Lietuvos archeologijos draugija

Lietuvos istorijos institutas

Klaipedos universitetas

• •

VILNIUS 2007

UDK 902 '904(474.5) Li-227

S 0207-8694 978-9986-23-139-4

Redaktorill kolegija: v

Doc. dr. Valdemaras Simena (at. redaktorill ) (Lielul'os iSlOrijos inSlill/las. Vilnilll')

Dr. Anna Bitner-Wr6blewska (Val.llybini.l archeologijo.l lIIu::.iejus Vadlll'Oje, Lenkija)

Doc. dr. Rimantas lankauskas (Vilnialts unil 'ersilela.\, Lielul 'a)

Prof. dr. Eugeniju lovaisa (Vilniau.1 pedagoginis unil'er.liletas, Lielum)

Prof. dr. Vladimir Kulakov (Rusijos archeologijos in.llill/la.l. Mash(d

Prof. dr. Valter Lang (Tarfu unil 'ersilefas, ESfija)

Doc. dr. Algimantas Merkeviciu (Vilniaus IInil 'ersifeIQS, Lielul'a)

Dr. Tomas 0 trauska (Lielul'o.1 iSlorijos inSlill/las, Vilnius)

Dr. Gintauta Racke iciu (Pilill lyrill10 cenfras "LiellH'os pi~\'S ", Vilnius)

Dr. Amis RadiQs (Latl'ijos nacionalinis istorijos lIlu;:iejus. Ryga)

Dr. Andra Simniskyte ( lIdarytoja) (Liellll 'os iSlorijos insfifufas, Vilnius)

Dr. Eugenijus Svetika. (Liell/l'o.1 iSlOrijos il1Slilllfas, Vilnius)

Dr. Gediminas Vaitkevicius (Lielul'os iSlorijos illSlilllfas. Vilnius)

Dr. Vykintas Vaitkeviciu (Klaipedos unil'ersilel(lS, Liefuva)

Doc. dr. Ilona Vaskevicilite (Lielul'os iSlorijos il/SlilUlaS, Vilnills)

Dr. Gintautas Zabiela (Klaipedos unil 'ersifel(/.\, Lieluva)

DoviIe UrbanaviciGte (at akinga sekretore) (Liellll'o.1 iSlorijos il/SlilulaS, ViII/ills)

€) Lictllvos istorijos institllta ,2007 © Slraipsnil! aUloriai. 2007

. imni k)

R. Banyte-F

R. Lauzik

A. elskien

E vetikas

R. Vengali

other 'stelle ~871l ,

il7 04 19

LlETL \OS \RCHFOI.OGIJA . 2007. T :12. p.:11 50. ISS 0207-~69.j

ARCHEOLOGIJA IP KOMUNIKACIJA ~

RIMVYDA LAUZIKA

Archeologilliai melil1iai gali hiili slIl'okiwlli klllp ::ellklai. 0 radil1111 kompleksai kaip leksloi (leksll{

.l'Upml/lal1l kaip hel kuri£{ Il'lIrkil1g£{ ::el1khlsillellll{. skirl£{ kOlllul1ikacijai. kurio.\ oi.{kllskirIUlIIl{ t1ll0 killl

si,lIelllll galillle .liksuo/i). Tuolllel archeologo ell/rhos lalllpo pirlllil1ill /ek.1/11. kllriuos paliko pmeilie.1

visllolllelles. ~kailYIIIII ir 01llril1111 (lIIokl/il1il£) hei Irelil1il{ (popllliaril£) leks Ill. kurie.li/l1kciol1l((~ja .{i/llai­

kll I·isllolllelleje. kiirilllu. Archeologijos kOlllpleksll kaip leks III skailYlIIlII galillle l1audoli perkodlll·illl£{. senl/o/il1ius. slalislll1es. erdl·il1es. IUI'III/O ol1ali=el ir kOIllIlIl/cijos /e.l/lllllelOdlls.

Reik'\miniai :od:iai: archeologija. komunikacija. semiotika. tenkla . tekstas. medija. 1. Lotmano teonja. M. McLuhano teorija.

An'l/{/eological fillds lII/(/.Iilld cOlllplexes mighl be perceil'ed 0 .1 ,igll.1 alld le.\ls poilllillg 10 //lellllll

ideas. /11 Iheir 11/1'11 mellllll ideas are crealed b\' people. delerlllilled by clllfllre or lubculfllre. (() II'hich

Ihey belollged. Ihey are a parI ofs."slem Ihal was applied b\' Ihe lIIelllbers o{speci[ic culfure/()r illlercOIII­

IIIlI/IICa/ioll. ~fll'e accepl Ihis dejillilioll Ihell archaeology is decodil1g readillg prilllary (arc/weological complexe,\jrolll pasl clI/lllres) le.\/\ alld ellcodillg crealillg ,Iecolldmy (scieIlIUical/y) alld ler/iary U(I/'

gelleral pllblin) le.\/\ ill COl/lemporaty clllfllre. The melhod\ alld possibililie\ of readillg archaeological

fillds as siglls alld code\' by Ihe IIlellll ,\ (~l compllfer - lIIodel/illg. cOlllelll. Sllllislical. spalia/ allal\'sis. COllllllllfalioll (esl. coordil/afe srllellls (Ire aI/a/ned.

• •

Keywords: archaeology. communication. semiotics. ign. text. media. 1. Lotman's theory. M. McLu-han's theol).

IVADAS

XX a. antrojoje pu eje ypac rysku tapo kir­tingll mok 14 rib4 nykimo procesai. Kiekvieno mok 10 aktualizacijo per atskirum<\. nuo kitl! mok III proce us keicia bendradarbiavimas. Vos prie" "imtmeti svarbiau ias mokslinink4 uzdavi­nys buvo akcentuoti avo metodologijos, metod4 ir terminijo atskirum<\., nubrezti aiskias savo mok 10 riba ,0 pa kutiniaisiai de~imtmcciai vi labiau stipreja tarpdalykiniai rysiai. Popul iareja kirting4 mok 14 tyrimll rezultatLL, net metodolo­

gijl! ir metod4 taikyma kituosc moksluose. Arche­ologijo I erd\cjc taip pat kuriamos ir plCtojamo. tarpdalykine mokslo kryptys (astroarchcologija, etnoarcheologija ir kt.), Vis da/niau archcologi-

niuo e tyrimuo e taikomi gamto mok 14 metodai (Aitken, 1999,p.1335 1376)arnetkuriaminauji metodai archeologijo ir gamtos moksl4 sanduro­je (Amule\iCius ir kt., 2002, p. 7 13). TaCiau pakan­kamai ai~ku, kad tarpdalykiskumo ir metalygmen etapa moksle yra imanomas tik isgyvenus atskir­tie etap<\.. Tik apsibrez~ konkretaus mokslo sam­pratas, metodologij<\., sukur~ savitus metodus bei tel minij<\. galime palaikyti produktyv ius rysius su kitai mokslais, ne tarpdalykine <\.\eika i~ esmes pasireiskia per specifini4 mokslLt tyrim4 rezulta­t4, metodologini4 nuostat4, metod4 ir terminijos

• mall1u . XX a. pab. XXI a. pradzioje keiciasi ir mokslo

didaktikos padeti . Dar prie" penkiasdc"imt metl! humanitarinil[ mok ILL cgzista\ imo pra me bll\ 0

Term mas "archcoioglja" yra \ al10jamas archcoiogijos moksio prasmc. Kal J..ur )- ra ticslOglai \ al10jamas tcn" inas .. archcoiogl­jos l11oJ..sias".

32

grindziama paties mokslo kaip akademines di cip­linos egzistavimo faktu, 0 mokslininkas buvo su­vokiamas kaip reiksming~ darb~ atliekanti at iskyrelis, kurio veiklos rezultatai nebutinai turi bliti suprantami vi uomenei, 0 paskutiniai iai XX a. desimtmeCiais ir XXI a. to nebepakanka. vie­sumo ir kaidrumo kaip pamatini4. vertybi4. pripa­zinimas skatina mokslo atvirum~ auga vi uomene poreikiai uvokti ir kontroliuoti is biudzeto finan­suojam4. mokslo tyrim4. apciuopiam~ naud~. Reiks­minga J. RU enD suformuluotas nauja istorijo didaktiko samprata paremta poziuris (RUsen, 1997, p. 25) neiVvengiamai daro itak~ ir archeolo­gijos mokslo raidai komunikacijos2 linkme (tiek tarp­dalykinio santykio su komunikacijo ir infonnacijos mok lai paiesko, tiek komunikacijos kaip plates­nio bendravimo su auditorija:l ar komunikacijos kaip informacines s~veikos prasmemis).4

iuolaikin~ mok 14. situacij~ koreguoja pasta-rai iais desimtmeciais ispletoto kaitmenine technologijo ", kurio pamazu apima vi as zmo-

v

gau gyvenimo sritis. Sios technologijos suteikia nauja komunikacijo galimybe, taip pat galimy­bes kurti naujus mok lini4. tyrim4. metodu ir prak­tines veiklos modelius ir taip pletoti tarpdalykiniu tyrimu . TaCiau skaitmenines technologijos kartu katina vi4. laik4. zini4. visuomenes kriz~, kuri pa­

sireiskia vi labiau didejanciu neatitikimu tarp in­fOl macijos kiekio ir zmogaus galimybi4.j~ aprepti (Gardin, 2002).

Tokia natUrali mok 14. raida komunikacijo ir tarpdalykini4. rysi4. (mok 14. tarpusavio komunika-

RI\l\ ),D,\S l \L III-- \S

cijo ) linkme bei skaitmenini4. technologij4. atsi­radima ir pletra iV esme keicia kulturo paveldo kaupimo, augojimo, apskaito , tyrimo bei infor­macijos apie kultUros paveld~ klaidos procesu . Kartu keiCiasi kulturo paveldo apsaugos in tituci­j4. (muziej4., archyv4., bibliotek4., kit4. kulturo pa­veldo dokumentavimu, tyrimu, konservavimu, re tauravimu bei informacijos apie kultliro pavel­do klaida uz iimanci4. val tybini4. bei nevyriausy­bini4. organizacij4.) vaidmuo siuo e procesuose, visuomene poziuri i kultliros paveld~ ir ji globo­jancias institucija . Vi daugiau kalbama apie si4. institucij4. bendradarbiavim~.o

Sio traipsnio objektas archeologijos mok las ir jo saltiniai. Straipsnio tikslas pa­teikti archeologijos mok 10 ir jo saltini4. am­prat~, remiantis komunikacijos ir informacijos mok 14. teorijomi : daugiausia Jurijau Lotma­no semiotikos teorija ir Mar hallo McLuhano medij4. teorija.

ARCHEOLOGlJOS SAMPRATOS KAITA IR KOMUNIKACINIAI ASPEKTAI

Telminas "archeologija" yra kil~s is graik4.kal­bos zodzi4. archaio- ir -Iogia, reiskianci4. "praei­tis" ir "mokslas" (zodis) (Art and Architecture, 2002; Oxford, 2005). Archeologija paprastai api­breziama kaip avarankiska i torijo (JAY - anl­ropologijos) moksl4. saka, tyrinejanti seniausios (ikirasytines, ikivalstybines) zmoni4. visuomenes i torij~. Archeologini4. tyrim4. valtiniai ivairiq

- Tenninas .. komunikacIja" yra v<lrtojamas informacmes s<lyelkos prasmc, Tuo at\cju. kuomct kalbama aplc komunikacijo ir infoll1lacijos mob Ius. yra vartojamas .. komunikacIjos ir mfoll11acljos moksl4" tClininas.

Auditorija yra suprantama kaip VISI masines informacijos aplc archcologlJ<t vartolojai, J LiclU\Ojc populiarios .. Gyvo. ios archcologijos" svcntes hci CD ROM .. Lietuva iki Mindaugo" yra archcologijos didaktikos

pavy..-dzial. TaCiau koki<t itak<t archcologljos dldaktika daro Lictll\os archcologijos mokslui. galetumc pasakytl til.. atlik~ special4 tyril1l4 Angl. digital clcktronikojc bei kompluterijojc sis tCll1linas rciiikia .. uzkoduotas skaitmenilllis". kaitmcnines istcmos varto­

ja dvmarcs informacijos kodavimo. gavlmo hci pcrdavimo formas (Hutchinson Encyclopaedia. 2000; Dictionary, 2004). iame darbc iodls .. skaitmcnini .. \'artojamas apibrezlant duomcnis. sukurtus \'artojant skalllllcnin~ koda\ imo technologij<t hci technin~ ir programin~ irang<t. sklrt<t darbui su skaitlllenil1lals duomcl1lmls

Y ra labai rimt4 tcorini4 bandym4 apihcndrinti mu..-iej 4. hlbliotck4 ir archyv 4 \ cikl<t \ anojant po \ ien'l .. atillintlc ' mstitucijq" tcnnin<t. tcikianciomis galilllybi4 hcndrai veiklai (Glosicne. ManzlIch. 2003. p. 26).

