„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 1 iš 12

6.1 priemonė. Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai Atrankos kriterijus sudaro 6 dimensijos. Kiekviena dimensija nurodo savybes, kurių bus tikimasi iš Ateities klasės scenarijaus. Pavyzdžiui, pirmojoje dimensijoje užduodamas klausimas: „Ar scenarijus yra pakankamai inovatyvus ateities klasei?“

Instrukcijos

1. Skirtingi pagrindinės grupės suinteresuoti asmenys turėtų imtis atsakomybės už skirtingas dimensijas, kad užtikrintų, jog scenarijus atitinka kai kuriuos jų dimensijoje nurodytus reikalavimus.

2. Sudarytą Ateities klasės scenarijų reikėtų įvertinti pagal atrankos kriterijus. Kiekvieną dimensiją reikėtų vertinti balais nuo 1 iki 3:

• 0 balų = neatitinka nei vieno kriterijaus;

• 1 balas = atitinka kai kuriuos kriterijus;

• 2 balai = atitinka daugumą kriterijų;

• 3 balai = atitinka visus kriterijus.

3. Už kiekvieną dimensiją atsakingi suinteresuoti asmenys turėtų nustatyti scenarijaus privalumus ir trūkumus pagal pateiktą dimensijų kriterijų šabloną. Šie komentarai yra svarbesni už pačius vertinimo balus.

4. Įvertinus scenarijų, pagrindinė grupė, remdamasi vertinimais, turėtų priimti sprendimą. Nėra nustatyto Ateities klasės scenarijaus „leidžiamojo balo“, tačiau, be abejo, mažas balas reikštų, kad scenarijus buvo sudaromas tinkamai neatsižvelgiant į kriterijus ir todėl gali būti, kad jį taikant neefektyviai naudojamos inovacijos, XXI amžiaus įgūdžiai, mokytojų kompetencijos ir kt. Jei scenarijus vertinamas žemais balais, ypač tos jo dimensijos, kurios yra svarbios pagrindinei grupei, grupė gali priimti sprendimą kitu būdu sukurti scenarijų iš naujo, nurodyti naujas savybes, kurios būtų reikalingos, siekiant papildyti trūkstamus elementus. Jei taip atsitiktų, norint pašalinti visus trūkumus, reikėtų atsižvelgti į per atrankos procesą gautus atsiliepimus.

Kriterijų pritaikymas vietos reikmėms

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 2 iš 12

Pagrindinė grupė, prieš pradėdama taikyti kriterijus, turėtų juos bandyti pritaikyti konkretiems vietos poreikiams. Tai vertinga praktika, leidžianti grupei suderinti prioritetus, ypač tinkamai subalansuoti radikalias inovacijas ir nustatyti realias jų panaudojimo galimybes. Kriterijai vietos poreikiams tenkinti gali būti pritaikomi pridedant, šalinant ar keičiant vienas ar kitas dimensijas ir kriterijus. Svarbu užtikrinti, kad bendruomenės kuriamas Ateities klasės scenarijus atspindėtų visus vietos iššūkius ir poreikius. Ypač reikia apsvarstyti, kaip pritaikyti 5-ąją dimensiją keičiant švietimo reformos prioritetus, kad ji atitiktų tuos, kurie vietos poreikiams yra aktualiausi.

Ateities klasės scenarijus nebūtinai turi atitikti visus atrankos kriterijus ar visas dimensijas. Vartotojai patys nusprendžia, kurios priemonės jiems yra svarbiausios.

Procesą gali atlikti pagrindinė grupė, tačiau būtų geriau, jei tai atliktų nepriklausoma grupė, sudaryta iš platesnio suinteresuotų asmenų rato. Taip pat patartina, kad vienas asmuo prisiimtų atsakomybę už scenarijaus vertinimą pagal vieną dimensiją. Tai turėtų būti atlikta platesniame vertintojų tinkle. Pvz., mokytojui gali būti suteikta atsakomybė už vieną dimensiją, bet jis turėtų dirbti su kolegų grupe. 2-oji dimensija galėtų būti patikėta mokslininkui, kuris taip pat dirbtų su savo kolegomis. Tokiu būdu dalyvių grupė įvertintų kiekvieną dimensiją.

