2013 m. sausio 29 d. / Antradienis / Nr. 23 (13 448)

ORAI

Debesuota, vieto-mis pasnigs, krisšlapdriba. Tempe-ratūra dieną 1-4laipsniai šalčio,pajūryje apie 2laipsnius šilumos.

19p.

Vakar Algirdo Butkevičiausvadovaujamas ministrų kabi-netas iš esmės sutarė dėl 2013metų veiklos prioritetų. Eks-pertai pažymi, kad neužtenkasurašyti ambicingų siekių, būtina numatyti, kaip konkre-čiai jie bus įgyvendinami.

Vyriausybė apsisprendė dėl svar-biausių šių metų darbų. Daugiau-sia dėmesio ketinama skirti užimtu-mui didinti ir socialinei atskirčiaimažinti, finansiniam tvarumui už-tikrinti, energetiniam efektyvumuididinti, švietimo, mokslo, kultūrosir sveikatingumo paslaugų kokybei

gerinti, pirmininkauti Europos Są-jungos (ES) Tarybai, užsienio beigynybos klausimams. Ekspertų ver-tinimu, pasirinkti prioritetai - lo-giški. Tačiau siekių gana daug, todėlkyla grėsmė, kad Vyriausybė tarpjų “pasiklys”.

3p.

Vien gražių Vyriausybės norų nepakaks

UŽSIENIS

Nelieka geraimokamo darbo

Praėjus penkeriems metams nuorecesijos pradžios tampa aišku,kad vidurinė klasė neteko milijonųdarbo vietų. Analitikai įspėja, kadpadėtis daug blogesnė, nei atrodoiš pirmo žvilgsnio - milijonai dar-bo vietų niekada nebus atkurtos irdaugybė jų dar išnyks. Ir taip nu-tiks ne tik Kinijos ar kitos sparčiaibesivystančios šalies fabrikuose.Etatai prarandami ir paslaugų sek-toriuje, kuris šiuo metu sukuria dutrečdalius visų darbo vietų. Kom-piuterius valdanti programinėįranga kasmet darosi vis sumanes-nė ir gali perimti darbus, kuriuosanksčiau atliko žmonės.

8p.

www.lzinios.lt

Lietuvos žiniosKaina 1,99 Lt

10p. 11p.

MOKSLAS

Ką galime perskaityti iš žmogaus veido 12p.

TRASA

Vilkikų srautai pasienyje pasiekė ribą

Rito

s St

anke

viči

ūtės

nuo

trau

ka

Nenugalėtastalonėlis

TADAS VALANČIUS

Sostinėje nuo balandžio popieriniai viešojo transportobilietai iš prekybos vietų turėtųišnykti. Tokią viziją puoselėjan-tis meras Artūras Zuokas toliauragina naudotis stringančia vilniečio kortelės sistema. Tačiau miesto valdžia priverstarūpintis nauja vadinamųjų talonėlių partija, o vilniečių vėl gali laukti nemalonumai.

Sostinės savivaldybės įmonė “Susi-siekimo paslaugos” šio mėnesio vidu-ryje paskelbė viešą konkursą keleivi-nio transporto popieriniams bilietamsįsigyti. Pirkimo skelbime nurodytasorientacinis jų poreikis - 7 mln. viene-tų per artimiausius metus.

Regis, pernai vasarą miestiečiamstikrą galvos skausmą sukėlusią do-vanėlę - vilniečio kortelę - įteikusiamA.Zuokui niekaip nepavyksta “per-auklėti” senajai tvarkai ištikimų sos-tinės gyventojų. Neabejojama, kadkiekvieną mėnesį po pustrečio mili-jono vienkartinių bilietų nuperkan-tiems miestiečiams, staiga pasikeitustvarkai, vėl kils nepatogumų. Pasakdalies sostinės tarybos narių, elektro-ninė sistema vis dar neveikia taip,kaip turėtų.

Nors popierinių vienkartinių bi-lietų pirkimo dokumentuose nuro-doma, kad planuojama įsigyti iki 7mln. vienetų per metus, konkretausįsipareigojimo būtent tiek jų ir nu-pirkti nėra. Esą bus atsižvelgta į rea-lų poreikį.

3p.

Rekordiškai šią kadenciją išsipūtusiSeimo valdyba lengvina mokesčiųmokėtojų kišenę - steigiami nauji patarėjų etatai ir plečiami seni per metus atsieis apie 100 tūkst. litų 4p.

Gali nutikti taip, kad šį sezoną dėlRusijos moterų krepšinio čempio-nato medalių susikaus šios šaliesir Lietuvos nacionalinių moterųrinktinių vyriausieji treneriai Alfredas Vainauskas ir Algirdas Paulauskas 15p.

VERSLAS

Kredito unijas gelbsti šešėlinis verslas

G.Rudžionis: “Akivaizdu, kadžmonės nenori

pirkti išankstinių bilietų. Ir neteisinga

juos brukti per prievartą.”

Lietuvos žmonės, mes pamažėlenykstame kaip tauta, nes mūsų pa-pročiai labai silpnai puoselėjami ar-ba išvis nepuoselėjami mieste. Čiažmonės įsisukę į verslo verpetustaip, kad bendraudami vakaronėsetiesiog nusminga net ir neužtraukęvidurnaktį “Ilgiausių metų”.

O mes juk esame ištverminga, la-bai ištverminga tauta - kaip tas ak-muo kryžkelėje, už kurio visi kliū-va. Mindė mus visomis keturiomiskryptimis, kaip byloja istorija, bet

mes išlikome. Žinoma, ne be nuos-tolių. Gal todėl esame tokie stiprūs.

Negali pamiršti skausmingos, spar-nuotos tapusios Winstono Churchil-lio frazės: “Tai kam mes kariaujame.”Jis taip pasakė, kai jam buvo pasiūly-ta sumažinti kultūros biudžetą.

Ši tiesa visiems žinoma jau nuomokyklos - tauta gyva, kol gyvakalba, kol turi savo teritoriją ir pa-pročius. Taip, papročius, kurie gi-mė kaime. Miestas tautos lobynąpapildo pinigais, o kaimas - dva-sia. Mūsų dvasia nyksta, kaip ir

papročių puoselėjimas. Tad kvie-čiu visus Lietuvos gyventojus pri-sidėti prie diskusijos, kaip mes ga-lime atgaivinti gyvenvietės, kaimo,miestelio gyvenimą, kad nesunyk-tų mūsų Tautos dvasios lopšys.Galbūt reikėtų pradėti nuo kaime-lio, sodybos, kur mes gimėme.Mes - tai nebūtinai “aš”, mes - taimūsų protėviai.

Esu visiškai įsitikinęs, kad at-sakymas, kaip atgaivinti arbasuaktyvinti mūsų kaimelių, gy-

venviečių kultūrinį gyvenimą, okartu ir papročius, yra. Gal tuo-met sustiprės ir šeimos instituci-jos statusas. Joje gimsta ir prasi-deda valstybė. Žmogui nekylaklausimų be atsakymų arba, tiks-liau, atsakymas kelia šį klausimąmums, čia, Lietuvoje, gyvenan-tiems. Belieka tai išdiskutuoti, nesvienam ieškoti atsakymo prireik-tų labai daug laiko. •GINTAUTAS ISOKAS

2013 01 29Lietuvos žinios2 Komentarai ir debatai

Kad nesunyktų mūsų Tautos dvasios lopšys

Kieno kišenes šildo PVM lengvatos šildymui?

ŽYGIMANTAS MAURICAS

Lietuvoje kasmet šildymo sezo-no pradžios laukiama su vis dides-niu nekantrumu. Dažnai susidaroįspūdis, kad tai - kur kas svarbesnisįvykis negu mokslo metų, krepši-nio ar serialo “Moterys meluoja ge-riau” naujojo sezono atidarymas.

Tad užklupus pirmosioms ru-dens šalnoms viešojoje erdvėje už-verda aštrios diskusijos, kaip išgy-venti dar vieną rekordiškai brangųšildymo sezoną. Netrukus kaip išgausybės rago pasipila įvairiausiųsiūlymų, kaip būtų galima suma-žinti šildymo kainas, tačiau ir vėlsusivokus, kad slides reikia tepti va-sarą, pasirenkamas mažiau pastan-gų ir laiko reikalaujantis sprendi-mas - pridėtinės vertės mokesčio(PVM) lengvata centrinio šildymopaslaugoms. Kitaip tariant, už šil-dymą mokame ne 21, o tik 9 proc.PVM, todėl šiluma mums kainuo-ja apie 10 proc. pigiau.

Tvirtinama, kad PVM lengvatašildymui yra labai reikalinga, nespadeda sumažinti šeimos biudže-to išlaidas žiemos laikotarpiu ir lei-džia gyventi šilčiau. Be to, juk irpats žodis “lengvata” suponuojaprielaidą, kad kažkam nuo jos tu-rėtų būti lengviau...

Tačiau kodėl turėtume taikytibūtent PVM lengvatą centriniamšildymui? Kodėl vietoj šios lengva-tos nesuteikus PVM lengvatos kai-liniams? Arba kodėl valstybė nega-lėtų finansuoti “visuomeniniošildymosi prie laužų centrinėsemiesto aikštėse programos”? Ga-liausiai - kodėl vietoj PVM leng-vatos centriniam šildymui nesutei-kus PVM lengvatos malkomisbesišildantiems gyventojams - jukar ne kaimo vietovėse Lietuvosžmonių pajamos yra mažiausios ir

jiems labiausiai reikia pagalbos?Juk negalima paneigti, kad visi šietrys siūlymai sumažina šeimos iš-laidas ir padeda geriau apsisaugo-ti nuo žiemos šalčių.

Vis dėlto PVM lengvatos centri-niam šildymui šalininkai suskubtųkritikuoti visus tris mano siūlymusir pateiktų štai tokius argumentus.Jie teigtų, kad pirmasis siūlymasnėra socialiai teisingas, nes aki-vaizdu, jog daugiausia naudos išPVM lengvatos kailiniams gautųpasiturintys šalies gyventojai, oskurdžiausieji matytų šią lengvatąkaip savo ausis.

Antrasis siūlymas yra socialiaiteisingas, nes daugiausia šia pa-slauga, matyt, naudotųsi mažiau-sias pajamas gaunantys benamiai,tačiau jis nėra ekonomiškai racio-nalus, nes deginant laužus laukedaug brangios energijos būtų tie-siog paleista vėjais.

Trečias siūlymas yra ir socialiaiteisingas, ir ekonomiškai raciona-lus, nes tokiu būdu būtų remiamasvietinio kuro, o ne importuojamųdujų naudojimas šildymui. Tačiaušis siūlymas nėra lengvai admi-nistruojamas, nes nėra paprasto irnebrangaus būdo patikrinti, armalkomis yra iš tiesų šildomasi, ogal jos naudojamos kepsniamskepti ant laužo ar židiniams kū-renti... Taigi šie trys lengvatų siū-lymai turėtų būti pagrįstai atmestikaip socialiai neteisingi, ekono-miškai neracionalūs ir sunkiai ad-ministruojami - būtent šie trys kri-terijai ir turi būti naudojamisprendžiant apie vienos ar kitosmokesčių lengvatos pagrįstumą.

Eureka - bet čia ir pričiupauPVM lengvatos šildymui šalinin-kus! Juk PVM lengvata centriniamšildymui nėra nei socialiai teisinga,nei ekonomiškai racionali, neilengvai administruojama... Visųpirma, kaip ir PVM lengvatos kai-liniams atveju, daugiausia naudosiš PVM lengvatos šildymui gaunapasiturintys šalies gyventojai. Jukkuo daugiau turi nekilnojamojo

turto, tuo daugiau suvartoji šilu-mos ir atitinkamai daugiau gaunilengvatos. Tad lengvata naudin-giausia daugiausia nekilnojamojoturto turintiems, arba, kitaip ta-riant, - turtingiausiems šalies žmo-nėms. Be to, patys skurdžiausi gy-ventojai PVM lengvatos išvisnegauna - ne todėl, kad jie neturijokio nekilnojamojo turto, bet dėlto, kad jie, deja, dažnai apskritaineišgali susimokėti už šildymo pa-slaugas, todėl, kaip ir kailinių at-veju, negali šia lengvata pasinau-doti, t. y. mato ją kaip savo ausis.Vietoj PVM lengvatos šildymui ne-pasiturintys šalies gyventojai nau-dojasi būsto šildymo išlaidų kom-pensacijomis.

Praeitą šildymo sezoną 220 tūkst.skurdžiausių Lietuvos žmonių gavošildymo išlaidų kompensacijas, josvalstybei kainavo 140 mln. litų. Beabejo, jie negauna jokios naudosiš PVM lengvatos šildymui, nesvienaip ar kitaip sąskaitą už juossumoka valstybė. Tad aiškiai ma-tome, kad PVM lengvata centri-niam šildymui yra socialiai netei-singa. Taigi šiuo požiūriu ji nedaugkuo skiriasi nuo PVM lengvatoskailiniams.

Tačiau PVM lengvata šildymuiyra ne tik socialiai neteisinga, bet irekonomiškai neracionali. Didžiau-sias šios lengvatos trūkumas, kad jineskatina gyventojų taupiai varto-ti šilumos energijos, nes kuo dau-giau suvartoji šilumos, tuo daugiaugauni lengvatos. Gyventojas, atli-kęs savo būsto renovaciją, gaus ge-rokai mažesnę lengvatą negu žmo-gus, kuris pro kiaurus langus ir

nesandarias sienas šilumą, kaip ir“visuomeninio šildymosi prie lau-žų centrinėse miesto aikštėse pro-gramos” atveju, leidžia vėjais. Beto, ši lengvata taip pat skatina im-portuojamų dujų, iš kurių yra ga-minama didžioji dalis šilumos, var-tojimą. Ji ne tik blogina Lietuvosekonomikos padėtį, bet ir daromūsų šalį labiau priklausomą nuoenergetinių žaliavų importo. TaigiPVM lengvata šildymui yra ekono-miškai neracionali, nes ji neskatinavietos gamybos (t. y. renovacijos), opriešingai - skatina importo (t. y.dujų) į Lietuvą augimą.

Taip pat PVM lengvata centri-niam šildymui nėra sąžininga priecentrinio šildymo neprisijungusių

ir autonominiu būdu besišildan-čių gyventojų atžvilgiu. Juk jeigutai yra lengvata šildymui bendrąjaprasme, ji taip pat turėtų būti tai-koma ir tiems, kurie šildėsi malko-mis, dujomis, elektra, geoterminiuar kitais būdais.

Tačiau einant tokiu keliu gero-kai išaugtų administravimo išlai-dos, nes nebūtų įmanoma patiki-mai patikrinti, ar, tarkime, elektraarba malkos iš tiesų naudojamosšildymui, o ne kitiems tikslams. Okaip apskaityti mažų nešiojamųelektrinių radiatorių šilumą? Kaipįvertinti autonominio geotermi-nio šildymo sąnaudas? O gal šil-dymo lengvatą reikėtų taikyti irseno tipo kaitrinėms lemputėms -juk jos taip pat šildo aplinką? Ogal visi globalinį klimato atšilimąskatinantys buitiniai prietaisai tu-rėtų gauti PVM lengvatą šildy-mui?

Akivaizdu, kad mėginimas taiky-ti PVM lengvatą visiems šildymobūdams gali atverti lengvatų Pan-doros skrynią ir įstumti mus į ab-surdiškas situacijas, kurias vėliausuvaldyti būtų labai sunku ir bran-gu. PVM lengvata šildymui arbadiskriminuos prie centrinio šildy-mo sistemų neprisijungusius gy-ventojus, arba bus nelengvai ir ne-pigiai administruojama.

Vadinasi, PVM lengvata šildy-mui yra blogesnė už visus trisstraipsnio pradžioje pateiktus ga-na absurdiškus siūlymus.

Tad kyla natūralus klausimas,kodėl mes vis dar taikome šią leng-vatą? Vienintelis šios mokesčiųlengvatos koziris yra didelis jos po-puliarumas. Taigi tiesiog užprog-ramuotas nepopuliarumas tos po-litinės partijos, kuri vis dėlto ryšisšią lengvatą panaikinti.

Tad šio straipsnio tikslas ir bu-vo pateikti argumentus, kodėl šilengvata nėra naudinga Lietuvai,ir bent kiek sumažinti jos popu-liarumą tam, kad ateityje būtų ga-lima lengviau priimti nepopulia-rų, bet Lietuvos ekonomikai labainaudingą sprendimą - panaikin-ti PVM lengvatą centriniam šil-dymui, kuri Lietuvai kainuoja ko-ne 200 mln. litų. Juk vietoj šioslengvatos, kuria daugiausia nau-dojasi pasiturintys Lietuvos gy-ventojai, galima būtų padidinti se-natvės pensijas visiems pensi-ninkams arba minimalų darbo už-mokestį visiems jį gaunantiemsdarbuotojams, pakeliant neapmo-kestinamųjų pajamų dydį iki 1000litų, t. y. iki minimalaus darbo už-mokesčio dydžio. Manau, kad šiegyventojai tikrai sutiktų gauti 10proc. didesnes šildymo sąskaitasmainais už gerokai padidėjusiaspajamas.

O turtingesniems žmonėms di-desnės sąskaitos galbūt išeitų ir įgera - paskatintų didinti savobūsto energinį efektyvumą ir ak-tyviau dalyvauti daugiabučių re-novacijos programose. •

Eureka - bet čia ir pričiupau PVM lengvatos šildymui šalininkus!

Juk PVM lengvata centriniam šildymui nėra nei socialiai teisinga,

nei ekonomiškai racionali, nei lengvai administruojama...

Redakcijos paštas

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)

S.Ramoška (tel. 249 2219)

V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

PramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

SveikataA.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

A.Makauskas (tel. 249 2231)K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 617) 43310)K.Kučinskaitė (tel. (8 618) 87802)KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 620) 10583)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 620) 10476)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 614) 13048)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Esu visiškai įsitikinęs, kad atsakymas, kaip atgaivinti mūsų kaimelių, gyvenviečių

kultūrinį gyvenimą, o kartu ir papročius, yra.

Dienos temos 32013 01 29Lietuvos žinios

Atkelta iš •1p.

Taip tvirtino “Susisiekimo paslau-gų” direktorius Gintas Bliuvas. Norsvakar baigėsi siūlymų teikimo termi-nas, kol kas neaišku, kas ir už kiekgamins popierinius bilietus. “Šiuometu per mėnesį vidutiniškai par-duodama apie 1,9 mln. litų popieriniųvienkartinių bilietų platinimo vieto-se ir apie 400 tūkst. bilietėlių iš vai-ruotojų. Papildomų vienkartiniųtransporto bilietėlių turėtų pakakti ikikovo 31 dienos, kai pasibaigs jų pre-kyba platinimo vietose”, - LŽ sakė sa-vivaldybės įmonės vadovas.

Naujosios bilietėlių partijos, anotG.Bliuvo, prireiks jų negalintiems at-sisakyti viešojo transporto kelei-viams. Tačiau jau balandžio 1 dienąjuos bus galima įsigyti tik iš autobu-so ar troleibuso vairuotojų. “Todėl irperkame papildomą kiekį bilietėlių,kad jų nepritrūktų keleiviams, kuriejais naudojasi”, - aiškino G.Bliuvas.Ramybės miestiečiams vis dar ne-duodančios vilniečio kortelės jokie

kardinalūs pokyčiai artimiausiu me-tu nelaukia, nes sistema esą veikia.

Naujoji sistema - pasmerktaVilniaus tarybos nario Gedimino

Rudžionio nuomone, minėti savival-dybės veiksmai neatitinka miesto gy-ventojų interesų. Jie kenčia dėl sku-

botų ir tinkamai neparuoštų sprendimų,negana to, permoka už jiems suteiktaspaslaugas. “Akivaizdu, kad žmonės ne-nori pirkti išankstinių bilietų. Ir ne-teisinga juos brukti per prievartą.Miesto valdantieji gali toliau ekspe-

rimentuoti su elektroniniais bilietais,tačiau reikia pasiekti teigiamų rezul-tatų ir iki tol palikti galioti abi siste-mas. Dabar to nėra. Žmonės pagalnaują sistemą permoka už paslaugas,o savivaldybės sprendimai neatitin-ka vilniečių poreikių”, - LŽ sakėG.Rudžionis.

Sostinės tarybos narys Vidas Ur-bonavičius nusiteikęs dar skeptiš-kiau. Jo tvirtinimu, naujai įdiegta sis-tema yra nepajėgi atlaikyti kasdienviešuoju transportu važinėjančių vil-niečių ir miesto svečių antplūdžio.“Iki šiol neaiškios priežastys, kodėlsistema neveikia taip, kaip turėtų.Dar bandomuoju periodu išryškėjospragos, tačiau į tai nebuvo atsižvelg-ta. Specialistų aiškinimu, kad siste-ma veiktų, būtina perrašyti visą pro-graminę įrangą ir sistemą paleisti išnaujo”, - kalbėjo V.Urbonavičius.

Elektroninis fiaskoVilniečio kortelės elektroninė siste-

ma sostinėje buvo pradėta naudotipraėjusių metų rugpjūčio 15 dieną. Jau

pirmomis valandomis ji neatlaikė no-rinčiųjų įsigyti ar papildyti kortelęantplūdžio. Naująją kortelę įsigiję gy-ventojai prarado senojoje turėtus pi-nigus. Dėl nesibaigiančių nemalonu-mų ir vilniečių pasipiktinimo niekaipnepavyksta atsisakyti popierinių bilie-tėlių. Dar pernai lapkritį įmonės “Su-sisiekimo paslaugos” vadovas buvo pa-

reiškęs, kad prekyba vienkartiniais bi-lietais turėtų nutrūkti iki pirmosios šiųmetų dienos. Tuomet tvirtinta, esą vil-niečio kortelė jau veikia tinkamai ir jo-kių nepatogumų nekils. Tačiau gruo-džio viduryje planai pasikeitė. Senopavyzdžio bilietėliai lieka prekybojebent iki balandžio, o jų galiojimas pra-tęstas iki liepos 1 dienos. •

Seno pavyzdžio bilietėliai lieka prekyboje bent iki balandžio, o jų galiojimas pratęstas iki liepos 1 dienos. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Ministrų kabinetas apsisprendėdėl svarbiausių šių metų darbų.Ekspertai pažymi, kad neužten-ka surašyti ambicingų siekių,būtina numatyti, kaip konkre-čiai jie bus įgyvendinami.

Vakar Vyriausybė pasitarime iš es-mės sutarė dėl 2013 metų veiklos prio-ritetų. Daugiausia dėmesio ketinamaskirti užimtumui didinti ir socialineiatskirčiai mažinti, finansiniam tvaru-muiužtikrinti, energetiniam efektyvu-mui didinti, švietimo, mokslo, kultūrosir sveikatingumo paslaugų kokybei ge-rinti, pirmininkauti Europos Sąjun-gos (ES) Tarybai, užsienio bei gyny-bos klausimams.

Ekspertų vertinimu, pasirinkti prio-ritetai - logiški. Tačiau siekių ganadaug, todėl kyla grėsmė, kad Vyriau-sybė tarp jų “pasiklys”.

Pragaištinga emigracijaPremjero Algirdo Butkevičiaus tei-

gimu, daugiausia pastangų šiemetbus dedama ekonomikai skatinti,darbo vietoms kurti. Jis pažymėjo,kad būtina stabdyti emigraciją. Sa-vaitgalį Vyriausybės vadovas išstudi-javo vieno profesoriaus parengtąanalizę, kurioje nurodoma, kad ne-sikeičiant emigracijos mastui 2021metais darbingo amžiaus žmoniųLietuvoje sumažės 23 proc., o pensi-ninkų padaugės 6 procentais.

Kaip prioritetinį A.Butkevičius iš-skyrė ir jaunimo įdarbinimo klausi-mą, taip pat strateginius energetiniusprojektus - elektros jungtis su Švedi-ja ir Lenkija, dujotiekio tiesimą į pa-starąją valstybę. “Šiandien kalbėjo-me tik apie prioritetus ir dar kartąbuvo paragintos ministerijos, kadvien prioritetų priėmimo neužtenka,reikalingi veiksmai jiems įgyvendin-ti”, - pabrėžė premjeras.

Problemas išspręstų augimasEkonomikos analitiko Rimanto

Rudzkio nuomone, visi Vyriausy-bės numatyti prioritetai yra svar-būs. “Žinoma, jų galbūt daugoka,nes sunku susivokti, kuris priorite-tas pagrindinis”, - pažymėjo jis.

Atsižvelgdamas į emigraciją, šalies

demografines tendencijas, finansų irsocialinės apsaugos sistemos būklę,R.Rudzkis tikino, kad pagrindinisVyriausybės tikslas turėtų būti tva-raus, spartaus ūkio augimo skatini-mas. “Tik tokiu būdu galime išspręs-ti problemas. Jeigu mūsų ekonomikaaugs, emigracija pati nuslops, su vals-tybės finansais bus neblogai, nes di-dės pajamos į biudžetą. Ir priešingai -jeigu ekonomika stagnuos, sustab-dyti emigraciją bus galima tik nežy-miai. Juk žinome, kad pagrindinisemigracijos variklis - per mažos pa-jamos ir tai, jog nebetikima, kad si-tuacija reikšmingai pagerės”, - aiški-no ekspertas.

R.Rudzkis priminė, kad ir anks-tesnė Vyriausybė buvo užsibrėžusiambicingų tikslų. Tačiau nebuvo su-kurtas efektyvus jų įgyvendinimo me-

chanizmas. “Neužtenka gražias idė-jas surašyti popieriuje, reikia paruoš-ti pakankamai detalų konkrečiųveiksmų planą, su terminais, laukia-mais rodikliais, kad būtų galima ma-tyti, kas padaryta per pusmetį, me-tus”, - pabrėžė R.Rudzkis.

Reformas būtina apgalvotiEkonomistės Violetos Klyvienės

vertinimu, Vyriausybės pasirinktiveiklos prioritetai yra logiški ir na-tūralūs. Tačiau, ir jos manymu, kolkas stinga aiškumo, kokiomis prie-monėmis bus siekiama užsibrėžtųtikslų. “Esmė - ne prioritetai, o veiks-mų programa”, - pažymėjo ji.

Anot V.Klyvienės, teigiamą stimu-lą ekonomikai, darbo rinkai ir darbovietų kūrimui duotų pradėtas reno-vacijos procesas. “Renovacija - ne tik

darbo vietų kūrimas, bet ir didesnėenergetinė nepriklausomybė. Jei buspadaryta, kas žadama, ir šis proce-sas pradės realiai veikti, bus galimareikšmingai pasistūmėti vieno ar ki-to tikslo link”, - aiškino analitikė.

V.Klyvienė svarstė, kad mažinti so-cialinę atskirtį gali būti siekiama įve-dant progresinius mokesčius. Ji tikino,kad progresyvumas mūsų mokesčiųsistemoje jau egzistuoja. Tačiau toliaueinant šiuo keliu derėtų įvertinti Lietu-vos padėtį šalių kaimynių ekonomikoskontekste. “Mūsų artimiausia kaimy-nė Latvija ruošiasi žengti kitu keliu:mažinti gyventojų pajamų mokestį, įsi-vesti eurą. Tokiomis sąlygomis mes,kaip investicijų rinka, tampame labainepatraukli. Reformų įvedimas jų ne-apgalvojus, kai kuriais atvejais siekiantpopulizmo, didelės naudos gali ne-duoti, tik padaryti žalos ir sukelti dardidesnį sąmyšį”, - atkreipė dėmesįV.Klyvienė.

Priklausys nuo priemoniųAnot ekonomisto Nerijaus Mačiu-

lio, Vyriausybė išskyrė labai daug veik-

los prioritetų. “Turėti per daug priori-tetų tam tikra prasme yra tas pats, kasneturėti jokio. Per metus pasiekti vis-ką, kas išvardyta, yra labai sudėtinga.Tačiau galbūt ši Vyriausybė sugebės vi-siems šiems prioritetams skirti dėme-sio”, - svarstė jis.

N.Mačiulis pažymėjo, kad kaikurių prioritetų įgyvendinimas yranatūrali prievolė. Pavyzdžiui, už-tikrinti finansinį tvarumą esame įsi-pareigoję įstatymais, ratifikuota ESfiskalinės drausmės sutartimi. Eko-nomistas gyrė ministrų kabineto ke-tinimus išskirtinį dėmesį sutelktiviešųjų paslaugų kokybei gerinti.“Sakyčiau, tai labai geras ir šiek tieknaujas prioritetas, galintis suteiktiesminį proveržį ilgu laikotarpiu.Anksčiau daugiau buvo kalbamaapie viešųjų paslaugų kiekybę: kiekgalėsime turėti studentų universite-tuose, kiek ir kokių nemokamų paslau-gų reikia sveikatos apsaugos srityje.Toks galvojimas, visai nesigilinant įtai, jog kartais tų paslaugų kokybėyra tokia prasta, kad niekas nenu-kentėtų, jeigu jų apskritai nebūtų,buvo viena iš mūsų viešojo sekto-riaus ydų”, - įsitikinęs N.Mačiulis.

