su dovana – olandų autoriaus reprodukcija, kurioje pavaizduotas smuikas. Albertas

Antanavičius ne tik susitiko su mokiniais Vilniuje, bet ir dainavo Muzikos mokyklos kiemelyje,

pasakojo apie savo jaunystės Alytų. Kūryba dvelkė kiekviena stovyklos diena – vaikai patys kūrė

lankstinukus apie Alytaus meną, lankėsi muziejuose, kalbėjosi su jaunais muzikantais, kuriančiais

muziką. Jaunimui ypač patiko susitikimai ir su elektroninės muzikos kūrėju Mariumi Dimša,

kompozitore ir atlikėja Greta Jarmalavičiūte, Laura Šilalyte, Paulina Smolskaite, Austėja Valatkaite.

Jos atliko savo kūrybos dainų, drauge su vaikais kūrė melodiją pagal A. Matučio eiles.

Vasaros dienos stovykla Alytaus jaunimo centre

Birželio 18–29 dienomis Alytaus jaunimo centre šurmuliavo vaikų dienos stovykla.

Pirmoji pamaina – 20 vaikų – rinkosi birželio 18-22 dienomis, o kiti 20 dalyvių Alytaus jaunimo

centre laiką leido birželio 25–29 dienomis. Visi 40 stovyklos dalyvių leido laisvalaikį dalyvaudami

šokių, vokalo, keramikos, dailės, maketavimo, anglų kalbos užsiėmimuose, žaisdami žaidimus,

dalyvaudami socialinių įgūdžių ugdymo ir komandos formavimo užsiėmimuose. Alytaus jaunimo

centre dienos stovykla vyko jau antrus metus, šiemet stovykla buvo iš dalies finansuojama Alytaus

miesto savivaldybės, vykdant Švietimo kokybės gerinimo srities 1 prioriteto projektą „Aktyvaus

poilsio ir kūrybiškumo stovykla“. Mažieji stovyklautojai nestokojo pramogų – dalyvavo Pivašiūnų

amatų centro edukacinėje bandelių kepimo programoje, keliavo į parkus Alytaus mieste, žaidė

įvairius žaidimus, dalyvavo užsiėmimuose.

Alytaus dailės mokyklos vasaros kūrybinė stovykla

Vykdydami projektą „Socialinė partnerystė kuriant meną visuomeninėse erdvėse“

Alytaus dailės mokyklos mokiniai 2018 m. birželio 11–16 dienomis dalyvavo tarpmiestinėje

techninės-meninės kūrybos stovykloje „Meninė dviračių invazija“ Telšiuose. Tai buvo Techninių

erdvių asociacijos ir Dailės mokyklų asociacijos organizuotas projektas, kuriame Dailės mokyklų

mokiniai ir mokytojai susitiko su techninės kūrybos ir technologijų praktikais bendram kūrybiniam

veiksmui – konstruoti svajonių dviračius ir bandyti juos įjungti į keistų-meninių objektų visumą

pasirodant mažo miestelio kasdienybėje, diskutuojant apie kitoniškumą. Kartu dalyvavo Telšių,

Rietavo dailės mokyklų, o taip pat Kauno technologijos licėjaus bei Vilniaus Žemynos gimnazijos

mokiniai ir mokytojai.

Vaikų poilsis Nemunaičio stovykloje

Šiais metais Nemunaičio stovykloje vasaroti norėjusiems mokiniams buvo pasiūlytos

trys pamainos, vieną jų, vykusią liepos 9–18 d. iš dalies finansavo Alytaus miesto savivaldybė.

Stovyklos tema – „O man geriausia – Lietuvoj!“, ji yra skirta 7–17 metų amžiaus vaikams iš

Alytaus miesto.

Visų pamainų dalyvių Nemunaityje tradiciškai laukė maitinimas 4 kartus per dieną ir

daug turiningų veiklų: rungtys, rungtynės, olimpiados, turnyrai, žygiai (ir naktiniai!), paskaitos,

konkursai, ekskursijos, talentų vakaras, ekologijos madų šou, sveikatingumo užsiėmimai ir t.t.

Nemunaičio stovyklos vadovė Irena Motūzienė teigė per šią vasarą pasirūpinsianti

daugiau nei 200 vaikų atostogomis ir kartu su projektų vadove Bernadeta Bartkevičiene ir

ilgamečiais stovyklos vadovais bei savanoriais stovyklai kelia tikslus neformaliojo švietimo būdu

49

ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, bendruomeniškumą, tautiškumą, kūrybiškumą, saviraišką ir

padėti geriau pažinti Lietuvos istoriją, etninę kultūrą bei jos reiškinių įvairovę.

Antrosios pamainos dalyviai, dalinai parėmus Alytaus miesto savivaldybei, išvyko į

kelionę, o jos metu žvalgė istorines Lietuvos pilis. Aplankytas Jurbarko dvaras, Kauno pilis,

Panemunės pilis, Raudonės pilis, Raudondvaris, Seredžius, susipažinta su Lietuvos istorija,

besiribojusia su ta pačia upe – Nemunu, kuri teka ir pro Nemunaitį. Taip pat stovyklautojų laukė

dainų ir šokių užsiėmimai, vaidinimų vakaras, žygis prie didžiausio Dzūkijos akmens ir gėlo

vandens šaltinio.

Tradicinė tarptautinė stovykla Alytus-Opolė

Birželio 22 – liepos 5 d. Alytuje vyko dviejų savaičių trukmės Alytaus ir Opolės

(Lenkija) tarptautinė mokinių sporto turizmo ir sveikatingumo stovykla „Mes esame draugai – tu ir

aš“. Į ją iš Lenkijos atvyko 20 mokinių ir 2 mokytojai bei 20 mokinių iš Alytaus miesto gimnazijų

bei pagrindinio ugdymo įstaigų. Stovyklai vadovavo, Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktoriaus

pavaduotoja ugdymui Eglė Teresevičienė. Taip pat prie stovyklos veiklų įgyvendinimo prisidėjo

Dzūkijos pagrindinė mokyklos mokytojai.

Atvykę svečiai įsikūrė Alytaus dailiųjų amatų mokykloje. Pirmąją dieną, stovyklos

dalyvius maloniai priėmė Alytaus miesto meras Vytautas Grigaravičius. Sveikinimo žodį tarė ir

gero oro linkėjo Alytaus miesto švietimo skyriaus vedėja Rimvyda Ališauskienė.

Jaunimas per dvi savaites nuveikė labai daug: žaidė krepšinį, futbolą, tinklinį, šoko.

Stovyklos dalyviai daug keliavo po Lietuvos kraštą. Aplankė Druskininkus, pramogavo vandens

parke. Vyko į ekskursiją po Dzūkijos Nacionalinį parką, kuriame vyko edukacinė programa

„Netradicinės pamokos gamtoje“. Dalyviai turėjo galimybę pabraidyti po pelkę, susipažinti su

Marcinkonių miesteliu. Aplankė Trakus, dalyvavo šokolado gamybos edukacijoje, pasivaikščiojo

po Vilniaus senamiestį. Taip pat dalyviai susipažino su Kauno senamiesčiu, architektūra, aplankė

Pažaislio vienuolyną. Gamino lietuvių ir lenkų tradicinius patiekalus. Aptarė šalių panašumus ir

skirtumus. Viena iš įsimintiniausių veiklų buvo „Paklaidinimas miške“, naktį.

Paskutinę dieną aptarė ir įvertino stovyklos veiklas, peržiūrėjo nuotraukas ir pasiruošė

šokių vakarui, kuriame buvo pristatyti kiekvienai šaliai būdingi šokiai. Tai buvo 20-oji jubiliejinė

stovykla.

Jaunųjų šaulių stovykla

Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono rikiuotės aikštėje liepos 24 dieną

buvo atidaryta ketvirtoji, jau paskutinė šiais metais, jaunųjų šaulių ir moksleivių stovykla, kuri

tradiciškai vyksta vasaros atostogų metu. Stovyklą atidarė Lietuvos šaulių sąjungos karininko

Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius. Jis pasidžiaugė

patriotišku jaunimu. Atidarymo šventėje iškilmingai pakelta šaulių vėliava.

Daugiau kaip šimtas 11–17 metų vaikinų ir merginų iš Alytaus apskrities savaitę

praleido dalyvaudami įvairiuose mokymuose, susitiko su policijos, ugniagesių atstovais, užsiėmė

aktyvia sportine veikla. Stovyklos pabaigoje vyko 40 km pėsčiųjų žygis miesto ir rajono apylinkėse.

Tautinė skautų stovykla

Tautinė skautų stovykla – didžiausias penkmečio skautiškas renginys. Ši stovykla

ypatinga ir tuo, kad 2018 m. skautai mini įsikūrimo Lietuvoje šimtmečio jubiliejų. Tokių ir panašių

stovyklų metu į vieną vietą susiburia skautai iš visos Lietuvos bei įvairių užsienio šalių. Šiais metais

stovyklavo daugiau nei 3300 dalyvių iš 23 skirtingų šalių.

Liepos 14-22 dienomis Rumšiškėse, Tautinės skautų stovyklos „Laužų karta“

(projektą iš dalies rėmė Alytaus miesto savivaldybė) programoje dalyvavo ir didelis būrys Alytaus

skautų. Veikla vyko kasdien amžiaus grupėmis. Jaunesnieji Alytaus skautai turėjo progą apsilankyti

tikrose džiunglėse, kur drauge su drąsiuoju vadu Akela keliavo į žygius, o globėjas Balu padėjo

susipažinti su skautiškomis gudrybėmis ir gyvenimu miške. Amatai, kūrybinės dirbtuvės, piešimas

50

purvu, aitvarų gamyba, mokslinė laboratorija, kovos menai, medijų pažinimas – tai tik maža dalis

nuotykių ir įdomybių, kurias per savaitę patyrė jaunesnieji Alytaus skautai.

Patyrę skautai šiemet buvo pakviesti į kelionę laiku. Alytaus skautai kartu su savo

naujaisiais draugais nusikėlė į baltų ir vikingų laikus, kur susipažino ne tik su kasdiene buitimi, bet

ir žaidimais. Amatų kaimelyje jie ne tik sužinojo, kaip prieš šimtą ir daugiau metų buvo gaminamas

muilas, drabužiai, papuošalai, įrankiai ir kiti buities reikmenys, bet ir išbandė jų gamybą. O

nuotykių ieškotojų laukė miško kliūčių ruožai, žygiai ir kiti iššūkiai.

Vyresniųjų skautų programa nuo seno apipinta legendomis, mat ji žinoma tik tiems,

kurie teisėtai peržengia vyresniųjų skautų pastovyklės vartus. Šios programos dalyviai keliavo į

žygius ir darė geruosius darbus, o visa kita telieka paslaptimi.

Stovykloje iš viso stovyklavo 576 skautai iš 23 šalių, 4 žemynų, pradedant nuo

Australijos, baigiant Kanada. Didžiausia delegacija stovykloje atvyko iš Prancūzijos, net 170 brolių

ir sesių! Alytaus skautai stovykloje turėjo puikią galimybę lavinti anglų, prancūzų, rusų kalbą,

pasikeisti emblemomis, kaklaraiščiais su skautais iš kitų šalių ir rudenį grįžę į mokyklą turės ką

papasakoti draugams ir mokytojams!

