algirdas.karalius.-.sekmes.instinktas.2009.lt.btt-team

Sekmes instinktasNugalėk baimę pralaimėti Išlaisvink troškimą laimėtiPažadink sėkmės instinktą

Algirdas KARALIUS

R e k o m e n d u o j a :

Sėkmės instinktas

Vilnius2009

Algirdas KARALIUS

Nugalėk baimę pralaimėti Išlaisvink troškimą laimėtiPažadink sėkmės instinktą

3

A l g i r d A s K A r A l i u s / s Ė K m Ė s i n s t i n K t A s

udK 159.94 Ka389

Algirdas KArAliussĖKmĖs instinKtAs

isBn 978-609-95112-0-7© Algirdas Karalius, 2009© VšĮ “innovative group” , 2009

Visos teisės saugomos įstatymų. dauginti, platinti, nuomoti ir transliuoti šį kūrinį be leidėjo sutikimo draudžiama.

www.iba.lt

4

TurinysĮžanga /7/Proto anatomija /11/dvi proto dalys /13/sėkmės instinktas /16/reaktyvus protas – mūsų draugas ar priešas? /18/I. Naujas sėkmės apibrėžimas /26/II. Kaip mes tampame bejėgiai? /31/III. Atkaklumo galia /39/IV. Kaip treniruoti atkaklumą: trijų etapų Alpi-nizmo programa /48/1 ETAPAS. Pasirink savo viršūnę /48/• Ar visi gali patekti į 3%? /48/• Išnaudok savo talentus /51/• Stiprink stipriąsias puses /56/• Surask savo nišą: pozicionavimo jėga /69/• Kaip šį principą pritaikiau savo gyvenime? /72/ 2 ETAPAS. Nugalėk visas kliūtis /76/• Ką žino stipriausi žmonės? /76/• Kokia gi šitų nepalaužiamų žmonių paslaptis? /78/

• Ar mes galime pasirinkti reakciją? /83/• Kodėl mes klystame? /85/• Ar mes galime pasirinkti, kaip reaguoti? /87/• Kodėl reakcija į negandas yra svarbesnė už reakciją į teigiamus įvykius? /88/• Kas jūs esate? /97/V. Kaip išmatuoti atkaklumo koeficientą (AQ)? /100/• Atkaklumo koeficiento (AQ) testas /108/• Testo rezultatai /123/• Kaip treniruoti atkaklumo galią? /129/• Reaktyvus protas klysta! /134/• Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio! /141/• Veikti, veikti ir dar kartą veikti! /142/• Mes turime tirti ir analizuoti sėkmingų žmonių patirtį /143/• Didžiausias mitas /147/• Kas geriausiai padeda įveikti depresiją? /149/• Jūs esate geras iš prigimties! /150/

5

Turinys• Priežasties ir pasekmės ryšys /151/• Kodėl mes prarandame fokusą? /154/3 ETAPAS. Džiaukis kiekviena akimirka /155/ • Laimės formulė /155/• Silpnų žmonių problema /158/• Ką gi galima su tuo padaryti? /160/• Komercinės kompanijos ir jų veiksmai /161/• Kodėl dingsta darbuotojų motyvacija? /162/• Kaip pradėti žaisti? /163/ • Kas yra svarbiau: procesas ar rezultatas? /164/• 3 fokuso taškai /166/• Didysis žaidimas prasideda /167/• Kontrastas ir aiškumas /168/• Kodėl taip įvyksta? /169/• Kaip tai galima pritaikyti savo gyvenime? /171/• Dienos segmentavimas /174/VI. Atkaklumo taikymas praktikoje /177/• Yra ir teigiama pusė /180/• Kaip įveikti bejėgiškumą? /184/

• Kaip nugalėti baimę? /187/• Kaip kovoti su tingėjimu? /190/• Kaip pradėti darbus, kuriuos seniai atidėliojame? /193/• 80/20 /194/• Tikrieji laiko valdovai /195/• Mažiau=daugiau /196/• Kaip užbaigti pradėtus darbus? /201/• Nebaigtų darbų sąrašas /203/• Kaip reaguoti į kritiką? /206/• Kas užsiima kritika? /207/• Nėra prasmės kritikuoti /211/• Ką daryti su kaltės jausmu? /215/• Kas mums pasakė, kad esame kalti? /216/• Atsakomybės svarba /218/• Kas yra moralė? Kas yra etika? /221/• Bejėgė dauguma /223/ VII. Išlaisvink savo sėkmės instinktą /225/

6


Padėka mokytojamsAš noriu padėkoti visiems savo mokytojams už idėjas,

mintis, pamokymus, kurie tapo mano paties šio pasaulio suvo-kimo pagrindu. Atsiprašau, jeigu kiekvieną kartą nepaminėsiu kurio nors autoriaus citatos. Žinokite, aš Jus visus gerbiu, esu Jums labai dėkingas. Ir aš labai tvirtai „stoviu ant Jūsų galingų pečių“. Žinau, kad ir jūsų išradimai remiasi anksčiau gyvenu-sių žmonių patirtimi bei išmintimi. Sąrašą žmonių, kurie pada-rė didžiausią įtaką mano gyvenime, įdedu į šią knygą. O jeigu Jūsų pavardė ar vardas nepateko į šį sąrašą, žinokite, kad aš bet kuriuo atveju esu dėkingas visiems – ir savo draugams, ir priešams. Jūs visi esate geriausi mano mokytojai.

Šią knygą skiriu didžiausiems savo

gyvenimo įkvėpėjams – sūneliams Mindaugui ir Algirdukui. Aš Jus

labai labai myliu ir tai vienintelis dalykas

gyvenime, kuriuo Jums nereikia abejoti.

7


ĮžangaPasaulyje gyvena daugiau nei 6 milijardai žmonių ir visi jie

trokšta vieno – sėkmės. Kiekvienam žmogui sėkmė reiškia skirtingus dalykus. Vieniems tai yra meilė, kitiems – pinigai, o dar kitiems galbūt – ramybė. tačiau nežiūrint į skirtumus, sėkmės troškimas yra bendras instinktas, jungiantis visus pasaulyje gyvenančius žmones. milijardai ląstelių, iš kurių susideda mūsų kūnas, dirba pagal vieną programą – sėkmės programą.

Mūsų smegenys yra tobulas mechanizmas, kuris sukurtas tam, kad siektume sėkmės. tačiau kyla klausimas, kodėl taip dažnai mes pa-tiriame nesėkmę? Kodėl visi žmonės yra skirtingai sėkmingi? Kur glūdi paslaptis?

Ar žinote, kad milžiniški tyrimai, analizuojantys milijonų žmonių gyvenimo rezultatus, parodo, jog nesvarbu kokia gyvenimo sritis: ar tai verslas, ar sportas, ar menas, ar šeiminis gyvenimas, kiekvienoje iš šių sričių 80% žmonių yra nesėkmingų. 80% sportininkų taip nieka-dos ir negalės pasidžiaugti pasaulio čempiono titulu, 80% vers-lininkų taip ir nesukurs verslo imperijų, 80% šeimų negalės pa-

8


sakyti, kad jų santykiai yra nuostabūs. 17% žmonių iš kiekvienos šios grupės galima priskirti prie sėkmingų. Jie siekia geresnių re-zultatų, gali jais pasidžiaugti, tačiau ko nors ypatingo jie taip ir negali pasiekti. Kiekvienoje srityje yra tik 3% žmonių, kurie yra išskirti-nai sėkmingi, gali pasigirti kur kas geresniais rezultatais, nei likę 97% žmonių. 3% pasaulio žmonių turi daugiau pinigų, nei likę 97%. 3% sportininkų turi daugiau apdovanojimų, negu kiti gali pasva-joti. 3% dainininkų parduoda daugiau kompaktinių plokštelių, nei kiti. Ir nors ši statistika gali šiek tiek svyruoti, faktas yra faktas – ne-didelis kiekis žmonių turi daugiau sėkmės, nei dauguma.

Klausimas – kodėl? Ir svarbiausia – ar mes galime ką nors pa-keisti šioje situacijoje? Ar tai yra jau nepakeičiama realybė? Kur jūs esate dabar ir kur žadate būti rytoj? Atsakymus į visus šiuos klausimus pateikia mokslas, kurio pavadinimas yra akmeologija (gr. acme – vir-šūnė, logos – mokslas). Kitais žodžiais tariant, tai mokslas, kuris leidžia suprasti, kaip pasiekti pasirinktos veiklos sėkmės viršūnę. Nesvarbu, ar tai profesija, ar hobis, ar šeima, visur galioja tie patys dėsniai. Tai reiškia, kad jeigu juos žinome ir taikome kasdien, galime pasiekti daug geresnių rezultatų.

9


Geriausia žinia, kurią aš noriu perduoti šioje knygoje, skamba taip: kiekvienas iš mūsų gali patekti tarp 3% elito. tam tik reikia pasi-rinkti tinkamą kalną, gerai pasirengti kelionei ir nugalėjus visas kliū-tis, trukdančias užkopti į viršūnę. Aš vartosiu „alpinizmo“ metaforą, kaip geriausią analogiją sėkmei siekti.

Bet tam, kad jums būtų drąsiau ir linksmiau šioje kelionėje, aš jums paskirsiu vedlį, kuris iš išvaizdos labai panašus į spermato-zoidą ir jo vardas yra Spermamenas – atkaklumo įsikūnijimas, šimtaprocentinis herojus. Jo tikslas – nuolatos Jums priminti Jūsų tikrąją prigimtį, padrąsinti jus, jeigu reikės pamokyti, pagelbėti, kai bus sunku, o pagrindinis metodas, kuriuo naudosis spermamenas, vadinasi Empowerment (lietuviškai – įgalinimas). Dėl šio proceso, iš būsenos „aš negaliu ir nenoriu“, jūs pereisit į būseną „aš galiu, noriu ir darau“. Jums, be abejo, būtų pravartu žinoti šio vedlio bio-grafiją. O ko jis pats yra pasiekęs? Kokias kliūtis jis sugebėjo įveikti?

Kažkada spermamenas startavo didžiuliame supermaratone, kartu su šimtu milijonų kitų spermatozoidų. Tai buvo žūtbūtinė kova, visi turėjo žūti, ir tik vienas galėjo likti gyvas. Kelyje link galutinio tikslo jam teko įveikti aibę nenumatytų kliūčių ir pavojų, mili-joną pagundų, tūkstančius bandymų jį sustabdyti. Ne kartą jis

10


girdėjo: „Klausyk, tu esi fantazuotojas, tu svajoji apie nerealius dalykus. Būk realistas, žiūrėk sau po kojomis. Klausyk, truputė-lį atsipalaiduok, atsipūsk. iš ten juk niekas negrįžo, palaukim, kol kiti susimaus. Geriau einam pasižiūrėti televizoriaus, išgerti kavos.“ Ne kartą jam kilo noras pasiduoti, pasiguosti, apkaltinti kitus. Buvo momentų, kai atrodė, kad jėgos jį visai apleidžia, tačiau kažkokia nematoma jėga nuolatos jį prikeldavo ir stum-davo į priekį link jo galutinio tikslo. ta atkaklumo jėga padėjo jam nugalėti viską ir tapti laimėtoju. Mes visi įveikėme šią di-dvyrišką kelionę ir pats faktas, kad Jūs skaitote šią knygą yra tik dar vienas įrodymas to, kad Jūs jau esate laimėję svarbiausią savo kovą ir stebuklai egzistuoja. Jūs atėjote į šį pasaulį ir kie-kviename iš jūsų glūdi ši nepalaužiama atkaklumo jėga.

Taigi, ar jūs pasirengę kelionei?

Su pagarbaAlgirdas Karalius

11


Proto anatomijaKaip žinia, žmogus turi protą ir tas protas kartais jam pa-

deda, o kartais labai trukdo. Kodėl taip vyksta? Kas vadovauja žmogaus protui? ir, apskritai, kas yra žmogus?

Į šiuos klausimus žmonija bandė atsakyti skirtingais bū-dais: atsirado skirtingų religijų, įvairių filosofinių krypčių, moks-lininkai bandė paaiškinti žmogaus genų prigimtį, tirdami dnr ir kitas molekules.

Tai kas gi yra žmogus? Kokia jo gyvenimo prasmė? Ir kas yra SĖKMĖS INSTINKTAS?

Aš pasiūlysiu savo versiją. Ir nesvarbu, kiek ji realistiškai at-spindi tikrovę, svarbu tai, jog mano sukurta žmogaus prigimties versija gali duoti labai didelę praktinę naudą kiekvienam šios planetos gyventojui.

12


Aš specialiai viską supaprastinau, išėmiau iš šios knygos visą nereikalingą mokslinę terminologiją. Aš nenagrinėsiu, kas pirmas, o kas antras pasisakė vienu ar kitu klausimu, kiekvieną kartą nenurodysiu šaltinių ir tai darysiu ne todėl, kad to nega-liu padaryti, aš taip pasielgsiu dėl vieno tikslo – ši knyga skirta ne teoretikamas, o praktikams. Ši knyga skirta žmonėms, kurie siekia vieno paprasto tikslo – jie nori būti laimingesni ir pasiekti geresnių rezultatų savo gyvenime.

tie, kurie nori nuodugniau panagrinėti mano išsakytas mintis, gali pasižiūrėti nuorodas knygos pabaigoje.

13


Dvi proto dalysŽmogaus protas susideda iš dviejų dalių:

Proaktyvus protas• reaktyvus protas.•

Proaktyvus protas yra atsakingas už tikslų nustatymą ir nuoseklų jų siekimą. Proaktyvus protas yra sąmoningas. Jo su-dedamoji dalis – analitinis protas, kuris gali blaiviai įvertinti visus faktus ir remdamasis analizės rezultatais priimti sprendimus.

Mūsų analitinis protas yra tobulas. Jis niekada neklysta. Mūsų klaidų priežastis – ne analitinio proto trūkumai, o klaidinga infor-macija, kuria remdamasis analitinis protas priima sprendimus. Ana-litinis protas dirba panašiai kaip ir kompiuteris: jeigu įvedami tei-singi duomenys, kompiuteris pateikia teisingus rezultatus, įvedus neteisingus duomenis, kompiuteris pateiks klaidingus rezultatus.

14


Reaktyvus protas yra nesąmoninga mūsų proto dalis. Ji veikia vadovaudamasi principu

stimulas Reakcija. 95% mūsų protinių ir fizinių veiksmų yra automatiški, mes

elgiamės vadovaudamiesi instinktais, refleksais arba įpročiais. Mes nesusimąstome, kodėl taip elgiamės. Tiesiog reaktyvus pro-tas naudoja anksčiau išmoktas arba įgytas reakcijas į tam tikrus stimulus.

Pavyzdžiui, vieną kartą prisilietę prie karšto lygintuvo, mes visam gyvenimui išmokstame, kad pamatę į elektros lizdą įjung-tą lygintuvą, mes turime kuo greičiau atitraukti nuo jo rankas. ir nesvarbu, ar lygintuvas karštas ar šaltas – iš pradžių suveikia refleksas, o po to jau mes pradedame mąstyti.

reaktyvus protas neskiria, kas yra gerai, o kas blogai. reak-tyvus protas labai dažnai klysta. Pagrindinė jo klaidų priežastis yra ta, kad jis naudoja seniau išmoktus arba įgytus refleksus ne-tinkamame kontekste.

15


Pavyzdžiui, daugelis žmonių, kurie turi antsvorį, pamatę maistą iš pradžių jį suvalgo, o tada jau galvoja apie maisto koky-bę, jo naudingumą. Ir tai yra teisingas refleksas tuo atveju, jeigu žmogus badauja, tačiau kitame kontekste, kai mes turime mais-to perteklių, šis beatodairiškas maisto naikinimas tampa ydin-gas.

16


Sėkmės instinktasPagrindinis instinktas, kuris nulemia 100% visų mūsų veiks-

mų – NORAS IŠGYVENTI. Kalbėdamas apie norą išgyventi, aš kalbu ne tik apie mais-

to, vandens ir šilumos poreikį. Aš įtraukiu į šią sąvoką ir tokius žmogaus poreikius, kaip noras būti mylimam, pripažintam ir laimingam. Taigi pagrindinė komanda, kurią gauna visos mūsų kūno ląstelės, nuo pat kojų pirštų galiukų iki pat smegenų žie-vės, skamba taip:

IŠGYVENK IR KLESTĖK!Visa gamta ir visi gyvo pasaulio atstovai trokšta vieno – iš-

gyventi, daugintis ir klestėti. tai yra tikras ir pats stipriausias ins-tinktas – sĖKmĖs instinKtAs.

17


Būtent sėkmės instinktas padėjo Jūsų spermatozoidui įveikti visas kliūtis ir laimėti. Analitinis protas yra didysis sėkmės instinkto pagalbininkas ir tarnas. nusistatydami tikslus ir atka-kliai jų siekdami, mes įgyvendiname mumyse užkoduotą pro-gramą IŠGYVENK.

Tačiau kodėl mūsų gyvenime toks didelis procentas nesėkmių?

18


Reaktyvus protas –mūsų draugas ar priešas?

Jeigu analitinis protas daro viską, kad mes išgyventume, ką tuo metu daro reaktyvus protas? Daugelis mūsų instinktų ir refleksų labai sėkmingai vykdo užduotis ir apsaugo mus nuo pa-vojų. net negalvodami mes kvėpuojame, judame. todėl ši reak-tyvaus proto dalis mums yra labai naudinga.

Eidami per gyvenimą mes išgyvename labai daug įvairių trau-mų, padarome daug klaidų. ir kiekvienas mūsų neteisingas elgesys užsifiksuoja mūsų pasąmonėje, kiekvieną išgyventą akimirką sme-genys užfiksuoja kaip trimatę nuotrauką, su vaizdais, garsais, pojū-čiais. Visa tai yra archyvuojama mūsų atmintyje ir, esant normalioms sąlygoms, mes galime paprastai atkurti daugelį savo gyvenimo fra-gmentų, kurie įvyko prieš metus ar dešimt metų.

19


Keliaudami po atminties archyvus, mes aiškiai suvokiame, kad tai yra praeitis. Analitinis protas turi aiškius kriterijus, kurie leidžia atskirti ateitį nuo dabarties ir praeities. tačiau daugelis paveiksliukų iš praeities įsimenami kartu su tuo metu išgyventomis emocijomis. Taigi atmintyje sukaupti milijonai paveiksliukų turi emocinę įkro-vą. Prisimindami savo pirmą meilės susitikimą, mes išgyvename tas pačias emocijas, kurios aplankė mus prieš daugelį metų.

Tačiau kiekvieną mūsų gyvenimo akimirką kartu su sąmo-ningu įvykių įvertinimu mes atliekame ir nesąmoningų įrašų. Taigi protas įrašo viską, kas atsitiko su mumis, ką mes tuo metu išgyvenome, jautėmė: garsus, spalvas, kvapus ir visus kitus aplin-koje esančius veiksnius.

Šie išoriniai veiksniai yra vadinami trigeriais. Po daugelio metų užuodę tą patį kvapą ar išgirdę muziką (vadinamuosius tri-gerius), mūsų smegenys automatiškai atkuria visus paveiksliukus ir emocinius išgyvenimus. Trigeriai restimuliuoja senus prisimini-mus.

20


Pavyzdžiui, Jūs einate gatve, Jūsų nuotaika gera. Mintyse gal-vojate, kaip šauniai praleisite vakarą su savo šeima. Ir staiga Jums pradeda skaudėti galvą, sugenda nuotaika. Jūs nežinote, kas atsi-tiko. O atsitiko štai kas – garsas, kurį jūs išgirdote iš po stabdomo automobilio ratų, Jūsų reaktyvus protas atkūrė seną įvykį. Prieš 20 metų Jūsų akivaizdoje buvo partrenktas Jūsų draugas. Ir tuo pačiu metu Jūs išgirdote stabdžių cypimą, trenksmą į asfaltą, išsigandu-sių žmonių riksmą. Tada Jūs buvote ištikti šoko, galvoje susidarė per daug adrenalino, – tai sukėlė galvos skausmą. Jūs buvote kaip sa-pne, tačiau tai buvo tragiška diena.

Jūs jau seniai apie tai pamiršote ir sąmonė negali suprasti ryšio tarp šiandien skaudamos galvos ir įvykio, kuris įvyko praei-tyje. Ir šis vakaras Jums yra sugadintas, Jūs jaučiate įtampą, Jūsų planai sugriuvo.

Žmogus per valandą išgyvena kelis šimtus skirtingų emo-cijų ir daugelis iš jų yra nesąmoningos. Kasdien žmogus supla-nuoja padaryti daug gerų darbų, tačiau viskas sugriūva. sugriū-va dieta, darbai, viltys.

21


Žmonės labai dažnai jaučiasi tarsi jie būtų įvairių išorinių ir vidinių veiksnių pasekmė. Iš jų galime išgirsti tokius pasakymus: nežinau, kas su manimi darosi, aš susimoviau, aš vėl nebaigiau pradėto darbo.

galiausiai žmogus įsitikina, kad ne jis yra šio gyvenimo šei-mininkas. Visai atsitiktiniai veiksmai gali sugriauti mūsų geriau-sius ketinimus.

taigi mes matome, kad visų mūsų nesėkmių priežastis yra ta reaktyvaus proto dalis, kuri neatskirdama konteksto, neįver-tindama vienokios ar kitokios reakcijos būtinumo, priverčia mus elgtis destruktyviai.

Mūsų prote vyksta nuolatinė kova, tai labai panašu į vidinį sabotažą. toks pojūtis, kad mumyse nuolatos kažkas ginčijasi. Proaktyvi mūsų proto dalis priima sprendimą nuo pir-madienio pradėti naują gyvenimą, tai būna sąmoningas spren-dimas.

22


Mes aiškiai suvokiame tikslą. Mąstome labai paprastai ir pragmatiškai. Analitinė proaktyvaus proto dalis apskaičiuoja visus „už“ ir „prieš“, įvertina galimas teigiamas ir neigiamas pa-sekmes. Proaktyvus protas sudaro veiksmų planą. Ir atiduoda reaktyviam protui visa tai įgyvendinti.

O reaktyvus protas, stimuliuojamas iš naujo įvairių išorinių ir vidinių dirgiklių, pradeda trikdyti mūsų smegenis: mes pra-dedame abejoti, klysti, sudėtingai mąstyti, mąstymas tampa iš-kreiptas, nublanksta ryškios mūsų tikslo spalvos, aiškumą pakei-čia migla, mes pasineriame į save ir kaip kino teatre pradedame praeities negatyvių paveiksliukų peržiūrą.

Sąmoningai mes nesuprantame, kas vyksta, bet pasąmo-nė, matydama neigiamą emocinę įkrovą turinčius paveiksliukus, pradeda sabotuoti visus mūsų ketinimus.

Prisiminkite, kiek Jūsų gyvenime buvo atvejų, kai Jūs pažadėdavote kažką padaryti, bet nepadarydavote? Kiek Jūsų gyvenime yra neužbaigtų darbų? O kiek darbų Jūs no-rėjote pradėti, bet taip ir nesugebėjote?

23


Kiek kartų buvo, kad paprasti dalykai ir aiškūs sprendimai tapdavo labai sudėtingi ir protas galų gale pasiklysdavo tarp pa-šėlusiai šuoliuojančių minčių?

Viso to priežastis yra reaktyvus protas, kuris mums neduoda jokio pasirinkimo. Jam užtenka gauti stimulą ir jis sureaguoja anks-čiau, negu mes suspėjame pagalvoti apie šio elgesio pasekmes.

Kadangi 95% mūsų elgesio yra nesąmoningi, tai labai panašu į lakūną, kuris įjungia autopilotą. Dabar jis gali užsiimti kitais darbais, tačiau patyręs lakūnas nuolatos patikrina lėktuvo judėjimo kryptį ir palygina su nustatytu maršrutu. reikalui esant jis išjungia autopilotą ir koreguoja lėktuvo skrydžio kryptį.

taip ir žmogaus gyvenime, kol viskas gerai, ir tol, kol mus tenkina mūsų gyvenimo rezultatai, galime atsipalaiduoti ir pati-kėti savo gyvenimą autopilotui.

Tačiau atėjus krizei, sunkumams ir kitoms negandoms, mes turime perduoti valdymo pultą proaktyviam protui. Ir tik sąmoningai įvertinę mūsų dabartinę padėtį ir atlikę tam tikras korekcijas, mes galime vėl įjungti autopilotą ir patikėti reakty-viam protui vykdyti programą.

24


Proaktyvus protas yra galingas tuo, kad tarp stimulo ir reakcijos yra tarpas, vadinamas PASIRINKIMU. Kitais žodžiais, atsiradus mūsų horizonte negandoms, mes turime nuspausti pauzės mygtuką, įeiti į META lygį, tai yra pasižiūrėti į situaciją iš šono ir priimti atsakingą sprendimą, kaip reaguoti. Reikia su-prasti, kad, įsijungus pauzės mygtukui, mes tampame ĮGALINTI valdyti savo emocijas, fiziologiją ir kitus veiksmus. Mes galime pasirinkti tokią reakciją, kuri geriausiai padėtų įgyvendinti pro-gramą IŠGYVENTI.

Šios knygos tikslas – išmokyti Jus valdyti ir proaktyvų, ir reaktyvų protą. Mano tikslas – priminti daugeliui žmonių, kad žmogus – nėra tai, ką jis galvoja! Žmogus – nėra tai, ką jis jaučia! Ir žmogus – nėra tai, ką jis daro!

Tikrasis AŠ – yra ta dalis, kuri priima sprendimą, ką galvoti, ką jausti ir ką daryti. nežinau, ar jūs tikite ar ne, bet tikrasis AŠ nėra mirtinas net tada, kai miršti, tikrasis AŠ lieka gyventi amžinai.

tikrasis AŠ – yra energija, kuri turi ryšį su didinga visatos energija. Ir jeigu atvirai, aš nežinau, ar tai, ką aš ką tik parašiau,

Tikrasis AŠ – yra ta dalis, kuri priima

sprendimą, ką galvoti, ką jausti ir ką daryti.

25


yra tiesa, bet aš žinau, kad kai taip galvoju, jau-čiuosi daug stipresnis. tai man priduoda jėgų, tai man leidžia manyti, kad mano gyvenimas turi kur kas gilesnę prasmę.

Aš jaučiuosi ne vienas, jaučiu šalia savęs kaž-ką didingo, jaučiuosi dalimi nemirtingos didelės jėgos. ir žinau, kad ši jėga gali padėti kiekvienam iš mūsų nugyventi šį gyvenimą prasmingiau, o kai sunkumai ateis į mūsų gyvenimą, ši jėga padės mums išdidžiai iškėlus galvą juos atlaikyti.

Aš tikiu, kad pasaulyje neegzistuoja tokia jėga, kuri sugebėtų palaužti tikrąjį AŠ. Mūsų kū-nas yra silpnas, mūsų gyvenimas yra trumpas, bet mūsų AŠ yra amžinas ir nenugalimas.

26


I. Naujas sėkmės apibrėžimasVakarų kultūroje yra įprasta žiūrėti į sėkmę kaip į tam tikrus

išorinius atributus: gražus namas, geras automobilis, pritrenkian-ti karjera, pinigų kiekis sąskaitoje, šypsena veide, valdžia... Kai Tu visa tai turi, esi gerbiamas, su tavimi norima bendrauti, įsiklauso-ma į Tavo nuomonę, bet užtenka vieną dieną visa tai prarasti ir Jūs patenkate į priešingą – nesėkmingų žmonių – stovyklą.

Ir tai susiję ne tik su verslu, bet ir su sportu, menu, šeima. Kol žmogus yra pačioje sėkmės viršūnėje, tol jis yra liaupsina-mas, kviečiamas duoti interviu, bet jam reikia tik vieną kartą su-simauti, pralaimėti ir visuomenės susidomėjimas dingsta.

Taigi į sėkmę mes žiūrime arba-arba kategorijomis: arba tu esi sėkmingas, arba tu esi nesėkmingas. Ir šios „geležinės lo-gikos“ taikymas yra pati didžiausia mūsų klaida. Kodėl?

Jeigu išanalizuotume pačių sėkmingiausių žmonių biografijas, Jūs nustebtumėte suradę visą aibę pralaimėjimų, problemų, klaidų.

27


Už didelę sėkmę, paprastai, žmonės sumoka labai didelę kainą, tik mes linkę nepastebėti kitos sėkmės medalio pusės. Nesėkmė yra kaip neatsiejama sėkmės dalis. Kaip be nakties nebūna dienos, be gyvybės nebūna mirties, taip ir be nesėkmės nebūna sėkmės.

Taigi jeigu mes norime geriau suprasti sėkmę, į jos formulę būtinai turime įtraukti nesėkmę kaip būtiną komponentą.

lankstumas yra labai svarbus sėkmės požymis, mes turime matyti ir vieną, ir kitą medalio pusę vienu metu. Į klausimą kaip sekasi? protingas atsakymas skambėtų: blogai arba gerai. Ar esi sėkmingas? ir taip, ir ne. Ar esi laimingas? ir taip, ir ne.

80% žmonių didžiausia problema yra ta, jog jie labiau už viską bijo pralaimėti. Visas pastangas jie deda tam, kad iš-vengtų nesėkmės, klaidų, kritikos. Jie taip prisirišę prie sėkmės, kad dėl jos nustoja bandyti, mokytis, rizikuoti. Matyt, mokykloje išmokome galvoti apie klaidą kaip apie ką nors blogo. Jeigu su-klydai, vadinasi, esi nevykėlis. tuo metu, kai 20% sėkmingesnių žmonių supranta, jog nesėkmė yra būtina kaina už sėkmę.

28


O 3% pačių sėkmingiausių ne tik nebijo nesėkmių, bet atvirkščiai – trokšta jų, jie pasiryžę suklysti ne vieną ir ne du kartus. Jie nebijo rizikuoti, jie yra pasiryžę daryti didžiules klaidas ir stengiasi jas padaryti kaip galima greičiau. Jie žino, kad tai yra vie-nintelis būdas išmokti ką nors nauja, o laimėjimo atveju jų laukia didžiulis prizas.

Tikimybė užkopti į pačią stačiausią ir aukščiausią kalno vir-šūnę esant pačioms blogiausioms oro sąlygoms, yra lygi beveik nuliui. ir daugelis žmonių atsisako net bandyti, jie bando tik tai, kas duoda šimtaprocentinę sėkmės garantiją, nes tokią garanti-ją gali duoti tik seniai išmokti veiksmai, vadinasi, kad jie neban-do nieko naujo.

Prisiminkite vaikus. Prieš pradėdamas savarankiškai vaikš-čioti, vaikas išgyvena nesėkmę kelis šimtus kartų: griūva, stojasi, bando dar kartą ir jo veide jūs nepamatysite jokio nusivylimo. Būtent tas atkaklumas ir leido mums visiems išmokti vaikščioti, tas pats buvo su išmokimu kalbėti.

29


Tačiau laikui bėgant mus išmoko mąstyti kitaip: jeigu tu klysti, vadinasi, esi nesėkmingas. ir kaip galutinį tokio auklėjimo produktą turime suaugusį žmogų, kuris po pirmos nesėkmės nebebando daugiau nei vieno karto.

Per 90% pasaulyje gyvenančių žmonių po pirmo nesėkmin-go karto atsisako pabandyti dar kartą, o vietoj bandymo padaro išvadą: matyt, tai ne man, matyt, nesugebu.

Taigi naujas sėkmės apibrėžimas galėtų skambėti taip: sėkmė – atkaklus siekimas savo paties užsibrėžtų tikslų.

Ir ne tiek svarbu, ar Jūs esate pasiekę galutinį rezultatą, svarbu, ką jūs darote kelyje link jų. Gyvenimas per trumpas, kad jo kokybę matuotume tik pasiekimais. Daug svarbiau – koks Tu buvai ir ką Tu darei kopdamas į savo viršūnes.

Taigi jeigu šiuo metu Jūs nesate aukščiausiame savo sėkmės taške, o galbūt atvirkščiai – esate duobėje – net jei visas pasaulis nusisuko nuo Jūsų ir visi faktai rodo, kad Jūs esate nesėkmingas, neleiskite šiai negatyviai idėjai prasiskverbti į Jūsų smegenis. Šie nuodai paralyžiuos Jūsų vidinę jėgą ir Jūs prarasite bet kokį šan-są užkopti į savo svajonių viršūnes.

Sėkmė – atkaklus siekimas savo paties

užsibrėžtų tikslų.

30


Neleiskite, kad kas nors pavogtų Jūsų svajones! Neleiskite, kad iš Jūsų atimtų pasitikėjimą savo jėgomis! Užkirskite kelią kritikai, kuri nieko neduoda, o tik atima! Žinokite, kad nesvarbu, kur Jūs esate dabar. Jūsų sėkmei

svarbu tik tai, kur Jūs ketinate būti rytoj ir ką Jūs darote šiandien, kad tai įgyvendintumėte!

Atsisakykite visų šabloninių sėkmės išmatavimų! Jūs ir tiktai Jūs galite nuspręsti, ar esate sėkmingas, ar ne! Ir net tuo atveju, kai Jūs pats pradedate abejoti savo jėgo-

mis... net ir tais momentais, kai atrodo, kad sėkmė nusisuko nuo Jūsų visiems laikams... Žinokite, kad kiekviename iš Jūsų slypi galingas sėkmės instinktas, kuris duotas Jums vienam vieninte-liam tikslui – nugalėti visas kliūtis kelyje link sėkmės!

Taigi Jūs esate labai sėkmingas žmogus, nepriklausomai nuo jokių išorinių požymių, ir tai tik pradžia! Ateityje Jūsų laukia dar didesnės viršūnės!

Tad leiskite sėkmės instinktui parodyti Jums kelią…

Nesvarbu, kur jūs esate dabar. Jūsų

sėkmei svarbu tik tai, kur jūs ketinate būti rytoj ir ką jūs darote

šiandieną, kad tai įgyvendintumėte!

31


II. Kaip mes tampame bejėgiai?Įvairių apklausų duomenimis per 80% žmonių jaučia, kad

savo gyvenime mažai ką gali pakeisti, jie jaučiasi lyg būtų dide-lės sistemos mažas varžtelis, kuris sukasi ten, kur jam yra nuro-dyta. Žmonės jaučia didžiulį vidinį konfliktą dėl to, ką nori turėti gyvenime ir ko negali pasiekti. mažas vaikas, paprastai, neturi problemų dėl norų, nes jo svajonėse Jūs galite surasti milijonus įvairių dalykų, kuriuos jis nori pažinti.

Padarykite tokį testą. Vaikui, kuris moka rašyti, duokite už-duotį per 5 minutes surašyti visas savo svajones. Vaikui lengvai surašys 30, 50 ir daugiau svajonių. Žinodamas, kad mažai laiko, vaikas pažymės nors po vieną svajonės raidę, kad suspėtų su-rašyti kuo daugiau. Po komandos STOP vaikas nesustoja, o rašo toliau. Jo veidas laimingas...

32


Jeigu šią užduotį duosite studentui, situacija pasikeis: jo veidas nebus toks entuziastingas, o fantazijos užteks daugiau-siai 20 svajonių ir tik tada, jeigu jis tik pradėjęs studijuoti. Penkto kurso studentas apsiribos 10 svajonių, o dirbančio profesionalo mintyse yra daugiausiai nuo 5 iki 7 svajonių ir jo veido išraiška yra pikta ir nusivylusi.

