,

Klaipedos universitetas

Lietuvos istorijos institutas

Vilniaus universitetas

• •

Skiriama

lonG Puzino

1 OO-meCio jubiliejui

VILNIUS 2005

UDK 902/904(474.5) Li-227

Redaktoriq kolegija:

•

Algirdas Girininkas (ats. redaktorius ir sudarytojas) (Lietuvos istorijos institutas)

Rimantas J ankauskas (Vilniaus universitetas)

Vytautas Kazakevicius

(Lietuvos istorijos institutas)

Mykolas Michelbertas (Vilniaus universitetas) -Evalds Mugurevics (Latvijos universiteto Latvijos istorijos institutas)

Vytautas Urbanavicius (Pilill tyrimo centras "Lietuvos pilys'j

Gintautas Zabiela (Lietuvos istorijos institutas)

v

Vladas Zulkus (KJaipedos universitetas)

v

Jurgita Zukauskaite (ats. sekretore) (LietlLVos istorijos institutas)

ISSN 0207-8694 ISBN 9986-23-124-8

•

© Lietuvos iSlorijos instilutas, 2005 © Straipsni4 au loriai, 2005

L1ETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2005. T. 29, p. 13-30. ISSN 0207-8694 v

PRANESIMAI

JONO PUZINO GYVENIMO KI{LIAS

GINTAUTAS ZABIELA

Lietuyos profesionaliosios archeologijos pradininko Jono Puzino simtmetis yra gem proga dar kart'l.pazYelgti i iii'!. neeilinct asmenyb't, priminti pagrindinius jo darb us, is-kelti kal kurias maziau zinomas jo veiklos sritis. Sis zmo-gus tun!jo didziuli kuriam'l.it potencialct, kuriam deramai atsiskleisti sutrukde lemtingai susiklosciusios istorines ap-linkybes. Nepaisant to,jis i Lietuvos istorij'l. iejo kaip vie-nas zymesnittjos XX a. siim!., apie kurio nuveiktus darbus zinome toli grazu ne visk'l..

Jono Puzino asmenybe atskiros knygos nesulauke. Tai nestebina, nes tarybiniu laikotarpiu ji stengtasi is-trinti is istorijos, matyt, del pasitraukimo i Vakarus ir ak-

- ----------------, 1

•

.S1c.,

1 pay. "Rinktiniq rastq" (Chicago, 1983) Yirselis.

tyyios veiklos Lietuvos labui iki 1944 m. lki 1968 m. jo payardct draude mineti tarybine cenziira, dar 1987 m. (pra-ejus beyeik desimtmeciui po mirties!) jis buvo apibiidi-namas kaip dalyvav'ts "burZuazinitt nacionalistll yeikloje" (Kulikallskiene, 1987) (tokillS epitetus tekstuose tuo me-tu iterpdayo leidinil[ redaktoriai). 1. Puzino asmenybes ir veiklos pazinimlli nepralenkiamos svarbos Iieka jo zmo-nos Konstancijos Pllzinienes riipesciu parengtas ir 1983 m. Cikagoje (JAY) isleistas jo rastll dvitomis (Pu-zinas, 1983) (I pav.). Lietuvoje 1. Puzinas oficialiai iver-tintas, kai tik tapo galima - S'liiidzio laikotarpill. 1990 m. bllYO paminetas jo 85-metis (Volkaite-Kulikauskiene, 1990). 1994 m. Lietuyos archeologijos draugijos riipesciu

-.. - ........... -

~ Jonas I'll;: in {/ s -

~

::] 1905 1978 ~ ~

~

---~ --

• ~ -

Lt 2005

2 pay. Jonui Puzinui skirtas Lictuyos pasto zcnklas.

gimtines sodybvieteje pastatytas memorialinis akmuo. Nuo 1996 m. Yilniaus universitete pradeti rengti tarptau-tiniai 10no Pllzino skaitymai (2005 m. spalio menesi iyyks ketvirtoji konferencija, skirta jo simtmeciui). 1. Puzino nuopelnai ivertinti archeologijos istorijoje (Kulikauskas, Zabiela, 1999, p. 221-231), 2005 m. sausio 8 d. isleis-tas jam skirtas Lietuvos Respublikos pasto zenklas (2 pav.).

14 GINTAUTAS ZABIELA

3 pay. Su mama Ukmcrgeje 1932111. US A. Cepellielles aSlllellillio arcllyl'o.) 4 pay. Gil11nazistas. 1925 m. (Is A. Cepellielles asmellillio arcllyvo.)

