2013 m. vasario 5 d. / Antradienis / Nr. 29 (13 454)

ORAI

Debesuota su pragiedruliais,snyguriuos, kris šlapdriba.Temperatūra dieną 1-3 laipsniaišilumos.

19p.

Aukštųjų mokyklų bendruome-nes prieš mažiau nei pusantrųmetų pribloškusią žinią apie potencialias jų jungtuves ir virsmą dviem valstybiniaisuniversitetais teks pamirštikaip blogą sapną.

Iš 11 šiuo metu veikiančių vals-tybinių universitetų per artimiau-sius penkerius metus turėjo likti tikdu - vienas Kaune ir vienas Vilniu-je. Tokias rekomendacijas 2011-ai-siais pateikę nepriklausomi eksper-tai tąkart teigė radę būdą, kaipmūsų šalies aukštąsias mokyklas

grąžinti į pasaulio elitą. Tačiaudaugumos universitetų bendruo-menių ir opozicijos piktai pliektatuomečio premjero Andriaus Ku-biliaus suburta darbo grupė buvopriversta šią viziją nugrūsti kuo gi-liau į stalčių.

3p.

Planuotas universitetų sujungimas atšauktas

UŽSIENIS

Pasirodė Fidelis

Tai buvo ilgiausias Kubos lyderioFidelio Castro viešas pasirodymasnuo pat 2010-ųjų. Nebevadovau-jantis šaliai ir silpnos sveikatos 86metų Kubos revoliucijos lyderisHavanoje atėjo balsuoti per visuo-tinius rinkimus. F.Castro pareiškėvis dar tikintis revoliucijos idea-lais. 2006 metais, kai susirgo, jisperdavė valdžią broliui Rauliui.Dabar šis mėgina decentralizuotiKubos ekonomiką. Pirmą kartąper dešimtmečius kubiečiams lei-džiama rodyti privačią iniciatyvąžemės ūkyje ir prekyboje, jie galikeliauti į užsienį, pirkti ir parduo-ti namus bei automobilius, bet ne-turi jokių politinių laisvių.

8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

Atgaivinti įstrigusį daugiabučiųatnaujinimą bus siekiama su naujosįstaigos - Būsto energijos taupymoagentūros specialistų pagalba. Jie turėtų atrinkti neefektyviausiusnamus ir kontroliuoti jų renovacijos procesą. 3p.

Penkiakovininkai nebekankinsžirgų ir žiūrovų - savaitgalį Budapešte oficialiai naują sezonąpradėję mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės atstovai kovojo pagal naujas taisykles 15p.

TRASA

Prospekte užkasami valstybės pinigai 11p.

VERSLAS

Prekybą gelbėjo natūriniais mainais 9p. 4p.

DIENOS TEMOS

PrancūzijosAlpėspasiglemžėdu lietuvius

Fiktyviosvedybos

LŽ a

rchy

vo n

uotr

auka

MILDA KNIEŽAITĖ

Lietuvoje pirmą kartą atliktasfiktyvių santuokų kaip nelega-lios migracijos kanalo tyrimasparodė, kad tokių atvejų pastaraisiais metais daugėja.Vis dėlto lietuviai, kaip ir kaimynai latviai ar lenkai, šiojesrityje labiau reiškiasi kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Kaip pasakojo Tarptautinės mig-racijos organizacijos (TMO) Vilniausbiuro vadovė Audra Sipavičienė, Eu-ropos migracijos tinklas (EMT), jun-giantis beveik visas 27 ES valstybes(tik vietoj Danijos yra įsitraukusiNorvegija), kasmet rengia po keliasstudijas su migracija susijusiomis te-momis. Prieš dvejus metus atliktasnelegalios migracijos tyrimas kaip dar

vieną naują jos formą identifikavo fik-tyvias santuokas. Pernai fiktyvių san-tuokų nelegalios migracijos konteks-te tema pirmą kartą pasirinkta tyrimuivisos ES mastu. Kai kurios šalys, pa-vyzdžiui, Norvegija ar Vokietija, jaurengė tokius tyrimus anksčiau ir turidaugiau patirties. Lietuvoje jis atliktaspirmą kartą ir, pasak A.Sipavičienės,labiau iškelia problemas nei duodaaiškius atsakymus.

13p.

Pagrindinis Lietuvospiliečių motyvas

sudarant fiktyvias santuokas -

finansinė nauda.

Su Seimo vicepirmininku Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Petru Auštrevičiumi kalbamės apie liepos 1 dienąprasidėsiantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai.

- Seimo valdyboje jums pavestakoordinuoti pirmininkavimo ES Ta-rybai parlamentinio matmens ren-ginius. Ką veiksite, kai pirmininka-vimas baigsis?

- Pirmininkavimas ES Tarybaitrunka kiek ilgiau, nei atrodo. Mato-ma ir aktyvi valstybė iš esmės esamenet 18 mėnesių. Kadangi ES Tary-bai vadovauja vadinamasis trejetas(trys valstybės, viena iš kitos kas pus-metį perimančios pirmininkavimą -aut.) - Airija, Lietuva ir Graikija, dė-mesys į mus nukreiptas jau nuo šiosausio. Paskutiniai su pirmininkavi-mu susiję renginiai vyks 2014-ųjųpavasarį. Taigi šis laikotarpis nėratrumpas. Kita vertus, nuo pat pra-džių pasakiau - nereikės mano pa-slaugų, savo įgaliojimus esu pasiren-gęs atiduoti.

- Ar yra dalykų, kurie jums, ilga-mečiam Užsienio ir Europos reikalųkomitetų nariui, likus penkiemsmėnesiams iki pirmininkavimo,keltų nerimo?

- Daugiausia nerimo kelia ta ne-apibrėžta pirmininkavimo darbo-tvarkės dalis, kuri iki pačios pasku-

tinės minutės, keičiantis įvykiams,taip ir liks neaiški. Turiu galvoje ne-tikėtus įvykius ES arba apskritai pa-saulyje, į kuriuos Bendrija neišven-giamai bus įtraukta. Pirmininkau-janti valstybė savo pozicija, veiks-mais, pareiškimais bus labai mato-ma. Viena vertus, tai gali palengvin-ti pirmininkavimą, nes, turėdamitam tikros patirties, galime padėtireguliuoti tuos įvykius. Kita vertus,gali būti priešingai. Tie įvykiai galitapti papildoma našta, darbu, ku-riam nenumatyti nei ištekliai, neijiems pasiruošta. Todėl nustatytądarbotvarkę turime vykdyti užmerk-tomis akimis, tačiau kartu rengtis irnenumatytiems dalykams.

- Kaip tame pirmininkaujančiųjųtrejetuke atrodo Lietuva? Ar tokskontekstas mums palankus?

- Iš viso trejeto mūsų stažas EStrumpiausias. Airija ES nare tapo1973 metais, Graikija - 1982-aisiais,Lietuva - 2004-aisiais. Kita vertus,visos trys valstybės 2008 ir vėles-niais metais patyrė didelį ekonomi-nį nuosmukį, todėl čia esame lygūstarp lygiųjų. Turime tą patį suprati-mą ir norą, kad ekonominis susilp-

nėjimas nebūtų trukdys pirminin-kavimui, - tai irgi svarbu. Be to, irvalstybių dydžiai maždaug tapatūs.Jeigu pasiseks darniai ir sklandžiaipadaryti pagrindinius darbus, ma-nau, šis trejetas gali palikti gerą va-dovavimo prisiminimą. Nes pirmi-ninkavimas ES nėra savų įgeidžių

ar norų tenkinimas, o ES darbo-tvarkės postūmis į priekį.

- Daug komentarų sulaukė Jung-tinės Karalystės premjero DavidoCamerono idėjos dėl jo šalies toles-nės narystės ES. Ar jos gali persi-duoti kitoms narėms? Kokia turėtųbūti Lietuvos pozicija?

- D.Camerono kalba buvo lauk-ta. Ir kuo anksčiau ji nuskambėjo,tuo, mano nuomone, geriau, nes si-tuacija tapo aiškesnė. Jungtinė Ka-ralystė buvo viena tų valstybių, ku-rios ir anksčiau puse lūpų kritikavoglaudesnio, labiau koordinuoto ESšalių bendradarbiavimo modelį.Dabar, kai viskas paaiškėjo, dirbtibus lengviau ir su kritikais, ir su pa-

laikančiaisiais. Todėl mano pagrin-dinė išvada tokia - reikia apsibrėž-ti savo interesus. Lietuvos interesai,būkime atviri, kiek kitokie nei Jung-tinės Karalystės. Turime kitokiuskaimynus, kitą politinį ir ekonomi-nį potencialą veikti, taip pat ir sava-rankiškai. Todėl darni, stipri ir vie-ninga ES mums yra daug didesnispranašumas. Turėkime savo nuo-monę ir savo viziją, ko mums rei-kia iš ES. Akivaizdu, kad ES nėratobulas produktas. Tačiau mes esa-me jos nariai ir turime ją tobulinti.Kiekvienas turi įnešti savo įnašą.Esu įsitikinęs, kad gerokai didesnisblogis būtų, jei ES išsisklaidytų irpradėtų kalbėti daugeliu balsų. At-

siminkime, kaip mes patys siekėme,kad ES turėtų bendrą nuomonę,formuojamą demokratiškai, atsi-žvelgiant į visų valstybių įnašą. To-dėl matykime ES iš savo istorinėspatirties ir savo regiono vizijos.

- Esate kalbėjęs apie naujos Schu-mano deklaracijos poreikį (1950metų gegužę Prancūzijos užsienioreikalų ministras Robertas Schuma-nas pasiūlė pasirašyti deklaracijąsteigti anglių ir plieno bendriją, ku-ri vėliau tapo ES - aut.). Ar tokia ga-limybė reali?

- Manau, kad anuomet pasirašy-ta sutartis dabar įgavo kiek kitokiąprasmę, nes pasaulis labai pasikei-tė. ES, kaip organizacija, yra pui-kus pavyzdys visam pasauliui. Jei ki-ti regionai taip vienytųsi ir turėtųtiek bendrumo, mums reikėtų spręs-ti kur kas mažiau konfliktų. Tačiausiekdama suprasti, ko reikia, kad šidemokratiška, labai ekonomiškaiišsivysčiusi vientisa erdvė turėtųateitį, Europa pirmiausia turėtų at-sigręžti į save. Be to, ES negali ma-tyti tik save, ji turi pastebėti ir kai-mynus, kurie, galima sakyti, keliatam tikrų saugumo iššūkių. TiekRytuose, tiek Pietuose ir Pietryčiuo-se. Europos išorės veiksmų tarny-ba kol kas neišaugo savo marškinė-lių. Tad sakyti, kad ES turi bendrąužsienio ir saugumo politiką, šian-dien nedrįsčiau. Politinis sutari-mas, nauja politinė vizija būtų la-bai reikalingi, sveikinčiau tokiodokumento atsiradimą. Laimė, kadir mes turime galimybę būti jo ren-gėjais. Tai privilegija, kurią mumssuteikia narystė. •Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

2013 02 05Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Pirmininkavimas nėra savų įgeidžių tenkinimas

Briuselio burbulas

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Šios savaitės pabaigoje vyksian-čioje Europos Sąjungos VadovųTaryboje bus svarstomas Bendrijosilgalaikės ekonominės raidos pa-grindu turėsiantis tapti 2014-2020metų biudžetas. Jau dabar aišku,kad jis bus mažesnis negu planuo-ta. Iš tiesų gali būti pridėti keli mili-jonai Ignalinos atominės elektrinėsuždarymo darbams, bet greičiausiaitos lėšos bus paimtos iš Infrastruk-tūros fondo, todėl Lenkija turės ati-dėti mums svarbaus kelio Lietuvoslink tiesimą.

Viena pagrindinių temų, susijusiųsu biudžeto tvirtinimu, yra didėjan-

tis šalių ir verslo bendruomenės ne-pasitenkinimas Briuselio biurokrati-ja. Europos Komisija (EK) skelbiatiek daug naujų iniciatyvų, kad pra-dėta kalbėti apie sukurtą teisinį bur-bulą. Tų pasiūlymų nėra laiko įgyven-dinti, o ir norėdamas juos perskaitytiužtruktum ne vieną dieną. Reikėtųnepamiršti, kad tas iniciatyvas darreikia perkelti į nacionalinę teisę, pa-rengti darbuotojus, dokumentus ir t. t.Todėl dažniausiai ministrai, užsiėmęsavo šalies žmonių problemų spren-dimu, apie daugelį EK pasiūlymų ži-no tik iš nuogirdų.

Linksmiausia šioje istorijoje yratai, kad Lietuvos valdžia net nesup-ranta, kas vyksta. Premjeras bijoprieštarauti, nes gali supykti Euro-pos Komisijos klerkai, o ponia Da-lia Grybauskaitė atvirai kaltina ESšalių vadovus, nenorinčius pūsti šiosmulkmeniškų iniciatyvų burbulo,politinės valios stoka.

Kalbant apie Baltijos kelią vienaspagrindinių jo reikalavimų buvo ri-boti nomenklatūros įtaką. Todėl ES2014-2020 metų biudžeto svarsty-mas turėtų būti susietas su poreikiusumažinti Briuselio burbulą, per-tvarkyti EK darbą ir taip išdėstyti lė-šas pagal konsoliduotas priemones,kad jos skatintų ekonomikos augi-mą ir būtų lengvai įgyvendinamos.

Anksčiau buvo paprasčiausiai sa-koma, jog ekonomika turi augti.Dabar sąvoka “augti” apipinamaįvairiais sinonimais. Augimas turibūti visaapimantis, efektyviai nau-dojantis išteklius, išmanus, žalias irtaip toliau. Pastaruoju metu daugdėmesio skiriama ir socialiniamsekonomikos augimo aspektams,paprasčiau tariant - jeigu ūkis auga,tai turi jausti visi piliečiai.

Mokslas teigia, jog ekonomikosaugimą didele dalimi lemia tech-ninė pažanga. Tai savo ruožtu reiš-

kia, kad sena gamyba išnyksta ar-ba perkeliama į kitus kraštus, atsi-randa naujos technologijos. Kaikurie žmonės tampa bedarbiais,nes jų įgūdžiai neatitinka naujųreikalavimų, o įmonės tiesiog už-daromos.

Jei Vyriausybė nieko nedaro, akty-vesnė dalis gyventojų emigruoja, o

pasyvesnė pamažu sminga į abejin-gumo ir gyvenimo iš pašalpų liūną.Todėl ir sakoma, kad valdžia turistengtis sukurti palankias sąlygasverslui plėtoti, nes tada atsirastų nau-jų darbo vietų. Tačiau ne visi žmonėsiš karto supranta, kaip pasinaudotiatsiradusiomis galimybėmis. Daugveiklos perkeliama į didesnius mies-tus, tad rajonuose galimybės plėtotinaują verslą yra menkesnės.

Visos šios priežastys lemia būti-nybę įgyvendinti aktyvią ir kryp-tingą Vyriausybės socialinę politi-ką, kuri padėtų žmonėms rastinaują darbo vietą, o regionams -naujų veiklos sričių. ES biudžetasyra vienas iš tokios politikos finan-savimo šaltinių.

Gaila, jog pastaruoju metu neno-rima dairytis aplinkui ir mąstyti glo-baliau. Atrodytų, svarbiausia yra tai,kad sodyboje sudygo bulvės. Baltijoskelyje stovėjo kita Lietuva. •

Gaila, jog pastaruojumetu nenorima

dairytis aplinkui irmąstyti globaliau.

Atrodytų, svarbiausiayra tai, kad sodyboje

sudygo bulvės. Baltijos kelyje stovėjo

kita Lietuva.

Nustatytą darbotvarkę turime vykdyti užmerktomis akimis, tačiau kartu rengtis

ir nenumatytiems dalykams.

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)L.Mrazauskaitė (tel. 249 2237)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Seimo tribūna

Seimo vicepirmininkas P.Auštrevičius ragina matyti ES iš savo istorinėspatirties ir savo regiono vizijos. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 32013 02 05Lietuvos žinios

TADAS VALANČIUS

Aukštųjų mokyklų bendruome-nes prieš mažiau nei pusantrųmetų pribloškusią žinią apie potencialias jų jungtuves ir virsmą dviem valstybiniais uni-versitetais teks pamiršti kaipblogą sapną. Naujieji aukštojomokslo architektai į jo bėdas ragina žvelgti kitu kampu.

Iš 11 šiuo metu veikiančių valstybiniųuniversitetų per artimiausius penkeriusmetus turėjo likti tik du - vienas Kauneir vienas Vilniuje. Tokias rekomenda-cijas 2011-aisiais pateikę nepriklauso-mi ekspertai tąkart teigė radę būdą, kaipmūsų šalies aukštąsias mokyklas grą-žinti į pasaulio elitą. Tačiau daugumosuniversitetų bendruomenių ir opozici-jos piktai pliekta tuomečio premjeroAndriaus Kubiliaus suburta darbo gru-pė buvo priversta šią viziją nugrūsti kuogiliau į stalčių. Klausimą, kuris tada va-dintas neišvengiamu, neseniai valdžiąperėmę politikai ragina pamiršti ir su-sitelkti į gerokai svarbesnių sprendimųpaieškas, o akademinė bendruomenė -neužsisklęsti savame kiaute ir sekti Eu-ropos pavyzdžiu.

Rekomendaciją supeikėDar iki praėjusių metų pabaigos

Lietuvos edukologijos universitetuireikėjo prisišlieti prie Vilniaus uni-versiteto (VU), o iki 2015-ųjų, jo pa-vyzdžiu pasekus Vilniaus Gediminotechnikos universitetui, aukštųjų mo-kyklų reorganizacija sostinėje turėjobūti baigta. Mykolo Romerio univer-sitetui buvo piešiama privataus uni-versiteto vizija.

Pertvarka Kaune turėjo trukti dve-jais metais ilgiau. Pirmiausia prie Lie-tuvos sveikatos mokslų universiteto(LSMU) planuota prijungti dabartinįLietuvos sporto universitetą. VU Kau-no humanitarinis fakultetas ir Vilniausdailės akademijos filialas turėjo tapti

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU),o Aleksandro Stulginskio universite-tas - Kauno technologijos universite-to (KTU) dalimi. LSMU tuomet no-rėta sujungti su VDU. Paskutinį taškąbūtų padėjusios VDU ir KTU tuoktu-vės, iš kurių turėjo atsirasti Kauno uni-versitetas. Dėl regioninių universitetųiki galo neapsispręsta.

Tokias užmačias dabartinis premje-ras Algirdas Butkevičius, prieš pusant-rų metų būdamas opozicijos lyderiu,vadino nenuovokiomis ir iš tolo prasi-lenkiančiomis su noru gerinti aukšto-jo mokslo kokybę. “Suprantama, Lietu-va - maža šalis, o universitetų “kepyklos”neretai į darbo rinką išleidžia per daugvienos srities specialistų - tiek, kiek esa-me nepajėgūs įdarbinti. Bet argi sujun-gus universitetus pagerės mokslo ko-kybė?” - tada kalbėjo jis.

Prievartos nebusDabar apie tai šneka naujasis švieti-

mo ir mokslo ministras Dainius Pa-valkis. LŽ jis aiškino, kad aukštojo

mokslo pertvarka neturėtų remtis ins-titucijų reorganizavimu, kad esministikslas - kokybiškos darbo rinkos ir vi-suomenės poreikius atitinkančios stu-dijos. “Aukštosios mokyklos yra auto-nomiškos, bet naudoja viešuosiusfinansus. Todėl jos turi tikslingai, efek-tyviai leisti skiriamas lėšas ir būti at-skaitingos visuomenei. Rengti absol-ventą, kuris taps bedarbiu, yra dvigubaineefektyvus valstybės lėšų naudoji-mas”, - pabrėžė ministras.

Jis tvirtino abejojantis prievartinės,iš aukščiau nuleistos universitetų reor-ganizacijos nauda. Esą turėtų būti ei-nama natūralesniu studijų programųjungimo, koncentravimo keliu. “Juk

kai kurios studijų programos dalyjeuniversitetų dubliuojamos. Ar to rei-kia? Prasmingiau jas sutelkti geriau-siai tam pritaikytuose universitetuo-se. Galbūt kai kurioms aukštosiomsmokykloms perspektyviausia būtų su-sijungti, tačiau tai jos turėtų daryti sa-vo iniciatyva”, - prisimindamas pa-vyzdinę, jo nuomone, tuomečiųKauno medicinos universiteto ir Lie-tuvos veterinarijos akademijos “san-tuoką” kalbėjo D.Pavalkis.

Studentų ir universitetų užtenkaMinistrui antrinusi naujoji Seimo

Švietimo, mokslo ir kultūros komite-to (ŠMKK) pirmininkė Audronė Pit-rėnienė buvo dar kategoriškesnė - kolLietuvoje esama studentų, tol yra kąmokyti. Todėl, anot jos, reikia šnekė-ti ne apie universitetų jungimą, o apieydingą, bedarbius rengiančią studijųsistemą. “Diskusijos apie universite-tus, be abejo, vyks toliau. Tačiau dabarkalbėti apie tai, kurie jų turėtų likti arjungtis prie kitų aukštųjų mokyklų, vi-siškai nelogiška. Kol yra ką mokyti, kolLietuvoje yra studentų, tol ugdymoinstitucijos reikalingos. Pirmiausiaprivalome kalbėti apie tai, kokių pro-fesijų mums reikia ir kokius specialis-tus turi rengti mūsų universitetai. Kaddarbo rinkai nebebūtų rengiami be-darbiai, šią problemą būtina judinti išesmės”, - dėstė parlamentarė.

Didelė įvairovėLietuvos rektorių konferencijos ge-

neralinis sekretorius ir Europos uni-versitetų asociacijos narys prof. Kęs-tutis Kriščiūnas siūlo pažvelgti įmodernių Senojo žemyno aukštųjųmokyklų viziją. Joje atsispindi ne įrė-minta aukštojo mokslo institucijų sis-tema, o priešingai - stiprūs ir įvairūsuniversitetai. “Reikia išryškinti dides-niuosius, tačiau nenubraukti ir ma-žesnių, specifinių, galbūt net vienosdisciplinos ar vienų studijų universi-tetų. Šios tendencijos Lietuva tarsi ne-žinojo ar neįvertino. Viską norėjome

įsprausti į rėmą, kad visi būtų pana-šūs, beveik vienodi. Europos akimis,tai absurdas”, - LŽ aiškino jis.

Pasak K.Kriščiūno, svarbiausiaužduotis, tenkanti kiekvienai aukšta-jai mokyklai, - išryškinti savo misiją,parodyti, kurioje srityje ji siekia iš-siskirti ir būti stipri. “Ministras tei-gia, kad kalbant apie universitetųateitį reikia akcentuoti didesnį jųprofiliavimą. Manau, mūsų nuomo-nės sutampa. Institucijos turi mokė-ti išreikšti save, taip pat rasti bendra-darbiauti tarpusavyje tinkamas sritis,kuriose galėtų padėti, sustiprinti vie-na kitą. Akademiniame pasaulyje jo-kių mechaninių jungimų negali bū-ti”, - pabrėžė K.Kriščiūnas.

Niūrios perspektyvosBuvęs švietimo ir mokslo ministras

Gintaras Steponavičius LŽ priminė, kadankstesnės Vyriausybės valdymo laiko-tarpiu pirmą kartą per 22 metus buvopradėta aukštojo mokslo institucijų tink-lo konsolidacija. Pirmaisiais žingsniais jisvadino dviejų Kauno universitetų,mokslo institutų, taip pat trijų valstybi-nių kolegijų susivienijimą. “Visi spren-dimai turi subręsti pačiose akademinė-se bendruomenėse. Visada vadovavausišia nuostata. Tačiau aukštojo mokslo fi-nansavimas konkurenciniu, studentokrepšelių pagrindu universitetams yralabai rimtas signalas - arba demonstruo-ti rezultatus, arba ieškoti sprendimų jun-giantis ir stiprinant pajėgas”, - pažymė-jo aukštojo mokslo reformos autorius.

Dar vienu rimtu signalu buvęs mi-nistras įvardijo studentų skaičių, kurisiki 2020 metų sumažės trečdaliu. To-dėl minėtos darbo grupės pateiktos įž-valgos, anot jo, yra gera medžiaga aukš-tosioms mokykloms apmąstyti savoperspektyvas. “Džiaugiuosi ministropozicija, kad dirbtinių sprendimų iš vir-šaus nebus. Tačiau jei nebus atsisakytakrepšeliais grindžiamo studijų finansa-vimo, šis modelis per artimiausius me-tus atves prie kai kurių universitetų jun-gimosi”, - įsitikinęs G.Steponavičius.•

Planuotos universitetų “tuoktuvės” atšauktos

“Akademiniame pasaulyje jokių me-

chaninių jungimųnegali būti”, - pabrėžė

K.Kriščiūnas.

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Atgaivinti įstrigusį daugiabučiųatnaujinimą bus siekiama su naujos įstaigos - Būsto energijostaupymo agentūros (BETA) spe-cialistų pagalba. Jie turėtų atrinktineefektyviausius namus ir kont-roliuoti jų renovacijos procesą.

Vakar Vyriausybė pritarė BETAsteigimui. Ši viešoji įstaiga admi-nistruos daugiabučių namų atnauji-nimo energinio naudingumo didini-mo programas, tam skirtos valstybėsparamos teikimą. Tačiau opozicijosatstovai pabrėžia, kad papildomos įs-taigos steigimas renovacijos postūmionegarantuoja.

Koordinuos procesąPremjero Algirdo Butkevičiaus tei-

gimu, BETA koordinuos naujos re-novacijos programos įgyvendinimą.“Agentūra bus atsakinga už gyvena-mųjų namų renovaciją, ji dalyvausparenkant namus, kurie bus reno-vuojami”, - aiškino jis.

Pasak aplinkos ministro Valenti-no Mazuronio, planuojama, kadBETA rengs sutartis dėl renovacijossu savivaldybėmis ir gyventojais. Sa-vo ruožtu merijos turės paskirti įmo-nes ir joms pavesti savivaldybėse or-ganizuoti būstų atnaujinimą.

Savivaldybių įmonės ims paskolas išJESSICA fondo. Jų atstovai turės rinktirenovuoti pasirinktų namų gyventojųparašus (daugiabučiui atnaujinti būtini50 proc. + 1 gyventojo parašai), rengtirenovacijos projektus, organizuoti vie-šuosius rangos pirkimus, derinti darbusir jų sąmatas su namo gyventojais, kont-roliuoti techninę priežiūrą.

V.Mazuronis tikisi, kad savivaldy-bės aktyviai dalyvaus būsto atnaujini-mo programoje. Tokiu atveju BETAreikalas bus tik maksimaliai joms pa-

dėti, koordinuoti procesą. Jeigu kai ku-rios merijos nenoriai imsis renovacijos,BETA inicijuos, agituos, o blogiausiuatveju - pati organizuos daugiabučiųatnaujinimą tose savivaldybėse.