Žmogaus, vyresnio nei 50 metų, svajonių kiekis apsiri-boja ties 3: išmokėti bankui paskolą, pragyventi iki pensijos ir būti gražiai palaidotam!

stebina ne tik suaugusių žmonių kuklumas, bet ir svajonių kokybė bei mastas, dažniausiai svajonės būna standartinės, ne-išeinančios iš „realybės“ rėmų.

Ką parodo šie skaičiai? Mano giliu įsitikinimu, tai parodo didžiausią mūsų kultūros tragediją, mūsų auklėjimas, išsilavini-mas ir darbo tradicijos atima iš žmogaus patį didžiausią gyveni-mo variklį – jo svajonę. Kur tai veda?

milijonų darbuotojų apklausa parodė, kad apie 50% žmonių nekenčia darbo, kurį dirba, o dar per 30% žmonių su malonumu jį pakeistų, jeigu kas nors pasiūlytų geresnes sąlygas.

33


mokslininkai paskaičiavo, kad per 40 metų darbo sta-žo žmogus darbo vietoje išgyvena apie du milijonus skirtingų emocijų ir daugelis iš jų, deja, yra negatyvios. Klausimas – kam tada tiek metų studijuoti, mokytis, semtis patirties, kad po to visą likusį gyvenimą iššvaistytumei pavėjui?

Daugiau nei 90% žmonių ne mažiau kaip 90% savo darbo laiko skiria darbams, kuriems jie neturi nei talento, nei ypatingos kompetencijos, nei jaučia didžiulį malonu-mą jį dirbdami. tuo metu kai 5% sėkmingiausių darbuotojų ir verslininkų skiria daugiau nei 90% laiko darbams, kurie jiems yra malonūs. Šie darbai reikalauja didžiausių jų talentų panaudojimo ir kai verslininkai į juos gilinasi, tada įgyja specia-lių kompetencijų.

nenuostabu, kad tik 3% samdomų darbuotojų savarankiškai tobulina savo profesinius įgūdžius, skaito knygas, lanko profesinius seminarus ir kasdien analizuoja savo darbą bei nuolatos jį sąmo-ningai tobulina. Kiti tai daro tik tuo atveju, jeigu darbuotojas su-moka už mokymus ir priverčia darbuotojus dalyvauti juose.

Tik 3% samdomų darbuotojų

savarankiškai tobulina savo profesinius

įgūdžius, skaito knygas, lanko profesinius

seminarus ir kasdien analizuoja savo

darbą bei nuolatos jį sąmoningai tobulina.

34


Kaip galima pavadinti visą tą košmarą, kuris kiekvieną die-ną vyksta darbe? Atsakymas – MODERNI VERGYSTĖ. Ir tai vyksta tuo metu, kai mes jaučiame politinę laisvę, plačiausias ekonomi-nes galimybes ir atviras sienas.

Kaip visa tai atsirado? trumpai žvilgtelėkime į mūsų vai-kystę. Mažas vaikas yra genijus. Jis svajoja... Svajoja drąsiai... Jo fantazijos neapriboja jokie rėmai... Jis nori visko... Jis neturi jokių išankstinių nuostatų prieš save... Jis jaučiasi visatos centru... Pa-saulis sukurtas jam...

ir tėvai stengiasi patenkinti vaiko lūkesčius, jausdami jam meilę, skirdami dėmesį. Tačiau, kai vaikas prašo tokių dalykų, kurių mes negalime arba nenorime jam duoti, pvz.: krištolinės vazos ar brangaus žaislo, jis išgirsta lemtingą žodį NE. Ir tada jam pradeda skaudėti širdelę. Jis NORI... Bet NEGALI gauti...

Užaugęs iki 14 metų, šis vaikas žodį NE išgirs apie 140.000 kartų. Ir kad kaip nors numalšintų skausmą, kuris kaupiasi jo vi-duje, jis pradeda mokytis baisiausio dalyko – NENORĖTI.

mokydamasis ir dirbdamas, jis išmoksta apriboti savo no-rus, bet tada staigiai mažėja pasitikėjimas savo galiomis.

35


taigi galutinis tokio ugdymo produktas – nenorintis ir ne-galintis – t. y. bejėgis-žmogus.

mokslininkai iš pradžių atliko tyrimus su žiurkėmis, po to su šunimis, galiausiai ir su žmonėmis. Jeigu gyvūną, pavyzdžiui, šunį, patalpintume į narvą, prijungtume elektros srovę prie grin-dų ir ją paleistume, mes galėtume pastebėti tokius elgesio poky-čius: iš pradžių šuo blaškosi, ieško galimybės nutraukti kančias, galų gale suvokęs, kad situacijoje neturi jokios įtakos, atsigula ir kentėdamas skausmą tik kaukia.

Tomis pačiomis sąlygomis kitą šunį patalpinę į tokį patį narvą, tik suteikę jam galimybę daryti įtaką situacijai, pavyz-džiui, paspaudęs pedalą šuo gali sumažinti arba panaikinti elek-tros srovės tekėjimą, mes galime pastebėti kitokį elgesį – šuo nenurimsta ir užuot pasidavęs, vėl ir vėl spaudžia pedalą.

Po tokio skirtingo mokymo šunis patalpina į kitą narvą. narvas padalytas į dvi dalis, pertvara tarp abiejų pusių neaukšta, šuo gali lengvai ją peršokti.

Pirmoje narvo dalyje teka srovė, kitoje narvo dalyje sukurtos maksimaliai palankios sąlygos šuns gyvenimui: maistas, vanduo,

36


žaidimai. Į pirmą dalį paleidę šiuos šunis ir įjungę elektros srovę, mes pastebėsime dvi skirtingas reakcijas: pirmas šuo atsiguls, pradės kaukti ir nieko nesistengs pakeisti, o antras šuo peršoks per pertvarą ir pradės mėgautis visais jam skirtais gyvenimo ma-lonumais.

Šis fenomenas buvo pavadintas „išmoktu bejėgiškumu“. Analogiškų rezultatų mes galime pasiekti įvairiais bandymais su žmonėmis. Ir žmonėms, ir gyvūnams būdinga tai, kad reakciją į sunkumus lemia sėkminga arba nesėkminga praeitis. dau-gelis suaugusių žmonių turi „išmokto bejėgiškumo“ universiteto baigimo su pagyrimu diplomą.

mes tiek kartų bandėme įgyvendinti savo svajones, kad galų gale po kelių nesėkmių priėjome išvadą, kad negalime turėti dau-gumos iš to sąrašo, apie kurį svajojame. O tam, kad neskaudėtų širdies, įtikiname save, kad to ir nenorime. Per visą gyvenimą mes sukuriame įvairių sudėtingų teorijų apie nelygybės prigimtį, apie kuklumo privalumus, kad galų gale pamirštame, kam atėjome į šį pasaulį.

37


Kokias dar galime padaryti išvadas iš aukščiau minėtų tyrimų? mokslas teigia, kad atkaklumas, atsparumas sunkumams,

skausmo slenkstis – įgimtos savybės. Apie 10% žmonių, kaip ir gyvūnų, iš prigimties yra nepa-

laužiami, jie yra išimtis visų taisyklių, nepriklausomai nuo to, kokia sėkminga ar nesėkminga buvo jų praeitis, jie nenustoja kovoti, jų at-kaklumas yra tiesiog pavydėtinas.

Apie 80% populiacijos iš prigimties nėra atkaklūs. tačiau LABAI LABAI LABAI gera žinia yra ta, kad atkaklumo jie gali išmokti! O tai reiškia, kad mūsų bejėgiškumą galima paversti didžiausia vidine jėga, kuri nepasiduos jokiam spaudimui.

Ir dar 10% žmonių, deja, atkaklumo gali išmokti tik trumpam. Atsiradus naujiems sunkumams, jų atsparumas pradės mažėti, o didžiuliai stresai, krizės, juos gali palaužti.

taigi nesvarbu, kokius mes turime genus, nesvarbu, kiek stiprybės mums duota iš prigimties, nesvarbu, kokie stiprūs mes esame dabar, rytoj mes galime būti dar stipresni. Vidinė stiprybė, atkaklumas – įgyjamos savybės.

Vidinė stiprybė, atkaklumas – įgyjamos

savybės.

38


Šiandien mes turime atsakymą į klausimą – kokia yra stiprių žmonių paslaptis? Tą stiprybę galima išmatuoti ir matavimo vie-netas bus atkaklumo koeficientas, o jeigu tai galima išmatuoti, vadinasi, galima ir tobulinti.

Ir ši knyga jums pateiks konkrečius žingsnius, metodus ir technikas, kurios sustiprins jūsų vidinį AŠ. mano tikslas – pažadinti Jumyse seniai užmigusį arba gal šiek tiek prisnūdusį Jūsų sėkmės instinktą ir tada tik Jūsų pačių fantazija galės apri-boti Jūsų galimybes.

Jūs galėsite pasirinkti pačias aukščiausias pasaulio vir-šūnes, į kurias dar niekas nebuvo įkopęs. Jūs turėsite patiki-mą kompasą, kuris neleis Jums pasiklysti tarp kitų viršūnių. Jūsų širdis ir protas bus pripildyti tokios drąsos, apie kurią tik galėjote pasvajoti. Jūs tapsite nepalenkiamas ir nenugali-mas. Ir svarbiausia – Jūs tapsite 100% sėkmingas žmogus, nes suprasite, jog vienintelis būdas pralaimėti gyvenimo žaidime – pasiduoti.

39


III. Atkaklumo galiaVisais laikais žmogų domino klausimas – nuo ko priklau-

so sėkmė? dalis žmonių mano, kad sėkmė – tai atsitiktinumas. ir jeigu tau pasisekė, tu laimėjai gyvenimo loterijoje – tu ir esi laimingas. Jie mano, kad sėkmė – tai sugebėjimas atsirasti tinka-mu laiku, tinkamoje vietoje ir vienintelis mūsų gyvenimo vedlys yra likimo pirštas, kuris ir parodo, kur mums eiti.

Kita žmonijos dalis mano, kad sėkmingi žmonės yra tie, kurie iš prigimties yra apdovanoti talentais, jų genuose yra už-koduota sėkmė, tai reiškia, kad jeigu žmogui duota – jis yra sėkmingas, jeigu neduota – deja, nieko negali pakeisti, tokia jau tavo dalia.

Tačiau tyrimų rezultatai, kurie buvo atlikti skirtingų moksli-ninkų grupių, parodo visai ką kita, analizuojant sėkmingiausių žmonių patirtį, galima pastebėti, kad labai ilgą gyvenimo periodą jie neparodydavo didžiulių savo talentų.

40


Jų biografija pilna nesėkmių, nusivylimų ir krizių, jų inte-lektualumo testai neparodo jokio pranašumo prieš kitus, jų išsi-lavinimas labai dažnai irgi nėra ypatingas. labai dažnai jie atsi-duria ne toje vietoje ir ne tuo laiku, todėl susidaro įspūdis, kad gyvenimas jų neliaupsina.

Kurgi yra jų sėkmės paslaptis? Atsakymas gali pasirodyti gan netikėtas, bet jis skamba taip: visi žmonės, kurie savo gy-venime pasiekė išskirtinių rezultatų, turėjo gerai išvystytą savybę, kuri vadinama ATKAKLUMU.

Kas slypi po ATKAKLUMU?Atkaklūs žmonės pasirenka ambicingiausius tikslus, 1.

tai nėra atsitiktinis pasirinkimas, tai nėra lengvabūdiškas, nutrūktgalviškas apsisprendimas, tai yra labai apgalvotai pasirinkta viršūnė, į kurią niekas dar nebuvo užkopęs. Ta-čiau sėkmingas žmogus pasirenka tokį kalną, į kurį jis turi didžiausią tikimybę užkopti! Kodėl? O todėl, kad turi tam talento, mato didžiulę prasmę ir yra pasiryžęs sumokėti visą kainą.

41


Sėkmingiausi pasaulyje žmonės turėjo milžinišką vidi-2. nę jėgą, kuri leisdavo įveikti visas kliūtis ir negandas kelyje link tikslo.

Ypatingas bruožas, kuris būdingas daugeliui sėkmingų 3. žmonių, yra visiškas atsidavimas pačiam siekimo procesui. Didžiausias mitas, susijęs su sėkme, sako, jog svarbus re-zultatas, o valios pastangomis jūs galite įveikti visus sunku-mus. Tai reiškia, kad tam, kad pasiektumėte tikslą, jūs turite sukandę dantis ignoruoti tai, kas vyksta pakeliui link tikslo, tarytum tikslas būtų svarbesnis už patį procesą. Bet tai yra netiesa! Jūs negalite pasiekti meistriškumo ne-

kęsdami paties proceso. Valia Jums gali padėti trumpą laiką, bet galų gale smegenys pasipriešins prievartai ir Jūs atsisakysite už-sibrėžtų tikslų.

Ambicingi tikslai reikalauja ilgo ir atkaklaus darbo, o malo-numas yra pats geriausias pagalbininkas.

Žymiausių žmonių apklausa parodė, jog tai, kuo jie užsiima – t. y. pats procesas – yra daug svarbesnis nei pats tikslas. Pats žaidi-mas svarbiau už pergalę. Geriausi rašytojai rašo ne todėl, kad para-

Ambicingi tikslai reikalauja ilgo ir atkaklaus darbo, o malonumas yra

pats geriausias pagalbininkas.

42


šytų geriausią knygą, o todėl, kad jie negali nerašyti. Geriausi spor-tininkai sportuoja ne tam, kad taptų pasaulio čempionais, o todėl, kad negali nugalėti aistros pasirinktai sporto šakai.

Kad ir kaip bebūtų keista, verslininkai, kuriantys verslą tik dėl pinigų, galų gale juos praranda. Čia ir slypi pats didžiausias sėkmės paradoksas. Jeigu nori prarasti sėkmę, prisirišk prie jos. Nori būti sėkmingas, ignoruok sėkmę.

Taigi, jeigu mes norime pažadinti savo sėkmės instinktą, mums reikia atlikti tris labai konkrečius žingsnius:

Pasirinkti mums tinkamiausią sėkmės viršūnę.• Įveikti visas kliūtis kelyje jos link.• džiaugtis kiekviena akimirka, kopiant link savo išsvajo-•

tos viršūnės.Cha! Jūs galite teigti, jog kur kas lengviau pasakyti, nei tai

padaryti! TAIP, PO VELNIŲ! Tai yra ne lengva, bet tai yra paprasta. Paprasta todėl, kad sėkmingi žmonės daro labai paprastus daly-kus, bet DARO. Nesėkmingi žmonės labai sudėtingai mąsto, bet nieko nedaro.

Jeigu nori prarasti sėkmę, prisirišk prie jos.

Nori būti sėkmingas, ignoruok sėkmę.

43


Daugelis motyvacinių knygų tvirtina, kad pasiekti ambi-cingą tikslą yra labai lengva, užtenka tik pradėti svajoti ir visata pasirūpins viskuo. tokio pobūdžio knygos yra labai populiarios, nes jos suteikia žmonėms viltį, kad jų gyvenimas pasikeis ir pasi-keis labai greitai, o tų pokyčių kaina bus minimali.

Knygos, kuriose parašoma tiesa, kurios esmė – už viską reikia mokėti, ir dažniausiai mokėti daug daugiau nei mums norėtųsi, nesusilaukia didelio populiarumo. Jos retai paten-ka į perkamiausių knygų sąrašus. Kodėl? Todėl, kad tiesa nėra populiari. Daugelis žmonių yra linkę save apgaudinėti. Nusipir-kę knygą apie pozityvaus mąstymo stebuklus, jie užsidega op-timizmu perskaitę jau pirmus puslapius, o tada pasineria į gilią depresiją, nes eilinį kartą „sistema“ nesuveikė. Ir tada skaitytojai apkaltina autorių, puola ieškoti kito skaitalo, galbūt dar saldes-nio rašytojo.

Tačiau ši knyga skirta nei optimistams, nei pesimistams. Ji skirta žmonėms, kurie pasiryžę drąsiai pasižiūrėti realybei į akis. Milžiniškas rezultatas reikalauja tokių pat pastangų. Ir tai yra pa-prasta, nors nėra lengva.

44


Bet tai nereiškia, kad šioje knygoje aš skatinsiu treniruoti valią, darbštumą ir kvailą užsispyrimą. Vietoj to aš Jus išmokysiu su šypsena įveikti visas kliūtis, su džiaugsmu pakelti visą skaus-mą. Aš parodysiu, kaip liūdesį pakeisti džiaugsmu, kaip suteikti daugiau prasmės dalykams, kurie atrodytų visai beprasmiai.

Jūs nustebsite, kai pamatysite, kad dalykai, kurie anksčiau atrodė bauginantys, taps neįtikėtinai patrauklūs. Aš Jums įrody-siu, jog Jūs turite visus resursus tam, kad pasiektumėte daugelį savo tikslų. sakydamas daugelį, aš turiu omenyje, kad nenoriu Jūsų apgaudinėti, tvirtindamas, kad Jūs esate visagalis. Aš ne-palaikysiu Jūsų kai šauksite, kad viskas Jūsų rankose, aš būsiu pirmas Jūsų oponentas, jeigu Jūs pradėsite tvirtinti, kad svar-biausia yra pozityvus požiūris į gyvenimą. Kodėl?

Ogi todėl, jog tarp optimizmo ir pesimizmo yra daug dau-giau bendrumų, nei skirtumų. Kuo toliau vienas nuo kito vienoje linijoje yra tokie dalykai, kaip pozityvus mąstymas ir negatyvios nuostatos, tuo labiau jie artėja vienas prie kito. tai atrodo nelo-giška, bet mes pripratome mąstyti, kad yra tik taip arba kitaip, kad teisūs arba optimistai, arba pesimistai.

45


Aš gi tvirtinu, kad ir optimistai, ir pesimistai klysta. Bendras dalykas, kuris sieja iš pirmo žvilgsnio priešingas savybes, yra bai-mė. ir vieni, ir kiti bijo pasižiūrėti tiesai į akis.

Optimistai bijo blogų dalykų, nes tai sugadina nuotaiką ir priverčia jaudintis, o pesimistai bijo esamoje situacijoje pama-tyti galimybes ir pozityvius dalykus. Kodėl? Kadangi tai reiškia, kad jiems reikės ką nors daryti.

Paprastai, susidūrus su sunkumais, ir optimistai, ir pesimis-tai yra neveiklūs. Pesimistai nieko nedaro, nes jaučiasi bejėgiai ką nors pakeisti, o optimistai nieko nedaro, nes tikisi, kad viskas susitvarkys savaime ir nėra ko išgyventi. Abi šios strategijos gali būti pražūtingos, ypač krizės metais.

Kokia gi galėtų būti alternatyva neadekvačiam optimizmui ir per daug niūriam pesimizmui? O alternatyva yra optimalus mąstymas, tai reiškia, kad mes turime drąsiai žiūrėti realybei į akis, matyti tiek neigiamus, tiek ir teigiamus dalykus.

ruošdamiesi ilgai kelionei į kalnus, mes turime labai at-sakingai apgalvoti visus įmanomus pavojus. mes turime būti maksimalūs pesimistai, galvodami apie galimas blogiausias pa-

Mes turime drąsiai žiūrėti realybei į akis,

matyti tiek neigiamus, tiek ir teigiamus

dalykus.

46


sekmes. Bet šis pesimizmas neturi užvaldyti tiek, kad Jus para-lyžiuotų. O apgalvoję visus blogiausius scenarijus ir nutarę kaip elgsitės esant vienai ar kitai problemai, turite pereiti prie opti-malių išeičių paieškos.

Jūs turite tikėti, kad viskas bus gerai, bet tas tikėjimas neturi būti dirbtinas – Jūs turite būti ramūs. Pasitikintys žmo-nės neužveda savęs, sakydami sau: „Aš galiu, aš galiu, aš galiu“. Neapgaudinėkite savęs. Smegenys nori tiesos. Pozityvios savi-taigos formulės yra bejėgės didelio pavojaus akivaizdoje.

Kuo ilgiau Jūs bandysite sau įteigti, kad viskas bus ge-rai, tuo daugiau pasipriešinimo sulauksite iš pasąmonės. Visos mūsų baimės, nepasitikėjimas, abejonės glūdi pasąmonėje ir prisiminkite, kad kovoje su sąmone ir pasąmone visuomet laimi pasąmonė. Taigi, jeigu mes norime nuraminti pasąmonę, labai dėmesingai apgalvokime visus pavojus ir pasirenkime jiems. Tada pasąmonė bus pasiryžusi priimti ir teigiamą informacijos dalį. Pasąmonė, kaip ir Jūsų sąmonė, nori sėkmės, ji ieško spren-dimų. Bet tik po to, kai yra užtikrinta, kad Jūs esate pasirengę patiems pavojingiausiems dalykams.

47


Optimalus mąstymas kreipia mūsų dėmesį link sprendimų ir aktyvių veiksmų. tačiau tai yra įmanoma tik įvertinus visus mi-nusus ir visus pliusus. Taigi optimalus mąstymas skatina veikti. Esant vienai nesėkmei po kitos, optimalus mąstymas kviečia mus nepasiduoti ir kovoti iki pabaigos. Nesvarbu, kiek Jūs griūsi-te, optimalus mąstymas suteiks Jums jėgų dar kartą atsistoti.

Svarbu žinoti, kad optimalaus mąstymo galima išmokti. Taigi pereikime prie atsakymo į klausimą – kaipgi galima moky-tis atkaklumo?

Nesvarbu, kiek Jūs griūsite, optimalus

mąstymas suteiks Jums jėgų dar kartą atsistoti.

48


IV. Kaip treniruoti atkaklumą: trijų etapų Alpinizmo programa.

1 ETAPAS. Pasirink savo viršūnęAr visi gali patekti į 3%?

Pirmas gyvenimo Alpinizmo programos etapas prasideda nuo pasirinkimo tos viršūnės, į kurią Jūs tikrai NORITE ir GALITE užkopti. Pradėkime nuo antros dalies – ar GALITE?

Anksčiau aš minėjau, kad tik 3% žmonių sugeba pasiekti aukščiausią pasirinktos srities sėkmės viršūnę. Taigi kokį šansą turime? Ką daryti likusiems 97%? Likti pakalnėje ir stebėti, kaip džiaugiasi pergale 3% išrinktųjų?

49


Atsakymas gali skambėti gan paradoksaliai. VISI 100 % ŽMONIŲ GALĖTŲ PATEKTI Į 3%! Kaip įmanoma mažame viršū-nės plote sutalpinti visus norinčius ten būti? Atsakymas – dides-nis viršūnių pasirinkimas.

97% neužkopusiųjų problema yra ta, kad jie pasirinko vir-šūnę, į kurią yra per daug norinčių užkopti ir labai mažas procen-tas galinčių. Žmonės negali pasiekti to, ko jie nori, nes jie tiesiog neturi tam talento.

Esant vienodoms sąlygoms talentingesni turi didžiulį pra-našumą. Mokslininkų teigimu, apie 50% įtakos sėkmei daro genai. Paimkime paprastą pavyzdį: du krepšininkai, vienodo amžiaus, vienodai treniruojasi, buvo vienodai motyvuoti, bet vienas turi talentą. Laimi kas? Be abejo, tas, kurio genai labiau tinka pasirinktai sporto šakai.

Kyla klausimas – ką daryti, jeigu Jūs neturite talento? Bet to juk negali būti! Per milijoną evoliucijos metų praėjus milžiniš-ką atranką, Jūsų genotipe slypi daug įvairių talentų. Kaip pirštų antspaudai yra unikalūs, taip ir Jūsų talento elementų kombina-

50


cija yra unikali. Tai reiškia, kad kiekvienas turi ypatingų talentų, nepakartojamų sugebėjimų, kurie galėtų jam užtikrinti pergalę kruopščiai pasirinktoje viršūnėje.

Mes labai dažnai naudojame abstrakčias talento sąvokas, pavyzdžiui, Antanėlis yra linkęs į muziką, Marytė turi menų gys-lelę, Kazimieras turi verslininko sugebėjimų.

Kai kalbame apie talentus, mes dažniausiai turime omenyje meno, technikos arba verslo atstovus, tačiau pasakymas – muzikiniai talentai – yra per daug neapibrėžta sąvoka. Mes žinome, kad pasau-lyje egzistuoja tūkstančiai muzikos stilių, šimtai muzikos instrumentų ir kiekvienas didelis menininkas turi savo neatkartojamą stilių.

Labai sunku patekti į 3% geriausių pasaulyje dainininkų, tačiau labai realus dalykas – surasti savo siaurą nišą ir tapti Lum-bo Jumbo genties modernizuotų dainų geriausiu atlikėju.

Kuo siauresnė niša ir kuo ji labiau atitinka Jūsų specifinius ta-lento ypatumus, tuo lengviau yra užkopti į viršūnę. Ir tik nesakyki-te, kad visos viršūnės seniai užimtos! Pasaulyje gyvena milijardai

Kuo siauresnė niša ir kuo ji labiau atitinka

Jūsų specifinius talento ypatumus,

tuo lengviau yra užkopti į viršūnę. Ir tik nesakykite, kad

visos viršūnės seniai užimtos!

51


žmonių ir kiekvienas iš jų yra ypatingas, kiekvienam iš jų galima surasti šimtus dar neatrastų viršūnių. tam tik reikia susivokti, koks yra jūsų talentas ir nueiti visą kelią link jo realizavimo.

Išnaudok savo talentus

Didžiausia problema, kuri egzistuoja šiuolaikinio pasaulio profesinio parengimo sistemoje, yra ta, kad daugelis vaikų, bai-gę mokyklą, nieko neišmano apie savo talentus. Tik vienetams pasiseka atrasti save tam tikroje sporto šakoje ar meno srityje. tačiau net ir jie laikui bėgant nustoja gabumus vystyti, nes tai beveik nebus susiję su jų ateities profesija.

Taigi net tuo atveju, jeigu Jūs žinote savo vieną ar kitą talentą, tai nebūtinai reiškia, kad Jūs galėsite iš to pragyventi. daugelis abiturientų ne tik nenutuokia, kur glūdi jų talentai, bet ir neįsivaizduoja, kurioje profesijoje galėtų geriausiai save realizuoti. Visus ilgus mokslo metus jie skiria ne tam, kad ieš-kotų savo talentų ir juos vystytų, o tam, kad išlaikytų visus eg-zaminus ir gautų mokyklos baigimo atestatą.

52


Antra problema yra ta, kad, eidami studijuoti, jauni žmo-nės toli gražu ne visuomet sugeba pasirinkti tas studijas, kurios jiems labiausiai patinka. Todėl jie pasirenka tą profesiją, kuriai tinka jų išlaikytų egzaminų vidurkis, arba tai, kas jiems yra „įkan-dama“ pagal finansines galimybes.

Taigi mes jau turime dviejų problemų kombinaciją. Žmo-nės dažnai studijuoja tai, kas neatitinka jų talentų, ir tai, kas jiems netgi nepatinka. dauguma studentų vadovaujasi prin-cipu: svarbu iškentėti ir baigti mokslus. Toliau jie tikisi susirasti darbą, kuris teiks malomumo.

Bet, deja, po mokslų baigimo pasirenka tas profesijas, ku-riose daugiau moka, kuriose daugiau perspektyvų, arba tas, ku-riose sugebėjo rasti sau vietą. Koks gi to pasirinkimo rezultatas?

Vieno milijono darbuotojų apklausa daugiau nei 400 kom-panijų, įvairiose šalyse parodė, kad daugiau nei 90% žmonių ne mažiau nei 90% laiko savo darbo vietoje skiria darbams, kurie:

nepanaudoja jų • talentų.nesuteikia daug • džiaugsmo. Kuriems jie neturi aukščiausios • kvalifikacijos.

53


Iš kitos pusės, 3% pačių sėkmingiausių darbuotojų dau-giau nei 90% laiko skiria darbams, kurie:

leidžia jiems panaudoti savo • talentus. teikia didžiulį • malonumą. Šiems darbams jie turi ypatingą • kvalifikaciją, nes nuo-

latos ją tobulina.Priminsiu jau anksčiau minėtą faktą - tik 3% darbuotojų sa-

varankiškai tobulina savo profesinius įgūdžius, kiti tai daro tik tuo atveju, jeigu jų darbdavys priverčia tai padaryti. Apie kokias profesines aukštumas galima kalbėti, kai žmonės jaučiasi ir gy-vena kaip tikri MODERNŪS VERGAI?

Jie nemato jokios prasmės kopti į pačią viršūnę. Jų darbas mažai susijęs su PRASME. Jie dirba dėl atlygio ir tam tikrų soci-alinių lengvatų, jų akyse nėra jokios Alpinizmo ugnelės. Pasitai-kius pirmai progai jie ieško būdų pailsėti nuo darbo, kuris, užuot įkvėpęs, juos alina.

Šie žmonės susiburia į TURISTŲ grupeles ir stengiasi, kad su-kurtų KOMFORTO ZONĄ, iš kurios jau niekas negalėtų ištraukti.

54


Be abejo, tokioje turistų stovykloje atkaklumo koeficientas yra labai žemas. ir to priežastis yra ta, kad žmonės nejaučia, jog gAli ir NORI kopti į viršūnę.

Juos tenkina ta situacija, kuri yra, ir jeigu kažkas jiems ne-tinka, jie mieliau pasiguos vieni kitiems, apkaltins kitus už savo nesėkmes ir suras visą sąrašą pasiteisinimų, kodėl nieko negali-ma ir nereikia keisti.

Šių žmonių širdyse sėkmės instinktas tiesiog užsnūdo. ne-gali sakyti, kad gyvenime jie niekados nebuvo alpinistai. ne, jų gyvenime irgi buvo iššūkių, tačiau laikui bėgant viduje glūdintis Spermamenas susuko savo uodegytę ir prisnūdo.

Blogiausia, kad jie net ir neįtaria, jog jeigu ir toliau nieko ne-keis, jų atkaklumo raumuo atrofuosis ir kiekviena problema, kliūtis ir nesėkmė juos nustums toliau nuo viršūnių. Jie patys nepastebi-mai pereis iš TURISTŲ į PABĖGĖLIŲ stovyklą.

Kas tie PABĖgĖliAi? Pabėgėliai yra tie žmonės, kurie nu-stojo kovoti, jie tiesiog pasidavė. gyvenimo negandos juos taip išsekino ir išgąsdino, kad jie priėmė sprendimą daugiau nebe-kovoti, o slapstytis. Jie gyvena vadovaudamiesi principu: „Ge-

Blogiausia, kad jie net ir neįtaria, jog jeigu

ir toliau nieko nekeis, jų atkaklumo raumuo atrofuosis ir kiekviena

problema, kliūtis ir nesėkmė juos nustums

toliau nuo viršūnių.

55


riau bloga taika, negu geras karas.“ gyvenime jie nesugeba net susikurti komforto, jų kalboje jūs išgirsite tokius žodžius: „tai ne man“, „aš to nevertas“, „aš neturiu jėgų“, „jau nieko nebepakeisi“, „man niekas negali padėti“, „aš sužlugdytas“, „neturiu jėgų net tam, kad galėčiau nusipirkti virvę ir pasikarti“.

Ir pabėgėliai, ir turistai turi tą patį, kaip ir alpinistai – jų ge-nuose slypi sėkmės instinktas. Jį tik reikia pažadinti ir tada jų gy-venimas pasikeis. Jie atplėš savo akis nuo savo kasdieninių pro-blemų ir negandų bei pasižiūrės į didingas viršūnes... Pamatys žvaigždes... Ir išgirs viliojantį kalnų balsą: KELKIS... UŽKARIAUK MANE... TU GALI...

O jeigu GALI... tuomet belieka tik vienas žingsnis iki NORIU...

56


Stiprink stipriąsias puses

Kalbėdami apie žmonių sugebėjimus mes galime išskirti stipriąsias ir silpnąsias sugebėjimo puses. Pavyzdžiui, mokykloje vieniems sekasi geriau tikslieji mokslai, kitiems humanitariniai, o kitus labiau traukia sportas.

Kai pradedame atsilikti vienoje disciplinoje, pavyzdžiui, mate-matikoje, ir mokytojai, ir tėvai kviečia mus atkreipti dėmesį į mūsų silpnąsias puses. Jie mus ragina daugiau padirbėti su tomis silpno-siomis pusėmis, jie mano, kad daugiau laiko, dėmesio ir pastangų reikia nukreipti būtent į tai, kas sunkiausiai sekasi.

Kita vertus, toms disciplinoms, kurios mums sekasi gerai, mes galime skirti mažiausiai dėmesio. Ta pati tradicija egzistuo-ja ir darbe. Vidutiniškai vadovas apie 80% laiko skiria darbui su problemomis ir žmonių silpnosiomis pusėmis.

Egzistuoja nuomonė, kad silpnosios pusės turi didesnį po-tencialą augti. Jeigu padarytumėte darbuotojų apklausą, nu-stebtumėte, kad jie puikiai išmano savo silpnąsias puses ir ma-žai ką gali pasakyti apie savo talentus ir stipriąsias puses.

57


Bet realybė yra tokia, jog būtent tos sritys, kurios mums la-biausiai sekasi, turi didesnį augimo potencialą. Stebint daugiau-siai pasiekusių sportininkų trenerius, galima pamatyti, jog 80% savo laiko jie skiria tam, kad išryškintų sportininko stipriąsias pu-ses, o silpnąsias puses stengiasi kompensuoti stipriųjų sąskaita.

tas pats yra ir bet kurioje gyvenimo srityje. ta mūsų sme-genų dalis, kuri yra atsakinga už talentus, turi daugiau neuroa-sociacijų, geriau išvystytą kraujotakos sistemą, o tose smegenų srityse, kurios yra atsakingos už silpnąsias puses, mes pastebėsi-me priešingą vaizdą.

Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Jūs turite daryti viską atvirkš-čiai, negu daro dauguma žmonių. Visą dėmesį Jūs turite skirti savo stipriosioms pusėms sustiprinti. O silpnąsias puses turime arba palik-ti ramybėje, arba bandyti kompensuoti savo ar kitų žmonių stiprio-siomis pusėmis.

Jūs galite paklausti, kuo skiriasi žmogaus talentas nuo stipriosios pusės? Kiekvienas žmogus turi daug talentų. ir ne

Visą dėmesį Jūs turite skirti savo stipriosioms

pusėms stiprinti. O silpnąsias puses turime arba palikti

ramybėje, arba bandyti kompensuoti savo ar kitų

žmonių stipriosiomis pusėmis.

58


visiems talentams bus lemta realizuotis. Talentas gali pavirsti mūsų stipriąja puse tuo atveju, jeigu prie jo pridėti dar du svar-bius komponentus:

Malonumas, • sukeltas paties proceso. Pavyzdžiui, jeigu Jūs turite dainavimo talentą, o pats dainavimo procesas Jums nepatinka, vargu ar Jums pavyks išvystyti šį talentą. Taigi Jums turi patikti tie darbai, kurie naudoja Jūsų talentą.

Kompetencija. • Kad ir kokiu talentu jūs būtumėte apdo-vanotas, be juodo darbo, be nuolatinio tobulėjimo, be tre-nerio/mokytojo atgalinio ryšio Jūs nepaversite to stipriąja savo puse. Pavyzdžiui, paimkite bet kurį geriausią pasauly-je sportininką, atimkite iš jo 15–20 metų treniruočių patirtį ir Jūs turėsite pilką vidutinybę, kuri savo rezultatais galės nustebinti nebent kiemo draugus.

