ADMINISTRACINIO PROCESO SĄVOKA

Paskaita

Proceso, kaip daugiareikšmės mokslinės kategorijos, turinys. Teisinio proceso samprata, paskirtis ir rūšys. Administracinio proceso sampratos koncepcijos: siauroji ir plačioji administracinio proceso samprata. Administracinio proceso santykis su kitais teisiniais procesais. Administracinio proceso rūšys. Poreikis skirstyti administracinį procesą į atskiras sudėtines dalis arba rūšis. Metodologinis pagrindas skirstyti administracinį procesą į atskiras rūšis. Pagrindinių administracinio proceso kategorijų turinys: administracinė procedūra, administracinė jurisdikcija ir administracinė justicija. Administracinės teisenos samprata. Administracinio proceso ir administracinės teisenos santykis. Administracinio proceso teisės šaltiniai. Administracinio proceso teisės sistemos, jos institutų raidos dinamika ir kryptys po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Proceso, kaip daugiareikšmės mokslinės kategorijos, turinys

Procesas (lot. processus-žengimas pirmyn, eiga). Tai: 1) eiga vyksmas, vystymasis, būvių kaita, veiksmas; 2) civilinių, baudžiamųjų ir administracinių bylų nagrinėjimo tvarka; 3) teismo byla.

Teisinio proceso samprata, paskirtis ir rūšys

Teisinėje literatūroje yra susiformavę dvi nuomonės dėl teisinio proceso sampratos.

Pirmoji gali būti apibūdinama kaip plačioji teisinio proceso samprata. Šios pozicijos šalininkų teigimu teisiniam procesui priskirtinos visos valstybės institucijų ir kitų teisės subjektų teisinės veiklos formos sprendžiant įvairius teisinius dalykus.

Autoriai pritariantys kitai nuomonei dėl teisinio proceso sampratos pripažįsta, jog teisinis procesas yra tik kompetentingų valstybės institucijų jurisdikcinė veikla, t.y. veikla sprendžiant ginčus bei sprendžiant asmens patraukimo teisinėn atsakomybėn klausimus.

Teisinio reguliavimo stadijos: 1) norminio žmonių elgesio reglamentavimo stadija, t.y. teisės normų

nustatymo stadija; 2) teisės normų pagrindu atsirandančių teisinių faktų ir teisinių santykių stadija; 3) teisinių santykių subjektų subjektinių teisių ir pareigų įgyvendinimo stadija.

Taigi teisinį procesą galima apibrėžti, kaip valstybės institucijų, kitų teisinių santykių subjektų veiklą (visumą nuosekliai atliekamų veiksmų), siekiant sureguliuoti tam tikrą visuomeninį santykį ar išspręsti materialiosios teisės normos pagrindu konkrečią bylą.

Teisinio proceso požymiai.1.Teisinis procesas tai sistema suinteresuoto teisės subjekto nuosekliai

atliekamų veiksmų. 2.Atliekami teisinio proceso veiksmai yra juridiniai faktai, kurių pagrindu

susiklosto procesiniai teisiniai santykiai. 3. Teisinį procesą reguliuoja procesinės teisės normos. 4. Procesinės teisės normos nustato teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo

procedūrą.5. Teisinis procesas kaip aktyvi teisės subjektų veikla susideda iš stadijų

(etapų). 6. Galutinis teisinio proceso tikslas ir rezultatas yra tipinio visuomeninio

santykio sureguliavimas arba individualios bylos, susijusios su teisinių santykių subjektų teisių ir pareigų įgyvendinimu, išsprendimas.

Teisinio proceso rūšys : 1) teisėkūros procesas; 2) teisės taikymo

procesas.

Administracinio proceso sampratos koncepcijos: siauroji ir plačioji administracinio proceso samprata.

Administracinis procesas plačiąja prasme apibrėžiamas, kaip „<...> kompetentingų valstybės institucijų, įstaigų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų, turinčių valdžios įgaliojimų, veikla, atliekama teisės normų reglamentuota teisine forma, skirtą spręsti viešojo administravimo srityje kylantiems klausimams, kurios metu taikomos teisės normos, o priimti sprendimai sukelia asmenims konkrečius teisinius padarinius“.

Administracinio proceso (plačiąja prasme) turinį sudaro tokios sudėtinės dalys:

1) administracinių norminių teisės aktų priėmimas; 2) pozityvaus (reguliacinio) pobūdžio administracinių teisės taikymo aktų

priėmimas ir administracinių sutarčių sudarymas; 3) administracinės prievartos priemonių taikymas: a) administracinės atsakomybės taikymas; b) kitų administracinės prievartos priemonių taikymas; c)tarnybinių nuobaudų ir materialinės atsakomybės taikymas. 4) Administracinių ginčų nagrinėjimas: a) neteisminis (ikiteisminis) administracinių ginčų nagrinėjimas; b) teisminis administracinių teisės aktų ir veiksmų teisėtumo patikrinimas.