Priešintis neapsimokėsPo renovacijos gyventojai turėtų

mokėti dvi sąskaitas: už šildymą ir

dengti paskolą. Nenorintys atnaujin-ti būsto socialiai remtini gyventojaibūtų “baudžiami” - jiems ketinamanaikinti kompensacijas už šilumą.Žadama, kad sutikusiesiems atnau-jinti daugiabutį, kol bus padengtabūsto atnaujinimo paskola, toliau busteikiama socialinė parama.

V.Mazuronis mano, kad jau metųpabaigoje bus pasirengta statyti pa-stolius prie 500 daugiabučių namųvisoje Lietuvoje. JESSICA fonde šiuometu yra 516 mln. litų. “Prelimina-riai skaičiuojant, jei vienam namuiatnaujinti reikia 1 mln. litų, šiandien

turime finansinių pajėgumų pradė-ti renovuoti 500 daugiabučių ir kar-tu tam ieškoti europinių pinigų nuo2014 metų. Tas procesas turės būtinenutrūkstamas”, - sakė ministras.

Aplinkos ministerija savivaldybėmsišsiuntė prašymus pateikti daugiabu-čių, kuriuos tikslinga pirmiausia at-naujinti, sąrašus. Paprašyta atrinkti na-mus, pastatytus iki 1993 metų irvienam kvadratiniam metrui sunau-dojančius 150 kilovatvalandžių ener-gijos per metus. Pagal ministerijos nu-rodytus parametrus, 20 savivaldybiųatrinko apie 580 namų. Pavyzdžiui, Jo-

niškyje suskaičiuota 25, Mažeikiuose -50, Širvintose - 7, Molėtuose - 11 ener-getiškai neefektyviausių daugiabučių.

Būtina motyvacijaOpozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio

frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis ma-no, kad vien papildomos institucijossteigimas renovacijos postūmio nega-rantuoja. Esą tam svarbiausia užsitik-rinti sklandų būsto atnaujinimo me-chanizmo veikimą. “Kaip pažymėjomerai, jeigu nebus motyvacijos gyven-tojams aktyviai dalyvauti ir įsitraukti įrenovacijos procesą, galima įsteigti nevieną instituciją, bet rezultato sunku ti-kėtis. Tai, kad nauja įstaiga surašys pir-miausiai renovuotinus namus, dar nie-ko nereiškia”, - įsitikinęs jis.

E.Masiulio teigimu, merai, ekspertai,daugiabučių namų administratoriaipripažįsta, jog dėl renovacijos priimtosįstatymų pataisos yra nepakankamos,kad procesas pajudėtų į priekį. Tiesa, jispalankiai vertina valdžios užmojusatimti kompensacijas už šildymą iš re-novuoti namų nenorinčių gyventojų.“Manau, tai pakankamai realus me-chanizmas, nes viena priežasčių, kodėldalyje daugiabučių nevyksta renovaci-ja, yra ta, kad socialiai remtini gyvento-jai gauna kompensacijas už šildymą.Jie neturi motyvacijos. Manau, kad šipriemonė, rimtai apsvarstyta ir aptar-ta, galėtų būti gana efektyvi”, - pabrė-žė E.Masiulis. •

Renovacijai išjudinti - Vyriausybės niuksas

Nenorintys atnaujinti būsto socialiai remtini gyventojai būtų “baudžiami” - jiemsketinama naikinti kompensacijas už šilumą.

Vyriausybė tikisi, kad jau metų pabaigoje bus pasirengta statyti pastoliusprie 500 daugiabučių namų visoje Lietuvoje. / LŽ archyvo nuotrauka

Švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis LŽ aiškino, kad aukštojo mokslo per-tvarka neturėtų remtis institucijų reorganizavimu./ Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

2013 02 05Lietuvos žinios4 Dienos temos

Skaudžią netekties valandą dėl bendražygio, lakūno ir padangių virtuozo LEONO JONIO mirties

nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą ir artimuosius.

Prezidentas Rolandas PAKSASEuropos Parlamento narys

Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas

Dėl mylimos žmonos mirties nuoširdžiai užjaučiame

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio

teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriausStatybos valstybinės priežiūros poskyrio vedėją

MARIJONĄ DAMBRAUSKĄ.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kolektyvas

LIKS SU MOTINA

Aukščiausiasis Teismas (AT) vakargalutine ir neskundžiama nutartimipaliko galioti ankstesnius teismųsprendimus, kuriais Laimutės Stan-kūnaitės ir Drąsiaus Kedžio dukraperduodama motinos globai ir josgyvenamoji vieta nustatoma su ma-ma. “Byloje nenustatyta sąlygų, dėlkurių būtų galima apriboti motinosvaldžią”, - per spaudos konferencijąsakė AT teisėjas Egidijus Laužikas.Jis pabrėžė, kad AT nenagrinėjo by-los įrodymų, o žiūrėjo, kaip žemes-nių instancijų teismai pritaikė pro-cesines teisės normas. ATkonstatavo, kad mergaitės tetai Ne-ringai Venckienei buvo nustatyta tiklaikina globa, o tikslas yra grąžintivaiką į šeimą. Be to, teisėjų kolegijanutarė, kad vaikui gyvenant su ma-ma bus užtikrintos tinkamos gyve-nimo sąlygos, nes ir mergaitė, irL.Stankūnaitė yra saugomos valsty-bės. Kita vertus, AT atkreipė dėmesį,kad mergaitė turėtų bendrauti ir su

kitais giminaičiais. Teismo nutartyjepabrėžiama, kad pagal byloje esan-čius duomenis teismai nustatė, jogvaiką ir globėją N.Venckienę bei se-nelius sieja artimas, tvirtas emocinisryšys. Į AT kreipėsi dukterėčią su-sigrąžinti mėginanti Seimo narė,buvusi Kauno apygardos teismo tei-sėja N.Venckienė.

PASIRINKO I.DEGUTIENĘ

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietu-vos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyriai pradeda kelti kandida-tus į partijos pirmininko postą.Pirmasis savo kandidatą pasiūlė Tra-kų skyrius, juo tapo buvusi Seimopirmininkė Irena Degutienė. Sek-madienį vyko TS-LKD Trakų sky-riaus visuotinis susirinkimas, per ku-rį iš viso pasiūlytos keturioskandidatūros. “Nutarėme siūlyti vie-ną, daugiau atrodytų nesolidžiai”, -sakė šio skyriaus pirmininkas Gedi-minas Romaška. Anot jo, I.Degutie-

nė surinko svarią balsų daugumą.Kaip kandidatai taip pat buvo siūlo-mi dabartinis partijos vadovasekspremjeras Andrius Kubilius, Sei-mo nariai Kęstutis Masiulis ir RasaJuknevičienė.

ATLIKS TYRIMĄ

Sveikatos apsaugos ministerijos(SAM) vadovas Vytenis Andriukaitispavedė atlikti nelaimės, kai Kaunoklinikose mirė gimdyvė, tyrimą.“Valstybinė akreditavimo sveikatospriežiūros veiklai tarnyba turės atliktišiai gimdyvei teiktų sveikatos priežiū-ros paslaugų kontrolę ir informuotiministeriją apie tyrimo išvadas”, - ra-šoma SAM pranešime. GimdyvėKauno klinikose mirė sekmadienį,kūdikis gimė sveikas. Kauno klinikųspeciali komisija taip pat atlieka tyri-mą, išsamesnių komentarų kol kasneteikia.

BNS, LŽ

Trumpai

VALDAS KVEDARAS

Lietuvos alpinistų bendruomenėgedi praėjusios savaitės pabaigojePrancūzijos Alpėse dėl subjuru-sių orų įvykusios nelaimės aukų.Du trisdešimtmečiai vyrai iš septynių mūsų šalies alpinistų,šturmavusių viršukalnes, laikomižuvusiais. Pūga, rūkas ir stiprus,gūsingas vėjas neleidžia pasiektijų kūnų.

“Artimieji galės palaidoti žuvusiuo-sius maždaug po mėnesio. Norėčiau pa-prašyti šiuo metu neatakuoti giminiųklausimais, nes laukimas jiems labaiskausmingas”, - Ernestas Markšaitis, vie-nas iš septynių alpinistų, kopusių į AlpesŠamoni miestelio apylinkėse, vakar pra-šė neeskaluoti tragiškos temos ir leisti žu-vusių vyrų artimiesiems ištverti skausmąvieniems. Dėl to neįvardijamos ir jų pa-vardės.

Anot E.Markšaičio, septyni alpinistai- penki vyrai ir dvi moterys, prieš kopda-mi į Prancūzijos Alpes savaitę treniravo-si Italijos Alpėse. “Ėjome ledo maršrutu.Buvome gerai fiziškai, techniškai ir psi-chologiškai pasirengę”, - pasakojo alpi-nistas. Jis teigė, jog visi buvo pasiruošęįveikti ketvirtos kategorijos techninį ko-pimą, mat Italijoje alpinistams teko kop-ti ir sunkesniu, penktos kategorijos,maršrutu.

Techninis kopimas vyksta stačia kal-no siena, kai virvėmis susirišę alpinistaikopia poromis arba po kelis. E.Markšai-tis kopė su dviem moterimis, kiti keturivyrai pasiskirstė po du.

Orų prognozė buvo palankiKopti į kalnus alpinistai pradėjo anks-

tų sausio 29-osios rytą, penktą valandą.“Turėjome informacijos apie numato-mus orus. Prieš pat mums išeinant pasi-rodė prancūzai ir anglai. Jų informacijabuvo analogiška - dvi artimiausios dienosbus ramios ir saulėtos. Vėjo nesitikėta.Atsibudus pirmą valandą nakties dan-guje švietė mėnulis, vėjo nebuvo, šaltisapie 10 laipsnių - idealios kopimo sąly-gos”, - kalbėjo E.Markšaitis.

Kalno prieigose alpinistai pasidali-jo: du ketino šturmuoti vieną kalną,E.Markšaitis su moterimis ir du vyrai -Les Droites kalną. Grupės ketino koptiskirtingais, beveik puskilometriu vienasnuo kito nutolusiais maršrutais. “Vidur-dienį buvome aukščiau vidurio sienos,

nieko bloga prognozuoti negalėjome.Planavome po kelių valandų pasiekti vir-šukalnę. Šio kalno specifika - nuo vidu-rio sienos tiek kopiant mūsų, tiek kitumaršrutu, kuriuo keliavo kolegos, nebeį-manoma nusileisti. Eini arba pirmyn, ar-ba, esant reikalui, sustoji”, - kopimo spe-cifiką atskleidė E.Markšaitis.

Jam su dviem alpinistėmis atsidūrusnetoli kalno viršūnės prasidėjo stipriaudra, judėti buvo neįmanoma. Šaltissiekė 24 laipsnius. Alpinistai sustojo. Vy-

ro teigimu, vėjas jį taip įsiūbavo, kad nuosmūgių į uolas visas kūnas buvo nusėtasmėlynių. “Dviejų alpinistų grupė, ko-pusi tuo pačiu maršrutu prieš mus, pra-sidėjus audrai jau buvo ant keteros. Jiepradėjo leistis. Esant normalioms orosąlygoms leistis žemyn tenka dvi valan-das, šįkart jiems prireikė visos nakties,12 valandų”, - pasakojo E.Markšaitis.Lietuviui teko visą naktį kabėti ant vir-vės ir kęsti skausmą, patiriamą daužan-tis į uolas.

Išgelbėjo prancūzaiE.Markšaičiui mobiliojo ryšio telefo-

nu pavyko iškviesti gelbėtojus. Rytą pa-sitaikė gero oro “langas”, tad trijulė bu-vo nukelta ir saugiai atgabenta į Šamonimiestelį.

Netrukus E.Markšaitis sutiko kolegą,kopusį į kitą viršukalnę. Paaiškėjo, kadleisdamiesi vyrai išsiskyrė. Vienas jų pa-reiškė esąs pavargęs ir ketinąs pailsėti spe-cialiai tam įrengtame namelyje. Kitas pa-siekė Šamoni slidėmis.

Tačiau atsipūsti nusprendęs alpinis-tas tirštame rūke pasiklydo ir neradopoilsio namelio. Sušalusį vyrą aptikoslidininkai ir pristatė gelbėtojams. Jispaguldytas į ligoninę. Alpinistas smar-kiai nušalo kelis vienos rankos pirštus- šį ketvirtadienį Prancūzijos medikaispręs, ar juos bus galima išgydyti, arteks amputuoti.

Bendravo SMS žinutėmisDėl kitų dviejų alpinistų kilo nerimas

tada, kai jie sutartu laiku neatsiliepė mo-biliuoju telefonu. Apie dingusiuosius bu-vo pranešta gelbėtojams.

“Kai mus kėlė nuo sienos, gelbėtojaisakė daugiau alpinistų nematę. Iš pra-džių kilo įtarimas, kad jie nusileido. Ogal ilsisi? Kai alpinistai neatsiliepė numa-tytu laiku, buvo priimtas sprendimas ieš-koti. Tačiau prasidėjo ciklonas, tada pa-sirodė pirmoji žinutė, kad jie ant sienos,nurodyta, kurioje vietoje yra”, - prisimi-nė E.Markšaitis.

Žinutėje buvo rašoma, kad vyrai vir-ve nusileido ant sniego, turi maisto, šil-tos aprangos, miegmaišius, dujinę vi-ryklę. Tačiau gauta ir nerimastingosinformacijos - kai vienas alpinistas kasėsniege urvą ir po kurio laiko atsisuko, ko-legos nebepamatė. Kas jam nutiko, pa-aiškės tik radus kūną.

Pasak E.Markšaičio, su urve įsitaisiu-siu alpinistu bendrauta SMS žinutėmisir neabejota, kad jis ištvers, nes panašio-mis sąlygomis alpinistams tenka būti nevieną dieną. Tačiau gelbėtojų sraigtas-parnis vis negalėjo pakilti - miestelyje bu-vo arba tirštas rūkas, arba vėjas prašvitussaulei sustiprėdavo iki 90 kilometrų pervalandą. Tokiu oru sraigtasparniai ne-skraido.

Sekmadienį gelbėtojai, trumpam pa-gerėjus orams, bandė ieškoti pražuvėlių.Toje vietoje, kur greičiausiai alpinistaskasė urvą, ant sniego aptiktas gulintis vy-ras, vilkintis raudoną striukę. “Išanali-zavus nuotraukas tapo aišku, kad alpi-nistas jau nebegyvas. Dėl antrojo žūtiestaip pat nebėra abejonių. Kas nutiko,šiuo metu negalime pasakyti. Galbūt įtuos klausimus net nebus atsakyta”, - va-kar sakė Lietuvos alpinizmo asociacijosprezidentas Saulius Damulevičius.

Mirtis tyko bet kurGarsiausias Lietuvos alpinistas Vla-

das Vitkauskas pažymėjo, kad kopti žie-mos sąlygomis ypač sudėtinga. Pavyz-džiui, ledas būna labiau panašus į stiklą,su juo sunkiau sukimba alpinistinė įran-ga. Patyręs alpinistas prisiminė ne vie-no kolegos žūtį. Esą kalnuose mirtis ga-li tykoti bet kur, o kaltųjų paieškos -tiesiog beprasmės.

V.Vitkausko sūnaus gyvybę taip patpasiglemžė kalnai. “Pats tai patyriau. Dėlto pirmiausia galvoju apie tuos, kurie darlieka. Ir su rūpesčiu, ir su kančia. O gal-būt ir su šviesiais prisiminimais”, - teigėalpinistas.•

Prancūzijos Alpės pasiglemžė du lietuvius

“Išanalizavus nuotraukastapo aišku, kad alpinistas

jau nebegyvas. Dėl antrojo žūties taip pat

nebėra abejonių”, - sakėS.Damulevičius.

Kalnas Les Droites lietuvių alpinistams buvo nesvetingas. / Flickr.com nuotrauka

Alpinistai (iš kairės) S.Damulevičius, E.Markšaitis ir V.Vitkauskas vakar pasakojo apie kolegas ištikusią tragedijąPrancūzijos Alpėse. / Romo Jurgaičio nuotrauka

VALDAS KVEDARAS

Antrankių žvangėjimas irpo juodomis kaukėmisveidus slepiančių STTagentų parodomoji įtaria-mųjų palyda į teismą. Po

kurio laiko - tylus bylos numarinimas.Tokią nuomonę apie STT tyrimus yrasusidariusi dalis visuomenės. Ji stebiir galimos korupcijos skandalą Aukš-taitijos sostinėje. Nors vos tik jam ki-lus Panevėžio miesto apylinkės teis-mas leido suimti tris šios istorijosherojus - verslininkę Dalią Kuklierie-nę, Panevėžio mero patarėją Darių Si-mėną ir Lietuvos krepšinio federaci-jos generalinį sekretorių MindaugąBalčiūną, pastarąjį visuomenė jau be-veik išteisino.

Kam žmogų suimti, jei jokie kalti-nimai jam dar nepareikšti? Kodėl įta-riamasis sulaikomas ne iškart, o tik pometus atliekamo tyrimo? Ar tai nero-do teisėsaugos noro pasipuikuoti priešvisuomenę, esą numanant, kad bylaateityje subliūkš? Tokie klausimai bu-vo keliami, kai teismas trims įtariamie-siems tuomet skyrė griežčiausią kar-domąją priemonę - suėmimą.

Panevėžio apygardos teismas M.Bal-čiūnui skirtą suėmimą pakeitė kita kar-domąja priemone. Jis trims mėnesiamsnušalintas nuo pareigų, pusei metų jamskirtas namų areštas. Tai reiškia, kadįtariamasis nuo 22 val. iki 6 val. ryto pri-valo būti namie, o norėdamas išvyktiprivalo prašyti leidimo.

Statistika - STT naudaiAr iš tikrųjų STT agentai moka

tik skambiai žvanginti antrankiais,o bylos paprastai subliūkšta?

Viešai publikuojama STT veiklosataskaita atskleidžia, kad taip nėra.Nors tarnyba dar nėra susumavusivisų praėjusių metų rezultatų, pir-mojo pusmečio skaičiai iškalbingi.Per šešis mėnesius pradėtas 51 (per2010 metų pirmąjį pusmetį - 36) ty-rimas, tiek pat kartų atsisakyta pra-dėti ikiteisminį tyrimą. Iš visų tirtųgalimų nusikaltimų agentai per še-šis mėnesius nutraukė 36 pradėtusikiteisminius tyrimus nustačius, kadįtariamųjų veikoje nėra nusikaltimosudėties. Iš viso per pusmetį parei-gūnai atliko 191 ikiteisminį tyrimą,buvo nustatyti 165 įtariamieji, pa-darę galbūt korupcinio pobūdžionusikaltimų.

2012 metų pirmąjį pusmetį STT pa-reigūnų tirtose bylose buvo nuteisti 46asmenys, 3 išteisinti. Šie skaičiai yrageresni, palyginti su 2011 metų atitin-kamu laikotarpiu, ir kur kas geresninei kitų teisėsaugos institucijų - poli-cijos, prokuratūros, Finansinių nusi-kaltimų tyrimo tarnybos - veikla.

Susidomėjimą lemia rangasTad kokios priežastys lemia pasta-

rojo meto visuomenės nepasitenki-nimą STT veikla? To LŽ teiravosiSTT direktoriaus pareigas laikinai ei-nančio Sauliaus Urbanavičiaus.

- Statistika teigia, kad jūsų vado-vaujamos tarnybos pareigūnų atlie-kamuose ikiteisminiuose tyrimuo-se figūruojantys asmenysišteisinami palyginti retai. Kodėl vi-suomenėje paplito nuomonė, kadįtariamuosius sulaikote garsiai, opaleidžiate tyliai nutraukdami iki-

teisminius tyrimus? Esą žmonės ap-juodinami ir aplinkiniams visamlaikui lieka nusikaltėliais.

- Mūsų tyrimai, skirtingai nei kitųikiteisminio tyrimo institucijų, sukeliadidžiausią susidomėjimą, nes paliečiapolitikus, aukšto rango valstybės pa-reigūnus, savivaldybių atstovus. Būtentdėl šių asmenų rango toks didelis vi-suomenės susidomėjimas ir kyla. Arbuvo viešai diskutuojama, tarkime, dėlmūsų sulaikytų paprastų policininkų?Ne, nes jie visuomenei kaip asmenysvisiškai neįdomūs, nors jų galbūt pada-ryti nusikaltimai yra išskirtiniai.

Nebūna taip, kad ikiteisminį tyri-mą pradėtume neturėdami pagrindo.Reaguojame į kiekvieną informaciją,pradedame tyrimą esant galimos nu-sikalstamos veikos požymių. Nesiren-kame, reikia pradėti tyrimą ar ne, pa-dėtis aiškėja tik jį atliekant. Ir apiekiekvieną tyrimą, kai tik pareiškiamiįtarimai, informuojame visuomenę.Tada ir paaiškėja, ar mūsų pateikta in-formacija, nusikaltimą galbūt padaręasmenys yra įdomūs visuomenei ir ži-niasklaidai. Praktika rodo, kad pa-skelbta informacija aktuali tiek, kiekjoje kalbama apie visuomenei žino-mus asmenis.

Todėl manyčiau, kad žmonės, prie-kaištaujantys dėl STT esą daromo vie-šo šou, yra neteisūs. Šiuo atveju STTįvaizdį sukuria pati visuomenė. Ir toksįvaizdis tėra laikinas, kol faktai yranauji. Vėliau viskas pamirštama. Vie-nas pavyzdžių - buvusio Seimo narioVito Matuzo korupcijos byla. Kai po-litikas buvo sulaikytas ir uždarytas įareštinę, daugelis, kaip ir dabartinėsPanevėžio istorijos atveju, buvo įtikė-ję jo nekaltumu ir kritikos strėles lai-dė į STT, būta daug diskusijų ir įvairiųnuomonių. Šiuo metu keli šios bylosepizodai jau perduoti teismui, tačiauvisuomenė tuo nebesidomi.

Dar vienas pavyzdys - buvusio Tra-kų rajono mero Vytauto Petkevičiausir jo pavaldinių teismo procesas.Nors per jį atskleidžiama pikantiškųpolitinės korupcijos detalių ir aplin-kybių, visuomenė tuo nesidomi.

Klaidingas įspūdis- Užsiminėte apie V.Matuzo bylą.

Joje dėl mažo epizodo - neapmokė-tos medžioklės - buvo suimtas įta-riamasis. Ar tokia kardomoji prie-monė yra adekvati galimamnusikaltimui?

- Griežčiausias kardomąsias prie-mones, kaip numato įstatymas, skiriateismai. Ne STT agentai, o prokuro-

rai kreipiasi į teismą dėl kardomųjųpriemonių taikymo. Jei teismas, ku-riam pateikiami visi ikiteisminio tyri-mo metu surinkti duomenys, leidžiasuimti asmenį, matyt, tam yra pagrin-do. Taigi ir šiuo konkrečiu atveju esuįsitikinęs, kad teismas turėjo pagrin-dą priimti tokį sprendimą.

- Norite pasakyti, kad visuomenėper mažai informuota apie ikiteismi-nius ir teisminius procesus, teisėsau-gos ir teisėtvarkos pareigūnų funkci-jas bei galias, todėl kaltė neretaisuverčiama ne toms žinyboms?

- Taip. Nes visuomenė žino tiek,kiek jai įdomu arba reikia žinoti, irpagal informacijos kiekį susidaro sa-vo nuomonę. O ji būna įvairi. Kaikurie žmonės vertina teisėsauginin-kų darbą, kiti - užjaučia įtariamuo-sius. Mūsų tarnybos įtariamieji - įta-

kingų ryšių turintys asmenys, einan-tys aukštas pareigas. Jie turi daug ga-limybių teisintis - ne tiesiogiai, vyks-tant baudžiamajam procesui, o gintisavo munduro garbę, tarkime, ži-niasklaidoje, viešojoje erdvėje. Kitiįtariamieji, kaip, tarkime, paprastipolicininkai, negauna nei laiko ete-ryje, nei puslapių spaudoje.

- Dėl pastarosios Panevėžio gali-mos korupcijos istorijos STT priekaiš-taujama, kad įtariamieji buvo sulai-kyti tik praėjus geriems metams popradėto ikiteisminio tyrimo. Esą šiaplinkybė rodo, kad įtariamieji nėrakalti, o STT mėgina įvykius “pritemp-ti” prie nusikaltimo.

- Toks įspūdis gal ir gali susida-ryti. Tačiau reikia suprasti, kad ko-rupciniai nusikaltimai yra labai su-dėtingi ir sunkiai išaiškinami.Galbūt susidaro įspūdis, kad voke-lio su pinigais perdavimas - tai jaukorupcija. Nebūtinai. Galimybių,kaip gauti naudos arba atlikti netei-sėtus, korupcinio pobūdžio veiks-mus, yra daugybė. Tai fiksuoti ga-na sunku, o norint ištirti, kad bylanesubliūkštų, surinkti įrodymus,kad teisme būtų jų daug, reikia lai-ko. Jei iš anksto praneštume apiepradėtą ikiteisminį tyrimą dėl tamtikros veikos, potencialūs įtaria-mieji sunaikintų įkalčius, susitar-tų, pateiktų naujų versijų. Todėlnetikėtumo veiksnys - sulaikymas -taikomas tik surinkus užtektinaiįrodymų.

- Vis dėlto ar tikrai Panevėžio isto-rijos atveju reikėjo suimti dviejų ma-žamečių vaikų tėvą M.Balčiūną? Neijis, nei kiti suimtieji greičiausiai nesi-ruošė bėgti iš šalies ir slapstytis.

- Pakartosiu, kad suėmimą sank-cionuoja teismas, jei tam mato prie-žasčių. Šiuo atveju mes manėme, kadįtariamieji gali trukdyti tyrimui - nai-kinti įkalčius, tartis tarpusavyje, kur-ti naujas gynybos versijas. Užimanttokią padėtį visuomenėje, daryti įta-ką labai lengva.

M.Balčiūnui apeliacinės instanci-jos teismas kardomąją priemonę su-švelnino. Tačiau ir pusei metų skirtasnamų areštas yra gana griežta kardo-moji priemonė, apribojanti asmensjudėjimo laisvę. Juolab kad asmuo,įtariamas padaręs net kelis nusikalti-mus, trims mėnesiams nušalintas nuopareigų.

“Visų susodinti nesiekiame”- Jums taip pat priekaištaujama,

kad tiriate tik smulkius korupciniopobūdžio nusikaltimus. Neva užgrotų sėdėjo tik keli nuteistieji,dauguma atsipirko išgąsčiu arbabuvo teismo išteisinti.

