-

-

-

Šiandien skaitykite:

ŠEŠTADIENIS, 11 p.

Apie tai – p. Apie tai – p.

SODYBA, 7 p.

, 23 p.

--

Gediminas Stanišauskas

Žemdirbiai, kurie nuomojasi žemę, sunerimę, kad, nuo sausio 1 d. pasikeitus žemės vertės apskaičiavi-mo tvarkai, neišvengiamai kils žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos.

„Žmonės kol kas nežino, kaip ir pagal kokius tarifus bus apskaičiuo-jama žemės vertė ir koks galiausiai bus mokesčio dydis“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė vienas stambiausių pakaunės ūkininkų Juozas Staliūnas.

2 p.

3 p.

2 Nr. 11 (9236)

Atkelta iš 1 p.

Iki šiol jis kasmet už savo žemę, kurios šalia Kauno turi apie 200 ha, mokėdavo po 17 Lt už ha.

Kauno rajono žemdirbiai nese-niai surengtame susirinkime kal-bėjo apie naują žemės mokesčio apskaičiavimo tvarką. „Žmonės baiminasi, kad žemės mokestis gerokai smogs per kišenę“, – kal-bėjo J.Staliūnas. Pasak jo, vienos ūkininkės sklypas greta Kauno iki šiol buvo įvertintas tik 4 000 Lt, bet po indeksacijos jo kaina pakilo iki 200 000 Lt. Savininkė apskai-čiavo, kad vietoje 60 Lt ji nuo šiol kasmet privalės mokėti jau 200 ar net 400 Lt.

Įdomus kitas faktas – Kauno ra-jone mokesčio tarifas žemės ūkio paskirties žemei, šio rajono politi-kų sprendimu yra mažiausias Lie-tuvoje. Atsižvelgiant į vietą, tokiai žemei taikomas tik 0,1–0,2 proc. tarifas.

Nuo naujųjų metų apskaičiuojant žemės mokestį, sklypo mokestine

verte yra laikoma žemės sklypo vi-dutinė rinkos vertė, nors iki 2013 m. žemės mokestis buvo apskaičiuoja-mas nuo indeksuotos sklypo vertės.

„Nors sklypo mokestine verte laikoma Registrų centro nustatyta žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, gyventojai gali pakeisti savo žemės mokestinę vertę, jeigu jų netenki-na Registrų centro nustatyta že-

mės vertė“, – aiškino VMI Mokes-čių departamento specialistė Rūta Asadauskaitė.

Tokiu atveju iki liepos 1 d. reikia kreiptis į Registrų centrą, kur gali-ma pateikti skundus dėl jo nusta-tytos žemės vidutinės rinkos vertės ir prašymus žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų vertinimą.

Nekilnojamojo turto ekspertų atlikti individualūs vertinimai kai-nuoja kelis šimtus litų. Tikėtina, kad ateityje žmogui vėl teks užsa-

kyti naują vertinimą, nes Registrų centras vidutines žemės vertes skel-bia kas 5 metus.

Žemės mokesčio įstatyme nu-matytas 0,01–4 proc. žemės mo-kesčio tarifas pagal žemės vertę, bet konkretų mokesčio dydį nusta-

to kiekviena savivaldybė atskirai. Ji gali nustatyti skirtingus tarifus, atsižvelgdama į žemės paskirtį – ar žemė skirta gyvenamajai teritorijai, ar komercinei aplinkai, ar, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai auginti.

Žemdirbių atžvilgiu palankiau-siai, atrodytų, nusiteikusi Kauno rajono savivaldybė, nustačiusi 0,1– 0,2 proc. tarifą, o Panevėžio ir Šilutės rajonų valdžios nustatė didžiausią – 2,4–2,5 proc. – tarifą žemės ūkio paskirties žemei.

„Toks palyginimas ne visai tiks-lus, – teigė buvęs žemės ūkio minis-tras Kazys Starkevičius. – Ties Pa-nevėžiu ūkininkaujantys žemdirbiai mokės netgi mažiau nei iki šiol, o štai Kauno rajone, kur žemė nepa-lyginti brangesnė, mokestis išaugs tik keliais litais.“

Pasak K.Starkevičiaus, net Lie-tuvos ūkininkų sąjunga buvo pri-tarusi Žemės mokesčio įstatymo projektui, bet dabar ši organizacija kažkodėl kritikuoja naują tvarką.

