12 Projektų vertė apskrityje - pusė milijardo

20 Paradas, kuriame prisidengiama tik spalvomis

5 Amerikonai trokšta pamatyti Zarasus

09.03. Turmanto miestelis (Zarasų r.) šventė savo 222 – ąjį gimtadienį.

09.03. – 09.04. Trakiniuose (Anykščių r.) vyko sąskrydis „Trakinių partizanai 2011“, kurio metu buvo vėl statomas pernai statytas, bet spėjęs sugriuti bunkeris.

09.05. Lietuvos etnokosmologijos muziejuje (Molėtų r.) lankėsi Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkai.

09.06. Visagine vyko Utenos regiono plėtros tarybos posėdis, kuriame buvo svarstyti Utenos regionui aktualūs klausimai.

09.12. Anykščiuose vyko Seimo Aplinkos apsaugos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame komiteto pirmininkas, anykštėnas Jonas Šimėnas aršiai kritikavo idėją statyti taką medžių lajų lygyje šalia Puntuko akmens Anykščių šilelyje.

09.14. Ignalinoje paminėtas Maltos ordino pagalbos tarnybos bendradarbiavimo su Lietuva ir Ignalina 20-metis. Minėjimas vyko Palūšės bažnyčioje.

09.15. – 09.25. Daugpilyje (Latvija) vyko tarptautinis „Mark Rothko 2011“ dailininkų pleneras, kuriame kaip Lietuvos atstovė dalyvavo Utenos jaunimo mokyklos Laisvalaikio skyriaus neformalaus ugdymo pedagogė Inga Šaučiūnienė.

09.16. Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“.

09.17. Birštone vyko Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, kuriose Utenos rajonui atstovavę Aukštaitijos regiono nugalėtojai stalo tenisininkai bei šachmatininkai užėmė ketvirtąją vietą.

09.18. Kaune, Europos krepšinio čempionato proga, buvo nešama 387 metrų ilgio Lietuvos vėliava. Tai bendras Anykščių A. Vienuolio ir Utenos „Saulės“ gimnazijų projektas. Vėliavą nešė per tūkstantį žmonių.

Rugsėjo mėnesio kalendorius09.21. Vilniuje, Seimo rūmuose, atidaryta Utenos dailės mokyklos mokinių ir iš Utenos krašto kilusių menininkų kūrybos paroda „Utena-Vilnius“.

09.22. Atminimo ženklu „Utenai – 750“ apdovanoti Utenos kraštui nusipelnę žmonės.

09.23. Zarasų krašto muziejuje atidaryta Lietuvos žydų Holokausto 70-mečiui paminėti skirta Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus paroda „Vilniaus geto afišos“.

09.23. Breslaujoje (Baltarusija) vyko III-oji tarptautinė bendradarbiavimo ir investicinės veiklos plėtros konferencija. Joje dalyvavo svečiai iš Visagino miesto ir Ignalinos rajono savivaldybių. Visagino savivaldybė ir Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Braslavo rajono vykdomasis komitetas pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl bendradarbiavimo pramonės ir verslo plėtros, švietimo ir sveikatos apsaugos, kultūros ir meno, turizmo ir sporto plėtros, ekologijos ir racionalaus gamtos išteklių naudojimo, vietos savivaldos srityse.

09.23. Molėtų rajono meras Stasys Žvinys apdovanojo Stiklo muziejaus Balninkuose įkūrėją Kazį Strazdą aukščiausiu šios savivaldybės apdovanojimu – Padėkos medaliu. Iš Anykščių krašto kilęs ir Kaune gyvenantis inžinierius K. Strazdas su žmona Stiklo muziejų arčiausiai gimtinės esančiame Balninkų miestelyje įrengė prieš dešimtmetį ir jį vis papildo.

09.24. Palūšėje (Ignalinos r.) vyko folkloro sambūris „Susdainuosma un Lūšių“.

09.24. Apdovanoti gražiausių Utenos rajono kaimo gyvenamųjų vietovių apžiūros-konkurso nugalėtojai. Pirmoji vieta paskirta Kuktiškių miesteliui, antroji – Leliūnų miesteliui, trečioji – Sudeikių seniūnijos Sirutėnų kaimui, ketvirtoji – Užpalių miesteliui, penktoji – Daugailių seniūnijos Juknėnų kaimui.

09.24. Utenoje vyko respublikinė visuomenės ir policijos šventė.

09.24. Vidiškių dvare (Ignalinos r.) vyko senosios muzikos, poezijos ir šokių popietė pagal projektą „Vidiškių dvaras – Rytų Aukštaitijos perlas“.

09.24. Dusetų dailės galerijoje (Zarasų r.) atidaryta tarptautinio tapybos plenero „Zarasai – ežerų kraštas“ dalyvių kūrinių paroda.

09.27. Visagine viešėjo Japonijos ambasados Lietuvoje atstovai Mr. Tatsuo Hirayama, Japonijos ambasados Lietuvoje vadovo patarėjas, Mr. Hiroshi Arakawa, antrasis sekretorius, ir Kyoko Matuseva, konsulinių klausimų ir ambasados apsaugos skyriaus tarnautoja.

09.30. Rojaus kaime (Ignalinos r.) esančiame pomologo Adomo Hrebnickio muziejuje ir Ignalinos savivaldybėje lankėsi grupė Lietuvos mokslų akademijos mokslininkų, kurie domėjosi muziejaus veikla, perspektyvomis ir galimu bendradarbiavimu.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

1p

sl

..

.

red

ak

toria

us

sk

ilti

s

. . . t u r i n y s . . . . . . . . . .

PagarbiaiGražina Šmigelskienė

Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: anyksta@anyksta.lt. Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn.Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“.

Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Lolita Kaminskienė, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Olegas Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Valentinas Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Irmantas Steponavičius, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas.Maketuotojas Justas Navašinskas. Viršelio nuotraukoje: Ignalinos meras Bronis Ropė su šių metų simboliu -Ignalinos bendruomenės dovanotu zuikiu.

2011 Nr. 10 (47)Mėnesinis žurnalas

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . .

L i e t u v i a m s d a r ž a s – a n t r o j i

r e l i g i j a p o k r e p š i n i o

. . . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . .

A m e r i k o n a i t r o k š t a p a m a t y t i

Z a r a s u s

. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . .

U t e n i š k i a i i š m e d ž i o g a m i n s i r

e l e k t r ą

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . .

P r o j e k t ų v e r t ė a p s k r i t y j e - p u s ė

m i l i j a r d o

. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . .

A n g e l ų m u z i e j u s p r a t u r t ė j o

m e n i n i n k ų d a r b a i s

. . . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . .

M a c h v i c o s : t r u p u t į k e i s t a

p r a n c ū z i š k a i s t o r i j a

. . . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . .

D v i d e š i m t m e t ų v a l d ž i o j e a r b a

n e n u g a l i m a s i s

. . . s e n a s . . a l b u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . .

A n y k š č i ų š o k i ų s i m b o l i s

. . . k e l i o n ė . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . .

P a r a d a s , k u r i a m e p r i s i d e n g i a m a

t i k s p a l v o m i s

. . . s p a l i o . . . k o k t e i l i s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . .

1 3 k l a u s i m ų R i č a r d u i S a r g ū n u i

Jėga kyla iš tikėjimo. Kaip neturėdamas jėgų gali išbristi iš nevilties pelkių ir dar gelbėti kitą? Mokydamas rėkti, kaip XXI amžiaus laidos animacinio filmuko Batuotasis katinas, skęstantį rusą „Help me“? „Help me“ galiu šaukti laužyta kalba ir kas antrą žodį įterpti „ups“ ar „wow“, tačiau kas iš to. Dvasia likau, kaip taikliai pasakė paskutinis iš Anykščių didžiųjų - Antanas Drilinga, XX amžiuje. Net ir prisitaikę prie naujųjų technologijų - draugaujantys socialiniuose tinkluose, žinias skaitantys telefone, dovaną septyniasdešimtmetei mamai perkantys internetinėje parduotuvėje - netapome šio amžiaus vaikais. Pakanka potencijos bėgti paskui besikeičiantį pasaulį, yra bėgimo prasmės suvokimas, tačiau trūksta tikėjimo tokio bėgimo vertingumu. Tikėti trukdo prisiminimai. Antradieniais ateinantis laiškas, kurį laiškanešė įmeta tarp 11 ir 12 valandos į aprūdijusią pašto dėžutę, iš pasakų knygos iškritęs ir čia pat į dulkes subyrėjęs keturlapis dobilas. Jį prieš tūkstančius dienų nuskynė drovus berniukas. Prie pat liepto... Neatsiskalbianti šimtametė staltiesė, kurią per Kūčias mama tiesia ant stalo. Dar bobutės palikta... Tarsi replės, įsikibusios į širdį. Kokie ženklai? Kokie nuoširdumo apsireiškimai ant Faceboo´o lentos gali ištrinti, užtušuoti tokių prisiminimų šilumą? Kad nesijaustum bėgantis tik į fasadinį, tarsi papjė mašė pridengtą egzistavimą.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.2

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Daržas kartais geriau nei sportas „Vadovo darbas yra įtemptas, ypač jis išsunkia emociškai. Visą dieną sėdėjus kabinete norisi pajudėti, pabūti gamtoje. Nesu iš tų, kurioms patinka bėgioti krosą ar šokinėti per šokdynę, todėl mielai renkuosi darbą sode, – prisipažino Utenos visuomenės sveikatos centro direktorė Birutė Sapkauskienė. – Kadangi dirbu ne prie konvejerio, darže savotiškai pailsiu, o fizinį darbą suderinu su malonumu.“Įstaigos vadovė daržovių, be abejo, išgalėtų nusipirkti turguje ar parduotuvėje, tačiau ji nėra garantuota, kaip jos užaugintos, prieš kiek laiko ir kokiais cheminiais preparatais buvo purškiamos. Kol dažnas daržininkas sau valgyti skirtas daržoves augins viename, o pardavimui – kitame lauke, direktorė pasiryžusi vasaromis plušėti pati. B. Sapkauskienę labiausiai domina įvairių veislių prieskoninės daržovės, nes pirktiniai prieskonių mišiniai dažniausiai būna su skonio stiprikliu natrio glutamatu, kuris atima galimybę pajusti natūralų patiekalo skonį. Parduotuvėje ji perka tik druską, pipirus ir lauro lapus. Daržininkei patinka kopūstinės daržovės, ypač Briuselio kopūstai, išbando ji ir retesnių veislių daržoves – geltonuosius patisonus, ilgamoliūgius. B. Sapkauskienė stengiasi pirkti tik atsparias ligoms augalų veisles ir kitiems pataria tą daryti. Didžiausia jos silpnybė – gėlės, todėl darželis kasmet užima vis daugiau vietos. Jame gražiai veši ne tik tradicinės lietuviškos, bet ir egzotiškos gėlės.

Lietuviams daržas – antroji religija po krepšinio

Kai pirmoji Amerikos ponia prezidento Barako Obamos žmona Mišelė, vos apsigyvenusi Baltuosiuose rūmuose užsiveisė daržą, o prezidento žmonos pavyzdžiu užsikrėtė net kai kurios Holivudo žvaigždės, ši amerikiečiams sensacinga žinia mums sukėlė tik atlaidžią šypseną. Tikras lietuvis visais laikais negalėjo apsieiti ne tik be krepšinio, bet ir lopinėlio dirbamos žemės. Daugelis net pakankamai pasiturinčių lietuvių nuo pavasario iki rudens, apsiginklavę kastuvais bei kauptukais, kaip kurmiai atkakliai rausia žemę, nes mums kapstytis joje ir ką nors sėti ar sodinti užkoduota genuose. Ir visiškai nesvarbu, kad užaugintos bulvės ar agurkai yra vos ne aukso vertės. Pomėgis triūsti darže yra ne tik tam tikra saviraiškos forma, bet ir noras sveikai maitintis, pažinimo džiaugsmas, kitus griebtis daržininkystės skatina pašokusios daržovių kainos.