- Nesiekiame visų susodinti užgrotų. Kita vertus, bausmių įvairovėgana didelė - bauda, laisvės apriboji-mas, bausmės vykdymo atidėjimas.Tačiau nuteistas asmuo įgyja įsiteisė-jusį teistumą, kuris užkerta jam keliąkopti karjeros laiptais, eiti tam tikraspareigas valstybės institucijose. TaigiSTT tikslą pasiekia - užkerta kelią to-liau galbūt vykdyti korupcinio pobū-džio veiką.

Teisingumą vykdo ne STT, proku-ratūra, policija, o teismas. Ir tik jisgali nuspręsti, kaltas žmogus ar ne.Tik teismas gali nuspręsti, kokiąbausmę skirti. Tik teismas kaltina-mąjį gali išteisinti. Be to, būta ne vie-no atvejo, kai baigiant nagrinėti by-lą teisme prokuroras prašo jo neskirtilabai griežtos bausmės.

- Prisiminkime rezonansinius at-vejus, kai dėl įtarimų korupcija bu-vo sulaikyti Lazdijų rajono merasArtūras Margelis ir Birštono merėNijolė Dirginčienė. Šiuos politikusteismai išteisino. Kaip galėtumėtepaaiškinti tokius išteisinamuosiusnuosprendžius?

- Abiem atvejais galimos nusikals-tamos veikos požymių būta, mes rin-kome įrodymus. Jie tuo metu pasi-rodė svarūs ir prokurorams, ir tamtikrus veiksmus sankcionavusiemsteismams. Taigi turėjome pagrindopradėti ikiteisminius tyrimus. O aršie ikiteisminiai tyrimai buvo klaidaar ne, dabar sunku spręsti.

- Ar esate garantuotas, kad da-bartinės Panevėžio korupcijos by-los neištiks toks pat likimas? O galpajutote spaudimą ją numarinti?

- Išankstinės prognozės būtų neob-jektyvios. Tačiau, remdamasis turimainformacija, neabejoju, kad byla kaipgalima greičiau nukeliaus į teismą. Ospaudimas juntamas tik iš bylos aplin-kybių nežinančios visuomenės, savaiptraktuojančios įvykius. Kita vertus, kaikuriems pareigūnams, ypač jauniemsir ne tokiems patyrusiems, dėl visuo-menėje formuojamos arba jau susifor-mavusios nuomonės, nepagrįstų kalti-nimų STT gali šiek tiek sumažėtimotyvacija, nusvirti rankos. •

Dienos temos 52013 02 05Lietuvos žinios

STT įvaizdį sukuria visuomenė

Jei iš anksto praneštume apie pradėtąikiteisminį tyrimą dėl tam tikrų nusikaltimų,

potencialūs įtariamieji sunaikintų įkalčius, su-sitartų, pateiktų naujų versijų.

STT laikinasis direktorius S.Urbanavičius tikino, kad atliekant ikiteisminius tyrimus netikėtumo veiksnys - sulaikymas - taikomas tik surinkus pakankamai įrodymų. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Aukšto rango sporto funkcionierių, valstybės pareigūnų ir Panevėžio privataus verslo atstovų galimų korupcinių ryšių tyrimas atsisuko prieš jo iniciatorius - Specialiųjų tyrimųtarnybos (STT) agentus. Dalis visuomenės ėmė ginti įtariamuosius ir pliekti pačią STT. Šios tarnybos laikinasis vadovas Saulius Urbanavičius atmeta jai metamus kaltinimus.

2013 02 05Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Europos investicijų bankas(EIB) gali imtis gelbėtojo vaid-mens krizės kamuojamoseeuro zonos valstybėse. Jo paskolos smulkiajam ir viduti-niam verslui bei infrastruk-tūros projektams turėtų pabudinti Pietų Europos ekonomiką iš recesijos.

Praėjusių metų vasarą Europos ly-deriai susitarė dėl daugiau kaip 200mlrd. dolerių finansinės injekcijoskrizės kamuojamoms euro zonos ša-lims. Šį susitarimą ekonomikos eks-pertai ir žiniasklaida praminė “nau-juoju Marshallo planu”. Tačiau jisneveikia kaip tikėtasi: finansavimasstringa, o krizės apimtų valstybiųekonomika ir toliau išgyvena recesi-ją. Pernai Bendrijos ekonomika su-sitraukė 0,4 proc., pagerėjimo neža-dama ir šiais metais.

Blogiausia padėtis Pietų Europoje.Prasiskolinusi Graikija jau šeštus me-tus įklimpusi į gilią recesiją, o Ispani-joje ketvirtadalis šalies gyventojų ne-turi darbo. Ekonomikos ekspertaimano, kad Pietų Europos valstybesgalėtų išgelbėti EIB paskolos. Jos su-mažintų nedarbą ir leistų suklestėtismulkiajam bei vidutiniam verslui.

Patikima institucija“Naujasis Maršalo planas” nu-

mato ir finansinę paramą EIB. Jei-gu 27 Europos Sąjungos (ES) nariųvyriausybės ir parlamentai ją pat-virtins, EIB kapitalas padidės 13,5mlrd. dolerių (34 mlrd. litų). Inves-ticijų bankas gyvena ne vien iš ESvalstybių paramos. Jis numato 80mlrd. dolerių (202,5 mlrd. litų) su-

sižerti iš rinkų. Didelė finansinė in-jekcija EIB - gelbėjimosi ratas kri-zės apimtoms šalims. Planuojama,kad per ateinančius trejus metus šisbankas atseikės 244 mlrd. dolerių(617, 5 mlrd. litų) smulkiajam ir vi-dutiniam verslui, moksliniams ty-

rimams ir inovacijoms bei valstybi-niams projektams.

“EIB finansinė parama galėtųsmarkiai pagerinti krizės kamuoja-mų valstybių ekonomiką. Tai vienaiš nedaugelio priemonių, kuri apsau-gotų nuo didelio nedarbo ir leistų

plėtoti smulkųjį bei vidutinį verslą”, -sakė Europos politikos centro vy-riausiasis ekonomikos specialistasFabianas Zuleegas.

Liuksemburge įsikūręs EIB - pati-kima institucija. Bankui suteiktas tri-gubas A kredito reitingas, o pasitikė-

jimas juo rinkoje nuolat didėja. Taigali dar labiau pagausinti EIB kapi-talą. Privatūs rėmėjai ir valstybės jaudabar investuoja didelius pinigus įšią instituciją, teikiančią ilgalaikespaskolas įvairiems ES šalių projek-tams. Tos investicijos atsiperka, nesEIB investicinė grąža - dviguba. “Taistabili finansų institucija. Pasitikėji-mas ja nuolat didėja. Kiekvienaismetais EIB pritraukia vis daugiau fi-nansuotojų, todėl jis turi galimybęsuteikti daugiau paskolų lengvatinė-mis sąlygomis”, - mano F.Zuleegas.

Apsaugos nuo nedarboDidėjantis finansavimas ir gausė-

jantis EIB kapitalas gali paskatintieuro zonos ekonomikos augimą.“Lengvatinės banko paskolos perateinančius dvejus metus padėtų kri-

zės apimtoms ES šalims pakilti iš re-cesijos ir sukurti 1,2 mln. naujų dar-bo vietų”, - rašoma Europos pažan-giųjų tyrimų organizacijos ataskaitoje.

“Tyrėme investicijų į infrastruktū-rą poveikį. Skolinimas mažoms ir vi-dutinėms įmonėms bei infrastruktū-ros projektams teigiamai atsilieptų įkrizę įklimpusių valstybių ekonomi-kai”, - sakė vienas ataskaitos autoriųStephany Griffithas-Jonesas.

“EIB kiekvieną mėnesį gauna šim-tus paraiškų. Nors paskolas suteikia-me ne visiems, daugumą prašymųpatenkiname. Tikime, kad šios leng-vatinės paskolos padės išspręsti ne-darbo problemą krizės kamuojamo-se euro zonos valstybėse”, - kalbėjoEIB atstovas spaudai Richardas Wil-lisas. Jis pažymėjo, kad EIB neseniai1,9 mlrd. dolerių (4,8 mlrd. litų) sky-

rė Ispanijos drėkinimo ir nuotekųtinklui modernizuoti, 204 mln. dole-rių (516 mln. litų) - Italijos smulkia-jam verslui, 221 mln. dolerių (559mln. litų) - Čekijos kelių projektui.“Džiaugiamės, kad EIB yra pagrindi-nis ilgalaikių paskolų teikėjas Euro-poje”, - pridūrė R.Willisas.

Investicijos - ekonomiškai stipriausioms

Kreditų teikimas smulkiajam ir vi-dutiniam verslui nuo krizės nuken-tėjusiose euro zonos valstybėse - vie-nas svarbiausių EIB uždavinių.Paskolų ribojimas reikštų, kad netpelningos smulkiojo ir vidutinioverslo įmonės Graikijoje, Ispanijoje,Portugalijoje ar Italijoje būtų privers-tos atleisti savo darbuotojus. TačiauPietų Europos valstybių ekonomikosgali neišgelbėti ir EIB pinigai. Euro-pos profesinių sąjungų konfederaci-jos patarėjas ekonomikos klausimaisRonaldas Janssenas mano, jog EIBsuteikia nepakankamai paskolų Pie-tų Europos valstybėms, esą jos pa-siekia tuos kraštus, kurių ekonomi-ka nėra labai apimta recesijos.

“Norėtume, kad EIB pinigai būtųskirti šalims, kurioms jų labiausiaireikia. Tačiau šiuo metu dauguma in-vesticijų keliauja į ekonomiškai stip-riausias valstybes, tad kai kurios Eu-ropos šalys lieka nuskriaustos”, -aiškino R.Janssenas. Jis pažymėjo, jogdidžiausias įmokas EIB mokančiosVokietija, Prancūzija ir Didžioji Bri-tanija pageidauja, kad dauguma in-vesticijų ir sugrįžtų į šias valstybes.Tuo metu sunkumai valstybiniame irprivačiame Graikijos, Ispanijos, Por-tugalijos bei Italijos sektoriuje lemia,kad šių šalių vyriausybės ir bendrovėsne visada suranda bent 50 proc. lėšųbendriems projektams, todėl negau-na paskolų iš EIB.

“Prasiskolinusioms vyriausybėmsir vos galą su galu suduriančiomsįmonėms sunku surasti lėšų bend-riems projektams, tad joms labiau-siai reikia finansinės paramos. EIBturėtų suteikti daugiau lengvatiniųpaskolų ekonomiškai silpniausiųvalstybių vyriausybėms ir bendro-vėms. Tik tada galėtume galvoti apierecesijos pabaigą ir ekonomikos au-gimą”, - dėstė R.Janssenas. •

“Marshallo planas” Europai gelbėti

Lengvatinės EIB paskolos gali išgelbėti šlubuojančią Pietų Europos ekonomiką. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Paryžiaus moterims pagaliau oficialiai leista dėvėti kelnes -vyriausybė paskelbė, kad daugiau kaip 200 metų gyvavęs draudimas teisiškainebegalioja.

Prancūzijoje įprasta laikytis pro-tokolo reikalavimų, todėl netinkamamoterų apranga politines aistraskursto ir šiandien. Pernai gegužę bu-vo sukritikuota 37 metų teritorijų ly-gybės ministrė, žaliųjų atstovė Ceci-le Duflot, nes į pirmąjį socialistųprezidento Francois Hollande’onaujosios vyriausybės posėdį atėjomūvėdama džinsus. Vėliau ji sulau-kė pajuokos ir švilpimo dėl gėlėtosvasarinės suknelės, kurią vilkėdamapasirodė Nacionalinėje asamblėjoje.

Moterų teisių ministrė Najat Val-laud-Belkacem tokios kritikos nebu-vo sulaukusi, tačiau ji, visų Prancū-zijos aktyvisčių džiaugsmui, pranešė,kad pagaliau panaikintas 1799 metųlapkričio 17 dieną įvestas draudimasmoterims mūvėti kelnės, nes jis “ne-suderinamas su moderniomis šalies

vertybėmis ir įstatymais”. Nuo šiolparyžietės jau neprivalo laikytis mu-nicipaliteto įsakymo ir kreiptis į po-liciją leidimo, jeigu nori “rengtis kaipvyrai”, t. y. mūvėti kelnes.

Duodama interviu “Journal Of-ficiel de la Republique Francaise”N.Vallaud-Belkacem sakė, kad norsdraudimas formaliai ir nebuvo at-šauktas, jis iš esmės nebuvo panai-kintas. “Šis įsakymas pirmiausiabuvo skirtas moterims, siekian-čioms kokių nors postų ar norin-čioms dirbti vyriškais laikytus dar-bus. Joms uždrausta rengtis vyriškai,nors įsakymas nesuderinamas sumoterų ir vyrų lygybės principais”, -sakė ministrė.

Paryžietės teisės mūvėti kelnes pa-reikalavo kilus Prancūzijos revoliuci-jai, kai darbininkai atsisakė dėvėtiburžua ir aristokratų nešiojamas tikkelius dengiančias kelnes, vadinamas“culotte”. Tuomet ir kilo judėjimas,įėjęs į istoriją kaip sankiulotų, t. y. bekelnių (sans-culottes), judėjimas.Tačiau tokią teisę gavo tik prancūzai,o prancūzėms už ją dar teko kovoti214 metų. Tiesa, 1892 ir 1909 metais

šis draudimas buvo kiek modifikuo-tas ir moterims leista dėvėti kelnes,jeigu jos “laiko dviračio vairą ar ark-lio vadeles”.

2010 metais Žaliųjų partija vėl ėmėreikalauti panaikinti šį archajiškądraudimą, tačiau, visų nuostabai,tam pasipriešino Paryžiaus prefek-tūra, t. y. Prancūzijos vyriausioji po-licijos valdyba. Jos atstovas pareiškė,kad tai būtų tik “laiko švaistymas”,tad draudimas liko galioti.

2012-ųjų liepą vėl pareikalautaatšaukti draudimą ir pasiųstas ati-tinkamas reikalavimas Moterų tei-sių ministerijai bei konservatoriųpartijos UMP nariui Alainui Hou-pert’ui. Jame buvo rašoma, kad“simbolinė įstatymo svarba galiįžeisti moterų jautrumą”. Tačiaureikalavimas patenkintas tik dabar.Ministrė N.Vallaud-Belkacen ofi-cialiai pareiškė: “Dokumentas ne-turi jokios teisinės galios. Tai tikmuziejaus eksponatas.” •AFP, “Le Parisien”, “The HuffingtonPost”, “Global Post”, LŽ Teritorijų lygybės ministrė C.Duflot (dešinėje) ir teisingumo ministrė

Christiane Taubira kelnėtos atvyko ir į Eliziejaus rūmus. / AFP/Scanpix nuotrauka

Moterims leido mūvėti kelnes

Europos investicijų banko lengvatinės paskolos paskatins ekonomikos augimą ir

padės išspręsti nedarbo problemą.

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Pačiame diskusijos dėl įstaty-mo, kuris apribotų prekybąginklais, įkarštyje Baltieji rū-mai paskelbė prieštaringaivertinamą Baracko Obamos su šautuvu rankoje nuotrauką.

Baltųjų rūmų oficialiame tinklala-pyje netikėtai atsirado šaudančio pre-zidento nuotrauka, daryta prieš pusęmetų. Po ja parašyta, kad “B.Obamašaudo į molinius taikinius Kemp Dei-vido poligone (Merilando valstija)2012 metų rugpjūčio 4 dieną”. Šaliapridėtas dar vienas prierašas, ypačpatraukęs tinklaraštininkų dėmesį. Ja-me nurodyta, kad šios nuotraukos ne-galima nei redaguoti, nei naudoti ko-merciniams ar politiniams tikslams.Būtent dėl to B.Obama iš karto taposocialinių tinklų “trolių” auka.

Nevykęs triukas Nuotrauka, kurioje prezidentas šau-

do užsidėjęs ausines ir akinius, išpro-vokavo tiek naujojo įstatymo rėmėjų,tiek jo priešininkų kritikos ugnį. Dau-geliui ypač užkliuvo prierašas. “Kas tai,jei ne kvietimas”, - tuoj pat parašė vie-nas “Twitter” vartotojų. Netrukus pre-zidentui buvo pripiešta klouno kepu-raitė ir margaspalvės kelnaitės, o iššautuvo vietoj kulkų lėkė gėlės. Vieniinternautai vertė valstybės vadovą žai-dimo “Grand Theft Auto” herojumi,kiti jį ragino nukreipti šautuvą į res-publikonų senatorių Johną Boehne-rį, kuris pikčiausiai kritikuoja B.Oba-mos siūlomas biudžeto deficitomažinimo priemones.

Bene labiausiai piktinamasi tuo,kad nuotrauka paskelbta tik dabar,nors ji daryta rugpjūčio 4 dieną, kai

prezidentas šventė savo 51-ąjį gimta-dienį. Net griežtesnio ginklų pardavi-mo įstatymo šalininkai mano, jogsprendimas per patį diskusijų įkarštįdėti į tinklalapį tokią B.Obamos foto-grafiją labai jau primena viešą siūly-mą pasityčioti iš prezidento, ir nesvar-bu, jei taip tik mėginta užsitikrintisportinio šaudymo mėgėjų ir medžio-tojų palaikymą. Dienraščio “The NewYork Post” kalbintas Erio apygardossportinio šaudymo federacijos narysRickas Davenportas pavadino tai triu-ku, nes “šaudant į lėkštutes taikoma-si arba į viršų, arba į apačią”. Jam lin-kęs pritarti ir Nacionalinės šaunamųjų

ginklų asociacijos prezidentas Mi-chaelas Hamptonas. “Žinome tokiustriukus. Taip dabar elgiasi visi tie, ku-rie nori uždrausti ginklus. Jie apsime-ta esantys su mumis”, - pareiškėM.Hamptonas. Na, o dauguma ame-rikiečių mano, kad negalima būti ka-tegoriškam ginklų klausimu, tačiaunederėtų ir apsimesti, jog pats šaudai.

“Prisigerinti” nepavyko Tokia audringa reakcija kilo dėl to,

kad šiuo metu Kongresas ketina pra-dėti svarstyti įstatymą dėl šaunamųjųginklų pardavimo apribojimo. Sena-toriai demokratai pateikė projektą, įkurį įtraukti beveik visi prezidentosiūlymai, t. y. ginklų dėtuvių sumaži-nimas, perkančiųjų šaunamuosiusginklus registravimas, taip pat kontro-lė, kad ginklai nepatektų į psichiškainestabilių žmonių rankas. Matyda-mas, jog labai daug amerikiečių ne-patenkinti tomis įstatymo pataisomis,B.Obama pabandė patraukti į savopusę protingai besielgiančius ginklųsavininkus ir susitapatinti su jais.

Šiek tiek anksčiau kalbėdamas suleidinio “The New Republic” žurna-listu prezidentas aiškino, kad yra di-delis ginklų mėgėjas. “Kemp Deividemes nuolat šaudome į taikinius. Ži-noma, mano mergaitės (t. y. žmona irdukros - red.) nešaudo, bet svečiai vi-suomet. Aš pats labai gerbiu medžio-tojų tradicijas, kurių šaknys giliai įau-gusios į mūsų šalies istoriją”, - sakėB.Obama. Tačiau šie jo žodžiai buvosutikti kaip bandymas “prisigerinti”tai didelei daliai visuomenės, kuriprotestuoja prieš naująjį ginklų įsta-tymą, - kai kurie vien dėl to, kad bijonetekti teisės medžioti arba šaudyti įtaikinius.

Paskelbdamas šią nuotrauką B.Oba-ma nieko naujo nesugalvojo. Dar

2004-aisiais tuometis kandidatas į pre-zidentus Johnas Kerry, siekdamasAjovos valstijos gyventojų palankumo,leidosi nufotografuojamas tuo metu,kai medžiojo fazanus. 2007 metais pir-mą kartą kovodamas dėl prezidentoposto ir respublikonas Mittas Rom-ney gyrėsi esąs aistringas graužikų irtriušių medžiotojas. Tačiau daug kasžino, kad jie mėgsta medžioti. Tuo me-tu B.Obamos, laikančio rankose šau-tuvą, niekas niekur iki šiol nebuvo ma-tęs, o štai nuotraukų, iliustruojančiųkitus jo pomėgius (prezidentas žaidžiakrepšinį arba golfą, važinėja su dukradviračiu), - daugybė.

Baltųjų rūmų spaudos sekretoriusJay Carney bandė gelbėti padėtį aiš-kindamas: “Tiesiog į Kemp Deividąprezidentas važiuoja tam, kad pailsėtųsu šeima, o ne pozuoti prieš kameras”,bet amerikiečiai vis vien nepatikėjoB.Obamos nuoširdumu. Kongresonarė respublikonė Marsha Blackburnsarkastiškai pareiškė: “Jei prezidentasjau toks šaulys, kodėl nesame apie taigirdėję. Kur nuotraukos? Tegul jis pa-sikviečia mane į Kemp Deividą ir tenpasivaržysime, kuris šaudo geriau. Ga-liu lažintis, kad laimėsiu.”

Nušautas geriausias snaiperis Amerikiečiams aistringai tebesvars-

tant, ar mėgsta B.Obama šaudyti, ar ne,

Teksaso valstijoje, kuri ypač energingaipriešinasi naujam ginklų pardavimoapribojimo įstatymui, nušautas geriau-sias Jungtinių Valstijų snaiperis. Trage-dija įvyko šeštadienį Glen Rozo šau-dykloje. Čia 38-erių Chrisas Kyle’asbuvo su 35 metų Chadu Littlefieldu,nuo streso kenčiančiu kariu. Šis taippat nušautas.

Ch.Kyle’as, buvęs JAV karinio jūrųlaivyno specialiųjų pajėgų SEAL snai-peris, nuo 1999 iki 2009 metų keturiskartus tarnavo Irake, už tarnybą yragavęs daugybę apdovanojimų. Jis tu-rėjo Velnio pravardę, nes galėjo nu-šauti priešininką būdamas net už 2 ki-lometrų. Irake Ch.Kyle’as nukovėdaugiau kaip 150 amerikiečių priešų,

todėl ten už jo galvą buvo žadama di-delė premija.

Ch.Kyle’as pripažintas geriausiu JAVistorijoje elitiniu šauliu. Tėvynėje jis pa-dėjo įkurti fondą “FITCO Cares”, ku-ris padeda iš karo sugrįžusiems kariamsįveikti potrauminį stresą. Šis vyras taippat yra bestseleriu tapusios knygos“Amerikiečių snaiperis” (“AmericanSniper”) bendraautoris.

Ch.Kyle’ą ir Ch.Littlefieldą nušovė25 metų Eddie Ray Routhas. Paskui jissėdo į Ch.Kyle’o automobilį ir nuvažia-vo. Policija sulaikė žudiką šalia namų,esančių už 120 kilometrų. E.R.Rout-has, taip pat buvęs jūrų pėstininkas, išarmijos pasitraukė 2010 metais. Mano-ma, jis irgi kenčia nuo streso. •

Pasaulis 72013 02 05Lietuvos žinios

JAV prezidentas šovė pro šalį

Nuotrauka, kurioje prezidentas šaudo užsidėjęs ausines ir akinius, išprovokavo

tiek naujojo įstatymo rėmėjų, tiek jo priešininkų kritikos ugnį.

Ši šaudančio B.Obamos nuotrauka sukėlė tikrą ažiotažą Jungtinėse Valstijose. / “Facebook” nuotraukos Geriausias JAV snaiperis Ch.Kyle’as. Jį nušovė sutrikusios psichikos žmogus.

2013 02 05Lietuvos žinios8 Pasaulis

Trumpai

KALĖJIMAS UŽ ARDOMĄJĄ VEIKLĄ

Vietnamo teismas, išnagrinėjęs vie-ną didžiausių per daugelį metų by-lų dėl ardomosios veiklos, pirma-dienį 22 aktyvistams skyrė griežtaslaisvės atėmimo bausmes - nuo 10metų iki gyvos galvos. Kaltinamiejinuteisti už “mėginimą nuversti ko-munistinę vyriausybę”. Pasak žmo-gaus teisių organizacijų, tokie kalti-nimai Vietname dažnai keliamitaikiems disidentams. 65-erių “gru-puotės vadeivai” Phanui Van Thuskirtas laisvės atėmimas iki gyvosgalvos, kiti kaltinamieji pasiųsti užgrotų 10-17 metų, o atlikę bausmędar turės penkerius metus gyventinamų arešto sąlygomis. Teismo pa-skirtas gynėjas pranešė, kad daugu-ma kaltinamųjų prisipažino nusi-kaltę. Kaip teigia žiniasklaida, šie22 asmenys buvo kaltinami vado-vavę “reakcionierių” grupuotei,prisidengusiai ekologinio turizmobendrove, kuri neva leido doku-mentus, “juodinančius” režimą iriškraipančius jo nurodymus beipolitiką. Vietnamo vienpartinėsantvarka draudžia politinius deba-tus, o 2009 metų pabaigoje pradėjonaujas represijas prieš žodžio lais-vę. Vietname draudžiama privatižiniasklaida, visi laikraščiai ir tele-vizijos kanalai yra valstybiniai.

PER AVARIJĄŽUVO TURISTAIPietų Kalifornijos kalnų greitkelyjeturistiniam autobusui sekmadieniovakarą susidūrus su lengvuoju au-tomobiliu ir pikapu žuvo mažiau-siai 8 žmonės, 38 sužeistieji nuvežtiį ligonines. Avarija įvyko kaimiško-je vietovėje į šiaurę nuo Jukaiposmiesto. Vairuotojas, važiuodamasšlaitu žemyn dviejų juostų 38-uojuvalstijos keliu, pranešė turintis bė-dų dėl stabdžių. Netrukus autobu-sas rėžėsi į sedano galą, tada apvir-to ir kliudė pikapą, kuris tempėpriekabą. Autobusu važiavo grupėturistų iš Tichuanos (Meksika). Poavarijos gelbėtojai kelias valandasnuolaužose ieškojo aukų.

ARMIJA SĖMĖ “HAMAS”

Izraelio armija per naktinį reidą Va-karų Krante suėmė 25 palestiniečiųislamistų judėjimo “Hamas” narius,tarp jų, kaip nurodo šio judėjimošaltiniai, tris palestiniečių parlamen-to narius. “Hamas” turi 74 deputa-tus 132 vietų Palestinos Autonomi-jos įstatymų leidybos tarybojeRamaloje. Šiuo metu Izraelis yraareštavęs 12 “Hamas” deputatų. Pa-sak saugumo šaltinių, Izraelis ketinasuintensyvinti įtariamų kovotojųareštus Vakarų Krante ir taip užkirstikelią plisti konfliktui, kuris gali pe-raugti į sukilimą.