„Svarbu tai, kad maksimalus 4 proc. mokesčio tarifas numatytas už apleistas žemes. Žemdirbiai mus nuolat spaudė, kad ką nors darytume su apleistomis žemėmis, o priėmus šiuos sprendimus, kyla nepasitenki-nimas“, – stebėjosi buvęs žemės ūkio ministras K.Starkevičius.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Tal-mantas nusivylė ankstesne val-džia, kuri esą neįsiklausė į žem-dirbių prašymus ir nesuteikė jiems jokių išlygų.

Pasak J.Talmanto, ir LŪS pre-zidiumas praėjusią vasarą nepritarė

tokiems greitiems žemės mokesčio pakeitimams. „Žemės ūkio ministe-rijos ir mūsų iniciatyva prieš 8 mė-nesius buvo sudaryta darbo grupė, kuri turėjo parengti įstatymo įgy-vendinamuosius aktus, bet jos darbą valdžia dirbtinai vilkino, į posėdžius kažkodėl nebuvome kviečiami“, – piktinosi jis.

LŪS vadovas pats turi apie 300 ha nuosavos žemės Kėdainių rajone. „Iki šiol už hektarą mokėda-vau ne daugiau kaip 25–26 Lt, bet dabar tas mokestis gali padidėti iki 50 Lt“, – kalbėjo pašnekovas.

J.Talmantas tikino, kad žem-dirbiai neketina sudėti ginklų ir išlygų reikalaus iš Algirdo But-kevičiaus vadovaujamos Vyriau-sybės. „Žemės mokestis turi būti apskaičiuojamas ne pagal vertes, o pagal žemės ekonominio našu-mo balą“, – teigė LŪS pirmininkas J.Talmantas.

Ūkininkai reikalauja, kad būtų nustatytos ir žemės mokesčio „lu-bos“, kurios neturėtų perkopti 50 Lt už ha. Žemdirbiai argumen-tuoja, kad žemė turi būti verta tiek, kiek iš jos galima būtų gauti naudos, o ne tiek, kiek nurodyta pirkimo ir pardavimo sandoriuose. Pagal šių sandorių statistiką verčių žemėla-pius ir sudarė Registrų centras.

Žemės mokesčio įstatymas ak-tualus ir sodininkams, privačių ir net daugiabučių namų gyven-tojams.

Pavyzdžiui, sodininkams di-džiausią tarifą taiko Rietavo savi-valdybė. Jos sodininkų bendrijų na-riai už žemę mokės 4 proc. žemės mokestį. Mažiausias tarifas nustaty-tas Kauno rajono savivaldybėje. Čia sodininkų bendrijų nariai už žemę 2013 m. mokės tik 0,02 proc. nuo žemės vertės.

Neramūs metai laukia ir komer-cinės žemės savininkų. Jiems ne-palankiausios sąlygos sudarytos Ignalinos, Rietavo ir Šilalės rajo-nuose, kur patvirtinti 2 proc. tarifai. Mažiausiai priekaištų savo valdžiai turėtų reikšti Vilniaus rajone ko-mercinę žemę valdantys savininkai (0,3 proc. tarifas).

Ypač skaudžiai žemės mokestis smogs privačių namų savininkams. Pusantro procento mokestį nuo že-mės vertės teks mokėti Ignalinos, Jurbarko, Lazdijų, Rokiškio, Šven-čionių rajonų gyventojams.

Kol kas sunku pasakyti, kiek žemės savininkų neišgalės susi-mokėti padidėjusio žemės mo-kesčio. VMI duomenimis, žemės mokesčio kasmet nesumoka 60– 70 tūkst. žmonių. Pernai tokių buvo 72 tūkst.

Šių metų sausio 1 d. žemės mo-kesčio nepriemokų valstybei turėjo daugiau kaip 81 tūkst. gyventojų. Jų bendra skola viršija 8 mln. Lt.

„Nesumokėjusiems skolinin-kams, kurių bendra skola viršija neišieškomą minimumą, per ants-tolius vykdomi priverstiniai išieš-kojimai“, – paaiškino VMI Mo-kesčių departamento specialistė R.Asadauskaitė.