Jo teigimu, Vyriausybės veiklosprioritetų įgyvendinimas priklausysnuo pasirinktų priemonių. “Reikiatikėtis, kad prioritetai neliks deklara-tyvūs”, - vylėsi N.Mačiulis.

Skausmingiausias dalykasDarbo ir socialinių tyrimų institu-

to direktorius Boguslavas Gruževs-kis tikisi, kad prioritetus nusistačiusiVyriausybė imsis ryžtingų sprendi-mų užimtumui didinti. Ši sritis, anoteksperto, šiuo metu yra skausmin-giausia. Nors pernai nedarbas suma-žėjo, užimtumo lygis vis dar nepa-kankamas, vienas žemiausių ES.

Didelė problema yra ir darbo už-mokestis. B.Gruževskio teigimu,reikia tobulinti darbo mokėjimosistemą, kad pajamų iš darbo būtųdaugiau ir jos kuo labiau skirtųsinuo socialinės paramos. Tokiu bū-du rastųsi vis daugiau norinčiųdirbti žmonių ir mažėtų veltėdžių.“Jeigu bus užtikrintas užimtumasir jis bus gerai mokamas, manau,po penkerių metų pamiršime apiesocialinę atskirtį”, - įsitikinęsB.Gruževskis. •

Vien gražių Vyriausybės norų nepakaks

V.Urbonavičius:“Specialistų aiškini-

mu, tam, kad sistemaveiktų, būtina perrašyti

visą programinę įrangą ir sistemą paleisti iš naujo.”

Premjeras A.Butkevičius teigė, kad daugiausia pastangų šiemet bus dedama ekonomikai skatinti, darbo vietoms kurti. / Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

N.Mačiulis: “Turėti per daug prioritetų tam tikra prasme yra tas pats, kas neturėti jokio.

Per metus pasiekti viską, kas išvardyta, labai sudėtinga.”

Talonėlis sostinėje - nenugalimas

2013 01 29Lietuvos žinios4 Dienos temos

Nuoširdžiai dėkojame visiems, atjautusiems ir padėjusiems

atsisveikinant su FELIKSU PAKSU.

Ačiū tariame iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos rankų nenuleidusiai gydytojai Irenai Skernevičiūtei,

į paskutinę kelionę palydėti padėjusiems draugams, bendražygiams, Telšių žmonėms ir visiems,

buvusiems kartu su mumis sunkią netekties valandą.

Elena PaksienėRolandas Paksas

KRISTINA KUČINSKAITĖ

Kauno taryba padarė išimtį Dainavos poliklinikoje įsikūrusiaivaistinei - be konkurso išnuomojojai patalpas už mažesnę nei rinkoskainą. Dėl šio sprendimo kai kuriemiesto politikai ketina kreiptis įtarnybinės etikos sargus, mat gydymo įstaigos direktorius irvaistinės vadovė yra sutuoktiniai.

Pramonės prospekte esantis pasta-tas, kuriame įsikūrusi Dainavos polikli-nika, priklauso Kauno miesto savivaldy-bei. Jis dar 1997-aisiais pagal panaudossutartį buvo perduotas neatlygintinainaudotis šiai gydymo įstaigai. Tais pa-čiais metais šiek tiek didesnį nei 100kvadratinių metrų plotą poliklinikosvadovas Giedrius Andziukevičius iš-nuomojo UAB “Pagalbos vaistinė”, ku-riai vadovauja jo žmona Eglė Andziu-kevičienė. Nuomos sutartis vėliau buvopratęsta. Joje numatyta, kad už kvadra-tinį metrą išnuomotų patalpų per mė-nesį mokama 14,20 lito be pridėtinėsvertės mokesčio (PVM).

Praėjusių metų pabaigoje Kaunomerijos valdininkai apsižiūrėjo, kad pa-gal įstatymus Dainavos poliklinika ne-gali pati sudaryti nuomos sutarčių, taddėl tolesnio vaistinės likimo turėjospręsti miesto politikai. Tarybos spren-dimo projekte, kurį parengė merijosTurto skyrius, buvo siūloma nuomosmokestį padidinti iki 40 litų už kvadra-tinį metrą, pridedant PVM. Šiam pro-jektui pritarta.

“Per tarybos posėdį išsakiau Turtoskyriui pastabas, kad siūlomas mokes-

tis yra per mažas ir kad reikėtų skelbtinuomos konkursą. Tačiau niekas į tainesureagavo”, - LŽ pasakojo Kaunotarybos narys Gintautas Labanauskas.

Frakcijos “Dirbam Kaunui” atstovasArtūras Orlauskas pažadėjo kreiptis į Vy-riausiąją tarnybinės etikos komisiją, kadji išaiškintų, ar patalpų nuomos sutartisgalėjo būti pratęsta be konkurso, taip patar etiška taikyti išimtis įstaigoms, kuriųvadovus sieja santuokos saitai. “Gerai ži-nome, kokios pelningos yra polikliniko-se veikiančios vaistinės. Neseniai vykovaistinei skirtų patalpų Šančių poliklini-koje nuomos konkursas. Už kvadratinįmetrą buvo pasiūlyta 150 litų, pridedantPVM. Tad nesunku suskaičiuoti, kiekminėta “lengvata” kainuos miestui”, -piktinosi tarybos narys. Ir pridūrė, kadprieš tai apskritai mokėta “absurdiškaimaža suma”.

Kauno meras Andrius Kupčinskas ti-kino siūlęs padidinti nuomos mokestįbent iki 50 litų be PVM, bet tarybos na-riai tokio sprendimo projekto nepatvir-tino. “Jei būčiau balsavęs prieš, niekas ne-būtų pasikeitę. O sprendimą priimtireikėjo”, - tvirtino miesto vadovas. Tačiaupatalpos Dainavos poliklinikoje, anot jo,ateityje be konkurso nebus nuomojamos.

Kauno merijos Turto skyriaus vedė-jas Antanas Slušnys LŽ negalėjo paaiš-kinti, kodėl politikams buvo pasiūlytasminėtas sprendimo projektas. Paklaus-tas, ar nederėjo įspėti tarybos narių apiegalimą viešųjų ir privačių interesų konf-liktą, A.Slušnys tylėjo.

Dainavos poliklinikos direktorius G.An-dziukevičius LŽ teigė deklaravęs, kad jožmona vadovauja vaistinei, todėl politikaitai turėję žinoti. Bet nuo išsamesnių ko-mentarų telefonu jis susilaikė. •

Artimi ryšiai išimčiai nesutrukdė

Dainavos poliklinikoje veikianti vaistinė sulaukė išskirtinės Kauno politikų malonės. / Kristinos Kučinskaitės nuotrauka

RAIMONDA RAMELIENĖ

Rekordiškai šią kadenciją išsi-pūtusi Seimo valdyba lengvinamokesčių mokėtojų kišenę.Steigiami nauji patarėjų etataiir plečiami seni per metus atsieis apie 100 tūkst. litų.

Seimo pirmininko pavaduotojųpagalbininkams parlamento kance-liarijoje pritrūko etatų. Be patarėjųliko paskutinis Seimo vicepirminin-ku paskirtas Liberalų sąjūdžio ats-

tovas Petras Auštrevičius. Todėl Sei-mo valdyba leido kanceliarijai nuo450 iki 452 padidinti politinio (as-meninio) pasitikėjimo valstybės tar-nautojų pareigybių skaičių. Seimokancleriui Jonui Mileriui pavesta įs-teigti dvi A lygio 16 kategorijos par-lamento vadovo pavaduotojo pata-rėjo pareigybes. Tai reiškia, kadnaujai priimtiems ar paskirtiems pa-galbininkams bus mokama 3645 li-tų alga popieriuje. Jei šie turės stažovalstybės tarnyboje, galės preten-duoti į specialų priedą (nuo 109 iki765 litų, jei dirba 3-21 metus - aut.).

Be to, Seimo valdyba pritarė, kadnuo 15-os iki 16-os būtų padidintaSeimo opozicijos lyderio AndriausKubiliaus patarėjo kategorija.

Seimo vicepirmininkas P.Auštre-vičius LŽ sakė vieną patarėją jau tu-rįs. Drauge pakviesta dirbti jo dabar-tinė padėjėja. “Ji tiesiog pakeisstatusą”, - teigė parlamentaras. Ant-rojo pagalbininko Seimo vicepirmi-ninkas tikino dar ieškantis. “Turiudar laiko iki vasario 1 dienos, kol val-dybos sprendimas įsigalios”, - sakėP.Auštrevičius. Politiko nuomone,dviejų pagalbininkų parlamento vi-cepirmininkui visiškai pakanka.

Pasak Seimo kanclerio J.Mile-riaus, kiekvienas parlamento vice-pirmininkas savo sekretoriate turipo du etatus. Kadangi šioje kaden-cijoje Seimo pirmininkas turi netseptynis pavaduotojus, jų koman-doms suformuoti kanceliarija pristi-go vidinių išteklių. “Situacija tokia.Pasirengimas pirmininkauti Euro-pos Sąjungos (ES) Tarybai vykstanedidinant nė vieno etato. Jei kąnors išleidžiame į pensiją ar kasnors išeina savo noru, į tą padalinįbent metus nieko nepriimame, oetatą atiduodame pirmininkavi-mui”, - aiškino kancleris. GelbstintP.Auštrevičiui, valdyboje kuruojan-čiam pasirengimą pirmininkauti ESTarybai, teko skubiai steigti naujųetatų. Kancleris tikino, kad nau-jiems etatams papildomų lėšų išbiudžeto Seimo kanceliarija šiemetneprašys. “Bus sunku, bet išsiversi-me su tuo, ką turime”, - sakė jis.Projektuojant 2014-ųjų biudžetą,šie etatai jau bus įskaičiuoti. •

Seime steigiami nauji etatai

Tikinama, kad naujiems etatams papildomų lėšų iš biudžeto Seimo kance-liarija šiemet neprašys. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Dienos temos 52013 01 29Lietuvos žinios

JURGA TVASKIENĖ

Žemės ūkio ministerijos(ŽŪM) vadovybėje postusužėmė trys su DP siejamiasmenys. Žemės ūkio vi-ceministru netrukus turė-

tų tapti V.Juknos partijos kolega,Kauno tarybos narys Rytis Šatkaus-kas, su DP jau siejamas ir narystęopozicinėje Tėvynės sąjungos-Lie-tuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijoje sustabdęs vicemi-nistras Mindaugas Kuklierius.

Su DP atstovais ŽŪM vadovybė-je pluša socialdemokratas, jau anks-čiau viceministru dirbęs VidmantasKanopa ir į Lietuvos lenkų rinkimųakcijos (LLRA) glėbį sugrįžusi bu-vusi Vilniaus rajono merė ir Seimonarė Leokadija Počikovska.

Fortūnos numylėtinisRokiškio rajono gyventojai juo-

kauja, kad vos metus šios savival-dybės meru dirbęs 56 metų V.Ka-nopa turi nuojautą pakeisti partiją.Anksčiau aktyviu valstiečių liaudi-ninkų lyderės, ilgametės žemės ūkioministrės Kazimieros Prunskienėsšalininku buvęs politikas, prieš ke-lerius metus peršokęs į socialde-mokratų vežimą, netrukus tapo Ro-kiškio rajono meru (šį postą jampartijos sprendimu sutiko užleistine vieną kadenciją rajonui vadova-vęs socialdemokratas Vytautas Sau-lis - aut.), o praėjusių metų pabai-goje buvo deleguotas į žemės ūkioviceministrus.

Rokiškio mero posto, nebaigęskadencijos, V.Kanopa atsisakė jauantrą kartą. 2000-aisiais, išrinktassavivaldybės vadovu, po metų šįdarbą jis paliko dėl siūlymo vado-vauti bendrovei “Anykščių vynas”.Po dvejų metų politikas išėjo ir iššios įmonės - dėl pareigų ŽŪM.

Panašiai kaip darbovietes V.Ka-nopa keičia ir politines partijas. Pokelerius metus jis buvo Lietuvoscentro sąjungos, Lietuvos valstie-čių partijos, Lietuvos valstiečiųliaudininkų sąjungos narys.

“Socialdemokratų partija - vienadidžiausių ir stipriausių, o jos pro-grama man artimiausia, čia galiugeriausiai pritaikyti savo sugebėji-mus”, - prieš dvejus metus, perei-damas pas socialdemokratus, kal-bėjo politikas.

Tai, kad Rokiškio rajono gyven-tojai nesidžiaugia juos nuolat pa-metančiu meru, neslėpė buvęs me-ras parlamentaras V.Saulis.

“Kita vertus, jis ir anksčiau Ro-kiškio kraštui buvo tvirta atramaŽemės ūkio ministerijoje, manome,kad ir dabar neliks skolingas savokrašto žmonėms. Be to, tikrai ži-nau, kad ministerijos kolektyvas jolaukė sugrįžtant. Juk V.Kanopa tendirbo šešerius metus, o ministeri-jos valstybės sekretorius tais laikaisbuvo ministrės dešinioji ranka”, -sakė V.Saulis.

Žemės ūkio akademiją baigęs,technikos mokslų daktaro laipsnįturintis V.Kanopa 2003-iaisiais, lai-mėjęs konkursą eiti ŽŪM sekreto-riaus pareigas ir persikėlęs į sosti-nę, su Rokiškiu ryšių nenutraukė.Rajone iki šiol veikia jam priklau-santi sūnaus vadovaujama mėsosgaminiais prekiaujanti bendrovė“Daivida”.

2011 metais tapęs Rokiškio meru,V.Kanopa į šį miestelį gyventi ne-grįžo. Politikas beveik kasdienįveikdavo 300 kilometrų atstumą,važinėdamas iš sostinės ir atgal.V.Kanopa vairavo naują visureigį“Dacia Duster” - jį politikas, kuriošeimos turtas vertinamas 1,8 mln.litų, laimėjo loto lošime prieš patmero rinkimus.

Kasos aparatų “tėvas”40-metis M.Kuklierius dar prieš

porą mėnesių pats pretendavo va-dovauti ŽŪM. Jo kandidatūrą atme-tė premjeras Algirdas Butkevičius,išgirdęs kandidato samprotavimusapie “mažesne blogybe” įvardytąbendradarbiavimą su kairiaisiais.

Vis dėlto M.Kuklierius ministe-rijoje liko, kaip ir anksčiau, sutikęseiti viceministro pareigas. Toks josprendimas ne juokais užrūstinobuvusius bendražygius.

“Galiu pasakyti: norėjo būti kle-bonu, o liko klapčiuku. Šito jo po-sūkio nesuprantu, nežinau, ar taipjis pasielgė vien dėl pasiūlytų parei-gų. Kita vertus, M.Kuklierius yrakompetentingas specialistas. Betlaikas geriausiai įvertina darbus, iršiuo atveju manyčiau, kad ministe-rija be jo nepražūtų”, - LŽ kalbėjobuvęs žemės ūkio ministras KazysStarkevičius.

M.Kuklieriui apsisprendus dirb-ti “darbiečio” V.Juknos komando-je, TS-LKD vadovybė sustabdė jonarystę partijoje. Vis dėlto konser-vatoriai labai pykti negali - prieš su-tikdamas prisidėti prie jų koman-dos politikas priklausė Liberalų ircentro sąjungai, vadovavo šios or-ganizacijos Kauno skyriui.

M.Kuklieriaus atsiradimas ŽŪMvadovybėje 2009-aisiais tuo metu sie-tas su didesniu mėsos perdirbėjų įsi-galėjimu šioje institucijoje, K.Pruns-kienės darbo metais vadintoje“pienininkų” ministerija. Kaip žino-ma, prieš pradėdamas viceministrokarjerą, M.Kuklierius buvo Lietuvosmėsos perdirbėjų asociacijos genera-linis direktorius. Būtent su šiuo poli-tiku sietas dešiniųjų Vyriausybėssprendimas kasos aparatų turgavietė-se diegimą pradėti nuo mėsos pre-keivių, esą sudariusių konkurencijądidiesiems perdirbėjams.

Mezgė politinius ryšiusĮ žemės ūkio ministro kėdę pre-

tendavo ir 43 metų “darbietis”, vie-nas partijos kūrėjų, Kauno miestotarybos narys R.Šatkauskas, mėne-sio pabaigoje turintis sėsti į vicemi-nistro kėdę. Aukštesnio posto praė-jusių metų pabaigoje jis atsisakėpats, prezidentei Daliai Grybaus-kaitei pranešus, jog ji norėtų DPpriskirtuose valstybės postuose ma-tyti nepartinius vadovus.

Radioelektroniką Kauno techno-logijos universitete baigęs klaipėdie-tis R.Šatkauskas turi valstybinio dar-bo patirties. 2005-2008 metais jis ėjoaplinkos viceministro pareigas ir dėljų atsisakė 2006-aisiais atsiradusiosgalimybės tapti Seimo nariu.

“Jau daugiau nei metus dirbu vals-tybės tarnyboje - Aplinkos ministeri-joje einu atsakingas pareigas ir esurimtai įsitraukęs į šią veiklą. Yra dau-gybė pradėtų darbų, projektų, už ku-riuos jaučiuosi atsakingas. Manau,kad būsiu naudingesnis ir toliaunuosekliai dirbdamas aplinkos ap-saugos srityje”, - tuo metu kalbėjoR.Šatkauskas.

Tuometis aplinkos ministras Arū-nas Kundrotas LŽ aiškino apie šįbuvusį pavaduotoją galintis papasa-koti nedaug. “Mano laikais jis buvodaugiau atsakingas už santykius suSeimu, su savo atstovaujamos parti-jos parlamentine frakcija. Tas parei-gas, sakyčiau, jis atliko gerai”, - sa-kė eksministras.

Tikisi principingumoNaujokė ministerijos vadovybėje,

bet ne valstybės institucijoje, yraLLRA deleguota 57 metų L.Počikovs-ka. Anksčiau ji ne vienus metus ėjoVilniaus rajono savivaldybės merėspareigas, o 2004-2008 metais dirboSeime. Būtent parlamente L.Počikovs-

ka, viena LLRA kūrėjų, nutraukėbendradarbiavimą su šia partija. Tokįsprendimą ji tuomet aiškino LLRA ly-derio, irgi Seime dirbusio ValdemaroTomaševskio vienvaldiškumu ir ne-noru atsižvelgti į kitokią nuomonę.

“Yra partijoje tokių dalykų, kurieman nepatinka. Mano sprendimasbrendo kelerius metus”, - teigė par-lamentarė. Tuo metu V.Tomaševskistvirtino, esą su L.Počikovska labaigerai sutarė. Jos sprendimą išeiti išpartijos LLRA lyderis aiškino mo-ters “asmeninėmis problemomis”.

2008 metais L.Počikovska Seimonario mandato siekė su K.Prunskie-nės vadovauta Lietuvos liaudies par-tija. Nepasisekus antrą kartą taptiSeimo nare, moteris kuriam laikuibuvo pradingusi iš aktyvios politikos.

Buvęs žemės ūkio ministras K.Star-kevičius teigė neabejojantis, kad L.Po-čikovska ministerijoje kuruos žemėsklausimus - būtent žemės grąžinimo

Vilniaus krašte problemas nuolat ak-centuoja LLRA. “Duok Dieve, kadsprendimai būtų priimami ne vienospartijos, bet visų Lietuvos piliečių la-bui”, - vylėsi konservatorius.

Su L.Počikovska Seimo Valstiečiųliaudininkų frakcijoje ketverius me-tus dirbusi parlamentarė Rima Baš-kienė tvirtino apie kolegę galinti kal-bėti tik gerai. “Ji labai pareiginga,dalykiška. Problemas spręsdavo la-bai konkrečiai, ir visada - nuo A iki Z.Jos atsakingumas dirbant visada ma-ne labai žavėjo”, - aiškino politikė.

R.Baškienė tvirtino netikinti, kadL.Počikovska, tapusi viceministre,aklai vykdys ją delegavusios parti-jos nurodymus. “Ją prisimenu kaiplabai principingą politikę, tad ma-nyti, jog L.Počikovska bus suinte-resuota vien LLRA tikslais, būtų ne-teisinga - esu tikra, kad ji elgsisvalstybiškai, principingai bei atsa-kingai”, - kalbėjo Seimo narė.•

Komandoje - du nepatvirtinti ministraiDarbo partijai (DP) atstovaujančio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pavaduotojais tapo net du į jo postą siūlyti DP deleguoti politikai. Kiti viceministrai lenkia ministrą ir darbo valstybės tarnyboje patirtimi, ir politiniu svoriu.

Žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska1972-1975 m. dirbo Termoizo-liacijos institute laborante.1979-1993 m. dirbo Techninėsestetikos mokslinio tyrimo ins-titute ekonomiste, vyr. finansi-ninke. 1992 m. baigė studijas Vilniausuniversiteto Ekonomikos fakultete.1993-1995 m. - Vilniaus rajonomerijos Kontrolės tarnybos viršininkė.1995-2004 m. - Vilniaus rajonotarybos narė, Vilniaus rajono merė. 2004-2008 m. - Seimo narė.

Kandidatas į žemės ūkio viceministrus Rytis Šatkauskas1994 m. - Kauno technologijosuniversiteto Radioelektronikosfakultetas, inžinierius.2001 m. - Kauno technologijosuniversiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetas, vadybosmokslų magistras. 1996 m. įkūrė UAB “Sabelija”Kauno skyrių ir pradėjo jam vadovauti. 1997 m. įkūrė UAB “Sabelijosprekyba” ir tapo jos direktoriumi. 2005-2008 m. - aplinkos viceministras.Nuo 2007 m. - Kauno miesto savivaldybės tarybos narys.

Žemės ūkio viceministras Mindaugas Kuklierius1996 m. - Lietuvos žemės ūkiouniversiteto Ekonomikos fakulte-tas, žemės ūkio ekonomika ir organizavimas. 1999-2000 m. studijavo PietųDanijos universitete Odensėje. 2006 m. studijavo politiniusmokslus Birmingamo universite-te, Anglijoje. 1996 m. pagal studentų mainųprogramą mokėsi JAV Pietų Ilino-jaus ir Ilinojaus universitetuose. 1997-1999 m. - Žemės ūkio mi-nisterijos Tarptautinio bendra-darbiavimo departamento direktorius.2000-2001 m. - žemės ūkio viceministras. 2001-2003 m. - Vilniaus banko ekonomistas.2003-2005 m. - banko “Nord/LB” kredito analitikas. 2006-2007 m. - Lietuvos žemės savininkų sąjungos bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos ekspertas.2007-2008 m. - Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius. 2008 m. gruodžio mėn. - 2009 m. balandžio mėn. - žemės ūkio ministro patarėjas. 2009-2012 m. - žemės ūkio viceministras.

Žemės ūkio viceministras Vidmantas Kanopa1979 m. baigė Lietuvos žemėsūkio akademiją, žemės ūkio inži-nierius mechanikas.1985 m. Lietuvos žemės ūkioelektrifikacijos mechanizacijostyrimo instituto neakivaizdinėjeaspirantūroje apgynė disertaciją,suteiktas technikos mokslų dak-taro laipsnis. 2001-2003 m. studijavo Tarptau-tinėje aukštojoje vadybos mokyk-loje, vadybos magistras.1979 m. - Moškėnų tarybinioūkio inžinierius mechanikas.1983 m. išrinktas “Naujo gyvenimo” kolūkio pirmininku.1989-1990 m. - Rokiškio rajono vykdomojo komiteto Plano komisijos pirmininkas.1990 m. - Obelių tarybinio ūkio direktorius.Nuo 1991 m. - Rokiškio rajono valstybinės prekybos įmonės vadovas, reorganizavus -UAB “Daivida” steigėjas ir vadovas.1992 m. įkūrė banko “Hermis” Rokiškio filialą.2000-2001 m. - Rokiškio rajono savivaldybės meras. 2001-2003 m. - AB “Anykščių vynas” generalinis direktorius. 2003-2008 m. - Lietuvos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius.2011-2012 m. - Rokiškio rajono savivaldybės meras.

K.Starkevičius: “Duok Dieve, kadsprendimai būtų

priimami ne vienospartijos, bet visų Lietuvos piliečių

labui.”

Eltos nuotraukos

Erlendo Bartulio nuotrauka

Lenkijoje vilkinamas tyrimasdėl dviejų slaptame JAV Centri-nės žvalgybos valdybos (CŽV)kalėjime Lenkijoje laikytų vy-rų. Jų advokatai tvirtina, kadšis istorinis baudžiamasis tyri-mas žlugdomas, nes bylosperdavimas teismui galėtų sukelti nepatogumų Varšuvai.

Lenkijos prokurorai tiria savo šaliesvaidmenį JAV slaptųjų tarnybų veik-los schemoje. Pagal šią schemą tarp-tautinio teroristų tinklo “Al-Qaeda”nariai prieš dešimtmetį būdavo skrai-dinami į sulaikymo centrus, esančiusuž Jungtinių Amerikos Valstijų ribų.Šiuose sulaikymo centruose terorizmuįtariami asmenys galėjo būti laikomi irtardomi nesilaikant įstatymų.

Lenkija ir Lietuva - dvi šalys, kuriospradėjo baudžiamuosius tyrimus dėlslaptųjų kalėjimų, tačiau tyrimas Len-kijoje įstrigo. Paviešinta informacijarodo, kad šis tyrimas gali lemti kalti-nimus kai kuriems aukščiausiemsLenkijos politikams bei supykdytisvarbų Lenkijos sąjungininką Vašing-toną. Advokatai, žmogaus teisių akty-vistai ir kiti su šia byla susipažinę šal-

tiniai sako, kad tyrimas įstrigo, kaipraeitų metų pradžioje nuo šio pro-ceso buvo nušalinti jį pradėję tyrėjai.“Šią bylą akivaizdžiai kontroliuoja po-litikai. Politiškai patogiausia, kad ji bū-tų vilkinama”, - sakė CŽV kalėjimesėdėjusiam Saudo Arabijos piliečiui

Abd al Rahimui al Nashiri atstovau-jantis advokatas Mikolajus Pietrzakas.

Lenkijos pareigūnai tvirtina, kadprokurorai veikia nepriklausomai, opatys prokurorai sako, kad rinkdamiįrodymus daro viską, ką gali. Pasak jų,šį procesą iš dalies vilkina JAV parei-

gūnai, kurie nenori suteikti Lenkijosprokurorams informacijos. JAV am-basados Varšuvoje atstovas atsisakėkomentuoti šį tyrimą, nes jis susijęs sužvalgybos klausimais. Buvęs JAV pre-zidentas George’as W.Bushas 2006metais yra sakęs, kad CŽV turėjo su-laikymo centrų užsienyje, tačiau Va-šingtonas neatskleidė, kur ir kaip jieveikė.

Penktus metus besitęsiantis tyri-mas gali baigtis kitą mėnesį, tačiauprokurorai nurodė, kad greičiausiai jįpratęs. Lenkijos senatorius JozefasPinioras, raginęs atlikti išsamų CŽVveiklos jo šalyje tyrimą, sakė, jog vie-na iš pagrindinių vilkinimo priežas-čių - saugumo pareigūnų spaudimas.

Vienas iš nedaugelio Lenkijos pa-reigūnų, kada nors komentavusiųCŽV programą, buvo karinės žvalgy-bos tarnybai vadovavęs Marekas Du-kaczewskis. Jis 2010 metais sakė, kadVaršuva bendradarbiavo su JAV ko-voje su islamo ekstremistais. Tačiaupaklaustas apie bazę Senuosiuose Kei-kutuose pareiškė, kad ji galėjo būtinaudojama tik kaip atostogų ir moky-mų centras iš misijų Afganistane grįž-tantiems JAV agentams. “Tas centrasyra gražioje vietoje. Galbūt pareigū-

nai, atlikę užduotis kitose pasauliovietose, užsukdavo ten pasidalyti sa-vo žiniomis arba įžvalgomis”, - sakėM.Dukaczewskis.

