VIDMANTAS UŽUSIENIS

“Lamborghini Gallardo”, kuriuo naudojosi buvęs banko“Snoras” akcininkas Vladimiras Antonovas, per aukcioną Rygojeparduotas vos už pusę jo vertės.Oficialiai automobilį nupirko Lietuvoje registruota įmonė ir pinigus sumokėjo, kaip skelbiama, laiku ir “iki paskutinio cento”.

Maždaug prieš dvi savaites ži-niasklaidoje pasirodžiusi informacijaapie Latvijoje parduotą sportinį bolidą“Lamborghini Gallardo”, kuriuo nau-dojosi V.Antonovas, buvo papildytanauja žinia - esą ištaigingą automobilįįsigijo Lietuvos įmonė.

Per pakartotinį aukcioną Rygoje“Lamborghini Gallardo”, kuris prik-lausė V.Antonovo valdomo, bet dabarlikviduojamo banko “Latvijas Krajban-ka” antrinei įmonei “Krajinvesticijas”,buvo nupirktas už 79 tūkst. eurų (272,7tūkst. litų).

ŠIANDIEN LAIKRAŠTYJE – „TRASA“

Šiandien LŽ

2p. Seimas raitojasi rankoves -valdantieji žada pildyti

prieš rinkimus duotus pažadus, o mažumoje likusios jėgos - gintinebaigtus darbus

6p. Eidamas 80 metus mirė Rusijos rašytojas

fantastas B.Strugackis

8p. Privatizavimo fondešvilpauja vėjai - praėjusių

metų pradžioje jame buvo 14 mln.litų, ateinantį sausį ten nebus nėmilijono

13p. Geriausias Lietuvos futbolininkas Ž.Karčemars-

kas atsako į LŽ klausimus

“Lamborghini” pėdsakas Lietuvoje

Nors iki Kalėdų liko daugiaukaip mėnuo, didmiesčių meri-jos šventėms jau pasirengusios.Kalėdines nuotaikas šiemetkurstys ir originalios žaliaskarės, ir renginių gausa.

Didžiuosiuose miestuose artėjančiųKalėdų šurmulys prasidės jau pirmo-siomis gruodžio dienomis. Šventineiatmosferai kurti dalis merijų šiais me-tais gerokai patuštins savo iždus. Spal-vingai žybčiojančios žaliaskarės, gir-liandomis papuoštos centrinės gatvės

ir aikštės, koncertai bei kiti renginiai at-sieis šimtatūkstantines sumas.

Vilniuje pagrindinė šalies Kalėdų eg-lė bus įžiebta pirmąją kalendorinės žie-mos dieną Katedros aikštėje. Sostinėsmerijos atstovai tikina, kad šįmet į Vil-nių atkeliaus “interaktyvios” Kalėdos,

kai kiekvienas vilnietis ar miesto svečiasbus ne tik žiūrovas, bet ir šventės daly-vis. Rotušės aikštėje šurmuliuos šventi-nis Kalėdų miestelis, o mažuosius gat-vėmis vėžins Kalėdų traukinukas.

Išsamiau•3 p.

OraiŠIANDIENApniukę, ūkanota, va-kariniuose rajonuosedebesuota su pragiedru-liais. Temperatūra dieną3-6 laipsniai šilumos.

Išsamiau•23 p.

Lietuvos žinios

UŽSIENIS

Nori jungtisprie JAV Puerto Rike vyko referendumasdėl teisinio salos statuso. 61 proc. rinkėjų pasisakė, kad ji taptų visateise JungtiniųAmerikos Valstijų dalimi.

Tai buvo pirmas kartas, kai salos gy-ventojai išreiškė aiškų norą, kad Puer-to Rikas taptų 51-a JAV valstija. Tačiauvargu ar toks siekis lems greitas per-mainas. JAV Kongresas turėtų priimtiįstatymą, leidžiantį Puerto Rikui taptivalstija, bet šiuo metu Jungtinės Vals-tijos turi daug svarbesnių problemų,pirmiausia, ekonominių. Abejotina irtai, ar salos valdžia eskaluos įsiliejimo įJAV klausimą, nes Puerto Riko guber-natorius Alejandro Garcia Padilla pa-sisako už dabartinį šalies statusą.Greitu salos prisijungimu nesuintere-suoti ir respublikonai, mat 83 proc. išPuerto Riko kilusių ir JAV gyvenančiųžmonių per prezidento rinkimus bal-savo už Baracką Obamą. Todėl PuertoRikui tapus valstija Senate ir Atstovųrūmuose atsiradusias papildomas vie-tas greičiausiai užimtų demokratai.

