2014 m. spalio 10 d. gyvenimas – lyg istorijos knyga aidai 10-10.pdf · 2014 m. spalio 10 d....

2
2014 m. spalio 10 d. www.ukzinios.lt Kiekvienas brandaus amžiaus sulaukęs žmogus savyje turi pačią didžiausią vertybę – savo gyvenimo isto riją. Jei norite papasakoti savo istoriją ar tėvų, senelių, draugų istorijas, turite įdomių senų nuotraukų – jūsų visada laukia „Laiko aidai“. Skambinkite tel. 63826, rašykite adresu Gedimino g. 34, Ukmergė arba el. paštu [email protected]. 7 p. Ukmergės kraštą garsinusių ar garsinančių žmonių minėtini jubiliejai 2014 m. spalio 10 d. SPALIS Sukanka 55 metai, kai 1959 m. spalio 5 d. Seivų kaime, Palenkės vaivadijos Seinų apskrities Puns ko valsčiuje, Lenkijoje gimė Bi rutė JonuškaitėAugustinienė, publicistė, rašytoja, vertėja, Lie tuvos rašytojų sąjungos narė, 14 knygų autorė, įvairių literatūros premijų laureatė. Gyveno Ukmer gėje, dirbo Ukmergės Kraštotyros muziejuje, kultūros rūmuose. *** Sukanka 55 metai, kai 1959 m. spalio 10 d. Kaune gimė Arūnas Kulikauskas, fotografas. 1991– 2012 m. gyveno Niujorke (JAV). Yra surengęs kelias personalines fotografijų parodas, dalyvavęs pasaulinėse parodose. Darbų yra įvairiuose muziejuose, galerijose ir asmeninėse kolekcijose. Nuo 2012 m. gyvena Kultuvėnų kaime Vep rių seniūnijoje Ukmergės rajone. *** Sukanka 70 metų, kai 1944 m. spalio 17 d. Skominėlių kaime, Lyduokių apylinkėje, Ukmergės rajone gimė Valerija Janušienė, agrochemikė ir dirvožemininkė, daktarė. Kelių knygų bendraauto rė, yra paskelbusi apie 70 moksli nių straipsnių. *** Sukanka 35 metai, kai 1979 m. spalio 22 d. Mačionių kaime Anykščių rajone gimė Darius Auglys, kunigas, Vidiškių Švč. Trejybės ir Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapijų klebonas. *** Sukanka 90 metų, kai 1924 m. spalio 23 d. Laičių kaime, Deltuvos valsčiuje (dabar Pivonijos seniūni ja), Ukmergės rajone gimė Vaclo vas Tamašauskas, aktorius. Dirbo Šiaulių dramos teatre. Sukūrė apie 120 vaidmenų. 2004 m. Lietuvos respublikos prezidento dekretu ap dovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Mirė 2008 m. spalio 11 d. Šiauliuose. Vlado Šlaito viešosios bibliotekos inf. Stasė Staputienė – viena iš ne daugelio ukmergiškių, kuri gali didžiuotis garbingu „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus“ apdovanoji mu. Šiuo kryžiumi po mirties bu vo apdovanoti žydus nacistinės okupacijos metais gelbėję jos tė vai. S. Staputienė puikiai atsime na to meto įvykius. Vilma NEMUNAITIENĖ 78 metų moteris atmintyje iš saugojo vaikystės prisiminimus, kai jos tėveliams reikėjo priim ti lemtingą sprendimą: priglausti visiškai svetimas žydaites. Tėvai puikiai suprato – jei ši tiesa išaiš kėtų, visi būtų pasmerkti mirčiai. S. Staputienė pasakojo, kad šeima, kurioje ji užaugo, buvo ne visai tradicinė – juodvi su vyresne seseria buvo įvaikintos. Tiksliau, ji – įvaikinta, o sesuo Genovaitė tiesiog priglausta. Abi buvo įtėvių giminaičių dukros. Tik viena – iš tėčio, kita – iš mamos pusės. Įvaikino giminaičiai Tauragės apskrityje Kaltinėnų valsčiuje (dabar Šilalės rajonas) gyvenančių bevaikių Ruzgių šei moje Stasė atsidūrė sulaukusi vos septynių dienų. Jos tikra mama mirė po komplikuoto gimdymo. Stasei pasakota, kad ji taip pat vos išgyvenusi. Paskutinio patepi mo mirštančiai mamai atėjęs su teikti kunigas iš karto pakrikštijo ir naujagimę. Pats tapo vaikelio krikštatėviu. Vėliau moteris kaž kur girdėjusi – toks krikštas vai keliui atneša sėkmę... Našliu likęs tėvas dar kelias die nas svarstė, ką jam daryti su pirma gime. Vis dėl to apsisprendė mažylę palikti mirusios žmonos brolio Kazi miero Ruzgio šeimai. Jiedu su žmo na Marcijona gyveno pasiturimai, turėjo tvarkingą ūkį – poros namai buvo išnuomoti kaimo mokyklai. Po kelerių metų Ruzgių na muose atsirado dar viena mergaitė Gyvenimas – lyg istorijos knyga – giminaičių dukra Genutė, tapusi mylima Stasės seserimi, o vėliau ištvėrusi visus likimo šeimai mes tus išbandymus. Apie tai, kad yra įvaikinta, S. Sta putienė sako sužinojusi mokykloje. Kaip dažnai tokiais atvejais nutinka, įvaikinimo paslaptį padėjo atskleisti kaimynų vaikai... Su tikruoju tėvu niekada ne bendravo. Mano, kad įtėviai buvo prašę jo vaikui į akis nelįsti ir šir delės neskaudinti. Priglaudė žydaites S. Staputienė pasakojo, kad jai buvo 9eri, kuomet į jų vienkiemį atėjęs geras pažįstamas paprašė ne eilinės paslaugos – priglausti žydai tę. Buvo 1944ųjų balandis, Lietu vai – nacistinės okupacijos metas. Stasė tik vėliau, jau suaugu si, suprato, koks sunkus tuomet turėjęs būti šeimos apsisprendi mas. Ruzgiai nutarė žydaitę vardu Bronė priglausti. „Prisimenu, visa šeima buvo sukviesta į pasitarimą ir turėjo prisiekti, kad niekam ne prasitars apie priglaustą moterį“, – pasakojo S. Staputienė. Mano, kad tėvai labiausiai bai minosi dėl jos, jauniausios šeimos narės, sugebėjimo išlaikyti paslaptį: „Juk buvau maža, galėjau kam prasi tarti, o už tai šeima būtų sušaudyta.“ Paslapčia atvežta maždaug 30 metų žydaitė Bronė buvo ap gyvendinta namo palėpėje, kur laikyti grūdai. Tačiau po dienos moteris paprašė priglausti ir jos dukrelę Renutę. Globėjams nebuvo kur dėtis, anot S. Staputienės, kaip nepriimsi vaiko. Tačiau 6erių metukų mergaitę pa slėpti nebuvo labai paprasta. „Juk ji vaikas – kaip paaiškin ti, kad visą laiką turi tyliai tūnoti. Mes į lauką, ir ji nori su mumis. Būdavo atvejų, kad ir mamos ne beklauso, pradeda verkti. O jei to kiu metu kas ateina ar jau atėjusi kokia kaimynė sėdi, tai mano pa reiga buvo pro kitas duris užlipti pas jas ir padėti Renutės mamai dukrą nuraminti“, – prisimena da bar ukmergiškė. Nukelta į 8 p. Ukmergės kraštotyros muzie juje iki lapkričio 5 d. eksponuo jama Jano Bulhako fotografijų paroda iš Lietuvos dailės muzie jaus rinkinių. Janas Bulhakas (1876–1950) yra žymiausias XX a. pirmosios pusės Vilniaus fotografas, išplė tojęs fotografijos teoriją, propaga vęs piktorialistinę raišką. Fotomenininkas tapo pirmo sios profesionalios Vilniaus foto grafijos mokyklos kūrėju bei va dovu, paskelbė per 100 istorinių, teorinių, publicistinių straipsnių, išleido fundamentalias fotografi jos teorijos monografijas. Savo kūrybos pavyzdžiu ir peda gogine veikla jis siekė, kad fotogra Muziejuje – Jano Bulhako fotografijų paroda fija būtų pripažinta kaip meno sritis. 1912–1945 m. yra ypač reikšmingi Vilniaus fotografijai, nes Bulhakas rūpinosi profesionalaus fotografijos meno įtvirtinimu, jo sklaida. Jo iniciatyva Vilniuje susibūrė pirmosios fotografų organizacijos. 1919 m. Vilniaus Stepono Ba toro universitete buvo įsteigta Me ninės fotografijos katedra, 1927 m. – Vilniaus fotografijos mėgėjų draugija bei Vilniaus fotoklubas. Pirmą kartą fotografija buvo in tegruota į profesionalaus meno terpę. Bulhakas sutelkė didelį ratą bendra minčių ir fotografijos meno kūrėjų, kurie populiarino šią sritį, leisdami periodinius leidinius, organizuodami parodas ir konkursus, dalyvaudami tarptautiniuose salonuose. „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ po mirties apdovanoti S. Staputienės tėveliai. Gedimino Nemunaičio nuotr. 1982 m. kraštotyrininkės Vandos Rudavičiūtės vykdytos ekspedici jos metu surinkti senolių prisiminimai šiandieną yra nepaprastai įdomi istorinė medžiaga, atskleidžianti praėjusio amžiaus žmonių patirtį, gy venamosios aplinkos formų įvairovę. R. J., gimęs 1887 m. gyvena nuosavame name be patogumų. Gauna 45 rub. pensiją. Skaityti ir rašyti išmoko padedamas tėvų. Tris mėne sius teko bernauti, vėliau „gaspadoriavo“ 100 ha žemės. Vedė grįžęs iš Brazilijos (1928 m.), žmona jaunesnė 22 metais. Anksčiau pažįstami nebuvo, supiršo piršlys. Susituokę apsigyveno atskirai. Pirmas kūdikis gimė po metų (1929 m.). Iš viso gimė keturi vaikai, iš kurių išgyveno du. Moteris gimdė namuose, padedama pribuvėjos. Po gimdymo moteris nedirbo savaitę. Žmonai namų ruošoje nepadėdavo. Mėgo praustis pirtyje, vanotis. Žiemą prausdavosi kasdien šaltu vandeniu. Dalyvavo 1917 m. revoliucijoje ir pilietiniame kare, buvo sužeistas į ranką, kontuzytas. Karo metu sirgo plaučių uždegimu, gulėjo ligoninėje Maskvoje. Į parduotuvę ir turgų važiuodavo arkliu. Žiemos metu vilkėjo kai linius, avėdavo medinukais. Mėgo mėsišką maistą, mėgstamiausias patiekalas – kotletai. Vasarą miegodavo klėtyje, žiemą – ant krosnies. Malkomis pasirūpindavo pavasarį, prisirinkdamas netoliese esančiame miškelyje. Vandenį imdavo iš medinio šulinio. Tęsinys kitame „Laiko aidų“ numeryje Ukmergės senolių prisiminimai

