ab lesto investicijŲ planas 2015–2025 m

AB LESTO investicijų planas 2015–2025 m. 1

Turinys

AB LESTO INVESTICIJŲ PLANAS

2015–2025 M.

AB LESTO investicijų planas 2015 – 2025 m. 2

Turinys

TURINYS

Generalinio direktoriaus žodis 3

Įžanga 5

1. Suinteresuotų šalių lūkesčiai 7

Suinteresuotų šalių modelis 7

Suinteresuotų šalių modelio taikymas LESTO 8

Lūkesčių analizė 9

Klientai 10

Visuomenė 13

Reguliatoriai 17

Energetikos sektorius 20

Akcininkai 21

Suinteresuotų šalių grupių ir jų lūkesčių sąsaja 22

2. LESTO skirstomojo tinklo problemų analizė 23

PROBLEMA 1: Tinklo elementų senėjimas 23

PROBLEMA 2: Mažai automatizuotas vidutinės įtampos tinklo valdymas 35

PROBLEMA 3: Oro sąlygoms neatsparus tinklas 37

PROBLEMA 4: Standarto neatitinkanti įtampa elektros tinkle 40

PROBLEMA 5: Nedetali EE suvartojimo apskaita 42

PROBLEMA 6: Tinklo elementų vagystės 43

PROBLEMA 7: Nepakankamas įžemėjimo srovių kompensavimas 44

Suinteresuotų šalių lūkesčių ir tinklo problemų sąsaja 45

3. Finansinis vertinimas 46

4. Investicijų programos 48

PROGRAMA 1: Klimato reiškiniams atsparus tinklas 48

PROGRAMA 2: Saugus ir patikimas tinklas 49

PROGRAMA 3: Kokybišką įtampą užtikrinantis tinklas 50

PROGRAMA 4: Išmaniai valdomas tinklas 51

Sąvokos ir sutrumpinimai 53

Priedai 54

1 PRIEDAS. Susidėvėjusių įrenginių nuotraukos 54

2 PRIEDAS. LESTO klausimynas suinteresuotoms šalims 58


Generalinio direktoriaus žodis

GENERALINIO DIREKTORIAUS ŽODIS

Gerbiamieji,

Patikimas ir saugus elektros energijos tiekimas kiekvienam

Lietuvos vartotojui – kasdienis LESTO darbuotojų tikslas. Tai

yra mano ir kitų LESTO darbuotojų pagrindinė užduotis

kiekvieną dieną. Šių darbų imamės su didele atsakomybe,

nes tik įsigilinę į kliento poreikius bei lūkesčius prisidėsime

prie kiekvieno gerovės didinimo.

Jau dabar, žvelgdami į ateitį, kruopščiai planuojame

svarbiausius elektros tinklo modernizavimo ir atnaujinimo

darbus. Tai užtikrins dar aukštesnę mūsų paslaugų kokybę,

atvers naujas galimybes esamiems ir būsimiems elektros

vartotojams.

Tam tikslui parengėme LESTO investicijų planą

2015 – 2025 m. Tai yra dokumentas, kuriame apibrėžti

didžiausi ir būtiniausi mūsų darbai ateinančiam

dešimtmečiui. Šį dokumentą parengėme atsižvelgdami į

mūsų klientų, valstybės ir savivaldos institucijų,

vartotojams atstovaujančių organizacijų, investuotojų, kitų

suinteresuotų šalių poreikius.

Skirstomąjį elektros tinklą ir jo įrangą atnaujinsime kasmet,

remdamiesi gerąja užsienio patirtimi ir atsižvelgdami į

infrastruktūros gyvavimo trukmę.

Didžioji dalis elektros ūkio pastatyta prieš keturis – penkis

dešimtmečius, o tipinis skirstomojo tinklo elementų

tarnavimo amžius siekia ~50 metų, todėl 2015 – 2025 m.

laukia labai svarbus LESTO veiklos etapas – atnaujinti dalį

susidėvėjusio elektros ūkio, kurį sudaro daugiau kaip 100

tūkstančių kilometrų elektros linijų, virš 1000

transformatorių pastočių bei skirstyklų ir beveik 36

tūkstančiai transformatorinių.

Besibaigiant mūsų tinklo naudingo tarnavimo laikui, jis

tiesiog nebeatitiks klientų lūkesčių ir saugumo reikalavimų.

Todėl artimiausiu metu būtina žengti dar didesnį žingsnį ir

imtis toliau į ateitį nukreiptų siekiančių darbų. Pasitelkdami

išmaniąsias technologijas, mes atsiversime galimybėms

energiją vartoti efektyviau, taupiau, integruosime vis

daugiau atsinaujinančių išteklių ir svarbiausia patenkinsime

augančius klientų poreikius.

LESTO valdomas elektros tinklas iš esmės atnaujintas

nebuvo nuo elektrifikavimo pradžios, todėl planuojamos

investicijos yra būtinos. Vertindami investicijų poreikį

atsakingai skaičiavome jo poveikį tarifui. Keisime tik

susidėvėjusius, nesaugius ir nepatikimus įrenginius ir

dėsime visas pastangas, kad tarifas reikšmingai nesikeistų.

Elektros energijos tiekimo patikimumas – vienas

pagrindinių mūsų veiklos vertinimo rodiklių. Siekiame, kad

klientai galėtų naudotis elektra vos vienu mygtuko

spustelėjimu, jiems nereikėtų rūpintis tinklo patikimumu, o

sutrikus elektros tiekimui, ja vėl galėtų pradėti naudotis

kuo greičiau.

Todėl numatėme keturias investicijų programas:

Klimato reiškiniams atsparaus tinklo kūrimo

programa, kuria siekiame, kad 40% mūsų tinklo

taptų kabeliniu. Siekiame, kad audrų metu klientai

būtų ramūs dėl elektros energijos tiekimo

patikimumo. Šie pokyčiai taip pat gražins šalies

kraštovaizdį.


Generalinio direktoriaus žodis

Saugumo ir patikimumo užtikrinimo programa skirta

nuosekliai keisti susidėvėjusius elementus į

modernesnius ir saugesnius.

Įtampos kokybės programa skirta atnaujinti tas

tinklo vietas, kur yra dideli įtampos nuostoliai ir

klientams neužtikrinama tinkama tiekiamos elektros

energijos įtampos kokybė.

Išmanaus tinklo programa – įgyvendiname

projektus, kurie efektyvina procesus ir suteiks

galimybę geriau valdyti skirstomąjį tinklą bei

pagerinti elektros energijos tiekimo patikimumą.

Artimiausi darbai – Vieningo dispečerinio centro ir

skirstomojo tinklo valdymo sistemos (DMS)

įdiegimas, automatizuota apskaita privatiems ir

verslo klientams.

LESTO 10 metų investicijų planas – tvirtas pagrindas, kuris

užtikrins ne tik stabilų ir darnų bendrovės vystymąsi, bet ir

patenkins ateities kartų poreikius.

Aidas Ignatavičius

AB LESTO generalinis direktorius


Įžanga

ĮŽANGA

Ilgalaikio veiklos planavimo principų naudojimas

infrastruktūrinėse energetikos įmonėse de facto laikomas

gerąja vadybos praktika. Ne išimtis ir Skirstomojo tinklo

operatorius, kurio valdoma infrastruktūra pasižymi

sąlyginai ilgais turto nusidėvėjimo terminais (30-50 metų),

aukštais reikalavimais įrangos patikimumui, saugumui bei

sklandžiam veikimui.

2014 m. gegužės mėn. patvirtinus ilgalaikę LESTO Veiklos

strategiją 2014-2020 metams, atsirado poreikis paruošti

ilgalaikį strateginį dokumentą, kuris detalizuotų, paaiškintų

bei apibendrintų šioje strategijoje bei Ilgalaikiame

finansiniame plane išreikštus tikslus, susijusius su LESTO

valdomo skirstomojo tinklo investicijomis ilguoju

laikotarpiu.

Šis dokumentas paruoštas siekiant pristatyti LESTO

ilgalaikius investavimo tikslus, kryptis ir apimtis kuo

platesniam suinteresuotų šalių ratui (Visuomenė, Klientai,

Reguliatoriai, Energetikos sektorius).

Žemiau pateikiama šio dokumento vieta teisės aktų

hierarchijoje:

Taip pat pateikiami šio dokumento sąryšiai su kitais LESTO

ir „Lietuvos energija“, UAB (toliau – LE) veikloje

naudojamais planavimo dokumentais. Svarbu pabrėžti, kad

šis investicijų planas yra integruoto strateginio planavimo

proceso elementas, neatsiejamas nuo kitų svarbiausių

ilgalaikio planavimo dokumentų – LE ir LESTO strategijų

2014 – 2020 m.


Įžanga

Investicijų plane numatyti planuojamų keisti objektų

kiekiai. Šie kiekiai nustatyti remiantis turima informacija

apie esamą tinklo būklę ir ekspertų vertinimu. Dokumentą

planuojama peržiūrėti ir atnaujinti prieš naują reguliavimo

laikotarpį, t.y. kas 5 metus, kaip šiuo metu numatyta

Elektros energetikos įstatyme.

Kaip matyti iš schemos, pagrindinius tikslus bei konkrečius

finansinius rodiklius šiam dokumentui nustato LE ir LESTO

strategijos 2014 – 2020 metams.

LE ir LESTO sektorinės strategijos taip pat nustato

bendruosius specifinių sričių veiklos principus ir konkrečias

priemones, kurios patenka į šį dokumentą, kiek tai yra

susiję su ilgalaikėmis investicijomis (pvz. IT). LESTO

technologinė tinklo plėtros strategija ir LESTO investicijų

reitingavimo tvarka yra įrankiai, kuriais naudojantis, gautos

šiame dokumente pateikiamos investicijų programos bei

finansinis jų vertinimas. Šiame dokumente aprašytų

programų ir priemonių įgyvendino stebėsena atliekama

LESTO 3 metų Veiklos plane.

Pats dokumentas padalintas į keturias pagrindines dalis:

Dalyje „1. Suinteresuotų šalių lūkesčiai“ –

identifikuojamos svarbiausios LESTO suinteresuotos šalys ir

aprašomi jų lūkesčiai, jie apibendrinami ir

prioritetizuojami.

Dalyje „2. LESTO skirstomojo tinklo problemų analizė“ –

identifikuojamos ir aprašomos pagrindinės egzistuojančios

LESTO skirstomojo elektros tinklo infrastruktūros

problemos ir susiejamos su suinteresuotų šalių lūkesčiais.

Dalyje „3. Investicijų programos“ – pateikiami investicinių

programų aprašymai su tikslais, rodikliais, terminais,

finansiniu vertinimu ir sukuriama nauda suinteresuotoms

šalims.

Žemiau pateikiamas šio dokumento rengimo procesas:


Suinteresuotų šalių lūkesčiai

1. SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ LŪKESČIAI

LESTO valdo skirstomąjį elektros tinklą ir aptarnauja

klientus visoje Lietuvos teritorijoje bei turi platų skirtingų

klientų ratą. Dėl veiklos specifikos ir geografinio

išsidėstymo LESTO veiklai įtakos turi daug įvairių

suinteresuotų šalių (pvz. klientai, Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK),

Energetikos ministerija, Miškų urėdijos, Savivaldybės,

užsienio investuotojai ir t.t.) su skirtingais interesais. LESTO

priimami sprendimai ir veiksmai taip pat gali turėti

reikšmingos įtakos jų veiklai.

Dėl šių priežasčių, rengiant LESTO 2015 – 2025 m.

Investicijų planą buvo pasirinktas suinteresuotų šalių

analizės modelis (angl. stakeholder theory). Šis modelis

pasirinktas dėl universalumo, lankstumo ir lengvai

suvokiamos struktūros skirtingų lūkesčių analizei ir dėl to

kylančių veiksmų iš bendrovės pusės pagrindimui.

Suinteresuotų šalių modelis

Šis modelis leidžia pažengti toliau už tradicinį strategijų

rengimui taikomą Agentūrizacijos teorijos (angl. Agency

theory) modelį, pagal kurį įmonės akcininkai būtų laikomi

vienintele svarbiausia suinteresuota šalimi, o pelno

siekimas – pagrindine įmonės egzistavimo priežastimi.

Suinteresuotų šalių modelio teorija pabrėžia, kad įmonė

veikia daug platesnėje aplinkoje ir turi abipusius ryšius su

dideliu skaičiumi suinteresuotų šalių.

Esant dideliam kiekiui suinteresuotų šalių, jų lūkesčiai

skiriasi, kartais prieštarauja vieni kitiems. Įmonės vadovų

užduotis yra atrasti balansą tarp jų. Suinteresuotų šalių

modelio viena iš kertinių idėjų yra tai, kad tik subalansuotai

atsižvelgdama į suinteresuotų šalių lūkesčius įmonė vystosi

tvariai ir jos rezultatai yra ilgalaikiai.

Planavimas pagal suinteresuotų šalių modelį, vykdomas

ilgajam (5 – 10 metų) laikotarpiui. Toliau pateikiami

pagrindiniai suinteresuotų šalių analizės žingsniai, kurie

buvo naudoti rengiant šį dokumentą (žr. 1 paveikslą):

1 paveikslas. 2015-2025 m. investicijų plano rengimo schema



Suinteresuotų šalių modelio arba jo principų taikymas

strateginiame planavime ilgainiui tampa vienu iš

populiariausių būdų atspindėti stiprėjantį organizacijos ir

jos aplinkos ryšį. Suinteresuotų šalių modelis planuojant

įmonės veiklą ypač aktualus ir pritaikomas reguliuojamas

paslaugas teikiančioms, monopolinėms ar valstybės

valdomoms įmonėms. Tokios įmonės veiklai įtakos turi

daugiau suinteresuotų šalių, jos dažnai yra ne vien pelno

siekiančios organizacijos ir turi rasti balansą tarp kardinaliai

skirtingų lūkesčių.

Vienas aktualiausių pavyzdžių yra Jungtinės Karalystės

skirstomųjų tinklų operatoriai, kurie 2013 m. parengė savo

veiklos strategijas pagal šio modelio principus.

Suinteresuotų šalių modelio taikymas LESTO

LESTO 2015 – 2025 m. investicijų plane išskiriamos

pagrindinės 5 pagrindinės suinteresuotų šalių grupės ir jose

nurodomos suinteresuotos šalys, žr. 2 paveikslą. Šios

suinteresuotų šalių grupės jau buvo analizuotos rengiant

LESTO ilgalaikę strategiją 2014 - 2020 m. Papildomai buvo

įtraukta nauja grupė „Energetikos sektorius“ , bei atsisakyta

„Darbuotojų“ ir „Rangovų“ grupių, nes šios grupės nėra

laikomos ilgalaikių investicijų vykdymo priežastimi – jų

lūkesčiai nagrinėjami planuojant detalius investicijų

įgyvendinimo veiksmus ir vertinant rizikas.

2 paveikslas. LESTO suinteresuotų šalių grupių žemėlapis



Dalies suinteresuotų šalių lūkesčiai sutampa, pvz. visi

reguliatoriai iš esmės siekia ginti ir užtikrinti klientų ir

skirtingų visuomenės grupių interesus. Nepaisant to,

siekiant išsamesnės analizės, kiekvienos iš suinteresuotų

šalių lūkesčiai pirmiausia analizuojami atskirai ir vėliau

grupuojami į bendresnes grupes.

Lūkesčių analizė

Suinteresuotų šalių lūkesčiai buvo identifikuoti remiantis

šiais informacijos šaltiniais:

1. LESTO užsakomais tyrimais (LESTO klientų

pasitenkinimo tyrimu 2013 m., LESTO reputacijos

tyrimu 2013 m.).

2. Viešai prieinama informacija suinteresuotų šalių

svetainėse arba jų viešai skelbiamuose

dokumentuose.

3. Suinteresuotų šalių apklausa (išsami informacija

apie tyrimą pateikiama priede 2 „Suinteresuotų

šalių apklausos anketos“).

4. Susitikimų su suinteresuotomis šalimis interviu

metu.

5. LESTO gautų klientų kreipinių ir skundų analize.

Toliau pateikiamas kiekvienos iš identifikuotų

suinteresuotų šalių trumpas aprašymas, jų sąsajos su LESTO

veikla ir apibendrinti suinteresuotų šalių grupių lūkesčiai.



LESTO turi daugiau nei 1,6 mln. klientų. Bendrovės klientai

labai įvairūs: nuo stambių verslo įmonių iki sodybų, sodų

bendrijų savininkų, kurie elektros energiją (toliau – EE)

naudoja sezoniškai, todėl jų poreikiai ir lūkesčiai Bendrovės

atžvilgiu taip pat yra skirtingi.

Stambūs verslo klientai. Stambiu verslo klientu laikomas

virš 1 mln. kWh per metus suvartojantis nebuitinis

vartotojas. 2013 m. pabaigoje LESTO turėjo 810 tokių

stambių verslo klientų, jiems Bendrovė persiuntė 4 TWh EE,

arba beveik 50% viso paskirstyto EE kiekio.