Sprendžiant iš dokumentų, ku-riuos pateikė abiejų buvusių kaliniųadvokatai, jie buvo atskraidinti į ne-didelį Šymanų oro uostą ir išvežti įvieną Lenkijos žvalgybos akademi-jos bazę prie ežero Senųjų Keikutųkaime, esančiame už maždaug 180kilometrų į šiaurę nuo Varšuvos.Kaip teigiama, toje bazėje buvo įkur-dintas slaptas CŽV kalėjimas. Lenki-jos pareigūnai niekada nėra viešaipripažinę, kad jų šalyje veikė CŽVkalėjimai.

Tuo tarpu Europos Taryba ir Jung-tinės Tautos savo ataskaitose nurodo,kad esama įrodymų, jog CŽV slaptie-ji kalėjimai taip pat veikė Rumunijo-je, Lietuvoje, Tailande ir galbūt kitur.Žmogaus teisių organizacijos ir kitiaktyvistai tvirtina, kad CŽV kalėji-muose rengdavo tardymus, kurių me-tu naudodavo neleistinus metodus.CŽV agentai mušdavo ir kankindavoterorizmu įtariamus žmones bei imi-tuodavo jų skandinimą. •Reuters, BNS, LŽ

2013 01 29Lietuvos žinios6 Lietuva ir Europa

Europos Sąjungos (ES) širdyje į skurdo gniaužtus patenka vis daugiau žmonių. Belgijojebankrutuoja įmonės ir gausėjabedarbių.

Belgijoje vis daugiau gyventojų nesu-geba sudurti galo su galu. Viena jų - Ta-nia Godefroot. Moteris, apsirengusi šil-tą paltą, žvarbią žiemos popietę keliaujaį “Maisto banką”. Taniai trūksta pini-gų, todėl ji stovi eilėje, kad gautų pro-duktų, menkai šildomame “Maistobanko” pastate. T.Godefroot laukia il-giau kaip pusvalandį. Ji pasiima litrąpieno, kepalėlį duonos, pakuotę kiau-šinių ir kitų gėrybių. ES finansuojama“Maisto banko” programa - tikras iš-sigelbėjimas nepriteklių kenčiantiemsžmonėms. T.Godefroot skaičiuojakiekvieną centą, nes šiuo metu neturidarbo. Jos dukra sunkiai serga, todėlbedarbė moteris nemažai pinigų išlei-džia vaistams.

“Išgyvenu už 180 eurų (623 litus)per mėnesį. Tiek lieka, kai sumokuuž komunalines paslaugas ir nuper-ku dukrai vaistų”, - guodėsi T.Godef-root. Moteris skundėsi, kad “Maistobankas” tiekia vis mažiau produktų,o eilės prie jų nuolat ilgėja. “Krizėprivertė belgus skursti. Vis daugiaužmonių apsilanko “Maisto banke”, -sakė nepasiturinti belgė.

T.Godefroot gyvena Flandrijos re-giono Gento mieste, kuris įsikūręsšiaurinėje Belgijos dalyje. Tai vienasgražiausių šalies miestų. Jo akmeni-mis grįstos gatvelės ir vaizdingi sena-miesčio pastatai traukia turistus iš už-sienio ištisus metus. Flandrija - vienasturtingiausių Europos regionų, tačiaunet ir jo gyventojų neaplenkia skur-das. Netoli nuo Gento esančiameBriuselyje dirbantys Belgijos ir ES pa-reigūnai nerimauja. Ekonomikos kri-zė nesitraukia, o nepasiturintieji tam-pa dar neturtingesni.

Bankrutuoja įmonėsFlandrijos kovos su skurdu orga-

nizacijos specialistas Peteris Heirma-nas mano, kad ši problema nuolat di-dėja. “Žmonės praranda darbus,

bendrovės bankrutuoja. DaugelisBelgijos įmonių šiuo metu išparduo-da atsargas. Gamyba jose krizės laiko-tarpiu sustojo”, - kalbėjo P.Heirma-nas. Jo manymu, socialinė krizėBelgijoje prasideda kaip tik dabar.

Nors ekonominės krizės padari-niai čia ne tokie skaudūs kaip PietųEuropos valstybėse, Belgijos ekono-mikos recesija jau laikosi kelerius me-tus. Ekspertai prognozuoja, kad2013-aisiais šalyje prasidės stagnaci-ja. Praėjusiais metais įmonių bankro-tų skaičius pasiekė rekordinį lygį. Spė-jama, kad šiemet jų žlugs dar daugiau.

Walteris Verstraetensas su dukraCharlotte - vienos mažos chemijos įmo-nės, kuriai gresia bankrotas, savininkai.Nedideliame kambarėlyje tėvas ir duk-ra atlieka bandymus su cheminėmismedžiagomis, pilsto jas į stikliniusvamzdelius. Dešimt metų šeima kūrėįmonę “H & V”, tačiau greitai ji gali iš-nykti iš Belgijos bendrovių katalogo.

“Bankai nesuteikia kredito. Mūsųįmonė maža, be to, turime finansi-

nių sunkumų”, - neslėpė W.Verstrae-tensas. Jis pakartojo P.Heirmano žo-džius ir patvirtino, kad Belgijoje yrataip pat blogai kaip visoje Europoje.“Prasčiau, matyt, tik Graikijoje ir Is-panijoje. Iš visų jėgų stengiamės iš-saugoti įmonę, tačiau turime atleistikai kuriuos darbuotojus, nes neišga-lime mokėti jiems atlyginimų”, - sa-kė chemijos įmonės savininkas.

Vyriausybė imasi reformųFlandrijoje nedarbas siekia apie 7

procentus. Jis gerokai mažesnis ne-gu prasiskolinusiose Pietų Europosvalstybėse. Ekonomikos ekspertaipažymi, kad Belgijos valdžia sugebakontroliuoti viešąsias išlaidas. Nors

valstybės skola vis dar didelė, šaliesvyriausybė tikisi, jog biudžeto defici-tas neviršys ES nustatytos 3 proc.bendrojo vidaus produkto ribos.

Gento universiteto ekonomikosprofesorius Koenas Schoorsas mano,kad ekonomikos krizė privertė Belgi-jos vyriausybę imtis nepopuliarių, betbūtinų reformų. “Apie ateitį mąstauoptimistiškai. Daugelis reikalingų re-formų vyksta jau dabar. Jos padės Bel-gijai išvengti kracho. Šalis niekada ne-atsidurs tokioje padėtyje, kokioje šiuometu yra Graikija”, - įsitikinęsK.Schoorsas.

Anot ekonomikos profesoriaus,pensijų reforma ir apkarpyta bedar-bio pašalpa padės sumažinti tiek vals-

tybės išlaidas, tiek biudžeto deficitą.Tačiau tai, jo nuomone, gali skaudžiaiatsiliepti paprastiems Belgijos gyven-tojams. “Belgai turės dirbti ilgiau, obedarbiai dar labiau susiveržti dir-žus”, - pabrėžė K.Schoorsas.

Darbuotojai streikuojaBedarbių Belgijoje gausėja. Netru-

kus dar daugiau jų atsiras rytiniameGenko mieste, kuriame “Ford” už-daro automobilių gamyklą. Tai kelianerimą automobilių pramonės dar-buotojams, nes jie, norėdami gautikitą darbą, turės keisti profesiją.

Pranešimas apie “Ford” gamyklosuždarymą Genko mieste buvo pa-skelbtas praėjusių metų spalį. Jame tei-giama, jog darbo neteks 4 tūkst. šiosįmonės darbuotojų. “Ford” apskaičia-vo, kad dėl ekonomikos recesijos ir eu-ro zonos skolų krizės kompanija nesu-geba parduoti visų automobilių irnuolat patiria nuostolių.

Žinia apie gamyklos uždarymą su-krėtė “Ford” darbuotojus. Jie pradė-jo streiką, surengė už įmonės vartųmitingą ir pareiškė vadovams, kadneleis parduoti automobilių, jeigu ga-mykla greitai bus uždaryta. Po dery-bų su vadovybe kai kurie darbuoto-jai sugrįžo į darbą, tačiau nauji“Ford” automobiliai, stovintys dide-lėje aikštelėje, vis dar akylai “saugo-mi”. Žmonės ten geria kavą, arbatą irvalgo karštą sriubą, kad sušiltų žvar-bią žiemos dieną. Darbuotojai tikisi,jog įmonės vadovai bus geranoriški irneatleis jų.

Aikštelėje budi ir Debby Metten.Moteris jaučiasi nesaugiai, nes jos atei-tis - neaiški. “Kai būsiu atleista iš dar-bo, grįšiu į profesinę mokyklą. Norė-čiau įgyti naują specialybę, nesautomobilių pramonėje nesitikiu ras-ti darbo”, - kalbėjo D.Metten. Jos ko-lega Mario Vannoppenas taip patjaučiasi nusivylęs. “Automobilių ga-mykloje dirbu jau 22 metus. Vyliausičia darbuotis iki pat pensijos, tačiaunelemta ekonomikos krizė sujaukė vi-sus planus”, - neslėpė pasipiktinimoM.Vannoppenas. •Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Ekonomikos krizė smogia Belgijai

Nors ekonominės krizės padariniai čia ne tokie skaudūs kaip Pietų Europos

valstybėse, Belgijos ekonomikos recesija jau laikosi kelerius metus.

Genko “Ford” automobilių gamyklos darbuotojai protestais tikisi susigrąžinti darbą. / AFP/Scanpix nuotrauka

CŽV kalėjimai galėjo veikti Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje ir kitose šalyse. / PA/Wire/Scanpix nuotrauka

Lenkijaneigiajos teritorijoje buvus CŽVkalėjimą

Pasaulis 72013 01 29Lietuvos žinios

VILJAMA SUDIKIENĖ

Šiuo metu Egiptą purto antranuo lapkričio smurto banga,tačiau lietuvių turistų tai neatbaido nuo kelionių į piramidžių šalį.

Nuo vakar trijose Egipto provinci-jose prie Sueco paskelbta nepapras-toji padėtis ir įvesta komendanto va-landa. Armijai suteiktas leidimasveikti kaip policijai ir suiminėti civi-lius. Tokį sprendimą Egipto prezi-dentas Mohamedas Mursi paskelbėpo kelias dienas trukusių riaušių, perkurias žuvo dešimtys žmonių. Be to,prezidentas perspėjo, kad nedvejo-damas imsis ir tolesnių žingsnių, jeiiškils grėsmė šalies saugumui.

Didžiausio Lietuvoje kelionių įEgiptą organizatoriaus “Novaturas”rinkodaros projektų vadovė Ieva Do-relaitienė “Lietuvos žinioms” teigė,kad Egipto kurortai, į kuriuos vyksta“Novaturo” klientai, yra toli nuo pi-lietinių neramumų zonų. “Tad susi-klosčiusi padėtis nekelia pavojausEgipte poilsiaujantiems lietuviams.Tai patvirtino ir mūsų vietos partne-riai, atidžiai stebintys padėtį šalyje.Klientų saugumu mes rūpinamės irjuo nerizikuojame. Iki šiol neprireikėjokių specialių veiksmų”, - sakė I.Do-relaitienė.

Pasak jos, keliaujančiųjų skaičius išLietuvos į Egiptą nesumažėjo, nė vie-nas klientas iki šiol neatšaukė savo ke-lionės, visi suplanuoti skrydžiai įvyks.

“Manome, kad lietuviai atostogų

planų nekeičia tiek dėl gero oro beimėgstamos pramogos - nardymo,tiek dėl pasitikėjimo kelionių organi-zatoriumi”, - aiškino I.Dorelaitienė.

Prezidentas nusiteikęs ryžtingai

Per valstybinę televiziją sekmadie-nio vakarą M.Mursi neslėpė pykčioir beveik šaukė pareikšdamas, jog ne-paprastosios priemonės galios 30 die-nų Port Saido, Sueco ir Ismailijos pro-

vincijose. Ten įvedama komendantovalanda nuo 22 iki 6 valandos. Drau-ge prezidentas pabrėžė, jog šalis jo-kiu būdu negrįš į autoritarizmą. “Mesneatsisakysime laisvės, demokratijosir įstatymo viršenybės”, - pabrėžė jis.

Riaušes Port Saide išprovokavoteismo skirtos mirties bausmės fut-bolo aistruoliams. Jie buvo nuteistiuž dešimtis žmonių gyvybių nusine-šusias pernykštes riaušes. Paskelbusnuosprendį įpykusios minios štur-mavo policijos nuovadas, nusiaubėir padegė armijos klubą, mėtė Mo-lotovo kokteilius į saugumo pajėgasir blokavo kelius. Per šiuos savait-galio neramumus Port Saide žuvoapie 50 žmonių, tarp jų į krūtinę pa-šautas paauglys bei du policininkai.Per aukų laidotuves gedėtojai šaukė:“M.Mursi yra Dievo priešas!” Kairepolicija susirėmė su protestuotojais,kaltinančiais M.Mursi išdavus revo-liucijos, prieš dvejus metus nuvertu-sios autoritarinį lyderį Hosni Muba-raką, siekius. Neramumai Tahriroaikštėje privertė nebedirbti netoli josesančias JAV ir Didžiosios Britanijosambasadas. Jie taip pat rodo, kokiedideli nesutarimai drasko islamiškųpartijų dabar valdomą Egiptą. Pyktįdidina lėtas pokyčių tempas.

Dialogas gali būti bereikšmisPo savaitgalio smurto proveržio

M.Mursi pakvietė opoziciją dalyvau-ti dialoge. Tarp prezidento pakvies-tųjų - reformų Egipte šalininkas No-belio taikos premijos laureatasMohammedas El Baradei, buvęs Ara-bų lygos vadovas Amras Moussa ir

trečias prezidento rinkimuose likęskandidatas, kairiųjų politikas Ham-deenas Sabahi. Visi trys priklausoNacionaliniam gelbėjimo frontui,prie kurio šliejasi pagrindinės opozi-cinės partijos. Tačiau jos gana skep-tiškai vertina prezidento kvietimą sa-kydamos, jog jis bereikšmis, jei nebuskalbama apie paskubomis priimtosislamistinės Konstitucijos, kuri taippat kėlė daug aistrų bei smurtiniųprotestų, taisymą. Prezidentas taip

pat sulaukė kritikos, kad neprisiimapolitinės atsakomybės už pratrūku-sį smurtą ir po 30 metų trukusioH.Mubarako režimo nepateikia jo-kios Egipto ateities vizijos, neturi po-litikos, kaip spręsti, atrodo, nepabai-giamas 85 mln. gyventojų turinčioEgipto problemas - nuo žlungančiosekonomikos iki didžiulio socialinioneteisingumo bei augančio nusikals-tamumo ir chaoso gatvėse.

Turizmas atsigaunaPrieš dvejus metus įvykusi revo-

liucija sudavė didžiulį smūgį vienaisvarbiausių Egipto ekonomikos ša-kų - turizmui. Vis dėlto naujausiskaičiai rodo, kad chaosas Egipte ga-lutinai turistų neišvaikė. Šį mėnesįEgipto turizmo ministerija paskelbė,kad 2012 metais užsienio turistų pa-daugėjo 17 proc., o jų atneštos paja-mos - 13 procentų. Manoma, kad2012 metais Egiptas sulaukė 11,5mln. turistų ir iš to gavo 9,9 mlrd. do-lerių. Tai mažiau nei iki revoliucijos,kai Egiptą per metus aplankydavo14,5 mln. turistų, o šalis iš jų uždirb-davo 12,5 mlrd. dolerių. Iki revoliu-cijos turizmas sudarė 11 proc. Egip-to ekonomikos. Egiptas puoselėjaviltį, kad šių metų pabaigoje turizmosrityje pasieks ikirevoliucinį lygį. •

Lietuvių negąsdina chaosas Egipte

I.Dorelaitienė.: “Keliaujančiųjų skaičius iš Lietuvos į Egiptą nesumažėjo, nė vienas

klientas iki šiol neatšaukė savo kelionės, visi suplanuoti skrydžiai įvyks.”

Tai, kas nutiko naktiniameklube, primena vaizdus išsiaubo filmo. Likusių gyvųjųpasakojimai drasko širdį netekusiems artimųjų.

Brazilija paskelbė trijų dienų gedu-lą dėl žuvusiųjų per gaisrą naktiniameklube pietiniame šalies Santa Marijosmieste - jų, patikslintais duomenimis,yra 231. Policija suėmė klubo savinin-ką bei du grupės, per koncertą naudo-jusios pirotechniką, narius. Taip patišduotas orderis dar vienam klubo sa-vininkui suimti.

Valdžia skelbia, kad daugumaaukų - studentai, uždusę nuo dū-mų arba sutrypti kilus panikai.Gaisrą populiariame “Kiss” klubesukėlė ten koncertavusios grupėsblogai veikianti pirotechnika. Be to,klubo priešgaisrinės saugos leidi-mas, pasirodo, nustojo galioti dar2011 metų rugpjūtį. Tai buvo dau-giausia aukų per pastarąjį dešimt-

metį pasiglemžęs gaisras pasaulyje. Giminaičiai vis dar karštligiškai

ieškojo artimųjų pasirodžius siaubin-giems pasakojimams apie bandymusištrūkti iš pragaro. Šoko ištikti išsigel-bėjusieji, daugiausia - studentai išSanta Marijos universiteto, pasakojoapie užblokuotus išėjimus ir kylan-čias liepsnas, trypiamus ar nuo dū-mų trokštančius pramogautojus.“Mačiau aukų, kurių viena veido pu-sė buvo išsilydžiusi, - pasakojo MaxasMulleris, jis ėjo pro šalį ir pradėjo fil-muoti chaotiškas scenas prie klubo. -Patyriau traumą. Sunku pamiršti, kąmačiau. Vieni bandė ištrūkti, kiti su-stojo daryti dirbtinio kvėpavimo, betnežinodami, kaip tai daryti, laužėžmonėms kaulus.”

“Tai buvo absoliutus siaubas. Ne-tekau labai brangaus draugo. Avari-niai išėjimai buvo uždaryti, o tadaper sumaištį pamečiau draugą, - vie-tos televizijai pasakojo jaunas odon-tologas Mattheus Bortolotto. - Tadaman ant rankų mirė mergina. Jutau,

kaip nustojo plakti jos širdis. Tokiųdalykų buvau matęs tik filmuose.”

“Mano draugui pavyko ištrūkti,bet tada jis patyrė širdies smūgį irmirė”, - sakė 19-metė inžinerijosstudentė Ana Paula Miller.

Santa Marija yra į vakarus nuo Por-to Alegrės, kur 2014 metais vyks kaikurios pasaulio futbolo čempionatorungtynės. Dėl gaisro Brazilija skubiaiatidėjo renginį “500 dienų iki 2014 me-tų pasaulio čempionato”, kuris vakarbuvo planuotas sostinėje Brazilijoje.Sveikatos apsaugos ministras Alexand-re Padilha paskelbė, kad vyriausybėsprioritetas dabar yra “gelbėti tas gyvy-bes, kurias dar galima išgelbėti”. Su-žeistųjų ligoninėse yra 116, kai kuriųbūklė - kritinė.

Šiurpesnis gaisras buvo kilęs tik2000 metais prekybos centre ir dis-kotekoje Kinijos centriniame regio-ne esančiame Luojange, kai žuvodaugiau kaip 300 žmonių. •AFP, Reuters, BNS, LŽ

Tokie vaizdai iš Kairo greičiau primena karą nei turizmo rojų.

Brazilijoje - trijų dienų gedulas

Egiptiečiai su kupranugariais laukia turistų prie piramidžių Gizos slėnyje. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Ugnies nuniokotas “Kiss” klubas”. / Reuters/Scanpix nuotrauka

2013 01 29Lietuvos žinios8 Pasaulis

Praėjus penkeriems metamsnuo recesijos pradžios tampaaišku, kad vidurinė klasė nete-ko milijonų darbo vietų ir šisskaičius bauginamai didėja.Analitikai įspėja, kad padėtisdaug blogesnė, nei atrodo išpirmo žvilgsnio.

Milijonai darbo vietų niekada ne-bus atkurtos ir daugybė jų dar išnyks.Taip teigia darbo rinkos ekspertai. Irtaip nutiks ne tik Kinijos ar kitossparčiai besivystančios šalies fabri-kuose. Etatai prarandami ir paslau-gų sektoriuje, kuris šiuo metu suku-ria du trečdalius visų darbo vietų.

Skaičiai pribloškia Kasmet kompiuterius valdanti

programinė įranga darosi vis galin-gesnė bei sumanesnė ir gali perim-ti darbus, kuriuos anksčiau atlikožmonės. Jau prieš kelis dešimtme-čius fantastikos kūrėjai įspėjo, kadmes tapsime savo pačių išradimųaukomis, nes mus pakeis mašinos.

“Prarasti darbai nebesugrįžta. Darniekada kompiuteriai nedemonstra-vo tokių sugebėjimų ir galimybiųkaip per pastaruosius septyneriusmetus”, - sako Masačusetso techno-logijos instituto Skaitmeninio verslocentre dirbantis mokslininkas And-rew McAfee.

Pasaulį keičia mašinos, generuo-jančios ir analizuojančios milžiniš-ką duomenų kiekį. Išmanieji telefo-nai ir kompiuteriai leidžia žmogui

dirbti bet kurioje vietoje, vis geriaupanaudojami protingesni bei mik-lesni kompiuterių valdomi robotai irvis mažiau personalo reikia jiemsprižiūrėti. Nyksta net sekretorių irkelionių agentų profesijos. “Nėraekonomikos sektoriaus, kurio tai ne-liestų. Tunelyje šviesa jau užsidegėir ji nebeužges”, - sako programinęįrangą kuriančios bendrovės vado-vas Martinas Fordas.

Jungtinėse Valstijose paskelbtiduomenys pribloškė ne tik analitikus.Nuo recesijos pradžios pramonėje,kur vidurinės klasės atstovai per me-tus uždirbdavo 38-68 tūkst. dolerių,išnyko 7,5 mln. darbo vietų, o naujųbuvo sukurta tik 3,5 milijono. 70proc. jų sudaro prastai mokamas dar-bas ir tik 29 proc. įdarbintų žmoniųgauna gerus atlyginimus.

Dar blogesnė padėtis Europoje.Nuo 2009 metų vidurio euro zonosšalyse pavyko atkurti 4,3 mln. men-kai mokamų darbo vietų, o žmonių,kuriems reikia mokėti vidutinį atlygi-nimą, įdarbinama vis mažiau. Nuo2008 metų sausio Europoje prarasta7,6 mln. vidurinės klasės darbo vie-tų ir ekspertai įspėja, kad šio procesonebeįmanoma sustabdyti. Tobulėjan-čios technologijos vis labiau brauna-si į mūsų gyvenimą, todėl darbo vietųlieka vis mažiau. Belgijoje esančio Le-veno universiteto ekonomistas Maar-tenas Goosas įspėja, kad netrukus vi-durinės klasės užimamos darbo vietosgali nykti dvigubai sparčiau.

Gerai uždirbti galima tik kuriantnaujas technologijas, programinę

įrangą ir papildomas išmaniųjų te-lefonų ar planšetinių kompiuteriųfunkcijas, tačiau ir šiose srityse tech-nologijos panaikina daugiau darbovietų nei sukuria naujų.

Neišgelbės net diplomasMokslininkai mėgino analizuoti,

kaip tobulėjančios technologijos veikiagerai mokamas darbo vietas 20 šalių.Jie aiškinosi, kokią įtaką naujovės pa-darė pramonės augimui per pastaruo-sius 40 metų, taip pat darbo užmokes-čiui, atliekamoms užduotims, darbovietų praradimui ir ūkio atsigavimuipo recesijos. Buvo apklausti ekono-mistai, technologai, robotų gaminto-jai, programinės įrangos kūrėjai irsamdomi darbuotojai - nuo užiman-čių vadovaujančius postus iki bedar-bių. Paaiškėjo, kad daugiau kaip trisdešimtmečius naujos technologijosmažino darbo vietų skaičių gamybossrityje. Robotai ir kitokia kompiute-rių valdoma įranga dirba greičiau irdaro mažiau klaidų nei žmogus. Pa-starąjį dešimtmetį tokia tendencija jaumatoma ir paslaugų srityje, kur dirbadaugiau kaip du trečdaliai visų žmo-nių. Technologijos atima darbo vietaskontorose, prekybos nekilnojamuojuturtu ir įvairiose vartojimo srityse, nesjos pritaikomos visur, kur tik dirba

žmonės. Technologijos keičia darbuo-tojus didžiulėse korporacijose ir smul-kiajame versle, seniai veikiančiose irką tik įkurtose įmonėse. Jos veržiasi įmokyklas, koledžus ir universitetus,ligonines bei kitas medicinos įstaigas,pelno nesiekiančias organizacijas irkariuomenę.

Pirmiausia bedarbiais lieka žmonės,dirbantys mechaninį darbą, nes labailengva sukurti programą, pildančiąįvairias apskaitos formas, tvarkančiąbuhalterijos dokumentus ir pan. Pro-graminei įrangai vis labiau tobulėjant,reikės ir mažiau vadybininkų bei kont-rolierių, t. y. darbo neteks žmonės, ku-rie mano, kad juos apsaugo universite-to diplomas. Nors agentūros “Standard& Poors” reitinguojamos bendrovėspranešė, kad praėjusiais metais gavotrečdaliu daugiau pelno nei prieš re-cesiją ir išplėtė savo verslą, tačiau josešiuo metu yra pusę milijono mažiau(buvo 21,1 mln.) darbo vietų. Tai nu-lėmė naujos technologijos.

Kuriasi tarsi pats save aptarnaujan-tis pasaulis, kuriam nebereikia žmo-gaus. Vienus dėl to apima neviltis, kitidžiaugiasi, kad gali viską kontroliuoti.Ir ši tendencija, žinoma, tik stiprės.Technologijos atims darbo vietas ne-paisydamos šalies vedamos politikosir joje galiojančių įstatymų. Šiek tiek

šį procesą gali pristabdyti darbo įsta-tymai ir profsąjungos, tačiau nė vienavalstybė negali uždrausti įmonėmsdiegti naujų technologijų ir samdytimažiau žmonių.

Pesimistai ir optimistaiYra ir neigiančiųjų, kad technologi-

jos atima darbo vietas. Jie aiškina, kadnors nekilnojamojo turto rinkos žlu-gimas atėmė darbą iš milijonų statybi-ninkų ir statybinių medžiagų pramo-nės darbininkų, vyriausybės šiasdarbo vietas galėtų sugrąžinti, jeigužmonėms būtų atidėtas skolų grąžini-mas ir jie galėtų lengviau leisti pini-gus. Jiems atkertama, kad darbo vietųjau mažėja Kinijoje, Indijoje ir kitosebesivystančiose šalyse, ir jų mažės netekonomikai įgaunant pagreitį, todėlvidurinė klasė turi būti perkvalifikuo-ta, kad vėl turėtų darbo. Nusiteikusie-ji optimistiškiau aiškina, kad per šimt-mečius buvo sukurta daugiau darbovietų nei jų sunaikinta, taip nutiks ir šį-kart, nors šis procesas bus ilgas irskausmingas. Todėl pasaulio laukia il-gi vidurinės klasės nedarbo metai, so-cialiniai neramumai, didėjantis lėšųperskirstymas, gyvenimo lygio kriti-mas ir sudužusios viltys.

Kai 2009 metais JAV prasidėjo eko-nomikos atsigavimas, jis buvo pava-dintas “nedarbo atsigavimu”, nesdarbo vietų ėmė daugėti tik praėjusdar dvejiems metams. Po 1991-2001metų ekonomikos nuosmukio be-darbių skaičius sumažėjo iki buvusioprieš recesiją per trejus metus, tačiaugerai mokamų darbo vietų atsiradomažiau. Per dabartinę krizę JAV pra-rasta 50 proc. gerai mokamų darboetatų ir, kaip teigia agentūros “Moo-dy’s” analitikai, iš 3,5 mln. prarastųvidurinės klasės darbo vietų atkurtavos 2 procentai. Ankstesnės recesijosbaigdavosi sėkmingiau, paprastai pa-vykdavo grąžinti 46 proc. darbo vie-tų ir dar sukurti 30 proc. naujų.

“Visi laukia, kad nedarbas imtų ma-žėti, bet nemanau, kad jis labai suma-žės. Per recesiją bendrovės išmoko dirb-ti efektyviau ir atgal jos nebegrįš”, -atvirai sako JAV kompanijos “CullmanAla” prezidentas Dwayne’as Rickettas.

Ir Europai nebepavyks atkurti to,kas buvo iki krizės. Šiuo metu 17 eu-ro zonos šalių nedarbo lygis rekordi-nis - 11,8 procento. Europiečiai taippat diegia naujas technologijas ir šiuometu tai daro ypač sparčiai. “Taip,naujos darbo vietos kuriamos, bet josskiriamos ne vidurinei klasei”, - sakobelgų ekonomistas M.Goosas.

