KokybėsSERTIFIKAVIMAS

II dalisAplinkosauga ir darnusis vystymasis

(ekologinis pėdsakas, anglies dvideginio pėdsakas, aplinkosauginis sertifikavimas, gamtos išteklių

išsaugojimo ekologiniai aspektai)

Juozas RUŽEVIČIUSjuozas.ruzevicius@ef.vu.lt

Tel.: 8686 09710

www.kv.ef.vu.ltVilniaus universitetas, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas

© Juozas RUŽEVIČIUS, 2019-2022

1. Darnaus (tvaraus) vystymo arba Tausojamojovystymo (Sustainable development) koncepcijos esmė

• Darnaus vystymosi sąvoka pirmą kartą oficialiai buvo pateikta1987 m. vadinamojoje Bruntland ataskaitoje (Brundtland report):

• „Darnus vystymasis – tai pramonės ir verslo (ir bet kurios veiklos - J.R.) tokia plėtra, kuri tenkina žmonijos reikmes ne tik dabar, bet ir neapriboja galimybių ateities kartoms tenkinti savuosius poreikius”.

• Darnaus vystymosi tikslas yra sumažinti skurdą, įtvirtintiprasmingus gyvenimo standartus (gyvenimo kokybę), patenkintipagrindinius žmonių poreikius, skatinti darnų ekonominį irpolitinį vystymąsi, siekiant išvengti neatitaisomos žalos gamtosištekliams, galinčios pasireikšti vėlesnėse kartose.

Termino sinonimai:

Darnus vystymasis (arba tvarus; arba tausojamasis vystymasis)

Angliškai:

Sustainable development(Sustainability)

Prancūziškai:

Développment durable

Darnaus (tvaraus) vystymo arba Tausojamojo vystymo(Sustainable development) koncepcijos esmė

Darnus vystymasis sujungia tris esminius požiūrius: ekonominį, aplinkos ir socialinįvystymąsi ir jų derinimą tarpusavyje

Darnus vystymasis:Ekonomikoje – vystymasis, užtikrinantis, kad ateities kartų asmeninės pajamos (per capita) nebūtų mažesnės nei dabartinių kartų. Sociologijoje – vystymasis, kuris išsaugo bendruomenę, t. y., išlaiko glaudžius socialinius ryšius ir santykius bendruomenėse. Ekologijoje – vystymasis, išsaugantis biologinių rūšiųįvairovę, esmines ekosistemas ir ekologinius procesus.

Skurdas Turto

perteklius

Sveikatos gerinimas

Visuomenės raida

Gamybos plėtra

Gamta

Darnaus vystymosi arba Tausojamojo vystymosi (Sustainable development) koncepcijos esmė

N.B. Netolygus pasaulio gyventojų pasiskirstymas

Žemėje...

...ir iš to kylančios aplinkosaugos/ekologijos

problemos:

Paryžiaus 2015 m. Klimato kaitos pasaulinis susitarimas

(2016 m. balandžio 22 d. – pasirašė net 175 šalys)

• Išmetamųjų šiltnamio efektą sudarančių dujų (ŠESD) mažinimo įsipareigojimai nuo 2021 m.

• Įsigalios jį ratifikavus bent 55 šalims, kai apims ne mažiau 55% pasaulinių ŠESD emisijų

• Aiški ilgalaikė kryptis šalių vyriausybėms ir pramonei:

– investicijoms į mažo anglies dioksido kiekio technologijas

– palaipsniui atsisakymą naudoti iškastinį kurą

– energijos efektyvumo didinimą

– atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą

Paryžiaus klimato kaitos susitarimas

Atvejo studija (1): Žiedinė ekonomika –Lietuvos kompleksinis požiūris, tikslai

iki 2030 m.

Inovacijos ir

investicijos

Gamyba

Vartojimas

Atliekų tvarkymas

Antrinės žaliavos

Prioritetinės

sritys

PlastikasMaisto atliekos

Antrinės žaliavos

Statybos ir griovimo atliekos

Biomasė ir biologiniai produktai

Sektoriai

Atvejo studija (2): Lietuva: Vartojimas

Tikslai• Pakartotinai

panaudoti ir remontuoti produktus -išvengti atliekų susidarymo

• Teikti informaciją vartotojams apie išmetamų produktų poveikį aplinkai

Pasiūlymai• Skatinanti pakartotinai naudoti, taisyti,

didinti produkto patvarumą

• Eko-dizaino priemonės, užtikrinančios atsarginių detalių naudojimą

• Veiksmai dėl melagingų eko-teiginių, garantijų fiziniams asmenims laikymasis

• Eko-kultūros ugdymas, TAUPAUS VARTOJIMO (Sustainable consuption) skatinimas; (J.R.: STOP pertekliniam, švaistūniškam vartojimui)

• Akcentuoti CE kriterijus žaliuosiuose pirkimuose

• Geresnis ženklinimas: Eko-ženklas, aplinkosaugos pėdsakas, CO2 pėdsakas, etc.

Atvejo studija (3): Lietuva: Geroji praktika:

depozitinių (užstato) pakuočių SURINKIMAS 2016-2017 m.:

1) 2016-2017 m. taromatuose surinkta/supirkta 1 mlrd. pakuočių (200 vnt/1 metus/1 gyventojui) – daugiau kaip 90 % sistemoje buvusių pakuočių (2018 m. – 93 %); vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje.

2) 2018 m. Lietuvoje – apie 2800 taromatų;

3) Surinkta apie 3000 tonų taros, beveik baigėsi gamtos tarša plastiko ir stiklo tara, buteliais, etc.

4) Lietuvos šią sistemą siekia perimti PRANCŪZIJA, ŠKOTIJA ir kt.

Atvejo studija (4): ŠVEDIJA (2018): Geroji praktika: ATLIEKŲ PERDIRBIMAS, UTILIZAVIMAS

1) Plastikus perdirba iki 7 kartų, po to sudeginama (daug energijos teikiantis kuras);

2) Švedijoje – tik 7 % šiukšlių – į savartyną;

3) Stokholmas – 45 % elektros energijos – iš ATLIEKŲ !!!

4) Švedijoje – nuo 1961 veikia požeminiai „nematomi“ požeminiai šiukšlotiekiai (suspaustas oras)

5) Dėl aukštos ekologinės kultūros, ŠVEDIJOJE pradėjo trūkti atliekų/šiukšlių perdirbimui ir energijos gamybai.

6) Nuo 2018 m. ŠVEDIJA pradėjo importuoti iš NORVEGIJOS po 800.000 tonų per 1 metus (po 40.000 vagonų) atliekų/šiukšlių...savo energiniams poreikiams.

2. Darnaus vystymosi rodikliai:1. Environmental sustainability index – ESI

Darnaus (tvaraus) vystymosi rodiklis2. Environmental Performance Index - EPI (pranc. l'indice

de performance environnementale – IPE)Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis

3. Ecological footprint (pranc. l’empreinte écologique) Ekologinis pėdsakas (gHa/1gyv.)

4. Carbon footprint - Anglies dvideginio (CO2) pėdsakas

5. Įdiegtų aplinkosaugos vadybos sistemų (ISO 14001, EMAS) kiekis

6. Ekologiškų sertifikuotų gaminių kiekis (arba jų apyvarta)

5. Kiti aplinkosaugos rodikliai

Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis (APR)

Environmental Performance Index

Tai rodiklis, skirtas atspindėti ir palygintiatskirų šalių aplinkosaugos politikos ir

taikomų ekologinių priemonių veiksmingumą

APR atspindi 25 aplinkosaugos rodiklius (accès à l‘eau potable, assainissement, mortalité infantile, pollution intérieure, particules dans l'air urbain, ozone dans l'air, nitrates dans l'eau, consommation d'eau, protection des régions sauvages, protection des écorégions, exploitation forestières, surpêche, subventions agricoles, efficacité énergétique, énergies renouvelables, émissions de CO2, etc.)

apjungtus į 8 grupes:

1) Aplinkos kokybė (“sveikata”) - la santé environnemental,

2) Oro kokybė - la qualité de l'air, 3) Vandens ištekliai ir jų kokybė - les

ressources en eau, 4) Gyvūnijos ir augmenijos biologinė

įvairovė - la biodiversité et les habitats, 5) Miškų kiekis ir būklė - la foresterie, 6) Žvejybos išteklių būklė - la pêche et

surpêche 7) Žemės ūkio ekologija - l'agriculture8) Įtaka klimato kaitai - les changements

climatiques.

Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis ir jo raida:

2010 m. ranguota 163 pasaulio šalys

• Lietuva – 37 vieta pasaulyje 2010 m.(68,3balai iš 100 galimų)

Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis-2010Environmental Performance Index - EPI

• I. GERIAUSIOS šalys: EPI SCORES - 100–85

• 1 Iceland 93.5

• 2 Switzerland 89.1

• 3 Costa Rica 86.4

• 4 Sweden 86.0 (Skandinavija)

Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis-2010• II. EPI SCORES 85–70• 5 Norway 81.1

(Skandinavija)• 6 Mauritius 80.6

• 7 France 78.2• 8 Austria 78.1 • 9 Cuba 78.1 • 10 Colombia 76.8 • 11 Malta 76.3 • 12 Finland 74.7

(Skandinavija)• 13 Slovakia 74.5

14 United Kingdom 74.2

• 15 New Zealand 73.4 • 16 Chile 73.3

• 17 Germany 73.2• 18 Italy 73.1 • 19 Portugal 73.0

• 20 Japan 72.5

• 21 Latvia 72.5 • 22 Czech Republic 71.6 • 23 Albania 71.4 • 24 Panama 71.4 • 25 Spain 70.6

Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis-2010III. EPI SCORES 70–55• 26 Belize 69.9 • 27 Antigua and Barbuda 69.8 • 28 Singapore 69.6 • 29 Serbia and Montenegro 69.4 • 30 Ecuador 69.3 • 31 Peru 69.3 • 32 Denmark 69.2 • 33 Hungary 69.1 • 34 El Salvador 69.1 • 35 Croatia 68.7 • 36 Dominican Republic 68.4

• 37 Lithuania 68.3• 38 Nepal 68.2 • 39 Suriname 68.2 • 40 Bhutan 68.0 • 41 Luxembourg 67.8 • 42 Algeria 67.4 • 43 Mexico 67.3 • 44 Ireland 67.1 • 45 Romania 67.0 • 46 Canada 66.4 • 47 Netherlands 66.4 • 48 Maldives 65.9 • 49 Fiji 65.9 • 50 Philippines

50 Philippines 65.7 ; 51 Australia 65.7

52 Morocco 65.6 53 Belarus 65.4 54 Malaysia 65.0 55 Slovenia 65.0

56 Syria 64.6 57 Estonia 63.8 58 Sri Lanka 63.7 59 Georgia 63.6 60 Paraguay 63.5

61 United States of America 63.5 62 Brazil 63.4 63 Poland 63.1 64 Venezuela 62.9 65 Bulgaria 62.5 66 Israel 62.4 67 Thailand 62.2

68 Egypt 62.0 69 Russia 61.2 70 Argentina 61.0 71 Greece 60.9 72 Brunei Darussalam 60.8 73 Macedonia 60.6 74 Tunisia 60.6 75 Djibouti 60.5 76 Armenia 60.4 77 Turkey 60.4 78 Iran 60.0 79 Kyrgyzstan 59.7 80 Laos 59.6 81 Namibia 59.3 82 Guyana 59.2 83 Uruguay 59.1 84 Azerbaijan 59.1 85 Viet Nam 59.0

86 Moldova 58.8 87 Ukraine 58.2 88 Belgium 58.1 89 Jamaica 58.0

90 Lebanon 57.9 91 Sao Tome and Principe 57.3 92 Kazakhstan 57.3 93 Nicaragua 57.1

94 South Korea 57.0 95 Gabon 56.4 96 Cyprus 56.3 97 Jordan 56.1 98 Bosnia and Herzegovina 55.9 99 Saudi Arabia 55.3

Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis-2010BLOGOS šalys ( 55–40) • 124 Yemen 48.3 125 Pakistan 48.0

• 126 Tanzania 47.9 127 Zimbabwe 47.8 • 128 Burkina Faso 47.3 129 Sudan 47.1 • 130 Zambia 47.0 131 Oman 45.9 • 132 Guinea-Bissau 44.7 133 Cameroon 44.6 • 134 Indonesia 44.6 135 Rwanda 44.6 • 136 Guinea 44.4 137 Bolivia 44.3 • 138 Papua New Guinea 44.3 • 139 Bangladesh 44.0 140 Burundi 43.9 • 141 Ethiopia 43.1 142 Mongolia 42.8• 143 Senegal 42.3 • 144 Uzbekistan 42.3 • 145 Bahrain 42.0 • 146 Equatorial Guinea 41.9

• 147 North Korea 41.8 • 148 Cambodia 41.7 • 149 Botswana 41.3 • 150 Iraq 41.0 • 151 Chad 40.8

• 152 United Arab Emirates 40.7 • 153 Nigeria 40.2

100 Eritrea 54.6 101 Swaziland 54.4 102 Côte d’Ivoire 54.3 103 Trinidad and Tobago 54.2 104 Guatemala 54.0 105 Congo 54.0 106 Dem. Rep. Congo 51.6 107 Malawi 51.4 108 Kenya 51.4 109 Ghana 51.3 110 Myanmar 51.3 111 Tajikistan 51.3 112 Mozambique 51.2 113 Kuwait 51.1 114 Solomon Islands 51.1 115 South Africa 50.8 116 Gambia 50.3 117 Libyan Arab Jamahiriya 50.1 118 Honduras 49.9 119 Uganda 49.8 120 Madagascar 49.2

121 China 49.0 122 Qatar 48.9

123 India 48.3

Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis-2010BLOGIAUSIOS ŠALYS (40–25 )

• 154 Benin 39.6 • 155 Haiti 39.5 • 156 Mali 39.4 • 157 Turkmenistan 38.4 • 158 Niger 37.6 • 159 Togo 36.4 • 160 Angola 36.3 • 161 Mauritania 33.7 • 162 Central African Republic 33.3 • 163 Sierra Leone 32.

EPI – Aplinkosaugos pasiekimų rodiklis-2016

TOP-10: 1. Finland 90.68; 2. Iceland 90.51; 3. Sweden 90.43; 4. Denmark 89.21; Slovenia 88.98; 6. Spain 88.91; 7. Portugal 88.63; 8. Estonia 88.59;9.Malta 88.48; 10. France 88.20.

СОЗВЕЗДЕННЦЫ:• 8-ta vieta pasaulyje ESTONIA 88,6 balai iš100 galimų

• 10. France 88,2

• 22. Latvia 85,7

• 23. Lithuania 85,5 (2010 m. – buvo tik 68 balai)• 29. Italy 84,5

• 31. Azerbaijan 83,6

• 32. Russia 86,5

• 35. Belarus 82,3

• 37. Armenia 81,6

• 44. Ukraine 79,7

• 69. Kazakhstan 73,3

• 111. Georgia 64,8.

Veiksminga CO2 mažinimo priemonė –3. Gaminių (prekių) aplinkosauginis

sertifikavimas ir ženklinimas

3. Eco-labelling

PAMĄSTYKIME: 1. Koks Jūsų namo/buto EKOLOGINIS PĖDSAKAS (EP) ?