Socialiai remtinų vaikų vasaros poilsis

Įgyvendinant Turiningo vaikų poilsio projektą, liepos 1–26 d. Alytaus Likiškėlių

pagrindinėje mokykloje buvo organizuota dieninė vaikų poilsio stovykla. Stovyklautojai į mokyklą

sugrįžo po penkerių metų pertraukos. Šiais metais mokykloje laisvalaikį leido 7–16 metų mokiniai

iš Likiškėlių, Vidzgirio, Dainavos, Šaltinių, Panemunės, „Volungės“ pagrindinių mokyklų,

Piliakalnio progimnazijos, Senamiesčio, Drevinuko, „Vilties“ pradinių mokyklų. Kelionės,

renginiai, žaidimai suartino vaikus, užsimezgė nauja draugystė. Visą stovykloje praleistą laiką

vaikus lydėjo puiki nuotaika, geros emocijos ir nepakartojami įspūdžiai.

Vaikų vasaros poilsio dieninė stovykla Alytaus Dainavos pagrindinėje mokykloje

vyko rugpjūčio 2–27 d., ją kasdien lankė vidutiniškai apie 60 mokinių (dirbo 21 pedagogas).

Kadangi rugpjūčio mėnuo buvo karštas, tai dauguma veiklų vyko lauke – stovyklautojai važiavo

prie Dusios, Metelio ežerų, lankėsi Metelių regioniniame parke, vyko sveikatingumo diena, sporto

šventė. Stovyklautojai turėjo galimybę važiuoti į ekskursijas Punioje, Raižiuose, apsilankė

Kalvarijos mini zoologijos sode, Kauno zoologijos sode, Birštone, kur dalyvavo edukacijoje apie

bites, Druskininkuose „Sūrioje pamokoje“, edukacijoje Pivašiūnų amatų centre. Mokykloje buvo

organizuojama Lego diena, sporto ir sveikatingumo renginiai, edukaciniai žaidimai bei užsiėmimai.

Vaikų vasaros poilsio dieninės stovyklos metu buvo užtikrintas socialiai remtinų

vaikų užimtumas, saugumas, pamaitinimas ir kryptingas ugdymas vasaros atostogų metu – plėtėsi

jų pažintiniai, kūrybiniai, sportiniai gebėjimai, patobulėjo mokinių bendravimas ir

bendradarbiavimas, vyko žalingų įpročių prevencinė veikla.

XIV. SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS

Socialinė parama (nemokami pietūs ir mokinio reikmenys) skiriama mokiniams, jeigu

šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį neviršija 183 Eur.

Nemokamas maitinimas

Mokinių nemokamas maitinimas organizuojamas Alytaus miesto savivaldybės 30

švietimo įstaigų: 13 lopšelių-darželių ir 17 bendrojo ugdymo mokyklų. Mokiniams sudarytos

sąlygos maitintis karštu ir sveiku maistu. Maitinimas organizuojamas laikantis racionalios mitybos

reikalavimų pagal perspektyvinius 15 dienų trukmės valgiaraščius, kurie derinami su Nacionalinio

visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamentu.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių nemokamam maitinimui 2018 m.

skirta 233,9 tūkst. Eur, iki 2018 m. liepos 1 d. išleista 100,5 tūkst. Eur. Planuojama, kad

nemokamam mokinių maitinimui skirtų lėšų užteks.

51

2018 m. 1-ąjį ketvirtį vidutiniškai nemokamai buvo maitinta 829 mokiniai, 2-ąjį

ketvirtį 824 mokiniai (2017 m. 1-ąjį ketvirtį vidutiniškai nemokamai buvo maitinami 1057

mokiniai, 2-ąjį ketvirtį – 1046 mokiniai).

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki dabar dėl nemokamo mokinių maitinimo jau kreipėsi 240

šeimų, kuriose yra 384 vaikai.

Aprūpinimas mokinio reikmenimis

Alytaus miesto savivaldybės mokyklų mokinių nemokamam aprūpinimui mokinio

reikmenimis 2018 m. skirta 39,9 tūkst. Eur. Dėl mokinio reikmenų šiuo metu jau kreipėsi 240

šeimų, kuriose yra 384 vaikai. Prašymai-paraiškos dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti bus

priimami iki 2018 m. spalio 5 d.

XV. INFORMACINIŲ KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTRA

Mokymo bazė

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose yra 2224

kompiuteriai, 469 daugialypės terpės projektoriai, 113 interaktyvių lentų:

lopšeliuose-darželiuose yra 223 kompiuteriai, 16 daugialypės terpės projektorių, 13

interaktyvių lentų;

bendrojo ugdymo mokyklose yra 1903 kompiuteriai, 441 daugialypės terpės

projektorius ir 99 interaktyvios lentos;

neformaliojo švietimo (išskyrus lopšelius-darželius) įstaigose yra:

Jaunimo centre – 43 kompiuteriai ir 3 daugialypės terpės projektoriai;

Muzikos mokykloje – 25 kompiuteriai ir 4 daugialypės terpės projektoriai;

Dailės mokykloje – 18 kompiuterių ir 2 daugialypės terpės projektoriai.

Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje yra 12 kompiuterių, 3 daugialypės terpės

projektoriai ir 1 interaktyvi lenta.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose kompiuterių klasėse ar

informatikos kabinetuose yra 479 kompiuteriai, įvairių mokomųjų dalykų kabinetuose ir klasėse –

903 kompiuteriai, bibliotekose ir skaityklose – 132 kompiuteriai, mokytojų kambariuose – 19

kompiuterių, kitose tik mokytojams skirtose patalpose – 46 kompiuteriai, administracijos

kabinetuose – 172 kompiuteriai, kitose mokyklos patalpose – 142 kompiuteriai, kompiuterizuotose

mokytojų darbo vietose – 500 kompiuterių. Iš viso mokinių mokymui naudojama 1021 kompiuteris.

Prijungtų prie interneto kompiuterių – 1854. Elektroninį dienyną naudoja 18 Alytaus miesto

savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų.

Visos Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinės ir viešosios įstaigos

prijungtos prie akademinio LITNET tinklo. Bendrojo ugdymo mokykloms, Jaunimo centrui, Dailės

mokyklai interneto paslaugos teikiamos optiniais kabeliais, kitoms įstaigoms – radijo ryšiu. Visos

įstaigos naudojasi interneto paslaugomis nemokamai.

Mokymo bazės plėtra

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras ir Alytaus miesto

savivaldybės administracija pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl bendradarbiavimo įgyvendinant

2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir

technologinių mokslų priemonėmis“. Šiame projekte dalyvauja bendrojo ugdymo mokyklos

(išskyrus Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklą) turinčios1–4 klasėse ne mažiau nei 30 mokinių, 5–8

klasėse ne mažiau 40 mokinių. Įgyvendinant projektą „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir

technologinių mokslų priemonėmis“ 2018 m. gegužės 14 d. prasidėjo 1–4 klasėms skirtų mokymo

priemonių ir įrangos pristatymas į mokyklas. Matavimo indai, mėgintuvėliai, tiriamųjų darbų

rinkiniai, mikroskopai, žiūronai, kompasai, optikos rinkiniai ir kiti prietaisai už daugiau nei 40

tūkst. eurų pasiekė ir Alytaus miesto savivaldybės mokyklas, vykdančias pradinio ugdymo

programas.

52

Šiuo projektu siekiama modernizuoti 1–8 klasių gamtos ir technologinių mokslų

mokymo(si) aplinką. Tam bus panaudota 6 950 880,43 eurų. Projekto trukmė 28 mėnesiai (2017 m.

kovas – 2019 m. liepa). Planuojama, kad 2019 m. pradžioje mokyklas pasieks ir 5–8 klasėms skirtos

gamtos mokslų, technologijų dalykų mokymo priemonės ir įranga.

ŠVIS kūrimo programa

Toliau įgyvendinama Alytaus miesto savivaldybės ir jos švietimo biudžetinių ir

viešųjų įstaigų 2018 metų priemonė (projektas) užtikrinti švietimo valdymo informacinės sistemos

(ŠVIS) funkcionavimą, kurios esmė:

1. AB TEO LT infrastruktūros nuoma.

2. Interneto radijo ryšio priežiūra.

Šiai priemonei (projektui) finansuoti 2018 m. skirta 20000,0 Eur iš Alytaus miesto

savivaldybės biudžeto.

XVI. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASIRUOŠIMAS NAUJIEMS MOKSLO METAMS

Mokiniai ir personalas

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų klasės ir priešmokyklinio

ugdymo grupės sukomplektuotos, neformaliojo švietimo mokyklos grupes komplektuoja ir rugsėjo

mėnesį, darbuotojų (mokyklų vadovų, mokytojų, kitų pedagoginių darbuotojų ir aptarnaujančio

personalo darbuotojų) beveik netrūksta. Švietimo įstaigos 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškojo 1

logopedo (27 pedagoginio darbo valandų krūvis per savaitę), 1 ikimokyklinio ugdymo auklėtojo

(1,5 etato), meninio ugdymo pedagogo (0,75 etato), 1 mokytojo padėjėjo (1 etatas), 1 operatoriaus

(0,5 etato), 1 virėjo (1 etatas), pailgintos darbo dienos grupės auklėtojo (22,5 pedagoginio darbo

valandų krūvis per savaitę), Visos dienos mokyklos grupės auklėtojo (20 pedagoginio darbo

valandų krūvis per savaitę). Dėl darbo į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo

skyrių iki 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi ir pretendento dirbti švietimo įstaigose anketas užpildė 4

asmenys (3 mokytojai ir 1 aptarnaujančiojo personalo darbuotojas).

Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 29 d. įskaitytinai iš Alytaus miesto

savivaldybės mokyklų į užsienį su tėvais išvyko 1 mokinys (per atitinkamą praėjusių metų

laikotarpį – 3 mokiniai), sugrįžusių į Alytų mokinių nebuvo (per atitinkamą praėjusių metų

laikotarpį – 2 mokiniai). Per minėtą laikotarpį į kitas savivaldybes gyventi ir mokytis iš Alytaus

išvyko 1 mokinys (per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį – 8 mokiniai), o į Alytų atvykusių

mokinių nebuvo (per atitinkamą praėjusių metų laikotarpį – 3 mokiniai).

Ugdymo aplinkos parengimas

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų patalpoms ir

mokymo bazei parengti 2018–2019 mokslo metams iš įstaigų sąmatose patvirtintų biudžeto

(mokinio krepšelio ir savivaldybės) lėšų išleista 135 021 Eur (pasiruošti 2017–2018 m. m. buvo

išleista 138 976 Eur), biudžetinių įstaigų veiklos pajamų – 55 951 Eur (2017–2018 m. m. buvo

išleista 49 575 Eur), rėmėjų lėšų – 37 229 Eur (2017–2018 m. m. buvo išleista 37 089 Eur), už

kuriuos atlikti šie svarbiausi darbai: suremontuoti mokomieji kabinetai ir koridoriai, skaityklos,

persirengimo kambariai prie sporto salių, dušų, sanitarinių mazgų ir kitos mokyklų patalpos,

tvarkoma švietimo įstaigų aplinka, perkamos mokymo priemonės, mokykliniai baldai ir t. t.

Vadovėliai ir mokymo priemonės

Vadovėlis – svarbiausia mokymo priemonė. 2018–2019 mokslo metams vadovėlių ir

jų komplektų dalių mūsų savivaldybės mokyklos užsisakė už 71 618 Eur iš mokinio krepšelio lėšų

(2017–2018 mokslo metais mokyklos įsigijo vadovėlių ir jų komplektų dalių už 74 061 Eur).