Eksperimentuoti mėgstanti daržininkė pastaruoju metu susidomėjo gamtine žemdirbyste. Ji nekantraudama laukia kito pavasario, kai pabandys tiesiog pievoje auginti bulves. „Šiemet prieš Jonines lapų bei žolių krūvoje išverčiau senas bulves. Mano nuostabai, užaugo didžiulės bulvės. Įdomiausia, kad jų neužpuolė nei maras, nei kolorado vabalai, – stebėjosi pašnekovė. – Gamtinės žemdirbystės idėja man labai patraukli, nes tai pats tikriausias „inteligentiško tinginio“ daržas“.Maždaug 5-6 arų dydžio uteniškės daržas veši Anykščių rajono Aušros kaime esančioje vyro Ričardo gimtinėje. Ar ne per brangu kiekvieną savaitgalį pirmyn ir atgal sukarti po 30 kilometrų? Sutuoktiniai apskaičiavo, kad tų pinigų, kuriuos būtų išleidę sodybai šalia Utenos pirkti, užteks 30-čiai metų kartą per savaitę nuvažiuoti į vyro tėviškę. O ar nebandė šeima sovietmečiu įsigyti kolektyvinio sodo, kurio neturintieji tais laikais buvo laikomi baltomis varnomis? Laisvę ir privatumą labiausiai vertinanti B. Sapkauskienė kolektyvinį sodą palygino su gyvenimu inkile: „Mes ir taip gyvename inkile (daugiabučiame name), tai kam mums antras inkilas?“Kartais žemės ūkio darbai kenkia šeimyninei laimei, juolab kai neretai girdi dejuojančias moteris „aš viena vargstu dėl jūsų“, „kodėl aš viena pati turiu dirbti?“. Įsiplieksti tarp Sapkauskų vadinamiesiems sodų karams progų nekyla, nes

žmonai net į galvą nešauna mintis versti vyrą ravėti ar retinti morkas, imtis kitų moteriškų darbų. „Vyro pareiga yra įdirbti žemę, surasti arklį, prižiūrėti bulves, − įsitikinusi daržininkė. − Aplinkiniai neretai stebisi, kodėl mes jau 20 metų auginam daržoves. O mus dar labiau stebina kaime iš valstybės pašalpų gyvenantys žmonės, nesugebantys, o gal ir tingintys, net sau užsiauginti daržovių.“

Nauda nesvarbu, svarbiausia – grožisVisi mes esame nuo žagrės, o noras turėti žemės atspinti prigimtinį nuosavybės troškimą. Tai – Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos Auksės Strolienės mintys. Ji ne iš tų moterų, kurios apsiginklavusios kauptuku stovi lysvės gale ir laukia, kol iš žemės prasikals kokia nors piktžolė. Nešautų jai į galvą mintis ir pincetu pešioti vejoje dygstančių piktžolių. „Esu asfalto vaikas, ir man svarbiausia ne nauda, o grožis, – neslepia A.Strolienė. – Patinka vyksmas ir procesas - kiek kas paaugo, kokia gėlė sukrovė žiedą, koks pumpuras išsprogo. Žemę vertinu kaip materiją, į kurią sukišusi rankas pirmiausia pastebiu sliekus ir kirmėles, o rankomis srūvančios energijos, kaip pasakoja kitos sodininkės, tikrai

> Birutės Sapkauskienės darže šiemet ypač gausiai užderėjo geltonieji patisonai.

Elvyros Sabalytės nuotr.

. . . Elvyra Sabalytė >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.3

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

k o m e n t a r a inejaučiu.“ Kas auga medikės darže? Jai visada po ranka turi būti prieskoninių daržovių – krapų, petražolių, svogūnų, česnakų, bazilikų. 20 kelmų bulvių auginančiai daržininkei įdomiausia būna, kokios sulauks jų pakasos. Daržą paįvairina ir keletas agurkų, cukinijų, porų, lysvelė braškių. Savo nedidelį daržą gydytoja juokais vadina tinginio daržu, nes ji mulčiuoja nupjauta žole ne tik lysvių tarpuežius, bet viską, kur tik randa juodos žemės, negaili mulčo prieš dvejus metus pasodintoms obelaitėms, slyvaitėms ir vyšnaitėms. Darbą darže moteris apibūdina kaip nuolatinį kitimą – tai medelį ne vietoje pasodino, tai komposto dėžę ne vietoje pastatė.Kai A.Strolienė buvo studentė, jos mama gavo kolektyvinį sodą. Iki jo iš Dauniškio pėsčiomis eidavo 45 minutes. Dirbti sode būsimajai gydytojai labai nepatikdavo, bet ji buvo labai paklusni. Mergina stengdavosi viską kuo greičiau padaryti ir lėkti į ežerą. Dirbdavo jos ten iki sutemos, net nelikdavo laiko pasidžiaugti ar pasigrožėti sodu. Baisiausia, kai reikėjo ištampyti po sodą daugiatonę mašiną žemių. Ko tik joje nebuvo – kanopų, ragų, gyvulių kaulų, buteliukų, virvelių. „Po mamos mirties užplūdo jausmai ir sentimentai jos sodui. Supratau, kad privalau prižiūrėti tai, ką ji labai mylėjo ir puoselėjo. Tai daryti skatino ir pareiga. Be to, su metais pradėjo traukti žemės darbai, bet ne daržovių, o gėlių sodinimas. Bent man geriausios morkos yra iš „Maximos“ – nuplautos ir sufasuotos po kilogramą, – juokėsi jumoro nestokojanti A. Strolienė. – Kai prieš porą metų nusipirkau sklypą namui statyti, jis mane ir išgydė nuo nesveikos nostalgijos sodui, kurį teko parduoti“. A. Strolienę labiausiai džiugina jos sodyboje augančios gėlės ir dekoratyviniai medeliai. Gydytoja vertina gražią tradiciją su kaimynais keistis sėklomis, mainyti tarpusavyje gėlių daigus, klausytis patarimų bei pasidalinti savaisiais pastebėjimais.

Kai pas gydytoją ateina judėjimo problemų turintys pacientai, ji visada pasiteirauja, ar jie turi sodą, daržą, gėlyną. Kiekvienas žmogus privalo kuo daugiau judėti. Ypač naudinga triūsti sode ar darže išėjusiems į pensiją: „Žmogus privalo turėti užsiėmimą. Mūsuose nėra tradicijos vaikščioti į sporto klubą ar baseiną, todėl puiku, kai pagyvenusieji nuo ankstyvo pavasario iki rudens gyvena sode.“

Bulvės praskaidrins kūrybąMano pažįstamą kolegą žurnalistą Žydrūną nenugalimas noras imtis žemdirbystės užvaldė po to, kai šią vasarą prikasė net du savo užaugintų bulvių krepšius. Dvi bulvių vagelės išpuoselėtoje keturiasdešimtmečio kaimo sodyboje atsirado beveik anekdotinėmis aplinkybėmis. Pavasarį kaimynei striukę padovanojusi jo žmona magaryčių gavo mėšlo krūvą, tad nenorėdami veltui paleisti gero, sutuoktiniai pasodino puskrepšį bulvių. Žydrūnas šį rudenį dirbamos žemės plotą, savo žmonos nuostabai, sumanė praplėsti iki 2-3 arų. Nuo žurnalistinio darbo pavargęs kolega bulvių sodinime įžvelgia savotišką poeziją. Vietinio traktorininko darbu jis nepasitiki, todėl juokais plėšiniais vadinamą pievelę prie sodybos sukasė kastuvu. Sunkiai triūsdamas jis guodėsi liaudies išmintimi, kad žemelė, kaip ir panelė, myli, kai ją kutena.„Pirmuosius pražydusių bulvių žiedus padovanosiu žmonai, mat senovėje žydinčios bulvės buvo laikoma puošmena ir sodinamos prie deivių paminklų, – dėstė savo išmintį Žydrūnas. – Gulėsiu šalia bulvių ant žolės, ganysiu debesis, siurbčiosiu alų ir dainuosiu: „Ir bulvės vėl žydės“. Bulvininkyste užsiimti sumanęs žurnalistas privalės įgyvendinti vieną sutuoktinės prašymą – lazdynų krūmais atskirti bulvių lauką nuo sporto aikštyno. Ši moteriška gudrybė man visiškai aiški, nes lazdynai po kelerių metų užkės vos ne pusę bulvių. Ar apie tai nutuokia sutuoktinės siūlymui

A r v e r t a p a t i e m s a u g i n t i d a r ž o v e s ?

Gintautė Brazauskaitė, uteniškė: „Domiuosi ekologija, todėl man labai svarbus sveikas gyvenimo būdas. Jei ateityje turėsiu savo sodą, būtinai auginsiu daržoves. Džiaugiuosi, kad mano mama kasmet visai šeimai priaugina įvairių daržovių. Jei jų pritrūkstame, perkame tik iš patikimų augintojų. Tikiuosi, kad žmonės ims vėl daugiau auginti daržovių patys, nes pirktinės daržovės neturi net kvapo. Tuo įsitikinau neseniai viešėdama Anglijoje, kurioje apskritai visas maistas yra sintetinis.“

Violeta Cicėnienė, uteniškė: „Mūsų šeima, kurioje yra penki žmonės, savo užaugintomis daržovėmis apsirūpina nuo 2005 metų, parduotuvėje jų pirkti nereikia. Mes rūpinamės šeimos sveikata, todėl daržoves kaimo sodyboje auginame be jokių trąšų ir chemikalų. Tai iš dalies daryti apsimoka ir ekonomine prasme. Vaikystėje dirbti darže, skirtingai nei dabar, man būdavo kančia, panašiai jaučiasi ir trys mano dukterys. Vyriausioji jų griežtai pareiškė, kad niekada nieko neaugins. Daržoves pas savo mamas ar močiutes sodina ir mano bendradarbės. Pastaruoju metu daugelis žmonių vėl grįžta prie senų įpročių ir patys bando ką nors užsiauginti.“

Antanas Budreika, anykštėnas: „Auginame daržoves patys, nors gyvename mieste. Kaip sako mano motina, jeigu pats užsiaugini, tai bent žinai, ką valgai. Sunku pasakyti, ar patiems auginti daržoves apsimoka ekonomiškai, tačiau, jeigu galvoji apie sveikatą, tuomet apsimoka.“

Linas Grybauskas, inturkiškis (Molėtų r.): „Manau, kad verta, nes, visų pirma, bus pigiau nei pirkti parduotuvėje ar turguje, jos bus be visokių nežinomų papildų, ekologiškos. Be to, bet kada, nuėjęs į daržą, gali jų nusiskinti šviežių... Padirbėti pačiam darže yra smagu.“

> Auksę Strolienę džiugina naujai formuojamas maumedis.

Elvyros Sabalytės nuotr.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.4

ps

l.

..

. . . t e m a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Pigūs pokalbiai ir internetas„Suprantame, kad savarankišką gyvenimą

pradėjusiai atžalai tėvai stengiasi negailėti nieko, tačiau sudėjus viską studentiškos išlaidos ne tokios ir menkos: būstas, knygos, kasdienės išlaidos, kanceliarinės prekės. Tačiau jauni žmonės gyvi ne tik mokslais, bet ir bendra-vimu, todėl jiems siūlome žemiausius tarifus ir kokybišką ryšį“, – sakė Petras Kirdeika, „Tele2“ komercijos direktorius.

Studentams siūlomi du patrauklūs planai: vi-enas už 10, kitas – už 15 litų minimalų mėnesinį mokestį. Į pirmąjį pasiūlymą įskaičiuota 100

PR Studentiškas gyvenimas su „Tele2“ – saldesnis

Rugsėjį studentai vėl grįžta į auditorijas, o „Tele2“ vėl pateikia geriausią mobiliojo ryšio paslaugų pasiūlymą – planą „Studentas“. Kad studentiškas gyvenimas taptų šiek tiek saldesnis, „Tele2“ siūlo studentams mobiliuoju ryšiu naudo-tis mokant vos nuo 10 litų per mėnesį, gauti į tą pačią kainą įskaičiuotą 1GB duomenų naršymui ir pasirinkti išmanųjį telefoną vos nuo 1 lito. Šiuo pasiūlymu gali pasinaudoti tiek pats studentas asmeniškai, tiek ir jo tėvai, kurie nori pasirūpinti, kad vaikai būtų pasiekiami telefonu, o ryšio sąskaitos – mažesnės.

pokalbių minučių, 1000 trumpųjų žinučių ir 1 GB duomenų naršymui. Išnaudojus limitą, skambučio ir žinutės kaina į visus tinklus – tik 15 centų.