Toks pat procesas vyksta Japonijo-je, visada teikusioje pirmenybę tech-nologijoms, o Brazilijoje ir Kinijojesukama nuo eksporto prie vidausvartojimo ekonomikos, todėl naudo-jama vis daugiau įrenginių. Šiose ša-lyse gerėjant gyvenimui brangsta irdarbo jėga, o robotai, įdiegti ten, kuranksčiau buvo dirbama rankomis,taip pat brangina ir darbo jėgą.•Plačiau: www.lzinios.lt

Recesija atima gerai mokamas darbo vietas

Atėjus sunkmečiui įmonės, norėdamos išgyventi, ieško naujų technologijų,

o kai reikalai ima gerėti, jau nebeketina susigrąžinti buvusių darbuotojų.

Darbo ieško ir aukštos kvalifikacijos žmonės. / AP/Scanpix nuotrauka

STATYTINIS PRADEDA KARJERĄKinijos parinktas 16-metis SonamasPhuntsokas gavo savo pirmąjį politi-nį paskyrimą - tapo jauniausiu Kini-jos liaudies politinės patariamosioskonferencijos Tibeto komiteto na-riu. 2000 metais Kinija jį paskelbė 7-uoju Retingo vienuolyno rinpoče,nes šį titulą turintys dvasininkai tra-diciškai perima vadovavimą mirusTibeto dvasiniam lyderiui Dalai La-

mai ir dalyvauja mėginant atpažintijo įpėdinį. Taip elgdamasis Pekinasmėgina padidinti įtaką Tibeto la-moms, kurie, kaip tikima, atgimstapo mirties, ir įteisinti savo valdymąTibete. Paauglys S.Phuntsokas paža-dėjo išlaikyti “patriotizmo ir meilėsreligijai liniją”. Šis vaikas buvo pa-skelbtas 7-uoju Retingo rinpoče, kai1999 metais į Tibeto vyriausybėstremtyje būstinę Indijoje pabėgo ki-tas Pekino parinktas tibetiečių lama,kuriam tuomet buvo 14 metų.

AZIJOS “NOBELIO PREMIJA”

Vienas turtingiausių Taivano žmo-nių, konglomerato “Ruentex” savi-ninkas Samuelis Yinas įsteigė pre-miją, kuri jau vadinama AzijosNobelio premija ir pinigine išraiškayra gerokai didesnė nei skiriamaŠvedijoje. Skirdamas 3 mlrd. Taiva-no dolerių (101 mln. JAV dolerių)Tangų premijai šis verslininkas taipįgyvendino vieną didžiausių savosvajonių. “Tikiuosi, kad ši premija

paskatins tolesnius pasauliui iržmonijai naudingus tyrimus, pro-paguos kinų kultūrą ir padarys pa-saulį geresnį”, - rašoma jo pareiški-me. Premija pavadinta KinijosTangų dinastijos (618-907), kuriaS.Yinas labai žavisi, vardu. Jis tei-gia, kad šios dinastijos atstovamsbūdingas pasitikėjimas savimi irkosmopolitinis požiūris. Nuo2014-ųjų ši premija kas dveji metaibus skiriama keturiose srityse - tva-rios plėtros, biofarmacijos, sinolo-

gijos ir “įstatymo valdžios”. Į ją ga-lės pretenduoti asmenys neatsižvel-giant į jų pilietybę. Laureatai gauspo 50 mln. Taivano dolerių (1,7mln. JAV dolerių). Nobelio premijąsudaro 8 mln. Švedijos kronų (1,2mln. JAV dolerių). Tangų premijatikimasi padidinti Taivano pastebi-mumą tarptautinėje mokslinėjebendruomenėje.

AFP, AP, “The China Daily”, BNS, LŽ

Trumpai

Verslas 92013 01 29Lietuvos žinios

ARVYDAS JOCKUS

Išjungus antžeminę analoginęteleviziją nesulaukta šuolio Lietuvos mokamos televizijosrinkoje - klientų skaičius padidėjo minimaliai, nes dauguma gyventojų ir toliaurenkasi nemokamai prieinamusTV kanalus.

Praėjusių metų spalio pabaigojeLietuvoje buvo išjungta analoginė ant-žeminė televizija ir maždaug 15 tūkst.šeimų, nespėjusių pereiti prie skait-meninės TV, liko sėdėti prie tamsiųekranų. Dauguma jų vėliau rinkosi nemokamus skaitmeninius kanalus, opirko TV priedėlius ir toliau tenkino-si nemokamais lietuviškais kanalais.

Telekomunikacijų bendrovės, ne-sitikėdamos pritraukti didesnio bū-rio mokamos TV vartotojų, dabarkuria įvairesnes paslaugas, kad iš-saugotų turimus klientus.

Mokamais kanalais nesusižavėjo

Televizijos ir interneto paslaugų tei-kėjos “Cgates” generalinis direktoriusPaulius Dambrauskas LŽ teigė, jogLietuvos mokamos televizijos rinko-je įvykę pokyčiai, išjungus antžeminęanaloginę televiziją, buvo minimalūs.“Kaip ir tikėjomės, gyventojai, žiūrė-ję nemokamą analoginę televiziją, ne-panoro tapti mokamos TV žiūrovais.Jie įsigijo TV priedėlius ir žiūri tik ne-mokamas lietuviškas programas. Nuo2012 metų spalio “Cgates” klientųskaičius padidėjo maždaug 3 proc.,tai yra turime 3 tūkst. naujų moka-mos televizijos abonentų”, - kalbėjoP.Dambrauskas.

Per paskutinį praėjusių metų ket-virtį, pasak jo, labiausiai klientų pa-gausėjo tuose miestuose, kurių gyven-

tojai iki šiol naudojosi kolektyvinėmisantenomis. “Išjungus antžeminę ana-loginę televiziją šiems žmonėms ne-buvo kitos išeities - jie turėjo rinktis te-levizijos tiekėją. Dėl to daugiausia“Cgates” klientų sulaukėme Mari-jampolėje ir Šilutėje”, - teigė jis.

P.Dambrauskas prognozuoja, kaddėl didėjančių sąnaudų nemokamųtelevizijos kanalų eteryje mažės, tadgyventojai galbūt dažniau rinksismokamos televizijos tinklelius, į ku-riuos yra įtraukta daugiau televizi-jos programų.

TEO Paslaugų plėtros ir rinkoda-ros tarnybos vadovas Nerijus Iva-nauskas LŽ sakė, kad pirmomis die-nomis, kai buvo išjungta analoginėTV, TEO darbuotojai sulaukė dides-nio skaičiaus televizijos paslaugomisbesidominčių klientų. “Telefonu įbendrovės specialistus kreipėsi maž-daug pusantro karto daugiau žmoniųnei ankstesnėmis dienomis. Šiek tiekdaugiau jų atėjo ir į TEO klientų ap-tarnavimo skyrius. Besidominčių gy-ventojų skaičiaus augimą fiksavomejau nuo vasaros pabaigos. Jis suinten-

syvėjo, kai iki analoginės TV išjungi-mo buvo likusios dvi savaitės”, - LŽaiškino N.Ivanauskas.

Keičiasi įmonių strategija“Cgates” vadovo P.Dambrausko

nuomone, Lietuvos telekomunikacijųrinkoje vienas pagrindinių kriterijųrenkantis televizijos ir interneto paslau-gų teikėją išlieka kainodara. “Klientaipirmiausia atsižvelgia į kainą. Tačiaulabai svarbu ir bendrovės patikimumas,siūlomų paslaugų įvairovė bei aptarna-vimo kokybė. Maža kaina yra pagrin-dinis, bet ne vienintelis kriterijus. Jeiguklientai nepasitiki televizijos ir interne-to tiekėju, abejoja, kad gaus kokybiškaspaslaugas, jie nepirks jų”, - svarstė“Cgates” vadovas.

P.Dambrausko žodžiais, šiuo me-tu televizijos ir interneto rinkų augi-mas sulėtėjęs, todėl daugiau dėmesioskiriama tam, kad būtų išsaugoti tu-rimi klientai ir teikiamos kokybiš-kos paslaugos. “Jeigu žmogus yrapatenkintas, jis rekomenduos tele-vizijos ir interneto tiekėją savo pa-žįstamiems. Taip pritraukiami irnauji klientai”, - dėstė pašnekovas.

Pasikeitus televizijos transliavimotechnologijoms paslaugų teikėjai fik-suoja ir vartojimo įpročių pokyčius.TEO atstovas N.Ivanauskas sako,kad vis daugiau vartotojų renkasi te-leviziją, kuri leidžia visiškai valdytiturinį: įsirašyti norimas laidas, per-žiūrėti jas patogiu laiku, net atsuktiatgal jau prasidėjusią programą.“Daugiausia tokių galimybių sutei-kia interneto tinklais transliuojamainteraktyvioji televizija. Ekspertaimano, kad jos vartotojų skaičius pa-saulyje per artimiausius penkeriusmetus padidės tris kartus. Tikėtina,šiai televizijai pirmenybę teiks ir Lie-tuvos gyventojai”, - prognozavo jis.

TEO, atsižvelgdama į vartotojųgyvenamąją vietą, siūlo skirtingustelevizijos sprendimus. “Bendrovėsskaitmeninės antžeminės televizijospaslaugomis gali naudotis 98 proc.šalies gyventojų. Televizija “Skait-meninė GALA” yra mobili. Ją galimatyti ir tie, kurie gyvena atokiau, irtie, kurie mėgstamus kanalus nori“vežtis” vykdami atostogauti, savait-galiais pailsėti kaimo sodyboje arsode”, - pasakojo N.Ivanauskas.Anot TEO atstovo, sparti šviesolai-dinio tinklo plėtra lemia, kad Lie-tuvoje vis labiau populiarėja inte-

raktyvioji televizija, leidžianti teiktidaugybę papildomų paslaugų. Janaudojasi daugiau kaip pusė TEOtelevizijos klientų. Interneto varto-tojams aktualesni saugumo klausi-mai. Pavyzdžiui, tėvai dažnai pasi-naudoja galimybe riboti naršymointernete laiką savo atžaloms.•

N.Ivanauskas: “Mėgstamus

TV kanalus galima“vežtis” vykstant

atostogauti, savaitgaliais

poilsiaujant kaimo sodyboje ar sode.”

P.Dambrausko teigimu, šiuo metu televizijos ir interneto rinkų augimassulėtėjęs, todėl daugiau dėmesio skiriama tam, kad būtų išsaugoti turimiklientai ir teikiamos kokybiškos paslaugos. / LŽ archyvo nuotrauka

Mielesnė - nemokama televizija FAKTAI• Praėjusiais metais, palyginti su 2011-aisiais, Lietuvoje televizorių pardavimas pakilo 48,5 proc., priedėliųnet 203,9 procento.• Iki 2012 metų rugsėjo vidutinis mė-nesio priedėlių pardavimas siekė 4-5 tūkst. vienetų, rugsėjį jis pakilo iki25 tūkst., o spalį šoktelėjo beveik iki100 tūkst. vienetų. • Televizorių spalį parduota 36,5 tūks-tančio.

Šaltinis: “GfK Retail and Technology Baltic”

SKAIČIAI• 2012-ųjų rugsėjo pabaigoje TEOšviesolaidinio interneto paslaugomisgalėjo naudotis 747 tūkst., arba 62 proc., šalies namų ūkių. • “Cgates” tinklui priklauso 25 proc.visų Lietuvos butų. Televizijos paslau-gomis naudojasi 17 proc. visų Lietuvosmokamos televizijos klientų, interneto8 proc. Lietuvos interneto vartotojų.• Skaitmeninė televizija ir internetasšviesolaidiniu tinklu pasiekia 90 proc.visų “Cgates” klientų.

Šaltinis: Įmonių duomenys

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,5702 -0,1712%

1 Australijos doleris 2,6739 -0,6956%

10 000 Baltarusijos rublių 2,9679 -0,1718%

1 Kanados doleris 2,5480 -0,7221%

1 Šveicarijos frankas 2,7683 -0,2240%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,1302 -0,2179%

10 Čekijos kronų 1,3510 +0,0444%

10 Danijos kronų 4,6270 -0,0065%

1 DB svaras sterlingų 4,0403 -0,6163%

100 Vengrijos forintų 1,1599 -0,8880%

100 Islandijos kronų 1,9975 -0,3104%

100 Japonijos jenų 2,8342 -0,3281%

100 Kazachstano tengių 1,7061 -0,1524%

1 Latvijos latas 4,9413 -0,0162%

10 Moldovos lėjų 2,1147 -0,2128%

10 Norvegijos kronų 4,6419 -0,4309%

10 Lenkijos zlotų 8,2578 +0,0545%

100 Rusijos rublių 8,5387 -0,4029%

10 Švedijos kronų 3,9705 -0,0277%

1 Turkijos naujoji lira 1,4519 -0,2824%

10 Ukrainos grivinų 3,1633 +0,0379%

2013 01 29, LB

2013 01 29Lietuvos žinios10 Verslas

ARVYDAS JOCKUS

Negalėdamos skolinti rizikin-gesniems klientams bei nustatytididesnių nei vidutinės rinkos indėlių palūkanų kredito unijosgali prarasti pozicijas rinkoje irpriartėti prie greitųjų kreditųverslo.

Lietuvos pramonininkų konfedera-cijos Ekonomikos ir finansų departa-mento direktorius Sigitas Besagirskasįsitikinęs, kad kredito unijos nesugebėsišlikti rinkoje, jeigu joms bus privalomatvarka nustatomos skolinimo ribos arindėlių palūkanų dydis. Jos esą jau da-bar priverstos teikti labai brangias pa-skolas ir išsilaiko tik todėl, kad neva“dirba su verslu, kuris viena koja stovišešėlyje”.

Apribojimai apsunkintų skolinimą

Kaip rašė LŽ, Lietuvos bankas (LB)praėjusią savaitę pripažino nemokio-mis Nacionalinę kredito uniją ir kredi-to uniją “Švyturio” taupomąją kasą.Atimtos jų veiklos licencijos. Keliemstūkstančiams indėlininkų beveik 140mln. litų nuostolių turės kompensuotivalstybė. Didžiausiai Lietuvos kreditounijai Vilniaus taupomajai kasai LBPriežiūros tarnyba nurodė nesudarytiskolinimo sandorių, kurių suma dides-nė nei 30 tūkst. litų, o indėlių, priima-mų iš neprofesionalių rinkos dalyvių,palūkanų normą nustatyti atsižvelgiantį rinkos vidurkį.

“Kredito unijų įstatyme labai aiškiaiparašyta, kad kredito suma negali dau-giau kaip 10 kartų viršyti pajaus. Tai reiš-kia, kad norint gauti 100 tūkst. litų pa-skolą reikia 10 tūkst. litų, arba 10 proc.kredito, laikyti kaip pajų. Jeigu kreditounija skolina už 8-9 proc., reali palūka-nų norma yra 18-19 procentų. Neži-nau, kokį galima daryti verslą, kad atsi-pirktų tokia paskola? Normalus verslas,kurio metinė marža siekia 5-9 proc., tik-rai neatpirks tokių palūkanų. Dabar ne1990 metai, niekas negauna 30 proc.metinio pelno”, - aiškino S.Besagirskas.

Ekonomistas teigė anksčiau kalbėję-sis su kelių kredito unijų vadovais ir jųklausęs, kas yra jų pagrindiniai klientai.“Labai aiškiai pasakė - tai tie, kurie už-siima individualių namų statybomis irdaro greitus projektus. Tai yra jie sam-do nelegalius darbuotojus arba žmo-nes, dirbančius pagal verslo liudijimus.Per pusę metų padaro greitą, dažniau-siai nekokybišką, projektuką, jį greitaiparduoda. Ir tada jiems apsimoka bran-giai skolintis”, - atvirai dėstė požiūrį de-partamento direktorius.

S.Besagirskas teigia, neva patys kre-dito unijų vadovai neoficialiai pripažįs-ta, kad nemaža dalis jų klientų užsiima

pusiau legaliu verslu, ne visada dirba“švariai” - moka mokesčius. Tačiauekonomistas mano, kad dabar kreditounijoms ir tokiam verslui iškilo pavo-jus. “Jeigu Lietuvos valdžia sieks ma-žinti šešėlį, galima prognozuoti, kad sušešėlinio verslo mažėjimu labai smar-kiai mažės ir kredito unijų klientų”, -įspėjo S.Besagirskas. Ekonomisto nuo-mone, jeigu kredito unijos skolintų tiklegaliai, tai galėtų būti tik nišinės pasko-los labai trumpam laikotarpiui, ir kredi-to unijos tokiu atveju taptų greitųjų kre-ditų bendrovėmis.

“Norint, kad jos normaliai veiktų,reikia keisti teisinį reglamentavimą. Vie-na vertus, griežtinti sąlygas, kad nebū-tų daromos visuomenei skaudžios ne-sąmonės. Kita vertus, leisti joms laisviaukvėpuoti, neuždėti pančių”, - svarstė

S.Besagirskas. “Iš tikrųjų tiek greitųjųkreditų bendrovės, tiek kredito unijosbuvo paliktos likimo valiai ir jos galėjopiktnaudžiauti padėtimi, kai komerci-niai bankai buvo griežtai prižiūrimi.Ačiū Dievui, kad pradeda atsirasti kaž-kokia tvarka, bet dėl ankstesnių klaidųnegalima riboti gerai veikiančių kredi-to unijų veiklos. Taip, atskaitomybė,kontrolė turi būti, reikia nustatyti aiš-kius veiklos kriterijus. Bet dabar, regis,nuo vieno kraštutinumo einama priekito - nurodoma palūkanų norma, sko-linimosi limitas ir panašūs dalykai daug

griežčiau negu bankams. Manau, tai neišeitis”, - abejones reiškė ekonomistas.

Finansinio raštingumo mokyklosAbi kredito unijos, iš kurių LB atėmė

veiklos licencijas, praklausė asociacijai“Lietuvos kreditas”. Jos valdybos pir-mininkas Kęstutis Olšauskas LŽ teigė,kad abi šios unijos jau kelerius metusnedalyvavo “Lietuvos kredito” veiklo-je. Dabar iš likusių 12 asociacijos nariųtik 7 kredito unijos yra aktyvios organi-zacijos dalyvės.

Šiosasociacijos narės nėra jos kont-roliuojamos. “Mes savo narių ne-kontroliuojame, tik teikiame pasiū-lymus, organizuojame seminarus,tarpininkaujame joms ir LB Priežiū-ros tarnybai. Pavyzdžiui, neseniai pa-siūlėme savo narėms įsteigti rizikos ad-

ministratoriaus pareigybę. Iki šiol nevisose unijose ji buvo, nes kai kuriose išjų dirba tik 4-8 darbuotojai”, - sakėK.Olšauskas.

Jis mano, kad kredito unijų veiklajau dabar gana griežtai prižiūrima irkontroliuojama, o jų gyvybingumą esąrodo tai, kad tokios finansų institucijossėkmingai veikia daugelyje šalių. “Va-karų šalyse populiarūs kooperatiniaibankai, tačiau plečiasi kredito unijųveikla. Jų labai daug susikūrė Lenkijo-je, Airijoje, JAV, Kanadoje. Krizės laiko-tarpiu žmonės suprato jų naudą. Gali-

me sakyti, kad jos tik pradeda rimtes-nę veiklą. LB pastebėjo trūkumų, tadjos tobulės. Juk kredito unijos mokožmones finansinio raštingumo”, - aiš-kino K.Olšauskas.

Jis neteikia reikšmės šešėliui, kurį vi-soms kredito unijoms metė nesąžinin-gai dirbusiųjų veikla. “Juk ir bankamsmetė šešėlį “Snoro” bankrotas. Nerei-kia deguto maišyti su medumi, kurį ne-ša sąžiningai dirbančios kredito uni-jos”, - pabrėžė jis.

Antroji asociacija - Lietuvos centri-nė kredito unija (LCKU) stebi ir, kaibūtina, tikrina 63 kredito unijas - savonares bei teikia informaciją, siūlymus irrekomendacijas LB dėl nustatytų pa-žeidimų bei riziką ribojančių normaty-vų nevykdymo. Būtent LCKU atlikusvertinimą LB Priežiūros tarnyba nuro-dė Vilniaus taupomajai kasai apribotiskolinimo sandorių sumą ir indėlių pa-lūkanų normas.

LCKU administracijos vadovas For-tunatas Dirginčius LŽ sakė, kad kartąper 18 mėnesių reguliariai tikrinamosvisos 63 kredito unijos, LCKU narės.“Didesnių ar mažesnių trūkumų visa-da galima atrasti. Bet šiuo metu jie tik-rai nekelia grėsmės, yra ištaisomi. Vil-niaus taupomosios kasos rasti rizikosvaldymo trūkumai nepalyginami su tųunijų, iš kurių atimta veiklos licenci-ja”, - teigė F.Dirginčius.

Vis dėlto jis pripažįsta, kad kreditounijų reputacijai suduotas rimtas smū-gis. Per pirmąsias tris savaites, kai LBpraėjusių metų gruodžio 16 dieną ap-ribojo Nacionalinės kredito unijos veik-lą, anot F.Dirginčiaus, visose unijose in-dėlių sumažėjo 0,8 procento. Tačiaupatirti nuostoliai jau padengti.

“Reikėjo ilgai aiškinti, kad “naciona-linė” kredito unija neturi jokio “nacio-nalinio” prieskonio. Faktas ir tai, kadrizikos valdymui buvo skiriamas nepa-kankamas dėmesys, ypač tose kreditounijose, kurios nepriklauso LCKU”, -sakė F.Dirginčius.

Jis nemano, kad užsukus ne tik ko-mercinių bankų, bet ir kredito unijų pa-skolų čiaupelį joms iškiltų egzistencijospavojus. “Kredito unijos atras darbo.Jos yra svari alternatyva komerciniamsbankams, daugelį finansinių paslaugųteikia mažesnėmis kainomis ar iš visonemokamai. Tiesiog po šių įvykių kaikurios kredito unijos galbūt atkreips dė-mesį į pernelyg didelį indėlių palūkanųatotrūkį nuo rinkos. Kita vertus, keista,kai unijų palūkanos lyginamos su skan-dinaviškų bankų palūkanomis. Lygmes, užimantys 2 proc. rinkos, galimebūti lygiavertė atsvara jiems, užiman-tiems 80 proc. rinkos. Teisingiau būtųmus lyginti su lietuviškais bankais”, -aiškino F.Dirginčius.

Jo teigimu, kredito unijos kone vie-nintelės kredituoja pradinį verslą, nesgeriausiai pažįsta vietos bendruomenėsnarius, gali patikimiau įvertinti, ar bū-simas verslas bus gyvybingas. Tuo me-tu bankuose esą jaunų verslininkų nie-kas išskėstomis rankomis nelaukia.Paskolos žemės ūkiui, smulkiajam vers-lui taip pat esanti potenciali kredito uni-jų veiklos sritis.•

SkaičiaiPer 2012 metus Lietuvos kredito unijaspapildė 12 tūkst. naujų narių. Šiuo me-tu jose yra 137 tūkst. pajininkų.Kasmet Lietuvoje įsteigiama po 2-3naujas kredito unijas. Iš viso šiuo metuveiklą vykdo 75 kredito unijos, iš jų Lie-tuvos centrinei kredito unijai (LCKU)priklauso 63.

Šaltinis: LCKUFaktaiDidžioji kredito unijų dalis neima ko-misinio atlyginimo už sąskaitos atida-rymą ar uždarymą. Nė viena jų neimakomisinio atlyginimo už sąskaitostvarkymą.Daugelis kredito unijų neima jokio ko-misinio atlyginimo už kredito pervedi-mus toje pačioje kredito unijoje į kitokliento sąskaitą, internetu inicijuotuskredito pervedimus į kitą kredito įstai-gą, įmokų mokėjimą internetu ir gry-naisiais pinigais skyriuje.Gautų lėšų įskaitymas, kai mokėtojasturi sąskaitą toje pačioje kredito uni-joje, nekainuoja beveik visose, išskyrus8 kredito unijas. Gautas lėšas iš kitoskredito unijos nemokamai įskaito 22kredito unijos. Kitose kredito unijosešios paslaugos įkainis svyruoja nuo 0,2iki 3 litų.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Kredito unijas gelbsti šešėlinis verslas

PRIREIKĖ DAUGIAUELEKTROS

Lietuvoje pernai suvartota 10,6mlrd. kilovatvalandžių (kWh)elektros energijos - 1,9 proc. dau-giau negu užpernai, kai šis rodiklissiekė 10,4 mlrd. kWh. Anot elekt-ros perdavimo sistemos operatorės“Litgrid”, pernai į Lietuvą impor-tuota 6,6 mlrd. kWh elektros, arba2 proc. mažiau nei 2011-aisiais(6,74 mlrd. kWh). Per metus,“Litgrid” duomenimis, 13 proc.,iki 4,8 mlrd. kWh, sumažėjo rusiš-kos elektros importas. 2012-aisiaisdaugiau kaip trečdaliu - iki 1,47mlrd. kWh - padidėjo elektros im-

portas iš Estijos. Šiuo metu Lietuvatiesiogiai prekiauja elektra su Esti-ja, Latvija, Rusija ir Baltarusija.

GRŪDAI IŠVEŽAMI

Pernai gruodį Lietuvos grūdų supirki-mo įmonės eksportavo 346,7 tūkst. to-nų grūdų - 5 kartus daugiau nei 2011metų gruodį. Tačiau rapsų eksportassmuko 70 proc., iki 6,2 tūkst. tonų.Kaip skelbiama Žemės ūkio informa-cijos ir kaimo verslo centro leidinyje“Agrorinka”, beveik 90 proc., arba310,45 tūkst. tonų, grūdų eksporto su-darė kviečiai, 6,3 proc. (21,8 tūkst. to-nų) - kvietrugiai, 2,4 proc. (8,45 tūkst.

tonų) - miežiai, 1,5 proc. (5,2 tūkst.tonų) - rugiai. Grūdai gabenami į Lat-viją, Vokietiją, Daniją, Saudo Arabiją,Švediją, Iraną, Didžiąją Britaniją, rap-sai - į Latviją, Lenkiją, Belgiją.

NAFTA PAPILDĖ BIUDŽETĄ

Lietuvoje veikiančios naftos gavybosbendrovės pernai į valstybės biudže-tą sumokėjo 34,875 mln. litų naftosir dujų išteklių mokesčio - 14,175mln. litų, arba 68,5 proc., daugiaunei prognozavo Finansų ministerija.2012-aisiais šio mokesčio tikėtasisurinkti 20,7 mln. litų. 2011 metaisį valstybės biudžetą sumokėta

31,131 mln. litų, 2010-aisiais - 23,276mln. litų, 2009 metais - 16,260 mln.litų naftos ir dujų išteklių mokesčio.

BAIGĖ KELIONĘ

Teismas nutarė, kad Lietuvos kapitalogrupei “Star Team Group” priklau-siusios kelionių organizatorės “StarHolidays”, kurią slegia milijoninėsskolos, veikla baigta. Vilniaus apygar-dos teismo nutartį, priimtą sausio 16-ąją, per 30 dienų dar galima ap-skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.Bendrovei susidūrus su finansiniaissunkumais jos bankrotą inicijavo bu-vęs vadovas Martynas Laivys. 2010

metų pavasarį dalis šalies kelioniųagentūrų, suabejojusios partnerės fi-nansiniu patikimumu, nustojo pre-kiauti “Star Holidays” kelialapiais.2010-ųjų rugsėjį kitos “Star TeamGroup” įmonės “Star1 Airlines” orlai-vis dėl skolų išperkamosios nuomosbendrovei buvo sulaikytas Dublinooro uoste. “Star Holidays” buvo par-davusi 1,3 tūkst. kelionių už 1,7 mln.litų, tad kartu su “Star1 Airlines” ke-liautojams ir verslo partneriams abiįmonės liko skolingos apie 15 mln. litų.Vilniaus apygardos teismas 2011 metųrugsėjo 28 dieną “Star Holidays” pri-pažino bankrutavusia ir likviduojama.

LŽ, BNS

Trumpai

S.Besagirskas: “Patys kredito unijų vadovai neoficialiai pripažįsta, kad nemaža dalis jų

klientų užsiima ne visai legaliu verslu, ne visadamoka mokesčius.”