VMI duomenimis, kasmet Lie-tuvoje surenkama 40–46 mln. Lt žemės mokesčio. 2012 m. didžiau-sią žemės mokesčio sumą sumo-kėjo JAV gyvenantis Lietuvos pi-lietis. Už tris sklypus Kaišiadoryse ir Kaune jam teko sumokėti per 69 tūkst. Lt.

Aktualijos

26 proc.

valstietis.lt.Reikia rengti 2014–2015 m., kai

73 proc.1 proc.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

-

-

prezidentas

-

---

-

--

--

Jaunatis.

17.12.

Eltos, orai.lt, VL inf.

°

°

°

°

°

°

3Nr. 11 (9236)

Atkelta iš 1 p.

Penkis kartus per savaitę nemo-kamai pieno produktų gaudavę iki-mokyklinukai ir pradinukai šiemet turės tenkintis trimis porcijomis. Be to, parama nebus teikiama va-saros mėnesiais. Sumažėjus prog-ramai skirtų lėšų, bus mažesnis ir produktų pasirinkimas.

Prieš devynerius metus Lie-tuvos švietimo įstaigose pradė-ta įgyvendinti programa „Pienas vaikams“ praėjusiais metais pa-siekė didžiausią mastą – joje da-lyvavo apie 1 340 įstaigų, o ne-mokamai įvairių pieno produktų vartojo apie 199 tūkst. šalies dar-želinukų ir pradinukų. Tam buvo atseikėta apie 17 mln. litų, iš ku-rių 20 proc. – ES parama. Kitus milijonus skiria ŽŪM.

Panašios ar net didesnės su-mos reikėtų ir šiemet. Tačiau, kaip informuoja ŽŪM, buvusios Vyriausybės parengtame valsty-bės 2013 m. biudžete programai „Pienas vaikams“ numatyta maž-daug perpus mažiau lėšų. Jų iki-mokyklinukams ir pradinukams nemokamai išdalijamiems pieno

produktams užtektų tik maždaug pusmečiui.

„Dėl sumažinto biudžeto teko keisti pieno produktų dalijimo tai-sykles. Kartu su ES parama šie-met tam numatyta skirti apie 11 mln. litų, o pernai buvo skirta apie 17 mln. litų. Tad tenka ieškoti

išeičių“, – sakė programos „Pie-nas vaikams“ paramą adminis-truojančios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos regu-liavimo agentūros generalinio di-rektoriaus pavaduotojas Germanas Lamsodis.

Švietimo darbuotojai, ypač tie, kurie pieną ir jo produktus vaikams nemokamai dalija jau devintus me-tus, apgailestauja, kad ribojamas mažiesiems reikalingos programos įgyvendinimas.

Jie nuogąstauja, kad įdėtos pastangos pratinant vaikus prie

sveikų produktų ir formuojant gerus mitybos įpročius gali nu-eiti perniek, jei finansavimas ir toliau tirps. „Kai stinga lėšų, ten-ka mažinti dalijimų skaičių per savaitę. Pirmaisiais metais, kai dalyvių nebuvo daug, pinigų už-tekdavo. Dabar, kai įsitraukė be-

veik visos Lietuvos darželinukai ir pradinukai, tenka susispaus-ti“, – priekaištų programos rėmė-jams neturėjo vienos aktyviausiai į jos įgyvendinimą nuo pat pir-mųjų metų įsitraukusios Pane-vėžio rajono savivaldybės Švie-timo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Salvinija Motiejauskienė.

Švietimo darbuotojai neslepia, kad nemokamai dalijami pieno produktai ir vaisiai (kita progra-ma – „Vaisiai mokykloms“) – iš-sigelbėjimas socialiai remtinų šeimų vaikams. Neretai tai būna vieninteliai skanėstai, kuriuos jie gauna.

Poreikis staigiai išaugo

S.Motiejauskienė prisimena, jog reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad programa įsibėgėtų. Pirmiau-sia buvo nelengva įtikinti suaugu-siuosius, kad vaikai, ypač kaimiškų vietovių darželiuose ir mokyklo-se, gers pieną ar vartos pieno pro-duktus.

Iš tikrųjų vaikai prie pieno pra-tinosi ne itin noriai. Tačiau atsira-dus galimybei jiems pasiūlyti įvai-resnių pieno produktų, programa tapo patrauklesnė. Be pieno, dabar vaikams dar siūloma šviežių varš-kės sūrių, varškės, kefyro, jogurtų, sūrio lazdelių. Vaikai itin mėgsta šiuos produktus.

Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agen-tūros duomenimis, pernai vaikai išgėrė 940 tonų pieno, 1,81 tonos pagardinto pieno, 148 tonas kefy-ro, 351 toną jogurto, suvalgė 354 tonas šviežių varškės sūrių, 153 to-nas varškės ir 0,69 tonos fermen-tinių sūrių.

Tai, kad nemokamų pieno pro-duktų paklausa švietimo įstaigose išaugo pastaraisiais metais, galė-jo lemti ir sunkmetis, ir aktyvesnis programos populiarinimas. Buvo rengiami seminarai mokyklų, dar-želių, rajonų savivaldybių švieti-mo skyrių darbuotojams, sureng-tas piešinių konkursas vaikams ir kt. Pastangos pasiteisino – nuo 2011 m. paramos pareiškėjų skaičius išaugo net 22 proc., o vaikų, gerian-čių pieną, skaičius išaugo daugiau kaip 2 kartus. ES senbuvėse šalyse 1965 m. pradėta įgyvendinti pieno produktų vartojimą skatinanti pro-grama didžiausio populiarumo su-laukė tik po 25-erių metų.

Pasak ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio, pirmaisiais programos įgyvendinimo mūsų ša-lyje metais jai iš nacio nalinio biu-džeto buvo skirta po 0,5–2 mln.

litų, tačiau jie nebuvo panaudoti, nes nei darželiai, nei mokyklos ne-rodė iniciatyvos.

Pieno produktų dalijimas vai-kams – papildomas rūpestis peda-

gogams, todėl jie nerodė didelio entuziazmo. Tačiau vėliau požiūris į sveikatinimo programas ugdymo įstaigose keitėsi. „Kai pradėjome aktyviau populiarinti, 2012 m. pie-no produktų buvo išdalyta tiek, kad prireikė 15 mln. litų iš biudžeto. Įsitraukė beveik visos darželinukų ir pradinukų įstaigos. Nenumatė-me, kad taip sparčiai padaugės da-lyvių“, – aiškino R.Krasuckis. ES 20 proc. pieno produktų kainos su-tinka kompensuoti tiek, kiek pra-šoma. Tačiau iš nacionalinio biu-džeto skiriamų lėšų nepakanka.

Programos „Pienas vaikams“ tikslas – formuoti taisyklingos ir sveikos vaikų mitybos įpročius, taip pat skatinti didesnį pieno vartojimą vidaus rinkoje. ŽŪM suinteresuota, kad vietos rinkoje būtų vartojama kuo daugiau vietinių žemės ūkio produktų. Tačiau skatinant vaikų sveikatingumą susidomėjimą galė-tų parodyti ir kitos ministerijos – Švietimo ir mokslo, Sveikatos ap-saugos ar Socialinės apsaugos ir darbo.

„Nacionalinės lėšos paramos priemonei „Pienas vaikams“ galė-tų būti skiriamos ne tik iš asignavi-mų Žemės ūkio ministerijai, bet ir iš sveikatos apsaugai bei švietimui skirtų lėšų, nes minėta priemonė ne tik skatina pieno gaminių vartoji-mą, ji pirmiausia yra naudinga vai-kų sveikatai“, – susitelkti kelioms ministerijoms siūlo ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento di-rektorius.

Specialistai neabejoja, kad in-vesticijos į vaikų sveikatos stipri-nimą ir sveikų maitinimosi įgūdžių formavimą su kaupu atsipirks pir-miausia dėl mažesnių išlaidų svei-katos apsaugai. Duomenys rodo, kad Lietuvoje vienas žmogus per metus išgeria vidutiniškai 25 litrus pieno, o štai Estijoje ir Lenkijoje – 60 litrų, Suomijoje – net 140 litrų.

Aktualijos

Nemokamas pienas vaikams – Pedagogai

Dr. Rolandas Zuoza, Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos sky-

Švietimo ir mokslo ministeri-

-

-

šios prog ramos labai naudingos vai--

ir kitos ministerijos. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatingumo metais.