Kaina

1,99 Lt

2012 lapkričio 21 d. / Trečiadienis / Nr. 267 (13 395)

Rimanto Žyliaus vadovaujamos Ūkio ministerijos (ŪM) sumanymas perimti centralizuotų viešųjų pirkimų kontrolę aiškinamas siekiu įgyvendinti darbą baigiančios Vyriausybės programą. Neoficialiai svarstoma, kad ŪM taip bando susigrąžinti prezidentėsvalia sumažintą įtaką viešiesiems pirkimams. / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka Išsamiau•11 p.

Išsamiau•7 p.Išsamiau•18 p.

Latvijoje parduotą sportinį bolidą “Lamborghini Gallardo”, kuriuo naudojosi V.Antonovas, įsigijo Lietuvos įmonė.LŽ archyvo nuotraukos

ŠVENTĖS Didmiesčiai skuba į kalėdinį šurmulį

www.lzinios.ltŪkio ministerijos galios žaidimai

Rytoj“Lietuvos Ïiniose”skaitykite priedà

“Mokykla 2012”

•11-14 psl.

2012 11 21Lietuvos žinios2 Dienos temos

TADAS VALANČIUS

Naujasis Seimas jau styguojaesą neatidėliotinus darbus. Valdantieji žada pildyti priešrinkimus duotus pažadus, omažumą sudarančios politinėsjėgos kasa apkasus nebaigtiemsdarbams ginti.

Koalicijos partneriai vienbalsiaikartoja, kad pirmas darbas, kurio jieimsis parengus naujosios Vyriausybėsprogramą, bus minimalios mėnesinėsalgos (MMA) didinimas. Paskui var-dijami ne kartą anksčiau minėti teisėsaktų keitimo reikalausiantys iššūkiai -įklimpusi renovacijos programa, au-gančios šilumos kainos, pridėtinėsvertės mokesčio (PVM) lengvatos bū-tiniausiems produktams. Itin origina-liais galima vadinti Lietuvos lenkų rin-kimų akcijos (LLRA) užmojus.

Didžiausios parlamentinės Social-demokratų frakcijos seniūnė IrenaŠiaulienė LŽ pažymėjo, kad sudėjusvisus taškus naujosios Vyriausybėsprogramoje pirmiausia bus imamasiMMA didinimo ir PVM lengvatų.“Be to, judinsime gyvenamųjų namųrenovaciją. Naujam jos planui pritai-kysime visą teisinę bazę”, - sakė ji.

Darbo partijos frakcijos atstovas,pirmasis Seimo vicepirmininkasVytautas Gapšys, paklaustas apiesvarbiausią “darbiečių” prioritetą,išskyrė MMA peržiūrėjimą. “Tačiaune mažiau svarbius sprendimuspriimsime dėl didėjančių šildymokainų. Tam reikės patikrinti Valsty-binės kainų ir energetikos kontrolėskomisijos kompetenciją. Jau po sau-sio 1 dienos planuojamas MMA pa-didinimas, kiti mūsų sprendimai ga-li būti atidėti vėlesniam laikui”, - LŽteigė vienas parlamento vadovų.

Mažesnieji valdančiosios koalici-jos partneriai aiškina derinsiantys sa-vo planus su “didžiaisiais broliais”,bet drauge neapleisiantys ir savų in-teresų. Partijos “Tvarka ir teisingu-mas” frakcijos atstovas ValentinasMazuronis ramina praėjusios kaden-cijos valdžios atstovus ir žada, kaddabartinė koalicija kitų metų biudže-to negriaus, nors neatsisako planųįvesti PVM lengvatas šaldytai mėsai,mažinti bešvinio benzino akcizą.