Upload: others

Post on 29-Jul-2020

4 views

Category:

Documents


0 download

TRANSCRIPT

Page 1: 2014 m. spalio 10 d. Gyvenimas – lyg istorijos knyga aidai 10-10.pdf · 2014 m. spalio 10 d. SPALIS Sukanka55metai,kai1959m. spalio5d.Seivųkaime,Palenkės vaivadijosSeinųapskritiesPuns

2014 m. spalio 10 d. www.ukzinios.lt

Kiek­vie­nas­bran­daus­am­žiaus­su­lau­kęs­žmo­gus­sa­vy­je­tu­ri­pa­čią­di­džiau­sią­

ver­ty­bę­–­sa­vo­gy­ve­ni­mo­is­to­ri­ją.­Jei­no­ri­te­pa­pa­sa­ko­ti­sa­vo­is­to­ri­ją­ar­tė­vų,­se­ne­lių,­drau­gų­is­to­ri­jas,­tu­ri­te­įdo­mių­se­nų­

nuo­trau­kų­–­jū­sų­vi­sa­da­lau­kia­„Lai­ko­ai­dai“.­

Skam­bin­ki­te­tel.­63826,­ra­šy­ki­te­­ad­re­su­Ge­di­mi­no­g.­34,­Uk­mer­gė­­­ar­ba­el.­paš­tu­uk­zi­nios@uk­zi­nios.lt.

7 p.

Ukmergės kraštą garsinusių ar garsinančių

žmonių minėtini jubiliejai

2014 m. spalio 10 d.