I -

epochl ros lie archeo ja dazr

• •

nJau I

naudojv.

bame al niiri v d. archeol, m4. met dais fik (radiniu po vand riboja Ie tybines gyvenar nama k:

•

mo Ir v

specifin lopaedi1 • •

J4J4. ar pramon bidZolo' • tyrim4. t

•

savlmas mai (sal

v aprasyn terpreta prastai : pasaulic

• •

melll4. I

n~ arch, Gali bii

7 Pig ociologi

pagil tuokime le.php?id tatiau "ki 2006 m. te 10805

8 Par poziiiri: " tik tiek, ~

~ijl.! atsi-paveldo

lei infor­)rocesu . in tituci­tUros pa-

•

vaVlmu, )S pavel-

•

'Ynau y-cesuose, ji globo-

• v •

aple Sll.!

)Iogijos is - pa-•

II.! am-• •

maclJos Lotma­Luhano

~ITA

'AI

likl.! kal-•

"prael-tecture, 5tai api­I ant-

• •

lIaUSIOS • omenes

• ••

lvatrll.!

ikaciJos ir

jidaktikos til! tyrimq. lOS \'arto­f) . Siamc !chninl,! ir

tstitucijlC

AR( HHlL()(JiJ \ K \lP KO\1L"'IR \<.iJ ·\

epochLL daiktiniai paminklai, materialine kultu­ros liekanos (Jovaisa, 2004). Tai gana klasikinis

v

archeologijo apibrezimas. Siuo metu archeologi-ja daznai apibudinama ne pagal tyrimo objektll (se­niausios, ikirasytines visuomenes), bet pagal naudojamus metodus ar tiriamu saltinius. Kai kal­bame apie archeologinius ka inejimus, stratigrafi­ni ir is dalies tipologini metodu (ar neintervencinius archeologinil.! tyriml.! metodu ) kaip taikomll tyri­mt! metodll ir ra ta (ar neintervenciniai meto­dais fiksuota ) materialines kulturos liekanas (radinius), esanCias zemes pavirsiuje, po zeme ar po vandeniu kaip valtiniu , archeologijo nebeap­riboja laika (tiria ne vien ikirasytines ar ikivals­tybines visuomenes) ar erdve (senove zmoniLL gyvenamoji erdve). Archeologija tuomet apibudi­nama kaip materialiniLL praeities zmoniLL gyveni­mo ir veiklos liekanLL mok linis tyrima , taikant specifinius archeologijos mok 10 metodus (Encyc­lopaedia, 2005). Taip atsiranda viduramziLL, nau­jl!it! ar net naujau i~LL laikLL archeologija, pramonine, baznyciLL, tei mo archeologija ar ga­bidzologija (Zabiela, 2002, p. 152). ArcheologiniLL tyrimLL tikslas - archeologiniLL vietLL atradima , fik­savima , kartografavima , archeologiniai ka ineji­mai (saltiniLL kaupimas); archeologines medziagos apra Yymas, datavima , kla ifika ima , tyrimai ir in­terpretavimas; istoriniLL kontekst\.! nustatyma . Pa­pra tai archeologija skirstoma i klasikin~ (Antikos pasaulio), prieYi tore (dar vad. pagrindine, vi suo­meniLL iki rasto atsiradimo archeologija) ir i tori­n~ archeologijll (visuomeniLL po rasto atsiradimo). Gali bLiti isskiriamo archeologijo sakos geogra-

33

finiu (egiptologija), teminiu (baznyciLL) ar chro­nologiniu (viduramziLL archeologija) principai (Encyclopaedia, 2005).

Be siLL dviejLL archeologijos mokslo apibrezi­mLL (kla ikinio ir modemaus), yra dar trecia is, dau­giau amerikieciLL mokslo tilo ofijoje taikoma apibrezimas. Pagal ji archeologija galime vadinti ir visa zmoniLL sukurtos kultliro liekana. Tuo­met zodi "archeologija" yra vartojama kaip zo­dziq " enienos" ar net "moksliniai tyrimai" sinonimas (Meriam- Webster dictionary, 2003). To­kia amprata po truputeli plinta ir Lietuvoje7

• v

Siame straip nyje zodi "archeologija" ir yra vartojamas prasme, apibudinant jll per saltinius ir naudojamu metodu bei neapribojant nei erdve, nei laiku. Is Y io amprato kyla archeologijo ko­munikaciniq aspektq suvokimas. Kaip jau mineta ank ciau, archeologijo mok 10 pagrindini salti­ni yra kasinejimq ar neintervenciniq tyrimq metu aptinkamos materialines liekanos (radiniai): arte­faktai ir ekofaktai bei radiniq komplek ai. Tai yra zenklai ir kodais organizuot\.! zenklq sistemo (tek -tai). Archeologinio radinio kaip zenklo samprata yra artima R. Barthe 0 ir Baiburino isdestytai: ,Jei yra vi uomene, kiekviena jo naudojama daik­tas tampa zenklu, lietpaltis yra naudojamas ap i­saugoti nuo lietaus, taCiau kaip zenklas jis parodo zmogaus santyki u gamtos reiskiniai " (Barthes, 1968); "tradicineje visuomeneje nesama to zenk­Iq si temLL specializacijos, to padalinimo i zenklq pa auli ir daiktq pasauli, kurie budingi siuolaiki­nei vi uomenei; cia daiktai vi ada - zenklai, 0 zenk­lai daiktai" (Baiburinas, 2006, p. 60)~ . Radinio

Pig. II pavadinimus ir citatas: I) Gumaukaite. Vida. Mcdiclllinio racionalumo . .. katp archcologiJa /' Ftlosofija. ociologija. Vilnius. 2004. r. I. 2) "Neprisiminkitc to. kas jau scnial pracjo. UzsicnW cmocine archcologija. jus tik dar labiau

pagili ite negatyvius jausmus. Pric scnesnil/ problcml/ gr[zkite tik tuo atvcju. jcigu jos padcda isspr~sti dabartincs"; is str. Konflik­luokime "teisingai" [intcraktyvus) [ziureta 2006 m. sausio 10 d.). Priciga per intcrnctq: < http: . \\'wv\.dclfi.lt archive1artic­le.php?id95184&catcgorylD 31739&ndatc 971716115>. 3) "APIC kickvicnq .. Tylos garsl/" rodom,! filmq parasy1a labai daug. taCiau .. klllo archcologija" plccia savo tyrinejiml/ tcritonjas" : is . Piplllyte. Zivilc. Pabstas ir Louise Brooks [interaktyvus] [Ziureta 2006 m. sausio 10 d.) . Prieiga pcr intcrnctq: < http ://\\hatson .dclti.1t archivc article.php?id 4019666&categorylD 15&nda­te 1080565735>.

, Panasiai 7enklas supranlamas ir J. Giedymino bel J. Kmitos darbuosc (cit. pagal Topolski. 1973. p. 46).1 alp pat pig. A. J. Grcllno poziliq: .. Zmogaus pasaulis mums is csmes atrodo apibudinamas kalp rcikslllcs pasauits. Pasaulis gali bUll vadinamas .. zmogisku" tik tick. klek Jis k,!nors rciskia" (Grcillla~. 2005. p. 352).

34

kaip zenklo amprata artima ir M. McLuhano daik­to kaip medijos ampratai (McLuhan, 2003, p. 26 33). Taigi archeologiniai radiniai gali bilti suvokiami kaip zenklai, 0 radini4 komplek ai kaip tek tai (tekst(t suprantant kaip bet kuri(t tvarking(t zenkl4 si tem(t, skirt(t komunikacijai, kurios ai"k4 skirtu­m(t nuo kit4 i tem4 galime fik uoti (lloTMaH, 1998)9, nurodanty i mentaline idejas. In avo ruoztu mentalines idejos yra zmoniq SUkUI10s, nu­lemto kultLiro arba ubkultLiro, kuriai priklau-e. Jos yra dalis sistemo ,kuri(t konkrecios kulturos

nariai taike tarpu avio komunikacijai. Tek tai pa­klusta taisyklems, kurias pripazista visi tek t(t var­tojancio bendruomenes nariai (Fiske, 1998, p. 81 ). Straipsnyje kodu yra vadinamo zenkl4 formavi­mo i tek t(t tai ykles (budas).

Radini4 kompleksas, kaip bet kuri tek ta (Lotman, 2004, p. 136), gali buti apibreZiama per jam budingu radinius zenklus (pavyzdziui, zmo­gau skeleta yra budinga kapo, kapinyno, baz­nycio sventoriau radiny, taciau ji nebudinga enamiesciams ir piliakalniams); radini4 tarpusa­

vio antyki apibudinanti kod(t ir komplek 0 ribas (kapo duobe, "ventoriau tvora). Archeologini kompleksas atitinka ir dar vien(t, tekstui kaip se­miotiniam vienetui butin(t s(tlyg(t. Kad koks nor pranesima galet4 buti apibreziama kaip tek -tas, j is turi buti maziausiai du kartus uzkoduota (Lotman, 2004, p. 136). Jei archeologinio komp­lek 0 pavyzdziu im ime kap(t u ikapemi , tuomet dvigubas kodavimas pasireikst4 pagal "ias linijas: "kapa kaip miru iajam priklau iu i4 daikt4 rin­kiny " ir "kapa kaip daikt4 rinkiny , reiskiantis

RI>"I\ YD \S L \l 11K \S

daugiau nei ji sudarantys daiktai". Panasiu budu galctume interpretuoti ir kit4 archeologini4 kom­plek 4 kodu . I I Zenkl4 (radini4), j4 antykio (ko­d4) ir komplek 4 (tekst4) i"skyrimo ir apibudinimo archeologijoje ne visada gali pakakti. Verta nors fragmentiskai aptarti dar vien(t, mulke ni nei zenkla , archeologijo komunikaciniq a pekt4ob­jekt(t. Tai medziaga, is kurios padaryti artefak­tai (ne technologiniu, bet komunikacijos aspektu). Vi iskai aisku, kad tokio pat formo , tokio pat dydzio, paskirtie , toje pat kapo vietoje ra ti ar­tefaktai, pagaminti is kirting4 medziag4, turi kirtinga reiksme (pig. forma vienodu geldi­

ni, zalvarini ir zalvarini pa idabruot(t rub4 meig­tuku irj4 reik"mes). Teoriskai galime teigti, kad medziaga, i" kurio pagamintas artefakta , atlie­ka pana"q vaidmeni, kaip raide ra"ytiniuose tek -tuo e. ' " j4 yra padaryti zenklai (Zodziai -radiniai) ir jo gali zenkl(t umenkinti arba

" ustiprinti (pig. uzrasytus zodzius: zmogus - Zmo-gu - ZMOGU ).

" Zemiau pateikiamas emiotiko amerikietis-kosios krypties pradininko C. S. Peirceo trikam­pio ry"io tarp zenklo, vartotojo ir realybes chemo , adaptuotos archeologijai, varianta (I

schema). Radinys, 0 ypac radini4 kompleksai, daznai nurodo kazk(t daugiau nei jie yra, jie nu­rodo mentaline ideja (realyb~), funkcionavu-ias praeitie visuomenese. Treciasis schemo

narys yra vartotoja , tas, kuris "i zenkl(t inter­pretuoja. Be jokios abejone , praeities vi uome­ne e daugiausia tai buvo (galbut) t4 visuomeniq nariai, taciau tq visuomeniq jau nebera,o

" Panasiai tekstas aplbudinal11as ir A. J. (,relmo .. Semlotlkos termlll4 iod,neIYJe" (Greil11as. 2005. p. 352). J. Lotmano teigil11u. radinys Fa tektas (Lotl11an. 2004. p. 109.207). taciau sutikti su tokia interpretacija nebut4 \i iskai

teisinga jau vlen del to. !"ad pa\ ienis radinys yra daug rnailau rei!"sl11ingas. nel radinys aiskiai do!,.ul11entuotal11e kOl11pleke. Taigi siame darbe radiniui yra priskiriama ienklo. 0 archeologiniul11 kOl11plei-.sui tei-.sto sqvoi-.a.

I Net Jeigu atslsu!,.ytul11e isankstllles nuostutos aple kai kurilt !"ol11plei-.slt sfll11onlllg'l. forma\ il11q (pa\ ,/diIUI. galil11e teigti. kad !"apas Ira \ len l11irusiaJal11 priklausiusilt daiktlt rinkinysl. vis tiek tynrnal komllnikaciJos uspektu bUtlt svurbus. nes atitinkamo lai!"olarpio. atilinkal110 soeialinio silloksnio. Iyties. ul11iiaus ir I. I. imogalls aprangq lalp pat gulime vertinli !"aip lekstq ir bandytl JI pers!"ait,li. Lygiai laip pat t!,.apllt nebll\il11q gallllle vertlllll !,.alp le!,.sl<l ir bandyti jl perskaityti (aki,ai/dlls tkapllt netdeJima ar i!"apes sunY!,.lIsios'?).

