3 p. 2 p. 4-6 p. 6 p. eivardë, gunaras, medvaiðas, vilinta ... · dorio, nebus kam valyti...

Laikraðtis Prienø rajono ir Birðtono kraðto þmonëmsNacionalinës rajonø ir miestø laikraðèiø leidëjø asociacijos narys

Nr. 2 (10255) * 2020 m. sausio 8 d., treèiadienis Kaina – 0,45 Eur

ISSN 1648-0392

4-6 p.

3 p.5 p.Ðiandien – mënulio prieðpilnis,

rytoj prasideda pilnatis. Saulë teka8 val. 40 min., leidþiasi 16 val. 11 min. Dienos ilgumas 7 val. 31 min.

Vardadieniai: ðiandien – Eivaida, Eivaidas, Eivarda, Eivardas,Eivardë, Gunaras, Medvaiðas, Vilinta, Vilintas, Vilintë, rytoj – Algis,Eidravas, Eidravë, Gabëta, Gabija, Kergaila, Kergailas, Kergailë,Kermantas, Prietautas, Prietautë, penktadiená – Elma, Ginvilas,Ginvilë, Kolumba, Kolumbas, Vyda, Vydas, Vydautas, Vydautë.

Patvirtinta religiniøbendruomeniø rëmimo tvarka

Po diskusijø penkiolikos politikøbalsais patvirtintas Religiniø bend-ruomeniø ir bendrijø rëmimo tvar-kos apraðas, kuriuo vadovaujantisPrienø rajone registruotos religinësbendruomenës ir bendrijos galëspretenduoti á savivaldybës dalinæ fi-nansinæ paramà. Ji galës bûti nau-dojama maldos namø atnaujinimui,remontui, renovacijai, á kultûros pa-veldo registrà áraðytø vertybiø restau-racijai, avarinës bûklës ðalinimodarbams ir tvarkybai, socialinæ at-skirtá maþinanèioms prevencinëmsprogramoms ir kitoms veikloms.Savivaldybë finansuos iki 85 proc.paraiðkos sàmatoje praðomø lëðø,bet ne daugiau kaip 5000 Eur vie-nam projektui ágyvendinti, maþiau-sia vienam projektui skiriama sumayra 100 Eur.

Apraðo projekte buvo paþymëta,kad religinës bendruomenës ir bend-rijos, siekianèios gauti Savivaldybësfinansavimà, turi atitikti LietuvosRespublikos religiniø bendruomeniøir bendrijø ástatyme apibrëþtà tra-dicinës Lietuvos religinës bendruo-menës sàvokà. Ðià ástatyminæ nuostatàsukritikavæs Tarybos narys AudriusNarvydas teigë, kad ji diskriminuojakitas Teisingumo ministerijojeregistruotas religines bendruome-nes, kurios ávardijamos netradicinë-mis. Pasak jo, Tarybos nariai pirmiau-sia atstovauja þmonëms, todël, tvirti-nant Religiniø bendruomeniø ir bend-rijø rëmimo tvarkos apraðà, reikëtølaikytis jø lygiateisiðkumo principo.Taip ir buvo padaryta – Apraðe sàvo-kos „tradicinë“ atsisakyta.

Ðiuo metu pagal Religiniø bend-ruomeniø ir bendrijø ástatymà vals-tybës paramà gali gauti devyniosreliginës bendruomenës, priskiria-mos tradiciniø kategorijai, tai – lo-tynø apeigø katalikai, graikø apeigøkatalikai, evangelikai liuteronai,evangelikai reformatai, staèiatikiai,sentikiai, judëjai, musulmonai suni-tai, karaimai. Dar keturios bendruo-menës laikomos valstybës pripaþin-tomis, kitos áregistruotos bendruo-menës, pavyzdþiui, Jehovos liudytojø,senovës baltø religinë bendrija „Ro-muva“, Metodistø baþnyèia, siekiavalstybës pripaþinimo, suteikianèiotam tikrø privilegijø.

Steigs kirpyklas, rengsedukacines programas

Su daugumos Tarybos nariø pri-tarimu Þemaitkiemio ir Þelkûnøkaimø bendruomenëms, Ðilavotobendruomenës centrui, bendruome-nei „Veiveriø kraðtas“, Veiveriø se-niûnijos bendruomenës centrui at-sivërë galimybës gauti europiniø lëðøparengtiems vietos plëtros projek-tams ágyvendinti. Savivaldybë daly-vaus projektø veikloje partnerio tei-sëmis ir finansiðkai prisidës prie pro-jektø ágyvendinimo iki 20 proc. visøtinkamø finansuoti iðlaidø, bet nedaugiau kaip po 5 000 Eur kiekvie-nam projektui.

Asociacija „Þemaitkiemio krað-to bendruomenë“, vykdydama pro-jektà, ketina stiprinti bendruomenësmaterialinæ bazæ, edukacines sàlygas.Suremontavus patalpas, bus pradë-tos vykdyti ávairios edukacinës prog-ramos: sviesto muðimo, kugelio

Darbotvarkë trumpa,o diskusijø daug...

Gruodþio 30 d. vykusiame paskutiniame 2019 m. Prienø rajonosavivaldybës tarybos posëdyje politikai balsavo dël ið ankstoparengtø septyniø sprendimo projektø, apsvarstë ir á darbotvarkæátrauktus penkis papildomus klausimus.

( N u k e l t a á 2 p . )

8 p.

Izraelis arba Ðventoji þemë

Nuo spalio 3 d. iki gruodþio19 d. Naujosios Ûtos seniûnijojevyko prevencinë programa ,,Li-nas“. Ði programa buvo vykdomajau ketvirtus metus. Programojedalyvavo 10 vaikø ið N. Ûtos, Bal-bieriðkio ir Ðilavoto seniûnijø.Programos tikslas ir siekiai –dirbti su vaikais grupëje, suma-þinti vaikus uþgriuvusá chaosà,formuoti teigiamà savæs vertini-mà, pasitikëjimà savimi, savigar-bà. Padëti geriau suprasti gyveni-mà, pasidalinti savo baimëmis irnuogàstavimais, sumaþinti atsa-komybës ir kaltës naðtà, þinotisavo teises ir pareigas.

Prevencinës programos ciklàsudarë 12 susitikimø, kuriø metu bu-vo aptartos vaikams aktualios temos.Uþsiëmimø metu vaikai þaidë ko-mandinius þaidimus, pieðë, karpë,

Prevencinë programa „Linas“Naujosios Ûtos seniûnijoje

lipdë, kûrë ávairius darbelius, ku-riuos segë á savo darbø aplankà. Taippat buvo ugdomi ir formuojami tar-pusavio bendravimo ir bendradar-

biavimo, kasdieninio gyvenimoágûdþiai, pvz.: nusiplauti rankas, pa-sidengti stalà, paruoðti maistà,iðsiplauti indus.

Paskutinio uþsiëmimo metu sve-èiavomës Naujosios Ûtos biblio-tekoje. Bibliotekininkë S. Miluðaus-kienë vaikus supaþindino su Adven-to paproèiais bei tradicijomis, vaikaiminë másles. Taip pat visi kartuaptarëme programos rezultatus,ávertinome ágytas þinias. Vaikai no-riai dalyvavo programos veiklose beitikisi dalyvauti ir kitais metais.Ðvenèiø proga prevencinës progra-mos dalyviams buvo áteiktos dova-nëlës, uþ kurias dëkojame rëmëjams.Taip pat dëkojame Prienø rajonosavivaldybei uþ prevencinës prog-ramos „Linas“ finansavimà.

Prevencinæ programà vykdësocialinës darbuotojos, dirbanèios suðeimomis, tai – P. Mickaitë, J. Pet-kienë ir J. Luèkienë.

Ðia tematikrai reikiakalbëti...

2 p.

Investicija á dantø ðepetukàatsiperka ðimteriopai

Parduodamus produktusgalës gaminti namuose

Vietovardþiøsusigràþinimuireikia ryþto, vienoþodþio – TEESIE...

6 p.

2020 m. sausio 8 d. Nr. 2 (10255) 2 p.

kepimo, vaistaþoliø degustacijos, so-dø pynimo, sveikatingumo ugdymoir kt.

Ðilavoto bendruomenës centraspagal projektà ásigys árangos ir prie-moniø kirpyklai árengti, taip pat –ávairiø treniruokliø ir árangos bend-ruomenës nariø sveikatai stiprinti.

Bendruomenë „Veiveriø krað-tas“ taip pat numaèiusi ágyvendintiedukacines programas, skatinanèiasamatø plëtrà, sveiko gyvenimo bûdopropagavimà, ketina organizuotiðvietëjiðkà veiklà, ásigyti veiklomsreikalingos árangos.

Veiveriø seniûnijos bendruome-nës centras vykdys projektà, skirtàðio kraðto gyventojø uþimtumo didi-nimui, socialinës atskirties maþini-mui, aplinkos tausojimui, dirbant suantrinëmis þaliavomis. Tuo tikslu buságyvendinamos edukacinës progra-mos, susijusios su amatø plëtra, svei-ko gyvenimo bûdo propagavimu.Þelkûnø kraðto bendruomenë pro-jekto lëðomis planuoja ásigyti kirpyk-los ir rûkyklos árangà, ásirengti kros-ná-duonkepæ, kad galëtø vykdytiedukacines veiklas bendruomenëje.

Árengti mobiliojo ryðioantenas atsieis brangiauNuo 2006 m. pagal pasiraðytà, o

2014 m. atnaujintà sutartá UAB„TELE2“ buvo leista árengti mobi-liojo ryðio antenas ant Prienø kultû-ros ir laisvalaikio centro pastato sto-go. Kadangi sutarties galiojimo ir at-naujinimo terminas pasibaigë, ðia-me Tarybos posëdyje pasiûlyta skelb-ti naujà nekilnojamojo turto – 5 kv.m ploto techninës patalpos (venti-liatorinës) Vytauto g. 35, Prienø m.– nuomos vieðà konkursà, nustatant100 eurø nuomos mokestá per më-nesá. Sprendimo projekte buvo áraðy-tas pradinis turto nuompinigiø dydis– 2,00 Eur (be PVM) per mënesá,valdanèioji koalicija siûlë já didintiiki 50 eurø, o bendru sutarimu mo-kestis padvigubintas.

Patirtos iðlaidossugràþintos bendrovei

Nuo 2015 m., kai buvo pasiektassusitarimas su tuometine UAB„Prienø energija“ dël sutarties nu-traukimo, AB „Prienø ðilumos tink-lai“ savivaldybës nurodymu ið bend-rovës lëðø UAB „Trakø energija“(buv. „Prienø energija“) sumokëjo360 488,38 Eur be PVM.

Ðio susitarimo teisëtumu suabe-jojæs Audrius Narvydas kreipësi áprokuratûrà dël vieðojo intereso gy-nimo ir pasiekë, jog Kauno apy-gardos teismas 2015-07-31 sudary-

tos sutarties mokestinæ dalá pri-paþintø negaliojanèia bei pritaikytørestitucijà, priteisdamas minëtàsumà ið UAB „Trakø energija“ Prie-nø rajono savivaldybës naudai.A.Narvydo ásitikinimu, ið susigràþin-tø lëðø bûtina kompensuoti gyven-tojams patirtus nuostolius uþ per-mokëtas sàskaitas. Meras A.Vaice-kauskas patikino, kad permokëtasuma vartotojams sugráð per patvir-tintà ðilumos kainà.

UAB „Trakø energija“ ávykdëteismo ápareigojimà ir pervedë lëðasá Savivaldybës administracijossàskaità. 18 Tarybos nariø pritarëPrienø rajono savivaldybës admi-nistracijos ir AB „Prienø ðilumostinklai“ susitarimui dël patirtø iðlai-dø gràþinimo bendrovei, nepaisantA.Narvydo prieðtaravimo, esà rei-këtø luktelëti, kol LR Aukðèiausiasisteismas kasacine tvarka iðnagrinësUAB „Trakø energija“ skundà.

Kita vertus, Tarybos narys, posë-dyje taip ir neiðgirdæs atsakymø á jamrûpimus klausimus, pzv., kurio as-mens nurodymu UAB „Prienø ðilu-mos tinklai“ pervedë ðimtatûkstan-tinæ sumà, patikino, kad ðioje isto-rijoje taðko dar nedës... Juolab kadprieð pat Kalëdas paaiðkëjo dar vienagerai neapsvarstytos ðilumos ûkionuomos sutarties su „Prienø ener-gija“ skuboto nutraukimo pasekmë.Lietuvos apeliacinio teismo sprendi-mu bendrovei „Prienø ðilumostinklai“ buvo priteista per 90 tûkst.eurø bauda ir bylinëjimosi iðlaidosuþ 2015 m. nesuvartotà ir neapmo-këtà pagal sutartá privalomà su-skystintøjø dujø kieká ið SGD ter-minalo. Todël A.Narvydui rûpi ið-siaiðkinti ir tai, kas ir kodël tuometnusprendë nevykdyti Dujø tiekimosutarties, nes priteista suma, ko gero,vëlgi bus padalinta visiems ðilumosvartotojams.

Teiks paslaugas ir seniûnijoseTaryba pavedë Savivaldybës ad-

ministracijai sudaryti vidaus sandorásu UAB „Prienø butø ûkis“ dël Prie-nø rajono savivaldybës gatviø, pës-èiøjø ir dviraèiø takø, ðaligatviø, laip-tø, aikðteliø, vejø, þolynø ir gëlynøprieþiûros paslaugø teikimo pagalnustatytus ákainius nuo 2020 m. sau-sio 1 d. Preliminari vidaus sandoriosuma – 1 993 728 Eur su PVM –2020 m. didës iki 24 9216 Eur suPVM. Savivaldybës administracijosdirektorë Jûratë Zailskienë tai siejasu iðaugusiomis darbø apimtimis –seniûnø praðymu, bendrovë teiksávairias paslaugas (pvz., medþiø pjo-vimo) ir kaimiðkoje teritorijoje. Vis-gi ji patikino, kad darbai bus perkamipagal uþsakovo poreiká, atsiskaitomapagal pateiktas sàskaitas ir kitus do-kumentus.

Tarybos narys A. Narvydas savopasisakyme paþymëjo, jog svarsto-mas vidaus sandorio klausimas yraaktualus, taèiau pasiûlë sprendimonepatvirtinti, kol ðalies Prezidentasnepasiraðë Vieðøjø pirkimø ástaty-mo. Vis dëlto á ðá teisiðkai pagrástàA.Narvydo siûlymà nebuvo atsiþvelg-ta, nulëmë jo kolegos Henriko Rad-vilavièiaus iðsakyti ekonominiai ar-gumentai, esà laiku nesudarius san-dorio, nebus kam valyti ðaligatviø,jei þiema parodys nagus.