SPALISSu­kan­ka­55­me­tai,­kai­1959­m.­

spa­lio­5­d.­Sei­vų­kai­me,­Pa­len­kės­vai­va­di­jos­Sei­nų­ ap­skri­ties­Puns­ko­ vals­čiu­je,­ Len­ki­jo­je­ gi­mė­Bi­ru­tė­ Jo­nuš­kai­tė­Au­gus­ti­nie­nė,­pub­li­cis­tė,­ ra­šy­to­ja,­ ver­tė­ja,­ Lie­tu­vos­ ra­šy­to­jų­ są­jun­gos­ na­rė,­ 14­kny­gų­ au­to­rė,­ įvai­rių­ li­te­ra­tū­ros­pre­mi­jų­lau­re­a­tė.­Gy­ve­no­Uk­mer­gė­je,­dir­bo­Uk­mer­gės­Kraš­to­ty­ros­mu­zie­ju­je,­kul­tū­ros­rū­muo­se.

***Su­kan­ka­55­me­tai,­kai­1959­m.­

spa­lio­ 10­ d.­Kau­ne­ gi­mė­Arū­nas­Ku­li­kaus­kas,­ fo­to­gra­fas.­ 1991–2012­ m.­ gy­ve­no­ Niu­jor­ke­ (JAV).­Yra­ su­ren­gęs­ ke­lias­ per­so­na­li­nes­fo­to­gra­fi­jų­ pa­ro­das,­ da­ly­va­vęs­pa­sau­li­nė­se­ pa­ro­do­se.­ Dar­bų­ yra­įvai­riuo­se­mu­zie­juo­se,­ga­le­ri­jo­se­ir­as­me­ni­nė­se­ko­lek­ci­jo­se.­Nuo­2012­m.­gy­ve­na­Kul­tu­vė­nų­kai­me­Vep­rių­se­niū­ni­jo­je­Uk­mer­gės­ra­jo­ne.­­

***Su­kan­ka­70­me­tų,­kai­1944­m.­

spa­lio­ 17­ d.­ Sko­mi­nė­lių­ kai­me,­Ly­duo­kių­ apy­lin­kė­je,­ Uk­mer­gės­ra­jo­ne­ gi­mė­Va­le­ri­ja­ Ja­nu­šie­nė,­ag­ro­che­mi­kė­ ir­ dir­vo­že­mi­nin­kė,­dak­ta­rė.­Ke­lių­kny­gų­ben­dra­au­to­rė,­yra­pa­skel­bu­si­apie­70­moks­li­nių­straips­nių.

***Su­kan­ka­ 35­ me­tai,­ kai­ 1979­

m.­ spa­lio­ 22­ d.­ Ma­čio­nių­ kai­me­Anykš­čių­ ra­jo­ne­ gi­mė­ Da­rius­Aug­lys,­ ku­ni­gas,­ Vi­diš­kių­ Švč.­Tre­jy­bės­ ir­Tau­jė­nų­Šv.­Kry­žiaus­Iš­aukš­ti­ni­mo­pa­ra­pi­jų­kle­bo­nas.

***Su­kan­ka­ 90­me­tų,­ kai­ 1924­m.­

spa­lio­23­d.­Lai­čių­kai­me,­Del­tu­vos­vals­čiu­je­ (da­bar­Pi­vo­ni­jos­ se­niū­ni­ja),­Uk­mer­gės­ ra­jo­ne­gi­mė­Vac­lo­vas­Ta­ma­šaus­kas,­ak­to­rius.­Dir­bo­Šiau­lių­dra­mos­ te­at­re.­Su­kū­rė­apie­120­ vaid­me­nų.­ 2004­ m.­ Lie­tu­vos­res­pub­li­kos­pre­zi­den­to­dek­re­tu­ ap­do­va­no­tas­ Lie­tu­vos­ ka­riuo­me­nės­kū­rė­jų­ sa­va­no­rių­ me­da­liu.­ Mi­rė­2008­m.­spa­lio­11­d.­Šiau­liuo­se.

Vla do Šlai to vie šo sios bib lio te kos inf.

Sta­sė­Sta­pu­tie­nė­–­vie­na­iš­ne­dau­ge­lio­ uk­mer­giš­kių,­ ku­ri­ ga­li­di­džiuo­tis­ gar­bin­gu­ „Žū­van­čių­jų­gel­bė­ji­mo­ kry­žiaus“­ ap­do­va­no­ji­mu.­Šiuo­kry­žiu­mi­po­mir­ties­bu­vo­ ap­do­va­no­ti­ žy­dus­ na­cis­ti­nės­oku­pa­ci­jos­me­tais­gel­bė­ję­jos­tė­vai.­S.­Sta­pu­tie­nė­pui­kiai­at­si­me­na­to­me­to­įvy­kius.

Vil ma NEMUNAITIENĖ78­ me­tų­ mo­te­ris­ at­min­ty­je­ iš­

sau­go­jo­ vai­kys­tės­ pri­si­mi­ni­mus,­kai­ jos­ tė­ve­liams­ rei­kė­jo­ pri­im­ti­ lem­tin­gą­ spren­di­mą:­ pri­glaus­ti­vi­siš­kai­ sve­ti­mas­ žy­dai­tes.­ Tė­vai­pui­kiai­su­pra­to­–­jei­ši­tie­sa­iš­aiš­kė­tų,­vi­si­bū­tų­pa­smerk­ti­mir­čiai.S.­ Sta­pu­tie­nė­ pa­sa­ko­jo,­ kad­

šei­ma,­ku­rio­je­ji­už­au­go,­bu­vo­ne­vi­sai­tra­di­ci­nė­–­juod­vi­su­vy­res­ne­se­se­ria­ bu­vo­ įvai­kin­tos.­ Tiks­liau,­ji­ –­ įvai­kin­ta,­ o­ se­suo­Ge­no­vai­tė­tie­siog­pri­glaus­ta.­Abi­bu­vo­įtė­vių­gi­mi­nai­čių­duk­ros.­Tik­vie­na­–­iš­tė­čio,­ki­ta­–­iš­ma­mos­pu­sės.