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 3 iš 12

1 dimensija. Ar scenarijus (ar mokymosi istorija) yra pakankamai inovatyvus būsimoms klasėms?1

iTEC scenarijai, mokymosi istorijos ir jų veikla turėtų potencialiai keisti mokymo ir mokymosi praktikas į gerąją pusę tose šalyse, kuriose jie naudojami pedagogikos ir technologijų srityse. Ši dimensija turėtų remti inovacijas.

Ar scenarijuje (ar mokymosi istorijoje) yra:

1. nurodyti mokymosi metodai, kurie šiuo metu mokyklose nėra įprasti, ir ar jie aiškiai pabrėžia privalumus, tokius kaip didesnis besimokančiųjų (arba mokytojų) susidomėjimas ir platesnis pedagoginių strategijų ir vertinimo metodų pasirinkimas?

2. aprašyta mokymosi patirtis, suteikianti aiškių privalumų kartu integruojant susijusias technologijas, padedančias mokytis už klasės ribų naudojantis efektyviomis mokymosi priemonėmis, paslaugomis įtraukiant bendruomenes už mokyklos ribų (tai galėtų būti mobiliosios technologijos, asmeniniai įrenginiai, GPS ir vietos nustatymo technologijos)?

3. pateikiamas labiau personalizuotas požiūris į mokinius kaip į kartu mokymosi procesą kuriančius asmenis ir mokymosi tikslai grindžiami išmanaus turinio ir analitikos principais, palaikančiais įsivertinimą ir savianalizę?

1  Dimensija,  nustatyta  iTEC  projekto  metu,  apibūdinanti  inovacijas  ir  Inovacijų  brandos  modelį.      

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 4 iš 12

2 dimensija. Ar scenarijus (ar mokymosi istorija) atitinka galiojančias tendencijas, nustatytus apribojimus ir inovacinius iššūkius IKT grindžiamoje mokymosi ir mokymo veikloje?2

Ar scenarijus (ar mokymosi istorija):

1. atstovauja aiškiai nustatytai tendencijai, ar susiduria su švietimo iššūkiu ir ar yra įrodymų, kad iššūkis kyla dėl susijusių ir galiojančių tendencijų tyrimo, pvz., Europos ir pasaulio visuomenės technologijų naudojimo ir švietimo tendencijų?

2. šalina kai kurias bendrai nustatytas inovacijų kliūtis IKT grindžiamuose mokymo ir mokymosi procesuose? Scenarijus ar mokymosi istorija turėtų teikti mokytojui ir mokyklos vadovybei pakankamai patarimų, pagalbos ir paskatinimo šalinant kai kurias išvardintas kliūtis?

• Inovacijų pritaikymas prie mokymo plano ir vertinimo reikalavimų.

• Mokyklos vadovybė nepakankamai palaiko naujas metodikas, o tai gali būti traktuojama kaip rizika.

• Mokyklos politikos trukdžiai, pvz., draudimai naudotis mobiliaisiais įrenginiais ir socialiniais tinklais.

• Mokytojų nenoras išbandyti naujas idėjas dėl laiko stokos, kurio reikia naujoms metodikoms kurti, taip pat naujoms priemonėms ir ištekliams pritaikyti.

• Mokytojų mokymosi apribojimai (laiko ir temų atžvilgiu).

• Mokytojų nenoras keistis vaidmenimis ir išeiti iš „komforto zonos“, pvz., suteikti mokiniams daugiau autonomijos.

3. nustato efektyvias ir Europos mokykloms neįprastas vertinimo metodikas, pvz., kompiuterinį vertinimą, prieinamą internetu, kolegų vertinimą, įsivertinimą, sprendimų priėmimą pagal duomenis, e. aplankus, tėvus įtraukiantį vaizdo įrašų naudojimą, inovatyvius specialiųjų poreikių turinčių mokinių vertinimo metodus?