Švietimo darbuotojai neslepia, kad nemokamai dalijami pieno pro-

4 Nr. 11 (9236)

Gediminas Stanišauskas

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius įsitikinęs, kad užsienio politikoje viską lemia asmeniniai kon-taktai. „Visada“, – taip interviu LRT visuomeniniam kanalui tvirtino nau-jame poste kojas vos apšilęs L.Lin - kevičius. Jo žodžiais, „gali pasirašy-

ti susitarimą, dokumentus suderinti, tačiau jei nebus kontaktų, tie susita-rimai nejudės“. Kitaip tariant, mūsų ir jūsų likimas valdomas kažkieno as-meninėmis simpatijomis ir antipati-jomis. Visada! Taip buvo, yra ir bus.

L.Linkevičiaus pareiškimą galima vertinti dvejopai. Galime tikėti, kad iš tiesų užsienio politikoje viską lemia asmeniniai kontaktai. Jeigu taip, tuo-

met kokios asmeninės L.Linkevičiaus pažintys lėmė Vyriausybės sprendi-mą pritarti diplomatinių santykių su Mikronezijos Federacinėmis Valstijo-mis, Papua Naująja Gvinėja ir Tonga užmezgimui? Apie tai buvo pranešta trečiadienį.

Susitarimas, jei remtumės L.Lin-kevičiaus logika, „pajudėjo“. Doku-mentai lyg ir suderinti. Tad įdomu, ar ponas L.Linkevičius asmeniš-kai susipažino su Papua Naujosios Gvinėjos aborigenais, kartkartėmis mintančiais priešiškų genčių atsto-vais, ar kas iš jo patarėjų lankėsi šio-je valstybėje. Juk ten, Papua Naujo-joje Gvinėjoje, tikima, kad suvalgius nedorėlį (pavyzdžiui, nužudžiusį jūsų giminaitį) sykiu atsikratoma ir blogio, kuris buvo įsikūnijęs į nusi-

kaltėlį. Ir tai neturi nieko bendra su pomėgiu valgyti kiaulieną, arklieną ar žmogieną. Tiesiog ten vis dar ga-jos tokios tradicijos. Netikite, pasi-žiūrėkite dokumentinį BBC serialą „Gentis“ (angl. „Tribe“). Vienoje jo serijų („Kombai“) britų keliautojas ir žurnalistas Bruce’as Parrys, do-vanodamas tabaką, įsiteikė džiun-glėse gyvenantiems kombai genties

vyrams. Šie per kelias savaites jam ir papasakojo savo papročius, ke-liančius siaubą Vakarų civilizacijos atstovams.

Tikiu, kad L.Linkevičius žmogie-nos nevalgo. Jos nevalgo ir jo patarė-jai. Matyt, nei tabaku, nei kitomis do-vanomis jis neįsiteikinėja ir kitų šalių vadovams, mėgindamas užmegzti di-plomatinius santykius ar pasirašyti su-sitarimus. Bet, kaip sakė L.Linkevičius, asmeniniai kontaktai lemia viską. Jei tiesiogiai priimtume šią frazę, turėtu-me patikėti, kad visgi L.Linkevičius kažką asmeniškai aptarinėjo su Oke-anijos valstybių vadovais ar bent jau ministrais. Tačiau tose šalyse nei jis, nei jo patarėjai nesilankė. Pirmas jo vizitas suko ne Ramiojo vandenyno salų link, o kur kas arčiau – į Lenkijos pusę. Ten

jis susitiko su Lenkijos užsienio rei-kalų ministru Radoslawu Sikorskiu, su kuriuo L.Linkevičius pažįstamas nuo 1995 m., kai abu diplomatai ėjo savo valstybių krašto apsaugos minis-trų pareigas.

Drįstu abejoti, kad sprendimą vykti pirmo vizito būtent į Lenkiją nulėmė asmeninė L.Linkevičiaus pažintis. Bet jeigu iš tiesų visada viską nulemia pa-