Už 15 litų minimalų mokestį per mėnesį suteikiama 300 pokalbių minučių ir 1 GB duomenų. Išnaudojus limitą, skambučio ir žinutės kaina į visus tinklus – taip pat 15 centų.

Sudaryti ar pratęsti 24 mėnesių trukmės sutartį ir įsigyti telefoną gali ir studentai, ir jų tėvai – tereikia užsukti į „Tele2“ saloną arba elektroninę parduotuvę www.tele2.lt. Pasinau-dojus šia galimybe telefonas ir SIM kortelė bus pristatyti tiesiai studentui į namus, net ir kitame mieste.

Išmanieji telefonai nuo vieno lito„Iš namų išvažiavus vaikams tėvai

nori ir tikrai gali neprarasti ryšio su jais. Todėl jiems mūsų pasiūlymas bus itin aktualus. Kalbu ne vien apie tai, kad mažos ryšio sąskaitos nepaplonins piniginės. Svarbiausia, kad vaikai bus visada pasiekiami telefonu ir

galės nevaržyti savęs bendraudami su artimaisiais. Neabejoju, kad studen-tus nudžiugins ir galimybė naudotis gerais išmaniaisiais telefonais, kurių kaina siekia vos nuo 1 lito“, – sako P. Kirdeika.

Už tokią sumą galimą įsigyti telefoną „Huawei U8650“ arba „Sam-sung Galaxy Europa“, o sumokėjus 29 litus – „Nokia 5230“. Pasirinkus šiuos išmaniuosius telefonus, sutarties galiojimo laikotarpiu mokamas 10 litų mėnesio telefono mokestis.

Mokant 17 litų mėnesio telefono mokestį, už vieną litą galima gauti išmanųjį „Samsung Galaxy Mini“, už 69 litus – „Huawei 8800 Pro”.

Rinkos analizės ir tyrimų bendrovės „RAIT“ šiemet atliktos apklausos duomenimis, „Tele2“ yra populiariau-sias ir labiausiai rekomenduojamas op-eratorius Lietuvoje. 49 proc. apklausos dalyvių teigė, kad naudojasi „Tele2“ paslaugomis, o pasirinkti šį operatorių kitiems rekomenduotų 60 proc. respondentų. 60 proc. apklaustųjų tvirtina, kad „Tele2“ siūloma paslaugų kaina – mažiausia.

pritaręs kolega, save vadinantis antros kartos nuo žagrės atstovu, galiu tik spėlioti. Norėdama dar labiau pakurstyti jo norą pasinerti į žemės darbus, pasiūliau pasidomėti populiarėjančiomis sėklų juostomis. Tereikia nusipirkti metrą ar kelis metrus juostos, užberti ją žeme ir palaistyti. Sėjimo metodas pranašus tuo, kad pasėtų augalų beveik nereikia retinti, jie sudygsta vienodais atstumais.

Lietuvių išradingumas − beribisO ką daryti tiems bežemiams miestiečiams, kurie norėtų įprasminti savo laisvalaikį dirbdami nors mažytį lopinėlį žemės? Šioje srityje lietuviai irgi yra nepralenkiami. Lietuvoje sparčiai plinta niekieno nenaudojamos miesto pakraščiuose esančios dirvonuojančios žemės nelegali įsisavinimo programa. Ją dažniausiai dirba pensininkai. Tarp daugiabučių namų sienų dūstantiems į miestietiško gyvenimo rėmus įspraustiems senyviems žmonėms nelegalūs daržai yra didžiausia atgaiva ir džiaugsmas. Laimė, kad Utenos meras Alvydas Katinas, skirtingai nei Vilniaus vadovas Arturas Zuokas, dar neužsimojo išvaikyti tokių daržininkų, juokais vadinamų žemgrobiais. „Mane traukte traukia gimtosios žemės kvapas, joje kapstytis galiu nuo ryto iki vakaro, − mintimis dalijosi kelių nelegalių lysvių savininkė uteniškė

Marytė. – Daržovių ir uogų prisiauginu ne tik sau, bet ir anūkams. Iš savo varganos pensijos ne daug ką įstengčiau nusipirkti. Kol anūkai buvo mažesni, į daržą atsivesdavau ir juos. Manau, gamtos pažinimo pamokos jiems nenuėjo veltui, be to, ant asfalto užaugę vaikai negalvos, kad pomidorai auga ant medžių.“Septyniasdešimtmetė Marytė nemano, kad dirbdama niekam nepriklausiančią žemę, kurioje ir velnias būtų išsisukęs koją, elgiasi neteisėtai. Ji, skirtingai nei daugelis tautiečių, neprašo valdžios jokių išmokų ar kompensacijų, neina maldauti išmaldos. Tiesa, vienu metu į jos ir kaimynų daržus buvo įnikę valkatos ir girtuokliai, todėl daržininkai paeiliui eidavo saugoti savo gėrybių. Lietuvio meilė žemei nenumaldoma. Išradingiausieji nedidelius darželius užsiveisia daugiabučių namų balkonuose, virtuvėje ant palangės prisiaugina ne tik prieskoninių daržovių, bet ir pomidorų. Požiūrį į žemę pakeitė ir daugelis sodininkų, prieš keletą metų masiškai sodus užsėdavę pievele. Kai kurie jų vėl ėmė sodinti daugiau daržovių „Ką nors auginti sode verta, ypač pensininkams, –tvirtino jame nuo ryto iki vakaro triūsiantis uteniškis Juozas Sakalauskas.– Senovėje senus tėvus vaikai rogutėmis išveždavo į mišką ir ten palikdavo, kad netrukdytų gyventi. Dabar jie galės mus išvežti į kolektyvinį sodą, čia tikrai nepražūsime.“

JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO SPALIO MĖNESIO REPERTUARAS

Spalio 4- 14 d. numatomi mokyklų užsakomieji spektakliai „Batuotas katinas“T. 5 d. 14 val. Rėjus Kunis, Džonas Čepmenas, „MISIS MARKHEM MIEGAMASIS”. Režisierius Vytautas Kupšys (2-jų dalių komedija) (užsakytas)K. 6 d. ALYTAUS TEATRO GASTROLĖS11 val. spektaklis vaikams „BARONO MIUNHAUZENO NUOTYKIAI” pagal R.E. Raspę. Režisierė Dalia Kimantaitė 18 val. 1-os dalies spektaklis „BARBORA RADVILAITĖ“. Scenarijaus autorius ir režisierius Arvydas Kinderis

“DOMINO” TEATRO GASTROLĖS T. 12 d. 18 val. „2 VYRAI IR 1 TIESA”. Režisierius A.GriciusŠ. 15 d. 17 val. Edita Kauzaitė, „ŠVYTINČIŲ BURBULŲ PARTIJA“. Režisierius Kostas Smoriginas, (2-jų veiksmų lyrinė komedija) NUMATOMA PREMJERAS.16 d. 12 val. M.Astrachan, E.Žukovskaja “PIFO NUOTYKIAI”. Režisierius Vaclovas Blėdis, (2-jų dalių pasaka vaikams)S.16 d. 18 val. Edita Kauzaitė, „ŠVYTINČIŲ BURBULŲ PARTIJA“. Režisierius Kostas Smoriginas, (2-jų veiksmų lyrinė komedija) NUMATOMA PREMJERAP. 17 d., A.18 d. 15 val. Jaan Tatte, „SANKIRTA SU PAGRINDINIU KELIU”. Režisierius Albertas Vidžiūnas. NUMATOMA PREMJERA. (Mažoji salė)NACIONALINIO DRAMOS TEATRO GASTROLĖS T. 19 d.18 val. R.Granauskas, “DUBURYS”. Režisierius Sigitas RačkysK. 20 d. 18 val. J.Jokela, “FUNDAMENTALISTAI”. Režisierius Jonas Vaitkus. (Mažoji salė)

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.5

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

. . . b e . . . d i k t o f o n o . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

i š p i r m ų l ū p ų

...Įsivaizduoju amerikoną ant Didžiojo kanjono krašto maskatuojantį kojomis ir vartantį Zarasų informacinį lankstuką...

R u d e n i n ė d e p r e s i j a g y d o m a i r š v i e s o s t e r a p i j a

Trumpėjančios dienos, lietus ir vis rečiau pasirodantys saulės spinduliai ne vienam sukelia blogą nuotaiką, vangumą, energijos stoką. Taip gali pasireikšti depresija. Apie tai žurnalistas Arvydas Lingaitis kalbėjosi su Anykščių psichikos sveikatos centro vadovu, gydytoju psichiatru Audroniumi Gustu.

- Kaip pasireiškia depresija? - Sergant depresija, mėgiami dalykai nebeteikia džiaugsmo, sumažėja motyvacija, sunku atlikti įprastinius darbus, sutrinka miegas, padidėja potraukis saldumynams. Neretai depresijos simptomai aplinkinių, o kartais ir paties sergančiojo yra tapatinami su valios trūkumu ar net tinginyste. Toks požiūris yra klaidingas ir dažnai tik atitolina depresijos diagnozavimą bei gydymo pradžią. - Kodėl atsiranda rudeninė depresija? - Manoma, kad rudeninė depresija atsiranda dėl cheminių medžiagų, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, balanso pakitimų smegenyse - tai serotoninas ir melatoninas. Serotoninas yra hormonas, atsakingas už gerą nuotaiką. Jo gamyba, veikiant saulės šviesai, didėja. Melatoninas reguliuoja miego procesą organizme. Tamsoje jis gaminamas labai greitai, todėl mus apima mieguistumas. Tam tikra kategorija žmonių serga rudenine ar pavasarine depresija. Depresija – emocinis susirgimas. O “rudeninė” todėl,kad dalis žmonių, kuriuos stimuliuoja saulė ir žaluma, rudenį netenka šitų dirgiklių. Todėl rudenį ir žiemą, kai mažai saulės, tų medžiagų, nuo kurių priklauso mūsų emocinis lygis, apykaita sutrinka. - Kokiomis priemonėmis galima kovoti su rudenine depresija? - Esant lengvai rudeninės depresijos formai, gali pakakti daugiau laiko praleisti lauke šviesiu paros metu. Namuose norint padidinti šviesos kiekį galima naudoti dienos šviesos lempas. Sunkesniais atvejais naudojama fototerapija - gydymas stipriomis dienos šviesą imituojančiomis lempomis. Jų yra ir Anykščių psichikos sveikatos centre. Žmogus už atitinkamą mokestį gali pas mus gauti šviesos terapijos dozę. Sunkesniais atvejais skiriami antidepresantai. Negydant rudeninės depresijos, gali išsivystyti tikroji depresija.- Ar dažnai depresija kartojasi?- Statistiškai pas mus depresija gali sirgti trečdalis gyventojų. Ir dažni atvejai, kai susirgus vieną rudenį, liga pasikartoja vėl ir vėl atėjus tamsiam periodui.

Prieš 31-erius metus Maskvoje vyko olimpiada. Pasipuošė tarybinė sostinė, „bomžus“ iš miesto išvežė, debesis lėktuvai gainiojo, parduotuvėse atsirado bananų. Būtų ir amerikonai pamatę, kaip klesti Maskva, bet Reiganas žaidynes boikotavo. Bet boikotavo tik todėl, kad vargani JAV sportininkai neišvystų klestinčio socializmo. Tiesa, po Maskvos olimpiados priešai paskleidė tokį anekdotą - „Olimpinių žaidynių etapai: 1.Pasiruošimas žaidynėms. 2.Žaidynės. 3.Liaudies ūkio atstatymas“.