Įvai­ki­no­gi­mi­nai­čiaiTau­ra­gės­ ap­skri­ty­je­ Kal­ti­nė­nų­

vals­čiu­je­ (da­bar­ Ši­la­lės­ ra­jo­nas)­gy­ve­nan­čių­ be­vai­kių­ Ruz­gių­ šei­mo­je­Sta­sė­at­si­dū­rė­su­lauk­usi­vos­sep­ty­nių­ die­nų.­ Jos­ tik­ra­ ma­ma­mi­rė­po­kom­pli­kuo­to­gim­dy­mo.­Sta­sei­pa­sa­ko­ta,­kad­ji­taip­pat­

vos­iš­gy­ve­nu­si.­Pas­ku­ti­nio­pa­te­pi­mo­mirš­tan­čiai­ ma­mai­ at­ėjęs­ su­teik­ti­ku­ni­gas­ iš­kar­to­pa­krikš­ti­jo­ir­ nau­ja­gi­mę.­ Pats­ ta­po­ vai­ke­lio­krikš­ta­tė­viu.­ Vė­liau­ mo­te­ris­ kaž­kur­ gir­dė­ju­si­ –­ toks­ krikš­tas­ vai­ke­liui­at­ne­ša­sėk­mę...Naš­liu­li­kęs­tė­vas­dar­ke­lias­die­

nas­svars­tė,­ką­jam­da­ry­ti­su­pir­ma­gi­me.­Vis­dėl­to­ap­sispren­dė­ma­žy­lę­pa­lik­ti­mi­ru­sios­žmo­nos­bro­lio­Ka­zi­mie­ro­Ruz­gio­šei­mai.­Jie­du­su­žmo­na­ Mar­ci­jo­na­ gy­ve­no­ pa­si­tu­ri­mai,­tu­rė­jo­ tvar­kin­gą­ ūkį­ –­ po­ros­ na­mai­bu­vo­iš­nuo­mo­ti­kai­mo­mo­kyk­lai.Po­ ke­le­rių­ me­tų­ Ruz­gių­ na­

muo­se­at­si­ra­do­dar­vie­na­mer­gai­tė­

Gy ve ni mas – lyg is to ri jos kny ga

–­gi­mi­nai­čių­duk­ra­Ge­nu­tė,­ta­pu­si­my­li­ma­Sta­sės­ se­se­ri­mi,­ o­ vė­liau­iš­tvė­ru­si­vi­sus­li­ki­mo­šei­mai­mes­tus­iš­ban­dy­mus.Apie­tai,­kad­yra­įvai­kin­ta,­S.­Sta­

pu­tie­nė­ sa­ko­ su­ži­no­ju­si­mo­kyk­lo­je.­Kaip­daž­nai­to­kiais­at­ve­jais­nu­tin­ka,­įvai­ki­ni­mo­pa­slap­tį­pa­dė­jo­at­skleis­ti­kai­my­nų­vai­kai...Su­ tik­ruo­ju­ tė­vu­ nie­ka­da­ ne­

ben­dra­vo.­Ma­no,­kad­įtė­viai­bu­vo­pra­šę­jo­vai­kui­į­akis­ne­lįs­ti­ir­šir­de­lės­ne­skau­din­ti.

Pri­glau­dė­žy­dai­tesS.­ Sta­pu­tie­nė­ pa­sa­ko­jo,­ kad­ jai­

bu­vo­ 9­eri,­ kuo­met­ į­ jų­ vien­kie­mį­at­ėjęs­ge­ras­pa­žįs­ta­mas­pa­pra­šė­ne­ei­li­nės­pa­slau­gos­–­pri­glaus­ti­žy­dai­

tę.­Bu­vo­1944­ųjų­ba­lan­dis,­Lie­tu­vai­–­na­cis­ti­nės­oku­pa­ci­jos­me­tas.Sta­sė­ tik­ vė­liau,­ jau­ su­au­gu­

si,­ su­pra­to,­ koks­ sun­kus­ tuo­met­tu­rė­jęs­ bū­ti­ šei­mos­ ap­si­spren­di­mas.­Ruz­giai­nu­ta­rė­žy­dai­tę­var­du­Bro­nė­pri­glaus­ti.­„Pri­si­me­nu,­vi­sa­šei­ma­bu­vo­su­kvies­ta­į­pa­si­ta­ri­mą­ir­tu­rė­jo­pri­siek­ti,­kad­nie­kam­ne­pra­si­tars­ apie­ pri­glaus­tą­ mo­te­rį“,­–­pa­sa­ko­jo­S.­Sta­pu­tie­nė.­Ma­no,­ kad­ tė­vai­ la­biau­siai­ bai­

mi­no­si­ dėl­ jos,­ jau­niau­sios­ šei­mos­na­rės,­su­ge­bė­ji­mo­iš­lai­ky­ti­pa­slap­tį:­„Juk­bu­vau­ma­ža,­ga­lė­jau­kam­pra­si­tar­ti,­o­už­tai­šei­ma­bū­tų­su­šau­dy­ta.“­Pa­slap­čia­ at­vež­ta­ maž­daug­

30­me­tų­ žy­dai­tė­ Bro­nė­ bu­vo­ ap­gy­ven­din­ta­ na­mo­ pa­lė­pė­je,­ kur­

lai­ky­ti­ grū­dai.­ Ta­čiau­ po­ die­nos­mo­te­ris­ pa­pra­šė­ pri­glaus­ti­ ir­ jos­duk­re­lę­Re­nu­tę.­Glo­bė­jams­ne­bu­vo­kur­dė­tis,­anot­

S.­Sta­pu­tie­nės,­kaip­ne­pri­im­si­vai­ko.­Ta­čiau­ 6­erių­me­tu­kų­mer­gai­tę­ pa­slėp­ti­ne­bu­vo­la­bai­pa­pras­ta.­„Juk­ji­vai­kas­–­kaip­pa­aiš­kin­

ti,­kad­vi­są­lai­ką­tu­ri­ty­liai­tū­no­ti.­Mes­ į­ lau­ką,­ ir­ ji­ no­ri­ su­mu­mis.­Bū­da­vo­at­ve­jų,­kad­ir­ma­mos­ne­be­klau­so,­pra­de­da­verk­ti.­O­jei­to­kiu­me­tu­kas­at­ei­na­ar­jau­at­ėju­si­ko­kia­kai­my­nė­sė­di,­tai­ma­no­pa­rei­ga­bu­vo­pro­ki­tas­du­ris­už­lip­ti­pas­ jas­ ir­ pa­dė­ti­ Re­nu­tės­ ma­mai­duk­rą­nu­ra­min­ti“,­–­pri­si­me­na­da­bar­uk­mer­giš­kė.­

Nukelta į 8 p.