F.Dirginčius: “Keista, kai kredito unijų palūkanos lyginamos su skandinaviškų bankų palūkanomis. Lyg mes, užimantys 2 proc. rinkos, galime būti lygiavertė atsvara jiems, užimantiems 80 proc. rinkos.” / Oresto Gurevičiaus nuotrauka

ILONA STAŠKUTĖ

Prieššventiniu laikotarpiu buvę milžiniški krovinių srautai nuslūgę ir vežėjams tai ramiausiasmetų laikas, tačiau netgi dabarpasienio postuose kasdien susidaro eilės.

Pirmadienį didžiausiuose Lietuvospasienio postuose lūkuriavo po keletąvilkikų, tačiau dabar prekybininkamsprasidėjo gana menko aktyvumo me-tas, tad net kelių automobilių eilė signa-lizuoja, kad užtektų menkiausio preky-bos pagyvėjimo - ir šalies pasienį vėlužtvertų kilometrus besidriekiančios vil-kikų eilės.

Krovinių tik daugėsSpecialistų tvirtinimu, pasienio pos-

tų pralaidumas pasiekė kritinę ribą irkrovinių srautams nuolat didėjant reikiaimtis radikalios pertvarkos.

Muitinės generalinio direktoriaus pa-vaduotojas Jonas Miškinis pripažino,kad esama padėtis nėra normali. Pasakjo, į užsienį gabenamų krovinių srautaikasmet padidėja apie 12 proc. ir, norsdėl tokios tendencijos reikėtų džiaugtis,daugelio pasienio punktų projektinispralaidumas jau viršytas. Todėl prie Ru-sijos ir Baltarusijos pasienio postų visdažniau formuojasi spūstys norinčiųjųišvykti iš Lietuvos arba atvykti į ją. AnotJ.Miškinio, panašaus dydžio eilės susida-ro į abi puses, tik jų ilgis svyruoja savai-tės dienomis. Savaitgalį eilės iš Lietuvospailgėja, nes verslininkai stengiasi pa-krauti vilkikus iki darbo dienų pabaigos,o savaitės pradžioje jos ištįsta Baltarusi-jos pusėje, nes krovinius nugabenę vai-ruotojai po keleto dienų grįžta. Tai labaiaktuali Baltarusijos pasienio problema,mat į šią šalį iš Lietuvos vyksta maždaugpenkiskart daugiau krovininių automo-bilių nei į Rusiją. “Paprastai importo pu-sėje atliekamas didesnis tikrinimas, to-dėl jeigu eilės susidaro Baltarusijoje,tikėtina, kad tai įvyksta dėl Lietuvos pa-sienio kontrolės institucijų darbo, o eilės,kurios matyti Lietuvoje, - dėl Baltarusi-jos muitinės galimybių”, - aiškino jis.

Patikra - vos 10 minučiųTačiau pašnekovas dėl spūsčių nekal-

tino pasienio darbuotojų, nes vieno au-tomobilio patikrinimas ir taip užtrunkavos 10 minučių. Per tą laiką muitininkaituri spėti patikrinti krovinio dokumen-tus, o VSAT pareigūnai - asmenų beitransporto priemonių dokumentus irtai, ar jie nėra ieškomi. Pavyzdžiui, la-biausiai apkrautame Medininkų postepagal Lietuvos ir Baltarusijos susitarimąkas dvi minutes sieną turi kirsti po vie-ną krovininį automobilį. Jie muitinės irValstybės sienos apsaugos tarnybos(VSAT) pareigūnų tikrinami keturiosejuostose. Taigi dar pagreitinti tikrinimoesamomis sąlygomis beveik neįmano-ma, nes pasienio tarnybų užduotis - netik kuo greičiau praleisti transporto prie-mones per sieną, bet ir suvaldyti plūstan-čią kontrabandą.

VSAT vado pavaduotojas, štabo vir-šininkas Valentinas Novikovas patiki-no, kad pasieniečiai nėra silpnoji pro-ceso grandis. “Pasieniečiai nėra trukdys.Kertančiųjų sieną tikrinimas ir taip už-ima 1-2 minutes, bet Medininkų postoprojektinis pralaidumas jau viršytas”, -sakė jis. Anot pašnekovo, būtinybė plės-ti didžiausią Lietuvoje pasienio postąsvarstoma jau nuo 2007 metų, tačiautam, kad prasidėtų esminės pertvarkos,reikia bendro susitarimo ne tik tarp Lie-tuvos, bet ir tarp Baltarusijos institucijų.

Laukia ir parąProblema labai paaštrėja artėjant

šventėms - šv. Kalėdoms, šv. Velykoms

ir kitomis progomis, kai prekybininkaiima intensyviau gabenti prekes. Kriti-niu metu prie Medininkų posto susida-ro iki 600 transporto priemonių eilė, otiek automobilių praleisti į vieną pusęužtrunka apie parą.

“Būtent šventinei prekybai visi ruo-šiasi paskutinę minutę. Net negendan-čias prekes veža prieš pat šventes, dėl toeilės tik dar labiau pailgėja”, - tvirtinoPasienio kontrolės punktų direkcijosdirektorius Arnoldas Tvaronavičius irragino verslininkus prisidėti nors prieproblemos palengvinimo. Pašnekovo

žiniomis, problemų dėl susidarančių ei-lių nėra tik tolimame Nidos pasienioposte, todėl reikėtų plėsti ne vien Medi-ninkų postą, bet ir keletą kitų, tačiau di-delės rekonstrukcijos atsiremia į amži-ną pinigų klausimą.

“Tas skaudulys kamuoja jau labai ilgai,ir ne iš gero gyvenimo. Kiek šalis gali in-vestuoti, tiek investuoja, ir pagal investi-

cijų kiekį turime tai, ką turime”, - dėstėjis. Be to, A.Tvaronavičius pabrėžė, kadLietuvos investicijos būtų beprasmės, jeikita valstybė, priimanti atvykstančiastransporto priemones, nesiimtų tokiospat pasienio postų rekonstrukcijos.

Kasdienė rizikaKol nėra galimybių plėsti pasienio

postų infrastruktūrą, čia dirbančiosinstitucijos mėgina suktis iš padėtiesdiegdamos naujus kontrolės meto-dus, pavyzdžiui, elektroninį deklara-vimą. Tačiau specialistai net tarpusa-vyje nesutaria, ar pakeitimai padidinopostų statybos metu nustatytą projek-tinį pralaidumą, ar jį sumažino, matne visi verslininkai laiku pateikia in-formaciją per elektronines sistemas,

o kartais programos neveikia taip,kaip turėtų.

J.Miškinio manymu, kol eilių suma-žinti beveik neįmanoma, reikėtų norspalengvinti laukimą vairuotojams. Kolkas patogi laukimo aikštelė įrengta tikKybartų pasienio poste, o prie daugu-mos kitų postų vairuotojai priversti lauk-ti spūstyse neturėdami galimybės pailsė-ti. Jiems tenka kas valandą ar kaspusvalandį pariedėti į priekį, bet tokstrūkčiojimas fiksuojamas kaip nepert-raukiamas darbas ir taip pažeidžiamasprivalomas darbo bei poilsio režimas.Laukiantys vairuotojai priversti vilkikusišrikiuoti tiesiog šalikelėje ir taip pažeis-ti Kelių eismo taisykles (KET), nes gre-ta pasienio postų šalikelėse stovėti drau-džiama. KET pažeidinėti priversti ir

vairuotojai, vežantys krovinius, kuriemssuteikiama pirmenybė kirsti sieną, pa-vyzdžiui, greitai gendančius produktusar gyvus gyvūnus. Jiems norint aplenk-ti laukiančiųjų eilę tenka kirsti ištisinęjuostą ir važiuoti prieš eismą iki pat pa-sienio posto.

Dėl tokio chaoso nutinka ir nelai-mių - pernai Lavoriškėse įvyko avari-ja, per kurią žuvo tarp dviejų mašinųsuspaustas vilkiko vairuotojas. J.Miš-kinio manymu, esamą situaciją būti-na taisyti net ir tada, jeigu valstybeistinga pinigų. “Krovinių srautai nuo-lat priartėja prie maksimalaus pralai-dumo, todėl eilės tampa vos ne kasdie-niu reiškiniu, ir tai byloja, kad reikiaieškoti radikalesnių sprendimų”, - tvir-tino pašnekovas.•

Trasa 112013 01 29Lietuvos žinios

J.Miškinis: “Eilės tampakasdieniu reiškiniu ir

byloja, kad reikia ieškoti radikalesnių

sprendimų.”

Vilkikų srautai pasienyje pasiekė ribą

Tarptautinių pasienio kontrolės punktų (PKP) pralaidumo būklė

Lietuvos - Rusijos PKP Lietuvos - Baltarusijos PKP

Panemunės Kybartų Ramoniškių Nidos Medininkų Lavoriškių Raigardo Šalčininkų

Projektinis PKP pralaidumas (transporto priemonių per parą) 1500 1100 800 500 3200 1000 1000 1000

Faktinis PKP pralaidumas (transporto priemonių per parą) 914 901 548 562 3063 1454 1018 1185

Šaltinis: PKPD informacija pagal VSAT 2012 m. statistinius duomenis.

Krovinių vis daugėjaPasienio postų pralaidumo problemos negalima ignoruoti, nes krovinių į gretimas valstybes gabenama vis daugiau. Per 2011 metus iš Lietuvos išvyko daugiau kaip481 tūkst. vilkikų, o 2012-aisiais krovinius vežančių transporto priemonių skaičius padidėjo iki beveik 560 tūkstančių.

Sausis Vasaris Kovas Balandis Gegužė Birželis Liepa Rugpjūtis Rugsėjis Spalis Lapkritis Gruodis

Į Baltarusiją

2011 m. 32 781 34 748 32 762 31 172 29 341 25 397 26 529 31 475 32 429 34 362 35 854 41 003

2012 m. 28 572 34 985 36 803 33 725 43 493 40 342 41 214 38 045 38 556 36 362 37 953 33 411

Į Rusiją

2011 m. 5274 6517 6571 7211 6930 7932 7318 7708 8795 9218 9226 10 476

2012 m. 7170 8269 8939 10 487 9953 9843 9796 10 478 9817 10 441 10 035 10 338

Šaltinis: VSAT informacija. Į duomenis įtrauktas Europos Sąjungos piliečių vairuojamų krovininių transporto priemonių skaičius yra išvestinis.

Pasienio kontrolės punktų į Rusiją ir Baltarusiją gausu, bet jų pralaidumas per menkas. / VSAT žemėlapis

2013 01 29Lietuvos žinios12 Mokslas

MILDA KNIEŽAITĖ

Vilniaus universiteto (VU) profesorė antropologė Janina Tutkuvienė stebisi, kad pastaruoju metu atsiranda tokių “mokslininkų”, kurie tikina galintys iš žmogaus veidopasakyti apie jo charakterį ir gebėjimus, polinkį į tam tikrą intelektinę veiklą.

Dar nuostabiau, kad fenotipolo-gais pasivadinę pseudomokslininkaisulaukia visuomenės pasitikėjimo.Jie kviečiami į žinomas televizijoslaidas ar net konsultuoja verslinin-kus, įmonių vadovus priimant žmo-nes į darbą. Tačiau mokslas, kaip pa-brėžė antropologė, yra ištyręs darlabai nedaug, tik esminius smegenųveiklos ypatumus, ir tikrai iki šiol ne-žinoma, kodėl skiriamės charakte-riais, kodėl mąstome skirtingai ir ko-dėl kartais visai skirtingais būdaisprieiname prie tos pačios išvados.

Prof. J.Tutkuvienė pastaruosius ke-lerius metus buvo įsitraukusi į keturistarptautinius galvos ir veido srities ty-rimus. Šiuos Europos Sąjungos pro-jektus kartu įgyvendino lietuvių, italųir vokiečių tyrėjai. Rezultatai paskelb-ti prestižiniuose žurnaluose “Interna-tional Journal of Legal Medicine”,“Forensic Science International”,“Rechtsmedizin”, “Homo-Journal ofComparative Human Biology”.

Iš kūno ir veido“Per visą evoliuciją žmogui svar-

biausia buvo išlikti ir pratęsti rūšį, -aiškino VU Anatomijos, histologijosir antropologijos katedros vedėja. -Būtent tie požymiai, kurie lėmė žmo-gaus išlikimą ir rūšies pratęsimą,buvo pirmiausia užfiksuoti kūne irveide. Pavyzdžiui, normalus dydis,proporcijos rodo, kad žmogus turididesnę tikimybę būti sveikas, atspa-rus infekcinėms ligoms. Renkantispartnerį lytiniu požiūriu buvo svar-bu pratęsti rūšį, todėl užfiksuoti ir ly-tiniai požymiai, rodantys gerą vyriš-kų arba moteriškų hormonų veiklą.Žinoma, per pastaruosius kelis šim-tus tūkstančių metų žmonės darėsigudresni bendro intelekto požiūriu,todėl didėjo smegenys. Pamažu in-telektas tapo vis svarbesnis, tačiaumąstymas yra labai individualus irper daug skirtingų kelių smegenyseveda prie genialių išvadų, kad būtųgalima taip paprastai susieti su ku-riais nors veido bruožais.”

Fenotipas, kaip patikslino prof.J.Tutkuvienė, apima žmogaus orga-nizmo požymių visumą (ne tik iš-orinius kūno požymius, bet ir orga-nizmo fiziologinius, biocheminius,kitus parametrus). Dar XVIII-XIXamžiuje mokslininkai grynai empi-riškai pastebėjo, kad tam tikro kūnosudėjimo žmonės dažniau serga vie-nomis ar kitomis ligomis. Kai kasmėgino susieti išorinę išvaizdą ir sucharakterio bruožais, tačiau tokiemėginimai tobulėjant mokslui bu-vo paneigti.

Kaip skelbia vadinamoji tinkamosporos paieškos teorija, biologiniu po-žiūriu dažnai į porą sueina priešingųfenotipinių savybių individai. Tarki-me, jei nosis ilga, pasąmonėje norimamažos, jei smarkas didelis - patinkamažesnis. Tačiau toks ryšys pastebė-tas tik tuo atveju, jeigu individas turikraštutinio dydžio kurį nors veidobruožą. O veido bruožų įvairovė to-kia didelė, kad reikia, pasak antro-pologės, tik džiaugtis, nes būtent jigarantuoja biologiniu požiūriu opti-malių palikuonių tikimybę.

“Mėginimai susieti fenotipines

savybes su bendru intelektu tik išdalies pasiteisina, - kalbėjo prof.J.Tutkuvienė. - Mes turime įgimtąveidų atpažinimo centrą. Nereikiadidelių mokslų, kad galėtume pasa-kyti, kuris veidas turi akivaizdžiųnukrypimų, o kuris - labai patrauk-lus. Įrodyta, kad gražiausias mumsyra vidutiniškas veidas, o ekstrema-lų nukrypimą nuo vidurkio sugebaatpažinti net naujagimiai. Per pa-staruosius kelis dešimtmečius atlik-tais tyrimais nustatyta, kad ekstre-malūs veido nukrypimai tikrai susijęsu tam tikromis paveldėtomis ligo-mis, genetiniais sutrikimais.”

Tokiais atvejais dažnai būna ir inte-lekto sutrikimų, galimas ir agresyvu-mas. Tačiau kalbama, kaip pabrėžėantropologė, apie akivaizdų nukrypi-mą, kai net keliolika veido bruožų ne-atitinka normalios įvairovės ribų.

Gražūs ir protingi?Kol kas nėra nė vieno mokslinio

tyrimo, kuris patvirtintų, kad tamtikrus veido bruožus galima labaiaiškiai susieti su konkrečiais intelek-tiniais ypatumais. Kita vertus, dabarjau atsirado neinvazinių metodų ty-rinėti smegenis ir kas keli mėnesiai,pasak prof. J.Tutkuvienės, pasirodo

straipsnių, kad, tarkime, tokia ir to-kia smegenų sritis yra susijusi su ku-ria nors mąstymo funkcija. Tačiau iškarto diskutuojama dėl tokių rezul-tatų patikimumo. Pavyzdžiui, veidąir jo bruožų sąsajas su intelektu ty-rinėjantis dr. Satoshi Kanazawa išvieno Londono universiteto beveikprieš dešimtmetį paskelbė straipsnį“Kodėl gražūs žmonės yra intelek-tualesni”. Vėliau vieni tyrimai šiąmintį patvirtino, kiti - paneigė.

Nemažai tyrimų rodo, kad tai-syklingo veido žmogus turi didesnętikimybę būti sveikas, jo biologinėraida galėjo būti geresnė. Be to, iš-reikšti lytiniai požymiai veide rodosklandžią hormonų veiklą.

“Apie intelektą kalbėti sudėtin-giau. Sakysime, pastebėta, kad labaidažnai genialus žmogus būna keis-to ir netipiško veido - arba labai gra-žus, arba labai negražus. Juk genia-lumas taip pat yra ekstremalus protoatvejis, - kalbėjo antropologė - Ga-liausiai, kas yra norma intelektopožiūriu, kaip ji nustatoma? Intelek-to koeficientas dar nieko nereiškia.Jis nerodo žmogaus kūrybingumoar genialumo, nes testai sudaromivadovaujantis jau žinoma patirtimi.Tačiau jei visą laiką vaikščiosi tuopat keliu, kaip kartais juokauja neu-roanatomai, nieko nauja neatrasi.”

Tas impulsas smegenyse turinueiti netradicinį kelią, kad žmo-gus sumanytų visiškai originaliąidėją. Todėl dar labiau neįmanomapasakyti, koks veidas gali būti susi-jęs su kūrybingumu ir genialumu.

Bendra ir individualuProf. J.Tutkuvienė pabrėžė, kad gal-

vos formą lemia paveldimumas, taippat ji labai priklauso nuo kaukolės siū-lių kaulėjimo tempo, mitybos, aplin-kos ir kitų veiksnių. Kaukolės formaibūdingi ir lytiniai skirtumai. Pavyz-džiui, vyrų antrinis lytinis požymis -nuožulnesnė kakta (dėl labiau į prie-kį atsikišusių antakių lankų, saugančiųnuo traumų), bet jų labiau išgaubtapakaušinė dalis (dėl labiau išlavėjusių

smegenėlių, atsakingų už judėjimą, ju-desių koordinaciją, pusiausvyrą). Jukvisais laikais vyrai daugiau judėjo irkovojo. Moterų kakta statesnė, taigiišeitų, kad jos protingesnės, nes kak-tinės skiltys daugiausia susijusios sumąstymu ir intelektu. Tačiau vyramsgeriau sekasi vienos, moterims - kitossmegenų funkcijos, o subtilūs vyrų irmoterų mąstymo skirtumai iki šiolmažai tyrinėti.

“Posakis, kad akys yra sielos veidro-dis, gal ir teisingas, tačiau iki šiol ne-įrodytas neurofiziologiniais tyrimais,- juokavo antropologė. - Akių rainelės(kaip ir odos) spalva rodo, kiek žmo-gus turi pigmento. Jo kiekį galima sie-ti su polinkiu sirgti tam tikromis ligo-mis. Tarkime, jei mažai pigmento,didesnė alergijos tikimybė. Galimašiokia tokia sąsaja ir su hormonų veik-la, nes tradiciškai vyrų ir oda, ir akys(net jei būtų tos pačios mėlynos ar ru-dos spalvos) šiek tiek tamsesnės.”

Akių plyšio forma labiau rodo prik-lausymą tam tikrai geografinei popu-liacijai. Pavyzdžiui, kadaise dykumųklajokliams buvo svarbu apsaugoti akisnuo pustomo smėlio. Taip susidarė va-dinamasis trečiasis vokas. Kai akys siau-resnės, į jas taip pat mažiau patenkasmėlio, atviros saulės, vėjo. Tradiciškaimoterų akys yra atviresnės, didesnės,apvalesnės, vyrų - labiau primerktos,plyšys mažesnis, nes taip buvo naudin-ga apsaugant jas nuo smūgių.

Nosies formą irgi daugiausia lemiapaveldėti veiksniai. Tarkime, didelė,ypač lenkta žemyn nosis evoliucijospožiūriu buvo svarbi šiauriniuose re-

gionuose, nes oras, eidamas pro ją,turi laiko sušilti. Vis dėlto veido bruo-žų įvairovė populiacijos viduje daugdidesnė nei tarp atskirų populiacijų.Be to, veido bruožai keičiasi senstant,tuomet dažniausiai padidėja ir nosis,ir ausys.

Vyrų lūpos siauresnės, moterų -platesnės. Senstant dažniausiai lūpossiaurėja. Dabar ypač putnios mote-rų lūpos yra būtinas moteriškumo irseksualumo atributas, tačiau dar XIXamžiuje aristokratės buvo linkusiosvizualiai pasiaurinti jas. Storos lūposbuvo laikomos prastuomenės, siau-ros - aristrokratiškumo požymiu. Beto, XVII-XIX amžiuje, kaip pasako-jo prof. J.Tutkuvienė, ir siauras lūpas,ir leptosominį kūno sudėjimą (kai vy-rauja išilginiai matmenys) mėgintasieti su aukštesniu intelektu, o prie-šingą, piknišką (kresną), tipą - su že-mesniu. Šiuolaikiniai moksliniai tyri-mai tokių sąsajų neaptinka.

Didesnis ir stambesnis apatinis žan-dikaulis - vyrų antrinis lytinis požymis,tačiau jo įvairovė didžiulė. Pastaruo-ju metu šis požymis dažnai pastebi-mas ir tarp moterų, ypač aukštaūgių,nes augimo hormonas skatina ir žan-dikaulio raidą. Nėra jokių tyrimų, ku-rie patvirtintų sąsajas tarp mažo vyrųapatinio žandikaulio ir jų menko va-lingumo ar negebėjimo priimti spren-dimų. Tiems, kurie mėgina tokią nuo-monę įpiršti, geriausias pavyzdys būtųAlbertas Ensteinas. Juk šio genijausapatinis žandikaulis ir smakras buvomenkai išreikšti.

“Bet kuriuo atveju atskiri galvosir veido bruožai, jeigu nėra ypačkraštutinai nukrypę nuo normaliosįvairovės ribų, neturi nieko bendrasu žmogaus intelektu, - pabrėžėantropologė. - O juo labiau - su jocharakteriu, psichikos savybėmis armąstymo ypatumais.”•

Ką galime perskaityti iš žmogaus veido

Prof. J.Tutkuvienė pastaruosius kelerius metus buvo įsitraukusi į keturistarptautinius galvos ir veido srities tyrimus. / Asmeninio albumo nuotrauka

Pasak prof. J.Tutkuvienės, kaukolės forma,jos dydis, jei yra ekstremalus nukrypimasnuo normos, gali turėti sąsajų su intelek-tu, mąstymu, psichinėmis savybėmis. Ta-čiau vėlgi - kas yra norma? Koks yra vidu-tinis kaukolės tūris ar smegenų masė?“Vidutinė smegenų masė - apie pusantrokilogramo, tačiau įsivaizduokite, kad nor-malios įvairovės ribos yra nuo vieno ikidviejų kilogramų, - kalbėjo antropologė.

- Klasikinis pavyzdys: lordo Bairono, taippat Ivano Turgenevo smegenys svėrėdaugiau nei 2000 gramų, o prancūzų ra-šytojo Anatole’io France’o, 1921 metaisgavusio Nobelio literatūros premiją, -1100 gramų. Taigi normali smegenų ma-sė gan įvairuoja, o mąstymas labiau prik-lauso nuo neuronų ryšių ir kitų iki šiolneištirtų veiksnių.” Be to, tarp smegenų paviršiaus ir kauko-

lės yra smegenų dangalais bei smegenųskysčiu užpildytas tarpas, todėl, pasakprof. J.Tutkuvienės, smegenų paviršiausiškilimai negali turėti didelės įtakos kau-kolės paviršiaus lokaliems pakitimams.Vadinasi, beprasmiška spėti iš galvos for-mos ar kokio nors išsigaubimo ties smil-kiniais, momens ar kaktinėmis skiltimisapie žmogaus mąstymą ir polinkį į kokiąnors veiklą.

Lordas Baironas. I.Turgenevas. A.France’as.

“SVERIANT” INTELEKTĄ

“Atskiri galvos ir veido bruožai neturi niekobendra su žmogaus intelektu, juo labiau -

su jo charakteriu ar mąstymo ypatumais.”

Kultūra 132013 01 29Lietuvos žinios

MINDAUGAS KLUSAS

Per penktojo Petro Venclovo ro-mano sutiktuves Rašytojų klubedaugumai kalbėjusiųjų neįtiko jopavadinimo “Iš tamsos į tamsą”prasminis koloritas, tačiau patskūrinys įvertintas labai palankiai.

Pradėkime nuo pabaigos. Po vaka-ro P.Venclovo žmona Gražina jo bi-čiuliams vilniečiams Rašytojų sąjun-goje surengė tikrą puotą: sklandėpadėklai, sruvo gėrimai. Visi skanavoir gyrė gerąją šeimininkę. “Kaip josnemylėti, kai šitaip gamina”, - rašy-tojui sakė bendravardis profesorius,literatūrologas Petras Bražėnas. Dė-mesys žmonoms rodytas ne be prie-žasties. P.Venclovas parašė autobiog-rafinį romaną, kuriame labai įtaigiainupiešti pasakotojo žmonų ir, kaip čiapasakius, paralelinių ir tarpinių mo-terų paveikslai. Žinoma, meistriškaipavaizduotos ne tik žmonos, bet ir ki-ti žmonės.

Šviesos ruožeNors autorius teigė rašęs “autofik-

cijas”, biografijos detalių gerokai pri-sodrintą meninį kūrinį, žinantiemsP.Venclovo gyvenimo vingius veiknekilo abejonių dėl romano pobū-džio. Teliktų veikėjams ir toms ketu-rioms (tiek suskaičiavo knygos redak-torė Onutė Gudžiūnienė) Petromoterims grąžinti tikruosius jų var-dus... Tačiau autorius gynėsi, sakė vis-ką atidavęs meninei išmonei, api-bendrinančiam vaizdui. “Mėginauperteikti mūsų kartos žmogaus gyve-nimą”, - teigė jis. Pasak P.Venclovo,knyga išaugo iš kelių novelių, lyg at-ramų, ant kurių gulė visas romanosvoris. “Atsirado toks požiūris į žmo-gaus gyvenimą kaip į šviesos ruožą,ėjimą iš vienos tamsos į kitą”, - tiki-no jis. Į šviesos ruožą pateko pasako-tojo vaikystė pokariu, studijos Vilniu-

je, sugrįžimai į gimtinę, Kaunas, šei-minės scenos, Palangos jūra ir dūmi-janti pajūrio bohema, “perestroikos”metai, 1991-ųjų sausis ir susitikimassu gentainiais - jau naujajame amžiu-je. Šviesą perskrosdavo tamsus punk-tyras - laikino nebuvimo tarpsniai -širdies operacijos.

Tylios išminties knygaKad romanas nevirstų paprastu gy-

venimo atpasakojimu, rašytojas stengė-si sukurti įsimenančius veikėjų paveiks-lus. Ypač įdomiai pavaizduota žmonaKristina, padedanti atskleisti pasakoto-jo, psichologiškai silpnesnio persona-žo, bruožus. “Ji paimta iš tikrovės, au-tentiškos patirties”, - teigė P.Venclovas.Skaitant “Iš tamsos į tamsą” nepaliau-ja žavėti nepaprastas dėmesys gyveni-miškoms detalėms, iš kurių autorius su-deda tylios, neskubrios išmintiesšedevrą. Tarkim, kaip taikliai perteikia-

mas “iki skausmo paširdžiuose” myli-mos dailininkės Editos, stipresnės, klas-tingos, niekinančios pagrindinį roma-no veikėją “kaip primityvesnę būtybę”,epizodas: “Be to, tave pradžiugino, re-gis, visai nereikšminga smulkmena: kaiišlipai iš vandens, Edita vaikščiojo pa-krante, apsirengusi tavo raudonai bal-tus languotus marškinius... O štai praė-jus mėnesiui ji jau šaiposi, tyčiojasi ištavęs...” Į klasikinį, epinį romano pasa-kojimą įsiterpia moderniosios formos,magiškojo realizmo elementai, publi-cistikos, eseistikos pasažai. “Nesiekiau

stilistinio grynumo. Gal romanas tapoįvairus, margokas, tačiau norėjosi, kadnebūtų nuobodus”, - teigė rašytojas.

Unikalumas ir vertėNaująją knygą “į šviesos ruožą” pa-

lydėjo dviejų akademikų - literatūrolo-gės Viktorijos Daujotytės ir rašytojo Vy-tauto Martinkaus - rekomendacijos.Pastarasis netrukus ketina publikuotiromano recenziją, kuri, kaip pats nuo-gąstavo ir juokėsi, apimtimi gali prilyg-ti pačiam P.Venclovo kūriniui.