Taigi sudėkime visus elementus į vieną formulę:S. P. = T. + M. + K.S. P. – stiprioji pusėT. – talentasM. – malonumasK. – kompetencija

59


Pasirinkę viršūnę, į kurią norime užkopti, mes turime suvok-ti, kad prieš tai turime aiškiai įvertinti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

nors daugelis pasaulyje žinomų motyvuotojų ir sėkmės mokytojų tvirtina, jog žmogus gali pasiekti visk`, ko tik nori, jam tik tereikia panorėti, aš drįstu teigti, kad tai yra netiesa. Jūs ir patys galėtumėte surasti tūkstančius įrodymų, kurie sugriautų šį labai patrauklų teiginį, kuris labiau tinka fantastikos pasauliui, negu realiam gyvenimui.

Besirinkdami viršūnę mes turime apskaičiuoti, kokie yra mūsų šansai ir palyginti juos su kitais pretendentais, ko-piančiais į šią viršūnę. Jeigu Jūs norite patekti į 3% sėkmingiau-sių, Jūs turite pasirinkti tokią viršūnę, kuri Jums labiausiai leis panaudoti savo stipriąsias puses. Jūsų talentas turi būti daug didesnis už konkurentų talentus. Jums reikės labiau stengtis, kad įgytumėte reikiamą kompetenciją ir nesitikėkite, kad jums pavyks įveikti visas kliūtis vien tik valios pastangomis. Jeigu pats PROCESAS neteiks jums malonumo, jūsų smegenys tiesiog neatlai-kys įtampos.

Jeigu pats PROCESAS neteiks Jums malonumo,

Jūsų smegenys tiesiog neatlaikys įtampos.

60


Kalbėdamas apie malonumą, aš turiu omenyje META ma-lonumą. Skulptorius, kuris yra visiškai pasinėręs į savo skulptū-ros kūrimą, vargu, ar gali džiaugtis visais techniniais darbais, kuriuos tenka atlikti, kartais jis net gali išgyventi fizinį skausmą, nuovargį ar susierzinimą.

Per viso kūrimo procesą jį gali aplankyti daug neigiamų emocijų, nesėkmių bei kliūčių. Tačiau jeigu jis META lygyje jau-čia didžiulį paties kūrybos proceso malonumą, visi tie nepato-gumai jam atrodys neverti dėmesio.

Tą patį jūs galite pastebėti ir sportininkų gyvenime. Per savo karjerą sportininkai patiria daug skausmo, traumų, streso ir iš šono gali atrodyti, kad tik geležinė valia jiems padeda visa tai nugalėti. Bet tai yra KLAIDINGAS MANYMAS, tai yra VALIOS MITAS.

Valia turi trumpalaikę jėgą, vien tik valios pastangomis Jūs nesugebėsite ilgai atlaikyti visų išbandymų. Vaizduotė, prasmė, META malonumas, aistra pasirinktai veiklai – štai kas mus stumia į priekį.

61


Atkaklumas nėra valios rezultatas. Atkaklumas – yra suge-bėjimas pakilti virš visų kančių ir jausti malonumą kiekvie-nos akimirkos, kuri skirta tikslo siekimui.

Jūs galite paklausti: „Kaipgi sužinoti, ar aš turiu talentą, ar ne ir kam aš turiu talentą?“ Tai turbūt yra pats geriausias klausimas, kurį žmogus gali sau užduoti, bet tai nėra lengvas klausimas.

Tačiau yra gera žinia! Aš pažįstu vieną žmogų, kuris gali at-sakyti į šį klausimą. Šitas žmogus esate JŪS. Niekas, išskyrus Jus, negali atsakyti į šį klausimą, jokie testai negali nustatyti ypatin-go Jūsų talento skiriamųjų bruožų. Ir aš nenustebsiu, jeigu pasa-kysite, kad Jūs net nenutuokiate, koks yra tas Jūsų talentas! Jūsų nežinojimo priežastis yra viena – Jūs tiesiog per mažai bandėte, per mažai eksperimentavote, per retai užduodavote šį klausimą: „O kurgi yra mano talentas?“

talentas – nėra mūsų nuomonė apie save ar kitus žmones. Talentas – materiali apraiška, kuri gali pasireikšti tik mate-rialiame pasaulyje. Nepabandęs groti, Jūs niekuomet nesu-žinosite, ar esate talentingas muzikantas. Jūs nesužinosite, ar turite kepėjo talentą, kol nepabandysite iškepti pirmo pyrago.

62


Netgi iškepę vieną pyragą, Jūs negalėsite būti užtikrintas, kad suradote atsakymą į šį klausimą. Talentas reikalauja daugkarti-nių įvairiapusiškų išbandymų, jūs turėsite daug kartų susimauti, patirti nesėkmę, prieš galutinai atsakydami į klausimą – ar turite šiai veiklai ypatingų sugebėjimų, ar ne? tačiau kaipgi tada suži-noti, ar tai talentas, ar ne?

Talentas turi keturis išskirtinius bruožus:Intuicija• . Talentas – nėra sąmoninga kompetencija, nėra

aiškus žinojimas, ką ir kaip reikia daryti. Talentas – intuity-vus žinojimas. talentingi žmonės priimdami sprendimus pasikliauja intuicija. Jie nežino kodėl, bet jaučia, kad toks sprendimas yra geriausias. Talentingas sportininkas turi nuojautą, kuri jam pasako, kur bus nuspirtas kamuolys. talentingas gydytojas intuityviai jaučia, kuri gydymo strategija yra geriausia konkrečiam li-goniui. talentingas pardavėjas intuityviai jaučia, kada rei-kia kalbėti, o kada reikia tylėti. tai, be abejo, nereiškia, kad talentingi žmonės vadovaujasi vien tik intuicija. Talentingi žmonės turi specifinių žinių ir

63


didelę patirtį, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, jie, be abejo, į tai atsižvelgia. tačiau dominuojantis visų sprendi-mų šaltinis yra intuicija.

Rezultatai.• talentingi žmonės, paprastai, pasiekia daug geresnių rezultatų nei kiti ta pačia veikla užsiimantys žmo-nės, jie nuolatos demonstruoja savo persvarą. Net turėdami mažiau patirties arba mažesnę kompetenciją, Jūs negalite būti talentingas ir negalite pasiekti užsibrėžtų rezultatų. Galbūt tai nėra patys geriausi rezultatai, tačiau jeigu paly-gintume įdėtas pastangas ir rezultatą talentingų žmonių ir tą patį santykį mažiau talentingų žmonių mes, be abejo, pastebėsime, jog talentingų žmonių efektyvumas dides-nis. tai reiškia, kad mažiau stengdamiesi, jie pasiekia daug didesnių rezultatų palyginus su mažiau talentingais žmo-nėmis.

Mokymasis• . talentingi žmonės mokosi daug greičiau, negu mažiau talentingi žmonės. tai nereiškia, kad jie apskri-tai mokosi greičiau už kitus, ne, visiškai gali būti, kad kitos

64


disciplinos jiems sekasi daug sunkiau. Kai kuriose srityse jie gali iš viso nedemonstruoti jokio progreso. iš istorijos mes žinome, kad daugelis talentingų žmonių buvo išmesti iš mokyklų, konservatorijų, darboviečių. mokytojai jiems uždėdavo etiketę „NEPASIDUODA MOKYMUI“. Tačiau pasi-rinktoje srityje jie demonstruodavo nepaprastai greitą pa-žangą. Be abejo, daug kas priklauso nuo mokytojo, trenerio ir vi-sos sistemos. Tačiau talentai turi ketvirtą išskirtinį bruožą, kuris ir leidžia jiems įveikti visas išorines kliūtis.

Troškimas. • talentingi žmonės jaučia vidinį pašauki-mą. Talentas sužadina vidinį troškimą, nenugalimą norą realizuoti save tam tikroje veikloje. Kitais žodžiais tariant, talentui labai sunku nedaryti to, kam jis turi pašaukimą. Pavyzdžiui, iš talentingų žmonių lūpų jūs galite išgirsti to-kius žodžius: „mane tiesiog traukte traukia ta veikla“, „pra-dėjęs aš negaliu sustoti“, „ar dieną, ar naktį, bet aš vis vien tai darysiu“, „aš pasiryžęs mokėti už tai, kad turėčiau gali-mybę užsiimti mėgstama veikla“.

65


taigi mes trumpai aptarėme keturis išskirtinius talentų bruožus. Jų visuma duoda pakankamai tikslų indikatorių, lei-džiantį mums atsakyti į klausimą – ar aš turiu talentą tam tikrai konkrečiai veiklai?

Be abejo, kuo daugiau Jūs bandysite, tuo lengviau Jums bus atsakyta į šį klausimą. Visiškai gali būti, kad jūsų talentas per daugelį metų yra taip prislopintas, kad jūs nejausite aiškių talento bruožų. Tačiau pasikliaudami savo intuicija, įsiklausydami į mini-malius signalus, kuriuos siunčia jūsų pasąmonė, galų gale Jūs ga-lėsite surasti tai, ką pavadinsite savo didžiuoju talentu.

Kai kurie iš Jūsų galbūt iki šiol mano, kad jie yra išskirtiniai ir dievas juos nuskriaudė – nedavė nei vieno talento. Kiti galbūt galvoja, kad gamta jiems davė talentą, bet tas talentas neturi komercinės paklausos.

Ir pirmu, ir antru atveju jūs atimate iš savęs bet kokį šansą realizuoti save šiame gyvenime. Mano paprasta rekomendacija Jums būtų tokia:

66


TIKĖKITE TUO, JOG JŪS TURITE DAUG IKI ŠIOL NEATSKLEIS-TŲ TALENTŲ! JŪS TURITE TALENTŲ, NET JEIGU VISAS JŪSŲ GYVE-NIMAS NEDAVĖ ĮRODYMŲ, KAD TAI YRA TIESA, PRADĖKITE ELG-TIS TAIP, TARSI IŠ TIKRŲJŲ TIKĖTUMĖTE, KAD TURITE TALENTĄ! APSIMESKITE! APGAUKITE SAVE! VAIDINKITE!

Žinokite, kad mėgdžiojimas yra pats greičiausias būdas ko nors mokytis! Pradėję nuo vaidybos ir sąžiningai atlikę savo par-tiją, Jūs „atrišate smegenims rankas“ ir smegenys pradeda ieško-ti atsakymo į klausimą – kur yra mano talentai?

Tikėjimas, kad sprendimas sudaro 50% sėkmės, likę 50% – jūsų bandymai. išbandykite save skirtingose srityse, užsibrėž-kite sau tikslą – per dieną pabandyti bent vieną naują dalyką, nesvarbu, kas tai bebūtų: ar tai šokis, ar tai piešimas, ar tai naujas maršrutas namo. Darbe meskite sau iššūkį ir griebkitės projekto, apie kurį mažai ką išmanote.

Vienintelis būdas surasti savo galimybių ribas – priartėti prie jų, bet tai galima padaryti tik bandant. Jūs nustebsite, kad priar-tėję prie savo dabartinių ribų, nerasite nieko, išskyrus naujas ga-limybes.

Darbe meskite sau iššūkį ir griebkitės projekto, apie kurį mažai ką išmanote.

Vienintelis būdas surasti savo galimybių ribas – priartėti prie jų, bet tai galima padaryti

tik bandant.

67


Už dabartinių, t. y. Jūsų pačių sukurtų, rėmų yra nepažįs-tama žemė, kurioje auga gražūs medžiai, turintys keistą pava-dinimą – „MANO TALENTŲ MEDELIAI“. Pradėdami juos laistyti ir prižiūrėti, Jūs nustebsite, kaip greitai jie pradės tvirtėti ir augti, duoti nuostabių vaisių.

Bet kuriuo atveju atsiminkite, kad Jums nepavyks pasiekti savo viršūnės, jeigu prieš tai nerasite atsakymo į klausimą – kur yra mano talentas? O suradę šį atsakymą, nepamirškite jį pavers-ti stipriąja savo puse. Ir 80% savo laiko skirkite tam, kad dar labiau sustiprintumėte savo stipriąsias puses.

Ir tada Jūs nustebsite, kad atlikę milžinišką darbą, įveikę vi-sas kliūtis, susidūrę su didžiausias sunkumais, Jūs nė kiek nepa-vargstate ir nenusilpstate. Naudodami stipriąsias puses darbe ir gyvenime, mes jaučiamės dar stipresni. Po 8–10 valandų juodo, alinančio darbo mes jaučiamės kaip niekada stiprūs, entuzias-tingi ir laimingi.

Atlikite paprastą testą. Paklauskite savęs – ar darbo dienos pabaigoje Jūs pavargstate? Jeigu taip – vadinasi, savo darbe Jūs

68


nenaudojate savo stipriųjų pusių. Ar praleidę visą dieną su šei-ma jūs pavargstate? Jeigu taip – Jūs nenaudojote stipriųjų pusių savo šeimyniniam gyvenimui.

Kaip pavyzdį paimkite bet kurią veiklą, kuria užsiimate. Jeigu Jūs pavargstate – tai reiškia, kad buvo panaudotos Jūsų silpnosios pusės. Jeigu Jūs pasikraunate energijos, jaučiatės pakylėtas, Jūsų akys pilnos entuziasmo, Jūs pasiryžę dar kartą ir dar kartą kartoti tai, ką darėte, ko gero, Jūs panaudojote savo stipriąsias puses.

Stipriųjų pusių naudojimas įgalina Jus, Jūsų atkaklumas pasiekia patį aukščiausią tašką. Apie bejėgiškumą net nereikia kalbėti, Jūs jaučiate milžinišką jėgą, kuri stumia Jus aukštyn link viršūnės, o visos kliūtys ir negandos tik padrąsina Jus ir priduoda žaismingumo Jūsų kelionei.

Jūsų galvoje sukasi mintis: „VAU! TOKIOS GRIŪTIES AŠ DAR NEMAČIAU! NA, PAŽIŪRĖSIME, AR TAU PAVYKS MANE ĮVEIKTI! OI, OI, OI, TIK NEREIKIA MŪSŲ GĄSDINTI!“

69


ir nesvarbu, kas vyksta išorėje – ar lietus, ar sniegas, ar kri-zė... Giliai širdyje Jūs girdite linksmą melodiją ir jaučiatės kaip niekada ramus. Ir žengiate dar vieną tvirtą žingsnį... pirmyn... į viršų... link viršūnės.

Surask savo nišą

Pasaulyje yra daug viršūnių, į kurias nori užkopti daugelis žmonių. Pavyzdžiui, milijonai žmonių svajoja tapti žymiais ak-toriais arba dainininkais. dar daugiau jų svajoja tapti turtingais verslininkais.

Žmonės renkasi tokias populiarias ir „perspektyvias“ pro-fesijas, kaip gydytojas, advokatas, vadybininkas. Tačiau nereikia pamiršti, kad norinčių tapti žymiais muzikantais ar gydytojais yra tiek daug, kad Jūsų tikimybė tapti jais yra labai maža.

Patekti į 3% geriausių gydytojų arba talentingiausių verslo savininkų grupę yra praktiškai nerealu. Jūs galite nugyventi visą gyvenimą taip ir netapę elitu. Ką gi daryti?

Pasirinkite siaurą nišą, kurioje yra labai maža konkurencija.

Pasirinkite siaurą nišą, kurioje yra labai maža

konkurencija.

70


Dažniausiai tam padeda siaura specializacija, pavyzdžiui, dantų protezavimo srityje yra daug labai siaurų ir laisvų nišų. Jums ne-reikia tapti pačiu geriausiu pasaulyje gydytoju.

Daug geriau pasirinkti tikslą tapti geriausiam savo siau-roje srityje, savo mieste arba įmonėje. Susiaurindami savo foku-są, jūs padidinate jėgą, o tai duoda didesnę tikimybę laimėti.

Jūs galite pasakyti, jog tokios nišos nematote arba visos ni-šos yra jau užimtos. Tai yra netiesa. Jūsų talentas, paprastai, yra toks unikalus, kad, ko gero, nėra sugalvota pavadinimo tai nišai, tai pro-fesijai, tai specializacijai, kurioje jūs geriausiai galite save realizuoti.

Kuo konkrečiau jūs suformuluosite savo individualius su-gebėjimus, tuo lengviau bus surasti savo unikalius talentus.

Kitas žingsnis – su didžiausiu malonumu ir atsidavimu pa-sinerti į kompetencijos išplėtimą šioje siauroje srityje.

JUMS REIKIA ŽINOTI 99% APIE 1% TO, KAS SUDARO JŪSŲ PASIRINKTĄ PROFESIJĄ.

Pavyzdžiui, užuot buvęs visų galų meistru – būtumėte ge-riausiu gydytoju – daug geriau būtų pasirinkti vienos specializa-

71


cijos, pavyzdžiui endokrinologijos, vienos ligos, vieno gydymo metodo sritį ir įsigilinti į tą sritį taip gerai, kad Jūsų konkuren-tams nebūtų jokio šanso Jus pavyti.

Šiam principui paaiškinti galime pasirinkti metaforą-vinį. Kuo aštresnis ir siauresnis vinies galiukas, tuo lengviau ir giliau galite sukalti jį į medį. Net turint galingesnį instrumentą, pavyz-džiui, didelę plytą, ir daužydami ją į medį, Jūs nepriartėsite prie to efekto, kuris pasiekiamas įkalant ilgą, bet aštrią vinį.

Jūs galite paklausti: „Bet kaip išgyventi mažame miestelyje iš tos siauros specializacijos?“ Atsakymas labai paprastas – inter-neto laikais ir ekonominės globalizacijos periodu, jums nebūti-na gyventi Niujorko centre, tam kad turėtumėte didesnį klientų ratą.

Jūs galite tapti labai siauros srities tarptautiniu ekspertu, arba turėti labai unikalų verslą ir gausų klientų ratą visame pa-saulyje. svarbiausia, kad jūs būtumėte geriausias šios srities eks-pertas.

72


Kaip šį principą pritaikiau savo gyvenime?

Aš 30 metų ieškau atsakymo į vieną klausimą – kodėl vieni žmonės yra sėkmingi, o kiti ne? Perskaičiau apie 4000 tūkstančius šios srities knygų tam, kad sužinočiau, kiek galima daugiau apie vie-ną sritį, aš išmokau GREITO SKAITYMO metodikos ir skaitau 25 kartus greičiau, nei vidutinis žmogus turintis aukštąjį išsilavinimą.

Per vakarą (2–3 valandas) aš perskaitau apie 3–5 storas knygas! Bet ne tik jas perskaitau, aš jas detaliai konspektuoju. Aš tai darau jau daugelį metų. Kad palygintumėte, pagalvokite štai apie ką: jeigu Jūs perskaitote iš savo profesijos bent 10 knygų per metus, Jūs patenkate į 1% profesionalų elito.

Bet jeigu Jūs neperskaitote nė vienos savo profesijos kny-gos per metus, jūs patenkate į 90% kito elito. Kiti likę skaito vos keletą knygų.

Kadangi aš skaitau ne kiekvieną vakarą, bet 2–3 vakarus per savaitę, taigi per metus aš perskaitau kelis šimtus knygų. Tai man užtikrina ypatingą vietą pasaulinėje ekspertų reitingų len-telėje.

Palyginimui pagalvokite štai

apie ką: jeigu jūs perskaitote iš savo profesijos bent 10 knygų per metus,

jūs patenkate į 1% profesionalų elito.

73


Jūs galite paprieštarauti, kad vien iš knygų daug ko neišmok-si. Jūs teisūs tik iš dalies. Iš knygų galima daug ko išmokti, bet tik su sąlyga, kad tu moki mokytis. Be abejo, vien knygų neužtenka, daug efektyvesnis būdas – mokytis iš geriausių mokytojų. Bet prieš pasi-rinkdamas mokytojus, aš supratau, kad sėkmės tema yra labai plati. Tada aš pasirinkau siauresnę sritį – greitą mokymąsi.

Apvažiavau daugiau nei 50 pasaulio šalių ir turėjau galimybę mokytis iš geriausių greito mokymosi ekspertų pasaulyje. gavau asmeninių pamokų iš aštuoniskart pasaulio atminties čempiono Dominico O‘Brieno. Greitojo skaitymo ir kūrybingumo mokiausi iš geriausio pasaulyje šios srities eksperto Tony Buzano.

Tačiau ir tai man neužtikrino unikalumo! Tada aš pradėjau ieškoti dar unikalesnių žinių. Aš mokiausi sugestopedijos meto-do iš legendinio Dr. George Lozanov, aplankiau žymiausius grei-to mokymosi centrus JAV, ieškojau mokymosi paslapčių rusų kosminės pramonės ir karinės pramonės srityse.

ir šiuo metu esu, ko gero, vienas iš nedaugelio žmonių pa-saulyje, kuris turi labai specifines tokios srities kaip ergonomix learningr žinias.

74


Be to, kad aplankiau daug geriausių pasaulyje mokymosi centrų, išleidau daug pinigų save tobulindamas, aš dar 20 metų dirbau tos srities treneriu praktiku.

Per metus aš skiriu apie 150–200 dienų praktiniams išmok-tų metodų taikymams ir vedu seminarus bei apmokymų pro-gramas 15-oje pasaulio šalių.

Per 20 metų mano seminaruose dalyvavo dešimtys tūks-tančių žmonių. Ką visa tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu Jūs norė-site mane pasivyti, Jums teks gana intensyviai paplušėti.

Taigi, jeigu Jūs norite patekti į 3% elito ir įgyvendinti didžiau-sią sėkmės instinkto troškimą laimėti, Jūs turite labai gerai apskai-čiuoti, į kurią viršūnę Jūs norite ir galite užkopti.

Jūs turite pasirinkti viršūnę, kuri maksimaliai atitiks Jūsų ta-lentus ir kompetenciją, Jūs turite prisiminti, jog prieš pradedant kopti į viršūnę, Jums teks nusileisti, ko gero, į labai gilią duobę.

Labai svarbu pasirinkti kokią gilią ir pavojingą duobę, kad šansų išlipt iš jos turėtumėte tik Jūs. Visi konkurentai, kurie ban-dys Jus vytis, turės sustoti pusiaukelėje.

Taigi, jeigu Jūs norite patekti į 3% elito ir

įgyvendinti didžiausią sėkmės instinkto troškimą laimėti,

Jūs turite labai gerai apskaičiuoti, į kurią viršūnę Jūs norite ir

galite užkopti.

75


Ta duobė, kuri išgrynintų Jūsų talentus ir užgrūdintus Jus, turėtų būti tikra skaistykla. Žinokite, kad Dievas, davęs Jums uni-kalių talentų, nepamiršo „į komplektą įdėti“ ir didžiulės atkaklu-mo jėgos.

Šios jėgos paskirtis – nugalėti visas kliūtis, pereiti didžiau-sius išbandymus. Ši jėga Jums suteiks drąsos ne tik nusileisti į pačią giliausią duobę, bet ji pakels Jus iki pat viršūnės.

Tad pasvarstykime, ko reikia tam, kad pasirinkus viršūnę, Jums nestigtų atkaklumo.

76


2 ETAPAS. Nugalėk visas kliūtisKą žino stipriausi žmonės?

ne paslaptis, kad gyvenimas bėga vis greičiau ir greičiau. ryte atsibundame su mintimi, kad ši diena bus tikrai sėkminga, pusryčiaudami viena akimi žiūrime televizorių ir sužinome blo-giausių vakar dienos naujienų santrauką.

Važiuodami į darbą per radiją išgirstame keletą šios dienos blogų naujienų. užstringame kamštyje ir, deja, pavėluojame į darbą, ten mūsų laukia šiek tiek suirzęs vadovas. Patikriname elektroninį paštą ir gauname daugybę žinučių, ne visos iš jų būna pozityvios.

tuoj paskambina piktas klientas. sužinome, kad kolega ne-įvykdė savo įsipareigojimų. dar paaiškėja, kad klientas, su kuriuo ilgai plėtojote santykius, vis dėlto atsisakė bendradarbiavimo su Jūsų kompanija. Vėliau namiškiai Jums praneša, kad vaikai spė-

77


jo prisidirbti. O dienos pabaigoje mus šokiruoja žinia, kad mūsų mėgstama krepšinio komanda nepateko į pusfinalį!

grįždami namo skambinate savo gydytojui, kuris praneša, kad tyrimų rezultatai ne kokie ir, ko gero, teks pakeisti mitybos įpročius, taip pat teks mažiausiai mėnesiui atsisakyti mėgstamų teniso užsiėmimų su draugais.

Grįžę namo išklausote, kas artimiesiems įvyko blogesnio per dieną. Vėliau, norėdami panaikinti per dieną susikaupusį stresą, įsijungiate televizorių ir gaunate dviejų valandų negaty-vios informacijos porciją.

galiausiai, pasižiūrime į vertybinių popierių biržos naujienas ir pamatome, kad neseniai pirktų akcijų kursas staigiai krito.

gal aš kiek ir sutirštinu spalvas, o gal ir ne, tačiau kasdien mums tenka susidurti su aibe nemalonumų, o krizėms egzistuo-jant (finansinėms, sveikatos, asmeninėms, artimųjų praradimo, nelaimingų atsitikimų) juodos spalvos tik dar sutirštėja.

Kaipgi į visas tas negandas reaguoja skirtingi žmonės? Vie-ni palūžta, o kiti labai greitai atsitiesia ir įveikia visas krizes dar labiau sustiprėję.

78


Kokia gi šitų nepalaužiamų žmonių paslaptis?

Atsakymas paprasta – jų smegenyse yra užprogramuota atsparumo ir atkaklumo programa, kuri juos daro beveik ne-pažeidžiamus. Šitų žmonių negali palaužti nei kritika, nei nesė-kmės, nei ligos – niekas. net užklupti didelių nelaimių, jie greitai prisikelia lyg Feniksai iš pelenų. Kas gi tai per programa?

Pasirodo, jog yra keturi pagrindiniai skirtumai tarp stiprių ir silpnų žmonių programų ir jie yra tiesiogiai susiję su žmogaus požiūriu į negandas.

4 POŽIŪRIO SKIRTUMAI – L. I. P. K. modelis

lAiKAs. stiprūs žmonės žiūri į negandas kaip į laikinus 1. iššūkius. Jie šventai tiki, kad nesėkmės greitai praeis ir viskas vėl bus gerai. Pavyzdžiui, jie sako: „Šiandieną iki pietų aš negalėsiu apmokėti šios sąskaitos. Tačiau per savaitę ,manau, surasiu pi-nigų ir padengsiu visas skolas.“ Silpni žmonės įsitikinę, jog pro-blemos tęsis labai ilgai. Pavyzdžiui: „Ši krizė nežinia kada baigsis.

79


Man kartais atrodo, kad ji nesibaigs niekados“, „Aš sergu, jau nie-kuomet nepasveiksiu ir nieko gero iš savo ateities aš jau nesiti-kiu.“

iŠPlitimAs. stiprūs žmonės stengiasi susiaurinti nema-2. lonių dalykų išplitimo ribas. Jie mato labai konkrečias ribas tarp to, kas yra gerai, ir tarp to, kas yra blogai. Jie nesako: „Aš sergu“. Jie sako: „Man skauda dešinės kojos mažąjį pirštuką.“ Silpni žmo-nės linkę išplėsti negandas į visas gyvenimo sritis, lyg negan-dos būtų nesuvaldomas gaisras. Pavyzdžiui, jie mėgsta sakyti: „Aš sugniuždytas, esu nevykėlis, prastas vadovas, neatsakingas tėvas, ir mano gyvenimas yra sugriuvęs.“

PRIEŽASTIS. Kai mums atsitinka nelaimė, protas prade-3. da paniškai reikalauti atsakymo į klausimą: kas dėl viso to kal-tas? Silpni žmonės, susidūrę su nemalonumais, linkę ieškoti kal-tų. Daugelis vyrų linkę kaltinti kitus žmones, o daugelis moterų linkusios kaltinti save.

80


Ir pirmu, ir antru atveju žmogus, rodantis pirštu į kaltininką, taip pat ir į save, jaučiasi bejėgis. stiprūs žmonės supranta, kad tikroji nesėkmių priežastis yra išorėje. Pavyzdžiui, lietus lyja dėl to, kad yra toks oras. Pasaulinė krizė taip pat yra išorinis veiks-nys. Taigi jie yra nelinkę ieškoti kaltų. Ir neišgyvena per didelio kaltės jausmo, jie nelinkę prisiimti atsakomybės už tuos dalykus, kurie nuo jų nepriklauso, tai leidžia jiems išsaugoti jėgas, kurios bus reikalingos tam, kad galėtų taisyti padėtį.

Jiems ne tiek svarbu, kas sukėlė negandas ir problemas. Praeitis jiems įdomi tiek, kiek jie gali iš jos pasimokyti. net ir pa-tys, būdami prisidėję prie problemų kūrimo, jie per daug nesu-ka sau galvos dėl perdėtos graužaties ir nedaužo galvos į sieną, šaukdami: „Aš kaltas, kaltas, kaltas.“ Intuityviai jie supranta, kad kaltė neturi nieko bendra su atsakomybe.

Kai žmogus jaučiasi kaltas dėl visų pasaulyje vykstančių blogų dalykų, jis tampa sugniuždytas, tai tampa nebepakeliama ir atima paskutines jėgas. Stiprūs žmonės tiki, kad tikroji atsako-mybė labiau susijusi su noru ir pasiryžimu pataisyti blogą situaciją. Todėl visas savo jėgas skiria aktyviems veiksmams, kurie padeda

Stiprūs žmonės tiki, kad tikroji atsakomybė labiau susijusi su noru ir pasiryžimu pataisyti blogą situaciją. Todėl visas savo jėgas skiria aktyviems veiksmams.

81


išspręsti iškilusias problemas. Taip pat galvodami apie ateitį, jie galvoja, kaip užtikrinti, kad ateityje tos problemos nepasikarto-tų. Kitais žodžiais tariant, jie puola gesinti gaisrą ir pasirūpina „priešgaisrine“ saugumo sistema.

KONTROLĖ. Tam, kad turėtų galimybę taisyti padėtį, 4. stiprūs žmonės sutelkia visą savo dėmesį į tas sritis, kurias gali kontroliuoti, t. y. keisti, daryti įtaką. Pavyzdžiui, jie mąsto taip: „Aš negaliu pakeisti visos ekonominės situacijos pasaulyje, bet galiu kontroliuoti savo šeimos išlaidas ir planuoti veiksmus, ku-rie padės išeiti iš finansinės krizės“. Arba: „Aš sergu vėžiu, bet tai faktas, kurio aš negaliu pakeisti, tačiau galvodamas apie tai, ką iš tikrųjų galiu padaryti, galiu surasti geriausią gydytoją, laikytis visų gydytojo nurodymų ir sutvarkyti savo dienotvarkę taip, kad daugiau laiko praleisčiau su savo artimaisiais.“

O kaip tokiais atvejais reaguoja silpni žmonės? Arba prade-da panikuoti, arba viską dramatizuoja, arba visiškai atsiduoda be-jėgiškumui. Jų galvoje sukasi mintis: „Aš nieko negaliu pakeisti, aš

82


esu visai bejėgis. Kodėl visa tai man atsitiko? Už ką visa tai? Aš toks nelaimingas“. Antra labai svarbi kontrolės dalis – požiūrio pasirinkimas.

Gyvenime, be abejo, būna situacijų, kurioms mes visai ne-galime daryti įtakos, pavyzdžiui, artimųjų žmonių mirtis. Net esant tokioms kritinėms situacijoms, mes turime pasirinkimą: mes galime pasirinkti tokį požiūrį, kuris priduos mums jėgų arba atims paskutines jėgas.

Stiprūs žmonės klausia savęs: „Ar tai, kaip aš žiūriu į šią situaci-ją, sustiprina mane, ar priduoda jėgų, ar įprasmina visa tai, kas nuti-ko su manimi?“ Ir jeigu atsakymas yra NE, jie keičia savo požiūrį.

silpni žmonės šventai tiki, kad ne tik negali daryti įtakos situacijai, bet ir jų emocinė reakcija yra jiems nepavaldi. Jie kal-ba taip: „Aš nežinau, kas man darosi... aš negaliu suvaldyti aša-rų... mane apėmė depresija ir neapleidžia jau daugelį dienų... aš jaučiuosi sugniuždytas, netekęs jėgų ir nieko negaliu padaryti.. arba mane užvaldo pyktis, noras atkeršyti ir aš žinau, kad tai žlugdo mane...“

Net esant tokioms kritinėms situacijoms,

mes turime pasirinkimą: mes galime pasirinkti

tokį požiūrį, kuris priduos mums jėgų arba atims paskutines jėgas.

83


Ar mes galime pasirinkti reakciją?

Dauguma pasaulyje gyvenančių žmonių yra įsitikinę, kad jų reakciją į gyvenimo įvykius nulemia patys įvykiai. Kai šviečia saulė, mes džiaugiamės; kai lyja lietus, mes liūdime; kai ateina geros žinios, mes jaučiamės laimingi. O sužinoję apie proble-mas, nesėkmes mes jaučiamės nelaimingi.

Žmonių emocijos, fiziologija, veiksmai yra nulemti pačios situacijos. Susidaro įspūdis, kad tarp stygų (A) ir mūsų reakcijos (C) nėra jokio tarpo. Vadinasi, kad galėtumei būti laimingas, rei-kia tam tikrų teigiamų stimulų. BET TAI NĖRA TIESA!

Tarp stimulo (A) ir reakcijos (C) yra labai siauras plyšys (B), kuris ir sudaro visą mūsų gyvenimo esmę, kurioje glūdi mūsų stiprybė. Tai yra mūsų interpretacija, kuri susidaro iš minčių. Ki-tais žodžiais tariant, mes jaučiamės gerai ar blogai priklausomai ne nuo situacijos, o nuo to, kaip mes žiūrime į ją. Kalbant dar pa-prasčiau, ką mes galvojame, tą mes ir jaučiame.

Mes jaučiamės gerai ar blogai priklausomai ne nuo situacijos, o nuo to,

kaip mes žiūrime į ją. Kalbant dar paprasčiau,

ką mes galvojame, tą mes ir jaučiame.

84


Prieš išgyvenant emociją, mūsų galvoje sukasi įvairios min-tys, ir jeigu mes norime pakeisti emocijas, turime pakeisti savo mąstymą.

daugeliui žmonių tai nėra taip paprastai suprantama. Mums daug natūraliau skamba pasakymai: „aš jaučiuosi blogai, nes tu mane įžeidei“, „jaučiuosi sugniuždytas, nes mane atleido iš darbo“. Net toks pasakymas, kad tu man sugadinai visą gyve-nimą, mūsų kultūroje atrodo labai natūraliai.

85


Kodėl mes klystame?

Kodėl daugelis žmonių praleidžia tokį labai svarbų veiksnį, kaip įvykių interpretacija? Svarbu yra tai, jog mintys, atsiradu-sios mūsų galvoje prieš pat emocionalų išgyvenimą, yra tokios greitos, kad užtrunka vos pusę sekundės, mūsų sąmonė nespėja jų suvokti.

Mes suvokiame tik patį įvykį ir savo reakciją į jį. Kadangi 95% visų mūsų reakcijų yra nesąmoningos, daugelis žmonių mano, kad būtent situacija, teigiama arba niegiama, vaidina pa-grindinį vaidmenį formuojant mūsų reakciją.