Uk­mer­gės­kraš­to­ty­ros­mu­zie­ju­je­ iki­ lap­kri­čio­5­d.­eks­po­nuo­ja­ma­ Ja­no­ Bulha­ko­ fo­to­gra­fi­jų­pa­ro­da­iš­Lie­tu­vos­dai­lės­mu­zie­jaus­rin­ki­nių.Ja­nas­ Bulha­kas­ (1876–1950)­

yra­ žy­miau­sias­ XX­ a.­ pir­mo­sios­pu­sės­ Vil­niaus­ fo­to­gra­fas,­ iš­plė­to­jęs­fo­to­gra­fi­jos­te­ori­ją,­pro­pa­ga­vęs­pik­to­ria­lis­ti­nę­raiš­ką.­Fo­to­me­ni­nin­kas­ ta­po­ pir­mo­

sios­ pro­fe­sio­na­lios­Vil­niaus­ fo­to­gra­fi­jos­mo­kyk­los­ kū­rė­ju­ bei­ va­do­vu,­ pa­skel­bė­ per­ 100­ is­to­ri­nių,­te­ori­nių,­ pub­li­cis­ti­nių­ straips­nių,­iš­lei­do­ fun­da­men­ta­lias­ fo­to­gra­fi­jos­te­ori­jos­mo­nog­ra­fi­jas.­Sa­vo­kū­ry­bos­pa­vyz­džiu­ir­pe­da­

go­gi­ne­veik­la­jis­sie­kė,­kad­fo­to­gra­

Mu zie ju je – Ja no Bulha ko fo to gra fi jų pa ro da

fi­ja­bū­tų­pri­pa­žin­ta­kaip­me­no­sri­tis.­1912–1945­m.­yra­ypač­reikš­min­gi­Vil­niaus­ fo­to­gra­fi­jai,­ nes­Bulha­kas­rū­pi­no­si­pro­fe­sio­na­laus­fo­to­gra­fi­jos­me­no­įtvir­ti­ni­mu,­jo­sklai­da.­Jo­ ini­cia­ty­va­ Vil­niu­je­ su­si­bū­rė­

pir­mo­sios­fo­to­grafų­or­ga­ni­za­ci­jos.­1919­m.­Vil­niaus­Ste­po­no­Ba­

to­ro­uni­ver­si­te­te­bu­vo­įsteig­ta­Me­ni­nės­ fo­to­gra­fi­jos­ ka­ted­ra,­ 1927­m.­–­Vil­niaus­fo­to­gra­fi­jos­mė­gė­jų­drau­gi­ja­bei­Vil­niaus­fo­to­klu­bas.­Pir­mą­ kar­tą­ fo­to­gra­fi­ja­ bu­vo­ in­

teg­ruo­ta­į­pro­fe­sio­na­laus­me­no­ter­pę.­Bulha­kas­su­tel­kė­di­de­lį­ra­tą­ben­dra­min­čių­ ir­ fo­to­gra­fi­jos­me­no­kū­rė­jų,­ku­rie­ po­pu­lia­ri­no­ šią­ sri­tį,­ leis­da­mi­pe­ri­odi­nius­lei­di­nius,­or­ga­ni­zuo­da­mi­pa­ro­das­ ir­ kon­kur­sus,­ da­ly­vau­da­mi­tarp­tau­ti­niuo­se­sa­lo­nuo­se.

„Žū­van­čių­jų­gel­bė­ji­mo­kry­žiu­mi“­po­mir­ties­ap­do­va­no­ti­S.­Sta­pu­tie­nės­tė­ve­liai.­­ ­ ­­Ge­di­mi­no­Nemu­nai­čio­nuotr.

1982­m.­kraš­to­ty­ri­nin­kės­Van­dos­Ru­da­vi­čiū­tės­vyk­dy­tos­eks­pe­di­ci­jos­me­tu­su­rink­ti­se­no­lių­pri­si­mi­ni­mai­šian­die­ną­yra­ne­pa­pras­tai­įdo­mi­is­to­ri­nė­me­džia­ga,­at­sklei­džian­ti­pra­ėju­sio­am­žiaus­žmo­nių­pa­tir­tį,­gy­ve­na­mo­sios­ap­lin­kos­for­mų­įvai­ro­vę.R.­J.,­gi­męs­1887­m.­gy­ve­na­nuo­sa­va­me­na­me­be­pa­to­gu­mų.­Gau­na­

45­rub.­pen­si­ją.­Skai­ty­ti­ir­ra­šy­ti­iš­mo­ko­pa­de­da­mas­tė­vų.­Tris­mė­ne­sius­te­ko­ber­nau­ti,­vė­liau­„gas­pa­do­ria­vo“­100­ha­že­mės.­Ve­dė­grį­žęs­iš­Bra­zi­li­jos­ (1928­m.),­ žmo­na­ jau­nes­nė­22­me­tais.­Anks­čiau­pa­žįs­ta­mi­ne­bu­vo,­su­pir­šo­pir­šlys.­Su­si­tuo­kę­ap­si­gy­ve­no­at­ski­rai.­Pir­mas­kū­di­kis­gi­mė­po­me­tų­(1929­

m.).­ Iš­ vi­so­gi­mė­ke­tu­ri­ vai­kai,­ iš­ ku­rių­ iš­gy­ve­no­du.­Mo­te­ris­ gim­dė­na­muo­se,­pa­de­da­ma­pri­bu­vė­jos.­Po­gim­dy­mo­mo­te­ris­ne­dir­bo­sa­vai­tę.­Žmo­nai­na­mų­ruo­šo­je­ne­pa­dė­da­vo.­Mė­go­praus­tis­pir­ty­je,­va­no­tis.­Žie­mą­praus­da­vo­si­kas­dien­šal­tu­van­de­niu.­Da­ly­va­vo­1917­m.­re­vo­liu­ci­jo­je­ir­pi­lie­ti­nia­me­ka­re,­bu­vo­su­žeis­tas­į­

ran­ką,­kon­tu­zy­tas.­Ka­ro­me­tu­sir­go­plau­čių­už­de­gi­mu,­gu­lė­jo­li­go­ni­nė­je­Mask­vo­je.­Į­par­duo­tu­vę­ ir­ tur­gų­va­žiuo­da­vo­ar­kliu.­Žie­mos­me­tu­vil­kė­jo­kai­

li­nius,­ avė­da­vo­ me­di­nu­kais.­ Mė­go­ mė­siš­ką­ mais­tą,­ mėgs­ta­miau­sias­pa­tie­ka­las­–­kot­le­tai.­Va­sa­rą­mie­go­da­vo­klė­ty­je,­žie­mą­–­ant­kros­nies.­Mal­ko­mis­pa­si­rū­pin­da­vo­pa­va­sa­rį,­pri­si­rink­da­mas­ne­to­lie­se­esan­čia­me­miš­ke­ly­je.­Van­de­nį­im­da­vo­iš­me­di­nio­šu­li­nio.