Praðomà neprivatizuoti sklypàsumaþino perpus

Taryba apsvarstë asociacijos „Pi-lutë“ praðymà á neprivatizuojamø irnegràþinamø objektø sàraðà átraukti6,8322 ha ploto valstybinës þemëssklypà, esantá Paðventupio kaime,Pakuonio seniûnijoje. Já palaikë Ta-rybos narys Jonas Vilionis, daug pri-sidëjæs tvarkant Paðventupio I pi-liakalná ir jo prieigas. Taèiau Tarybabalsavo ne tik uþ pateiktà sprendimoprojektà, bet ir uþ mero pasiûlymà

Darbotvarkë trumpa, o diskusijø daug...Ðia tema tikraireikia kalbëti...

Atvaþiavome á Prienø rajonàprieð kelerius metus ið Vilniausir negalime netylëti. Ðtai tokiosliûdnos mûsø mintys.

Gyvename miðke, gyvenameèia tik kelerius metus, tad darneatbuko þvilgsnis ir jausmai.Neaktualizuosiu dabar dar AntanoBaranausko apraðytos problemostik apie kelias belikusias apykrei-ves puðeles. Ðirdis plyðta matant,kaip kasdien yra ðiukðlinami mið-kai. Kol nestebëjome ðios proble-mos kasdien, tikrai netikëjom,kad ðiais – sàmoningëjimo, ko-vos uþ ekologijà ir informacijossrauto laikais yra tokiø þmoniø,kurie nesuprasdami þalos atva-þiavæ á miðkà numeta iðgertà bu-telá, cigareèiø pakelá ar bet kokiàðiukðlæ.

Beje, yra kur kas blogiau... Þmo-nës, bûdami miðke, ne tik mëto kas-dienines po savæs likusias ðiukðles,bet ir atveþa jas specialiai! Ásivaiz-duojate? Dabar, kai jau ásibëgëja2020-ieji metai! Prieð kelerius metusatvykæ èia gyventi (tiesa, reikëtø pa-sakyti, kad miðkas nëra mûsø, ap-link mus yra privataus ir valstybiniomiðko) aplink radome nemaþai susi-gulëjusiø ávairiø ðiukðliø krûvø, buvoir automobiliø daliø, ir statybiniø at-liekø – visko. Sutvarkëme, daugiðveþëme á stambiagabarièiø atliekøsurinkimo punktà. Bet tai nebuvoprocesas, turëjæs pabaigà. Matome,kad tai ne tik seniai atveþtos ðiukðlës,kuriø atsiradimà nuraðëme dëliðsilavinimo, kultûros ir tiesiog þiniøtrûkumo.

Miðkas bene kasdien pildosinaujomis ðiukðlëmis! Þmonës atveþasavo atliekas, kurias reikëtø veþti ástambiagabarièiø atliekø surinki-mo punktus arba tiesiog mesti á bui-tiná ðiukðliø konteinerá! O juk stam-biagabarièiø atliekø surinkimo punk-tai puikiai atlieka savo funkcijas!Sunku suprasti, kas pas tokius þmo-nes galvoje: ar jie uþaugo ðeimoje, arturi vaikø, ar su kuo nors bendrauja,skaito portalus, þiûri televizoriø???Jei yra nors vienas atsakymas „taip“,að visai neásivaizduoju, kaip taip galiþmogus elgtis... Kiek jis turi bûti iðge-dæs, iðsiderinæs, sergantis?... Nesino-ri tikëti, kad su tokiu þmogumi svei-kinausi ar juolab kalbëjausi. Kur jietokie slepiasi ir ið kur iðdygsta? Ðian-dien miðke radau atveþtus 8 maiðus,pilnus nukritusiø lapø ir spygliø.Bandau suprasti: þmogus graþino:grëbë lapus, ðlavë savo sodyboskiemà, sudëjo ðiukðles á maiðus (tainëra lengva, gal kas nedarë, neþino),sukrovë á automobilá (kaip suprantu,ne á kiekvienà automobilá tilptø tokskiekis), iðveþë ið savo kiemo ir atveþëá visø mûsø „kiemà“ – miðkà!!!!Plastikiniai maiðai yra kokius 10–20 metø? O lapai juose irs kur kasilgiau, nei bûtø iðmesti á kompostà!Gerai, gal þmonës neturi supratimoapie kompostavimo naudà, galtingëjo veþti á stambiagabarièiøatliekø punktà (nors vienas ið jø yravisai netoliese), bet kodël atveþus ðiømaiðø þmogus negalëjo iðkratyti iriðsiveþti? Tai padarius tikrai nebûtølabai didelës bëdos. Gal ir bûtøðiokia tokia invazija, bet gamta taipakeltø. Atskira problema – miðkokirtëjai ir retintojai (net neþinau, kaipjuos vadinti) jau yra taisyklë, kad kaitik jø buvo dirbta, – þiûrëk – jau galidetaliai þinoti, kà jie valgë, gërë irrûkë. Man labai gëda uþ ðiuos þmo-nes, uþ jø tëvus ir jø vaikus? O Jums?

(Autorë redakcijai þinoma)

sumaþinti ðá sklypà iki 3,5 hektaro,motyvuojant tuo, kad seniûnija busnepajëgi priþiûrëti tokià teritorijà.Ðiai alternatyvai pritarë 14 politikø,penki pasisakë prieð, du nedalyvavobalsavime.

Praðyme asociacija „Pilutë“nurodë, kad 2019 metais iðasfaltavusá Pakuoná vedantá kelià, PaðventupioI piliakalnis ir teritorija ðalia jo tapopatrauklesni lankytojams ir vietosbendruomenës nariams. Ðiuo metuminëtas valstybinës þemës sklypasyra apaugæs menkaverèiais krûmaisir medþiais, juos iðretinus ðalia pilia-kalnio ketinama árengti parkà.

Perdavë „Saulutës“nekilnojamàjá turtà

Posëdyje vienbalsiai buvo pritar-ta siûlymui lopðelio-darþelio „Sau-lutë“ patikëjimo teise valdomà nekil-nojamàjá turtà perduoti Savivaldybësadministracijai. Artimiausiu metu„Saulutë“ persikels á naujai sure-montuotà pastatà, esantá Kauno g.2C, Prienø m., o jos senajame pastateplanuojama ákurdinti Prienø miestoástaigas, vieðàsias ástaigas (asocia-cijas) ir nevyriausybines organiza-cijas, kurios pareiðkë norà naudotisminëto pastato patalpomis.

Perëmë nuosavybënlëktuvus ir automobiliusTaryba neprieðtaravo, kad Prienø

rajono savivaldybë perimtø savonuosavybën valstybës turtà, priklau-santá Lietuvos sporto centrui. Per-duodamo turto sàraðe – 21 lëktuvasJAK-52, JAK-50, JAK-18T irCESNA 150G bei trys GAZ ir MAZmarkiø automobiliai likutine 24eurø verte. Tokiu bûdu siekiama uþ-tikrinti Kauno paraðiutininkø kluboveiklos tæstinumà Pociûnuose,toliau plëtoti aviaciná sportà, pro-paguoti aktyvø laisvalaikio pralei-dimà tarp gyventojø ir sveèiø.

Dalë Lazauskienë

Paskutiniame 2019 m. savivaldybës tarybos posëdyje uþ ilgametá darbà padëkota Finansø skyriaus vedëjaiN.Pauþienei ir buvusiam Prienø miesto seniûnui A.Matulevièiui. Autorës nuotraukos

Savivaldybës vadovai palinkëjonaujø iniciatyvø bei sëkmës dirbantseniûnijos labui, dëmesingumoþmonëms bei nuoðirdaus rûpini-mosi jø reikalais.

J.Armonienë, jau metus laikinaiëjusi seniûno pareigas, su seniûnodarbu spëjo susipaþinti, dalá patir-ties ágavo ið buvusio seniûno Algi-manto Matulevièiaus. Ji paþymëjo,jog stengsis dirbti taip, kad seniûnijabûtø dar graþesnë.

Meras ir administracijos vado-vai aptarë su seniûne seniûnijos ad-ministracijos darbo sàlygas, socia-linius, ûkinius klausimus, pasidali-no abipusiais lûkesèiais: dël miestobei kaimiðkø teritorijø tvarkymo,

didesnio dëmesio socialiniø bûstøprieþiûrai ir kontrolei, bendravimosu gyventojais ir bendruomenëmis,bendradarbiavimo su Savivaldybeir kitomis seniûnijoje veikianèiomisástaigomis.

J.Armonienë yra prienietë, bai-gusi „Revuonos“ vidurinæ mokyklà,Gomelio kooperacijos institute ági-jusi ekonomisto specialybæ.

Prieð eidama Prienø seniûnijosvyriausiosios specialistës, pavaduo-janèios seniûnijos seniûnà, pareigasJ. Armonienë dirbo Alytaus VSDFVPrienø skyriuje vyriausiàja specialiste.

Prienø r. savivaldybësinformacija

Darbà pradeda naujoji Prienø seniûnijosseniûnë Janina Armonienë

Sausio 2-àjà meras Alvydas Vaicekauskas, administracijos di-rektorë Jûratë Zailskienë ir direktorës pavaduotojas Algis Marcinke-vièius pasveikino Prienø r. savivaldybës administracijos skelbtà kon-kursà laimëjusià naujàjà Prienø seniûnijos seniûnæ Janinà Armonienæ(nuotraukoje – antra ið kairës).

(Atkelta ið 1 p.)

2020 m. sausio 8 d.3 p. Nr. 2 (10255)

Anot gydytojos vaikø odontologës Erikos Maþeikës, maþø vaikø dantøvalymas bei taisyklingø kasdienës burnos ir dantø higienos áproèiø skiepijimasyra tëvø atsakomybë, todël patariama kantriai pradëti vaikus to mokyti vosiðdygus pirmajam pieniniam dantukui. Nuotrauka ið asmeninio archyvo

Prieþiûra – nuo pirmopieninio danties

Pagrindinis skirtumas tarpsuaugusiojo ir vaiko kasdienës dan-tø higienos yra tas, kad ikimokyk-linio amþiaus vaikai kokybiðkai pa-tys to padaryti negali, todël jiemsreikalinga suaugusiøjø pagalba.

„Maþø vaikø dantø valymas yravienareikðmiðkai tëvø atsakomy-bë. Þinoma, ne visiems vaikamslengva dantis iðvalyti – neretai pri-reikia iðradingumo, þaidimø ir pa-pildomos motyvacijos“, – teigia gy-dytoja vaikø odontologë E. Maþei-kë, kuri rekomenduoja vaikamspradëti valyti dantis nuo pat pir-mojo pieninio danties, iðdygstanèiomaþdaug ðeðiø mënesiø kûdikiui.Nuo tada maþieji turëtø pratintisir susipaþinti su tuo, kad dantukaikiekvienà dienà turi bûti valomi.

Taip pat patariama leisti vaikuiimti ðepetëlá, dëti já á burnà, nestokiu bûdu jis þaidþia ir kartu pra-tinasi, masaþuojasi bedygstanèiødantø dantenas ir formuojasi geràdantø valymo áprotá. Þinoma, vis-kas turi vykti priþiûrint suaugusie-siems ir po to tëvai dantis dar turipervalyti.

Nuo dantøðepetuko iki burnosskalavimo skysèioNet ir renkantis burnos prie-

þiûros priemones, rekomenduo-jama prieð tai apsilankyti pas spe-cialistà, nes vaikams fluoridø kiekispastoje parenkamas odontologopagal esamà dantø bûklæ ir amþiø,todël gali svyruoti nuo 500 iki 1450ppm, esanèiø áprastinëje suaugu-siøjø pastoje.

Be to, geriausia valymo kokybëpasiekiama valant dantis po vienà,naudojant vieno danties ðepetëlá.Geras pasirinkimas yra ir ultragar-sinis dantø ðepetëlis, taèiau, ne-paisant to, kad ðepetëlis pats sukasi,

valant vis tiek reikia atlikti ðluojantájudesá nuo dantenos iki dantø krað-to, kad kà tik nuvalytos apnaðos „ne-susisuktø“ atgal prie dantenø.

Norint palaikyti visà burnos ðva-rà, rekomenduojama vaikus pamaþupratinti prie dantø siûlo, tarpdanèiøðepetëlio, lieþuvio valiklio, o vyres-niems nei 6 metø vaikams galimanaudoti ir skalavimo skystá. Be to,dantø valymo kokybæ namie gali pa-dëti ávertinti dantø apnaðà daþanèiostabletës.

Norint iðvengtine tik danties skausmo,

bet ir ligøProfilaktiniai vizitai pas specia-

listus yra neatsiejami nuo taisyklin-gos burnos higienos ir bûtini, norintiðvengti nepageidaujamø ligø. Jømetu yra apþiûrima esama burnos irdantø bûklë, atkreipiamas dëmesysá vietas, kur lieka apnaðø ar maistolikuèiø, nes jas reikëtø valyti atidþiau.Bûtent ðios dantø sritys greièiau gen-da, o situacijos nekeièiant formuo-jasi ertmës dantyse, atsiranda dantøskausmai.

Ðiø vizitø daþnis vaikams gali svy-ruoti nuo 3 iki 12 mënesiø, priklau-somai nuo ëduonies atsiradimo ri-zikos, bet daþniausiai rekomenduo-jama apsilankyti pas gydytojà odon-tologà kas pusmetá.

Be viso to, tai vaikams tarnaujair kaip paþintinës procedûros – svar-bu, kad vaikas priprastø prie odon-tologinio kabineto, uþmegztø drau-giðkà ryðá su gydytoju ir jo komanda.

Daþniausios klaidospriþiûrint vaikø dantukus

Pagrindinë ir daþniausia vaikødantø prieþiûros klaida yra jø valymoatsakomybës perkëlimas vien tikvaikui, todël itin svarbu, kad tëvaipervalytø vaikui dantis maþiausiaiiki 8 metø. Vëliau viskas priklausonuo vaiko savarankiðkumo ir pasie-

kiamo dantø valymosi kokybës re-zultato, bet daþnu atveju prireikia të-vø kontrolës ir vyresniame amþiuje,maþdaug iki 12 metø.

Dar viena daþnai pasitaikantiklaida – tarpdanèiø nevalymas vai-kams. Jei vaiko dantys lieèiasi vienassu kitu ir nëra plataus tarpelio tarpdantø, vienà kartà per parà tarpdan-èius reikia valyti su siûlu ar tarpdan-èiø ðepetëliu, nes valant áprastu ðe-petëliu lieka maisto likuèiø ir tokiaisatvejais iðkart genda daþniausiai nevienas, o du dantys.