Nesąmoningos mintys, kurios formuoja mūsų interpreta-ciją, vadinamos AUTOMATINĖMIS MINTIMIS. Nesąmoninga re-akcija į įvykius vadinama pirmine reakcija. O mechanizmas, re-guliuojantis pirminę reakciją kaip lėktuvo autopilotas: kol viskas gerai, pilotas gali atsipalaiduoti ir leisti autopilotui kontroliuoti visas lėktuvo funkcijas, tačiau kai prasideda audra, pilotas turi išjungti autopilotą ir perimti lėktuvo valdymą į savo rankas.

86


Analogiškai viskas turėtų vykti ir žmogaus gyvenime: kol viskas sekasi gerai, mes galime atsiduoti savo intuicijai, pasi-kliauti autopilotu ir nesukti sau galvos dėl tokių „smulkmenų“ kaip stimulas, reakcija, interpretacija. Tačiau kai mes susiduria-me su didžiuliais išbandymais, tam, kad nebūtume išmušti iš vė-žių, mes privalome išjungti autopilotą ir prisiimti atsakomybę už savo reakciją.

87


Ar mes galime pasirinkti, kaip reaguoti?

Atsakymas – žinoma, TAIP! Ne tik galima, bet ir būtina. Tam, kad valdytume savo emocijas ir veiksmus, taip pat ir fiziologinę reakciją, mes turime sugrąžinti sau tai, kas visą gyvenimą mums priklausė, bet mes retai tuo naudodavomės.

Kas tai per jėga? Tai pasirinkimo galia. Žmogus vienintelis padaras, gyvenantis šioje žemėje, kuris gali pasirinkti, kaip rea-guoti į tai, kas vyksta jo gyvenime. Visi įvykiai, kuriuos mes išgy-vename nėra nei geri, nei blogi. mes patys uždedame įvykiams pliusą arba minusą, tokiu būdu įprasminame juos.

mes turime suprasti, kad gyvenimas neturi jokios prasmės. Tai skamba keistai, bet tai yra faktas, o visi faktai yra neutralūs. tik žmogaus protas sugeba įprasminti visa tai, kas vyksta aplin-kui. Joks gyvūnas nesugebėtų to padaryti, gyvūnai tiesiog gyve-na ir klauso savo instinktų.

Žmogus turi didžiulę Dievo dovaną – vienokio ar kitokio po-žiūrio pasirinkimą ir įprasminimą savo ir kitų žmonių gyvenimuose.

88


Kodėl reakcija į negandas yra svarbesnė

už reakciją į teigiamus įvykius?

Ogi todėl, kad mūsų smegenys, o tiksliau jų vidurinė dalis, kuri yra atsakinga už išlikimo instinktą, yra daug jautresnė nega-tyviai informacijai. Senais laikais, kai žmonės gyveno urvuose, bet kuris pokytis, pavyzdžiui, staiga atsiradęs šešėlis, galėjo reikšti, kad šalia tykoja didžiulis tigras, o tai galėjo reikšti mirtiną grėsmę.

Visas organizmas buvo mobilizuojamas kovai su pavojumi. Kai viskas gerai, smegenys gali atsipalaiduoti. Kai viskas blogai, smegenys intensyviai dirba ir parengia mūsų organizmą reak-cijai: bėk, pulk arba sustink! Už šias reakcijas atsakinga limbinė sistema, kuri yra vidurinėje smegenų dalyje. Čia pat yra ir mig-dolinis kūnas, kuris formuoja mūsų emocinę reakciją į įvykius.

Taigi mūsų emocinė reakcija labiau yra jautri neigiamiems dir-gikliams. Tai puikiai žino žiniasklaidos atstovai, pateikdami dažniau-siai neigiamą informaciją, nes ji labiau pritraukia žmonių dėmesį.

Taigi mūsų emocinė reakcija labiau yra jautri

neigiamiems dirgikliams. Tai puikiai žino

žiniasklaidos atstovai, pateikdami dažniausiai neigiamą informaciją, nes ji labiau pritraukia

žmonių dėmesį.

89


tokiu būdu mūsų sėkmės instinktas nuolatos dirba su dide-liu kiekiu negatyvios informacijos, jis nuolatos numato galimus pavojus. Nesąmoningai dramatizuoja esamus ir būsimus įvykius. ir visa tai daro dėl vieno tikslo – padėti mums išlikti ir klestėti.

tačiau, kai vidurinė smegenų dalis būna per daug įaudrin-ta, didžiulis impulsų srautas eina į smegenų žievę, kuri yra atsa-kinga už mąstymą, ir ši smegenų dalis yra paralyžiuojama.

Tuo metu, kai mums gresia pavojus, mes nemąstome. Mes tiesiog instinktyviai reaguojame: arba puolame agresorių, arba traukiamės iš pavojaus zonos, arba sustingstame, norėdami bent jau nepabloginti situacijos. Taigi visas šitas procesas, kuris vyksta smegenyse, buvo labai naudingas žmogui prieš daugelį tūkstančių metų. Šiais laikais jis labai dažnai tampa didžiausia mūsų kliūtimi.

Šiuolaikinis pasaulis yra per daug sudėtingas. taigi tokia tiesmukiška reakcija, užuot padėjusi, mums trukdo siekti sėkmės. Krizės metais daugelis žmonių yra „paralyžiuoti“. Jų vidurinė sme-genų dalis išskiria hormonus SOS, mąstančioji dalis tampa paraly-žiuota ir užuot blaiviai mąsčiusi ir ieškojusi galimų išeičių, žmogus pasineria į depresiją, apatiją arba paniką.

90


Viduje susikaupianti energija kartais išsiveržia neadekva-čios agresijos priepoliu ir visa tai mes galime pavadinti PIRMINE REAKCIJA.

Kritiniais momentais daugelis žmonių jaučiasi visiški bejė-giai, juos valdo pirmykščiai instinktai, kurie, deja, labiau trukdo negu padeda. Kokia gi išeitis? O išeitis yra paprasta – panaudo-kite ANTRINĖS REAKCIJOS jėgą.

Antrinės reakcijos panaudojimo žingsniai:Išjunkite „autopilotą“.• Prisiimkite atsakomybę už reakcijos pasirinkimą.• Veikite aktyviai.•

tai gali atrodyti per daug paprasta. taip, tai yra papras-ta! Dažnai žmonės paprastus dalykus paverčia labai sudėtin-gais. Ypač aiškiai tai galima pastebėti, kai žmonės kalba apie savo emocijas, pavyzdžiui: „mane užvaldė pyktis“, „staiga visas džiaugsmas kažkur dingo“, „manyje grumiasi prieštaringi jaus-

Išjunkite „autopilotą“.• Prisiimkite atsakomybę •

už reakcijos pasirinkimą.Veikite aktyviai.•

91


mai“, „aš niekaip negaliu atsikratyti baimės“, „man į galvą ateina mintys ir niekaip negaliu jų išvaikyti“, „kažkur dingo visa meilė, kur mano meilė?“.

Visa mūsų kultūra, poezija, menas yra persisunkę to bejė-giškumo sindromo. mes jausmingai šluostome ašaras, kai girdi-me dainą, kurioje kalbama apie nesuvaldomus jausmus. Mūsų dėmesį prikausto filmai, kuriuose parodoma pagrindinio hero-jaus nesuvaldoma prieštaringų jausmų kova. Mes visi linkę pri-tariančiai linksėti galvą, kai žmonės kalba, kad ko nors nori, bet, deja, negali to pasiekti.

Mūsų ausies nerėžia tokie išsakyti žodžiai kaip „čia jie kalti“, „aš nieko negalėjau padaryti“, „aš bandžiau, bet nieko nepavy-ko“. Bet visa tai yra himnas žmogaus bejėgiškumui. Mes turime atsipeikėti!

Ką mes liaupsiname? Ką palaikome? Kultūrą, kurioje žmo-gus neturi jokių galių? Kuo mes tikime? Kad jausmai ir veiksmai nepavaldūs žmogui?

92


O kam jie tada yra pavaldūs? Kodėl kiti žmonės ir aplinky-bės turi didesnę įtaką mūsų jausmams, negu mes patys? Kodėl mes perduodame savo galias kitiems? Kam naudingas tas bejė-giškumo kultas?

susidaro įspūdis, kad visi aplinkui žino mūsų jautrius emo-cinius mygtukus ir kiekvienas juos spaudžia kaip nori, taip da-rydami įtaką mūsų vidiniam pasauliui. O mes patys – lyg gimę pirmą dieną – neišmanome nieko, kaip valdyti savo mintis, emo-cijas ir veiksmus.

Bet taip neturi būti! Mes ir tik mes galime nuspręsti, ką da-bar galvosime, ką veiksime ir ką išgyvensime kitą akimirką.

mums visiems duota ši jėga. tai vienintelis veiksnys, kuris 100% priklauso mums. Visus kitus dalykus, tokius kaip jaunystė, patrauklumas, turtas, artimi žmonės, visa tai iš mūsų galima at-imti. Bet pasirinkimo laisvės niekas iš mūsų negali atimti!

93


META galia

Bet kurią akimirką mes galime išjungti savo autopilotą ir tarsi iš šono pažiūrėti į save ir į savo reakciją į negandas. Mūsų protas sugeba bet kurią akimirką pereiti į META poziciją. META pozicija – yra sugebėjimas pasižiūrėti į situaciją ne savo aki-mis, ne kitų dalyvių akimis, o lyg mes tai stebėtume iš šalies. Šioje pozicijoje mes atsikratome visų pirminių reakcijų ir įgau-name galią valdyti savo reakciją.

META pozicija mums duoda daug neįprastų sugebėjimų: mes galime sukurti META mintis, META jausmus ir META veiks-mus. Būtent META pozicijoje ir pasireiškia žmogaus didybė.

Paradoksas, bet mes galime jausti džiaugsmą dėl to, kad iš-gyvendami skausmą, vis dėlto nenustojame kovoti. Tai yra META džiaugsmas, tai yra jausmas kito savo jausmo atžvilgiu.

Pavyzdžiui, pirminė reakcija į blogą naujieną gali būti bai-mė. Mintimis transformuojantis į META poziciją, aš galiu išgy-venti pasididžiavimą savimi ir šio pasididžiavimo priežastis bus tas faktas, kad aš veikiu nežiūrėdamas į savo baimę.

Būtent META pozicijoje ir pasireiškia žmogaus

didybė.

94


Ir įvyksta stebuklas! Dingsta baimė, nes aš negaliu vienu metu išgyventi dviejų skirtingų emocijų. Aš galiu kilti dar aukš-čiau, aš galiu pereiti prie vidinės ramybės pojūčio ir išgyvenu jį todėl, kad jaučiu pasididžiavimą dėl to, kad nugalėjau baimę.

Šį procesą aš galiu tęsti iki begalybės. Kylant vis aukščiau į META-META pozicijas, aš galų gale priartėju prie savo didžiausių vertybių – mano svarbiausių vertybių aplinkoje gyvena tas aukš-čiausias AŠ, kuris priima svarbiausius sprendimus ir valdo visas mano mąstymo, emocinių išgyvenimų ir veiksmų funkcijas.

Kaip aš galiu pakilti į META emocijų lygį? Atsakymas – per META mąstymą. Tai yra galvodamas apie tai, ar mano reakcija yra pati geriausia išeitis iš esamos situacijos? taip galvodamas, aš duodu impulsą savo META mąstymui. Taip pat aš galiu įvertinti savo sprendimų paieškos kokybę. Ir tai bus ki-tas META mąstymo lygis. Išeinant į vis aukštesnį META mąstymo lygį, keičiasi ir mano META emocijos.

Kam viso to reikia? Ogi tam, kad pasirinktumėte tinka-miausius veiksmus. Pavyzdžiui, patekę į kritinę situaciją, mes ga-

95


lime reaguoti neteisingai ir padaryti daug klaidų. Panaudokime META mąstymą. Užduokite sau klausimus: „Ar mano reakcija yra adekvati? Kokie veiksmai būtų tinkamesni šioje situacijoje? Kaip ištaisyti klaidas?“

Kitais žodžiais, META mąstymas skatina META veiksmus. Įdomiausia, kad mes tai darome kasdien. Po tūkstantį kartų per dieną mes išeiname į META poziciją, išgyvename daug META jausmų ir griebiamės META veiksmų. Tik šis procesas labai daž-nai būna chaotiškas ir ne visada efektyvus.

Todėl mūsų užduotis bus išmokti valdyti tą procesą, o tai įgalins mus visiškai kontroliuoti savo reakciją į negandas.

Kalbant metaforomis, galima pasakyti, kad atėjo laikas Jums tapti UAB „AŠ“ generaliniu direktoriumi. Šiandien pati geriausia diena grąžinti visus generalinio direktoriaus įgalio-jimus. Tik jis (tai yra JŪS) gali priimti svarbiausius sprendimus esant kritinei situacijai, o kai negandų banga praeis, tada ge-neralinis direktorius galės atsipalaiduoti ir netgi trumpam išeiti atostogų, bet labai svarbu neprarasti ryšio su juo ir neišleisti jo į per daug tolimas keliones.

96


Taigi, pasakykite TAIP ir prisiimkite VISIŠKĄ AT-SAKOMYBĘ už generalinio direktoriaus pareigų vyk-dymą. Pridėkite ranką prie širdies ir garsiai ištarkite priesaiką:

AŠ PRISIEKIU GINTI SAVO INTERESUS! AŠ NAUDOSIU VISAS MAN SUTEIKTAS GALIAS! AŠ ĮKOPSIU Į VISAS VIRŠŪNES, KURIAS PASI-

RINKSIU PATS!

97


Kas jūs esate?

tai atrodytų labai paprastas klausimas. Kodėl tada žmonės taip dažnai sutrinka ir susimąsto, nežinodami, kaip atsakyti į jį?

Kai kurie žmonės atsako „aš vardu Petras“, kiti įvardija savo profesiją „aš esu generalinio direktoriaus generalinis pavaduo-tojas“, kai kurie staiga prisimena, kokios jie yra lyties ir prideda savo amžių „aš esu 56 metų nevedęs vyras, kuris pasiryžęs vis-kam“.

Pakartotinai užduodami šį klausimą žmonės pradeda var-dyti savo emocines savybes: „aš esu optimistas“, bando įvertinti savo intelektualius sugebėjimus: „aš esu strategas“, vardija savo pasiekimus: „aš esu laimėjęs pasaulio čempiono titulą“, „aš esu pastatęs namą“, „užauginau 5 vaikus“.

Bet nė vienas iš šių atsakymų neatskleidžia tikrojo AŠ esmės. O esmė yra ta, kad Jūs nesate Jūsų emocijos, Jūs nesate Jūsų min-tys, Jūs nesate Jūsų veiksmai. Tai kas Jūs esate, po velnių?

Ogi Jūs esate tas, kuris priimate sprendimą, ką mąstyti, ką jausti ir ką veikti. Jūs esate tikroji gyvenimo priežastis. Jūs esate

Jūs esate tas, kuris priimate sprendimą, ką mąstyti, ką jausti ir ką veikti. Jūs esate tikroji gyvenimo priežastis.

98


tas, kuris kuriate visas savo gyvenimo problemas. Ir Jūs esate atsakingas už visus savo pasiekimus. Jūs esate režisierius, dra-maturgas, prodiuseris ir pagrindinio vaidmens atlikėjas serialo, kurio pavadinimas yra „MANO GYVENIMAS“.

tai yra taip paprasta, bet daugelis iš mūsų palikome šias pareigas. mes dažniausiai jaučiamės, kad esame tik žiūrovai arba aktoriai, kurie jau seniai negavo įdomių vaidmenų ir laukia, kol pakvies vaidinti įdomiame filme pagrindinio herojaus vai-dmenį. O kol nesulaukiame to pakvietimo, esame priversti da-lyvauti masinėse scenose... Be jokio entuziazmo... Be didesnės prasmės... Dėl duonos kąsnio...

Mano knygos tikslas – ne išmokyti Jus naujų dalykų, bet priminti Jums tai, ką Jūs jau seniai žinojote, bet šiek tiek primir-šote. Pasauliui nesvarbu, ką Jūs žinote, pasauliui svarbu – ką Jūs darote.

todėl visuose šios knygos puslapiuose aš kartu su sper-mamenu įvairiais skirtingais būdais bandysime priartėti prie jūsų miegančio vidinio milžino ir sušukti tiesiai jam į ausį:

99


KELKIS, PO VELNIŲ! DARYK KĄ NORS! TAVO GYVENIMAS DAR NESIBAIGĖ! YRA DAR DAUG VIRŠŪNIŲ! TU DAR GALI KĄ NORS PADARYTI! PA-MIRŠK SAVO BAIMES! ŠITAS PASAULIS LAUKIA HEROJŲ! TAD NEŠK SAVO SU.... IŠ TO SU... KOM-FORTO ZONOS!

100


V. Kaip išmatuoti atkaklumo koeficientą (AQ)?Prieš pradedant tobulinti kokią nors savybę, iš pradžių reikia

išsiaiškinti, kokia ji dabar yra. Mes turime atsakyti į klausimą – o koks yra dabartinis mūsų atkaklumas? Kadangi atkaklumo reakci-jos yra nesąmoningos, taigi ir atsakyti į šį klausimą nėra taip len-gva. Jūs galite labai naiviai tikėti, kad esate labai stiprus žmogus, kuris niekados nepasiduoda. Bet tai gali būti saviapgaulė.

Tokia perdėtai pozityvi nuomonė apie save gali reikšti tik viena – Jūs arba esate per daug geros nuomonės apie savo su-gebėjimus, arba tiesiog nesate susidūręs su tikromis gyvenimo problemomis.

Daugelis žmonių daro viską, kad išvengtų sunkumų, jie pa-nardina save į komforto zoną ir patys nepastebi, kaip jų atkaklumo raumenys atrofuojasi. Tai neįvyksta per vieną dieną, kaip ir kūnas,

101


kuris negauna krūvio, laikui bėgant suglemba, taip ir mūsų sme-genys, jeigu Jūs kasdien neduodate joms streso, nemetate sau iššūkių, užkopę į vieną viršūnę neieškote naujų, Jūsų atkaklumo koeficientas mažėja.

Vyrauja nuomonė, kad stresas yra mūsų visų ligų ir nelai-mių priežastis. ir geriausias būdas vengti streso arba jį numalšin-ti – pradėti vartoti alkoholį, narkotikus ar pasinerti į darbą. Tačiau tai klaidingas požiūris. Stresas yra reakcija, jeigu Jūs gyvenate, Jūs stresuojate. Žiurkės, kurios patalpintos į erdvę be streso, kur jos gauna maisto tiek, kiek nori, miego, saulės, judėjimo laisvę, laikui bėgat pradeda priaugti svorio, nustoja domėtis aplinka, nustoja daugintis ir gyvena dvigubai trumpiau.

Žiurkės, kurios gauna saikingą streso kiekį, gyvena ilgiau, didinant streso krūvius, jo nepatenka į bejėgiškumo būseną, atvirkščiai, darosi tik atkaklesnės. Tai, ką mes vadiname stresu, pavyzdžiui: negatyvūs klientai, piktas vadovas, kamščiai – iš ti-krųjų yra streso genas, o ne stresas. O stresas – mūsų reakcija į streso geną. Reakcija būna dviejų tipų: teigiama (EUstresas) ir nei-giama (DIstresas).

Reakcija būna dviejų tipų: teigiama

(EUstresas) ir neigiama (DIstresas).

102


Kai streso genai mobilizuoja mūsų organizmą kovai, mes tampame stipresni ir pasiryžę priimti dar didesnius sukrėtimus. Jeigu mūsų reakcija yra neigiama, mes išgyvename DIstresą, ne-sugebame atsistatyti, jeigu streso genas veikia ilgą laiką, tai ši reakcija ne tik atima iš mūsų jėgų, bet ir turi neigiamą poveikį mūsų sveikatai.

Taigi žmogus išgyvena DIstresą tada, kai būna nepasiren-gęs, tai yra kai jo atkaklumo koeficientas yra mažas. Žmogus, kuris yra užgrūdintas nesėkmių, būna pasirengęs pakelti beveik visus iššūkius. todėl mūsų užduotis – treniruoti savo smegenis iki tokio lygio, kad jos būtų pasirengusios įveikti bet kokias kliūtis. O tai reiškia, jog visos kliūtys taps didžiausiais mūsų motyvatoriais.

Kuo daugiau pasaulis jums priešinsis, tuo daugiau Jūs turė-site jėgų eiti į priekį. Kitais žodžiais kalbant – Jūs užprogramuo-site savo smegenis PARADOKSALIAI REAKCIJAI. kuo sunkiau – tuo lengviau. Tais momentais, kai visi aplinkiniai pasiduos, Jūs jausite naujų jėgų antplūdį.

Kelyje link savo tikslo Jūs įgausite tokį pagreitį, kad Jums atrodys, jog niekas negali Jūsų sustabdyti.

103


Dar kartą noriu pabrėžti, kad Jūs netapsite visagaliu. Ne vi-sas viršūnes Jums pavyks įveikti, tačiau jeigu Jums ir teks kelyje link tikslo pralaimėti, tai bus laikinos nesėkmės ir jos įvyks ne dėl Jūsų silpnybės, o dėl vienos vienintelės priežasties – tiesiog aplinka buvo galingesnė. Kiekvieną naktį Jūs galėsite eiti ramiai miegoti, žinodami, kad padarėte viską, kas priklausė nuo Jūsų galimybių. O Jūsų galimybių ribos su kiekviena diena plėsis.

Taigi, atsakydami į klausimą – koks Tavo atkaklumo lygis – daugelis žmonių linkę pernelyg gerai įvertinti savo sugebėji-mus, kita žmonių dalis, atvirkščiai, yra pernelyg savikritiški. net ir tais atvejais, kai jiems pavyksta nugalėti daug kliūčių, pakelti daug skausmo, jie vis vien mano, kad yra silpni. tad labai ne-didelis kiekis žmonių turi objektyvų savo atkaklumo vertinimą. Taigi kaip galima sužinoti, ar Jūs esate atkaklūs, ar ne? Jums pa-dės tai padaryti ATKAKLUMO KOEFICIENTO (AQ) TESTAS. Jis yra labai trumpas, tad Jums prireiks 15 minučių, kad atsakytumėte į visus klausimus ir susumuotumėte rezultatus.

Antroje šio skyriaus dalyje aš išmokysiu Jus interpretuoti testo rezultatus. Trečia šio skyriaus dalis bus skirta papildomiems

104


metodams, kurie leis jums dar detaliau ir dar patikimiau įvertin-ti savo atkaklumo lygį. tad neskubėkite daryti išvadų iš vieno testo rezultatų. Testai, kad ir patys tiksliausi ir gudriausi, leidžia tik iš dalies atsakyti į klausimą, koks Jūs esate. Pats svarbiausias testas – Jūsų elgesio testas. Tai yra atsakymas į klausimą – kaip jūs elgiatės realiame gyvenime, susidūręs su sunkumais?

Taip pat labai svarbu atsakyti į klausimą – ar labai ambi-cingus tikslus aš keliu savo gyvenime? Kaip žinia, kalno statu-mas ir maršruto sudėtingumas nulemia galimų kliūčių, pavojų ir negandų dydį. Ogi ir reakcija į negandas labai dažnai priklauso nuo daugelio kitų aplinkybių: Kokia svarbi Jums ta sritis, kurioje patiriate nesėkmę? Kokios galimos neigiamos pasekmės šių ne-sėkmių? Kokia dabartinė Jūsų fizinė būklė ir pan.?

taigi atkaklumo rodiklis nėra jau toks universalus. daug re-alistiškesnis požiūris į atkaklumą būtų jo situacinis vertinimas. Vienose situacijose mes esame stiprūs, o kitose – esame visiški bejėgiai. Ir priežastis mūsų situacinės stiprybės yra būtent ta,

105


kad atkaklumas yra mūsų nesąmoninga reakcija į aplinką. Išmo-kęs sąmoningai valdyti savo reakciją į nesėkmes, jūs galėsite iš-plėsti jos teigiamą įtaką į visas savo gyvenimo sritis.

Pasižiūrėkime, ką jums gali duoti sustiprėjęs atkaklumo koeficientas (AQ)?

Didelis AQ duoda teigiamą poveikį sveikatai.1. AQ leis Jums pasiekti milžiniškų rezultatų per trumpes-2.

nį laiką Jūsų profesinėje veikloje.Jūsų sportiniai laimėjimai turės tendenciją nuolatos gerėti. 3. Atkaklumas Jums padės greitai ir efektyviai mokytis. 4. AQ padidins Jūsų autoritetą, o tai Jums padės tapti dar 5.

stipresniam lyderiui. Didelis AQ turės teigiamo poveikio Jūsų santykiams su 6.

mylimu žmogumi. Kaip komandos narys Jūs tapsite daug naudingesnis.7. Jūsų finansinė sėkmė tiesiogiai priklauso nuo Jūsų at-8.

kaklumo koeficiento.

106


Jeigu jūs esate pardavėjas, ir jums tenka dažnai girdė-9. ti žodį NE, atkaklumo didinimas turės didžiausią įtaką didinant pardavimų rezultatus.

Susidūręs su bet kokia problema, krize, nelaime, Jūs at-10. sistatysite daug greičiau, negu iki šiol.

Jūsų tikslų įgyvendinimo koeficientas radikaliai pasi-11. keis į teigiamą pusę.

Jūs gyvenime surasite daug daugiau galimybių, ir jas 12. galėsite naudingai išnaudoti.

Žmonės, kurie turi gerai išvystytą AQ, paprastai, gyve-13. na ilgiau.

Jūs pasieksite pačių ambicingiausių tikslų per trum-14. piausią laiką ir su mažiausiais praradimais.

Jūs būsite geras pavyzdys savo vaikams, artimiesiems 15. ir kolegoms.

Jums niekuomet nereikės jokių antidepresantų ir dirbti-16. nių nuotaiką keliančių medžiagų kaip narkotikai, alkoholis ir pan.

107


Didėjant jūsų AQ, didės ir Jūsų pasitikėjimas savimi, va-17. dinasi, ir Jūsų savigarba.

Jūs daugiau sužinosite apie savo talentus ir galėsite 18. maksimaliai juos realizuoti.

Jūs tapsite iš tiesų laisvu žmogumi, nes darysite tai, ką 19. iš tikrųjų norite daryti.

Jūs būsite atkaklus ne tik siekdamas savo tikslų, bet ir 20. turėsite didelę poveikio jėgą kitiems žmonėms.

Ir svarbiausia – Jūs tapsite laimingu žmogumi ir niekas 21. negalės to iš jūsų atimti.

Taigi iš šio sąrašo galima suprasti, kad atkaklumas turi po-veikį visoms svarbiausioms mūsų gyvenimo sritims. Atkaklumo koeficiento rodiklis labiau už bet kurį kitą rodiklį parodo Jūsų ateities galimybes. Jokie kiti testai negali numatyti žmogaus ateities.

Atkaklumo testas parodo ne tik tai, koks esate dabar, bet, svarbiausia – parodo, koks Jūs galite būti rytoj.

108


ATKAKLUMO KOEFICIENTO (AQ) TESTASBENDRADARBIAI NESUPRANTA JŪSŲ NAUJŲ IDĖJŲ.1. Priežastys, dėl kurių bendradarbiai nesupranta mano naujų idėjų – tai kažkas, ko aš:

Visiškai negaliu kontroliuoti

1 2 3 4 5 Visiškaikontroliuoju

2. Priežastys, dėl kurių bendradarbiai nesupranta mano naujų idėjų, visiškai priklauso nuo:

Manęs 1 2 3 4 5 Kitų žmonių ir veiksnių

3. Bendradarbiai niekaip nereagavo į jūsų išreikštą nuomonę per pasitarimą.Tai, kad bendradarbiai niekaip nereagavo į mano išreikštą nuomonę, susiję:

Su visu mano gyvenimu 1 2 3 4 5 Tik su šia konkrečia situacija

109


Priežastys, dėl kurių bendradarbiai nereagavo į mano išreikštą nuomonę:Visada bus 1 2 3 4 5 Daugiau niekada neatsiras

4. Investavote didelę sumą ir užsidirbote krūvą pinigų:Priežastys, padėjusios man užsidirbti daug pinigų, susijusios:

Su visu mano gyvenimu 1 2 3 4 5 Tik su šia konkrečia situacija

Priežastys, padėjusios man užsidirbti daug pinigų:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

REAKCIJŲ Į SUNKUMUS GRAFIKAS (RSG)

5. Jums pradeda atrodyti, kad Jūs ir Jūsų mylimas žmogus vis labiau tolstate vienas nuo kito. Priežastys, dėl kurių mes tolstame vienas nuo kito:

Susijusios su visu mano gyvenimu 1 2 3 4 5

Susijusios tik su šia konkrečia situacija

110


Priežastys, dėl kurių mes tolstame vienas nuo kito: Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

6. Žmogus, kurį Jūs gerbiate, kreipiasi į Jus prašydamas patarti.Priežastys, dėl kurių šis žmogus kreipėsi patarimo į mane:

Susijusios su visu mano gyvenimu

1 2 3 4 5 Susijusios tik su šia konkrečia situacija

Priežastys, dėl kurių šis žmogus kreipėsi patarimo į mane:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nebeatsiras

7. Karštai susiginčijote su partneriu („reikšmingu, svarbiu draugu“): Priežastys, dėl kurių mes susiginčijome – tai, ko:

Visiškai negaliu kontroliuoti 1 2 3 4 5 Visiškai kontroliuoju

Už šio įvykio padarinius:Visiškai nesijaučiu atsakingas 1 2 3 4 5 Esu absoliučiai atsakingas

111


NUOSAVO AQ SUPRATIMAS IR MATAVIMAS

8. Privalote pakeisti gyvenamąją vietą, kad išsaugotumėte darbo vietą.Priežastys, dėl kurių privalau pakeisti gyvenamąją vietą:



Priežastys, dėl kurių man teks pakeisti gyvenamąją vietą:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nebeatsiras

9. Artimas draugas nepasveikino Jūsų gimtadienio proga.Priežasčių, dėl kurių draugas manęs nepasveikino:


Priežastys, dėl kurių draugas manęs nepasveikino, susijusios tik:Su manimi 1 2 3 4 5 Priklauso nuo kitų žmonių ir

veiksnių

112


10. Artimas draugas susirgo sunkia liga.Priežasčių, dėl kurių mano artimas draugas susirgo sunkia liga:


Už šio įvykio baigtį:Absoliučiai nesu atsakingas 1 2 3 4 5 Esu absoliučiai atsakingas

11. Jus pakvietė į svarbų renginį.Priežasčių, dėl kurių mane pakvietė:

Visiškai nekontroliuoju 1 2 3 4 5 Visiškai kontroliuoju

Priežastys, dėl kurių mane pakvietė:Susijusios tik su manimi 1 2 3 4 5 Priklauso nuo kitų žmonių ir

veiksnių

113



12. Jus nušalino nuo svarbių pareigų. Priežastys, dėl kurių mane nušalino:



Priežastys, dėl kurių mane atleido: Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

13. Gerbiamas kolega neigiamai atsiliepė apie Jus.Priežastys, dėl kurių buvau neigiamai įvertintas:



Priežastys, dėl kurių sulaukiu negatyvaus „grįžtamojo ryšio“:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

114


14. Jums skyrė priedą prie atlyginimo.Priežasčių, dėl kurių gavau priedą prie atlyginimo:


Priežastys, dėl kurių gavau priedą prie atlyginimo, susijusios:Susijusios tik su manimi 1 2 3 4 5 Priklauso nuo kitų žmonių ir

veiksnių

15. Artimam žmogui diagnozuotas vėžys.Priežastys, dėl kurių tas žmogus susirgo vėžiu:



Priežastys, dėl kurių tas žmogus susirgo vėžiu:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

115


16. Naujausia jūsų pasirinkta investavimo strategija nepavyko.Priežastys, dėl kurių žlugo investavimo strategija:



Priežastys, dėl kurių žlugo investavimo strategija:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada neatsiras

17. Pavėlavote į lėktuvą.Priežasčių, dėl kurių pavėlavau į lėktuvą:


Priežastys, dėl kurių pavėlavau į lėktuvą:Susijusios su manimi 1 2 3 4 5 Priklauso nuo kitų žmonių ir

veiksnių

116


18. Jus atrinko dalyvauti svarbiame projekte.Priežasčių, dėl kurių mane atrinko dalyvauti svarbiame projekte:


Už šio įvykio baigtį:Visiškai nesu atsakingas 1 2 3 4 5 Esu absoliučiai atsakingas

19. Žlugo projektas, už kurį buvote atsakingas.Priežasčių, dėl kurių projektas žlugo:


Šio įvykio padariniai – tai, už ką:Visiškai nesu atsakingas 1 2 3 4 5 Esu absoliučiai atsakingas

117


20. Darbdavys siūlo išsaugoti Jūsų darbo vietą ir sumažina 30 proc. darbo užmokestį.Priežasčių, dėl kurių man apkarpė atlyginimą:


Priežastys, dėl kurių man apkarpė atlyginimą:Susijusios su manimi 1 2 3 4 5 Priklauso nuo kitų žmonių ir veiksnių

21. Gavote vertingą dovaną. Priežastys, dėl kurių gavau vertingą dovaną:



Priežastys, dėl kurių gavau vertingą dovaną:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

118


22. Vykstant į svarbų susitikimą, sugedo Jūsų mašina.Priežastys, dėl kurių sugedo mano mašina:

Susijusios su visu mano gyvenimu 1 2 3 4 5 Susijusios tik su šia konkrečia situacija

Priežastys, dėl kurių sugedo mano mašina:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

23. Gydytojas pranešė, kad Jūsų kraujyje labai didelis cholesterolio kiekis.Priežastys, dėl kurių mano kraujyje labai didelis cholesterolio kiekis:

Susijusios su visu mano gyvenimu 1 2 3 4 5 Susijusios tik su šia konkrečia situacija

Priežastys, dėl kurių mano kraujyje labai didelis cholesterolio kiekis:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

119


NUOSAVO AQ SUPRATIMAS IR MATAVIMAS

24. Jus paskyrė vadovauti stambiam projektui.Priežasčių, dėl kurių buvo pasirinkta mano kandidatūra:


Priežastys, dėl kurių buvo pasirinkta mano kandidatūra:Susijusios tik su manimi 1 2 3 4 5 Priklauso nuo kitų žmonių ir

veiksnių

25. Kelis kartus prašėte draugą paskambinti, bet jis taip ir nepaskambino.Priežastys, dėl kurių jis nepaskambino:

Susijusios su visomis mano 1 2 3 4 5 Susijusios tik su šia konkrečia gyvenimo aplinkybėmis situacija

Priežastys, dėl kurių jis nepaskambino:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

120


26. visiems girdint Jus pagyrė už gerą darbą. Priežastys, dėl kurių mane pagyrė:

Susijusios su visomis mano gyvenimo aplinkybėmis


Priežastys, dėl kurių mane pagyrė:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

27. Atlikęs apžiūrą, gydytojas išsakė abejonių dėl Jūsų sveikatos būklės.Priežasčių, dėl kurių gydytojas mane įspėjo:


Už padarinius:Visiškai nesu atsakingas 1 2 3 4 5 Esu absoliučiai atsakingas

121



28. Žmogus, kurį gerbiate, pasakė Jums komplimentą. Priežasčių, dėl kurių man pasakė komplimentą:


Už šio įvykio padarinius:Visiškai nesu atsakingas 1 2 3 4 5 Esu absoliučiai atsakingas

29. Jūsų veikla įvertinta neigiamai.Priežasčių, dėl kurių buvau taip įvertintas:


Už šio įvykio padarinius:Visiškai nesu atsakingas 1 2 3 4 5 Esu absoliučiai atsakingas

122


30. Tikėjotės būti paaukštintas, bet paaukštinimo negavote.Priežasčių, dėl kurių negavau paaukštinimo:


Priežastys, dėl kurių dėl kurių negavau paaukštinimo:Susijusios tik su manimi 1 2 3 4 5 Priklauso nuo kitų žmonių ir

veiksnių

31. Kolegos Jus išrinko svarbaus komiteto vadovu.Priežastys, dėl kurių išrinko būtent mane:



Priežastys, dėl kurių mane išrinko:Visada egzistuos 1 2 3 4 5 Daugiau niekada nesusidarys

123


Testo rezultataiŠie rezultatai parodys, kokiame taške Jūs esate ir kokia kryptimi turite eiti. Tačiau šie rezul-

tatai jokiu būdu neatspindi Jūsų charakterio, asmenybės ir yra informacinio pobūdžio bei skirti tik savišvietos tikslams.