Aišku, šventvagiška, bet man Lietuvoje vykęs Europos krepšinio čempionatas panašus į Maskvos olimpiadą. Kiek buvo triukšmo prieš jį apie būsimą materialinę naudą Lietuvai. Pakepė gruzinai šašlykus Klaipėdos gatvėse, makedonai Kaune alaus pagėrė, Tonio Parkerio tėvas Laisvės alėjoje džinsus nusipirko. Iškart mūsų šalis suklestėjo!? Net ir po čempionato aiškinama, koks jis buvę naudingas Lietuvai pasakojama, kad 20 tūkst. užsieniečių apsilankė. Jei kiekvienas iš jų, net ir tie, kurie skrido vienoms rungtynėms, Lietuvoje išleido po 1000 litų, išeina 20 mln. litų pajamų. Tai mažiau nei procentas, mažiau ir nei 0,5

procento Lietuvos gyventojų metinių išlaidų. Europos krepšinio čempionatai Lietuvoje tradiciškai vyksta kas 72 metus. Tad dar 71 metus negausime ir varganų 20 mln. iš sirgalių, o arenos biudžeto pinigus vis valgys, valgys, valgys...

Iš viso mūsų noras pūsti burbu-lus, kad gyvename arba kada nors pradėsime gyventi iš svetimų valstybių piliečių pinigų, atrodo absurdiškas. Turistus skirstyčiau į tris pagrindinius segmentus – keliautojus, poilsiautojus ir pramogautojus. Ir visoms trims grupėms turistų Lietuva pagal patrauklumą yra velnias žino kuriam dešimtuke šalių. Mūsų gamta ir architektūra - viena

Amerikonai trokšta pamatyti Zarasus

nykiausių pasaulyje, jūra šalta net ir vasarą, o prostitutės nėra nei išskirtinės, nei išskirtinai pigios...

Zarasuose pastatė apžvalgos bokštą, Utenoje paleido fontanus, anykštėnai riejasi dėl būsimo lajų tako. Viskas – svečiams ir turistams. Įsivaizduoju amerikoną ant Didžiojo kanjono krašto maskatuojantį kojomis ir vartantį Zarasų informacinį lankstuką. Labai juokingas amerikonas...

Žinoma, kai aplinkui vaikšto beglobiai europiniai milijonai – reikia imt. Nes jei ne tu, tai kitas paims. Kitos savivaldybės statybininkai turės darbo, o apylinkių gyventojai - pigių plytų. Kita vertus, neva turistiniai objektai, jei labai nepersistengiama, pagerina miesto estetiką, sukuriamos erdvės jaukiam visų trijų savivaldybės kūdikių čiūčiavimui ar kūdikių senelių smagiam pabuvimui. Žodžiu, gėris tas „lžeturizmas“.

Nekart esu girdėjęs, jog reikia mokyti žmones uždirbti iš turizmo. Sutinku, reikia. Tačiau bemo-

kant, kaip uždirbti, sąžininga paaiškinti, jog greičiausiai vis dėlto jie iš turizmo neuždirbs. Arba jei uždirbs, tai ne tiek, kad atsipirktų investicijos.

Po krepšinio čempionato spjau-dosi ne vienas restorano ar viešbučio savininkas, prieš šį renginį investavęs į plėtrą - pinigai negrįžo. O neinvestuoti negalėjo, juk buvo toks triukšmas, kad net aš, gyvendamas Anykščiuose ir dirbdamas žurnalistu, patikėjau, kad iš krepšinio prasigyvensiu.

Tiesa, iš sirgalių turistų Anykščiuose visgi pralobo – kalbama, kad šiame mieste visą savaitę gyveno keturi lenkai. Mūsų BVP šovė į virš. Aukštai. Net galo nesimato...

. . . Vidmantas Šmigelskas >

2 0 1 1 . . . 1 0 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.6

ps

l.

..

pli

us

ai

ir m

inu

sa

i

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .

Vienu metu nuo vandalų nukentėjo Anykščių rajono Surdegio bažnyčia ir Juostininkų kaimo koplyčia. Vagys išnešė įvairių daiktų.Rugsėjo pabaigoje, nukirpus pakabinamą durų spyną bei išlaužus zakristijos duris, įsibrauta į Surdegio bažnyčią. Iš jos pavogta 3 paveikslai, 5 įvairaus dydžio metaliniai kryžiai, 2 taurės ir 2 metalinės žvakidės.Spalio pradžioje pastebėta, kad iš Juostininkų kaimo kapinių koplyčios dingo 4 metalinės žvakidės. Policijos pareigūnai mano, jog abi

Zarasų centre, ant Zaraso ežero kranto, atidarytas apžvalgos ratas. 16 metrų aukščio spiralės formos apžvalgos ratas „pakibęs ant šlaito“. Jo pagrindinės konstrukcijos yra metalinės, o takas išklotas medžiu. Apžvalgos ratas kainavo 2,1 mln. litų, didžioji lėšų dalis gauta iš ES fondų. Į apžvalgos rato atidarymo iškilmes suvažiavo aplinkinių savivaldybių vadovai, svečiai iš Latvijos, vyriausybinių institucijų atstovai. Valstybinio turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė gyrė zarasiškius, sakė, jog objektas pranoko jos lūkesčius. „Jūs turite nuostabų potencialą“, – aiškino viešnia.Zarasų meras Arnoldas Abramavičius (nuotraukoje) apžvalgos rato atidarymo iškilmes pradėjo animacinio filmo herojaus žodžiais. „Mes statėme, statėme ir pagaliau pastatėme“, – šypsojosi meras. Beje, A. Abramavičius, kreipdamasis į svečius iš Latvijos, išsivertė be vertėjo – kelis sakinius pasakė latvių kalba. O zarasiškiams jis linkėjo: „Jei turite kvailų idėjų, siūlykite. Net ir drąsios, net ir iš pirmo žvilgsnio kvailos idėjos būna realizuojamos.“

Utenos rajono tarybai buvo pateikti duomenys apie šio miesto daugiafunkcio komplekso pajamas 2010 metais. Iš patalpų nuomos prekybininkams kompleksas uždirbo 5 353 litus, už rūbinės bilietus gavo 147 litus, už salės nuomą – 5 650 litų. Visa kuklių pajamų suma - 11 150 litų.Aiškinamajame rašte dėstoma, jog savivaldybės remiamos profesionalios ar pusiau profesionalios Utenos sporto komandos už arenos nuomą pinigų nemokama.

Naujajame krepšinio sezone svarbiausioje ir antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygose - LKL ir NKL – rungtyniaus po vieną Utenos apskrities komandą. LKL vėl žais Utenos „Juventus“, pernai užėmęs ketvirtąją vietą. Uteniškiai išsaugojo komandos branduolį, tačiau prarado komandos lyderį – 203 cm ūgio 28 metų Aurimas Kieža šį sezoną rungtyniaus Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipoje. Kita netektis – 195 cm 27 metų Mariaus Prekevičiaus perėjimas į „Šiaulius“. Bene įdomiausias „Juventus“ pirkinys - 212 cm ūgio 24-erių Karolis Petrukonis, praėjusį sezoną rungtyniavęs Vilniaus „Perlo“ ir „Lietuvos ryto“ klubuose. Ikisezoninėse rungtynėse jis buvo naudingiausias Utenos komandos žaidėjas.NKL šiemet nebebus Anykščių „Puntuko“, bet turėsime kitą Utenos apskrities komandą – Molėtų „Ežerūną-Karį“. Pernai regionų lygos varžybas laimėję molėtiškiai sudėties iš esmės nekeitė. Komandoje liko lyderiai Raimundas Ambrulaitis, Marius Kugauda, Tomas Lukoševičius. „Ežerūnas-karys“ pasipildė dar vienu garsiu „senuku“ – su jau pernai Molėtuose rungtyniavusiu 35 metų Kęstučiu Šeštoku šiemet žais ir 36 metų Andrius Šležas.

Pradėjo veikti apžvalgos ratas

Išplėšta bažnyčia ir koplyčia

Krepšininkai pradeda kovas

Utenos arenos pajamos graudžios

Antanui Baranauskui, vyskupui, poetui, už pagalbą saugant Anykščių šilelį. Prieš daugiau nei šimtą metų miręs poetas vis dar padeda gamtai – anykštėnai, protestuojantys prieš Lajų tako Anykščių šilelyje statybas, kaip argumentą pateikia A. Baranausko „Anykščių šilelį“.

Erikui Druskinui, režisieriui, už vėliavą. Anykščių ir Utenos mokyklose dirbantis režisierius kartu su mokiniais pasiuvo ilgiausią – 387 metrų - Lietuvoje trispalvę, kurią nešė prieš Europos krepšinio čempionato finalą Kaune.

Sergejui Jovaišai, garsiam krepšininkui, už fantaziją. Televizijoje pradėjęs vertinti šokėjus S. Jovaiša pademonstravo, jog jo galimybėms ribų nėra. Jis jau yra pasireiškęs ir kaip žurnalistas, ir kaip politikas, dabar štai - šokių ekspertas. Belieka branduolinė energetika.

Vytautui Junevičiui, buvusiam pagrindiniam „Anykščių vyno“ savininkui, už blaivybės puoselėjimą. Bankas už skolas perėmė kontrolinį „Alitos“ akcijų paketą, daugiau nei pusė „Anykščių vyno“ darbuotojų gavo atleidimo iš darbo lapelius.

Tradiciškai paskutinį rugsėjo šeštadienį miesto gimtadienį mininti Utena atšventė 750 metų jubiliejų, kuris vainikavo prieš tai vykusį spalvingų renginių maratoną. Daugiausiai uteniškių sutraukė Aušros gatvėje vykusi tradicinė mugė, ne mažiau viliojo ir Dauniškio ežero pakrantėje įsikūrę seniūnijų kiemeliai, pirmą kartą surengtas sendaikčių turgelis, daugybė įvairių kultūrinių renginių ir koncertų. Miestelėnai aktyviai dalyvavo ne tik jubiliejiniuose renginiuose, bet ir pirmą kartą Utenoje surengtoje respublikinėje visuomenės ir policijos šventėje, nemažai lankytojų sutraukė tarptautinė pramonės ir verslo paroda. Šventė baigėsi galingais fejerverkais ir įspūdingu fontano su vandens ekranu Dauniškio ežere atidarymu.

Šventę vainikavo vandens fontanas

vagystes greičiausiai įvykdė tie patys asmenys vienu metu, tik tai pastebėta ne iš karto.Troškūnų parapijos klebonas Saulius Filipavičius, aptarnaujantis Surdegio bažnyčią bei Juostininkų koplyčią, sakė, kad šiais vandalizmo aktais buvo sutrypti tikinčiųjų jausmai. „Ten nebuvo kažkokios vertybės, nei antikvarinės, nei brangaus metalo, bet šiaip pats vandalizmo aktas yra skaudus. Pavogus taures, kur buvo komunija, ji išbarstyta ant žemės...“, - teigė kunigas S.Filipavičius.

Algirdo M

isevičiaus nuotr.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.7

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

. . . U t e n a . . . A n y k š č i a i . . . M o l ė t a i . . . i r . . . . .s

en

ten

cij

os

Utenos sporto ir pramogų arenoje vyko ketvirtoji tarptautinė verslo paroda „Expo 2011“, kurioje dalyvavo 33 apskrities bei užsienio įmonės. Parodą per dvi dienas aplankė apie 5000 svečių.Pasak parodą organizavusio Panevėžio preky-bos, pramonės ir amatų rūmų Utenos filialo vadybininkės Audronės Žemaitienės, ši paroda ypatinga tuo, kad vyko miesto jubiliejaus šventės dienomis. „Parodoje šalia jau nebe pirmus metus save pristatančių įmonių „Švyturys-Ute-nos alus“, „Utenos mėsa“, „Utenos kolegija“, „Duventa“, „Anykščių vynas“, „Utenos krosnys“ ir kitų dalyvavo Utenos mieste sėkmingai dirbanti Norvegijos kapitalo įmonė „Nosted mechanika“ bei su Utena bendradarbiaujančių Trebono (Če-kija) bei Preilių (Latvija) miestų atstovai, - sakė A. Žemaitienė. Tarptautinė verslo paroda sudomino bankus, joje dalyvavo „Snoro“ ir „Nord LB“ bankai.

Jezaumarija. Kaip tik gražuolės, taip ir šiaudai

Alvydas Katinas, Utenos meras, atsakė į Vyriausybės atstovo Algirdo Petriko pastabą:

„Jezaumarija. Miegančių gražuolių būrys. Klumpam ant šiaudo.”