Tą vakarą Rašytojų sąjungoje užsi-mezgė diskusija, kokiam žanrui pris-kirti “Iš tamsos į tamsą”. Žurnalo “Me-tai” vyriausiasis redaktorius DanieliusMušinskas buvo linkęs pritarti minčiai,kad tai novelių romanas. O V.Martin-kus, priešingai, siūlė knygos skyrių ne-laikyti autonomiškais kūriniais. Rašy-toja Renata Šerelytė pasakojimo audinįvadino išskleistomis impresijomis, ku-rias sieja metafizinė retorika. Silpniau-siomis romano sąsparomis susirinku-sieji įvardijo publicistinius, eseistiniusintarpus. Išties autorius visai be reika-lo leidžiasi į visuomeninių įvykių, per-vartų detalizavimą, aiškinimą, “kaiptuo metu buvo”. Rašytojas Kazys Saja,dabar mažiau rašantis, o daugiau skai-tantis, teigė, jog “Iš tamsos į tamsą” yraviena geriausių 2012 metų knygų, ta-čiau “sielos giminaičiui Petrui” paprie-kaištavo dėl pesimistinio jos pavadini-mo ir temos. V.Martinkus iš pradžiųcitavo P.Bražėną: “P.Venclovas parašėromaną, kuriuo ne tik reikšmingai pra-turtino savo kūrybinę biografiją, bet irpaliko ryškias gaires lietuvių literatūrostragiškosios tematikos lauke.” Ir tęsda-mas kolegos mintį pacitavo save: “Pro-zininkas šiame romane grįžo prie so-cialinės tikrovės, kurios dar negožėsimbolinės Lietuvos karo su okupantais(1944-1953) konstrukcijos.” VėlėsnėV.Martinkaus užuomina, esą “sugrįžtiį tokią patirtį galima tik vieną kartą”,taikliai nusako rašytojo užmojo mastąir knygos vertę.•

P.Venclovas tragiškos tematikos laukuos

1944 metais gimęs Biržų rajone,1969-aisiais baigęs Vilniaus universi-teto lietuvių kalbos ir literatūros stu-dijas, Kaune gyvenantis P.Venclovasper penkiasdešimt kūrybinio darbometų išleido šešiolika prozos knygų,tarp jų - penkis romanus, išspausdinotris dramas.

“Nesiekiau stilistinio grynumo, tačiau norėjosi, kadromanas nebūtų nuobodus”, - teigė P.Venclovas.

NUGALĖJO “TYLI MALDA”

Lietuvių skulptoriaus DonatoMockaus ir latvės skulptorės Ine-sos Valterės-Ūlandės darbas “Tylimalda” Rusijos sniego skulptūrųčempionate laimėjo pirmąją vietą.Trečiasis Rusijos sniego skulptūrųčempionatas “Žiemos vernisažas2013” vyko Permėje, kuri rengiasi290 metų jubiliejui. Inesos ir Do-nato darbas “Tyli malda” vaizduo-ja tautiniais drabužiais apsirengu-sią senutę, besimeldžiančią viršmažytės trobelės šaltą žiemą.Skulptoriai teigia norėję į tolimąRusijos miestą atvežti mažytę da-

lelę Baltijos valstybių širdies šilu-mos. “Prisiminę vaikystę, visadapagalvojame apie namelį kaime irmielą senučiukę močiutę, laukian-čią su šiltais pyragėliais”, - sakoskulptoriai. Jie leidžia kiekvienaminterpretuoti, kodėl senutė su au-sinėmis. Galbūt taip nori susitelktiir atsiriboti nuo pasaulio triukšmoir melstis tyloje.

“... IŠ PAGARBOS MKČ”

Pasirodė ketvirtoji Vilniaus cho-ro “Jauna muzika” leidžiamo cik-lo “Lietuvių choro muzika” kom-

paktinė plokštelė, atverianti nau-jas kompozitorių pajautas ir in-terpretacijas, susijusias su Mika-lojaus Konstantino Čiurlioniomeniniu palikimu. Visi plokštelė-je įrašyti kūriniai sukurti 2011-aisiais, kai UNESCO juos paskel-bė M.K.Čiurlionio metais.Choras “Jauna muzika” ir jo va-dovas Vaclovas Augustinas taproga inicijavo projektą, kuriamekompozitoriai buvo kviečiamikurti kūrinius chorui, paremtuskiekvieno širdžiai priimtiniausiuM.K.Čiurlionio meniniu paliki-mu. Taip ir atsirado naujosioskompaktinės plokštelės “... iš pa-garbos MKČ” turinys - devyniJurijaus Kalco, Giedriaus Svilai-nio, Jurgitos Mieželytės, AlgirdoMartinaičio, Vaclovo Augustino,Zitos Bružaitės, Gintauto Venis-lovo, Donato Zakaro kūriniai,kuriuos papildė nauja VidmantoBartulio kūrinio versija. “TRAVIATOJE” DAINUOS

E.MONTVIDASŠį sezoną Lietuvos nacionaliniameoperos ir baleto teatre “Traviata”nepaliauja stebinti debiutais ir ypa-tingais spektaklio svečiais. Vasario 7dieną publikos laukia dar viena dai-navimo meno šventė - pagrindinįAlfredo vaidmenį atliks garsus lie-tuvių tenoras Edgaras Montvidas.Dainuoti solistas atvyks paskutinė-mis sausio dienomis, PrancūzijosLimožo operoje atlikęs Hercogo

vaidmenį Giuseppe Verdi operos“Rigoletas” spektakliuose. Alfredovaidmuo E.Montvido biografijojeyra ypatingas. Galima sakyti, kadnuo Alfredo prasidėjo ir sėkmingatarptautinė E.Montvido karjera:dar būdamas Londono karališko-sios “Covent Garden” operos studi-jos stažuotoju E.Montvidas pakeitėnetikėtai sunegalavusį kolegą. Solis-to šis vaidmuo užsienio scenose ne-paleidžia iki šiol.

LŽ

Trumpai

Prozininkas P.Venclovas prie paveikslo. Rašytojų klube veikia dailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda.Romo Jurgaičio nuotrauka

Martyno Aleksos nuotrauka

Organizatorių nuotrauka

2013 01 29Lietuvos žinios14 Sportas

VILMANTAS REMEIKA

Praėjusį savaitgalį Kaune vykęs Europos salės futboločempionato atrankos turnyrasmūsiškiams baigėsi liūdnai. Po šių varžybų galima daryti išvadą, jog kadaise stipria vidutinioke laikytos Lietuvosrinktinės laukia sunki ateitis.

Pirmojo kvalifikacinio etapo rung-tynėse burtai lietuviams lėmė susitiktisu Anglijos ir Kipro salės futbolinin-kais. Anksčiau anglai lietuviams nebu-vo lygiaverčiai varžovai. 2008 metaisketurių rinktinių turnyre mūsiškiamsneprilygo Anglija, Libija ir Airija, lie-tuviai iškovojo 1-ąją vietą, o anglus tuo-met nugalėjo 2:0. Abiejų rinktinių jėgųpusiausvyrą atspindėjo ir salės rinktiniųreitingas - prieš turnyrą Kaune Lietu-vos komanda rikiavosi 65 vietoje, Ang-lijos - 87-ojoje.

Tačiau favoritais laikyti lietuviai ne-patvirtino šio statuso ir penktadienįvaržovams pralaimėjo 3:4. Sekmadienįšeimininkai 1:0 palaužė Kiprą, bet šiosrungtynės jau nieko nelėmė. 2:1 nuga-lėję Kiprą anglai pirmą kartą istorijojepateko į pagrindinį atrankos varžybųratą, kuriame lietuviai buvo nuolatiniaidalyviai. Jame vasarį dėl bilieto į Euro-pos pirmenybes kovos su Turkija, Slo-vėnija ir Ukraina.

Pasirengimo spragosNaujasis Lietuvos salės futbolo rink-

tinės treneris Kęstutis Rudžionis pripa-žino, kad anglams pralaimėta pelnytai.

“Rezultatą lemia ne reitingai, o dar-bas ir tai, kokius žaidėjus turi. Lietu-vos čempionatas net negali lygiuotis įAnglijos ar Kipro, kur žaidėjai turikontraktus ir gauna algas. Jų rinkti-nės šiam turnyrui rengėsi pusantromėnesio, žaidėjai tarpusavyje geraisusižaidę”, - LŽ aiškino 37 metų spe-cialistas.

Savo ruožtu Lietuvos rinktinė pasi-rengti turnyrui turėjo vos keturias die-nas ir, skirtingai nei varžovai, prieš taijokių draugiškų rungtynių nežaidė.Savo veiksmus galėjo šlifuoti tik treni-ruotėse.

“Rungtynės su Anglija mums buvolyg ir kontrolinis testas, per kurį galė-jome patikrinti savo jėgas ir pamatyti,kaip atrodome. Tik rungtynių su Kip-ru antrame kėlinyje mačiau kažką pa-našaus į tai, ką norėčiau matyti”, - pri-sipažino K.Rudžionis. Tačiau trenerispareiškė pats nepageidavęs draugiškųrungtynių prieš atrankos turnyrą.“Gerai, kad jų nebuvo. Poros dienųnebūtų pakakę pasirengti draugiš-koms rungtynėms. Negalėtume paro-dyti, ką sugebame, ir vyrautų chaosas.Verčiau tą laiką skirti bendroms treni-ruotėms”, - sakė jis.

Jaunimo nematoKritikai atkreipia dėmesį ir į dabar-

tinės rinktinės narių amžių. Naujasistreneris nesiryžo rizikuoti ir suteiktigalimybę jaunimui, vertėsi vyresniais,rinktinėje jau daugybę kartų žaidu-siais žaidėjais. Šiame atrankos turny-re iš 12 aikštės žaidėjų net aštuoni bu-vo 29 metų ir vyresni. Iš jų TomuiNemaniui ir Jurijui Mežoniui jau 37-eri, Mariui Bezykornovui 36-eri, Da-riui Urbelioniui ir Vidui Adomaičiui34-eri. Tuo metu jauniausi jos nariai- 22-ejų Jaunius Juozaitis ir Jurijus Je-remejevas - bene visą laiką praleidoant suolo.

“Aš taip pat pritariu rinktinės jau-ninimui, tačiau iš kur paimti to jau-nimo? Jo tiesiog nėra, - nukirtoK.Rudžionis. - Čia ne lengvoji atle-tika, nebūtina greitai nubėgti šimto

metrų. Fizinis pasirengimas svarbus,tačiau žaidėjai privalo žinoti, kurbėgti, kaip atsidengti, “skaityti” žai-dimą. Šią rinktinę sudarė vyresni, betjie buvo pasirengę geriausiai. Kol ne-pasikeis situacija ir nepradėsime tin-kamai ugdyti jaunimo, nieko nebus.Į rinktinę žaidėjai dabar atvyksta ne-pasirengę.”

Posūnio daliaSalės futbolas yra sparčiai tobulė-

janti, į olimpinę šeimą besibeldžiantisporto šaka. Tarptautinio olimpiniokomiteto vadovas Jacques’as Rogge’aspraėjusią vasarą užsiminė, kad salės fut-bolas jau 2020 metais galėtų debiutuo-ti vasaros olimpiadoje. Todėl tai padė-tų suklestėti šiai sporto šakai. Vis dėltoLietuvoje salės futbolo progreso kol kasnematyti.

Tokią situaciją nemaža dalimi lemiair Lietuvos futbolo federacijos (LFF)požiūris. LFF ne tik neparūpino rink-tinei kontrolinių rungtynių, tačiau irK.Rudžionį treneriu paskyrė likus vosmėnesiui iki atrankos turnyro. Salėsfutbolo lyga taip pat seniai vegetuoja.Nacionalinėse pirmenybėse trečią se-zoną iš eilės varžosi tik šeši klubai.Kiekvienas privalo sumokėti 4,5 tūkst.litų starto mokestį. Iš jų 2,5 tūkst. litųskiriama teisėjavimo išlaidoms, likusiossumos panaudojimo principai neaiš-kūs. Neskelbiama ir tai, kaip LFFpanaudoja UEFA skiriamą paramą sa-lės futbolo plėtrai.

“Keisti požiūrį būtina. Turiu tam tik-rų planų ir minčių, manau, kad pavyksjas įgyvendinti ir prisidėti prie salės fut-bolo populiarinimo ir profesionalumokėlimo. Tik taip galėsime lygiuotis į var-žovus tarptautinėse varžybose”, - svars-tė K.Rudžionis.•

VILMANTAS REMEIKA

PAR vykstančiame Afrikos futbo-lo čempionate paaiškėjo pirmiejiketvirtfinalio dalyviai. Jais tapo Dgrupėje abu kartus nugalėjęsDramblio Kaulo Krantas, o iš Agrupės tolyn žengė šeimininkųrinktinė ir sensaciją pateikusi Žaliojo Kyšulio Salų ekipa.

Dabar FIFA reitingo 70 vietoje esan-ti Žaliojo Kyšulio Salų rinktinė prieš de-šimtmetį rikiavosi 182 pozicijoje, o į pir-mąjį šimtuką įkopė tik prieš dvejusmetus. Vos 500 tūkst. gyventojų turintibuvusi Portugalijos kolonija lyg viesulasįsiveržė į Afrikos futbolo elitą.

Treneris uždainavoAfrikos čempionato atrankos varžy-

bose Žaliojo Kyšulio Salų futbolininkaipateikė staigmeną eliminuodami galin-gą Kamerūno rinktinę. Tačiau nykštu-kai nepaliovė stebinti ir pirmenybėse.A grupėje jie sužaidė lygiosiomis 0:0 suPAR ir 1:1 su Maroku, o lemiamoserungtynėse 2:1 palaužė Angolą ir išplė-šė bilietą į ketvirtfinalį.

Pergalingos rungtynės su Angola pa-reikalavo daug jėgų. 33 minutę ŽaliojoKyšulio Salų gynėjas Nando Nevesasnukreipė kamuolį į savo vartus. Salų fut-bolininkai nepalūžo, kovojo iki pabai-gos ir už kovingumą buvo dosniai ap-

dovanoti. Fernando Varela 81 minutęišlygino rezultatą, o jau per teisėjo pri-dėtą laiką Heldonas Ramosas persvėrė.

“Žinojome, kad pralaimėjimas būtųpasiuntęs mus namo. Todėl liepiau ko-mandai atakuoti iki pat pabaigos ir užtai mums buvo atlyginta”, - triumfavonugalėtojų treneris Lucio Antunesas.Dėl galimybės vesti saviškius Afrikosčempionate jis netgi atsisakė darbo Ža-liojo Kyšulio Salų oro uoste, kur dirbokontrolieriumi.

46-erių L.Antunesas po pergalės šė-lo lyg paauglys. Jis bėgiojo po aikštęmojuodamas Žaliojo Kyšulio Salų vė-liava, o spaudos konferencijoje užtrau-kė savo tėvynėje itin populiarią portu-gališką dainą.

“Skiriu pergalę nuostabiems savo ša-lies žmonėms. Savo tikslą pasiekėme irį ketvirtfinalį patekome. Bet kodėl turė-tume sustoti? Mes norime daugiau”, -neslėpė L.Antunesas.

Žaliojo Kyšulio Salų varžovas ketvirt-finalyje turėjo paaiškėti vakar vakare,kai kovas baigė B grupės ketvertas: Ga-na, Malis, Kongo DR ir Nigeris.

“Noriu susitikti su Gana. Noriu ko-voti su geriausiais. O Ganos rinktinė yratarp tokių”, - šėlo L.Antunesas.

Marokas nepalūžoPasibaigus A grupės kovoms trium-

favo ir šeimininkų PAR rinktinės na-riai bei jų aistruoliai. Trečiame ture PARkovojo su Maroku. Šeimininkų pralai-

mėjimas būtų reiškęs fiasko savų žiūro-vų akivaizdoje. Marokas du kartus pir-mavo, bet PAR abu sykius lygino rezul-tatą ir išplėšė taip reikalingą tašką,leidusį užimti pirmąją vietą grupėje.

Stipriausių Afrikos rinktinių aštun-tuke PAR atsidūrė pirmą kartą nuo2002-ųjų, todėl komandos trenerisGordonas Igesundas neslėpė paleng-vėjimo: “Didžiuojuosi komanda, kuriįgyvendino pagrindinį tikslą. Noriu pa-dėkoti ir visiems aistruoliams.”

Nusivylimas turėjo apimti Marokorinktinę. Marokiečiai nepralaimėjo nėvienų rungtynių, tačiau trijų lygiųjųbuvo per maža siekiant vietos ketvirt-finalyje. Vis dėlto Maroko komandos

treneris Rachidas Taoussi į ateitį žvel-gia optimistiškai - dabartinės rinkti-nės žaidėjų amžiaus vidurkis tik 24metai, o kitas Afrikos čempionatas2015-aisiais vyks būtent Maroke.

“Trys mūsų jaunimo rinktinės yra

pasiekusios savo amžiaus grupių fina-lus Afrikos čempionatuose. Turime la-bai jauną rinktinę, kurios laukia puikiateitis po dvejų metų. Tereikia nenusto-ti sunkiai dirbti”, - tryško optimizmuR.Taoussi.•

Salės futbolas žengė žingsnį atgalSTATISTIKALietuva - Anglija 3:4 (1:2).Įvarčiai - Marius Bezykornovas (16:38 ir27:49), Arūnas Šteinas (36:20); SamuelisMurphy (3:04), Stuartas Cookas (6:01),Luka Ballingeris (23:43 ir 30:42).Lietuva - Kipras 1:0 (0:0).Įvartis - Audrius Juozaitis (36:28).

1. Anglija 2 0 0 6:4 6

2. Lietuva 1 0 1 4:4 3

3. Kipras 0 0 2 1:3 0

Lietuvos salės futbolo rinktinė (smūgiuoja T.Straleckas) favoritų pozicijas užleido anglams (balta apranga).Valdo Knyzelio (LFF.lt) nuotrauka

Afrikos nykštukų sensacijaSTATISTIKAPAR - Marokas 2:2 (0:1).Durbanas, 45 000 žiūrovų. M.Mahlan-gu (71), S.Sangweni (85); I.El Adoura(10), A.Hafidi (82).Žaliojo Kyšulio Salos - Angola 2:1(0:1).Port-Elizabetas, 20 000 žiūrovų. F.Va-rela (81), H.Ramosas (90); N.Nevesas(33 į savo vartus).

1. PAR 1 2 0 4:2 5

2. Žaliojo Kyšulio Salos 1 2 0 3:2 5

3. Marokas 0 3 0 3:3 3

4. Angola 0 1 2 1:4 1

L.Antunesas su vėliava šėlo Angolos žaidėjų akivaizdoje, kai jo rinktinėprasibrovė į ketvirtfinalį. / AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos rinktinė turnyrui pasirengti turėjo

vos keturias dienas ir,skirtingai nei varžovai,

prieš tai jokių draugiškųrungtynių nežaidė.

SAULIUS RAMOŠKA

Gali nutikti taip, kad šį sezonądėl Rusijos moterų krepšiniočempionato medalių susikausšios šalies ir Lietuvos nacionali-nių moterų rinktinių vyriausiejitreneriai Alfredas Vainauskas irAlgirdas Paulauskas.

Neseniai Rusijos moterų rinktinėstreneriu paskirtas A.Vainauskas šaliesčempionate vadovauja Kursko ekipai“Dinamo”, o naujasis Orenburgo “Na-deždos” strategas A.Paulauskas jaušiandien prisidės prie savo komandos.

Sekmadienį Prienuose vykusios Lie-tuvos moterų krepšinio lygos (LMKL)“Žvaigždžių rungtynės” A.Paulauskuitapo atsisveikinimu su šalies moterųkrepšinio lyga. Vilniaus “Jaunųjų ta-lentų” komandos trenerį konsultantąpakvietė moterų Eurolygoje rungty-niaujančios Orenburgo “Nadeždos”(Rusija) vadovai. Jie kreipėsi pagalbosį specialistą iš Lietuvos, nes susirgo jųekipos vyriausiasis treneris Aleksand-ras Kovaliovas.

Prie naujosios komandos 53 metųA.Paulauskas prisidės jau šiandienVengrijoje, kur trečiadienį “Nadežda”žais Eurolygos 11 turo rungtynes suŠoprono “Uniqa”. Bet per šią dvikovąA.Paulauskas dar nevadovaus - bus tikstebėtojas. Po dešimties turų Orenbur-go krepšininkės B grupėje žengia ket-virtos - jos iškovojo 6 pergales ir 4 kar-tus pralaimėjo. Rusijos pirmenybėse“Nadežda” yra trečia (8/4), o Kurskoklubas “Dinamo”, su kuriuo 52-ejųA.Vainauskas savaitgalį sutartį pratęsėdar dvejiems metams, - penkta (7/4).Beje, būtent sekmadienį tarpusavyje jė-gas išmėgino “Nadežda” ir “Dinamo”.A.Vainausko auklėtinėms Orenburgasbuvo labai nesvetingas - šeimininkėmspralaimėta 64:87.

“Viskas įvyko netikėtai ir greitai -paskambino iš klubo ir pasiūlė dirb-ti”, - apie naują karjeros vingį LŽ sakėAlgirdas Paulauskas, kuriam Rusijatampa jau sava. Praėjusį sezoną jis tre-

niravo Jekaterinburgo UGMK krep-šininkes, o iki tol - nuo 2008-ųjų vasa-rio į priekį vedė kitą šios šalies klubą -Kursko “Dinamo”.

- Gal žinote, kas atsitiko “Nadeždos”strategui A.Kovaliovui?

- Jį kankina trombozė. Aleksandruinegalima nervintis. Vienas priepuolisištiko gruodžio mėnesį, tad nevadova-vo per rungtynes su Maskvos “Dina-mo”. Iškart pateko į medikų rankas, vė-liau vengė su komanda varginančiųišvykų į kitus miestus.

- Turbūt sunku pradėti vadovauti ko-mandai nuo sezono vidurio?

- Nėra taip, kad ekipą reikėtų kelti išdugno. “Nadežda” turi visas galimy-bes iškopti į kitą Eurolygos etapą. Tadreikia bent jau išlaikyti tą patį lygį ir ei-ti į priekį. Nebus lengva.

- Kokius tikslus komandai iškėlė klu-bo vadovai?

- Rusijos čempionate - užimti ma-

žiausiai trečiąją vietą, o Eurolygoje -pasirodyti kuo geriau. Kaip supratau,vadovams svarbesnės Rusijos pirme-nybės. Tačiau, manau, visur tas pats -apetitas auga bevalgant. “Nadežda”

Eurolygos B grupėje užima ketvirtąjąvietą ir gali nukeliauti dar toliau.

- Gali nutikti ir taip, kad dėl Rusijosčempionato medalių jūsų komandavaržysis su A.Vainausko treniruojamaKursko “Dinamo”...

- Gali...- Kiek jums žinoma Orenburgo ko-

manda?- Netgi labai žinoma. Kai dirbau

Kurske, mūsų ekipa kovą dėl bron-

zos visada pralaimėdavo “Nadež-dai” (juokiasi). Netgi kildavo skan-dalai dėl teisėjavimo per Kursko irOrenburgo klubų dvikovas kovo-jant dėl apdovanojimų. Dabar va-

žiuoju dirbti pas buvusius priešus(juokiasi).

Kai dar dirbau su Kursko ekipa, jivisuomet “Nadeždai” pralaimėdavonamie, o Orenburge laimėdavo. Šį se-zoną viskas atvirkščiai...

- Vadinasi, Orenburgas nėra labaisvetimas?

- Jame esu buvęs gal dešimt sykių.Aplinkui dujos, nafta, stepės, miestasgarsėja pūkiniais šaliais. Kas dar ten

gaminama - nežinau. Pagal gyvento-jų skaičių Orenburgas primena Vil-nių. Dar žinau, kad 1954 metais maž-daug už 200 km nuo Orenburgeįvykdyti branduoliniai bandymai. Šia-me mieste sergamumas vėžiu, ko ge-ro, didžiausias. Tai kol kas tiek turiuinformacijos. Na, paprašė, įkalbino,tad važiuoju padėti.

- Vilniaus “Jaunųjų talentų” koman-da, kuriai vadovauja jūsų žmona DiliaraVelišajeva, lieka be pagalbininko...

- Galbūt ekipos vadovai suras ki-tą padėjėją.

- Lietuvos rinktinės reikalų Rusijojeneapleisite?

- Kur jau... Kaip tik šiandien (antra-dienį - aut.) Kaune trenerių seminareatsiskaičiau už praėjusių metų rinktinėsrezultatus. O su rinktinės administra-toriumi Valdu Gecevičiumi bendrausi-me pasitelkdami naujausias ryšio tech-nologijas.•

Buvę A.Paulausko varžovai taps draugais

Sportas 152013 01 29Lietuvos žinios

LYDERĖ IŠLIKO TA PATI

Sekmadienį sužaistos ketverios Lietu-vos moterų rankinio lygos XX turorungtynės. Pergalę namie pavyko iš-kovoti tik Kauno “RC Širšių-Gajos”komandai, ji 34:28 (12:15) nugalėjo“Vilniaus Bakalėją-Taurą”. Pagrindi-nėse dienos rungtynėse “Eastcon AG-Vilniaus kolegijos” rankininkės sve-čiuose 32:27 nugalėjo Kauno rajonoHC “Garliava SM- CASCADA” sep-tintuką ir su 31 tašku pakilo į antrąjąvietą bei tašku aplenkė į trečiąją pozi-ciją smuktelėjusias praėjusių metųčempiones garliaviškes. Aštuonių ko-mandų turnyro lyderė išlieka jau aš-tuonioliktąją pergalę iškovojęs Kauno“ACME-Žalgirio” (36 taškai) klubas.Jis vakar Panevėžyje 41:27 (25:14)įveikė vietos komandą KKSC.

Turnyro lentelė (rungtynės, pergalės, lygiosios, pralaimėjimai, taškai)

1. “ACME-Žalgiris” 19 18 0 1 36

2. “Eastcon AG-Vilniaus kolegija” 20 15 1 4 31

3. “HC Garliava SM-CASCADA” 20 14 2 4 30

4. “LEU Šviesa-Eglė” 19 11 1 7 23

5. Panevėžio KKSC 20 7 0 13 14

6. “RC Širšės-Gaja” 20 7 0 13 14

7. “Vilniaus bakalėja-Tauras” 20 4 0 16 8

8. Utenos KKSC 20 1 0 19 2

VĖL ŠIMTUKE

Pirmadienį paskelbtoje naujoje ge-riausių pasaulio tenisininkų ATPklasifikacijoje 22-ejų Ričardas Be-rankis (608 tšk.) sugrįžo į šimtuką -iš 110 vietos pakilo į 85-ąją. 21 metųLaurynas Grigelis (90 tšk.) pakilolaipteliu auščiau ir dabar yra 419-as.ATP reitingo lyderis tebėra sekma-dienį trečią kartą iš eilės ir ketvirtąkartą per karjerą atvirąjį Australijosčempionatą laimėjęs 25-erių serbasNovakas Džokovičius (12 920 tšk.),antras - 31 metų šveicaras Roger Fe-dereris (10 265), trečias - 25-eriųškotas Andy Murray (8480), sekma-dienį Melburne finale pralaimėjęsN.Džokovičiui. Ispaną Rafaelį Na-dalį (5400 tšk. - penktoji vieta) iš ket-virtosios vietos per dvi savaites išstū-mė tėvynainis Davidas Ferreras(6865). Moterų WTA klasifikacijospiramidės viršūnėje išlieka ką tikMelburne Australijos čempionės ti-tulą apgynusi 23 metų baltarusė Vik-torija Azarenka (10325 tšk.), antra -amerikietė Serena Williams (9970),trečia - rusė Marija Šarapova (9545),ketvirta - lenkė Agnieszka Radwans-ka (7750), penkta - Australijos čem-pionato finalininkė kinė Na Li(6255). Geriausia Lietuvos tenisinin-kė 26-erių Lina Stančiūtė (84 tšk.) iš447 vietos pakilo į 424-ąją.

LŽ

A.Paulauskas: “Orenburge sergamumas vėžiu,ko gero, didžiausias Rusijoje. Bet paprašė, tad

važiuoju padėti.”