60–90 taškų: Aš dėl visko kaltas. Nieko pakeisti nebegaliu. Viskas žlugo, niekada nebepasi-keis į gera, esu bejėgis (bejėgė) ką nors pakeisti. Kad taip kas nors ateitų ir viską pataisytų.

Jeigu tai Jūsų vartojamos frazės – susidūrę su sunkumais greičiausiai baisiai kankinatės. Susikaupęs perdėtos saviplakos efektas verčia Jus manyti, kad visi įvykiai yra ilgalaikiai ir turi tęstinį poveikį. Tai neigiamai veikia produktyvumą, sumažina motyvaciją, atsparumą, gebėjimą mokytis, negatyviai veikia sveikatą ir dvasinę būklę. Kaip ir kitais atvejais, kai AQ parametrai žemi, gebėjimų ir įgūdžių lavinimas gali duoti milžinišką teigiamą efektą, grąžinti viltį ir jėgas, teigiamai paveikti visus Jūsų gyvenimo aspektus.

91–130 taškų: Reikalas žlugo, belieka tik srėbti košę, kurios prisivirėm. Už tai, kas įvyko, at-sakingas ne tik aš. Skirtumas tas, kad aš bent jau žinau, jog galiu šį tą nuveikti, kad įvykiai netaptų visiškai nekontroliuojami, suprantama, jeigu panorėsiu.

Tokia į veiksmą orientuota reakcija rodo aukštą gebėjimo kontroliuoti sunkumus ir juos sukeliančias priežastis lygį, bet toks „kontrolierius“ apsiriboja atsitiktinėmis priemonėmis, ku-

124


rios tą minutę pasitaiko po ranka. Tamsioji pusė – tai susikaupęs pojūčio, kad dėl iškylančių problemų visada kaltas tik pats žmogus (net jeigu iš tikrųjų taip nėra), kad niekas negali turėti joms įtakos ir kad jos tęsis labai ilgai, efektas – o tai iš dalies sumažina motyvaciją ir tikėjimą, kad valdome situaciją.

131–170 taškų: Atsižvelgdamas į kiekvieno dalyvio vaidmenį šioje situacijoje, matau, kur būtent padariau klaidą. Nors jos padarinius, galimas daiktas, jausime dar ilgai, blogiau negu buvo jau nebebus. Be to, mano užduotis – ištaisyti padėtį.

Šis aprašymas rodo sveikas tendencijas nustatant savo vaidmenį ateityje, apribojant nei-giamų veiksnių plitimo sritį ir išsaugant kontrolės jausmą. Tarpusavyje susijungusios, šios ten-dencijos suteikia dvasios stiprybės ir tvirtybės, tačiau visgi kartais gali susilpnėti nuo minties, kad nemalonumai užsitęs ir juos sukėlę veiksniai ilgai išliks. Vis dėlto jausmas, kad situacija kon-troliuojama, gebėjimas ją vertinti ir analizuoti bei neleisti išplisti destruktyviems padariniams įkvepia tokį žmogų aktyviai veiklai, dėl kurios gali sutrumpėti realus nesėkmių laikotarpis.

171–230 taškų: Puikiai matau, kur suklydau, ir suprantu, kaip galėčiau tai kitą kartą pada-ryti geriau. Esu atsakingas už padarinių likvidavimą, todėl norėčiau pradėti veikti kaip įmanoma greičiau, kad užkirsčiau kelią neigiamai įtakai ir kaip įmanoma greičiau jų atsikratyčiau.

125


Daugumai žmonių dažniausiose situacijose – tai idealu. Taip charakterizuojamas žmogus turi tinkamiausią atkaklumo, lankstumo kiekį, jam būdingas kūrybingas požiūris, drąsa rizikuo-ti, ištvermė, motyvacija, energija, produktyvumas ir jėga, susidūrus su likimo iššūkiais. Jis pri-ima iššūkius ir protingai rizikuoja, siekdamas augti, tobulėti ir geriau valdyti įvykius. Stiprus atsakomybės jausmas, derantis su tvirta kontrole, iš tikrųjų įkvepia. sunkumai – tokia pat neats-kiriama gyvenimo dalis kaip ir nepastovūs orai kalnuose. Po kiekvienos kaktomušos su likimu toks žmogus tampa dar stipresnis.

231–270 taškų: Tai įvyko dėl daugelio priežasčių ir netgi atsižvelgdamas į savo atsakomybės lygį mažai ką tegalėčiau pakeisti. Laimei, tai tik viena konkreti situacija, ir ji greitai pasibaigs.

Esminis veiksnys, kurio trūksta šiam iš esmės sėkmingam tipui, yra kontrolės jausmo trū-kumas. netgi jeigu dėl užgriuvusių nemalonumų nėra kaltas tik šis žmogus, jeigu jų poveikis (skverbimasis) lokalizuotas, ir akivaizdu, kad negandos nesitęs ilgiau negu įprastai, visiško be-jėgiškumo jausmas, mąstant apie įvykių baigtį ir rezultatus, gali būti stulbinamas ir destrukty-vus. stiprus atsakomybės jausmas su šlubuojančia kontrole gali sudaryti nuviliantį derinį. rim-tesniais atvejais tokiam žmogui gali atrodyti, kad rūstūs likimo vėjai blaško jį itin negailestingai. Teigiama šio tipo pusė – tai, kad žmogus nehiperbolizuoja nesėkmių ir jas sukėlusių priežasčių, nelaiko jų ilgesnėmis arba rūstesnėmis negu jos iš tikrųjų yra. Tokia reakcija sunkmečiu leidžia išvengti dėl moralinių skrupulų atsirandančių perkrovų.

126


271–300 taškų: Katastrofa! Tai viską sugadins. Aš dėl visa ko kaltas ir nieko čia nebepadarysi. Kas nors, kas geriau visa tai išmano, turėtų ateiti ir užsiimti tuo. Visa laimė, kad ir tai kada nors praeis.

Šie žodžiai rodo tokią tendenciją: susidūrę su sunkumais, Jūs visgi matote šviesą tunelio gale. Ši šviesa tarsi švyturys gali Jus vesti per sunkmetį. Tačiau šią stipriąją pusę gali visiškai arba iš dalies neutralizuoti polinkis suvokti negandas kaip nepasiduodančius kontrolei įvykius, kaip Jūsų pačių kaltes (netgi jeigu anaiptol nesate nusidėję), kurių padarinius pašalinti gali tik kas nors kitas. Tokiu būdu leidžiate nemalonumams pažeisti ir kitas Jūsų gyvenimo sritis.

127


Skirkite kelias minutes ir rimtai pamąstykite apie toliau pateiktus klausimus. Jeigu nesidrovite apžiūrinėti veidrodyje savo nuogo kūno, jums turėtų pakakti dvasios visiš-kai sąžiningai atlikti šį uždavinį:

1. Kokia savybė Jums pasirodė pati patraukliausia, kai skaitėte Jums tinkamo tipo aprašymą?2. Kuris iš išvardytų trūkumų Jums pasirodė pats svarbiausias, kai analizavote Jums tinka-

mo tipo aprašymą?3. Kur ir kokias savo elgesio apraiškas pastebite darbe? 4. Kur ir kaip šis polinkis pasireiškia kitose Jūsų gyvenimo srityse?5. Kokį teigiamą savo polinkį atradote, kai analizavote bendrąjį savo aprašymą? 6. Kokio polinkio atsikratę galėtumėte tikėtis didžiausio teigiamo poveikio darbe ir/arba

asmeniniame gyvenime?7. Kaip tai paveiktų Jūsų darbą, jeigu gebėtumėte atsikratyti šio polinkio?8. Kaip pasikeistų kitos Jūsų gyvenimo sritys, jeigu gebėtumėte atsikratyti šio polinkio?9. Kokį polinkį labiausiai norėtumėte išsaugoti?10. Kokių pokyčių įvyktų darbe, jeigu Jums pavyktų išlaikyti arba sustiprinti šį polinkį?

128


11. Kokių pokyčių atsirastų su darbu nesusijusiose Jūsų gyvenimo srityse, jeigu Jums pa-vyktų išlaikyti arba sustiprinti šį polinkį?

12. Remdamiesi tuo, ką sužinojote, pamąstykite, kuriam iš Jūsų mėgstamų bendradarbių ši knyga galėtų daugiausiai padėti?

13. Remdamiesi tuo, ką sužinojote, nustatykite, kam dar iš Jūsų aplinkos, išskyrus bendra-darbius, ši knyga galėtų daugiausiai padėti?

129


Kaip treniruoti atkaklumo galią?

Tam, kad sustiprintume atkaklumo galią, mes turime iš-mokti atskirti 3 ABC FORMULĖS elementus. Pradėsime nuo C – reakcijos.

Reakcija susidaro iš trijų sudedamųjų dalių.Mūsų emocinė reakcija.• Mūsų fiziologinė reakcija.• mūsų veiksmai.•

Pavyzdžiui, žmogus sužino, kad jam gimė sūnus. Jį apima džiaugsmas (emocinė reakcija). Per kūną pereina šiurpuliukas ir padažnėja širdies plakimas (fiziologinė reakcija), jaunas tėtis puola skambinti visiems draugams ir girtis savo pirmagimiu (veiksmai).

Pagal pasekmes reakciją galima suskirstyti į du tipus:Konstruktyvi reakcija.• Tai reakcija, kuri mobilizuoja mus,

priduoda jėgų ir skatina kovoti su sunkumais. Destruktyvi reakcija.• Tai reakcija, kuri atima iš mūsų jė-

gas, priverčia jausti skausmą, nerimą ir bejėgiškumą.

Konstruktyvi reakcija. Tai reakcija, kuri mobilizuoja mus,

priduoda jėgų ir skatina kovoti su sunkumais.

130


Konstruktyvi reakcija padeda išgyventi mums, mūsų šei-mai, mūsų kompanijai, visuomenei.

Destruktyvi reakcija sumažina mūsų išlikimo galimybes. Ji suteikia neigiamų pasekmių mums, mūsų šeimai, mūsų kompa-nijai, visuomenei.

Taigi labai svarbu išmokti įvertinti savo reakciją – ar ji yra konstruktyvi, ar destruktyvi.

Jeigu atsitikus nelaimei, ištikus krizei arba mums susidūrus su sunkumais, mūsų organizmas mobilizuojasi, mes jaučiame jėgos antplūdį. Mintys yra aiškios, o veiksmai aktyvūs ir efekty-vūs. tai reiškia, kad mums nieko keisti nereikia, galime leisti pro-tui vadovautis autopilotu.

Jeigu mes išgyvename neigiamas emocijas, kurios ilgainiui mus alina, sukelia nepasitikėjimo ir bejėgiškumo pojūtį, mes pri-valome tuojau pat įjungti pauzės mygtuką ir išanalizuoti savo reakciją į negandas, naudodami ABC formulę.

Dėmesio! Labai svarbu! Primygtinai rekomenduoju šią užduo-tį atlikti raštu! Kodėl? Ogi todėl, kad per dieną mūsų galvoje apsi-

131


lanko apie 60.000 minčių! Daugelis iš jų yra nesąmoningos, kilusios iš reaktyvaus proto! Mūsų galvoje mintys tiesiog kunkuliuoja kaip verdantis vanduo arba šokinėja kaip pašėlę arkliai! Taigi pagauti bėgančią mintį įmanoma tik užrašius ją ant popieriaus lapo!

užduotis. ABC METODAS

1. ŽINGSNIS Prisiminkite ir trumpai aprašykite situaciją, kai Jūs jautėtės bejėgis arba pernelyg išsigandęs.

2. ŽINGSNIS. Raštu surašykite atsakymus į tris klausimus: 1) Ką aš tuo momentu jaučiau? (C emocijos).2) Kokia buvo kūno savijauta? (C fiziologija).3) Ką veikiau tuo metu? (C veiksmai).

3. ŽINGSNIS. Surašykite tai, kas įvyko prieš tai, kai Jūs emo-cionaliai reagavote? (A)

4. ŽINGSNIS. Surašykite savo šių įvykių interpretaciją (B).

132


Pavyzdžiui:1. ŽINGSNIS. Vakar buvau labai suirzęs (tai vyko apie 20 va-

landą mano susitikimo su draugais metu).2. ŽINGSNIS. Mane apėmė pyktis ir nusivylimas. Jaučiausi visiškai išse-

kęs (C emocijos);Pajutau įtampą pečių srityje, širdis pradėjo plakti greičiau

(C fiziologija);Pradėjau šaukti, galiausiai trenkęs durimis išėjau (C veiksmai).3. ŽINGSNIS. Prieš pat mano pykčio priepuolį išgirdau uoš-

vienės balsą: „Tu visai nesirūpini savo vaikais.“4. ŽINGSNIS. Mano interpretacija: „Kaip ji taip drįsta kalbėti?

Aš po dvylika valandų dirbu tam, kad vaikai turėtų ką valgyti. Aš velniškai pavargstu darbe. Mūsų darbovietė atleido pusę darbinin-kų. Grįžus namo man vos vos užtenka laiko bent truputėlį pailsėti atsisėdus prie televizoriaus. O jai vis dar blogai, kad ir ką daryčiau – jai viskas blogai. Kodėl manęs visi žmonės taip nemėgsta?“ (B in-terpretacija)

133


Labai rekomenduoju išnagrinėti penkias savo gyveni-mo situacijas, naudojantis anksčiau išvardytu ABC metodu.

Būtinai atlikite šią užduotį raštu. Šis metodas išmokys jus suprasti, kaip dirba mūsų reaktyvus protas.

sunkiausias šio metodo žingsnis yra ketvirtas. Kodėl? todėl kad mintys, kilusios iš reaktyvaus proto, yra tokios greitos, kad mes net nespėjame jų suvokti. Tarpas tarp stimulo A ir reakcijos C yra toks trumpas (ketvirtadalis sekundės), kad gali atrodyti, jog tarp A ir C nebuvo jokių minčių.

Dėmesio! Pati didžiausia daugelio žmonių klaida – ma-nyti, kad mūsų emocijas ir veiksmus sukelia būtent gyveni-mo įvykiai! Tai nėra tiesa! Mūsų reakciją C sukelia ne pats įvykis, o jo interpretacija!

134


Reaktyvus protas klysta!

Kadangi reaktyvus protas neskiria konteksto, o naudoja se-nus šablonus, kurie galbūt buvo sėkmingi kituose kontekstuose, todėl į mūsų interpretaciją įsivelia daug mąstymo klaidų.

Dėl interpretacijos klaidų yra atsakingas ne analitinis protas, bet reaktyvus protas. todėl mes, norėdami pereiti iš reaktyvaus proto į proaktyvų, privalome surašyti automatines mintis. O tada, išėję į META poziciją (pasižiūrėję iš šalies į šią situ-aciją), galime surasti mūsų reaktyvaus mąstymo klaidas.

galima pastebėti tokias dažniausiai pasitaikančias reakty-vaus mąstymo klaidas:

Apibendrinimas• : visi, visada, niekas, niekada.Situacijos dramatizavimas• . Pavyzdžiui: „na dabar tai

visiems bus galas“, „kaip mes visa tai atlaikysime“, „mus pa-sodins į kalėjimą“.

Būtinumas• : „aš privalau“, „aš turiu tai padaryti, tai mano pareiga“, „aš privalau visiems patikti“.

135


Bendra išvada iš vienintelio fakto• : „Petras mane apga-vo, dabar mane apgaudinės visi.“

Teigiamų dalykų diskvalifikacija• : „Per visus mūsų ben-drus 20 gyvenimo metų tarp mūsų nebuvo nieko gero.“

Negatyvios informacijos paieška• : „Tu nepasakok, kas yra gerai, tu geriau papasakok, kas yra blogai.“

Šuoliuojančios išvados• : „Bus viskas blogai. Kodėl? Ne-žinau, bet vis tiek viskas bus blogai“, arba: „Man atrodo, aš jiems nepatinku“. „Kuo remdamasis padarei tokią išvadą? nežinau, man tiesiog taip atrodo“.

Maksimalizmas arba juodai baltas matymas• : „Petras - idealus žmogus, Antanas – blogas žmogus.“

Išvados, paremtos emocijomis• : jeigu žmogus jaučia negatyvias emocijas kito žmogaus atžvilgiu, jis šventai tiki, kad jis blogas.

• Kaltės prisiėmimas: „Aš ir tik aš kalta, kad Petras manęs nemyli.“

• Išankstinės nuostatos ir stereotipai: visos moterys..., visi vyrai...

136


Galėjo viskas būti kitaip• : jeigu aš būčiau..., jeigu jie tai padarytų...

Taigi, kai Jūs užrašote savo automatines mintis, Jūs galite jas išanalizuoti ir surasti jose vieną arba keletą mąstymo klaidų. Ką tai duoda?

Supratę savo reaktyvaus proto klaidas, Jūs galite pakeisti įvykių interpretaciją į labiau konstruktyvią ir tai pakeičia Jūsų emocinę ar fiziologinę reakcijas, o veiksmai tampa daug efek-tyvesni.

Tokiu būdu mes priėjome prie pagrindinės atkaklumo galios treniravimo esmės – visi įvykiai yra neutralūs. Įvy-kiams prasmę suteikia mūsų protas, mes interpretuojame įvykius kaip žlugdančius, bauginančius arba mobilizuojančius.

Pavyzdžiui, finansų krizė silpną žmogų gali palaužti, pada-ryti bejėgį. Tuo metu stiprus žmogus į tą patį įvykį žiūrės kaip į didžiausią iššūkį ir puikią galimybę pradėti viską daryti kitaip.

Įvykiams prasmę suteikia mūsų protas, mes interpretuojame

įvykius kaip žlugdančius,

bauginančius arba mobilizuojančius.

137


taigi, norėdami tapti stipresni, mes turime išmokti keisti destruktyvią įvykių interpretaciją į konstruktyvią.

Ir pradiniame etape Jums gali praversti ABC-DE metodas. A – tai yra neganda, nesėkmė, problema.B – tai yra šio įvykio interpretacija.C – tai yra mūsų reakcija (emocinė, fiziologinė, veiksmai).D – tai yra ginčai su pačiu savimi, padedantys destruktyvią

interpretaciją paversti konstruktyvia.E – tai yra aktyvavimas. Pakeitę destruktyvią interpretaciją į

konstruktyvią, tai yra B neigiamą pavertę į B teigiamą, Jūs pajusite, kad gerėja Jūsų nuotaika, atkunta Jūsų fiziologija ir veiksmai tam-pa energingesni bei nukreipti į sprendimą.

Pakeitę destruktyvią interpretaciją į

konstruktyvią, tai yra B neigiamą pavertę į B teigiamą, Jūs pajusite,

kad gerėja Jūsų nuotaika, atkunta Jūsų fiziologija ir veiksmai

tampa energingesni bei nukreipti į sprendimą.

138


Pavyzdžiui:

A – krizė sugriovė visą mano verslą.B – manau, kad tai yra tragedija. Aš prarasiu viską, ką taip

sunkiai ir ilgai uždirbau. Aš daugiau niekuomet negalėsiu atsi-tiesti. Mano skolos mane sužlugdys. Mano šeima manęs atsiža-dės. Aš neturiu nei jėgų, nei noro ką nors daryti.

C – emocionali reakcija: „Aš jaučiu stiprią depresiją.“ Fizio-loginė reakcija: „Aš jaučiu kaip mano kūnas apsunksta, pradeda mausti širdį, jaučiu lengvą dusulio priepuolį.“ Veiksmai: „Aš jau trečią parą nieko nedarau, tik žiūriu į vieną tašką ir prisimenu liūdnus vaizdus iš savo liūdnos praeities“.

D – ginčai su pačiu savimi. mes galime panaudoti keturis paprastus metodus:

1. Faktų paieška. Užduokite sau klausimą – ar yra faktų, kurie rodo tik tai, kad mano blogiausios prognozės išsipildys? Atsakymas: ne, nėra.

139


2. Alternatyvų paieška. Užduokite sau klausimą – kokie galimi ateities variantai? Ar yra dar kas nors baisesnio, kas gali įvykti? Gal galėtų būti geresnis scenarijus? Šio metodo paslaptis yra ta, kad kuo daugiau galimų variantų, tuo didesnė galimybė realiau pasižiūrėti į susiklosčiusią padėtį.

3. Pasekmės. Užduokite sau klausimą – kas atsitiks, jeigu atsiras tokia pasekmė B1, kas tada? O kai tai atsitiks, kas tada? O kai bus tas ir tas – kas tada? Šie klausimai leis prisikasti prie pačių giliausių įsitikinimų.

4. Nauda. Paklauskite savęs – ar Jums yra naudinga galvoti būtent tokiu, o ne kitokiu būdu? Ar yra dar koks nors naudinges-nis šių įvykių interpretacijos variantas?

Padiskutavę su pačiu savimi, jūs galite surašyti naują įvykių in-terpretacijų versiją, ji suteiks Jums papildomų jėgų, džiaugsmo.

Tokiu būdu mes pereiname prie paskutinio žingsnio – E – aktyvavimo.

140


tam, kad šis metodas veiktų dar geriau, pamėginkite C žingsnyje emocijas įvertinti procentais. 100% – maksimalus in-tensyvumas, 0% – minimalus.

Pavyzdžiui, jeigu Jūs išgyvenate neviltį, įvertinkite, kiek procentų maksimalaus išgyvenimo Jūs jaučiate: aš išgyvenu 30% nusivylimo, 70% baimės.

Žingsnyje E po interpretacijos pakeitimo iš naujo įver-tinkite emocijas. Jūs labai nustebsite, Jūs būsite tiesiog pri-trenkti! Vietoje senų neigiamų emocijų Jūs išgyvensite labiau teigiamas emocijas: 70% sudaro ramybės pojūtis, baimė suma-žės iki 10%, o pykčio liks tik 10%.

141


Dėmesio! Dėmesio! Dėmesio!

ABC-DE metodas sukurtas ne tik tam, kad pagerintų Jums nuotaiką, jo tikslas – paskatinti Jus aktyviems veiksmams.

taigi veiksmų planas yra labai svarbus, norint išlipti iš gilios duobės.

Atkaklumas skiriasi nuo pozityvaus mąstymo, sugebėjimas pozityviai žiūrėti į negatyvius įvykius nėra labai efektyvi strate-gija. Vien tik pozityvus mąstymas, neparemtas pozityviais veiks-mais, paprastai, sunkiu laikotarpiu gali būti pražūtingas.

taigi ABC-DE metodo tikslas – esant pačioms sunkiau-sioms sąlygoms, išmokyti jus, ne pasiduoti panikai, o suma-žinti negatyvias emocijas iki priimtino lygio ir pakeisti jas la-biau teigiamomis emocijomis, bet svarbiausia – skatinti Jus veikti!

142


Veikti, veikti ir dar kartą veikti!

Pasaulyje yra daug psichologijos mokyklų. Ir dauguma iš jų gilinasi į mąstymo paslaptis, bando išmatuoti žmogaus asmeny-bę, suprasti pasąmonės paslaptis.

daugelis iš šių mokyklų tvirtina, kad norint pakeisti pasau-lį, reikia pakeisti save. mums bando įpiršti mintį, kad su mumis kažkas negerai. Kartais ir iš religinių organizacijų pasigirsta tokių minčių, jog žmogus gimsta kaltas ir turi už tai atkentėti.

O psichiatrija dar sutirština spalvas, manydama, jog visas problemas galima spręsti vaistais.

Daugiau nei 90% visų straipsnių ir knygų, skirtų žmogaus psichologijai nagrinėti, skirtos žmogaus psichikos patologijai. Medicina nagrinėja ligas, tradicinė psichologija nagrinėja žmo-gaus psichologines problemas.

143


Mes turime tirti ir analizuoti sėkmingų žmonių patirtį

Daugelis psichologų mano, kad sužinoję žmogaus proble-mų anatomiją, mes galėsime atsakyti į klausimą – kaip jam pa-dėti? Bet tai yra ydingas kelias. Kaip tradicinė medicina nieko neišmano apie žmogaus sveikatą, taip ir tradicinė psichologija nieko neišmano apie žmogaus psichologinę stiprybę.

Pasižiūrėkite į gydytojus – daugelis iš jų tikrai nėra sveiko gyvenimo būdo geriausi pavyzdžiai. O patys psichologai daž-niausiai turi daugiau problemų, nei jų pacientai.

Supraskite mane teisingai, aš nesu nusiteikęs prieš psicho-logiją ar mediciną. Ir tarp psichologų, ir tarp gydytojų yra išim-čių. Bet, mano įsitikinimu, jeigu mes norime sužinoti apie sėkmę, turime tirti ir analizuoti sėkmingų žmonių patirtį.

144


mums yra daug svarbiau sužinoti žmogaus stiprybės ana-tomiją, negu jo silpnybės priežastį. Nebūtina nagrinėti visą žmo-gaus praeitį tam, kad padėtume jam susitvarkyti ateityje. tad pamėginkime eiti kitu keliu, nei tradicinė psichologija.

Atsakykime į klausimą – kas skiria pačius sėkmingiau-sius žmones nuo mažiau sėkmingų?

Taigi klausimas, skirtas Jums – kas labiausiai daro įtaką žmogaus rezultatams?

Duosiu keletą pasirinkimo variantų:Žmogaus įgimtos savybės.•Žmogaus asmeninės charakterio savybės.•Žmogaus patirtis.•Žmogaus talentai.•Žmogaus sugebėjimai.•Žmogaus kompetencija.•likimas.•Aplinkybės.•Žmogaus veiksmai. •Žmogaus motyvacija.•

145


Žmogaus tikėjimas.•Kitų žmonių palaikymas.•Žmonių įsitikinimai.•Žmonių vertybės.•Kitos priežastys.•

Taigi ką jūs pasirinkote? Daugelis žmonių šventai tiki, kad būtent žmogaus asmeninės savybės nulemia jo rezultatus. Tėvai labai daug dėmesio skiria bandymams keisti vaiko asmenines savybes ir vadina tai auklėjimu.

Įmonių vadovai visą dieną pluša, norėdami pakeisti dar-buotojų požiūrį į darbą. Vadovai naiviai tiki, kad gali suvienodin-ti žmogaus vertybes su įmonės puoselėjamomis vertybėmis.

Patys žmonės taip pat labai stengiasi pakeisti save. Kiekvie-nų metų sausio 1 dieną, 6 milijardai žmonių visame pasaulyje bando pradėti naują gyvenimą su geriausiais ketinimais pakeisti save.

146


Kiekvieną pirmadienį mes tikime, kad, pakeitę save, suge-bėsime pakeisti ir gyvenimo kokybę. Mes skaitome šimtus įvairių mokytojų knygų, kur tvirtinama, kad mums yra kas nors nege-rai. Susiformavo daug religinių judėjimų, kurių tikslas – išmokyti žmogų būti geram ir susidoroti su savo blogomis savybėmis.

Taigi visas pasaulis susikoncentravęs į vieną tikslą – pa-keisti žmogų... galiausiai visas pasaulis susimauna ir visos mūsų pastangos patiria visišką nesėkmę. Kodėl?

Ogi todėl, kad žmogaus charakterio savybės yra įgimtos. Per tūkstančius evoliucijos metų mūsų genai formavo tam tikras kombinacijas, kurias ir sudaro mūsų unikalios prigimties pagrin-dą.

Žmogus gimsta su savo unikalių savybių unikalia kombi-nacija. Ir jos neįmanoma pakeisti. Kodėl? Tiesiog todėl, kad šių kombinacijų programa tokia stipri, jog jokios pastangos iš išorės ar vidaus negali įsiskverbti ir pakeisti programos.

Visi asmenybės testai rodo, kad per visą žmogaus gyveni-mą jie mažai kinta. Nepriklausomai nuo mūsų išsilavinimo bei patirties, mes iš esmės liekame tie patys.

147


Taigi bandymas pakeisti save ar kitą žmogų yra bereikalin-gas laiko gaišimas. Juo labiau, kad visi sąraše išvardinti veiksniai turi mažiau negu 10% įtakos mūsų gyvenimo rezultatams. Tik vienas šio sąrašo punktas daro daugiau negu 90% įtakos. Atspėkite, kas tai yra? Atsakymas – VEIKSMAI! Tai, ką mes daro-me ir kaip mes darome, turi didžiausią įtaką mūsų rezultatams.

Didžiausias mitas

Jūs galite iš prigimties turėti unikalų talentą, pavyz-džiui, muzikinį talentą. Tačiau jeigu Jūs nepaimsite smuiko ir nepraleisite su juo tūkstančių valandų, Jūs neturėsite jokio rezultato. Jūs galite būti nuostabus žmogus, kuris turi labai gražų vertybių sąrašą. Bet jeigu Jūs kasdien savo veiksmais nepatvirtinsite, kad vadovaujatės tuo sąrašu, Jūsų rezultatai bus prasti.

Tik vienas šio sąrašo punktas turi daugiau

negu 90% įtakos. Atsakymas – VEIKSMAI!

148


Jeigu pastatytume du žmones su visiškai skirtingomis vertybėmis, įsitikinimais, asmeninėmis savybėmis, ir papra-šytume jų padaryti tą patį veiksmą tai pat, ar jie gaus skirtin-gus rezultatus? NE! Jie gaus tą patį rezultatą.

Taigi didžiausias mitas skamba taip: nori pakeisti pasaulį – pakeisk save.

Tai yra nesąmonė! Pati didžiausia nesąmonė! Tiesa yra tokia: jeigu nori pakeisti pasaulį, tai tiesiog

turi eiti ir keisti jį. Kažkam yra naudinga atimti iš žmonių galią daryti įtaką pasauliui. Visuomenės „psichologizacija“ skatinama daugiau gilintis į save, savo problemas, padaro ištisas tautas bejėges. Vidinis žmogaus pasaulis yra toks sudėtingas, įdomus ir viliojantis, todėl susižavėti juo galima kaip ir internetu – taip prarasdamas ryšius su išore.

Tiesa yra tokia: jeigu nori pakeisti pasaulį, tai tiesiog turi eiti ir keisti jį.

149


Kas geriausiai padeda įveikti depresiją?

Per daug didelis gilinimasis į save labai naudingas psicho-logams, psichiatrams ir kitiems profesionalams, kurie iš to už-sidirba pinigus. Kuo daugiau Jūs gilinatės į savo depresiją, tuo didesnę sąskaitą Jūs turėsite mokėti psichoterapeutui.

Kita vertus, mes žinome, kad geriausiai depresiją padeda įveikti VEIKSMAI. Kad ir nedideli veiksmai, kurie padeda persiųsti jūsų dėmesio fokusą iš vidaus į išorę. Depresiją sukelia filmukai, kuriuos mes matome savo vidiniame ekrane. Vidinis pokalbis, kuris interpretuoja tuos paveiksliukus, ir sukuria tą bejėgiškumo pojūtį.

Susikoncentravę į išorę ir pradėję dirbti su masę turinčiais daiktais, Jūs greičiau pajusite pirmus pagerėjimo požymius. Taigi veiksmai, veiksmai ir dar kartą veiksmai suteikia rezultatą mūsų gyvenimui.

Tam, kad būtumėte sėkmingi, Jums nereikia savęs keisti.

150


Jūs esate geras iš prigimties!

Neleiskite niekam sakyti, kad Jūs esate blogas. Sustabdy-kite bet kokį bandymą Jus pakeisti. Keiskite veiksmus. Veiksmus galime pamatyti, išmatuoti ir pakeisti. reikia suprasti, kad tokie dalykai, kaip vertybės, įsitikinimai, motyvacija, yra labai nestabi-lūs, sunkiai apčiuopiami ir neišmatuojami.

O jeigu tu negali to išmatuoti, tau bus sunku tai pakeisti. smegenyse mūsų žinančioji dalis yra labai toli nuo veikiančio-sios dalies. Pavyzdžiui, mes žinome, kad nereikia rūkyti, mūsų vertybė yra sveikas gyvenimo būdas, tačiau kaip mes realiai el-giamės? rūkome, nesveikai valgome.

taigi kas iš to, jeigu Jūs turite teisingas nuostatas, bet elgia-tės taip, lyg būtumėte pats sau priešas. Paklauskite šešių milijardų žmonių, ar žino jie, kad reikia atidėti pinigų juodai dienai? taip, tai žino visi. Bet kodėl 95% gyvenančių žmonių taip ir neatside-da santaupų juodai dienai, bankrutuodami išeina į pensiją.

Kas iš to, jeigu Jūs turite teisingas

nuostatas, bet elgiatės taip, lyg būtumėte pats

sau priešas.

151


Priežasties ir pasekmės ryšys

Norėdami pakeisti savo gyvenimą, mes bandome surasti naujų teorijų, žinių. mes naiviai tikimės, kad mūsų žinios pakeis mūsų gyvenimą. Kažkas mus bando įtikinti, kad žinios yra jėga. ne, žinios, kurios yra netaikomos, yra bevertės.

Taigi, jeigu mes norime pasiekti geresnių rezultatų, mes turime aiškiai pamatyti priežasties ir pasekmės ryšį. Tam tikrą re-zultatą duoda tam tikri veiksmai.

Teisingi veiksmai duoda teisingus rezultatus, neteisingi veiksmai duoda priešingus rezultatus. Iš visų veiksmų, kuriuos mes turime atlikti, siekdami rezultato, būtina atrinkti kertinius, pačius svarbiausius veiksmus, kurie turi didžiausią įtaką.

dažniausiai tai būna nuo 1 iki 3 veiksmų, kurie daro di-džiausią įtaką. Pavyzdžiui, jeigu kaip pavyzdį paimtume par-davėjo darbą, tai didžiausią įtaką pardavimo rezultatams turi vienas pardavėjo veiksmas – žinojimas, kokius klausimus reikia užduoti klientui?

152


Tokie dalykai, kaip charizma, kompetencija, dovanėlių per-davimas klientui turi daug mažiau įtakos.

Kalbant apie finansus, ne taip svarbu, kiek jūs uždirbate. daug svarbesni yra tie veiksmai, kurie leidžia išsaugoti uždirbtus pinigus, ir veiksmai, kurie priverčia pinigams daryti dar dides-nius pinigus.