PALEISTI ĮKAITAI

Sirijoje paleisti du Rusijos piliečiai irvienas italas, pagrobti gruodžio 12dieną šalies vakaruose. Rusijos už-sienio reikalų ministerija patikslino,kad šie įkaitai iškeisti į kovotojus.Trys vyrai, kaip manoma, dirbę vie-noje Sirijos plieno gamybos įmonėje,buvo pagrobti pakeliui iš karo nu-niokoto Homso miesto į Tartusouostamiestį. Rusija užsitraukė Sirijosopozicijos rūstybę dėl savo pastangųapsaugoti prezidentą Basharą al As-sadą nuo Jungtinių Tautų sankcijų.

BNS, BBC, Reuters, LŽ

Tai buvo ilgiausias Fidelio Castro viešas pasirodymas nuo pat 2010 metų. Šaliai nebevadovaujantis 86 metųsilpnos sveikatos Kubos revoliu-cijos lyderis sekmadienįHavanoje atėjo balsuoti per visuotinius rinkimus ir apie valandą šnekučiavosi su žmonėmis bei reporteriais.

F.Castro pareiškė vis dar tikintisrevoliucijos idealais ir nepaisantisdešimtmečius JAV vykdyto preky-bos embargo. Per ankstesnius trejusrinkimus jis balsavo namie. 2006metais susirgęs Fidelis perdavė val-džią savo broliui Rauliui.

F.Castro vizitas balsavimo apylin-kėje Havanos El Vedado rajone bu-vo svarbiausias sekmadienio rinki-mų, per kuriuos Kubos gyventojairinko 612 Nacionalinės asamblėjosnarių ir daugiau nei 1000 delegatų įprovincijų asamblėjas, įvykis. Vals-tybinė televizija parodė, kaip balta-barzdis F.Castro, vilkintis mėlynuslanguotus marškinius ir lengvą striu-kę, įmetė savo balsalapį. Pranešėjassakė, kad F.Castro kalbėjo apie Ku-bos pastangas reformuoti ekonomi-ką, Lotynų Amerikos integraciją,Venesuelos prezidentą Hugo Cha-vezą, kuris šiuo metu sveiksta arbamerdėja Kuboje po ketvirtos vėžiooperacijos, ir kitus reikalus. Buvogirdėti, kaip silpnu balsu Fidelis gi-ria kubiečius už dalyvavimą rinki-muose. “Kubos žmonės - tikri revo-liucionieriai, pasiaukojantys. Mumsnereikia to įrodinėti, tai padarys is-torija. 50 metų blokados, o jie nepa-sidavė”, - sakė jis.

Laisvė tik ekonomikojeJungtinės Valstijos paskelbė pre-

kybos, ekonomikos ir finansų em-

bargą Kubai 1960 metų spalį, kaiF.Castro revoliucinė vyriausybė na-cionalizavo JAV piliečių ir bendro-vių turtą saloje. 1962 metais sank-cijos buvo išplėstos iki beveik visiškoembargo, kai tapo akivaizdus Ku-bos aljansas su sovietiniu bloku.

81 metų prezidentas Raulis Cas-tro ir kiti lyderiai taip pat buvo ro-domi per televiziją, kaip įmeta savobalsalapius, o komentatoriai pabrė-žė, kokie svarbūs šie rinkimai paro-dant kubiečių paramą reformoms irKubos nepriklausomybę nuo JAV.

R.Castro mėgina decentralizuotiKubos ekonomiką. Kubiečiams pir-mą kartą per dešimtmečius leista ro-dyti privačią iniciatyvą žemės ūkyjeir prekyboje, panaikinti kai kurie as-

mens laisvių apribojimai, pavyzdžiui,dabar Kubos piliečiai gali keliauti įužsienį, pirkti ir parduoti namus beiautomobilius. R.Castro taip pat įve-dė kai kuriuos valdžios apribojimus -į aukščiausius valdžios postus asme-nys gali būti skiriami tik dviem pen-kerių metų kadencijoms. Tuo pačiumetu Kuboje neleidžiama steigti ki-tų politinių partijų ir joms dalyvautirinkimuose. Visus kandidatus į Na-cionalinę asamblėją parenka Komu-nistų partija. “Vienintelės partijosprincipo atsisakymas prilygtų impe-rialistinių partijų legalizavimui”, -taip pernai pareiškė R.Castro perpartijos konferenciją. Jis pabrėžė,kad kritikai ir net kai kurie draugainesupranta, kokią nenormalią ap-gulties padėtį išgyvena šalis.

Žinovai teigia, kad vienpartiniairinkimai Kuboje ir lėta, bet nuola-tinė pažanga atveriant ekonomikąparodo, kaip dabartinis Kubos re-žimas ketina keisti salą - suteiktižmonėms daugiau laisvės dalyvau-ti ekonomikoje, bet kontroliuoti jųvaidmenį politikoje ir visuomeni-niame gyvenime.

Kandidatais niekas nesidomiManoma, kad per rinkimus bal-

savo 95 proc. iš 8,7 mln. vyresniųnei 16 metų Kubos piliečių. Balsa-vimo punktai buvo įsteigti priekiekvieno kampo, nedalyvauti rin-kimuose negalima.

Užsienio korespondentų kalbintibalsuotojai Havanoje nieko nežino-jo apie kandidatus. “Aišku tik viena,kad visi jie revoliucionieriai, o taisvarbiausia”, - sakė vienas vyresnisžmogus. Jauna moteris pareiškė,kad nesvarbu, už ką balsuoji, nes de-putatai vis tiek neturi jokių galių.

Kandidatų buvo tiek, kiek ir vie-tų parlamente, tad rinkėjai galėjo tiknebalsuoti už kandidatą, palikti biu-letenį tuščią arba jį sugadinti. Depu-tatai renkami penkeriems metams,jie susirinks jau šį mėnesį ir patvir-tins partijos pasiūlytą Valstybės tary-bą, kuriai antrą kadenciją vadovausR.Castro. Jos nariai privalo būti de-putatai. Nacionalinė asamblėja susi-renka tik dukart per metus maždaugsavaitei, o tarp sesijų deputatai dir-ba įprastą darbą, iš kurio gali būtipaleidžiami tik tvarkyti asamblėjosreikalų.•

Kubiečiai balsavo ir kalbėjosi su Fideliu

Sieros rūgštimi apipiltasMaskvos didžiojo teatro meno vadovas išvyko gydytis į Vokietiją.

Didžiojo teatro baleto trupės menovadovas Sergejus Filinas pirmadienįišėjo iš Maskvos ligoninės ir tuojaupat išvyko į vieną Vokietijos klinikątoliau gydytis dėl rimto akių bei veidosužalojimo per išpuolį, kai jam į vei-dą buvo šliūkštelėta sieros rūgšties.

S.Filinas buvo su tamsiais akiniais,bet sakė, jog jaučiasi gerai. Jį lydėjožmona, Didžiojo teatro balerinaMarija Prorvič. Jau vakar jis turėjosusitikti su gydytojais Vokietijoje.

Prieš palikdamas ligoninę 42 me-tų S.Filinas pareiškė žinąs, kas praė-jusį mėnesį surengė užpuolimą, perkurį jam rūgštimi buvo nuplikytasveidas. S.Filino įsitikinimu, tai su-siję su jo darbu prestižiniame Rusi-jos didžiajame teatre. Valstybineitelevizijai teatro meno direktoriussakė atleidęs kaukėtam užpuolikui,kuris tai padarė sausio 17 dieną priejo namų Maskvoje.

“Kiekvienas žmogus turi širdį, irmano širdis žino, kas tai padarė. Sa-

vo sielos gelmėse aš turiu atsakymąį šį klausimą”, - kalbėjo sužalotasteatro meno vadovas, tačiau atsisa-kė įvardyti konkrečias pavardes, koltyrėjai nepasirengę to padaryti. S.Fi-

linas įsitikinęs, jog užpuolimo tiks-las buvo “ilgam pašalinti jį iš Didžio-jo teatro ir suteršti šio teatro reputa-ciją”. BBC korespondentui vyrasdėstė žinąs, jog yra žmonių, kuriems

nepatinka kryptis, kuria jis veda ba-leto trupę, ir faktas, kad jam sekasi.

S.Filinas Rusijoje garsus žmogus,apie jį daug kalbėta visus tuos dve-jus metus, kai ėmėsi vadovauti ba-letui. Jis sakė ir anksčiau sulaukęsgrasinimų, tad sieja tai su konku-rencija bei varžovų apmaudu. In-cidentas šokiravo Rusiją ir tik pat-virtino tai, ką daugelis ir taip žinojo, -neįsivaizduojamas intrigas Didžia-jame teatre. Įtampa dėl teatro re-pertuaro visuomet perteikiamaRusijos žiniasklaidoje. S.Filinas,pats buvęs talentingas šokėjas, ta-po Didžiojo teatro meno direkto-riumi 2011 metų kovą.

“Jaučiuosi gerai, gal net labai, jeitik mano akys matytų nors kiek ge-riau”, - pareiškė jis prie ligoninės.Apatinė S.Filino veido dalis buvoužbintuota. Meno vadovas sakė, jogdešinė jo akis labiau sužalota neikairioji, padarytos penkios operaci-jos, bet jis tiki, kad vieną dieną “vėlgalės regėti savo vaikus”.

Rusijos sveikatos apsaugos mi-nisterija buvo sakiusi, kad S.Filinasskris į Vokietijos Acheno miestą il-go gydymo ir reabilitacijos.•

Didžiojo teatro intrigų auka

Prieš išeidamas iš ligoninės S.Filinas teigė žinąs, kas jį sužalojo, bet pavardžių neatskleidė.

86 metų F.Castro pasirodė balsavimo apylinkėje Havanoje.Reuters/Scanpix nuotraukos

Dabartinis Kubos režimas suteikia žmonėmsdaugiau laisvės dalyvauti ekonomikoje, bet kontroliuoja jų vaidmenį politikoje

ir visuomeniniame gyvenime.

Verslas 92013 02 05Lietuvos žinios

LINA MRAZAUSKAITĖ

Apyvartinių lėšų stokojantisverslas sunkmečiu sumanėmainytis prekėmis bei paslau-gomis ir taip išvengti grynųjųpinigų. Tačiau šalies ekonomi-kai lipant iš duobės mainųporeikis palengva išblėso.

Sunkmečiu verslas prisiminė na-tūrinius mainus ir savo paslaugas pa-siūlė mainais į kitas paslaugas. Iršiandieną internete galima aptiktiskelbimų, siūlančių išsinuomoti au-tomobilį ir už tai atsiskaityti remon-to ar reklamos paslaugomis, gautimaitinimą mainais į neapibrėžto po-būdžio paslaugas.

Tačiau Kauno regiono smulkiųjųir vidutinių verslininkų asociacijosdirektorius Giedrius Romeika pers-pėjo, kad tokie mainai signalizuojaapie įmonių sunkumus.

Matoma tendencija, kad visame pa-saulyje natūrinių mainų poreikis išryš-kėja suprastėjus ekonominei situacijai.Todėl ir Lietuvoje sunkmečiu būta joapraiškų. “Labiausiai į tokias sistemasmėgino įsitraukti statybos įmonės, sėk-mingai gyvenusios burbulo metu. Kaiper krizę šis burbulas susprogo, jos pra-dėjo siūlyti savo paslaugas už bet ką”, -teigė Lietuvos pramonininkų konfede-racijos (LPK) Ekonomikos ir finansųdepartamento direktorius Sigitas Besa-girskas. Vis dėlto krizė šalyje, anot jo,

nebuvo tokia didelė, kad natūrinių mai-nų sistema įsibėgėtų ir taptų efektyvi.

Iniciatyvos užgesoBankams per sunkmetį nustojus

kredituoti verslą Lietuvoje kilo neviena iniciatyva kurti “mainų ban-ką” ir skatinti įmones mainytis pre-kėmis bei paslaugomis. Tačiau eko-nominė situacija stabilizavosi irtokios idėjos beveik sunyko. “Įtariu,kad jos bus visiškai užmirštos, jei ne-įpulsime į naują ekonomikos duo-bę”, - prognozavo S.Besagirskas.

Sunkmečiu verslui sukurtas porta-las mainytis prekėmis ir paslaugomis

nuosekliai prarado savo populiarumą.Portalo įkūrėjo Karolio Baleišos ma-nymu, įmonės paprasčiausiai suinte-resuotos internete ieškoti dalykų, lei-džiančių uždirbti pinigus, o ne ką norsgauti nemokamai. Be to, jos mainusmieliau vykdo su partneriais, kuriuosgerai pažįsta ir jais pasitiki. Todėl in-ternetu mainai sėkmingiau vyksta tarppaprastų žmonių, kurie nori keistisapčiuopiamais buitiniais daiktais.

Nors sukurti mainų sistemą nėra

lengva, pasaulyje esama šalių, kurio-se natūriniai mainai sugebėjo taptirimta prekybos niša. Pavyzdžiui, JAVar Šveicarijoje, kaip pasakojo S.Besa-girskas, esama tam tikrų regionų irkooperatyvų, kuriuose nesinaudoja-ma pinigais - prekėmis ir paslaugo-mis apsirūpinama pasitelkus mainus.

“Pavyzdžiui, keliuose Šveicarijosregionuose veikiančio “mainų ban-ko” veikla paremta tuo, kad šveicaraipropaguoja vietos prekes. Jie supran-ta: jei mainaisi prekėmis, paremi sa-vo šalį, savo regioną. Duodamas už-dirbti kaimynui, uždirbsi ir pats”, -sakė jis ir pridūrė, kad lietuviai dėl

suprantamų priežasčių prioritetą tei-kia prekės kainai.

Reikia stambių žaidėjųS.Besagirsko teigimu, efektyvios

natūrinių mainų sistemos susikūrimąlemia keletas veiksnių. “Pirmiausia tai- ilgalaikė krizė, kai lūkesčiai suma-žėję, gyventojai ir įmonės nepasitikisavo ateitimi, tačiau vis vien gaminaprodukciją. Įsivaizduokite, viena įmo-nė gamina stalus, kita - batus, abiejųgamybos pajėgumai sunkmečiu neiš-naudojami. Taigi jos nusprendžia ap-sikeisti prekėmis, nes taip jas gaunaminimaliomis išlaidomis”, - sakė jis.

Pašnekovas taip pat pridūrė, kadpatikimumo sistemai suteiktų rimtųrinkos žaidėjų - žinomų įmonių -įsitraukimas. Tačiau iki šiol Lietuvo-je prekėmis mainėsi tik smulkusis irvidutinis verslas.

Natūrinių mainų modelis padėjošiam verslui įsigyti prekių gerokai pi-giau ir išvengti kainą didinančių tarpi-ninkų: pardavėjų, didmenininkų ir pan.

Vis dėlto S.Besagirskas neabejojo,kad naudos iš mainų galėtų gauti irdidelės, masinės gamybos produktątiekiančios įmonės. “Jeigu įmonė ga-mina išskirtiniam vartotojui skirtasprekes, o mainų sistema labiau orien-

tuota į mažas pajamas gaunantįklientą, tokia įmonė, žinoma, šiuosemainuose nedalyvaus. Tačiau jei sis-temoje mainomasi panašaus lygmensprekėmis ar paslaugomis, ji tampapapildomu prekybos kanalu”, -svarstė S.Besagirskas.

Kol kas verslui aktyviau įsitrauktiį natūrinius mainus trukdo tai, kad šisistema taip ir nepasiekė dideliųapimčių, garantuojančių nemenkąnaudą. “Jeigu įmonė gamina konser-vus ir žino, kad per mainų sistemą jųgalės parduoti už tūkstantį litų, taiapsiskaičiuos, ar šią prekybą prižiū-rinčio pardavėjo paslaugos nekai-nuos daugiau”, - sakė jis.

Skatina mainytis užsakymaisTačiau G.Romeika buvo skeptiškas

ir teigė, kad natūriniai mainai versleyra žingsnis atgal - juk siekiant jų iš-vengti ir buvo išrasti pinigai. Todėl jisneabejojo, kad smulkusis ir vidutinisverslas į tokius mainus atsigręžė nedėl patogumo, o noro bent šiek tiekpagerinti esamą verslo padėtį.

“Sudariusi sandorį įmonė turi lauk-ti, kol jai už prekes ar paslaugas bus su-mokėti pinigai. Jei partneris vėluojamokėti ar atsiskaitymo terminas pratę-siamas, įmonė neturi laisvai disponuo-jamų pinigų, tačiau mėnesio pabaigojeprivalo sumokėti valstybei mokesčius.Vadinasi, juos moka iš savo sąskaitos irdar labiau apsunkina verslo galimybes.Būtent dėl šios ydingos praktikos, pra-delstų skolų ir galiausiai bankrotų smul-kusis verslas chroniškai kenčia nuo apy-vartinių lėšų ar grynųjų pinigų stygiaus.Noras išlaikyti verslą automatiškai dik-tuoja naujų prekybos būdų paiešką”, -samprotavo jis.

Kita vertus, pašnekovas pabrėžė ki-tą, verslui gerokai naudingesnę mainųatmainą. G.Romeikos teigimu, šaliessmulkusis verslas turėtų prislopintibeatodairišką norą konkuruoti ir tar-pusavyje keistis užsakymais.

“Lietuviams būdingas noras domi-nuoti - jie turi sunaikinti visus rinko-je esančius konkurentus. Tačiau dvie-se galima aprėpti didesnę rinkos dalį,sukurti pažangesnį produktą, kuriuogalima sudominti užsienio pirkėją. Jeilietuvis verslininkas užsienyje gaunadidelį užsakymą, kurio atlikti nėra pa-jėgus, nenorėdamas nuvilti būsimoverslo partnerio jis šio užsakymo at-sisako. Antai skandinavai labai drą-siai imasi didelių užsakymų, nes yratikri, kad dalį jo atiduos konkurentui,ir abu iš to gaus naudos”, - aiškinoG.Romeika. •

Prekybą gelbėjo natūriniais mainais

G.Romeika perspėjo, kad mainaisignalizuoja apie įmonių sunkumus.

S.Besagirskas: “Jei sistemoje mainomasi panašaus lygmens prekėmis ar paslaugomis, ji

tampa papildomu prekybos kanalu”.

Natūrinių mainų idėja tarp verslo įmonių Lietuvoje ilgai negyvavo, nesjos labiau linkusios užsidirbti pinigų, nei reikiamų prekių ir paslaugųgauti nemokamai. / LŽ archyvo nuotraukos

UAB “Metoil” bendradarbiauja su tyrimą atliekančia Valstybine mokesčių inspekcija

2011 metų balandžio 27 dieną Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI)pradėjo tyrimą, kurio epizoduose minima UAB “Metoil”. VMI tyrimas api-ma laikotarpį nuo 2006 iki 2011 metų. Aiškinamasi, ar minėtu laikotarpiuUAB “Metoil” teisingai mokėjo mokesčius valstybei. Naujoji UAB “Metoil”vadovybė, dirbanti nuo 2012 m. birželio mėnesio, bendradarbiauja ir to-liau bendradarbiaus su tyrimą atliekančia Valstybine mokesčių inspekcija.

UAB “Metoil” generalinis direktorius Mindaugas Kučinskas

2013 02 05Lietuvos žinios10 Verslas

NERIJUS JASAITIS

Šaltis pakratė gyventojų pinigines. Sausio mėnesį senosstatybos daugiabučių gyventojai60 kvadratinių metrų ploto butuišildyti vidutiniškai suvartojoapie 1800 kWh per mėnesį.

Lietuvos šilumos tiekėjų asocia-cijos duomenimis, 2012-ųjų gruo-dį neapšiltintų namų gyventojaisuvartojo apie 1500 kWh per mė-nesį.

“Šilumos suvartojimo augimą lė-mė šaltis. Sausio mėnesį vidutinė lau-ko oro temperatūra buvo apie -7laipsnius. Gruodis buvo šiltesnis, vi-dutinė temperatūra apie -4,5 laips-nio”, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjųasociacijos (LŠTA) prezidentas Vy-tautas Stasiūnas.

Anot jo, kaip ir kas mėnesį, sau-sio sąskaitos už šilumą bus mažiau-sios naujų ar renovuotų namų gy-ventojams miestuose, kurie atsisakėbrangių gamtinių dujų ir plačiaivartoja biokurą.

LŠTA skaičiavimu, šiuose mies-tuose mokėjimai už šilumą naujųar modernizuotų daugiabučių 60kv. m ploto butuose vidutiniškai su-daro apie 130 litų, senos statybosneapšiltintuose namuose - apie 380litų, labai prastos būklės namuose -apie 520 litų ir daugiau.

Mokėjimai už šildymą miestuose,kuriuose vartojamos dujos, naujųar renovuotų daugiabučių 60 kv. mploto butuose vidutiniškai sudaroapie 185 litus, senos statybos neap-šiltintuose namuose - apie 560 litų,labai prastos būklės namuose - apie800 litų ir daugiau.

“Visoje Lietuvoje sovietinės sta-tybos neapšiltinti daugiabučiai su-vartojo vienodą šilumos kiekį - vi-dutiniškai apie 30 kWh vienamkvadratiniam metrui per mėnesį”, -teigė V.Stasiūnas.

Didmiesčiuose, kuriuose pagrin-dinis kuras yra dujos, skirtingus mo-kėjimus lėmė skirtinga šilumos kai-na. Vilniečiai už 60 kv. m ploto butošildymą standartiniuose senos staty-bos daugiabučiuose už sausį mokėsvidutiniškai 534 litus, renovuotuose

ar naujuose namuose - apie 180 litų.Sostinėje šilumos kaina sudaro 29,65ct/kWh. Kaune šiluma kainuoja31,68 ct/kWh. Čia 60 kv. m. plotobuto šildymas standartiniuose senosstatybos namuose už sausį vidutiniš-kai kainuos 570 litų, renovuotuosear naujuose namuose - apie 190 litų.

Klaipėdiečiams, gyvenantiems

senuose namuose, šildymas kai-nuos vidutiniškai 501 litą, renovuo-tuose ar naujuose namuose - apie170 litų. Uostamiestyje šilumos kai-na sudaro 27,84 ct/kWh.

Šiauliuose pernai biokuro vartoji-mas išaugo iki 38 proc. ir šilumos kai-na sumažėjo iki 25,72 ct/kWh. Čiagyventojai sausį už šilumą mokės ma-

žiau - apie 463 litus už 60 kv. m plo-to buto šildymą neapšildytuose senosstatybos namuose, renovuotuose arnaujuose namuose - apie 155 litus.

Valstybinės kainų ir energetikoskontrolės komisijos duomenimis,gamtines dujas vartojančiuose mies-tuose vidutinė šilumos kaina 2013-ųjų sausį sudarė apie 31 ct/kWh. Tarptokių miestų yra Anykščiai, Prienai,Trakai, Pakruojis, Joniškis, Šalčinin-kai, Kaunas, Druskininkai, Palanga,Alytus, Vilnius, Marijampolė, Jonava,Klaipėda, Visaginas, Šiauliai.

Miestuose, kuriuose šiluma ga-minama kūrenant tris kartus piges-nį biokurą (Molėtai, Ignalina, Šir-vintos, Utena, Birštonas, Tauragė,Raseiniai, Radviliškis, Mažeikiai,Varėna, Švenčionys, Šilutė, Lazdi-jai, Šilalė, Plungė, Kaišiadorys, Kel-mė ir Kretinga), šilumos kainagruodį buvo apie 18-25 ct/kWh irvidutiniškai sudarė 21 ct/kWh.

Vidutinė gamtinių dujų kainalapkričio mėnesį šilumos tiekimoįmonėms sudarė 1900 Lt/tne (tonanaftos ekvivalento), biokuro kaina -apie 670 Lt/tne.•

Sausį prireikė daugiau šilumos nei gruodį

Sąskaitos už šilumą mažiausios naujų ar iki šildymo sezono pradžios renovuotų namų gyventojams tuose miestuose, kurie atsisakė brangiųgamtinių dujų ir naudoja biokurą. / LŽ archyvo nuotrauka

Mokesčiai už vandenį apskaičiuojami skirtingaiDALIA GIRIŪNAITĖ

Dažnas vilnietis, naudojantis geriamąjį vandenį iš centriniovandentiekio, kiekvieną mėnesįpasilenkia prie vandens skaitiklio,užsirašo jo rodmenis ir vėliau pagal juos sumoka mokesčius.

Bet yra ir žmonių, kurie už su-naudotą vandenį kas mėnesį mokafiksuotą mokestį. Taigi prie centri-nio vandentiekio prisijungusiemsvartotojams mokesčiai už vandenįapskaičiuojami nevienodai. Kai vie-ni atidžiai seka skaitiklio rodmenis,kitiems nuolat vienodos sąskaitosuž sunaudotą vandenį niekada ne-sukelia nė menkiausios nuostabos.Taip yra todėl, kad šiai grupei prik-lausantys žmonės namuose skaitik-lių net neturi.

Gyvenamuosiuose būstuose, su-dariusiuose geriamojo vandens tie-kimo ir nuotekų tvarkymo sutartissu UAB „Vilniaus vandenys“, van-dens apskaitos prietaisai gali būtineįrengti dėl kelių priežasčių: to pa-daryti techniškai neįmanoma (pvz.,bendrabučių tipo daugiabučiuosenamuose, kur gyventojai naudoja-si bendromis virtuvėmis), kartaistam trukdo bloga vamzdynų tech-ninė būklė (tokiu atveju pirmiausiabūtina pakeisti vamzdžius), o kaikuriais atvejais patys gyventojai ne-nori įsirengti vandens apskaitosprietaisų.

Šiuo metu vien Vilniaus miestevandens apskaitos prietaisų neturiapie 13 tūkst. butų daugiabučiuosenamuose ir apie 2 tūkst. butų vienoar dviejų butų namuose (individua-liuose namuose).

Už vandenį mokama ne tikpagal skaitiklio rodmenis

Kaip ir kiek už vandenį mokaUAB „Vilniaus vandenys“ paslau-gų vartotojai, neturintys skaitiklių?UAB „Vilniaus vandenys“ Klientųaptarnavimo centro vyriausiasisklientų aptarnavimo specialistasGintautas Maniušis sako, kad var-totojai, neturintys vandens apskai-tos prietaisų, už geriamojo vandens

tiekimą ir nuotekų tvarkymą mokapagal savivaldybės patvirtintas van-dens suvartojimo normas. Vilniausmieste ir rajone šiuo metu vandenssuvartojimo norma daugumai var-totojų yra 4,2 kub. m per mėnesįvienam žmogui.