5 pay. Su draugais (kaireje prie dYiracio) 1925 m. (Is A. Cepellienes asmenillio arcllyvo.)

lONO PUZINO GYVENIMO KELIAS

Jonas Puzinas, kaip ir daugelis pirmosios Lietuvos Respublikos sviesuoli4., buvo "pirmoji karta nuo zagres". lis gime 1905 m. spatio I d. (senuoju stiliumi, Lietuvoje naudotu iki 1918 m. , tai buvo rugsejo 18 d.) Svaronillkai-me (dabar Ukmerges r., Pivonijos sen.). Tevai Motiejus Puzinas ir Barbora Puziniene (3 pav.)! buvo stambus liki-ninkai (turejt( 2,5 valako (valakas - 21 ha) zemes, pirktos is dvaro). Pirmieji Jono Puzino biografijos faktai skurdus ir blidingi daugeliui. luos paivairinti ir papildyti gali tik atsiminimai bei nau j i archyviniai tyrinej imai. 1912-1914 m. 1. Puzinas mokesi Laicitt rusttliaudies mokyklo-je, 1916-1917 m. - Ukmerges vokiecill miesto mokykloje, 1918- 1925 m. - Ukmerges gimnazijoje (4 pav.), kuri~ bai-gt(s trumpai Ukmerges zydq vidurineje mokykloje moke lietllvi4. kalbos (5 pav.). Sie mokslai 1. Puzin~ formavo kaip humanitar~pirmiausia ismokt4. kalbtt aspektais: rusL/.,len-kl/., vokieci4., na, ir, zinoma - lietuvill. Panasu, kad tevai mane lon~ busiant mokytoju.

Pinnasis svarbesnis J. Puzino gyvenimo poslikis ivyks-ta 1925 m., kuolllet jis, Stepono Kairio padedamas, istojo

15

iKauno universiteto Humanitarinitt mokslll fakultet&., kur pradejo lietuviq kalbos ir literaturos, iyginalllosios kalbo-tyros ir pedagogikos studijas. Tai dar tarsi anksciau pasi-rinkto kelio t~sa, taCiau jau kokybiskai nauju Iygiu ir su naujomis atsiverianciomis galimybelllis. Nors Kauno universitetas buvo isikur~s vos pries 3 metus ir didesnio prestizo dar neigavt(s, jau pats aukstojo mokslo siekimo faktas ana meta kaimiskoje Lietuvoje buvo reiksmingas. Ne maziau svarbu buvo ir tai, kad Kaunas tuo metu buvo Lietuvos sostine (tegui ir iaikinoji, taciau reali), kur teike-si zymiausios krasto inteiektuaiines pajegos. Si terpe vei-kiai prades daryti poveiki 1. Puzinlli - stlldentui.

Studijos Kauno uni versitete 1. Puzino gyvenime svar-bios dviem dalykais. Pirmasis yra susipazinimas su istori-ja, 0 kiek veliau - ir su archeologija. Studijuodamas jis 1925- 1928111. dirbo Kauno miesto savivaidybeje, kur rin-ko medziag~ apie Kauno, Siauiill ir Ukmerges miestLl sa-vivaldybes. Sill darbtt rezultatas buvo nemazas darbas "Siaulill miestas. lstoriniai bruozai" (Puzinas, 1930). la-me pasireiske 1. Puzino kaip istoriko gabumai. Taciau jie

6 pay. 10no Puzino vaikai (is kaires i desint

•

16

toliau vystyti nebuvo, nors visit gyvenim

JONO PUZINO GYVENIMO KELIAS 17

. ,

7 pay. Heidelberge 1932 m. su YokicCi4 kolegomis (stoyi desincje). (is A. (;epenienes aSlllenillio archyvo.)

8 pay. Vytauto Didziojo kultiiros muziejaus Pricsistorinio skyriaus atidarymas 1938 m. sausio 25 d. Is kaires i desin«: yalstybes kontrolierius K. Sakenis, prezidentas A. Smetona, payaduojantis ministrll pirmininkll I. Stanisauskas, I. Puzinas (Kulikauskas, Za-biela, 1999, p. 219, pay. 77).

•

18

Kita didele, svarbi ir iki siol nepakankamai atskleista 1. Puzino veikos sritis buvo jo pedagogine veikla. J'l gal i-ma suskirstyti i 2 chronologinius tarpsnius. Pinnasis jtt vy-ko Lietuvoje, antrasis - uzsienyje. Pilmasis etapas buvo produktyviausias. Jame galime izilireti bent 3 J. Puzino -pedagogo veiklos kryptis. Tai studenttt mokymas, archeo-logll. ruosimas, visuomenes svietimas. Visose siose srityse 1. Puzinas buvo istikimas archeologijai. Pedagogine veik-la geriausiai buvo galima uzsiimti Vytauto Didziojo (var-das suteiktas 1930 m.) universitete Kaune. Vos griz«s i Lietuv'lJ. Puzinas 1934 m. spalio 1 d. tapo sio universite-to Humanitarinitt moksltt fakulteto Etnikos katedros vy-resniuoju asistentu. Reikia pastebeti, kad Vytauto Didziojo universitete Archeologijos katedros nebuvo. Tiksliau - ji gyvavo 1926-1934 m., kuomet jos vos ne vienintelis des-tytojas buvo ordinarinis profesorius Eduardas Volteris, 1922-1937 m. skait«s bendr~'l archeologij'l (Lasinskas, Pivoras, 2002, p. 143). Kadangijis nesuspejo paruosti sau deramos pamainos, jam isejus i pensij'l katedra buvo uz-daryta. Tad J. Puzinui teko tarsi is naujo sukurti Archeo-logijos kate dr