Tęsinys kitame „Laiko aidų“ numeryje

Uk mer gės se no lių pri si mi ni mai

Page 2: 2014 m. spalio 10 d. Gyvenimas – lyg istorijos knyga aidai 10-10.pdf · 2014 m. spalio 10 d. SPALIS Sukanka55metai,kai1959m. spalio5d.Seivųkaime,Palenkės vaivadijosSeinųapskritiesPuns

2014 m. spalio 10 d.www.ukzinios.lt8 p.

Atkelta iš 7 p.Nors­Ruz­giai­gy­ve­no­vien­kie­my­

je,­ta­čiau­–­ne­ato­kia­me.­Na­mas­sto­vė­jo­ ša­lia­ til­to­per­Ak­me­ną,­ ku­riuo­ne­re­tai­ei­da­vo­pa­žįs­ta­mi­ir­nepa­žįs­ta­mi­žmo­nės,­tad­ma­žą­ją­žy­dai­tę­te­ko­ser­gė­ti­nuo­pa­ša­li­nių­akių.­

Po­ka­riu­–­trem­tisŽy­dai­tes­Ruz­giai­na­muo­se­glau­

dė­apie­pu­sę­me­tų­–­nuo­1944­ųjų­ba­lan­džio­iki­lap­kri­čio­mė­ne­sio.­Pa­si­bai­gus­ ka­rui­ vė­liau­ jos­

emig­ra­vo,­ban­dė­laiš­kais­su­si­siek­ti­ su­ sa­vo­ gel­bė­to­jais,­ bet­ šiems­li­ki­mas­ jau­ bu­vo­ pa­ruo­šęs­ nau­jų­iš­ban­dy­mų.1948­ me­tais­ Ruz­gius­ iš­ve­žė­ į­

Si­bi­rą.­ Sta­sė­ tuo­met­ bu­vo­ 14­os.­Nie­ka­da­ne­pa­mirš­ tos­die­nos,­kai­te­ko­at­si­svei­kin­ti­su­sa­vo­na­mais.­Pa­sa­ko­jo,­ kad­ pra­si­dė­jus­ ma­si­niams­trė­mi­mams­nu­jau­tė:­at­eis­ir­jų­ei­lė.­Pa­gal­so­vie­ti­nius­stan­dar­tus­šei­ma­bu­vo­per­ne­lyg­tur­tin­ga.­Mo­kyk­lai­ nuo­mo­jo­ na­mą,­ tu­rė­jo­10­hek­ta­rų­že­mės.­Tik­ge­ro­kai­vė­liau­S.­Sta­pu­tie­nė­su­ži­no­jo­–­tė­ve­lis­bu­vo­par­ti­za­nų­ry­ši­nin­kas,­gal­ir­apie­tai­kaž­ko­kie­gan­dai­nu­te­kė­jo...Pri­si­me­na­ Sta­sė,­ kad­ šei­ma­

jau­ nu­ta­rė­ slėp­tis.­ Vi­sus­ ge­res­nius­daik­tus­iš­ve­žė­pas­pa­ti­ki­mus­žmo­nes.­Ten­li­ko­nak­vo­ti­ir­tė­vas.­Lie­pė­duk­roms­ lem­tin­gą­jį­ va­ka­rą­grį­žus­iš­kai­mo­taip­pat­ei­ti­tie­siai­pas­jį­–­na­muo­se­ne­lik­ti.­Bet­taip­jau­nu­ti­ko,­kad­mer­gai­

tės­ir­jų­ma­ma­li­ko­nak­vo­ti­na­mie.­Čia­ juos­ ir­ pa­ža­di­no­ NKVD­is­tai.­Sta­sė­pri­si­me­na,­ lie­pė­krau­tis­daik­tus.­O­ką­krau­tis,­kad­vis­kas,­kas­ge­res­nio,­iš­vež­ta.­Vie­nas­lie­tu­vis­pa­šnibž­dė­jo:­mer­gai­tes­ga­lė­tų­pa­leis­ti,­ lai­ sprunka.­ Bet­ se­se­rys­nu­ta­rė­ma­mos­ne­pa­lik­ti.­

Pra­vir­ko­net­šuoĮsi­rė­žė­ Sta­sės­ at­min­tin­ skaus­

mu­ pul­suo­jan­čios­ at­si­svei­ki­ni­mo­su­ na­mais­ de­ta­lės:­ snu­kį­ ant­ že­mės­ pa­dė­jęs­ jų­ šuo­ prie­ sve­ti­mų­ra­mus­ kaip­ nie­ka­da,­ o­ iš­ jo­ akių­te­ka­aša­ros.­Mo­te­ris­sa­ko­po­ka­žin­

kiek­me­tų­do­mė­jo­si,­ar­ga­li­šu­nys­verk­ti.­Iš­si­aiš­ki­no­–­ga­li...­Kai­vi­si­trem­čiai­su­rin­kti­žmo­

nės­bu­vo­už­da­ry­ti­at­ski­roj­di­de­lėj­pa­tal­poj,­pri­si­me­na,­at­ėjo­žmo­gus­nuo­tė­vo.­Per­da­vė­jo­klau­si­mą:­ką­da­ry­ti­–­ar­at­ei­ti­pa­si­duo­ti,­ar­lik­ti­slaps­ty­tis.­Šei­ma­pri­ėmė­vien­bal­sį­spren­di­mą­–­te­gul­lie­ka.­Tie­sa,­po­6­erių­me­tų­ slaps­ty­mo­si­ ir­ var­gų­Lie­tu­vo­je,­ jau­po­Sta­li­no­mir­ties,­tė­ve­lis­ pats­ nu­vy­ko­ pas­ sa­vo­ iš­trem­tą­šei­mą.­1948­ųjų­ ge­gu­žės­ 22­ die­ną­

trem­ti­nių­ va­go­nas­ pa­ju­dė­jo­ Si­bi­ro­ link.­ Sta­sė­ brau­kia­ aša­ras­ pri­si­min­da­ma,­ kaip­ bu­vo­ už­ka­la­mi­žmo­nių­ pil­ni­ gy­vu­li­niai­ va­go­nai.­Vi­du­je­ne­ti­lo­žmo­nių­rau­dos.­