I -

ARCHE

I • • •

glJoJe.

archec •

014 pa Int

gas, b: 1iktus

• nauJus

•• glJos n kie jie

• mUZle zenkll

• • • mtnlal zultat archec mi kOI archec proce~

teksttt teksttt tojo ir turi ni genen kaip i: Komu toval

komu cheol( dinga

I budu kom-

•

o (ko-Iinimo a nor

• •

nl net ~t4. ob­-tefak­Jektu ). :io pat

•

I tl ar-4., turi J"eleZi-'" • ;metg-,ti, kad , atl ie­e teks-". . ztat -i arba

" Zmo-

kietis­rikam­llybes lta (1

lek ai, .. pe nu-Jnavu­hemo

inter­uomc-

•

,mentlt • era, 0

, \ Isiskai •

. se. Talgi

~igti. kad -itinkamo )andylJ J l --~JIJ1las ar

RADIMl.J KOMPLEKAS (p'L., kapas)

• • ARCHEOLOGAS '\1ENTALINE IDEJA

I chema. Teksto, tyrcjo ir realybes santykio schema archeolo-• • •

glJoJe.

archeologijos tikslas kaip tik ir yra tll vi uome-• v • •

nl4 paZll1lmas. Interpretanto vietet schemoje uzima archeolo­

gas, bandantis perskaityti emU4. vi uomeni4. pa­liktus zenklu bei j4. istema ir kartu kuriantis nauju zenklu bei zenkl4. sistema. Juk archeolo­gijos mokslo rezultatai (nepriklau omai nuo to, ko­kie jie, ar tai mok line publikacijos, teorijos, ar muziej4. ek pozicijos) taip pat yra zenklai ir zenkl4. sistemos. Tiek archeologijos saltiniai (pir­miniai tekstai), tiek archeologijo mok I iniai re­zultatai (antriniai tekstai), tiek populiarioji archeologija (tretiniai tek tai) gali bOti nagrineja­mi komunikacijos aspektais. Galime kalbeti apie archeologijos mokslo tyrimet kaip komunikacijos proceset. Taip pat aptartina praeitie zenkl4. bei tek t4 Caltini4.) interpretavimo ir nauj4. zenkl4. bei tekst4. kOrimas archeologijos mok Ie, Ly. uzkoduo­tojo ir iskoduotojo atliekam4. reiksmi4. kaip truk­tUrinio rysio tarp zenkl4., zmoniq ir objekt4. generavimas (Fiske, 1998, p. 64). Archeologija kaip iskodavimas yra zenkl4. ir tek t4. kaitymas. Komunikacijo proce 0 analize, kuri is esmes at-tovaut4. empiristiniam poziuriui i archeologijos

komunikaciniu aspektu, prie ~ taraut4. paciai ar­cheologijo ampratai. Empirizmas daugiau bO­dinga gamtos mok lams, kuriuos apibudindami

35

galime daryti prielaidas apie objektyvios ir uni­ver alio tikroves egzistavimet, objektyvi4. sios tikroves tyrimo metod4. buvimet ir galimyb<r vi-iskai paneigti arba vi iskai irodyti hipoteze (Fis­

ke, 1998, p. 156). Bet kazin ar pajegtume siais bruozai apibOdinti archeologijet. Galima teigti, kad archeologijos komunikacini4. a pekt4. pazi­nimui per pektyve ni yra semiotinis, 0 ne pro-

" ceso poziOris. Zinoma, del to neturime atmesti vis4. empirizmo siUlom4. metod4., taciau juo tai­kyti archeologijo "altini4. atzvilgiu reikia gana

• •

at arglat. Dar viena komunikacijo teorijai varbi ~vo­

ka yra "triuk"ma " kaip komunikacijos proceset trikdantis veiksnys. Archeologijoje "triuksmo" et­voka gali bOti apibrezta kaip radini4. ir komplek 4. islikimo Iygi . Kuo pra Ciau i"liku i archeologine me­dziaga, tuo sudetingiau tampajetperskaityti. Bendroji tendencija rodo, kad ank tyve ni ( ene ni) radiniai papra tai bOna daug prasCiau is ilaik<r nei nauje nie­ji. u kai kuriomis islygomi galime teigti, kad "triuksmo" itaka akmens amziau visuomeni4. pazi­nimui papra tai bOna didesne nei viduramzi4. visuo­meni4. pazinimui. Suprantama, "i4. teigini4. negalime absoliutinti, ne islikimet lemia daugeli faktori4. (pa­vyzdZiui, etmoninga naikinima, netik lu fik av i­ma ar dirvos pH). Esant dideliam "triuksmo" Iygiui, reti archeologiniai objektai u detalia infonnacija daJ­nai naudojami kaip raktas daugeliui maziau kasinet4. ar labiau sunaikint4. objekt4. tirti (Hodder, 2000, p. 177; JloTMaH, 1998).

Archeologijo kaip komunikacijo poziOri yra artimas L Hodderio kontekstinei archeologijai (Hodder, 2000, p. 149). uvokdami archeologijo komunikaciniu a pektus niekada nega\e ime is­vengti kontekstinio po/iOrio, ne kiekviena zenk­las (radinys) gali bOti tinkamai suvoktas tik kaip tek to (komplek 0) dali (pig., ietigali , ra ta ka­pe, ir ietigal i ,rasta mtisio lauke), kuris savo ruostu yra tik kito, dar didesnio, tek to (didesnio komplek­so) dali (pig., kapau ikapemi , ra ta pilkapyje, ir kapas u ikapemis, rastas baInyCio sventoriuje).

36

kaitymui nepakanka vieno zenklo (tokie yra ma­zai informatyvu radiniai, be metrik4., saugomi kai kuriuose Lietuvos muziejuose nuo XIX a. pab. XX a. pr., ar ding~ radiniai, kuri4. iVlik~ tik aprasy­mai). Turime sutikti, kad pavienis zenklas taip pat teikia informacijos (nemetrikuota ek ponatas ge­rial! negu nieko), taCiau j i saugo kon tantin~ infor­macij<\., beveik ar visiskai negalinci<\.generuoti nauj4. infonnacijo sraut4. (JloTMaH, 2000). Tekst4. atzvil­giu kontek to poveikis nera absoliutu. e vi ada mazesni komplek a yra tar i neisbaigta didesnio­jo dali . Pasirinktam poziUriui artimesnis 1. Lotma­no teiginys apie i Vbaigt<\. tekst<\. isbaigtame tek te (JloTMaH, 2000) - baigtini archeologini komplek <\. kaip kite baigtinio archeologinio komplekso dali. Tekstll. kaitymui itakos turinCiu kontekstus gali­me traktuoti dvejopai: kaip archeologini radini4. komplek <\. (tekstq) vieno radinio (zenklo) atzvilgiu (dide ni archeologini komplek <\. mazesnio atZvil­giu) arba kaip archeologo darbo ideologin~, filo 0-

I

RI\lVYDAS l. \LiIK ·\S

fin~, politin~, materialin~ ar kt. aplink<\. (pIg., Lie­tuvo archeologijos tyrimu ir medziago traktavi­m<\. 1939, 1950, 1970 ir 2005 m.). Abu vie kontekstai yra vienodai varbus antrini4. ir tretini4. archeologi­ni4. tek t4.generavimo bei archeologijo mokslo ko­munikacijos procesuo e.

Galime teigti, kad kaip tik komunikacija yra bene svarbiau ias bet kurios visuomenes raidos va­rikli , todel ji gali padeti pazinti konkrecia praei-

v

tie visuomenes. Zemiau pateikiamoje schemoje pabandeme apibendrinti trij4. svarbiau ill. vi uome­ne gyvenimui itako turinci4. kulturini4. jeg4. ko­munikacin~ s<\.veik<\. (2 chema). Komunikacija is esmes vyksta per tekstus, i vrei vkiant j4. kaip naujll pra mill. kurimo funkcij<\. (Lotman, 2004, p. 213).

Bet kurioje kultUroje galime isskirti infrastruk­turiniu (materialinius) ir super trukturiniu (dva­siniu ) veiksnius. Abu veik niai glaudziai <\.veikauja ir turi itakos dviem varbiausioms vi­uomenes dalims: kurybingajai mazumai ir iner-

I ORI I ITAKA

KORYBINGOJI MAZUMA N-\lJA

INI RAS IRLKTCRA

I FRA TRUKTORA I I I

GAMYBO GAMYBOS J RIDI 1:.­VEIKSNIAI SANTYKIAI POLITI t

I I ISTEMA

GAMYBO GAMYBOS PRII.MO i:s ORGANIZAVIMAS

ISORI!'-I[ IIAKA

UPER TRUKTORA

I I I II)EOL()GIJA RELlGIJA IILOSOIIJA

I ERTI KOJI DAUGUMA

NALJA SLJPIRSl RlJKTORA

2 schema. Visliomenes infrastrllktliros. sliperstrllkturos ir isorinio povciJ...io komllnikacine s~\eiJ...a.

tisk. • nan:

vio I nam gyV(

kultl jos 1 supe • • LSIV{

chan •

nauJ Siau korn k4. al lis, ~

pi nll11TI

kultU laikq chajil ros t, dabaJ suo14 New rnoks

•

m4. ra eities teksn.

A ar rad brezic kauja komw

12 I

vadoval 1 J ~

~

pill. "Nc neopag< tyrimll !

Lie-

llogi­oko-

a yra lS a-

• lrael-•

mOJe ome­tt ko-

• • • v

:IJ a IS •

nauJtt 213 ). ;truk­(dva­dzia i

•

lS VI-• mer-

, : rC R,'

\R( IIHlLO(J1J \ K 'IP KO\lL" IIK \( 1M

tiskajai daugumai. Sitt dviejtt vi uomenes grupilL nariai yra konkrecio kultUro nariai, 0 jtt tarpusa­vio komunikacija is esmes ir apibiJdina tai, k(t vadi­name konkrecia kultiJra. Trecioji visuomenes gyvenimui itako turinti kultiJrine jega yra isore kultUrine itako, pa ireiskiancios komunikaci­jo biJdu tiek per itak(t infrastruktiJriniam , tiek superstruktiJriniam eiksniams. ISorinitt tek ttt i iverzima i kultiJr(t isjudina jo saviraido me­chanizmus (Lotman, 2004, p. 219). Tai katina naujtt infrastruktiJrtt ar superstruktUrtt atsiradim(t. Siaurindami chemo taikym(t iki archeologijo komunikacinitt aspekttt, galetume teigti, kad sittlai­kLL archeologai kaip "kurianCiosios mazumos" da­Ii, kaitydami praeities visuomenitt paliktu pirminius tekstus ir itraukdami juo i "iuolaikin~ kultiJr'l, yra viena kanaltt, galinCitt tureti itakos siLL laikLL uper truktUroms. Labai stabilios praeitie ,ar­chajines, cikliskai uzdaros ir ubalansuoto kultiJ­ros teksttt isiverzima (per archeologtt darbus) i dabartie ne tabili(t, modemi(t'~, linijin~ ir isbalan­uol't kultUr(t neisvengiamai ukelia permaina (pig., ew age judejimo, neopagonybes ir archeologijos

mokslo (t aja ). L1 Gal imybe iskoduoti archeologi­niLL radinitt reik"me yra ne tik galimybe pazinti pra­eitie visuomenes, bet ir veikti "iandien(t. Tiriant tekstus socialinis komunikacijos matmuo yra vie­na varbiau itt (Fiske, 1998, p. 153).

v •

RADINI1) KAIP ZENKL1) SAVYBES

Archeologijo "altini radiny kaip zenklas ar radinitt kompleksas kaip teksta gali biJti api­breziamas per 3 varbiau ia tarpu avyje s(tvci­kaujancia avybe: funkcijas, technologijas, komunikacija . Tai ypac rysku pirminiuose tek -

37

tuose. Funkcija akcentuoja artefakto funkcin~ pa-kilti. Jo iskodavimas reiskia, kad mes galime api­

biJdinti radinio funkcija archeologijos mokslc naudojamomis (tvokomi (pavyzdziui, peilis, ka­lavija , pamatai, apgalvi ir kt.). Tai is esmes yra radinio identifikavimas. Technologija akcentuoja radinio gamybo medziaga, technika ir techno­logija . Kad iskoduotume jo reiksmes, neretai ten­ka pasitelkti papildomu fizikinius, cheminiu ar kitus kameralinius tyrimus. Sudetingiau io yra ra­dinio komunikacine avybe. Visiems upranta­rna, kad kalavijas salia mirusiojo palaiktt kape yra daugiau nei ginkla ar kalvy te amato auk"to Iy­gio liudytoja . TaCiau k(t reiskia kalavijas salia mi­ru iojo palaiktt kape? Arba koks yra rysys tarp daikto paskirties skysCiams laikyti ir jo puosybo bangeIe omamentu? Ta paCias funkcijo , tech­nologijos, komunikacijos savybes galime pastebeti ir antriniuose bei tretiniuo e archeologijos teks­tuose. Archeologija kaip uzkodavimas yra taip pat zenkltt ir antrinitt bei tretinitt teksttt kiJrimas. Tik archeologijos mok 10 kuriami tekstai (teorijos, publikacijo , paskaito , ek pozicijo ir kt.) funk­cionuoja jau sitt laiktt kultiJroje.

Kiekvien(t archeologini kompleks(t galime in­terpretuoti kaip tekst(t ir apibrezti jo sa\ ybes ko­dlL reiksmine sistemos pra me (Fiske, 1998, p. 81 82):

a) tekstai (archeologiniai kompleksai) turi pa­radigmini matmeni, yra sudaryti is tam tikflL ele­ment4., is kuritt galima rinktis (pavyzdziui, kaP't kaip kompleks(t sudaro varbiau i elementai miru io­jo palaikai ir ikapes bei radiniai, kurie dar gali biJti skirstomi i atsitiktiniu ar (tmoningai idetu (ika­pes); jos dar gali biJti skir tomos i ginklu , darbo irankius, papuo" alu ir t. t.). Paradigminis matmuo

- Kulturl[ pristatymas kaip archaji ' kos ir modcmios ncturi jokio tClgiamo ar ncigiamo rciksminlO atspal,io. Tai athckal11<1 \ado\aujantis technologlJl! i~\ ystymo kritcrijumi.