lONO PUZINO GYVENIMO KELIAS

Lietuvos archeologija J. Puzinui amzinai liks dekinga uz antrosios archeolog4. profesionalll kartos (pir moj i kar-ta jis buvo pats vienas) parengim'l.. Tai Pranas Kulikaus-kas (1913-2004) - mokesi Kaune iki 1938 m., 1938-1940 m. studijas gilino Kionigsbergo universitete, Regina Volkaite-Kulikauskiene (g. 1916 m. - baige 1940 m.), Ri-mute lablonskyte-Rimantiene (g. 1920 m. - 1942 m.), Ma-rija Aiseikaite-Gimbutiene (1921- 1994 - 1942 m.). Visi jie isugde naujas archeologll kartas, paliko ryskq pedsak'l. Lietuvos ir pasaulineje archeologijoje.

1. Puzino svietejiskai veiklai priskiriami jo populia-rioje spaudoje spausdinti straipsneliai ar interviu archeo-logine tematika, enciklopediniai straipsneliai, paskaitos vi-suomenei. Stai kaip viena tokia paskaita apibudinama to meta spaudoje: ,,1939 m. lapkricio 11 d. Rygiski4. J0l10 (1ono lablonskio. - G. Z.) mergaiciqgimnazijos saleje kau-niskis dr. 1. Puzinas skaite idomi'l. paskait'l. apie Vilniaus ir Vilniaus krasto pilis,jtt vaizdus pagrazilldamas epiadia-kopu. Prelegentas vaizdziai papasakojo apie Vilniaus kraSto viettt - Gardino, Lydos, Naugarduko, Krevos, MedillinktL

19

Vilniaus, Trakq - pilis, jtt ankstyvesn« paskirti. Mokslei-Vill susidomejimas sia paskaita buvo didelis, del to sale buvo pilnutele. Butll gera, kad panasaus turinio paskaittt buttt ruosiama ir daugiau" (Mokslo, 1939). Viesos Lietu-vos proistores paskaitos skaitytos Kaune, Klaipedoje, Uk-mergeje (Lasinskas, Pivoras, 2002, p. 137). Bene didziau-sias 1. Puzino svietejiskas darbas, kryptingai taikytas gausiausiai ana meta inteligentijos daliai - mokytojams ir krastotyrininkams, pasirode 1940 m. (Puzinas, 1940). Tai perdirbtas "Naujausitt proistorinitt tyrinejim4. duomemt" variantas. Knyga (ankstesni tomai isejo 1928 ir 1929 m.) pasirode pries pat bolSevikin« okupacij'l. ir nesuspejo su-vaidinti to vaidmens, kuriam buvo ruostas straipsnis, - su-teikti pagrindinitt zinitt apie Lietuvos proistor«.

Visgi 1. Puzino ikikarine veikla daugiausia siejama su archeologiniais tyrimais. lais 1. Puzinas iejo i Lietuvos mokslo ir kartu archeologijos istorij'l., jq rezultatai akivaiz-dziausi siandien. 10 veikla archeologijoje dalijama i dvi pagrindilles grupes: tyrinejimus ir spausdilltus darbus. Pla-ciau 1. Puzino archeologine veikla llusviesta atskirame sioje

9 pay. Vilniuje 1943 m. Centre scdi L. Karsavinas, jo desineje - J. Puzinas. (Is A. Cepellienes asmenillio archyvo.)

20 GINTAUTAS ZABIELA

10 pay. Payakariai su Respublikos prezidentu Antanu Smetona (sedi priekyje nugara) Ipilties piliakalnio kasinejiml.l metu. 1. Puzi-nas - trecias is kaires. 1934 m. rugpjucio 7 d. (Is A. Cepellienes asmenillio archyvo.)

J.PUZINAS

NAUJAUSllJ PROISTORINllJ TYRINEJIMlJ

DUOMENYS

IC •••••

(191. - t9J8 METIJ LlETUVOS PIlOISTORlNIl,J TVR.INWIM\,J APtVALOA)

• ,.,. . B· ....... ·

•... ; . 2

_________ 2 ... m .

II pay. "Naujausil.l proistorinil.l tyrinejiml.l duomenl.l" atspaudo titulinis puslapis su 1. Puzino autografu.

knygoje spausdinamame A. Girininko straipsnyje, tad to-liau pateikiami tik kai kurie dalykai.