Švietimo įstatyme numatyta, kad mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Pagal mokyklų aprūpinimo vadovėliais

tvarką vadovėlius užsisako ir nusiperka pačios mokyklos. Kiekvieno mokinio krepšelyje numatyta

20,68 Eur suma vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms pirkti 2018–2019 m. m. Kiek ir kokių

53

vadovėlių pirkti, sprendžia pačios mokyklos. Mokyklos išsirenka vadovėlius iš Galiojančių

bendrojo ugdymo dalykų vadovėlių 2018–2019 mokslo metais sąrašo. Šiame sąraše yra informacija

apie anksčiau išleistus ir naujus tinkamus naudoti ugdymo procese vadovėlius. Šalia naujų

vadovėlių pavadinimų pateikiamos ir leidyklos pasirinktų ir Ugdymo plėtotės centro paskirtų

vertintojų recenzijos, kurios padėjo mokykloms apsispręsti pasirenkant naujus vadovėlius.

Vadovėlių mokyklos nusiperka atsižvelgdamos į turimą mokinio krepšelio lėšų sumą bei

apsvarsčiusios jų poreikį mokytojų metodiniuose būreliuose. Vienu vadovėliu mokiniai naudojasi

vidutiniškai 4 metus, todėl kasmet reikia atnaujinti tik dalį vadovėlių fondo. Jei vadovėlių pritrūktų,

mokinių tėvai jų pirkti neturėtų, o mokykloms reikėtų kreiptis į Švietimo skyrių, kuris organizuotų

vadovėlių perskirstymą tarp savivaldybės mokyklų bibliotekų.

Pratybų sąsiuviniais mokyklos mokinių aprūpinti neprivalo. Jei mokytojai, mokiniai ir

jų tėvai susitaria, kad pratybų sąsiuviniai (ir kokie konkrečiai) pamokose bus naudojami, juos turi

nupirkti mokinių tėvai arba mokyklų direktoriai turi nustatyti kitus šių papildomų priemonių

įsigijimo būdus (pvz., iš rėmėjų lėšų).

Reikiamas dėmesys skiriamas mokymo priemonėms įsigyti. Mokymo priemonių

2018–2019 m. m. įsigyta už 80 975 Eur (2017–2018 m. m. įsigyta už 83 618 Eur).

Mokinio krepšelyje 5,91 Eur vienam mokiniui skirta informacinėms ir

komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų

bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti ir kitoms su IKT susijusioms išlaidoms).

XVII. ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ PASTATŲ ATNAUJINIMAS IR UGDYMO APLINKOS

MODERNIZAVIMAS

Alytaus miesto savivaldybės taryba, savivaldybės administracija ir 2018 m. daug

dėmesio skyrė savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų pastatams atnaujinti ir ugdymo

aplinkai modernizuoti.

2017–2018 mokslo metų darbai

Alytaus lopšelių-darželių „Pušynėlis“, „Saulutė“, „Girinukas“, Dzūkijos, Šaltinių,

„Volungės“ ir Likiškėlių pagrindinių mokyklų, Paslaugų centro patalpų avarinių gedimų

likvidavimas – 13,1 tūkst. Eur.

Alytaus „Drevinuko“ ir „Vilties“ mokyklų-darželių, lopšelių-darželių „Pasaka“,

„Saulutė“, „Nykštukas“, „Obelėlė“, „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Du gaideliai“ (2 gr.) ir „Boružėlė“

tualetų su prausyklomis, virtuvėlių ir rūbinėlių remontas – 20,0 tūkst. Eur.

Iki 2018 m. pabaigos tualetų su prausyklomis, virtuvėlių ir rūbinėlių remonto darbai

bus atlikti Alytaus lopšeliuose-darželiuose „Pasaka“, „Saulutė“, „Nykštukas“, „Obelėlė“,

„Šaltinėlis“, „Vyturėlis“ ir „Du gaideliai“ (6 gr.) – 422,0 tūkst. Eur.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos šilumos sistemos atnaujinimas – 50,0 tūkst.

Eur (Švietimo įstaigų modernizavimo programos lėšos).

8 Alytaus lopšelių-darželių teritorijų aptvėrimas – 182,0 tūkst. Eur.

Alytaus „Vilties“ mokyklos-darželio ir lopšelio-darželio „Volungėlė“ pastatų fasadų

siūlių remontas, lopšelių-darželių „Šaltinėlis“, „Vyturėlis“, „Obelėlė“ ir „Drevinuko“ mokyklos-

darželio galinių fasado sienų šiltinimas, lopšelio-darželio „Pušynėlis“ priestatų fasadų ir stogo

šiltinimo darbai – 138,0 tūkst. Eur. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos stogo remontas – 80,0 tūkst. Eur. Šiuo metu

atlikta darbų už 43,5 tūkst. Eur.

Alytaus Dainavos pagrindinės mokyklos stadiono teritorijos su lauko aikštynais ir

prieigomis rekonstravimas – 117,0 tūkst. Eur. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos modernių ir saugių erdvių sukūrimas – 748,0

tūkst. Eur (Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos). Šiuo metu atlikta darbų už 72,0 tūkst. Eur.

Alytaus muzikos mokyklos vidaus patalpų atnaujinimas – 397,8 tūkst. Eur (Europos

Sąjungos struktūrinių fondų lėšos). Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

54

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ vidaus patalpų atnaujinimas – 5,0 tūkst. Eur.

Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Alytaus lopšelio-darželio „Girinukas“ ugdymo aplinkos modernizavimas – 182,6,0

tūkst. Eur. Šiuo metu atlikta darbų už 1,3 tūkst. Eur.

Parengti techniniai projektai

Alytaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ pastato išorės rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ pastato vidaus rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ vidaus patalpų rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus lopšelio-darželio „Boružėlė“ pastato išorės rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus mokyklos-darželio „Viltis“ išorės sienų šiltinimo techninis projektas.

Alytaus mokyklos-darželio „Viltis“ pastato vidaus rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos modernizavimo I etapo (išorės sienų

apšiltinimo, dalies vidaus patalpų rekonstravimo, nuogrindų sutvarkymo) techninis projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos pastato naujojo korpuso plokščio stogo

šiltinimo ir išorės sienų apšiltinimo techninis projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos senojo pastato išorės rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Senamiesčio pradinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos specialiųjų poreikių mokinių klasių pastato

šlaitinio stogo įrengimo ir sienų šiltinimo techninis projektas.

Alytaus Šaltinių pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos dalies patalpų rekonstravimo techninis

projektas „Tvarus gamtos naudojimas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione“, kurį įgyvendinant

šioje mokykloje įrengiamas Gamtos mokslų mokymo informacinis centras.

Alytaus Vidzgirio pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Panemunės pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimo (fasadų šiltinimo)

techninis projektas.

Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos sporto aikštyno rekonstravimo techninis

projektas.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos pastato rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos uždaro sporto aikštelių komplekso įrengimo

techninis projektas.

Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos teritorijos sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos teritorijos, esančios prieš senąjį

mokyklos pastatą, sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus Putinų gimnazijos teritorijos aptvėrimo, jos apšvietimo ir vaizdo stebėjimo

sistemos įrengimo techninis projektas.

Alytaus Putinų gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus Jotvingių gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos pastato rekonstravimo techninis projektas.

Alytaus jaunimo centro didžiosios salės rekonstravimo techninis projektas.

55

Alytaus dailės mokyklos pastato vidaus rekonstravimo ir aplinkos sutvarkymo

techninis projektas.

Alytaus dailės mokyklos teritorijos sutvarkymo techninis projektas.

Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos pastato išorės sienų apšiltinimo,

šiluminio punkto rekonstravimo, vėdinimo sistemos įrengimo techninis projektas.

Rengiami techniniai projektai

Alytaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ pastato išorės sienų šiltinimo techninis

projektas.

Alytaus šv. Benedikto gimnazijos sporto aikštyno rekonstravimo techninis projektas.

XVIII. ŠVIETIMO PROBLEMOS

Tarptautiniai ir nacionaliniai tyrimai atskleidžia akivaizdžias švietimo problemas ir

teikia įtikinamų, moksliškai pagrįstų rekomendacijų, kaip tobulinti Lietuvos švietimą.

Nepakankami mokinių pasiekimai Dažnai pasidžiaugiame įvairiais Lietuvos švietimo sistemos laimėjimais, tačiau vis dar

turime probleminių sričių. Lietuvos mokinių pasiekimai, lyginant su Europos Sąjungos ar kitomis

pasaulio šalimis, nėra aukšti. Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje yra iškeltas siekis

pagerinti mokinių pasiekimus, t. y. pirmiausia nukreipti pastangas mažinti žemus pasiekimus. Kol

kas Lietuvos rezultatai prastesni nei kaimynų tarptautinių tyrimų (PISA ir kt.). Švietimo kokybės

užtikrinimo sistemoje išskirtinos šios pagrindinės problemos (spragos): visuose švietimo lygmenyse

stokojama įrodymais grįstos švietimo vadybos kultūros: mokyklos ir jų steigėjai menkai taiko

mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo duomenis mokyklų veiklai tobulinti; ikimokykliniame

ugdyme kol kas vykdomas tik ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos įsivertinimas, o išorinis

vertinimas nėra vykdomas; bendrajame ugdyme mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas

vyksta vangiai (įvertinta tik trečdalis bendrojo ugdymo mokyklų); profesiniame mokyme kol kas

nėra įdiegta profesinio mokymo įstaigų veiklos įsivertinimu ir išoriniu vertinimu pagrįsta kokybės

užtikrinimo sistema ir kt. Lietuvos švietimo sistema palyginti gerai užtikrina įvairaus socialinio

ekonominio statuso mokinių minimalius pasiekimus, tačiau menkai išlygina žemo ir aukšto

socialinio ekonominio statuso mokinių mokymosi galimybių skirtumus.

Alytaus miesto savivaldybės mokinių 2018 m. valstybinių brandos egzaminų

patenkinamą (16-35) lygį gavusių mokinių procentas, palyginus su 2017 m. brandos egzaminų

patenkinamu lygiu yra didesnis net penkių mokomųjų dalykų: informacinių technologijų,

matematikos, geografijos, istorijos ir chemijos.

Mokymo turinys ir mokymosi krūviai

56

Švietimo ir mokslo ministerija susiaurino dalį bendrųjų bendrojo ugdymo programų,

ryžtingai atsisakė tam tikrų temų, kad per pamokas mokiniams daugiau būtų laiko diskutuoti, o

„kalimas“ būtų keičiamas mokymu savarankiškai mąstyti. Susiaurinus mokymo turinį, mokyklose

galima efektyviau spręsti didelių vyresniųjų klasių mokinių mokymosi krūvių problemą. Mūsų

savivaldybės mokytojai turėtų atidžiau parinkti tinkamus mokymosi būdus mokymosi uždaviniams

pasiekti ir su mokiniais išsiaiškinti, kuriam tikslui ir kaip juos taikyti, paaiškinti jų pranašumus. Kad

mokymosi procesas pamokose vyktų sklandžiai, būtina sukurti mokymuisi palankų ne tik

intelektinį, bet ir socialinį bei emocinį klimatą, derinti intensyvų darbą su pertraukėlėmis, skirti

pakankamai laiko užduotims suprasti ir atlikti. Būtina mokinius mokyti tikslingai ieškoti

informacijos, sudaryti sąlygas mokantis naudotis kompiuteriais per visų dalykų pamokas, nes

mokinių pasiekimai susiję su jų gebėjimais rasti informaciją ir mokymusi naudotis kompiuteriais.

Mokytojo ir mokinio, mokinių tarpusavio sąveika ugdymo procese turėtų keistis iš esmės, daugiau

laiko turi būti skiriama dialogui, diskusijoms, praktinei veiklai, įsivertinimui ir mokymosi

apmąstymui.

Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas yra viena opiausių problemų, su

kuriomis šiandien susiduria mokytojai. Mokiniai skiriasi turima patirtimi, motyvacija, interesais,

siekiais, gebėjimais, mokymosi stiliumi, pasiekimų lygiu ir kt., tai lemia skirtingus mokymosi

poreikius. Bendrojo ugdymo mokyklose yra daug integruotų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių

vaikų. Į tai būtina atsižvelgti organizuojat ugdymo procesą, siekiant mokymosi tikslų.

Individualizuotas ugdymas – tai pripažinimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais būdais

pasiekia geriausių rezultatų. Be to, individualizavimas padidina mokinių mokymosi motyvaciją,

pasitikėjimą ir savigarbą, yra būtina sąlyga kompetencijoms ugdyti. Diferencijavimo tikslas –

sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau mokytis. Taip pat diferencijuotas ugdymas

kompensuoja brendimo, mokymosi tempo netolygumus, atsirandančius mokinių amžiumi grįstoje

vertikalaus skirstymo klasėmis sistemoje.

Mūsų savivaldybės mokyklų bendrojo ugdymo procese būtina diferencijuoti ir

individualizuoti užduotis, nuolat tobulinti mokinių motyvavimo sistemą, kad vaikai būtų sudominti

dėstomu dalyku, noriai eitų į pamokas ir mokytųsi savarankiškai, taip skatinant individualią

pažangą, kuriant sąlygas mokinių kūrybiškumui, kritiniam mąstymui ugdyti.

Patyčių ir smurto prevencija mokyklose Didelis dėmesys Alytaus miesto savivaldybės mokyklose skiriamas patyčių ir smurto

prevencijai. Smurtas (fizinis ir psichologinis) tarp mokinių mokyklose ir už jų ribų – viena

sudėtingiausių problemų, kurią ne visada pajėgios išspręsti pačios mokyklos, todėl jos nuolat

efektyviai bendradarbiauja su kitomis institucijomis: Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos

skyriumi Alytaus miesto savivaldybėje, Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyriumi, Alytaus

miesto savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisija, Alytaus miesto pedagogine

psichologine tarnyba, Alytaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu). 2017 metais naujai

įsteigta Alytaus miesto savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatoriaus pareigybė. Tai didelė pagalba tiek mokytojams, tiek mokiniams ir jų tėvams. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius koordinuoja Vaiko gerovės komisijos veiklą,

nagrinėja prašymus dėl koordinuotai teikiamų paslaugų skyrimo vaikui ir jo tėvams, nustato šios

pagalbos ir paslaugų poreikį vaikui, kartu su vaiku, jo tėvais ir vaiko minimalios priežiūros

priemones vykdančiais asmenimis parengia individualų pagalbos vaikui planą.

Mokyklose susiduriama su fizinio ir psichologinio smurto apraiškomis: stumdymusi,

prasivardžiavimu, keiksmažodžių vartojimu, ignoravimu, patyčiomis, žeminimu. Tyčiojamasi iš

skurdesnio, silpnesnio, jaunesnio, neįgalaus, kitokio negu kiti. Prievartą patyrę vaikai jaučia daug

neigiamų jausmų – pyktį, beviltiškumą, kaltę, gėdą, menkavertiškumą, nerimą, liūdesį. Arčiausiai

vaikų yra jų tėvai ir klasių auklėtojai, kurie privalo laiku užkirsti kelią patyčioms ir konstruktyviai

spręsti kylančius konfliktus. Vaikus mato ir klasėse dirbantys mokomųjų dalykų mokytojai,

57

mokyklose dirba psichologai, socialiniai pedagogai. Svarbiausia, kad kiekvienas dirbtų savo darbą

sąžiningai ir klasių auklėtojai, mokytojai, mokinių tėvai laiku pastebėtų patyčias, kad vaikams būtų

suteikta reikalinga pagalba. Mūsų savivaldybės mokyklose dirba kvalifikuoti psichologai, kurie

dažniausiai laiku suteikia psichologinę pagalbą ne tik mokiniams, bet dažnai ir mokytojams, kurie

ne visada žino, kaip elgtis su netinkamai besielgiančiu mokiniu, kuris trukdo mokytis kitiems,

tyčiojasi iš bendraklasių ar net mokytojo. Laiku ir tinkamai į tokias situacijas turi reaguoti ir

mokyklų administracija. Jeigu mokyklos būna nepajėgios išspręsti konkrečių patyčių ar smurto

atvejų, mokyklų administracijai, mokiniams ir jų tėvams yra pasirengusios padėti pirmiau minėtos

institucijos.

Alytaus miesto savivaldybės mokyklose sėkmingai įgyvendinamos Smurto

prevencijos programos įgyvendinimo rekomendacijos, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro

2017-03-22 įsakymu Nr. V-190 – visos Alytaus miesto savivaldybės mokyklos turi pasirengę smurto

ir patyčių prevencijos ir intervencijos vykdymo tvarkas, kuriomis vadovaujasi vykdydamos

prevencinę veiklą, įvykus smurtiniam įvykiui ar esant krizinei situacijai, visų mokyklų darbuotojų

pareigybių aprašuose numatyta atsakomybė už emociškai saugios mokymo(si) aplinkos

puoselėjimą, reagavimą į smurtą ir patyčias pagal mokyklos nustatytą tvarką.

Taip pat būtina ir vaikų tėvų atsakomybė už jų vaikų elgesį, mokymosi rezultatus.

Tėvus reikia įtraukti į klasių bendruomenių, mokyklų gyvenimą. Alytaus miesto savivaldybės

mokyklose vis daugiau įrengiama vaizdo stebėjimo kamerų, kurios taip pat prisideda prie mokinių,

mokytojų ir kitų darbuotojų saugumo. Siekiant užtikrinti Alytaus miesto savivaldybės švietimo

biudžetinių ir viešųjų įstaigų bendruomenių saugumą, būtina aptverti ir švietimo įstaigų teritorijas.

Tinkamai aptverta Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos teritorija. Artimiausiu metu

planuojama aptverti Alytaus Dzūkijos pagrindinės mokyklos teritoriją.

Žalingų įpročių prevencija

Žalingi mokinių įpročiai (narkotikų, alkoholio, tabako vartojimas) – opi problema,

kuriai įveikti reikalinga nuosekli, sisteminga prevencinio darbo programa. Prevencinis darbas bus

efektyvus, kai jam bus skiriamas reikiamas finansavimas, o mokiniai įvairia prasminga veikla bus

užimti tiek po pamokų darbo dienomis, tiek savaitgaliais ar mokinių atostogų metu. Netinkamas

mokinių elgesys (keiksmažodžių vartojimas, aplinkos šiukšlinimas, rūkymas, alkoholinių gėrimų

vartojimas, buvimas viešose vietose neleistinu paros laiku, triukšmavimas, nepagarbus ir

nekultūringas bendravimas su suaugusiais asmenimis, turto niokojimas ir kt.) ir nusikalstamumas

mokyklose, namuose ir viešosiose miesto vietose – tai problemos, kurias sistemingai sprendžia

mokyklų bendruomenės, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

ir Alytaus miesto savivaldybės Švietimo skyrius, Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko

gerovės komisija, Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba, Alytaus apskrities vyriausiasis

policijos komisariatas. Pasitaikantis suaugusiųjų smurtas (taip pat ir seksualinis) prieš vaikus –

sudėtingas socialinis reiškinys, susijęs su visuomenės vertybėmis, atsparumu neigiamiems

socialiniams reiškiniams. Svarbu, kad į tai būtų reaguojama laiku ir tinkamai. Kiekvienų metų

spalio paskutinįjį ketvirtadienį Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato posėdžių salėje

vyksta Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų direktorių, Alytaus

profesinio rengimo centro ir Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorių, Alytaus miesto

savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjų bei

darbuotojų, policijos pareigūnų pasitarimas nepilnamečių nusikalstamumo mažinimo, patyčių,

smurto ir žalingų įpročių prevencijos organizavimo klausimais. Vis dar ne visos Alytaus bendrojo

ugdymo mokyklos sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje,

ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje. Problema

vyresnių – gimnazijos – klasių mokinių įtraukimas į žalingų įpročių prevenciją, kadangi trūksta

vyresniems mokiniams parengtų ir pritaikytų integruotų programų. Svarbu, vadovaujantis Lietuvos

Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių

pakeitimo ir įstatymo papildymo 231, 23

2 straipsniais 2016 m. spalio 18 d. įstatymu Nr. XII-2685,

nuo 2017 m. rugsėjo užtikrinti kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje,

58

ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje, apimančioje

smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos

gyvensenos skatinimą.

Ugdymo aplinka

Ugdymo procese dalis mūsų savivaldybės mokyklų mokytojų vis dar per mažai ir

nepakankamai efektyviai naudoja kompiuterius, kitas modernias mokymo priemones, darbe

pasitenkina paprastesnėmis mokymo priemonėmis ir mažiau efektyviais ugdymo metodais. Lietuva

patenka tarp labiausiai atsilikusių ES valstybių pagal informacinių technologijų panaudojimą

mokymo procese. Būtina ir toliau renovuoti ir remontuoti Alytaus miesto savivaldybės švietimo

biudžetinių ir viešųjų įstaigų pastatus, patalpas, dar sparčiau modernizuoti ugdymo aplinką: keisti

fiziškai ir morališkai pasenusius mokyklinius baldus (mokinio stalus ir kėdes, klasės lentas,

mokyklines spintas, bibliotekų, aktų salių, mokytojų kambarių baldus), šiuolaikiškai įrengti

mokytojų darbo vietas, daugiau įsigyti modernių mokymo priemonių, modernizuoti kūno kultūros ir

sporto infrastruktūrą.

Dar viena problema yra ta, kad bendrojo ugdymo mokyklose dauguma mokytojų yra

moterys. Tarp Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų vadovų ir mokytojų 86,9

proc. sudaro moterys. Visapusiškam vaikų ir jaunimo ugdymui trūksta teigiamų vyriškų pavyzdžių

– šią spragą galėtų užpildyti mokytojai vyrai. Reikėtų siekti užtikrinti besimokančiųjų

psichologinius poreikius atitinkančią lyčių dermę tarp mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo

programas.

Mūsų mokytojų amžiaus vidurkis siekia 50 metų, net 78 mokytojai (iš 1203 dirbančių

Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinėse ir viešosiose įstaigose mokytojų) yra sulaukę

pensinio amžiaus. Jauni mokytojai norėtų ateiti į mokyklas, tačiau, mažėjant mokinių skaičiui bei

išliekant dabartiniam finansavimui, neatsiranda laisvų darbo vietų. Alytaus miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklose dirba tik 33 pedagogai iki 35 metų amžiaus. Reikėtų daugiau

motyvuoti gabius jaunus žmones rinktis karjerą formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigose. Kai

kuriose užsienio šalyse mokytojai turi vieną ar net du pedagoginį išsilavinimą turinčius

pagalbininkus klasėje. Jeigu tokia tvarka būtų nustatyta ir Lietuvoje, būtų galima ne tik išspręsti

mokytojų užimtumo problemas, bet ir ženkliai pagerinti švietimo kokybę. Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 patvirtintas Mokytojų

priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašas, kuris nustato informacijos apie laisvą mokytojo

pareigybę paskelbimo, asmenų priėmimo dirbti mokytoju atrankos būdu (pokalbis) ir atleidimo

tvarką. Problema ta, kad jauniems mokytojams, ką tik baigusiems aukštąsias mokyklas

(universitetus arba kolegijas), įgijusiems specialybę ir mokytojo kvalifikaciją ir visiškai

neturintiems pedagoginio darbo patirties arba turintiems tik nedidelę tokio pobūdžio patirtį, labai

sudėtinga konkuruoti dėl laisvų darbo vietų su mokytojais, kurie turi solidžią patirtį ir vyresniojo

mokytojo, mokytojo metodininko ar net mokytojo eksperto kvalifikacines kategoriją.