Pavyzdys: kalbos apie antsvorį: pasaulyje sukurta milijonai teorijų, bandančių paaiškinti nutukimo priežastį. ir dar daugiau yra įvairių būdų, kaip galima numesti tą svorį. Bet analizuojant patirtį tų, kurie sėkmingai numetė svorio arba išlaikė jį normalų ilgą laiką, teigiama, kad yra du veiksmai, kurie turi didžiausią įtaką svorio metimui:

Ką Tu valgai ir kiek Tu valgai?Kaip ir kiek Tu sportuoji?Taigi, jeigu Jūs norite daryti milžinišką įtaką savo rezulta-

tams, Jūs turite aiškiai atsakyti į tris klausimus:

Yra du veiksmai, kurie turi didžiausią įtaką

svorio metimui: Ką tu valgai ir kiek tu

valgai?Kaip ir kiek tu sportuoji?

153


1. Teisingi kertiniai veiksmai. Kokie svarbiausi veiksmai leis pasiekti norimą rezultatą? T. y. ką ir kaip aš turiu daryti, norėdamas pasiekti tikslą?2. Neteisingi pagrindiniai veiksmai. Kokie veiksmai ati-tolins mane nuo užsibrėžto tikslo? 3. Grįžimo veiksmai. Kaip aš pasielgsiu, jeigu nukrypsiu nuo pasirinkto maršruto? Trečias klausimas yra ypač svarbus. Kodėl? Ogi todėl, kad

mes esame žmonės ir labai natūralu, kad kartas nuo karto nu-krypstame nuo pasirinkto maršruto. Atkaklūs žmonės būna iš anksto pasirengę ir dažniausiai tokiais atvejais nekaltina savęs, nedaro jokio neigiamo apibendrinimo, jie niekuomet nesako: „Aš eilinį kartą susimoviau“.

Kiekvienas savo klaidą ir nukrypimą supranta kaip atgalinį ryšį ir reaguoja į tai labai paprastu veiksmu. Jie koreguoja savo elgesį. Jie elgiasi taip, kaip elgiasi lėktuvo pilotas, nuolat stebin-tis lėktuvo nukrypimą nuo pagrindinio maršruto.

Lėktuvo pilotas nuolatos koreguoja lėktuvo kryptį, grąžin-damas jį į numatytą maršrutą.

154


Kodėl mes prarandame fokusą?

Taigi bet kokią klaidą, nesėkmę ir nukrypimą nuo maršru-to mes turėtume priimti kaip natūralų dalyką. Tai neturi mūsų demotyvuoti. O tiesiog turi mums priminti, kad mes praradome fokusą. Tai mus skatina mobilizuoti jėgas ir grįžti link pasirinkto maršruto.

taigi apibendrinant šį skyrių, labai svarbu suprasti, kad dievas kartu su problemomis mums davė ir visus resursus, kad įveiktume problemas. Nėra tokios kliūties ir tokio skausmo, kurio negalėtų pakelti žmogus.

Ir tas žmogus esate Jūs. Tad pirmyn! Ir žinokite, kad jūs ga-lite pralaimėti tik vienu vieninteliu atveju – Jūs pralaimite tik tada, kai pasiduodate. Bet tol, kol Jūs surandate jėgų atsikelti, kol Jūs kovojate, tol žinote, kad esate laimėtojas.

Ir galia, kuri pakels Jus nuo grindų pačią sunkiausią akimir-ką, vadinama ATKAKLUMO GALIA.

Nėra tokios kliūties ir tokio skausmo, kurio

negalėtų pakelti žmogus.

155


3 ETAPAS. Džiaukis kiekviena akimirkaLaimės formulė

Įsivaizduokite, kad Jums burtininkas įteikia slaptą raštą. Šiame rašte yra užrašyta laimės formulė. Bet prieš palikdamas šią dovaną, burtininkas pareikalauja iš Jūsų pažado.

Pirmas Jūsų pažadas – būtinai pasinaudoti šia formule.Antras Jūsų pažadas – supažindinti daugiau žmonių su lai-

mės formule. Sakykite, ar Jūs tesėtumėte savo pažadus? Ko gero, Jūs at-

sakytumėte TAIP, BET... Tokia formulė neegzistuoja.Gera žinia, kad tokia formulė yra. Ir ją sukūrė ne burtinin-

kai, o mokslininkai. Ši formulė buvo išrasta stebint ir analizuojant laimingus žmones. Ar norite sužinoti šią formulę? Jeigu taip, tai pažadėkite, kad įvykdysite du aukščiau minėtus įsipareigojimus: Jūs pasinaudosite šia formule ir atskleisite ją kitiems žmonėms.

156


L = G+A+PL – laimė G – genaiA – aplinkybėsP – požiūris

G. Mokslininkai teigia, kad apie 50% mūsų gebėjimų lemia genai. sugebėjimas būti laimingam – ne išimtis. Vieni gimsta laimingesni, kiti – mažiau laimingi. deja, genų pakeisti mes ne-galime. Bet mes galime lemti, kaip šie genai pasireikš mūsų gy-venime.

A. Aplinkybės reiškia, kad, susiklosčius geresnėms arba blogesnėms sąlygoms, mes galime jaustis laimingesni arba ne-laimingesni. Pavyzdžiui, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, Jūs galite patekti į avariją arba su Jūsų artimaisiais gali atsitikti nelaimingų atsitikimų. Tai tikrai turės didelę įtaką Jūsų laimės pojūčiui.

L = G+A+PL – laimė G – genai

A – aplinkybėsP – požiūris

157


Bet kad ir kaip keistai tai atrodytų, praėjus dviem mėne-siams po nelaimingo atsitikimo, žmonės atsistato į pradinį savo įgimtą laimės lygį. Mes galime labai smarkiai lemti aplinkybes, pavyzdžiui, atsargiau vairuoti automobilį. Tačiau kartais, nesvar-bu, kokios yra mūsų pastangos, aplinkybės nepaklūsta. taigi da-ryti įtaką aplinkai mes galime tik iš dalies.

P. Požiūris – tai yra vienintelis dalykas, kuriam mes galime daryti įtaką 100%. Būtent mūsų požiūris nulemia blogų įvykių interpretaciją. Net ir tada, kai mes nieko negalime pakeisti, ga-lime pasirinkti tokį požiūrį, kuris priduos mums jėgų ir leis atlai-kyti visas negandas.

Kitais žodžiais tariant, požiūrio pasirinkimas – tai yra galia, ku-rios niekas negali iš mūsų atimti. O tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kas atsitinka mūsų gyvenime, mes galime būti laimingi.

Paradoksas, bet žmonių, kuriuos ištiko nelaimė ir jie prara-do sveikatą (pavyzdžiui, po autoavarijos tapo paralyžiuoti) ap-klausa, parodė, kad po tam tikro laikotarpio, t. y. vidutiniškai po 2-6 mėnesių, žmonės grįžta į senas vėžes ir vėl tampa laimingi.

158


Šie žmonės atgauna laimę tada, kai suranda tinkamą po-žiūrį į naują gyvenimo kokybę. Taigi daugelis iš jų teigė, kad, bū-dami prikaustyti prie lovos arba sužinoję apie vėžio diagnozę, sugebėjo paskutinius savo gyvenimo metus nugyventi daug prasmingiau ir laimingiau, negu iki nelaimės.

Silpnų žmonių problema

silpnų žmonių problema, jų įsitikinimu, kad tik turėdami priežastį, galime būti laimingi. dažniausiai priežastys yra išori-nės. Pavyzdžiui, turiu pinigų – esu laimingas, neturiu pinigų – esu nelaimingas, šviečia saulė – gera nuotaika, lyja lietus – jau-čiuosi vienišas ir visų paliktas.

Įdomiausia, kad tokiems žmonėms nereikia jokių priežas-čių, kad būtų nelaimingi. Į klausimą – ko liūdi – labai dažnai ga-lima išgirsti keistą atsakymą: „Ai nežinau, kažko sugedo nuotai-ka.“ Bet tikroji blogos nuotaikos priežastis yra ta, kad žmogus

159


mato negatyvius paveiksliukus savo vidiniame ekrane. tie bau-ginantys negatyvūs paveiksliukai ateina į mūsų sąmonę tiesiai iš reaktyvaus proto.

Norint pažadinti reaktyvų protą, kartais užtenka visai nedi-delio TRIGERIO. Trigeris – tai yra bet kuris garsas, kvapas, vaizdas, taktilinis pojūtis, kuris restimuliuoja mūsų senus prisiminimus.

Yra teigiamų trigerių, pavyzdžiui, bandelių kvapas, sklin-dantis iš kavinės, gali Jums priminti gerus laikus, kai močiutė Jums kepdavo skanias bandeles švenčių progomis. Yra ir ne-gatyvių trigerių, kurie restimuliuoja mūsų ne tik neigiamus pa-veiksliukus, bet ir pažadina mūsų skausmingus išgyvenimus.

Kitais žodžiais kalbant, paveiksliukai arba filmukai, kurie yra atkuriami mūsų atminties, suteikia energijos dozę. Tad mūsų organizmas atitinkamai reaguoja į šių paveiksliukų daromą po-veikį.

Taigi ne įvykiai padaro mūsų gyvenimą nelaimingą, o mūsų interpretacija ir atminties vaizdai padaro mus nelaimingus.

160


Ką gi galima su tuo padaryti?

1. Žingsnis. Jūs turite suprasti, kad laimei nereikia jokių priežasčių. laimė – tai yra natūrali žmogaus būsena. Pasi-žiūrėkite į vaikus: jie tiesiog laimingi, kad gyvena ir žaidžia. Daugelis suaugusių žmonių užmiršo, ką reiškia žaisti. O be žaidimų nėra gyvenimo. 2. Žingsnis. Pradėkite žaisti. Kas tai yra žaidimas? Žaidimas – tai yra bet kuri veikla, kuri turi tam tikrą tikslą, kliūtis kel-yje tikslo link ir pasirinkimo laisvę.

taigi darbas, šeiminis gyvenimas ir bet kurios kitos veiklos tampa tikru žaidimu, jeigu mes nusistatome tikslus ir pradedame keliauti jų link, nugalėdami visas kliūtis. laisvė reikalinga tam, kad savarankiškai priimtume sprendimus, darytume klaidas ir prisimtume atsakomybę už rezultatus. Jeigu žmogus neturi jokios pasirinkimo laisvės, žaidimas praranda prasmę.

161


Žmogus jaučiasi kaip marionetė. Daugelis pasaulio žmo-nių gyvena kaip marionetės. Kas nors už juos priima sprendimą, kokių tikslų jie turi siekti. Kas nors jiems nusako žaidimo taisy-kles. Ir kas nors atima iš jų pasirinkimo laisvę.

Komercinės kompanijos ir jų veiksmai

Pavyzdys: komercinė kompanija. Bet kuri komercinė kom-panija nustato žmonėms tikslus ir nuolatos reikalauja vieninte-lio dalyko – rezultato. Vadovai mano, kad kuo dažniau pavaldi-niams primins apie rezultatą – tuo didesnė tikimybė, kad jis bus pasiektas. Labai dažnai tikslai yra tiesiog „nuleidžiami žemyn“, o tada vadovai stebisi, kodėl darbuotojai neprisiima atsakomybės už geresnių rezultatų siekimą.

Kartais kompanijos vadovai imituoja žaidimą: „Sugalvok tikslą pats.“ Pavaldiniai tai supranta kaip kilpos užmetimą pa-čiam sau: kai tu išsikelsi tikslą, vadovas tavęs nuolatos klaus, ko-kių rezultatų pasiekei?

162


Kadangi skaičiuojami savaitės, mėnesio, pusmečio ir metų rezultatai, tai atgalinio ryšio žmonės sulaukia retai, tai priklauso nuo galutinio rezultato.

Kodėl dingsta darbuotojų motyvacija?

Bet kodėl taip dažnai žmonių veiduose mes nematome lai-mės? Kodėl per 80% dirbančiųjų biuruose, nuo pirmadienio iki penktadienio svajoja tik apie šeštadienį ir sekmadienį? Kodėl 50% apklaustųjų atvirai pripažįsta, kad nemėgsta darbo, kurį dirba? ir kodėl dar 38% dirbančiųjų su malonumu pakeistų darbą, jei kas nors mokėtų daugiau. Kodėl viso pasaulio biurai pilni gyvų lavo-nų? Kodėl dauguma žmonių būna laimingi tik tada, kai baigiasi darbo diena? Atsakymas paprastas – žmonės dirba, o ne žaidžia.

Ar galima darbą paversti žaidimu? Ar galima bet kokią gy-venimo sritį paversti žaidimu? Ar galima krizės, problemų ir kliū-čių įveikimą paversti įdomiausiu pasaulio žaidimu? Atsakymas – ne tik galima, bet ir būtina.

163


Kaip pradėti žaisti?

Tam, kad bet kuri veikla taptų žaidimu, Jūs turite suskirstyti savo dėmesį į tris fokusus, užuot galvoję vien tik apie rezultatą. Per daug didelė koncentracija į rezultatą, sukelia per daug didelį stresą ir paralyžiuoja ne tik mūsų smegenis, bet ir kūną.

Pasižiūrėkite į sportininkus, pavyzdžiui, krepšininkus. Kol nepapuola į finalą, tol sportininkai žaidžia ir demonstruoja di-džiausius savo sugebėjimus. Patekę į finalą, surimtėja, pradeda daryti lemiamas klaidas ir labai dažnai neparodo savo geriausių rezultatų. Kodėl? Todėl, kad per rimtai pradeda galvoti apie re-zultatus.

164


Kas yra svarbiau: procesas ar rezultatas?

Be abejo, rezultatas yra labai svarbus bet kuriame žaidime. Tačiau dar labai svarbūs yra du veiksniai:

1. Paties proceso malonumas 2. noras tobulėti.

REZULTATAS

MALONUMAS TOBULĖJIMAS

165


labai svarbu suprasti, kad neįmanoma pasiekti gerų re-zultatų, nejaučiant paties proceso malonumo. Mūsų smegenys stengiasi kartoti tai, kas joms suteikia malonumą, t. y. bando su-stabdyti tai, kas sukelia skausmą.

Tai, kas sukelia malonumą, smegenys stengiasi atlikti vis geriau ir dažniau. taigi didžiausias pasaulyje mitas teigia, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikalinga valia, t. y. sugebėjimas atlikti tai, kas yra nemalonu.

Jūs galite prisiversti atlikti darbą, kuris Jums yra nemalo-nus. Bet jūs niekuomet jo neatliksite labai gerai. taigi vieninte-lis būdas išmokti darbus atlikti gerai, t. y. įsimylėti patį atlikimo procesą. Tai atrodo taip paprasta. Bet daugeliui žmonių tai yra didžiausia paslaptis.

166


Trys fokuso taškai

Apklausa, kuri buvo atlikta įvairiose šalyse, kur buvo apklausta daugiau kaip 1.500.000 žmonių, dirbančių įvairiose įmonėse, parodė, jog per 95% žmonių prievartauja save darbo vietoje – dirba darbą, kuris jiems neteikia maksimalaus malonumo.

Tik kelis procentus laiko jie praleidžia skirdami darbams, kurie suteikia džiaugsmo ir padaro juos laimingesnius. Kitais žo-džiais tariant, žmonės yra nelaimingi darbo vietoje. O baisiausia yra tai, kad jų rezultatai yra vidutiniški.

Kita vertus, patys geriausi 5% darbuotojų savo darbo vieto-je didžiąją darbo laiko dalį skiria darbams, kurie suteikia ypatingą džiaugsmą. Jų rezultatai yra nuostabūs. Ir, panaudoję savo ta-lentus, jie nuolatos tobulina savo kompetenciją.

Taigi trečias fokuso taškas – yra tobulėjimas, t. y. bandymas padaryti tą patį darbą vis geriau ir geriau. Gera naujiena – Jums negresia jokia rutina darbo vietoje, jeigu Jūs stengiatės padaryti tą patį darbą bent 1% geriau.

Per 95% žmonių prievartauja save

darbo vietoje – dirba darbą, kuris jiems

neteikia maksimalaus malonumo.

Patys geriausi 5% dar-buotojų, savo darbo

vietoje didžiąją darbo laiko dalį skiria dar-bams, kurie suteikia ypatingą džiaugsmą.

167


Taigi, kai mes pradedame kreipti dėmesį į tris taškus: re-zultatq, malonumq ir tobulėjimq – mūsų smegenys atkunta ir pradeda žaisti. Kliūčių įveikimas, sunkumų nugalėjimas tampa sudedamąja tikro žaidimo dalimi.

Didysis žaidimas prasideda

Tad jeigu Jūs norite išlaisvinti savo atkaklumo galią, pa-skelbkite didįjį žaidimą. Nustokite dirbti, nustokite kentėti, bū-kite laimingas, nepriklausomai nuo to, ar šį momentą Jūs laimė-jote, ar pralaimėjote.

Žaidimas būtų neįdomus, jeigu Jūs nuolatos laimėtumė-te. Nuolatinė sėkmė yra lygi rutinai ir nuoboduliui. Žmonės, kuriems kasdien sekasi, nes daro tą patį, ką darė vakar, jaučia-si komfortiškai. Bet jie yra nelaimingi todėl, kad nesusiduria su problemomis, kliūtimis ir iššūkiais.

168


Komforto zona yra pražūtinga mūsų smegenims ir širdžiai. mūsų smegenys sukurtos tam, kad žaistų. mes jaučiamės lai-mingi, kai visiškai pasineriame į žaidimą. Širdis plaka dažniau, nes nežinome, kas mūsų laukia už kampo.

Siurprizai, netikėtumai ir kliūtys – t. y. tikroji gyvenimo drus-ka, kuri mūsų gyvenimui suteikia ypatingą skonį. Pradėkite žaisti ir jūs suprasite, kad pats procesas yra daug svarbesnis už rezultatą.

tam, kad būtume laimingi, mums nereikia nieko, išskyrus viena – žaidimų.

Kontrastas ir aiškumas

Kas daro žmones nelaimingus? dažniausiai smulkmenos. Mus erzina kamščiai gatvėje, kieno nors įkyrūs skambučiai ir t. t. Be abejo, mūsų nelaimės priežastimi gali būti ir baisesni dalykai. Ir visas tas priežastis galima pavadinti vienu žodžiu – KONTRAS-tAs.

Siurprizai, netikėtumai ir kliūtys – t. y. tikroji

gyvenimo druska, kuri suteikia mūsų

gyvenimui ypatingą skonį. Pradėkite žaisti

ir jūs suprasite, kad pats procesas yra daug svarbesnis už rezultatą.

169


Kalbant paprastai, kontrastas tai yra visa tai, ko mes neno-rime. ir kai mes galvojame apie tai, ko mes nenorime, kas mus erzina, ko mes norime išvengti, tai padaro mus nelaimingus.

Per dieną mus aplanko apie 60.000 minčių. 95% minčių apie tą patį – apie tai, kas mūsų netenkina. mūsų smegenys, tiksliau kalbant vidurinė smegenų dalis, kuri atsakinga už išlikimą, yra ypač jautri visai neigiamai informacijai, kuri yra aplinkui mus.

Kodėl taip įvyksta?

Vidurinė smegenų dalis yra atsakinga už tai, kad mes nepa-tektume į pavojų. Kai aplink viskas būna gerai, vidurinė smege-nų dalis gali atsipalaiduoti. Bet per tūkstančius evoliucijos metų mūsų smegenys išmoko vienos paprastos taisyklės – per daug neatsipalaiduoti, nes tai yra pavojinga.

Taigi nesąmoningai mes ieškome problemų, kliūčių, pavojų. Šį mūsų instinktyvų polinkį į neigiamą informaciją sėkmingai iš-

Per dieną mus aplanko apie 60.000 minčių. 95% minčių apie tą

patį – apie tai, kas mūsų netenkina.

170


naudoja žiniasklaida. Blogos naujienos pritraukia daug daugiau dėmesio, vadinasi, padidina leidinio perkamumą.

Atsparumas sunkumams būtent todėl ir yra daug svarbes-nis už mūsų sugebėjimą džiaugtis sėkme. Nesugebėję susidoro-ti su sunkumais, mes turėsime daug liūdnesnių pasekmių, negu tuo atveju, jeigu tinkamai nepasidžiaugsime savo sėkme.

taigi KONTRASTAS – t. y. smegenų fokusavimas į tai, ko mes norime išvengti. Kontrasto priešingybė yra AIŠKUMAS.

Aiškumas – t. y. žinojimas, ko jūs norite. Kai mes galvo-jame apie tai, ko mes norime, mes tampame laimingi. taigi jeigu mes norime padidinti savo laimės pojūtį arba savo laimės lygį, mes dažniau turime perfokusuoti savo dėmesį nuo kontras-to prie aiškumo.

Kitais žodžiais tariant, laimingų žmonių paslaptis yra pa-prasta – jie nuolatos galvoja apie tai, ko jie nori. nelaimingi žmo-nės nuolatos galvoja apie tai, ko nenori.

171


Kaip tai galima pritaikyti savo gyvenime?

labai paprastai. Bloga savijauta yra indikatorius to, kad mūsų mintys susifokusavusios link kontrasto, yra. Taigi kiekvie-ną kartą, kai Jūs jaučiatės blogai, paklauskite savęs, apie ką da-bar galvojate? Ir be abejo, Jūs suprasite, kad galvojate apie tuos dalykus, kurių savo gyvenime nenorėtumėte.

Pavyzdžiui, mažai pinigų, smaugia skolos, aš senstu, priau-gau svorio, erzina kaimynas ir t. t.

Kitas žingsnis, paklauskite savęs, o kaip Jūs norėtumėte, kad būtų? Šią užduotį iš pradžių gerai būtų, kad atliktumėte raš-tu. Padalykite lapą į tris dalis. Stulpelį iš kairės pavadinkite KON-trAstAs, iš dešinės – AiŠKumAs. Kontrasto stulpelyje surašykite, kas šiuo momentu Jūsų netenkina, baugina, erzina. O Aiškumo stulpelyje surašykite, kaip Jūs norėtumėte, kad būtų?

Kontrasto pavyzdys: Mane erzina kamščiai kelyje link darbo.

Kontrasto stulpelyje surašykite, kas

šiuo momentu Jūsų netenkina, baugina,

erzina. O Aiškumo stulpelyje surašykite, kaip Jūs norėtumėte,

kad būtų?

172


Aiškumo pavyzdys: Aš norėčiau linksmai, greitai ir patogiai atvykti į darbą.

Neteisinga aiškumo formuluotė skambėtų taip: Aš noriu nuvažiuoti be streso, kad manęs neerzintų kvaili vairuotojai ir iš viso nenorėčiau, kad būtų kamščių.

Esmė ta, kad smegenys nesupranta dalelytės NE. Ir norėda-mos suprasti, ką Jūs turite omenyje, jos įsivaizduoja kontrastą. Taigi formuluojant aiškumo sakinius labai svarbu, kad sakiniai skambėtų pozityviai, be dalelytės NE.

Trečias žingsnis (trečias mūsų lentelės stulpelis) – yra at-sakymas į klausimą: „Ką aš turiu padaryti, kad pasiekčiau tai, ko noriu?“ Taigi pavadinkite trečią stulpelį VEIKSMAI ir surašykite konkrečius veiksmus, kuriuos Jūs padarysite tam, kad kontrastą paverstumėte aiškumu.

Pavyzdžiui, mūsų pavyzdyje su kamščiais, Jūsų veiksmai galėtų būti tokie:

Aš į darbą išvažiuosiu rytoj anksčiau. Pasiimsiu su savimi kompaktinį diską su gera muzika.

173


Galvodamas apie pozityvius dalykus su džiaugsmu ir iš lėto atvažiuosiu į darbą.

taigi, jeigu mes norime turėti daugiau laimės gyvenime, mes turime dažniau save gaudyti tais momentais, kai jaučiamės nelaimingi ir padedant trims anksčiau išvardytiems žingsniams, kontrastą turime paversti aiškumu. O aiškumą pasiekti galime atlikę tam tikrus konkrečius veiksmus.

labai svarbu atsiminti, kad mus daro laimingus ne tik mūsų mintys ir jausmai. Tikros laimės pagrindas yra mūsų veiksmai, ku-riuos mes atliekame, stengdamiesi įgyvendinti mūsų svajones.

Tikros laimės pagrindas yra mūsų

veiksmai, kuriuos mes atliekame, stengdamiesi

įgyvendinti mūsų svajones.

174


Dienos segmentavimas

Mes išmokome momentaliai pakeisti savo emocinę būse-ną – kontrastą paversdami aiškumu. Bet Jums gali kilti klausi-mas – kaip būtų galima išlaikyti laimės pojūtį visą dieną? Labai geras klausimas.

Jeigu visą dieną Jūų mintys neigiamos ir galvojate apie kontrastą, tai poros minučių skyriumas galvojimui apie aišku-mą nepadarys jūsų dienos laimingos. Tai daugiau bus panašu į trumpas laimės akimirkas.

Norėdami išlaikyti laimės pojūtį ilgesnį laiką, Jūs galite pa-naudoti metodą, kuris vadinasi „DIENOS SEGMENTAVIMAS“.

Ši technika labai paprasta. Bet jos efektas tiesiog pritren-kia. Štai kokie yra žingsniai:

Suskirstykite visą dieną į keletą segmentų. Kiekvienas segmentas – tai laiko tarpas, per kurį jūs darote tam tikro tipo veiksmus. Pavyzdžiui, pirmas segmentas gali būti laikotarpis nuo

175


prabudimo iki atsikėlimo. Antras segmentas gali būti laiko tarpas nuo prausimosi iki išejimo į darbą. Trečias segmentas – kelionė iki darbo. Darbo dieną taip pat galite suskirsti į keletą segmentų: susirinkimas darbas su klientais... stebėkite, kad segmentai ne-būtų per daug trumpi. maždaug nuo 15 iki 20 minučių arba nuo 1 iki 2 valandų.

Aiškumas. Atsakykite į klausimą – kaip aš norėčiau pra-leisti kiekvieną iš šių segmentų? Kokie yra mano tikslai? Kaip aš sužinosiu, kad šis segmentas nugyventas laimingai? Pavyzdžiui, segmentą nuo prausimosi iki išvykimo į darbą galėčiau įvardyti taip: norėčiau su malonumu papusryčiauti, linksmai pabendrau-ti su šeimos nariais ir lėtai su pasimėgavimu išeiti iš namų, įkvėp-damas gryno pavasario oro. Žinodamas atsakymą į klausimą, ko aš noriu, labai lengvai atsakysiu į kitą klausimą.

Veiksmai. Atsakykite į klausimą – ką aš turiu padaryti tam, kad būčiau laimingas šiame laiko segmente?

176


Fokusas. Dabar Jums beliko tik susikoncentruoti link savo segmento užduoties. tai yra labai paprasta. džiaukitės kiekviena gyvenimo akimirka. uostykite rožes ir atsiminkite, kad ši diena yra ypatinga. Ši diena yra pirma jūsų likusio gyvenimo diena. Va-kar dienos jau nebėra. rytojaus diena dar neatėjo. taigi būdami čia ir dabar ir turėdami aiškų supratimą, ko norite iš šios akimir-kos, tiesiog imkite ir darykite savo gyvenimą laimingą.

Būti laimingam yra labai paprasta. Būti laimingam yra natū-ralu. Tam, kad būčiau nelaimingas, reikalinga priežastis. tam, kad būtumėte laimingas, nereikalinga jokia priežastis, nereikalingas niekieno leidimas. Tiesiog nežiūrėdami į nieką pasakykite sau, kad būsite laimingas.

Aiškiai žinokite, ko norite, ir tiesiog džiaukitės kiekviena savo gyvenimo akimirka.

Būti laimingam yra labai paprasta. Būti laimingam yra natūralu. Tam, kad

būčiau nelaimingas, reikalinga priežastis.

177


VI. Atkaklumo taikymas praktikoje

Prieš pradėdami nagrinėti atkaklumo taikymą praktikoje, dar kartą pamėginkime reziu-muoti tai, kas buvo pasakyta anksčiau.

Žmogaus protas susidaro iš dviejų dalių: proaktyvaus proto ir reaktyvaus proto. Proakty-vus protas mąsto labai paprastai ir efektyviai. Proaktyvus protas daro viską, kad žmogus pasiek-tų savo užsibrėžtus tikslus. Proaktyvus protas mobilizuoja visas jėgas tam, kad siekdamas tikslo įveiktų kliūtis ir susitvarkytų su pasipriešinimu.

Reaktyvus protas labai dažnai yra suveltas, iškreiptas. Reaktyvus protas mąsto labai sudėtin-gai ir daro labai daug klaidų. Tam, kad lengviau surastumėte mūsų mąstymo klaidas, išnagrinėki-me pagrindines mąstymo klaidas. Yra trys grupės klaidų, kurias padaro reaktyvus protas:

Apibendrinimas. išskyrimas.iškraipymas.

178


Apibendrinimas. Susidūrusios su vienu arba keliais faktais, smegenys yra linkusios apiben-drinti ir padaryti išvadą, kad šitas faktas galioja visose situacijose. Pavyzdžiui, Jums nesėkmingai atlikus užduotį, reaktyvus protas apibendrina šį rezultatą ir nutaria, kad jis nepajėgus susitvarkyti su užduotimi.

Reaktyvus protas praneša, kad Jūs esate nevykėlis ir ne tik šioje srityje kur pabandėte, bet ir kitose srityse. Reaktyvus protas mažą problemą paverčia didele ir lyg gaisrą išplečia į kitas gyvenimo sritis, o tai padaro Jus bejėgį.

Išskyrimas. Kadangi iš išorės mes gauname labai daug įvairios informacijos, smegenys yra priverstos dalį tos informacijos ignoruoti. Kadangi vidurinė mūsų smegenų dalis yra jau-tresnė negatyviai informacijai, tai labai dažnai reaktyvus protas ieško tiktai pavojų, neigiamų veiksnių ir diskvalifikuoja bei nuvertina visa tai, kas yra teigiama.

Tokiu būdu reaktyvus protas labiau koncentruojamas į problemą užuot ieškojęs sprendi-mų. Be abejo, tai vėlgi sukelia bejėgiškumo jausmą.

Pavyzdžiui, vyras ir žmona daug metų gyveno kartu ir, be abejo, jie išgyveno labai daug teigiamų išgyvenimų. tačiau užtenka susipykti ir šį pyktį paversti noru skirtis, ir reaktyvus pro-tas pamiršta visa tai, kas buvo gera, ir susieja tarpusavyje tik neigiamus įvykius, juos apibendri-na ir galų gale padaro išvadą, kad per tuos metus nieko gero ir nebuvo.

179


Išskyrimo klaidas labai dažnai nulemia išankstinės nuostatos. Pavyzdžiui, jeigu Jums ne-patinka kuris nors žmogus, tai Jūs būsite linkę pastebėti tik neigiamas jo elgesio puses, visiškai ignoruodami viską, ką jis daro teigiamo.

Iškraipymas. Mūsų smegenys trokšta gauti informaciją, susijusią su kuriuo nors įvykiu. Negavusios visos informacijos, smegenys yra linkusios prikurti. Jeigu esama informacija nea-titinka išankstinių nuostatų ir netelpa į mūsų pasaulio modelį, tai reaktyvus protas yra linkęs iškraipyti informaciją arba suteikti visai kitą prasmę.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio skambučio mes laukiame, mums nepaskambina. Nežinodami šio įvykio priežasties, mes galime interpretuoti šį įvykį kaip įrodymą, kad šis žmogus mūsų ne-gerbia, vengia, o gal net ir apgaudinėja. ir nors mes neturime jokių įrodymų, reaktyvus protas suvokia šią nuomonę, tarsi ji būtų faktas. Taigi labai dažnai mes matome pasaulį visai ne tokį ,koks jis yra. Darydami išvadas remiamės ne faktais, o išankstinėmis nuostatomis.

180


Yra ir teigiama pusė

Labai svarbu suprasti, kad anksčiau minėti trys universalūs informacijos perdirbimo būdai turi ne tik neigiamą, bet ir teigiamą pusę. Mes negalėtume sėkmingai gyventi šioje planetoje, jeigu mūsų protas neapibendrintų kai kurių dalykų, neišskirtų svarbesnės informacijos ir nepri-kurtų savo interpretacijų.

Pavyzdžiui, jeigu mes neapibendrintume, kad visos durys atsidaro pakankamai vienodai – traukiant arba stumiant – prie kiekvienų durų mes praleistume ne vieną valandą ir sugalvotu-me vis naujų būdų, kaip jas atidaryti.

Tą patį mes galime pasakyti apie iškraipymą ir išskyrimą. Pavyzdžiui, jeigu mes stovėji-mo aikštelėje ieškome savo automobilio, būtų gerai, kad mes ignoruotume kitus automobilius. labai dažnai turime interpretuoti įvykius vienaip ar kitaip. ir vadovaudamiesi savo patirtimi kuriame galimus įvykių vystymosi scenarijus.

Proaktyvus protas naudoja visus tris darbo su informacija būdus. Bet priešingai negu reaktyvus protas, proaktyvus sugeba atskirti skirtingus kontekstus ir efektyviai naudoti šiuos mechanizmus.

181


Reaktyvaus proto problema ta, kad jis mąsto principu: A=B=C=D. Tai yra jis reaguoja auto-matiškai, neatskirdamas kada tai yra naudinga, o kada – žalinga. todėl kai mes leidžiame domi-nuoti reaktyviam protui, mes labai dažnai gauname ne tokius rezultatus, kokių tikėjomės.

Bet gera žinia, kad kiekvieną kartą, kai mes gauname priešingus rezultatus nei norime, mes galime išjungti autopilotą, sustabdyti reaktyvaus proto veiklą, išeiti į META poziciją, pa-matyti mąstymo klaidas ir pasirinkti tokią reakciją, kuri labiausiai priartintų mus prie norimo rezultato.

taigi yra TRYS PROTO VALDYMO ETAPAI, kurie leidžia panaikinti reaktyvaus proto nei-giamą įsikišimą ir sutelkia mūsų proaktyvų protą tikslo siekimui.

1. Etapas. STOP! Kai tik pajuntame, kad gauname ne tuos rezultatus, kokių tikėjomės, arba jaučiame, kad mus aplanko neigiamos emocijos, visa tai yra ženklai, kad laikas išjungti autopilotą. Sustabdyti neigiamą programą galima įvairiais būdais.

Pats paprasčiausias būdas – tai yra garsiai arba tyliai sušukti žodį STOP. Šią komandą gali-ma sustiprinti kokiu nors nestandartiniu, geriausia juokingu judesiu. O tam, kad po stop signa-lo protui nebūtų galimybės sugrįžti prie senos programos, mes galime atlikti dar vieną veiks-mą. Padeklamuokite kokį nors eilėraštuką arba dar geriau, pasakykite prasmės neturintį žodžių rinkinį, kuris privers visiškai sustabdyti destruktyvią programą.

182


Pavyzdžiui, Jūs pajutote, kad kaip atsakas į kokią nors žinią, jus apima baimės priepuolis arba aplanko gilus liūdesys. Pasakykite sau STOP. Atlikite kokį nors keistą judesį, pavyzdžiui, pasukite pirštą šalia bambos. Ir pasakykite patys sau tokį žodžių rinkinį, pavyzdžiui: curipupi, blindaminda, urabura, tikitaki. Jūs nustebsite suvokę, kad sustabdėte savo spontaninę reakciją į įvykį.

2. Etapas. Pasižiūrėkite į susiklosčiusią situaciją tarsi iš viršaus – iš META pozicijos. Tar-si stovėtumėte antro aukšto balkone ir stebėtumėte save ir savo reakciją šioje situacijoje. Pa-klauskite savęs:

Ar iš tikrųjų aš reaguoju tinkamu būdu? Ar mano reakcija man priduoda jėgų ir padeda geriau susitvarkyti su problema? Ar nevertėtų man pagalvoti, kaip geriausiu būdu išeiti iš susiklosčiusios situacijos?Užduodami tokio tipo klausimus, Jūs galite išeiti į antrą, trečią, dešimtą ir t. t. META lygius.