Kaip mokslininkas archeologas 1. Puzinas puikiai pa-siruose Heidelberge, kur perejo vokisk~ archeologint( me-dziagos apdorojimo rnokykl

I

JONO PUZINO GYVENIMO KELIAS

12 pay. II archeologq kongreso Os Ie atidarymas 1936 m. rugpjucio 3 d. 1. Puzinas sedi desineje gale. (Is A. Cepenienes asmeninio archyvo.)

dintos Aleksandro Spicyno (1858-1931) "Lietuvos senie-nos" nors fOl'Inaliai ir buvo pirmas tokio pobudzio darbas, savo esme del daugelio netikslurnll mechaniskai dalijant Lietuyos senienas i dirbtinai sukurtas kulturas tokiu neta-po. Ne paskutineje vietoje buvo ir tai, kad jis buvo pa-skelbtas ruSll kalba. J. Puzino sinteze kaip svarbiausias Lietuvos archeologijos darbas issilaike iki 1961 m., kuo-met pasirode "Lietuvos archeologijos bruozai" (Kulikaus-kas, Kulikauskiene, Tautavicius, 1961), savo struktlira is esmes irgi j'\. kartoj~ (esmingesni pakeitimai padaryti tik aprasant velyv~i gelezies amzill (IX-XII a.) (Zabiela, 2001, p. 16), kuriam nusviesti 1. Puzinui labai truko duo-menq. Kitam svarbiam J. Puzino darbui (jo disertacijai) (Puzinas, 1935a) koj'\. pakiso pati darbo kalba (vokieciq), kuri ginant darb'\. Vokietijoje negalejo buti kitokia. Nors tai yra pirmoji gana issami Lietuvos archeologijos istorija (ties a, parasyta tam tikru aspektu - kiek archeologija ture-jo itakos lietuvitt nacionaliniam atgimimui), paties darbo neisgelbejo ir jo kiek pakeistos dalies isspausdinimas lie-tuviskai (Puzinas, 1935b). Jis taip ir liko mazai zinomas tiek Lietuvoje, tiek ir uzsienyje (kaip ir kai kurie kitq moks-lininkq archeologll darbai), patvirtindamas taisykl€(, kad

13 pay. Mazai zinomas 1. Puzino ekslibris. (Is A. Gepenien€s asmeninio archyvo.)

21

22

14 pay. Su studentais Pabaltijo universitete. Pinnoje eileje sedi is kaires i desin«: P. Cepenas, V. Bidiska ir 1. Puzinas. (Is A. Cepenienes aSllleninio archyvo.)

savo kraste gali biiti garsus tik rasydamas nacionaline kalba,o i tarptautinius vandenis gali isplaukti tik vi ene-tai. 1. Puzinas ir nesistenge to daryti. Jo bibliografijoje (Pemkus, 1983) straipsniai ne lietuviq (vokiecitt, gyve-nant JAV - anglq ir vienas lenkq) kalbomis reti (is viso apie 10), rasyti is reikalo. IS pradettt, taciau nebaigtq (nu-trauke emigracija) darbq dar paminetinas lietuviskos ar-cheologines terminijos kiirimas (apie tai placiau sioje knygoje V. Vaitkeviciaus straipsnyje). Nors tokios ter-minijos kiirimo pradininku tenka laikyti Vlad~ Nagevi-ciq (bendradarbiaujant su kalbininku Antanu Saliu (1902-1972), sukurti pirm~ kart~ pasirode jo straipsnyje apie Prysmanciq kapinyn~ 1931- 1932 m.) (Nagevicius, 1931- 1932), 1. Puzino aiskiai galvota apie daugiakalbi zodyn~ ko Lietuvos archeologija neturi iki siol (1995 m. pasirode kuklutis dvikalbis Raimundo Sidrio sudarytas zodynelis (Sidrys, 1995).

GINTAUTAS ZABIELA

1. Puzino vykdyti archeologiniai kasinejimai buvo is-imtinai gelbejamojo pobiidZio lvairiq gelezies amziaus lai-kotarpiq ir net valstybes laikq kapinynq kasinejimai (1938 m. vykdyti Lentainiq (Kauno r.) piliakalnio pape-des gyvenvietes tyrimai buvo itin mazos apimties - 8 m2). Jiems 1. Puzinas intensyviai vadovavo vos por~ metq (1936- 1937 m., 0 veliau (1938- 1939 m.), isugdziusjau-nq pagalbininktt, si darb~ del savo uzimtumo mieliau pati-kedavo jiems, pats kartais likdamas daugiau nominalus vadovas. Visa tai rodo, kad J. Puzinas nebuvo archeolo-gas kasejas is pasaukimo, bet tik is reikalo. Ten, kur tokio reikalo nemate, nebijojo to pasakyti viesai net ir tuometi-niams archeologijos autoritetams, nors tai dare taktiskai ir subtil iai (Volkaite-Kulikauskiene, 1992).