žintys, ar tokiu atveju ne per didelė ga-lia suteikiama dviem žmonėms spręsti, kas naudinga, o kas nenaudinga Tau-tai? Pavyzdžiui, man asmeniškai jokios alergijos nesukelia dvikalbės lentelės kažkur Šalčininkuose. Man nesukelia isterijos ir vardų bei pavardžių rašymas pasuose taip, kaip to siekia Lietuvos lenkai. Ar tas žmogus bus Radoslavas ar Radoslaw, man, kaip sakoma, visiš-kai tas pats. Jei žmogui dėl to geriau, tai kuo čia aš dėtas? Kur kas baisiau, kai komentaruose dalis lietuvių ne-naudoja lietuviško raidyno, o dar bjau-riau, kai vietoje „viskas“ rašo „wiskas“, vietoje „prašau“ rašo „prashau“. Tada ta isterija dėl dvikalbių lentelių Šalčinin-kuose atrodo lyg devyniasdešimtmetės maivymasis prieš veidrodį ir pažadai sau kitą dešimtmetį būtinai ištekėti. Bet yra ir manančiųjų, neva dvikalbių lentelių įteisinimas – tai nepagrįstas nuolaidžiavimas Lenkijai.

Vis dėlto, mano galva, jei L.Lin-kevičiui su R.Sikorskiu pavyks už-glaistyti Lietuvos ir Lenkijos ne-sutarimus (dėl lietuviškų mokyklų Lenkijoje arba Lietuvos lenkams suteikiamų išlygų), net ir pasinau-dojant asmeniniais kontaktais, nuo to geriau bus visiems.

Kita vertus, asmeninių kontaktų galia galbūt perdedama. Juk Preziden-tė Dalia Grybauskaitė atsisakė pietau-ti su JAV Prezidentu Baraku Obama, bet tai nesutrukdė jai aptarti Lietuvos santykių su didžiosiomis JAV kompa-nijomis. Tad gal ne pažintys lemia už-sienio politiką, o interesai? Jei Lietuvai naudinga, bendraujame ir su „Gazpro-mu“, jei nenaudinga, ieškome alterna-tyvų ir kalbamės su kitais.

Šeštajame amžiuje prieš Kristaus gimimą Izraelio tauta sulaukė dide-lių išbandymų – tremties į Babiloni-ją, Jeruzalės ir šventyklos sunaikini-mo. Blogiau ir būti negalėjo. Artėjant šiems išrinktosios tautos išbandy-mams, Dievas pašaukė būti pranašu jauną vyrą, vardu Jeremijas. Šis vyras buvo įsitikinęs, kad nepajėgs veikti Dievo vardu, ir priešinosi kvietimui. Jeremijas suprato, kad Izraelio tautos nelaimė buvo Sandoros su Dievu ne-paisymas, todėl ragino Judėjos karalių Zedekiją neieškoti pagalbos Egipte, bet atkurti Sandorą su Dievu.

Deja, karalius paklausė klaidinan-čių balsų, kurie pritarė jo sumany-mui sudaryti sąjungą su Egiptu, ir dėl šios priežasties užsitraukė Babi-lonijos karaliaus rūstybę. Jeruzalė ir šventykla buvo visiškai sugriautos. Pranašas liko Jeruzalėje, tarp griuvė-sių, bet ir toliau kvietė tautą laikytis Sandoros su Dievu, kad neatsitiktų dar blogiau. Jeremijas buvo neparan-kus Dievo Sandoros nepaisiusiems tautiečiams ir buvo nužudytas. Tik po pranašo mirties Izraelis suprato turėjęs Dievo žmogų, bet į jo žodžius, savo nelaimei, nekreipęs dėmesio.

Ką ši tragiška pranašo Jeremijo is-torija gali pasakyti mums, XXI am-

žiaus pradžios lietuviams? Labai daug. Šiandien pranašo Jeremijo vaidmenį atlieka Bažnyčia. Ji laiku ir ne laiku, kaip sako apaštalas Paulius, skelbia, kad tauta turi būti ištikima Dievui, kad žmonės turi laikytis per Krikštą sudarytos Sandoros su Dievu ir kad Jėzus Kristus yra vienintelis Gelbė-tojas, kurio reikia klausyti ir juo sekti.