100601 17 "Googlc" JIltcmcto paicskos slstcmojc !\edlls lIzl-laus<\. " e\\ age" +archaeology>. bU\'o rasta 361 000 IInl-la­pilj." e\\ Age" (tikshall. is SIO jlldcjlmo kylancios ncopagonybcs) s'l.sajas SlI archeologija yra teklt nc kart<\. pajusti bendraujant SlI neopagonybes salininkals. jle paprastal labai sllsidomcda\o SllZJIlOjlt. "-ad archcologas. Ir labal nuslvilda\o suzinojlt. kad mana t}rimlj sriti ]ra baLnycll! archcologija.

38

gali bliti apibreziama kaip, pavyzdziui, \ i i zino­mi radiniai is to patie laikotarpio ir to pacio kul­tUro \ynt kaptt arba, pavyzdziui, visi zinomi ginklai is to patie laikotarpio ir tos pacio kultliro kaptt; taciau kodel konkreciamc kape randama tiek ir to­kitt ginkltt i si klausim't galime atsakyti tik per-kait~ tekst't (komplek v;

b) tekstai (archeologiniai kompleksai) pertei­kia reik"m~, 0 juos udaranty radiniai atskleidzia daugiau negu patys ave;

c) tekstai priklau 0 nuo vartotojtt susitarimo, to­del kirtingtt kultlint palikti kompleksai (pavyzdziui, kapai) yra skirtingi; tekstai ir kultlira dinamiskai 't­veikauja, todel net ir ttt pacitt kultUrtt palikti skir­tingtt laikotarpitt komplek ai gali kirtis;

d) tek tai atlieka socialin~ ir komunikacin~ funkcij't, todel net ir to patie laikotarpio ir tos pa­cio kultliros kompleksai gali kirtis (pavyzdziui, kapai gali kirtis ikapitt gau a);

e) tekstus galima perduoti atitinkamomi ko­munikacijos priemonemi ,todel archeologini kom­plek 't galime nagrineti kaip komunikacijos priemon~ (pavyzdziui, kapas gali bliti upranta­mas kaip blidas perduoti informacijV.

Dar viena varbi zenklo vybe yra jo skleidzia­mo emantines informacijos Iygis. Kalbedami apie archeologinius radinius galime isskirti ma­hausiai tris tokius Iygiu : zem't, vidutini ir auks-

" t't. Zemo kleidziamo emantines informacijos Iygio zenklais galetume laikyti tuos radinius, ku­rie gyvLtjtt visuomeneje yra traktuojami kaip bui­tiniai daiktai ir tokiu blidu yra pakliuv~ i kap't. Pavyzdziui, karsto viny ar battt agtys kape grei­ciau iai neturi jokios simbolincs reiksme , taciau gali liudyti apie mirusiojo socialin~ paddi (bata kaip vertinga daikta galejo bliti reikalingas gy­vie icms ir laidoti u batais galcjo bliti prabango zenkla ). Vidutinio emantine informacijos Iygio zenklais galetume laikyti tuos radiniu ,kurie ir gy­vLtjtt pasaulyje buvo ne vien buitic daiktai, taciau turejo imbolin~ reiksm~ ir kape yra randami na­tUralioje vietoje (pvz., vestuvinis :liedas ant ran-

RI\\\YIl.\S I \LiIK \'>

kos pirsto). Vestuvini zieda, rozini , skaplieriu ir kiti panaslis radiniai gali liudyti miru iojo so­cialiniu i ipareigojimus gyvLtjtt pasaulyje ir tai, kad zenkltt apie siuo socialiniu isipareigojimu is augojima buvo varbi laidotuvitt apeigtt dalis. Auksto emantines informacijos Iygio zenklai ga­Ictume laikyti tuo radinius, kurie yra pakliuv~ i kap't vienareiksmiskai, kaip apeigtt dal i . Tai daiktai, ran­dami nenatliraliose vieto e, pecialiai ideti i karsl't ar kapo duob~ (pvz., monetos prie miru iojo gal­\os, zieda karsto kojligalyje ir pan.).

ARCHEOLOGIJOS KAIP KOMUNlKACIJOS PROBLEMOS

Poziliris i archeologij't kaip komunikacij't su­kelia tri pagrindine problemas, kurias verta panagrineti kiek plaCiau. Pirmoj i problema yra su-iju i u radinio kaip zenklo antykio u realybe

objektu traktavimu. Ka tai yra radinys? Ikona, in­dek as ar imbolis? Labiau iai priimtinas blittt ra­dinio kaip ikonos traktavima . Anot C. S. Peirce'o, ikona yra zenklas, turintis aisktt natliraltt panasu­met u realiu objektu (Peirce, 1894; Commens, 2003; Internet, 2004). IS pinno zvilg nio archeo­logini radinys niekuo ne i kiria nuo at tovauja­mo realybes objekto. Tai ta pats daiktas, tik pakliuv~s i kit't aplink't (pig., kirtingas reiksme , kuria gali tureti streles antgalis pracitie kario tn'!­lineje (realybes objektas); trCle antgalis, arche­ologtt rasta kape (ikona I), ir archeologtt ra tas buvusio mlisio lauke (ikona II). Is esmes realybes objektui \ ir tant ikoniskuoju zenklujo pinnine api­bendrinta funkcija (kirvis kirtimui) nyksta, ta­Ciau kartu tipn'!ja individualesne komunikacine funkcija (k'l rei "kia tai, kad "is konkretu kif\i at idlirc "ioje konkreCioje victojc, kur j i aptiko ar­chcologai?). Panasiai yra ir su radinitt komplek­sai . Pritariant nuomonei apic komplekstt ir juo sudarancitl daikttt daugiafunkciskum't ir vyraujan­Cios funkcijo kait't priklausomai nuo situacijos

(o( tell nat

•

Sitt

arc " zen tik rad •

Jan pro rno " zen 70 I

• nJ

vinl •

pne reik tojo pov eitie bai obje

•

•

Jau: ••

glJo: kuri,

Jl! C karn (Har

• aple nykl. •

JUos nuo V' •

clal . vers, kiirir

2000, teksto

IS

atmint

lierius • )0 so-ir tai, • •

~Imus

dalis. •

lIS ga-i kap<\. • I, ran-karst<\. ) gal-

os •

I<\. su-verta ra su­lybes

• a 111-,

=4. ra­'ce'o ,

v lasu-len, ;heo-

•

aUJa-

:, ti k mes,

tre­-che­asta ybe

• : apl-I, ta-

• • IC1I1e • •

Irvi o ar­)Iek-

•

JUOS •

lJan-..

~IJO

\R( fII0LO(;lJA K.\IP I-..O\ll II-.. \( IJ \

(l)oraTblpes, 1971), kompleks<\. gal ime bandyti in­terpretuoti kaip funkcija praradu i4. (netinkam4. naudoti ir isme t4.) bei funkcijas visiskai pakeitu­siq (ikapes) daikt4. ankaupas. Galime teigti, kad archeologinis radiny yra ab oliutu ikoniskai zenkla , t.y. ji ir yra pat denotatas (3KO, 1998a), tik pakliuv~s i kit<\. erdv~ ir laik<\., pakeit~ ar pra­rad~ avo funkcija . Taciau tokiu budu traktuo­jant zenkl<\. neisvengiamai kyla zenklo galio problema. Palyginkime, koki skirting<\. poveiki <\.­moningai greiti virsijanCiam vairuotojui daro Vie zenklai: draudziamasis greicio ribojimo iki 70 km/val. zenkla , valikeleje stovintis automati­ni greiCio matavimo prietaisas ir salikeleje sto­vintis keli4. policijo ekipaza u greicio matavimo prietai u. Vi i try zenklai uvokiami vienodai reikia mazinti automobilio greiti. TaCiau vairuo­tojo reakcija i juo vi iskai kirtinga. T<\. skirting<\. poveiki ir galetume vadinti zenklo galia, taciau pra­eities zenkl4. gal ios klau im4. nagrinej ima yra la-bai problemivka ir gali buti atskiro tudijo objektas.

Antroji problema yra u ijusi u principine ga­limybe per kaityti tek tus, paliktu kultlir4., kuri4. jau eniai nebera. Tai viena svarbiau i4. archeolo­gijos, etnologijos, kit4. i torini4. moksl4. problem4., kurio sprendimui buvo ugalvota daugybe bud4.. Jq Cia nekartosime, nes viuo klau imu yra pakan­kamai daug literaturo , taip pat ir lietuvi4. kalba

v

(Harri , 1998: Hodder, 2000). Cia kalbe ime tik apie galimyb~ perskaityti praeities visuomeni4. W­nyku ill.) paliktu tek tu . Anot C. Levi-Strau so, juo perskaityti yra imanoma, ne nepriklau omai nuo to, kad kod4. reiksmes yra budingos konkre­ciai kultlirai, budai, kuriai jo kuriamo, yra un i­ver alli , vienodi vi om kulturom. Reiksmi4. kiirimo proce 0 serdimi yra laikoma truktlira, ku-

39

ri<\. C. Levi-Strau a pavadino binarine opozici­ja. Tai esminis ir univer alus iprasminimo proce­sa , nes yra zmogaus smegen4. fizines strukturo produkta ,budinga vi ai zmoni4. giminei, 0 ne vien kuriai nor kulturai ar visuomenei (llesH­CTPOCC, 1977). Pirmine ir aiski bet kurio archeo­loginio komplek 0 binarine opozicija gali bliti iV kiriama pagal komplekso ribos princip<\. (vidu isore). Galimi ir kiti binarinill opozicij4. isskyrimo blidai. 14 J. Lotmana teigia, kad binariskumo santy­kis yra vienas svarbiausi4. bet kurios struktliros or­ganiLavimo mechanizm4., kur tarp binarine 0poLicijos poli4. yra tam tikra plati truktlirine neutralizacijos juosta (Lotman, 2004, p. 67), kuri<\. C. Levi-Strau a vadina anomaline kategorija (llesH-CTpocc, 1977). A. J. Greimo nuomone, tai, k<\. C. Levi-Straussas vadina binarinemi opozici­jomis, yra imanoma tik todel, kad opozicij<\. suda­rantys terminai objektai yra suvokiami drauge, juos turi sieti kas nors bendra (Greima , 2005, p. 48 9). Tokiam binariniam poziuriui pritaria ir I. Hodderis, teigdamas, kad kontek tini poziliri i archeologij<\. yra u ij~s su nuosekliu interpreta­cijo fonnavimu is panavum4. ir kirtum4., Iypin­ci4. duomeny e (Hodder, 2000, p. 181). Be binarini4. opozicij4. ir anomalini4. kategorij4. issky­rimo, verta pamine!i dar dvi sen~4. kultur4. palik­t4. tekst4. (archeologini4. kOinpleks4.) per kaitymo galimybes, kuria is kiria I. Hodderis. Viena ver­tu ,binarine opozicijos (ir anomalines kategori­jo ) nera individualio , tai daugiau visuomenine ir socialines <\.voko, reprodukuojamo kasdieni­nio gyvenimo praktikoje (pagal tam tikr<\. modeli igyvendinama rutina).I<; Kita vertu , materialine kultliros produkavimo konteksta , veikiamas tcch­nologini4., fizini4. ir funkcini4. aplinkybi4., yra konkrete ni nei kalbo ir kalbejimo kontck ta

, Kal kuriuos bmannt4 opoziciJ4 reiksmi4 intcrpreta\ 11110 kontckstincje archeologijojc mctodus apL'\clgia I. Hoddens (lIoddcr. :WOO. p. 154-173). 0 archcologinio komplekso nuoseklll iskoda\ ImillS esmes galima band)-11 atliktt pagal U. Eko patclklal1l'l poet into teksto deslfmnmo diagmm'l (}KO. 199Rb) ar taikant \. J. Grclmo mctodologlJq (Grcllnas. 19X9. p. 36: :W05. p. 19(~ 225).

• tal nuomonei pntana J. Lotmanas. teigdamas. kad .. scmiotikos po/iuriu kultum )-m kolckt}'\ 111 IS intelektas Ir kolekt)-\ inc

atmtntt . I.). antiindl\ idua1us tckslLl saugojimo bCI perdm imo ir naujll tekstll kunl1lo l1lcchanizl1las" (Lotl1lan. 2004. p. 213 214).