Utenos savivaldybės reitingas vienas aukščiausių šalyje, o Zarasų – vienas žemiausių. Visas 60 šalies savivaldybių reitingavo savaitraštis „Veidas“.Savivaldybių reitingas sudarytas, remiantis 24 parametrais, pradedant gyventojų skaičiaus pokyčiu per metus, baigiant kultūros centrų savivaldybėse skaičiumi. Utenos savivaldybė reitinge užėmė 6-ąją, Visagino - 27-ąją, Ignalinos – 29-ąją, Molėtų – 39-ąją, Anykščių – 48-ąją, Zarasų – 58-ąją vietas. Svarbiausi Utenos savivaldybės privalumai prieš kitas mūsų apskrities savivaldybes yra ekonominiai faktoriai. Vienas jų - vadi-namosios „gerosios“ skolos, kitaip tariant, pinigai, kurie panaudoti investicijoms. Ši Utenos „skola“ yra beveik 21,5 mln. Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam Utenos gyventojui, per metus siekė 6576 litus, arba šimtą kartų daugiau, nei investicijos, tenančios vienam Anykščių rajono gyventojui. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, Utenoje maža šilumos kaina, tik asfaltuotų kelių ir renovuotų mokyklų procentas yra pakankamai kuklus. Pagrindinė Visagino stiprybė – ES paramos suma, tenkanti vienam gyventojui (2156 lito), o didžiausias minusas – gyventojų skaičiaus mažėjimas.Ignalinoje, Zarasuose ir Anykščiuose – didžiausias nedarbas šalyje, kuklios tiesioginės užsienio investicijos. Anykščiuose dar ir brangi šiluma bei nepigus šaltas vanduo. O, tarkim, Molėtuose šiluma ypač pigi, pigesnė šiluma yra tik Elektrėnuose, tačiau šalto vandens kaina - viena aukščiausių šalyje. Ignalinos, Molėtų ir Zarasų rajonų savivaldybės pagal gyventojų skaičių yra panašaus dydžio, bet veikiančių įmonių skaičius visiškai skirtingas – Molėtų rajone yra 271 veikianti įmonė, Zarasų – 181, o Ignalinos rajone - 154. Pirmąsias keturias vietas šalies savivaldybių reitinge užėmė miestų: Vilniaus, Neringos, Kauno ir Klaipėdos - savivaldybės. Iš rajonų savivaldybių Uteną aplenkė vienintelis Pasvalys.

Uteniškiai džiaugsmingai merą Alvydą Katiną komandiravo į Pietų Korėją. Jis ten dalyvaus tarptautinėje parodoje.Spalio 25-ąją - lapkričio 2-ąją dienomis Seulo priemiestyje Songpa vyks tarptautinis konkursas-paroda „Liv Com Awards 2011“. Utenos valdžios teigimu, pirminiame etape dalyvavo 338 miestai, o į finalinį etapą pateko 80 miestų, tarp jų ir Utena. Kiti Lietuvos miestai šiame konkurse nedalyvavo. Tarp finalininkų yra Europos miestų, tačiau dauguma geriausių savivaldybių, sprendžiant pagal konkurso internetinį tinklalapį, įsikūrusios Pietryčių Azijoje. „Žinome, kas geriausiai mums atstovaus“, – rajono tarybą pritarti mero komandiruotei į Pietų Korėją agitavo socialdemokratas Jonas Spietinis. Meras taip pat nesikuklino. Jis sakė, jog jam reikia į parodą, nes „suvažiuos merai su visomis regalijomis“.

Utena – viršuje, Zarasai – dugne

„Expo 2011“ sudomino bankus

Alvydas Katinas – į parodą

> „Utenos mėsa siūlė jų produkcijos paragauti...

G. Steponavičiaus IQ, tuoj susilygins su A. Kubiliaus…

Sigutis Obelevičius, Anykščių meras, apie vieną iš Švietimo ministerijos projektų:

„Tiesą pasakius, pirmą tokį protingą ministerijos žingsnį matau.”

Koks nepasitikėjimas Vladislavu Kadleriu!

Rimantas Dijokas, Utenos rajono tarybos narys, apie PSPC finansus:

„Nemanau, kad šita graži ponia suadministruos.”

Nusižudė keturių vaikų motina

Spalio 2-osios naktį Utenos Dauniškio mikrorajone iš daugiabučio namo penkto aukšto Aušros gatvėje per balkono langą iššoko ir užsimušė 36 metų Renata Točilovienė. Liko našlaičiais jos auginti trys nepilnamečiai vaikai ir viena suaugusi dukra.Moteris nepaliko jokio atsisveikinimo laiško, todėl savižudybės motyvai pareigūnams kol kas nežinomi. Artimųjų teigimu, R. Točilovienę pastaruoju metu slėgė nepritekliai, ji turėjo sveikatos problemų. Policijai ši moteris buvo žinoma, nes dėl kaimynų skundų, kad R. Točilovienės bute triukšmaujama, ne kartą ten lankėsi policininkai. R. Točilovienė ilgą laiką niekur nedirbo, gyveno iš socialinių pašalpų, turėjo sugyventinį. Beje, šiame neseniai renovuotame name per dešimtmetį savo noru gyvenimą baigė net septyni žmonės: penki pasikorė, vienas nusinuodijo, o viena iššoko per balkono langą.

Per trejus metus nuo 2008 iki 2011 metų spalio 1 dienos Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (APGV) narai ieškojo 60 skenduolių.2008 m. nuskendo 17, 2009 m.- 20, 2010 m.- 13,

šiais metais – 10 žmonių. Atitinkamai per tuos metus Utenos APGV narai ištraukė 9, 12, 8 ir 4 skenduolius.Daugiausiai nuskendusių žmonių - Ignalinos rajone (15). Utenos ir Molėtų rajonuose nuskendo po 13, Anykščių rajone - 12, Zarasų rajone - 7. Per trejus metus nė vienas žmogus nenuskendo Visagino savivaldybės vandens telkiniuose.

Nuskendo 60 žmonių

2 0 1 1 . . . 1 0 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.8

ps

l.

..

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Utenos kolegija – jaunystės miestuiRugsėjo 23-25 dienomis Utenoje šurmuliavo 750-asis miesto gimtadienis.

Utena neįsivaizduojama be Utenos kolegijos – vienintelės Rytų Aukštaitijos regiono aukštosios mokyklos. Čia rengiami regionui ir šaliai reikalingi specialistai, puoselėjama akademinė, mokslinė ir kultūrinė dvasia, o naujos ir drąsios idėjos su jaunatvišku veržlumu įsilieja į mūsų miesto gyvenimo ritmą. Čia gimsta nauji projektai, skatinantys miesto ir regiono bendruomenę nuolat mokytis ir siekti pažangos, čia žmogus mokosi savarankiškai mąstyti ir prisiimti asmeninę atsakomybę už save, savo miestą, savo šalį. Utenos kolegijos studentai su dideliu entuziazmu įsiliejo į šventinius renginius. Jie dalyvavo tarptautinėje verslo parodoje EXPO Utena 2011, kituose miesto šventės renginiuose, užkrėsdami uteniškius ir miesto svečius savo energija bei gera nuotaika. Miesto gimtadienio proga jie išleido ir specialų kolegijos laikraščio numerį „Mano jaunystės miestui – 750“.

Dovanojamam masažo malonumui neatsispyrė LR Seimo narė Milda Petrauskienė.

Editos Karasinskaitės kolekcija ,,Gal tai pavasaris’’.

Editos Kušleikienės kolekcija ,,Artima paslaptinga moteris’’.

Kristinos Astrauskytės kurta kolekcija ,,Spalvota svajonė’’.

Parodoje koncertavo pirmakursiai Dalius ir Andrius.

Prie Utenos kolegijos stendo svečius studentai užbūrė puikia nuotaika.

Studentų masažo dovana miestiečiams pasinaudojo ir rajono meras Alvydas Katinas.

Utenos kolegijos stendą aplankė daug svečių.

Utenos kolegijos spalvos

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.9

ps

l.

..

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt

k a l e n d o r i u s

. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Rugsėjo paskutinę savaitę Utenos kolegijoje organizuota tarptautinė savaitė, skirta paminėti tarptautinę Turizmo dieną.

Jos metu vyko nemažai renginių: Europos kalbų paskaitos, Turizmo ir viešbučių administravimo studijų programos studentų sąskrydis prie Alaušo ežero Sudeikiuose, svečių iš Turkijos, Bulgarijos bei Latvijos aukštųjų mokyklų pristatymas bei paskaitos studentams, ekskursija svečiams į Aukštaitijos nacionalinį parką, bendros lietuviškos vakarienės gaminimas. Jos metu Utenos kolegijos dėstytojos ir viešnios iš užsienio gamino moliūgų sriubą bei nacionalinį lietuvių patiekalą – cepelinus.

Tarptautinės savaitės metu - renginių gausa

Komisija vertina studentų atliktas užduotis.

Vakarienę gamino visa tarptautinė grupė.

Studentams atliekant užduotis viešnios iš Latvijos bei Bulgarijos pasivaikščiojo Alaušo ežero pakrantėmis.

Pirmakursių studentų įrengta stovyklavietė, kuriai įkurti jie kūrybiškai pasitelkė savo automobilį.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

0p

sl

..

.. . . š v i e t i m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonasTel. (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas alzum@is.lt Interneto svetainė: www.alantostvm.lt

Naujos ir perspektyvios mokymo programos Alantos technologijos ir verslo mokykloje

Alantos technologijos ir verslo mokykla naujus mokslo metus pradėjo vykdydama naujas mokymo programas: apsaugos darbuotojo ir žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo - mokiniams siūlydama žirgininkystės specializaciją.

Į Lietuvą pagaliau ateina supratimas, kad žirgininkystė taip pat yra verslas. Utenoje statomas hipodromas, atitiksiantis pasaulinius standartus, kur atsiras nemažai darbo vietų šios profesijos darbuotojams. Žirgininkai teigia, kad populiarinant žirgų sportą, renginius, reikia žinovų, reikia specialistų, kurie gebėtų išjodinėti žirgą, organizuotų žirgų sporto varžybas, plėstų kaimo turizmo veiklas, susijusias su žirgų jodinėjimu. Šalia formalaus žirgininkų rengimo, mokykloje organizuojama jojimo ir vadeliojimo ugdymo veikla, kurioje galės dalyvauti ne tik mūsų mokyklos, bet ir kitų mokyklų mokiniai bei jaunimas. Taip bus pratęstos mokyklos tradicijos, kuomet jojimas buvo vienas iš aktyviausių mokinių

užsiėmimų. Mokykloje žirgininkystės specialybės dalykų moko patyręs važnyčiotojas Kazimieras Trota, kuris ir padėjo parengti „Žirgininkystės verslo darbuotojo mokymo programą“, už ką

esame dėkingi. Profesijos mokytoja ir trenerė Gedvilė Vinslauskaitė tikisi, kad meilė žirgams (mokykla jų turi keturis) taps ne vieno mokinio gyvenimo dalimi, užimtumu.

Rugsėjo pirmoji Alantos TVMKiekviena rugsėjo pirmoji yra ypatinga ir nepakartojama. Ji visuomet šviesi, nors ir lietus lytų.

Šiais metais ir gamta džiaugėsi su mumis. Kaip nesidžiaugsi, jei mokykloje pasirodė daug naujų, jaunų veidų, kupinų ryžto įgyti žinių. Mokiniai, baigę pagrindinę mokyklą, šiais metais pasirinko automobilių mechaniko specialybę, padavėjo–barmeno, ir apdailininko (statybininko) specialybes. Mokiniai, baigę 12 klasių, rinkosi padavėjo-barmeno, apskaitininko-kasininko, apsaugos darbuotojo, žemės ūkio gamybos verslo darbuotojo specialybes. Žemės ūkio gamybos verslo darbuotojai turės galimybę mokytis žirgininkystės specializacijos, nes mokykla turi įsigijusi žirgų ir numato ruošti šios srities specialistus.Prieš akis – visi mokslo metai. Tegul jie būna kupini džiaugsmingų atradimų, svajonių išsipildymo ne tik mokiniams, bet ir mokyklos pedagogams, kurių kolektyvą šiais metais taip pat papildė nemažas būrys naujų specialistų.