2. Kokia Jūsų BUTO (Namo) energinė klasė?

3. Koks JŪSŲ automobilio CO² pėdsakas ?(kiek gramų CO² dujų jis išskiria 1 km nuvažioti?)

N.B. Automobilių gamintojų nurodoma automobilių tarša REALYBĖJE dažnai yra didesnė – NAUJAUSI NEPRIKLAUSOMŲ laboratorijų tyrimo duomenys (dizeliniai varikliai):

4. Kokia Jūsų skalbimo mašinos ar šaldytuvo energinė klasė (ir EP)?5. Ar buityje naudojate prekes ir prietaisus su APLINKOSAUGOS ŽENKLAIS?:

Atsakymai į1-5 klausimus :

Parodo mūsų asmeninę ekologinę elgseną, kultūrą ar nuostatas ir įtakoja EKOLOGINIO PĖDSAKO dydį...

3. EKOLOGINIS PĖDSAKAS (EP)-svarbus darnaus vystymosi rodiklis:

(1-no žmogaus, šalies, organizacijos, pasaulio, konkretaus gaminamo ar perkamo produkto, etc.)

• EP – tai žemės ir akvatorijos plotas (globaliaisiais hektarais), reikalingas esamam 1 žmogaus vartojimo lygiui palaikyti (maistas, butas, transportas, energija, atliekų sutvarkymas)

• Pagal dabartinį pasaulinį vartojimo lygį – jau reikia 1,2-1,5 planetos:

• Jeigu visi pasaulio žmonės gyventų kaip vidutinis AMERIKIETIS (JAV), jau reikėtų 5 PLANETŲ tokiam gyvenimo būdui (vartojimui) palaikyti, o kaip VAKARŲ EUROPIETIS – jau reikėtų 3 PLANETŲ...

�Ekologinis pėdsakas yra lyginamas su Žemės biologiniu gebėjimu atsinaujinti.

�Biologinė talpa – tai biologiškai produktyvių sausumos ir vandens plotų, galinčių patenkinti žmonijos vartojimo poreikius, suma.

�Šie dydžiai išreiškiami globaliaisiais hektarais.

Ekologinio pėdsako elementai

EKOLOGINIO PĖDSAKO SUDĖTIS EP APSKAIČIAVIMUI

Klausimėlis:

Kiek hektarų teritorijos reikia asmeniškai Jūsų (ar 1 Lietuvos piliečio)

pragyvenimui užtikrinti?:

1) 10 arų

2) 30 arų

3) 1 hektaras

4) 4 hektarai

5) 10 hektarų

6) 20 hektarų

LIETUVA, deja, jau yra EKOLOGINIS SKOLININKAS:

• Lietuvos 1 gyventojo EKOLOGINIS PĖDSAKAS –

4,7 gHa (žr. pav. toliau);• Lietuvos teritorijos EKOLOGINIS POTENCIALAS

1-nam gyventojui – 4,4 gHa• Taigi, Lietuvos EKOLOGINIS

DEFICITAS 1-nam gyventojui – 0,3 gHa

Šalių BIOLOGINĖS TALPOS ir EKOLOGINIO PĖDSAKO sugretinimas

EKOLOGINIO PĖDSAKO“tramdimo” du galimi scenarijai:

Naujovė: Ekologiškas/smartšiukšlių konteineris

• Apie 3,1 m aukščio, labai puošnus...

• Veikia nuo SAULĖS baterijų, sumontuotų PALMĖS lapuose...

• Įmetus šiukšlę sensoriai duoda signalą SUPRESUOTI šiukšles

• Prisipildžius šiukšlių – duoda signalą vežėjams – išvežimui...

• vienas kainuoja kelias dešimtis tūkstančių eurų...

• Testas: Kas ji gamina? Kokia šalis „įperka“?

Koks Jūsų ŠUNS (katės) EKOLOGINIS PĖDSAKAS?

N.B.• "Vieno šuns auginamo namuose gamtai

daroma žala yra didesnė (sunaudojami 0,84 ha žemės ploto ištekliai) nei visureigio Toyota Land Cruiser“, variklis 4 litrai(0,41 ha), - rašoma naujausiame "NewScientists" numeryje.

• Vienos katės (15 arų) žala gamtai prilygsta Volkswagen Golf taršai.

Šuns ir AUTOMOBILIO ekologinio pėdsako sugretinimas:

• ŠUO: Rekomenduojama dienos norma 300 gramų sauso pašaro, kuriame yra apie 90 gr. mėsos ir apie 156 gr. grūdinių kultūrų. Pamatavus dar neišdžiovintų ingredientų kiekį gauname 450 gr. šviežios mėsos ir 260 gr. grūdinių kultūrų. Padauginkime iš dienų skaičiaus per metus ir gausime 164 kilogramus mėsos ir 95 kilogramus grūdinių kultūrų produktų. Tokiam kiekiui užauginti kiekvienais metais reikia naudoti 0,84 ha žemės plotą.

• Automobilis visureigis Toyota Land Cruiser (4,6 litrų):Per metus šeima nuvažiuoja apie 10 000 kilometrų ir sunaudoja apie 55,1 gigadžiaulio energijos kiekį. Čia įskaičiuotas kuras ir energija reikalinga automobilio pagaminimui. Viename hektare galima išauginti 135 gigadžiaulio energijos kiekį per metus. Taigi metinis Land Cruiserio naudojamos žemės plotas 0,41 ha, o tai yra dvigubai mažiau, nei sunaudoja vienas vidutinio dydžio šuo.

4. Anglies dvideginio (CO²) pėdsakas – jis yra EKOLOGINIO pėdsako sudedamoji dalis...

N.B. CO2 koncentracija gali išaugti iki 500 ppm(arba 2 °C temperatūros augimas) iki 2050 m.

Per pastaruosius 800.000 metų vidutinė CO2 koncentracija

atmosferoje neviršijo 280 milijoninių dalių (ppm).

SOS !!! - 2016-aisiais šių dujų koncentracija Žemės atmosferoje siekė

rekordą - 403,3 ppm

Yra aplinkosaugos organizacija pavadinimu:

350.org – kodėl?

CO2 pėdsakas – sudėtinė (52 %) ekologinio pėdsako dalis:

Anglies dvideginio CO²pėdsakas gali būti skaičiuojamas:• Produktams (prekėms, paslaugoms)

• Organizacijoms

• Bankininkystės-finansų sektoriams, investicijoms

• Miestams

• Atskiroms šalims

• Kt.

TOP 40 šalių

2013m.

Pamąstymui• Pagrindinis KLIMATO kaitos kaltininkas –

anglies dvideginis - CO² dujos

• Vienas žmogus per parą “pagamina” apie 38 kg anglies dvideginio – toki kiekį CO² 1-nas medis absorbuoja tik per 1 metus

• 1 automobilis išskiria apie 200 g CO² 1 km kelio – per metus – apie 2 tonas;

• Visi Lietuvos automobiliai per metus –2 mln. tonų arba 40.000 vagonų CO²...

Naujas ISO standartas:Produktų anglies dvideginio

CO² pėdsakas:ISO 14067 - Carbon Footprint

N.B.

72 proc. ES gyventojų PRITARIA produktų CO2 pėdsako ženklinimui !!!

Prekybos „Groupe Casino“ (Prancūzija) atvejis - produkto

CO² etiketė:

PienoCO2

pėdsakosudeda-mosios dalys

Faktai (1)1. Gyvulininkystes CO2 pėdsakas 17 proc.

didesnis už viso transporto CO2 pėdsaką (nes eikvojami resursai ir pašarų, ir galvijų auginimui).

2. Ekologija VS CO2 pėdsakas: Ekologiškos kiaulienos CO2 pėdsakas didesnis už neekologiškos (ilgesnis auginimo periodas).

3.N.B. Jautienos CO2 pėdsakas 6 kartus didesnis už kiaulienos...

Dienos klausimas:

Kuri mėsa visumoje yra palankesnė aplinkai (ekologiškesnė)?