Be viso to, tëvai daþnai skundþiasigydytojams, jog vaikai nesileidþia va-lyti dantø, todël, nenorëdami jøspausti, tëvai dantø nevalo tol, kolneatsiranda baisiø pasekmiø.

„Reikia pasistengti vaikà su-dominti – galima dainuoti dainelæar pasakoti istorijà apie dantukus irnepageidaujamus jø gyventojus –mikrobus, ar susitarti, kad po dantøvalymo vaikas galës paþaisti savomëgstamà þaidimà, paþiûrëti fil-mukà. Taip pat motyvacijai pastip-rinti padeda ir skanus, daþniausiaivaisinis, dantø pastos skonis“, – pa-taria gydytoja vaikø odontologë E.Maþeikë.

Kuo maþiaucukraus – tuo geriauVisiems tikriausiai þinoma, kad

maistas, kurá valgome, gali stiprinti

mûsø dantis arba jiems kenkti. Jeimityboje daug paprastøjø, lengvaiskaidomø angliavandeniø – cukraus,miltiniø produktø, tuomet dantysbus labiau linkæ gesti, nes ðiuos mais-to produktus burnoje gyvenanèios irëduoná sukelianèios bakterijos skai-do á rûgðtis, dël kuriø atsiranda pa-virðiniø paþeidimø, o vëliau ir ert-miø. Taigi patariama vartoti kuo ma-þiau saldintø maisto produktø ir gëri-mø, o troðkulá geriausia malðinti van-deniu ar nesaldinta arbata.

Be to, norint sustiprinti dantis iðvidaus, reiktø á mitybos racionàátraukti daugiau kalcio, vitaminø D,A, K2 turinèiø maisto produktø –sûrio, sviesto, natûralaus jogurto, ke-fyro, morkø, brokoliø, kaimiðkøkiauðiniø, kokosø aliejaus, riebioslaukinës þuvies, avokadø, rieðutø.

Sugedæ dantys –silpno ar serganèioorganizmo rodiklisNe tik maistas, bet net ir pavie-

niai medikamentai, skirti bendri-nëms ligoms gydyti, gali turëtiátakos burnos bûklei. Pavyzdþiui,daþnai ir netinkamai vartojamiantibiotikai iðbalansuoja þarnyno,taip pat ir burnos, mikrofloros –gerøjø ir blogøjø bakterijø –pusiausvyrà, o vaistai, vartojamiepilepsijai gydyti, gali sukeltidantenø paburkimà.

Juk organizmas yra viena visu-ma, todël natûralu, kad burnos irviso kûno sveikata daugiau ar ma-þiau yra susijusi. Pavyzdþiui, þmo-gui sergant dantenø ar kaulo uþ-degimu, jo patogeninës burnosbakterijos gali patekti á kraujotakàir paþeisti ðirdies audinius. Taip patdaþnai pasitaiko, kad sergant arpersirgus perðalimo ligomis atsi-randa dantø skausmø ir tinimø,taèiau tai daþniausiai paûmëja dëlorganizme jau esanèios, dël ëduo-nies komplikacijø atsiradusioslëtinës infekcijos, kai, nusilpusimunitetui, organizmas nebesuge-ba su jomis susitvarkyti.

„Ëduonis yra liga, kurios ga-lima iðvengti taisyklingai maitinan-tis ir tinkamai priþiûrint dantis, tàrodo mokslinë literatûra ir ne vienasasmeninis pavyzdys. Taèiau þvel-giant plaèiau, kariesas labiau yrane tiek prastos imuninës sveikatos,o netinkamo gyvenimo bûdo pasi-rinkimo rodiklis, todël labai svar-bu, kad tëvai nuo pat maþø dienørodytø vaikams tinkamà pavyzdáir kantriai juos mokytø taisyklingoskasdienës burnos higienos ágû-dþiø“, – teigia gydytoja vaikø odon-tologë E. Maþeikë.

Investicija á dantø ðepetukà atsiperka ðimteriopaiDidþioji dalis suaugusiøjø neteisingai priþiûri savo dantis ir

kovoja su ávairiomis dantø problemomis ar ligomis, todël ne-keista, kad ir vaikams nuo pat maþens nëra skiepijami tinkamikasdienës burnos higienos áproèiai. Apie tai, kaip teisingai pri-þiûrëti vaikø dantukus, kokios bûna daþniausios tëvø klaidos irkà dantys pasako apie viso organizmo bûklæ, pasakoja gydytojavaikø odontologë Erika MAÞEIKË.

Uþs.Nr.01

„Daþnai „Versliai Lietuvai“ uþ-duodami klausimai dël verslo pra-dþios ir plëtros yra susijæ su maistotvarkymo veikla. Pastebëjome, kadþmonës rodo didelá norà vykdytiveiklà legaliai, taèiau vieniems dëlpertekliniø reguliavimø to padarytinepavyksta, kitiems ið viso dingstanoras imtis ðio verslo. Dþiaugiamës,kad pernai jau pavyko susitarti su re-guliuojanèiomis institucijomis dëlgalimybës parduodamà maistà ga-minti namuose, nors ir pastato pa-skirtis yra gyvenamoji. Dabar turimedar vienà svarbø pasikeitimà – su-paprastintus reikalavimus gaminan-tiems namuose, be kuriø vis dar ne-buvo ámanoma uþsiimti ðia veikla“,– sako Vytautas Adomaitis, „VersliLietuva“ Verslo aplinkos gerinimo

grupës vadovas.Praneðime spaudai raðoma, kad

pagal naujuosius reikalavimus mais-to tvarkymo subjektai, já gaminantysmaþais kiekiais gyvenamosios pa-skirties patalpose ir tiekiantys tie-siogiai vartotojams, turës pasirinktivienà ið dviejø veiklos rûðiø. Pirmoji– kepyklos ir miltiniø produktø ga-myba, pavyzdþiui, pyragai, tortai,bandelës, keksiukai, sausainiai irpan. Antroji – paruoðtø valgiø ir pa-tiekalø gamyba, pavyzdþiui, karðtipatiekalai, ðalti uþkandþiai, pus-gaminiai bei kita.

Jurgita Viltrakienë, technologë,higienos ekspertë, „kitchen RULES“ákûrëja ir partnerë atkreipia dëmesá,kad reikalavimuose yra nurodyta,jog prekyba bus leidþiama tik tiesio-

giai galutiniam vartotojui, taip patjuose pateikti gamybos kiekiai. „At-siþvelgiant á gaminamo produkto rû-ðá ir svorá, nustatyta, kiek jø mak-simaliai galima pagaminti per vienàdienà“, – teigia ekspertë.

Pavyzdþiui, miltinës ir kreminëskonditerijos gaminiø, kurie sveriadaugiau kaip 250 g (duona, pyragas,tortas ar pan.), per dienà galima pa-gaminti ne daugiau nei 5 vnt., o tokiø,kurie sveria 250 g ir maþiau (ban-delës, keksiukai, spurgos ir kt.), gali-ma pagaminti ne daugiau kaip 100vnt. Sveriamø smulkiøjø duonos arpyrago gaminiø (pvz., sausainiai,dþiûvësiai ar pan.) numatytas mak-simalus kiekis – ne daugiau nei 7 kg.Gaminant patiekalus, per vienà die-nà jø bus galima paruoðti ne daugiaukaip 20 porcijø, pusgaminiø (pvz.,makaronai, koldûnai, blyneliai ir kt.)– ne daugiau nei 10 kg ir nedideliøuþkandþiø (pvz., vieno kàsnio sumuð-tiniai) – ne daugiau kaip 100 vnt.

Anot J. Viltrakienës, dabar ðiàveiklà galima pradëti be dideliøinvesticijø á namø virtuvæ. Patalpomskeliami esminiai reikalavimai: ap-

linka ir áranga turi bûti geros bûklës,ðvari ir lengvai valoma, prireikus –dezinfekuojama; patalpoje neturibûti kenkëjø; bûtina uþtikrinti karðtoir (ar) ðalto geriamojo vandens tie-kimà; turi bûti atliktas vandens la-boratorinis tyrimas; laiku ir daþnaipaðalinamos ið darbo zonos atliekos.

„Svarbiausia, kad þmonës supras-tø, jog jie patys prisiima atsakomybæuþ savo pagamintà maistà. Todël re-komenduojama laikytis tempera-tûriniø reþimø, naudoti tik ðvieþias,kokybiðkas þaliavas, apsaugoti pro-duktus nuo kryþminës tarðos. Svarbuuþtikrinti maisto produktø ir þaliavø,ið kuriø gaminamas maistas, atse-kamumà bei iðsaugoti ásigijimo do-kumentus, etiketes, kuriuose nuro-dyta sudëtis, tinkamumo vartoti ter-minas ar partijos numeris“, – akcen-tuoja J. Viltrakienë.

Nors gyvenamosios paskirtiespatalpose jau galima vykdyti maistogamybà, taèiau tiems, kurie ðia veik-la planuoja uþsiimti ne nuosavame,o dviejø butø sublokuotame namear daugiabutyje, reikia gauti kaimy-nø sutikimus. Taip pat svarbu, kad

patalpos, áranga, produktai ir þalia-vos atitiktø supaprastintus Valstybi-nës maisto ir veterinarijos tarny-bos reikalavimus. Prieð iðduodantmaisto tvarkymo subjekto paþymëji-mà, inspektoriai vizituoja ir vertinapatalpø bei gamintojo pasiruoðimà.V.Adomaièio teigimu, anksèiau vy-ravusi nuostata, kad reikia ið ankstouþkirsti kelià visiems galimiems nei-giamiems poveikiams, sukûrë per-teklinius veiklos draudimus ir ne-proporcingus apribojimus, kuriemaþino Lietuvos verslo konkuren-cingumà.

„Supaprastinti reikalavimai le-mia lengvesnæ verslo pradþià, nerei-kalaujanèià dideliø investicijø arsudëtingo pasiruoðimo. Manome,kad tai paskatins naujø verslø kûri-màsi ir bendrà verslumà visoje Lietu-voje. Vieniems toks verslo pobûdisyra papildoma veikla, kitiems – pra-gyvenimo ðaltinis arba paskatinimaskurti didesná verslà, atidaryti savorestoranà ar kepyklëlæ“, – sako V.Adomaitis.

PR Parduodamus produktus galës gaminti namuoseNuo ðiol mûsø ðalies gyventojai parduodamus maisto produktus

galës gaminti namuose, o tai daræ ir anksèiau turës galimybæ lega-lizuoti savo veiklà. Pernai priimtà nutarimà, leidþiantá su maistogamyba susijusià veiklà vykdyti namuose, nekeièiant pastato gyve-namosios paskirties, papildë 2019 m. gruodþio 14 d. ásigaliojæ naujisupaprastinti Valstybinës maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimai.

2020 m. sausio 8 d. Nr. 2 (10255) 4 p.

Tai, kas iðaugina... Paþink savo kraðtà

Pradëdama konferencijà viena iðjos organizatoriø – NKRP direkcijosvyr. specialistë Romutë Miluðaus-kienë – pastebëjo, jog kiekvienas kai-mas, geografinis objektas turi savoistorijà, kurià daugeliu atvejø atspin-di jø pavadinimai. Jos teigimu, vai-kams paprastai patinka patiems kurtiistorijas ir padavimus apie konkreèiøvietovardþiø ar vandenvardþiø kil-mæ, naujai prakalbindami juos, jie la-bai tiksliai „pagauna“ esmæ.

Ko gero, taip yra todël, kad gyve-namøjø vietoviø varduose uþðifruotato kraðto istorija, þmoniø ryðys sugamta, jø buvæs socialinis statusas,bûdas, verslai, ákûrëjø pavardës, is-toriniai ávykiai.

Taigi vietovardþiai yra kolekty-vinës atminties dalis, jie teikia bend-rumo ir tæstinumo pojûtá, padedasusitapatinti su konkreèia vietove,didþiuotis ja. Iðnykus gyvenamøjøvietoviø vardams, þmonës lieka tarsibe ðaknø ir savo ðeimos, giminës,bendruomenës istorijos.

Alytaus muziejaus muziejininkësDeimantës Aidukaitës-Mikelionie-nës teigimu, ilgiausiai neuþmirðta-mi yra hidronimai – upiø, jø intakø,eþerø, pelkiø vardai, jie apibûdinane tik ðiø geografiniø objektø savybes,augmenijà, su jais susijusius ávykius,bet ir áprasmina buvusiø gyventojødvasiná pasaulá ir gebëjimus.

Remiantis iki ðiol iðlikusiaisvandenvardþiais, galima nubrëþtinetgi Lietuvos teritorijos, kurioje ikiiðnykimo gyveno jotvingiai, ribas. Tai– Uþnemunë, Vakarø Baltarusija irÐiaurinë Lenkija.

Jotvingiai nepaliko jokiø raðyti-niø ðaltiniø, iðskyrus vienintelá pami-nëjimà – Beloveþo girioje, Lenkijoje,rastà lenkø – jotvingiø þodynëlá su215 þodþiø, todël, aiðkinantis ðioskalbos ypatybes, galima remtis tikiðlikusiais vietovardþiais ar asmen-vardþiais. Anot D.Aidukaitës-Mike-lionienës, mokslininkai neabejojadël 65 vandenvardþiø jotvingiðkoskilmës.

Jotvingiø kalba turëjo nemaþaibendrumø su lietuviø kalba, tai rodobendros þodþiø ðaknys: bebr- (liet.bebras), berz- (liet. berþas), gil- (liet.gilus), gulb- (liet. gulbë), egl- (liet.eglë), gir- (liet. giria), purv- (liet. pur-vas), klon- (liet. klonis) ir daugeliskitø. Ji atskleidë, jog jotvingiø kalbaibûdinga priesaga -ingë, -ingis (Ap-

„Vietovardþiø susigràþinimui reikia ryþto, vieno þodþio – TEESIE...“2019-ieji, Lietuvos vietovardþiø metai, buvo palydëti gruodá Ne-

muno kilpø regioninio parko direkcijoje surengta konferencija „Daugklausimø, maþai atsakymø“. Jau pats konferencijos pavadinimas irkai kuriø praneðimø temos nuteikë liûdniems pamàstymams apieprarastus istorinius vietovardþius. Pradedant sovietmeèiu ir tæsiantðiais laikais, ið juridiniø dokumentø jau yra iðbraukta tûkstanèiai kai-mø ir kitø vietoviø pavadinimø, jø naikinimo tendencija iðlieka, norsvalstybei privalu rûpintis ðios kultûros, istorijos ir kalbos vertybësiðsaugojimu.

singë, Sausvingis), kirèiuota galûnë-us (Alytus, Vyèius, Ðvenèius, Skrob-lus), senasis dvibalsis -ei- (Leipalin-gis, Veisiejai), priebalsiø s, z vartoji-mas vietoj ð, þ (Zervyna, Zapsë, Skir-zius, Svetus, Sakna). Galimai jotvin-giðkos kilmës upëvardþiai su priesa-ga -upis, -upë (Oþkupis, Ðernupis,Puknupis, Raiðupis, Ðeðupë), Uþne-munëje priskaièiuojamas 341 tokspavadinimas. Upëvardþiai su galûne-da (Grûda, Rauda, Vada) kildinamiið sûduviø þodþio ude (vanduo), lie-tuviø kalboje jø randama beveik 50.