40

(Hodder, 2000, p. 157). Jei laikysimes teorijo apie tradicinil/. (archajiskl/.) visuomenil/. dialogini san­tyki su juo supanciu pa auliu (Baiburina ,2006, p. 60) ir pripazinsime galimu bandymus emio­tiVkai nagrindi net gamtin~ aplinket (MOI1CeeB, 2002; 3apeHKoB, 200 I), tuomet praeitie kultuf4. paliktus zenklu (radiniu ) ir tek tus (komplek u ) galima interpretuoti kaip dialogo u siuo zmo­ne upusia gamtine apl inka rezultatet, 0 praeities kultlirl/. binarines opozicijas tiesiogiai ieti su gam­tiniu binariskumu. 16 Binarinil/. opozicijl/. ir anoma­linil/. kategorijl/. is kyrimo per pektyvo yra gerokai dide ne ikirasytine e kultlirose. 1 rastet orientuo­ta kultlira paprastai rormuoja i kartu su linijine lai­ko ir istorijos samprata. Tokia kultura paprastai yra nukreipta i is kirtinil/. i torinil/. faktl/. fiksavi­met ir naujl/. tekstl/. kurimet (Lotman, 2004, p. 219-220). aujumo siekis kaip nepa tovumet skatinanti veik ny neretai pa katina vertybil/. perkainoj imet ar naujl/. atsiradimet.17 Ankste nes, ikirasytines, vi-uomenes yra paremto mitine cikline laiko ir is­

torijo amprata. Tokia kultlira yra papra tai nukreipta ne i naujovil/. kurimet, bet i esaml/. daly­kl/. pakartoj imet. Sioje visuomeneje ra Vtijos funk­cijet atlieka vadinamieji mnemoniniai zenklai

v

(Lotman, 2004, p. 219). Si kultlira kur kas konser-vatyvesne ir pastovesne, 0 tai didina priesistorinil/. archeologinil/. komplek l/. kaip teks14. per kaitymo galimybe . Pagal J. Lotmanet, kuo labiau nutolusios kalbetojo ir klausytojo kalbines erdves, tuo sun­kiau pavyksta perskaityti tekstu , bet tuo vertin­gesne informacija yra gaunama (JIoTMaH, 2000). Archeologijo kaip komunikacijo poziuriu sios erdves yra tuo labiau nutolusios, kuo ankstesnius laiku tyrinejame, 0 jl/. u ilietima yra imanoma tik naujausi4.il/. laikl/. archeologijoje Uei dar turime gyvl/. liudininklJ.).

RIM\,YIHS l ·\liIK"S

Trecioji problema yra usijusi su praeitie kul-v

turl/. pazinimo (tekstl/. skaitymo) objektyvumu. Cia usiduriama su dviem kra Vtutinemi pozicijomis:

mok 10 objektyvizmu ir i toriniu ubjektyvizmu. Pirmoj i pozicija teigia, kad objektyvus praeities pazinima yra imanomas, kitaip i torijo ir arche­ologijo negaletume vadinti mokslais (pIg., idej~ kad mok la nuo meno, religijo ir filo ofijo ki­ria i racionaliu tie os ieskojimu (Azenbacher, 1992, p. 36). Antroji teigia, kad objektyvu pra­eities pazinimas apskritai neimanomas, nes isto­rikas (archeologa ) tegali naudotis at itiktinai aptiktai (saltinil/. islikimo faktoriu ) ar net praei­tyje elektyviai atrinktais (saltinil/. autoril/. ubjek­tyvumo faktorius) saltiniai. eturime jokio tie ioginio tyrejo ir fakto kontakto, kaip tai bOna gamtos moksluo e empirinio tebejimo ar mok -

v

linio eksperimento metu (JIoTMaH, 2000). Cia dar galime prideti A. Einsteino bendrosios reliatyvu­mo teorijos paskatintas reliatyvistine paziura , tei­giancias, kad nera jokio , net teorines, galimybes nustatyti dviejl/. isorinil/. ivykil/. tikr1l.ii sinchronis­kumet, bei J. ROseno istorijos didaktiko teorijq (RO en, 1997, p. 18), kurio is esme (du krastuti­numai) keicia i torijos mokslo objektyvumo sam­pratet. Turbut ne vienas kraVtutini teiginys nera vi iVkai tei inga . Praeitie kultlirl/. pazinimo ob­jektyvumo atveju verta naudotis J. Lotmano pa­siulyta schema (JIoTMaH, 2000), pritaikyta archeologijai.

Schemoje matome tris skirtingus tyrejus, ku­rie, pasinaudodami kirtinga a menine patirtimi, skaito tet pati pirmini tek tet (archeologini komplek-V (3 chema). Jie visi trys gauna skirtingus, ta­

ciau susiju ius antrinius tekstus. Suprantama, kad informacijo praradima pirminil/. tekstl/.lygme­nyje yra didziulis. Juk praeities visuomeniq

I. Kullurines ir gamtim!s binarinlll, opoZlcijll sqsajll, galetumc icskoti pcr radinill, dvilYPllmq: pagamll1ti is gamtines medziagos (molis. mcdis. titnagas). kllltLirines operacijos (Zlcdimas. Iipdymas. skaldymas) mctu (Baibllrina .2006. p. 61).

ToklOs kulturos fOmla\lmqsi galime tcbeti LDK. Vytauto valdymo mctais (Lictuvos metrascill,. Lietllvos metrikos atsiradimas).

3 chel

koml • •

rIals skoni seare eityj( nebel prara • v

Ir Z)'1

A • •

mal f •• Jlem~

• mom mon

• prael tu al kapa: tai yr (pav~

paliu •

gal a ding mon, toriu

•

pam( • flam

lfi

:S kul-v

u. Cia • •

10m IS: •

'Izmu. leities :lrche-idej't,

)S ski­:lcher,

pra­; isto­ktinai

• prael-lbjek­jokio blina

noks­ia dar ItyVU-1 , tei­nybes

'V roms-• •

eOrlJ'\. v •

lStUtl-I sam-

• ; nera 10 ob-10 pa­ikyta

s ku-,

rtimi, lplek­lS, ta­:1, kad 'gme-

•

len1t.t

jJiagos ~

dimas).

AR( III O[()(,IJA K \lP K()\lL "IK \( 1),\ 41

I antrinis tekstas

Iskoduoja II kod II antrinis tekstas Archeologinis kompleksas

(pirminis tekstas) tyrejas

III antrinis tekstas

III tyrejas

3 schema. Pirminio ir antrinio tekstll. objektyvumo santykis archeologijojc.

komunikacija sujuos supanCiu pasauliu vyko ivai­riai kanalai (ritualinis jude y , gar a , kvapas, skonis, prisilietimas), tuo tarpu mlist.t operuojamuo­se archeologijos saltiniuo e dauguma sit.t kanalt.t pra­eityje perdavinetos informacijo paprasciau iai nebera, ji yra prarasta. 18 TaCiau tai nereiskia, kad prara ta vi a informacija. Schemoje juoda spalva ir zymi didZiausio objektyvumo Iygmeni.

Archeologinit.t tyrimt.t metu aptinkami radi­niai (zenklai) ir kompleksai (tekstai) turi kelet'\. jiem blidingt.t bruozt.t. Jie gali bliti trejopi: S'\.­moningai palikti, atsitiktiniai ir misrli . Prie '\.­moningai paliktt.t tek tt.t gaIetume priskirti praeities visuomenit.t zmonit.t special iai uformuo­tus artefaktt.t ar ekofaktt.t kompleksus (pavyzdziui, kapa u ikapemi ). Atsitiktiniai zenklai ir tek -tai yra atsirad~ at itiktine zmonit.t veiklos metu (pavyzdziui, s'\.vartynai), taciaujie ne maziau gali paliudyti apie praeities visuomenes nei s'\.monin­gai atsirad~ zenklai. Misru tek tai paprastai bli­dingi didesniems kompleksam (pavyzdZiui, moneta, ra ta ka inejimt.t metu baznyCio Vven-toriuje, gali bliti ir ikape, ir at itiktinai tikinCiLtjt.t pamestas daiktas). Archeologijos mok Ie susidu­riame u viena esminit.t problemt.t - to kultUros,

kurio zenklus bandome per kaityti,jau seniai ne­bera. Todel senLtjt.t kultlirt.t paliktt.t materialit.t teks­tt.t iskodavimas negali bliti suprantama kaip komunikacija kla ikine prasme ir negali bliti is­reiskiamas klasikiniais komunikacijo modeliais. Archeologai tarsi skaito daiktt.t kalba paraVytus laiskus adre atam , kurit.t jau eniai nebera. To­kioje situacijoje zenklt.t kaityma yra pakanka­mai komplikuotas.

ARCHEOLOGIJOSKOMPLEKS~

KAI P TEKST~ SKAITYMAS

Archeologini radini kaip zenkl'\. ir kompleks'\. (tek tv galime suvokti tik nagrinedami juos nuo­ekl iai etapai , is kurit.t svarbiausi yra sie:

I. Dokumentavima radinit.t organizavima i siuolaikines kultliros tek t'\. per paradigmas (radi­nio radima ,vizualus apzilirejimas, fik avima , ap­rasymas, pirmini datavimas, itraukima i muziejaus rinkiniu ). Dokumentavimo proce 0

metu archeologinis komplek a kaip tekstas yra uzfik uojama ("uzrasomas") siuolaikinemis prie­monemis (fotografija, breziniai, uzrasai ir kt.).

I PIg. Martino Lindstromo poJiuri i daugia\..analt; \..omuni\..acij<t (Lindstrom, 2003; 2005).

42

2. Tyrima truktliro pazinimas, en~4 kul-tlir4 zenkltt ir kod4 skaitymas (perkodavima kom­piuteriui uprantama kalba ir tatistiniai tyrimai, papildomi tyrimai, funkcini4 ir technologini4 as­pekt4 iskodavima , bandymai uvokti komunika­cines avybes, radinio galutinis datavima , priskyrima kultlirai, radinio rysi4 su kitais pana­siai , tos pacio kulturo ar laikotarpio radiniai , nusistoveju iomis kla ifikacijomi nu tatyma ).

3. Pateikimas (vizualizacija) intagmini ra-dini40rganizavima i siuolaikini tekst'l (radinio ir infornlacijos apie ji mok line, mok line infomla­cine ar informacine publikacija, ek ponavimas pa­rodoje ar nuolatineje muziejau ek pozicijoje, pri tatyma kaitmeninese erdve e, paskaito , pra­nesimai konferencijo e).

4. avirefleksija empirine, longitudine (gali bOti ir retro pektyvine) archeologini4 duomen4 do­kumentavimo, tyrim4 ir pateikimo (antrini4 ir tre­tini4 tekst4) anal ize.

Zemiau pateikiamoje schemoje isryskinta sill. etap4 tarpusavio 'lveika (4 chema).

Kiekvienas etapa s'lveikauja u kitais: doku­mentuoti archeologiniai duomenys eksportuojami tyrimams ir vizualizacijai; tyrim4 duomenys yra dokumentuojami ir praturtina vizual izacij'l; vizu­alizacija ne tik naudoja dokumentuotu ir tyrimlt duomeni , bet neretai yra j4 uz akove. Dokumen-

Doku menta-

• mas

Tyrimas

zua­liza­c

Poky tis

Pastovumas

~E~----------------~

Uzdarumas Atvirumas

-+ schema, Dokllillenta\ illlo. tyrilllo. \ iZlIali/aciJos Ir sa\ Irdld.­si.lOS S~\ eika archeologIJoJe.

RI\I\'YD \S L \L 11K \S

tuottt duomentt atzvilgiu tai yra daroma per atran­k'l (pavyzdziui, archeologinitt radinitt atranka iV

augykltt i ek pozicij'l ar is duomentt bazes i in­terneto tinklapi), tyrimtt duomentt atzvilgiu per mok lines programas (pavyzdziui, in titucijo pa­tvirtinta moksline programa nurodo, kokius duo­menis reikia pateikti, ir taip veikia tyrimtt krypti ). Horizontaliai etapai yra kintanty nuo uzdarumo atvirumo link. Bene uzdariausia sistemos dalis yra per paradigma organizuoto duomentt saugyklo (norint usipaZinti u muziejtt rinkiniais, papras­tai reikia gauti muziejau direktoriaus ir vyr. fon­dtt saugotojo leidimu ; duomentt baze intemete papra tai pa iekiamo tik u slaptazodziai , uz ku­riuos dazniausiai reikia moketi, ir kt.). Kiek atvi­re ni yra tyrimai ir jtt medziaga (ivairi4 in titucijq tyrim4 krypCi4 pristatymai yra laisvai pasiekiami intern tu, taCiau tyrim4 medziaga dazniau iai pub­likuojama mazatiraziuo e ir tik didelese bibliote­kose esanciuose moksliniuose leidiniuo e). Atviriausia yra vizualizavimo erdve muziej4 ek -pozicijo yra lankomo uz nedideli, daznai imbo­lini mokesti, daug laisvai pasiekiamos infonnacijo5 galime ra ti internete. Vertikaliai etap4 s'lveik'lga­letume apibrezti kaip antyki tarp pokyci4 ir pa-tovumo, kur dokumentavimo ir vizualizacijo5

etapai yra daug pastovesni nei tyrim4 etapas (pa­prastai dokumentavimas ir vizualizacija yra vyk­domi pagal nu istovejusias schemas, tuo tarpu tyrimuose yra labai svarbus kurybinis elementa ).