3 dimensija. Ar scenarijus (ar mokymosi istorija) sudaro galimybes mokytojams tobulintis ir kelti kompetenciją naudojant IKT besimokant ir mokant?3

2  Dimensija,  nustatyta  iTEC  projekto  metu,  susijusi  su  tendencijomis  ir  kliūčių  inovacijoms  nustatymu.  

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 5 iš 12

Ar scenarijus (ar mokymosi istorija) reikalauja ar padeda mokytojui naudotis ir tobulinti tam tikras aukštesnio lygio kompetencijas (t. y. UNESCO IKT kompetencijų standarto mokytojams 3 lygis (žinių kūrimas)4, įskaitant kai kurias iš toliau išvardytų:

1. pedagoginė kompetencija (mokymo metu), ypač:

• Aiškiai argumentuoti, spręsti problemas ir taikyti žinias mokant mokinius;

• užsiimti kūrimu ir veikla internete, skatinančia mokinius bendrai spręsti problemas, atlikti mokslinius tyrimus ar užsiimti menine veikla.

2. pedagoginė kompetencija (padėti mokytis), ypač:

• padėti mokiniams kurti projektų planus ir užsiėmimus, kurie skatintų juos bendrai spręsti problemas, atlikti mokslinius tyrimus ar užsiimti menine veikla.

• padėti mokiniams į savo projektus įtraukti daugialypės terpės turinį, tinklo turinį ir leidybos technologijas taip, kad visa tai padėtų jiems nuolat įgyti žinių ir bendrauti su kitais asmenimis.

• padėti studentams pasakoti apie mokymąsi.

3. IKT kompetencija, ypač:

• Aprašyti IKT kūrimo priemonių ir išteklių (t. y. daugialypės terpės įrašymo ir kūrimo įrangos, redagavimo priemonių, leidybinės programinės įrangos, tinklalapių kūrimo priemonių) funkciją bei tikslą ir naudoti jas mokinių inovacijoms ir žinioms kurti.

4 dimensija. Ar scenarijus (ar mokymosi istorija) sudaro pakankamai galimybių lavinti mokinius ir demonstruoti XXI amžiaus įgūdžius?5

Ar scenarijus (ar mokymosi istorija) reikalauja, kad mokiniai naudotų vieną ar kelis šių įgūdžių:

1. Mąstymo įgūdžiai, įskaitant:

3 Dimensija,  nustatyta  iTEC  projekto  metu,  susijusi  su  mokytojų  kompetencija  mokymosi  istorijų  ir  veiklos  klausimais. 4  1  lygis.  Technologinis  raštingumas;  2  lygis.  Žinių  gilinimas.  Žr.  UNESCO  (2011  m.).  UNESCO  IKT  kompetencijų  standartas  mokytojams.  Žr.  http://unesdoc.unesco.org/images/0021/002134/213475e.pdf      5 Dimensija, minima daugelyje šaltinių, būtent ATC21S (XXI amžiaus įgūdžių vertinimas ir mokymas (angl. Assessment and Teaching of 21st Century Skills)): http://atc21s.org/index.php/about/what-are-21st-century-skills/ ir ES pagrindinės kompetencijos http://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/pdf/ll-learning/keycomp_en.pdf

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 6 iš 12

• kūrybiškumą ir inovatyvumą – naujų ir vertingų idėjų kūrimas individualiai ir (arba) kartu ir šių idėjų vertinimas, siekiant pagerinti ir sukurti naudingus produktus / kūrinius?

• kritinį mąstymą, problemų sprendimą, sprendimų priėmimą – argumentų naudojimas, protavimas ir analizė – ir skirtingų požiūrių vertinimą priimant sprendimus ir darant išvadas, ypač apie sudėtingas sistemas?

• mokymąsi mokytis, metapažinimą, t. y. efektyvų asmeninio mokymosi valdymą (laiko valdymas, autonomija, disciplina, ištvermingumas, susitelkimas), ir gebėjimą kritiškai apibūdinti ir kalbėtis apie asmeninį mokymąsi?