Praneðëja apgailestavo, kad kaikurie jotvingiðkos kilmës vietovar-dþiai yra nykstantys, pavyzdþiui, Pie-tø Lietuvos gyvenvietëje Apsingëjelikæ vos du gyventojai, ðalia Leipa-lingio esanti bala Skirziabalë iðbrauk-ta ið þemëlapio, toks pat likimas - irGarbakojo balos Lazdijø rajone.

Praneðëja pavardino ir Prienørajono vietovardþiø bei hidronimø,kurie galëtø bûti jotvingiðkos kilmës:Jieznas, Pramieþiai, Guostus, Pre-meza, Karvë.

Aukðtadvario regioninio parkovyr. kultûrologë Rita Balsevièiûtë su-domino pasakojimais, kas slypi uþAukðtadvario ir Stakliðkiø apylinkiøkaimø pavadinimø. „Vietovardþiai– tarsi siûlo galas, já vyniodamas ireidamas tolyn gali atverti dar neþi-nomus istorijos ir etnografijos klo-dus,“ – teigë R.Balsevièiûtë. Ne viene-rius metus vaikðèiodama po kaimusir kalbindama senuosius jø gyvento-jus, etnografë iðgirdo labai ádomiøistorijø apie jø gyvenamøjø vietoviøvardø kilmæ.

Pavyzdþiui, baigiantis iðnyktiGedanoniø kaimas Stakliðkiø seniû-nijoje, pasak vieno senolio, gavo pa-vadinimà nuo þodþio „giedoti“, „siel-vartauti“, kuomet kaimo gyventojaiiðmirë nuo choleros.

Senais laikais buvo tikima, kadmedþiuose gyvenanèios dievybëspadeda pasveikti, suteikia fiziniø irdvasià stiprinanèiø jëgø. 1915 m. gi-mimo senolis R.Balsevièiûtei yra pa-sakojæs apie medþionis, þmones, ku-rie gydydavo prie senø àþuolø. Su tuosietinas ir Medþioniø kaimo pava-dinimas.

Praneðëjos teigimu, prie Vilkokð-nio eþero ásikûræ Þuklijai ir Þydkal-nis laikytini senojo ekonominio vers-lo pavyzdþiu, tai atsispindi ir jø pa-vadinimuose. Pasakojama, kad visi

kaimo gyventojai luotais plaukdavæá eþerà þûklauti, o kaime ásikûræ þy-dai, turëjæ ir maldos namus, supirk-davo ir perparduodavo jø laimiká.

Kaukoruose buvo laikomasi la-bai senos tradicijos – laukdamos bu-silo (gandro), ðeimininkës kepdavokakorus – bandeles, kurias kabinda-vo ant medþiø.

Apie Aukðtadvario apylinkëseesanèià Velnio duobæ pasakojama,kad kaþkada èia stovëjusi baþnyèia,kurià pradangino nelabieji. R.Balse-vièiûtë archyve iðsiaiðkino, kad ðispasakojimas turi realø pagrindà. Jaipavyko atrasti senus dokumentus,kuriuose minima, kad 1666 m. ðiþemë buvo padovanota domininko-nø vienuoliams, ðie buvo pastatæ kop-lyèià, kurioje klausydavosi baudþiau-ninkø iðpaþinèiø.

Vyr. kultûrologë uþraðë ir ádo-mius senøjø kaimo þmoniø pasako-jimus apie Lelionis, Karapolá, Al-kaièius, Grendavæ, Mockantiðkes,Babraunykus, Sabaliðkes, Vilkiny-kus, Salygà, Amerikà, Gelvariðká,Spindþià ir kt. Pasak etnografës, se-noliais reikia tikëti, jie ið lûpø á lûpasperduoda istorinæ atmintá ateinan-èioms kartoms.

Nemuno kilpø regioninio parkovyr. specialistë Rosita Dargienë ap-þvelgë NKRP teritorijoje esanèiø arbuvusiø kaimø pavadinimus, jø kil-mæ ir nykimo tendencijas. Informa-cijos apie buvusius vietovardþius, jøkaità galima rasti iðlikusiose baþ-nyèiø gimimo, santuokos ar mirtiesmetrikø knygose, dvarø bei baþnyèiøinventoriniuose sàraðuose, teismo irkituose dokumentuose. Áraðai juose– senàja rusø, lenkø kalba ar loty-niðki. Dalis dar XVI – XVIII a. mi-nimø vietovardþiø iðnyko stambinantvaldas (pvz., Lialevðèizna, Lideikovð-èizna, Dovtianiðkës, Dubki, Gabria-lovskas, Jauneikovièiai, Girvënai,Padkampiai, Sosnovka, Sprindþiai irkt.), kiti – pakito (Aðmintiðkës – Að-minta), Sipovðèizna – Siponys,Neèiûncai – Neèiûnai, Þvirgþdanzai– Þvirgþdënai ir kt.).

R.Dargienës surinktais duome-nimis, 2011 m. NKRP teritorijojebuvo du miestai, Balbieriðkio mies-

telis, 103 kaimai ir viensëdþiai. Begyventojø likæ 6 proc. ðios teritorijoskaimø (tarp jø – Daujotiðkës, Bal-voniðkës, Gudakalnis, Dambava),25 kaimuose gyvena iki 10–ties gy-ventojø (Babroniø, Daukantø, Da-vaitbalio, Dzingeliðkiø, Jackoniø,Julijanavos, Kalviø, Muliðkiø,Ðûtupio, Zajø ir kt.), 49 proc.teritorijos – 11 – 50 gyventojø. Kasminimø kaimø ir vietovardþiø lau-kia ateityje? Gal tik paminkliniuoseakmenyse þmoniø iniciatyva áam-þinti pavadinimai?

Vietovardþius kûrë þmonës, kàjie norëjo pasakyti vietoviø pavadi-nimais, antrus metus internetiniamelietuviø kalbos þodyne tyrinëja jau-niausias konferencijos praneðëjasJaunius Dagilis ið Prienø „Þiburio“gimnazijos.

Jo teigimu, daugiausia Prienørajono vietovardþiø yra susijæ suþmogumi, jo iðskirtinumà ir indivi-dualumà pabrëþianèiais bûdo bruo-þais, iðorinëmis ir vidinëmis savybë-mis, veikla, darbo árankiais ir prie-taisais, pvz., Pakumprys, Kupriai(kûprintis, kupra), Jakniðkës (go-dþiai griebti, valgyti, ësti), Èiudiðkiai(keistas, nuostabus), Mikalinë (mik-èius), Ðiauliðkiai (strëlë), Këbliðkiai(trikojis), Medviðiai (medinë vinelëbatø padams kalti). Nemaþai vieto-vardþiø skirta gyvajai gamtai, þoli-niams augalams, miðkams, reljefui,

vandens telkiniams apibûdinti(Apuðotas, Liepalotas, Uosa, Vyð-niûnai, Obelinë, Asiûklë, Burokið-kës, Pramieþis, Giraitiðkës, Ðiliniai,Medþiukai, Paprûdþiai, Uþbaliai,Purvininkai ir kt.)

Jaunius padarë iðvadà, kadPrienø rajono savivaldybës kaimøpavadinimai daþnai sudarytipridedant priesagas, daugiausiagyvenvieèiø yra su priesaga -iðkis (net144), gausu deminutyviniø priesagø.

J.Dagilis sakë, kad tyrinëti vie-tovardþius buvo ádomu – jis suþinojonaujø senoviniø þodþiø, iðsiaiðkino,kà reiðkia vietoviø pavadinimai, to-dël savas kraðtas tapo dar spalvin-gesnis. Anot jo, vietovardþiai – tikraslobis norint ávairioms rajono ástai-goms ar organizacijoms parinkti pa-vadinimus. Jauniaus pasiryþimastæsti pradëtà darbà buvo palydëtasplojimais.

Vilniaus universiteto Geomoks-lø instituto doc. Filomena Kavoliûtëkonferencijà baigë graþiosios ir grau-dþiosios lietuviðkø vietovardþiøistorijos pavyzdþiais.

„Skaitydamas vietovardþius,prieð akis matai Lietuvos gamtà – jikalnuota, þvyruota, duobëta, su ly-gumomis ir pakilimais… Vietovar-dþiai su ávairiomis priesagomis, ma-þybiniai, malonybiniai, susijæ su gy-vûnais, paukðèiais, þmoniø uþsiëmi-mu, atskleidþia mûsø kalbos turtin-gumà, þmogaus ir gamtos artimu-mà… Tenka sutikti su K.Bûga, kurissakë, kad vietovardþiais kalba patiþemë,“ – kalbëjo F.Kavoliûtë.

NKRP vyr.specialistë R.Miluðauskienë dëkoja praneðëjai D.Aidukaitei-Mikelionienei.

Doc. F.Kavoliûtë.

Aukðtadvario regioninio parkovyr.kultûrologë R.Balsevièiûtë.

„Þiburio“ gimnazijos moksleivisJ.Dagilis.

NKRP vyr.specialistë R.Dargienë.

Paminklinis akmuo, skirtas buvusiam Medenø kaimui (Balbieriðkio sen.) atminti, pastatytas buvusiø jo gyventojø pastangomis. ( N u k e l t a á 6 p . )Autorës nuotraukos

' ' '

2020 m. sausio 8 d.5 p. Nr. 2 (10255)

Sausio priminimai Paðnekesiai

SKANAUS!

Namams...Kai tik kalba pasisuka apie namus, pir-

miausia galvoje rikiuojasi darbai moterims. Ðákartà norisi kai kà patarti vyrams. Jei gyvenatenuosavame name ar sodyboje, tikrai pavasarápraverstø dovana visai ðeimai – naujas dailusir patogus suolelis poilsiui. Todël dabar po visøðvenèiø, kad neuþsisëdëtumëte prie televizo-riaus, pats laikas apie tai pagalvoti.

Pirmiausia teks pavartyti þurnalus, panarðy-ti internete ir iðsirinkti modelá. Vëliau pasëdëtiprie brëþinukø, iðsiaiðkinti, kokiø ir kiek reikiamedþiagø, po to jau á prekybos centrà – dabarkaip tik gausu ávairiø nuolaidø. Tikriausiai turi-te namuose vietà meistravimui – rûsyje, ûkinia-me pastate ar kur kitur. Jeigu ne, kiekvienamvyrui bûtina jà ásirengti! Ir nors dabar gatavølauko baldø apstu, galima nesunkiai ir nebran-giai nusipirkti, niekas neatstos savo rankø dar-bo gaminio. Suolelá planuokite patogø, su atlo-ðu, porëmiais, platokà, kad galima bûtø ir iðsi-tiesti pavësyje valandëlei.

Iki pavasario darbo uþteks, o tuomet jauiðsamiai pakalbësime, kur graþiausiai suolelisatrodytø pastatytas, kokie augalai labiausiaiderëtø ðalia. Jeigu atrasite kitø naudingø meist-rystës darbø – kaþkà sutaisyti, pakeisti, pato-bulinti – ðeimininkë tik apsidþiaugs. Sëkmësmeistraujant!

Sveikatai...Permainingi orai kelia pavojø ne tik augalø

perþiemojimui, bet pirmiausia ir mûsø paèiøsveikatai. Darykime viskà, kad padëtume sau,neperðaltume ir nesusirgtume rimtai. Pri-minsime keletà labai paprastø dalykø pirmajaipagalbai, taèiau svarbiausia suvokti, kad vienpaskaièius receptà ar patarimà jis tikrai nepa-gelbës – reikia juo pasinaudoti!

Taigi, jei perðti gerklæ, nieko nelaukite: ástiklinæ kiaulpieniø arbatos ádëkite du ðaukðtusmedaus, ápilkite ðaukðtelá obuoliø acto ir gautumiðiniu skalaukite gerklæ.

Galite pagelbëti sau, jei pakaitinsite medø,uþtepsite ant storesnio audeklo ir apsiriðitekaklà.

Persiðaldæ pasidarykite karðtà vonelæ ko-joms, apsimaukite vilnones kojines ir kas dvivalandas suvalgykite po dvi skilteles èesnako,kvëpuokite karðtais bulviø garais.

Dar keletas bûdø stiprinti organizmà:* sumaiðyti stiklinæ maltø razinø, dþiovintø

abrikosø, graikiniø rieðutø, dvi neluptas su-smulkintas citrinas, 1,5 stiklinës medaus. Var-toti po ðaukðtà 3 kartus per dienà.

* ið litro ðvieþiø spanguoliø iðspausti sultisir sumaiðyti su keturiais ðaukðtais skysto me-daus, dviem saujomis maltø graikiniø rieðutøir keturiais ðaukðtais brendþio. Vartoti poðaukðtà 3 kartus per dienà.

* juodojo ridiko virðûnæ nupjauti, ðaukð-teliu iðskaptuoti vidø, ádëti du ðaukðtelius me-daus. Uþdëti nupjautà virðûnæ ant ridiko ir pa-likti per naktá. Medus iðtirps, susimaiðys su ridikosultimis – puiki priemonë nuo perðalimo ligø.

O ðtai ir penketukas augalø-gelbëtojø,kuriø visuomet reikia turëti atsargoje vësiuojumetø laiku: paprastasis erðkëtis, avietës (uogosir ðakelës), purpurinës eþiuolës, èesnakas,imbieras.

Tikriausiai ne kartà girdëti ðie patarimaiir receptai. Taèiau atminkite, jeigu esate aler-giðki vienam ar kitam produktui, geriau jo ne-vartoti. Bûkite atsargûs, saugokite save, o jeigujau taip atsitiko, kad liga paguldë á patalà, tegulbus gera proga pagalvoti, kodël susirgote, kokiato prieþastis.