Archeologijos komplek 4 kaip tek t4 kaity­mui galime naudoti perkodavim'l, semiotinius, 5ta-ti tines, erdvines turinio analizes ir " testa metod us. [domios yra ergio Camizo ukur­to grafini4 atvaizd4 klasifikavimo ir perkodavi­mo metodiko (Camiz ir kt., 1998; Camiz, Rova, 200 I; Camiz ir kt., 2004; Camiz, 2004; Camiz, Venditti, 2004) taikymo archeologiniams komplek­sams galimybc . Pcrkodavimo metu analogine ir kompiuteriui nesuprantama infonnacija yra di kre­tinama ir perkeliama i kompiuterin~ d\ imat~ ar trimat~ aplink'l' Tai, kad grafinio \aizdo ir archeo-

logir •

mUI • •

Jle y • •

Jaml 199~

tuml fOlm parel

• • vIal

Galil derir tacij( yra r

kim ke, 1 sinta

•

palm • VaIZ(

poky zo rr Jaips kaip paka biaw tuse suku kultii v

Zino tusb mes

ne s elem

cios mod,

• mel<

lio p ir kit ne ti

19

• • lore, nalum p. 134

tran-• v

<a IS • • l tn­

• per s pa­duo­Jtis). umo s yra ,klo xas­fon­l1ete ~ ku­atvi-

••

lCIJ4. • • laml

pub­iote­lse ). eks­nbo-

•• lelJo a f!a---. pa-

• •

:IJOS (pa­vyk­:trpu tas). :tity-sta-••

~IJOS

kur­lavi-ova,

•

mlz, ,Iek-

• • 1e Ir :kre­.~ ar heo-

\RlIIHlLO(.IJ,\ !\:,\IP K()\1l ,,,, \llJ\

loginio komplekso (pavyzdziui, kapo) perkodavi­mui taikome t<\. pati metod<\., visiskai nereiskia, kad jie yra sutapatinami. Abu kodai gali bGti analiluo­jami vienoje transkribavimo istemoje (3KO, 1998b). Pavyzdziui, remdamiesi anatomini4. ploks­tum4. apibn!zimais, kapo infonnacij<\. galime tran -formuoti i antyki4. kaleje apra v omais kintamaisiais paremt<\. trimat~ koordinaCi4. sistemet ir taip efekty­viai atlikti sios infonnacijo tyrimu kompiuteriu. Galime manyti, kad idomi4. rezultat4. pasiektume derindami S. Camizo metodet su semiotiniu komu­tacijos testa metodu. Komutacijos testa funkcijo yra nustatyti paradigmo ir intagmo reikvminiu kirtumu bei padeti apibrezti si reiksmingumet (Fis­

ke, 1998, p. 128). Techniskai tai atliekama keiciant sintagmines si temo elementu bet kuriai kitai, paimtai is paradigmine i mos, ir ubjektyviai, vaizduoteje ivertinant del to atsiradusius reiksmes pokyCius. Komutacijos te to derinimas su S. Cami­zo metodika padet4. umazinti vio subjektyvumo laip ni. Pavyzdziui, skaitydami kaPct su ikapemis kaip tekstct, pagal . Camizo metodiket me galime pakankamai objektyviai isskirti ir apibudinti var­biau iu kapo kaip intagmine i temo elemen­tus bei apibudinti juo to paties metodo pagrindu sukurt4. paradigmini4. si tem4. (vis4. kap4., \ is4. to kulruro , laikotarpio, Iytie ar kt. kapl!) kontekste. w

Zinodami paradigmine si temas ir turedami is kir-tu bei apibudintus sintagmini4. sistemq elementu , mes galime modeliuoti naujas, tariamas sintagmi­ne i tema (kurti kap4. model ius), kuriuo e ieni elementai but4. keiciami kitai , paimtais is tos pa­Cios paradigmines si temo (pavyzdziui, galimas modelis, kur vyro kape vietoj dviej4. ietigali4. idetu­me ietigali ir kovo kirvi arba ietigalius is galvuga­lio perkeltume prie kojugalio, analizuodami, kaip ir kiek pasikei t4. kapo kaip tek to reiksme). Taip ne tik galime isskirti reikVmingiausiu tek to (ar-

43

cheologinio komplek 0) elementu (tai tie elemen­tai, kuriuos pakeitu kitai teksto reiksme keicia i labiausiai), bet ir perskaityti kiekvieno konkretaus elemento reiksm~ tek te (radinio ir jo vieto reik v_ m~ archeologiniame komplek e) pagal tai, kuo ta elementas nera (ietigali ne kirvis, todel. .. ). Tai­kydami si metodet, taip pat galime bandyti atsekti C. Levi-Strausso aptarta pirmine binarines opo­zicija (JIesH-CT)JOCC, 1977), kurio galejo buti pa­grindas kuriant teksto (archeologinio komplek 0)

reiksmes. Pavyzdziui, naudodami apibrezimet: "ie­tigalis - ne darbo irankis" Uei, tarkime, vienuose vyr4. kapuose yra randama ginkl4., 0 kituo e darbo iranki4.) galime bandyti atsekti pirmin~ binarin~ opozicijet "kariai valstieCiai" ir jos pagrindu inter­pretuoti kitus tek to elementu. epamirVtant radi­ni4., jq Setsaj4. komp ir medziago , is kurio j ie padaryti, svarbu issiaiskinti, kokiet opozicij<\. (vyra

moteris, jaunas - senas, turtingas neturtinga ir t. t. 19

) atspindi kapo teikiama tek tas, ir tai gali tapti vienu is pagrind4. to konkreCio kulruro ar laiko­tarpio interpretavimui. Paprastai viena binarine opozicijos narys yra organizuotas (teigiama , ver­tinga , tvarkinga ), 0 kitas neorganizuota (ne­igiama ,nevertinga ,chaotiska ). Priklausomai nuo teksto kurejo pozicijo (kultfirinc priklausomybe ), pagrindinemis gali tapti psichologinio, religinio, na­cionalinio, istorinio ar socialinio tipo opozicijos (Lotman, 2004). Iskoduodami binarines opozicijas vi ada usidur ime su daugia luoksniskumu. Jukjei ikape iekl4. parodyti miru iojo Iyti, tai vyrui gale­t4. uztekti, tarkime, v ieno ietigalio, 0 moteriai \ ie­nos adatos. TaCiau realybeje kompleksai yra kur kas udetinge ni. Tad kita ikape galime vertinti arba

tik kaip pertekline , arba kaip atspindincia kitas binarines opozicija . Teoriskai galimos daugias­luoksnes binarines opozicijo pavyzdi galima pai­Ii ustruoti schema.

o !\airus sClllIoukos autoriai bande Icskoti i\amaUSll! binanni4 opo/icij4. is kunt! upiskiauslos}m gamta Kullura. \Idus Isore. scima indi\ Idas. motcf)s \)rai. taika karas. ci\ ili/acija . .Iaukiniskumas". mokslas tikejlmas. racionalumas IraclO­nalumas. /eme danglls. dlc\lska /moglska. minIS g}\Cl1Imas. \asara /iema. dlcna nakus. sa\as s\ctimas (Flskc. 1l)l)X. p. 134). \aikas suallgt,;s. mllas Istonja (Lotman. 2004. p (7).

44

~ ills_ . lie_ .

liS

5 schema. Teoriskai galimos dallglaslllOksnI! . binarines opoLici­jos pa\ yzdys.

5-oje chemoje yra pa aizduota keturill luok -nill binarine opozicija: vyras moteri; kary valstietis; turtinga neturtinga; sena - jaunas. Pazymetina, kad tokiu atveju zemesnio Iygmens binarine opozicijo gali bliti taikomos daug pla­tesniem apiblidinimam (pavyzdziui, turtingas -neturtingas, ena - jaunas gali bliti ir kary , ir vals­tietis, ir moteris). Pagal panasi<\. chern<\. bandyda­mi per kaityti archeologinius kompleksus, galetume gauti interpretacijas, kurios labai supap­rastintos atrodytll mazdaug sitaip: "kalavija = vy­ras, karys, turtinga, ena "; "kovo peili - vyra , kary , neturtingas, senas"; "noragas = vyras, zem­dirby , turtingas, senas" ar pan. Galime pasinau­doti faktu, kad kultliriniai imboliai turi bendr<\. reiksmitt struktOr<\., igalinanci<\. generuoti kuo ivai­riausios konfigliracijos atitikmenll grandines: bui­tie rakanda - krastovaizdzio elementas zmogaus klina ir Lt. (Baiburinas, 2006, p. 60). Vie­na idomiau ill binarinill opozicijtt (radinill kaip zenkltt ir komplek ll, kaip tekstll nagrinejimo pras­me) blittt 0policija "gyvas mir~s", taCiau tokiam nagrinejimui turime remti ir tokill mokslll duo­menimi (i torijo , meno istorijo ), kurie apie prie­sistorini laikotarpi yra labai kurdli. Bandant pazinti prievi tore vi uomen~, kazin ar imanomas tokio binarines opozicijos isskyrimas. ors ve­Ie nill laikotarpill tyrimam bandymai nustatyti, kuo skiria i gyvo zmogau apranga nuo ikapill, gali

RI\l\'YD \5 L \ U/IJ....-\S

bliti perspektyvu kelia (pavyzdziui, dabar pagal katalikiskas laidojimo apeiga miru iojo rankos su­rivamo rohnciumi ir ija ispraudziama sventa paveikslelis, nor gyvie iem vaiksCioti suristomis rozanciumi rankomis ar nesiotis rankose svent<\.pa­veik leli yra visiskai neblidinga reiskiny).

Be binarinill opozicijll, yra ir tarpinill katego­rijll, turincill abiejll binarine opozicijos elementQ bruozll, apimanCill jas abi, isblukinancill jll ribas. C. Levi-Straussas jas vadina anomalinemi kate­gorijomis (neBYI-CTpOCC, 1977). Anomalines ka­tegorijas galima ivardyti kaip uVvelninancias opozicij<\.. Praeities visuomenill pazinimui klausi­rna "ka yra tarp karill ir valstiecill?" gali bliti ne maziau varbu uz pacios "karill valstiecil( bi­narine opozicijos iV kyrim<\.. Anomaline katego­rijo gali ra tis is vienos ar kitos binarine opozicijo kaidymo i mulkesnes zona (Lotman,

v

2004, p. 87 89). Zinoma, net tokio kaidymo at-veju pagrindine binarines opozicija skirianti riba lieka nepakitusi, taCiau kiekvienoje binarineje opo­zicijoje (ar tik vienoje kurioje nor binarineje opo­zicijoje) atsiranda vidini atribojimas. Anksciau mineti "kariai - valstieCiai" galetl!. bliti skirstomi b pavyzdziui, "savus ir s etimus", "sauktinius irsam­dinius", "pestininku ir raitelius" ar pan. Tai labai varbu kalbant apie erdvini kultOro apra Vymtt.

Binarinill opozicijll ir anomalinill kategorijQ iV kyrima svarbus ne vien archeologinio komplek-o per kaitymo pra me. audojant binarines opo­

zicijas ir anomaline kategorijas kaip nuo tyrimQ saltinio formos ir struktliros atribota esmes gali­rna efektyvu tarpdalykini archeologll bendra­darbiavima u etnologai , kalbininkais, tauto akos ar kitll panavill humanitarinio paveldo riCitt tyri­netojais, taip pat apCiuopu iai panasia binarines opozicija ar anomalines kategorija avo mok 10

v

tiriamuo e saltiniuo e. Cia remiamasi nuo tata, kad vienoje kultliroje vartojami kirtingi tekstai (mitai, tauto aka, apeigos, kapavietes ir kt.) nera nei pirmavaizdziai, nei atvaizdai. Jie vi i uvokia­mi kaip paraleline truktliro. 0 tai reikstll, kad,

pavy, tus k( tUros Bend suom tekstl deti I

p. 32 kultli y'

zlau diniu kanal nesi~

rasyt •

VlSUO

bus t: nes. I

dal ie1 kytin yra tc

S mioti ciau J

• vargl: tos d~

•

mal11 Mes I

tuojaJ tyvill

•

nelro •

l1111n moks suorr

20

ir lietir jos sail

21

Jis par densit\

• tais. SI

" --• •

glallsll is turir York 1

pagal os SU­

'enta tomis l:<lpa-

.tego­nent4, ribas. kate­·s ka-

y'

nClas • ausl-

Jti ne t" bi­tego-

• • -Ines man, o at­riba

opo­opo-y'

;CIaU • •

ml6 sam­labai

't . ..

)f1J4. }Iek­opo-

•

-lm4. ::Tal i-:>

dra-lkos tyri-• mes kslo .ata, .stai

• lera kia­cad,

·\RCIIEOLOGJj \ ""JP KO\JL'\J" \( Jj \

pavyzdziui, kazkurios kultliro folklore ivvifruo­tus kodus is esmes galime taikyti ir tos paCios kul­tUros archeologiniam kompleksams iskoduoti. Bendradarbiavimas yra labai varbus praeitie vi­suomenems pazinti. A. J. Greimo nuomone, tik tekstl!. tyrimas humanitariniam mokslams gali pa­deti ra ti savo bendrq vardikli (Greimas, 2005, p.32). Pagal J. Lotmanq (Lotman, 2004, p. 39), kultiiros mechanizme komunikacija vyksta ma-. 'ai dviem kirtingais kanalais: vaizdiniu ir zo­

diniu (sakytiniu), taip pat dar vienu - rasytiniu kanalu. 20 Ji nera labai varbus tiriant vi uome­nes iki raVto at iradimo (nors I XII a. kaimyn4. u­rasyti tekstai apie baltu ir yra varbu baltl!. vi uomeni4. pazinimo valtini ), taCiau jis labai svar­bus tiriant viduramzi4. ar nauj4.i4. laik4. visuome­nes. Archeologijoje taikomi metodai leidzia tik is dalies pazinti vaizdini komunikacijos kanal't, 0 sa­kytinio ar tekstinio kanal4. pazinimui svarbiausi yra tautosakos, lingvistikos ir istorijos tyrimai.