Pa­lai­kė­dai­nos­ir­mal­daS.­ Sta­pu­tie­nė­ pa­sa­ko­jo,­ kad­

vi­są­ var­gi­nan­čią­ ke­lių­ sa­vai­čių­truk­mės­ke­lio­nę­į­ry­tus­–­Ru­si­jos­šiau­rė­je­ esan­čią­ Ir­kut­sko­ sri­tį­ –­lie­tu­vius­pa­lai­kė­mal­da.­Trem­ti­nės­ at­si­mi­ni­muo­se­ –­

daug­ryš­kiai­iš­pra­ei­ties­su­grįž­tan­čių­ epi­zo­dų.­Ma­to­ stre­so­ iš­tik­tus­žmo­nes­ pir­mą­ją­ gy­ve­ni­mo­ nau­jo­je­ vie­to­je­ die­ną.­ Vi­si­ su­va­ry­ti­ į­ dar­ži­nę.­ Kaž­koks­ vir­ši­nin­kas­skai­to­ pra­ne­ši­mą­ ir­ ru­siš­kai­ pa­brė­žia,­ kad­ ši­ vie­ta­ –­ am­ži­na,­ be­jo­kios­ tei­sės­ su­grįž­ti.­ Nė­ vie­nas­ne­drį­so­tam­žo­džiu­pa­prieš­ta­rau­ti,­bet­vi­si­at­sa­kė­vien­ti­su­griaus­min­gu­pro­tes­to­juo­ku.Sta­sė­pa­sa­ko­ja:­bū­ta­tarp­trem­

ti­nių­ or­ga­ni­zuo­tų­ žmo­nių­ –­ tu­rė­ju­sių­ka­ri­nius­laips­nius,­dė­vė­ju­sių­uni­for­mas.­ Jie­ pa­lai­kė­ ti­kė­ji­mo­dva­sią­ ir­ ver­tė­ ne­pa­lūž­ti.­ Bu­vo­griež­tai­ pa­sa­ky­ta:­ no­ri­ verk­ti­ –­verk,­kad­nie­kas­to­ne­ma­ty­tų.­Bū­ry­je­ pri­va­lai­ ne­iš­tyž­ti­ ir­ ne­gniuž­dy­ti­ ap­lin­ki­nių.­ „Kiek­pri­si­me­nu,­vi­są­ lai­ką­ ly­dė­jo­ dai­na­ ir­ mal­da.­Įstri­go­ ir­ ne­pa­pras­tas­ vie­ny­bės­jaus­mas“,­–­pa­sa­ko­jo­uk­mer­giš­kė.­

Gel­bė­jo­ste­buk­laiKaip­šian­dien­jun­ta­ir­ki­tą­si­bi­

rie­tiš­ką­ ai­dą­ –­ ben­zi­no­ sko­nį.­Tai­dėl­iš­Lie­tu­vos­at­si­vež­to­mil­tų­mai­še­lio.­Pa­sta­tė­jį­va­go­ne­į­įsi­gė­ru­sią­ben­zi­no­ba­lą,­ tad­per­ il­gą­ ke­lio­nę­vi­si­mil­tai­pri­dvo­ko.­Iš­jų­te­ko­kep­ti­ben­zi­nu­dvo­kian­čią­duo­ną...­Si­bi­re­šei­mai­gy­ve­ni­mą­pra­dė­

ti­ bu­vo­ne­leng­va.­Ta­čiau­per­ ste­buk­lą­pa­vy­ko­už­megz­ti­nau­din­gus­ry­šius.­ Aku­še­rė,­ ka­dais­ pa­dė­ju­si­į­ pa­sau­lį­ at­ei­ti­ ma­ža­jai­ Sta­se­lei,­Ir­kut­ske­ pa­gel­bė­jo­ dar­ sy­kį.­ Pa­ti­ su­si­pa­ži­nu­si­ su­ vie­tos­ įta­kin­go­vir­ši­nin­ko­ žmo­na­ ­re­ko­men­da­vo­jai­Ruz­gy­tes­kaip­ge­ras­siu­vė­jas.­Taip­mer­gi­nos­ iš­ven­gė­ ali­nan­

čio­miš­kų­kir­ti­mo­dar­bo­ir­ga­lė­jo­ap­rū­pin­ti­ ma­mą­ ir­ kar­tu­ iš­trem­tą­ge­ro­kai­vy­res­nį­tė­vo­bro­lį­duo­nos­kąs­niu.­Pa­ma­žu­trem­ti­niai­kū­rė­si,­pa­si­

sta­tė­ma­žy­čius­na­me­lius.­Mo­kyk­li­nio­ am­žiaus­ vai­kams,­ to­kiems­kaip­šio­pa­sa­ko­ji­mo­he­ro­jai,­liep­ta­ lan­ky­ti­mo­kyk­lą.­Pra­džia­bu­vo­sun­ki­–­juk­nė­žo­džio­ru­siš­kai­ne­mo­kė­jo.­Sie­kiant­moks­lų­te­ko­pa­tir­ti­ įvai­rių­ iš­ban­dy­mų­ ir­ kliū­čių,­o­iš­mo­ky­to­jų­pu­sės­–­ne­apy­kan­tą.­

Ban­dė­siek­ti­moks­lųGa­vu­si­pri­va­lo­mo­moks­lo­pa­žy­

mė­ji­mą­ Sta­sė­ nu­ta­rė­ įgy­ti­ spe­cia­ly­bę.­ Ta­čiau­ ne­ vi­sų­ aukš­tes­nių­jų­mo­kyk­lų­du­rys­bu­vo­at­ver­tos­trem­ti­nių­vai­kams.­Per­moks­lo­sie­kius­Sta­sė­vos­su­

gy­ve­ni­mu­ neat­si­svei­ki­no.­ Pri­si­me­na,­ pa­ke­lei­vin­ga­ ma­ši­na­ bu­vo­pa­sie­ku­si­maž­daug­už­20­ki­lo­met­rų­nuo­na­mų­esan­čią­ far­ma­ci­nin­kų­ mo­kyk­lą.­ Ten­ la­bai­ pa­si­li­go­jo­ –­ pra­si­dė­jo­ smar­kūs­ vi­du­rių­skaus­mai.­ Lie­tu­vai­tei­ tie­siog­ pa­siū­ly­ta­ke­liau­ti­na­mo.Ta­dvie­jų­die­nų­ke­lio­nė­pės­čio­

mis­šun­ke­liais­bu­vo­ku­pi­na­skaus­mo,­bai­mės,­ne­vil­ties­ir­rau­dų.­Ga­liau­siai­ per­ ste­buk­lą­ pa­sie­kė­ sa­vo­kai­mą.­Ten­ vie­ti­nis­ gy­dy­to­jas­ nu­sta­tė­ li­go­nei­ apen­di­ci­tą.­ Ope­ra­ci­ją­atli­ko­be­nar­ko­zės,­ tik­vie­tiš­kai­nu­skaus­mi­nus.­ „Gy­dy­to­jas­ sa­kė,­kad­ma­ne­iš­gel­bė­jo­ke­lių­die­nų­ba­da­vi­mas.­Juk­dvi­die­nas­ne­tu­rė­jau­ko­val­gy­ti“,­–­pa­sa­ko­jo­mo­te­ris.­