Mokesčio už vandenį dydis kiek-vieną mėnesį apskaičiuojamas būs-tui nustatytą vandens suvartojimonormą, priklausančią nuo santech-ninių patogumų lygio, dauginant išasmenų skaičiaus ir 1 kub. m van-dens bei nuotekų tvarkymo kainos.Kubinio metro šalto vandens kainatiek butuose, tiek individualiuosebūstuose yra 4,37 Lt už kubinį met-

rą. Tarkime, kad namų ūkyje gyve-na 3 žmonės. Vadinasi, per mėnesįjie sumoka 55,06 Lt už geriamąjįvandenį bei nuotekų tvarkymą ir2,37 Lt pardavimo kainą (indivi-dualių namų savininkams pardavi-mo kaina – 1,63 Lt).

Jei žmonių skaičius namų ūkyjekinta, tiek LR teisės aktai, reglamen-tuojantys geriamojo vandens tiekimąir nuotekų tvarkymą, tiek ir su varto-tojais pasirašytos sutartys juos įparei-goja per 10 dienų informuoti vandenstiekėją apie pasikeitusį registruotų ardeklaravusių gyvenamąją vietą asme-nų skaičių namų ūkyje. „Kaip rodopraktika, savininkai šios prievolės

dažnai nevykdo, ypač tuo atveju, kaiasmenų skaičius padidėja, – neretaisusidarančią situaciją aiškino G. Ma-niušis. – Todėl UAB „Vilniaus van-denys“ pasirašė sutartį su Gyventojųregistro tarnyba prie Vidaus reikalųministerijos ir iš šios tarnybos gau-name duomenis apie asmenų skaičiųbute. Tai mums leidžia nuolat kont-roliuoti, kiek asmenų yra įsiregistra-vę arba deklaravę gyvenamąją vietąkonkrečiame bute.“

Nelengva sureguliuoti mokėjimusnuomojamuose būstuose. Jei nuo-mojamame būste, kuriame nėraįrengto vandens apskaitos prietaiso,deklaruotas vienas gyvenančių as-menų skaičius, o iš tiesų gyvenančiųnuomininkų yra daugiau, mokesčiųuž vandenį apskaičiavimas nebeati-tinka realios padėties. Dažnai pasik-liaujama pačių žmonių sąmoningu-mu – neretai būsto savininkai apiepasikeitusią situaciją patys pranešaUAB „Vilniaus vandenys“. Taip patyra pasitelkiami ir bendrovės ins-pektoriai-kontrolieriai, kurie tikri-na butus ir bando nustatyti gyve-nančių asmenų skaičių.

Įrengti skaitiklius įpareigoja įstatymai

Siekdamas objektyviai įvertintigyventojų suvartoto geriamojo van-dens kiekį, geriamojo vandens tie-kėjas Vilniuje UAB „Vilniaus van-denys“ planuoja ir toliau įrengti irkeisti vandens apskaitos prietaisusbūstuose, su kurių savininkais yrapasirašyta ar pasirašoma geriamojovandens tiekimo ir nuotekų tvarky-

mo sutartis. Tai, pasak įmonės ats-tovo, yra privaloma užduotis, kuriąnumato net keletas dokumentų.

„Prievolė įrengti vandens apskai-tos prietaisus mūsų bendrovei yra nu-matyta Geriamojo vandens tiekimoir nuotekų tvarkymo įstatyme, Geria-mojo vandens tiekimo ir nuotekųtvarkymo infrastruktūros naudojimoir priežiūros taisyklėse, kituose įsta-tymo įgyvendinamuosiuose teisės ak-tuose, – pasakojo G. Maniušis. – UAB„Vilniaus vandenys“ turi patvirtintąvandens apskaitos prietaisų įrengimoir keitimo planą. Šiame plane yra nu-matyta įrengti vandens apskaitosprietaisus visuose butuose, kur tai te-chniškai įmanoma. Todėl pastatų ad-ministratorių pareiga yra renovuotigeriamojo vandens vamzdynus. Būs-tai, kuriuose techniškai neįmanomaįrengti vandens apskaitos prietaisų,dažniausiai yra bendrabučio tipodaugiabučiuose namuose.“

Jei gyventojai nori įsirengti skaitiklįten, kur jo dar nebuvo, dėl vandensapskaitos prietaiso įrengimo Vilniausmiesto gyventojai turėtų kreiptis įbendrovės „Vilniaus vandenys“ Klien-tų aptarnavimo centrą, o Vilniaus, Šal-čininkų ir Švenčionių rajonų gyvento-jai – į rajoninį skyrių. RS-2185

Numatyta įrengti vandens apskaitosprietaisus visuose

butuose, kur tai techniškai įmanoma.

Už sunaudotą geriamąjį vandenį iš centrinio vandentiekio mokamaskirtingai. / LŽ archyvo nuotraukos

Trasa 112013 02 05Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Centralizuota eismo valdymo(CEV) sistema vilniečiai nau-dojasi jau daugiau nei dvejus metus, tačiau grandiozinio, dešimtis milijonų litų miestui kainavusio projekto nauda vairuotojai abejoja.

CEV sistema oficialiai buvo priimta2010 metų lapkričio 5 dieną, tačiauspūstys pagrindinėse sostinės transpor-to arterijose vis dar susidaro kiekvienąrytą ir vakarą. Vilniečiai ir miesto svečiainepastebi didžiulių investicijų naudos,o labiausiai matoma sistemos dalis - in-formacinės švieslentės - juokina skel-biamomis nereikšmingomis žinutėmis.

Garsi pradžia, tyli pabaigaPagerinti eismo sąlygas Vilniuje

miesto savivaldybė užsimojo dar priešdidžiąją ekonomikos pakilimo bangą.Gavus tuomet taip pat sostinės merubuvusio Artūro Zuoko palaiminimą2006 metais buvo pradėta diegti bend-ra šviesoforų valdymo ir reguliavimosistema, vėliau pridygo greičio matuok-lių, vaizdo kamerų ir informaciniųšvieslenčių.

Tačiau skambiai pradėtą įgyvendin-ti projektą lydėjo skandalai dėl nevei-kiančių greičio matuoklių, piko valan-domis stringančių žaliųjų koridorių arnaujai sumontuotų seno pavyzdžiošviesoforų. Viena svarbiausių CEV da-lių - planuota prioriteto viešajam trans-portui suteikimo sistema - apskritai ne-buvo įrengta. Galiausiai prieš dvejusmetus projektas buvo tyliai priimtaskaip baigtas, nors iki tikrosios pabaigosdar toli. CEV sistema vis dar tobulina-ma ir derinama, o ginčytini klausimaiblaškomi teismų koridoriuose.

CEV sistemą prižiūrinčios savivaldy-bės įmonės “Susisiekimo paslaugos” di-rektorius Gintas Bliuvas jos veikimąvertino teigiamai, bet pripažino, kadturėjo būti pasiektas geresnis rezulta-tas. “Bendra gatvių padėtis - ir jų pra-laidumas, ir avaringumas, ir šviesoforųmatomumas bei gedimų likvidavimas -pagerėjo. Dėl sistemos veikimo tiek tei-

giamų įvertinimų, tiek nusiskundimųturime, su jais dirbame, kad gatvėsebūtų pasiektas geresnis rezultatas”, -tvirtino jis. Pasak G.Bliuvo, trūkumuspatvirtino ir nepriklausomi užsienioekspertai, todėl buvo sumažinta siste-mos įdiegimo kaina.

Efektyvumo niekas nematavoViešojoje erdvėje CEV sistemos kai-

na ne kartą skelbta buvusi 145 mln.litų, tačiau, G.Bliuvo duomenimis, jigerokai išpūsta. Pasak jo, sistemos įdie-gimas kainavo apie 60 mln. litų, o visasuma turi būti sumokėta per 10 metų.145 mln. litų buvo numatyta išleisti irsistemos įdiegimui, ir jos 10 metų prie-žiūrai kartu, tačiau šiuo metu dėl galu-tinės CEV sistemos įdiegimo kainosnustatymo vyksta teisminis ginčas.

Pašnekovas pripažino, kad sistemaitrūksta lankstumo, pagrindinė progra-ma “Motion” veikia pernelyg inertiš-kai, o iš planuotų šešių transporto ko-ridorių kaip gerai veikiančias “žaliasbangas” jis įvardijo tik du ruožus - tre-čiąjį koridorių, vedantį nuo senamies-čio į Antakalnį, ir penktąjį, esantį tarpstoties ir centro. Tarptautinių ekspertųmanymu, sistema taip pat neišbaigta, jireikalauja papildomo “kalibravimo”, beto, ne visi sistemos komponentai atitin-ka keliamus reikalavimus.

Vilniuje CEV sistemos įrengimu rū-pinosi keturių įmonių - “Urbico”, “Sie-mens”, “Fima” ir “HNIT-Baltic” -konsorciumas. Planuota, kad baigusįgyvendinti projektą gatvių pralaidumaspadidės 20 proc., o ekonominė naudasieks apie 19 mln. litų per metus, tačiau

įdiegus sistemą jokių tyrimų, patvirti-nančių jos efektyvumą, nebuvo atlikta.G.Bliuvas spėjo, kad pasikeitus bend-ram kainų lygiui ekonominis efektas tu-rėtų būti didesnis ir siekti apie 25 mln.litų, o vis tebekylančias eismo spūstisteisino išaugusiu transporto priemoniųskaičiumi. 2007 metais tūkstančiui Vil-niaus gyventojų teko 545 automobiliai,o 2011 - per 600, sostinėje registruotadaugiau nei 320 tūkst. automobilių, bettai tik pabrėžia brangios sistemos ne-lankstumą ir sudėtingą pritaikymą kas-dienybei.

Trūkumai bado akisAiškiausiai šlubuojančios CEV siste-

mos trūkumus apnuogina informaci-nės švieslentės gatvėse. Vietoj žadėtosvertingos informacijos 13 švieslenčiųkasdien mirga mažareikšmiais forma-liais užrašais arba “informuoja” apie tai,ką vairuotojai ir taip privalo žinoti, - kadprisisegti saugos diržus būtina, o žiemągali susidaryti plikledis.

Vakarų Europoje gatvių švieslentėsnaudojamos tik svarbiai informacijaiskelbti. Jose rodomos žinutės apie prie-

kyje laukiančias kliūtis arba kitas neti-kėtas ir nekasdieniškas eismo sąlygas, ojei nieko išskirtinio nevyksta, švieslen-tės laikomos išjungtos, kad vairuotojųdėmesys neatbuktų nuo nuolatinio ži-nučių srauto. Informaciniai pranešimaišvieslentėse skelbiami pagal Vilniausmiesto savivaldybės Eismo skyriaus nu-rodymus, ir G.Bliuvas subtiliai užsimi-nė, kad šis darbas nuolat tobulinamas,tačiau panašaus turinio žinutės bran-giuose ekranuose mirga jau ne vienusmetus. Pašnekovas švieslenčių kainosneišskyrė, tačiau, LŽ duomenimis, vie-nos analogiškos švieslentės įranga kai-nuoja apie 400 tūkst. litų. Be to, jų pa-naudojimo galimybės labai nedidelės,nes per sostinėje esančias švieslentes ga-lima transliuoti tik oranžinės spalvostekstą eilutėmis, o galimybės rodyti sim-bolius nėra.

Nematoma pagalbaBuvęs bendrovės “Urbico” vadovas

Raimundas Mickūnas apgailestavo,kad labiausiai vairuotojams matomaCEV dalis - informacinės švieslentės -jau tapo pajuokos objektu. Kita ne ma-žiau matoma gatvių įranga, greičio ma-tuokliai, taip pat nebetramdo taisykliųpažeidėjų - iš buvusių 49 matuoklių te-beveikia vos 12, priklausančių CEV sis-temai. Kiti 37 greičio matuokliai prik-lauso “Urbico”, bet sutartis tarpVilniaus savivaldybės ir bendrovės dėljų naudojimo baigėsi dar praėjusių me-tų pabaigoje, o R.Mickūnas minėjo netspėjęs gauti administracinę nuobaudąuž tai, kad tuomet jo vadovaujamabendrovė laiku nesusirinko iš pakeliųvisų prietaisų.

Pašnekovo manymu, vairuotojainepakankamai vertina mažiausiai ma-tomas, bet geriausiai veikiančias CEVdalis - automobilių eismą fiksuojan-čias vaizdo kameras ir į asfaltą įlietasindukcines kilpas, kurių visame mies-te yra apie 10 tūkstančių. “Dieną taine taip akivaizdu, bet naktį galima aiš-kiai pastebėti, kad žalias šviesoforas il-giau dega važiuojantiesiems pagrin-dine gatve, bet atvažiavus iš šalutinėsgatvės automobilis užfiksuojamas irjam įjungiama žalia šviesa”, - aiškinoR.Mickūnas. •

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Vakar nuo ryto centrinėje Vilniaus gatvėje - Gedimino prospekte virė darbai. Kaip irkiekvienų metų pradžioje, darbininkai remontavo prieš ketverius metus nekokybiškairekonstruotos centrinės sostinės gatvės grindinį.

Tiesa, šiemet buvo pirmieji metai, kaipasibaigus garantinio remonto termi-nui prospekto grindinys buvo taiso-mas ne už brokdarių, o už mokesčiųmokėtojų pinigus. Netiesiogiai tą fak-tą patvirtino ir prospekto remontodarbus atliekančios Vilniaus savival-dybės įmonės “Grinda” generalinisdirektorius Algimantas Vilūnas. “Ga-rantija greičiausiai pasibaigusi, jeigutai darome”, - neneigė pašnekovas.

Vis dėlto “Grindos” vadovas LŽžurnalistui atsisakė atskleisti, kiekVilniaus savivaldybei kainuos vasarįatliekamas pirmasis šiais metais cent-rinės sostinės gatvės remontas. “Kiekvisa tai kainuos - negaliu pasakyti.Mums moka pagal konkretų faktą.Kiek padarome - tiek ir pinigų sumo-

ka. Klausiate, ar gali kainuoti milijo-ną? Jokiu būdu. Tai - “kapeikų” dar-bas. Kiek paprašys - tiek ir darysime.O kiek darysime - kol kas neaišku”, -aptakiai kalbėjo A.Vilūnas.

Jis neigė, kad po atodrėkio nuslin-kus sniegui savivaldybė savo įmonėsrankomis bando nuo vilniečių irmiesto svečių dangstyti broką. “Ko-dėl defektus taisome taip anksti?Trinkelės - ne asfaltas, su jomis gali-ma dirbti bet kada”, - nuo tiesaus at-sakymo išsisuko pašnekovas.

Kaip jau rašė LŽ, 104 mln. litų kai-navęs Vilniaus Gedimino prospektoremontas yra vadinamas vienu di-džiausių praėjusį dešimtmetį sosti-nėje įvykdytų broko projektų. Cent-rinės sostinės gatvės rekonstrukcijabuvo pradėta 2002 metais, o baigta2009-aisiais. Darbai vykdyti trimisetapais - pirmiausia buvo rekonstruo-tas Gedimino prospekto ruožas nuoVilniaus Katedros aikštės iki Vasario16-osios gatvės, vėliau - nuo Vasario16-osios gatvės iki Lukiškių aikštės,galiausiai - nuo Lukiškių aikštės ikiLietuvos Seimo rūmų.

Rekonstrukcijos darbus atliekantibendrovė “Luidas” buvo įsipareigo-jusi suteikti kiekvienam iš etapų 5

metų garantinį laikotarpį. Šiuo metujis nesibaigęs tiktai vėliausiai re-konstruotai prospekto daliai - nuoLukiškių aikštės iki Seimo rūmų. Ta-čiau pirmadienį darbus pradėjusi“Grinda” slinko į kitą pusę - Kated-ros aikštės link.

Šiuo metu neįmanoma išreikalau-ti nemokamo garantinio remontonetgi paskutinei, mažiau nei priešpenkerius metus rekonstruotai Ge-dimino prospekto daliai. Mat bend-rovės “Luidas” jau neprisišauksi, nesji yra paskelbusi bankrotą.

Beveik visos problemos kyla dėlnupirktų iš Kinijos bazaltinių trin-kelių, kuriomis “Luidas” išgrindėVilniaus Gedimino prospektą.Trinkelės nepritaikytos mūsų kli-matui, paspaudus šalčiui greitai su-byra. Todėl gatvėje nuolat atsiran-da duobių, jos darko prospektovaizdą, trukdo eismui ir gadina va-žiuojančią techniką. Blogiausia pa-dėtis ruože nuo Vasario 16-osiosgatvės iki Seimo rūmų. Šią dalį bū-tina grįsti iš naujo, o savivaldybeipadarytų nuostolių suma siekiaapie 10 mln. litų. Apvalų pinigėlįkainuos ir nuolatinis kitų dviejųprospekto dalių remontas. •

Prospekte toliau užkasami valstybės pinigai

Vilniaus Gedimino prospekte per atodrėkį atsivėrusias duobes naujaipirktomis trinkelėmis taisė savivaldybės įmonės “Grinda” darbuotojai.Romo Jurgaičio nuotrauka

Priminimai prisisegti diržą - už milijonus

Planuota, kad baigus įgyvendinti CEV projektą gatvių pralaidumas padidės 20 proc., o ekonominė

nauda sieks apie 19 mln. litų per metus, bet jokiųtyrimų įdiegus sistemą nebuvo atlikta.

Milijonus kainavusios švieslentės vairuotojams praneša absurdiškas “naujienas”, pavyzdžiui, kad žiemą gali būti plikledžio. / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

2013 02 05Lietuvos žinios12 Pramogos

VIKTORIJA SINICAITĖ

Prieš penkerius metus susibūrusivilniečių grupė “Garbanotas bosistas” teigia dainuojanti išąžuolo statinės, jaunuolių penketukas neseniai išleido mini albumą “Venera”. Deja, jų gerbėjams turime pranešti, kad vasario 7 dieną Vilniujeįvyks paskutinis muzikantų koncertas iki... vasaros sezono.

Pernai grupė surengė du turus poLietuvą, per antrąjį lankėsi ir Latvijo-je, organizavo tikro garso koncertus,tačiau šiais metais jos tikslas - gaudy-ti naujų minčių bei skersvėjų. Kad irkaip grupės draugams būtų apmau-du, bet tenka išleisti Šarūną (vokalas,armonika, akustinė gitara) į Lenkiją,kaip teigia jie patys, “ištyrinėti Lenki-jos žemių”.

Apie planetas ir ne tikNors grupė “Garbanotas bosistas”

dar jauna, tačiau teigiamų epitetų jainegailima. Apie pagyras pasiteiravusgitaristo Manto Joneikio, jis LŽ tiki-no, kad maloniausia matyti žmonessavo koncertuose, kaip jie dainuoja kū-rinius drauge su grupe.

“Esame nauja karta, o Lietuvoje vis-kas labai sparčiai keičiasi į nuostabiąpusę - turime aibę galimybių, kokiųmūsų tėvų karta arba karta, muzika-vusi iškart po nepriklausomybės atga-vimo, neturėjo. Šios galimybės įparei-goja kuo labiau stengtis, išnaudoti tai,ką gauname. Greitai mūsų kraštas tapsvisatos centru, jei tik visi kartu labaipasistengsime”, - geranoriškai kalbėjopašnekovas.

Manto teigimu, naujas mini albu-mas “Venera” atskleidžia grupės norąpasidalyti su klausytojais tuo, ką grupėkuria su meile. “Norėjome užfiksuotilaiką, kurį visi kartu labai produktyviai

ir linksmai leidome. Kodėl “Venera”?Manau, kiekvienas galėtų susigalvotiką panorėjęs, o mes surašėme savo

mintis ir idėjas vidinėje albumo virše-lio pusėje. Jei kalbėtume apie kitas “Ve-neros” prasmes, viena jų - romėnųmeilės deivė”, - aiškino Mantas.

Krikščioniška muzika “Garbanoto bosisto” nariai anks-

čiau muzikavo krikščioniškos muzi-kos grupėje “Apaštalai”. Tuo metuaplinka muzikantus vertė daug mąs-tyti apie vietas, kuriose teko groti,kodėl ir kam grojo, kilo egzistenci-nių klausimų, ką jiems reiškia muzi-

ka. Vėliau iš “Apaštalų” išaugo “Gar-banotas bosistas”. Iš pradžių vaikinaikūrė tik vienam ar keletui koncertų

skirtus pokštus, atliko žinomus kitųmuzikantų kūrinius.

“Manau, krikščioniška muzikamokė mus santykio su tuo, ką daro-me, su mūsų klausytojais. Teko ilgo-kai pasvarstyti, iš kur turime dova-ną muzikuoti. Išmokė stengtis jaustidėkingumą, o per tai ateina daugnuostabių dalykų”, - dėstė muzikan-tas. Jis pridūrė, kad nors grupės kū-ryba priskiriama lengvam rokui aralternatyviai muzikai, ją iš tikrųjųapibrėžti sunku. “Niekada nemėgo-

me muzikos apibrėžimų, ją skirsto-me į nuoširdžią arba ne. Taip pat į tą,kurią suprantame, ir tą, kurios dar ne.Muzika yra kalba - jei tikrai norime kąnors pasakyti, kartais kokybė nettrukdo, o kartais - priešingai - dėl tosunku apie tai kalbėti. Svarbiausia -muzikuoti iš didelio noro”, - atviraidėstė Mantas.

Planai lieka planaisPašnekovas LŽ aiškino, kad roko

kultūra Lietuvoje nėra labai stipri.Taip pat ji negali pasigirti muziki-niu aspektu, žanrų įvairove, įtakin-gais atlikėjais Lietuvoje. “Bet kur, jeine mūsų krašte, kuris tiek metų ka-panojosi iš okupacijos ir priespau-dos, rokas, kaip idėja, galėtų būtistipresnis? Sausio 13-oji, Baltijos ke-lias, Dainuojanti revoliucija - šiuos

įvykius galima vadinti tikriausiu ro-kenrolu. Turime daug pavyzdžių, iškur galima semtis stiprybės ar idė-jų. Juk rokas yra maištas”, - tvirtinoMantas.

Apie būsimą išsamų albumą muzi-kantas pasakoti kol kas nelinkęs. Jisjuokavo, kad atlikdamas krikščioniš-ką muziką išmoko į planus rimtainežvelgti. “Tikrai turim daug kūry-bos, kurią norėtume sudėti į albumą,gal net netilptų į vieną, bet kol kas:“kasdienės duonos...” - baigė pokalbįvaikinas.

Dabar grupėje “Garbanotas bosis-tas” groja broliai Mantas (elektrinė irakustinė gitaros) ir Šarūnas (balsas, ar-monika, akustinė gitara) Joneikiai, Na-rimantas Besakirskas (būgnai), Augus-tinas Čobotas (bosinė gitara), GabrielėTamutytė (pritariantis balsas).•

VIKTORIJA SINICAITĖ

Po beveik metų pertraukos vilniečių grupė “Biplan” pristatosavo naują kūrinį “Amore”. Šidaina skambės ir naujame lietu-viškame kino filme “Valentinasvienas”, kurio premjera vyks jaušiandien, vasario 5 dieną.

Grupės vokalistas Maksas Melma-nas LŽ teigė, kad “Amore” - tai švie-saus liūdesio su pliuso ženklu pers-melkta daina apie meilę. “Kurdamasdainą jaučiau, kad ji pripildyta tokioliūdesio, kuris tarsi pakylėja, yra švie-sus”, - juokaudamas, kad filosofuoja,sakė Maksas.

Džiugus tęsinysKūrinio muzika sukurta dar gruo-

dį, o tekstas - beveik paskutinę mi-nutę. Pasak Makso, panelė mūza ap-lankė labai netikėtai, todėl žodžiailiejosi labai lengvai, tereikėjo spėti už-sirašinėti. “Daina buvo kuriama spe-cialiai filmui “Valentinas vienas”, jospaprašė režisierius Donatas Ulvydas.Tai buvo pirmasis akstinas kurti nau-ją kūrinį”, - prisiminė muzikantas.

D.Ulvydas ir grupės “Biplan” vy-rukai pažįstami nuo pačio pirmojomuzikantų vaizdo klipo - “Labas ry-tas”, kurį kurti padėjo tuomet dar stu-dentas D.Ulvydas. M.Melmanasdžiaugėsi, kad dabar, kai muzikantai

yra subrendę, o Donatas tapęs pripa-žintu režisieriumi, jų bendradarbiavi-mas tęsiasi.

“Kiek žinau, Donatas patenkintasrezultatu - daina “Amore”, - prisipaži-no pašnekovas.

Netikėtumai yra maloniausiaNesutapimas, kad ir daina “Amo-

re”, ir filmas, kuriame ji pasirodys -“Valentinas vienas”, - pasirodo va-sario mėnesį prieš Valentino dieną.Vieniems tai svarbi šventė, kitiems jineturi jokios prasmės. “Pavasaris irmeilė iš esmės yra įkvepiančios irsvarbios temos. Meilė visais laikais

buvo ir yra svarbiausias, motyvuo-jantis ir pakylėjantis jausmas. Ta-čiau Valentino dienos tikrai nesu-reikšminame, nes meilę, kad ir beatsako, reikia rodyti balandžio 16-ąją, rugpjūčio 18-ąją ar bet kurią ki-tą dieną...” - dėstė Maksas.

Anot pašnekovo, nors dainosžodžiai buvo sukurti pačią pasku-tinę akimirką, tai turi savotiško kū-

rybos žavesio. “Niekada nežinai,kada mūza tave aplankys, o kadaapleis. Šis netikėtumas yra beveikmaloniausias kuriančiam žmo-gui”, - įsitikinęs muzikantas.

Pasiteiravus apie kitas dainas, ku-rios šiuo metu skamba muzikantų gi-taromis ar būgnais, Maksas sakė, kadšiuo metu daugiausia dėmesio jie sky-rė dainai “Amore”. “Jau išleidome ją

į radijo stotis, tikimės gerų įvertini-mų. Turime naujų dainų apmatų, tik-rai neprireiks metų pertraukos ir šį-kart neužstrigsime sukūrę vienądainą”, - užtikrino pašnekovas.•

(Ne)tik nuoširdi ir nenuoširdi muzika

M.Joneikis: “Niekada nemėgome muzikos apibrėžimų, ją skirstome į nuoširdžią arba ne.”

Prieš penkerius metus susibūrusi vilniečių grupė “Garbanotas bosistas” iki vasaros sezono skelbia koncertų pertrauką. / Grupės albumo nuotrauka

Panelė mūza “biplanus” aplankė netikėtai

M.Melmanas: “Turimenaujų dainų apmatų,

tikrai neprireiks metųpertraukos ir šįkart

neužstrigsime sukūręvieną dainą.”

Beveik metus naujomis dainomis gerbėjų nelepinęs Maksas žada, kad tai nesikartos. / Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Mokslas 132013 02 05Lietuvos žinios

Atkelta iš•1 p.