S. Camizo modeli galima derinti ne tik su se­miotiniais metodais, bet ir su empirizmu. Jau ank -ciau minejome, kad humanitariniuose moksluo e vargiai ar pajeg ime atra ti kq nor panasau i gam­tos desnius, todel grynojo empirizmo taikymas hu­manitariniuose moksluo e kazin ar pa itei ina. Mes cia nerasime universalios, objektyviai egzis­tuojanCios tikroves, nesukursime ir visiskai objek­tyvi4.jos tyrimo metod4., iki galo nepaneigsime ir neirodysime savo hipotezi4.. Taciau yra empiristi­nil!. metod4., kurie visai tinkami humanitariniams mokslams. Galime teigti, kad kaitant praeitie vi­suomeni4. paliktus archeologinius komplek u

45

(tekstus), perspektyvu . Camizo i temos deri-nimas su turinio (content) analize. J uk jei archeo­logini komplek q uprantame kaip tekstq, sudarytq iV zenkl4. (radini4.), tuomet galime analizuoti ir jo turini. S. Camizo metodu is kyr~ ir apibudin~ tek -to (pavyzdziui, kapo) elementu ir 'trysi tarp j4., puikiai galime bandyti per kaityti sio pranesimo tu­rini. Atsiranda galimybe archeologijos tekst4. kai­tymui taikyti klasikine tek t4, analizes kategorija ar formules. Tyrimo metu gali buti isskiriami tiria­m4. archeologijos kompleks4. (pavyzdziui, kap4.) analizes vienetai: fiziniai (at kiri radiniai); a ocia­tyviniai (sujungti fiziniai vienetai, sudaryti iV pa­naViq emantin~ prasm~ galinci4. tureti radini4.), strukturiniai, su ij~ stipriu (radiniai, kurie yra vie­name kape ir udaro vienq tambesni fizini viene­tv; vidutiniu (vieno kapo radini4. poros) ar silpnu rysiu (vienetai, sudaryti pagal papildomus indika­toriu : miru iojo Iyti, amzi4., radinio vieta kape ir kt.). Taip pat taikomos apibendrinamosios schemos, lyginant apibreztame komplek e kapuose randamq bendrqradini4. kaici4., unikali4. (nepa ikartojanCi4.) radini4. skaici4., skirtingo perduodamos semantines infonnacijos lygio radini4. skaiCi4., nustatant vidur­kius, modas ar mediana . Pagal tekst4. analizei bu­dingas formule galima nu tatyti komplek 0

sudetingum't procentais2J ar komplekso supranta­mumo indeksqY

Jei archeologijq uprasime komunikacijos a -pektu, atsiranda galimybes jos tyrimuose taikyti ir kitus komunikacijos bei informacijos moksl4. ty­rim4. klasikiniu teoriniu poziurius, is kuri4. pa­zymetina Marshallo McLuhano medij4. teorija

," Galime kalbeti apie dar dlde ni skaici4. kanalL[. kurie atitikt4. visas zmogaus turimas juslcs (reg~. klaus~. skonio jutim~. uosl~ ir lietimV. taciau tokiais spcciliniais kanalai kaip skonio jutillla. uoslc ar klausa perduodamos infonnacijos tynmams archcologi­jos saltiniai teikia labai mazai Illedziagos.

'1 Komplekso sudctingumas gali buti apskaiciuojamas pagal formul~: unikali4. radini4. skaicius : bendras radini4. skaicius x 100. Jis parodo komplekso sudelingumo Iyg[. Sis metodas yra isvcstas is turinio analizeje naudojamo leksikos sudetingumo (Lexical density) indekso. Klasikineje turinio analizeje tekstai. kuri4. sudelingumo koelicientas yra apie 40 50 procent4.. yra laikomi papras­tais. Sudeling4. tekst4. sis koelicientas siekia 60 70 procent4. .

Komplekso suprantamumo indeksas gali buti skaiciuojamas pagal formul~: vidutinis radini4. skaicius kape + vertln-glausi4. (auksCiausio Iygmen ) radini4. kiekis procentais x OA. Indeksa parodo. kiek sunkiai yra skaitolllas teksta . Metodas yra ihcstas IS turinio analizeje naudojamo Fog indekso (Gunning Fog Rcadability Index). KIa ikineje turinio analizeje teigiallla. kad. pH.. c\\ York Timc Fog indeksas siekia II 1:2. tipines technines dokumcntacijos 10-15. profesionalios tcchnines dokulllentacijos 18.

46

(McLuhan, Parker, 1969; McLuhan, 2003). Anot autoriau , praktiVkai vi u mu supanCius objektus galime vertinti kaip medijas, kurios yra fizini4 ;(mo­gaus organ4 t~ iny (pvz., akiniai, tele kopa , mik­ro kopa yra aki4 t~ iniai). Jie isplecia zmogau fizines galimybe ir kompen uoja tai, ko jis pats negali padaryti (McLuhan, 2003, p. 63, 73, 100).

Pagal si~ teorij~ bet kuri archeologini komplek-a ar archeologini radinys gali bliti traktuojama

kaip medija: pilies siena apsaugine zmogaus odos t~ iny , kalavija nag4 ir dant4 t~sinys, kro ni sildancio zmogau klino funkcijo t~siny. Taigi galima j4 traktavima zmogau klino dali4 anato­mini4 bei imbolini4 reikvmi4 ir funkcij4 konteks­teo Be to, medijos gali bliti grupuojamos i kultlirines istema , kuri4 bene varbiau io yra par mto zo­

dine, rasytine ir elektro kultlira. Kiekviena kultli­rine sistema turi jai blidinga medija, ir siame kontek te analizuodami archeologijo saltiniu (pa­vyzdziui, kapu ) tampa varbli tokie faktoriai kaip juo paliku io bendruomenes rastingumo Iygis, pi­nig4 cirkuliacija ar laikrodzi4 naudojimas, ne pa­gal M. McLuhan~zodines (pagoniskosio ) kultUro bruozai yra ra vto neturej imas, natliriniai preki4 rna i­nai, cikline laiko istema ir linijinio laiko matavi­mo prietais4 nebuv imas (McLuhan, 2003, p. 42,95).

Tai varbu kuriant metodologines archeologijo ty­rimo prielaida ,ne tai neleidzia, pavyzdziui, seno­jo gelezies amziau kapo su ikapemis traktuoti taip pat, kaip XVI a. kapo su ikapemis. Komunikacijo teorij~ galima taikyti ir prendziant kai kurias Lie­tuvos archeologijos mokslo problemas. Pavyzdziui, galime speti, kad Lietuvos visuomene krikscione­jimo raida (pagonybe ir krikscionybe antyki, va­dinam~4 pagonybe liekan4 nykimas) buvo daugiau susijusi ne u katal ik4 ba:tnycio veikla, jos infrastruktliros pIetra ar jo galios augimu, bet su visuomene raVtingumo Iygio kilimu. Galime klausti, kiek itako konkrecios XVI a. bendmome­ne laido enos tradicijoms turejo jos rastingumo Iy­gis, kaip tarpu avyje usij~ pau dintos knygos plitimas Lietuvoje XVII a. ir to laikotarpio laidose-

RI\l\ 'YD,\S I \L IIK.\S

no tradicij4 kaita, kiek krikVCionybes plitimui Lie­tuvoje padejo mechanini4 laikrodzi4 naudojimas. M. McLuhano teorij4 kontekste tok pat per pek­tyvu gali atrodyti pejima, kad mli 4 kraste mo­neto kapuose at irado enajame gelezie amziuje, po pinn~4 balt4 s~lyCi4 su fonetiniu rastu ir ekvi­valentine pinig4 i tema, paremta Romo imperi­jo kultlira. Jo isnyko bene tuo metu, kai vi uomene ra Vtingumo Iygis virsijo 50 procentq, kai net ir kaime sunyko natliriniai preki4 mainai, 0

moneta is magiVko retenybe irto kasdieninio at-i kaitymo priemone.

" ISVADOS

I. Archeologini radinys gali bilti suprantamas kaip zenkla (semiotiko pra me), kuri yra arche­ologinio komplek 0 kaip pirminio teksto dalis. Ar­cheologiniai radiniai kaip zenklai ir archeologiniai kompleksai kaip pirminiai tekstai yra archeologi­jos saltiniai.

2. Archeologo uzdavinys yra perskaitant pir­minius tekstus rekonstruoti praeitie vi omeni!! gyvenim~ ir ukurti antriniu mok linius archeo­loginius tekstu (mok line publikacija, prane­Imu mokslinese konferencijo e, pa kaitas tudentams), skirtus mokslo visuomenei. Galimi

ir tretiniai - placiajai i uomenei skirti archeolo­giniai tek tai (populiario publikacijos, muziej!! ek pozicijos ir kt.).

3. Archeologiniai radiniai kaip zenklai gali biiti apibreziami per svarbiausias savybe : funkcijos, technologijos, komunikacijo ,kod4 reiksmines is­temos bei perduodamo emantines informacijos

• • prasmeml . 4. varbiausio archeologijo kaip komunika­

cijos problemos yra: radinio kaip :tenklo santykio su realybe objektu traktavimas; principine gali­mybe per kaityti tekstus, paliktus kultUr4, kuri!! jau seniai nebera; praeitic kultUr4 palikt4 tekst!! skaitymo objekty\Llma . Galimi skirtingi vi4 pro­blem4 prendimo blidai.

5. tymui stati 1

jo te kl~ ir

•

nagru biaus mas,

A ing pi ic . I

Bri t(

A VaiU

• ramIe 2002

A ture

,

[ziiln <http chaee ge=l.

)

1992 I

mioti Nr. 1

E rakty 16 d xists hesJ

(

cal f Firer . , SIO •

chca (

ofstJ cedu cola!

i Lie-• Imas. 'spek-! mo-v • •

zlUJe, ekvi-

• lpen-, kai :enh!.,

•

nal, 0 io at-

amas rche­i. Ar-

• • • ~lllIal

'Iogi-

• : plr-

•

le1ll4 :heo­'ane­Ii tas llimi !olo-

• •

biiti • • IJO ,

•

; SIS-• •

::IJOS

lika­ykio 7ali-" •

un4 k t4 pro-

ARCIIH)LOGUA K \IP K()\tl IK,\( 11.\

5. Archeologijo kompleks4. kaip tek t4. skai­tymui galime naudoti perkodavim't, emiotiniu, tati tine, erdvines turinio analizes ir komutaci­

jo testo metodu . Archeologini radini kaip zen­klq ir komplek 't (kaip tek tv galime suvokti tik nagrinedamijuos nuo 'ekliai etapais, is kuri4.svar­biausi yra sie: dokumentavima , tyrimas, pateiki­mas, savireflek ija.

_ v

LlTERATUROS St\RASAS

Aitken M. J., 1999 Archaeological dating u -ing phy ical phenomena Report on Progre in Phy­ics. In tillite of Physics and lOP Publishing Limited.

Bristol, United Kingdom, 1999. T. 62, p. 1333 1376. Amulevicius A., DaugviJa A., Davidonis R.,

Vaitkevicius G., 2002 ging of archaeological ce­ramics II Enviromental and Chemical Physic. Vilniu , 2002. Vol. 24, O. I, p. 7 13.

Art and architecture, 2002 Alt and Architec­ture Thesauru [interaktyvus]. Los Angele , 2002 [zilireta 2003 m. palio 19 d.]. Prieiga per internetq: <http: www.getty.edu/vow AATFuIlDisplay?findar­chaeology&logic=A D&notec-&english= &prev ya­ge=l& ubjectid=300054328>.

Azenbacher, 1992 Filosofijo ivadas. Vilniu , 1992.

Baiburinas A., 2006 Daikt4. funkcionavimo e­miotiniai a pektai I Liaudies kultlira. Vilnius, 2006. r.l,p.5967.

Barthes R., 1968 Element of emiology [inte­raktyvus]. ew York, 1968 [zilireta 2004 m. lapkriCio 16 d.]. Prieiga per internetq: <http: w\\w.mar­xi ts.org, reference, subject philosophy \\orks, fr bart­he .htm> .

Camiz S., 2004 On the coding of archaeologi­cal find [interaktyvu] Archeologia e calcolatori. Firenze, 2004. Vol. 15, p. 200 218 [ziureta 2005 au­sio 23]. Prieiga per internetq: <http: soi.cnr.itar­chcalc, indice PDF 15 12 Camiz.pdf>.

Camiz S., Rova E., 200 I Exploratory analysi of tructurated images: a te t of different coding pro­cedure and analysis methods Archeologia e cal­colatori. Firenze, 200 I. Vol. 12. p. 7-45.

47

Camiz S., Rova E., Tulli V., 1998 Exploratory analysis of images engraved on ancient Near ea tern eal ba ed on a distance amon strings Stati tica.

Bologna, 1998. T. 4, p. 669 689. Camiz S., Rova E., Tulli V., 2004 Modelling

the archaeologi t's thinking for the automatic clas i­fication of Uruk/Jamdat nasr eal images Beyond the Artifact. CAA Conference 2004, Prato, 13 17 Ap­ril. Prato, 2004, p. 58 59.