Ke­lio­nė­na­moPo­še­še­rių­me­tų­į­Si­bi­rą­kaip­sa­

va­no­ris­trem­ti­nys­pas­šei­mą­at­vy­ko­Ka­zi­mie­ras­Ruz­gys,­tad­grį­žo­į­Lie­tu­vą­jau­vi­si­kar­tu­1957­ųjų­rug­sė­jo­16­ąją.­Na­mus­Že­mai­ti­jo­je­ra­do­už­im­tus.­ Juos­ iš­pir­ko­ iš­ ko­lū­kio.­

Gy ve ni mas – lyg is to ri jos kny ga

Tie­sa,­ vė­liau­ kaž­kie­no­ pri­mo­ky­ti­ko­lū­kį­pa­da­vė­į­teis­mą­ir­su­mo­kė­to­ji­su­ma­jiems­bu­vo­grą­žin­ta.S.­ Sta­pu­tie­nė­ pa­sa­ko­jo­ Lie­tu­

vo­je­to­liau­sva­jo­ju­si­apie­to­les­nius­moks­lus.­Kau­ne­įsto­jo­į­Ko­o­pe­ra­ci­jos­mo­kyk­lą.­Vėl­bu­vo­sun­ku­mų­–­juk­gy­ve­nant­Ru­si­jo­je­pri­va­lė­jo­ra­šy­ti­ir­su­vie­ti­niais­ben­drau­ti­tik­ru­sų­kal­ba.Mo­ters­ tei­gi­mu,­Lie­tu­vo­je­ ieš­

kant­dar­bo­ji­dar­il­gai­jau­tė­trem­ti­nės­ans­pau­dą.­Vis­dėlto,­me­tams­bė­gant­gy­ve­ni­mas­sto­jo­į­sa­vo­vė­žes.­Iš­te­kė­jo,­vie­nas­po­ki­to­gi­mė­du­sū­nūs­ir­duk­ra...S.­ Sta­pu­tie­nė­ pa­sa­ko­jo,­ kad­

1965­ai­siais­ jos­ tė­ve­lius­ pa­sie­kė­laiš­kas­ iš­ Klai­pė­dos.­ Su­si­ra­du­si­sa­vo­bu­vu­sius­gel­bė­to­jus­jį­pa­ra­šė­žy­dai­tė­ Bro­nė.­ Vė­liau­ šei­ma­ dar­ku­rį­ lai­ką­ su­si­ra­ši­nė­jo­ su­ Iz­ra­e­ly­je­ gy­ve­nan­čia­ jos­ duk­ra­ Re­ne.­Po­ke­lias­de­šim­ties­su­si­ra­ši­nė­ji­mo­me­tų­ry­šys,­de­ja,­nu­trū­ko.­­1975­me­tais­ šei­ma­ iš­Že­mai­ti­

jos­per­si­kraus­tė­į­Vep­rius,­o­vė­liau­–­į­Uk­mer­gę.­Me­na,­kad­il­gą­lai­ką­ge­res­nio­ dar­bo­ su­ras­ti­ ne­pa­vy­ko,­dir­bo­ laiš­ki­nin­ke.­ Li­kus­ de­šim­čiai­me­tų­ iki­ pen­si­jos­ tuo­me­ti­nio­Ko­mu­na­li­nio­ūkio­kom­bi­na­to­va­

do­vo­Vid­man­to­Ju­zė­no­dė­ka­bu­vo­įdar­bin­ta­šios­įmo­nės­bu­hal­te­re.

Ap­do­va­no­jo­pre­zi­den­tasS.­ Sta­pu­tie­nė­ se­niai­ pa­lai­do­jo­

tė­ve­lį­ir­ma­mą,­su­vy­ru­gy­ve­ni­mo­ke­liai­iš­si­sky­rė,­abu­sū­nus­ir­duk­ra­gy­ve­na­to­li­nuo­na­mų:­Dai­nius­įsi­kū­rė­ JAV,­ Sil­vi­ja­ –­ An­gli­jo­je,­Lon­do­ne,­ Ai­das­ –­ Ma­žei­kiuo­se.­Vie­nin­te­lė­pa­guo­da:­vai­kų­ir­anū­kų­ pa­sie­ki­mai,­ nuo­trau­kų­ al­bu­mai,­pri­si­mi­ni­mai.­Dar­–­ben­dra­vi­mas­su­drau­gais.Sun­kūs­ pra­ei­ties­ iš­gy­ve­ni­mai­

ne­din­go­ iš­ neiš­si­try­nė­ iš­ mo­ters­at­min­ties.­ Ir­ ne­no­ri,­ kad­ taip­ nu­tik­tų.­ 25­me­tus­ drau­ge­ su­ li­ki­mo­bro­liais­ ir­ se­sė­mis­ uk­mer­giš­kė­dai­nuo­ja­ „Trem­ti­nio“­ cho­re,­ da­ly­va­vo­si­bi­rie­čių­su­si­ti­ki­me.­Sa­vo­pri­si­mi­ni­mus­yra­ap­ra­šiu­si­Ši­la­lės­ra­jo­ne­ Po­li­ti­nių­ ka­li­nių­ ir­ trem­ti­nių­ ini­cia­ty­va­ iš­leis­to­je­ at­si­mi­ni­mų­rink­ti­nė­je.­Ta­čiau­ pats­ svar­biau­sias­ ap­

do­va­no­ji­mas,­ ku­rio­ te­ko­ su­lauk­ti­2002­ me­tais­ –­ tuo­me­ti­nio­ ša­lies­pre­zi­den­to­Val­do­Adam­kaus­įteik­tas­ „Žū­van­čių­jų­ gel­bė­ji­mo­ kry­žius“.­ Juo­ po­ mir­ties­ ap­do­va­no­ti­S.­Sta­pu­tie­nės­tė­ve­liai.­

Irkutsko­sritis­apie­1954­metus.­S.­Staputienė­(Ruzgytė)­su­tremtinių­saviveiklininkais.

Ruzgių­šeima­paskutiniais­tremties­metais.