Gëlininkams...Sausá dar tæsiasi gruodyje prasidëjæ ðilti

orai. Anksèiau rudená pasodintos svogûninësgëlës – rugsëjo pradþioje iki spalio vidurio –jau sudygo. Vëliau sodintos dar slepiasi po þeme.Jei prasidës didesni ðalèiai, jie gali pakenktiðiaip jau iðtvermingoms svogûninëms gëlëms.

Todël mulèiuokite durpëmis, pridenkiteegliðakiais. Beje, olandø mokslininkai Lietuvàyra priskyræ prie stresiniø ðaliø tulpiø augi-nimui. Pasikartojantys atodrëkiai ir vël atei-

nantys ðalèiai nepatinka gëlëms.Tokiø stresø bijo ir rododendrai. Atðalus

orams ir nusistovëjus iki –5 laipsniø reikiamulèiuoti juos durpëmis, pridengti egliðakë-mis ar darþo danga. Patyræ dideles oro per-mainas rododendrai gali neþydëti, nesubran-dinti sëklø. Taèiau svarbu neuþdengti jø esantteigiamai temperatûrai, nes tuomet daþniausiaijie suðunta.

Roþës taip pat laukia jûsø budrumo – ap-saugoti bûtina, bet nei per anksti, nei per vëlai.Nepakenks, jei apkaupëte, o jautresnes veislesapdëjote egliðakiais nuo vëjo.

Ne vienam rûpi, kaip ilgiau pasidþiaugtiKalëdoms ásigytu ar dovanø gautu puansetijosvazonëliu. Neskubëkime jø iðmesti po ðvenèiø.

Kalëdø þvaigþde vadinama puoðnioji kar-paþolë (Euphorbia pulcherrima) – daugiametisaugalas. Mûsø salygomis iðlaikyti jà daugelámetø bûtø sudëtinga, reikëtø daug kantrybës,bet pratæsti jos gyvenimà verta. Perþydëjusáaugalà nugenëkite, ant ðakos palikite 2–3 pum-purus. Jei augalas vieno stiebo, sutrumpinkitejá iki 10 cm aukðèio ir vazonëlá pastatykite antrytinës ar vakarinës palangës. Laistykite labaisaikingai.

Netrukus pradës sprogti pumpurai. Pavasa-rá persodinkite á naujà þemiø miðiná, gausiaulaistykite, træðkite. Per vasarà uþaugs puikus irpuoðnus krûmelis, ir Kalëdø ðventëms jau tu-rësite savo augintinæ.

Sodininkams...Jei obuoliø derlius jau baigësi jûsø po-

dëliuose arba tiesiog dalis sugedo, neiðsilaikë,tai paklauskite savæs, ar tikrai pasirinkotetinkamas veisles, jei neturite savo obuoliø visàþiemà? Pergalvokite, kiek ir kokiø veisliø yrasode, kad vaisius valgytume nuo vasaros ikivasario ar ilgiau.

Jei þieminiø neturite, o norëtumëte uþsi-veisti, jau dabar, turëdami laiko, pasidomëkitejø veislëmis. Ðtai keletas senoviðkø, senosesodybose nuo seno auginamø veisliø, kuriønederëtø uþmirðti.

„Auksis“ – derlinga lietuviðka veislë, obuo-liai saugyklose iðsilaiko iki sausio, vasario. Jiestambûs, apvalûs, vienodo dydþio, maþai paþei-dþiami raupliø. Labai skanûs, rûgðèiasaldþiovyno skonio, aromatingi. Minkðtimas gelsvas,sultingas. Vaismedþiai neserga rauplëmis, milt-lige.

„Jono pepinas“ – vëlyva rudeninë veislë,kurios vaisiai iðsilaiko taip pat iki vasario. Vai-siai sveria iki 90 g, saldþiarûgðèio vyno skonio,gelsvu tvirtu minkðtimu, aromatingi. Atsparûsrauplëms. Vaismedþiai þydi vëlai, derëti pra-deda 3–4 metais.

„Lietuvos pepinas“ – þieminë veislë,manoma, kilusi ið Gardino gubernijos, áraðytaá Nacionaliniø augalø veisliø sàraðà. Vaisiaiiðsilaiko iki vasario, yra saldþiarûgðèio vynoskonio, minkðtimas labai baltas, purus, sultin-gas. Taèiau vaisiai netinkami transportuoti, ne-atsparûs rauplëms. Vaismedþiai dera 1–2metais.

„Lietuvos auksinis ranetas“ – vëlyva þie-minë veislë, kurios kilmë neþinoma. Vaisiaisveria net iki 126 g. Atsparûs rauplëms, ruda-jam puviniui, tinkami transportuoti. Minkðti-mas tvirtas, sausas. Vaismedþiai þydi vëlai, derë-ti pradeda 2–3 metais.

Literatûroje rasite daug informacijos ir apiesvetur, ir apie Lietuvoje iðvestas naujas veisles.Domëkitës, skaitykite, pasitarkite su specia-listais ir pavasará beliks dairytis sodinukø.

Darþininkams...Darþininkus ðilti þiemos orai taip pat ne-

ramina. Ðtai jeigu jûsø anksèiau sodinti èesna-kai jau sudygæ ir laiðkus iðkëlæ per kelis pirðtus,stebëkite ir, uþëjus ðalèiams, mulèiuokite dur-pëmis ar kompostu. Jei laiðkai nemaþi, tai pri-denkite ir egliðakiais. Jei gausiai pasnigtø, taièesnakus iðgelbës. Jeigu laiðkø virðûnës ir pa-ðals, tai nieko tokio – pirmieji lapai pavasarápo trijø savaièiø nunyksta, o ið ropelës pagrindoiðauga nauji. Svarbiausia, kad nepaðaltø augimokûgelis.

Pradëjus ðalti pamulèiuoti naudinga smid-rus, prieskonines darþoves.

Pradëkite galvoti ir planuoti, kokiø ir kieksëklø pirksite kitiems metams. Apie jas plaèiaupakalbësime vasario pradþioje.

Mielieji, nekantravau pasi-sveikinti su Jumis naujaisiaismetais. Jau gal kiek nuslopoðventinis ðurmulys, nebëra tokiosskubos ir gyvo nervo, kaip metøpabaigoje, o sausio dienos retkar-èiais net palepina saule, kvieèia ápavasariðkai nusiteikusià gamtàpasivaikðèioti. Viso pasauliomokslininkai, gamtininkai ir po-litikai suka galvas dël aplinkosatðilimo. Mes dël to vieni labiau,kiti maþiau esame susirûpinæ, galdaugiau linkæ papostringauti, neiimtis kaþko konkretaus. Na, rû-ðiuojame ðiukðles, taupiau nau-dojame elektrà... Bet, va, stebiuosi,kai matau þmones vienà ar dvistoteles vaþiuojanèius iki parduo-tuvës. Gal perka daug, sunku neðti… Kas tenþino. Vaikai seniai nebevaikðto pësti á mokyklà.Ið kur tie kamðèiai miestuose rytais, paaiðkëja,kai prasideda vaikø atostogos – gatvës pus-tuðtës. Taigi reikëtø jau maþiau aikèioti irstebëtis pakitusia gamtos bûsena, labiau prie josprisitaikyti, toliau slëpti kailinius ir sunkiusbatus, pratintis prie lengvø, nuo vëjo ir dar-ganos apsauganèiø rûbø, daugiau vaikðèiotipëstute, kai negàsdina slidus ledas, sniegas.

Bet kaip priprasti prie to, kas dedasi visaiðalia – mûsø iðrinktøjø valdþios padangëje?Metø sandûroje tikrai daug kalbø apie praë-jusius metus, apie tai, kokie jie mums buvo,kà naujo atneðë. Ir kà girdime? Tikrai nekar-tosiu jums iki gyvo kaulo ágrisusiø tø paèiøfraziø, konfliktø atpasakojimø, drabstymosikaltinimais, uþgauliojimø. Atrodo, kad netu-rime kuo pasidþiaugti, nieko nenuveikëmevardan savo ðalies, vardan savo geresnio gyve-nimo. Nekûrë ir nedirbo kultûros þmonës, ne-kovojo uþ þmoniø gyvybes gydytojai, nebuvoatradimø moksle, nieko nesukurta pramonëje,þemës ûkyje. O kai pagalvoju, kad ðiemet ar-tëja rinkimai, tai net baisu pasidaro – ar ási-vaizduojate, mielieji, kas mûsø laukia? Naujisusitvëræ judëjimai purtys prieð mûsø nosissavo dar baltas duknas, o visi kiti skalbsis apa-tinius iki paskutinio siûlo. Pasipils paþadøpaþadai – gerinti, didinti, reformuoti… Jaumintinai iðmokti, ðimtus kartø girdëti. O galkitaip jau nebegalime? Kai pagalvoji, ir patys

Nauji seni paþadai

sau ne kartà laukdami Naujøjø pasiþadame,kad jau ðiemet tai tikrai imsime ir uþbaigsimetà ar kità uþvilkintà darbà, pradësime rûpintissveikata, sportuoti, keliauti ar dar kà. Pa-maþële, metams ásibëgëjant, pamirðtame sauduotus paþadus, imame plaukti pasroviui.

Tai kaip ir kada ið viso to uþburto ratoiðeiti? Svarstau, galvoju ir mintiju, kad pra-dëti tikrai reikia nuo savæs – davei sau þodá,tai ir laikykis, nelauþyk jo. Davei þodá kitam,dar skrupulingiau já tesëk, net ir maþuose da-lykuose. Nuo jø ir vertëtø pradëti. Susitareiateiti tokià tai valandà, tai ateik geriau ko-kiomis penkiomis minutëmis anksèiau, ne-versk þmogaus laukti. Laikytis þodþio maþuosedalykuose dar sunkiau, nei atrodo. Bet bûtina.Jau nuo seno buvo labai gerbiami jo besilai-kantys, apie tokius sakydavo: „Þodþio þmogus,gali juo pasitikëti“. O save sudrausminæ turë-sime teisæ ir ið kitø pareikalauti – gana mai-tinti tautà tuðèiais paþadais. Manau, kadjau turi ateiti laikas, kai nusiimsime roþiniusakinius prie rinkimø urnø, arba, liaudiðkaitariant, iðmoksime atskirti grûdus nuo pelø,kad vëliau nereikëtø nei savæs, nei tø, kuriaispasitikëjome, kaltinti. Ðtai apie kà taip ne-kantriai su jumis norëjau pasikalbëti, o dabarjau galiu ramiai eiti ir apþiûrëti savo gëlesant palangiø, ir su jomis ramiai pabendrauti.

Visiems mums ramiø, dosniø, graþiø me-tø ir Dievo palaimos!

Jûsø Augustina

Saulëgraþø daigø salotos100 g saulëgraþø daigø, mango, avokadas,

2 nedideli agurkai, 20 vyðniniø pomidorø, alyv-uogiø aliejaus, 2 arbatiniai ðaukðteliai citrinossulèiø, tirðto balzamiko acto padaþo.

Á dubená sudëti saulëgraþø daigus, subertivyðninius pomidorus. Mango, avokadà ir agur-kà supjaustyti gabaliukais, suberti ant saulëgràþø.Lengvai pamaiðykite. Paðlakstykite alyvuogiøaliejumi, citrinø sultimis ir balzamiko padaþu.

Troðkinta aviena moliûgeNedidelis sveikas moliûgas, 0,5 kg avienos,

2 rûgðtûs obuoliai, 2 didelës morkos, 2 svogûnai,aðtriø prieskoniø, sviesto, aliejaus kepti, bulviøgarnyrui.

Mësà supjaustyti nedideliais gabalëliais irbe druskos ir prieskoniø apkepti keptuvëje, ðiektiek apskrudinti ir perdëti á kità indà. Morkassutarkuoti, svogûnà susmulkinti ir taip pat pa-kepinti su nedideliu kiekiu aliejaus.

Moliûgui nupjauti virðø ir iðgramdyti minkð-timà su sëklomis, kad liktø nestoros sienelës.Ðiek tiek minkðtimo be sëklø dëti á moliûgovidø, tada sudëti pakepintà avienà, morkas,svogûnus, pagardinti druska, aðtriais priesko-niais, viskà iðmaiðyti.

Uþdëti kiek tilps ant virðaus tarkuotø obuo-liø, keletà gabaliukø sviesto. Dëti á 180 laipsniøákaitintà orkaitæ ir kepti apie 40 minuèiø. Skanusu bulviø koðe.

Armëniðka avienos sriuba1,5 litro vandens, 1 kg avienos, 200 g dþio-

vintø þirniø, 2 svogûnai, 6 bulvës, 3 jautienossultinio kubeliai, po 100 g pomidorø pastos irdþiovintø slyvø, didelis obuolys, maltø paprikømilteliø, druskos, petraþoliø.

Mësà supjaustyti kubeliais ir virti van-denyje. Apvirusià ir suminkðtëjusià iðgriebti, ánuovirà suberti ið vakaro uþmerktus þirnius,sultinio kubelius. Kol þirniai virs, aliejuje pa-kepinti svogûnà. Vëliau á puodà dëti supjausty-tas bulves, mësà, pakepintus svogûnus, pomi-dorø pastà, slyvas, nuluptà ir smulkiai supjaus-tytà obuolá, prieskonius. Virti, kol suminkðtësbulvës. Patiekti su uþbarstytomis petraþolëmis.O gal... kopûstienë su aviena?

500 g avienos, 1 kg kopûstø, 400 g bulviø, 2svogûnai, poras, èesnako skiltelë, 2 ðaukðtaialiejaus, druskos, juodøjø pipirø, kmynø.

Mësà nuplauti, nusausinti, supjaustyti kube-liais. Iðpjauti kopûsto ðerdá, já sukapoti. Svogû-nus supjaustyti þiedeliais, èesnako skiltelæ su-grûsti. Ákaitintame aliejuje apkepinti mësà, tadasudëti kopûstus, svogûnus, èesnakus, ápilti pu-sæ litro vandens. Áberti druskos, pipirø, kmynøir virti apie 45 minutes. Bulves supjaustytikubeliais, porà – storais grieþinëliais ir subertiá sriubà. Paskaninti druska, pipirais ir virti apiepusæ valandos. Sriuba bus tirðtoka.

Þiemà ant mûsø stalo karaliauja soèios sriubos, riebûs troð-kiniai. Taèiau stenkimës visur panaudoti kiek galima daugiau

darþoviø. O ðtai þali saulëgràþø daigai praturtins jûsø organizmà daugybe naudingømedþiagø, suteiks energijos, þvalumo.

2020 m. sausio 8 d. Nr. 2 (10255) 6 p.