Dar viena problema – emigrantų našlaičiai – tai vaikai, kurių tėvai gyvena ir dirba

užsienyje, o Lietuvoje paliktus vaikus globoja, prižiūri ir ugdo seneliai, dėdės ir tetos, kiti artimi

giminaičiai ar net visai svetimi žmonės. Net viskuo materialiai aprūpinti tokie vaikai jaučiasi

prastai, kadangi jiems trūksta tėvų artumo ir šilumos, palaikymo ir supratimo.

Mokymasis visą gyvenimą

Kuo toliau, tuo labiau nyksta vadinamieji nekvalifikuoti arba mažai kvalifikuoti

darbai. Netrukus net ir patys paprasčiausi darbai, pavyzdžiui, valymo, statybos ar visuomeninio

maitinimo srityse, reikalaus deramo su jais susijusių technologijų supratimo ir panaudojimo, nes

paprasčiausias užduotis gali atlikti įrengimai, mašinos. Jas aptarnauti, prižiūrėti ir valdyti turi

kvalifikuoti darbuotojai. Be to, technologinės kaitos tempas ir jos kuriama ekonominė ir socialinė

kaita yra tokie spartūs, kad žengiantieji į darbo rinką šiandien negali tikėtis visą gyvenimą dirbti

viename darbe, turėti tik vieną specialybę ir visą laiką išlikti viename ūkio sektoriuje. Specialistai

59

mano, jog daugumai dabartinio jaunimo per savo darbo karjerą teks keletą kartų gana radikaliai

pakeisti profesiją.

Taigi iškyla poreikis mokytis visą gyvenimą. Tampa visiškai nebeįmanoma jauniems

žmonėms iki 25 metų įgyti gebėjimų ir kvalifikacijų rinkinį visam gyvenimui. Kuo toliau, tuo

labiau jiems reikės platesnių, bendresnių, lengvai pritaikomų gebėjimų, kurie padėtų nuolat

įsisavinti naujas specialybės žinias ir naujus darbo metodus. Vadinasi, mokymas tampa jau

nuolatine gyvenimo dalimi. Praktiškai tai reiškia, kad mokymosi galimybės turi būti prieinamos

visoms visuomenės dalims visais gyvenimo tarpsniais ir bet kurioje aplinkoje – mokykloje, darbe,

namuose bei laisvalaikio metu.

Alytaus miesto savivaldybės suaugusiųjų švietimo strateginės partnerystės platforma

buvo įkurta 2014 metais. Jos pagrindiniai tikslai – koordinuoti formaliojo ir neformaliojo

suaugusiųjų švietimo sistemos kūrimą, plėtojimą ir tobulinimą Alytaus mieste, tirti ir analizuoti

formalųjį ir neformalųjį suaugusiųjų švietimą vykdančių institucijų, Alytaus miesto bendruomenės

poreikius ir verslo aplinkos situaciją mieste, svarstyti kylančių problemų sprendimo būdus bei teikti

rekomendacijas šioms problemoms spręsti, siūlymus dėl formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų

švietimo plėtros ir tobulinimo Alytaus miesto savivaldybės tarybai ir kitoms institucijoms. Taip pat

taryba konsultuoja Alytuje veikiančius neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdytojus dėl

paraiškų rengimo ir jų teikimo savivaldybės, nacionaliniams, Europos Sąjungos fondams. Taryba

vienija visas suaugusiųjų švietimo organizacijas, esančias Alytaus mieste, jos pagrindu turėtų būti

plėtojamas suaugusiųjų švietimas Alytaus mieste. Alytaus miesto savivaldybėje neformalųjį

suaugusiųjų švietimą vykdo Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykla, joje neformaliojo suaugusiųjų

švietimo būrelius lanko įvairaus amžiaus žmonės, Alytaus jaunimo centras, Alytaus miesto

pedagoginė psichologinė tarnyba, Muzikos mokykla, Alytaus kolegija, Alytaus dailiųjų amatų

mokykla, kurioje vyksta meno krypties kūrybinės dirbtuvėlės suaugusiems, Alytaus profesinio

rengimo centre organizuojami darbo rinkos mokymai. Alytaus mieste veikia Trečiojo amžiaus

universitetas. Alytaus trečiojo amžiaus universitetas turi 12 fakultetų ir jį lanko apie 650 vyresniojo

amžiaus asmenų, dalyvaujančių įgyvendinant neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas.

Formalusis ugdymas suaugusiems asmenims organizuojamas Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo

mokyklos Gimnazijos ir Pataisos namų skyriuose.

Švietimo kokybė Gerinti mokinių ugdymo kokybę – svarbiausias švietimo sistemos tikslas, dėl kurio

visos švietimo institucijos turi dirbti išvien. Šiuo metu stinga ne tik suderinto ir išsamaus požiūrio į

švietimo kokybę, bet ir sistemos, užtikrinančios nuoseklų švietimo tobulinimą. Pasigendama

vieningo požiūrio ką, kiek ir kaip vertinti, kad švietimo sistemos dalyviai žinotų, kaip jiems sekasi,

norėtų dirbti ir mokytis geriau. Tyrimai rodo, kad šiandien mokyklų galimybės kokybiškai ugdyti

jaunąją kartą labai skiriasi: vienose mokinių pasiekimai aukšti, nuolat gaunama reikiama pagalba,

mikroklimatas palankus ugdymui, o kitose pasiekimai prastesni, labiau plinta patyčios. Viena iš

Alytaus miesto savivaldybės švietimo prioritetinių krypčių – švietimo kokybės gerinimas,

modernizuojant mokymo aplinką, itin daug dėmesio skiriant mokytojų tobulėjimui, mokinių

sveikatingumo ir žmogaus saugos puoselėjimui. Mokymas ir ugdymas modernizuojamas

formuojant mokinių savarankiško mokymosi nuostatas, bendrojo ugdymo mokyklose naudojantis

informacinėmis technologijomis ir netradicinėmis edukacinėmis erdvėmis: įrengiami muziejai,

šachmatų lentos, specializuotos ir lauko klasės, aikštynai ir kt. Ugdymo procese laikomasi mokymo

diferencijavimo ir individualizavimo nuostatų, atsižvelgiama į mokinių gebėjimų ir žinių lygį,

individualią pažangą, taip kuriant sąlygas mokinių kūrybinei veiklai, kritiniam mąstymui ugdyti.

Kuriamos sąlygos gabiems ir talentingiems vaikams ugdytis per neformaliojo vaikų švietimo

programas. Ugdymo įstaigos skatinamos dalyvauti programose, padedančiose apsirūpinti

moderniomis ugdymo priemonėmis ir įrengimais; rengiamos ir įgyvendinamos mokytojų ir kitų

ugdymo partnerių kvalifikacijos tobulinimo programos, padedančios įvaldyti veiksmingus ugdymo

metodus. Svarbu tobulinant mokymo nuostatas ir būdus siekti didesnės mokinių pažangos, gerinti

mokymo(si) kokybę, tobulinti mokytojų kvalifikaciją, plačiau taikyti diagnostinius vertinimo

60

įrankius ir standartizuotus testus, rinkti grįžtamąją informaciją, reikalingą ugdymo kokybei ir

vadybai gerinti. Populiarinti socialinius, tiksliuosius ir gamtos mokslus, plėtoti mokinių mokslinę

veiklą, didinti neformaliojo vaikų švietimo programų įvairovę.

Alytaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose toliau mažėja mokinių

skaičius, todėl būtina nuosekliai optimizuoti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, išlaikant kokybiško

švietimo prieinamumą ir užtikrinant galimybę visiems mokiniams ugdytis šiuolaikiškomis

sąlygomis bei garantuojant galimybes siekti aukštų mokinių pasiekimų rodiklių. Siekdama

skaidraus, lygiateisiško mokinių priėmimo į mokyklas ir darželius, Alytaus miesto savivaldybės

administracija siekia įdiegti elektroninę mokinių priėmimo į mokyklas ir darželius sistemą, kuri

užtikrins patekimo į mokyklas ir darželius prieinamumą ir skaidrumą.

Ar konkurencija lemia švietimo kokybę?

Vienas ryškiausių rinkos ekonomikos komponentų yra konkurencija, tad pravartu į

konkurencijos poveikį pasižiūrėti nuodugniau. Šiuo atveju norima atkreipti dėmesį į tuos

konkurencijos aspektus, kurie mažiau diskutuoti, ypač į tuos, kurie gali pastūmėti į socialinį

neteisingumą ir kitus nepageidaujamus Lietuvos švietimo padarinius.

Valstybė, sudarydama galimybes mokykloms konkuruoti, bet vėliau pamačiusi, kad

tik kai kurios mokyklos tuo pasinaudoja kokybei gerinti, turi imtis kompensacinių veiksmų, nes

privalo užtikrinti kokybiškas švietimo paslaugas visiems Lietuvos mokiniams. Jeigu versle tiesiog

tikimasi, kad stipresnės, iniciatyvesnės ar kokybiškesnės įmonės iš rinkos išstums kitas, šis

institucinio gyvavimo principas negali būti toleruojamas privalomojo ugdymo įstaigose, nuo kurių

priklauso jų auklėtinių likimas. Konkurencija ir sumažintas reguliavimas taip pat prisidėjo prie to,

kad ėmė irti tradiciniai saitai su mokyklą supančiomis bendruomenėmis. Mokyklos priverstos

tarnauti ne savo bendruomenei, o paslaugų pirkėjams.

Tos mokyklos, kurios parodė didesnę iniciatyvą, prisiviliojo gabesnius ir labiau

motyvuotus mokinius. Tiesą sakant, ne mokinius, o labiau motyvuotus tėvus. Mokinių tėvai,

žinodami, kad vienos mokyklos yra geros, o kitos prastos, ima ieškoti geresnės savo vaikams

Šiandien susiduriama su situacija, kai mokykla, kuri nevykdo mokinių atrankos, sunkiai gali

pretenduoti į Veido žurnalo ar panašius reitingus. Dar būtų galima paklausti, kiek aukščiausiai

reitinguojamų mokyklų pranašumas pasiektas dėl kokybiško ugdymo, o kiek tų pranašumų

sukaupta dėl galimybės atsirinkti mokinius ir tėvus, kurie įperka repetitorių paslaugas ir apskritai

geresnes ugdymosi sąlygas savo vaikams. Asmens ugdymą derėtų nuosekliau sieti su visuomenės

vizija: auginame žmogų, gebantį kartu su kitais kurti pliuralistinę, bet solidarią, susikalbančią

demokratinę visuomenę ir joje oriai, atsakingai gyventi. Diferencijavimas, jei nepaisome bendrojo

sociokultūrinio ugdymo tikslo, gali būti ir žalingas, kaip antai: per ankstyvas vaikų išskyrimas pagal

gabumus į atskirus mokyklų tipus; vaikų skirstymas pagal gabumus į atskiras klases toje pačioje

mokykloje.

Sudarius konkurencines sąlygas, ar galima iš mokytojų reikalauti ar tikėtis

bendradarbiavimo?

XIX. ŠVIETIMO NAUJIENOS

Visos dienos mokyklos Alytuje

Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje ir Alytaus Vidzgirio pagrindinėje mokykloje

ateinančiais (2018–2019) mokslo metais pradės veikti visos dienos mokyklos. Visos dienos

mokyklų projektą inicijavo, jas atrinko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija kartu

su Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijomis.