2. Darbo pobūdis ir darbo priemonės, įskaitant:

• bendravimą – užtikrintai ir aiškiai, įvairiais būdais ir skirtingose situacijas siekti suprasti vieniems kitus, apsvarstyti skirtingas perspektyvas formuluojant argumentus. Rašymo procesų naudojimas (nuo juodraštinio varianto iki teksto redagavimo), kalbėjimas arba įtikinėjimas ir bendravimo įgūdžių priemonių (tokių kaip užrašai, žemėlapiai ir kt.) naudojimas?

• bendradarbiavimą – kalbėjimas ir klausimas atsižvelgiant ir gerbiant vieniems kitus ir darbas skirtingose komandose, įvertinant skirtumus, kuriant naujas idėjas. Bendrai planuoti ir organizuoti, siekti būti nesavanaudiškiems, sąžiningiems ir gebėti vadovauti bei klausytis kitų?

• informacinį raštingumą – prieiga prie informacijos, jos vertinimas ir naudojimas iš įvairių skaitmeninių šaltinių ir formatų, informacijos ir komunikacinių pagalbinių priemonių naudojimas (pristatymų, grafikų, diagramų, žemėlapių ir kt.) pateikiant sudėtingą informaciją?

• IKT raštingumą – IKT naudojimas ir kritinis vertinimas bei įvairių kitų priemonių kompetentingas naudojimas bendraujant, bendradarbiaujant, kuriant, sprendžiant problemas ir kritinio mąstymo procese, taip pat etinių / teisinių klausimų suvokimo taikymas naudojant IKT?

3. Gyvenimo ir socialiniai įgūdžiai, įskaitant:

• pilietybę – dalyvavimas bendruomenėje ir politinėje veikloje, pagalba sprendžiant problemas, susijusias su vietos ar platesne bendruomene, pozityvių ryšių su visuomeninėmis institucijomis palaikymas?

• gyvenimą ir karjerą – lankstumas imantis įvairių vaidmenų ir atsakomybės, prisitaikant prie pokyčių, naudojimasis patarimais, savo elgesio ir įsitikinimų apmąstymas siekiant įgyvendinti asmeninius bei profesinius tikslus ir apibrėžti santykius, įveikti klūtis ir iškelti prioritetus?

• iniciatyvą ir verslumą – įskaitant kūrybiškumą, inovacijas ir rizikingus veiksmus, taip pat gebėjimą planuoti ir valdyti projektus norint pasiekti tikslų?

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 7 iš 12

• asmeninę ir socialinę atsakomybę – įskaitant kultūrines žinias ir kompetenciją?

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 8 iš 12

5 dimensija. Ar pagal scenarijų (ar mokymosi istoriją) efektyviai įgyvendinamos pripažintos švietimo reformos esminėse srityse?6

Ar scenarijus (ar mokymosi istorija):

1. Aiškiai nustato ir įgyvendina vieną ar kelis švietimo politikos iššūkius, tokius kaip:

• pabrėžti aukštesnius mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos dalykų pasiekimus?

• gerinti informacinį ir skaitmeninį raštingumą?

• siekti įveikti socialinę nelygybę ir lyčių stereotipus?

• leisti mokytojams įgyti pasitikėjimo dirbant su socialiniais tinklais ir asmeninėmis skaitmeninėmis technologijomis, kurias paprastai naudoja mokiniai?

• suteikti mokiniams prieigą prie formaliojo švietimo tada, ten ir tokiu tempu, kuris jiems tinkamas?

• teikti mokiniams, mokytojams, tėvams ir kitiems asmenims išsamią informaciją apie mokinio progresą?

• leisti gauti didesnę piniginę vertę iš esamų technologinių investicijų, o ne reikalauti didesnių investicijų?

• suteikti mokiniams, kuriems tradicinis mokymasis ir mokymas nėra prieinamas (pvz., imigrantai ir mokiniai, turintys specialiųjų poreikių), galimybes mokytis?