1) HALAL (nevartoja kiaulienos),

2) KOŠER (nevartoja kiaulienos),

3) „Pasaulietiška“ – mūsų vartojama (įskaitant kiaulieną)

Su СО₂₂₂₂ pėdsako mažinimu susijusi problema -

SOS: STOP pertekliniam, švaistūniškam vartojimui...Pasaulyje per 1 d. išmetama (baigiasi

garantija, apgenda, pasensta, nusibosta, nebepatinka, etc.) apie35.000.000 tonos maisto produktų, arba po 4 kg 1-nam Žemės gyventojui per dieną !!!

Faktai (2)

Daug dar tinkamų vartoti produktų –išmetama:• Prancūzai (vartotojai ir supermarketai, restoranai)

ismeta VARTOTI tinkamo maisto 70 mln tonų/metus, t.y. daugiau kaip po 1 toną 1 gyv, arba po 3 kg/1gyv./1d. (67% išmeta vartotojai, 15% –restoranai, 11% – parduotuvės).

• Lietuva – 600.000 tonų per 1 metus, t. y . po 200 kg/1 gyv, arba 0,6 kg./1 gyv./dieną

• 2016.02. Prancūzijos parlamentas priėmė sprendimą uždrausti didiesiems prekybininkams išmesti besibaigiančio galiojimo maistą (tai 1-ji šalis pasaulyje tai uždraudusi. N.B. – bauda iki 75.000 Eurо arba iki 2 metų kalėti). Prisijungė ir ITALAI...

•

Faktai (4) UK case study5. Bereikalingi produktų pervežimai, didinantys CO2 pėdsaką – Food miles (JK):

• Morkos - South Africa, 9.500 km;

• Obuoliai – JAV, 16.000 km;

• Bulvės – Israel, 3.500 km;

• Vištiena – Thailand, 10.500 km;

• Aviena – New Zealand, 22.500 km.

(Nuffield Education for Citizenship food milesfactsheet)

Dienos klausimas:

• Už kokį produktą SAVANORIŠKAI (dėl nežinojimo, etc....) permokame iki 300-500 kartų?

6. Vandens ekologinis pėdsakas:

• Litres of water needed to produce:• 1 litre of tea 100 litrų vandens

• 1 litre of milk 1.000

• 1 kg of rice 3.400

• 1 kg of cheese 5.000

• 1 kg of beef 15.500

• 1 Cotton T-shirt – 2.050 litrai vandens

• 1 Pair of leather shoes 8.000 litrų

• 1 Sheet of A4 paper - 10 litrų

(Water Footprint)

WATER footprint (1)

Faktai (6)7. Skrydžių (3 proc. pasaulinės CO2 emisijos) kelionių CO2 pėdsakas:• 1-na kelionė lėktuvu „Vokietija-Karibai“ - apie

4 tonos CO2 1-nam keleiviui.

• Tai prilygsta 1-no INDIJOS gyventojo metinei CO2 emisijai.

8. TURIZMAS sudaro 5 proc. globalios CO2

emisijos;

a) 2,7 proc. ilgų turistinių kelionių lėktuvais sudaro 17 proc. CO2 emisijos.

b) 34 proc. kelionių autobusais ar traukiniais sudaro tik 13 proc. CO2 emisijos.

Yra produktų su TEIGIAMU CO2 balansu – tai yra kai jų

GYVAVIMO CIKLE CO² absorbuojama daugiau, negu išskiriama: arbatos MATĖ atvejis

CO² emisija:

1.Auginimas - minus 437 g CO2 / 100g. arbatos (matės medis absorbuoja CO2)

2.Gamyba – plius 100 g. CO2

3.Pakavimas - plius 5 g. CO2

4.Transportavimas - plius 36 g. CO2

IŠ VISO: - minus 286 g. CO2 / 100 g.

CO2/ekologinė edukacija/ footprint education (Italy):

EKOLOGIŠKAI atsakingas automobilio pasirinkimas – EP/CO2 mažinimo priemonė

Mercedes-260E

300g CO²/1km

• SAAB-95

200g CO²/1km

• QASHQAI-2010 120 g.

• QASHQAI-New2015

99 g CO²/1km

N.B. Per 1 metus CO²

emisija sumažinama

net 2500 kg (3,0 l/100km) (!!!)

Organizacijų-lyderių aplinkosaugos ir EP mažinimo įsipareigojimai:

"Can we power our operations from 100% renewable energy?" (Google)

"Sony seeks zero emissions of greenhouse gases by 2050, not only at plants and offices but also throughout product life cycles." (Sony)"Using 100% renewable or recycled materials for all products and packaging, powering our plants with 100% renewable energy." (P&G)

Organizacijų-lyderių aplinkosaugos ir EP mažinimo įsipareigojimai:

"Volkswagen and Audi plan a major shift towards green energy by investing in wind farms and selling the electricity as part of a package to power its electric cars." (Audi)

"We will more than double our use of renewable energy to 40% of our total energy requirements by 2020. We recognise that this is only a first step towards a long-term goal of 100% renewable energy."(Unilever)

"To be supplied by 100% renewable energy." (Walmart)

5. Kiti su aplinkosauga susiję ženklai:PAKUOTĖS (ir kitų medžiagų) IDENTIFIKAVIMO TARPTAUTINIS

ŽENKLAS

5

Ženklas susideda iš 3-jų sulenktų strėlyčių, reiškiančių uždarą ciklą: “sukūrimas – naudojimas – utilizavimas”

RECIKLINIMO (perdirbimo) universalus simbolis:

- Šie ženklai reiškia, kad medžiaga tinka perdirbimui (reciklinimui)- Be šio ženklo neįmanoma prekių eksportuoti į kai kurias šalis- Ženklas skirtas pakuotės ir kitų gamybos medžiagos

identifikavimui (atpažinimui), ir palengvina jų išrūšiavimą ir perdirbimą.

Trikampio viduryje (arba apačioje) yra 1 arba 2 skaitmenys, identifikuojantys medžiagos tipą:

1-19 – plastikai (plastmasės), 20-39 – popierius ir kartonas, 40-49 – metalas (40 – FE - geležis, plienas;

41 – AL - aliuminis), 50-59 - mediena, 60-69 – audiniai, tekstilė (COT arba TEX)

(60- medvilnė/cotton; 61– džiutas/Jute), 70-79 – stiklas (GL arba GLS).80-99 – įvairių medžiagų mišiniai

(81 – popierius ir plastikas (pieno pakeliai); 84 – popierius, plastikas ir aliuminis (sulčių pakeliai. N.B. Sunkiai reciklinami))

Trikampio viduryje (arba apačioje) yra 1 arba 2 skaitmenys, identifikuojantys medžiagos

tipą:

PPASTIKŲ kodai (tarptautinis Nr ir raidinis trumpinys):

1. PET – polietilentereftalatas (buteliai gėrimams su slėgimu ir be jo, lagaminai, skaidūs apšvietimo filtrai, magnetofonų juostelės). N.B. Gali būti reciklinamas į pluoštą drabužiams

2. HDPE arba PEHD– aukšto tankio polietilenas (normalaus slėgio buteliai, pieno buteliai),

3. PVC – polivinilchloridas (langų rėmai, el. laidai, el. izoliac., kreditinės kortelės, linoleumas) N.B. Sunkiai reciklinamas,

4. LDPE arba PDPE – žemo tankio polietilenas (maisto dėklai, lagaminai),

5. PP – polipropilenas (trosai, virvės, skalbimo mašinų korpusai, kilimų karkasai),6. PS – polistirenas arba polistirolas (vienkartiniai indai, pakavimo

plėvelės, liniuotės) N.B. Sunkiai reciklinamas,

7. Kiti plastikai (Others plastics)9. ABS – Acrylonitrile butadiene styrene (TV, monitorių, printerių

korpusai, LEGO elementai, el. virduliai)

Kiti su aplinkosauga susiję ženklai:

• Ženklas reiškia, kad prekė (pakuotė) yra pagaminta iš higieniškos nekenksmingos žmogui medžiagos

• Ši prekė (pakuotė) gali kontaktuoti (liestis) su maisto produktais

6. Aplinkosauginissertifikavimas ir ženklinimas

(NE MAISTO produktų ir paslaugų;neina kalba apie žemės ūkio ekologiškus

produktus)Eco-labelling

SAVARANKIŠKOMS studijoms

(medžiaga pateikta vadovėlyje ir skaidrėse žemiau)

AŽ – aplinkosauginis ženklinimas

AŽ tikslas ir funkcijos

Funkcijos

Skatina įmones gaminti produktus,

kurių neigiamas poveikis aplinkai

mažiausias.