Visos dienos mokyklos tikslas – sudaryti sąlygas kokybiškam, socialiai teisingam ir

lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje

aplinkoje. Šios mokyklos veikla apima tarpusavyje suderintą formalųjį ir neformalųjį ugdymą,

švietimo pagalbos, socialinių (sociokultūrinės paslaugos, maitinimo organizavimas, parama

mokinio reikmėms įsigyti, transporto organizavimas), kultūros (sociokultūrinė edukacija),

61

visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir kitą, visapusiškam mokinių ugdymuisi,

sveikatinimui, poilsiui reikalingą veiklą.

Visos dienos mokyklos projektui yra pasirinkta 40 bandomųjų Lietuvos mokyklų,

kuriose jis turėtų būti pradėtas įgyvendinti nuo šių mokslo metų pradžios. Visos dienos mokykloje

pirmąją dienos pusę mokiniai mokysis įprastai, o antrąją liks visos dienos mokykloje.

Visos dienos mokykloje bus vykdoma įvairi veikla. Mokiniams bus teikiama pagalba

ruošiant namų darbus, jie taip pat galės lankyti įvairius būrelius, užsiimti sporto veikla, vieną kartą

per savaitę apsilankyti baseine. Mokyklų vadovai ir pedagogai šiuo metu svarsto, kaip šią mokyklą

lankysiančių mokinių laisvalaikį padaryti kuo turiningesnį ir įvairesnį

Kultūros paso paslaugų finansavimo 2018 metų tvarkos aprašas

Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. ĮV-572/V-650 „Dėl kultūros paso koncepcijos patvirtinimo“

patvirtintas Kultūros paso paslaugų finansavimo 2018 metų tvarkos aprašas. Kultūros paso

paslaugų finansavimo 2018 metų tvarkos aprašas nustato 2018 metų Kultūros paso paslaugų, skirtų

mokiniams, besimokantiems pagal pradinio ugdymo programas, pasirinkimo, užsakymo ir

atsiskaitymo už suteiktas Paslaugas tvarką. Paslaugos teikiamos mokiniams, besimokantiems pagal

pradinio ugdymo programą, siekiant skatinti ir plėtoti jų domėjimąsi įvairiomis kultūros ir meno

veiklos formomis, supažindinti su dalyvavimo šiose veiklose galimybėmis.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius

2017 m. pabaigoje švietimo skyriuje pradėjo dirbti tarpinstitucinio bendradarbiavimo

koordinatorius. Jis yra Vaiko gerovės komisijos pirmininkas. Patvirtinta nauja Alytaus miesto

savivaldybės administracijos vaiko gerovės komisijos sudėtis. Per šį laikotarpį įvyko 14 komisijos

posėdžių. 25 vaikams skirtos vaiko minimalios priežiūros priemonės, 1 nepilnamečiui – vidutinė

priežiūros priemonė, ugdymas Vėliučionių vaikų socializacijos centre. 9 nepilnamečių tėvams

skirtos kitos pagalbos priemonės: psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai,

dalyvavimas taikinamojo tarpininkavimo (meditacijos) procese. 3 vaikams skirtos koordinuotai

teikiamos paslaugos.

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius bendradarbiauja su ugdymo įstaigų

Vaiko gerovės komisijų nariais, teikia metodines rekomendacijas, dalyvauja ugdymo įstaigų Vaiko

gerovės komisijų posėdžiuose. Jis nagrinėja prašymus dėl netinkamo paauglių elgesio, mokymosi

sunkumų, inicijuoja pavienės švietimo pagalbos teikimą nepilnamečiams, konsultuoja tėvus,

ugdymo, socialinių paslaugų įstaigas.

Vaikų maitinimo organizavimo aprašas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio 10 d. įsakymo

Nr. V-394 patvirtintas naujas „Vaikų maitinimo organizavimo aprašas“. Nuo 2018 m. rugsėjo

mėnesio mokymo įstaigose įsigaliojantis vaikų maitinimo aprašas draudžia vaikams parduoti ir į

mokyklą neštis ir valgyti nesveikus, saldintus arba sveikatai nepalankius užkandžius.

Priemonės gamtamoksliniam ugdymui

Įgyvendinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojam projektą

„Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ (kodas Nr. 09.1.3-CPVA-

V704-02-0001) gegužės 14 d. prasidėjo 1-4 klasėms skirtų mokymo priemonių ir įrangos

pristatymas į mokyklas. Mokyklos gavo 58 pavadinimų priemones, skirtas pasaulio pažinimo

dalykui mokyti.

Pakeistas vaiko sveikatos pažymėjimo išdavimo būdas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. balandžio

26 d. įsakymu Nr. V-529 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės

26 d. įsakymo Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros

62

informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, nuo 2018 m. birželio 1

d. duomenys, susiję su vaiko sveikatos pažymėjimu (forma Nr. 027-1/a), visose asmens sveikatos

priežiūros įstaigose tvarkomi elektroniniu būdu.

Vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, sveikatos pažymėjimo duomenis

VSS IS numatoma kaupti 2019–2020 m., įgyvendinus VSS IS plėtros projektą ikimokyklinėse

ugdymo įstaigose.

Mokyklų vadovų kadencijos

Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos įsigaliojo nuo 2018 m. sausio 1 dienos.

Įstatymo pataisomis nustatyta, kad švietimo įstaigos vadovas, laimėjęs viešą konkursą, galės eiti

šias pareigas penkerių metų kadenciją. Jai pasibaigus vadovas bus atleidžiamas, išskyrus tuos

atvejus, kai dalyvaus viešame konkurse tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti ir, jį

laimėjęs, bus paskirtas naujai kadencijai. Iki 2019 m. sausio 1 d. bus vykdomi pirmieji vieši

konkursai vadovų pareigoms eiti tose švietimo įstaigose, kurių direktoriai neterminuotai vadovavo

trisdešimt ir daugiau metų.

Tėvų sprendimu vaikai į mokyklą gali eiti nuo 6 metų

Nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai

pageidauja ugdyti 6 metų dar neturinį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio

teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 8, 9 ir 47 straipsnių

pakeitimo įstatymas, priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-926.

Šį rugsėjį į priešmokyklines grupes eis visi šešiamečiai ir tie penkiamečiai, kurie,

tėvelių sprendimu, yra brandūs dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, o sulaukę šešerių – eiti į

pirmą klasę. Ateityje pradinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui nuo šešerių metų. Šiuo metu

švietimo ir mokslo ministerija rengia Švietimo įstatymo pataisas dėl pokyčių 2019 m. – planuojama,

kad nuo 2019 m. rugsėjo į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie vaikai, kuriems

pirmus tris metų mėnesius sueis 5 metai. Taip pat vyksta kiti parengiamieji darbai – peržiūrima

priešmokyklinio ugdymo programa.

Pradinukai mokosi informatikos

Dešimt Lietuvos mokyklų dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos bei Ugdymo

plėtotės centro inicijuotame projekte „Informatika pradiniame ugdyme“. Projektu siekiama sukurti

pradinio ugdymo informatikos turinį ir iki 2018 m. vasaros jį išbandyti. Nuo šių metų rugsėjo

mėnesio pradinio ugdymo informatikos turinį ims diegti 100 mokyklų, o dar po metų jis bus

privalomas. Pasak švietimo ir mokslo ministrės, 2020 m. ketinama atnaujinti informatikos mokymo

turinį visose Lietuvos mokyklose.

Integralus gamtos mokslų kursas 5–8 klasėse Alytaus Dzūkijos ir Šaltinių pagrindinės mokyklos nuo 2018 m. rugsėjo 1-osios

prisijungs prie mokyklų vykdančių integralaus gamtamokslinio ugdymo programą. Iš viso atrinkta

60 mokyklų.

Patvirtintas mažiausias stojamasis konkursinis balas į universitetus ir kolegijas

Švietimo ir mokslo ministerija, pritarus Lietuvos universitetų rektorių konferencijai,

patvirtino mažiausią stojamąjį konkursinį balą stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. 2018 metais jis

nežymiai kilsteltas ir bus universitetuose 3,6, kolegijose – 2 balai. Studijų kartelė nuosekliai kyla

jau kelerius metus. 2017 m. universitetai į valstybės finansuojamas studijas galėjo priimti

surinkusius ne mažiau nei 3, kolegijos – ne mažiau nei 1,6 stojamojo balo. Nuosekliai keliant

studijų kokybės kartelę siekiama, kad į aukštąsias mokyklas ateitų studijuoti pasiruošę jaunuoliai.

Užsiregistravusių stojančiųjų į aukštąsias mokyklas, pakviestųjų ir sudariusių sutartis

2018 m. ir 2017 m. palyginimo lentelė:

LAMA BPO Bendrojo LAMA BPO Bendrojo Sudariusiųjų sutartis su

63

priėmimo į aukštąsias

mokyklas sistemoje

užsiregistravusiųjų

skaičius

priėmimo į aukštąsias

mokyklas sistemoje

pakviestųjų studijuoti

skaičius

aukštosiomis mokyklomis

skaičius

2017 m. 28 900 25 158 19 799

2018 m. 33 532 25 088 19 513

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas

Etatinis mokytojų darbo apmokėjimas įvedamas nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ir bus

diegiamas etapais iki 2019 m. pabaigos. Pirmasis etapas įvedamas jau nuo rugsėjo – iki šių metų

pabaigos mokytojų atlyginimams papildomai skiriant 17,4 mln. eurų. Antrasis etapas – nuo naujų

metų. Iš viso per kelerius metus bus skirta 95 mln. eurų.

Nauja apmokėjimo sistema prisidės ir stiprinant ugdymo kokybę: mokytojai daugiau

laiko galės skirti darbui su mokiniais ne tik pamokų metu, darbui su tėvais, pasirengimui pamokoms

ir kitoms veikloms. Bus atlyginama ne tik už pamokas ir su jomis susijusią veiklą, bet ir už visus

mokykloje atliekamus darbus, kuriuos iki šiol mokytojai darydavo nemokamai: konsultacijas po

pamokų, rengimą olimpiadoms, renginių organizavimą ir kt. Skiriant daugiau laiko individualiai

pagalbai mokiniams, bus galima atsisakyti namų darbų, ieškoti įvairių, įdomių mokymosi ir

bendravimo formų. Pirmą kartą sudaromos išskirtinės sąlygos jauniems mokytojams. Įvedamas

pradedančiojo mokytojo etatas. Jauni mokytojai galės vesti mažiau pamokų ir daugiau laiko skirti

profesiniam tobulėjimui, patirties perėmimui. Taip pat mokytojai daugiau laiko galės skirti darbui

su tėvais, jų konsultavimui, probleminių situacijų aptarimui ir bendrų sprendimų paieškai. Vaikai

galės būti ilgiau užimti mokykloje, nes etatinis modelis gali paskatinti mokytojus siūlyti daugiau

būrelių ir kitokių veiklų, kurios būtų naudingos mokinimas, ugdytų jų gebėjimus.

Patyčių ir smurto prevencija

2016 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.

XII-2685 patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47,

49, 56, 58,5 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231, 23

2 straipsniais įsakymas. Išskirtos ir

apibrėžtos smurto formos: patyčios, patyčios kibernetinėje erdvėje, vaiko nepriežiūra. Numatyta

socialinių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo būtinybė ir dažnumas, patikslinta reagavimo į smurto

atvejį tvarka, psichologinės pagalbos, reagavimo į patyčias kibernetinėje erdvėje tvarka ir kt.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-

190 patvirtintos smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijos, kurios nustato

mokyklos, savivaldybės ir nacionalinio lygmens prevencijos ir intervencijos priemonių sistemą

saugios nuo smurto ir patyčių (įskaitant ir patyčias kibernetinėje erdvėje) aplinkos kūrimui

mokyklose. Prevencijos tikslas – sukurti saugią, mokinio asmenybės augimui, brandai ir ugdymuisi

palankią aplinką mokykloje, kurioje mokiniai jaučiasi gerbiami, priimti, saugūs, jų nuomonė ir

siūlymai yra išklausomi ir vertinami.