Be kita ko, “tvarkiečiai” žada pert-varkų teisėsaugos srityje. “Siekiame,kad teismuose būtų įvestas prisieku-siųjų institutas. Kolegos kalba apietarėjų įvedimą. Ieškosime kompro-misinio varianto - galbūt pirmiausiaįvesti tarėjus, o vėliau ir prisieku-siuosius”, - LŽ teigė V.Mazuronis.

LLRA atstovė Vanda Kravčio-nok, LŽ paklausta apie šios partijosatstovų Seime artimiausius suma-

nymus, slapukavo aiškindama, kadkol kas teberengiama naujosios Vy-riausybės programa. Tačiau LLRAlyderiai jau anksčiau yra prasitaręapie ketinimus mokyklose įvestiprivalomą tikybos mokymą, galimąabortų draudimo įstatymo projek-tą, norus baigti žemės ūkio refor-mą, atsiskaityti su sovietmečiu na-cionalizuotos žemės savininkais,priimti Tautinių mažumų įstatymą.

Opozicijoje atsidūręs Liberalų sąjū-dis, anot jo lyderio Eligijaus Masiulio,pirmiausia susitelks į kitų metų biu-džeto projektą ir griebsis Baudžiamo-jo proceso kodekso (BPK) pataisų,kuriomis esą kai kuriems į parlamen-tą prasibrovusiems veikėjams busatimta galimybė tautos atstovybę pa-versti nusikalstamų darbų priedanga.“Pirmiausia dėsime visas pastangas,kad 2013 metų biudžeto projektas lik-tų nepakitęs. O šiuo metu registruo-

jame BPK pataisas, kurios susijusiossu aktualijomis. Teikiame siūlymus,kad jeigu nepanaikinamas Seimo narioimunitetas, pasibaigus kadencijai, teis-mo procesas būtų atnaujinamas”, -LŽ dėstė jis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš-čionių demokratų frakcijos seniūnasJurgis Razma prioritetų vardyti ne-skubėjo. Esą žadama lūkuriuoti, kolpaaiškės, kuriuos darbus “politiškaiatmes” konservatorių oponentai.Mažiausios Seime “Drąsos kelio”frakcijos atstovai teigia suvokiantyssavo nepajėgumą daryti įtaką esmi-niams sprendimams, tačiau jų prio-ritetas nesikeičia. “Kaip ir žadėjomeprieš rinkimus, pirmiausia imsimėsteisės aktų, susijusių su teisėsauga,tiek, kiek leis mūsų jėgos”, - LŽ užsi-minė šios frakcijos seniūno pavaduo-toja Aurelija Stancikienė. Ko norskonkretesnio ji negalėjo pasakyti.•

Seimo nariai rankoves raitojasi skirtingai

ROBERTA TRACEVIČIŪTĖ

Vakar Seime prisistatė ir būsi-mosios Vyriausybės veiklosgaires įvardijo kandidatas įpremjerus Algirdas Butkevi-čius. Perversmų nebus, betnaujoji valdžia problemomsšalyje spręsti siūlys kitokiusreceptus nei buvę valdantieji.

Socialdemokratų lyderis A.Butke-vičius metė ne vieną akmenį į darbąbaigiančios Vyriausybės daržą. Esąjos palikimas naujajai valdžiai yralabai skausmingas: didelė dalis gy-ventojų gyvena žemiau skurdo ribos,daug žmonių neturi darbo, emigra-cija esanti rekordinė, šešėlinė eko-nomika viršija 30 proc., energetinėnepriklausomybė neužtikrinta, oskolos našta perkopė 50 mlrd. litų.

Laukia išbandymai Pristatyti A.Butkevičiaus kandida-

tūros vakar į Seimą atvykusi preziden-tė Dalia Grybauskaitė užtruko vos ke-liolika minučių. Valstybės vadovėpriminė, kad su A.Butkevičiumi jai te-ko dirbti asmeniškai. “Man einant fi-nansų ministrės pareigas A.Butkevi-čius pirmininkavo Seimo Biudžeto irfinansų komitetui. Neabejoju, kad šiopolitiko patirtis bus naudinga užtikri-nant ekonominį ir finansinį šalies sta-bilumą”, - sakė prezidentė.