Padedavartotojams

išsirinkti prekę, nurodydamas

ekologišką gaminį.

Tikslas

Apsaugoti aplinką, skatinti gaminių, turinčių mažesnį poveikį aplinkai,

pasiūlą ir paklausą.

AŽ nauda

Skatina aplinkosauginį

gaminių sertifikavimą

Padeda sugretinti

aplinkosauginę veiklą – nuolat

stebėti

Informuoja vartotoją renkantis

ekologišką gaminį

Skatina ekologiškų produktų

rinkos plėtrą

Skatina nuolatinį aplinkos kokybės gerinimą

Ekologinio ženklinimo principai• Savanoriškumas• Vienodos rinkos konkurencinės sąlygos ���� vienodi

vertinimo kriterijai vietiniams ir importuojamiems produktams, nustatyti trečios šalies

• Ženklo suteikimo kriterijai aiškiai suformuluoti ir moksliškai pagrįsti, jie nuolatos peržiūrimi

• Ženklo suteikimo sistema turi pilnai atitikti šalies aplinkos apsaugos įstatymus ir nuostatas

• Produktai tikrinami nepriklausomos, visuomenei atskaitingos institucijos

• Ženklas – informacija vartotojui, orientyras produktų pasirinkimui

• Ekoženklą turintys gaminiai yra tie, kurie daro mažiausią poveikį aplinkai ir žmogaus sveikatai per visą savo būvio ciklą!

72

Aplinkosaugos vadybos priemonėsAplinkosau-gos vadyba

Sistemų (organizacijų veiklos)

Produktų*

ISO 14001 EMAS

Aplinkosauginis ženklinimas (I tipas)

Savęs įvertinimu pagrįstas ženklinimas

(II tipas)

Deklaracijomis pagrįstas ženklinimas

(III tipas)

ISO 14020 – 14025 standartai

I tipo AŽ

• Palygina produktus su kitais tos pačios rūšies produktais• Saugesni aplinkai per visą savo gyvavimo ciklą• Produktų kriterijus nustato nepriklausoma organizacija

II tipo AŽ

• Yra sukurti pačių gamintojų, importuotojų, ar platintojų• Pagrįsti įmonių aplinkosauginiais pareiškimais, deklaracijomis, dažniausiai

informuojančiomis apie kažkurį vieną produkto poveikio aplinkai aspektą

III tipo AŽ

• Šis ženklinimas panašus į maisto produktų energetinės vertės etiketes

• Skelbiama info gali būti patvirtinama nepriklausomos organizacijos

• Nepateikia bendro produkto ekologiškumo įvertinimo. Įvertina pats vartotojas.

Įmon÷s veiklos savanoriškasis sertifikavimas (ISO 9001, etc...)

Produktų laidavimas, sertifikavimas

Nacionalinis teisinis reglamentavimas

(LR Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamento (EB) Nr. 66/2010 d÷l ES ekologinio ženklo įgyvendinimo“)

Tarptautinis teisinis reglamentavimas

(1992 m. Europos Ekonomin÷s Bendrijos Taryboje priimtas reglamentas Nr. 880/92..,

etc)

Standartai (ISO 14020:2000, etc.)

Tarptautiniai AŽ

• “Žydrasis angelas”• “Šiaurės gulbė”• “Europos gėlė”

Nacionaliniai AŽ

• Lietuvos• Čekija• etc.

Veiklos šakų AŽ

• Tekstilės gaminiams• IT gaminiams ir biuro

baldams• Miškams ir medienos

gaminiams

N.B. Šio tipo AŽ netaikomas:

• Maisto prekėms

• Gėrimams

• Farmacijos preparatams

Aplinkosauginio ženklinimo nauda• išlaidų mažinimas ir efektyvumo didinimas;• produktyvumo didinimas ir padidėjęs konkurencingumas;• gaminio didesnės kokybės užtikrinimas, suderintas su

ilgaamžiškumu, mažesniu energijos suvartojimu, sveikata bei gerove;

• užsakovų, tiekėjų ir kitų verslo partnerių reikalavimų tenkinimas;

• įvaizdžio gerinimas;• aplinkosauginių kaštų mažinimas;• inovacijų skatinimas;• efektyvus informacijos teikimas suinteresuotoms šalims;• pasiruošimas griežtėjantiems teisiniams reikalavimams;• darbo sąlygų gerinimas ir nelaimingų atsitikimų

mažinimas;• darbuotojų motyvavimas ir atsakomybės skatinimas.

Ekologiškų nemaisto produktų paklausa Europoje ( Eco-labelling )

• Europos rinka turi didžiulį potencialą “žaliems produktams”, todėl kad vis daugiau informacijos pasiekia vartotoją ir jų perkamoji galia atspindi jų žinias .

• 42 proc. ES pirkėjų yra ištikimi tokių produktų pirkėjai.

• 75 proc. ES pirkėjų sutinka mokėti brangiau už ekologinį ženklą turintį produktą.

Kiekvienai produktų grupei yra nustatyti padidinti ekologiniai,

ekonominiai, garantinės eksploatavimo trukmės ir kiti

reikalavimai, siekiant gauti aplinkosauginį sertifikatą :

“Europos gėlė”

ES 1992 m. sukūrė bendra „Europos gėlės“ programą, kurią pripažįsta ir gali naudoti visos 25 ES šalys bei Norvegija, Lichtenšteinas, Islandija.

Produktai yra ženklinami bendru ženklu šiuose valstybėse neatsižvelgiant į kilmės šalį.

Europos ekologinis ženklas — gėlė —liudija menką poveikį aplinkai per visą produkto būvio ciklą — nuo gamybos iki jo išmetimo.

Europos Sąjungos

„Europos gėlės“ misija – tapti visų atpažįstamu, pagrindiniu ir svarbiausiu ženklu, suteikiamu produktams ir paslaugoms, tausojančioms aplinką.

Aplinkosauginis ženklas- tokie produktai pasižymi mažesniu neigiamu poveikiu gamtai arba jas gaminant ir ar vartojant sunaudojama mažiau gamtinių išteklių

Būvio ciklo įvertinimas – tai analizė, apimanti visą produkto GYVAVIMO CIKLĄ (ekologinį kelią):

žaliavos gavybą � gaminimą � produkto platinimą ir naudojimą � pašalinimą (perdirbimą, reciklinimą)

Europos ekologinis ženklas šaldytuvams (1)

Ekologiniai kriterijai:• 1.Ribotas žalingų aplinkai ir sveikatai medžiagų

naudojimas. Plastikinės dalys ne lengvesnės nei 25g.neturi būti iš lengvai užsiliepsnojančios medžiagos. Taippat sudėtyje neturi būti sudėtinių dalių ar preparatų,turinčių kancerogeninių, toksinių ar pavojingų sveikatai iraplinkai medžiagų. Turi atitikti 67/548/EEC direktyvą.

• 2.Energijos taupymas: naudingosuvartojimo indeksas ≤≤≤≤ 42%%%% (geriaunegu A energijos suvartojimo klasės).

• 3.Triukšmo lygis < 42 dB (A).

Europos ekologinis ženklas šaldytuvams (2)

4. Aiški naudojimo instrukcija;

5.Surinkimo perdirbimui politika:

• Gamintojas privalo surinkti nebenaudojamus šaldytuvus perdirbimui be jokio mokesčio.