Alantos akiračiai

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

1p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

. . . k o n t o r a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Uteniškiai iš medžio gamins ir elektrą

Utenos šilumos ūkis - vienas moderniausių šalyje, o šiluminė energija, lyginant su kitais miestais, yra pigi. Tačiau UAB „Utenos šilumos tinklai“ toliau rekonstruoja trasas, stato naujus katilus.

Rugsėjį bendrovės teritorija priminė statybų aikštelę – buvo montuojamas 8 MW galingumo vandens šildymo katilas bei 11 MW termofikacinė elektrinė. Planuota, jog termofikacinė elektrinė, gaminsianti 8 MW šiluminės energijos bei 2,5 MW elektros energijos, pradės veikti jau prieš šį šildymo sezoną. Tačiau su ES parama statoma elektrinė dėl procedūrinių dalykų šiemet nebus paleista – veikti ji pradės kitų metų vasarą.Viduržiemį Utenos miesto šiluminės energijos poreikis svyruoja nuo 25-50 MW galios. UAB „Utenos šilumos tinklai“ turi galimybę naudoti tris kuro rūšis: medžio skiedras, dujas ir mazutą. Iki šiol bendrovė turėjo vieną 8 MW galios skiedromis kūrenamą katilą. Skiedromis šildytis gerokai pigiau nei dujomis, o juo labiau - mazutu. Todėl bendrovės vadovai, supratę, jog šiemet nespės paleisti termofikacinės elektrinės, paskelbė konkursą ir staigiai nupirko dar vieną 8 MW galingumo medžiu kūrenamą katilą. Tad šį šildymo sezoną uteniškiams pusę šilumos gamins „skiedriniai“ katilai. O 2012 metais, kai pradės veikti termofikacinė elektrinė, medžio kuras sudarys tris ketvirtadalius UAB „Utenos šilumos tinklai“ sunaudojamo kuro.Naujo 8 MW katilo įrengimas bendrovei kainuos 2,5 mln. litų. Visa suma – UAB „Utenos šilumos tinklai“ lėšos.

Termofikacinės elektrinės statybų sąmata – 30 mln. litų: 15 mln. litų – ES parama, 15 mln. litų – bendrovės lėšos. Dar milijonas litų šiemet bus išleistas šilumos trasų rekonstrukcijai ir vėlgi pusė sumos - ES parama, o kita pusė – pačios bendrovės. UAB „Utenos šilumos tinklai“ eksploatuoja 50 km ilgio trasas, apie 36 proc. trasų yra rekonstruotos, taip pat įrengti sužiedinimai. Bendrovės direktoriaus pavaduotojas Genius Jurgelėnas „Aukštaitiškam formatui“ paaiškino, kad trasų sužiedinimas suteikia maksimalią apsaugą avarijų atvejais. Tarkim, jei kažkuriame miesto kvartale sprogtų vamzdžiai, būtų galima persukti sklendes ir šilumą į konkretų objektą tiekti kitu keliu.Pasak Geniaus Jurgelėno, termofikacinė elektrinė bendrovei padės racionaliausiu būdu

gaminti energiją ir papildomai užsidirbti. Aukšto potencialo garas per turbogeneratorių gamins elektros energiją, o likutinė energija šildys miestą. Anksčiau Ignalinos elektrinėje, o dabar Elektrėnuose gaminant elektros energiją lieka tiek nereikalingos šilumos, jog nėra jos kur dėti, todėl šildomi vandens telkiniai. UAB „Utenos šilumos tinklai“ termofikacinė elektrinė viso miesto elektra toli gražu neaprūpins, gamins apie penktadalį Utenai reikalingos elektros. Beje, kalbėdamas apie elektros energijos pardavimą, UAB „Utenos šilumos tinklai“ direktoriaus pavaduotojas dėstė, kad bendrovės vadovus stebina Valstybinių institucijų pozicija. “Neaišku, kiek mums mokės už elektrą. Projekto pradžioje buvo vienos taisyklės, o pradėjus jį įgyvendinti, žaidimo taisyklės keičiamos”,- tikino Genius JurgelėnasKuro kaina pagamintos energijos savikainoje sudaro esminę dalį. Todėl pirkdami skiedras ar medieną, skirtą jų gamybai, UAB „Utenos šilumos tinklai“ specialistai atidžiai seka rinką. Vasarą skiedrų kaina buvo kritusi geru trečdaliu, lyginant su žiemos kainomis, todėl šilumininkai aktyviai pirko ir kaupė žaliavą. Rugsėjį skiedromis buvo užpilta visa 2 ha ploto aikštelė, esanti šalia bendrovės kontoros. Tiesa, katilai tas stirtas „suvalgys“ per porą mėnesių

> „Utenos šilumos tinklai“ visą vasarą kaupė kurą – skiedromis užpilta 2 ha ploto aikštelė.

> Ši „dėžutė“ - tik dalis 11 MW termofikacinės elektrinės pakuros.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

12

ps

l.

..

Ignalinos rajono mero Bronio Ropės duomenimis, savivaldybė įgyvendina apie 80 projektų, kurių bendra vertė sudaro apie 150 mln.Lt. „Projektų yra labai skirtingos porcijos... Vieną dalį sudaro regioniniai projektai, kitą – nacionaliniai, trečią – „briuseliniai“ ir dar viena grupė – sanglaudos. Regionų projektuose mūsų pinigai yra apie 34 mln.Lt, iš jų 12 mln.Lt – probleminės teritorijos pinigai. Jų neturi kitos Utenos apskrities savivaldybės. „Briuselinę“ programą turi Ignalina, Zarasai ir Visaginas – tai specifinis finansavimas, susijęs su atominės elektrinės regionu. Sanglaudos projektai paprastai yra vandentiekio tinklų modernizavimo projektai. Taigi, įgyvendinamas didelis spektras tų projektų įvairiose srityse. Utena turi regiono centro programą (60 mln.Lt), Visaginas turi „satelitinio“ miesto programą (40 mln.Lt). Todėl apskrityje prasčiausia situacija Molėtuose ir Anykščiuose, nes jie negauna specifinių programų lėšų“, - pasakojo B. Ropė.Visagino savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Viktorija Abaravičienė sakė, kad Visagine 2010 metais įgyvendinamų projektų vertė buvo 150 mln.Lt.Molėtų rajono meras Stasys Žvinys „Aukštaitiškam formatui“ sakė, kad Molėtų rajono savivaldybė dalyvauja iš viso 12–oje ar 13–oje priemonių. “Todėl ir projektų mes turime daug. Bendra visų Molėtų rajone įgyvendinamų projektų vertė yra apie 26 mln.Lt. Utena gauna dideles lėšas kaip regiono centras, Ignalina – kaip probleminė savivaldybė (šalyje 14 probleminių

Projektų vertė apskrityje - pusė milijardoEuropinių pinigų įsisavinimo lyderiai apskrityje – Ignalinos rajonas ir Visagino savivaldybė. Jų įgyvendinami projektai sudaro po 150 mln.Lt. Mažiausiai Europos lėšų įsisavina Molėtai. Šiemet Molėtai vykdo projektų tik už 26 mln.Lt. Tokias išvadas galima padaryti palyginus keturias Utenos apskrityje įgyvendinamų europinių programų grupes.

savivaldybių ir joms skirta 1,3 mlrd.Lt). Nors ir mes esame toje programoje, bet Ignalina gaus lėšų dvigubai daugiau, nes jų biudžetas yra dvigubai didesnis. Visaginas gauna nemažai pinigų, nes ten yra Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondas. Jokio papildomo finansavimo specifinėms programoms šiandien negauname mes ir Anykščių rajono savivaldybė“, - aiškino S. Žvinys.Utenos rajono savivaldybės administracijos

Ekonominės plėtros ir projektų vykdymo skyriaus vedėjo Algirdo Gildučio duomenimis, savivaldybė vykdo projektų, kurių vertė yra apie 90 mln.LtZarasų rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Šileikienė sakė, kad savivaldybė pagal 7 programas vykdo projektų už beveik 36 mln.Lt.Anykščių savivaldybė įgyvendina 29 projektus, finansuojamus iš 4 fondų. Jų vertė – per 53 mln.Lt.

. . . Arvydas Lingaitis >

D i d ž i a u s i U t e n o s r e g i o n o p r o j e k t a i :S a n g l a u d o s s k a t i n i m o v e i k s m ų p r o g r a m a :Eil. Nr. Projekto pavadinimas Savivaldybė Projekto vertė, Lt

1Visagino miesto šaligatvių, privažiavimų ir viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas, didinant gyvenamosios aplinkos patrauklumą

Visagino 13.355.841,00

2 Vyžuonos parko sutvarkymas Utenos raj. 10.957.267,013 Sporto zonos modernizavimas Visagino ežero pakrantėje Visagino 9.599.000,004 Dusetų kultūros namų pastato rekonstrukcija Zarasų raj. 9.026.894,00

5Visagino miesto gyvenamųjų rajonų viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas, didinat jų investicinį ir gyvenamosios aplinkos patrauklumą

Visagino 6.536.353,50

V R M a d m i n i s t r u o j a m o s r e g i o n i n ė s p r i e m o n ė s

Eilės nr.

pagal gautus

ES pinigus

SavivaldybėProjektų skaičius

Projektų vertėSkirtas

finansavimas, LtSkirto finansavi-mo ES lėšos, Lt

Skirto finansavimo LR valstybės

biudžeto lėšos

1 Visagino 10 48.112.989,93 44.442.800,09 40.896.040,28 3.546.759,812 Utenos raj. 10 30.204.491,63 27.915.603,50 25.673.783,25 2.241.820,253 Ignalinos raj. 19 15.734.121,08 13.994.980,80 13.314.692,86 680.287,944 Anykščių raj. 11 12.980.391,06 11.950.582,15 11.033.332,15 917.250,005 Zarasų raj. 11 15.709.777,80 7.315.645,82 6.776.585,66 539.060,166 Molėtų raj. 6 3.177.171,07 2.869.989,27 2.656.070,05 213.919,22

Iš viso 67 125.918.942,57 108.489.601,63 100.350.504,25 8.139.097,38

Fontanas jau Biblijoje siejamas su apsivalymu, gyvybės vandeniu, dėl to ir su amžinuoju gyvenimu bei atgimimu.Šiemet Zarasai minėjo 505-ąjį gimtadienį. Miestui, gyvuojančiam jau penketą, o gal ir daug daugiau šimtmečių, fontanas – amžinojo gyvenimo simbolis - buvo tarsi būtinas.Tiesa, Zarasuose tai jau ne pirmas fontanas. Mokyklos–darželio „Lakštingala“, pastatyto 1968 m., teritorijoje buvo įrengtas geizerio formos fontanas su dviejų dalių baseinu. Fontanas veikdavo retai, plonos vandens čiurkšlės aukštis siekė kelis metrus ir krito į baseiną. Šalia augantys medžiai paprastam fontanui suteikdavo jaukumo ir ramybės. Apie veikiantį fontaną žinia, bent tarp vaikų, pasklisdavo greit, nes kelias minutes ar valandas teveikiantį fontaną buvo smalsu pamatyti. Gaila, bet neturiu jo nuotraukos, būtų labai malonu ir įdomu prisiminti. Dabar šioje vietoje gražiai prižiūrima žolė ir gėlynas, fontano nelikę nė žymės. Galbūt per brangu tapo juo rūpintis.Galbūt fontanas darželyje simbolizavo miesto atgimimą, nes

Zarasų fontanai tuo metu Zarasai iš tiesų smarkiai atsinaujino – iškilo daug naujų pastatų, pakeitusių miesto centrą, jo panoramą, pagrindinės gatvės buvo suremontuotos, išasfaltuotos. Fontanas, pastatytas arčiausiai mažųjų zarasiečių, tarsi skatino grožėtis savo miestu ir ugdė norą juo rūpintis ateityje.Dar vienas fontanas buvo įrengtas prie įvažiavimo į dabartinės Zarasų kelių tarnybos teritoriją. Įmonė pastatyta 1973 m. Buvo įrengtas ir fontanas. Jis taip pat buvo geizerio formos su trijų dalių mažais apvaliais baseinais. Trys neaukštos vandens čiurkšlės, kiekviena krito į savo baseiną, vanduo iš aukščiausio baseino srovele čiurleno į vidurinįjį baseiną, o iš šio - į žemiausią baseiną. Šie baseinai yra iki šiol, tačiau trykštančių vandens čiurkšlių jau seniai nesimato...Pastaruosius dvejus metus Zarasai akivaizdžiai vėl gyvena atgimimo laikus. Pastatyti naujoviški pastatai, nauji gatvių žibintai, elektros ir kitų laidų

raizgalynė paslėpta žemėje, pakloti lygūs ir gražūs šaligatviai, asfaltas, sutvarkyta ežero pakrantė. Miesto atgimimo simboliu vėl parinktas fontanas. Tik įrengtas jis naujoje vietoje ir įspūdingesnis, bet liko ta pati geizerio forma – jaučiamas tęstinumas, vykstant istoriniams pokyčiams.Tenka tik apgailestauti, kad visu gražumu Zarasų fontanas spindėjo neilgai (taip pat kaip ir pirmieji fontanai), tik apie dvi savaites. Zarasiečiai vis dar spėlioja, dėl kieno kaltės jis sugedo ar buvo sugadintas. Fontanui praradus savo grožį, tuo suskubo pasinaudoti Utena. Utenos miesto 750-ties metų jubiliejaus šventėje atidarytas muzikinis šviečiantis fontanas Dauniškio ežere.Tikėkimės, kad iki kitų metų turizmo sezono abu fontanai veiks nepriekaištingai ir galės varžytis, kuris iš jų pritraukia daugiau poilsiautojų.