Dar ten pamineti 1. Puzino dalyvavim~ mokslinese konferencijose Osle, Rygoje ir Elbinge (Rytq Priisija, da-bar Elbliongas, Lenkija), kurios tuo metu buvo tik tarp-tautines. Osle 1936 m. jis buvo tik klausytojas (12 pav.), pranesimo neskaite. Pim1ajame Baltijos istorikq kongrese Rygoje 1937 m. rugpjiicio 16 d. J. Puzinas skaite pranesi-m~ (vokieciq kalba) "Archeologiniq tyrinej imll Lietuvoje padetis" (isspausdintas kongreso leidinyje (Puzinas, 1937). 1937 m. spalio 19 d. J. Puzinas panasq pranesim~ "Lietu-vos naujausiq priesistoriniq tyrinej imq padetis" skaite EI-binge, vokieciqproistorikqkongrese Gis liko neskelbtas). Apie si pranesim~ palankiai atsiliepe Vokietijos oficiozas "Tautos stebetojas" ("V6lkische Beobachter"): "Mes dziau-giames, kad dr. J. Puzinas savo dalyvavimu Elbingo suva-ziavime prisideda prie tos riisies Europos tyrinejiml[, kurie nezeidzia nei tikrojo moksliskumo, nei nekenkia tautines s~mones sriciai, 0 tik nori tamauti tikrosios tyrinetojo dva-sios anttautiniams kultiiros uzdaviniams" (Nezabitauskas, 1937). Matyt, tai buvo tik naciq ditirambai kaimynines sa-lies, kuriai jie stengesi daryti visokeriop~ itak~ moksli-ninkui. Abiem atvejais 1. Puzinas tribiin~ panaudojo Lietuvos archeologijos propagandai.

1944 m. bideli Raudonoji am1ija Baltarusijoje pra-lauze vokieciq front~ ir sparciai artejo prie Lietuvos. Lie-pos 3 d. 1. Puzinas su seima paliko Yilnill ir pasitrauke l Vakarus, savo turting~ bibliotek~ (13 pav.) ir but~ palik-damas profesoriaus L. Karsavino globai. Pastarltii 1949 m. isvezus l Rusijos siaur« (Komijv Puzinq turtas buvo is-blaskytas ir tik dalis jo rankrastyno pateko i Respublikin« bibliotek~ (dabar - M. Mazvydo nacionaline biblioteka, fondas 52). Pasitraukimas i Vakarus, matyt, buvo visiskai neisvengiamas zingsnis, nes 1. Puzinas kaip mok«sis Vo-kietijoje, redagav«s A. Smetonos rastus ir uzem«s admi-nistracines pareigas universitete naciq okupacijos metu greiciausiai biitq veikiai "isvaziav«s" i Rytus. Tiesa, iki siol skelbtose pokarinese Lietuvos TSR valstybes saugu-mo komiteto (KGB) by lose nepavyko aptikti duomemt,

JONO PUZINO GYVENIMO KELIAS

15 pay. Pabaltijo universiteto profesoriai ir studcntai 1948 m. 1. Puzinas stovi pirmoje eih:je trecias is kaires. (Is A. Cepenienes asmeninio archyvo.)

23

16 pay. JAV ir Kanados lietuvilJ. bendruomenilJ. atstoVlJ. suvaziavimas Clevelande (Ohajo valstija) 1966 m. J. Puzinas sedi antras is kaires. (Is A. Cepellienes asmeninio archyvo.)

24 GfNTAUTAS ZABIELA

17 pay. Vyriausiojo Lietuyos is1aisyinimo komitcto yaldyba 1970 m. IS kain:s i desin\(; R. Kezys, P. Nemickas, P. Vainauskas, 1. Puzinas, J. Valilinas, S. Dzikas, J. Valaitis ir 1. Audenas. (Is A. Cepi!llienes aSllleninio archyvo.)

18 pay. 1. Puzinas su zmona 1976 m. (Is A. Cepenienes asmeninio archyvo.)

JONO PUZlNO GYVENIMO KELIAS

, ,

... .... -' . • \ ...;. ' •

I

19 pay. J. Puzino laidotuves lietuviq tautinese kapinese 1978 m. balandzio 18 d. (Is A. Gepimienes asmeninio archyvo.)

20 pay. 1. Puzino sunus Algimantas, dukte Aldona ir jos duktcrys Dalia ir RingaiIe prie kapo 1978 m.

(is A. Gepenielles asmenillio archyvo.)

25

26

kad tokiq ketinimq tun!ta J. Puzino atzvilgiu, taciau daz-nai pretekstas atsirasdavo per dienas ar savaites. Tad labai panasu, kad 1. Puzinas tiesiog neturejo pasirinkimo ir kaip plataus akiracio mokslininkas realiai mate besiklostanCi

I lentele, Jono Puzino Kau no ir Vilniaus universitetuose 1934- 1943 m, skaityti kursai (valandos per savait«: R - rudens semestras, P - pavasario semestras)3,

Pavadinimas Eil. 1934 1935 1935 1936 1936 1937 1937 1938 1938 1939 1939 1940 1940 194 1 1941 1942 1942 1943

Nr. R P R P R P R P R P R P R P R P R P +2 Lieluvos archeolog!is>s ivadas I

Pralybos KMM , +2 I LlelUvos ..E!0senoves mctmcl~ 3 I Archcologiniai tyrinej imai 4 I Licluvo,c XV-XX a, Pral 'bos 5 I + Proistorcs tyrimo metodai 6 I I I 2 Lieluvos archeologi'a 7 2 2 2

-t

Eur~os prosenoves melmen s 8 I 9 Pabalti 'o archeologi os bruozai I

LiclUVOS roistore 10 2 2 -+ 2 2 2 4 2 2

Tipologiniai archeologiniai I I I I.£;alimai

12 2 Aisti4 kul lli ros bruozai , , Eur~os proistores ivadas 13 J I , Eur~os prosenove 14 I I !