Camiz S., Venditti .,2004 Unsupervi ed and upervi ed classification of Egyptian scarabs based

on typology qualitative character II Beyond the Ar­ti fact. CAA Conference 2004, Prato, 13 17 Aplil. Pra­to, 2004, p. 60 61.

The Commens Dictionary of Peirce's term, 2003 [interaktyvu]. Hel inki, 2003 [ziUreta 2006 ausio 10 d.]. Prieiga per internetq: <http: , ww\\<.hel­

sinki.fi cience,commen dictionary.html>. Dictionary of Computing Terms (HTML),

2004 [interaktyvus]. eedham, 2000 2004, [zilireta 2004 m. sausio 17 d.]. Prieiga per inter­netq: <http: Iwhatis.techtarget.com definition 0"sid9gci211948,00.html>.

Encyclopaedia Britannica, 2005 - [interakty­vus]. Chicago, 2005 [zilireta 2005 m. au io 10 d.]. Prieiga per internetq:<http: \\<ww.britannica.com>.

Fiske J., 1998 t ada i komunikacijo tudi-ja . Vilnius, 1998.

Gardin J. c., 2002 Archaeological Oi course, onceptual Modelling and Digitalisation: An Inte­

rim Report of the Logici t Program [interaktyvus]. anterre, 2002 [zilireta 2005 birzelio 18 d.]. Prieiga

per internetq: <http:www.epi temes.net arkeotek Crete2002 JCG.pdf'>.

Glosiene A., Manzuch Z., 2003 Skaitmeninio ir kaitmeninto paveldo valdymo strategijos atmin­tie in titucijo e Informacijo mokslai. Vilniu , 2003. T. 25, p.26 39.

Greimas A. J., 1989 emiotika. Vilnius, 1989. Greimas A. J., 2005 trukturine semantika.

Vilnius, 2005. Harris M., 1998 Kultlirine antropologija. Kau­

na , 1998. Hodder I., 2000 Praeitie kait) mas, Vilnius,

2000. Hutchinson Encyclopaedia, 2000 [interakty-

48

\u ]. Abingdon, United Kingdom: Helicon Publis­hing Ltd, 2000 [ziureta 2004 m. sausio 17 d.]. Prici­ga per internet<\.: <http: www.tiscali.co.uk reference, dictionaries computer data m0005831.html>.

The Internet Semiotics Encyclopaedia, 2004 [interaktyvu ], Lund, 2004 [;'bun~ta 2006 m. au io 10 d.]. Prieiga per internet<\.: <http: www.art­hist.iu.se, kultsem encyclo.intro.html.

Jovaisa E., 1999 Lietuva iki Mindaugo [CD ROM]. Vilniu , 1999.

Jovaisa E., 2004 ldomioji Lietuvo istorija [CD- ROM]. Vilniu , 2004.

Lindstrom M., 2003 The Future of Marketing [interaktyvus] Lindstrom company, 2003 [ziureta 2005 m. gruodZio 16 d.]. Prieiga per internet<\.: <http: www.martinlind trom.com pdf article Futu­reo'o200fO/o20 M arketi ng. pdf.>.

Lindstrom M., 2005 - Prekes zenkla egzi tuo­ja tik mu l!galvo e [interaktyvu ] Vilnius, 2005 [ziu­reta 2005 m. gruodzio 16 d.]. Prieiga per internet<\.: <www.baltijoskonferencijos.lt. get_ file. php?ty­pe- press&id= 16>

Lotman J., 2004 - KultUros emiotika. Vilnius, 2004.

McLuhan M., 2003 Kaip uprasti medij<\.. Vil­niu , 2003.

McLuhan M., Parker K., 1969 - Exploration of the Ways, Means and Values of Museum Educa­tion with the Viewing Public. ew York, 1969.

Merriam-Webster Dictionary, 2003 [interak­tyvus]. Springfield, USA: Merriam-Webster, Incor­porated, 2005- 2006 [zi ureta 2003 sausio 14 d.]. Prieiga per internet<t: <http://www.m- w.com/cgi bini dictionary?book=Dictionary&va=museology>.

Oxford English Dictionary, 2005 [interakty-VllS] Oxford, 2005 [ziureta 2006 m. au io 6 d.]. Pri­eiga per internet<\.: <http: www.askoxford.com/ concise_oed archaeology?view=uk>.

Peirce C. S., 1894 What Is a Sign'? ( 1894) [in­teraktyvus] The Peirce Edition Project, Indiana­polis, 2005 2006 [ziureta 2003 io 14]. Prieiga per intern l<t: <http: www.iupui.edUl- peirceiep 'ep2 ep2bo­ok/ch02 ep2ch2.htm>.

Rusen J., 1997 I torijo didaktika Vakarl! Vo-

RI\l\Y!HS I A L 11K \ S

kietijoje: auji istorijos tyrinejimai savizinos link Istorine s<\.mone ir istorijos didaktika (Svietimo stu-dijl! s<\.siuvini r. 2). Vilnius, 1997, p. 14 27.

Topol ki J., 1973 Mctodologia historii. Wars­zawa, 1973.

Zabiela G., 2002 aujau ittil! laikl! archeolo-gija: tyrimo metoda ar i torijos pazinimo jungia­moji grandis Istoriko atsakomybe. Vilnius, 2002, p. 151 157. Arba [interaktyvu ] [ziureta 2006 m. sau-io 18 d.]. Prieiga per internet<\.: <http: www.

lad. i f. vu.1 t/naujau iej Uai kai .htm>. lioraTblpeB n. r., 1971 Bonpocbl TeoplHl

HapOLl.HOrO I1CKyccTBa. MocKBa, 1971. 3apeHKoB H. A., 200 I OnblT nOCTpoeHHlI

CeMI10TI14eCKOH TeOp1111 )I(I13HI1 11 6110norl111 [inte­raktyvu] MeToLl.onorl1S1 6110nOrI1I1: HOBbie l1L1.ell. MocKBa, 2001 [ziureta 2006 ausio 23 d.]. Prieiga per internet<\.: <http://b.semiotic .ru pdf'zaren­kov.pdt>.

J]eBli-CTpOCC K., 1977 CTpYKTypanl13M 11

3KOnOrl1S1 [interaktyvu ]. MocKBa, 1977 [ziun!ta 2005 m. spalio 15 d.]. Prieiga per internet<\.: <http:! philos.msu.ru txts levi_stross_3.txt>.

J]OTl\1all 10. M., 1992 npOI1CXO)l(Ll.eHl1e ClO)I(eTa B TI1nOnOrl14eCKOM OCBellleHl111 [interakty­vu ] II J10TMaH lO.M., v136paHHbie CTaTbl1: B 3 T.

Tannl1HH, 1992. T. I [ziUreta 2005 m. spalio 20 d.]. Prieiga per internet<\.: <http://www.gumer.infolbiblio­tek_Buk Culture. Lotm '23.php>.

J]oTl\1aH 10. M., 1998 CTpYKTypa XYJlO-)I(eCTBeHHoro TeKCTa I J10TMaH lO. M. 06 I1CKYC­CTBe. CaHKT neTep6ypr, 1998.

J]OTl\1aH 10. M., 2000 CeMI10c<jJepa. CaHKT neTep6ypr, 2000.

MOliceeB B. 11.,2002 Ce 1I10TI14eCKI1H npouecc B He)l(l1BOH npl1poLl.e [interaktyvus]. Prieiga per inter­net<\.: <http://www.vyacheslavmoiseev.narod.ru!Phi­los cience,'TextbookiSemiotics.htm>.

3KO Y., 1998a OT VlHTepHeTa K rYTeH6epry: TeKCT 11 rl1nepTeKcT [interakty'vus], 1998 [ziureta 2003 m. birzelio 25 d.]. Prieiga per internet<\.: <http: www.philoophy.rulibraryecointernet.html>.

3KO Y., 1998b OTCYTcTBYlOlllaSi CTpYKrypa. BBeLl.eHl1e B CCMI10nOrlllO, CaHKT neTep6ypr, 1998.

TI compl

• nonll1' archa( dings plexe~

sy ten clear ( cord). nable for ex grave, old-to •

mteral compl

W flects , comm romen findin cation tific pi comm ciety educal

Fi: during They ( tal and recrea by pee behinc ated b) Even t

about createc in larg excav~

jeet th:

nk II , stu-

v'ars-

~olo-•

19la-002, sau­WW.

!HIUI

inte­.ll.eH.

•

elga ren-

:M H

.f(!ta tp:11

HHe

kty-3 T.

d.]. Jlio-

'.ll. 0-

<yc-

.HKT

~ecc

Iter­

Phi-

)ry: reta tp:11

Ipa. )98.

·\RCIlLOLO(,IJA K.\IP KO\l L~I"o\CIJ \ 49

ARCHAEOLOGY LIKE COMMUNICATION

Rimvydas Lauzikas

Summary

The material remains (artefacts, ecofact and complexes of finding) find during excavation (or noninterventional reserach) are the main ource for archaeology. In this research the archaeological fin­ding are understood as signs, and the finding com­plexes as texts (understanding text as an orderly sign ystem that is dedicated to communication and has

clear differences from other system that we can re­cord). A finding complex like any text can be defi­nable through findings sign that are typical for it: for example a human keleton i a typical find for a grave, necropoli, churchyard, but it i not u ual for old-towns and ca tIe hill; a code that de cribe the interaction between finding and the radiu of the complex (the garve hole or churchyard fence).

We can single out three text levels. Each text re­flects a particular communication link: primary text communication between past society and the envi­roment that urrounded them (archaeological finds, finding complexes); secondary text the communi­cation of the archaeologi t with pa t ociety ( cien­tiflc publication, cientific lecture ); third text the communication of the archaeologist with today 0-

ciety (popular publication, mu eum expo ition , educational e ions, popular web pages).

Findings (signs) and complexes (texts), discovered during investigation have a few common attribute. They can be ternary: deliberately left behind, acciden­tal and mixed. Artefact and ecofact complexe that we­re created on purpo e (for example a grave with hroud ) by people of pa t ocietie can be attributed to texts left behind on purpose. Accidental igns and text were cre­ated by accidental actions (for example, rubbish dumps). Even though they are accidental they can reveal fact about past society the same way a the one that were created on purpo e. The mixed text are more common in large complexe (for example a coin found during excavation in a churchyard could be a shroud or an ob­ject that wa droped by accident).

Function, technology and communication. The-e three main interacting a pects can best define

the main archaeology ource the finding (as a sign or a complex of findings, text). This is particularly clear in the original texts. The function aspect emp­hasizes functional purpose. Decoding it mean that we can define the function of the finding in the terms used in archaeology cience (for example a kni fe, a sword, foundation, headband and other ) . Ba ically it' the identi fication of the finding. The technological aspect empha ize the materials, tech­nique and technologie that were used to create the finding. Very often this aspect is deciphered with the help of physical, chemical and other cameral re earches. The most difficult thing is the finding's communication aspects. Of course everyone under -tands that a sword, laid by the body in a grave i more than just a weapon or a witne of high level smithery craft. But what exactly doe it mean? Or what is the connection between an item' function "to tore liquids" and the decoration ornament in the form of a "wavelet".

To understand (and by doing so, to realize ar­chaeological goals) the finding (as a sign) and the complex (as text) we need to examine them u ing consistent step . The mo t important step are these:

I. Documentation organizing the findings into modem cultural text through the use of paradigm (di covering the finding, visual examination, regi t­ration, description, initial dating, inclusion into the museums collection). In the proce s of documenta­tion the archaeological complex i regi tered ("re­corded") u ing modern mean (photography, graphic , notes and other ).

2. Re earch analy i of structure and reading ancient cultures signs and codes (recoding into a com­puter understandable language and statistical re earch, additional re earch, deciphering the functional and technological aspects, attempt to under tand the

50

communication aspects, the final dating of the finding, attribution to a culture, detemlining the relationship of the finding to other imilar same culture or period tindings u ing e tabli hed classification ).

3. Pre entation (vi ualization) the yntagmatic organization of tinding into modem text (scientific, scienti fic informational and in formational publica­tions of the finding and information about it, displa­ying in an exhibit or permanent museum ex 'tion, pre entation in digital space, lectures, announcements in conferences).

4. Self-reflection an empirical and longitudi-nal (or retro pective) analy i of documenting, rese­arching and pre enting the archaeological data.

Dr Rim\ \das Lau/lkas •

\llntaus uni,,:rsttctas. KomuntkaciJos lakullclas 'iauli:leklo al. 9. Vilntus LT OI5Ll. leI. R 610 97107 d pastas: rilll\ }das.lau/lkasrtl kf.\ u.1t

RI\l\,YI).\S l \LZIKAS

LIST OF ILLU TRATIO S

I cheme. Relations among text, cientist and re­ality in archaeology.

2 scheme. Communicative interaction among so­cial infrastructure, social super tmcture and external influence.

3 cheme. Relation between objectivity of the primary and the econdary text in archaeology.

4 cheme. Interaction among documentation, re­'earch, vi uali ation and elf-reflection in archaeo­logy.

5 scheme. The example of multilayer binary op­po ition (theoretical possible point of view).

(,aula 200702 J3

Pa (Tel it;

1962 I

(Valatl 362). j

10 30 ¥ •

e anCli

10 38 nemaz ar apdi gargaz metali pe iliai ,