Beveik visi (96%) šių klientų EE perka iš nepriklausomų

tiekėjų, LESTO jiems teikia tik skirstymo paslaugą. Šie

klientai aktyviai valdo savo EE sąnaudas, beveik visiems

jiems (99%) yra įdiegti automatizuoti EE apskaitos

skaitikliai, 95% jų aktyviai naudojasi savitarnos portalu

„Mano elektra“. Apie 45% iš jų yra II kategorijos vartojai –

EE tiekimas jiems turi būti atstatomas per 2,5 valandos, 40

klientų yra I kategorijos vartotojai - jiems turi būti

užtikrinamas nepertraukiamas EE tiekimas.

Stambių verslo klientų vartojimo įpročių pasikeitimas (pvz.

veiklos nutraukimas, pakeitimas, naujų įrenginių

prijungimas) gali turėti reikšmingos įtakos Bendrovės tinklo

apkrovimui.

Smulkūs verslo klientai. Smulkiu verslo klientu laikomas

nebuitinis vartotojas sunaudojantis mažiau nei 1 mln. kWh

elektros energijos per metus. 2013 m. pabaigoje LESTO

turėjo virš 50 tūkst. smulkių verslo klientų. Jiems Bendrovė

persiuntė 1,8 TWh EE arba 22% viso paskirstyto EE kiekio.

Daliai (~30%) smulkių verslo klientų LESTO ne tik skirsto,

bet ir tiekia EE (83% viso jų suvartotojo EE kiekio), 8% turi

įdiegtus automatizuotus EE apskaitos skaitiklius, 88% jų

aktyviai naudojasi savitarnos portalu „Mano elektra“.

2,3 tūkst. smulkiųjų verslo klientų yra II kategorijos vartojai

– EE tiekimas jiems turi būti atstatomas per 2,5 valandos,

30 klientų yra I kategorijos vartotojai – jiems turi būti

užtikrinamas nepertraukiamas EE tiekimas.

Privatūs klientai. Privačiu klientu laikomas fizinis asmuo,

perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų

ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine, komercine ar

profesine veikla. 2013 m. pabaigoje LESTO turėjo 1,55 mln.

privačių klientų. Jiems Bendrovė persiuntė 2,6 TWh EE arba

beveik 30% viso paskirstyto EE kiekio. Daugumai (99,5%)

privačių klientų LESTO ne tik skirsto, bet ir tiekia EE.

Mažesnė dalis privačių klientų naudojasi savitarnos portalu

„Mano elektra“ (4,5% aktyviai besinaudojančių).

Vidutiniškai privatus klientas per mėnesį suvartoja EE už

19 EUR. Privatiems klientams EE sąnaudos sudaro

santykinai nedidelę dalį lyginant su namų ūkio pajamomis

(iki 3%), tačiau nenutrūkstamas EE tiekimas yra itin svarbus

kasdieniam gyvenimui.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tarnyba

koordinuoja institucijų veiklą vartotojų teisių apsaugos

srityje, atstovauja Lietuvą tarptautinėse organizacijose,

gina vartotojų viešąjį interesą, nagrinėja skundus, užsiima

šviečiamąja veikla. LESTO klientai, nepatenkinti teikiamų

paslaugų kokybe, savo interesus gali ginti padedami šios

institucijos. Šios institucijos pagrindinis lūkestis –

kokybiškos LESTO paslaugos.

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija. Federacija

atstovauja viešąjį vartotojų interesą, siekia, kad vartotojų

teisės būtų integruojamos į valstybės valdymą ir vykdo

šviečiamąją veiklą. Federacija mato energetikos paslaugas

kaip: „svarbiausios Lietuvos vartotojams paslaugos,

atsižvelgiant į jų kainą bei kokybę. Energetinės paslaugos

daugiausiai yra teikiamos monopolinių įmonių, todėl

vartotojų teisės šiame sektoriuje yra labiausiai

pažeidžiamos“.

Vartotojų federacija vykdo daug projektų susijusių su

atsakingo vartojimo ir energetinio efektyvumo skatinimu

(pvz.: Daugiabučių namų gyventojų švietimo projektas,

Top-10 efektyviam energijos vartojimui projektas,

rekomendacijų efektyviam energijos vartojimui rengimas).

Lietuvos pramonininkų konfederacija. Pramonininkų

konfederacija vienija daugiau nei 2.700 Lietuvoje veikiančių

įmonių. Konfederacija atstovauja narių interesus įvairiose

organizacijose, skatina ekologinių reikalavimų taikymą,

verslo plėtrą ir yra bendra platforma, kuri padeda pasiekti

verslo įmones. Beveik visos įmonės taip pat yra ir LESTO

klientės, todėl Pramoninkų konfederacija išskirta kaip

suinteresuota šalis galinti efektyviai atstovauti verslo

įmones ir suteikti nuomonę apie verslo lūkesčius, susijusius

su elektros energija.



Klientų lūkesčiai

GCSI. LESTO klientų pasitenkinimo rodiklis yra matuojamas

kartą per metus atliekant klientų apklausą. Nuo 2012 m.

klientų pasitenkinimas matuojamas pagal GCSI (angl.

Global Customer Satisfaction Index) metodologiją. Rodiklis

atspindi ne tik bendrą klientų pasitenkinimą LESTO, bet taip

pat atskirų LESTO veiklos sričių vertinimą.

2013 m. tyrimo duomenimis, tiek privatiems, tiek verslo

klientams didžiausią įtaką bendram pasitenkinimui turi 3

sritys: naujo vartotojo prijungimas, gedimų šalinimo

operatyvumas ir elektros energijos tiekimo kokybė.

Šios 3 sritys yra ne tik svarbios, bet kartu ir vertinamos kaip

labiausiai tobulintinos sritys tiek privačių, tiek verslo

klientų:

Naujo vartotojo prisijungimo paprastumas privačių

klientų vertinimas 7,6 balais, verslo klientų 6,7

balais iš 10.

Operatyvus gedimų šalinimas dingus elektrai

privačių klientų vertinimas 8,2 balais, verslo klientų

7,8 balais iš 10.

Kokybiškas elektros tiekimas (nešokinėja įtampa,

nemirga šviesa) privačių klientų vertinimas 8,5

balais, verslo klientų 8 balais iš 10.

Atsižvelgiant į tai, kad šios sritys yra klientams svarbios,

tačiau gana žemai vertinamos, būtent joms turi būti

skiriamas aukščiausias prioritetas siekiant užtikrinti klientų

pasitenkinimą LESTO paslaugomis.

GCSI tyrimo tendencijas patvirtina 2013 – 2014 m. klientų

skundų analizė. Beveik ketvirtadalį (24%) visų skundų

sudaro klientų nepasitenkinimas pasikartojančiais gedimais

ir/ar svyruojančia įtampa, t.y. skundai dėl EE tiekimo

kokybės. Dar 14 % skundų yra susijusių su naujo vartotojo

prijungimu.

GCSI tyrimo rezultatus taip pat patvirtina 2014 m. stambių

verslo klientų apklausos rezultatai. Stambiems verslo

klientams svarbus operatyvus gedimų šalinimas,

nepertraukiamas ir kokybiškas EE tiekimas. Atsakydami į

anketos klausimus stambūs verslo klientai kaip „labai

svarbius“ taip pat išskyrė energetinį efektyvumą,

konsultacijų teikimą ir operatyvų apsikeitimą informacija su

LESTO. Vizualinės taršos mažėjimas ir elektros tinklo įtakos

gamtai ir gyvūnijai mažinimas verslo klientams yra

vidutiniškai svarbūs.

LESTO reputacijos tyrimas. Remiantis LESTO reputacijos

tyrimo (2013 m.) rezultatais, elektros tiekimo kokybė tik iš

dalies tenkina arba netenkina beveik ketvirtadalio LESTO

klientų – 24%. Vienos dažniausiai nurodomų priežasčių yra

elektros tiekimo trikdžiai, jos dingimas, įtampos

svyravimas.

Suinteresuotų šalių apklausa. Suinteresuotų šalių lūkesčių

įvertinimo anketas šioje grupėje (žr. 1 lentelę) užpildė

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija bei Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Lietuvos nacionalinė

vartotojų federacija kaip svarbiausius lūkesčius įvardijo

elektros tinklo įtakos gamtai ir gyvūnijai mažinimą,

kokybišką ir nenutrūkstamą EE tiekimą, įrenginių saugumą

bei vizualinės taršos mažėjimą. Valstybinė vartotojų teisių

apsaugos tarnyba kaip svarbiausius lūkesčius įvardijo

kokybišką ir nepertraukiamą EE tiekimą, energetinį

efektyvumą ir tinklo įrenginių saugumą.

Mažiausiai svarbiais lūkesčiais klientų grupės

suinteresuotos šalys laiko nepastebimą fizinį tinklą

vaizdingose vietose ir gandralizdžių apsaugą.

1 lentelė. Klientų grupės atskirų suinteresuotų šalių lūkesčiai

Stambūs verslo

klientai

Lietuvos

nacionalinė

vartotojų

federacija

Valstybinė

vartotojų teisių

apsaugos

tarnyba

Vidutinis

vertinimas

Energetinis efektyvumas ir tausojantis vartojimas 4 4 4 4,0

Kokybiškas elektros tiekimas (be įtampos šuolių) 4 3 4 3,7

Nepertraukiamas elektros tiekimas 4 3 4 3,7

Operatyvus teisinių ginčių sprendimas 3 4 4 3,7



Stambūs verslo

klientai

Lietuvos

nacionalinė

vartotojų

federacija

Valstybinė

vartotojų teisių

apsaugos

tarnyba

Vidutinis

vertinimas

Greitas tiekimo atstatymas po audrų 4 3 4 3,7

Elektros tinklo įrenginių saugumas 3 3 4 3,3

Konsultacijų teikimas apie LESTO paslaugas 4 3 3 3,3

Operatyvus apsikeitimas informacija su LESTO 4 3 3 3,3

LESTO veiklos efektyvumas 3 3 4 3,3

Bendradarbiavimas vykdant energetinio efektyvumo

tyrimus bei taikant inovacijas 3 4 2 3,0

Bendradarbiavimas vykdant socialinės atsakomybės

projektus 2 4 3 3,0

Išsami informacija apie LESTO investicinius projektus 2 3 4 3,0

Elektros tinklo įtakos gamtai ir gyvūnijai mažinimas 2 4 2 2,7

Triukšmo lygis iš LESTO įrenginių 2 3 3 2,7

Vizualinės taršos mažėjimas, oro linijų ir senų atramų

atsisakymas 2 3 2 2,3

Gandralizdžių apsauga ir saugus iškėlimas 2 3 1 2,0

Nepastebimas elektros tinklas vaizdingose vietose,

nacionaliniuose parkuose, gyvenvietėse 2 2 1 1,7



Visuomenės interesus atstovauja daug skirtingus tikslus

turinčių organizacijų. Siekiant efektyvesnės analizės

organizacijos buvo sugrupuotos į 4 grupes pagal interesus:

gamtos apsauga, savivalda, mokslas ir tyrimai bei kita.

Gamtos apsauga

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Vienas iš

pagrindinių tarnybos uždavinių yra užtikrinti saugomų

teritorijų apsaugą, racionalų jų naudojimą, kraštovaizdžio

stabilumą, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės

išsaugojimą bei sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui

saugomose teritorijose.

Vadovaujantis LR Saugomų teritorijų įstatymu, bendrąją

saugomų teritorijų sistemą sudaro:

Teritorijos, kuriose saugomi unikalūs arba tipiški

gamtinio bei kultūrinio kraštovaizdžio objektai. Joms

priskiriami rezervatai, draustiniai bei gamtos ir

kultūros paveldo objektai (paminklai).

Ekologinės apsaugos teritorijos, išskiriamos norint

išvengti neigiamo poveikio saugomiems gamtos ir

kultūros paveldo objektams arba neigiamo

antropogeninių objektų poveikio aplinkai. Šiai

kategorijai priskiriamos ekologinės apsaugos zonos.

Atkuriamosios saugomos teritorijos, skirtos gamtos

išteklių atsistatymui, pagausinimui bei apsaugai.

Joms priskiriami atkuriamieji ir genetiniai sklypai.

Kompleksinės saugomos teritorijos, kuriose

sujungiamos išsaugančios, apsaugančios,

rekreacinės ir ūkinės zonos. Joms priskiriami

valstybiniai (nacionaliniai ir regioniniai) parkai bei

biosferos rezervatai ir biosferos poligonai.

Dalis saugomų teritorijų dėl savo svarbos, kompleksiškumo

ir išskirtinumo yra laikomos ypač saugomomis, šiuo metu

jos užima virš 1.023 tūkst. ha, t.y. apie 15,67 % šalies ploto.

LESTO skirstomojo tinklo elementai – oro ir požeminės

linijos, transformatoriai, požeminių linijų ir apskaitos

spintos patenka į saugomų teritorijų perimetrą. LESTO

pasinaudodama Saugomų teritorijų tarnybos duomenimis

atliko analizę kiek ir kokių tinklo elementų yra saugomose

teritorijose, žr. 3 paveikslą „LESTO oro linijos ir pastotės

saugomose teritorijose“. Tinklo elementai turi neigiamos

įtakos florai, faunai, taip pat mažina kraštovaizdžio vertę.

3 paveikslas. LESTO oro linijos ir pastotės saugomose teritorijose



Saugomos teritorijos paveiksle pažymėtos žaliai. Paveiksle

matyti, kad saugomose teritorijose yra 4.133 (9%) LESTO

eksploatuojamų pastočių ir 10,5 tūkst. km (11%) oro linijų.

Generalinė miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba

organizuoja bei koordinuoja valstybinių miškų atkūrimą,

priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. Lietuvoje

miškai dengia apie 33% šalies ploto, juose yra apie 20%

Bendrovės oro linijų. Audrų metu didžioji dalis – apie 80%

oro linijų gedimų įvyksta miškingose teritorijose.

Lietuvos ornitologų draugija. Ornitologų draugija siekia

efektyvios laukinių paukščių apsaugos1, vykdo paukščių ir jų

gyvenamosios aplinkos tyrimus. LESTO ir ornitologų

draugija bendradarbiauja nuo 2011 metų – vykdo Baltojo

gandro apsaugos projektą, kurio metu ant specialių laikiklių

iškelta daugiau nei 3200 gandralizdžių. Remiantis

studijomis2 susidūrimai su oro linijomis yra viena

pagrindinių paukščių nenatūralios žūties priežasčių.

Kilometrui linijų per metus tenka apie 3 žuvusius

paukščius3, arba apie 280 tūkst. paukščių LESTO oro tinkle.

Ši problema ypač aktuali paukščių buveinėse (Žuvinto

rezervate, Nemuno žemupyje, pajūryje ir pan.) ir

miškingose teritorijose. Dideliems paukščiams (pelėdoms,

žąsims, ereliams) skirstomasis tinklas pavojingiausias.

Skirsdami jie laidų nepastebi ir dėl didelio sparnų

skersmens juos prilietę žūsta. Oro linijų keitimas

požeminėmis sprendžia šią problemą.

Savivalda

Savivaldybės. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurios

koordinuoja švietimo, teritorijų planavimo, visuomenės

informavimo, rekreacijos sritis. Savivaldybės geriausiai žino

miestų plėtros planus, LESTO su jomis koordinuoja gatvių ir

teritorijų plėtros bei rekonstravimo planus.

Seniūnijos. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija.

Asociacija vienija 433 seniūnijas visoje Lietuvoje. Asociacija

koordinuoja ir skatina bendradarbiavimą tarp seniūnijų;

stiprina vietos valdžios, verslo ir nevyriausybinių

organizacijų partnerystę, skatina aktyvų piliečių dalyvavimą

1 DIRECTIVE 2009/147/EC OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND

OF THE COUNCIL of 30 November 2009 on the conservation of wild birds

2UN Convention on migratory species. 2011. Guidelines for

mitigating conflict between migratory birds and electricity power grids

3 Rubolini, D., Gustin, M., Bogliani, G., Garavaglia, R.. 2005. Birds

and powerlines in Italy: an assessment

priimant sprendimus, stiprina bendruomeninio judėjimo

plėtrą. Seniūnijos yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai gali

perteikti jiems kylančias problemas. Taip pat LESTO per

seniūnijas šviečia visuomenę apie želdinių priežiūrą tinklo

apsaugos zonose bei saugų elgesį su elektra.

Mokslas ir tyrimai

Mokslo įstaigos (Kauno technologijos universitetas,

Vytauto Gedimino technikos universitetas, Vilniaus

universitetas, Klaipėdos universitetas). Lietuvoje

universitetuose ir kolegijose kiekvienais metais mokosi apie

175 tūkst. studentų. Tai didelė, jauna ir aktyvi

bendruomenė. Stipriausią ryšį LESTO palaiko su Kauno

technologijos universitetu dėl universiteto veiklos

specifikos – plačiausio spektro inžinerinių specialybių.

LESTO specialistai kaip kviestiniai dėstytojai ir svečiai

dalyvauja paskaitose bei tobulinant studijų programas.

2013 m. LESTO praktiką atliko 92 studentai iš 34 skirtingų

aukštųjų Lietuvos ir Europos mokyklų. Universitetai veikia

kaip mokslo ir tyrimų centrai, todėl abipusis

bendradarbiavimas neša naudą kiekvienai šaliai.