Kai 1993 m. mus aplankė popie-žius Jonas Paulius II, mums, tik ką at-gavusiems laisvę, palaimintasis šitaip kalbėjo: „Lietuva gerai žino, ką reiškia tvarkyti žmogaus gyvenimą be Dievo. Liūdną praeitį visi puikiai mena. Bro-liai ir sesės, reikia atverti duris kitiems akiračiams. Šiam tikslui Bažnyčia siū-lo remtis Evangelija, kuri yra šviesa,

apšviečianti žmogaus vertą visuome-ninės pažangos kelią. Šiame kelyje kiekvienas asmuo pripažįstamas kaip gyvojo Dievo paveikslas. Šios šviesos dėka lietuviai sugebės kurti gėrį, vie-ningai ir taikiai gyventi.“

Ar paklausėme šių pranašiškų popiežiaus žodžių? Deja, dauge-lis tautiečių, kaip anuomet Izrae-lis, mąstė kitaip – jiems atrodė, kad Evangelijos laikymasis būtų kliūtis jų laimei. Ją užtikrins ne Sandora su

Dievu, bet buvimas Europos Sąjun-goje ir iš ten gaunami dideli pinigai.

Šalia pranašiško Bažnyčios bal-so mes nuolat girdime kitus balsus, siūlančius kitų kelių į labai trokšta-mą laimę. Mums sako, kad galime būti laimingi ir be Dievo, nes žmo-gaus laimei reikia tik daug malonu-mų ir pinigų, ypač lengvai gauna-mų. Sakoma, kad žmogaus laimei reikia nevaržomos laisvės. Nereikia jokių religinės moralės varžtų, nes jie prieštarauja žmogaus laisvei: mora-lu tai, kas žmonėms naudinga, ką jie susitaria laikyti doru elgesiu. Mums kalbama tik apie ekonomiką, kad tik ji gali mus išgelbėti. Anuomet klai-dinantys pranašai įkalbėjo Izraelio tautos vadus, kad šalį gali išgelbėti tik Egiptas, nes Dievas yra toli ir jis nieko nepadės.

Kai Bažnyčia nesiliauja kalbėjusi apie vienintelį išsigelbėjimo kelią – ištikimybę Dievui, ji rizikuoja prisi-imti Jeremijo likimą. O Bažnyčia vis tiek kalba ir kalbės, nes Jėzus Kristus jai skyrė pranašišką misiją – primin-ti žmonėms, kad už viską svarbes-nė yra Sandora su Dievu. Prieštara-vimas Bažnyčios balsui nėra kažkas nelaukto ir netikėto, tai tiesiog už-programuota drauge su jos prana-šiška misija.

Dar pažvelkime į paties Jėzaus gy-venimą. Jis ateina į savo gimtąjį kai-mą Nazaretą, sinagogoje paskaito pranašo Izaijo knygą ir paskelbia, kad išsipildė Šventojo Rašto žodžiai. Bet tautiečiai laukia ne jo žodžių, o ste-buklų, apie kuriuos buvo girdėję Ka-farnaume. Todėl jie pyksta, kai Jėzus aiškina, kad Dievas gali pirmiau pa-dėti svetimšaliui, bet ne žydui, jei šis nesilaiko Dievo žodžio. Lukas užra-šė Evangelijoje liūdnus žodžius: „Tai išgirdę, visi, kurie buvo sinagogoje, labai užsirūstino; jie pakilę išsivarė jį už miesto, iki pakriūtės to kalno, ant kurio buvo pastatytas jų miestas, ir norėjo nustumti jį žemyn.“ Tiesa, šį-kart jiems nepavyko, tačiau Jeruzalėje Jėzus bus pasmerktas ir nukryžiuotas. Bet ir šiuo atveju išsipildė Dievo žo-dis, pasakytas Jeremijui: „Prieš tave jie

kovos, bet tavęs neįveiks, nes aš esu su tavimi, kad tave išgelbėčiau, – tai Viešpaties žodis.“ Jėzus buvo nukry-žiuotas, bet prisikėlė, kad prisikelti pakviestų ir mus.

Apaštalas Paulius primena, kad Sandoros su Dievu pagrindas yra ti-kėjimas, viltis ir meilė: „Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.“

-

Palangos gintaro muziejus, -

--

---

--

Pusę amžiaus nuo pat įsteigi-mo 1963 m. iš esmės neremon-tuoti rūmai po kapitalinės rekons-trukcijos išplės erdves, pasipuoš prabangiu varinės skardos sto-gu, nauju parketu, durimis, elek-tronine bei santechnine įranga ir kt. Kosmetinis rūmų remontas ir kai kurie būtini tvarkymo darbai buvo atlikti neseniai: pakeisti lan-gai, atnaujinta ekspozicinė įranga, prieš įėjimą į muziejų atlietos va-zos. Tai kainavo 2,9 mln. litų. Pro-jektas 2009–2011 m. įgyvendintas iš ES struktūrinės paramos lėšų pagal Sanglaudos skatinimo pro-gramą. Kapitalinė rekonstrukcija pagal projektą „Palangos gintaro muziejaus reprezentacinių rūmų restauracija ir pritaikymas šiuolai-kiniams kultūrinio turizmo porei-kiams“ taip pat bus finansuojama iš minėto fondo, iš viso tam skirta daugiau nei 4,4 mln. litų.