2017 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.

V-625 „Dėl rekomendacijų mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir

veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje patvirtinimo“ patvirtintos

rekomendacijos mokykloms, kurios įsigalioja nuo rugsėjo 1 d. Rekomendacijų paskirtis – kaip

galima anksčiau atpažinti vaiką, kuris galimai patyrė smurtą artimoje aplinkoje, reaguoti ir imtis

būtinų veiksmų užkirsti kelią bet kokių smurto apraiškų pasikartojimui.

Brandos darbas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 15 d. įsakymu Nr.

V-491 pakeista Brandos darbo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2015 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-893 „Dėl Brandos darbo programos patvirtinimo“,

4, 5, 9 punktai ir priedas, kuriais patikslinta Brandos darbo programos paskirtis, tikslas ir kt.

64

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.

V-505 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 29 d.

įsakymas Nr. ISAK-562 „Dėl Brandos egzaminų klasifikatoriaus patvirtinimo“. Brandos egzaminų

klasifikatorius papildytas 42 punktu, kuriuo reglamentuota brandos darbo prilyginimas

mokykliniam brandos egzaminui. Įsakymas įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 dieną.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. ilginamas brandos darbo atlikimo laikas abiturientams,

planuojama leisti rinktis brandos darbą trečioje gimnazijos klasėje.

Rekomendacijos lietuvių kalbos mokytojams, dirbantiems su mokiniais,

turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių

Siekiant palengvinti lietuvių kalbos mokytojų darbą, parengtos gairės ir

rekomendacijos, padėsiančios sėkmingiau vykdyti įtraukųjį ugdymą.

Rekomendacijų tikslas – padėti numatyti ugdymo turinio individualizavimo gaires,

atsižvelgiant į mokinių individualius gebėjimus ir specialiuosius ugdymosi poreikius, vadovaujantis

atnaujintomis lietuvių kalbos bendrosiomis programomis.

Taip pat parengtos bendrosios pradinio ir pagrindinio ugdymo programos mokiniams,

turintiems klausos sutrikimų, mokyti.

Gairės bei rekomendacijos parengtos Švietimo ir mokslo ministerijos ir Specialiosios

pedagogikos ir psichologijos centro užsakymu, kurias galima rasti Specialios pedagogikos ir

psichologijos centro portale adresu http://www.sppc.lt/index.php?1456948026

Patvirtinti 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir

vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. birželio 2 d. įsakymu Nr.

V-442 patvirtinti 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų

bendrieji ugdymo planai, kuriuose apibrėžtas ugdymo organizavimas. 2017–2018 mokslo metais

ugdymo proceso trukmė 1–4 kl. 170 dienų arba 34 savaitės, 5–10, I–III gimnazijos klasės

mokiniams – 181 ugdymo diena arba 36 savaitės, IV gimnazijos klasės mokiniams – 166 ugdymo

dienos. Abiturientams jokie pokyčiai dėl papildomų mokymosi dienų nenumatomi, jie pamokas

baigia gegužę. 2018–2019 mokslo metais ugdymo proceso pailgės dar 5 papildomomis mokymosi

dienomis. Mokytojų atostogos truks 56 dienas ir dėl papildomų mokymosi dienų nesutrumpėja.

Švietimo įstaigų modernizavimo programa

2017 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.

V-320 patvirtinta Švietimo įstaigų modernizavimo programa, kurioje rekomenduojama

savivaldybėms įgyvendinti nurodytą Švietimo įstaigų modernizavimo programą ir iš savivaldybių

biudžetų skirti lėšų jai įgyvendinti. Programos paskirtis – sudaryti sąlygas atnaujinti (modernizuoti)

švietimo įstaigų pastatus, statinius (ar jų dalį). Programa įgyvendinama 2017 metais. Programos

įgyvendinimo priemonės finansuojamos pagal šalies finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžete ir atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje Ministerijai patvirtintų

bendrųjų asignavimų.

Mokyklų aprūpinimas geltonaisiais autobusais

2017 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr.

V-583 patvirtintas Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2018–2020 metais projektas.

Projekto paskirtis – pagerinti kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos

gyvenančių, pagal priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas besimokančių mokinių

bei mokinių, kurie turi specialiųjų ugdymosi poreikių ir nepajėgia patys atvykti į mokyklą (negali

savarankiškai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugūs gatvėje), pavėžėjimo į jungtines

mokyklas sąlygas.

Nuo rugsėjo 1 dienos Alytaus Dzūkijos pagrindinė mokykla gaus naują 20 – ties vietų

autobusiuką „Volkswagen Crafter“.

65

Keičiasi priėmimo į profesines mokyklas tvarka

Šiemet keičiasi priėmimo į profesines mokyklas tvarka. Siekiant skaidrumo ir didesnio

priėmimo į profesinį mokymą prieinamumo, pirmą kartą stojimas į profesines mokyklas vyks

centralizuotai, internetu. Birželio 1 d. prasidėsiantis priėmimas bus vykdomas per Lietuvos aukštųjų

mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMA BPO) sistemą. Pagrindinis priėmimas

į profesines mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d. Likus laisvų vietų, bus skelbiamas papildomas

priėmimas, kuris baigsis rugsėjo 15 d. Šiemet planuojant priėmimą į profesines mokyklas labiau

atsižvelgiama į pasiūlos ir paklausos santykį, darbo rinkos poreikius. Todėl 10 proc. nuo pirminio

plano mažės priėmimas į grožio sektoriaus specialybes, 6 proc. didės į apdirbamąją pramonę,

statybą. Lyginant su praėjusiais metais, planuojama, kad šiemet kelis kartus išaugs priėmimas į

modulines programas, kurios trunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ir įgyjama viena darbe

reikalinga kompetencija. Taip pat sumažintas visų profesinių mokymo programų dubliavimas tame

pačiame mieste ar regione.

Tobulinama pedagogų rengimo sistema

17-osios Vyriausybės programoje yra įtvirtintos svarbiausios pedagogų rengimo ir

kvalifikacijos tobulinimo sistemos gairės. Numatoma, kad mokytojus turi rengti stipriausi šalies

universitetai, turintys didžiausią mokslo potencialą ir patraukiantys geriausius studentus. Mokytojų

rengimo sistema turi būti mišri, derinanti lygiagrečiojo ir nuosekliojo modelio privalumus. Švietimo

sistemoje dirbantys pedagogai turi įgyti universitetinį išsilavinimą, kuris laiduotų tiek aukščiausio

lygio dalykinį pasirengimą, tiek reikiamą švietimo ir ugdymo veiklos supratimą bei įgūdžius.

Pirmas žingsnis į darnios mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir karjeros

sistemos sukūrimą yra sutarimas dėl nacionalinės mokytojų rengimo koncepcijos. Siūlymus šiai

koncepcijai aktyviai teikia šalies aukštosios mokyklos, ji buvo diskutuojama keliose nacionalinio

lygmens darbo grupėse. Koncepcijos įgyvendinimas turi būti pagrįstas patikima pedagogų poreikio

per artimiausius keliolika metų prognoze ir susietas su šiuo metu vykstančia sistemine aukštųjų

mokyklų tinklo pertvarka, mokytojų rengimą patikint stipriausioms, didžiausią mokslinį potencialą

turinčioms aukštojo mokslo įstaigoms.

Laikinai einanti švietimo ir mokslo ministro pareigas Audronė Pitrėnienė 2016 m.

lapkričio 22 d. įsakymu Nr. V-1032 patvirtino Pedagoginių profesijų prestižo kėlimo programą.

Pagrindinės sritys, kuriose planuojamos priemonės, keliančios profesijos prestižą, yra šios: gabių ir

motyvuotų asmenų pritraukimas į pedagogines studijas, pedagoginių darbuotojų rengimo sistemos

ir kompetencijų tobulinimas, sąlygų karjerai plėtra, darbo aplinkos ir sąlygų gerinimas, viešosios

nuomonės formavimas. Programą planuojama įgyvendinti etapais nuo 2017 metų iki 2022 metų.

XX. ŠVIETIMO PRIORITETINĖS KRYPTYS

Švietimo ir mokslo ministerijos nurodomi

2018–2019 m. m. svarbiausi veiklos akcentai

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija – Lietuvos Respublikos

Vyriausybės pagrindinė institucija, atliekanti mūsų šalies švietimo, mokslo ir studijų sričių

valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendinanti valstybės politiką šiose srityse.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė konferencijoje

„Pakeliui siekiant bendro tikslo – visos mokyklos geros“, įvykusioje 2018 m. rugpjūčio 28 d.

Fizinių ir technologinių mokslų centre, savo pranešime „Švietimo būklė: 2018–2019 mokslo metų

pokyčiai geros mokyklos link“ pabrėžė visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą

orientuojantis į Geros mokyklos koncepcijos iškeltus siekius ir laikantis požiūrio, kad svarbiausi

sėkmingos mokyklos veiklos požymiai yra geri ugdymo(si) rezultatai ir sklandus rezultatų siekimo

procesas.

66

Keisis mokymosi dienų skaičius Mokykloms keliamas tikslas gerinti rezultatus skaitymo, rašymo, matematikos ir

gamtos mokslų srityse – Lietuvos mokinių pasiekimai atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Dabar

Lietuvos mokiniai per 10 metų mokosi apie 1000 valandų mažiau nei jų bendraamžiai kitose šalyse

arba praranda beveik vienerius mokslo metus. Daugelyje Europos šalių per mokslo metus

mokomasi 37–40 savaičių.

2017–2018 mokslo metais mokslo dienų skaičius didinamas 10 dienų. Pradinukams

mokslo metai neilgės, tik bus atsisakyta papildomų 10 dienų trukmės atostogų, kurios trikdė

psichologų rekomenduojamą mokymosi ir poilsio balansą.

2018-2019 mokslo metais mokslo dienų skaičius dar didinamas penkiomis dienomis

visiems ir pradinukams ir gimnazistams.

Emocinis saugumas Nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą

prevencinę programą. Iki šiol šalyje tai darė tik kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų. Nuo šio

rugsėjo valstybės lėšomis mokyklose bus finansuojama 14 prevencinių programų. Programoms

mokyklose įgyvendinti, pedagogams mokyti skiriamas papildomas finansavimas: iš ES paramos iki

2020 metų skiriama beveik 2 mln. eurų, papildomai nuo 2018 m. pradžios – dar 1 mln. eurų.

Naujos ugdymo programos Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas

programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis. Programa orientuota į

stipresnį raštingumo ugdymą.

10-yje mokyklų pradinukai pradės mokytis informatikos – tai bandomasis projektas.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. informatikos programa bus išbandoma 100 pradinių mokyklų.

Visuotinai įdiegti naują informatikos mokymo turinį planuojama 2020 m.

Kartu su Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai

skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių

mokiniams.

Taip pat stiprinamas medijų ir informacinis raštingumo ugdymas, o finansinio

raštingumo temos įvedamos į dabar atnaujinamą ugdymo turinį.

Svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji

integruojama į ugdymo turinį. Mokykla pati galės spręsti, kiek jos reikia ir galės kūrybiškai

organizuoti ugdymą netradicinėje aplinkoje. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti

mokykla turės skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

Pirmą kartą bus oficialiai įskaitoma socialinė-pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į

pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skiriamo laiko: nuo 5 iki 10 val.,

bet mokykla gali organizuoti ir daugiau.

Šiais mokslo metais abiturientai jau 3 gimnazijos klasėje galės rinktis brandos darbą.

Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negalės būti privalomo

lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.

„Tai pirmieji žingsniai link naujos vertinimo sistemos – kaupiamojo balo, kai svarbūs

ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, bet ir bendra mokinio veikla“, – sako švietimo ir mokslo

ministrė.

Pagalba mokiniams Ministrė pabrėžia savalaikės pagalbos kiekvienam mokiniui svarbą. Jei vaikas turi

mokymosi sunkumų, taip pat jei atvykęs ar grįžęs iš užsienio, jam turi būti suteikta pagalba – ne tik

per pamokas, bet ir konsultacijų metu, kurioms skiriamos papildomos 3 val. Mokiniams, kurie

67

neturi tinkamų sąlygų paruošti namų darbų namuose, turi būti sudaromos sąlygos tai padaryti

mokykloje.

Vyks pilotiniai visos dienos mokyklos koncepcijos įgyvendinimo darbai. Kartu turime

sukurti tokį mokyklos modelį, kur mokiniai turiningai praleistų laiką po pamokų, užsiimtų

neformalaus švietimo veiklomis.

Mažiau namų darbų ir streso Namų darbai negalės būti skiriami vietoje neįvykusių pamokų, o kontroliniai rašomi

po ligos ir atostogų. Pamokose daugiau įvairovės, praktinės tiriamosios veiklos. Mažiau streso ir

skubėjimo, daugiau laiko įsigilinti ir įtvirtinti gebėjimus bei žinias, užsiimti neformaliomis

veiklomis.

Parama mokykloms Šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių

mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės

stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai.

Ugdymo metodams atnaujinti, inovatyvioms mokymo formoms diegti skiriama beveik

5 mln. Eur ES paramos lėšų. Lėšos pagal mokyklų pateiktas paraiškas bus skiriamos šiais mokslo

metais.

XXI. ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

2017–2022 METŲ ŠVIETIMO STRATEGIJOS PLANAS

Alytaus miesto 2017–2022 metų švietimo strategijos planas (toliau – Strategija),

patvirtintas AMS tarybos 2017-06-29 sprendimu Nr. T-239, parengtas siekiant sutelkti švietimo

bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į visuomenės

lūkesčius, Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ nuostatas,

pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas, naujausius Lietuvos ir Europos

Sąjungos švietimo būklės duomenis, ir tam kryptingai skirti finansinius, materialinius ir

intelektinius išteklius.

Alytaus miesto 2017–2022 metų švietimo strategijos plano tikslas – gerinant švietimo

įstaigų infrastruktūrą ir veiksmingumą, ugdyti veržlias ir savarankiškas asmenybes, atsakingai ir

solidariai kuriančias savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį, siekti įgyvendinti Lietuvos švietimo strategijos

tikslą – paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui.

Alytaus miesto švietimo vizija – švietimo sistema, veikianti pagarbos ir tarpusavio

pasitikėjimo pagrindu, gerbianti kiekvieną individą, gebanti prisitaikyti prie jo poreikių ir ugdanti

visapusiškai brandžias asmenybes.

Strategija numato švietimo politikos prioritetą: Alytaus miesto švietimo įstaigos,

modernios, atviros kiekvieno vaiko poreikiams, užtikrindamos ugdymo kokybę, tobulina savo

išskirtinumą, bendrauja ir bendradarbiauja.

Alytaus miesto švietimo strategijos tikslai:

1. Užtikrinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir

jaunimo švietimo aprėptį, suteikti mokiniams palankiausias galimybes išskleisti individualius

gebėjimus, optimizuoti ir užtikrinti formaliojo bei neformaliojo švietimo kokybę.

2. Užtikrinti švietimo darbuotojų profesionalumą, nuolatinį tobulėjimą, lyderystę.

3. Užtikrinti planingą ir nuoseklų ugdymo aplinkos gerinimo procesą.

Alytaus miesto savivaldybės 2019 metų švietimo veiklos prioritetai

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius siūlo šias Alytaus

miesto savivaldybės 2019 m. švietimo prioritetines kryptis:

68

1. Švietimo sistema, veikianti pagarbos ir tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, gerbianti

kiekvieną individą, tikinti kiekvieno mokinio sėkme, gebanti prisitaikyti prie jo poreikių ir ugdanti

visapusiškai brandžią asmenybę.

Siektinos vertybės – pagarba, demokratiškumas, pilietiškumas, atvirumas.

2. Bendruomeniškumo, tautiškumo ir etninės kultūros, pilietiškumo ugdymas.

Siektinos vertybės – tautiškai susipratusi, iniciatyvi, kūrybiška ir savarankiška,

pilietiškai aktyvi ir atvira bendruomenė, puoselėjanti etninę kultūrą – papročius, tradicinius amatus,

tautodailę, liaudies muziką, šokius, žaidimus; kontekstualumas, skaidrumas, veiksmingumas.

3. Švietimo kokybės gerinimas bendradarbiaujant, užtikrinant emocinį saugumą ir

skiriant ypatingą dėmesį mokytojų tobulėjimui, mokinių sveikatingumo ir prevencinių programų

įgyvendinimui, neformaliajam suaugusiųjų švietimui.

Siektinos vertybės – švietimo kokybė, veiksmingumas, pagalba kiekvienam, geri

ugdymo rezultatai, švietimo paslaugų įvairovė, mokymosi visą gyvenimą prieinamumo

užtikrinimas, sveika ir saugi aplinka ir sveiki bendruomenės nariai.

Kiekviena švietimo prioritetinė kryptis turės jai iškeltus uždavinius, kuriems

įgyvendinti bus parengtos priemonės (projektai). Jose bus numatyti konkretūs veiksmai iškeltiems

uždaviniams įgyvendinti.

Šias švietimo prioritetines kryptis 2018 m. rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje

apsvarstys Alytaus miesto savivaldybės švietimo biudžetinių ir viešųjų įstaigų mokytojų ir mokyklų

tarybos, Alytaus miesto savivaldybės švietimo taryba, kuri apibendrins visus pasiūlymus ir pritars

savivaldybės 2019 m. švietimo prioritetinėms kryptims. 2018 m. gruodžio mėn. bus patvirtinta

Alytaus miesto savivaldybės 2019 metų švietimo veiklos programa, kurios pagrindą sudarys 2019

metų švietimo prioritetinės kryptys.

Švietimo planavimo paskirtis – įvertinus švietimo būklę ir atsižvelgus į visuomenės

švietimo poreikius, nustatyti ilgalaikius ir trumpalaikius švietimo tikslus ir uždavinius, apibrėžti

prioritetus ir priemones uždaviniams vykdyti.

Alytaus miesto savivaldybės taryba, tvirtindama 2019 metų savivaldybės biudžetą,

numatys lėšas Alytaus miesto savivaldybės 2019 metų švietimo veiklos programai įgyvendinti.

XXII. LIETUVOS ŠVIETIMO KELIAS

Lietuva 2004 m. tapo Europos Sąjungos nare. Įgyvendinant Europos Sąjungos

švietimo tikslus, taikomas atvirojo koordinavimo metodas, kuriuo vadovaujantis kiekviena šalis gali

turėti savo švietimo tradicijas, tačiau bendradarbiauja siekiant bendrų tikslų.

Lietuvos švietimo kelias iki 2012 m. įskaitytinai buvo nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 patvirtintose Valstybinės švietimo strategijos

2003–2012 metų nuostatose. Vadovaudamasi šiuo dokumentu Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 patvirtino Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų

nuostatų įgyvendinimo programą, kurioje buvo pateikta Lietuvos švietimo būklės analizė, numatyti

strateginiai tikslai ir prioritetinės kryptys, šios programos stebėsenos rodikliai ir siekiai.

Lietuvos valstybės kelias iki 2030 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtintoje Valstybės pažangos strategijoje

„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, kurią parengė žinomi verslo, kultūros, švietimo,

meno, mokslo ir kitų sričių visuomenės veikėjai, kartu su Vyriausybės ir Prezidentūros atstovais

susibūrę į Valstybės pažangos tarybą, apibendrinusią trijų darbo grupių, socialinių partnerių ir

visuomenės aptartas idėjas.

Lietuvos švietimo kelias iki 2022 m. įskaitytinai nubrėžtas Lietuvos Respublikos

Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022

metų strategijoje. Valstybine švietimo 2013–2022 metų strategija siekiama sutelkti švietimo

bendruomenės pastangas esminiams švietimo pokyčiams, kurie būtini atsižvelgiant į viešosiose

konsultacijose išreikštus šalies visuomenės lūkesčius, Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“

nuostatas, pasaulines švietimo filosofijos, politikos ir praktikos tendencijas, turimus naujausius

69

Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo būklės duomenis. Pagrindinis strategijos tikslas – paversti

Lietuvos švietimą tvariu pagrindu valstybės gerovės kėlimui, ugdyti veržliam ir savarankiškam

žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį. Lietuvos švietimo vizija

– kiekvienas vaikas, jaunas ir suaugęs žmogus Lietuvoje siekia ir nesunkiai randa kur mokytis,

šalies švietimo sistemą sudaro valstybinės, savivaldybių ir nevalstybinės nuolat tobulėjančios,

tarpusavyje ir su partneriais bendradarbiaujančios švietimo įstaigos, kurių darbuotojai turi autoritetą

visuomenėje ir palaiko nuolatinę diskusiją dėl šalies švietimo plėtotės, Lietuvos valstybės ir jos

žmonių sėkmės ir kultūros bei ūkio plėtros, atsižvelgiant į miesto ir kaimo darnią raidą.

Alytaus miesto savivaldybės 2019 metų švietimo prioritetinės kryptys parengtos pagal

šiuos dokumentus, atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomą švietimo politiką ir

mūsų miesto bendruomenės švietimo poreikius.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime, kurį

Lietuvos Respublikos Seimo nariai išklausė 2018 m. birželio 12 d., teigė: „Iš pusantro tūkstančio

šimtmečio idėjų Lietuvai žmonės viena svarbiausių išrinko mokytojo profesijos prestižo stiprinimą.

Tai reiškia, kad švietimas privalo tapti pagrindine šalies investicija.

Švietimo reformos užduotis – ne tik atliepti darbo rinkos poreikius, bet ir pakeisti

ugdymo kokybę taip, kad ir vaikai, ir visi mūsų žmonės spėtų koja kojon su skaitmeniniu laikmečiu,

orientuotųsi nuolat kintančioje, ekonominėje, politinėje, kultūrinėje aplinkoje, ugdytų kritinį ir

kūrybinį mąstymą.

Kol mokytojų rengimo pertvarka neįsivažiavo, mokyti finansinio raštingumo imasi

bankai, kritinio mąstymo – žurnalistai ir visuomenininkai, socialinio – nevyriausybininkai,

kompiuterinio – net atsakingas verslas.

Kokybiškai naujas žmonių švietimas būtų nacionalinė šimtmečio pergalė.

Tik suteikę jaunimui deramą išsilavinimą šiandien, galime laiduoti už valstybės ateitį.

Nes išsilavinusi tauta visada išliks laisva, kad ir kaip suktųsi pasaulis.“

Alytaus miesto savivaldybės administracijos

Švietimo skyriaus vedėja

Rimvyda Ališauskienė

2018-08-29