• Vartotojas turi būti apie tai informuotas.

• Garantija ne trumpesnė kaip 2 metai

Suteikiamas skalbimo mašinoms, taip pat skalbimo-džiovinimo mašinoms.

Eco-label ženklas ant šios produktu grupės reiškia:

• Sumažinta energijos suvartojimo norma (geriau negu A energijossuvartojimo klasė);

• Sumažintas vandens suvartojimas - <12 l/kg.

• Ribotas triukšmingumas - skalbimo metu <56 dB (A),- gręžimo metu <76 dB(A).

• Garantuota skalbimo ir gręžimo A arba B efektyvumo klasė• Sukonstruotas taip, kad būtų lengva išardyti ir perdirbti;

• Nebenaudojamo gaminio priėmimo atgal perdirbimuipolitika (be papildomų mokesčių).

• Apsauginis skalbimo priemonių naudojimas: skalbimo priemonių lygio matuoklis, pagal skalbinių svorį.

• Garantija ne trumpesnė kaip 2 metai

Europos ekologinis ženklas skalbimo mašinoms

E N E R G I J AGamintojas

Modelis

Skalbimo mašina

EW1275FSunaudoja mažiau energijos – labiau efektyvi

Sunaudoja daug energijos – mažiau efektyvi

Skalbiant sunaudojamos energijos kiekis (kWh) 0.95Skalbia A: geriau G: blogiau

Gręžia A: geriau G: blogiau

(Centrifūgos apsisukimai per minutę)

ABCDEFG

ABCDEFG

1200Našumas, kg

Vandens sunaudojimas, litrai

5.0

44

Triukšmingumas Skalbiant

dB (A) Gręžiant

54

70

Europos standartas EN 60456, skirtas skalbimo mašinoms žymėti ES

BA

CD

EF

G

A

Naujos PREKIŲ KOKYBĖS ženklinimo (skalb.mašinų ir TV) etiketės ES

Naujas PADANGŲ ženklinimas ES ir ekologija bei CO2 pėdsako mažinimas

(nuo 2012 m. lapkričio 1 d.)

3 kriterijų grupės:

1. Efektyvumas suvartojamo KURO atžvilgiu ir pasipriešinimas važiavimui (tai lemia apie 20 proc. kuro sąnaudų; A klasės padangos vartoja apie 8 proc. kuro mažiau, negu G kl.)

2. Padangų keliamas triukšmas (skiriasi 5 kartus)

3. Važiavimo ir stabdymo kokybė ŠLAPIAME kelyje – sauga (pvz. stabdymo kelio ilgis tarp A (geriausių) ir G (blogiausių) klasės padangų skiriasi daugiau kaip 18 metrų)

Skaičiuoklė, kaip padangų klasės pakeitimas įtakoja CO2 pėdsako mažinimą ir taupo

degalus ir vartotojo pinigus:

http://gm-spritrechner.lanxess.com/public/fr

Pavyzdys:G klasės (prasčiausias) padangas pakeitus į A

(geriausią) klasę, per 1 metus vidutiniškai:a) sutaupoma 140 l kuro, arba 230 Eurų

b) sumažinamas CO2 pėdsakas apie 320 kg.

Ekologinės (ekonomiškumo) klasės nustatomos įvairioms produktų grupėms – pastatams,

automobiliams ir kt.:

• Apie 13-15 proc. CO² emisijos generuoja pastatai (ir jų statybai naudojamos medžiagos)

• Lietuvoje pradedamas atlikti PASTATŲ ENERGINIS (ekonomiškumo) AUDITAS ir SERTIFIKAVIMAS.

• Pastato energinio naudingumo sertifikavimasyra procesas, kurio metu nustatomas pastato faktinis energijos sunaudojimas, įvertinamas pastato energinis naudingumas,statiniui priskiriama atitinkama naudingumo klasė ir išduodamas sertifikatas.

PASTATO ENERGINIO NAUDINGUMO SERTIFIKATASNr. __________

Pastato adresas:

Pastato paskirtis:

Pastato naudingasis plotas, m2:

Pastato energinio naudingumo klasė:

Naujai pastatytų pastatų ar pastato dalių energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Didelių kapitaliai renovuojamų pastatų ar pastato dalių energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip D.

Skaičiuojamosios suminės energijos sąnaudos vienam kvadratiniam metrui

pastato naudingojo ploto,kWh/(m2 /metai):

Pagrindinis pastato šildymui naudojamas šilumos šaltinis:

Sertifikato išdavimo data:

Sertifikato galiojimo terminas:

• Pirkėjui ar nuomininkui pageidaujant privalės būti pateikiamas energinio naudingumo sertifikatas.

• ES pastatų energinio naudingumo direktyva – nuo 2020-jų metų reikės statyti beveik nulinės energijos pastatus ( UAB “Eika” yra pastačiusi kelis eksperimentinius beveik nulinės energijos pastatus)

• Europos komisija kas 3 metai skelbs ataskaitas apie pažangą valstybėse šioje srityje.

• Jau dabar, pirkėjui ar nuomininkui pageidaujant, privaloma pateikti energinio naudingumo sertifikatą.

• Pvz.: Dabartinių pastatų energinis naudingumas – 130-180 kWh/(m2 /metai); Pradedamų statyti “pasyviųjų” pastatų – tik 15 kWh/(m2 /metai)

Automobilių ekologinės klasės

• Europos komisija siekia, kad nuo Europoje nuo 2012 m. gaminami automobiliai į aplinką išmesta ne daugiau kaip 120 g/km ANGLIES dvideginio (2008 m. naujų Europos automobilių vidurkis – 158 g/km).

APLINKOSAUGOS ŽENKLAI (Eco-labelling)• .

Lietuvos Respublikos

Vokietijos Šiaurės šalių

Vengrijos EstijosAustrijos

Čekijos

Kroatijos

Ispanijos

Švedijos (SSNC)

Švedijos

.

“Žydrasis angelas”

• Pirmoji pasaulyje aplinkosauginio ženklinimo programa,sukurta 1979m. Vokietijoje.

• Šiuo ženklu 2018 m. pradžioje paženklinta apie 15.000 produktų ir paslaugų 30-je šalių.

Šalis Produktų skaičius Kompanijų skaičius

Belgija 3 2

Danija 19 4

Prancūzija 26 11

Didžioji Britanija 25 6

Graikija 1 1

Italija 21 9

Japonija 10 2

Nyderlandai 23 11

Naujoji Zelandija 2 1

Norvegija 3 2

Austrija 64 16

Lenkija 1 1

Rumunija 10 1

Švedija 5 2

Šveicarija 29 6

Slovakija 2 1

Turkija 5 3

Ispanija 4 2

JAV 34 4

Iš viso: 287 84

Šaltinis: http://www.blauer-engel.de/willkommen/willkommen.htm

“Žydruoju Angelu” sertifikuoti produktai Lietuvoje

• UAB ,,Map Lietuva” savo asortimente siūlo dvi 100% makulatūrinio popieriaus Cyclus rūšis.

• UAB „Compservis“ Lietuvos rinkoje yra visų „Kyocera“ produktų platintoja

ir aptarnavimo centru. • Beveik 100 HP spausdinimo sistemų pagal Vokietijos Blue Angel ir JAV

GREENGUARD ekologiškai švarių produktų žymėjimo programas yra

patvirtintos kaip mažai medžiagų išskiriantys produktai.• Lietuvos Respublikos teritorijoje vienintelis įgaliotasis koncerno atstovas yra

firma „Arūšta“.

• Bosch tyliai veikiantis šakų smulkintuvas axt 2500 hp

• “Junkers” dujiniai kondensaciniai katilai patalpų šildymui ir šilto vandens paruošimo bakeliui šildyti. Įsigyti galima Kaune ir Klaipėdoje.