Rolandas Juknevičius (Rosas)Zarasų miesto gyventojas

l a i š k a i

. . . s i t u a c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

3p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .. . . i š . . . a r t i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Anykščių sakralinio meno centre rugsėjo 19 dieną buvo pristatyta vienos dienos respublikinio plenero darbų paroda, kurioje eksponuoti 15-os žymių tautodailininkų įvairia technika sukurtų angelų. Šie darbai papildė Angelų muziejų.„Angelas yra visur ir angelo nėra niekur. Susirinkę pajuntame angelų burtus, jaučiame šviesią aurą“,- sakė Sakralinio meno projektų vadovė Bronė Lukaitienė, pristatydama parodą ir pabrėždama, kad kurti šios būtybės atvaizdus menininkams turėjo padėti ne tik fantazija, bet ir vidinis grožio ir gėrio pojūtis.Anykščių šv. Mato bažnyčios klebonas Stanislovas Krumpliauskas, teigė, kad angelas nėra mitinė būtybė, o reali dvasia, dažnai padedanti žmogui. Jis papasakojo nutikimą apie žmogų, kuris per audrą Zarasuose slėpėsi po medžiu. Netikėtai gūsis nuplėšė jo kepurę, jis ėmė gaudyti, o į tą vietą, kur anksčiau stovėjo, trenkė žaibas. “Kas tai buvo? Manau, angelas tokiu būdu išgelbėjo žmogų. Anksčiau menininkai, prieš tapydami ar kurdami kažkokį sakralinį kūrinį, pirmiausia atlikdavo rekolekcijas, prieidavo išpažinties, priimdavo komuniją“, - sakė S. Krumpliauskas. Beje, klebonas taip pat prisidėjo prie Angelų muziejaus kolekcijos gausinimo -

Angelų muziejus praturtėjo menininkų darbais

Anykščių sakralinio meno centre vyko angelų kūrėjų šventė „Angelas menininko kūryboje“. Menininkai teigė, kad kurti angelą yra ir sunku, ir lengva, bet be šito kūrėjai negali – sumaterialėjusiame pasaulyje ilgisi idealizmo.

padovanojo garsaus tautodailininko, kilusio iš Zarasų, Jono Tvardausko sukurtą angelą. Buvo pakalbinti visi dalyvavę menininkai, kurių, beje, nemaža dalis yra vienaip ar kitaip susijusi su Anykščių kraštu. Vieni buvo iškalbingesni, kiti – kuklesni, tačiau kiekvienas pasidalino savo darbo, kurį paliko muziejui, istorija. Vieną iš įdomiausių angelų sukūrimo istorijų papasakojo anykštėnas Robertas Matiukas, nes jo išdrožtas angelas yra „gimęs“ iš bažnyčios sijos gabalo, likusio po Anykščių šv. Mato bažnyčios bokšto rekonstrukcijos. Pasirodo, ilgai svarstęs, kokį čia angelą išdrožus, netikėtai atsakymą gavo iš nacionalinės premijos laureato Leono Striogos lūpų – skulptorius patarė išdrožti angelą, kurio viduje būtų varpas – taip jis atitiktų ir medžiagą, ir paskirtį ir vietą, iš kur kilo. Pats L. Strioga sakė, kad kurti angelus yra ir poreikis. „Man žmona sakė, kad esu padaręs

40-50 angelų. Menininkai yra išsiilgę idealizmo šiame sumaterialėjusiame pasaulyje. Štai dėl ko darome angelus“,- sakė L. Strioga, beje, susirinkusiems ir padainavęs. Angelų muziejuje liko menininkų Linos Bekerienės (keramika), Romualdo Inčirausko (metalas), Virginijos Juršienės (keramika), Kęstučio Krasausko (medis), Roberto Matiuko (medis), Sauliaus Milašiaus (medis), Valdo Pelegrimo (medis), Prano Petronio (medis), Leono Striogos (medis), Skaidrės Račkaitytės (keramika), Sauliaus Lampicko (medis), Valentino Survilos (medis), Arvydo Petrulio (medis) ir Vytauto Valiušio (keramika) darbai.

. . . Linas Bitvinskas >

Sakralinio meno centre spalio mėnesį Renginiai

Spalio 15 d. (šeštadienį) 16 val. pianisto Viktoro Paukštelio (Lietuva, Prancūzija) koncertas. Spalio 19 d. (trečiadienį) 17 val. Beatričės Kleizaitės-Vasaris knygos „Angelai” pristatymas. Koncertuoja Šv.Kristoforo kamerinis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus).Spalio 25 d. (antradienį) 14 val. Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Zuikio kaprizai“ ParodosKlasicizmo dailės parodaIš nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus ir M. Žilinsko galerijos rinkinių (2011 m. liepos 15 d. – 2011 m. lapkričio 15 d.)Tradicinė lietuvių liaudies skulptūraIš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių (2010 m. liepos 22 d.- 2011 m. lapkričio 01 d.)

> Romualdo Inčirausko angelas, sukurtas iš bronzos ir plunksnų.

> Apie savo angelų sukūrino istoriją Anykščių sakraliniame centre pasakojo dešimt kūrėjų.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

4p

sl

..

.. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .

Į Lietuvą atkako Vytauto laikaisPasak giminės istorijos, iš Prūsijos kilę bajorai

Machvicos į Lietuvą atkako Vytauto Didžiojo laikais, kovingumu, sumanumu, ištikimybe pelnė valdovo palankumą, įsigijo valdų. Pasakojama, kad kai pirko Drobčiūnų dvarą, senajam savininkui pasibėdojo, kad sodyboje nėra didesnio vandens telkinio, o dvarponis nepasimetęs, tuojau pat trūkumą pašalinęs - atvaręs pulką baudžiauninkų, kurie per dieną iškasė nemenką tvenkinį, kuris iki šiol telkšo pakalnės dauboje šalia didingais senmedžiais paženklintos dvarvietės.

Pačioje XIX amžiaus pradžioje dvare šeimininkavo Zenonas Machvica, karštas tėvynės patriotas, svajojęs apie vėl atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę, todėl su sūnumis stojęs į Na-poleono armijos gretas. Prancūzams pralaimėjus, pateko į caro nemalonę, buvo ištremti į Sibirą, o sugrįžę veikiai dalyvavo ir 1831 metų sukilimo įvykiuose. Sukilėliams pralaimėjus, Konstantinas Machvica, vengdamas caro valdžios represijų, išvyko į Prancūziją, kur vedė prancūzaitę Stefaniją Žirondo. Su ja augino 7 vaikus, o carui paskelbus

Machvicos: truputį keista prancūziška istorija

Apie 8 kilometrus į rytus nuo Svėdasų miestelio, tolėliau nuo didesnių kelių, atokiose, ramybėje skendinčiose žemėse, kadaise gyvavo ponams Macvicoms priklausęs Drobčiūnų dvaras. Istorinių audrų verpetuose dvarininkai dalyvavo karuose bei sukilimuose, kentėjo tremtyje, o galiausiai vėl sugrįžo kurti istorijos į giminės gūžtą Lietuvoje.

amnestiją, 1858 metais šeima sugrįžo į giminės lizdą – Drobčiūnus.

Prancūzai vienišiaiDvare XX amžiaus pradžioje teb-

egyveno Konstantino našlė ponia Stefanija bei sūnūs: Steponas, Stan-islovas, Mykolas - bei jauniausia, keturiasdešimtmetė, duktė Morta. Nei broliai vedėsi, nei sesuo tekėjo, buvo keistokai aplinkiniams atrodantys vienišiai, vadinami prancūzais. Saky-

davo, kad neva jie prisiekę, kol Lietuva nebus nepriklausoma, šeimų nekurs. Taip ir nuseno, bet, pasak amžininkų, broliai kartais mėgdavę pasilinksminti ir gyvenimu pasidžiaugti su moteriškėmis.Sako, jog paliko ir palikuonių, nors patys savais jų niekada nepripažinę.

Nuomojamo dvaro turtai menko, šeimininkai seno, o godūs pašaliečiai rezgė intrigas, bandydami nugvelbti ką nors iš kadais didelių turtų likučių. Svėdasiškiai prisimindavo brolius

. . . Raimondas Guobis >

> Machvicų giminės herbe - militaristiniai simboliai. Jį puošia patranka, vėliavos ir lanku bei strėlėmis ginkluotas šaulys.

> Morta Machvicaitė pranašavo Rytų ir Vakarų religijų susiliejimą.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

5p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

. . . A u k š t a i t i j o s . . . d i d ž i ū n a i . . . . . . . . . . .

Steponą ir Mykolą, keistus pasenusius vienišius, bet išdidžius, viduramžių riterių dvasios bajorus. Didelės šeimos palikuonys vienas po kito mirė ir persikėlė į giminės kapavietę aukštame beržais apaugusiame padvarės kalnelyje.

Dailei ir filosofijai pasišventusi MortaIlgiausiai gyveno sesuo Morta. Ji,

gimusi 1856 metais, buvo guvaus, pažinimų trokštančio proto, domėjosi filosofija, literatūra, gilinosi į tikėjimo paslaptis, pranašavo Rytų ir Vakarų religijų susiliejimą, o Lietuva, esanti motinos Europos kryžkelėje, atrodė pati patogiausia vieta tokiam susijungimui. Tad sename nuošaliame dvarelyje gyvenanti Morta savo dvasią gaivino ir vienatvės dienas skaidrino mėgstamais užsiėmimais. Skaitė knygas, rašė dienoraštį, eiliavo, paskambindavo pianinu, dažnai pasivaikščiodavo parko takeliais, laukais, parymodavo prie brangiausiųjų žmonių kapelių. Susimąstymo valandėlę užsirūkydavo pypkę ar kvapnią cigaretę, o dažniausiai ji piešdavo. Ypatingai sekėsi natiurmor-tai, gėlės, ne vienas sodietis, kaimynas turėjo įrėmintų, kambarius puošiančių jos pieštų žiedų, pasakojama, kad ji buvo nupiešusi paveikslų ir Svėdasų bažnyčiai. Nedideliuose lapuose liejo Prancūzijos vaizdelius – kalnus, aukštais stogais pūpsančias sodybas, pilis, linksmas prancūzaites, net tautos didvyrę Žaną Arkietę ir Lietuvą – sodžių

trobas, darželius, žalias lankas ir giedrą dangų, ir pakelių kryžius, ir mažuosius piemenėlius...