Į Šengeno erdvę“Lietuvoje fiktyvių santuokų

kaip nelegalios migracijos kanaloproblema tik pradedama tirti, nesji ir tapo aktualesnė neseniai, mū-sų valstybei prisijungus prie Šen-geno erdvės, - pabrėžė TMO Vil-niaus biuro darbuotojas MantasJeršovas. - Žinoma, tokių atvejųgalėjo būti ir anksčiau, jei užsie-nietį domino būtent Lietuva. Visdėlto dažniausiai motyvas yralaisvas judėjimas po visą Šengenoerdvę - patekti į ją per Lietuvą irįsidarbinti, tarkim, Anglijoje arVokietijoje.”

Pirmas fiktyvios santuokos atve-jis buvo oficialiai identifikuotas dar2001 metų pabaigoje, kai užsienie-tė, susituokusi su Lietuvos piliečiu,kreipėsi dėl leidimo laikinai gyven-ti. Kilus įtarimų ir siekiant nusta-tyti santuokos fiktyvumą, 2002 me-tais surinkta medžiaga buvo išsiųstaprokuratūrai. Nors tuo metu galio-jusiame įstatyme “Dėl užsieniečiųteisinės padėties” nebuvo įtvirtintasąvoka “fiktyvi santuoka”, proku-ratūra, įvertinusi surinktus duome-nis, panaikino santuoką ir leidimasgyventi šeimos susijungimo pagrin-du nebebuvo išduotas. 2004 metaispriimtame įstatyme “Dėl užsienie-čių teisinės padėties” jau atsiradosąvokos “fiktyvi santuoka” ir “atsi-sakymo išduoti leidimą gyventi pa-grindas”.

Sunku įrodyti “Nors jau nuo 2007 metų Lietu-

voje pradėti tirti įtartini atvejai, aiš-kių ir konkrečių tyrimo gairių, ką irkaip turi daryti migracijos pareigū-nai, įtarę fiktyvią santuoką, nėra. Jietiria tokius atvejus labiau savo ini-ciatyva, - sakė A.Sipavičienė. - Dau-giausia duomenų pateikiama iš Vil-niaus, tačiau neaišku, ar sostinėjetokių atvejų daugiau, ar geriau dirbamigracijos pareigūnai.”

Tyrimo duomenimis, per 2008-2011 metus panaikinti iš viso tik sep-tyni leidimai, nes, kaip pabrėžė TMOVilniaus biuro vadovė, nėra papras-ta įrodyti, kad santuoka fiktyvi. Norsir kyla pagrįstų įtarimų, neįmanomapatikrinti, jei tas užsienietis ar užsie-nietė, susituokę su Lietuvos piliete arpiliečiu, yra, pavyzdžiui, išvažiavę.Tokią teisę jie turi.

“Gana aiškus atvejis, - pasakojoA.Sipavičienė, - kai lietuvė, susituo-kusi su Baltarusijos tolimųjų reisųvairuotoju, kartu negyveno, tačiaunuolat gavo papildomų pajamų išjo. O vyras per fiktyvias vedybas ga-vo teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje.

Užsieniečiui įsidarbinti kitu atvejuyra gerokai sunkiau. Reikalingaskonkretus darbdavys, leidimasdirbti išduodamas ribotam laikui.Susituokus yra paprasčiau.”

Pagrindinis Lietuvos piliečių mo-tyvas sudarant fiktyvias santuokasyra finansinė nauda. Vis dėlto ne-būtinai už pinigus jos sudaromos.Kaip parodė ir tyrimas, kartais galibūti paprasčiausiai gaila žmogaus,nori jam padėti. Pasitaiko atvejų, kaidraugai priprašo ir galbūt patys pa-siima pinigus. Yra ir meilės istorijų,kai, tarkim, moteris beprotiškai įsi-myli vyrą iš trečiosios šalies, ištekauž jo, o tada paaiškėja, kad iš jo pu-sės santuoka yra fiktyvi.

Pirmauja rytų europietėsLietuvoje neužfiksuota atvejų,

kad kitų ES šalių piliečiai būtų su-darę fiktyvias santuokas su trečiųjųšalių asmenimis. Pavyzdžiui, Airi-joje, ten atlikto tyrimo duomenimis,daugiausia latvių ir lietuvių sudarofiktyvias santuokas su vyrais iš Pa-kistano, Bangladešo ir Indijos.Jungtinėje Karalystėje taip pat dauglenkių ir lietuvių fiktyviai susituokiadažniausiai su pakistaniečiais. 2011metais Jungtinėje Karalystėje užfik-suota 110 fiktyvių lietuvių ir pakis-taniečių santuokų.

“Užsienyje sudarytos fiktyviossantuokos dar sunkiau identifikuo-jamos ir dar sudėtingiau jas patik-rinti, nes iškyla ir dviejų skirtingųkalbų problema, - sakė A.Sipavičie-nė. - Be to, fiktyvių santuokų suda-rytojai nepažįstamoje aplinkoje iš-vengia nepatogumo ar gėdos jausmoprieš kaimynus, kaip būtų, tarkim,gimtojoje šalyje. Už sutikimą suda-ryti fiktyvią santuoką brangiau irmokama nei Lietuvoje. Pavyzdžiui,Jungtinėje Karalystėje, gali būti siū-loma nuo 2 tūkst. iki 20 tūkst. svarų.”

Atliktu tyrimu Europos Komisija,pasak M.Jeršovo, mėgino išsiaiškin-ti, ar fiktyvios santuokos yra dažnaipasitaikantis reiškinys ir ar reikia ES

lygmeniu imtis konkrečių veiksmų.Buvo nustatyta, kad šalių turimi fak-tiniai duomenys rodo, jog proble-ma egzistuoja tik keliose ES valsty-bėse, kitose tokių atvejų fiksuojamamažai. Vis dėlto šią problemą perES vadovų susitikimą iškėlė Airijosvidaus reikalų ministras - ir būtentdėl Baltijos valstybių piliečių įsitrau-kimo į fiktyvias santuokas su asme-nimis iš trečiųjų šalių.

Apie grėsmesES mastu atliekant nelegalios mig-

racijos tyrimą buvo identifikuoti ke-li nauji kanalai: fiktyvios santuokos,fiktyvus įvaikinimas ir fiktyvios įmo-nės. Pasak TMO Vilniaus biuro va-dovės, jei tik atsiranda koks norsnaujas nelegalios migracijos kana-las, pavyzdžiui, daugėja fiktyvių san-tuokų, iš karto susidaro sąlygos kur-tis kriminaliniam verslui. Atsirandatarpininkų, ieškančių žmonių, suin-teresuotų tokiomis santuokomis, iruž paslaugas imančių pinigus.

“Lietuvoje, kaip parodė tyrimas,ši problema nėra įgavusi grėsmingomasto, tačiau nerimą kelia užsieny-je fiktyvias santuokas sudarančiųmūsų piliečių likimas, - kalbėjo A.Si-pavičienė. - Jie mano, kad taip tikužsidirbs pinigų ir galės išsiskirti. Ištikrųjų gali patekti į tikrą vergiją, to-kias sąlygas, kuriomis bus visiškaikontroliuojami. Tarkim, moterys tu-rės aptarnauti visą vyro giminę arnet bus jomis prekiaujama, tačiaunieko nebegalės padaryti.”

Taip pat nesusimąstoma, kad su-tuoktinis įgauna tam tikras teises irgali, sakysim, pasiimti paskolą ar ko-kiais nors kitais finansiniais įsiparei-gojimais susisieti ir dingti, todėl fikty-vios santuokos padariniai gali būti

skaudūs net finansiškai. Kita vertus,fiktyvias santuokas sudarę trečiųjų ša-lių piliečiai negauna iš karto leidimogyventi visą laiką, todėl negali paleis-ti savo fiktyvių sutuoktinių. Kiekvie-noje valstybėje skirtingai numatyta,kiek metų turi praeiti, kad užsienietisir išsiskyręs galėtų ten likti.

Delikatus klausimasKai kuriose šalyse už fiktyvių san-

tuokų sudarymą numatytos didelėsbaudos. Lietuvoje mūsų valstybėspiliečiams iki 2011 metų iš viso ne-buvo numatyta jokios baudžiamo-sios atsakomybės. Dabar gali būtiskiriama bauda nuo 250 iki tūkstan-čio litų. Užsieniečiams naikinamasleidimas laikinai gyventi ir gali bū-ti uždrausta iki penkerių metų at-vykti į Lietuvą (ir ES).

“Tačiau tokio leidimo iš viso ne-gautų, jei ne fiktyvi santuoka. Kodėlnepamėginus?! - ironizavo A.Sipa-vičienė. - Juo labiau kad sankcijos,palyginti su gaunamomis per fikty-

vią santuoką privilegijomis, iš tikrų-jų nėra didelės.”

Yra valstybių, kurios tikrina vi-sas santuokas, kai prašoma leidimolaikinai gyventi tos šeimos pagrin-du. Lietuvoje tikrinama tik tada, kaipareigūnui kyla įtarimas. Kaip sakėTMO Vilniaus biuro vadovė, įsta-tymiškai padėtis sureguliuota, ta-čiau nėra aiškiai reglamentuota,kaip tirti tokius atvejus, kilus įtari-mui, kad santuoka yra fiktyvi. Pa-likta kiekvienam migracijos parei-gūnui savo nuožiūra ar nuojautaveikti. Nors yra nustatyti kriterijai,kada reikia pradėti tyrimą, gerai pa-sirengę fiktyvių santuokų sudary-tojai gali atitikti ir juos. Nebent bū-tų tokie visiškai akivaizdūs atvejai,

kai sutuoktiniai net nekalba abiemsuprantama kalba.

M.Jeršovas pabrėžė, kad šeimosklausimas yra labai delikatus. Jei įta-rus, kad santuoka fiktyvi, atimamasleidimas gyventi, užsienietis turi teisęper 14 dienų apskųsti Migracijos de-partamento sprendimą. Yra buvę at-vejų, kai apskųstus sprendimus teis-mas panaikino, nes įrodymai buvopernelyg bendri: nerado namie ar kai-mynai nepastebėjo vaikštant kartu.

“Teismai fiktyvumo nustatymąvertina labai atsargiai. Neužtenkaremtis viena aplinkybe, prielaida arsantuoką vertinti formaliai. Būtinaįsigilinti į kiekvienos santuokos in-dividualumą. Santuoka negali būtilaikoma fiktyvi vien dėl to, kad sutei-kia imigracijos privalumą, - kalbėjoTMO Vilniaus biuro atstovas. - Nu-statant faktą dėl santuokos fiktyvu-mo daug dėmesio turi būti skiriamažmogaus teisių klausimui. Vertinda-mi fiktyvios santuokos nustatymofaktą teismai sprendžia, ar nėra ne-proporcingai pažeista žmogaus tei-sė į santuoką.”

Grandininė reakcijaAtliktas tyrimas apėmė tik fiksuo-

tus duomenis, todėl tikroji padėtis,kaip pripažino M.Jeršovas, gali skir-tis. Daugiau tikrinama, daugiau ran-dama, kaip ir kitais nelegalios veiklosatvejais. Pavyzdžiui, Jungtinė Kara-lystė baiminasi, kad gali daugėti fikty-vių santuokų, nes griežtinami imig-racijos įstatymai ir jos srautai galipersimesti į tokias nelegalias formas.

A.Sipavičienė neabejoja, kad irLietuvoje fiktyvių santuokų atsirastųdaugiau, jei nebūtų imamasi atitin-kamų priemonių. Užtektų nelega-liems migrantams pajusti, kad perLietuvą lengviau patekti į Šengenoerdvę ir labiau apsimoka, susidarytųkaip ir grandininė reakcija. Dabar to-kios nėra, tačiau griežtinant patekimąvienu kanalu, pavyzdžiui, JungtineiKaralystei pradėjus labiau tikrinti,žmonės ieškotų kitų būdų.•

Nelegalai siekia fiktyvių santuokų

Apie pernai atliktą tyrimą pasakojo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė A.Sipavičienė ir darbuotojas M.Jeršovas.Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

A.Sipavičienė: “Per 2008-2011 metus panaikintiiš viso tik septyni leidimai, nes nėra paprasta

įrodyti, kad santuoka fiktyvi.”

Pernai atliktas tyrimas parodė, kadLietuvoje santuokų su užsieniečiais išviso nėra daug. Palyginti mažai ir to-kių atvejų, kurie kėlė įtarimų, kadsantuoka fiktyvi, tačiau jų iki 2011metų nuolat daugėjo. Pavyzdžiui,2007 metais tikrinti 28 atvejai ir aš-tuoniems užsieniečiams atsisakyta iš-duoti leidimus laikinai gyventi Lietu-voje, o 2011 metais buvo tikrinti jau59 įtartini atvejai, atsisakyta išduoti11 leidimų ir trys leidimai panaikinti.Tarp užsieniečių, kuriems 2008-2011metais neišduoti leidimai gyventi Lie-tuvoje esant pagrįstų įtarimų, kad su-daryta fiktyvi santuoka, buvo 12 Uk-rainos piliečių, po 11 Baltarusijos irGruzijos, penki Rusijos, po tris Azer-baidžano, Pakistano, Turkijos, du Mol-dovos ir vienas Armėnijos pilietis. Išviso 16 moterų ir 35 vyrai.

VILMANTAS REMEIKA

Afrikos futbolo čempionato favoritai Dramblio Kaulo Krantofutbolininkai brangiai sumokėjouž ilgą liežuvį. Žadėję iškovotiauksą, jie jau po grupės varžybųetapo išvyko namo.

PAR vykstančio čempionato ketvirt-finalyje Dramblio Kaulo Krantas bu-vo priverstas pripažinti Nigerijos pra-našumą - 1:2. Kitame sekmadienioketvirtfinalyje Burkina Faso rinktinėpo pratęsimo 1:0 palaužė Ganą. Rytojturnyro pusfinalyje Nigerija kovos suMaliu, o Burkina Fasas žais su Ganosrinktine.

Sudužusi viltisPastaraisiais metais Dramblio Kau-

lo Kranto rinktinė vis bandė pakartoti1992-ųjų triumfą Afrikos žemyne. Perpaskutinius keturis čempionatus jie dukartus suklupo finale, o šiemet dekla-ravo tik aukščiausius siekius. Kalbėta,kad Didier Drogba, Yaya Toure, Salo-mono Kalou kartos komandai tai benepaskutinė galimybė iškovoti trokštamąAfrikos auksą.

Tačiau pirmosios pagal reitingą Af-rikos rinktinės žygį į aukštumas sustab-dė jauna ir alkana Nigerijos komanda.

“Viskas baigta”, - sužlugus viltimssakė 34 metų D.Drogba. Per kitą čem-pionatą jam bus jau 36-eri,, o ir žaistirinktinėje jis nebeketina.

Afrikos čempionate akredituoti žur-nalistai akcentavo, kad paprastai itinplepūs “Dramblių” žaidėjai po ketvirt-finalio buvo nekalbūs, o vartininkasBoubacaras Barry ėjo nuleista galvabraukdamas ašaras. B.Barry pirmamekėlinyje suklydo, kai po EmmanuelioEmenike baudos smūgio nesugebėjoatremti kamuolio - šis į vartus jam

prašvilpė pro pat ausis. Antrame kėli-nyje po Nigerijos futbolininko SundayMba smūgio kamuolys atsimušė į gy-nėjo Soulemano Bamba koją ir dar kar-tą suklaidino B.Barry.

“Tai skaudu. Buvome pagrindiniaifavoritai, bet mums nepavyko padary-ti to, ką norėjome”, - sielojosi B.Barry.

“Šiai komandai tai buvo bene pasku-tinė galimybė laimėti Afrikos čempio-natą, todėl nusivylimas milžiniškas”, -sakė pralaimėjusiųjų treneris - iš Tuni-so kilęs prancūzas Sabri Lamouchi.

Prieš šias rungtynes specialistai Ni-gerijos galimybes vertino vos 20 pro-centų Likusieji 80 proc. skirti varžo-

vams. Tačiau “Supererelių” trenerisStephenas Keshi parengė planą, kaipiš žaidimo “išjungti” oponentų atakųorganizatorių Y.Toure. Negavęs erd-vės aikštės viduryje šis “ManchesterCity” žaidėjas negalėjo skirstyti per-davimų, ir Dramblio Kaulo Krantožaidimas užstrigo.

Po 15 metųKartu su Nigerija sekmadienio va-

karą triumfavo ir Burkina Faso rinkti-nė, ji 1:0 palaužė pietinį kaimyną Togą.Pagrindinis dvikovos laikas baigėsi 0:0.Lemiamą ataką Burkina Faso ekipasurengė pratęsimo 15 minutę. Pokampinio Jonathanas Pitroipa atlikosudėtingą smūgį galva atsilošęs. Ka-muolys atsimušė į skersinį ir nusileidouž vartų linijos. Per likusį laiką Togokomandos bandymai išplėšti lygiąsiasbuvo nesėkmingi.

Burkina Fasas antrą kartą istorijojepateko į Afrikos pirmenybių pusfina-lį, pakartodamas 1998-ųjų sėkmę.

“Svajonė išsipildė. Mes buvome lai-mingi jau patekę į ketvirtfinalį. Tačiaugalėjome pasiekti dar daugiau ir esulaimingas, kad esame pusfinalyje”, -sakė Burkina Faso futbolininkų tre-neris iš Belgijos Paulas Putas.

Togas pasitraukė iš turnyro, tačiauekipos treneris iš Prancūzijos DidierSixas įžvelgė pozityvių dalykų. Jo nuo-mone, svarbiausia, jog ši rinktinė su-gebėjo atsitiesti po tragedija pasibai-gusio teroristų išpuolio 2010-ųjųpradžioje, kai buvo nužudyti trys ko-mandos nariai.

“Togo futbolo ateitis šviesi. Yradaug jaunų ir talentingų žaidėjų. Taip,mes pralaimėjome. Bet pralaimėjomevienas rungtynes, daugiau nieko. Tu-rime rūpintis savo ateitimi”, - sakėD.Sixas. •

2013 02 05Lietuvos žinios14 Sportas

TRITAŠKIŲ LIETUS

VTB Jungtinės lygos A grupėsvaržybose įspūdingą pergalę iško-vojo Vilniaus “Lietuvos ryto”krepšininkai. Jie namie 93:60(20:17, 29:11, 25:15, 19:17) įveikėKazachstano ekipą “Astana” ir at-sirevanšavo už nesėkmę pirmaja-me rate 71:72. 19 taškų nugalėto-jams pelnė Janis Blūmas, 16 -Eimantas Bendžius, 15 - SteponasBabrauskas, 14 - Tomislavas Zub-čičius, 11 - Renaldas Seibutis.Svečių gretose sėkmingiausiai žai-dė Davidas Simonas (11 tšk.), Jer-ry’s Johnsonas ir Branco Cvetko-vičius (po 9 tšk.). Po šio turo abuklubai turi po 7 pergales ir 6 pra-laimėjimus, tačiau vilniečiai dėlgeresnio taškų santykio yra 5 vie-toje, Astanos ekipa - 6-a. Šioserungtynėse “Lietuvos rytas” tri-taškius mėtė įspūdingai - pataikėnet 17 iš 28 bandymų (61 proc.).Vilniečiai pasiekė ir lygos tritaškiųmetimų rekordą. Ankstesnis - 16taiklių metimų - priklausė Kauno“Žalgiriui”.

JAUNASIS PASAULIOČEMPIONASPraėjusį savaitgalį Vokietijos Zin-delfingeno mieste įvyko pirmasispasaulio vaikų tekvondo čempio-natas, kuriame dalyvavo per 500jaunųjų sportininkų. Lietuvai ats-tovavo 9 kovotojai. A klasėje 12-13 metų grupėje ir svorio katego-rijoje iki 35 kg pirmuoju pasaulio

vaikų tekvondo čempionu tapoEduardas Pundzevičius, treniruo-jamas tėčio Vyganto Pundzevi-čiaus (Tekvondo akademija “Tor-nado”, Grigiškės-Trakai).Kaunietis Karolis Budėnas (trene-ris Aurimas Masys) savo amžiausir svorio kategorijoje užėmė ant-

rąją vietą. B klasėje kaunietė Rosi-ta Surgautaitė (treneris A.Masys)bei klaipėdiečiai Vlada Vorona irDanielius Djačekas (trenerisGiedrius Stanelis) savo amžiaus irsvorio kategorijose iškovojo ant-rąsias vietas. Klaipėdietis DavidasDneprovskij savo amžiaus grupėjeužėmė 3 vietą.

RANKINIO LYGA

Lietuvos rankinio lygos (LRL) pir-menybėse sužaistos likusios trejos14-ojo turo rungtynės, kuriose per-gales šventė Varėnos “Ūla”, Šiaulių“Universitetas-Gubernija” ir Kau-no “LKKA-Lūšis”. Kaune vykusio-se rungtynėse tarp kaimynų LRLturnyro lentelėje - Kauno “LKKA-Lūšies” ir Vilniaus VHC “Šviesos”rankininkų - pajėgesni buvo kau-niečiai. Jie sostinės atstovus įveikė29:23 (16:9). Nugalėtojams 8 įvar-čius pelnė Remigijus Vaičikauskas,po 6 - Saulius Katkevičius ir ArtūrasStrupas. VHC “Šviesos” komandojeSkirmatas Plėta pasižymėjo 8 kar-tus, Artūras Švilpa - 5, Tadas Jurele-vičius - 4. “Ūlos” rankininkai išvy-koje 34:29 (17:13) nugalėjo Pasvalio“Triobet” atstovus. Varėnos ko-mandoje pasižymėjo ŽygimantasGrigėnas (9 įv.), Rimantas Palevi-čius (8), Gediminas Barysas ir Kęs-tutis Ikasala (po 4), Pasvalio - ArnasTekutis (6), Mindaugas Nakvosas,Eligijus Povilionis ir Simas Stankus(5). Per kitas rungtynes “Universi-teto-Gubernijos” rankininkai na-mie turėjo vargo su lygos autsaide-

riais HC “Utenos” atstovais. Šiau-liečiai laimėjo prieš pergalės darneiškovojusius uteniškius 25:22(15:10). Nugalėtojams 7 įvarčiuspelnė Mindaugas Valuckas, po 5 -Aivaras Budrys ir Arūnas Balčiūnas.Autsaiderių gretose geriausiai žaidėTomas Čiužas (10 įv.) ir ŠarūnasUgianskis (4).

TURNYRO LENTELĖ(rungtynės, įvarčių santykis, taškai)

1. Dragūnas 14 465:345 25

2. Almeida-Stronglasas14 388:315 24

3. Granitas-Gaja-Karys 14 439:390 19

4. VHC Šviesa 14 462:384 18

5. LKKA-Lūšis 14 420:364 17

6. HC Vilnius 14 381:397 13

7. Universitetas-Gubernija 14 389:443 11

8. Ūla 14 340:405 8

9. Triobet 14 380:500 4

10. HC Utena 14 348:469 1

PASIKEITĖ DIREKTORIUS

Nuo 2009 metų Elektrėnų “Ener-gijos” ledo ritulio klubui vadovavęsPetras Nausėda eiliniame asociaci-jos “LRK Energija” narių susirinki-me įteikė prašymą pasitraukti iš vadovo pareigų. Naujuoju direk-toriumi patvirtintas RolandasAliukonis - ilgametis Lietuvos na-cionalinės rinktinės žaidėjas irElektrėnų “Energijos” kapitonas,verslininkas. Pasikeitimų įvyko ir

Asociacijos vadovybėje - vienas josįkūrėjų Martynas Šlikas savo norupaprašė nutraukti visus su juo su-sijusius įgaliojimus, jį pakeis ledoritulininkas ir verslininkas KarolisKubilius. “Klubo organizacijojepastaruoju metu įvesta nemažaistruktūrinių pakeitimų, turimeambicingų planų, o Rolandas tik-rai tinkamas ir reikalingas žmogusšioje vietoje. Asmeniškai niekur to-li neatitrūksiu, tačiau veikloje rei-kia rotacijos ir mes ją darome” -sakė P.Nausėda.

FAVORITAI NENUGALIMI

Šakiuose įvykusiame 51-ajameLietuvos asmeniniame badminto-no čempionate pergales šventė fa-voritai - kauniečiai Kęstutis Na-vickas ir Akvilė Stapušaitytė. Vyrųvienetų varžybų finale K.Navickasper 24 minutes 21:14, 21:14 įveikėčempiono titulą praradusį taura-giškį Povilą Bartušį. Bronzadžiaugėsi klaipėdietis Ignas Rez-nikas, mažajame finale 21:11,21:16 nugalėjęs kaunietį Luką Lit-viną. Moterų vienetų varžyboseaštuntąjį kartą iš eilės triumfavoolimpietė Akvilė Stapušaitytė, le-miamoje dvikovoje per 33 minu-tes 21:16, 21:12 įrodžiusi pranašu-mą prieš klaipėdietę GerdąVoitechovskają. Bronza atitekokaunietei Vytautei Fomkinaitei,kuri 23:21, 18:9 įveikė klaipėdietęGabiją Narvilaitę.

LŽ

Trumpai

Pasaulio vaikų tekvondo čempionasE.Pundzevičius su savo treneriu ir tėčiu V.Pundzevičiumi.LŽ archyvo nuotrauka

Vietoj titulo - ankstyva kelionė namoSTATISTIKADramblio Kaulo Krantas - Nigerija 1:2(0:1).Rustenburgas, 25 000 žiūrovų. Ch.Tiote(50); E.Emenike (43), S.Mba (78).Burkina Fasas - Togas 1:0 (0:0), po pra-tęsimo.Nelspruitas, 27 000 žiūrovų. J.Pitroipa(105).

D.Drogba (centre) Dramblio Kaulo Kranto rinktinę palieka nepasiekęs pagrindinio tikslo.AFP/Scanpix nuotrauka

SAULIUS RAMOŠKA

Mūsų šalies šiuolaikinės penkiakovės atstovai savaitgalįoficialiai pradėjo naują sezoną irpirmąkart kovojo pagal nuo šiųmetų keliose rungtyse įvestasnaujas taisykles.

Vengrijos sostinėje Budapešte su-rengtame atvirajame uždarųjų patal-pų čempionate dalyvavo aštuoni Lie-tuvos sportininkai. Daugumai jųnesudarė problemų kiek pakeistajungtinė bėgimo ir šaudymo rungtis,tačiau jojimo varžybose naujos tai-syklės koją pakišo net pusei mūsų ko-mandos.

Kombinuotoje rungtyje - stipriausi

Kaip jau rašėme, paskutinėje pen-kiakovės rungtyje - dvikovėje - atle-tai nuo šių metų bėga nebe tris ratuspo 1000 m, o keturis - po 800 m iršaudo nebe tris, o keturias serijas.Maksimalus laikas vienai šaudymoserijai sutrumpintas nuo 70 iki 50 sek.