Sekmadienį LMKL rinktinę atvedęs į pergalę prieš legendinius mūsų krepšininkus A.Paulauskas išskubėjo į Rusiją. www.lmkl.lt nuotrauka

Trumpai

NAMAI, PATALPOS

NUOMOJA

PARDUODA

Parduodamas BUAB „VS tiekimas“ nuosavybės teise priklausantis nekilno-jamasis turtas - 53,84 kv. m ir 22,95 kv.m administracinės patalpos, esančiosSietyno g. 8, Vilnius. Daugiau informaci-jos: UAB „Admivita“, Jogailos g. 7,Vilnius, tel.8 686 88 884. Užs. LM-2150

BUTAI

NUOMOJA2 kambarių butą su baldais Kaune, Plento g. 3-5metams (kaina - 100 Lt/mėn.). Tel. 8 685 10 945.

SODYBOS, SKLYPAI

PERKA

Mišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

PARDUODA14,3 a namų valdos sklypą S.Vorotinskio g., Vil-niuje (10 km nuo centro, yra elektra, gerassusisiekimas, naujas vienbučių namų kvartalas,1 a kaina - 7500 Lt). Vilnius, tel. 8 656 17 413.

12 a namų valdos sklypą Vilniuje, Antakalniosen., Rokantiškių g. (7 km iki centro, kaina -125 000 Lt). Tel. 8 682 46 203.

36,6 ha žemės ūkio paskirties sklypus Prienų ra-jone, prie Stakliškių (1 ha kaina - nuo 6000 Lt).Tel. (8 5) 278 9238.

IŠSINUOMOTŲMoteris, neturinti žalingų įpročių - sodybą už prie-žiūrą Vilniaus r., Paberžės sen. Tel. 8 675 09 270.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvu auto-mobilių sėdynių užvalkalus. Taisau, keičiusuplyšusius salonų, sėdynių apmušalus.Tel.: 8 676 34 662, (8 5) 231 8014.

PASLAUGOSTaisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501, 8 605 72 219.

Veterinarijos gydytojas atvyksta į namus.Vilnius, tel. 8 689 16 300.

Prijungiu, taisau automatines skalbykles. Su-teikiu garantiją. Konsultuoju įsigyjant naują,su transportavimo defektais arba naudotąbuitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203, 8 610 21 588.

MEDICINOS PASLAUGOSTeismo medicinos profesorius konsultuo-ja, atlieka tyrimus, nustato tėvystę,sveikatai padarytą žalą. Tel.: 8 674 91 550,8 615 16 310, (8 5) 278 8403.

STATYBA IR REMONTASŠlifuoju parketą, lakuoju. Restauruoju dažy-tas grindis. Kloju parketą, parketlentes,laminatą. Pigiai parduodu ąžuolinį parketą(408x68x15 mm). Vilnius, tel. 8 673 71 250.

SIŪLO MOKYTIS

Groti gitara, bosine gitara, mušamaisiais irdainuoti. Tel. 8 616 43 418.

STATYBINĖS MEDŽIAGOS

PARDUODADengimo plokštes (10x3, 10 vnt. po 800 Lt), me-talinį kaminą (38 cm diametro, 18 m aukščio,kaina - 7000 Lt), nenaudotą linų nuėmimo kom-bainą (kaina - 5000 Lt). Rokiškis, tel. 8 686 54 735.

GYVŪNAI

PARDUODABerno zenenhundų veislės šuniukus. Tel. 8 698 80 199.

IEŠKO DARBO42 metų vyras - apsaugos darbuotojo darbo.Vilnius, tel. 8 604 23 434.

LEIDINIAI

PERKAHessės „Pranciškus Asyžietis“ knygeles. Tel. 8 656 32 394.

ĮVAIRŪS

Įmonė nuolat neribotais kiekiais super-ka plastiko laužą (plėvelę, dėžes, rites irkt.). Tel. 8 699 31 161. Užs. LM-2031

Parduodu medų, bičių duonelę. Tel. (8 458) 51 815.

Parduodu naujus čekiškus klausos aparatus(kaina - 70 Lt), naujas kiaušinių virimo forme-les „Eggies“ (verda be lukšto, kaina - 40 Lt).Tel. 8 670 99 923.

Parduodu naujus žvejybos tinklus (kapronas iržilka, kaina - 60-80 Lt), tinklus nuo paukščių,šiltnamiams bei sporto inventoriui dengti (4 m pločio, 1 m kaina - 7 Lt). Tel. 8 670 99 923.

PRANEŠIMAI

VšĮ „Verslo dizainas“ (į. k. 302485263)keičia pavadinimą į VšĮ „Verslo guru“.

Užs. LM-2162

2013 01 29Lietuvos žinios16 Klasifikuoti skelbimai

IŠNUOMOJAMOS ADMINISTRACINĖS

PATALPOSVilniuje, Žvėryne,

Kęstučio g.:IV aukšte - 317,74 kv. m bendro ploto.Kabinetų plotai nuo 12 iki 51 kv. metrų.Galima naudoti atskirus kabinetus.

Kaina: 20,00 Lt + PVM už 1 kv. metrą.Privalumai: • nemokamas automobilių parkavimas,• maži komunaliniai mokesčiai.

Teirautis:mob. tel. +370 686 85 253, Kęstutis.

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl planuojamos UAB „Lenergija“ biodujų jėgainės poveikio aplinkai vertinimo

Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Lenergija“, Radviliškio r., Pakiršinio k., Draugystės g. 1,adresas korespondencijai: Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432, faks. (8 5) 242 6311.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: šilumos ir elektros energijos gamyba iš biodujų, su-sidarančių kukurūzų siloso bei kiaulių mėšlo fermentacijos metu.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Sirvydų k., Lekėčių sen., Šakių r.

Atsakingos institucijos - Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) priimta at-rankos išvada (2013 01 24 raštas Nr. (PAVNS)-MRS-45) - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „Lenergija“ Vil-niaus biure, Ozo g. 10A, LT-08200 Vilnius, tel. 8 611 55 432.

Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Marijampolės RAAD, S.Dariaus ir S.Girėno g. 4, LT-68176Marijampolė, tel. (8 343) 97 802, el. p.: r.slavickas@mrd.am.lt per 20 darbo dienų nuo šio skel-bimo paskelbimo dienos.

Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Marijampolės RAAD, S.Dariausir S.Girėno g. 4, LT-68176 Marijampolė, tel. (8 343) 97 802, el. p.: r.slavickas@mrd.am.lt arbaUAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 a., LT-12142 Vilnius, tel. (8 5) 210 7558,faks. (8 5) 212 4777, el. p.: daba@cowi.lt per 10 darbo dienų nuo šio skelbi-mo paskelbimo dienos. Užs. R-48

INFORMACIJA APIE ŠIAULIŲ MIESTO KAPINIŲ DAUŠIŠKIO KAIME DETALIOJO PLANOPLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, ŠIAULIŲ MIESTO NAUJŲ KAPINIŲ ĮRENGIMO IR

NAUDOJIMO ATRANKOS IŠVADĄ DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMOPlanuojamos ūkinės veiklos užsakovas:Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Vasario 16-osios g. 62,LT-76295 Šiauliai, tel. (8 41) 50 05 10, faks. (8 41) 52 41 15, el. p.: info@siauliai.lt, ir Šiaulių rajo-no savivaldybės administracija, Vilniaus g. 263, LT-76337 Šiauliai, tel. (8 41) 59 66 42, faks. (8 41)52 38 86, el. p.: prim@siauliai-r.sav.lt.Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Šiaulių miesto naujų kapinių įrengimas ir naudojimas.Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Daušiškių k., Šiaulių kaimiškoji seniūnija, Šiaulių r. sav.Informuojame, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2013 01 13 priėmė atran-kos išvadą Nr. (4) SR-S-123 (7.1) dėl Šiaulių miesto naujų kapinių įrengimo ir naudojimo povei-kio aplinkai vertinimo.Priimta atrankos išvada: poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Su informacija apie planuo-jamą ūkinę veiklą išsamiau gali supažindinti plano rengėjas: TAEM URBANISTAI, UAB, Smolenskog. 10, LT-03201 Vilnius, tel. (8 5) 278 8433, faks. (8 5) 278 4789, el. p.: urbanistai@taemgroup.lt,www.taemgroup.lt.Suinteresuota visuomenė turi teisę per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo die-nos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos iš-vadą. Suinteresuota visuomenė teikdama pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo pri-valo nurodyti:1. Vardą, pavardę (organizacijos pavadinimą), adresą;2. Pasiūlymo teikimo datą;3. Informaciją ir aplinkybes, kuo grindžiamas pasiūlymas.Su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima susipažinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos de-partamente (M.K.Čiurlionio g. 3, LT-76303 Šiauliai), darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 val. Užs. LM-2127

2013 m. vasario 13 d., 18.30 val., adresu: M.K.Čiurlionio g. 6, Vilnius, įvyks daugiabučio gy-venamojo namo, esančio adresu: M.K.Čiurlionio g. 6, Vilniuje, butų savininkų bendrijos stei-giamasis susirinkimas, kurio tikslas įsteigti bendriją, kuri įgyvendintų namo butų savininkųteises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objek-tų valdymu, naudojimu, atnaujinimu ir priežiūra.Bendrijos steigiamojo susirinkimo darbotvarkė:1. Steigiamojo susirinkimo pirmininko ir sekretoriaus, balsų skaičiavimo komisijos rinkimai;2. Bendrijos, kurios pavadinimas - M.K.Čiurlionio g. 6-jo namo bendrija, steigimas;3. Bendrijos įstatų tvirtinimas ir jų įregistravimas Juridinių asmenų registre;4. Bendrijos valdymo organų, revizijos komisijos arba revizoriaus rinkimai;5. Bendrijos buveinės adreso nustatymas.Vykstant į bendrijos steigiamąjį susirinkimą, prašome turėti asmens tapatybę patvirtinantį do-kumentą. Buto bendraturčiams atstovauja (balsuoja) vienas asmuo, pateikdamas rašytinį kitobendraturčio pavedimą. Jei į susirinkimą atvyks buto savininko(-ų) atstovas, jis turi turėti no-tariškai patvirtintą įgaliojimą.Bendrijos įstatų projektas išsiuntinėtas turimais butų savininkų el. pašto adresais, įmesti į pa-što dėžutes laiptinėje, įstatų projektą taip pat galite gauti suderinę tel. 8 606 88 286.Bendrijos steigimo iniciatyvinė grupė. Užs. LM-2148

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemės ūkiofondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, prekių,paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tinkamai pasi-ruošti projekto „Kuro iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybos vieneto steigimo“ įgyvendinimui

UAB „REGNUS“ skelbia pirkimo konkursąPirkimo objektas:

mechanizmų ir technologinių įrengimų, skirtų medžio anglies gamybai pirkimas.

Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 15, 14.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu:UAB „REGNUS“Įmonės kodas: 302539362Šakių r. sav., Sintautų k. Tel. +370 612 66 566, regnus@anglis.org Užs. LM-2156

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 patvirtintomis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos Žemėsūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones,prekių, paslaugų ar darbo pirkimo taisyklėmis (įskaitant vėlesnius jų pakeitimus) bei siekiant tin-kamai pasiruošti projekto „GAMYBOS BAZĖS STEIGIMAS KAIMO VIETOVĖJE“ įgyvendinimui

UAB „LISTAS“ skelbia pirkimo konkursąPirkimo objektas:

technologinė įranga, skirta tiesioginiam medžio anglies gamybiniam procesui.Vokų su konkurso dokumentacija atplėšimo data: 2013 02 14, 13.00 val.

Atsiliepimus raštu prašome pateikti per 14 dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos adresu:UAB „LISTAS“Įmonės kodas: 302537023Mikalavo k., Naujojo Daugėliškio sen.LT-30292 Ignalinos r. sav.Tel. +370 603 48 249, listas@anglis.org Užs. LM-2157

Renginiai 172013 01 29Lietuvos žinios

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA02 02 d. 19 val. Kompozitoriaus Radiono Ščedrinogimimo 80-osioms metinėms. Koncertuoja Lietu-vos nacionalinis simfoninis orkestras, Philippe’asGraffinas (smuikas, Prancūzija). Dirigentas Rober-tas ŠervenikasVILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI02 01 d. 19 val. Orkestro gimtadienio koncertas.Dalyvauja Lilija Gubaidulina (sopranas), EdgarasMontvidas (tenoras), Lietuvos valstybinis simfoni-nis orkestras. Dirigentas Gintaras RinkevičiusŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA01 31 d. 19 val. Koncertas “Da pacem Domine”(“Suteik mums taiką, Viešpatie”). Dalyvauja vokali-nis ansamblis “Balsai”, Vilniaus miesto savivaldybėschoras “Jauna muzika”, Šv. Kristoforo orkestras, Lat-vijos nacionalinės operos dainininkė Kristine Gaili-te. Dirigentas Egidijus KaveckasVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI01 31 d. 13.30 val. Popietė “Gyvenimas eina, o mestraukiame dainą”. Dalyvauja Vilniaus m. moterųklubo “Prie ugnelės” vokalinis ansamblis, Vilniausmokytojų namų vokalinis ansamblis “Prisiminimai”ir Vilniaus mokytojų namų senjorų mišrus choras“Versmė”02 02 d. 16 val. Vakaras koncertas “Par mana tėve-lį”, skirtas tradicinės kultūros puoselėtojo Kazimie-ro Kalibato 75-mečiui. Dalyvauja folkloro ansamb-lis “Sadauja”02 04 d. 18 val. “Žinių” radijo laidos “Vakaro žvaigž-delė” padėkos vakarasŪKIO BANKO TEATRO ARENA02 02 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per LietuvąKLUBAS “SOULBOX”02 04 d. 20 val. Džiazo projekto “Nomazz ir Baltijosšalys” koncertas“SIEMENS” ARENA01 29 d. 19 val. ir 01 30 d. 15 ir 19 val. “Disney onIce” trupės spektaklis “Šventė!”

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA

01 30 d. 18 val. Fortepijoninės muzikos vakaras.Dalyvauja Petras Geniušas (fortepijonas)01 31 d. 18 val. Orkestro gimtadienio koncertas02 01 d. 18 val. Simfoninės muzikos vakaras. Daly-vauja Kauno miesto simfoninis orkestras, J.Naujaliomuzikos gimnazijos mokiniai. Dirigentas ImantasResnisKLUBAS “COMBO02 01 d. 21 val. Grupės “Poliarizuoti stiklai” koncertas

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ01 30 d. 18 val. Koncertas “Serenada orkestrui”.Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras. Dirigen-tas Thomas Fiuri (Šveicarija)02 03 d. 17 val. Koncertas “Meilės keliai”. DalyvaujaLietuvos valstybinis simfoninis orkestras, EdgarasMontvidas (tenoras), Lilija Gubaidulina (sopranas)

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS02 03 d. 17 val. Vakaronė. Groja grupė “Perfekt”KONCERTŲ SALĖ “SAULĖ”01 29 d. 12 val. Naisių vasaros teatras. “Pasaka apieDievo vaikelį”01 29 d. 18 val. Naisių vasaros teatras. Muzikinisspektaklis “Tykus vakars”01 30 d. 18 val. Naisių vasaros teatras. “Mėlynbarzdžio vaikai”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI02 01 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

PALANGAMUZIKOS KLUBAS “VANDENIS”

02 02 d. 20 val. Donato Montvydo akustinis koncertas

DRUSKININKAIDRUSKININKŲ KOLONADA02 01 d. 21 val. Koncertuoja Tomas Čiukauskas(saksofonas)

ALYTUSALYTAUS KULTŪROS IR KOMUNIKACIJOSCENTRAS01 31 d. 18 val. Vytauto Šapranausko “Juodojo humoro turas” per Lietuvą

DUSETOSDUSETŲ KULTŪROS CENTRAS02 02 d. 18 val. Juozas Erlickas su “Neregėta pro-grama”. Autoriui talkina muzikantai DaumantasSlipkus ir Vytautas Mikeliūnas

VILNIUSŠV. JONO GATVĖS GALERIJAEriko Daugulio (1951-2012) skulptūros ir medaliųparoda “Mažoji plastika” kūrybai atminti. Veiks ikivasario 16 d.Algio Kasparavičiaus paroda “Įkandin savęs”. Veiks iki vasario 16 d.Sigitos Dackevičiūtės skulptūros darbų paroda.Veiks iki vasario 16 d.PROSPEKTO FOTOGRAFIJOS GALERIJAAudriaus Zavadskio fotografijų paroda. Veiks iki vasario 15 d.GALERIJA “AKADEMIJA”Pijaus Burako paroda “Šiuolaikinis plakatas”. Veiks iki vasario 2 d.GALERIJA “ARKA”Viačeslavo Sokoleckio jubiliejinė retrospektyvinėkūrybos paroda “Žingsnis po žingsnio”. Veiks iki vasario 9 d.Irinos Dangvetskenės-Roskoshnaya paroda “Sielosspalvų virpesiai”. Veiks iki vasario 9 d.Felikso Jakubausko tekstilės darbų paroda “Švytėjimai”. Veiks iki vasario 9 d.GALERIJA “KUNSTKAMERA”

Paroda “Švytėjimai”, kurioje pristatoma talentingoišeivijos dailininko Vladislovo Žiliaus (1939-2012)kūryba. Veiks iki vasario 23 d.GALERIJA “MENO NIŠA”Simono Kuliešiaus paroda “Fiksuotas peizažas”.Veiks iki vasario 2 d.VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS GALERIJA“ARTIFEX”Dainiaus Liškevičiaus paroda “Trylikto taško projekcija”. Veiks iki vasario 9 d.LIETUVOS NACIONALINĖS UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖParoda “Žinutė ateičiai”. Veiks iki vasario 13 d.GALERIJA “VARTAI”Gabrielės Gervickaitės tapybos darbų paroda. Veiks iki sausio 30 d.Nerijaus Ermino paroda. Veiks iki vasario 23 d.Lino Jusionio paroda “Tik sniege liko žymės”. Veiks iki vasario 23 d.

NACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAParoda “Minios”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Apie praeivius ir kaimynus”. Veiks iki vasario 17 d.Paroda “Maršas. Iljos Fišerio 1946-1953 metų fotografijos”. Veiks iki vasario 17 d.RAŠYTOJŲ KLUBASDailininkės Gražinos Vitartaitės tapybos paroda“Bėgantis laikas”. Veiks iki sausio 30 d.VILNIAUS ROTUŠĖGedimino Pranckūno fotografijos paroda “Apšvietos žymės”. Veiks iki sausio 31 d.Viktoro Binkio fotografijos paroda “Dialogai su vizualumu”. Veiks iki sausio 31 d.LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKARespublikinio moksleivių portreto žanro piešiniųkonkurso “Jaunasis portretistas 2012” laureatųdarbų paroda. Veiks iki sausio 31 d.Dailininko Valerijono Jucio estampų ciklo “HomoSum (Esu žmogus)” paroda. Veiks iki sausio 30 d.BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSParoda “Lukiškių Dievo Motina. Kad būtų atvilgytossudiržusios širdys”. Veiks iki balandžio 30 d.Paroda “Atraskime savąjį paveldą: Lentvario bažnyčia ir jos dekoras 1905-1943”.Veiks iki kovo 5 d.LIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSLietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijaLietuva carų valdžiojeLietuvos valstiečių buities kultūraKryždirbystėLietuvos diplomatinė tarnyba 1918-1940 m.VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki vasario 17 d.TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”

Paroda “Secesijos mada” iš Aleksandro Vasiljevokolekcijos. Veiks iki spalio 31 d.PAMĖNKALNIO GALERIJAKarinos Lukauskaitės tekstilės instaliacija “Širdieskoordinatės”. Veiks iki sausio 30 d.Elenos Nonos Zavadskienės paroda “Dailininkųportretai”. Veiks iki balandžio 29 d.

KAUNASKAUNO KLINIKŲ RADIOLOGIJOS KLINIKOS BRANDUOLINĖS MEDICINOS SKYRIUSLietuvos laukinės gamtos fotografijų konkurso“Gintarinis žaltys 2011” geriausių darbų paroda.PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Geriausias 2012-ųjų metų kūrinys”. Veiks iki vasario 24 d.KAUNO ŽALGIRIO ARENAMenininko Eugenijaus Varkulevičiaus-Varkalio ta-pybos paroda “Peizažas”. Veiks iki vasario 18 d.M.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJAPakeista ir atnaujinta XVI-XVIII a. Italijos dailės ekspozicijaKAUNO MIESTO MUZIEJUSAlgimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda“Paskutinieji LDK piliečiai”. Veiks iki vasario 12 d.KERAMIKOS MUZIEJUSKūrybinės grupės “Archyvas” paroda “Netobulumas”.Veiks iki vasario 3 d.NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUSParoda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”. Veiks iki gegužės 5 d.

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTROMENO KIEMASAgotos Zdanavičiūtės fotografijų paroda “Kasdie-nybės metamorfozės”. Veiks iki vasario 28 d.“HERKAUS” MADOS IR GROŽIO CENTRASLietuvos dailininkų mažosios skulptūrinės plastikosparoda “Mainai”. Veiks iki vasario 21 d.

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DAILĖS GALERIJAŠiaulių universiteto dailės magistrantūros baigiamųjų darbų paroda. Veiks iki vasario 9 d.LAIPTŲ GALERIJAPokario metų scenografijų ir aktorių portretų paroda. Veiks iki sausio 30 d.DAILĖS GALERIJA “SIELAI”Neringos Kekytės tapybos darbų paroda. Veiks iki vasario 2 d.ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRO RĖKYVOS SKYRIUSAudronės Grigorjevienės kūrybos darbų paroda“Žaismas formomis”. Veiks iki sausio 31 d.

PANEVĖŽYSFOTOGRAFIJOS GALERIJAVilmos Samulionytės fotografijų paroda “Kosha”.Veiks iki vasario 10 d.PANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki liepos 31 d.PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUSOdetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”. Veiks iki kovo 2 d.

DRUSKININKAIV.K.JONYNO GALERIJAVytauto Kazimiero Jonyno kūrybos paroda “Sakralumo ženklai”. Veiks iki vasario 22 d.

ParodosKoncertai

Paroda “Tautų arenoje. Paryžius 1937”.

Prenumeratos kainos

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams 27 Lt 80 Lt 160 Lt 319 LtØmonòms 45 Lt 135 Lt 250 Lt 499 Lt

Prenumeratos kainos be pirmadienio

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams: 21 Lt 62 Lt 124 Lt 247 LtJuridiniams asmenims: 36 Lt 108 Lt 216 Lt 399 Lt

Vienos dienos prenumerata (bet kuri savaitòs diena)

1 mòn. 3 mòn. 6 mòn. 12 mòn.

Gyventojams ir juridiniams asmenims: 8 Lt 21 Lt 42 Lt 84 Lt

PRENUMERATA PRIIMAMA REDAKCIJOS BIURE: Vykinto g. 14, VILNIUS. Tel. nr. (8 5) 249 2163. Daugiau informacijos tel.: (8 5) 249 2161, (8 5) 249 2154, nemokamu telefonu 8 800 77 888. http://uzsakymai.lzinios.lt/prenumerata.php. Prenumeruojant AB Lietuvos pašto ir UAB “Lietuvos ryto” skyriuose taikomas aptarnavimo mokestis. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2743777.

www.lzinios.lt

2013 01 29Lietuvos žinios18 TV programos

VILNIUSFORUM CINEMAS AKROPOLIS“Dubleris” - 14.30, 16.30, 18.30, 20.30 val.“Skrydis” - 11.45, 14.45, 17.45, 20.45 val.“Tyli naktis” - 15.45, 18, 20.15 val.

“Ištrūkęs Džango” - 12, 13.45, 17.15, 21 val.“Gangsterių medžiotojai” - 19.15, 21.40 val.“Kietašikniai” - 10.45, 16.15, 21.50 val.“Paskutinė tvirtovė” - 15, 20 val.“Vargdieniai” - 13, 18.45 val.“Su Naujaisiais, mamos!” - 12.30 val.“Sėkmės džentelmenai” - 17.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14.15, 16.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.30 val.“Zambezija” - 11.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18.15, 21.30 val.“Legendos susivienija” - 10.30 val.FORUM CINEMAS VINGIS“Dubleris” - 12.15, 14.35, 16.30, 18.45, 21 val.“Skrydis” - 11.40, 14.50, 18.20, 21.30 val.“Ana Karenina” - 18.30 val.“Gangsterių medžiotojai” - 14.10, 19, 21.50 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 18, 21.30 val.“Kietašikniai” - 16.20, 21 val.“Tyli naktis” - 16.10, 19, 22 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 18.30 val.

“Su Naujaisiais, mamos!” - 16.45 val.“Sėkmės džentelmenai” - 21.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.20 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.40, 15.30, 18 val.“Vargdieniai” - 17, 20.30 val.“Zambezija” (3D) - 11.20 val.“Džekas Ryčeris” - 21.45 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 13.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 17.20 val.“Optimisto istorija” - 14.45 val.“Pi gyvenimas” - 15.15, 18.20 val.

“Pi gyvenimas” (3D) - 20.40 val.“Debesų žemėlapis” - 20.45 val.SKALVIJA“Žaliasis spindulys” - 19 val.“Žiemos pasaka” - 20.30 val.

“Meilė kaip nuodai” - 17.10 val.PASAKA“Magiškas Paryžius 3” - 19 val.“Paslėptas veidas” - 21.30 val.“Vilko turtai” - 20.30 val.“Mano naktis su Mod” - 18 val.“Debesų žemėlapis” - 21.15 val.OZO KINO SALĖ“Prie jūros” - 16.30 val.

“Šokėja tamsoje” - 18 val.MULTIKINO“Dubleris” - 10.30, 14, 16, 18, 20 val.“Paskutinė tvirtovė” - 16.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11.30, 14.45, 18.15, 21.40 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 11, 13.30, 16 val.“Ralfas Griovėjas” - 10.15, 12, 14.30 val.“Kietašikniai” - 19.30, 22 val.“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 21.45 val.“Tyli naktis” - 16.45, 18.45 val.“Aurora” - 20.45 val.“Vargdieniai” - 18.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 11.15, 16, 18.45 val.“Zambezija” (3D) - 10.30, 12.30, 14.30 val.“Zambezija” - 10, 12.45, 14.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” (HFR 3D) - 12.30, 21.30 val.

KAUNASCINAMON“Ištrūkęs Džango” - 21.45 val.“Tyli naktis” - 13.45, 15.45, 18.45, 19.45, 20.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 11.15, 17.20, 19.35, 22 val.“Kietašikniai” - 18, 20.05, 22.15 val.“Vargdieniai” - 13.30 val.“Aurora” - 14.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.40, 12.50, 15 val.

“Gangsterių medžiotojai” - 16.45, 19, 21.20 val.“Ralfas Griovėjas” - 12, 14.15, 16.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 17.15 val.“Pi gyvenimas” - 12.15 val.“Zambezija” - 11.45 val.FORUM CINEMAS“Dubleris” - 13.15, 18.30 val.“Skrydis” - 12, 14.45, 17.45, 20.30 val.“Hasta la vista” - 16.45 val.“Gangsterių medžiotojai” - 18.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 14.30, 19.15, 21.30 val.“Tyli naktis” - 12.30, 15, 19.45, 21.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 12.45, 16.15, 17.30, 21 val.“Paskutinė tvirtovė” - 20.20 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 13, 15.30 val.“Ralfas Griovėjas” - 14, 16.30 val.“Vargdieniai” - 15.15 val.“Zambezija” - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 10.45 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 11.15 val.

“Pi gyvenimas” - 11.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 18, 20.45 val.“Legendos susivienija” - 11 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMAS“Dubleris” - 16, 20.30, 21.50 val.“Skrydis” - 14.15, 17.15, 20.15 val.“Gangsterių medžiotojai” - 21.30 val.“Kietašikniai” - 10.45, 18.45 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.30, 17.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 10.15, 12.45, 15.45 val.“Tyli naktis” - 17.30, 19.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 13, 21.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 13.30, 18 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.30 val.“Saulės cirkas. Visatos pakrašty” (3D) - 15.15 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 10.45 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 12.30, 18.30 val.

ŠIAULIAI FORUM CINEMAS

“Dubleris” - 21 val.“Ištrūkęs Džango” - 11, 14.15, 17.45, 21.15 val.“Kietašikniai” - 13.45, 16, 18.15, 20.45 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 12.45, 15.30 val.“Tyli naktis” - 16.15, 18.45 val.“Paskutinė tvirtovė” - 14, 19.15, 21.45 val.“Vargdieniai” - 18 val.“Pi gyvenimas” - 21.30 val.“Zambezija” (3D) - 10.45 val.“Provokuojantys užrašai” - 16.45 val.ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3D“Pi gyvenimas” - 15.10 val.“Ralfas Griovėjas” - 10, 11.50 val.“Tyli naktis” - 19 val.“Ištrūkęs Džango” - 20.40 val.“Dubleris” - 17.20 val.I SALĖ“Sėkmės džentelmenai” - 13.20 val.“Legendos susivienija” - 10, 11.40 val.“Hobitas: nelaukta kelionė” - 15.10, 20.10 val.“Džekas Ryčeris” - 18 val.