• Aidol ALLZWECK-LASUR - skaidri lazūra. Produktą galima įsigyti statybinių medžiagų parduotuvėse

• Dujinis kondensacinis sieninis katilas Viessmann Vitodens 200 (Geležinio Vilko g. 6a )

“Žydruoju Angelu” sertifikuoti produktai Lietuvoje

“Šiaurės gulbė”(„The Nordic Swan”)

• Švedija, Suomija, Norvegija, Danija ir Islandija 1989 m. sukūrė bendrą „Šiaurės gulbės“ programą.

• Visose Skandinavijos šalyse šis ženklas yra suteiktas daugiau kaip 1000 gaminių ir paslaugų.

Lietuvos įmonės, atitinkančios tarptautinius aplinkosaugos

reikalavimus“ES gėlė”

• 2005 m. Ecolabelling Denmark suteikė “EU Gėlė” AB „Utenos trikotažas”

• 2012 – AB “Grigiškės”

Oeko-Tex 100 standartas išduotas

• AB “Dirbtinis Pluoštas”,

• AB “Utenos trikotažas”

• AB “Drobė”

Lietuvos įmonių rinkodaros specialistų produktų

aplinkosauginio ženklinimo vertinimas

.

7,1%

9,2%

18,4%

0,0%

38%

0,4%

75,2%

32,5%

0 20 40 60 80

Kitiems

- Vokietijos "Žydrajam angelui"

- "ES gėlei"

- Lietuvos AŽ "Vandens lelija"

Kokiam AŽ teiktumėte prioritetą:

Ar planuojate ateityje siekti savo produktų AŽ

Ar jūsų įmonės produktai turi AŽ

AŽ turi įtakos eksporto plėtrai

AŽ turi įtakos didėti pardavimų vidaus rinkoje

Atsakymų dalis, %

Taip

Taip

Taip

Taip

EKOLOGINIO ŠVIETIMO PROBLEMOSLietuvos vartotojų aplinkosauginių

ženklų atpažįstamumas ir preferencijos:

Recognition and preferences to eco-labels by

Austrian and Lithuanian consumers

17,4 Yes9,1 Yes

26,1 Yes13,2 Yes

26,1 Yes27,5 Yes

30,4 Yes50,2 Yes

11,5 Yes

2 Yes

1,60,9

50 Yes31,5 Yes

0 10 20 30 40 50 60

Part of answ ers, percents

more that ten percent

ten percent

fife per cent

tw o per cent

You w ould set priority to an eco-friendly product, if it w ere more expensively:

Have you heard about the Austrian non food Ecolabel?

Have you heard about the Lithuanian non- food EL “Water Lily”?

Which EL signs do you know ? (know n labels average)

When you choose a product, do you pay attention to EL?

Austrian consumers Lithuanian consumers

Aplinkosauginio sertifikavimo ir ženklinimo plėtra

• 1. Miškų ir medienos perdirbėjų FSC aplinkosauginis sertifikavimas

• 2. Paplūdimių ir prieplaukų “Mėlynosios vėliavos” sertifikavimas

• 3. Viešbučių ir kempingų aplinkosauginis sertifikavimas (“ES gėlė” ir kiti ženklai)

• 4. Turizmo paslaugų aplinkosauginis sertifikavimas

Aplinkosauginio sertifikavimo ir ženklinimo plėtra

• 1. Miškų ir medienos perdirbėjų FSC aplinkosauginissertifikavimas

• TCO sertifikavimas• 2. Paplūdimių ir prieplaukų

“Mėlynosios vėliavos” sertifikavimas

• 3. Viešbučių ir kempingų aplinkosauginis sertifikavimas (“ES gėlė” ir kiti ženklai)

• 4. Turizmo paslaugų aplinkosauginis sertifikavimas

• Miškų tvarkymo ir medienos perdirbimo sertifikavimas

Tikslas – plėtoti ekologiniu požiūriu priimtiną, socialiai teisingą ir ekonomiškai perspektyvią miškininkystę ir medienos perdirbimą.

Globalinės reikšmės uždavinys – formuoti būsimų verslininkų, komersantų ir vartotojų teigiamą nuomonę apie gaminius (popierius, baldai ir kt.) su FSC ir kitais sertifikavimo ženklais bei atitinkamai formuoti ir vertinti prekių asortimentą

Sertifikavimas pagal FSC – tai savanoriškas kontrolės užtikrinimo mechanizmas, kai nepriklausomi sertifikuotojai pagal FSC standartus įvertina miško tvarkymą ir žaliavų bei gaminių srautus medienos pramonės įmonėse.

• FSC buvo įkurta 1993 metais

• FSC turi daugiau nei 460 narių 60-yje pasaulio šalių

FSC akredituotos sertifikavimo organizacijos atlieka dviejų tipų sertifikavimą:

• Miškų tvarkymo sertifikavimas (Forest Management (FM) Certification)

• Kilmės patvirtinimo sertifikavimas (Chain-of-Custody (CoC) Certification)

TCO Development sertifikavimas

Ši Švedijos organizacija sertifikuoja ir TCO ženklu pažymi produkciją:

• TCO’99, TCO’02, TCO’03 - kompiuterinei įrangai, monitoriams spausdintuvams ir pan., Net 50 proc. visų parduodamų pasaulyje monitorių turi TCO sertifikatus ir ženklinami TCO ženklais-lipdukais

• TCO’01 - mobiliesiems telefonams, • TCO’04 - biuro baldams (stalams ir kėdėms),• TCO’05 - nešiojamiesiems kompiuteriams.

TCO sertifikuoti gaminiai naudoja mažiau energijos, gamybos metu ir pačiuose gaminiuose naudojama mažiau pavojingų medžiagų, skleidžiamas mažesnis elektromagnetinis laukas, ergonomiškas dizainas.

NUO 2010 – VIENINGAS TCO ženklas:

Ką reiškia TCO?• Gaminys naudoja mažiau energijos• Gamybos metu ir pačiuose gaminiuose

naudojama mažiau pavojingų medžiagų(bromintų bifenileterių, sunkiųjų metalų ir pan.)

• Skleidžiamas mažesnis elektromagnetinis laukas

• Ergonomiškas dizainas• Vaizdo kokybė• Nenaudojamasmaišytas plastikas

117

Turizmo, poilsio ir apgyvendinimo paslaugų EKOLOGINIS

sertifikavimasITALIJA LIUKSENBURGAS PRANCŪZIJA ŠVEICARIJA

AUSTRIJA LATVIJA D. BRITANIJA

“MĖLYNOJI VĖLIAVA”

• Žaliojo rakto programa – tarptautinė aplinkosauginė programa, skirta viešbučiams, laisvalaikio ir pramogų centrams, kempingams, restoranams, kaimo turizmo sodybomsbesilaikantiems nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Programos dalyviai, ivykdęAplinkosauginio švietimo fondo keliamus reikalavimus apdovanojami “Žaliojo rakto”

diplomu.

VIEŠBUČIŲ APLINKOSAUGINIS SERTIFIKAVIMAS LIETUVOJE

• “ŽALIOJO RAKTO” kokybės reikalavimus patvirtinantį sertifikatą jau turi 7 LIETUVOS viešbučiai ir 4 kelios kaimo sodybos

“ŽALIASIS RAKTAS”Lietuvoje

7 viešbučiai: • Reval Hotel Lietuva

• Radisson Blu Hotel Lietuva

• Park Inn Kaunas

• Park Inn Klaipėda

• Radisson BLU Astorija Hotel, Vilnius

• Radisson BLU Hotel Klaipėda

• Gile Hotel

4 kaimo turizmo sodybos:

• R. Zalensienės• A. Gedvilo• M. Striaukienės• A. Pruskienės

Kaimo sodybos

• Puoselėjanti regioninę, etninę kultūrą;

• Sauganti kultūrinį paveldą;

• Akcentuojanti kulinarinį paveldą;

• Sodyboje akcentuotini etnografiniai elementai: stogas, priebūtis, prieklėtis, langai, langinės, namų puošybos elementai, vidaus atributai.