• remti aktyvesnį mokyklų bendradarbiavimą, pvz., išteklių ir patirties mainus, taip pat panaikinti Šiaurės ir Pietų Europos takoskyrą?

• remti ir skatinti energijos ir išteklių tvarumą, pvz., atliekų perdirbimą, mažo anglies dioksido kiekio išmetimo požiūrį?

• iš naujo subalansuoti švietimą taip, kad į mokinį sutelktas mokymas nesumažintų dėmėsio akademiniams pasiekimams?

• galimybė mokytojams eksperimentuoti ir naudotis inovacijomis?

6 Dimensija, patvirtinta iTEC projekto metu nustatant Europos švietimo politikos tendencijas. Norint naudoti plačiau reikėtų pritaikyti reformų prioritetų sąrašą, kad jis atitiktų vietos poreikius.

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 9 iš 12

2. Padeda pateikti mokymosi programos temas ar pristatyti įgūdžių formavimo sritis, kurios yra žinomos kaip sudėtingos mokytojams ir (arba) mokiniams, ir ar ši metodika yra pakankamai lanksti, kad ją būtų galima taikyti įvairiems dalykams ir skirtingo amžiaus grupėms?

3. Turi potencialo įtraukti ir sudominti mokytojus ir mokinius (taip pat ir kitus suinteresuotus asmenis, kurie prisideda prie mokinių mokymosi ir augimo). Ar jis teikia prieigą prie turinio ar pakankamai įdomių patirčių, kad mokytojas būtų suinteresuotas išbandyti naujas priemones ir mokymo bei mokymosi praktikas, ir ar ši veikla bus iš esmės mokiniams vertinga?

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 10 iš 12

6 dimensija. Ar scenarijus (ar mokymosi istorija) yra užtektinai inovatyvi dimensija dėl potencialaus technologijų naudojimo ir ar ji gali būti pakankamai pritaikoma potencialiai dideliam poveikiui daryti?

Ar scenarijus (ar mokymosi istorija):

1. reikalauja, kad būtų naudojamos naujos technologijos arba naujos turimų technologijų taikymo metodikos taip, kad, lyginant su tradiciniais mokymo metodais, geriau kurtų pridėtinę vertę (įskaitant mažesnes laiko sąnaudas ar mažesnę administracinę naštą)?

2. siūlo, kaip geriau valdyti ir (arba) pasiekti vertingus mokymo išteklius, ypač inovatyvius, tokius kaip naujos paslaugos ir turinys, kurie nėra paprastai naudojami mokymo reikmėms?

3. yra pritaikomas ir tvarus ir ar tikėtina, kad per ateinančius 4–8 metus jis galėtų tapti įprasta praktika Europos mokyklose? Taigi ar įmanoma, kad egzistuojančios politinės, mokymo programos personalo ir prieigos prie patikimų technologijų ir kitos kliūtys gali būti realiai pašalintos? Taip pat ar daug mokytojų lengvai jį supras, pristatys kaip mokymo praktikų rinkinį, kurį kiti mokytojai galės pakartotinai naudoti skirtingose situacijose?

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 11 iš 12

C DALIS: scenarijaus / mokymosi istorijos pasirinkimo šablonas

Dimensija:

Dimensijos vadovas:

Data:

Dimensijos darbo grupės nariai:

Pildo dimensijos vadovas

Pavadinimas (scenarijus ar mokymosi istorija)

Autorius (-iai) Pagrindinės savybės, dėl kurių priimamas toks pasirinkimas arba numatoma tobulinimo sritis (nurodykite tris pagrindines savybes ir nuorodą į dimensiją)

Balas už šią dimensiją

„Eduvista“ � 6.1 priemonė – Ateities klasės scenarijų kūrimo ir atrankos kriterijai

Psl. 12 iš 12

Šis dokumentas yra „Eduvista – Ateities klasės scenarijų priemonių rinkinys“ dalis, kuris buvo sukurtas iTEC projekto (2010–2014 m.) metu, taikant Europos Komisijos FP7 programą. „Eduvista“ priemonių rinkinį galima rasti http://eduvista.eun.org