15 2 Naujausi4 archeologinil[ I I

kas incj im4 mcdziagos . .' . , n80 rmcJlmo semmaras LiclUVil[ kllllli ros proscnovej.: 16 2

, semmaras Medzi agin~s Liellivos 17 I ~oislores kullli ros ..E!atVbos Nalljausi4 archeologini4 18 2

'T

lvrinc' im4 dllomen4 pra!tb0s I Indoeuropiet il[..E!0tcvync 19

Archeolog!l0s ..E!a~bos -+20 2 2 LielU vos archeolooi 'os istori 'a 21

Vikin oai Pabaltijyje 22 I + Archeolooi' os seminaras 23 2 2 2 2 Archeologi'os ivadas 24 -+ 2 Vi lniaus krasto...e;oistore 25 I

I Senovcs lietllvi4 Ji!,r> 26 27

-t 2 2 Bcndro' i archeolooi'a Konsultacincs valandos 28 6 Li elll vos proistorcs scminaras 29 2 2 Mlizicines pral 'bos 30 I 2 Paballijo archeologijos 31 + 2

,

sermnaras + 3 Lictuvos archeologini l[ 32 I

tyrinc ' iml[ istorija Lieluvos proistorcs 33 2

: proseminaras IS vi so 33 3 3 4 3 4 3 5 4 5 3 5 5 6 12 ... 7 8 7 7

) Parcngta pagal Nacionalines M, Mazvydo bibliotekos Rankra~t i l[ skyriaus F. 52-69,

28

LlTERATUROS SARASAS

Kavaliauskas V., 2003 - UZ nuopelnus Lietuvai. Vilnius, 2003. T. II.

Kulikauskas P., 2003 - Kelias i archeologij'!.. Vilnius, 2003.

Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautavicius A., 1961 - Lietuvos archeologijos bruozai . Vilnius, 1961.

Kulikauskas P., Zabiela G., 1999 - Lietuvos archeolo-gijos istorija (iki 1945 m.) . Vilnius, 1999.

Kulikauskiene R., 1987 - Jonas Puzinas II Tarybq Lie-tuvos enciklopedija. Vilnius, 1987. T. 3, p. 478.

Lasinskas P., Pivoras S., 2002 - Humanitariniq moks-Iq fakultetas II Vytauto Didziojo universitetas. Mokslas ir vi-suomene 1922- 2002. Kaunas, 2002, p. 125- 148.

Luchtanas A., 1999 - Archeologija Vilniaus universi-tete II Archaeologia Lituana. Vilnius, 1999. T. I, p. 7- 14.

Maciiinas V., 1960 - Pabaltijo universitetas II Lietuviq enciklopedija. Boston, 1960. T. XXI, p. 292- 296.

Maziulis A., 1983 - Prof. dr. J. Puzinas ir jo mokslinis palikimas II Rinktiniai rastai . Chicago, 1983. T. I, p. 13- 22.

Mokslo, 1939 - Mokslo dienos. Kaunas, 1939. Nr. 11 (35), p. 555.

Miisq, 1978 - MUSll zinios. Cikaga, 1978 04 30. Nr. 7(129).

Nagevicius V., 1931- 1932 - Prismonciq milzinkapiai II Naujoji Romuva. Kaunas, 1931. Nr. 47,p. 1116- 1117; Nr. 48, p. 1147- 1150; Nr. 49, p. 1173- 1176; Nr. 50, p.1l98-1200; Nr. 51152, p. 1225-1227; 1932. Nr. 2, p. 37-38, Nr. 3, p. 62-65; Nr. 8, p. 181-186.

Nezabitauskas A., 1937 - Vokieciq spauda palankiai ivertino Lietuvos priesistorinius tyrinejimus II Lietuvos ai-das. Kaunas, 1937.10.28.

Pemkus A., 1983 - Prof. dr. J. Puzino darbq bibliografija II Jonas Puzinas. Rinktiniai raslai. Chicago. 1983. T. II, p. 685- 696.

GINTAUTAS ZABIELA

Puzinas j., 1930 - Siauliq miestas. Siauliai, 1930. Puzinas j., 1935a - Vorgeschichtsforschung und Na-

tionalbewusstsein in Litauen. Kaunas, 1935. Puzinas j., 1935b - Archeologiniai tyrinejimai Lietu-

voje XIX a. gale ir XX a. pradzioje II Senove. Kaunas, 1935. T. I, p. 157- 188.

Puzinas j., 1937 - Stand der archaologische Forschun-gen in Litauen II Conventus Primus Historicum Balticorum Rigae 18-20. VIll. 1937. Rigae, 1937, p. 62-69.