Akmenëliai, Kalneliai, Þvirgþ-deliai, Þvyrynai, Dubënai, Dugnai,Duburiai, Medsëdëliai, Girininkai,Skynimai, Trakuèiai, Miðkënai, Vil-keliai, Gervaraistis, Varnikëliai, Va-nagaièiai, Pelëdynë, Strazdeliai,Dagiliukai, Jerubaièiai... Vaðkiai,Kiauninkai, Lapgaudþiai, Babilnin-kai, Baèkininkai, Bliûdsukiai, Plyt-nikai, Drabuþninkai, Vaþnyèioniai,Dienavagiai, Goþeliðkis, Teðliûnai...Ji perskaitë tikrà odæ, sudarytà iðvietovardþiø, bei apgailestavo, kadið daugiau nei 25 tûkstanèiø vietoviøper sovietmetá buvo prarasta 5,6tûkstanèio kaimø ir viensëdþiø var-dø, daugiausia dël masinës meliora-cijos. Ir nepriklausomoje Lietuvojeið oficialiø dokumentø toliau brau-kiami istoriniai mûsø kaimø, likusiøbe gyventojø, vardai. Ji pristatë storàknygà „Þemë praðo nepamirðti var-dø. Mûsø mirusiø kaimø knyga“, ku-ri buvo iðleista aukotojø ir rëmëjølëðomis. Joje suraðytas sovietmeèiusuardytø, sunykusiø Lietuvos kaimøir viensëdþiø bendruomeniø sàvadas,taip pat sudëti jø buvusiø gyventojøprisiminimai apie tai, kaip vykdytamelioracija sunaikino jø vienkie-mius, pakeitë gyvenimus, iðtrynë tau-

tos atmintá. Ði knyga – tai svarbusliudijimas jaunajai kartai apie tai,kokiu bûdu buvo naikinamas nema-terialus tautos paveldas.

Mokslininkës teigimu, netoli-moje ateityje galime prarasti iki 8tûkst. vietovardþiø. Ji svarstë, jei val-dþiai tai nesvarbu, þmonës gali patyssusigràþinti atmintá, iðsaugotinykstanèiø vietoviø vardus. Pasak jos,prasminga ið apaèios kylanti inicia-tyva, kuomet gyventojai iðnykusiø,sujungtø kaimø vietoje pastato kokánors atminimo þenklà – paminklà,akmená, kryþiø ar nuorodà su buvu-sios vietovës pavadinimu. Tokiø at-minties þenklø yra ir Prienø bei Birð-tono kraðte. Registrø centro inter-netiniame puslapyje atsirado skiltissu iðnykusiais vietovardþiais.

„Vietovardþiø susigràþinimuireikia ryþto, vieno þodþio – TEESIE...“– visuomenës sàmoningumu linkusitikëti F. Kavoliûtë.

Svarbu tai, jog su Vietovardþiømetø minëjimo renginiais ir atski-romis iniciatyvomis dëmesys ðiamprotëviø palikimui, vietovardþiøiðsaugojimo problemai nenusloptø,bûtø rastas bûdas juos áamþinti irperduoti ateities kartoms.

Dalë Lazauskienë

„Vietovardþiøsusigràþinimui reikia ryþto,vieno þodþio – TEESIE...“

(Atkelta ið 4 p.)

Palma PUGAÈIAUSKAITË

Prienø turguje perki, savo kraðtà tu remi!

Nei tvoros nuo ðalèio nepoðkëjo, nei sniegaspo kojomis negirgþdëjo sausio pirmo ðeðtadieniorytà, kai vieni vaþiuoti, kiti pësti rinkosi á turgø.Nelabai daug þmoniø po ðventinio ilgo ðurmulio. Irprekiautojø keletu maþiau. Ûkiniø gyvuliø turgavietëtuðèia, tad dauguma jos pusëje sustato savo maði-nas. Bûrelyje ðnekuèiavosi vyrai. Gali bûti, kadbalandininkai. Gal apie augintinius, o gal apie „PetShow Lietuva“ – septintàjà didþiausià gyvûnø paro-dà Baltijos ðalyse, kuri vyks sausio 18 – 19 Þemësûkio akademijoje.

Ðluotø riðëjas Vidas ið Ingavangio jø sakë maþiau irpririðæs, ir visø dar buvo nepardavæs. Dþiaugësi, kad iðkartpenkias viena ûkininkë nupirko. Ðluota ilgu kotu kainavo1,50 euro, trumpu – maþiau. Kita mûsø rajono prekeivë,ûkininkë, sakë, kad sëmenø aliejus gerai perkamas netik per ðventes. Þiemà daug kas juo gardina raugintuskopûstus, burokëliø miðrainæ, kiti geria rytais „anttuðèio“ nuo skrandþio negalavimø. Pusës litro buteliskainavo 3,50 euro. Kiti ûkininkai prekiavo grûdais,didesniais kiekiais bulviø, burokëliø. Centnerá kvieèiø,mieþiø, kvietrugiø, rugiø jie siûlë uþ 10 – 12 eurø.

Vienas jø paklaustas, kà mano apie Þiurkës metus,sakë, kad apie juos spëti galima pagal tai, koks Kûèiøvakarà buvo dangus. Jei matëte þvaigþdëtà dangø, busderlingi metai, dëslios viðtos, uþaugs daug grybø. Jei pûtëðiaurys, plaukë ðviesûs debesys, bus geras vasarojus, o jeipûtë stiprus pietø vëjas, uþaugs daug obuoliø ir rieðutø.Ir kà gali þinoti, metø ratas greit apsisuks, ir pamatysime.

Bitininkai pusës litro stiklainá medaus pardavë uþ 4eurus, kilogramà – uþ 6 eurus. Kaip sakë ilgametis biti-ninkas, kitø metø meduneðis bus geras tam, kuris nepa-tingëjo po Kûèiø vakarienës pastuksenti á avilius taip,kad bitelës „atsilieptø“, o po aviliais pabarstë ðieno.

Darþoves, kaip ir kiauðinius ar pieno produktus, pirkonuolatiniai pirkëjai. Deðimt viðtos kiauðiniø kainavo 1,7– 2 eurus. Litras pieno kainavo 0,50 euro, litras grietinës– 3,40 – 3,60 euro, pusë kilogramo sviesto – 4 eurus,kilogramas varðkës – iki 3 eurø. Varðkës sûris su saldþiagrietinële kainavo 2 eurus ir daugiau, pagal dydá.

Þiemos laikotarpiu labiausiai perkami yra laðiniai(4,90 euro uþ kilogramà). Laðiniuotis kainavo 4,90 euro,skilandis – 8 eurus, ypaè perkamos lauþo deðrelës – 5,90

euro, kumpis su laðiniu – 6 eurai, nugarinë – 6,40 – 7,80euro, kaimiðka deðriukë – 6,50 euro. Kiti prekybininkaisiûlë ir prie alaus ypaè mëgstamø rûkytø karkø po 2,5 –3,5 euro uþ kilogramà, kojø – uþ 3 eurus, pusgalviø rû-kytø – uþ 2 – 2,50 euro, nugarinës – uþ 10,20 euro uþkilogramà. Uþ naminiø vytintø deðreliø kilogramà praðë9 eurø, naminiø spirguèiø indelá – 1,50 euro, taukø – 1euro. Kiti rinkosi ðvieþios kiaulienos. Kilogramassprandinës kainavo 6 eurus, nugarinës – 6 – 6,50 euro.

Bulviø mëgëjai uþ kilogramà mokëjo 0,20 – 0,40euro, kilogramas morkø kainavo 0,50 – 0,60 euro, bu-rokëliø – 0,50 euro, ropelë èesnako – 0,50 euro, kilogra-mas svogûnø – 0,50 – 0,70 euro. Ypaè gerai pirko raugin-tus kopûstus, kuriø kilogramas kainavo 1,20 ir truputádaugiau, agurkus – 1,70 euro. Populiarûs ir raugintiobuoliai, pavyzdþiui, papinø arba antaniniø obuoliøkibiriukas kainavo 2 eurus.

Pakalbintas vietinis prieniðkis sakë atëjæs tik duonosir skilandþio, mat jau visokiø gardumynø atsivalgæs.„Ádomu, kiek mes vartosim ðiais metais? Gal maþiau,nors netikiu... Teko tarpuðvenèiu pasëdëti viename iðþinomø restoranø. Apsëdom taip graþiai aplink stalà galaðtuoniese. Padavëjas pasakë, kad patiekalø lauksimegerà pusvalandá. Þinot, kà mes veikëm – visi „sulindom“á savo telefonus. Kaþkur skambëjo muzika. Toks „bend-ravimas“ tikrai vyko ne tik prie mûsø staliuko. Ko gero,ir liksim vartotojais“. Greta stabtelëjusi buvusi mokytojaneðësi tik darþoviø. Ji pasidþiaugë, kad nuo Trijø Karaliøsaulë dienà prailgins per gaidþio þingsná, o per pu-siauþiemá – per avinuko ðuolá. Todël sulauksime daugiauðviesos ir turguje, ir gyvenime.

„Saulë dienà prailgino pergaidþio þingsná“...

Galime tik pasidþiaugti, kad2019 metais pagrindiniai Lietuvospramonës sektoriai pasirodë ganaatsparûs iðorës sukrëtimams. Eks-portas ir toliau iðlieka Lietuvos eko-nomikos varomàja jëga. Visus metusgamybiniø pajëgumø lygis iðlikoaukðtoje zonoje, kas byloja, kad ga-mintojams metø eigoje netrûko uþ-sakymø. Dar daugiau, ðiø metø treèiàketvirtá gamintojø eksporto lûkesèiaiLietuvoje buvo didþiausi visoje Euro-poje. Sausio–lapkrièio mën. visaLietuvos pramonës produkcijos ver-të sudarë 21,4 mlrd. eurø, lyginantsu tuo paèiu 2018 m. laikotarpiu, pa-didëjo 3,7 proc. Lietuvos ekonomi-kos augimo tempai taip pat dþiugino– metinis ðalies BVP augimas treèiàjáketvirtá buvo 3,7 proc., sparèiai kiloatlyginimai.

Dþiugina Lietuvos paþanga pri-traukiant investicijas – prognozuo-

jama, kad pateksime á 3–5 geriausiøEuropos valstybiø tarpà pagal inves-ticijø pritraukimà milijonui gyven-tojø. Tai turi teigiamos átakos visaiverslo aplinkai, nes uþsienio investici-jos yra ne tik didþiøjø gamintojø arpaslaugø tiekëjø atëjimas ir darbovietø kûrimas, bet ir visos ekosis-temos plëtra smulkioms ámonëms,galinèioms pasiûlyti savo paslaugasnaujoms kompanijoms.

Svarbiausi prekybos partneriaiiðliko tie patys – Vokietija ir Lenkijapirmàjá metø pusmetá pasidalino po9,5 proc. visos lietuviðkos kilmësprekiø eksporto struktûros. Toli-mesnis Lietuvos prekybos partneriøiðsidëstymas gali iliustruoti ne tikmûsø ekonomikos atvirumà, bet irjautrumà prekybos karams: á Ðvedijàeksportas sumaþëjo 0,4 procentiniopunkto; kaip ir buvo galima tikëtis,maþëjo eksportas á Jungtinæ Kara-

lystæ – per metus èia eksportavome0,2 procentinio punkto maþiau;ryðkiausias pokytis fiksuojamas JAVrinkoje – pirmàjà metø pusæ, suin-tensyvëjus JAV ir Kinijos prekyboskarams, eksportas á ðià ðalá per metussusitraukë 2,9 procentinio punkto.

Lietuvos eksportuotojai ir toliausiekia diversifikuoti savo prekybospartnerius, kas þenkliai prisidedaprie eksporto augimo – treèiàjá ðiømetø ketvirtá, palyginti su tuo paèiu2018 m. laikotarpiu, lietuviðkos kil-mës prekiø eksporto apimtys padi-dëjo 5.5 proc. Eksporto raidai turëjoátakos ne tik uþsienio paklausa, betir mûsø ámoniø investicijos á plëtràir technologiná atsinaujinimà – kiekanksèiau padidinti gamybos pajë-

gumai ir aukðtesnis konkurencin-gumas prisideda prie ámoniø augi-mo. Nors pastaraisiais metais kaikurios investicijos, konkreèiau –investicijos á maðinas ir árenginius,neaugo, bet investicijos á intelektinësnuosavybës produktus bei informa-cijos ir ryðiø technologijø árangàdidëja nuosekliai ir augina ámoniøplëtros potencialà.

Taèiau tokios tendencijos pagrin-de vyrauja dideliø ámoniø segmente,taèiau jø turime nedaug – dideliø ga-mybos ámoniø, kuriose dirba 250 irdaugiau darbuotojø, skaièius nesie-kia 150. Lietuvoje dominuoja maþosir vidutinës ámonës, kurios neturi pa-kankamø pajëgumø, kad diegtøskaitmeninimo technologijas. Gal-vojant apie valstybës ekonominiokonkurencingumo iðlaikymà, susi-rûpinimà turi kelti tas faktas, kad þe-mo ir vidutinio technologinio iðsi-vystymo gamybos pramonë sukuriaapytiksliai 3/4 visos Lietuvos ga-mybos produkcijos, pardavimo pa-jamø ir pridëtinës vertës. DaugumaLPK ámoniø-nariø perëjimà prieaukðtesniø technologijø planuoja 3metø perspektyvoje, taèiau jos susi-duria su visa eile kliûèiø: net 33 proc.ámoniø kaip pagrindiná trukdá tech-nologiniam atsinaujinimui ávardijasavø finansiniø resursø stokà, 20proc. – reikiamø kompetencijø

þmoniø trûkumà, 13,3 proc. – ribotàpriëjimà prie iðorës finansavimo. Tik18,75 proc. ámoniø teigia, jog su kliû-timis nesusiduria.

LPK atliktos apklausos rodo,kad 66 proc. ámoniø technologinisatsinaujinimas reikalingas produk-tyvumo didinimui, 33 proc. – atsvertidarbuotojø trûkumà, o 53,3 proc. –aukðtesnës pridëtinës vertës produk-tams kurti. Tokia situacija atsispindiir Lietuvos eksporto struktûroje, kuraukðtøjø technologijø eksporto ro-dikliai daugiau nei deðimtmetá yraþemiausi tarp Baltijos ðaliø. Investi-cijos taip pat lieka maþiausios tarpBaltijos ðaliø. Daugiausia jø skiriamastatiniams, transporto árangai, bet neaukðtos pridëtinës vertës produkcijoskûrimui. Verslo ir mokslo bendra-darbiavimas iðlieka vangus – versloinvestavimas á mokslinius tyrimusir jø plëtrà yra þemas (2018 m. Lie-tuvoje jis siekë 0,3 proc. BVP, o ES –1,41 proc. BVP). Akivaizdu, kadvalstybei bûtinas aiðkus planas, kaipdidesnæ mûsø ámoniø dalá pastatytiant ketvirtosios pramonës revoliuci-jos bëgiø, nes tai svarbiausias mûsøekonomikos tvarumo klausimas.