Ji pažymėjo, kad būsimajam prem-jerui teks suburti tokį ministrų kabi-netą, kuris gebės veikti skaidriai, kom-petentingai ir dirbti ne atskirųinteresų grupių, o visų žmonių labui.Socialdemokratų ir A.Butkevičiauspasirinkimas - skaidri ir atsakinga po-litika ar susitapatinimas su teisiamų-

jų suole esančia Darbo partija - esąbus lemtingas visiems. “Pirmasis iš-bandymas netrukus - balsavimas dėlneliečiamybės panaikinimo nusikal-timais įtariamiems Seimo nariams.Politinė priedanga teisiamai partijaiir jos atstovams įkaitais paverstų netik pačius socialdemokratus, bet ir vi-są valstybę. Todėl tikiuosi, kad A.But-kevičiui užteks principingumo, asme-ninių ir dalykinių savybių teikti įministrus tokius asmenis, kurie neke-lia nei moralinių, nei profesinių abejo-nių”, - sakė D.Grybauskaitė.

Citavo A.LincolnąPrezidentę Seimo tribūnoje pakei-

tęs A.Butkevičius teigė esantis pasiry-žęs pateisinti parodytą pasitikėjimą ir

įgyvendinti rinkimų pažadus. Savokalboje jis citavo JAV prezidentą Ab-rahamą Lincolną, prieš 200 metų pa-sakiusį, kad valstybėje valdžia kyla išžmonių, per žmones ir žmonėms. “Irjeigu Vyriausybė rūpinasi tik skaičiais,parametrais, rodikliais, tačiau nepa-kankamai kreipia dėmesio į tai, kaipgyvena ir kuo kvėpuoja šalies gyvento-jai, mūsų valstybės piliečiai, kaip tieskaičiai atsispindi žmonių gerovėje, tai -prasta valdžia ir nejautri Vyriausybė”, -sakė A.Butkevičius. Jis pareiškė norįspasiųsti žinią visoms visuomenės gru-pėms - jokių revoliucijų nebus.

Atliks auditąA.Butkevičius vardijo svarbiausius

naujosios Vyriausybės darbus. Pir-

masis - sudarytai darbo grupei at-likti visų ministerijų veiklos auditąir peržiūrėti kitų metų valstybės biu-džetą. Kandidatas į premjerus žadė-jo, kad kai kurioms sritims biudže-to išlaidos neturi būti mažinamos,tačiau panaudojamos racionaliau.

A.Butkevičius žadėjo, kad permokestinę politiką bus skatinamaspramonės sektorius, išskirtinis dė-mesys bus skiriamas klasteriams,arba inovacijų grupėms, kurti, sie-kiama pritraukti daugiau investici-jų, toliau bus remiamas bendrosBaltijos šalių elektros rinkos sukū-rimas, jungčių su Švedija ir Lenkijatiesimas, siekiama energetinės ne-priklausomybės. Energetikos prio-ritetu laikoma biokuro plėtra.

Laikas atsikratyti baubųMokesčių politikoje žadama tai-

kyti tik ekonomiškai pagrįstas mo-kesčių lengvatas, skatinti smulkųjį irvidutinį verslą. Išskirtinis dėmesys,pasak A.Butkevičiaus, bus skiriamasnacionalinei užimtumo programaikurti, jaunimo nedarbui mažinti.“Dar vienas prioritetas - efektyvusvalstybės valdymas. Būtina atkurtivalstybės valdymo institucijų veiks-mingumą. Ministerijų skaičius ne-bus keičiamas, valdymo aparatas ne-didės, tačiau funkcijos turi būtiefektyviai perskirstomos tarp esamųministerijų”, - aiškino jis.

Diplomatijos srityje, A.Butkevi-čiaus nuomone, laikas atsikratytisenųjų dogmų ir baubų bei vertin-ti užsienio politiką pagal Lietuvaiteikiamą naudą. “Tikroji vertybinėužsienio politikos orientacija - Lie-tuvos žmonių interesų gynimas”, -kryptį brėžė jis.