Puzinas j., 1938 - Naujausiq proistoriniq tyrinejimq duomenys II Senove. Kaunas, 1938. T. IV, p. 173 303, LVI lenteles,7 zemelapiai.

Puzinas j., 1940 - Lietuvos proistores bruozai II Naujoji mokykla. Kaunas, 1940. T. III. Krastotyra, p. 97-139.

Puzinas j., 1979 - Prof. med. dr. Petras Avizonis (1875-1939), jo visuomeninc, kulllirinc ir moksline veikla. Chica-go, 1979.

Puzinas j., 1983 - Rinktiniai rastai. Chicago, 1983. T. I-II.

Sidrys R., 1995 - A Lithuanian-English glossary ofBal-tic archaeology II Archaeologia Baltica. Vilnius, 1995, p.174-199.

Voikaite-Kulikauskiene R., 1990 - Tevq zemcje ir sve-tur: Jono Puzino 85-osioms gimimo metinems II Mokslas ir gyvenimas. Vilnius, 1990. Nr. 8, p. 18- 19.

VoIkaite-Kulikauskiene R., 1992 - Apie Petro Tara-senkos ir Jono Puzino polemik'!. "Lietuvos aido" pusla-piuose II Lietuvos archeologija. Vilnius, 1992. T.9, p.21-27.

Zabiela G., 200 I - Zvelgiant i nueit'!. kelill. II Lietuvos archeologija. Vi Inius, 2001. T. 21, p. 11 - 30.

ZabieIa G., 2003 - Jono Puzino pedagoginc veikla II ISkilios asmenybes Lietuvos mokyklose (1918 1940). Mari-jampole, 2003, p. 75- 76.

JONAS PUZINAS' LIFE

Gintautas Zabiela

Summary

On the 100th Birth Anniversary of Jonas Puzinas, the pioneer of the Lithuanian professional archaeology, his life, his contribution to the Lithuanian archaeology and culture, his public and pedagogical activities are reviewed. His main works are best exhibited in his "Selected Works" published in 1983 (Fig. I). In Lithuania Jonas Puzinas was worthily credited only after the restoration oflhe Lithuanian independence (Fig. 2).

Jonas Puzinas was born on the I st October 1905 in the Svaronys village (Ukmerge district, Middle Lithuania) in a

family of farmers (Fig. 3). Having graduated frol11 the Ukmerge Gymnasium (Fig. 4-5), in 1925 he entered the Faculty of Arts at Kaunas University, where he studied the Lithuanian language and literature, comparative linguistics and pedagogics. While studying, in 1925- 1928 he worked in Kaunas City Municipality, and in 1928- 1930 he worked in the Kaunas City Museum, where he got interested in archaeology, started writing historical articles, edited the works of the President of the Republic of Lithuania, Antanas

JONO PUZINO GYVENIMO KELIAS

Smetona. In 1927 he married and later had two daughters and a son (Fig. 6). In 1930 Jonas Puzinas received the State Scholarship and left for Heidelberg University to study archaeology (Fig. 7). During the studies he wrote the paper "Archaeological explorations in Lithuania and the national revival" (in the German language), for which on the 5th July 1934 he was granted the Doctor of Philosophy degree.

Having returned to Lithuania, Jonas Puzinas, being a young diligent diplomaed archaeologist, started his career. On the I st October 1934 he became the conservative and director ofthe Kaunas City Museum and the senior assistant of the Ethnic Department of the Arts Faculty at Kaunas Vytautas Magnus University. On the I st November 1936, he became the Head of the Prehistoric Department of the Vytautas Magnus Culture Museum and in some more than a year he organized an exposition ofthe Prehistoric Department which was opened on the 25th January 1938 (Fig. 8). At the same time he worked intensively as a lecturer and wanted to restore the Department of the Archaeology at the University. In 1938 when the Faculty of the Arts was transferred to Vilnius University, he started lecturing archaeology there (Fig. 9). During the period of 1934- 1943 Jonas Puzinas lectured 33 different courses (Table I). Having maintained his habilitated theses "Latest data of the prohistoric explorations", on the 13th June 1939 he became privatdocent at Kaunas University. In 1940, when the Department of Archaeology was established, he became the Head of this Department and Professor, and since the 26th July 1941 he has been the Dean of the Faculty of Arts.

Jonas Puzinas raised the second generation of the Lithuanian professional archaeologists: Pranas Kulikauskas (1913- 2004), Regina Volkaite-Kulikauskiene (born 1916), Rimute Jablonskyte-Rimantiene (born 1920), Marija Alseikaite-Gimbutienc (1921- 1994), who later propagate the Lithuanian archaeology in their home country and abroad. In 1938 he published "The latest data of the prohistory explorations" which is the most important archaeological synthesis of the Pre-war Lithuania, covering the period from the Stone Age (the 10th millennium B.C.) till the fonnation of the State (the 13th century) (Fig. 11). At the same time in 1936-1939 he carried out the archaeological explorations of the destroyed grave fields (Fig. 10) and participated in international science conferences (Fig. 12).