Lietuvos energetikos institutas vykdo mokslinius tyrimus,

kurie skirti darniai Lietuvos energetikos ir kitų Lietuvos ūkio

šakų plėtrai bei integracijai į Europos energetikos sistemas

ir Europos mokslinių tyrimų erdvę; skatina inovacijomis ir

žiniomis grindžiamos ekonomikos kūrimą bei dalyvauja

diegiant modernius procesus ir įrenginius, užtikrinančius

energetikos objektų ir sistemų ekonomiškumą ir saugumą,

energetikos išteklių efektyvų naudojimą ir tausojimą ir

aplinkos taršos mažinimą. LESTO mato Energetikos institutą

kaip partnerį ir konsultantą vykdant inovatyvius projektus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba renka, saugo ir

analizuoja meteorologinę ir hidrologinę informaciją apie

klimatą Lietuvoje. Ši informacija reikalinga Lietuvos

nacionalinėms reikmėms ir valstybės tarptautiniams

įsipareigojimams vykdyti mažinant neigiamą nepalankių

hidrometeorologinių sąlygų poveikį aplinkai ir žmogui.

Kita

Valstybinis turizmo departamentas vykdo strateginį

turizmo veiklos planavimą; teikia Lietuvos Respublikos

Vyriausybei pasiūlymus šalies turizmo politikos ir jos

įgyvendinimo klausimais; padeda įgyvendinti Nacionalinę

turizmo plėtros programą; koordinuoja ministerijų ir

Vyriausybės įstaigų, apskričių viršininkų, savivaldybių

institucijų, valstybinių parkų valdymo institucijų veiklą

turizmo plėtros srityje. Viena iš svarbių departamento



veiklos sričių – turizmui patrauklių objektų vystymas ir

populiarinimas. LESTO oro linijų keitimas požeminėmis

prisideda prie šio tikslo.

Visuomenės lūkesčiai

Skirtingos suinteresuotos šalys turi persidengiančių

lūkesčių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vertinant

visuomenės lūkesčius buvo žiūrėta plačiau, t.y. į platesnį

suinteresuotų šalių ratą, kurių poreikius tam tikra

organizacija atstovauja. Renkant suinteresuotų šalių

lūkesčius buvo išsiųstos 48 anketos visuomenės interesą

atstovaujančioms suinteresuotoms šalims ir gauti 38

atsakymai, pateikiami 2 lentelėje žemiau. Taip pat vyko

susitikimai su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba,

Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos miško savininkų

asociacija, bei viešai prieinamų dokumentų analizė.

Apibendrinant apklausos duomenis ir viešai prieinamą

informaciją galima teigti, kad visuomenės interesą

atstovaujančioms suinteresuotoms šalims svarbiausia yra

kokybiškas ir patikimas elektros tiekimas, įrenginių

saugumas bei energetinis efektyvumas ir tausojantis

vartojimas (žr. 2 lentelę). Šie teiginiai vertinti kaip labai

svarbūs. Tokie teiginiai kaip vizualinės taršos ir elektros

tinklo įtakos gamtai ir gyvūnijai mažinimas bei

bendradarbiavimas vykdant energetinio efektyvumo

tyrimus ir taikant inovacijas visuomenei yra taip pat

svarbūs.



2 lentelė. Visuomenės grupės atskirų suinteresuotų šalių lūkesčiai

Val

styb

inė

sau

gom

ų

teri

tori

jų t

arn

yba

Lie

tuvo

s

hid

rom

ete

oro

logi

jos

tarn

yba

Savi

vald

ybė

s

Kau

no

te

chn

olo

gijo

s

un

ive

rsit

eta

s

Viln

iau

s U

niv

ers

ite

tas

Gam

tos

tyri

mų

ce

ntr

as

Lie

tuvo

s p

ram

on

inin

kų

kon

fed

era

cija

Inve

stu

oto

jų

foru

mas

Lie

tuvo

s e

ne

rge

tiko

s

inst

itu

tas

Lie

tuvo

s sa

viva

ldyb

ių

sen

iūn

ų a

soci

aci

ja

Vid

uti

nis

bal

as

Energetinis efektyvumas ir

tausojantis vartojimas 4 4 4 4 4 4 4 3 4 4 3,9

Nepertraukiamas elektros tiekimas 4 3 4 3 4 4 4 4 4 4 3,8

Kokybiškas elektros tiekimas (be

įtampos šuolių) 4 3 4 3 3 4 4 4 4 4 3,7

Elektros tinklo įrenginių saugumas 3 3 4 3 3 4 4 4 4 4 3,6

Greitas tiekimo atstatymas po

audrų 4 3 4 2 3 4 3 4 4 4 3,5

Operatyvus apsikeitimas

informacija su LESTO 4 3 3 3 3 4 4 4 4 3 3,5

Elektros tinklo įtakos gamtai ir

gyvūnijai mažinimas 2 4 2 4 3 3 4 3 4 3 3,2

Bendradarbiavimas vykdant

socialinės atsakomybės projektus 2 4 3 3 3 3 4 4 3 3 3,2

LESTO veiklos efektyvumas 3 3 4 3 2 3 3 4 3 3 3,1


energetinio efektyvumo tyrimus bei

taikant inovacijas

3 4 2 3 3 3 4 3 3 3 3,1

Operatyvus teisinių ginčių

sprendimas 3 4 4 2 3 3 3 3 3 3 3,1

Konsultacijų teikimas apie LESTO

paslaugas 4 3 3 2 2 3 3 4 3 3 3

Gandralizdžių apsauga ir saugus

iškėlimas 2 3 1 4 3 3 3 3 4 3 2,9

Išsami informacija apie LESTO

investicinius projektus 2 3 4 2 3 3 3 3 3 3 2,9

Triukšmo lygis iš LESTO įrenginių 2 3 3 4 2 3 3 3 3 2 2,8

Vizualinės taršos mažėjimas, oro

linijų ir senų atramų atsisakymas 2 3 2 4 2 3 3 2 3 3 2,7

Nepastebimas elektros tinklas

vaizdingose vietose,

nacionaliniuose parkuose,

gyvenvietėse

2 2 1 4 2 3 2 3 4 3 2,6



Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau

VKEKK) yra viena iš reikšmingiausių institucijų LESTO veiklai

su kuria LESTO bendradarbiauja siekiant užtikrinti vartotojų

lūkesčius atitinkančią paslaugų kokybę ir didinant veiklos

efektyvumą.

Dėl sąlyginai žemos perkamosios galios Lietuvos gyventojai

yra itin jautrūs net ir nedideliems elektros kainos

pokyčiams, todėl VKEKK siekia, kad EE kaina galutiniams

vartotojams būtų kuo mažesnė ir ieško galimybių mažinti

kiekvieną EE kainos dedamąją, įskaitant ir skirstymo.

Su VKEKK LESTO suderina pagrindines (virš 1,5 mln. eurų)

planuojamas investicijas bei bendruosius elektros energijos

tiekimo kainodaros principus. Tai institucija, kuri reguliuoja

beveik visus praktinius LESTO veiklos aspektus,

nustatydama, elektros energijos tarifų maksimalių dydžių

skaičiavimo metodikas bei prašymų dėl naujų elektros

energijos kainų ar tarifų suderinimo pateikimo ir

nagrinėjimo tvarką, vėliau tikrindama pagal juos pateiktų

kainų ir tarifų skaičiavimus. VKEKK taip pat kontroliuoja

kaip taikomos elektros energijos kainos ir vykdomos

taupymo programos, įskaitant Europos Komisijos

Energetinio efektyvumo direktyvą ir ją lydinčius teisės aktus

Lietuvos nacionalinėje teisėje.

Kiekvienos įmonės veikloje dalis klientų atkreipia dėmesį į

problemas, susijusias su paslaugų kokybe bei procesais.

Tokiu atveju, jei LESTO vartotojai turi nusiskundimų dėl

aukščiau minimų sričių, VKEKK tiria vartotojų skundus bei

kilusius ginčus, gindama vartotojų interesus. Tai plačius

įgaliojimus turinti institucija, kuri išvadas ir pasiūlymus

VKEKK kompetencijai priskirtais klausimais teikia

LR Ministerijoms, Seimui, Vyriausybei.

Valstybinė energetikos inspekcija. Pagrindinis Valstybinės

energetikos inspekcijos (toliau VEI) veiklos tikslas yra atlikti

fizinių ir juridinių asmenų energetikos įrenginių techninę

valstybinę kontrolę, siekiant užtikrinti patikimą, efektyvų ir

saugų energetikos išteklių tiekimą ir vartojimą. LESTO ir VEI

glaudžiai bendradarbiauja spręsdamos techninius šios

srities klausimus.

VEI išduoda LESTO ir jos rangovams atestatus energetikos

įrenginiams eksploatuoti, sustabdo ir panaikina jų galiojimą

bei kontroliuoja, kaip laikomasi šiuose atestatuose

nustatytos veiklos vykdymo sąlygų bei teisės aktų

reikalavimų. VEI taip pat kontroliuoja elektros energijos

paskirstymo ir tiekimo patikimumą bei vartojimo

efektyvumą, prižiūri kaip laikomasi nustatytų energijos

kokybės reikalavimų. Kilus techniniams klausimams LESTO

konsultuojasi su VEI ir ieško geriausio sprendimo.

VEI taip pat nagrinėja skundus dėl energetikos objektų,

įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, energijos kokybės

reikalavimų, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą

energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo,

sustabdymo ar ribojimo.

LR Energetikos ministerija (toliau EM) formuoja valstybės

politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja jos

įgyvendinimą, t.y. formuoja LESTO veiklai reikšmingą

įstatyminę bazę, susijusią su energijos tiekimo, energetikos

objektų ir įrenginių saugumo, elektros įrenginių įrengimo,

eksploatavimo, naudojimo ir kitais techniniais aspektais.

EM tvirtina energijos ir energijos išteklių skirstymo, tiekimo

ir vartojimo taisykles, nustato energijos ir energijos išteklių

kokybės reikalavimus. Viena iš svarbiausių funkcijų –

valstybinės svarbos energetikos objektų plėtros planų

tvirtinimas bei atsinaujinančių išteklių naudojimo politika.

LESTO taip pat svarbu, kaip EM nustato vartotojų ir

gamintojų prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių

objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarką ir sąlygas.

Ši suinteresuota šalis taip pat nustato asmenų, turinčių

teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarką

ir sąlygas. EM ir LESTO atstovai jau daugelį metų

bendradarbiauja įvairiose darbo grupėse ir inicijuoja

pokyčius Lietuvos elektros energetikos sistemoje.

LR Ūkio ministerija. Ūkio ministerija (toliau ŪM) svarbi

LESTO veiklai, kadangi teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl

Lietuvos ūkio ekonominės plėtros prioritetų ir tikslų, tvarko

paramą verslo plėtrai, dalyvauja įgyvendinant ilgalaikes

valstybės stiprinimo programas, vertinant klimato kaitos

sąnaudų poveikį ekonomikai, dalyvauja kuriant įmonių gero

valdymo gaires ir principus.



ŪM dalyvauja formuojant vartotojų teisių apsaugos

politiką. LESTO yra daugiausiai Lietuvoje vartotojų turinti

įmonė – 1,6 mln., todėl šios politikos gairės Bendrovei yra

aktualios ir turi reikšmingos įtakos veiklos organizavimui.

Ministerija taip pat koordinuoja visų Lietuvos ūkio šakų

metrologijos, t.y. EE apskaitos prietaisų veiklą, rengia šios

srities techninius reglamentus ir kitus normatyvinius

dokumentus.

Ūkio ministerijai yra svarbi elektros kaina galutiniams

vartotojams, todėl LESTO su ŪM bendradarbiauja

siekdamos didinti Lietuvos patrauklumą Lietuvos ir užsienio

šalių investuotojams, kadangi tai yra vienas iš svarbiausių

ministerijos veiklos prioritetų. ŪM vykdo valstybės

institucijų ir įstaigų pateiktų pasiūlymų dėl verslo sąlygų

gerinimo įgyvendinimo stebėseną, organizuoja nacionalinių

ir tarptautinių verslo sąlygų tyrimų ekspertinius vertinimus,

apibendrina analizės rezultatus ir teikia Vyriausybei ir

kitoms valstybės institucijoms išvadas ir pasiūlymus dėl

verslo aplinkos gerinimo. Dalis šių rekomendacijų yra

susijusios su viena iš LESTO paslaugų – naujų vartotojų

prijungimu prie LESTO valdomo skirstomojo tinklo.

ACER. Energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo

agentūros (ACER) pagrindinės funkcijos:

Teikti bendras rekomendacijas dėl valstybių sienas

kertančių dujų vamzdynų ir elektros energijos tinklų

naudojimo ir plėtros, pagal kurias visi ES šalių

operatoriai suformuluos konkrečias taisykles.

Prižiūrėti, kaip įgyvendinami tinklų plėtros

dešimtmečio planai ES mastu ir nacionalinių tinklų

plėtros planai.

Priimti sprendimus kelioms valstybėms svarbiais

klausimais, kai nacionaliniai reguliuotojai nesutaria

ar paprašo ACER nuomonės.

Didžioji dalis ACER sprendimų ir rekomendacijų pasiekia

LESTO per vietinį reguliatorių (VKEKK) arba per EM

priimamus teisės aktus.

Europos Komisijos energetikos generalinis direktoratas.

Europos Komisijos energetikos generalinis direktoratas

(toliau DG ENER ) atsako už Europos energetikos politikos

formavimą ir įgyvendinimą. DG ENER veiklos pagrindinis

tikslas – užtikrinti, kad Europos energetikos politika

tarnautų visiems ekonomikos sektoriams, viešiesiems

subjektams ir piliečiams. Šio tikslo siekdamas DG ENER:

Prisideda prie konkurencijos EE rinkoje kūrimo tam,

kad gyventojai ir verslas galėtų įsigyti elektros

energijos iš daugiau nei vieno šaltinio,

konkurencingomis kainomis ir naudojantis

technologiškai pažangiausiomis energetinėmis

technologijomis.

Skatina tvarią energijos gamybą pagal ES 2020 m.

tikslus ir atsižvelgdamas į 2050 m. CO2 emisijų

mažinimo tikslą.

Didina energetinį ES valstybių narių saugumą

skatindamas jų bendradarbiavimą ir solidarumą.

DG ENER jam priskirtas užduotis įgyvendina įvairiais būdais

- atlikdamas strategines analizes ir kurdamas politikas tam

tikriems energetikos sektoriams, skatina konkurencingų

vidinių elektros ir kitų energijos tipų rinkų sukūrimą, remia

energetinės infrastruktūros atnaujinimą ir stiprinimą,

užtikrina, kad vietiniai energijos ištekliai būtų naudojami

saugiai ir užtikrinant konkurencingas rinkos sąlygas. Kita

svarbi kuruojama sritis yra rinkoms iškeltų tikslų pasiekimo

kontrolė – ypač efektyvumo ir atsinaujinančių energijos

šaltinių (toliau – AEŠ) srityse.

Direktoratas taip pat kontroliuoja ES teisės normų

(direktyvų, tinklo kodeksų ir pan.) perkėlimą į Lietuvos

nacionalinius teisės aktus. Dalis jų turi tiesioginės įtakos

LESTO, pvz. Energetinio efektyvumo direktyva, kuria

reikalaujama, kad LESTO ir kitos energetikos sektoriaus

įpareigotosios šalys kasmet iki 2020 metų mažintų klientų

suvartojamos galutinės energijos kiekį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė/Valstybė. Šiuo metu

Lietuvos Respublikos Vyriausybė atnaujina Nacionalinę

energetinės nepriklausomybės strategiją ir pasirinks

ekonomiškai naudingiausią ir vartotojams priimtiniausią

Valstybės savarankiško apsirūpinimo energijos ištekliais

strateginį sprendimą, kuris turės įtakos ir LESTO veiklai.

Vyriausybės programoje numatyta, kad bus siekiama

didinti energijos vartojimo efektyvumą ir paskirstytosios

generacijos plėtrą, skatinti nedidelių kogeneracinių

elektrinių įrengimą arčiau vartotojų. ES paramos lėšos bus

naudojamos elektros tinklams modernizuoti diegiant

išmaniųjų tinklų sprendimus, kurie leistų geriau panaudoti

įvairius generavimo šaltinius, sudarytų palankias sąlygas

elektromobilių ūkio plėtrai, šilumos siurblių ir kitų elektros

gamybą ir vartojimą reguliuojančių įrenginių panaudojimui.



Planuojama keisti teisinį reguliavimą energijos perdavimo ir

skirstymo srityje siekiant užtikrinti, kad Reguliatorius,

tvirtindamas perdavimo ir skirstymo paslaugų tarifus,

atsižvelgtų į energijos vartojimo efektyvumo kriterijus.

Valstybė iš LESTO tikisi sklandaus dalyvavimo aukščiau

minėtuose procesuose bei:

Skaidrios ir pelningos veiklos, kuri reguliariai

dividendais papildytų valstybės biudžetą.

Teigiamo monopolinės įmonės įvaizdžio bei

prioriteto aukštos kokybės paslaugoms.

Tvariai augančios valdomo turto vertės ir veiklos

efektyvumą didinančių projektų įgyvendinimo.

Greito ir lankstaus prisitaikymo prie naujų ir

keičiamų Lietuvos ir ES teisės reikalavimų.

Reguliatorių lūkesčiai

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai su

Reguliavimu susijusių suinteresuotų šalių lūkesčiai LESTO

atžvilgiu yra:

Racionali ir konkurencinga paslaugų kaina.

Vartotojų lūkesčius atitinkanti ir gerėjanti paslaugų

kokybė.

Elektros tinklo saugumas bei patikimumas.

Veiklos skaidrumas bei efektyvumo didinimas.



Litgrid, AB (toliau LITGRID) yra elektros perdavimo

sistemos operatorius (toliau – PSO). Įmonė valdo Lietuvos

elektros perdavimo tinklą ir atsako už jo plėtrą. Pagrindinė

PSO funkcija – užtikrinti veiksmingą ir patikimą Lietuvos

elektros sistemos darbą.

LITGRID realiu laiku valdo nacionalinį elektros energijos

balansą ir užtikrina elektros energijos kokybę perdavimo

tinkle. Lietuvos elektros perdavimo tinklas sujungtas su

kaimyninėmis elektros energetikos sistemomis: Lietuvą su

Latvija jungia keturios 330 kV ir trys 110 kV elektros linijos,

su Baltarusija jungia penkios 330 kV ir septynios 110 kV

elektros linijos, su Kaliningrado sritimi – trys 330 kV ir trys

110 kV elektros linijos. Šiuo metu įgyvendinami strateginiai

elektros jungčių su Lenkija („LitPol Link“) ir Švedija

(„NordBalt“) projektai.

LITGRID atsako už Lietuvos elektros perdavimo tinklo

planavimą, sutrikimų, avarijų prevenciją ir likvidavimą,

užtikrina, kad perduodamos elektros energijos kokybė

atitiktų standartus.

Kadangi LITGRID turi tik 11 vartotojų, kuriems tiesiogiai

perduoda EE, LESTO aptarnauja daugumą klientų ir yra

tarpinė grandis tarp jų ir LITGRID. Dėl šios priežasties

LITGRID svarbiausia stabiliai veikiančios LESTO

transformatorių pastotės (110/35 kV). Audrų ir stichinių

nelaimių atveju LITGRID aktualus kuo greitesnis normalaus

sistemos darbo atstatymas.

Smulkieji gamintojai. 2013 m. nacionalinio elektros

energijos gamybos ir vartojimo balanso duomenys rodo,

kad 15% praėjusiais metais Lietuvoje suvartotos elektros

energijos buvo pagaminta naudojant įvairius AEŠ.

Įvertinant spartų technologinį progresą bei su tuo susijusį

AEŠ įrengimo kaštų mažėjimą (ypač saulės ir vėjo) ir

pasaulinius bei ES klimato kaitos mažinimo tikslus,

akivaizdu, kad ši išteklių dalis bendrajame šalies energijos

balanse ir toliau nuosekliai augs.

LESTO atžvilgiu šio augančio klientų segmento lūkesčiai gali

būti išskirti kaip:

Operatyvus AEŠ prijungimas prie skirstomojo tinklo.

Racionalių technologinių sprendimų taikymas.

Nepriklausomi tiekėjai. 2010 m. Lietuvoje buvo pradėtas

elektros tiekimo ir skirstymo paslaugų atskyrimas bei rinkos

atvėrimas. Liberalizuotoje tiekimo rinkoje vietoj vieno

monopolinio tiekėjo pradėjo veikti nepriklausomi elektros

energijos tiekėjai, kurių funkcija – pirkti elektrą iš gamintojų

bei importuotojų ir parduoti vartotojams. Tiekėjų

konkurencija skatina juos mažinti elektros kainą

galutiniams vartotojams. 2014 m. rugsėjo 30 d.

nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją turėjo 74

įmonės.

Nepriklausomi tiekėjai, atstovaudami vartotojų interesus,

derasi su gamintojais ir importuotojais dėl elektros

energijos pirkimo kainos bei prisiima jos suvartojimo

svyravimų riziką. Nepriklausomi elektros tiekėjai daugiausia

dirba su verslo klientais.

Kadangi vartotojai informaciją apie suvartotus kiekius

pateikia LESTO, nepriklausomiems tiekėjams yra ypač

svarbus operatyvus reikalingų duomenų gavimas.

Pereinamuoju laikotarpiu ne mažiau svarbūs istoriniai

konkrečių buitinių vartotojų EE suvartojimo duomenys –

pagal juos nepriklausomas tiekėjas gali sudaryti jį

dominančių klientų portfelį. Nepriklausomus tiekėjus ypač

domina galimybės gauti valandinius klientų suvartojimo

grafikus realiu laiku, pvz. naudojant išmaniuosius

skaitiklius.



LR Finansų ministerija. Finansų ministerija (toliau – FM),

būdama „Lietuvos energija“, UAB pagrindine akcininke,

kartu yra ir LESTO savininkė. FM yra atsakinga už jai

valdymo teise patikėtų įmonių veiklos rezultatus,

efektyvumo didinimą bei veiklos skaidrumą.

LESTO veiklai svarbi Finansų ministerijos kuruojama sritis

yra programų, pagal kurias skiriama ES 2014-2020 m.

parama, rengimas ir koordinavimas. LESTO turi nemažas

galimybes pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų

parama siekdama modernizuoti tinklo objektus.

Lietuvos energija, UAB (toliau LE), valdo didžiausią LESTO

akcijų dalį (94,39%). Likusi dalis listinguojama vertybinių

popierių biržoje. Pagrindiniai LE, kaip tiesioginio akcininko,

lūkesčiai siekiant LE 2014 – 2020 m. Veiklos strategijoje

išsakyto pagrindinio tikslo – tvaraus vertės didinimo yra:

Nuolat didinti veiklos efektyvumą – mažinti veiklos

sąnaudas optimizuojant veiklos procesus.

Užtikrinti kokybišką klientų aptarnavimą, diegti

technologines naujoves ir plėsti nuotolinius klientų

aptarnavimo kanalus.

Teikti kokybiškas EE skirstymo paslaugas – užtikrinti

tinkamą tinklo įrenginių techninę būklę, sistemingai

modernizuoti ir automatizuoti skirstomąjį tinklą.

Sumažinti neigiamą energetikos objektų įtaką

žmonėms ir aplinkai.

NASDAQ OMX Vilnius yra vienintelė reguliuojama biržos

operatorė Lietuvoje, teikianti vertybinių popierių prekybos,

listingavimo ir informavimo paslaugas. Ją valdo Šiaurės

Europos Vertybinių popierių biržų operatorė NASDAQ OMX

(taip pat valdanti Kopenhagos, Stokholmo, Helsinkio, Talino

bei Rygos biržas). Ji organizuoja ir plėtoja Lietuvos

vertybinių popierių rinką, sudarydama sąlygas emitentams,

investuotojams ir finansų tarpininkams efektyviai naudotis

kapitalo rinkos teikiamomis galimybėmis.

LESTO NASDAQ OMX biržoje yra listinguojama nuo įmonės

įkūrimo pradžios 2011 metais. Kiekviena ketvirtį LESTO per

biržą akcininkus informuoja apie veiklos rezultatus, juos

komentuoja, kasmet skelbia veiklos ataskaitas.

Pagrindiniai NASDAQ OMX lūkesčiai emitentams – aukšta

reputacija, veiklos skaidrumas, efektyvi komunikacija.

Smulkieji akcininkai. LE nuosavybės teise valdo 94,39%

LESTO akcijų, likusi jų dalis priklauso smulkiesiems

akcininkams. Smulkiaisiais akcininkais laikomi tokie

akcininkai, kurie dėl labai mažo turimų akcijų kiekio savo

balsavimu negali daryti įtakos jokiems sprendimams, tačiau

turi teisę dalyvauti akcininkų susirinkime ir gauti

dividendus.

Smulkieji akcininkai yra suinteresuoti:

Skaidria ir pelninga LESTO veikla.

Reguliariais dividendų išmokėjimais.

Stabilia arba augančia LESTO akcijų kaina.

Investuotojų asociacija atstovauja ir gina smulkiuosius

investuotojus, teikia rekomendacijas ir vykdo šviečiamąją

veiklą. Asociacijos interesai iš esmės sutampa su smulkiųjų

akcininkų interesais.



Suinteresuotų šalių grupių ir jų lūkesčių sąsaja

4 paveiksle pateikti apibendrinti suinteresuotų šalių

lūkesčiai ir suinteresuotų šalių grupės bei pažymėta, kuris

lūkestis svarbus kiekvienai iš grupių. 4 paveikslas

apibendrina LESTO suinteresuotų šalių lūkesčių analizę.

4 paveikslas. Suinteresuotų šalių grupių lūkesčiai

Klientai Visuomenė ReguliatoriaiEnergetikos

sektoriusAkcininkai

Nepertraukiamas elektros

tiekimas+ + + + +

Kokybiškas elektros

tiekimas+ + + + +

Veiklos efektyvumas

i r ska idrumas+ + + + +

Greitas tiekimo

atstatymas po audrų+ + + +

Elektros tinklo

įrenginių saugumas+ + + +

Operatyvus informavimas i r

greitas problemų

sprendimas

+ + +

Vizual inės taršos

mažinimas i r nepastebimas

elektros tinklas

+ + +

Partnerystė vykdant

energetinio efektyvumo

tyrimus i r socia l inės

atsakomybės projektus

+ +

Elektros tinklo įtakos gamtai

i r gyvūni ja i mažinimas+ +

Įrenginių triukšmo

lygis+


Skirstomojo tinklo problemų analizė

2. LESTO SKIRSTOMOJO TINKLO PROBLEMŲ ANALIZĖ

Atliekant skirstomojo tinklo analizę buvo vertinami

techniniai įrangos parametrai (amžius, gedimų skaičius,

įrangos tipai) bei taikytas ekspertinis vertinimas. Analizės

metu buvo identifikuotos šios esamo tinklo problemos,

kurios trukdo patenkinti suinteresuotų šalių lūkesčius:

PROBLEMA 1: Tinklo elementų senėjimas

PROBLEMA 2: Mažai automatizuotas vidutinės įtampos

tinklo valdymas

PROBLEMA 3: Oro sąlygoms neatsparus tinklas

PROBLEMA 4: Standarto neatitinkanti įtampa elektros

tinkle

PROBLEMA 5: Nedetali EE suvartojimo apskaita

PROBLEMA 6: Tinklo elementų vagystės

PROBLEMA 7: Nepakankamas įžemėjimo srovių

kompensavimas

Išvardintos problemos turi esminę tiesioginę įtaką

pagrindiniams LESTO veiklos rodikliams: SAIDI, SAIFI ir

klientų pasitenkinimui. Žemiau pateikiama detali kiekvienos

problemos analizė.

PROBLEMA 1: Tinklo elementų senėjimas

35 kV tinklo oro linijų senėjimas

Vidutinis 35 kV oro linijos amžius yra 41 metai, kai taikomas

turto nusidėvėjimo laikotarpis yra 45 metai. Remiantis

5 paveikslu, nuo 1989 m. buvo naujai perstatyta tik 87 km

35 kV oro linijų arba tik šiek tiek daugiau nei 2% linijų.

5 paveikslas. 35 kV oro linijų amžiaus histograma, km

LESTO valdo 20,7 tūkst. 35 kV oro linijų atramų, 58

skirtingus atramų tipus (skiriasi atramos forma: kvadratinė

arba apvali, medžiaga: metalas arba gelžbetonis,

konstrukcijos tipas). 4 tipai (PB35-1, PB35-1V, TKA ir TKA-1)

yra laikomi ypač nepatikimais. Bendrai nepatikimos

atramos sudaro beveik pusę – 42% visų Bendrovės

eksploatuojamų 35 kV oro linijų atramų.

PB35-1 ir PB35-1V tipo atramos yra gelžbetoninės,

montuotos 1954 – 1989 m. Vidutinis jų amžius yra 40 metų.

Šių tipų atramos yra kvadratinės, dažniausiai būna labai

nutrupėjusios, išlinkusios, todėl kyla jų virtimo rizika, ypač

11

906 932

563 536 463

314

34 20 16 0 17

Susidėvėjęs

iki 2014 m.

Susidėvėjęs

iki 2025 m.



audrų metu, žr. 1 priedą „Susidėvėjusių įrenginių

nuotraukos“.

TKA ir TKA-1 tipo atramos yra gelžbetoninės, montuotos

1954 – 1978 m, daugiausia jų statyta 1960 – 1965 m.,

vidutinis jų amžius yra apie 51 metus. Šių tipų atramos turi

daug išilginių įtrūkimų, yra nutrupėjusiomis viršūnėmis,

todėl kyla jų virtimo rizika, ypač audrų metu.

35 kV oro linijų atramos sveria 4 – 6 tonas, yra 14 – 23

metrų aukščio, todėl jų virtimas, net ir automatiškai

atsijungus įtampai yra ypač pavojingas. Vidutiniškai 35 kV

oro linijos atramos pastatymo trukmė yra viena diena,

tačiau jų užsakymo ir pristatymo procesas gali trukti iki

kelių mėnesių.

35 kV oro linijų elementai, kurie dėl savo amžiaus arba

techninių savybių yra susidėvėję, pateikiami 6 paveiksle.

6 paveikslas. LESTO 35 kV oro linijų silpnos vietos



10 kV tinklo linijų senėjimas

10 kV tinklą sudaro oro ir požeminės linijos. 10 kV linijos

vidutinis amžius yra apie 30 metų. Oro linijos sudaro 70%

10 kV tinklo ilgio. Įprastai 10 kV oro linijos nusidėvėjimo

laikotarpis yra 30 m., požeminės linijos – 40 metų. Vidutinis

oro linijos kilometro amžius yra 43 metai, t.y. 13 metų

didesnis nei įprastas nusidėvėjimo laikotarpis. Požeminės

linijos vidutinis kilometro amžius yra 29 metai.

7 paveikslas. 10 kV linijų amžiaus histograma, km

10 kV linijų tinklas sudarytas iš daugiau nei 10 skirtingų

elementų. Amžiaus analizei išskiriamos pagrindinės 3

grupės:

Oro linijų atramos. LESTO 10 kV tinkle yra virš 570

tūkst. atramų ir apie 90 skirtingų jų tipų. 51%

atramų sudaro vieno tipo – SNV 2,7 atramos. Dalis

atramų (tokių kaip C-2 ir SN-2a) yra laikomos

nepatikimomis. Šių atramų gamybos technologija

(naudotas betonas) yra prastos kokybės – greitai

trupa, atramos išlinksta. Jos sudaro iki 1% bendro

atramų skaičiaus.

Didžiausia 10 kV atramų amžiaus problema yra per

ilgas jų eksploatavimo laikotarpis – 84% atramų yra

senesnės nei 30 metų. Reikšminga dalis

susidėvėjusių atramų yra išlinkusios, pasvirusios ir

ištrupėjusios, todėl didėja tikimybė, kad atramos

audros metu nuvirs sukeldamos gedimus tinkle ir

pavojų aplinkiniams.

Požeminių linijų kabeliai. LESTO 10 kV tinkle yra virš

12 tūkst. km požeminių linijų arba 30% viso

10 kV linijų tinklo. Dalis požeminių linijų kabelių

(tokių kaip AAŠpsU, AAŠv, AAŠvU ar ASB) yra laikomi

nepatikimais dėl prastos kokybės medžiagų ir

prastos kokybės kontrolės gamybos proceso metu.

Tokie kabeliai sudaro ~9% 10 kV požeminių linijų

tinklo. Nepatikimi kabeliai gaminti 1989 – 1998 m.,

jų izoliacinė medžiaga nepatikima ir dėl to šios

požeminės linijos dažnai genda.

Komutaciniai įrenginiai skirti įjungti/išjungti

elektros grandinę arba pakeisti srovės kryptį joje.

Komutaciniai įrenginiai dažniausiai montuojami ant

atramų linijose ir būda dviejų tipų: automatiniai

(angl. reclosers) ir mechaniniai skyrikliai. Įvykus

gedimui linijoje ir nutraukus EE tiekimą klientams,

komutaciniai įrenginiai padeda sumažinti gedimo

pasekmes: jei gedimas yra už skyriklio, atjungus

skyriklį linijos atkarpoje nuo pastotės iki skyriklio

klientams galima tiekti elektros energiją, gerėja

SAIDI rodiklis.

Rankiniu būdu valdomų skyriklių LESTO tinkle yra

apie 20 tūkst. arba vidutiniškai vienas skyriklis 6 km

269 282

7.961 6.601

5.055

2.490 2.136 1.977 955 319 204 61 144

244 354

981

876

1.275

1.537 1.335 1.307

711 385 737 1.464 1.393

Oro linijos, km Požeminės linijos, km

Susidėvėję

iki 2014 m.

Susidėvėję

iki 2025 m.



linijų. Vidutinis skyriklio amžius yra 21 metai,

skyriklio tarnavimo laikotarpis yra apie 30 m. Tokie

skyrikliai kaip 3RN-1-10, 3RN-1-20 ar 3RN-2-20 yra

laikomi ypač nepatikimais: yra sudėvėti ir surūdiję,

todėl užsikerta ir lūžta juos bandant įjungti. Tokie

skyrikliai sudaro apie 49% bendro skyriklių kiekio.

10 kV oro linijų elementai, kurie dėl savo amžiaus arba


8 paveikslas. 10 kV linijų silpnos vietos



0,4 kV tinklo linijų senėjimas

0,4 kV tinklą sudaro oro ir požeminės linijos. Oro linijos

sudaro 77% 0,4 kV tinklo ilgio. 0,4 kV linijos vidutinis

kilometro amžius yra apie 34 metus. Įprastas 0,4 kV oro

linijos nusidėvėjimo laikotarpis yra 30 m., požeminės linijos

– 40 metų.

0,4 kV linijų amžiaus histograma, km

Žemos įtampos 0,4 kV linijų tinklas sudarytas iš daugiau nei

10 skirtingų elementų. Amžiaus analizei išskiriamos 2

pagrindinės grupės:

Oro linijų atramos. LESTO 0,4 kV tinkle yra virš

1.260 tūkst. atramų ir apie 70 skirtingų jų tipų. 10

dažniausiai naudojamų atramų tipų sudaro apie 50%

bendro atramų kiekio. Dalis atramų (tokių kaip SN-

2a, Pa-1, A-1a ar A-1T) yra laikomos nepatikimomis.

Šių atramų gamybos technologija (naudotas

betonas) yra prastos kokybės – greitai trupa,

atramos išlinksta. Nepatikimos atramos sudaro

~16% bendro atramų skaičiaus.

Didžiausia 0,4 kV atramų amžiaus problema yra per

ilgas jų eksploatavimo laikotarpis – 74% atramų yra

eksploatuojamos po įprasto nudėvėjimo laikotarpio,

t.y. senesnės nei 30 metų. Reikšminga dalis

susidėvėjusių atramų yra išlinkusios, pasvirusios ir

ištrupėjusios, todėl didėja tikimybė, kad atramos

audros metu nuvirs sukeldamos gedimus tinkle ir

pavojų aplinkiniams.

Požeminių linijų kabeliai. LESTO 0,4 kV tinkle yra

apie 16 tūkst. km požeminių linijų. arba 23% viso 0,4

kV linijų tinklo. Dalis požeminių linijų kabelių (tokių

kaip AAŠpsU, AAŠv, APSVG, APŠVu, APVB, ir kt.) yra

laikomi nepatikimais dėl prastos kokybės medžiagų

ir prastos kokybės kontrolės gamybos proceso metu.

Tokie kabeliai sudaro 8% 0,4 kV požeminių linijų

tinklo. Nepatikimi kabeliai gaminti 1989 – 1998 m.,

jų izoliacinė medžiaga nepatikima ir dėl to šios

požeminės linijos dažnai genda.

0,4 kV oro linijų elementai, kurie dėl savo amžiaus arba


181

6.337

11.818 10.605

7.804 6.951

3.645 2.476

1.554 1.253 1.167 2.178 224

566

962

1.028

851 1.370

1.991

878 498 1.898

3.090 3.112

Oro linijos Požeminės linijos

Susidėvėję

iki 2014 m.

Susidėvėję

iki 2025 m.



10 paveikslas. 0,4 kV linijų silpnos vietos



110/35/10 kV ir 35/10 kV transformatorių senėjimas

LESTO turi 360 vnt. 110/35/10 kV ir 260 vnt. 35/10 kV

transformatorių. Šie transformatoriai žymi LESTO

skirstomojo tinklo ribą su perdavimo sistemos

operatoriumi LITGRID ir yra vieni svarbiausių įrenginių, nuo

kurių priklauso elektros energijos tiekimo patikimumas ir

kokybė.

LESTO tinkle naudojamų transformatorių vidutinis amžius

yra 29 metai. Jiems taikomas įprastas nusidėvėjimo

laikotarpis yra 40 metų. LESTO šiuo metu eksploatuoja 620

transformatorių. 22% jų yra visiškai susidėvėję, žr.

11 paveikslą.

11 paveikslas. 110/35/10 kV ir 35/10 kV transformatorių amžiaus histograma, vnt.

Dauguma transformatorių (apie 62%) yra pagaminti Sovietų

Sąjungoje ir neatitinka šiuolaikinių techninių reikalavimų:

apvijų izoliacija susidėvėjusi, jie generuoja didelius

tuščiosios eigos ir trumpojo jungimo nuostolius, yra

triukšmingi, didelių gabaritų, įtampos reguliatoriai

neatitinka reikalavimų, 110 kV įvadai, valdymo ir kontrolės

įtaisai sudėvėti. Pro galios transformatoriaus siūles,

tarpines ir sklendes sunkiasi alyva.

Analizuojant įrenginių amžių buvo išskirtos ir analizuotos 3

pagrindinės transformatorių dalys:

Galios transformatorius, skirtas žeminti elektros

įtampą tinkle.

Galios transformatoriaus perjungikliai ir jų pavaros,

skirti reguliuoti įtampos lygį.

Alyvos surinkimo rezervuarai, kurie yra skirti

nelaimės ar vagystės atveju surinkti iš

transformatoriaus išsiliejusią alyvą. Rezervuarai yra

įrengiami po transformatoriumi ir yra požeminiai.

Išsiliejus alyvai ji suteka į rezervuarą ir tokiu būdu

nepatenka į gruntą ir požeminius vandenis.

Kitų įrenginių (izoliatorių, relinės apsaugos ir automatikos,

kompensavimo įrenginių ir kt.) amžiaus problema nėra

tokia ryški, todėl jie analizuoti nebuvo. 12 paveiksle

pateiktos 110/35 kV ir 35/10 kV transformatorių pastočių

silpnos vietos.

2 7 17

40 47 60

41

21 8

58

35 23 2 13

21

32

45

51

28

15

4

34

8

9

110/35/10 kV 35/10 kV

Susidėvėję

iki 2014 m.

Susidėvėję

iki 2025 m.



12 paveikslas. 110/35/10 ir 35/10 kV transformatorių silpnos vietos



35 kV ir 10 kV skirstyklų senėjimas

LESTO tinkle yra 221 vnt. 35 kV ir 394 vnt. 10 kV skirstyklų.

Skirstykla yra transformatorių pastotės sudėtinė dalis skirta

iš vieno taško skirstyti elektros energiją į atskiras tos pačios

įtampos linijas.

Skirstyklos yra sudarytos iš kelių atskirų narvelių. Vidutinis

35 kV skirstyklos narvelio amžius yra apie 24 metus, 10 kV

skirstyklos narvelio apie 25 metus. Įprastai skirstykloms

taikomas 30 metų nusidėvėjimo laikotarpis. Bendrovė šiuo

metu eksploatuoja beveik 3,7 tūkst., arba 45%

susidėvėjusių skirstyklų narvelių, žr. 13 paveikslą.

13 paveikslas. 35 ir 10 kV skirstyklų narvelių amžiaus histograma, vnt.

53 125

429

628

1.139 1.017

843

552

158

569

997 1.039

17 14

19

34

75 135

73

45

33

56

69 133

10 kV skirstyklų narveliai 35 kV skirstyklų narveliai

Susidėvėję

iki 2014 m.

Susidėvėję

iki 2025 m.



10 kV skirstomųjų punktų senėjimas

LESTO tinkle yra 523 skirstomasis punktas (10 kV). Šis

įrenginys skirtas skirstyti elektros energiją iš vieno taško į

atskiras tos pačios įtampos linijos atšakas.

Skirstomojo punkto vidutinis amžius yra apie 24 metus.

Skirstomiesiems punktams įprastai taikomas 30 metų

nusidėvėjimo laikotarpis, Bendrovė šiuo metu eksploatuoja

213 vnt. arba 43% susidėvėjusių skirstomųjų punktų, žr. 14

paveikslą.

14 paveikslas. 10 kV skirstomųjų punktų amžiaus histograma, vnt.

4 9

21

35

76

68 73

47

9

22

53

84

Susidėvėję

iki 2014 m.

Susidėvėję

iki 2025 m.



10/0,4 kV transformatorinių senėjimas

LESTO eksploatuoja virš 47 tūkst. 10/0,4 kV

transformatorių, kurie yra sumontuoti į 39 tūkst.

transformatorinių. Transformatorinėje taip pat yra

skyrikliai, jungtuvai, izoliatoriai, statybinė dalis ir kita

įranga.

Išskiriami 2 tipai transformatorinių, kurių senėjimo

problema ryškiausia:

Komplektinės transformatorinės sudaro 38% viso

transformatorinių skaičiaus. 88% komplektinių

transformatorinių yra „Šiaulių“ arba „Minsko“ tipo

(šių tipų transformatorinių korpusai su dalimi

įrenginių buvo gaminamos Šiaulių ir Minsko

gamyklose), žr. 2 priedą „Susidėvėjusių įrenginių

nuotraukos“. Naujos Šiaulių ir Minsko tipų

transformatorinės nebestatomos 20 – 30 metų,

Bendrovė tik remontuoja esamas. Didžiosios dalies

šių transformatorinių korpusas surūdijęs, todėl dėl

suplonėjusio metalo sudėtinga prie jų pritvirtinti

izoliatorius, ištrupėję jas laikantys gelžbetoniniai

poliai, jos nebėra sandarios lyjant ir sningant, iš šio

tipo transformatorių nesudėtinga vogti alyvą.

Stacionarios transformatorinės yra antra didžiausia

transformatorinių kategorija, sudaranti 33% bendro

transformatorinių skaičiaus. Šios transformatorinės

pastaraisiais metais statomos retai, tik tose vietose,

kur sudėtinga įrengti modulinę transformatorinę.

Stacionarios transformatorinės būna dviejų

pagrindinių tipų: mūrinės dviaukštės, dažniausiai

esančios užmiestyje arba prie apleistų kolektyvinių

ūkių arba vienaukštės betoninės, esančios

miestuose.

Pagrindinio 10/0,4 kV transformatorinės įrenginio –

transformatoriaus vidutinis amžius yra 25 metai. Visiems

transformatoriams įprastai taikomas 30 m. nusidėvėjimo

laikotarpis. LESTO eksploatuoja virš 18 tūkst. jau

susidėvėjusių transformatorių (žr. 15 paveikslą), apie pusę

jų sudaro susidėvėję Minsko ir Šiaulių tipo

transformatorinėse esantys transformatoriai.

15 paveikslas. 10/0,4 kV transformatorių amžiaus histograma, vnt.

461 479 548

2.037

4.049 4.410

4.830 4.439 4.393

2.572

1.860

4.464

5.638

7.034 Susidėvėję

iki 2014 m.

Susidėvėję

iki 2025 m.



10/0,4 kV transformatorinių elementai, kurie dėl savo

amžiaus arba techninių savybių yra susidėvėję, pateikiami

16 paveiksle.

16 paveikslas. 10/0,4 kV transformatorinių silpnos vietos



PROBLEMA 2: Mažai automatizuotas vidutinės įtampos tinklo valdymas

Esama situacija

Nuolat pingant ir vystantis išmaniojo tinklo technologijoms

vis daugiau ekonomiškai išsivysčiusių šalių diegia pažangius

sprendimus skirstomojo tinklo valdymo tobulinimui ir

kasdienės veiklos efektyvinimui. Tai sudaro galimybes

greičiau identifikuoti gedimus, operatyviau juos šalinti,

tiksliau planuoti tinklo rėžimus, efektyviau išnaudoti

turimus pajėgumus – t.y. gerinti paslaugų kokybę ir ilgainiui

mažinti veiklos sąnaudas.

Automatizuotu tinklo valdymu laikomas toks skirstomojo

tinklo segmento patobulinimas išmaniąja įranga, kuris

sukuria vieną ar kelis iš žemiau išvardintų funkcionalumų:

Galimybė nuotoliniu būdu realiu laiku stebėti atskirų

tinklo elementų būseną.

Galimybė nuotoliniu būdu įjungti/išjungti įrenginį,

keisti jo parametrus ar rėžimus.

Galimybė užprogramuoti atskirus elementus

reaguoti į tam tikras netipines situacijas,

automatiškai atlikti perjungimus (savaime

besigydantis tinklas).

LESTO valdomame skirstomajame tinkle paskutinį

dešimtmetį didžiausias dėmesys buvo skiriamas aukštesnės

įtampos tinklo elementų (110/35/10 kV pastočių, 35 kV

linijų ir 35/10 kV pastočių) valdymo automatizavimui,

kadangi šios investicijos atneša didžiausią grąžą ir yra

sąlyginai nedidelės dėl mažo šių elementų skaičiaus.

Per šį laikotarpį LESTO 110/35/10 kV ir 35/10 kV pastotės,

35 kV ir jose esantys 10 kV komutaciniai aparatai buvo

prijungti prie nuotolinio valdymo įrangos (SCADA), dalyje

10 kV linijų buvo sumontuoti automatiniai jungtuvai (angl.

reclosers) – tai suteikia galimybę realiu laiku stebėti

pastočių darbą ir esant poreikiui atlikti reikalingus

perjungimus atskiruose tinklo segmentuose.

Norint visiškai išnaudoti išmaniųjų tinklų technologijų

teikiamas galimybes bei tinkamai pasiruošti 2016 – 2018 m.

numatytam naujos dispečerinio valdymo sistemos (DMS)

diegimui, būtina pradėti plačiau naudoti išmaniąsias

technologijas svarbiausiuose vidutinės įtampos tinklo

segmentuose (10 kV linijos, 10 kV skirstymo punktai ir

10/0,4 kV transformatorinės).

Problemos mastas

Žemiau pateikiama informacija apie LESTO skirstomojo

tinklo vidutinės įtampos elementų automatizavimą.

3 lentelė. LESTO skirstomojo tinklo vidutinės įtampos elementų automatizavimas 2014 m.

Tinklo elementų grupė Elementų kiekis Įrenginiai, kurie turi nuotolinio arba autonominio automatizuoto

valdymo galimybę

10 kV linijos 7.180 vnt.

Valdomi linijiniai jungtuvai - 5.233 vnt.

Trumpojo jungimo indikatoriai su informacijos perdavimu į SCADA - 185 vnt.

Automatiniai jungtuvai (angl. reclosers) – 98 vnt.

10/0.4 kV transformatorinės 39.351 vnt. 32 vnt.



Galimi sprendimai

Atliktus konkretaus tinklo segmento analizę, šiai problemai

spręsti gali būti taikomi tokie techniniai sprendimai ar jų

kombinacija:

SCADA nuotolinio valdymo diegimas

rekonstruojamose ir naujose 10/0,4 kV

transformatorinėse.

SCADA nuotolinio valdymo diegimas 10 kV

skirstomuosiuose punktuose.

Automatinių jungtuvų diegimas 10 kV linijose.

Trumpojo jungimo indikatorių su nuotoliniu ryšiu

diegimas.

Automatinio galios ir įtampos reguliavimo įranga

naujai prijungiamiems AEŠ gamintojams.

Išsami informacija apie šių techninių sprendimų taikymą,

segmentų atrankos kriterijus bei įrangos parinkimą

pateikiama „Technologinės tinklo plėtros strategijoje“.

Detalesnė informacija apie

2015 – 2025 m. planuojamą šios problemos sprendimą

pateikiama investicijų programos „Išmaniai valdomas

tinklas“ aprašyme.



PROBLEMA 3: Tinklo atsparumo atmosferos poveikiui analizė

Esama situacija

Skirstomųjų tinklų operatorių EE tiekimo patikimumas

matuojamas dviem rodikliais: SAIFI ir SAIDI. SAIFI rodiklis

parodo, kiek vidutiniškai kartų per laikotarpį (per

kalendorinius metus) buvo atjungtas vienas EE vartotojas.

SAIDI rodiklis parodo vidutinio atjungimo trukmę (per

kalendorinius metus). Kuo didesnės rodiklių reikšmės, tuo

vartotojai vidutiniškai atjungiami dažniau ir ilgiau,

žr. 17 paveikslą.

17 paveikslas. SAIDI ir SAIFI rodiklių reikšmės 2008-2013 m.

Problemos mastas

LESTO tinkle 2011 – 2013 m. įvyko 154 tūkst. gedimų, dėl

kurių verslo ir privatiems klientams nebuvo pateiktos

6.329 MW elektros energijos, arba tiek, kiek Širvintų

rajonas suvartoja per 2,5 mėn.

Didžiausią neplanuotų nutraukimų dalį sudaro Force

Majeure priskiriami įvykiai4. Audrų metu dažniausiai lūžta

medžiai ar jų šakos ir krisdamos jos nutraukia laidus. Tokių

gedimų daugiausia būna miškingose vietovėse.

4 Force Majeure įvykiu laikomos nepaprastos aplinkybės, kurių

negalima nei numatyti arba išvengti, nei kuriomis nors priemonėmis pašalinti. Šiems įvykiams priskiriamos audros, štormai, uraganai, šlapdriba, žaibai, gaisrai, grunto sėdimas ar nuošliaužos, potvynis, didesnis už vidutinį daugiametį, temperatūros ir atmosferiniai pokyčiai, viršijantys norminių techninių dokumentų reikalavimus, apšalas, viršijantis norminių techninių dokumentų reikalavimus, valstybės institucijų nurodymai išjungti elektros įrenginius dėl šalyje paskelbtos ekstremalios padėties, karo, teroristiniai ar diversiniai veiksmai ir kitos panašios situacijos.

Pagrindinės gedimų priežastys yra:

Vėjui ir audroms neatsparus oro linijų tinklas –

audrų metu oro linijose įvyksta didžioji dalis gedimų.

Didelė tinklo dalis miškingose vietovėse.

Įrenginių senėjimas, susidėvėję ar sudilę tinklo

elementai dažniau genda.

Šios priežastys yra tarpusavyje susijusios: susidėvėję tinklo

elementai greičiau sugenda – lengviau nutrūksta laidai ar

įvyksta sutrikimai pastotėse audrų metu.

20% LESTO oro linijų tinklo yra miškingose teritorijose,

žr. 18 paveikslą. Šios linijos mažiausiai atsparios audroms,

todėl joms kyla didžiausia atsijungimo rizika. Daugiausia

Bendrovės oro linijų miškingose teritorijose yra Vilniaus ir

Utenos regionuose.



18 paveikslas. 0,4-35 kV oro linijų dalis miškingose teritorijose, km ir %

Apie 80% visų gedimų įvyksta 0,4 kV įtampos tinkle, likę

20% įvyksta 10 kV tinkle. 35 kV tinkle įvyksta mažiau nei 1%

gedimų. Svarbu paminėti, kad nors 35 kV ir 10 kV tinkle

gedimų skaičius santykinai nedidelis, tačiau įvykus gedimui

ir atsijungus pvz. 35 kV transformatorių pastotei EE

tiekimas nutraukimas ir tiems klientams, kurie prijungti prie

10 kV ir 0,4 kV tinko, žemesnės įtampos tinklas priklauso

nuo aukštesnės. Dažniausiai pasitaikančios gedimų

priežastys 10 – 0,4 kV tinkle pateikiamos lentelėje žemiau.

4 lentelė. Pagrindinės gedimų priežastys pagal skirtingas įrenginių grupes

10 kV oro

linijos 0,4 kV oro linijos

10 kV požeminės

linijos

0,4 kV požeminės

linijos

10/0,4 kV

transformatorinės

Įrenginių sudėvėjimas ir jų

medžiagų savybių pakitimas + + + + +

Stichinių reiškinių poveikis + +

Įvadų automatinių jungiklių

gedimai +

Įaugę želdiniai, medžių

šakos + +

Alyvos trūkumas (įskaitant

vagystes) +

Izoliatorių pažeidimai +

+

Oro linijų neatsparumo klimato sąlygoms (vėjui ir audroms)

problema LESTO išliks viena svarbiausių. Lietuvos

hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad dėl

didėjančios vidutinės temperatūros ir augančių maksimalių

jų skirtumų 2015 – 2030 m. Lietuvos teritorijoje bus

fiksuojama reikšmingai daugiau ekstremalių klimato

reiškinių — ciklonų, viesulų, audrų, speigų.



Galimi sprendimai

Vienos vidutinės audros nuostoliai LESTO tinklui siekia

apie 1 mln. Eurų, elektros tiekimo atstatymas klientams gali

užtrukti savaitę ir daugiau. Vakarų Europoje šiai problemai

spręsti jau kurį laiką naudojamas kabelinis – požeminis

tinklas, kuris yra gerokai atsparesnis klimato reiškiniams bei

reikalauja mažiau priežiūros. Šiuo metu LESTO tinkle

požeminės ir oro izoliuotos linijos sudaro apie 25% viso

tinklo, per artimiausius 10 metų planuojama papildomai

investuojant pasiekti, kad jos sudarytų 40% tinklo.

Detalesnė informacija apie šios problemos sprendimą

pateikiama investicijų Programos 1: „Klimato reiškiniams

atsparus tinklas“ aprašyme.



PROBLEMA 4: Standarto neatitinkanti įtampa elektros tinkle

Esama situacija

Dalyje LESTO valdomo skirstomojo tinklo yra

identifikuojami įtampos svyravimai – ilgalaikiai bei

trumpalaikiai įtampos sumažėjimai, dėl kurių įtampa nuo

230 V standarto5 nukrypsta daugiau negu -10%.

Šie svyravimai pažeidžia normalų elektroninės aparatūros

darbą, trumpina jos tarnavimo laiką. Ypač neigiamos įtakos

šie svyravimai turi įrangai, kurios veikimo pagrindas yra

elektros varikliai – dėl įtampos kritimų elektros varikliai

dirba nereguliariu rėžimu, dėl to mažėja tarnavimo laikas ir

išauga gedimų skaičius. Įtampos svyravimai taip pat sukelia

kaitrinių apšvietimo lempų mirgėjimą, žmonėms tai sukelia

akių ir viso organizmo nuovargį.

Nors visiškai įtampos svyravimų skirstomajame tinkle

išvengti neįmanoma, projektuojant tinklą stengiamasi

užtikrinti, kad šių svyravimų amplitudė normaliu rėžimu

būtų kuo mažesnė. Pagrindinė LESTO tinkle pastebimų

įtampos kritimų priežastis – per ilgos linijos, jungiančios

vartotojus ir transformatorius bei per mažo skerspjūvio

ploto laidai šiose linijose.

Tokia situacija susidarė dėl to, kad nemaža dalis LESTO

tinklo buvo suprojektuota 1960 – 1980 m. Dėl

1995 – 2010 m. vykusių socialinių – ekonominių pokyčių

pasikeitė užmiesčio vietovių elektros vartotojų profilis –

sumažėjo nuolatinių būstų skaičius miesteliuose, bet išaugo

laisvalaikio tikslams naudojamų pavienių sodybų skaičius.

Prijunginėjant nutolusias sodybas išaugo vidutinis žemos

įtampos linijų, jungiančių vartotojus su

transformatorinėmis ilgis. Taip pat, nors pats vartotojų

skaičius šiose teritorijose sumažėjo, reikšmingai išaugo

vidutinio vartotojo poreikiai dėl didesnio buityje

naudojamų elektros prietaisų skaičiaus – tai sukuria

papildomus iššūkius užtikrinant reikiamos kokybės įtampą.

5 LST EN 50160:2010 Viešųjų skirstomųjų tinklų tiekiamos elektros

įtampinės charakteristikos

Problemos mastas

Problemos identifikavimui LESTO naudoja 2 informacijos

šaltinius:

Elektros tinklo modeliavimo programinė įranga su

įtampos nuokrypių moduliu, kurioje yra sukaupti

duomenys apie LESTO valdomą skirstomąjį tinklą bei

sukurta integracija su faktinių suvartojimų duomenų

baze.

Vartotojų skundai dėl pastebėtų įtampos svyravimų

bei įrangos sugadinimų.

Žemiau pateikiami 2014 m. atliktos įtampos

nuokrypių simuliacijos rezultatai bei gautų vartotojų

skundų duomenys.

Remiantis šiais duomenimis, į kritiškų įtampos svyravimų

objektų sąrašą pateko 9.092 km LESTO 0,4 kV linijų, prie

kurių yra prijungta 43.324 vartotojų.

Galimi sprendimai

Problemai spręsti gali būti taikomi tokie techniniai

sprendimai:

Perprojektuojama tinklo topologija – sumažinamas

0,4 kV linijos ilgis, atsisakant nereikalingų linijos

segmentų.

Perprojektuojama elektros tinklo topologija –

transformatorinė perkeliama arčiau vartotojų.

Linijos laidai pakeičiami į didesnio skerspjūvio ploto

laidus.

Įrengiama nauja transformatorinė.

Praktikoje dažniausiai naudojama specifinei vietovei

pritaikyta šių metodų kombinacija. Detalesnė informacija

apie šios problemos sprendimą pateikiama investicijų

Programos 2: „Kokybiškos įtampos užtikrinimas“ aprašyme.



5 lentelė. Įtampos svyravimų mastas regionuose

Regionas Įtampos svyravimus patiriančių klientų

skaičius, vnt. Įtampos svyravimams įtakos turinčių

linijų ilgis, km

Panevėžys 15.823 2318

Utena 9.334 2.216

Klaipėda 5.337 1.187

Kaunas 4.421 1.299

Šiauliai 3.330 774

Alytus 2.636 667

Vilnius 2.443 632

Visi regionai 43.324 9.092



PROBLEMA 5: Nedetali EE suvartojimo apskaita

Esama situacija

LESTO valdomu skirstomuoju tinklu tiekiamai elektros

energijai apskaityti yra naudojama 1,66 mln. apskaitos

prietaisų. Didžiąją jų dalį (~98%) sudaro standartiniai

indukciniai arba elektroniniai skaitikliai be nuotolinio ryšio

galimybės, kurių rodmenis klientai kas mėnesį deklaruoja

savarankiškai, pagal skaitiklio ekrano parodymus.

Didžiausiems LESTO klientams jau kurį laiką yra

montuojami brangesni ir daugiau funkcijų turintys

automatiniai išmanieji elektros skaitikliai, kurie surinktus

duomenis apie elektros suvartojimą LESTO perduoda

nuotoliniu būdu per mobilųjį ryšį, tačiau kol kas jie sudaro

tik ~2% visų apskaitos prietaisų.

Toks veiklos modelis yra sąlyginai pigus dėl nedidelės

standartinių skaitiklių kainos ir mažų ryšio kaštų, tačiau jis

suteikia mažai tikslios informacijos apie realų momentinį

elektros energijos suvartojimą bei nesuteikia galimybių

stebėti suvartojimų atskiruose skirstomojo tinklo

segmentuose. Ši informacija yra itin aktuali identifikuojant

elektros energijos vagystes, t.y. mažinant elektros energijos

komercinius nuostolius. Šiuo metu elektros nuostolių

židiniai dažniausiai aptinkami tikrinant vartotojų apskaitos

prietaisus arba gavus pranešimus pasitikėjimo telefonu. Be

to, didžiajai daliai vartotojų nesuteikiama galimybė

analizuoti elektros energijos suvartojimo duomenų

šiuolaikinių standartų nustatytu dažnumu (ES direktyvose

nustatytas standartas – EE suvartojimo rodmenys turi būti

pateikiami vartotojui kas 15 min.) ir tai nesuteikia

galimybės keisti energijos vartojimo įpročių siekiant

efektyvaus energijos vartojimo.

Šiuo metu LESTO dar nėra priėmusi sprendimo dėl masinio

išmaniųjų elektros skaitiklių diegimo (2015 – 2016 m. bus

įgyvendinamas pilotinis projektas 2012 m. metais atliktos

Išmaniųjų matavimų kaštų ir naudos analizės prielaidų

atnaujinimui), tad artimiausiu metu taikant šį veiklos

modelį ir toliau nebus galimybės stebėti faktinio elektros

energijos vartojimo realiu laiku atskiruose tinklo

segmentuose.

Problemos mastas

Žemiau pateikiama informacija apie LESTO skirstomojo

tinklo apskaitų išmaniąsias funkcijas.

Galimi sprendimai. Vienas racionaliausių techninių

sprendimų pereinamuoju laikotarpiu, kol nėra masiškai

diegiami išmanieji elektros skaitikliai – montuoti

kontrolinius balansinius elektros skaitiklius su duomenų

kaupimo ir nuotolinio ryšio funkcijomis tarpiniuose

elektros tinklo elementuose:

110/35/10 kV transformatorių pastotėse.

10 kV skirstymo punktuose.

10/0,4 kV transformatorinėse ant išeinančių linijų.

Šis sprendimas kartu su atitinkama programine įranga

suteikia galimybę elektros tinklą skaidyti dalimis, atrinkti

kritines nuostolių susidarymo vietas ir operatyviai atlikti

nuostolių analizę.

Detalesnė informacija apie 2015 – 2025 m. planuojamą šios

problemos sprendimą pateikiama investicijų Programos 4:

„Išmaniai valdomas tinklas“ aprašyme.

6 lentelė. Išmanios apskaitos prietaisai LESTO tinkle

Bendras elementų kiekis, vnt.

Turi nuotolinio ryšio galimybę, %

Turi duomenų kaupimo galimybę, %

Klientų apskaitos prietaisai 1,66 mln. 1,5 1,5

10/0.4 kV transformatorinės 39.351 0,2 0,2

10 kV skirstymo punktai 497 47 47

110/35/10 kV ir 35/10 kV transformatorių pastotės

620 100 100



PROBLEMA 6: Tinklo elementų vagysčių analizė

Esama situacija

2011 – 2013 m. dėl elektros tinklo vagysčių LESTO patyrė

beveik 1 mln. EUR nuostolių. LESTO vykdo visuomenės

švietimo akciją „Operacija 2020“, bendrauja su policija ir

metalų supirkėjais siekdama sumažinti vagysčių kiekį ir

mastą.

Problemos mastas

Bendrovei viena aktualiausių problemų yra alyvos vagystės

iš 10/0,4 kV transformatorinių. Dėl alyvos vagystės

sutrikdomas normalus transformatorių darbas, jie sudega ir

dėl to nutrūksta EE tiekimas klientams. Per tris metus

sudegė 303 transformatoriai arba 0,6% visų

transformatorių. Dėl alyvos vagysčių sukeltų

transformatorių gedimų buvo atjungti 63 tūkst. klientų.

19 paveiksle pateikiamas dėl vagysčių patirtų nuostolių

pasiskirstymas.

19 paveikslas. Dėl vagysčių patiriami nuostoliai

Galimi sprendimai

Visiškai išvengti vagysčių skirstomajame tinkle nepavyks,

nes didelė dalis transformatorinių yra atokiose kaimiškose

vietovėse, yra seno modelio ir neturi signalizacijos. Vienas

iš galimų sprendimų yra diegti signalizaciją svarbesnėse

transformatorinėse. LESTO taip pat planuoja seno modelio

(komplektines) transformatorines pakeisti moderniomis

modulinėmis, kurios yra uždaros (žr. Investicijų programą 2:

„Saugus ir patikimas tinklas“).

65%

28%

3% 4%

Transformatorių alyva

Oro linijų aliuminis ir kiti metalai

Elektros skaitikliai

Kita



PROBLEMA 7: Nepakankamas įžemėjimo srovių kompensavimas

Esama situacija

LESTO 10 kV elektros tinklas suprojektuotas ir toliau

vystomas su izoliuota neutrale. Tokia praktika buvo taikyta

Sovietų sąjungoje ir Suomijoje, tuo tarpu daugumoje

Vakarų Europos šalių taikomas įžemintos neutralės

sprendimas.

Šio techninio sprendimo esminis privalumas – dėl gedimo,

avarijos ar kito normalaus tinklo funkcionavimo pažeidimo

įvykus vienos fazės įžemėjimui t.y. kabelio arba laido

kontaktui su žeme, elektros energijos tiekimas vartotojams

nenutrūksta. Tai didina elektros tinklo patikimumą.

Didžiausias šio sprendimo trūkumas – įžemėjimo vietoje

~8 metrų spinduliu teka elektros srovė, kuri gali būti

pavojinga žmogaus gyvybei. Pagal Elektrinių ir elektros

tinklų eksploatavimo taisykles 10 kV elektros tinkluose

saugumą užtikrinantys įžemėjimo srovių kompensavimo

įrenginiai privalo būti įrengti, jei visų linijų prijungtų prie

transformatorių pastotės suminė įžemėjimo srovė gali

viršyti 10 amperų.

Skirstomojo tinklo parametrai kinta dėl prijungiamų ir

atjungimų linijų, todėl skirstomasis tinklas yra nuolat

kintanti sistema - prie jo prijungiami nauji vartotojai,

atjungiami nebeeksploatuojami objektai, nuolat kinta

esamų vartotojų poreikiai – būtina nuolat stebėti ir įrengti

tinkamus įžemėjimo kompensavimo įrenginius taip, kad

būtų užtikrinamas pakankamas įžemėjimo kompensavimas

visame tinkle. Daugiau įžemėjimo srovių kompensavimo

įrenginių būtina įrengti plečiant požeminį kabelių tinklą,

nes plastikiniai aliuminio gyslos kabeliai 1 km ruože

įžemėjimo srovę vidutiniškai padidina 2,3 A, t.y. 20 kartų

daugiau negu oro linijos laidininkai.

Problemos mastas

Problemos identifikavimui LESTO naudoja 2 informacijos

šaltinius:

Elektros tinklo modeliavimo programinę įrangą su

įžemėjimo srovės simuliacijos moduliu, kurioje yra

kaupiami duomenys apie LESTO valdomą skirstomąjį

tinklą, tinklo schemos, rekonstrukcijų ir remontų

informacija ir atliekami matematiniai skaičiavimai

remiantis linijų ilgių informacija.

Faktinių matavimų, periodiškai atliekamų

potencialiai problemiškose tinklo atšakose,

rezultatais.

2012 – 2014 m. atlikti įžemėjimo srovės skaičiavimų bei

matavimų rezultatai parodė, kad šiuo metu LESTO

skirstomajame tinkle yra 71 transformatorių pastotė,

kurioje įžemėjimo srovių kompensavimas nepakankamas ir

saugus eksploatavimas gali būti neužtikrintas.

Galimi sprendimai

Problemai spręsti gali būti taikomi tokie techniniai

sprendimai:

Diegiami nauji modernūs įžemėjimo srovių

kompensavimo įrenginiai - kompensacinės ritės su

automatiniu srovės reguliavimu.

Eksploatuojamų įžemėjimo srovių kompensavimo

įrenginių perkėlimas iš rekonstruojamų

transformatorių pastočių į transformatorių pastotes,

kuriose įžemėjimo srovė padidėjo arba iki šiol

nebuvo kompensavimo įrenginių.

Detalesnė informacija apie šios problemos sprendimą

pateikiama Investicijų programos 2: „Saugus ir patikimas

tinklas“ aprašyme.



Suinteresuotų šalių lūkesčių ir tinklo problemų sąsają

20 paveiksle pateikiama suinteresuotų šalių lūkesčių, LESTO

skirstomojo tinklo problemų ir investicijų programų sąsaja.

Schemoje matosi, kaip esamų tinklo problemų sprendimas

padeda užtikrinti suinteresuotų šalių interesus. Taip pat

schemoje skirtingomis spalvomis pažymėtos 4 investicijų

programos, numatytos 2015 – 2025 m.:

PROGRAMA 1: Klimato reiškiniams atsparus tinklas

PROGRAMA 2: Saugus ir patikimas tinklas

PROGRAMA 3: Kokybišką įtampą užtikrinantis tinklas

PROGRAMA 4: Išmaniai valdomas tinklas

Programos toliau bus detaliai nagrinėjamos 6 skyriuje

„Investicijų programos“. Planuojamos investicijų

programos apima ir atsižvelgia į visus suinteresuotų šalių

lūkesčius bent po vieną kartą. Pavyzdžiui, skirstomojo

tinklo problemos „Klimato poveikiui neatsparus tinklas“

sprendimas oro linijas keičiant požeminėmis arba

izoliuotomis oro linijomis prisideda prie 6 skirtingų

suinteresuotų šalių lūkesčių užtikrinimo. Šios problemos

sprendimui numatyta Programa 1: „Klimato reiškiniams

atsparus tinklas“.

20 paveikslas. LESTO skirstomojo tinklo problemų ir suinteresuotų šalių lūkesčių sąsaja

Kl imanto poveikiui

neatsparus

tinklas

Tinklo

elementų

senėjimas

Nepakankamas

įžemėjimo

kompensavimas

Tinklo

elementų

vagystės

Nepakankama

įtampos

kokybė

Žemas tinklo

automatizavimo

lygis

Netiks lus EE

suvartojimo

apskaitymas

Nepertraukiamas

elektros tiekimas+ + + + + +

Greitas tiekimo

atstatymas po audrų+ + +

Elektros tinklo įtakos

gamtai i r gyvūni ja i

mažinimas

+ +

Vizual inės taršos

mažinimas i r

nepastebimas

elektros tinklas

+ +

Veiklos efektyvumas

i r ska idrumas+ + +

Elektros tinklo

įrenginių saugumas+ + + +

Kokybiškas elektros

tiekimas+ + + +

Įrenginių triukšmo

lygis+

Partnerystė vykdant

energetinio efektyvumo

tyrimus i r socia l inės

atsakomybės projektus

+

Operatyvus

informavimas i r grei tas

problemų sprendimas

+

INVESTICIJŲ

PROGRAMOS:

Kl imato

reiškiniams

atsparus tinklas

Kokybišką įtampa

užtikrinantis

tinklas

Išmania i

valdomas

tinklas

Saugus i r

patikimas

tinklas


Finansinis vertinimas

3. FINANSINIS VERTINIMAS*

Skirstomojo tinklo investicijų poreikis buvo suplanuotas 4

žingsniais, žr. 21 paveikslą. Nustatant investicijų kryptis ir

prasčiausios būklės turto grupes buvo atsižvelgta į

suinteresuotų šalių lūkesčius, pagrindines skirstomojo

tinklo problemas ir užsienio skirstomųjų tinklų gerąją

praktiką.

21 paveikslas. Investicijų planavimo schema

Remiantis atliktais vertinimais ir analize, bendras investicijų

poreikis 2015 – 2025 m. yra 1,7 milijardai EUR. Pamečiui

investicijų dydis laipsniškai didinamas, įvertinant tikėtinus

rinkos dalyvių plėtros tempus ir jų gebėjimą atlikti

didesnius darbų kiekius.

Investicijos planuotos pagal 4 investicijų programas.

Bendras investicijų poreikis pagal programas

2015 – 2025 m. pateikiamas 7 lentelėje.

7 lentelė. LESTO investicijos 2015 – 2025 m. pagal programas, mln. EUR

Programa 1: Klimato reiškiniams atsparus

tinklas

Programa 2: Saugus ir patikimas

tinklas

Programa 3: Kokybišką įtampą

užtikrinantis tinklas

Programa 4: Išmaniai

valdomas tinklas

Naujų vartotojų

investicijos

Kitos investicijos

511

426

132

34

521

59

Pagrindinė bendrovės dalis yra statyta 1960 – 1980 m.

vykdant Lietuvos elektrifikaciją, kurios metu buvo nutiesta


Finansinis vertinimas

dauguma linijų ir pastatyta didžioji dalis transformatorių

(žr. pvz. 5, 7, 9, 11 paveikslus skyriuje Problema 1: „Tinklo

elementų senėjimas“).

Bendrovė, planuodama investicijas, siekia ilgainiui išlyginti

elektrifikacijos metu susidariusius investavimo nelygumus.

Planuojant investicijas ir kiekvienais metais sudarant

detalius įrangos keitimo planus yra atliekama nuodugni

įrangos apžiūra ir atrenkami prasčiausios būklės objektai,

bei atidedamas keitimas tų elementų, kurie dar gali

tarnauti, nors ir pasiekė savo ekonominio tarnavimo

laikotarpio pabaigą6. Bendrovės ilgalaikis tikslas (už šio

planavimo laikotarpio ribų), kad susidėvėjusio turto kiekis

ilgainiui mažėtų ir liktų nereikšminga tarnavimo laikotarpį

baigusio turto dalis (priklausomai nuo įrangos būklės).

Planuojant investicijas didelis dėmesys buvo skiriamas

investicijų poveikio tarifui vertinimui. Investicijų poreikiui

augant (lyginant su 2014 m.) Bendrovė ieško būdų kaip

minimizuoti jų įtaką galutiniams elektros energijos

vartotojams:

1. Laikomasi nuostatos, kad keičiant sudėvėtus tinklo

elementus naujais mažėja veiklos sąnaudų

poreikis. Pavyzdžiui, keičiant oro linijas

požeminėmis lengvėja jų eksploatacija, paprastėja

apžiūros, sumažėja apsaugos zonos todėl mažėja

želdinių genėjimo kaštai. Dalį investicijų didėjimo

atsveria veiklos sąnaudų mažėjimas.

6 Atskiro tinklo elemento gyvavimo laikotarpis priklauso nuo

aplinkos sąlygų, ankstesnių remontų kokybės bei įrenginio tipo (pvz. požeminės linijos tarnauja ilgiau, jei yra smėlingoje sausoje žemėje). Todėl dalis elementų gali būti naudojami po ekonominio gyvavimo laikotarpio pabaigos, o kitus reikia keisti nesulaukus jų ekonominio gyvavimo laikotarpio pabaigos.

2. Investicijos skirtos tik sudėvėtų, nepatikimų ir

nesaugių tinklo elementų keitimui. Bendrovė

objektus atrenka po kiekvienais metais vykdomų

planinių tinko apžiūrų remiantis realios objektų

būklės vertinimu. Taip pat ilguoju laikotarpiu

LESTO planuoja išlyginti elektrifikavimo metu

susidariusią susidėvėjusio turto sankaupą ir

atnaujinti pastovų elementų kiekį (apie 2% tinklo

kas metus).

3. Dalį tarifo augimo kompensuoja su BVP augantis

elektros energijos suvartojimas šalyje, t.y. augant

paskirstomos elektros energijos kiekiui Bendrovė

gauna daugiau pajamų nekeičiant tarifo.

* Investicijų planas yra išimtinai informacinio pobūdžio ir

negali būti laikomas bet kokiu patarimu, rekomendacija ar

kitokio pobūdžio paskatinimu investuoti ar atlikti kitus

veiksmus.


Investicijų programos

4. INVESTICIJŲ PROGRAMOS

Šioje dalyje pateikiamas kiekvienos investicijų programos

aprašymas pagal tipinę struktūrą:

1. Programos aprašymas ir technologijos.

2. Kodėl vykdoma ši programa?

3. Tikslai.

4. Finansinis vertinimas.

PROGRAMA 1: Klimato reiškiniams atsparus tinklas

Programos aprašymas ir technologijos. Senstant

skirstomajam tinklui dalis oro linijų pasiekia savo tarnavimo

laikotarpio pabaigą ir jas reikia keisti naujomis. Ši investicijų

programa apima esamų susidėvėjusių (sulaukusių fizinio

gyvavimo laikotarpio pabaigos) oro linijų keitimą

požeminėmis arba izoliuotomis oro linijomis. Keičiant linijos

technologiją išnyksta arba mažėja medžių virtimo, įaugimo,

gyvūnų sukeltų linijos nutraukimų rizika, todėl vartotojams

EE tiekimas nutraukiamas žymiai rečiau, t.y. gerėja

vidutinio nutraukimų dažnio rodiklis SAIFI.

Kodėl vykdoma ši programa? Vykdant šią programą

atsižvelgiama į šiuos suinteresuotų šalių lūkesčius:

Nepertraukiamas elektros tiekimas. Keičiant oro

linijas požeminėmis mažėja atsijungimų tikimybė dėl

virstančių ar į tinklus įaugusių medžių.

Įrenginių saugumas. Naudojant kabelių linijas

sumažėja pavojus nukentėti nuo elektros srovės.

Greitas tiekimo atstatymas po audrų. Audrų metu

dėl medžių ar jų šakų griuvimo įvyksta didžioji dalis

atsijungimų tinkle. Pakeitus oro liniją požemine ši

rizika išnyksta.

Elektros tinklo įtakos gamtai ir gyvūnijai mažinimas.

Požeminės linijos, ypač miškingose teritorijose, turi

mažesnės įtakos gyvūnų ir paukščių buveinėms.

Vizualinės taršos mažinimas ir nepastebimas

elektros tinklas. Pakeitus oro linijas požeminėmis

sumažėja linijų apsaugos zonos, nuo 2-15 metrų iki

2 metrų, sumažėja poreikis genėti želdinius ir

medžius. Požeminės kabelinės linijos, priešingai nei

oro yra nepastebimos ir nemažina kraštovaizdžio

vertės.

Veiklos efektyvumas ir skaidrumas. Keičiant oro

linijas požeminėmis, linijas reikia rečiau remontuoti

ir dėl to mažėja veiklos sąnaudos.

Tikslai. Vykdant klimato reiškiniams atsparaus tinklo

kūrimo programą planuojama padidinti požeminių ir

izoliuotų oro linijų dalį nuo 25% šiuo metu iki ~40%

2025 metais.

Finansinis vertinimas. Per 2015 – 2025 m. programai

planuojama skirti 511 mln. EUR investicijų. Didžiausia

investicijų dalis bus skirta 10 kV ir 0,4 kV susidėvėjusių oro

linijų keitimui požeminėmis. Didžioji dalis atsijungimų

įvyksta būtent 10 kV ir 0,4 kV oro linijose, todėl šiam tinklui

teikiama pirmenybė.



PROGRAMA 2: Saugus ir patikimas tinklas

Programos aprašymas ir technologijos. Senstant

skirstomajam tinklui dalis linijų ir transformatorių pasiekia

savo ekonominio gyvavimo laikotarpį, pradeda dažnai gesti

ir tampa nesaugūs aplinkiniams. Susidėvėję elementai

keičiami modernia, šiuolaikinius standartus atitinkančia

įranga.



Nepertraukiamas elektros tiekimas. Keičiant

susidėvėjusią įrangą nauja, mažėja tinklo elementų

gedimų.

Greitas tiekimo atstatymas po audrų. Per audras

įvyksta didelė dalis tinklo gedimų. Suremontuoti

pasenusią įrangą trunka ilgiau ir dalies įrenginių

atsarginės dalys nebegaminamos.

Elektros tinklo įtakos gamtai ir gyvūnijai mažinimas

ir įrenginių triukšmo lygis. Naujo tipo įrenginiai yra

tylesni ir efektyvesni ir mažiau kaista.

Vizualinės taršos mažinimas, nepastebimas elektros

tinklas ir elektros tinklo įrenginių saugumas. Keičiant

seną įrangą, pvz. Minsko ir Šiaulių tipo

transformatorines moderniomis modulinėmis

transformatorinėmis elektros tinklo įrenginiai

tampa mažiau pastebimi ir saugesni – modulinės

transformatorinės yra uždaros ir iš jų žymiai sunkiau

vogti alyvą.

Kokybiškas elektros tiekimas. Atnaujinant senus

tinklo įrenginius kartu dalinai sprendžiama ir

įtampos kokybės problema.

Veiklos efektyvumas ir skaidrumas. Keičiant senus

elementus naujais mažėja elektros energijos

nuostoliai.

Tikslai. Per 2015 – 2025 m. laikotarpį papildomai apie

trečdalis tinklo bus susidėvėjęs žr. 8 lentelę. Toks staigus

susidėvėjimo išaugimas yra dėl sparčios elektrifikacijos,

vykdytos 1960 – 1980 m., kai buvo suprojektuota ir

pastatyta didžioji dalis tinklo. LESTO tikslas yra 2025 m.

eksploatuoti ne daugiau nei 16% susidėvėjusio turto

(skaičiuojant pagal įprastą elementų gyvavimo trukmę).

8 lentelė. LESTO susidėvėjusio turto dalis 2014 ir 2025 m. pagal pasirinktas turto grupes

2014 m. susidėvėjusio turto dalis

2025 m. likusi susidėvėjusio turto dalis po

planuojamų investicijų

35 kV linijos 51% 21%

110-35 kV transformatoriai 24% 6%

10 kV linijos 60% 24%

10 kV transformatorinės 47% 3%

0,4 kV linijos 70% 16%

Dalis nuo viso turto 60% 16%


planuojama skirti 426 mln. EUR investicijų. Didžiausia jų

dalis bus skirta 10/0,4 kV susidėvėjusių transformatorinių ir

skirstomųjų punktų keitimui. Dalis lėšų bus skirta didžiųjų

aukštos įtampos transformatorių pastočių įrengimų

atnaujinimui. Taip pat planuojama, kad dalis esamų

požeminių linijų pasieks savo įprastą tarnavimo laikotarpio

pabaigą, todėl jas reikės keisti.

Planuojant programos „Saugumo ir patikimumo

užtikrinimas“ investicijas taip pat numatytos investicijos

tinklo elementų vagysčių prevencijai bei padariniams

likviduoti. Be to, numatytos lėšos nepakankamo įžemėjimo

srovių kompensavimo problemai išspręsti montuojant

naujai įsigytą įžemėjimo srovių kompensavimo įrangą bei

perkeliant jau turimą įrangą planinių pastočių

rekonstrukcijų metu.



PROGRAMA 3: Kokybišką įtampą užtikrinantis tinklas

Programos aprašymas ir technologijos. Keičiantis elektros

energijos vartotojų skaičiui ir jų poreikiams užmiesčio

teritorijose 1995 – 2010 m. laikotarpiu išaugo vidutinis

suvartojamas elektros energijos kiekis bei vidutinis žemos

įtampos linijų, jungiančių vartotojus su

transformatorinėmis ilgis. Dėl šios priežasties dalyje LESTO

tinklo fiksuojami reguliarūs įtampos kritimai ir esama

įranga nepavyksta užtikrinti standartus atitinkančio

įtampos lygio.

Ši investicijų programa apima linijų trumpinimą, atsisakant

nereikalingų linijos segmentų, transformatorinių perkėlimą

arčiau vartotojų; taip pat naujų transformatorinių įrengimą

bei linijos laidų keitimą į didesnio skerspjūvio ploto.



Kokybiškas elektros tiekimas. Atliekant aukščiau

pateiktus veiksmus trumpėja vidutinis kelias, kurį

tenka nukeliauti elektros srovei iki vartotojų, dėl to

mažėja įtampos svyravimai ir gerėja įtampos

kokybė.

Vizualinės taršos mažinimas ir nepastebimas fizinis

tinklas. Kadangi trumpinant linijas numatyta dalį jų

pertiesti efektyvesnėmis trajektorijomis, vietoje

esamų oro linijų bus tiesiamos požeminės linijos, dėl

ko mažės vizualinė tarša.

Elektros tinklo įrenginių saugumas. Įgyvendinant šią

programą dalis transformatorinių bus pakeistos

moderniomis, kurios geriau atitinka vartotojų

poreikius, dėl to didės elektros tinklo saugumas bei

patikimumas.

Tikslai. Vykdant kokybišką įtampą užtikrinančio tinklo

programą iki 2021 m. numatoma sutvarkyti 9.092 km šiuo

metu įtampos kritimo paveiktų linijų, tokiu būdų

išsprendžiant nekokybiškos įtampos problemą 41.157 (arba

95%) prie jų prijungtų vartotojų.


planuojama skirti beveik 132 mln. EUR investicijų.

Didžiausia jų dalis bus skirta 0,4 kV oro linijų trumpinimui

bei 10 kV linijų nutiesimui optimaliomis trajektorijomis ir

naujų transformatorinių įrengimui.



PROGRAMA 4: Išmaniai valdomas tinklas

Programos aprašymas ir technologijos. Į „Išmaniai

valdomos tinklo“ programos apimtį patenka šios

priemonės:

1. Tinklo automatizavimo pilotiniai projektai. Iki šiol

LESTO valdomame skirstomajame tinkle

išmaniosios technologijos buvo diegiamos ribotai

(nuotolinis valdymas įdiegtas tik aukštesnės

įtampos tinklo elementuose – 110/35/10 kV

pastotėse, 35/10 kV pastotėse, 35 kV skirstyklose )

ir fragmentiškai (pvz. kai kuriuose regionuose

įdiegtas pavieniai trumpo jungimo indikatorių su

nuotoliniu ryšiu).

Šiuo metu LESTO ruošiasi išmaniųjų technologijų

diegimui pilna apimtimi atrinktuose tinklo

segmentuose. Vienas iš pirmųjų žingsnių –

remiantis gerosiomis praktikomis ir mokslinių

tyrimų rezultatais parengta „Technologinė tinklo

plėtros strategija“ , kurioje aprašyti LESTO tinklui

tinkami išmanieji sprendimai. Kitas žingsnis –

išsami atskirų LESTO tinklo segmentų analizė,

parenkant optimalius individualius sprendimus iš

aprašytų Technologinėje tinklo plėtros strategijoje

bei nustatant konkrečius jų kiekius. Ruošiantis

šiam žingsniu programos apimtyje numatyta 2015

– 2017 m. įgyvendinti pilotinius tinklo

automatizavimo projektus, skirtus išbandyti

konkrečias technologijas, kurios ateityje gali būti

diegiamos pilna apimtimi. Diegimo tikslas –

įvertinti technologijų tinkamumą bei išbandyti

praktinius diegimo aspektus. Nustačius išmaniojo

tinklo elementų diegimo poreikius ir kryptis, šios

programos investicijų apimtis bus patikslinta.

2. Išmaniųjų apskaitų pilotinis projektas. Šio

projekto metu numatyta 2015 m. išmaniuosius

skaitiklius įdiegti 3.000 Lietuvos gyventojų ir

2015 – 2016 m. realiu laiku ištestuoti bei

atnaujinti prielaidas, kuriomis remiantis 2012 m.

buvo atlikta išmaniųjų skaitiklių visuotinio diegimo

kaštų ir naudos analizė. Apibendrinus šio projekto

rezultatus bus priimtas sprendimas dėl galimų

išmaniųjų skaitiklių diegimo scenarijų. Nustačius

išmanių apskaitų diegimo poreikius ir kryptis, šios

programos investicijų apimtis bus patikslinta.

3. Kontrolinių apskaitų diegimo projektas. Šio

projekto metu 2015 – 2020 m. bus diegiami

kontroliniai skaitikliai 10 kV tinkle, kurie kartu su

specializuota programine įranga padės tiksliai

identifikuoti nuostolių židinius atskirose tinklo

zonose.

4. Technologinio turto valdymo sistemos diegimas.

Šio projekto metu bus diegiamas šiuolaikinis

specializuotas IT įrankis, leisiantis įvairiais pjūviais

inventorizuoti bei suklasifikuoti valdomą

technologinį turtą kartu su visais reikalingais

finansiniais ir techniniais jo duomenimis. Įrankis

bus visiškai integruotas su įmonės naujai

diegiamomis resursų planavimo ir sąskaitybos

sistemomis. Tai suteiks galimybę atsisakyti

technologiškai pasenusios daugiau kaip

dešimtmetį fragmentiškai vystomos tinklo

eksploatavimo valdymo informacinės sistemos

TEVIS.

5. Vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo

valdymo sistemos (DMS) įdiegimas. 2015 – 2017

metais bus sukurtas vieningas LESTO dispečerinis

centras su 2 dispečerinėmis Vilniuje ir Kaune, kuris

palaipsniui leis atsisakyti rajoninių dispečerinių,

apjungs skirtingų IS informaciją apie tinklą bei leis

realiu laiku stebėti ir valdyti tinklą iki 10 kV

lygmens.

6. SCADA valdymo sistemų atnaujinimas. Šio

projekto metu bus keičiamos

1995 – 2005 m. atskiruose rajonuose įsigytos

skirtingos SCADA sistemos ir pereinama prie

vieningo šiuolaikiško standarto, tokiu būdu

pasiruošiant DMS diegimui.

Kodėl vykdoma ši programa? Apibendrinant, išmaniojo

tinklo programos priemonės įgyvendinamos lygiagrečiai,

kurs sinergiją ir tenkins šiuos vartotojų lūkesčius:

1. Nepertraukiamas EE tiekimas, greitas tiekimo

atstatymas po audrų – išmanieji sprendimai leis

greičiau sureaguoti į gedimus ir avarijas, dalies

galimų gedimų bus galima išvengti prevenciškai

keičiant tinklo rėžimus.



2. Kokybiškas EE tiekimas – išmaniosios technologijos

leis stebėti daugiau EE kokybės tiekimo parametrų

atskiruose tinklo segmentuose bei priimti

atitinkamus valdymo sprendimus.

3. Operatyvus informavimas ir greitas problemų

sprendimas – išmanieji sprendimai leis greitai ir

tiksliai identifikuoti gedimų vietas, tiksliau

informuoti vartotojus bei operatyviau atstatyti

tinklą.

4. Veiklos efektyvumas ir skaidrumas – išmaniosios

technologijos leis mažinti kasdienes sąnaudas

tinklo priežiūrai, geriau suplanuoti atstatymus po

avarijų ir priimti geresnius investavimo

sprendimus.

Tikslai. Žemiau pateikiami kiekvienos iš šios programos

priemonių tikslai:

1. Tinklo automatizavimo pilotiniai projektai.

Ištestuoti išmaniąsias technologijas prieš visuotinį

diegimą.

2. Išmaniųjų apskaitų pilotinis projektas. Ištestuoti

2012 m. atliktos Išmaniųjų skaitiklių visuotinio

diegimo Lietuvoje kaštų ir naudos analizės

prielaidas bei naudas.

3. Kontrolinių apskaitų diegimo projektas. Įdiegti

kontrolines apskaitas visame LESTO tinkle iki

2020 m.

4. Technologinio turto valdymo sistemos diegimas.

Įdiegti šiuolaikinį technologinio turto valdymo

įrankį iki 2018 m.

5. Vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo

valdymo sistemos (DMS) įdiegimas. Įdiegti vieną

dispečerinį centrą iki 2018 m.

6. SCADA valdymo sistemų atnaujinimas. Pereiti

prie vienodo SCADA standarto visame tinkle.


planuojama skirti beveik 34 mln. EUR investicijų.


Sąvokos ir sutrumpinimai

SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI

Sąvoka Pilnas apibrėžimas

LESTO arba Bendrovė AB LESTO

AEŠ Atsinaujinantys energijos ištekliai

DG ENER Europos komisijos energetikos generalinis direktoratas

EE Elektros energija

EM Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija

ES Europos Sąjunga

FM Lietuvos Respublikos Finansų ministerija

LITGRID LITGRID, AB

LE Lietuvos energija, UAB

LRAIC modelio gairės

2013 m. liepos 5 d. VKEKK nutarimas Nr. O3-287 DĖL ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO SISTEMOS

OPERATORIAUS TEIKIAMŲ PASLAUGŲ IR ELEKTROS ENERGIJOS SKIRSTOMŲJŲ TINKLŲ OPERATORIAUS

TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ILGO LAIKOTARPIO VIDUTINIŲ PADIDĖJIMO SĄNAUDŲ (LRAIC) APSKAITOS

MODELIO FORMAVIMO METODINIŲ GAIRIŲ

PSO Elektros perdavimo sistemos operatorius

ŪM Lietuvos Respublikos Ūkio ministerija

VEI Valstybinė energetikos inspekcija

VKEKK arba Reguliatorius Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Viršutinių ribų metodika 2009 m. rugsėjo 25 d. VKEKK nutarimas Nr. O3-139 ELEKTROS ENERGIJOS PERDAVIMO IR SKIRSTYMO

PASLAUGŲ KAINŲ IR JŲ VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMO METODIKA

VKEKK investicijų derinimo

tvarka

2014.08.04. VKEKK projektas „ENERGETIKOS ĮMONIŲ INVESTICIJŲ PROJEKTŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE

KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOJE TVARKA“

Vyriausybės nutarimas dėl

reguliuojamų kainų energetikos

sektoriuje nustatymo principų

(2014 m.)

2014 m. rugsėjo 24 d. LRV nutarimas Nr. 1026 DĖL VALSTYBĖS REGULIUOJAMŲ KAINŲ ELEKTROS

ENERGETIKOS SEKTORIUJE NUSTATYMO PRINCIPŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=453461

http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=250804&p_org=212&p_fix=n&p_gov=n

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b000e430486611e483c6e89f9dba57fd

AB LESTO investicijų planas 2015 – 2025 m 54

Priedai

PRIEDAI

1 PRIEDAS. Susidėvėjusių įrenginių nuotraukos

Susidėvėję 35 kV oro linijų gelžbetoninės aptrupėjusios atramos


Priedai

Susidėvėję 10 kV ir 0,4 kV oro linijų gelžbetoninės aptrupėjusios atramos


Priedai

Susidėvėję 10/0,4 kV Minsko ir Šiaulių tipo transformatorinės


Priedai


Priedai

2 PRIEDAS. LESTO klausimynas suinteresuotoms šalims

LESTO klausimynas buvo išsiųstas 95 suinteresuotoms šalims, atsakymų sulaukta iš 49.

Esame Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius. Prižiūrime elektros skirstomąjį tinklą, tiekiame elektros energiją ir prijungiame

naujus vartotojus. Mūsų misija – Patikima elektros energija, kurianti vertę kiekvienam.

Šiuo metu ruošiame 10 metų investicijų planą. Šis dokumentas nustatys LESTO investavimo tikslus, kryptis ir apimtis iki 2025 m.

Investavimo tikslus norime nustatyti išsamiai išanalizavę su LESTO veikla labiausiai susijusių suinteresuotų šalių lūkesčius. Norime sukurti

investicijų planą, kurio pamatas būtų suinteresuotų šalių dabarties ir ateities poreikiai, kuris padėtų spręsti esamas problemas ir būtų

paremtas užsienio kompanijų gerąja patirtimi.

Jūsų, kaip svarbios suinteresuotos šalies, nuomonė mums padėtų rengiant šį dokumentą, todėl kviečiame įvertinti žemiau išvardintų

lūkesčių svarbą Jūsų institucijai, veiklai bei bendruomenei. Jei turite daugiau pasiūlymų ir/ar komentarų – labai jų lauktume. Šios apklausos

metu gauti duomenys bus naudojami nustatant LESTO 10 metų investicinio plano prioritetus.

Ačiū,

Įvertinkite lūkesčių svarbą Jūsų institucijai, veiklai ar bendruomenei:

# Lūkesčio pavadinimas

Svarba

1 – mažai svarbu, 4 – labai svarbu

1 2 3 4

1 Kokybiškas elektros tiekimas (be įtampos šuolių)

2 Nepertraukiamas elektros tiekimas

3 Energetinis efektyvumas ir tausojantis vartojimas

4 Operatyvus teisinių ginčių sprendimas

5 Greitas tiekimo atstatymas po audrų

6 Vizualinės taršos mažėjimas, oro linijų ir senų atramų atsisakymas

7 Elektros tinklo įtakos gamtai ir gyvūnijai mažinimas

8 Gandralizdžių apsauga ir saugus iškėlimas

9 Triukšmo lygis iš LESTO įrenginių

10 Elektros tinklo įrenginių saugumas

11 Bendradarbiavimas vykdant energetinio efektyvumo tyrimus bei

taikant inovacijas

12 Bendradarbiavimas vykdant socialinės atsakomybės projektus

13 Konsultacijų teikimas apie LESTO paslaugas

14 Nepastebimas elektros tinklas vaizdingose vietose, nacionaliniuose

parkuose, gyvenvietėse

15 Operatyvus apsikeitimas informacija su LESTO

16 LESTO veiklos efektyvumas

17 Išsami informacija apie LESTO investicinius projektus

Jūsų pasiūlymai ir komentarai:


Priedai

LESTO suinteresuotų šalių atsakymų suvestinė:


Stam

bū

s ve

rslo

klie

nta

i (>

1 m

ln.

kWh

) x

6

Lie

tuvo

s

nac

ion

alin

ė

vart

oto

jų f

ed

era

cija

Val

styb

inė

vart

oto

jų t

eis

ių

apsa

ugo

s ta

rnyb

a

Val

styb

inė

sau

gom

ų t

eri

tori

jų

tarn

yba

Lie

tuvo

s

hid

rom

ete

oro

logi

jos

tarn

yba

Savi

vald

ybė

s x

30

Kau

no

tech

no

logi

jos

un

ive

rsit

eta

s

Viln

iau

s

Un

ive

rsit

eta

s

Gam

tos

tyri

mų

cen

tras

Lie

tuvo

s

pra

mo

nin

inkų

kon

fed

era

cija

Inve

stu

oto

jų

fo

rum

as

Lie

tuvo

s

en

erg

eti

kos

inst

itu

tas

Lie

tuvo

s

savi

vald

ybių

sen

iūn

ų a

soci

aci

ja

Ne

pri

klau

som

i

tie

kėja

i x 2

Vid

uti

nis

bal

as

Energetinis efektyvumas ir tausojantis

vartojimas 4 4 4 4 4 4 4 3 4 4 4 3 4 4 3,9

Kokybiškas elektros tiekimas (be

įtampos šuolių) 4 3 4 3 3 4 4 4 4 4 4 4 4 4 3,8

Nepertraukiamas elektros tiekimas 4 3 4 3 4 4 4 4 4 4 4 4 4 3 3,8

Elektros tinklo įrenginių saugumas 3 3 4 3 3 4 4 4 4 4 4 4 3 2 3,5

Greitas tiekimo atstatymas po audrų 4 3 4 2 3 4 3 4 4 4 4 3 3 3 3,4

Operatyvus apsikeitimas informacija su

LESTO 4 3 3 3 3 4 4 4 4 3 3 3 3 4 3,4

LESTO veiklos efektyvumas 3 3 4 3 2 3 3 4 3 3 4 3 3 4 3,2


energetinio efektyvumo tyrimus bei

taikant inovacijas

3 4 2 3 3 3 4 3 3 3 4 3 3 3 3,1

Elektros tinklo įtakos gamtai ir gyvūnijai

mažinimas 2 4 2 4 3 3 4 3 4 3 3 3 2 3 3,1

Operatyvus teisinių ginčių sprendimas 3 4 4 2 3 3 3 3 3 3 2 2 3 3 2,9

Konsultacijų teikimas apie LESTO

paslaugas 4 3 3 2 2 3 3 4 3 3 3 2 3 3 2,9

Gandralizdžių apsauga ir saugus

iškėlimas 2 3 1 4 3 3 3 3 4 3 3 2 2 2 2,7


Priedai


Stam

bū

s ve

rslo

klie

nta

i (>

1 m

ln.

kWh

) x

6

Lie

tuvo

s

nac

ion

alin

ė

vart

oto

jų f

ed

era

cija

Val

styb

inė

vart

oto

jų t

eis

ių

apsa

ugo

s ta

rnyb

a

Val

styb

inė

sau

gom

ų t

eri

tori

jų

tarn

yba

Lie

tuvo

s

hid

rom

ete

oro

logi

jos

tarn

yba

Savi

vald

ybė

s x

30

Kau

no

tech

no

logi

jos

un

ive

rsit

eta

s

Viln

iau

s

Un

ive

rsit

eta

s

Gam

tos

tyri

mų

cen

tras

Lie

tuvo

s

pra

mo

nin

inkų

kon

fed

era

cija

Inve

stu

oto

jų

fo

rum

as

Lie

tuvo

s

en

erg

eti

kos

inst

itu

tas

Lie

tuvo

s

savi

vald

ybių

sen

iūn

ų a

soci

aci

ja

Ne

pri

klau

som

i

tie

kėja

i x 2

Vid

uti

nis

bal

as

Nepastebimas elektros tinklas

vaizdingose vietose, nacionaliniuose

parkuose, gyvenvietėse

2 2 1 4 2 3 2 3 4 3 4 3 3 2 2,7

Išsami informacija apie LESTO

investicinius projektus 2 3 4 2 3 3 3 3 3 3 3 2 3 1 2,7

Vizualinės taršos mažėjimas, oro linijų

ir senų atramų atsisakymas 2 3 2 4 2 3 3 2 3 3 3 3 2 2 2,6

Triukšmo lygis iš LESTO įrenginių 2 3 3 4 2 3 3 3 3 2 3 1 2 2 2,6

Anketos balų reikšmės:

Mažai svarbu 1

Vidutiniškai svarbu 2

Svarbu 3

Labai svarbu 4

AB LESTO

Žveju g. 14

Vilnius

ab lesto investicijŲ planas 2015–2025 m

Documents