Taip begyvenat prislinko dažnai nelengva, dažnai vieniša senatvė, o 1933 metų gruodyje atėjo ir mirtis. Mortos palaikus priglaudė giminės kapų kalnelis.

Prancūzo Rafaelio palikuonys parašė giminės istoriją

Kuomet Konstantinas Machvica su šeima sugrįžo į Lietuvą, sūnus Rafaelis pasiliko pas gimines Prancūzijoje, buvo gabus ir imlus mokslams, išsimokslino, dirbo diplomatu Tunise bei Alžyre.

Šiuo metu Prancūzijoje, matyt, dar tebegyvena jo vaikaitis dailininkas Žanas Machvica. Įdomu, kad jo žmona Ženevjeva, susipažinusi su namu-ose saugomu lietuviškos Machvicų šeimos archyvu, Mortos dienoraščiais, labai susidomėjo Lietuva. Ypač ją sužavėjo pavasarinis virsmas, kuomet iš beržų leidžiama sula į indus, va-dinamus „viedrus“. Moteris parašė Drobčiūnų Machvicų giminės istoriją nuo Napoleono karo iki 1919 metų bolševikų antplūdžio į dvarą. Net 350 puslapių romaną, išleistą 1984 m., pavadino egzotiškai – „ La Wiedra“. Lietuviška tematika žavėjo, tad parašė interpretuotų legendų rinkinį „Lietuva“, vėliau „De Vytautas a Vytautas“ („Nuo Vytauto iki Vytauto), „Anjeia, dame de Vilna“ („Andžija, Vilniaus dama“) ir kitų

> Morta Machvicaitė. Prancūzijos didvyrė Žana Arkietė.

> Morta Machvicaitė. Lietuvos kampelis su angelėliais papuoštu pakelės kryžiumi.

> Romano apie Machvicas viršelyje – Drobčiūnų dvaro vaizdelis.

> Morta Machvicaitė. Erškėtrožių krūme paukščio lizdelis.

> Morta Machvicaitė. Lietuviškų darželių puošmena – karališkoji lelija.

veikalų, taip tarsi pratęsdama lietuviškai prancūzišką Machvicų giminės istoriją.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . ..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

6p

sl

..

.. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

- Dvidešimt metų vadovaujate Ignalinai. Ką prarastumėt, jei netektumėt mero posto? - Vienas buvęs meras sakė, jog mero darbas - vos ne savižudybė. Galima sąsajų ieškot... Ką prarasčiau? Nemažai žmonių galvoja, kad aš įtakingas, kad aš kažką galiu. Prarasčiau tokį žmonių vertinimą. Gal kažkas, kas dabar pataikauja, nusisuktų... Nebūtų tiek kvietimų į visokius renginius. Galų gale ir atlyginimą prarasčiau... Nesiveržiau aš į šitas pareigas. Man ši darbovietė tik antroji, pirmoji buvo Kuro aparatūros gamykla, kurioje dirbau dešimt metų. Aš tą darbą mylėjau, bet susiklostė tokia situacija, kad po ilgų svarstymų apsisprendžiau važiuoti iš Dūkšto į Ignaliną. Porą metų padirbėjau valdytojo pavaduotoju. 1992 m. Ignalinoje buvo savotiška revoliucija, buvo paleista tuometinė valdžia.Dabartinis mano pavaduotojas Henrikas Šiaudinis buvo išrinktas tarybos pirmininku, o man siūlė tapti valdytoju. Taryba primygtinai įkalbinėjo ir 1992 metais pradėjau dirbti valdytoju. Tarybos pirmininkas tuo metu buvo neetatinis. 1994 metais Ignalinoje pradėjo kurtis partijų skyriai. Tiek aš, tiek tarybos pirmininkas buvome kviečiami praktiškai į visas partijas. Bežiūrėdami į programas ir žmones, mes bandėme siūlyti savo idėjas, bet nelabai kam jos tiko. Tada mes apsisprendėme prisidėti kuriant naują politinį darinį - Valstiečių partiją. Daug metų esam absoliučiai palaikomi Ignalinos visuomenės, nors gal lengviau būtų dirbti ir daugiau padaryti, jei eitume su šalies valdančiąja partija. 2004 metais buvau išrinktas į Seimą ir man buvo didžiulis galvosūkis – eiti į parlamentą ar ne. Sudėjęs visus pliusus ir minusus pasakiau, kad neisiu. Buvau išrinktas pagal partinį sąrašą. Niekada gyvenime nebuvau tik stebėtoju,

56-erių metų Ignalinos mero Bronio Ropės pavardė įrašyta į rekordų knygą – jis „ilgaamžiškiausias“ Lietuvoje savivaldybės vadovas. B. Ropė nepakeičiamas nuo 1992-ųjų: 1992-1995 jis buvo Ignalinos rajono valdytojas, nuo 1995-ųjų – meras.

Dvidešimt metų valdžioje arba nenugalimasis

stengiausi padaryti, ką, mano manymu, reikia padaryti. Nuo 1992 metų dalyvauju struktūrose, kurios gali savivaldos veiklai daryti įtaką. Esu ir savivaldybių asociaciją kūręs, ir savivaldos įstatymą redagavęs. Tiek, kiek galėjau, bandžiau tobulinti savivaldos principus. Mano supratimu, kuo daugiau teisių ir pareigų turės vietos valdžia - pradedant seniūnu, baigiant savivaldybės taryba – tuo mažiau valstybėje bus problemų. Visos šalys, kurios dabar geriausiai gyvena, yra maksimaliai decentralizuotos. Viena iš veiklos sričių Ignalinoje irgi buvo platus decentralizavimas. Mes dabar turime labai stiprias seniūnijas, visas paslaugas, kurių neteikia privatus verslas, teikiame mes, net ir agrarines paslaugas. Seniūnijose yra ir po 20, net po 30 darbuotojų. - Per tuos dvidešimt metų buvo įvairi šalies valdžios struktūra ir Jūs norėdamas galėjote būti ne tik Seimo nariu, bet ir ministru, galbūt ir Vyriausybės vadovu. Bet nerodėt iniciatyvos. Jūs esate nusprendęs, kad Ignalinos mero pareigos - Jūsų karjeros viršūnė, o gal planuojate, baigęs darbus Ignalinoje, vis dėlto eiti tvarkos Lietuvoje daryti?- Mano tėvai, broliai ir seserys – visi eiliniai darbininkai. Man daugiau suprantamas eilinio žmogaus gyvenimas. Kai ėjau dirbti į savivaldybę, sakiau sau, kad bent jau žmonėm paaiškinsiu, ką jie turi daryti ir kodėl turi daryti. Neturiu aš ribų

užsibrėžęs, kiek dirbsiu meru, ir nejaučiu traukos tapti premjeru. Kita vertus, gyvenime yra ir kiti dalykai – buitis, šeima. Negali šiandien miegoti Ignalinoje, rytoj – Vilniuje, poryt Briuselyje. Buvau kalbinamas ir partijoms vadovauti, galingų partijų pirmininku galėjau būti. Bet tada savo gyvenimą reikėtų susieti su didmiesčiu, dirbti Seimo ar Vyriausybės rūmuose. O gyvenant miestelyje nereikia kažko vaidinti. Esam tokie, kokie esam.-Ar nežeidžia Jūsų apibūdinimas, taikomas ilgai dirbantiems merams – „kniaziai“?-Vadina mane taip. Net sako, kad aš šito siekiu. Dar daugiau, sako, jog noriu būti dievukas, faraonas... Nei mane tai džiugina, nei erzina. Kaip ten bebūtų, Ignalinos taryboje yra ne tik mūsų partija, mes turime 12 mandatų iš 21. Beje, aš esu eilinis partijos narys, skyriaus pirmininkas yra vicemeras H. Šiaudinis.– Ignalinos valstiečiams seniai nereikia koalicijos partnerių. Lyg ir gerai, bet visos kitos partijos tapo valdančiųjų oponentais. Suvienijote ir „tvarkiečius“, ir „darbiečius“, ir konservatorius. Ar nebijote, kad jus ištiks buvusio Varėnos mero Vido Mikalausko likimas, kai laimėjęs rinkimus, bet negavęs absoliučios daugumos balsų, ilgametis meras buvo nustumtas nuo valdžios?- Turbūt visos partijos pajaustų džiaugsmą mane išstumdamos iš valdžios. Bet jie nesupranta, kad reikėtų valdžia dalintis – į vieno išstumto

> Bronis Ropė (stovi priekyje tarp tėčio ir mamos) augo daugiavaikėje šeimoje. Jauniausiam iš šeimynos dabar 54-eji, vyriausiam – 75-eri.

> Nepakeičiamas Ignalinos meras Bronis Ropė prisipažino, jog jį ne tik „kniaziumi“, bet ir faraonu, net dievuku vadina.

. . . Vidmantas Šmigelskas >

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.w

ww

.a

ny

ks

ta

.l

t.

..

..

..

..

..

..

..

..

..

..

.1

7p

sl

..

.

2 0 1 1 . . . 1 0 . . .

. . . p a t i r t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

vietą ateitų penki pretendentai. Ar sugebėtų penki pasidalinti, kitas klausimas. Beje, per visą laikotarpį, kai dirbu meru, tik pusantrų metų buvo susiformavusi oficiali opozicija, dabar opozicijos nėra. Jei kalbėti apie valstiečius, tai pirmoje kadencijoje mes buvome tik 6 iš 25, bet gavome visus postus, paskui mūsų buvo 11 iš 25 – ir vėl mums paliko visus postus, vėliau mes gavome 15 iš 25 mandatų – tada jau visus postus pasilikome patys.- Kodėl Ignalina už jus balsuoja?- Darom tą, ką šnekam, o šnekam tai, ką galime padaryti. Stengiamės su žmonėmis kalbėti apie tai, ką darėm ir ką planuojame daryti. Regis, kur benuvažiuotumėm, neturėtumėm būti apšaukti ar išjuokti. Įgyvendiname inovatyvius projektus, tik apie tai nerėkiame. Stengiamės daryti tokius sprendimus, kurie pigintų žmonėms gyvenimą, jeigu mes jiems negalime duoti pinigų. Daug dirbome, kad gautume elektros energijos lengvatą. Šiandien gyventojai moka pusę kainos. Išasfaltuoti evakuaciniai keliai, apie 20 kilometrų, kuriais žmonės kasdien naudojasi. Esame susitvarkę ir visą šilumos ūkį. Turim efektyviausią, pigiausią ir nepriklausomą karšto vandens ir šildymo tiekimo sistemą. Patys pasigaminame kurą ir pigiai šildomės. Šilumos kaina Ignalinoje – viena mažiausių.- Regis, ir Didžiasalio problemą Jums pavyko suvaldyti?- Pagrindinė problema – ten butų daugiau nei gyventojų. Reikia suprasti, kad tai pati pabaiga

akligatvio, įsirėmusio į Baltarusijos sieną. Jeigu Baltarusija taptų normalia valstybe, mums problemų milijonai atsimestų. Vis dėlto Didžiasalyje sukurtas naujas komunalinis ūkis, aptvarkyti pastatai, renovuojama mokykla, aplinka. Vienintelė problema, kad nemaža dalis gyventojų, ne vietinių, įsigiję butus, nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus.. - Ir tų „suvenyrų“ iš didmiesčių Jums vis dar atveža?- „Suvenyrų“ dabar daug jau nebeatveža. Mes taip pat kai ką sužinojom, kai ko išmokom. Pradėjom tartis su savininkais ir du namus “atkirpom” nuo komunikacijų, užmūrijom. Yra norinčių juos nupirkti, bet mes gi žinom, kokiu tikslu juos pirks. Kai bus poreikis gyventi, duosim butus, bet kol yra poreikis bizniuką padaryti, palauksim. Dabar dirbam su trečiu namu, gal kitų metų pradžioje pavyks ir to namo gyventojus iškeldinti. Ir jį “atkirpsim”. Tokiu būdu mažiname ir bendras išlaidas, o šilumos kaina Didžiasalyje - labai panaši kaip Ignalinoje. Didžiasalyje nedarbas - apie 22 procentus, bet turim gyvenviečių, kur nedarbas ir 40 ar 45 proc. Siūlo investitoriai statyti kiaulių kompleksą – duokit vietą, pas