Pavyzdžiui, paklausę savęs, ką aš jaučiu dėl tų jausmų, kuriuos ką tik buvau išgyvenęs, Jūs nu-stebsite suvokę, jog jaučiate visiškai kitokias emocijas nei prieš tai jaučiamos reakcijos. Pavyz-džiui, Jūs galite pajusti gėdos jausmą dėl pykčio, kurį ką tik išgyvenote.

Užduokite sau klausimą, ką manote dabar apie pirmines savo mintis ir emocijas? Ir Jūs pradėsite suprasti, kad Jūsų minčių ir situacijos interpretacija buvo, švelniai tariant, neadekva-čios. Taip pat Jūs galite paklausti savęs, ką jaučiate dėl gėdos jausmo, susijusio su pykčiu?

183


Ir dabar Jus aplankys visiškai naujos emocijos. Pavyzdžiui, Jūs pajusite ramybę ir pasiten-kinimą, kad laiku susigriebėte ir neleidote savo pykčiui išsikeroti.

Klausimas – kada gi sustabdyti META mąstymą? Atsakymas labai paprastas – sustokite tada, kai suprasite, kad galite priimti patį geriausią sprendimą, kaip emocionaliai reaguoti į susiklosčiusią situaciją.

3. Etapas. Reakcijos pasirinkimas. Antras etapas natūraliu būdu pereina į trečią etapą. Tik skirtumas tarp jų yra tas, kad antrame etape Jūs analizuojate situaciją, o trečiame etape priima-te sprendimus. Priminsiu, jog mūsų reakcija į gyvenimo įvykius susidaro iš trijų elementų:

1. Mūsų emocijų, 2. Mūsų fiziologijos, 3. mūsų veiksmų.

Trečias etapas baigiasi, kai Jūs ne tik pasirenkate geriausią elgesio formą. Jūs turite atlikti konkrečius veiksmus tam, kad susidorotumėte su susiklosčiusia problema.

Taigi galutinis tikslas yra konkretūs veiksmai, kurie padeda pasiekti mūsų tikslą.

184


Pasižiūrėkime, kaip šių trijų etapų metodas gali būti panaudotas susidorojant su dažniau-siai pasitaikančiomis problemomis. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį, kad toliau mes kalbėsime ne apie išorines problemas, nes jų gali būti begalė. mes kalbėsime apie problemas, susijusias su mūsų vidine reakcija į kliūtis, problemas ir negandas.

Kaip įveikti bejėgiškumą?

Atkaklumo priešingybė yra bejėgiškumas. Susidūrus su kliūtimi ir pabandžius keletą kar-tų nesėkmingai ją įveikti, Jus gali apimti bejėgiškumo jausmas. Reaktyvus protas apibendrina Jūsų neigiamą patirtį ir padaro išvadą, kad kliūtis yra neįveikiama ir bandyti dar ką nors daryti nėra prasmės.

Tai yra pati pavojingiausia būsena. Ji padaro Jus apatiškus ir galiausiai Jūs pasiduodate. O tai reiškia, kad pralaimite. Ką galima padaryti?

1. Žingsnis. Sustabdykite savo reakciją. Pasakykite sau STOP, atlikite keistą judesį ir pasa-kykite neturinčius prasmės žodžius.

185


2. Žingsnis. Išanalizuokite situaciją iš META pozicijos. Jums reikia atitolti nuo emocinio situacijos išgyvenimo bei panaudoti šaltą protą ir faktus tam, kad REALIAI įvertintumėte susi-klosčiusią situaciją.

Suskaldykite problemą arba kliūtį į gabaliukus – sudedamąsias dalis. Ir paklauskite savęs, ką iš tų mažų dalelyčių galėčiau vis dėlto padaryti? Tikrai gali būti, kad kai kurių dalykų Jūs ne-galite pakeisti. Bet suskaldžę problemą į atskirus komponentus, Jūs surasite tas sritis, kurias iš tikrųjų galite pakeisti.

Pavyzdžiui, susidūrę su finansų krize, ir bergždžiai bandydami iš jos išbristi, Jūs galite pa-daryti išvadą, kad esate visiškai bejėgis. Ant jūsų stalo guli antstolių, mokesčių inspekcijos ir teismo nuosprendžiai. Jūsų turtas yra areštuotas, sąskaitos užblokuotos.

Ir kas yra blogiausia, Jūs jaučiate visišką depresiją ir apatiją. Jums nenorite nieko daryti. Bet koks bandymas pakeisti situaciją atrodo visiškai beprasmiškas. Bet šioje, atrodytų visiškai beviltiškoje, situacijoje Jūs vis dėlto galite šį tą nuveikti.

Mažiausiai ką galite padaryti, tai sustabdyti savo nerimą ir pradėti valdyti savo emocijas. Antra, Jūs galite suplanuoti savo šeimos biudžetą taip, kad bent artimiausiu metu turėtumėte iš ko prasimaitinti.

186


Taip pat Jūs galėtumėte numatyti keletą veiksmų, kurie galėtų bent truputėlį pagerinti Jūsų finansinę situaciją. Jūs galite užduoti sau klausimą – ką aš galėčiau parduoti, iš ko galėčiau pasiskolinti ir t. t.

3. Žingsnis. Tai pats svarbiausias žingsnis. Sugalvokite sau patį mažiausią tikslą ir apgal-vokite keletą konkrečių žingsnių, kuriuos galite padaryti tuojau pat. Ir patikėkite, Jūsų veiksmai ir pirmos, kad ir labai nedidelės, pergalės Jums suteiks pirmą postūmį, sukels daugiau pasitikė-jimo ir suteiks jėgų tolimesniems veiksmams.

Priminsiu, kad būtent aktyvūs veiksmai, kurie skirti nedideliems tikslams pasiekti, suteikia žmogui stiprybės ir jėgų kovoti su depresija ir apatija.

Kartokite trečią žingsnį tol, kol pajusite, kad pradedate kontroliuoti situaciją. Sutelkite visą dėmesį į tai, kas 100% priklauso nuo jūsų. T. y. Jūsų nuostata ir veiksmai.

Dėmesio!!! nepainiokite kvailo užsispyrimo su atkaklumu. Pagrindinis skirtumas tarp šių sąvokų yra toks: kvailas užsispyrimas – tai yra bandymas daryti tą patį, lipti ant to paties grėblio tikint, kad kiekvieną kartą tai duos skirtingus rezultatus.

Atkaklumas – tai nuolatinis naujų elgesio formų ieškojimas, kurios galų gale leis pasiekti rezultatą. Taigi jeigu koks nors veiksmas neduoda laukiamo rezultato, drąsiai atsisa-kykite jo. Ir išbandykite kitokį būdą. Bet jokiu būdu neatsisakykite galutinio tikslo laimėti.

187


Kaip nugalėti baimę?

Pakliuvus į sudėtingą situaciją, žmones labai dažnai paralyžiuoja baimė. Iš principo bai-mė nėra blogas išgyvenimas. Baimė mums padeda išgyventi ir apsaugoja nuo pavojaus. Bet baimės jausmas geras tol, kol suteikia mums jėgų kovoti. ir baimė mums tampa kliūtimi, kai paralyžiuoja mus arba skatina elgtis neprotingai.

Žmonės labai dažnai mano, kad baimę jiems sukelia tam tikri išoriniai dalykai. Pavyzdžiui, žmonės sako, jog bijo šunų, vorų, ligų arba aukščio. Bet jeigu įsigilinsime į baimės esmę, tai mes greitai suprasime, jog iš principo žmones baugina ne išoriniai dalykai, o jų vidiniai paveiksliukai.

Tikrą baimę sukelia išsikerojusios vaizduotės bauginantys paveikslai, kuriuos mes mato-me savo vidiniame ekrane. Iš tikrųjų žmogus bijo ne šuns. Jį baugina kino filmas, kur šuo su-drasko jį į gabalus. Ir labai dažnai žmogus reaguoja į savo vaizduotės nupieštus paveikslus taip, lyg tai būtų tikra realybė.

Taigi, norėdami susitvarkyti su baime, mes turime atlikti tuos pačius tris žingsnius:• Pasakyti sau STOP.Išanalizuoti vidinius paveikslus, kurie atsiranda mūsų vidiniame ekrane. Paklauskite savęs,

kokiu atstumu nuo Jūsų yra šis paveiksliukas? Kokiomis spalvomis yra piešiamas paveikslas? Ar tai yra pagrindinis paveikslas – lyg nuotrauka, ar ištisas filmas, kuriame viskas juda?

188


• Atsakykite į klausimą – ar Jūs matote save lyg iš išorės šioje bauginančioje situacijoje, ar matote visą tai tarsi iš vidaus ir suprantate, kas baisaus vyksta aplinkui? Kitas klausimas, į kurį jums reikia atsakyti: kaip Jūs suprantate, kad bijote?

• Ir kurioje kūno dalyje Jūs jaučiate baimę? Į ką panaši ši baimė? Kokios ji sudėties, tempe-ratūros ir dydžio? Labai dažnai žmonės jaučia baimę skrandžio srityje. Tai yra tarsi maudžiantis ir į pilvo apačią sklindantis pojūtis.

Kartais žmogus jaučia, kad jam paleis vidurius. Taigi suvokite visus fiziologinius baimės pojūčius. Įvertinkite baimę skalėje nuo 0 iki 100. Kur 100 t. y. maksimali baimė, kai atrodo širdis iššoks iš krūtinės, o nulis – visiška ramybė.

Antro žingsnio antra dalis – t. y. eksperimentas. Įsivaizduokite, kad Jūs esate kino opera-torius, kurio tikslas – iš siaubo filmo juosto padaryti linksmą kino parodiją, pasijuokti iš žmonių baimių. Kitais žodžiais tariant – jūs esate juodojo humoro ekspertas.

Pamėginkite paveiksliuką atitolinti nuo savęs. Įsivaizduokite, kad sėdite kino teatre ir iš pirmos eilės pereinate į paskutinę. Suteikite filmui daugiau linksmų spalvų. Uždekite šviesą kino teatre ir įgarsinkite savo vaizdo filmą. Pavyzdžiui, paleiskite linksmą muzikėlę, kuri labiau tiktų šventei, o ne siaubo filmui.

189


Dabar mintyse palikite iš savo kūną ir įsivaizduokite, kad Jūs žiūrite pro rakto skylutę į save, matote linksmą kino komediją su siaubo elementais. Kiekvieną kartą darydami kokius nors kino juostos pokyčius, paklauskite savęs – kaip dabar jaučiatės?

Jūs nustebsite, kad baimė vis mažės, o po minutės kitos pereisite į visai priešingą būse-ną – pavyzdžiui, linksmą susidomėjimą.

Taigi, kai Jūs susidorojote su savo baimės pojūčiu, pats laikas pereiti prie trečio žingsnio. Pasirinkimas. Paklauskite savęs, kokie veiksmai leistų Jums geriausiai susitvarkyti su su-

sidariusia problema. Ir ką Jūs galite padaryti, kad išvengtumėte galimų neigiamų problemos pasekmių.

taigi kovojant su baime mums labai svarbu suprasti, kad mūsų tikslas – ne ignoruoti bai-mę, ne kovoti su ja, o suprasti, kad baimės tikslas – pranešti Jums apie galimus pavojus.

Tad padėkokite baimei už tai, kad buvo Jus aplankiusi. Priimkite sprendimą, ką darysite, kad išspręstumėte problemą ir išvengtumėte galimų pavojų. Kai visa tai atliksite, pastebėsite, kad bai-mė išnyks. Arba jos intensyvumas bus toks mažas, kad tai iš tikrųjų Jūsų neparalyžiuos, o skatins veikti neatidėliotinai.

Atsiminkite, kad drąsūs ne tie, kurie nebijo, o tie, kurie veikia nepriklausomai nuo bai-mės.

190


Kaip kovoti su tingėjimu?

Kokia yra tingėjimo priežastis? Iš principo tingėti nėra blogai. Kartais net yra labai sveika patinginiauti. Visas žmonijos progresas remiasi žmogaus vidiniu noru turėti didesnį komfortą ir bereikalingai neeikvoti energijos.

Pasižiūrėkite į gyvūnus. Jie niekuomet neis ieškoti maisto, esančio toliau, jeigu matys, kad maistas yra arčiau. Iš principo šiais laikais turime kitą problemą. Mes dirbame per daug, todėl skubame ir išgyvename didžiulį stresą.

tingėjimas tampa problema, jeigu mus stabdo nuo yū darbų atlikimo, kuriuos mums bū-tina atlikti. Pavyzdžiui, man reikia sumokėti už paslaugas, bet aš tingiu ir šią procedūrą atidedu, kol galiausiai turiu susimokėti baudą.

taigi kaip elgtis su žalingu tingėjimu? reikia suprasti, kad mes tingime daryti tam tikrus da-lykus, nes mūsų prognozėse šis veiksmas mums bus labai nemalonus arba labai sunkus.

taigi užpildykime „NEIGIAMŲ PROGNOZIŲ LENTELĘ“. Padalykite lapą į penkias dalis. Pirmame stulpelyje užrašykite darbus, kuriuos turite rytoj atlikti, bet tingite. Kitame stulpelyje užrašykite Jūsų neigiamas prognozes – kiek, Jūsų manymu, šio darbo atlikimas Jums suteiks

191


malonumo: 0 – visiškai pasibjaurėtina, 100 – labai malonu. Trečiame stulpelyje surašykite sunku-mo prognozes. 100 – labai sunku, 0 – visai nesunku. Likusius du stulpelius Jus užpildysite atlikę šią užduotį.

Jeigu antrame ir trečiame stulpeliuose Jūs rašėte savo prognozes, tai ketvirtame ir penk-tame Jūs parašysite faktinį įvertinimą.

Ketvirtas stulpelis parodys, kiek Jūs išgyvenote malonumo, o penktas – kiek tai buvo sun-ku.

Pildydami tokią lentelę keletą dienų Jūs nustebsite, kad Jūsų prognozės dažniausiai pasiro-dys negatyvesnės nei realybė.

Taigi, analizuodami šią lentelę, laikui bėgant, Jūs pradėsite vykdyti teigiamas ir realistiškas prognozes. O tai sumažins Jūsų tinginystės laipsnį. Jūs galite paklausti, ką daryti, jeigu visiškai nėra jėgų atlikti suplanuotą veiksmą? Tada suskaldykite planuojamą užduotį į tokius mažus gabaliukus, kad mažo užduoties komponento atlikimas suteiktų minimalų diskomfortą.

Pavyzdžiui, jeigu Jums reikia sutvarkyti rūsį, o Jūs tvarkymą atidedate jau daug mėnesių, tai vien nuo minties, kad reikės susitvarkyti, Jus apima visiška apatija. Tada paklauskite savęs, kokį mažiausią veiksmą Jūs galėsite atlikti su mažiausiu diskomfortu?

192


Pavyzdžiui, gal tai galėtų būti nusileidimas į rūsį ir vieno daikto padėjimas į kitą, t. y. savo, vietą. Atlikę šį mažai energijos reikalaujantį veiksmą, paklauskite, kokį dar galėtumėte atlikti mažą veiksmą? Galbūt kitą dieną vėl nusileisite į rūsį ir padėsite dar vieną daiktą į savo vietą?

Po kiekvieno tokio veiksmo Jūs pastebėsite, kad stresas mažėja, diskomforto jausmas pra-dingsta ir nepastebimai kiekvieną dieną atlikdami dar po vieną ar du papildomus žingsnius, Jūs daug greičiau susitvarkysite su, atrodo, neįvykdoma užduotimi.

Įdomiausia yra tai, kad vieną dieną įvyks lūžis. Jūs nustebsite, kad galėsite atlikti daug daugiau darbų be jokio streso.

Taigi mažais žingsniais Jūs pajudėsite daug toliau, negu ištisas savaites ar mėnesius reng-damiesi dideliam šuoliui.

193


Kaip pradėti darbus, kuriuos seniai atidėliojome?

Pats paprasčiausias šios problemos sprendimo būdas – paklausti savęs – ar apskritai reikia daryti tą darbą? Daugelis žmonių mano, kad sėkmingi žmonės yra tie, kurie prisiima daug atsakomybės, daro daug darbų ir galiausiai pasiekia gerų rezul-tatų.

Jų įsitikinimu, žodis TAIP, pasakytas visiems darbams, ku-rie iš pirmo žvilgsnio atrodo verti to, kad būtų padaryti – tai yra energingo ir sėkmingo žmogaus bruožas. Bet dažniausiai viskas yra visiškai kitaip.

Kuo sėkmingesnis žmogus, tuo dažniau iš jo lūpų galima išgirsti žodį NE. Mokėjimas pasakyti NE antraeiliams, trečiaei-liams darbams yra pats geriausias būdas tapti sėkmingesniu žmogumi.

194


80/20

Priminsiu, kad 80% darbų, kuriuos mes atliekame, atneša tik 20% rezultato. Taigi kyla klausimas, ar iš viso juos reikia atlik-ti? daug protingiau būtų skirti dėmesį svarbiausiems darbams, kurie duoda maksimalų rezultatą.

Daugelis žmonių supranta šią taisyklę ir mano, kad taip ir gyvena. Bet realiame gyvenime daugelis iš mūsų patenka į spąs-tus. Kiekvienas darbas, kurį reikia atlikti šiandien, mums tampa la-bai svarbus. Jeigu jaučiame kitų žmonių spaudimą, tai galiausiai tampame savo pačių duotų pažadų įkaitais.

Pasąmonė, atidėdama darbus, saugoja mus nuo bereikalin-go energijos švaistymo. Taigi, jeigu Jūs seniai atidėliojote kurį nors darbą, tai gali reikšti, kad jis mums tikrai nėra toks svarbus. mes esame tik per daug savikritiški ir reikalaujame iš savęs nerealių dalykų. Mes norime suspėti viską. Mes prisiperkame „Time-ma-nagement“ knygų ir bandome išmokti, kaip per vieną minutę nudirbti kuo daugiau darbų.

Pasąmonė, atidėdama darbus, saugoja mus

nuo bereikalingo energijos švaistymo. Taigi, jeigu Jūs seniai atidėliojote kurį nors darbą, tai gali reikšti,

kad jis mums tikrai nėra toks svarbus.

195


Įsižiūrėkite į ‚atseit‘ sėkmingus verslininkus. Jie nuolatos skuba. ir jie labai didžiuojasi tuo, kad vienu metu daro dešimt darbų. Jų manymu, pats didžiausias pasiekimas – per vieną die-ną atlikti maksimaliai įmanomą kiekį darbų.

Tikrieji laiko valdovai

Tačiau tikrieji laiko vadovai – „time-management“ meis-trai – dažniausiai niekur neskuba. Pagrindinį dėmesį jie skiria tiems darbams, kurie nėra labai skubūs, iš principo juos gal-būt galima padaryti rytoj, o galbūt ir kitą savaitę. Tačiau būtent šiems neskubiems darbams jie skiria daugiausia dėmesio, nes tai priartina juos prie ilgalaikių tikslų.

Turiu Jums pasakyti tiesą į akis. Jūs nieko neišmanote apie „time-management‘ą“ ir visas jūsų laiko planavimas yra iš princi-po neteisingas. Jeigu Jūs nesate apsisprendę dėl ilgalaikių savo

196


tikslų, nepasirinkę savo tinkamiausios kalno viršūnės, Jūs būsite priversti lakstyti kalno papėdėje ir patys nesuprasite, ko ieškote ir ką darote.

Taigi, norėdami apsispręsti, ar reikia pradėti darbą, kuris iki šiol buvo atidėliojamas, paklauskite savęs, ar šis darbas iš tikrųjų priartins Jus prie Jūsų ilgalaikių tikslų?

Ir jeigu Jūs nematote tiesioginio ryšio tarp šio darbo ir Jūsų ilgalaikių tikslų – drąsiai pasakykite šiam darbui NE.

Mažiau = daugiau

Taigi kuo mažiau Jūs dirbate, tuo daugiau Jums lieka laiko ir energijos, kurią galėtumėte skirti tikrai svarbiausiems savo gy-venimo tikslams.

Labai svarbu suprasti, kad principas „daugiau = daugiau” galiausiai atveda į aklavietę. Mes turime išmokti mažiau dirbda-mi, pasiekti didesnių rezultatų. Taigi užsirašykite savo sąmonėje, kad mažiau = daugiau!!!

Mažiau = daugiau

197


Bet ką daryti, jeigu Jūs atidėliojate darbą, kuris iš tikrųjų yra labai svarbus? Jeigu Jūs labai norite ką nors padaryti, bet dėl kokios nors priežasties negalite to padaryti, vadinasi, Jūs tapote vidinio sabotažo auka.

Ką reiškia vidinis sabotažas? Kiekvienas iš mūsų turi kele-tą ego būsenų. Kitais žodžiais tariant, mūsų didysis AŠ susidaro iš daugelio mažesnių AŠ. Ego būsena – vaidmuo, kurį mes vaidi-name, rūpindamiesi viena ar kita savo gyvenimo sritimi.

Pavyzdžiui, kiekvienas iš Jūsų galite pasakyti AŠ FINANSI-NINKAS, nes rūpinuosi šeimos finansais. Taip pat Jūs galite pa-stebėti savyje AŠ GURMANAS, kuris atsakingas, kad Jūs šiame gyvenime gautumėte daugiau malonumo. taip pat yra ir kiti vaidmenys - AŠ TĖVAS, AŠ DRAUGAS, AŠ SVEIKATOS MINISTRAS ir t. t.

Priimant sprendimą, ar atlikti veiksmą, ar ne, Jūsų sąmo-nėje susiginčija keletas EGO būsenų. Viena būsena šaukia „aš reikalauju, kad šis darbas taptų prioritetu“, kitas tyliai šnabžda „svarbu pailsėti“.

198


galiausiai kai tos būsenos nebesusitaria viena su kita, pro-blemos sprendimas atidedamas kitai dienai, kitai savaitei, ki-tiems metams. tokia yra labai paprasta visų darbų atidėliojimo anatomija.

Kadangi mūsų galvoje apsilanko labai daug minčių, apie 95% vidinių diskusijų vyksta automatiškai, mes labai dažnai net nesuvokiame, kad mūsų viduje vyksta karšti debatai.

Nėra taip svarbu suvokti visas į galvą atėjusias mintis, ta-čiau tais atvejais, kai vidinis sabotažas pradeda mums trukdyti siekti tikslų, mums reikia išjungti autopilotą ir detaliai išanali-zuoti vidines diskusijas.

iš pradžių tai geriausia padaryti raštu. Įsivaizduokite, kad Jūs esate generalinis direktorius ir sukvietėte visus suinteresuotus asmenis, kurie yra atsakingi už tam tikros užduoties vykdymą. Iš šio susitikimo padarykite vidinį teatrą.

Įsivaizduokite, kad Jūs esate generalinis

direktorius ir sukvietėte visus suinteresuotus

asmenis, kurie yra atsakingi už tam tikros

užduoties vykdymą. Iš šio susitikimo

padarykite vidinį teatrą.

199


surašykite visus susirinkime dalyvaujančius vaidmenis, taip pat surašykite, ką, jūsų manymu, kalba kiekvienas iš susirinkusiųjų. Labai svarbu suprasti, kad visos EGO būsenos turi vieną tikslą – pa-dėti Jums išgyventi. Taigi neskirstykite jų į geruolius ir blogiukus.

tos mūsų asmenybės dalelytės, kurios trukdo įgyvendin-ti svarbius projektus, tai daro nenorėdamos Jums pakenkti. Jos gina Jūsų interesus ir šiuo metu tiesiog neturi geresnio būdo pa-rodyti tai, kas svarbiausia.

Net ir ta dalis, kuri yra atsakinga už piktnaudžiavimą alko-holiu ar narkotikais, rūpinasi Jūsų interesais, nors ir atrodo labai destruktyvi. ir kuo daugiau su ja kovosite, tuo daugiau kovų pra-laimėsite. tad jūsų užduotis suprasti, ko nori kiekviena iš tų da-lių ir pasiūlyti kiekvienai iš jų kitokį – lankstesnį būdą ginti Jūsų interesus.

Pateiksiu pavyzdį. Viena Jūsų dalis sako, kad rūkymas ken-kia Jūsų sveikatai. Tai, ko gero, Jūsų sveikatos ministro vidinis balsas. Tačiau kas valandą Jumyse atsiranda vidinis balsas, kuris sako: „Atėjo laikas pailsėti, būtų gerai parūkyti.“

200


Šią dalį mes galime pavadinti AŠ GURMANAS, kuris rūpi-nasi Jūsų gera nuotaika. Nei viena, nei kita dalis nenori Jums pakenkti. Čia valios pastangų gali ir neužtekti. Tiesiog Jūs turite susitarti su AŠ gurmAnu, kaip kitais būdais galima pailsėti.

Kol Jūs nesurasite alternatyvių būdų atsipalaiduoti, kurie bus tokie pat veiksmingi kaip rūkymas ir nebus kenksmingi, tol Jūs būsite pasmerktas nuolatiniam vidiniam diskomfortui ir sa-botažui.

Kartais laimės viena pusė, kartais kita. taigi labai svarbu yra mokėti susitarti su savimi. Kai Jūs diskutuojate raštu, galite pa-matyti mąstymo klaidas.

Pavyzdžiui, AŠ GURMANAS tvirtins, kad rūkymas – vienin-telis būdas atsipalaiduoti, tačiau perskaitę šį teiginį, Jūs aiškiai galite suprasti, kad tai yra akivaizdi Jūsų mąstymo klaida, kuri vadinasi TEIGIAMŲ FAKTŲ DISKVALIFIKAVIMAS.

Jūs tiesiog pamiršote apie kitus būdus, kurie leidžia atsipa-laiduoti daug geriau nei rūkymas.

201


Taigi dar kartą primygtinai rekomenduoju pradėti užrašus, kurie leis jums destruktyvias automatines mintis paversti racio-naliomis ir efektyviomis. Pakeitę mąstymo klaidas, jūs išvalysite savo protą, ir mielai ir greitai atliksite tą darbą, kurį jau seniai atidėliojote.

Kaip užbaigti pradėtus darbus?

Atkaklumas turi tiesioginį ryšį su mokėjimu užbaigti pradė-tus darbus. Bet kuris darbo ciklas susidaro iš trijų elementų:

darbo pradžia.darbo pratęsimas.darbo pabaiga.

Produktyvūs žmonės turi fantastišką sugebėjimą pradėti, tęsti ir baigti visus svarbius darbus. Neproduktyvius žmones galima suskirstyti į keturias grupes:

202


1. tai yra žmonės, kuriems labai sunkiai sekasi pradėti nau-ją darbą.

2. Žmonės, kurie neturi problemų su pradžia, bet turi pro-blemų su darbo tęsimu. Labai greitai pradėjus, vėliau jų moty-vacijai sumažėjus, fokusui dingus ar atsiradus kliūtims, jie jau nesugeba keisti savo elgesio ir galų gale patiria nesėkmę.

3. Ši grupė žmonių turi problemą su pabaiga. Jie sėkmingai pradeda, susidūrus su kliūtimis lanksčiai keičia savo elgesį. O fini-šo linijoje atsipalaiduoja ir nebesugeba pabaigti pradėti darbo.

4. tai yra žmonės, kurie turi problemų su dviem arba trimis darbo ciklo dalimis. Dažniausiai tai būna labai reproduktyvūs žmonės. Jie tiesiog nesugeba susifokusuoti ties darbo atlikimu. ir turi daug nepradėtų ir nebaigtų darbų.

Įdomu, kuriai iš šių keturių grupei priklausote Jūs? O galbūt Jūs priklausote tai nedidelei daliai atkaklių žmonių, kurie vieną kartą pradėję nesustos, kol nepabaigs?

203


Sveikinu Jus, tačiau turiu perspėti, kad atkaklūs žmonės kartais turi vieną problemą. Tai yra lankstumo stoka. Vieną kartą pradėję darbą jie negali jo palikti nebaigto, net jeigu darbas pra-randa bet kokią prasmę.

taigi kartu su atkaklumu mes turim tobulinti savo lankstu-mą ir kartais atsisakyti pradėto darbo, jeigu Jūs matote, kad tai praranda prasmę.

Nebaigtų darbų sąrašas

didžiausia nebaigtų darbų problema yra ta, kad jie kaip inkaras pririša prie savęs labai daug mūsų dėmesio ir protinės energijos. Žmogus negali maksimaliai išnaudoti viso savo proto potencialo, jeigu praeityje turi daug nebaigtų darbų.

Sąmoningai jis gali net ir pamiršti savo „skolas“. Tačiau pa-sąmonė tvirtai prisirišusi prie praeityje neužbaigtų ciklų ir tai vyksta dėl vienintelės priežasties: mūsų smegenys iš prigimties

204


yra linkusios prie užbaigtumo. net tais atvejais, kai mums trūks-ta kokių nors komponentų bendrame paveiksle, mes mintyse juos sukuriame.

Taigi, jeigu Jūs norite išlaisvinti daugiau energijos, Jums reikia atlikti kitą procedūrą. Padarykite visų savo nebaigtų darbų sąrašą. Į šį sąrašą įtraukite ir visas skolas, kad ir kokios mažos jos bebūtų. Taip pat galite įtraukti žmones, kuriuos Jūs sąmoningai ar nesąmoningai įžeidėte. O galbūt turite artimų žmonių, kuriems seniai norėjote paskambinti ir pranešti, kad juos mylite, bet vis ati-dėliodavote?

Taigi, sudarę nebaigtų darbų sąrašą, pradėkite savo įsiskoli-nimus dengti nuo pačių smulkiausių skolų. Pradėkite nuo tų darbų, kuriuos greičiausiai ir lengviausiai galite pabaigti.

Naudokite visas anksčiau išvardytas technikas, kad šį pro-cesą padarytumėte kaip įmanoma malonesnį. Užbaigę kiekvie-ną darbą, pajusite energijos antplūdį.

Taigi, sudarę nebaigtų darbų sąrašą, pradėkite

savo įsiskolinimus dengti nuo pačių

smulkiausių skolų. Pradėkite nuo tų darbų,

kuriuos greičiausiai ir lengviausiai galite

pabaigti.

205


Jūsų smegenys pradės dirbti greičiau, efektyviau, nes vis daugiau dėmesio galėsite skirti esamiems ir einamiesiems dar-bams.

Jeigu šiame sąraše atsirado darbų, kurių užbaigti Jūs ne-matote jokios prasmės, užbaikite juos bet kuriuo atveju – pavyz-džiui, pasakydami, kad šio darbo nedarysiu, nes jis neturi jokios prasmės.

Pasakymas NE kuriam nors darbui tai yra irgi tam tikras ciklo užbaigimas. Taigi galutinis Jūsų tikslas – susidoroti su visais ne-užbaigtais darbais. Tad arba darykite darbą, arba pasakykite NE nereikalingiems darbams ir nebesukite daugiau sau galvos.

Bet kuriuo atveju turi būti padėti taškai ties visai darbais, kuriuos planavote atlikti.

Pasakymas NE kuriam nors darbui tai yra

irgi tam tikras ciklo užbaigimas.

206


Kaip reaguoti į kritiką?

Vienas iš didžiausių stabdžių, kuris stabdo žmones nuo ko-pimo į aukščiausias viršūnes, – kritikos baimė. Sąmoningai arba nesąmoningai mes bijome patirti nesėkmę ir būti sukritikuoti kitų žmonių, ypač artimųjų.

Tam, kad išmoktume teigiamai reaguoti į kritiką, reikia šį tą daugiau sužinoti apie kritikos esmę.

Yra dvi kritikos rūšys:Destruktyvi kritika. Prie šio tipo galima priskirti 99% visų

kritinių pastabų, kurias mes girdime iš aplinkinių žmonių. Egzis-tuoja mitas, kad kritika yra labai svarbi demokratinės visuome-nės sudedamoji dalis. Žmonės naiviai tiki, kad kritika gali ką nors šiame gyvenime pakeisti. Bet pasižiūrėkime realybei į akis.

Kiek mes bekritikuotume politikus, situacija politiniame gyvenime visiškai negerėja. mes kritikuojame blogį, o blogis

207


vis nedingsta. taigi kritika yra visiškai bejėgė. Pasaulis netampa geresnis, kai mes jį kritikuojame. neigiamų gyvenimo pusių pa-stebėjimas, tai dar nereiškia, kad atsakyta į klausimą – kaip jas pakeisti į teigiamas.

Kas nuolat kritikuoja?

Pasižiūrėkime, kas daugiausiai kritikuoja? Dažniausiai tai yra žmonės, kurie nieko nedaro. Jie dedasi esantys visų sričių eks-pertai, tačiau patys nesugebėjo parodyti, kaip tai reikia daryti teisingai. Kiek žmonių išmano, kaip reikia žaisti, kai tūkstančiai jų žiūri krepšinio ar futbolo rungtynes? VISI! O kiek jų realiai galėtų žaisti geriau?

Ko gero, nei vienas. Žmonės daug energijos išnaudoja kri-tikuodami žaidėjus. Bet sakykite, ar nuo to pagerėja komandos žaidimas? Dažniausiai ne. Taigi mano rekomendacija – pakeisti

Pasižiūrėkime, kas daugiausiai kritikuoja?

Dažniausiai tai yra žmonės, kurie nieko

nedaro. Jie dedasi esantys visų sričių

ekspertai, tačiau patys nesugebėjo parodyti, kaip tai reikia daryti

teisingai.

208


požiūrį į kritiką. Jeigu ką nors kritika ir gali pakeisti, tai ji gali atimti iš Jūsų pasitikėjimą ir norą dar kartą bandyti. Taigi kritika dažniausiai turi neigiamą poveikį ir beveik neturi teigiamo.

Žmonės, kurie kritikuoja įmonę, kurioje jie dirba ar dirbo, ar bašeimą, kurioje jie gyvena, dažniausiai patys yra pasielgę neetiškai šių žmonių ar grupės atžvilgiu. Paklauskite žmogaus, kuris bando ką nors kritikuoti, ką tu esi padaręs tai organiza-cijai, kad ją taip kritikuoji? Jūs nustebsite pamatę to žmogaus reakciją į jūsų klausimą.

daugelis iš mūsų naudojasi kritika, kaip būdu sumenkin-ti objektą, kurio atžvilgiu pasielgėme neetiškai. Žmonės, kurie nuolat ką nors kritikuoja, kritika bando sumažinti savo sąžinės graužatį. Pagalvokite apie tai nuodugniau. Kai aš kritikuoju vals-tybę, tai man padeda sumažinti kaltės jausmą, kad nemoku mo-kesčių.

Kai aš kritikuoju kompaniją, kurioje dirbu, tai leidžia man sumažinti sąžinės graužatį, nes pats neįdedu visų pastangų tam, kad ši kompanija klestėtų. Žiūrėkite, kaip tai yra paprasta. Jūs ką cnors sukritikuojate ir Jums jau ne taip gėda, kad pasielgėte

Žmonės, kurie kritikuoja įmonę,

kurioje jie dirba ar dirbo, arba šeimą, kurioje jie gyvena,

dažniausiai patys yra pasielgę neetiškai

šių žmonių ar grupės atžvilgiu.

209


negražiai kitų atžvilgiu. Taigi būkite labai atsargūs klausydamiesi kitų žmonių kritikos. Ir pagal galimybę patys susilaikykite nuo kri-tikos.