Lietuvos dailės muziejaus skelb-tą Gintaro muziejaus rekonstruk-cijos konkursą laimėjo didelę to-kių darbų patirtį turinti statybų bendrovė „Irdaiva“. „Pastato bū-klė yra apgailėtina: pro stogą bėga vanduo, parketas vietomis išpuvęs ir išsiklaipęs, inžinerinė, elektros bei santechninė įranga pasenusi, nėra liftų. Verkiant reikia keisti visų aukštų perdangas, lubas, per-tvarkyti palėpę ir rūsį“, – pasako-jo UAB „Irdaiva“ Klaipėdos regio-no vadovas Rolandas Šveikauskas. „Didžiąją dalį juodų darbų planuo-jame baigti iki gegužės, t. y. iki va-saros sezono pradžios, kad turistai jau galėtų patogiai lankyti muzie-jų“, – teigė jis.

Palangos gintaro muziejus rekons--

mo 1963 m.

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje pro-filaktiškai burnos sveikatą tikrinasi kas ke-tvirtas gyventojas. Beveik penktadalis pas odontologą apsilanko tik tada, kai nebega-li pakelti dantų skausmo, 37 proc. – paju-tę nedidelį skausmą, 12 proc. užsuka, kai skausmas tęsiasi ilgą laiką. Ką reikėtų daryti norint pagerinti burnos priežiūros įgūdžius, kokį dantų šepetėlį ir pastą rinktis, pataria Rūta Bab ravičienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja.

Kerinčios šypsenos paslaptys

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

11 p.

Sodyba

23 p.

7 p.7 p.

23 p.

Regis, pripratome, kad kiekvienais metais papildomų reikalavimų, mokesčių ir kitokių piliečiams tenkančių prievolių našta tik didėja. Energinio naudingumo sertifikatas – dar vienas to įrodymas.

Nijolė Baronienė

Privačių ir valstybinių medicinos įstaigų vadovai beria vieni kitiems priekaištus, o pacientai nuogąstauja dėl savo likimo.

Eglė Valionienė

Dauguma mūsų šalies gy-ventojų tvirtina namuo-se taupantys elektrą ir taip darantys dėl didelės elektros energijos kainos. Tačiau Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų opera-toriaus (LESTO) užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa rodo ką kitą – lietuvių teiginiai prasilen-kia su veiksmais.

Vijolė Aguonaitė

Inga Norkutė nebijo provincijos

Energinio naudingumo sertifikatas naudingas tik pasipinigautojams

Sveikatos apsaugos reforma kiršina medikus

Praėjusieji metai aktorei Ingai Norkutei buvo ypa-tingi. Tais pačiais metais ji ir susižadėjo, ir susituokė su ilgamečiu draugu aktoriu-mi Aurimu Žviniu. Bet Inga nelinkusi sureikšminti netgi tokių, regis, kiekvienai mo-teriai svarbių įvykių, grei-čiau nusijuoks, kad jokių ypatingų pokyčių gyvenime nepajuto, na, pasikeitė pa-vardę, sugyventinės vardą pakeitė žmonos statusas.

Elvyra Žvirblienė

12 p.

Ne hipnozė, o kyšininkavimas„Negaliu suvokti, kaip ir iš mano mamos telefonu buvo išviliota nemenka pi-nigų suma. Visą gyvenimą ji dirbo parduotuvės ve-dėja, buvo labai apdairi, ir še tau... Ar jai buvo tai-koma hipnozė? O gal čia kalta prasidėjusi senatvės liga, tarkim, Alzheimerio?“ – nuogąstauja Alma iš Pa-nevėžio..

Atsako psichologė Rūta Bubelienė

Norime taupyti, bet dar nemokame

Padėk sau

Sveikata