“Tai nieko sudėtinga ir nieko ypa-tinga, - apie pasikeitusią dvikovėsrungtį sakė iš Vengrijos su komandaką tik grįžęs rinktinės treneris JurijusMoskvičiovas. - Įprasti galima labaigreitai. Tai, nors ir nedaug, naudin-giau tiems, kurie gerai šaudo.”

Kombinuotoje rungtyje lietuviaibuvo stipriausi - ją laimėjo olimpi-nių žaidynių dalyviai Justinas Kin-deris (Londono žaidynėse jis patekoį stipriausiųjų aštuntuką) ir GintarėVenčkauskaitė (olimpiadoje - 12 vie-ta), o Paulius Aleksandravičius bu-vo antras.

Galutinėje rikiuotėje J.Kinderissurinko 5704 taškus ir tarp 49 daly-vių užėmė aštuntąją vietą. P.Alek-sandravičius (5540 taškai) buvo 16-as, Lukas Kontrimavičius (5524) -18-as, Dovidas Vaivada (4072) tenki-nosi 45-ąja pozicija. Vyrų varžybųnugalėtoju tapo vengras RobertasKasza (5872 taškai). Tik trimis se-kundėmis nuo jo atsiliko Baltarusijosatstovas Michailas Mitsykas (5860),penkiomis - kitas vengras AdamasMarosi (5852).

Moterų varžybas laimėjo taip patVengrijos sportininkė Leila Gynesei(5336 taškus). Emilija Serapinaitė(4924) tarp 41 dalyvės užėmė 12 vie-tą, Ieva Serapinaitė (4004) buvo 24-a,G.Venčkauskaitė (3952) - 25-a, o Au-relija Tamašauskaitė (3660) - 28-a.

Brangios jojimo klaidosŠiuolaikinės penkiakovės gerbėjai

po varžybų Budapešte norom neno-rom buvo priversti atkreipti dėmesį įTarptautinės šiuolaikinės penkiako-vės federacijos (UIPM) įvestas per-mainas jojimo rungtyje. Net 11 vyrųir 16 moterų, tarp kurių buvo ir ketu-ri lietuviai - D.Vaivada, I.Serapinaitė,G.Venčkauskaitė ir A.Tamašauskai-tė, - šioje rungtyje taškų nepelnė. Jųstatistikos grafose įrašyti nuliai.

“Iki šių metų sportininkai jojimorungtyje anksčiau laiko baigdavo pa-sirodymą, jei prieš kliūtį su žirgu su-stodavo šešis kartus. Dabar pakankaketurių nepavykusių bandymų per-šokti kliūtį, ir sportininkas laisvas”, -naujoves komentavo J.Moskvičiovas.

Kodėl viskas taip griežtai? J.Moskvi-čiovas atsakymo ilgai neieškojo:“Kad sportininkas pats nesikankin-tų, kad nekankintų žirgo ir žiūro-vų. Jei penkiakovininkas nesusitvar-ko su žirgu, vadinasi, raitelis to irvertas.”

Vyriausiasis rinktinės treneris ne-galėjo įvardyti, kas Vengrijoje mūsų

merginoms pakišo koją priešpaskuti-nėje rungtyje. “Gal žirgai užsistovėjo,o gal jos dar nepribrendo. Nors vyraisu žirgais jojo be problemų. Pavyz-džiui, tas pats žirgas teko ir G.Venč-kauskaitei, ir J.Kinderiui. Gintarė sužirgu nesusitvarkė, o Justinas nuvertėtik vieną kliūtį”, - teigė J.Moskvičiovas,kuris grįžęs į Lietuvą išgirdo skaudžiąžinią - po sunkios ligos mirė jo trene-ris Anastazas Špokas, išugdęs ne vie-ną garsų penkiakovininką.

Pasak J.Moskvičiovo, permai-noms šiuolaikinėje penkiakovėje ga-lo nematyti. “Kalbama, kad keisisskaičiavimo sistema, - pasakojo tre-neris. - Siūloma skaičiuoti taškus nepagal pasiektą rezultatą, o pagal už-imtą vietą. Tokią sistemą planuoja-ma išbandyti per žemynų čempio-natus. Sakyčiau, protingiau būtųtokią sistemą testuoti per panašiusturnyrus kaip Vengrijoje, o ne perrimtas varžybas.”

Lyderį nuvylė fechtavimasLondono olimpiadoje 8 vietą už-

ėmusiam J.Kinderiui nuo šiol teks ša-lies vyrų penkiakovininkų lyderio mi-sija. Iki šiol olimpiadų prizininkųAndrejaus Zadneprovskio ir EdvinoKrungolco šešėlyje buvęs sportinin-kas dabar išstumtas į pirmas gretas.A.Zadneprovskis sportininko karje-rą baigė 2011-ųjų pabaigoje, o šiųmetų sausio mėnesį apie karjeros pa-baigą pranešė ir keturiasdešimtme-čio sulaukęs E.Krungolcas.

“Man šios varžybos buvo vienas išpasirengimo etapų”, - grįžęs iš Veng-rijos LŽ sakė 25 metų J.Kinderis. Fe-chtavimo varžybose jis surinko 840taškų, plaukimo - 1252, jojimo - 1160,o kombinuotoje šaudymo ir bėgimorungtyje buvo nepralenkiamas ir pel-nė 2452 taškus.

- Užėmėte aštuntąją vietą kovodamas pagal naujas taisykles.Kaip vertinate savo pasirodymą? -vakar LŽ pasiteiravo Justino Kinderio.

- Už dviejų savaičių laukia pirmasrimtas išbandymas - pasaulio taurėspirmasis etapas. Joms su treneriuJ.Moskvičiovu ir skiriame visą dė-mesį, todėl Vengrijoje konkrečių už-duočių nekėlėme. Ir galbūt todėl re-zultatas nėra toks, kokio norėčiau.Bet kovoti pagal naujas taisyklesman pavyko - laimėjau kombinuotąbėgimo ir šaudymo rungtį. Tiesa,šaudžiau nelabai taikliai, bet užtatbėgau greitai.

- Dėl žirgo nekilo problemų?- Žirgas geras, tik vieną klaidą pa-

dariau. Bet fechtavimo rungtyje pasi-rodžiau nekaip, nors labai daug ruo-šiausi būtent šios rungties varžyboms.Tikėjausi geresnio rezultato.

- Kodėl merginoms nepavyko susi-tarti su žirgais?

- Seserys Serapinaitės dar jaunos, oG.Venčkauskaitei teko labai greitasžirgas, galbūt dėl to ji nesusitvarkė.Be to, kad nebūtų kankinami žirgai,dabar klysti galima tik minimaliai -tris kartus. Bet jei mūsų jaunimas to-bulės kaip iki šiol, viskas bus gerai.

- Vasario 20 dieną Palm Springsomieste (JAV) dalyvausite pirmamepasaulio taurės etape.

- Pasaulio taurės etapuose rinksisstiprūs varžovai, todėl pagal mano re-zultatus bus galima spręsti, kaip atli-kau namų darbus.•

Sportas 152013 02 05Lietuvos žinios

Penkiakovininkai nebekankins žirgų ir žiūrovų

J.Moskvičiovas: “Jei penkiakovininkas

nesusitvarko su žirgu, vadinasi,

raitelis to ir vertas.”

J.Kinderis (priekyje dešinėje): “Kovoti pagal naujas taisykles man pavyko - laimėjau kombinuotą bėgimo ir šaudymo rungtį.” / LŽ archyvo nuotrauka

Nuo šiol pakanka keturių nepavykusių bandymų peršokti kliūtį, ir sportininkas laisvas. / AFP/Scanpix nuotrauka

SODYBOS, SKLYPAI

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PARDUODA

14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskiog., Vilniuje (10 km nuo centro, yra elektra,geras susisiekimas, naujas vienbučių na-mų kvartalas, 1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakal-nio sen., Rokantiškių g. (7 km iki centro,kaina - 125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypusPrienų rajone, prie Stakliškių (1 ha kaina -nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

Kokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOS

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles.Suteikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjantnaują, su transportavimo defektais arbanaudotą buitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTAS

Šlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju da-žytas grindis. Kloju parketą, parketlentes,laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parke-tą (408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

IEŠKO DARBO

42 metų vyras - sargo darbo. Vilnius, tel. 8 604 23 434.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODA

Dengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800Lt), metalinį kaminą (38 cm diametro, 18m aukščio, kaina - 7000 Lt), nenaudotą li-nų nuėmimo kombainą (kaina - 5000 Lt).Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

ĮVAIRŪS

Parduodu medų, bičių duonelę. Tel. (8 458) 51 815.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapro-nas ir žilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuopaukščių, šiltnamiams bei sporto invento-riui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt).Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

Informuojame, kad 2013 02 15, 10.00 val.bus atliekami žemės sklypo kad. Nr.4132/0600:0093, esančio Gudelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., ženklinimodarbai. Kviečiame dalyvauti gretimo žemės sklypo kad. Nr. 4132/0600:0110bendrasavininką Andžej Zapolskij. Rengė-jas - UAB „Geoteka“; adresas: Saltoniškiųg. 29/3-408, Vilnius; tel. (8 5) 279 0908; el. p.: info@geoteka.lt. Užs. LM-2195

2013 02 05Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Eskalada ecabt“2012 10 17 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-5598-661/2012), kuria iškėlė UAB „Eskalada ecabt“ (juridinio asmens kodas 110835576, Sausio13-osios g. 31, Vilnius) bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“ (juridinio as-mens kodas 302649182, Žalgirio g. 92, Vilnius. Įgaliotas asmuo Romualdas Gogelis). 201301 31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutar-tis liko nepakeista. 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 01 31.Bankroto procedūros vykdomos adresu: UAB „Toplit“, Žalgirio g. 92, LT-09303 Vilnius, tel. (8 5) 215 3559, faks. (8 5) 269 5279.Vadovaujantis LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p. ir 21 str. 1 d., visi BUAB „Eskalada ecabt“ kreditoriaigali raštu pateikti kreditorinį reikalavimą. Kreditoriniame reikalavime turi būti nurodyta:1) reikalavimo atsiradimo teisinis pagrindas, atsiradimo data ir dydis;2) jeigu reikalavimas užtikrintas įkeitimu (hipoteka) - turtas (pavadinimas, unikalus/identi-fikavimo numeris, adresas - jeigu įkeistas nekilnojamas turtas), kuris yra įkeistas, sutartis(-ys) (data, pavadinimas, numeris), kurios vykdymas užtikrintas įkeitimu (hipoteka), hipote-kos (įkeitimo) lakštas (data, registravimo numeris).Kartu su kreditoriniu reikalavimu būtina pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus(jų patvirtintas kopijas), sutartis, sąskaitas-faktūras, darbų/paslaugų priėmimo perdavimo ak-tus, važtaraščius, mokėjimo dokumentus ir pan.Kreditorinio reikalavimo pateikimo adresas: UAB „Toplit“, Žalgirio g. 92, Vilnius.Kreditorinio reikalavimo pateikimo terminas: iki 2013 m. kovo mėn. 18 d.Taip pat, pranešame, kad vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 4 p ir 11 str. 3 d. 13 p., BUAB „Es-kalada ecabt“ nevykdys visų sutarčių, kurių įvykdymo terminas nutarties iškelti bankrotobylą įsiteisėjimo dienai dar nepasibaigė, išskyrus sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmo-nės reikalavimo teisės, bei sutartis, dėl kurių vykdymo/nevykdymo BUAB „Eskalada ecabt“administratorius suinteresuotiems asmenims praneš(-ė) atskirai (individualiai).

Dėl BUAB „Eskalada ecabt“ turto ir dokumentų perdavimo2012 10 17 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį (civilinės bylos Nr. B2-5598-661/2012), kuria iškėlė UAB „Eskalada ecabt“ (juridinio asmens kodas 110835576, Sausio13-osios g. 31, Vilnius) bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Toplit“ (juridinio as-mens kodas 302649182, Žalgirio g. 92, Vilnius. Įgaliotas asmuo Romualdas Gogelis). 201301 31 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutar-tis liko nepakeista. 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2013 01 31.Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p., nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos BUAB „Eska-lada ecabt“ valdymo organai neteko įgaliojimų.Vadovaujantis LR ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p. ir 2012 10 17 Vilniaus apygardos teismo bei 2013 01 31Lietuvos apeliacinio teimo priimtomis nutartims, BUAB „Eskalada ecabt“ vadovas privalo per15 dienų nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti UAB „Toplit“ įgaliotam asmeniui Romualdui Gogeliui adresu: UAB „Toplit“, Žalgirio g. 92, Vilnius:1) ilgalaikį ir trumpalaikį turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bank-roto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis;2) visus bendrovės dokumentus bei visus apskaitos registrus, įmonės registracijos pažymė-jimą, įstatus, kitus steigimo dokumentus, įmonės pagrindinį ir visus kitus antspaudus;3) finansinės atskaitomybės, sudarytos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duo-menimis, ataskaitas;4) balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos, sudarytų nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisė-jimo dienos duomenimis, atitinkamų straipsnių apskaitos registrus (iššifravimus);5) buhalterinės apskaitos programos, kuria buvo vedama buhalterinė apskaita, duomenis(registrus), laikomus kompiuterinėse laikmenose;6) duomenis apie neišmokėtą darbo užmokestį ir jo struktūrą, duomenis apie nepanaudo-tas atostogas ir nedraudiminius darbuotojų laikotarpius;7) kreditorių ir skolininkų sąrašus, kurie turi būti grindžiami atitinkamais apskaitos dokumentais;8) informaciją apie teismuose nagrinėjamas civilines bylas, antstolių kontoroms pateiktusvykdyti vykdomuosius dokumentus, baudžiamosiose bylose areštuotą turtą.Dokumentai ir turtas turi būti perduoti pagal parengtus turto ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktus. Užs. R-64

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus skelbia patalpų Laisvės al. 106, Kaune,nuomos konkursą.

Patalpų paskirtis: viešasis maitinimas ir laisvalaikio organizavimas vaikams.Bendras išnuomojamų patalpų plotas: 327 kv. m.Pradinė nuomos kaina: 6500 Lt/mėn. Į nuomos mokestį neįeina mokestis už komunalinespaslaugas ir eksploatacinės išlaidos. Konkurso dalyviai privalo sumokėti pradinį įnašą, lygų paskelbtam pradiniam 3 mėnesių nuompinigių dydžiui (19 500 Lt) į a. s.LT494010042500070225 AB DNB bankas, banko kodas 40100. Konkurso nelaimėjusiemsdalyviams įnašas grąžinamas, laimėjusiam - įskaitomas į nuompinigius.Paraiškos dalyvauti nuomos konkurse pateikiamos Kauno Tado Ivanausko zoologijos muzie-jui (Laisvės al. 106, Kaune, 405 kab.) nuo š. m. vasario 15 d. iki š. m. vasario 18 d. Komisijosposėdis vyks 2013 m. vasario 19 d. 10.00 val. Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejuje,401 kab. Detalesnė informacija teikiama tel. (8 37) 22 96 75. Užs. LM-2193

Informacija apie parengtą „Vištų dedeklių auginimo Gaudikaičių k., Degaičių sen., Telšių r.“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovai: KB „Ste-nelių grūdai“, Macenių k., Plungės r. sav.; KB „Euro-pe eggs“, Stenelių k., Plungės r. sav.; KB „Baltic eggproduction“, Sruojos g. 3, Varkalių k., Plungės r.sav., KB „Telšių paukščiai“, Ubiškės k., Telšių r. sav.Kontaktiniai užsakovų telefonai: 8 686 41 402;8 611 16 382; faks. (8 37) 31 08 30.Planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentųrengėjas: UAB „Ardynas“, Gedimino g. 47, Kau-nas, tel. (8 37) 32 32 09, faks. (8 37) 33 72 57.Planuojama ūkinė veikla: vištų dedeklių auginimas.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Gaudikaičių k.,Degaičių sen., Telšių r. sav.PAV subjektai, kurie nagrinės PAV dokumentus:Telšių rajono savivaldybės administracija; Telšių vi-suomenės sveikatos centras; Telšių priešgaisrinė gel-bėjimo tarnyba. Atsakinga institucija, kuri priims

sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumopasirinktoje vietoje - Aplinkos apsaugos agentūra.Su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita 10 dar-bo dienų (d.d. nuo 8.00 iki 17.00 val.) nuo šio skelbi-mo galima susipažintiUAB „Ardynas“, Gedimino g. 47,Kaunas, tel. (8 37) 32 32 09, faks. (8 37) 33 72 57.Viešas susirinkimas įvyks 2013 m. vasario 20 d.12.00 val. Degaičių sen., Anulėnų g. 3, Degaičiai.PAV ataskaita iki viešo susirinkimo bus ekspo-nuojama tuo pačiu adresu Degaičių seniūnijoje.Pasiūlymus (raštu, el. paštu) planuojamos ūkinėsveiklos PAV ataskaitos klausimais galima teiktiPAV dokumentų rengėjui: UAB „Ardynas“, Gedi-mino g. 47, Kaunas, el. paštas: jolanta@ardynas.lt.Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktospagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakin-gai institucijai. Užs. LM-2194

UAB „VILAVA“ akcininkų dėmesiui!2013 03 08, 13.00 val. adresu:

Pramonės g. 4, Vaidotai, Vilniaus r.,įvyks VISUOTINIS UAB „VILAVA“

AKCININKŲ SUSIRINKIMAS. Akcininkai registruojami nuo 12.00 val.

Su susirinkimo dokumentais galima susipažin-ti bendrovės buhalterijoje, Pramonės g. 4, Vai-dotai, Vilniaus r.Informacija teikiama telefonu (8 5) 235 2777.Administracija. Užs. LM-2197

Darbotvarkė:

1. 2012 m. bendrovėsbalanso tvirtinimas;

2. 2012 m. bendrovėspelno/nuostolio pa-skirstymas;3. Ūkiniai klausimai.

Renginiai 172013 02 05Lietuvos žinios

ParodosVILNIUSVILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“AKADEMIJA”

Raimundo Sližio tapybos paroda. Veiks iki vasario 15 d.Pauliaus Juškos paroda “Kūnai ir žemės”. Veiks iki vasario 15 d.“JUOZASART” GALERIJAParoda “Žiemos Vilnius”PRANCŪZŲ INSTITUTAS LIETUVOJEParoda “Kaunas-Grenoblis. Susikirtę žvilgsniai”.Veiks iki vasario 22 d.RAŠYTOJŲ KLUBASVlado Braziūno fotoportretų paroda “pa(si)maty-mai”. Veiks iki vasario 21 d.ŠV. JONO GATVĖS GALERIJAEriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medaliųparoda “Mažoji plastika” kūrybai atminti. Veiks ikivasario 16 d.Algio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”. Veiksiki vasario 16 d.Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų paroda.Veiks iki vasario 16 d.

PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAudriaus Zavadskio fotografijų paroda. Veiks iki va-sario 15 d.GALERIJA “ARKA”Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinėkūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Veiks iki va-sario 9 d.Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielosspalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėji-mai”. Veiks iki vasario 9 d.VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“ARTIFEX”Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projek-cija”. Veiks iki vasario 9 d.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.GALERIJA “KUNSTKAMERA”Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūryba. Veiks iki vasario 23 d.GALERIJA “VARTAI”Grafiko Algirdo Jako darbai iš naujo ciklo “Galimosproceso vietos”. Veiks iki vasario 6 d.Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”. Veiksiki vasario 23 d.NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasa-rio 17 d.Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fo-tografijos”. Veiks iki vasario 17 d.

BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažny-čia ir jos dekoras 1905-1943”. Veiks iki kovo 5 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUS. NAUJASIS ARSENALASParoda “Lietuvių švietimo draugija “Rytas”. Veiks ikikovo 17 d.Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijaLietuva carų valdžiojeLietuvos valstiečių buities kultūraKryždirbystėLietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940 m.TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.

KAUNASMENO GALERIJA “KAUNO LANGAS”Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda “Organiška”.Veiks iki kovo 12 d.KAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRAN-DUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.Veiks iki balandžio 2 d.PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiksiki vasario 24 d.

KAUNO ŽALGIRIO ARENAMenininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio ta-pybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAPakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės eks-pozicijaKAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki ge-gužės 5 d.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTROMENO KIEMASAgotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdie-nybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRASLietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikosparoda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių universiteto menų fakulteto dailės katedrosaudiovizualinio meno IV kurso studentų, Juliaus Ja-nonio, Romuvos, Simono Daukanto, Stasio Šal-kauskio, Tauragės “Versmės” gimnazijų, KlaipėdosMartyno Mažvydo pagrindinės mokyklos medijųmeno paroda “Tėvynė”. Veiks iki vasario 9 d.Šiaulių universiteto dailės magistrantūros baigia-mųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d.

ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO AKLŲJŲ IRSILPNAREGIŲ SKYRIUSTautodailininko Jono Vaicekausko Užgavėnių kaukių paroda. Veiks iki vasario 15 d.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJA

Vilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”.Veiks iki vasario 10 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki liepos 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir lino-raižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

KoncertaiVILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA6 d. 19 val. IV J.S.Bacho muzikos festivalis. “Bachasir Lietuvos muzika”. Dalyvauja ansamblis “MusicaHumana”, valstybinis choras “Vilnius”, Raminta Vai-cekauskaitė (sopranas), Vilija Mikštaitė (mecosop-ranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Ignas Misiūra(bosas), Ula Čaplikaitė (fleita), Robertas Beinaris(obojus), Balys Vaitkus (klavesinas). Dirigentas Al-girdas VizgirdaVILNIAUS ROTUŠĖ9 d. Vienos pokylisVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI5 d. 17 val. Rusų romansų mylėtojų Lietuvoje drau-gijos “Melos” vakaras. Vakaras “Meilė sutelkia šiaseilutes”, skirtas Valentino dienaiŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA6 d. 19 val. Donato Montvydo koncertas “Leisk my-lėti stipriau”7 d. 19 val. Koncertuoja Emil Jensen (fortepijonas,Danija), Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforokamerinis orkestras. Dirigentė Giedrė ŠlekytėVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI

8 d. 19 val. Muzikinis spektaklis “Vysockis. Rojaus obuoliai”KLUBAS “TAMSTA”5 ir 6 d. 20 val.; 7 ir 8 d. 21 val. Džiazo projekto“Nomazz ir Baltijos šalys” koncertasKLUBAS TEATRAS “NEW YORK”8 d. 19 val. “Tetos” ir dainuojantys mimai. “Neteisė-tai padaryti”

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA6 d. 18 val. Koncertas “Neužmirštamas Geršvinas”.Dalyvauja Jonas Sakalauskas (baritonas), Agnė Do-veikaitė-Rubinė (smuikas), Dovilė Juozapaitienė(altas), Jurgis Juozapaitis (altas), Danielius Rubinas(kontrabosas)7 d. 18 val. Koncertuoja vyrų ansamblis a cappella“Quorum”8 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. DalyvaujaKauno miesto simfoninis orkestras ir Mario Hossen(smuikas, Bulgarija). Dirigentas Imants ResnisKAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS RŪMAI6 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoroturas” per LietuvąLAISVALAIKIO NAMAI “NAUTILUS”6 d. 19 val. Akustinės legendos

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ8 d. 18 val. Žaismingos muzikos orkestras XI arbaMikė Pūkuotukas svečiuose koncertų salėje. Daly-vauja Klaipėdos kamerinis orkestras, KlaipėdosE.Balsio menų gimnazijos moksleiviai Barbora Bač-kutė (smuikas), Indrė Karbauskaitė (fleita), JuozasMacijauskas (smuikas), Goda Pavilanskaitė (forte-pijonas), S.Šimkaus konservatorijos moksleiviaiKornelija Kupšytė (violončelė), Žygimantas Bačkus(gitara), absolventė Morta Teodora Ajauskaitė(smuikas), J.Karoso muzikos mokyklos moksleivisJulius Malčanovas (trombonas). Svečiai Jonas Saka-lauskas (baritonas), Juozas Kuraitis (saksofonas)KLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI7 d. 19 val. Muzikinis spektaklis “Vysockis. Rojausobuoliai”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS7 d. 18 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzi-kos orkestro “Musė” koncertasKONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”7 d. 19 val. Grupė “Ačiū Kubu” su programa “Džiazo vitražai”

www.lzinios.lt

DRUSKININKAI V.Kudirkos g. 45 (8 313) 51 075, 8 685 47 526ELEKTRĖNAI Sodų g. 13-3 (8 528) 39 200GARGŽDAI Kvietinių g. 3 (8 46) 45 21 14, 8 686 21 345JONIŠKIS Statybininkų g. 2A-41 (8 426) 60 569KAIŠIADORYS Gedimino g. 59 (8 346) 51 378, 8 605 19 330KELMĖ Statybininkų g. 19 (8 427) 51657, 8 612 33 150KRETINGA Birutės g. 11 (8 445) 53 949, 8 687 12 779KURŠĖNAI J.Basanavičiaus g. 1 (8 41) 58 57 61LAZDIJAI Seinų g. 3 (8 318) 52 374, 52 375N.AKMENĖ Respublikos g. 7 (8 425) 56 588

PAKRUOJIS Kęstučio g. 8-3 (8 421) 61 704PLUNGĖ T.Vaižganto g. 27 (8 448) 72 418, 8 686 51 464RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 30 (8 422) 53 451RADVILIŠKIS S.Dariaus ir S.Girėno g. 46 (8 422) 50 163, (8 682) 38 020ROKIŠKIS Nepriklausomybės a. 13 (8 458) 52 167, 8 656 76 207ŠAKIAI J.Basanavičiaus g. 67 8 612 97 522ŠIAULIAI Trakų g. 20 (8 41) 50 07 10, 50 07 11ŠIAULIAI P.Višinskio g. 26 (8 41) 59 15 50, 59 15 53ŠILALĖ Žemaitės g. 4-18 (8 449) 51 421, 8 652 84 47 1(2)ŠVENČIONYS Adutiškio g. 39 (8 387) 51 951, 8 655 13 833

LAIKRAŠČIO “LIETUVOS ŽINIOS” PRENUMERATA PRIIMAMA PRIVAČIOSE PLATINIMO TARNYBOSE:

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: VILNIUS Vykinto g. 14 (8 5) 249 2163

Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.phpPrenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomasaptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

2013 02 05Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.30,16, 18.15, 21.40 val.“Dubleris” - 12.15, 14.30, 16.30, 18.45, 21 val.“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 21.45 val.“Taikinys” - 11, 14.15, 17.30, 20.45 val.“Tyli naktis” - 11.30, 17.15, 20 val.