Antras kritikos tipas – tai yra vadinamoji konstruktyvi kri-tika. Deja, jai galima priskirti tik 1% visų kritinių pastabų. Daž-niausiai tai būna konkretūs patarimai, problemų sprendimai ir pagalbos siūlymas. Kaip atskirti vieną kritiką nuo kitos? Jeigu susiduriate su žmogumi, kuris bando Jus kritikuoti, užduokite jam tris klausimus:

1. Ar turi šis žmogus konkretų pasiūlymą, ką ir kaip reikia daryti analogiškoje situacijoje?

2. Ar galėtų jis pademonstruoti, kaip tai galėtų atrodyti ir išmokyti Jus elgtis efektyviau?

3. Iš kur jis žino, kad tai geresnis būdas, ir kokią naudą turė-site Jūs ir kiti, jeigu pasinaudosite jo patarimu?

Jeigu žmogus tikrai turi atsakymus į visus tris klausimus, ir matote, kad jie Jums gali būti naudingi, tada drąsiai pasinaudo-kite jais ir padėkokite žmogui už pagalbą.

Taigi būkite labai atsargūs klausydamiesi

kitų žmonių kritikos. Ir pagal galimybę

patys susilaikykite nuo kritikos.

210


dar vienas labai svarbus mūsų kultūros bruožas priimti-na kreipti dėmesį į žmogaus klaidas ir jo silpnąsias savybes. Yra šventai tikima, kad būtent mūsų silpnybės turi didžiausią poten-cialą augti.

mūsų talentai ir stipriosios pusės savaime tapo supranta-mu dalyku, kuris nereikalauja tolimesnio vystymo.

Daugiau nei 80% laiko tėvai skiria tam, kad dirbtų su savo vaikų silpnybėmis. Pavyzdžiui, jeigu vaikui nesiseka matemati-ka, tėvai skiria visą dėmesį būtent šiai disciplinai tobulinti. Toks pavyzdys gali būti pritaikomas ir darbe. Vadovai kritikuoja savo pavaldinius ir mano, kad didžiausią indėlį kompanijos rezulta-tams suteiks nurodymai, kur darbuotojai klysta.

Taigi didžiąją dienos dalį vadovai skiria tam, kad kritikuo-tų ir taisytų klaidas. Bet tai yra absurdas. Pasižiūrėkite, ką daro geriausi treneriai ir vadovai. Jie supranta, kad daug efektyviau yra vystyti tai, kas jau yra gerai išvystyta. Būtent stipriųjų pusių sustiprinimas leidžia kompensuoti visus trūkumus.

Būtent toje srityje, kurioje esame talentingi, mes galime daryti didžiausią progresą.

211


Nėra prasmės kritikuoti

Taigi kritika ir čia praranda savo prasmę. Mokymosi proce-se galime pastebėti, kad geri mokytojai ir treneriai kreipia dau-giau dėmesio į aiškinimą, kaip reikia teisingai atlikti tam tikrą veiksmą ir vengia kritinių pastabų.

Kritika atima iš žmonių pasitikėjimą. Kol žmogus mokosi, jis nepasitiki savo jėgomis. Taigi, jeigu Jūs bandote išmokyti kitą žmogų, atsisakykite bet kokios kritikos. Jeigu žmogus suklysta, tiesiog supaprastinkite užduotį ir parodykite, kaip teisingai atlikti šią užduotį.

Tai turės geresnį efektą nei nuolatinė koncentracija į klaidas.Atsiminkite, kai Jūs pranešate žmonėms apie jų klaidas, Jūs

padarote juos didesniais klaidų ekspertais. Bet klaida tai nėra priešingybė teisingam elgesiui. Aš galiu žinoti tūkstantį būdų, kaip ką nors padaryti neteisingai, bet tas žinojimas man vi-sai nepadeda suprasti, kaip reikia elgtis teisingai.

Jeigu žmogus suklysta, tiesiog supaprastinkite

užduotį ir parodykite kaip teisingai atlikti

šią užduotį.

212


taigi, jeigu mes norime padėti žmonėms, praneškime, koks elgesys yra efektyvus. O visas kritines pastabas išmeskime į šiukšlių dėžę.

Taigi dabar, kai mūsų požiūris į kritiką yra platesnis, pats lai-kas atsakyti į klausimą – kaip išmokti teisingai reaguoti į kritiką:

Atsisakykite bendrauti su žmonėmis, kurie linkę kritikuoti.Žmogui, kuris Jus bando kritikuoti, užduokite keletą kontra

-klausimų:• Kokią Tu turi teisę mane kritikuoti?• Kodėl aš turėčiau klausyti Tavo kritikos?• Ar Tu turi konkretų pasiūlymą, kaip reikėtų elgtis?• Ar Tu gali pademonstruoti efektyvesnį elgesį? • Kokie yra įrodymai, kad Tavo variantas geresnis ir duos

efektą? • Kokia Jums yra to nauda? • Ir galiausiai užduokite jam šį klausimą: ką tokio blogo esi

man padaręs, kad taip maloniai mane kritikuoji?

213


Kitaip tariant, susidūrę su kritika, nesiginčykite, nesiteisin-kite, o tiesiog užduokite minėtus klausimus. Atminkite, kad pokalbį valdo tas, kuris užduoda klausimus.

ir tegul dabar kritikuojantis žmogus pluša, bandydamas atsakyti į pateiktus klausimus. Po tokios apklausos kritikuojan-čiam dings noras Jus kritikuoti.

Jeigu Jus kritikuoja už akių, jei aplink Jus sklinda gandai, žinokite, kad tai yra komplimentai Jums. Yra patarlė, kuri teigia, kad nespardo tik nudvėsusio šuns. Kita patarlė teigia, kad jeigu Jūs neturite tikrų priešų, Jūs neturite ir tikrų draugų.

Taigi jeigu Jūs ką nors veikiate, Jūsų veiksmai meta iššūkį visuotinei masių nuomonei, žinokite, kad Jus būtinai kas nors kritikuos. O tai reiškia, kad Jūs esate gyvas.

Labai svarbu susikoncentruoti į savo tikslus ir drąsiai siekti jų, nežiūrint į jokią kritiką. Atsiminkite, kad ir ką darytumėte, ar gera ar bloga, Jus vis vien kritikuos.

Labai svarbu susikoncentruoti į

savo tikslus ir drąsiai siekti jų, nežiūrint

į jokią kritiką. Atsiminkite, kad ir ką

Jūs darytumėte, ar gera ar bloga, Jus vis

vien kritikuos.

214


Kadangi kritika užsiima „impotentai“, kurie patys nieko ne-sugeba padaryti, tai nesuteikite jiems galios lemti Jūsų sprendi-mą. Kritika yra bejėgė. „Šuo loja – karavanas juda“. Kritika įgauna jėgą tik tada, kai mes leidžiame jai tą padaryti.

Taigi susikoncentruokite į tai, kad padarytumėte viską, kas nuo Jūsų priklauso. O toliau išskleiskite skėtį ir tegul kritikos la-šai nepaliečia Jūsų sielos.

215


Ką daryti su kaltės jausmu?

Kaltės jausmas mus aplanko tada, kai nusprendžiame, kad privalėjome elgtis vienaip, bet pasielgėme kitaip. taigi kaltės jausmo viena iš svarbiausių priežasčių yra mūsų įsitikinimai, ką privalome daryti. Bet žodis „privalau“ įjungia paradoksalų mūsų organizme mechanizmą.

Kiekvieną kartą, kai pradedu sakinį „aš privalau“, kažkoks vidinis balsas pabaigia sakinį: „Bet nenoriu“. Jūs turbūt pastebė-jote, kad kuo daugiau veiksmų Jūs privalote atlikti, tuo daugiau vidinio pasipriešinimo Jūs susilaukiate.

taigi norom nenorom mes taip trukdome patys sau. mūsų kultūroje priimta, kad kiekvienas žmogus turi aiškiai suvokti, ką jis privalo daryti.

Valstybinės institucijos nuolatos akcentuoja dėmesį žmo-nių prievolėms. mes privalome laikytis tam tikrų taisyklių, priva-lome mokėti mokesčius, privalome... privalome... privalome...

216


Tačiau kai kalbame apie mūsų teises, tas entuziazmas iš pa-reigūnų lūpų dingsta. mums praneša, kad turime patys ginti savo teises, ir susidaro įspūdis, kad niekas neprivalo jų užtikrinti.

Kas mums pasakė, kad esame kalti?

Kažkam labai naudinga mums nuolat įteigti jausmą, kad mes esame kalti: kalti gimėme, kiekvieną dieną nusikalstame ir tu-rėsime atkentėti už savo kaltes net po mūsų mirties.

Kažkas matyt labai gudriai pakeitė kaltės ir atsakomybės sąvokas. Kiekvieną kartą, kai mes išgirstame klausimą, – kas at-sakingas už tam tikras problemas? – mes norime teisintis ir ban-dyti įtikinti, kad nesame kalti.

Šioje knygoje norėčiau pateikti savą tokių sąvokų, kaip kal-tė ir atsakomybė, supratimą. Mano manymu, kaltė ir atsakomy-bė – visiškai priešingos sąvokos.

Kažkam labai naudinga mums

nuolat įteigti jausmą, kad mes esame

kalti: kalti gimėme, kiekvieną dieną nusikalstame ir

turėsime atkentėti už savo kaltes net po

mūsų mirties.

217


Kaltė – tai savo bejėgiškumo pripažinimas. Kai žmogus jaučiasi kaltas, jo pasitikėjimas savimi krenta. Būti kaltam – tai reiš-kia pripažinti, kad padarei klaidą. Ir dėl klaidos turi apgailestauti.

Suklydęs tu turi pasižadėti sau ir kitiems, kad daugiau ne-klysi. taigi taip yra kuriamas tabu eksperimentams, galimybei suklysti, todėl žmonės stengiasi atsisakyti bet kokios rizikos.

Kai mes nagrinėjame kaltės jausmą, situacija pablogėja, kai žmogus pripažįsta, kad yra kaltas ir kad tą klaidą padarė są-moningai. Žmogus, ką nors padaręs sąmoningai, tampa tikru piktadariu. netgi Baudžiamasis kodeksas skiria tyčinį nusikalti-mą nuo netyčinio.

Už tyčinį nusikaltimą žmogus gauna didesnę bausmę. Vi-sos tos priemonės skatina žmogų atsisakyti atsakomybės už savo veiksmus. „Buvau ištiktas šoko, esu nepakaltinamas, pats nesupratau, ką dariau, mano nusikaltimas yra netyčinis“.

218


Nenuostabu, kad daugelis žmonių nepasiryžę prisiimti at-sakomybės už savo klaidas ir gyvenimą. Taigi kaltas žmogus – bejėgis žmogus, kuris daro ir nesupranta, ką daro. Ir kai žmogus pripažįsta, kad yra kaltas, tai dažnai reiškia, kad jis gali nusikalsti ir rytoj.

Atsakomybės svarba

Atsakomybė – visiškai priešinga sąvoka nei kaltė. Atsa-komybė – tai noras ir pasiryžimas kontroliuoti tam tikrą gy-venimo sritį. Kai žmogus yra atsakingas už savo sveikatą, jis yra pasiryžęs atlikti tam tikrus veiksmus, kad ją gerintų. Kai žmogus yra atsakingas už savo finansinę padėtį, tai reiškia, kad jis savo veiksmais daro įtaką ir kontroliuoja padėtį.

Taigi, paradoksas yra toks: atkaklūs žmonės labai retai pri-siima kaltę dėl įvykusių problemų, tačiau jie prisiima atsakomy-bę už šitos situacijos ištaisymą.

Atsakomybė – visiškai priešinga sąvoka nei kaltė. Atsakomybė – tai

noras ir pasiryžimas kontroliuoti tam tikrą

gyvenimo sritį.

219


Atvirkščiai, silpni žmonės dažniausiai yra linkę kaltinti save arba kitus dėl klaidų. Kaltina, bet yra nepasiryžę prisiimti atsako-mybės už situacijos ištaisymą.

Mano giliu įsitikinimu, mes turime rečiau jausti kaltę, bet dažniau prisiimti atsakomybę.

Pavyzdžiui, vargu ar Jums vertėtų jausti kaltę dėl pasau-linės krizės. Jums nepadės ir bandymas ką nors apkaltinti, pa-vyzdžiui, pasaulio turtuolius. Kiekvieną kartą, kai mes kaltiname kitą žmogų ar grupę žmonių dėl savo bėdų, mes per daug lei-džiame ties žmonėms. leisdami per daug savo skriaudėjams, mes susilpniname patys save.

Taigi, nesvarbu, ką Jūs kaltinate – save ar kitus, kaltindami Jūs atimate iš savęs jėgą.

Prisiėmę atsakomybę, Jūs leidžiate sau veikti. Užuot kaltinę kitus žmones, galime vykdyti efektyvesnę strategiją: skatinkime kitus žmones prisiimti atsakomybę.

220


Efektyviau būtų energiją skirti padėčiai ištaisyti, užuot ją švais-čius ieškant kaltininkų. tai nereiškia, kad esu prieš bausmes, skirtas tiems, kurie nusikalto. Aš neskatinu atleisti visų nuoskriaudų. Aš tiesiog skatinu efektyviai naudoti savo energiją, kurios ištekliai yra riboti.

Kaltės jausmas atima iš mūsų energiją. O atsakomy-bė – priduoda. Taigi, kaip Jūs vertinate idėją – visiems laikams atsikratyti kaltės ir bejėgiškumo jausmo?

Tai jokiu būdu nereiškia, kad kartu su kaltės jausmu Jūs prarasite ir sąžinės jausmą. Sąžinė – tai tas kompasas, kuris Jums pasako, ar Jūs elgiatės etiškai, ar ne. Etika, mano supratimu, t. y. mūsų nuomonė apie veiksmus, kurie padeda mums ir mūsų aplinkai klestėti.

Efektyviau būtų energiją skirti

padėčiai ištaisyti, užuot ją švaisčius

ieškant kaltininkų.

221


Kas yra moralė? Kas yra etika?

Moralė ir etika – tai skirtingos sąvokos. Moralė – tai taisyklių ir apribojimų rinkinys, kurių prisilaiko tam tikra grupė žmonių. Eti-ka – tai principai, kurių prisilaiko vienas asmuo.

taigi kartais veiksmai gali būti vertinami kai kurių žmonių grupių kaip amoralūs, bet vieno žmogaus atžvilgiu, gali būti etiški veiksmai.

ne viskas, kas moralu, yra etiška. ir ne viskas, kas yra etiška yra moralu. Kartais šios sąvokos sutampa. Bet dažniausiai žmo-gui prireikia daug drąsos tam, kad vadovautųsi savo etikos prin-cipais ir atlaikytų spaudimą, kurį daro grupė žmonių, skelbiančių vienokius ar kitokius moralės principus.

Būtent tie, kurie atstovauja moralės principams yra linkę kritikuoti ir įteigti mums kaltės jausmą. Principas, kurį jie nau-doja yra labai paprastas. tavo elgesys neatitinka mūsų moralės principų, tad tu turi jaustis kaltas, turi atgailauti ir paklusti mūsų valiai.

Moralė ir etika – tai skirtingos sąvokos.

Moralė – tai taisyklių ir apribojimų rinkinys,

kurių prisilaiko tam tikra grupė žmonių. Etika – tai principai,

kurių prisilaiko vienas asmuo.

222


Atkaklūs žmonės dažniausiai turi jėgų pasipriešinti išoriniam spaudimui. Jie turi nusistatę labai aiškius etikos principus, kurių lai-kosi. Be abejo, labai dažnai jiems tenka sumokėti didelę kainą.

Dažniausiai atkaklūs žmonės atsiduria opozicijoje, nors visuotinė nuomonė tvirtina, kad dauguma yra visuomet teisi. Jeigu taip elgiasi dauguma, tai yra teisingas elgesys. Bet tai yra nesąmonė. Jeigu žvelgtume į galutinius rezultatus, tai dažniau-siai dauguma ir būna neteisi.

80% bet kurios srities žmonių dažniausiai patiria nesėkmę. Matyt jų moralės principai ir taisyklės nepadeda jiems klestėti. Taigi ką daryti? Ko gero, Jūs jau esate pakankamai suaugę, kad patys priimtumėte sprendimą, kas yra gerai ir kas yra blogai.

Taip pat Jums, ko gero, reikės apsispręsti, kokiai grupei no-rite priklausyti, ar nesėkmingai daugumai, ar rizikuojančiai, klys-tančiai, bet dažniausiai laiminčiai mažumai?

Atkaklūs žmonės dažniausiai turi jėgų

pasipriešinti išoriniam spaudimui. Jie turi

nusistatę labai aiškius etikos principus, kurių laikosi. Be abejo, labai

dažnai jiems tenka sumokėti didelę kainą.

223


Bejėgė dauguma

Jeigu klausysime, ką kalba dauguma, tai jų kalboje galė-sime išgirsti pasiteisinimų ir kaltinimų. dažniausiai dauguma pasiduoda mažumos, vadinamojo elito, įtakai. Kodėl dauguma taip elgiasi? Atsakymas – taip yra lengviau. Jeigu tu leidi, kad kiti žmonės valdytų tavo gyvenimą, tu perduoti atsakomybę už savo gyvenimą kitiems.

tau leidžiama kritikuoti, skųstis. Visa tai vadinama demo-kratija. ir valdantis elitas puikiai supranta, kad kuo daugiau tu skundiesi ir teisiniesi, tuo tu tampi silpnesnis.

taigi skirtumas tarp valdančiųjų ir valdomųjų yra atsako-mybės laipsnis. Kuo didesnę atsakomybę esi pasiryžęs prisiimti, tuo didesnę įtaką sau ir kitiems žmonėms tu gali daryti. Kai kurie žmonės prisiima atsakomybę už milijardų žmonių gyvenimus. Jie sugeba daryti įtaką žmonėms.

224


O daugelis žmonių nėra pasiryžę prisiimti atsakomybės netgi už savo gyvenimą.

Taigi atsakymas į klausimą – ką daryti su kaltės jausmu? – mano nuomone – būtų toks: atsikratykite kaltės jausmo ir prisi-imkite daugiau atsakomybės už savo ir kitų žmonių gyvenimus.

225


VII. Išlaisvink savo sėkmės instinktąŠis pasaulis susikūrė prieš milijardus metų. Vieną dieną įvy-

ko stebuklas – gimėte Jūs. Jūs gimėte, kad nugyventumėte patį nuostabiausią gyvenimą. Per tūkstančius evoliucijos metų Jūsų genuose buvo užkoduotas sėkmės instinktas.

Jūsų tobulos smegenys buvo sukurtos vienam tikslui – lai-mėti! Jūsų sėkmės instinktas buvo išbandytas įvairių sunkumų, kliūčių ir negandų. Kartu su problemomis ir iššūkiais gamta Jums davė visus resursus tam, kad visas jas įveiktumėte.

Jūs esate tobuliausias šios planetos kūrinys. Ir nesvarbu, ką apie Jus mano kiti žmonės. Netgi visai nesvarbu ką jūs pats apie save manote. Faktas toks: Jūs gimėte sėkmei.

Tad Jūs turite pasirinkimą: palaidoti tą nuostabų kūrinį po kasdienės rutinos nuolaužomis, ar išlaisvinti sėkmės instinktą ir pasiekti aukščiausias savo gyvenimo viršūnes.

226


Taip pat Jūs turite pasirinkimą: žiūrėti į problemas ir kliūtis kaip į didžiausią tragediją arba kaip į brangiausią Dievo dovaną, suteiktą Jums. Žmonės kalba, kad jeigu Dievas nori Jums įteik-ti dovaną, jis įvynioja joje ir problemą. Tai reiškia, kad kuo didesnę problemą Jums pateikia gyvenimas, tuo didesnė dovana joje slypi.

Atkaklumo galia padeda pasinaudoti kiekviena problema kaip tramplynu į dar didesnę sėkmę. Turėdami pasirinkimą Jūs galite pamiršti, kad atėjote į šį pasaulį ne amžiams. Jūs galite įsijausti į darbą taip rimtai, kad pamiršite, jog jis tėra žaidimas.

Laikui bėgant Jūs galite visiškai pamiršti, kas tai yra žaidimas. Kita vertus, turėdami tą patį pasirinkimą, Jūs galite džiaugtis kiekviena akimirka, lyg tai būtų didžiausio žaidimo kulminacija.

Nesvarbu, kiek Jums metų, ir nežiūrint į tai, ką Jums teko išgyventi, ignoruojant visas progno-zes, Jūs galite paversti savo gyvenimą tikru šedevru. Jūs turite pasirinkimą ir galite pasinaudoti šia privilegija.

Tad baigdamas šią knygą, norėčiau Jums palinkėti sėkmingai ir laimingai nugyventi likusį gyvenimą. Viliuosi, kad jūsų kelyje pasitaikys labai daug galingų kliūčių.

Kadangi tikiu Jūsų vidine galia, žinau, kad visos problemos ir negandos nesugebės Jūsų sustabdyti. Vidinis balsas man kužda, kad Jūs surasite drąsos mesti iššūkį sau ir aukščiausioms šio pasaulio viršūnėms.

227


Taip pat norėčiau nors mintimis būti su Jumis pačiomis sunkiausiomis Jūsų gyvenimo akimirkomis. Norėčiau Jums priminti, kad Jūs galite atsistoti ir vėl tęsti savo kelionę. Taigi susi-tiksime su Jumis aukščiausiose viršūnėse!

Su pagarba ir meile Algirdas Karalius

228


Mano mokytojų ir įkvėpėjų sąrašasPirmiausia noriu padėkoti savo tėvams – Algirdui Karaliui ir Bronei Karalienei. Jūs esate patys svar-

biausi mano gyvenime žmonės, žinau, kad negalėsiu Jums atsidėkoti už visą gėrį, kurį man suteikėte, bet pamėginsiu Jums atsidėkoti per savo vaikus.

Noriu padėkoti savo sesutėms – Jūratei ir Audrutei. Aš Jus labai myliu.Šios knygos nebūtų be mano žmonos Jonės pagalbos ir, be abejo, be pagrindinių kaltininkų ir

motyvuotojų – sūnų Algirdo ir Mindaugo – kurie privertė mane atlikti savo pareigą ir parašyti knygą. Tikiuosi, kad kai jūs užaugsite, padėsite šią knygą šalia savo brangiausių knygų. Žinokite, ši knyga yra skirta Jums ir Jūs esate mano vieninteliai kritikai.

Taip pat noriu padėkoti Daivutei Augutytei. Tavo atkaklumo galia yra geriausias pavyzdys to, apie ką kalbama šioje knygoje.

Dėkoju Dariui Jonauskui už laiką, energiją ir pasišventimą mūsų bendriems projektams. Ir tikiu, kad mūsų laukia dar daug galingų projektų, išbandymų ir laimėjimų.

Ypatingai noriu padėkoti Martynui Šaikui. Be tavęs ši knyga nebūtų išvydusi pasaulio. Tai pat tau linkiu ir toliau nepaliaujamai plėsti savo galimybių ribas.


229


Ačiū Jums, mano brangiausieji mokytojai:

Tatjana Leontjevna Kaplan – mano pirmoji mokyklos mokytoja.

Vladimiras Petrovičius – mano baletmeisteris.

Josefas Linderis – dešimto dano džiuidžitsu meistras.

Saulius Jovaiša – kovinės savigynos treneris.

Jordanas Poškaitis – pasaulio ir Europos daugkartinis čempionas, kovų partneris, draugas, brolis.

Miltonas Ericsonas – hipnozės genijus.

Richardas Bandleris ir Johnas Grinderis - nlP pradininkai.

Michaelas Hollas – neurosemantikos tėvas.

Richaras Kochas – 20/80 principo ekspertas.

Robertas Maureris – Kaizen strategijos populiarintojas.

Rianas E. Mc Mullinas – kognityvinės psichologijos praktikas.

Martinas Seligmanas – bejėgiškumo teorijos kūrėjas.

Hale’as Dwoskinas – sedona metodo pasekėjas.

Davidas Burnsas – kognityvinės psichologijos ekspertas.

Charlesas H. Elliotas ir Maureenas Lassenas – kognityvinių schemų populizatoriai.


230


Stevenas Covey – sėkmingų žmonių įpročių žinovas.

Kennetas Blanchardas – vienos minutės magas.

Jackas Troutas – paprastumo genijus.

M. Molzas – psichokibernetikos pradininkas.

Ypatinga padėka:

Alyce Cornyn Selby – už vidinio sabotažo mechanizmo išdėstymą.

Robin Stuart-Kotze – už geresnį rezultatyvumo supratimą.

Kerry Patterson, Josephas Grenny, Davidas Maxfieldas, Ronas McMillanas, Alas Switzleris – įtakos ekspertai.

Žemai lenkiuosi:

Paulas G. Stoltzas – už alpinizmo dvasios ir atsparumo koeficiento svarbos pristatymą pasauliui.

Aš esu gerbėjų klubo aršiausias sirgalius tokio didingo žmogaus, kaip Billas Phillipsas – kūno ir proto transformacijos grand master. Jo programa „Body for life“ yra pati geriausia pasaulyje.

taip pat esu dėkingas Marcusui Buckinghamui ir Alexanderiui Christiani už stipriųjų pusių sustiprinimo idėją.

231


Ypatinga pagarba tokiems iškiliems mokytojams, kaip:

OshoL. Ronas HubbardasKonfucijusmano gyvenimas būtų visai kitoks, jei ne asmeninės pamokos šių mokytojų, kuriuos labai gerbiu

ir myliu:

Dr. George’as Lozanovas – sugestopedijos pradininkas.

Tony Buzanas – midmapping‘o technologijos išradėjas, greito skaitymo ir kūrybinio mąstymo ekspertas.

Dominicas O‘Brienas – aštuonis kartus pasaulio atminties čempionas.

Broliai De Bono – nestandartinio mąstymo ekspertai.

Bodo Schaeferis – finansų mokytojas.

Atskirai noriu padėkoti mano verslo partneriams ir mentoriams Žilvinui ir Dainai Elvikiams, Rek‘ų, King‘ų šeimoms ir, be abejo, Dexterio Yagerio šeimai.

Žmonės, kurie padarė didelę įtaką mano motyvacijai, yra didieji sėkmės mokytojai:

Antony Robbinsas, Ogas Mandino, Zigas Ziglaras, Dale’as Carnegie ir Brianas Tracy.taip pat noriu perduoti didžiulius linkėjimus savo verslo partneriams iš Amerikos – Angeles

Chavez – geriausio užsienio kalbų mokymo centro įkūrėjams.

232


Tai pat Harvard Business School profesoriui Johnui Cotteriui – geriausiam pokyčių diegimo eks-pertui pasaulyje.

Gregas Kaiseris ir Billas Palladino – linksmiausi ir energingiausi mokymų ekspertai.

taip pat visai 360 solutions komandai texase su Chipu Wilsonu priešakyje.Pabaigoje noriu padėkoti visiems keturių tūkstančių knygų, kurios yra mano bibliotekoje, autoriams.

Jūsų knygos džiugina ir įkvepia mane.Atskira padėka visiems mano draugams – ačiū Jums už palaikymą – susitiksime kavinėje už kampo.

Innovative Business Academy naujausias leidinys:

Algirdo KaraliausIšskirtinė motyvacinė audio programa įmonių darbuotojams

ATK AKLUMO GALIA PARDAVIMUOSEEsminiai būdai kaip įgalinti pardavėją nesustoti, nepasiduoti ir atkakliai siekti savo ir įmonės tikslųŠi audio mokymo programa bus milžiniška paspirtis įmonėms ir jų pardavėjams dar aktyviau ir atkakliau siekti įmonės tikslų, sėkmingai parduoti ir įveikti sudėtingas derybų situacijas. Tai įkvepianti ir kartų informatyvi mokymo priemonė organizacijų darbuotojams. Algirdo Karaliaus uždegančios kalbos ir prakti-niai patarimai pažadins pardavėjų atkaklumo galią ir skatins ne-nuleisti rankų bendraujant su potencialiais klientais.Šią audio programą sudaro:•3audioplokštelėssuįrašytuAlgirdoKaraliausteoriniu–motyvaciniuseminaru;•1kompaktinėplokštelėsupagalbinemedžiaga:40psl.išsamuskonspektas.pdfformateir21A.Ka-raliaus praktinis patarimas .mp3 formate, kuriuos galima persirašyti į kompiuterį, mobilųjį telefoną ar iPod’ą ir nuolat klausytis prieš svarbų dalykinį susitikimą, verslo sandorį ar derybas.Daugiau informacijos apie mokymo programą: www.iba.lt/prekesNorite užsakyti šias mokymo programas savo darbuotojams?Skambinkite tel. 8-5 2131264

Algirdo Karaliaus vidinių seminarų TOP 5:

Pažadink savyje lyderįMotyvacinis seminaras, kuris iš principo pakeičia požiūrį į lyderystę. Jis pažadina kiekviename iš Jūsų snūduriuojantį

lyderį. Šis seminaras skatina prisiimti 100 proc. atsakomybę už verslo rezultatus. Lengvai šokiruojantis, sukrečiantis, provo-kuojantis atviras diskusijas. Seminaro rezultatas: užsibrėžti ambicingi tikslai su įsipareigojimu ir detalus veiksmų planas.

Aš pažadu, jog seminaras nesibaigs po 3 dienų, jis baigsis tada, kai pasiekiate seminaro metu užbrėžtus tikslus.Seminaras skirtas aukščiausio ir vidutinio lygio vadovams, kurie kelia savo darbuotojams ambicingus tikslus ir siekia,

kad jie prisiimtų atsakomybę už savo rezultatus.

Efektyvus pokyčių valdymasPasaulis keičiasi. O ar keičiamės mes? Kaip mes reaguojame į pokyčius: ar stengiamės jų vengti, ar priimame kaip gali-

mybę ir iššūkį? Šio seminaro metu sužinosite visą pokyčių anatomiją. Įvertinsite savo reakciją į juos. Efektyviais metodais suvaldysite

stresą. Išmoksite pasipriešinimo pokyčiams energiją išnaudoti savo kompanijos ambicingiems tikslams įgyvendinti. Nuo šiol Jūs nustosite žiūrėti į problemas ir pradėsite matyti naujas galimybes.

Seminaras skirtas visiems kompanijos darbuotojams, nepriklausomai nuo jų darbo patirties ir pareigų.

Vadovavimo genijusAr žinote, kad genealūs vadovai, kurie sugebėjo pasiekti verslo aukštumų, elgiasi visiškai kitaip nei paprasti.Tradicinis menedžementas yra sukūręs daug mitų apie efektyvų vadovavimą. Šis seminaras iš esmės sugriauna tradici-

nį požiūrį į jį. Jūs „įvaldysite“ paprastus ir efektyvius vadovavimo instrumentus, kurie leis atsikratyti 80 proc. problemų jūsų darbe.

Genealumas – paprastume. Tad nenustebkite, jei seminaro metu jūs daug kartų sušuksite: „O kodėl aš to nedarau? Juk tai taip paprasta!“.

Seminaras skirtas visų lygių vadovams.

Pardavimų genijus3 proc. visų pasaulio pardavėjų parduoda daugiau nei likę 97 proc. kartu paėmus! Ar žinote kodėl? Tam kad atsakyti į

šį klausimą buvo sugaišti kelį dešimtmečiai, investuota krūvos pinigų... Pagaliau mes turime atsakymą! Pasirodo, parda-vėjais negimstama, o jais tampama.

Šio seminaro metu jūs ne tik sužinosite ką genealūs pardavėjai daro kitaip. Galėsite jų paprastus ir efektyvius metodus išbandyti patys.

Jo metu jūs atsikratysite visų su pardavimais susijusių baimių ir sustiprinsite savo vidinę motyvaciją. Taip pat pasiryšite pasiekti pačių ambicingiausių pardavimų tikslų.

Seminaras skirtas pardavėjams ir jų vadovams.

Praplėsk savo galimybių ribasKiek Jūs ir jūsų žmonės panaudoja savo potencialo? Tyrimai rodo, kad vos 10 proc.O kur dingsta likę 90 proc. ?Šio seminaro metu jūs atsikratykite visų vidinių stabdžių, atskleisite savo tikrąjį verslo aš.Seminaro metu sužinosite sėkmės formulę ir konkrečius žingsnius, kurie padės jums siekti pačių ambicingiausių tikslų.Be to, jūs galėsite atsikratyti baimių, kurie stabdo jūsų galimybes. Sužinosite, kaip kliūtis paversti galimybėmis, kaip

improvizuojant, lanksčiai apeiti sunkumus ir kliūtis Jūsų kelyje.Seminaras skirtas visų lygių darbuotojams, kurie prisideda prie kompanijos sėkmės rezultatų.

Jeigu norite užsakyti mokymus savo įmonės darbuotojams: www.AlgirdasKaralius.lt

KArAlius AlgirdasSĖKMĖS INSTINKTAS: Nugalėk baimę pralaimėti / Išlaisvink troškimą laimėti / Pažadink sėkmės instinktą. – Vilnius: VšĮ “innovative group” , 2009. – 236 p.

isBn 978-609-95112-0-7

Projekto vadovas: Martynas Šaikus

Išleido: VšĮ “Innovative Group”Vivulskio g. 37-1, lt-03114 VilniusMes internete: www.iba.lt, parašykite mums: [email protected]

Oficialus knygos puslapis internete:www.sekmesinstinktas.lt

Maketavo ir spausdino: UAB CIKLONASJ. Jasinskio g. 15, LT-01111 Vilniuswww.spaudoscentras.ltTiražas 500 egz.

Algirdas KARALIUS – sėkmės mokytojas, lyderystės psichologijos ekspertas, vienas žymiausių Lietuvos verslo konsultantų, įkvepiantis oratorius.Iš 40 savo gyvenimo metų, daugiau kaip pusę jų skyrė paieškai atsakymo į klausimą: kodėl vieni žmonės yra sėkmingi, o kitiems nuolatos nesiseka?• AlgirdasKaraliuspirmasisEuropojetapo„Harvard Business School“ sertifikuotu treneriu.• PirmasisLietuvojesertifikuotaseriksoninėshipnozėsmeistras.• SertifikuotasKanadosNLP(neurolingvistinioprogramavimo)institutotreneris.• Įkūrėtarptautinęmokymųkorporaciją„Verslo poligonas“.• PirmasisatmintiesirgreitojoskaitymočempionatoorganizatoriusBaltijosšalyse.• PirmojoLietuvoskūnotransformacijosčempionatoįkvėpėjasirorganizatorius.• Pirmojotarptautiniooratoriųklubo„Toastmasters Lietuva“ prezidentas.• AlgirdoKaraliausklientai:„Pepsi-Cola“, „Berlin Chemie Menarini Baltic“, „AstraZeneca Lietuva“, SEB bankas, „Swedbank“, „TEO LT“ ir daugelis kitų kompanijų.

@ Užsakymas el. paštu: [email protected]

www Užsakymas internetu: www.SekmesInstinktas.lt

Innovative Group – www.iba.ltPrenumeruok Algirdo Karaliaus Sėkmės naujienlaiškį: rašyk laišką su pavadinimu „Noriu naujienų“ į [email protected]

algirdas.karalius.-.sekmes.instinktas.2009.lt.btt-team

Documents

vaisius iekant

pasirinkite

tikroji gyvenimo

io vykio baigt

matyti tiek

daugiau niekada

daugiau niekada

daugiau niekada