Administravimas

• Viešbutyje esančios ir naudojamos kanceliarinės priemonės, lankstinukai ir brošiūros turi būti pažymėtos ekologiniu ženklu.

• Naujai įsigyjami ilgalaikio naudojimo įrengimai turi turėti ekologinį ženklą arba pagaminti organicacijoje pagal aplinkosaugos valdymo sistemą (ISO 9001, EMAS).

• Mėlynosios vėliavos programos (angl. Blue Flag Programme) tikslas yra paskatinti kurortus tinkamai tvarkytis, rūpintis, kad būtų išsaugota švari pakrantės aplinka.

• Tai pirmasis apdovanotas projektas, skirtas pakrančių apsaugai Europoje ir už jos ribų.

• “Valdytojas” - FEE - Foundation for Environmental Education - Aplinkosauginio švietimo fondas

Mėlynosios vėliavos programa

Mėlynoji vėliava• Paplūdimyje iškelta vėliava yra vykdomos

programos simbolis, o taip pat reiškia, jog paplūdimys atitinka privalomuosius kriterijus.

• Iš viso paplūdimiams yra nustatytas 31 kriterijus

Istorija• Mėlynosios vėliavos programa pradėta

įgyvendinti 1985 metais Prancūzijoje.

• 1987 metai laikomi Mėlynosios vėliavos programos oficiali pradžia Europoje.

• 2018 m. metais Mėlynąją vėliavą gavo daugiau kaip 5.000 paplūdimių ir prieplaukų 50-je šalių.

Nacionalinė Mėlynosios vėliavos programos Taryba Lietuvoje

• Saugomų teritorijų tarnyba prie LR Aplinkos ministerijos

• Higienos institutas prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos

• Valstybinis turizmo departamentas

• Lietuvos savivaldybių asociacija

• Lietuvos vandens gelbėtojų asociacija

• Lietuvos žaliųjų judėjimas

Kriterijai mėlynosios vėliavos programos sertifikatui gauti

Kriterijų kategorijos

• Aplinkosauginis švietimas ir informavimas

• Vandens kokybė

• Aplinkosauginis valdymas

• Saugumas ir paslaugos

Lietuvos paplūdimių dalyvavimas “Mėlynosios

vėliavos” programoje

0

1

2

3

4

5

6

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

1 1

3

4

6 6 6 6

3 3 3

Mėlynoji vėliavaLietuvoje 2014 - 2017m. sezonu buvo sertifikuoti

šie paplūdimiai:• Nidos paplūdimys (Neringos m. savivaldybė)• Juodkrantės paplūdimys (Neringos m. savivaldybė)• Botanikos parko paplūdimys (Palangos m.

savivaldybė)• Smiltynės paplūdimys (Klaipėda)

• Mingės prieplauka

„Mėlynosios vėliavos“ paplūdimiai pasaulyje

9569

0 11 2 12

234

18

375

1

538

246

4 8 19 17

56

106

921 3 6

203

53

936

275

375

8 1 0 1 8 532

14

352

7

40 39

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

500

550

Airija

Anglij

a

Baham

ai

Belg

ija

Bra

zilij

a

Bulg

arij

a

Danija

Dom

inyk

os

resp

ublik

a

Gra

ikija

Isla

ndija

Ispanija

Italij

a

Jord

anija

Jungtin

iai a

rabų e

mirata

i

Juodka

lnija

Kanada

Kip

ras

Kro

atij

a

Latv

ija

Lenki

ja

Lie

tuva

Malta

Maro

kas

Naujo

ji Z

ela

ndija

Nyd

erlandai

Norv

egija

Pie

tų A

frik

a

Port

ugalij

a

Pra

ncū

zija

Puert

o R

ikas

Rum

unija

Rusi

ja

Serb

ija

Slo

vėnija

Ško

tija

Šve

dija

Tunis

as

Turk

ija

Ukr

ain

a

Vels

as

Voki

etij

a

Naujas sertifikavimo ženklas„Žalia lietuviška energija“

„Žalia lietuviška energija“ – tai prekės ženklas, kuriuo yra žymima elektros energija, pagaminta iš Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių (AEI).

• Produktas susideda iš „Energijos tiekimo“ pasirašyto sertifikato, kuriuo yra užtikrinamas elektros energijos iš Lietuvos AEI tiekimas, bei kokybės ženklo, kurį tiekėjo klientas be apribojimų gali naudoti savo korporatyvinėje komunikacijoje ir/ar ant pagaminamos produkcijos.

„Žalia lietuviška energija“ sertifikavimo ženklą jau naudoja:

• „Mars Lietuva“ (iki 2040 m. pereis prie 100 proc. žaliosios energijos)

• “Druskininkų Rasa” (jau dabar - 100 proc. žaliosios energijos)

Žalioji energija:• 2011 m. spalio mėn. atlikta apklausa (imtis - 500 įmonių):

• 72 proc. įmonių savo kasdieninėje veikloje teikia ypatingą reikšmę aplinkosaugai ir ekologijai;

• 74 proc. svarstytų pirkti elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių šaltinių;

• 17 proc. sutiktų už ją mokėti daugiau;

• Apie 50 proc. apklaustų įmonių AEI naudojime įžvelgia dvilypę naudą – „žalios“ energijos vartojimas, jų manymu, ne tik pagerintų įmonės korporatyvinį įmonės įvaizdį, bet ir padidintų įmonės gaminamos produkcijos/teikiamų paslaugų konkurencingumą ir suteiktų jiems/joms papildomą vertę.

7. EPILOGUEFindings – Conclusions

Quality, Ecological Footprint, Carbon Footprint are very sophisticated issue, with all the colors of the rainbow to be used in different human life areas and activities.

Finalinis pamąstymas ir 2 palinkėjimai:

Išvada / Finding (1)

Kokybiškos ir ekologiškos veiklos efektyvumo pradinė

prielaida -

ŽINIOS,

EDUKACIJA,

KULTŪRA...

Galutinės įžvalgosEkologinės ir Socialiai atsakingos kultūros

veiksmingos plėtros Lietuvoje esminės prielaidos:

1. Visuomenės (pradedant vaikais ir baigiant vadovais ir politikais) edukacija KV, SA ir aplinkosaugos srityje

2. Šalies valdžios ir politikos lyderių, organizacijų vadovų ir TOP menedžmento mentaliteto transformacija (labai ilgas kelias...) ir jų ASMENINIS ENTUZIAZMAS

3. Kryptingas naujos kultūros (ekologines, SA, etc.) formavimas

4. Kryžminio altruizmo puoselėjimas5. Gerųjų patirčių sklaida6. Organizacijų SA ir ekologinės brandos

augimas

1-sis palinkėjimas: PRADĖKIM NUO SAVĘS: nuo šiandien VISI pereinam į NAUJĄ aukščiausios brandos gyvenimo stilių – KOKYBIŠKĄ ir SA GYVENIMĄ su mažu anglies dvideginio (CO2) pėdsaku – A low carbon lifestyle…, tai yra :1) Mažiau kelionių lėktuvais ir automobilikais (ypač

be bendrakeleivių...)2) Naudojam tik ekonomiškus buitinius prietaisus,

LED lemputes, automobilius,etc.

3) Taupus produktų vartojimas, jokio ŠVAISTŪNIŠKUMO (Sustainable consumption) –KIEKVIENĄ DIENĄ...

4) Nebepermokam savanoriškai 300-500 kartų už geriamąjį vandenį !!!

5) Daugiau vartojam VIETINIŲ produktų...

EPILOGUE2-asis palinkėjimas: Visi VU STUDENTAI - nuo šiandien laikomės Gyvenimo VIENOJE PLANETOJE 10 principų -

10 principles of One Planet Living