“Ištrūkęs Džango” - 14, 18, 20.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 15.45 val.“Kietašikniai” - 21.50 val.“Vargdieniai” - 12.30, 18.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.45, 19 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Zambezija” - 10.45 val.“Pi gyvenimas” - 16.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.40,14, 16.15, 18.30, 21 val.“Populiari mergina” - 16, 18.45, 21.40 val.12-asis Japonijos kino festivalis - 18.30 val.“Dubleris” - 12.15, 14.40, 17, 19.30, 22 val.“Skrydis” - 15, 18.10, 21 val.“Taikinys” - 16.30, 20.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.20, 17.50, 21.20 val.“Kietašikniai” - 15.20 val.“Tyli naktis” -16.30, 18.45, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30 val.“Vargdieniai” - 14, 17.30, 21 val.

“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15,20.40 val.“Pi gyvenimas” - 21.15 val.SKALVIJA“Medžioklė” - 21.10 val.“Aurora” - 18.50 val.“Meilė kaip nuodai” - 17 val.PASAKA“Medžioklė” - 18 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.30 val.OZO KINO SALĖ“Aurora” - 18 val.“Šalia jūsų”, “Kad mano namai būtų pilni” - 16 val.MULTIKINO“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 14,17.15, 19.15, 22 val.“Medžioklė” - 16.30, 19 val.“Dubleris” - 16, 18, 20 val.“Paskutinė tvirtovė” - 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11.45, 15.15, 18.45, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.30, 12.45, 16.30 val.

“Ralfas Griovėjas” - 11.15, 13.45 val.“Kietašikniai” - 14.30, 21.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.10, 22 val.“Tyli naktis” - 19.15 val.“Aurora” - 18.30 val.“Vargdieniai” - 15.15, 21 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.30, 14.30, 19 val.“Zambezija” (3D) - 10, 12 val.“Zambezija” - 10, 10.45, 12.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12, 15.30 val.

KAUNASCINAMON“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 17.45,19.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.“Tyli naktis” - 12, 14, 16, 18.45, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.45, 17.15, 19.30, 21.55 val.“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 14.05 val.

“Aurora” - 16.05 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.50, 13.05, 15.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.15, 14.30, 16.45 val.“Pi gyvenimas” - 13.30 val.“Zambezija” - 11.30 val.FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 13.45,15.45, 18.15, 20.30 val.“Populiari mergina” - 12.30, 15.15, 20.15 val.“Meilė trunka trejus metus” - 17.30 val.“Dubleris” - 21.30 val.“Skrydis” - 16, 18.45 val.“Taikinys” - 14.20, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 17.45 val.“Kietašikniai” - 14.45, 20.45 val.“Tyli naktis” - 13, 18, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 15, 18.30, 20 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 15.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30 val.“Vargdieniai” - 11.30, 17.15 val.“Zambezija” - 11.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.45 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 12.40,14.45, 17, 19.15, 21.30 val.“Dubleris” - 11.30, 13.30, 16, 18.30, 20.30 val.“Skrydis” - 18, 20.50 val.“Kietašikniai” - 15.15, 21.15 val.“Ištrūkęs Džango” - 10.45, 14.15, 17.30, 21 val.

“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11.15 val.“Tyli naktis” - 16.45, 21.45 val.“Ralfas Griovėjas” - 13, 15.30 val.“Vargdieniai” - 12, 17.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 13.45, 19 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 11.30,13.45, 16, 18.30, 20.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 14.15, 17.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 18.15, 20.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.“Tyli naktis” - 16.15, 18.45, 21 val.“Paskutinė tvirtovė” - 21.30 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D

“Pi gyvenimas” - 13.35 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.45 val.“Tyli naktis” - 17.20 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.35 val.“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 15.45,19 val.I SALĖ

“Legendos susivienija” - 10.30 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 20.30 val.“Džekas Ryčeris” - 12.10, 16.20 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14.20, 18.30 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Jonukas ir Grytutė: raganų medžiotojai” - 21 val.“Paskutinė tvirtovė” - 20.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 18 val.“Kietašikniai” - 15.45, 21.30 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 12.45 val.“Tyli naktis” - 18.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.

“Vargdieniai” - 17 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 15.30 val.

ANTRADIENIS 5 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45“Nacionalinė paieškų tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)

10.40 Komedija “Policijos akademija 2. Pirmoji užduotis” (k.)

12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso rein-

džeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Pasaulis X” N-721.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Kriminalinis trileris

“Tranzitas” N-140.20 “Įstatymas ir tvarka” N-71.15 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Biuras”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Ponas Jangas”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”.

Tiesioginė transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Pilis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.05 “CSI kriminalistai”0.05 “Kaulai”1.00 “Herojai”1.50 “Lujis”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-710.00 “Alibi. Nebylus

šauksmas” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas”

(k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Juoko kovos” N-721.30 “Pasitarkime” N-722.30 “Sausas įstatymas. Kova

dėl valdžios” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS

6 d. 18.30 val. “Žydrasis Dunojus”

7 d. 18.30 val. “Traviata”8 d. 18.30 val. “Gulbių ežeras”9 d. 18.30 val. “Žydė”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS6 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Ir vėl viskas bus gerai”8 d. 17 val. Didžiojoje salėje. “Išvarymas”JAUNIMO TEATRAS5 ir 6 d. 11 val. Spektaklis ekskursija “Ekspedicija į teatro vidų”

7 d. 18 val. “Kovos klubas”8 d. 18 val. “Skrydis virš gegutės lizdo”Salė 995 d. 18 val. “Keturiais vėjais”6 d. 18 val. “Šmėklos”RUSŲ DRAMOS TEATRAS7 d. 18 val. “Nr. 13 (Out of Order)”8 d. 18 val. “Iliuzijos”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS5 d. 18.30 val. “Atėjau, pamačiau, negalėjau”6 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”7 d. 18.30 val. J.Erlickas - vėl Mažajame teatre! “Neregėta programa”8 d. 18.30 val. “Trys aukštos moterys”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė8 d. 18.30 val. “Geležis ir sidabras”KEISTUOLIŲ TEATRAS

7 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”

8 d. 19 val. “Juokdario mirtis, arba kas nužudė Šekspyrą”MENŲ SPAUSTUVĖ5 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Mano vardas Čarlis”5 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Antigonė (ne mitas)”7 d. 19 val. Juodojoje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Sparnuotasis Matas”8 d. 19 val. Juodojoje salėje. “Feel-Link”8 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”.“Brangioji mokytoja”“DOMINO” TEATRAS6 d. 19 val. “Sex guru”7 d. 19 val. “Žirklės”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS7 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Miranda”8 d. 19 val. Ūkio banko teatro arena. “Hamletas”KLUBAS-TEATRAS “NEW YORK”6 d. 19 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS5 d. 19 val. Mažojoje scenoje. “Mendelio milijonai”6 d. 18.30 val. Rūtos salėje. “Jah”7 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Laimingi”

8 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. “Balta drobulė”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Aida”8 d. 18 val. “Bučiuok mane, Keit”KAUNO KAMERINIS TEATRAS7 d. 18 val. “Plikagalvė dainininkė”8 d. 18 val. “Be galo švelni žmogžudystė”KAUNO MAŽASIS TEATRAS6 d. 18 val. Alytaus miesto teatras. “Tūla arba esame okupuota šalis”KAUNO TEATRO KLUBAS6 d. 19 val. A.Gotesmano trio. “Tribute to J.Coltrane”8 d. 19 val. “Ką galvoja vyrai?”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS

5 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Mums viskas gerai”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ7 d. 18 val. “Kitoks teatras”. “Meilė ir taika”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS6 d. 18 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pama-čiaus, negalėjau”8 d. 19 val. “Ledi Makbet iš Mcensko apskrities”

ALYTUSALYTAUS MIESTO TEATRAS6 d. 18 val. “Domino” teatras. “Paryžiaus katedra”

JONAVAJONAVOS KULTŪROS CENTRAS7 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

PLUNGĖPLUNGĖS KULTŪROS CENTRAS7 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Lūšies valanda”

TV17.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Pirmykštė žemė” 8.15 “EmiJumi roko grupė”8.40 “Kitas Džimio pasaulis” 9.05 “Galingasis šuoKriptas” 9.30 “Senosios Kristinos nutikimai” 10.00“Vaiperis” N-7 11.00 “Liežuvautoja” N-7 12.00“Purpurinis deimantas” N-7 13.00 “Keršto buči-niai” N-7 14.00 “Meilė ir kančia” 15.00 “Telepar-duotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-7 16.30“Draugai III” N-7 17.00 “Auklė” 18.00 “DetektyvėDžonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalis-tas” N-7 21.00 Veiksmo komedija “Rožinis kadila-kas” N-7 23.20 “Deksteris” N-14 0.20 “Užmirštieji”N-7 1.20 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno die-nos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 LNOBTspektaklis. J.Štrausas. Operetė “Vienos kraujas” (k.)13.50 “Mokslo ekspresas” 14.10 “Mūsų miesteliai”.Paįstrys 15.00 “Posūkiai su Viktoru Gerulaičiu” (k.)15.30 “Laba diena, Lietuva” (k.) 18.00 “Kultūrųkryžkelė”. Vilniaus albumas 18.15 “Gimtoji žemė”18.45 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga “Lyde-riai” 19.30 “Gintarinės batutos meistrai”. GintarasRinkevičius 21.00 “Tapatybės labirintai” 21.30“Durys atsidaro” 22.00 “Lietuvos šokių dešimtu-kas” 23.00 Dok. f. “Saulės dovanos”. 5, 6 d. 0.00 Pa-norama (k.) 0.45 Poeto Sigito Gedos 70-osioms gi-mimo metinėms. “Laiko portretai”. Sigitas Geda(k.) 1.30 “Muzikos pasaulio žvaigždės”. Fortepijo-ninės muzikos koncertas. Skambina Gabor Farkas(Vengrija)

TV69.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Modernišeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo die-noraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00“Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šei-ma” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Fantastinis trileris

“Grobuonis” 23.30 “Naša Raša” 0.30 “6 kadrai”1.00 Europos ralio čempionato apžvalga 1.30 “CSIMajamis” 2.20 “Kastlas”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 7.55 “Bunda sirgaliai” 8.00 “Ryto repor-teris” (k.) 9.15 “Gyvenimo būdas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 2 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Tamsioji Adolfo Hitleriocharizma” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “TamsiojiAdolfo Hitlerio charizma” tęsinys N-7 17.00 Žinios17.20 “Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 VTB jungtinėlyga. Liubercų “Triumf” (Rusija) - Kauno “Žalgiris”.Transliacija iš Rusijos 20.00 “Rossas Kempas. Gau-jos” N-7 21.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesio-giai” 22.30 “Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris”0.25 “Pašėlę TV pokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!”N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Lūšnynų milijonierius” N-7 9.00 Trile-ris “Kolumbiana” N-7 11.00 Drama “P.S. Myliu ta-ve” 13.05 Veiksmo f. “Audros karys” 15.00 Melod-rama “Šokis hip-hopo ritmu 2. Gatvės” 17.00Drama “Ponas Niekas” N-7 19.30 Drama “Paskuti-nė naktis” N-7 21.00 Drama “Išminuotojų būrys”N-14 23.05 Trileris “Žaidėjas” S 1.00 Melodrama“Tapti žvaigžde”

Balticum TV8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 “Balticum TV” ži-nios 9.15 “Įspūdingiausių interjerų dešimtukas”9.45 “Komanda Č” N-7 10.45 “Jūros patruliai”11.45 Kinomano užrašai (k.) 12.00 Drama “Viršū-nė” 13.55 “Vaiduokliškos istorijos” 14.25 “Gyvū-nai - darbo pirmūnai!” 14.55 “Ieškokime geriau-sio!” 15.10 Nuotykių f. “Didysis Ausio ir Tedonuotykis” 16.45 “Misijos Baltijos jūros regione”17.15 “Neišvengiamos katastrofos” 18.15 “Vieni-

šų seselių klubas” N-7 18.45 “Likimo dovana”19.45 “Ieškokime geriausio!” 20.00 “BalticumTV” žinios 20.15 “Reidas” 20.45 “Senas geras fa-ras” N-7 21.45 “Balticum TV” žinios 22.00 “Kriti-nė riba” N-7 23.00 “Advokatė Lovinski” N-7 0.00“Karamelė”

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Žinios.Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva 15.50“Kregždės lizdas” 17.40 Žinios. Maskva 18.00 Ži-nios 18.30 Tiesioginis eteris 19.20 “Perkūnas”20.15 “Marijos giria” 22.05 Specialusis korespon-dentas 23.05 “Sonka” 0.00 Žinios+ 0.20 “Sąžinin-gas detektyvas” 0.50 Vaid. f. “Baltieji drabužiai”. 2s. 2.15 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic11.00 Slidinėjimas. 42 km lenktynės 14.00 Ranki-nis. Pasaulio čempionato pusfinalis 17.00 Krepši-nis. Eurolyga. “Real” - CSKA 18.50 Krepšinis. Euroly-ga. “Barcelona” - “Montepaschi” 20.40 Krepšinis.Eurolyga. “Žalgiris” - “Alba” 22.30 Futbolas. Angli-jos Premier lyga. “Arsenal” - “Liverpool” 0.20 “Man-chester City” - QPR

Discovery7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaiptai pagaminta? 12.40 Didžiosios statybos. Šan-chajaus finansų centras 13.35 Automobiliųmeistrai 14.30 Automobilių pardavėjai 15.25Amerikietiškas motociklas 16.20 Mitų griovėjai17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mirtinas laimikis19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip tai pagamin-ta? 21.00 Mitų griovėjai 22.00 Australijos sunk-vežimių vairuotojai 23.00 Aviacijos katastrofos0.00 Ginklai 1.00 Smalsuoliai

Orai 192013 02 05Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20Avinas. Kad ir kas nutiktų, ne-praraskite santūrumo, nepul-kite į kraštutinumus. Daug kas

erzins, būsite nusiteikę kritiškai. Venkiteginčų ir būkite pagarbesni aplinkiniams.

Jautis. Neskubinkite įvykių,nekurkite didelių planų. Viskądarykite savo galva ir savomis

rankomis. Nieko nepatikėkite partneriams,juolab mažai pažįstamiems asmenims.

Dvyniai. Greitai nereiškia ge-rai. Trūks atidos, atsargumo.Saugiausia šiomis dienomis

būtų nepriimti atsakingų sprendimų. Bettai neblogas laikas pasigilinti į sielos slė-pinius.

Vėžys. Nesileiskite įkalbinėja-mi vykti į tolimą kelionę. To-kius dalykus privalote spręsti

patys. Būsite linkę į viską reaguoti per grei-tai ir per karštai.

Liūtas. Stigs objektyvumo,kantrybės ir galimybių veikti.Kol kas susitaikykite su tuo,

kas vyksta. Labai nepasitikėkite draugais, jųžarstomais pažadais ir komplimentais.

Mergelė. Tinkamas metas at-sisakyti to, kas vargina ir truk-do jaustis laimingiems. Mokė-

jimas gražiai bendrauti padės išspręstidaugumą susikaupusių problemų.

Svarstyklės. Būsite kupini ge-rų norų ir idėjų, trokšite iš es-mės keisti gyvenimą. Pernelyg

nerizikuokite ir pasisaugokite piktų, kerš-tingų asmenų.

Skorpionas. Taupykite ne tikfinansinius išteklius, bet irdvasines jėgas. Nesivelkite į

ginčus su sutuoktiniu, nesiaiškinkite šei-mos išlaidų ir neplanuokite jų.

Šaulys. Gali tekti nusivilti kaikuriais draugais. Todėl nesku-bėkite atvirauti, dalyti idėjų,

originalių patarimų. Labiau rūpinkitės savoreikalais ir artimaisiais.

Ožiaragis. Profesinės veiklostoli neplanuokite - nepavyksnumatyti kelių ėjimų į priekį.

Galite sulaukti provokacijų tiek iš sutuokti-nio, veiklos partnerių, tiek iš konkurentų,priešų.

Vandenis. Net jei nieko ne-norėsite girdėti apie savotrūkumus, šiandien būtinai

sužinosite kažką nemalonaus. Nenusteb-kite, jei priekaištaus, kritikuos ir artimieji,ir kolegos.

Žuvys. Įsiklausykite į vidinįbalsą ir mažiau paisykite jumisabejojančių asmenų nuomo-

nės. Neplanuokite nieko skubaus - išveng-site lemtingų klaidų.

Vardas, pavardė: ....................................................................

.................................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:04leidžiasi 17:03dienos ilgumas 8:59

MĖNULISTrečioji delčios diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+16

+3

+2 -2

+2 -2

+1

+1 -1

+1 -2

-2

0

Lisabona

+20Malaga

+14Madridas

+15Alžyras

+15Tunisas

+14

Atėnai+18

Larnaka

+13Stambulas

+14Barselona

+11Bordo

+6Dublinas

+7Paryžius

+5Londonas

+15 Nica

+13Roma

+17Dubrovnikas

+10Sofija

+8Bukareštas

Varna

-2Maskva

-0 Helsinkis

+3Kijevas

+3Berlynas

+4

Kopenhaga+2

Stokholmas

+1

Oslas

+4Amsterdamas

+7Miunchenas

+6Praha

+1Vilnius

1Talinas

+2Ryga

+1

Minskas

-3Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+5Viena

+1Budapeštas

Šiandien: debesuota su pragiedruliais, sny-guriuos, kris šlapdriba.Temperatūra dieną 1-3 laipsniai šilumos.

Rytoj: debesuota, vieto-mis pasnigs. Naktį tempe-ratūra svyruos nuo 3laipsnių šalčio iki 1 šilu-mos, dieną bus apie 0.

36-oji metų diena. Vasario penktoji, antradienis,antroji 6-osios metų savaitės diena, iki Naujųjųmetų lieka 329 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Agota, Birutė, Gaudvinas.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia II 03

Jaunatis II 10

PriešpilnisII 24

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite

žodį ar žodžius ir laimėkite

redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus galima siųsti iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 18 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Vasario 4 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis II 24

2013 02 05Lietuvos žinios20 Margumynai

Likus trims savaitėms iki nekantriai laukiamų “Oskarų”,amerikiečių aktorius ir režisie-rius Benas Affleckas už trilerį“Operacija “Argo” gavo Ameri-kos režisierių gildijos (DGA)apdovanojimą.

“Mano gyvenime pasitaikė ir sunkiųdienų. Buvau nusiminęs ir sutrikęs, nesnežinojau, kokia ateitis manęs laukia.Tada pamaniau, kad turėčiau tapti re-žisieriumi”, - atsiimdamas SGA ge-riausio režisieriaus apdovanojimą sa-kė B.Affleckas. Jis pridūrė, kad labaisunkiai dirbo stengdamasis tapti ge-riausiu režisieriumi.

Apdovanojimą 40 metų B.Affleckui

įteikė praėjusių metų laureatas, prancū-zų režisierius Michelis Hazanavicius,kurio filmas “Artistas” buvo apdovano-tas net penkiais “Oskarais”. B.Affleckastapo tik trečiu žmogumi nuo 1948 me-tų, gavusiu DGA apdovanojimą ir ne-nominuotu geriausio režisieriaus “Os-karui”. Vis dėlto B.Afflecko nesėkmėdėl “Oskarų” ne tik nepakenkė “Ope-racijai “Argo”, bet netgi padėjo jaišluoti apdovanojimus per “Kritikų pa-sirinkimo” ir “Auksinių gaublių” ce-remonijas. Be B.Afflecko, “Oskaro” ap-dovanojimo režisieriaus kategorijojetaip pat negaus “Takinio Nr.1” režisie-rė Kathryn Bigelow ir “Vargdienius” re-žisavęs Tomas Hooperis.

DGA apdovanojimų ceremonijo-je triumfavo ir kiti režisieriai - ko-

miško televizijos serialo “Merginos”kūrėja Lena Dunham bei MalikasBendjelloulas, kuris režisavo dau-giausia sezono apdovanojimų pel-niusią dokumentinę juostą “Ieškant“Cukraus žmogaus”. DGA už tele-vizijos filmą “Žaidimo pakeitimas”pagerbė Jay Roachą, kuris jau turėjo“Emmy” ir “Auksinį gaublį” už pui-kų ultrakonservatyvių respublikonųkandidatės į viceprezidentus 2008-ųjų rinkimuose Sarah Palin portretą.Filmo veikėją įkūnijo aktorė Julian-ne Moore. Milošas Formanas, kurisyra gavęs DGA apdovanojimus ir“Oskarus” už “Skrydį virš gegutėslizdo” ir “Amadėjų”, DGA ceremo-nijos metu buvo pagerbtas už visogyvenimo laimėjimus. •

Šluoja apdovanojimusBeyonce nuostabiu dainavimuir pirotechnikos spektakliu sujaudino į amerikietiškojo fut-bolo Supertaurės rungtynessusirinkusią minią.

Ji per rungtynių pertrauką kon-certavo kartu su atgimusia grupe“Destiny’s Child”.

Pirmaujančiai komandai “Balti-more Ravens” ir jų varžovams “SanFrancisco 49ers” palikus aikštę perdidžiąją pertrauką, iš stadiono “Su-perdome” į dangų kilo fejerverkai.Tada scenoje pasirodė 31 metųžvaigždė Beyonce ir pradėjo dainuo-ti hitą “Crazy in Love”. Po pirmo-sios dainos tiesioginės transliacijoskameroms pasiuntusi oro bučinį ji,regis, su palengvėjimu tęsė ilgai lauk-tą 15 minučių šou.

Amerikietiškojo futbolo žiūrovuspakerėjo, kai scenoje prie Beyonceprisijungė jos kolegės iš “Destiny’sChild” Kelly Rowland ir MichelleWilliams. Jos pasirodė vilkėdamosRubino Singerio juodos odos amazo-

nių kostiumus ir avėdamos svaigina-mus aukštakulnius. “Ačiū jums, žiūro-vai. Tai tikrai nuostabi akimirka. TegulDievas laimina jus visus”, - baigiantispasirodymui džiūgaujančiai miniaišvytėdama sakė Beyonce. Ji buvo pa-žadėjusi per Supertaurės rungtynesdainuoti gyvai, kai prisipažino, jog perprezidento Baracko Obamos inaugu-racijos ceremoniją sausio 21 dieną ša-lies himną giedojo pagal įrašą.

Per Supertaurės rungtynes pasiro-dė ir kiti atlikėjai. Prieš rungtyniųpradžią nacionalinį Jungtinių Ame-rikos Valstijų himną giedojo AliciaKeys, o Jennifer Hudson ir SandiHuko pradinės mokyklos choras išNiutauno atliko dainą “America theBeautiful”.

Gruodžio mėnesį Konektikutovalstijoje esančioje Sandi Huko mo-kykloje įvyko vienos didžiausių žu-dynių per visą Amerikos istoriją -jaunas užpuolikas nušovė 20 pradi-nukų ir šešis mokytojus, o paskuinusišovė pats. Prieš ateidamas į mo-kyklą namuose jis dar nužudė savomotiną.•

Įspūdingas Beyonce pasirodymas

Maždaug 70 tūkst. pramogau-tojų, kurių daugelis vilkėjorafinuotus kostiumus ir buvoužsidėję kaukes, Venecijos Šv. Morkaus aikštėje stebėjokasmet vykstančio Venecijoskarnavalo akcentą - tradicinį“angelo skrydį”.

20 metų venecijietė studentė Mar-ta Finotto atliko šį įspūdingą triuką.Užsidėjusi juodą skrybėlę ir vilkėda-

ma raudonai ji lynais nusileido nuo99 metrų aukščio Šv. Morkaus bazi-likos varpinės į prie jos esančią sce-ną.”Džiaugiuosi, kad man buvo su-teikta garbė atlikti “angelo skrydį”.Tai viena gražiausių mano gyveni-mo akimirkų. Ją visada prisimin-siu”, - sakė M.Finotto.

Penktą dešimtį metų einanti Na-dia iš Italijos šiaurės rytuose esančioBjelos miesto mano, kad Venecijoskarnavalas padeda žmonėms pa-miršti Italijos finansų krizę. “Kartą

per metus užmirštame viską - links-minamės ir džiaugiamės gyvenimu.Be šio karnavalo gyventi nebūtų taipsaldu”, - džiaugėsi Nadia.

Jau ne vieną šimtmetį rengiamasVenecijos karnavalas į savo kaukiųpuotas ir teatralizuotus renginiusprivilioja daugybę italų ir užsienioturistų. Karnavalas, kuris prasidė-jo sausio 26 dieną, baigsis vasario12-ąją. •ABC News, AFP, AP, BNS

Angelo skrydis virš VenecijosIšgelbėjo nykštukinius kašalotus

Į Australijos paplūdimius visdažniau atklysta banginiai.Daugumai jų nepavyksta išlikti gyviems, tačiau gelbė-tojų pastangomis kai kurie sugrįžta į vandenyną.

Neseniai Naujojo Pietų Velsovalstijos paplūdimyje aptikti du įstri-gę banginiai. Tai buvo nykštukiniaikašalotai. Patelė motina ir jos vaikasatrodė labai silpni. Jie iš visų jėgųbandė išsikapanoti iš smėlėto paplū-dimio ir sugrįžti į vandenį. Tačiau bežmonių pagalbos kašalotams tai bu-vo neįmanoma misija.

Australijos gamtosaugininkų tei-gimu, nykštukinius kašalotus į Nau-jojo Pietų Velso valstijos paplūdimįnubloškė tropinis ciklonas. Jis siautėPietų Australijoje ir atnešė žalos netik gyvūnams, bet ir gyventojams.

Nykštukiniai kašalotai buvo rastimaždaug dviem kilometrais nutolęvienas nuo kito, tačiau buvo išgelbėti.Juos gelbėtojai, suteikę būtinąją me-dicinos pagalbą, specialiais tinklais irlaivu nutempė į gilius Tasmanijos jū-ros vandenis.

“Operacija buvo sėkminga. Džiau-giuosi, kad pavyko išgelbėti šiuos ban-ginius. Dauguma jų žūsta. Tik vienąkitą banginį sugebame atgaivinti”, -sakė gelbėjimo operacijoje dalyvavęsJamesas McMillanas.

Nykštukiniai kašalotai - vieni ma-žiausių banginių. Jie išauga iki 2-3metrų dydžio ir sveria 300-400 ki-logramų. Šie banginiai gyvena tro-pikų ir subtropikų jūrose. Daugiau-sia jie minta galvakojais moliuskais,kartais žuvimis ir krabais. Nykštu-kiniai kašalotai stengiasi laikytis ato-kiau nuo kranto, todėl audros į pa-plūdimius juos išmeta gana retai. • M.Finotto “angelo skrydžio” metu nusileido nuo 99 metrų aukščio varpinės.

Nykštukiniai kašalotai yra vieni mažiausių banginių.

B.Affleckas už filmą “Operacija “Argo” pelnė ne vieną prestižinį apdovanojimą. / Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Beyonce sužavėjo amerikietiškojo futbolo žiūrovus.