PANEVĖŽYSFORUM CINEMAS BABILONAS“Dubleris” - 21.30 val.“Ištrūkęs Džango” - 17, 20.30 val.

“Kietašikniai” - 13.15, 18.45, 21 val.“Ralfas Griovėjas” (3D) - 13 val.“Tyli naktis” - 19.15 val.“Ralfas Griovėjas” - 14 val.“Vargdieniai” - 15.30 val.“Pi gyvenimas” (3D) - 16 val.

VILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS01 31 d. 18.30 val. “Karmen”02 01 d. 18.30 val. “Kopelija”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS01 29 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Bunkeris”01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Visuomenėspriešas”01 31 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Fundamentalistai”01 31 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudonibatraiščiai”02 01 ir 02 d. 18.30 val. Didžiojoje salėje. “Katedra”JAUNIMO TEATRAS01 29 d. 18 val. “Užsispyrėlės tramdymas”

01 30 d. 18 val. “Katė ant įkaitusio skardinio stogo”01 31 d. 18 val. “Bestija žydrom akim”02 01 d. 18 val. “Patriotai”Salė 9902 02 d. 12 val. “Arklio Dominyko meilė”RUSŲ DRAMOS TEATRAS01 30 d. 18 val. “Vėjas tuopų viršūnėse”01 31 d. 18 val. “Vargas dėl proto”02 01 d. 18 val. “Žydrasis rojus”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS01 29 d. 18 ir 20.30 val. “Kitas kampas”01 30 d. 18.30 val. “Trys seserys”01 31 d. 18.30 val. “Damos vizitas”

02 01 d. 18.30 val. “Mistras”VILNIAUS TEATRAS “LĖLĖ”Didžioji salė01 31 d. 18.30 val. “Meteo”KEISTUOLIŲ TEATRAS01 31 d. 19 val. “Išėjau aš stotin”MENŲ SPAUSTUVĖ01 29 d. 14 val. Kišeninėje salėje. Aktorių ansamblis“Degam”. “Zita-pelytė”01 30 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atvirasratas”. “Brangioji mokytoja”01 31 d. 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Cezariogrupė” ir Menų spaustuvė. “Viskas arba nieko”“DOMINO” TEATRAS01 30 d. 19 val. “Gaidukas”

01 31 d. 19 val. “Sex guru”ŪKIO BANKO TEATRO ARENA01 29 d. 19 val. Idioteatras. “Ša, kalba mamos!”01 30 d. 19 val. Keistuolių teatro intymi(-ų) vyrųtrupė “Erelis”

OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS01 31 ir 02 01 d. 19 val. OKT studijoje. “Dugne”MUZIKINIS TEATRAS IR KLUBAS “NEW YORK CLUB”01 30 d. 19 val. “Vietų nėra”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS

01 29 ir 30 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”01 29 d. 18 val. Rūtos salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”.“Atėjau, pamačiau, negalėjau”01 30 d. 18.30 val. Didžiojoje scenoje. LMTA Silvos Mieliauskaitės-Krivickienės kursas.“Broliai Karamazovai”01 31 d. 19 val. Rūtos salėje. “Plėšikai”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS01 30 d. 18 val. E.Špokaitės baleto mokykla. “Snieguolė ir septyni nykštukai”01 31 ir 02 01 d. 18 val. “Zygfrydo Vernerio kabaretas”KAUNO KAMERINIS TEATRAS01 31 d. 18 val. “Koba”KAUNO MAŽASIS TEATRAS01 30 d. 19 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žaliosžvaigždės”KAUNO TEATRO KLUBAS

01 30 d. 19 val. “Meilė Paryžiuje”01 31 d. 19 val. “Sudie, derintojau!”KAUNO “GIRSTUČIO” KULTŪROS CENTRAS01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Langas į parlamentą”02 01 d. 18 val. Anekdotų grandai

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS ŽVEJŲ KULTŪROS RŪMAI01 29 d. 19 val. “Idioteatras”. “Menas”01 30 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras. “Kuprelis”01 31 d. 19 val. Klaipėdos pilies teatras. “Aš laukiutavęs, mielasis”KLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ01 29 d. 19 val. “Domino” teatras. “Žirklės”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS02 01 d. 18 val. “Į sveikatą, pone!”ŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS01 31 d. 18 val. “Domino” teatras. “Striptizo ereliai”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI01 29 d. 18 val. “Domino” teatras. “Apie ką kalbąvyrai?”

UKMERGĖUKMERGĖS KULTŪROS CENTRAS01 30 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

TAURAGĖTAURAGĖS KULTŪROS CENTRAS02 01 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatras. “Top Girls (Neprilygstamosios)”

ANTRADIENIS 29 D.

LRT televizija6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Stilius”. Gyvenimas (k.)11.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida12.20 Žinios12.30 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida13.00 LRT radijo žinios13.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.00 LRT radijo žinios14.05 “Laba diena, Lietuva”.

Tiesioginė laida14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu į

gestų kalbą)18.45 “Šnipai” N-719.45 “Nacionalinė paieškų

tarnyba”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Emigrantai”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Emigrantai”. Laidos tęsinys22.15 “Pinigų karta”23.15 Vakaro žinios23.30 “Šnipai” (k.) N-70.30 “Viena byla dviem” (k.) N-7

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Smalsutė Dora”6.50 “Kung Fu Panda” (k.)7.20 “Kempiniukas

Plačiakelnis” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-7

8.50 “24 valandos” (k.) N-79.45 “Būk mano meile!” (k.)10.40 Komedija “Policijos

akademija” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Kempiniukas Plačiakelnis”14.15 “Kung Fu Panda”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos” N-718.45 Žinios19.30 “KK2” N-720.00 “Pasaulis X” N-721.00 “Šlovė ir turtai” N-1421.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva” N-722.35 Kriminalinis trileris

“Apgalvota žmogžudystė” N-14

1.00 “4400” N-7

TV36.45 Teleparduotuvė7.00 “Simpsonai”7.30 “Diena”8.00 “Aiškiaregys”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Gyvenimo kryžkelės”12.00 “Gyvenimas yra gražus”12.30 “Gormitai”13.00 “Šeimos reikalai”13.30 “Bailus voveriukas”14.00 “Ančiukas Donaldas ir

draugai”14.30 “Simpsonai”15.00 “Natalija”16.00 “Drąsi meilė”17.00 “Diena”. Tiesioginė

transliacija

17.40 “Gyvenimo kryžkelės”18.45 TV3 žinios19.20 “Pamiršk mane”19.50 “Pilis”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Tėvynė”23.05 “CSI kriminalistai”0.05 “Kaulai”1.00 “Herojai”

BTV 6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Tauro ragas” (k.) N-78.30 “Cukrus” (k.) N-79.00 “Ekstrasensai

detektyvai” (k.) N-710.00 “Alibi. Nebylus

šauksmas” N-711.00 “Kalbame ir rodome” N-712.00 “Mentai” (k.) N-713.00 “Muchtaro

sugrįžimas” (k.) N-714.00 “Laukinis” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Ekstrasensų mūšis” N-717.00 “Muchtaro

sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Laukinis” N-719.25 “Atsargiai - moterys!”20.00 Žinios20.25 “Pliusai minusai” N-720.30 “Prajuokink mane” N-721.30 “Vervolfo medžioklė” N-722.30 “Sausas įstatymas. Kova

dėl valdžios” N-1423.30 “Ekstrasensų mūšis” N-70.30 “Laukinis” (k.) N-71.30-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.15 “Teleparduotuvė”7.50 “Kitas Džimio pasaulis” 8.15 “EmiJumi rokogrupė” 8.40 “Nenugalimieji. Kovos tęsiasi” 9.05“Galingasis šuo Kriptas” 9.30 “Senosios Kristinosnutikimai” 10.00 “San Francisko raganos” N-711.00 “Vaiperis” N-7 12.00 “Purpurinis deimantas”N-7 13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilė irkančia” 15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonųkova Z” N-7 16.30 “Juokas juokais” 17.00 “Auklė”18.00 “Detektyvė Džonson” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00 “Mentalistas” N-7 21.00 Veiksmo f. “Nieka-da nepasiduok” N-7 23.15 “Skaičiai” N-7 0.15 “Už-mirštieji” N-7 1.15 “Vaiperis” (k.) N-7

LRT kultūra8.00 “Tele bim-bam” 8.30 “Septynios Kauno die-nos” 9.00 “Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 LNOBTspektaklis. L.A.Minkus. Baletas “Don Kichotas” (k.)13.15 “Mokslo ekspresas” 13.30 “Muzikos pasauliožvaigždės”. Fortepijoninės muzikos kūriniai. Skam-bina Goto Masataka (Japonija) (k.) 14.10 “Mūsųmiesteliai”. Onuškis. 2 d. (k.) 15.00 “Posūkiai suViktoru Gerulaičiu” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 18.00 “Kultūrų kryžkelė”. Vilniaus albumas18.15 “Gimtoji žemė” 18.45 Atvira Lietuvos uni-versitetų žinių lyga “Lyderiai” 19.30 “Gintarinės ba-tutos meistrai”. Gintaras Rinkevičius 21.00 “Tapa-tybės labirintai” 21.30 “Durys atsidaro” 22.00“Lietuvos šokių dešimtukas” 23.00 Dok. f. “Saulėsdovanos”. 3, 4 d. 0.00 Panorama (k.) 0.45 “Vilniausknygų mugė 2012”. Vlado Kalvaičio knygos “Su-stiprinto režimo barakas” pristatymas (k.) 1.35“Muzikos pasaulio žvaigždės”. Groja Lietuvos vals-tybinis simfoninis orkestras. Programoje - M.Bru-cho Koncertas smuikui g-moll, op. 26. Solistas Rai-mundas Katilius (smuikas). Dirigentas GintarasRinkevičius

TV6 9.15 Teleparduotuvė 9.30 “Tavo augintinis” 10.00“Išlikimas” 11.00 “112. Ekstremali pagalba” 12.00“Krokodilų gaudytojo dienoraštis” 13.00 “Moderni

šeima” 14.00 “Rezidentai” 14.30 Teleparduotuvė15.00 “Išlikimas” 16.00 “Krokodilų gaudytojo die-noraštis” 17.00 “112. Ekstremali pagalba” 18.00“Kastlas” 19.00 “CSI Majamis” 20.00 “Moderni šei-ma” 21.00 “Rezidentai” 21.30 Komedija “Bernva-karis 2. Paskutinis gundymas” 23.30 “Naša Raša”0.35 “6 kadrai” 1.05 “CSI Majamis” 1.50 “Kastlas”

Lietuvos ryto TV 6.10 Programa 6.14 TV parduotuvė 6.30 “Ryto re-porteris” 9.15 “Skonio reikalas” 10.15 “Šiandienkimba” 10.55 Dok. f. “Vandenyno milžinai”. 1 d. N-7 12.00 “Lietuvos diena” 13.00 “Mokausi gaminti”13.20 “Padūkėlis Eliotas” 13.35 TV parduotuvė14.10 “Kas tu toks?” 15.00 Žinios 15.15 “Pašėlę TVpokštai” N-7 15.45 Dok. f. “Kas nužudė AleksandrąDidįjį?” N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Kas nužudėAleksandrą Didįjį?” tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20“Lietuva tiesiogiai” N-7 18.00 Žinios 18.45 “Nega-liu tylėti” 19.45 “Rossas Kempas. Gaujos” N-721.00 “Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30“Negaliu tylėti” 23.30 “Reporteris” 0.25 “Pašėlę TVpokštai” N-7 0.55 “Griūk negyvas!” N-7

Balticum Auksinis7.00 Drama “Kapitonas Alatriste” N-7 9.20 Kome-dija “Žvėrelių maištas” 11.00 Melodrama “Taptižvaigžde” 13.00 Melodrama “Šokis hip-hopo rit-mu” 15.00 Drama “Paskutinė naktis” N-7 17.00Komedija “Romo dienoraštis” N-7 19.00 Nuotykiųf. “Mažieji lakūnai” 21.00 Trileris “Įkalinta pragare”N-14 23.00 Trileris “Vaiduoklis” N-7 1.05 Drama“Miegančioji gražuolė” S

RTR Rossija4.00 Rusijos rytas 8.05 “Sonka” 9.00 Žinios 9.301000 smulkmenų 10.15 Apie tai, kas svarbiausia11.00 “Jefrosinija” 12.00 Žinios 12.30 Žinios.Maskva 12.50 Žinios. Budėtojų dalis 13.00 X byla13.55 “Kilmingų mergelių institutas” 14.50 Ži-nios. Sportas 15.00 Žinios 15.30 Žinios. Maskva15.50 “Būrimas žvakių šviesoje” 17.40 Žinios.Maskva 18.00 Žinios 18.30 Tiesioginis eteris

19.20 “Odesa mama” 21.05 “Objektas 11” 22.00Specialusis korespondentas 23.00 Išdavos 23.55“Sonka” 0.50 Žinios+ 1.05 Vaid. f. “Įėjimas į labi-rintą”. 2 s. 2.25 Vesti.ru

Viasat Sport Baltic 11.00 Rankinis. Europos moterų čempionato fina-las 13.20 Ledo ritulys. KHL. “Slovan” - Minsko “Di-namo” 15.20 Futbolas. 2009m. UEFA Čempionų ly-gos finalas. “Barcelona” - “Manchester United”17.30 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Barcelona” -“Manchester United” 19.40 Ledo ritulys. KHL. “Me-tallurg” - Rygos “Dinamo” 21.40 Futbolas. AnglijosPremier lyga. QPR - “Manchester United”. Tiesiogi-nė transliacija 23.45 Ledo ritulys. Pasaulio čempio-natas. Pusfinalis 2

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirti-nas laimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip taipagaminta? 12.40 Namas, kuriam nebaisus uraga-nas 13.35 Automobilių meistrai 14.30 Automobi-lių pardavėjai 15.25 Amerikietiškas motociklas16.20 Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas18.10 Mirtinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi20.00 Kaip tai pagaminta? 21.00 Mitų griovėjai22.00 Australijos sunkvežimių vairuotojai 23.00Aviacijos katastrofų priežastys 0.00 Kaip mes su-tvėrėme pasaulį 1.00 Smalsuoliai

National Geographic 9.00 Ryto programa 10.00 Stounhedžo paslaptys11.00 Amerikos čigonai 12.00 Kalintys užsienyje13.00 Didžiosios pandos 14.00 Gėlųjų vandenųmilžinai 15.00 Amerikos čigonai 16.00 Kalintysužsienyje 17.00 Pasaulio pabaigos belaukiant18.00 “Abrams” tankų gamyklos 19.00 “Lexus”automobilių naujovės 20.00 Atsarginės “Land Ro-ver” džipo dalys 21.00 Tunų žvejyba 22.00 “Lexus”automobilių naujovės 23.00 Atsarginės “Land Ro-ver” džipo dalys 0.00 Tunų žvejyba 1.00 Naktiesprograma

TeatrasKinas

Orai 192013 01 29Lietuvos žinios

Vandenis 01 21 - 02 20AVINAS. Negalėsite susikaup-ti, sunkiai prognozuositesprendimų pasekmes. Laikas

pakoreguos įvykius ir viskas susiklostys kurkas paprasčiau, nei galite numanyti.

JAUTIS. Neskubinkite darbų,bet stenkitės baigti tai, kąesate pradėję. Tikrai sulauksi-

te puikių įvertinimų. Daugiau dėmesio pa-reikalaus finansiniai reikalai.

DVYNIAI. Pinigai mėgsta tiks-lumą, todėl prieš mokėdamiar kam nors žadėdami įvertin-

kite realias savo galimybes. Namie maiš-tausite, būsite viskuo nepatenkinti.

VĖŽYS. Gali kilti naujų profe-sinių idėjų, ambicingų projek-tų. Geriau atskirkite profesi-

nius ir komercinius dalykus nuoasmeninių išgyvenimų. Seksis tai, kaskonkretu ir aišku.

LIŪTAS. Pradėję rizikingą žai-dimą vargu ar sugebėsite jįbaigti, kontroliuoti. Nori ne-

nori reikės pasikliauti patarėjais. Nerimasar savigrauža išbalansuos jėgas.

MERGELĖ. Darbe viskas prik-lausys nuo jūsų užsispyrimo irgebėjimo greitai reaguoti į su-

siklosčiusią padėtį. Gerų emocijų suteiksmaloniai su namiškiais praleistas vakaras.

SVARSTYKLĖS. Sėkmingasmetas profesinėje srityje. Busdaug aktyvios veiklos, aplinki-

nių paramos. Tačiau venkite aiškintis san-tykius su mylimaisiais - prasta nuotaikagarantuota.

SKORPIONAS. Norėsite ir ga-lėsite daug nuveikti. Palankidiena planuoti naujus darbus.

Jei labai rūpi turėti daugiau, ieškokite gali-mybių užsidirbti papildomai.

ŠAULYS. Puiki diena sudarytisutartis, plėsti veiklą. Šiuo me-tu net ir rizikingi sumanymai

seksis lengviau nei visuomet. Stenkitės,kad jūsų planai neatitrūktų nuo realybės.

OŽIARAGIS. Jei skolinatės pi-nigų ar imate iš banko kredi-tą, dar kartą apsvarstykite,

kaip jį grąžinsite. Galbūt anksčiau ko norsnepastebėjote, neįvertinote.

VANDENIS. Darbe bus ganasunku prisiderinti prie aplin-kinių, kolegų. Nuotaika ir sa-

vijauta svyruos labiau nei bet kada. Svarbunesileisti į painius debatus ir vengti betkokio asmeniškumo.

ŽUVYS. Išnaudokite galimybępasireikšti - padėkite kolegoms.Gera diena tvarkyti komerci-

nius reikalus, rengti nedidelius pasitarimus.Daugiau pasieksite, jei nebijosite konkuruoti.

Vardas, pavardė: ..................................................................

..............................................................................................

Adresas: .................................................................... Telefonas : ...................................................

SAULĖteka 8:16leidžiasi 16:48dienos ilgumas 8:32

MĖNULISKetvirtojipilnaties diena

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS+17

+2

-1 -6

-2 -7

-3

-4 -9

-4 -8

-8

0

Lisabona

+22Malaga

+11Madridas

+18Alžyras

+19Tunisas

+11

Atėnai+15

Larnaka

+5Stambulas

+17Barselona

+15Bordo

+12Dublinas

+11Paryžius

+12Londonas

+13 Nica

+14Roma

+12Dubrovnikas

+4Sofija

+1Bukareštas

Varna

-2Maskva

0 Helsinkis

-4Kijevas

+4Berlynas

+1

Kopenhaga+4

Stokholmas

+2

Oslas

+9Amsterdamas

+6Miunchenas

+4Praha

-4Vilnius

-1Talinas

+1Ryga

-3

Minskas

-4Sankt Peterburgas

Bratislava

+1Varšuva

+4Viena

+5Budapeštas

Šiandien: debesuota, vietomis pasnigs, kris šlapdriba. Temperatūra dieną 1-4 laipsniai šalčio, pajūryje apie 2 laipsnius šilumos.

Rytoj: šils, daug kur šlapdri-ba, pereinanti į lietų. Naktįtemperatūra svyruos nuo 4laipsnių šalčio iki 1 šilumos,dieną 1-4 laipsniai šilumos.

29-oji metų diena. Sausio dvidešimt devintoji,antradienis, antroji 5-osios metų savaitės diena,iki Naujųjų metų lieka 336 dienos.

Vardadienį šiandien švenčia: Aivaras, Girkantas, Valerijus, Žibutė.Geros dienos! LÎ

Kryžiažodis Horoskopai

Delčia II 03

Jaunatis II 10

PriešpilnisII 24

Spręskite kryžiažodį, į langelius įrašykite

žodį ar žodžius ir laimėkite

redakcijos savaitės prizą!

Nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu

iš visų teisingai atsakiusiųjų.

Atsakymus siųskite iki

penktadienio 15 valandos.Šios savaitės nugalėtoją skelbsime

vasario 11 dieną.Atsakymą siųskite el.paštu red@lzinios.lt arba kuponą su raktiniu kryžiažodžio žodžiu

iškirpkite ir siųskite adresu:

“Savaitės kryžiažodžiai”, Vykinto 14, 08117 Vilnius.

Sausio 28 d. sudoku sprendimas.

Pilnatis I 26

Irano įkaitų drama “Operacija“Argo” per sekmadienį vykusiąEkrano aktorių gildijos (SAG) apdovanojimų įteikimo ceremo-niją buvo pripažinta geriausiudraminiu filmu.

Šis apdovanojimas padidino kinojuostos šansus gauti prestižines “Os-karų” statulėles.

Geriausiu aktoriumi tapo StevenoSpielbergo dramoje “Linkolnas” vaidi-nęs Danielis Day-Lewisas, o geriausioantrojo plano aktoriaus statulėlė atitekoTommy Lee Jonesui. ”Bado žaidynių”žvaigždė Jennifer Lawrence už vaidme-nį romantinėje komedijoje “Optimisto

istorija” pelnė SAG geriausios aktorėsapdovanojimą, o Anne Hathaway uždarbą miuzikle “Vargdieniai” buvo pri-pažinta geriausia antrojo plano aktore.Televizijos dramos ir komedijos katego-rijose apdovanojimus laimėjo “Daun-tono abatija” ir “Moderni šeima”, o kome-dinis serialas televizijos tema “Roko 30”,kurio paskutinis sezonas netrukus baig-sis, gavo du apdovanojimus.

Benui Affleckui, kuris režisavo “Ope-raciją “Argo” ir joje vaidino, tai buvoantras svarbus apdovanojimas per dvidienas - šeštadienio vakarą jo filmas pel-nė Amerikos prodiuserių gildijos (PGA)apdovanojimą. B.Afflecko filme pasa-kojama apie drąsią CŽV misiją, kai bu-vo stengiamasi išgelbėti šešis Amerikos

ambasados darbuotojus per 1979 me-tų Irano įkaitų krizę. Kiek anksčiau šįmėnesį “Operacija “Argo” netikėtai lai-mėjo geriausio filmo ir geriausio režisie-riaus “Auksinius gaublius”, be to, yranominuota septyniems “Oskarams”.

D.Day-Lewiso SAG apdovanojimasgali padidinti jo šansus laimėti geriausioaktoriaus “Oskarą”. Netikėta J.Law-rence sėkmė jau pelnė aktorei pasau-linę šlovę. Ji taip pat gali tapti geriau-sia aktore per prestižinius “Oskarų”apdovanojimus. Kino meno ir moks-lo akademijos apdovanojimų laureataipaaiškės vasario 24 dieną. •WENN, “Time”, AP, BNS, “RIA Novosti”, LŽ

2013 01 29Lietuvos žinios20 Margumynai

Holivudo aktorė Liberty Rossskiriasi su savo vyru režisieriumiRupertu Sandersu. Jis praėju-siais metais su aktore KristenStewart sulaužė ištikimybęžmonai.

Kino kūrėjas pernai liepą buvo už-kluptas besibučiuojantis su K.Stewart,atlikusia pagrindinį vaidmenį R.San-derso filme “Snieguolė ir medžioto-jas”. Režisierius vėliau viešai atsip-rašė žmonos ir vaikų dėl “skausmo,kurį sukėlė savo šeimai”.

Kurį laiką L.Ross nuotraukose bu-vo matoma be vestuvių žiedo, tačiaurugsėjį vėl pradėjo jį mūvėti. Ži-niasklaida skelbė, kad pora mėginaspręsti santuokos problemas, tačiaupastangos susitaikyti žlugo. L.Ross pa-prašė Los Andželo apygardos aukš-tesniojo teismo nutraukti santuoką.

Aktorė pasamdė daugelio garse-nybių advokatę Laurą Wasser ir pa-prašė skirti bendrą globą jųdviejųpenkiametei dukrai Skylai bei septyn-mečiam sūnui Tennysonui. L.Rossnori, kad vyras mokėtų alimentus irpadengtų išlaidas advokatei. R.San-dersas jau pateikė atsakymą dėl sky-rybų ir prašo skirti bendrą vaikų glo-bą bei padalyti bylinėjimosi išlaidasperpus. Režisierius neprašė jam pri-teisti alimentų.

Neištikimybės skandalo dalyvėsK.Stewart meilės reikalai, regis, vėlsusitvarkė. Aktorės vaikinas Rober-tas Pattinsonas, vaidinęs kartu suja kino sagoje “Saulėlydis”, atleidosavo širdies draugei ir jiedu vėl su-sitaikė. •

L.Ross skiriasi su vyru

Skolininkai Rusijos Krasnojars-ko mieste tikriausiai bijosužsukti į barą. Šio Sibiro miestoantstoliai ketina spausdintiskolininkų nuotraukas ant kar-toninių alaus padėkliukų.

Antstoliai šiuos padėkliukus ke-tina išdalyti miesto viešojo maiti-nimo įstaigoms, barams ir nakti-niams klubams. Ant jų puikuosisskolininko nuotrauka, taip patkontaktinė informacija - vardas irpavardė, gyvenamasis adresas,skolininko bei antstolio telefononumeriai.

Skolininkai - rimta Krasnojarskoantstolių problema. Antstoliai spaus-dindavo įsiskolinusių žmonių nuot-raukas ir kontaktinę informaciją vie-tos laikraščiuose, skambindavo jiemstelefonu, siųsdavo trumpąsias SMSžinutes, tačiau skolininkai dingdavokaip į vandenį. Jie taip pat neįsileisda-vo antstolių į butą arba nurodydavofiktyvią gyvenamąją vietą.

Krasnojarsko antstolių biuras tiki-si, kad alaus mėgėjai padės atpažintiskolingus žmones ir praneš apie jųbuvimo vietą antstolių tarnybai.“Skolininkai greičiausiai baruose ne-sirodys”, - juokavo Krasnojarskoantstolių biuro atstovas. •

Ne iš kelmo spirtas asilas Ekrano aktorių gildijos apdovanojimai

Nuotraukos ant alaus padėkliukų

Kolumbijoje ilgapirščių pagrobtam dešimtmečiam asilui Javi pavyko užkirsti kelią parduotuvės apiplėšimui. Jo garsus bliovimas atkreipė policijos dėmesį.

Incidentas įvyko Chuan de Akos-tos miestelyje. Trys nusikaltėliai pa-vogė asilą iš vietos gyventojo Orlan-do Oliveraso ir ketino juo gabenti išparduotuvės pagrobtas prekes. Tri-julė kruopščiai suplanavo vagystę. Jietikėjosi, kad užsispyręs gyvūnas tapspagalbininku išnešant grobį ir nesu-kels jokių problemų.

Pavogtą asilą nusikaltėliai laikėviename tvarte ir šėrė avižomis.Praėjus beveik 12 valandų po gyvū-no pagrobimo, jie susiruošė apiplėš-ti Chuan de Akostos miestelyje esan-čią bakalėjos parduotuvę. Vyrainuplėšė pastato stogą ir pro jį pate-

ko į vidų. Asilas Javi tuo metu ramiailauke rupšnojo žolę.

Įsibrovę į parduotuvę vagys pra-dėjo šluoti joje esančias prekes. Pa-ėmė kelis butelius romo, alyvuogiųaliejaus, konservuotų tunų ir sardi-nių, taip pat ryžių. Pagrobtą laimi-kį jie uždėjo lauke buvusiam asiluiant nugaros ir tikėjosi laimingai su-grįžti namo. Tačiau Javi buvo ne iškelmo spirtas. Asilas pradėjo taipgarsiai bliauti, kad jo riksmas pasie-kė artimiausios policijos nuovadospareigūnų ausis.

Supratę, jog daromas nusikaltimas,ginkluoti policininkai nuskubėjo į įvy-kio vietą ir pamatė ant asilo sukrautasprekes. Išsigandę uniformuotų parei-gūnų vagys spruko į krūmus ir nurū-ko nežinomais keliais, palikę ir grobį,ir asilą. Netrukus policija sugrąžinogyvūną šeimininkui, tačiau plėšikųsulaikyti nepavyko. Jų pėdos buvo se-niai ataušusios. •

Asilo Javi bliovimą išgirdo net policijos nuovadoje buvę pareigūnai.

B.Afflecko filmas “Operacija “Argo” šluoja apdovanojimus. / Reuters/Scanpix nuotraukos

Krasnojarsko skolininkus padės surasti alaus mėgėjai.

L.Ross santuoka subyrėjo po vyro neištikimybės skandalo. / SIPA/Scanpix nuotraukos