Siaurosios administracinio proceso sampratos koncepcijos šalininkai administracinį procesą sieja tik su jurisdikciniu procesu, t.y. ginčų sprendimu.

Administracinio proceso santykis su kitais teisiniais procesais

Poreikis skirstyti administracinį procesą į atskiras sudėtines dalis arba rūšis. Metodologinis pagrindas skirstyti administracinį procesą į atskiras

rūšis.

Pagrindinių administracinio proceso kategorijų turinys: administracinė procedūra, administracinė jurisdikcija ir administracinė justicija

Procedūra – tvarka veiksmų, reikalingų kam nors atlikti.

Administracinė procedūra tai nustatyta tvarka, pagal kurią vykdoma vykdomosios valdžios institucijų veikla sprendžiant viešojo administravimo uždavinius bei nagrinėjant konkrečias individualias bylas.

Terminas jurisdikcija kilęs iš lotynų kalbos sudurtinio žodžio jurisdikctio, kurį sudaro juris (teisė) ir dictio (sakyti). Taigi, pažodžiui šį terminą verčiant jis galėtų reikšti teisės sakymą.

Tarptautinių žodžių žodynas pateikia du šio žodžio apibūdinimus: pirma, kaip civilinė teisena, civilinių bylų nagrinėjimas; antra, kaip kompetencija .

Anglų kalbos žodynas jurisdikcijos sąvoką apibūdina kaip teismo galią spręsti bylas ar leisti sprendimus, teismo galią nagrinėti skundus ar vesti teisinį procesą bylose, kurios priklauso teismo kompetencijai

Vokiečių teisiniame žodyne administracinei jurisdikcijai suteikiami Verwaltungsjurisdiktion ar Verwaltungsgerichtbarkeit pavadinimai, nurodant, kad tai yra teisingumo įgyvendinimas bylose, kylančiose viešojo administravimo srityje. Vokietijos teisės doktrinoje akcentuojama tai, kad ši sąvoka vartojama, kai kalbama apie teismus, kuriems pavesta įgyvendinti teisingumą.

Kitokia jurisdikcijos samprata pateikiama Rusijos teisinėje doktrinoje. Juridiniame enciklopediniame žodyne nurodoma, kad “jurisdikcija - įstatyme numatyta visuma atitinkamų valstybės organų įgaliojimų spręsti teisinius ginčus ir teisės pažeidimų bylas, vertinti asmenų ir kitų teisės subjektų veiksmus jų teisėtumo ar neteisėtumo požiūriu, taikyti teisės pažeidėjams juridines sankcijas“ .

Jurisdikcija“ (lot. jurisdictio – teisena, teismo procesas) prancūzų teisės doktrinoje pirmiausiai aiškinama kaip misija, užduotis teisti (spręsti, vertinti) (pranc. mission de juger), t.y. valdžia (galia) ir tuo pačiu pareiga vykdyti teisingumą taikant teisę. Tai bendras jurisdikcijos apibūdinimas, kuris tam tikrame kontekste gali įgyti ir kiek kitokią reikšmę. Todėl kartais šiuo terminu vadinamas tik toks teisingumo vykdymas, kai sprendžiami ginčai (pranc. juridiction contentieuse), kitu atveju, juo gali būti įvardinama jurisdikcinių funkcijų, tame tarpe ne tik ginčų sprendimo (pranc. juridiction gracieuse), visuma. Jurisdikcijos terminas gali būti vartojamas ir kaip sąvokos „kompetencija“ sinonimas, taip pat kaip tam tikros valdžios institucijos veikimo srities apibrėžimas. Galiausiai jurisdikcijos sąvoka naudojama kaip teisminės institucijos arba teisminių institucijų (pranc. juge, tribunal, cour) sistemos sinonimas.

Administracinės teisenos samprata. Administracinio proceso ir administracinės teisenos santykis.

Administracinė teisena tai administracinio proceso sudėtinė dalis, tai speciali valdžios institucijų veikla sprendžiant tam tikros kategorijos bylas, reguliuojama bendrųjų ir specialiųjų procesinių normų.

Administracinio proceso teisės šaltiniai

Administracinio proceso teisės sistemos, jos institutų raidos dinamika ir kryptys po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo