8–9 deŠimtmeČiais surinktuose sovietinĖ ideologija xx … · 2020. 12. 20. · 197 sovietinĖ...

195

DDISSN 1392-0588 (spausdintas)ISSN 2335-8769 (internetinis)

http://dx.doi.org/10.7220/2335-8769.65.82016. 65

SOVIETINĖ IDEOLOGIJA XX AMŽIAUS 8–9 DEŠIMTMEČIAIS SURINKTUOSE ATSIMINIMUOSE

MINDAUGAS BALKUS

Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno apskrities viešoji biblioteka

SANTRAUKA. Straipsnyje nagrinėjami XX a. 8–9 dešimtmečiais LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva surinkti atsiminimai bei juose atsispindinti sovietinės ideo-logijos raiška. Darbe apžvelgiama LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą reglamentavusi teisinė bazė ir joje numatytos kraštotyrinės medžiagos rinkimo gairės, aptariamas nagrinėjamų atsiminimų turinio santykis su sovietine ideologija, bandoma atskleisti galimus motyvus, dėl kurių atsiminimuose reiškiasi sovietinė ideologija. RAKTAŽODŽIAI: LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, atsiminimai, sovietmetis, egodokumentai, ideologija.

ĮVADAS

Atsiminimų žanras priskiriamas egodokumentinei arba intymiajai raštijai. Laikan-tis žanro reikalavimų, atsiminimai turėtų būti paremti individualios praeities patir-timis ir jų autentiškais vertinimais, tačiau kai kurie „išorės faktoriai“ gali daryti nemažą įtaką atsiminimų intymumui bei autentiškam pasakotojo santykiui su atsi-minimuose išsakytais praeities patirčių vertinimais. Vienu iš tokių „išorės faktorių“ laikytina atsiminimų autoriaus gyvenamuoju laiku viešojoje erdvėje dominuojanti ir politinio režimo palaikoma ideologija.

Totalitarinis režimas1, valdęs Sovietų Sąjungą, siekė visapusiškai kontroliuoti visuomenę, pagal savo poreikius performuoti kiekvieno piliečio sąmonę, o tam pasiekti buvo pasitelkiama plačiai išvystyta, viešai nekvestionuojama ir visiems

1 Totalitarinis režimas remiasi totalitarizmu – „nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma: valstybės vy-riausybė ne tik nėra atsakinga savo piliečiams, bet visiškai pajungia savo kontrolei politinį, ūkinį, kultūrinį ir net privatų žmonių gyvenimą, be to, panaikina ribą tarp privačių ir viešųjų reikalų.“ (Žigaras F. Politologija: mokomoji knyga. Vilnius: Gimtinė, 2001, 691).

MINDAUGAS BALKUS

196

privaloma sovietinė ideologija2. Pastaroji, įvairiomis propagandos priemonėmis nuolat „pumpuota“ į žmonių protus, turėjo didesnę ar mažesnę įtaką daugeliui Lietuvoje sovietmečiu (1940–1941 m., 1944–1990 m.) gyvenusių žmonių, veikė jų vertybinę orientaciją bei pasaulėžiūrą. Sovietinė ideologija3 neabejotinai veikė daugelį asmenų, savo atsiminimus rašiusių sovietmečiu.

Tyrimo problema. Sovietinėje Lietuvoje buvo gana plačiai išvystyta kraštotyra. Nuo 1961 m. pagrindinė jos koordinatorė šalyje buvo Lietuvos Sovietų Socialis-tinės Respublikos (toliau – LSSR) kraštotyros draugija (1965–1989 m. vadinosi LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija)4. Vienas iš draugijos veiklos barų buvo atsiminimų rinkimas. Šios draugijos iniciatyva surinktuose atsiminimuose plačiai aptinkamos sovietinės ideologijos raiškos, kurios ir nagrinėjamos šiame tyrime

Tyrimo objektas – LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva XX a. 8–9 dešimtmečiais surinkti atsiminimai bei juose atsispindinti sovietinės ideologijos raiška. Nagrinėjami atsiminimai saugomi Kauno apskrities viešosios bibliotekos (toliau – KAVB) Kaunistikos skaityklos rankraščių fonde.

Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti sovietinės ideologijos raiškas LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva XX a. 8–9 dešimtmečiais surinktuose atsiminimuose. Tikslui pasiekti išsikelti uždaviniai: 1) apžvelgti LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą reglamentavusią teisinę bazę bei joje numa-tytas kraštotyrinės medžiagos rinkimo gaires; 2) aptarti nagrinėjamų atsiminimų turinio santykį su sovietine ideologija; 3) atskleisti galimus motyvus, dėl kurių atsi-minimuose reiškiasi sovietinė ideologija.

Lietuvos istoriografijoje sovietinės ideologijos ir propagandos įtaka Lietuvos visuo-menei yra nagrinėta įvairiais aspektais. Sovietinės ideologijos raišką Lietuvos visuo-menės gyvenime, pasipriešinimo ir prisitaikymo prie jos strategijas išsamiai anali-zavo Nerija Putinaitė5. Sovietinės ideologijos įtaką nomenklatūros elgesiui vėlyvuoju sovietmečiu (1970–1988 m.) nagrinėjo Vilius Ivanauskas6. Jos stagnuojantį vaid-menį, formuojant „nuobodulio visuomenę“ sovietinėje Lietuvoje (1964–1984 m.),

2 „Ideologijos yra simboliškai „pakrautų“ įsitikinimų bei jų raiškos priemonių sistemos, kurios vaizduoja, interpretuoja ir vertina pasaulį padėdamos kurti, telkti, orientuoti, organizuoti ir įteisinti tam tikrus veiklos būdus arba kryptis, kartu visiškai atmesdamos kitokius veiklos būdus arba kryptis.“ (Politinės minties enci-klopedija. Ats. red. D. Miller. Vilnius: Mintis, 2005, 223).

3 Šiame straipsnyje sovietine ideologija laikome marksizmo-leninizmo idėjomis grįstą oficialią Sovietų Sąjun-goje buvusią ideologiją, turėjusią aiškią idėjinę opoziciją Vakarų liberaliajai demokratijai bei kapitalizmui.

4 Oficialus draugijos pavadinimas 1961–1965 m. buvo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos kraštoty-ros draugija, 1965–1989 m. – Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija.

5 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai, 2007. 6 Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988 m.).

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011.

197


aiškinosi Tomas Vaiseta7. Sovietinės ideologijos įtvirtinimą ir palaikymą viešojoje erdvėje pasitelkus cenzūrą nagrinėjo Arūnas Streikus8, Jurga Pulkinskaitė9. Tačiau Lietuvos istoriografijoje iki šiol nepasirodė išsamesnių tyrimų, kritiškai nagrinė-jančių LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą. Šis straipsnis yra bene pirmasis bandymas panagrinėti, kaip sovietinė valdžia pasitelkė kraštotyrą siekdama sustiprinti savo ideologinį dominavimą.

Verta kelti klausimą, ar sovietmečiu kraštotyrininkų surinktus atsiminimus, kuriuose esti kryptingos sovietinės ideologijos raiškos, galima laikyti egodoku-mentais. Pagal prof. Arvydo Pacevičiaus pateiktą apibrėžimą „egodokumentas yra suprantamas kaip asmeninė autobiografinė raštija, kurta pirmuoju asmeniu (arba perkeltiniu majestotiniu asmeniu mes) sau arba artimųjų žmonių ratui, visų pirma šeimai ir giminaičiams, ir funkcionavusi privačioje erdvėje“10. Atsiminimai, kuriuos surinko LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos nariai bei su šia draugija susijusių įvairių kraštotyrinių būrelių dalyviai, kažin ar gali būti siejami su privačia erdve ir siauru artimųjų ratu. Šiuo atžvilgiu tokius sovietmečiu kraštotyrininkų surinktus atsiminimus egodokumentais vargu ar galėtume laikyti. Tačiau, kita ver-tus, atsiminimai, nesvarbu kokia intencija ir kieno jie yra surinkti, išlieka paties autoriaus (lot. ego – aš) kūrinys, išreiškiantis jo refleksijas apie praeities patirtis. Žinoma, galima svarstyti, kiek tos refleksijos yra autentiškos, t. y. be jokios savicen-zūros kylančios iš žmogaus vidaus ir išreiškiančios jo tikrąją poziciją ir vertinimus. Šiame straipsnyje nagrinėjami atsiminimai iš dalies gali būti laikomi egodokumentais.

LSSR PAMINKLŲ APSAUGOS IR KRAŠTOT YROS DRAUGIJOS

VEIKLOS IDEOLOGINĖS GAIRĖS

Nagrinėjant sovietinės ideologijos raiškas LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos iniciatyva surinktuose atsiminimuose svarbu aptarti įstatus, kuriais vado-vavosi ši draugija. 1964 m. priimtų LSSR kraštotyros draugijos įstatų 1 paragra-fas nurodė, jog ši draugija buvo „masinė, laisvanoriška, visuomeninė organizacija, kuri savo veikloje vadovaujasi Tarybų Sąjungos Komunistų Partijos ir Tarybinės

7 Vaiseta T. Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva (1964–1984). Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2012.

8 Streikus A. Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956–1989 m. Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 1 (15), 43–67.9 Pukinskaitė J. Glavlitas Lietuvoje 1953–1964 m. Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 2 (16), 124–144.10 Pacevičius A. Lietuvos egodokumentinio paveldo samprata ir tyrimų kryptys. Egodokumentai ir privati

Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2013, 114.

MINDAUGAS BALKUS

198

Vyriausybės nutarimais bei nurodymais“11. Minėtas paragrafas byloja apie draugi-jos priklausomybę nuo partinės ir valstybinės valdžios politikos. Sovietų Sąjungoje visuomeninės iniciatyvos sfera buvo itin priklausoma nuo sovietinės valdžios, kuri stengėsi visiškai kontroliuoti bet kokias visuomeninės veiklos formas. Pirmasis ir pagrindinis LSSR kraštotyros draugijos tikslas ir uždavinys suformuluotas taip: „įvairiapusišku kraštotyros darbu prisidėti prie TSKP [Tarybų Sąjungos Komu-nistų Partijos – M. B.] Programos ir nutarimų įgyvendinimo, naujo komunistinės visuomenės žmogaus sąmonės formavimo, prie spartesnio komunistinės visuome-nės sukūrimo“12. LSSR kraštotyros draugija savo veiklos tikslus turėjo orientuoti pagal sovietinės valdžios nutarimus, tokiu būdu neva rodyti, jog visuomenė savo iniciatyvomis (šiuo atveju kraštotyra) remia sovietinės valdžios politiką.

1981 m. LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos pirminės organi-zacijos nuostatuose minima, jog kaupdama, tirdama ir vertindama „visuomenės raidos faktus, praeities kultūros palikimą“ ji turėjo vadovautis marksistine-leninine metodologija13. Draugijos vykdytas atsiminimų rinkimas ir surinktos medžiagos interpretavimas turėjo būti paremtas sovietine ideologija.

Kaip numatė LSSR kraštotyros draugijos įstatai, kraštotyrininkai turėjo rinkti Antrojo pasaulinio karo (tuomet vadinto Didžiuoju Tėvynės karu) veteranų atsi-minimus14. Jų rinkimas laikytinas tam tikro dėmesio ir pagarbos atidavimu vetera-nams, taip pat renkant atsiminimus (juos paprastai rinkdavo moksleiviai bei stu-dentai) tarp jaunimo buvo formuojama ir palaikoma šio karo istorinė atmintis, kuri pirmiausia reiškėsi Sovietų Sąjungos kaip „fašizmo nugalėtojos“ aukštinimu. Pasak filosofės Nerijos Putinaitės, „nepaisant tragiškų aukų Raudonosios armijos pergalė jame [Antrajame pasauliniame kare – M. B.] suvokta pirmiausia kaip isto-rinio determinizmo pasekmė. Pergalė „Didžiajame tėvynės kare“, žinoma, buvo tarybinės liaudies ir Vado pergalė, tačiau ji buvo lemta bendros istorinės tėkmės, kurios tikslas suvokiamas kaip visuotinės revoliucijos pasaulinė pergalė.“15

Kaip nurodyta LSSR kraštotyros draugijos įstatuose, kraštotyrinių būrelių nariai turėjo „rinkti medžiagą apie įmonių, gamyklų, fabrikų, kolūkių, tarybinių ūkių, mokyklų, technikumų ir kitų gamybinių, mokslo, kultūros-švietimo įstaigų bei organizacijų istoriją, rašyti jų metraščius“16. Pasak istoriko Viliaus Ivanausko, sovietmečiu reiškėsi „darbo ideologija“, kuri darbą iškėlė kaip vieną pagrindinių

11 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas. Vilnius, 1964, 3–4.12 Ten pat, 14–15.13 Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. Pirminės organizacijos nuostatai. Vilnius, 1981, 7.14 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas, 3–4.15 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 60.16 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas, 15–16.

199


vertybių, skelbė, kad kiekvienas asmuo turi teisę į darbą ir darbuotojai yra savo darbo šeimininkai“17. Įvairių gamyklų bei fabrikų darbininkų atsiminimai soviet- mečiu buvo itin aktualūs ideologiškai. Juose turėjo atsispindėti darbininkų refleksi-jos apie „tarybinio gyvenimo“ pažangą, neva gerėjančias darbininkų darbo ir gyve-nimo sąlygas.

Sovietmečiu paplitusi antireliginė arba ateistinė propaganda (ji laikytina sovieti-nės ideologijos sudėtine dalimi) turėjo atsispindėti ir kraštotyrinėje veikloje. Pagal Kraštotyros draugijos įstatus draugija turėjo „rinkti ir propaguoti ateistinę ir anti-religinę medžiagą, parodančią reakcinį bažnyčios ir dvasininkijos vaidmenį istorijos eigoje. Ugdyti žmonėse laisvą nuo prietarų mokslinę materialistinę pasaulėžiūrą.“18

Kaip rodo aptarti dokumentai, LSSR kraštotyros draugija buvo itin priklausoma nuo sovietinės valdžios. Ji turėjo realizuoti „iš viršaus“ nuleistus jos potvarkius bei nutarimus. Interpretuodama kraštotyrinių ekspedicijų metu surinktus duomenis turėjo remtis sovietine ideologija. Draugijai buvo pavesta rinkti tokią medžiagą, kuri pateisintų socialistinę santvarką ir atspindėtų pagal sovietinę ideologiją for-muojamą praeities vaizdinį.

SOVIETINĖS IDEOLOGIJOS RAIŠKA SOVIETMEČIU SURINKTUOSE

ATSIMINIMUOSE

Dauguma straipsnyje nagrinėjamų atsiminimų buvo surinkti pagal anketų klausi-mus. Kitaip sakant, šie atsiminimai yra struktūruoto interviu rezultatas. Iš anksto numatyti klausimai, nors ir suteikia atsiminimams tam tikro planingumo, tačiau pateikėją įspraudžia į tam tikrus „rėmus“. Iš klausimų formuluočių nuovokus res-pondentas gali numanyti, kokių atsakymų tikimasi.

Dauguma nagrinėjamų Antrojo pasaulinio karo veteranų atsiminimų yra gana glausti ir konkretūs. Tai veikiausiai nulėmė anketos klausimų, pagal kuriuos vetera-nai buvo apklausiami, pobūdis. Respondentų buvo klausiama, ar jie buvo Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos (toliau – SSKP) nariai (nuo kada), ką veikė iki 1941 m. vasaros, ar tuomet turėjo kokią nors specialybę, ar 1941 m. birželį buvo evakuoti iš Lietuvos, jeigu taip, kur apsistojo Sovietų Sąjungos gilumoje, ar jiems teko daly-vauti renkamuose valdžios organuose, į kokius karinius veiksmus buvo įtraukti, ar karo metais skaitė lietuvišką spaudą bei klausė radijo laidų, kokius apdovanoji-mus buvo gavę, prašyta papasakoti labiausiai atmintin įstrigusius epizodus iš karo

17 Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988 m.), 80.

18 Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo programa. I suvažiavimo nutarimas, 14–15.

MINDAUGAS BALKUS

200

laikų. Pagal minėtus anketinius klausimus atsiminimuose daugiausia išdėstyta faktografinė informacija apie veteranų biografiją ir jų patirtis Antrojo pasaulinio karo metais. Daugelis pateikėjų papasakojo bent po vieną jiems atmintin įstrigusį įvykį iš karo laikų, išryškindami žūtbūtinę kovą su „fašistais“ (hitlerinės Vokietijos kariuomene).

Nors anketiniai klausimai tiesiogiai neklausė apie istorinių įvykių (pvz., apie 1940 m. Lietuvos sovietinę okupaciją, kuri sovietmečiu laikyta „Tarybų valdžios atkūrimu“) vertinimus, tačiau Antrojo pasaulinio karo dalyvių atsiminimuose tam tikri vertinimai neretai įžvelgiami. Antai karo veteranas Jonas Barutis minėjo:

Už komunistinę veiklą buvau persekiojamas ir apie du metus ištremtas Varnių koncen-tracijos stovykloje. Tik atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, pasijutau žmogumi. Iš pirmųjų dienų Tarybinės santvarkos atkūrimo aktyviai įsijungiau į politinį-visuomeninį darbą.19

Apie 1940 m. vasaros įvykius karo veteranas Mečislovas Filipavičius rašė:

1940 m. birželio mėn. 15 d. buvo atkurta tarybų valdžia Lietuvoje. Nors mes kariai tomis dienomis buvome už storų kareivinių sienų ir aukštų kareivinių teritorijų tvorų, bet Lietuvos liaudies džiaugsmas pasiekė ir mus karius, ir mes kartu su liaudimi džiau-gėmės. 1940 m. liepos 9 d. mane ir to paties šaukimo karius paleido iš kariuomenės į atsargą. Tomis dienomis ir mieste, ir kaime vyravo neapsakomas džiaugsmas, didelis politinis ir gamybinis pakilimas, liaudis džiaugėsi darbo žmonių valdžia, naujuoju gyvenimu.20

Absoliuti dauguma apklaustų Antrojo pasaulinio karo veteranų buvo Komu-nistų partijos nariai, todėl sovietinės ideologijos raiška jų atsiminimuose sietina su tikru ar tariamu lojalumu partijai.

Nagrinėjami fabrikų bei gamyklų darbininkų atsiminimai taip pat yra gana lakoniški ir faktografiški. Juose vidinių išgyvenimų, refleksijų apie praeities patirtis ganėtinai nedaug. Tai vėlgi veikiausiai lėmė, jog atsiminimai buvo renkami pagal anketinius klausimus. Juose respondentų buvo klausiama, ar buvo SSKP nariai (nuo kada), kada pradėjo dirbti įmonėje, kokį išsilavinimą turėjo, kodėl pradėjo dirbti toje įmonėje, kokią produkciją gamino, prašyta aptarti žymiausius pasieki-mus darbe, gautus apdovanojimus, taip pat klausta, kokie sunkumai buvo darbe, kur ir ką dirbo Antrojo pasaulinio karo metais, kiek žmonių paruošė darbui įmonėje, prašyta apibūdinti darbo bei gyvenimo sąlygas ir kt.21 Darbininkai savo

19 Barutis J. Trumpas gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, lapai nenumeruoti.

20 Filipavičius M. Gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo veteranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, lapai nenumeruoti.

21 Anketa Darbo veteranų prisiminimams užrašyti, „Garbės ženklo“ ordino baldų gamybinio susivienijimo „Kau-no baldai“ darbo veteranų prisiminimai. Ekspedicijos vadovas ir šio darbo rengėjas A. Noruševičius. Rankraš-tis. Kaunas, 1984, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8193, l. 15–16.

201


atsiminimuose trumpai apžvelgdavo darbą tam tikroje gamykloje, neretai pažy-mėdavo takoskyrą tarp Nepriklausomos Lietuvos (1918–1940 m.) (atsiminimuose dažnai įvardijama „buržuazinės valdžios“ laikotarpiu) ir sovietinės valdžios metų (1940–1941, 1944–1990 m.). Kartais darbininkų atsiminimuose paminėtos tar-pukariu esą buvusios sunkios darbo sąlygos, ilgos darbo valandos, menkas darbo užmokestis ir kt. Visa tai priešinama sovietmečiu esą pagerėjusioms darbo sąlygoms, darbininkams suteiktoms platesnėms socialinėms garantijoms, išaugusiam darbo našumui ir kt.22 Kai kurie darbininkai su patosu, primenančiu sovietinės spau-dos retoriką, pasakojo apie socialistinių švenčių minėjimus. Antai Gintautas Kuras prisiminė, jog Radijo gamyklos darbininkai pakiliai nusiteikę kiekvienais metais švęsdavo Gegužės 1-ąją, dalyvaudavo šventinėje demonstracijoje23. Sovietmečiu darbininkų socialinis sluoksnis (tuomet vadintas „darbininkijos klasė“, „proletaria-tas“) buvo itin sureikšminamas, o per Gegužės 1-osios šventę darbininkai paprastai sulaukdavo daug dėmesio. Tai kai kuriems darbininkams, nejautusiems sovietinio gyvenimo prieštaravimų, iš tikrųjų galėjo sukelti pozityvias emocijas.

Kai kuriuose darbininkų atsiminimuose galima rasti ganėtinai atvirų praeities išgyvenimų refleksijų, kuriose sovietinė ideologija bemaž nejuntama. Antai apie 1940 m. vasaros įvykius Antanas Kazlauskas prisiminė:

Pirmieji įspūdžiai buvo labai prieštaringi, nesuprantami, gyvenimiškai neįprasti. Viena, ką supratau, kad tai yra naujos epochos pradžia. Į vietinius valdžios organus iškilo mano pažįstami iš to paties Darbo rūmų klubo. Deja, dalis jų nepateisino savęs. Išryškėjo jų asmenybės trumparegiškumas, kas sukėlė gyventojų tarpe nepasitikėjimą ir tarybinės santvarkos autoriteto pažeminimą. Mano tuometiniu galvojimu – buvo daroma didelė klaida – per daug greitais tempais, per daug griežtais ir pernelyg aštriais propagandiniais metodais buvo kritikuojama senoji ir giriama naujoji santvarka. Ne visų (o taip pat ir mano) protai suspėjo persiorientuoti į tą staigų pasikeitimą.24

Šis atsiminimų fragmentas rodo gana autentišką refleksiją apie praeities įvykius. Jame galima rasti netgi kritiško požiūrio į sovietizacijos procesą, kuris, kaip tuomet respondento manyta, vykdytas pernelyg greitai ir forsuotai.

Kitas straipsnyje aptariamas atsiminimų masyvas – ateistų atsiminimai. Juose pateikėjai pasakojo, kaip formavosi jų materialistinė pasaulėžiūra, nyko tikėji-mas Dievu. Žvelgiant iš šiame straipsnyje aptariamų atsiminimų visumos, ateistų

22 Kauno elektromechaninės gamyklos „Elektra“ kovų ir darbo veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžiaga). Ekspedicijos vadovas istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194, l. 38–39.

23 Kauno radijo gamyklos darbo veteranų atsiminimai. Rankraštis. Kaunas, 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8206, l. 32.

24 Kauno elektromechaninės gamyklos „Elektra“ kovų ir darbo veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžiaga). Ekspedicijos vadovas istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194, l. 96.

MINDAUGAS BALKUS

202

atsiminimai laikytini bene „tikriausiais“ egodokumentais dėl to, kad juose ganėti-nai gerai išreikštas pateikėjų vidinis pasaulis, jų jausenos, bandymai pasekti savo pačių pasaulėžiūrinę kaitą, jiems formuojantis kaip ateistams. Atsiminimuose neretai atsiskleidžia pateikėjų vaikystėje besiformavęs religijos suvokimas, vėliau atsiradusios abejonės tikėjimu, kurios dar vėliau nuvedė į visišką ateizmą. Antai pedagogas Vincas Petronis savo ateistinės pasaulėžiūros tapsmą siejo su evoliucijos teorijos studijomis:

Skaitymas Č. Darvino veikalų, kurie ryškiai nušvietė gyvų organizmų ir žmogaus kilmę, jų evoliuciją, sudarė mano sąmonėje nepaprastai svarias prielaidas religiniams įvaizdžiams nykti ir naujai – materialistinei pasaulėžiūrai susidaryti.25

Mokytojos M. Rapalienės ateistinę laikyseną paskatino dramatiškos Antrojo pasaulinio karo patirtys:

viską naikinantis karas, išvejami fašistai, sugriovimai, gaisrai, žudynės. Štai ką nešė žmonės su šūkiais ant diržų „Dievas su mumis“ [Trečiojo reicho (vermachto) armijos kariai dėvėjo diržus su užrašu „Gott mit Uns“! – M. B.]. Kur jis? Pergalė. Baisios poka-rinės žudynės.26

Ateistų atsiminimuose išreikštos antireliginės nuostatos daugeliu atvejų gali būti laikomos autentiška minties raiška, nes savęs tapatinimas su ateizmu veikiau-siai vyko laisvu apsisprendimu (žinoma, sovietinė valdžia ateizmą propagavo ir palaikė).

Aptarti atsiminimai savo tematika ir turiniu iš esmės atitinka LSSR kraštotyros draugijos įstatuose išsikeltus tikslus ir uždavinius bei juose nužymėtas ideologines draugijos veiklos gaires. Atsiminimuose bemaž visada būdavo teigiamai vertinama sovietinė Lietuva, išryškinama tikra ar tariama sovietinės santvarkos metais pasiekta pažanga ir kt. Verta pastebėti, jog daugelis atsiminimų autorių buvo sovietinėje santvarkoje angažuoti žmonės (SSKP nariai; gavę sovietinių apdovanojimų; soviet- mečiu padarę karjerą ir pan.).

ATSIMINIMŲ AUTORIŲ PADĖTIS SOVIETMEČIU: PRISITAIKYMO RAIŠKOS

Atsiminimai iš esmės yra itin subjektyvūs, nes vienus dalykus žmogus nori pri-siminti ir gali apie juos papasakoti kitiems, o kiti dalykai yra sąmoningai nustu-miami į užmarštį ir niekada nekeliami viešumon. Anot publicisto Vytauto Rubavi-čiaus, „prisiminimas visada susijęs su tapatumo kūrimu bei įtvirtinimu, bendresnių

25 Ateistų atsiminimai. Rankraštis, [s. n.], 1978, KAVB Kaunistikos skaitykla, l. 25.26 Ten pat, l. 51.

203


istorijos prasmių bei vertinimų kūrimu.“27 Atsiminimai gali būti laikomi tam tikra tapatybės išraiška, formuojama gyvenimo patirtis siejant su tam tikra žmogaus ver-tybine (moraline) pozicija.

Vertinant atsiminimų, kuriuose reiškiama sovietinė ideologija, autoriaus pozi-ciją, reikia turėti omenyje dvi galimybes: arba autorius idėjiškai pritarė sovietinei santvarkai, arba jis sovietinio režimo atžvilgiu užėmė konformistinę poziciją siek-damas prisitaikyti prie sovietinės sistemos diktuojamos ideologijos. Pasiremiant istoriku Valdemaru Klumbiu, prisitaikymas gali būti apibūdinamas kaip elgesys, kada „veikiant viešumoje ir privačiame gyvenime perimamos svetimos vertybės, įsitikinimai ir elgesio normos, veikiama pagal jas, o ne pagal savo tikruosius įsiti-kinimus“28. Filosofės Putinaitės teigimu, „visai nebūtina prisitaikymo sovietmečiu traktuoti kaip sąmoningo vertybių priėmimo ir ištikimybės oficialiai skelbiamiems idealams. Tos „vertybės“ ir idealai neretai prieštaraudavo sveikam protui ir jomis toli gražu ne kiekvienas „tikėjo“ kaip tikromis tiesomis.“29 Numanu, jog sovietme-čiu visuomenėje vykęs prisitaikymas daugeliu atvejų gali būti siejamas su pasyviu „pasidavimu“ sovietinei sistemai, siekiant išgyventi ir išvengti represijų. Politolo-gas Aleksandras Štromas skyrė „pilnutinį konformizmą“ bei „konservacionizmą (dalinį konformizmą)“. „Pilnutiniu konformizmu“ jis laikė visišką rezignaciją prieš sovietinę sistemą, visišką atsidavimą ir tarnavimą jai dėl asmeninės gerovės pa- skatų. Anot jo, dauguma Lietuvos gyventojų sovietmečiu daugiau ar mažiau laikėsi konservacinio požiūrio, kuris reiškė nuostatą gyventi ir dirbti sovietinėje sistemoje laukiant, kol atsiras galimybės išsikovoti politinę šalies nepriklausomybę. Pasak Štromo, konservacine nuostata sovietmečiu buvo paremtas siekis išsaugoti tautiš-kumą, kelti Lietuvos materialinę bei dvasinę gerovę30.

Sovietinei santvarkai idėjiškai pritarusio žmogaus atsiminimuose esanti sovie-tinės ideologijos raiška rodo jo autentišką vertybinę poziciją, o autoriaus konfor-misto atsiminimuose esanti sovietinė frazeologija gali būti interpretuojama kaip tam tikri „teiginiai-priedanga“, neišreiškiantys tikrosios autoriaus pozicijos, tačiau atspindintys jo siekį „maskuotis ir neišsišokti“. Anot Putinaitės, „sovietinis žmogus turėjo nuolat suvokti savo veiksmų, minčių ir žodžių atitikimą sovietinei tvarkai nepriklausomai nuo to, ar jis šią tvarką būtų norėjęs apeiti ar likti jai ištikimas. Šia prasme jis buvo pats sau cenzorius. Jis turėjo gebėti išaiškinti savo veiksmus ir min-tis pagal oficialiąją „liniją“31. Tikėtina, jog kai kuriems nagrinėjamų atsiminimų

27 Rubavičius V. Neišgyvendinamas sovietmetis: atmintis, prisiminimai ir politinė galia. Colloquia, 2007, nr. 18, 117.

28 Klumbys V. Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai sovietmečiu. Daktaro disertacija. Vilnius, 2009, 7.29 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 22–23.30 Štromas A. Laisvės horizontai. Vilnius, Baltos lankos, 2001, 245–250.31 Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje, 162.

MINDAUGAS BALKUS

204

autoriams „įsijungdavo vidinis cenzorius“, kuris neleisdavo pasakyti to, kas sukeltų abejonę dėl „tarybinio piliečio“ lojalumo ir pasitikėjimo „valdančiąja komunistų partija“ bei sovietine sistema apskritai. Pažymėtina, jog dalyje aptariamų atsimi-nimų pasakojama trečiuoju asmeniu, t. y. jie buvo užrašyti atsiminimų rinkėjo. Šis veiksnys taip pat galėjo prisidėti prie respondentų galimos savicenzūros. Žinoma, nereikia atmesti galimybės, jog dalis pateikėjų galėjo ir kiek „pagražinti“, sureikš-minti savo praeities darbus „Tarybinės Tėvynės labui“, norėdami „sublizgėti“ kraš-totyrininkų akyse.

LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos veiklą sovietmečiu veikiau-siai reikėtų vertinti kaip tam tikrą prisitaikymo prie sovietinės sistemos apraišką, siekiant turėti galimybes vykdyti kraštotyrinę veiklą Lietuvoje. Ilgametis LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos narys, mokytojas Bronius Šukys 1994 m. rašė:

Palyginti dar taip neseniai buvome priversti dėkoti komunistų partijai už viską, net ir už kvėpavimą.32

Greta to pacitavo kelias sarkastiškas eilutes:

Прошло зима и стало лето – Спосибо Партии за это! [„Praėjo žiema ir atėjo pavasa-ris – Ačiū Partijai už tai!“ – M. B.].33

Numanu, jog daliai šios draugijos narių sovietinė frazeologija kraštotyros dar-buose tebuvo „sukąstais dantimis“ atiduota duoklė nemėgstamai sovietinei sistemai už galimybę vykdyti kraštotyrinius tyrimus.

IŠVADOS

LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos įstatai numatė, jog ši organizacija turėjo remtis Sovietų Sąjungos Komunistų partijos bei Sovietų Sąjungos vyriau-sybės nutarimais bei nurodymais. Kaupdama, tirdama ir vertindama kraštotyrinę medžiagą draugija turėjo vadovautis marksistine-leninine metodologija. Draugijos įstatuose buvo numatyta, jog kraštotyrininkai turėjo rinkti medžiagą sovietinei ide-ologijai parankiomis temomis: Antrojo pasaulinio karo (vadinto Didžiuoju Tėvy-nės karu) veteranų atsiminimus, rinkti medžiagą apie gamyklų, fabrikų istoriją, kaupti ir propaguoti ateistinę bei antireliginę medžiagą ir kt.

32 Šukys B. Mokytojo kraštotyrininko atsiminimai: Vilkijos valstybinės gimnazijos ir mokytojų likimų epilogas. Rankraštis. Kaunas, 1994, KAVB Kaunistikos skaitykla, l. 5–6.

33 Ten pat.

205


XX a. 8–9 dešimtmečiais LSSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos ini-ciatyva surinktuose atsiminimuose gausu sovietinės ideologijos raiškos. Antrojo pasaulinio karo veteranų, gamyklų, fabrikų darbininkų atsiminimuose dažnai išryškinta skirtis tarp neva „išnaudotojiškos buržuazinės valdžios“ laikotarpio (iki 1940 m.) ir esą „darbo žmonėms palankios tarybinės santvarkos“, pabrėžta ūkinė ir kultūrinė pažanga, neva vykusi Lietuvoje „tarybų valdžios metais“. Ateistų atsi-minimuose akcentuotas „mokslinės“ materialistinės pasaulėžiūros pažangumas bei kritiškas požiūris religijos atžvilgiu.

Motyvai, dėl kurių nagrinėjamuose atsiminimuose reiškiasi sovietinė ideologija, gali būti interpretuojami keliariopai. Viena vertus, sovietine ideologija galėjo būti paremta respondentų autentiška (prosovietinė) vertybinė pozicija. Daugelis patei-kėjų buvo sovietinėje santvarkoje angažuoti žmonės (SSKP nariai; gavę sovietinių apdovanojimų; sovietmečiu padarę karjerą ir pan.). Kita vertus, ideologinės frazeo-logijos buvimą atsiminimuose galėjo lemti respondentų konformistinės nuostatos sovietinio režimo atžvilgiu, siekis „neišsišokti“ ir išlaikyti formalų lojalumą sovie-tinei valdžiai.

ŠALTINIAI

Ateistų atsiminimai. Rankraštis. [s. n.], 1978. KAVB Kaunistikos skaitykla.Barutis J. Trumpas gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo ve-teranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla.Filipavičius M. Gyvenimo aprašymas. Apie karą, draugus ir save (Kauniečių Didžiojo Tėvynės karo ve-teranų prisiminimai. II dalis). Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla.Anketa Darbo veteranų prisiminimams užrašyti. „Garbės ženklo“ ordino baldų gamybinio susivie-nijimo „Kauno baldai“ darbo veteranų prisimi-nimai. Ekspedicijos vadovas ir šio darbo rengė-jas A. Noruševičius. Rankraštis. Kaunas, 1984. KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8193, l. 15–16.

Kauno elektromechaninės gamyklos „Elektra“ kovų ir darbo veteranų prisiminimai (ekspedicijos medžia-ga). Ekspedicijos vadovas istorijos m-lų kand. doc. K. Varašinskas. Rankraštis. Kaunas, 1978. KAVB Kaunistikos skaitykla, inv. nr. C 8194.Kauno radijo gamyklos darbo veteranų atsiminimai. Rankraštis. Kaunas, 1978. KAVB Kaunistikos skai-tykla, inv. nr. C 8206.Lietuvos TSR kraštotyros draugijos įstatai. Darbo pro-grama. I Suvažiavimo nutarimas. Vilnius. 1964.Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija. Pirminės organizacijos nuostatai. Vilnius. 1981.Šukys B. Mokytojo kraštotyrininko atsiminimai: Vil-kijos valstybinės gimnazijos ir mokytojų likimų epilo-gas. Rankraštis. Kaunas, 1994. KAVB Kaunistikos skaitykla.

LITERATŪRA

Ivanauskas V. Lietuviškoji nomenklatūra biuro-kratinėje sistemoje: tarp stagnacijos ir dinamikos (1970–1988 m.). Vilnius: Lietuvos istorijos institu-to leidykla, 2011.Klumbys V. Lietuvos kultūrinio elito elgsenos mode-liai sovietmečiu. Daktaro disertacija. Vilnius, 2009.Pacevičius A. Lietuvos egodokumentinio paveldo

samprata ir tyrimų kryptys. Egodokumentai ir pri-vati Lietuvos erdvė XVI–XX amžiuje. Vilnius: Vil-niaus universiteto leidykla, 2013, 113–126.Politinės minties enciklopedija. Ats. red. D. Miller. Vilnius: Mintis, 2005.Pukinskaitė J. Glavlitas Lietuvoje 1953–1964 m. Genocidas ir rezistencija, 2004, nr. 2 (16), 124–144.

MINDAUGAS BALKUS

206

Putinaitė N. Nenutrūkusi styga: prisitaikymas ir pa-sipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai, 2007.Rubavičius V. Neišgyvendinamas sovietmetis: at-mintis, prisiminimai ir politinė galia. Colloquia, 2007, nr. 18, 116–130.Streikus A. Ideologinė cenzūra Lietuvoje 1956–1989 m. Genocidas ir rezistencija. 2004, nr. 1 (15), 43–67.

Štromas A. Laisvės horizontai. Vilnius: Baltos lankos, 2001.Vaiseta T. Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo soviet-mečio Lietuva (1964–1984). Daktaro disertacija. Vilnius, 2012.Žigaras F. Politologija: mokomoji knyga. Vilnius: Gimtinė, 2001.

Mindaugas Balkus

SOVIET IDEOLOGY IN MEMOIRS COLLECTED IN THE 1970s AND 1980s

SUMMARY. The article analyzes the memoirs collected by the Society of Monument Pro-tection and Ethnography of the Lithuanian SSR in the 8th and 9th decade of the 20th century, in which the Soviet ideology is reflected. The legal framework of the Society of Monument Protection and Ethnography of the Lithuanian SSR and its guidelines for the collection of ethnographic materials are briefly reviewed in this work. The relationship of the contents of the memoirs with Soviet ideology is discussed. The article also tries to pin down the possible motives for the occurrence of Soviet ideological features in these memoirs.KEYWORDS: The Society of Monument Protection and Ethnography of the Lithuanian SSR, memoirs, Soviet era, ego documents, ideology.

8–9 deŠimtmeČiais surinktuose sovietinĖ ideologija xx … · 2020. 12. 20. · 197 sovietinĖ...

Documents