Ilgojo laikotarpio perspektyvojeLietuvos konkurencingumas tampaiððûkiu. Lietuvoje ðiuo metu atly-ginimai auga sparèiau nei darbo

Sunkiai prognozuojama verslo aplinkair nuolatiniai pokyèiai – verslo ateities kasdienybë

Greitis ir pokyèiai yra ðiandienio gyvenimo palydovas. Pasaulisdabar yra nuolatiniø virsmø zonoje. Tokiø perturbacijø laikotarpiuvisada kyla daug iððûkiø. 2019 m. verslo bendruomenë akylaistebëjo situacijà uþsienio rinkose, analizuodama, kokià átakà pa-grindiniams Lietuvos pramonës sektoriams turës ávairûs makro-ekonominiai sukrëtimai euro zonoje ir pasaulio ekonomikoje. Metøgale prie viso neapibrëþtumo pasaulyje papildomà rûpestá versluikelia valdanèiosios daugumos ir koalicijos mokestiniai pasiûlymai,kuriantys nestabilià ir sunkiai prognozuojamà verslo aplinkà. Lû-kesèiø apklausose beveik 40 proc. ámoniø vadovø kaip pagrindinærizikà plëtrai ávardija nestabilià verslo aplinkà.

( N u k e l t a á 7 p . )

2020 m. sausio 8 d.7 p. Nr. 2 (10255)

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

PPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAAPPPPPARDUODARDUODARDUODARDUODARDUODAAAAA

PERKAPERKAPERKAPERKAPERKA

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

PASLPASLPASLPASLPASLAAAAAUGOSUGOSUGOSUGOSUGOS

Ávairios prekësNaminiai sviestiniai ðakoèiai Jûsøðventëms! Tik ið natûraliø lietuviðkøproduktø, pagal senoliø receptà. Svorisnuo 100 g iki 5 kg. Siunèiame á Lietuvosmiestus ir uþsienio ðalis. Tel. 8 650 43159. (Adresas: Revuonos g. 48, Prienai).

Kietas kurasParduoda DURPIØ BRIKETUS, malkas,supjautas kaladëlëmis, ràstukais.Skubiai, nemokamai pristato jumspatogiu laiku. Tel. 8 672 51 171.

Atveðime durpiø briketus,akmens anglá, pjuvenøbriketus, granules, –

KOKYBÆ GARANTUOJAME.Tel. 8 683 13463.

Parduoda 600 kv. m pastatàPrienø centre, netoli autobusøstoties. Pastatas – naujosstatybos, su daline apdaila,tinka ásirengti ir gyvenamas, irkomercines patalpas. Geravieta, ir kokybiðkai pastatytaspastatas. Kaina – 85000 Eur.Tel. 8 627 51 671.

PARDUODAMOS MALKOSKietøjø arba minkðtøjø lapuoèiø

– paruoðtos arba dvimetriais.Miðkininko kokybës kontrolë ir

atveþimas. Perkant daugiau –mokate maþiau. Senjorams –

papildoma nuolaida.Tel. 8 621 24 644

Gyvuliai, gyvûnaiÁmonë brangiai perka galvijus,atsiskaito ið kar to. Iðsiveþame.Tel.: 8 686 54 826, 8 684 40 534.

Superka gero ir lieso ámitimo galvi-jus (AB „Krekenavos agrofirma“kainomis), taip pat perka arklius.Tel. 8 616 43646.

Ámonë tiesiogiai nuolat perka arklius.Tel.: 8 656 39 189, 8 616 14 424.

UAB „GALVIJØ EKSPORTAS“ – ávai-rius pienu girdomus buliukus irtelyèaites, taip pat „Belgus“. Mo-ka 6 ir 21 proc. PVM. Sveria el.svarstyklëmis. Pasiima patys.Tel. 8 612 34 503.

A. Bagdono IÁ brangiai perka verðe-lius ir telyèaites auginimui. Moka 6 -21 proc. PVM. Sveria elektroninëmissvarstyklëmis. Pasiima patys.Tel.: (8 319) 69 541, 8 699 93 682.

Tel. (8 634) 23551.

BRANGIAI PERKA

verðelius ir dideliusmësinius galvijus.Superkame karves,

bulius ir telyèiasKREKENAVOS AGROFIRMOS supirkëja OlgaSmailienë. Tel. 8 612 02 125.

brangiai superka ávairiusautomobilius, sutvarko

dokumentus, pasiima patys.

Naujai ásikûrusi ámonë

Tel. 8 679 95 133.

PERKAÁvairius arklius.

Moka PVM.Tel. 8 611 15 151.

Liejame pamatus, betonuojame. Mon-tuojame gipso kartonà, glaistome,daþome, kalame dailylentes, dedamevisø tipø grindis, klojame plyteles, atlie-kame santechnikos darbus, elektrosinstaliacijos darbai, klojame trinkeles,lankstome skardas. Tel. 8 600 96 399.Ðlifuojame, dedame ir lakuojame par-ketà, dengiame stogus, skardiname,lankstome, ðiltiname ir daþome namøfasadus. Kasame pamatus, mûrijame,tinkuojame, betonuojame, montuojametvoras, langus, duris, atliekame langøapdailà, griovimo darbus. Statomekarkasinius namus. Tel. 8 620 85350.VISI SANTECHNIKOS DARBAI: ðildymo,vandentiekio, kanalizacijos, katiliniøárengimo. Komplektuojame kokybiðkassantechnikos medþiagas su nuolaido-mis. Tel. 8 640 39 204.

Kaminø ádëk la i : gamin imas,montavimas. Kaminø valymas.Tel. 8 645 87 304.

DURYS – PER 3 DIENAS!GAMINU DURIS – ypatingai ðiltas,saugias nuosaviems namams, ûki-niams pastatams ir rûsiams. Dirbu irþiemà. Tel. 8 653 93 193.

Priduodame namus, sodus ir juos áre-gistruojame. Tel. +370 699 17 423.

KAMINØ VALYMAS, skardinimas,remontas ir ádëklø montavimas.Tel. 8 621 99 958.

Atliekame karkaso konstrukcijø,ðiltinimo,stogø dengimo, skar-dinimo, gipso montavimo darbus.Tel. 8 631 91 211.

SLEGIA KREDITAI ARPRITRÛKAI PINIGØ? Tie-siame Jums pagalbos rankà!Akimirksniu palengvinsime

Jûsø naðtà. REFINANSAVIMAS nuo 500iki 7000 eurø, nuo 6 iki 48 mënesiø.PASKOLOS nuo 100 iki 5000 eurø, nuo2 iki 48 mënesiø. Konkurencingai itinmaþos palûkanos rinkoje. Be uþstato,be uþslëptø sutarties sudarymo mo-kesèiø. Kreiptis tel. 8 601 50 935.Kredito davëjas UAB LSV intergroup.Tarpininkas Rièiardas. Individualios veiklospaþyma Nr. 621263.

Automatiniø skalbimo ma-ðinø, el. virykliø, indaploviøremontas, prijungimas. At-vykstame á namus. Dirbame irsavaitgaliais, suteikiame garan-tijà. Tel. 8 645 04 370.

SIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀSIÛLO DARBÀ

Reklama Reklama. Reklama.Birðtone kavinei-barui reikalingabarmenë-padavëja. Darbo dienomis(antradienis-penktadienis, darbovalandos 11–23 val.). Be patirties –apmokome. Informacija tel. +370600 88 829.

Reikalinga bendrosios praktikos slaugytoja darbui seneliø globos namuosePutriðiø k. Bûtina turëti darbo licencijà. Tel. 8 686 60 918.

Birðtone kavinei-barui reikalinga virëja. Darbas pamainomis. Informacijatel. +370 600 88 829.

Reikalinga slaugytojos padëjëja darbui seneliø globos namuose Putriðiø k.Tel. 8 686 60 918.

Ámonë tiesiogiai perka galvijus aukð-èiausiomis ÞÛKB „Krekenavos më-sa“ kainomis. Tel. 8 613 79 515.

Ávairios prekësÁmonë perka naudotus automobilius.Gali bûti be techninës apþiûros, ne-vaþiuojantys, iðregistruoti. Siûlykitevisus variantus telefonu: 8 607 67 679.

Perka ðienapjovæ ir smulkintuvàFor tschritt, jø kederius. Welger,Claas, Kirgizstan ir kitus presus.Tel. 8 686 37 339.

Iðdauþti langaiSausio 2 d. apie 5 val. 20 min.

Prienuose, F. Vaitkaus g., iðdauþytivyrui (g. 1991 m.) priklausanèio na-mo septyniø langø stiklo paketai.Padaryta nuostolio uþ 3000 eurø.

SmurtasSausio 3 d. apie 13 val. 20 min.

namuose, Prienø r. sav., þmona, gim.1973 m., smurtavo prieð vyrà, gim.1965 m. Moteris buvo sulaikyta pa-

gal LR BPK 140 str. ir uþdaryta áAlytaus AVPK areðtinæ.

VagystëGruodþio 24 pastebëta, kad ið

vyrui, gim. 1968 m., priklausanèiomiðko, esanèio Prienø r. sav., nu-pjautos ir pagrobtos keturios puðys.Padaryta þala nustatinëjama.

Parengta pagal Alytausapskrities VPK pirminæ

informacijà

naðumas, visuomenë senëja, trûkstakvalifikuotos darbo jëgos. Net 50proc. ámoniø vadovø teigë, kad susi-duria su problema surasti darbuotojàsu tinkamais ágûdþiais. Anksèiau pi-gi darbo jëga Europos kontekste Lie-tuvai leido turëti konkurenciná pra-naðumà, o dabar pasiektas lygis, kaito nepakanka, o konkuruoti su aukð-tøjø technologijø ðalimis vis dar yrasudëtinga. Todël labai svarbu iðnau-doti darbuotojø kûrybiná ir mokslinápotencialà.

Jau dabar akivaizdu, jog dël ne-palankiø demografiniø tendencijøvyresniø asmenø proporcija darborinkoje didës, o tai veikia bendrà ða-lies darbo naðumo dinamikà. Dar-bingo amþiaus gyventojø skaièiusneiðvengiamai toliau trauksis. Priemaþëjimo prisidës tai, kad ekono-miðkai aktyvaus amþiaus grupæ pa-pildys vis maþiau jaunimo. Tai pa-skatins konkurencijà dël talentø.Verslas savo ruoþtu turi labai rimtaigalvoti, kaip iðsaugoti vyresnio am-þiaus darbuotojus ir prisitaikyti prievyresnës darbo jëgos siûlant darboformø lankstumà, nuotoliná darbà,patogià darbo aplinkà. Be verslo svar-bus vaidmuo tenka ir valstybës vyk-domai politikai. Norint, kad vyresnioamþiaus þmonës ateityje dar akty-viau prisidëtø prie ðalies ekonominësgerovës kûrimo ir padëtø spræsti sunepalankia demografija susijusiusdarbo rinkos iððûkius, valstybë turirasti bûdø juos paskatinti ir padëtijiems ilgiau likti darbo rinkoje. Á ðiøiððûkiø sprendimà turi bûti orientuo-ta ne tik Lietuvos uþimtumo politika,bet ir visos su „sidabrine ekonomi-ka“ susijusios vieðosios paslaugos –sveikatos apsauga, ðvietimas ar trans-portas. Tik didesnis ekonomikos

orientavimas á þiniomis, o ne tik fizi-niu darbu grindþiamas veiklas irinvestavimas á vyresnius þmones galisumaþinti visuomenës senëjimo nei-giamà átakà bendram darbo naðumuiir atitinkamai paspartinti ekono-mikos augimà. Tokiame kontekstereikalingas ir aukðtøjø technologijøproverþis.

Kas laukia Lietuvos, jei neatrasi-me naujø ilgalaikës plëtros galimy-biø, gali iliustruoti Portugalijos arGraikijos atvejai, kur po spartausekonomikos augimo likta „nuolatbesivejanèiøjø“ grupëje. Siekiantiðvengti tokio scenarijaus Lietuvoje,svarbu identifikuoti veiksnius, kurietvariai didintø produktyvumà ir su-kurtø prielaidas tolimesnei kon-vergencijai Europos Sàjungos vidur-kio link. Akivaizdu, kad reikia gal-voti, kaip auginti bendrà valstybësgerovës pyragà, kad ateityje valstybëgalëtø uþtikrinti konstituciniø ási-pareigojimø sveikatos, socialinësapsaugos ir kt. srityse ágyvendinimà,visos ðiø ásipareigojimø naðtos ne-perkeliant tik ant dirbanèiø þmoniøir verslo.

Verslas taip pat tikisi, kad ðiø me-tø pabaigoje teisëkûros procesuosevyravæs neprognozuojamumas ne-taps ilgalaike tradicija Lietuvoje, nessunkiai numatomi, skuboti, trum-palaikës politinës darbotvarkës, betne tvarios ilgalaikës strategijos pa-diktuoti veiksmai blogina Lietuvosverslo ir investicinës aplinkos pa-trauklumà. Teisinio reguliavimopasikeitimai yra aktyviai stebimi netik ðalies viduje, bet ir tarptautiniulygiu. Lietuvai, kaip nedidelei atviraiekonomikai, kiekvienas toks pokytisyra gyvybiðkai svarbus.

Robertas DargisLietuvos pramonininkø

konfederacijos prezidentas

Sunkiai prognozuojama versloaplinka ir nuolatiniai pokyèiai –verslo ateities kasdienybë

(Atkelta ið 6 p.)

Registrø centro tvarkomo Gy-ventojø registro duomenys rodo, kadðiuo metu visoje Lietuvoje yra net 1,3tûkst. berniukø ir vyrø, turinèiø ið-minèiaus Kasparo vardà. Turbût nie-ko nuostabaus, kad daugiausia jøgyvena penkiuose ðalies didmies-èiuose: Vilniuje, Kaune, Klaipëdoje,Ðiauliuose ir Panevëþyje.

Kasparo vardas Lietuvoje iðpo-puliarëjo ðiame tûkstantmetyje – nuo2000-øjø ðis vardas naujagimiamsberniukams suteiktas daugiau kaip1 tûkst. kartø. Vis dëlto pastaraisiaismetais jo populiarumas pastebimaimaþëja: jei ankstesniais metais permetus Kasparø Lietuvoje padaugë-davo po 50–70, tai pernai ðiuo vardupavadinti vos 4 berniukai, 2018 m.– 28.