On the 3rd July 1944, under the imminence of the second Bolshevic occupation, Jonas Puzinas together with his family emigrated to Gennany leaving in Lithuania his large library (Fig. 13). In Germany he immediately joined the activities at Baltic University in Pinneberg (Hamburg suburb) where he started from the member ofthe organizational committee and ended as the last rector of the University (Fig. 14- 15). When the University was closed, in autumn of 1949 Jonas Puzinas moved to the USA, to Philadelphia, where started actively participating in local Lithuanian community. In 1949- 1950

29

he became the Chairman of the Lithuanian Exile Community; in 1955- 1958 he was vice chairman of the Lithuanian Community Council; in 1969- 1972 he was the Chairman of the Lithuanian Community Culture Council and also was a member of many other Lithuanian organizations (Fig. 16-18). The most significant Jonas Puzinas' works of the American period are the editing of the "Lithuanian Encyclopaedia" (Boston, 1953- 1966. T. I XXXVI) and his articles on archaeology and history in the Lithuanian press, which remained significant until nowadays. Jonas Puzinas suddenly died on the 14th April 1978 in Chicago being 73 year old. He was buried in the Lithuanian National Cemetery (Fig. 19- 20).

In the period of the first Lithuanian Republic, Jonas Puzinas' activities were short, but very outstanding. While working at the Vytautas Magnus Culture Museum and Vytautas Magnus University, he transfonned the Lithuanian archaeology from the object of the individual interest to science, which is supported by the State and necessary to the State. Jonas Puzinas started preparing professional archaeologists . According to latcst achievements of the Western Europe archaeology, he summarised the Lithuanian archaeological materials and organized the first archaeological exposition. He was a patriot of his own country and nation, who worked for the good of Lithuania even being far away from his homeland (at Pinneberg University in Germany, in the United States of America). Having no possibilities to contribute to the Lithuanian archaeology, he joined the Lithuanian communities abroad and became as a versatile culture promoter. The life of the professor Jonas Puzinas is a perfect example what can be done by a man even under fatal circumstances.

LIST OF TABLES

Table I. The courses lectured by Jonas Puzinas at the Kaunas and Vilnius Universities in 1934-1943 (hours per week: R - autumn semestr, P - spring semestr).

LIST OF ILLUSTRATIONS

Fig. I . The cover of the "Selected Works" (Chicago, 1983).

Fig. 2. Lithuanian postage stamp dedicated to Jonas Puzinas.

Fig. 3. With mother in Ukmerge in 1932. Fig. 4. Gymnasist in 1925. Fig. 5. With friends (on the lell next to the bike) in 1925. Fig. 6. Jonas Puzinas' children (from left to right): Zivile

Tamosiuniene, Algimantas Puzinas ir Aldona Cepeniene in 1989.

Fig. 7. Tn Heidelberg in 1932 with German colleagues (Puzinas is standing in the right).

30

Fig. 8. The opening ceremony of the Prehistoric Department of the Vytautas Magnus Culture Museum on 25 January 1938. From left to right: the State Controller K Sakenis, the President A. Smetona, the Deputy Prime Minister 1. Sta-nisauskas, J. Puzinas.

Fig. 9. In Vilnius in 1943. In the centre sitting: L. Kar-savin, on his right - J. Puzinas.

Fig. 10. The afternoon with the President of the Republic of Lithuania, Antanas Smetona (sitting in front) during the excavations of the Ipiltis hiIIfort. J. Puzinas is the third on the left. 7 August 1934 m.

Fig. 1 I. The first page of the print "Latest data from the prohistoric explorations" with 1. Puzinas' autograph.

Fig. 12. The opening of the 2nd Archaeologist Congress in Oslo on 3 August 1936. J. Puzinas is sitting at the end on the right.

Fig. 13. Little known J. Puzinas' ex-libris. Fig. 14. With students at the Baltic University. First row

Dr. Gintautas Zabiela Lietuvos istorijos inslilulas, Archeologijos skyrius, Kraii\l g. 5, 01108, Vilnius, leI. 2614935. el. pastas: zabiela@istorija.11

GrNTAUTAS ZABlELA

from left to right sitting: P. Cepenas, Y. BirZiska and J. Puzinas.

Fig. 15. Professors and students of the Baltic University in 1948. 1. Puzinas is standing in the first row, the third on the left.

Fig. 16. The Congress of the representatives of the Lithuanian Communities of the USA and Canada in Cleveland (Ohio State) in 1966.1. Puzinas is silting the second on the left.

Fig. 17. The Board of the General Lithuanian Liberation Committee in 1970. From left to right: R. Kezys, P. Nemickas, P. Vainauskas, 1. Puzinas, J. Valiiinas, S. Dzikas, 1. Valaitis and J. Audenas.

Fig. 18. J. Puzinas with his wife in 1976 Fig. 19. J. Puzinas' funeral in the Lithuanian National

Cemetery on 18 April 1978 m. Fig. 20. 1. Puzinas' son Algimantas, daughter Aldona

and her daughters Dalia and Ringaile at the tomb in 1978.

Gaula 2005 09 01