Ið Trijø karaliø Lietuvojedaþniausiai sutinkamas Kasparas

Kiekvienais metais sausio 6-àjà ðvenèiama Trijø karaliø diena, sim-bolizuojanti kalëdinio laikotarpio pabaigà. Mûsø ðalyje populiariausiasyra Kasparo, kûdikëliui Jëzui atneðusio smilkalø, vardas.

Kitø dviejø karaliø vardai Lietu-voje nëra tokie populiarûs. Baltazaroarba Merkelio vardà neðiojanèius ða-lies gyventojus bûtø galima suskai-èiuoti ant vienos rankos pirðtø.

Pasakojama, kad Betliejuje gi-musá kûdikëlá Jëzø aplankë trys kara-liai, kurie ið tiesø buvo iðminèiai, ste-bëjæ dangaus kûnø judëjimà. Sek-dami danguje suþibusia ryðkiaþvaigþde jie atvyko pas kûdiká Jëzø,kuriam kiekvienas atneðë po dovanà:Baltazaras – miros, Merkelis – auk-so, o Kasparas – smilkalø.

Be to, sausio 6–àjà tradiciðkai antnamø durø ðventinta kreida uþraðo-mos pirmosios karaliø vardø raidës(+K+M+B). Tikima, kad ðis uþra-ðas apsaugo namus nuo blogio.

Parduodame ávairias malkas.Skaldytos, kaladëlëmis, ràste-liais. Tel. 8 614 97 744.

Parduoda malkas: skaldytas,kaladëlëmis ir nepjautas 3 metrøilgio. Pjauna statybinæ medienà pa-gal kliento iðmatavimus. Pristato.Tel.: 8 614 98 516, 8 699 48 191.

Parduoda sauso medþio puðinesmalkas – 10 erdmetriø ir 11 m3 me-dienos. Kainos – sutartinës (Zajø k.Birðtono sav.). Tel. 8 625 07 733.

Gyvuliai, gyvûnaiParduoda verðingà 6 metø karvæ.Tel. 8 601 20 149.

2020 m. sausio 8 d. Nr. 2 (10255) 8 p.

Redaktorës pavaduotoja Nijolë UlozaitëRedakcija: SAVIVALDYBIØ DARBAS, POLITIKA, VERSLAS: Ramutë Ðimukauskaitë (60523, [email protected]);

EKONOMIKA, ÞEMËS ÛKIS, APLINKOSAUGA: Nijolë Ulozaitë (60014, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, SPORTAS: Dalë Lazauskienë (60014, [email protected]); KULTÛRA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS:Laima Duoblienë ((8 - 682) 12642); SENIÛNIJOS, TURGUS, KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI:Ona Lodienë, Zina Lankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai (tel. 60522, [email protected]). Mob.tel. (8-605) 19327.

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su laiðkø autoriø nuomonëmis. Uþ skelbimø turiná neatsakome.










Redaktorë Ramutë ÐimukauskaitëRedakcija: Redaktorë Ramutë Ðimukauskaitë - VERSLAS, ÞEMËS ÛKIS (60523, [email protected]); SOCIALINËS PROBLEMOS,ÐVIETIMAS, MEDICINA, TEISËSAUGA, PASLAUGOS: Dalë Lazauskienë, redaktorës pavaduotoja (60014, [email protected]);APLINKOSAUGA, NEVYRIAUSYBINËS ORGANIZACIJOS, KULTÛRA, SPORTAS: Rimantë Janèauskaitë, apþvalgininkë(60012, [email protected]); KOREKTÛRA: Ona Aliðauskienë (60015); BUHALTERIJA, SKELBIMAI: Ona Lodienë, ZinaLankevièienë (tel./faksas 60012, [email protected]); kompiuterininkai ([email protected]). Mob. tel. 8 605 19 327.


Laikraðtis ákurtas 1946 m. gruodþio 7 d.

REDAKCIJOS ADRESAS:Kauno g. 19 A, LT - 59147 Prienai.

El.paðtas: [email protected]

Leidþia UAB „GYVENIMAS“ (SL 066).

Laikraðtis iðeina treèiadieniais ir ðeðtadieniais.Ofsetinë spauda. Apimtis - 2 spaudos lankai.Indeksas 67283. Tiraþas: treèiadieniais - 2100 egz.,

ðeðtadieniais - 2600 egz. Rinko, maketavo UAB „Gyvenimas“.

Spaudë UAB „Alytausspaustuvë“, Seirijø g. 17,tel. (8 ~ 315) 73786.

Internete skaitykite: www.gyvenimas.info, www.facebook.com/laikrastisgyvenimas

Po 4 valandas trukusio skrydþioTel Avivo aerouoste mus pasitiko vi-sà kelionës laikà lydëjusi gidë Irina.Nusimetæ striukes, leidomës á ,,pa-simatymà“ su Haifu, antru pagal dy-dá Izraelio miestu. Pasikëlæ á Kar-melio kalnà, kurio olose, kaip teigiaTestamentas, slëpësi pranaðas Elijas,groþëjomës Vidurþemio jûros vaiz-dais bei nepaprastais ir iðpuoselëtaispersø sodais. Lydimi vasariðkos ðilu-mos keliavome á Nazaretà, miestà,kur, kaip tikima, prabëgo Kristausvaikystë (beveik 30 metø). Senasismiestas iðsidëstæs didþiulëje kalvøapsuptoje áduboje, kur tarp namø aið-kiai iðsiskiria aukðta, balta bazilika.Ðioje vietoje gyvenusi ir Nazaretomergaitë Marija. Iðauðus antrosiosdienos rytui, gerai po kelionës pa-ilsëjæ kibucø gyvenvietëje, leidomësprie áspûdingo Galilëjos eþero, kur,kaip tikima, Jëzus ,,sudraudë vëjusir eþerà“, sakë pamokslà, padaugino

duonà, þuvis ir pamaitino tûkstan-èius iðalkusiøjø. Testamente sakoma,kad Jëzus keliaudamas po ðias apy-linkes darë stebuklus, gydydamasþmones. Èia pat ir Palaiminimø kal-nas, nuo kurio Jëzus sakë kalno pa-mokslà. Keliavome ir prie Jordanoupës, kurioje, kaip tikima, buvo pa-krikðtytas Jëzus. Ádomu tai, kad èiaatnaujinti krikðtà gali visi turistai:tereikia tik ásigyti krikðto drabuþá iratlikti apeigas, panyrant á Jordanoupës vandená.

Ekskursijos tæsinys – Jeruzalë,miestas kuris vadinamas Ðventosiosþemës ðirdimi ir laikomas neoficia-lia Izraelio sostine. Ir ne veltui. Mies-tas nepaprasto groþio, stulbinantisðventoviø gausa. Jeruzalëje ávykiø iristorijø telpa tiek, kad apsilankæs jojedar ilgai negali pamirðti takø, ðven-tyklø, ið kuriø sklinda magiðkos auros,kurias þodþiais neámanoma nusa-kyti. Tai yra iðties áspûdinga vieta, ku-

rioje gimë viena didþiausiø religijøpasaulyje, ir dël to, matyt, lyg mag-netas traukia milijonus turistø ið visopasaulio. Aplankëme Jeruzalëjeáspûdingo dydþio Raudø sienà, pa-statytà Erodo laikais. Raudø siena –tai vieta, kur þydai aprauda sugriautàðventyklà ir kiða á tarpelius tarp ak-menø lapelius su praðymais Dievui.Apþiûrëjome karaliaus Dovydokapà ir virð kapavietës esanèià pas-kutinës vakarienës menæ, kuriojepaskutiná kartà vakarieniavo Jëzussu apaðtalais. Uþkopæ á Alyvø kalnàgroþëjomës puikia senosios Jeruzalëspanorama, baþnyèiomis, kurioseJëzus skelbë pamokslus bei prana-ðystes . Ðiurpuliukai kûnu ëjo, kai lei-domës Kryþiaus keliu – tai paskuti-nës Kristaus sustojimo vietos. Uþsu-kome ir á spalvingà bei ðurmulingàJeruzalës turgø. Duonos kepyklëlës,senosios humuso uþeigos, prekysta-

liai nukloti ávairiais suvenyrais, alie-jais, þvakëmis leidþia mëgautis kva-pais ir aromatais.

Kità dienà ne maþiau áspûdingakelionë prie Negyvosios jûros, kuripaliko ádomø ir nepatirtà áspûdá.Mus pasitiko ne baltas smëliukas, oaðtrus, nuo druskos pabalæs paplû-dimys. Á vandená lipome labai ne-dràsiai ir atsargiai, kadangi buvomeáspëti kelionës gidës apie galimasneatsargaus elgesio pasekmes. Nie-ko nuostabaus, juk viename litre van-dens yra net 340 gramø iðtirpusiosdruskos, kuri gali skaudþiai nude-ginti, patekusi á akis – jas pradëtigrauþti. Taèiau galimus nepatogu-mus su kaupu atperka smagus ir keis-tas jausmas, kai sëdëdamas vandenyir vandens pakeltas á pavirðiø, galiplûduriuoti ir mëgautis vandensgydomàja galia.

Kelionë baigësi, taèiau liko pui-

kûs prisiminimai, áspûdþiai ir emo-cijos, kuriø neámanoma apraðyti.Reikia ten pabuvoti ir pasigroþëtipastatø didingumu bei architektû-riniais sprendimais, dykumø platy-bëmis, pajusti tà energetiná uþtaisà,kurá spinduliuoja visa aplinka. Prisi-lietimas prie ðios ðalies istorijos abe-jingu palikti negali.

Labai norëtume padëkoti grupësvadovei A.Stoðkuvienei uþ puikiàidëjà aplankyti Ðventàjà þemæ, uþ vi-sus organizacinius rûpesèius, kiek-vienam grupës nariui uþ iðgirstà kvie-timà aplankyti ðià ðalá, uþ nuoðirdþiàbendrystæ ir ëjimà tuo paèiu keliu –keliu Dievo link. Aèiû visø ástaigø va-dovams ir darbdaviams, kurie sudarësàlygas darbuotojams iðvykti bei gali-mybæ ið naujo atrasti ir iðbandyti save.

Alvyra LisauskienëJiezno þmoniø su negalia

sàjungos tarybos narë

Keliauk!Paþink!

Dalinkis! Izraelis arba Ðventoji þemëJei nori pamirðti rûpesèius, problemas, ketini atsipalaiduoti ir

pasisemti jëgø bei naujø áspûdþiø – keliauk. Tokiø minèiø ir tiksløvedina lapkrièio 19 d. 47 asmenø grupë, suburta Jiezno þmoniø sunegalia sàjungos pirmininkës Augenijos Stoðkuvienës, 5 dienomsiðvyko á Izraelá, á ðalá, tapusià Jëzaus þemiðkàja tëvyne.

Gruodþio 28 dienà Iðlauþo pagrindinës mokyklos sporto salëje ávyko tradicinisKalëdinis krepðinio „3x3“ turnyras. Dël seniûno T. Skrupsko vardo taurës ðiemet var-þësi 14 komandø. Toks gausus dalyviø skaièius buvo tik 2011 metais. Daugiausiasportininkø susirinko ið Iðlauþo seniûnijos (9 komandos), krepðinio mëgëjai taip patatvyko ið Juragiø, Prienø, Ðilavoto, Pakuonio ir Linksmakalnio.

Komandos buvo suskirstytos á 4 grupes irvarþësi tarpusavyje rato sistema. Ið A pogrupioá kità etapà pateko „Ðilavotas“ ir „JT auto“, iðB – „Dvariukas“ ir „Ðvarûs plauèiai“, ið C –„Pakuonis“ ir „300 kilovatø“, ið D – „Sugráþi-mas“ ir „Kartos“. Visos ðios komandos buvosuskirstytos á du naujus pogrupius, ið kuriø ápusfinalius pateko „Dvariukas“, „Ðilavotas“,„Pakuonis“ ir „Sugráþimas“.

Pirmajame pusfinalyje „Dvariuko“ ko-manda tik po atkaklios kovos rezultatu 13:12palauþë „Pakuonio“ þaidëjus, o antrajame„Ðilavotas“ neturëjo vargo su „Sugráþimo“ vy-

bei jauniausias jos þaidëjas Orestas Bukauskas.Vyriausio þaidëjo prizas atiteko Prienø r. savi-valdybës tarybos nariui G. Bartuliui, o jo ko-manda „Kartos“ gavo specialø prizà uþ ðeimosnariø pagrindu sudarytà komandà. Beje, vie-nintelë turnyre dalyvavusi moteris buvo G.Bar-tulio dukra Indrë, kuri taip pat sulaukëapdovanojimo.

Seniûnas T. Skrupskas dþiaugësi pavyku-siomis varþybomis ir dëkojo rëmëjams, kurieprisidëjo prie turnyro rengimo, tai – UAB„Dananta“, UAB „Kesberta“, UAB „Keliûta“,Otarui Urbanui. Iðlauþo pagrindinës mokyk-los direktorei Rasai Þilinskienei padëkota uþsuteiktà galimybæ prireikus naudotis sportosale, o kûno kultûros mokytojui RolanduiMeðkauskui – uþ kasmetiná turnyro organiza-vimà ir vykdymà.

Mokytojas Rolandas Meðkauskas

Kalëdinis krepðinio „3x3“ turnyras Iðlauþe

rais (15:9). Dël treèiosios vietos vykusiojekovoje „Sugráþimui“ vëlgi pristigo jëgø rimèiaupasiprieðinti „Pakuonio“ komandai ir jai nusi-leista rezultatu 8:12. Turnyro finalas buvo retogroþio. „Dvariuko“ komanda labai susikaupusipradëjo rungtynes ir atrodë uþtikrintai laimës,kai pirmavo rezultatu 13:8, taèiau „Ðilavotas“kilo á lemiamà ðturmà, pelnë ið eilës 6 taðkus iriðsiverþë á prieká (14:13). Taèiau pabaigà tiks-liau suþaidë „Dvariukas“, pelnæs lemiamus tað-kus ir rezultatu 15:14 iðkovojæs Seniûno tauræ.

Apdovanoti buvo ne tik turnyro prizininkai,taèiau ir jauniausia komanda „Neperskaitau“

Orga

niza

toriø

nuo

trauk

os

3 p. 2 p. 4-6 p. 6 p. eivardë, gunaras, medvaiðas, vilinta ... · dorio, nebus kam valyti...

Documents