Įspūdžio nepalikoOpozicinės partijos apie kandida-

to į premjerus kalbą negalėjo pasa-kyti nieko gero. Premjeras AndriusKubilius teigė per A.Butkevičiausprisistatymą neišgirdęs jokių esmi-nių programinių įsipareigojimų.“Šiuo požiūriu galėčiau pasidžiaug-ti - ši Vyriausybė, matyt, nesiruošiako nors radikaliai keisti ir įgyven-dinti”, - sakė jis.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijosseniūnas Eligijus Masiulis A.Butke-vičiaus kalbą vadino nykia. Dideliųklausimų dėl kandidato į premjeruskompetencijos esą nekyla. “Tačiaudėl jo charakterio savybių ir tam tik-ro blaškymosi, kuris matomas pa-starosiomis savaitėmis, nerimo tikraiyra”, - pažymėjo E.Masiulis.•

A.Butkevičius revoliucijų nedarys

Kandidatas į premjerus A.Butkevi-čius tikino, kad naujoji koalicija turiplaną, kaip padėtį valstybėje pakeis-ti į gera. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

TrumpaiDAVĖ PAŽADĄ

Kandidatas į premjerus AlgirdasButkevičius žada, kad socialde-mokratai Seime balsuos už teisinioimuniteto panaikinimą koalicijospartneriams “darbiečiams”. Darbopartijos pirmininkas ir vienas byloskaltinamųjų Viktoras Uspaskichas,paklaustas, ar koalicijos partne-riams leidus panaikinti jo ir kitųkolegų teisinę neliečiamybę, koali-cija nežlugtų, teigė nenorįs speku-

liuoti šia tema. Vilniaus apygardosteismas vakar nutartimi pavedė ge-neraliniam prokurorui kreiptis įSeimą dėl neliečiamybės panaiki-nimo V.Uspaskichui, VytautuiGapšiui ir Vitalijai Vonžutaitei.

GRESIA BAUDA

Vyriausioji tarnybinės etikos komi-sija (VTEK) vakar nusprendė sura-šyti Vyriausiosios rinkimų komisijos

nariui Liutaurui Ulevičiui admi-nistracinių teisės pažeidimų proto-kolą ir kreiptis į teismą dėl jo pat-raukimo administracinėnatsakomybėn. L.Ulevičiui gresia bau-da iki tūkstančio litų. Anot VTEKpranešimo, L.Ulevičius, siekdamas,kad Seimo narys Vytautas Gapšysdėl jo privačių susitarimų su Aplin-kos ministerija imtųsi atitinkamųveiksmų, pažeidė reikalavimus,draudžiančius naudotis tarnybinė-mis pareigomis asmeninei naudai

gauti ir draudimą naudotis pareigo-mis, siekiant paveikti kitų asmenųsprendimus, galinčius sukelti viešų-jų ir privačių interesų konfliktą.

PATVIRTINO SUDĖTĮ

Vakar Seimas patvirtino 15 komitetųsudėtį. Pateikiant tai konservatoriamsklausimų kilo dėl “darbietės” VitalijosVonžutaitės paskyrimo dirbti Biudžetoir finansų komitete. Arvydas Anušaus-

kas suabejojo, ar patirties šioje srityjeneturintis ir dėl finansinių pažeidimųteisiamas asmuo gali dirbti tokiamesvarbiame komitete. A.Anušauskastaip pat piktinosi, kad “darbietis” Ri-čardas Sargūnas dirbs Žmogaus teisiųkomitete, kuris užsiima Gyventojų ge-nocido ir rezistencijos tyrimo centroveiklos kontrole. R.Sargūnas yra buvęsKGB rezervo karininkas, o minėtascentras skelbia KGB dokumentus.

BNS, LŽ

PRETENDENTAI Į MINISTRUS

MINISTERIJA Kandidatas (politinė partija)

Užsienio reikalų Linas Linkevičius (LSDP)

Krašto apsaugos Juozas Olekas (LSDP)

Susisiekimo Rimantas Sinkevičius (LSDP)

Teisingumo Vienas iš dviejų: Julius Sabatauskas arba Juozas Bernatonis (LSDP)

Finansų Realiausias: Rimantas Šadžius (LSDP)

Sveikatos apsaugos Minimi: Vytenis Povilas Andriukaitis, Antanas Vinkus (LSDP)

Ūkio Minima Birutė Vėsaitė (LSDP)

Aplinkos Valentinas Mazuronis (TT)

Vidaus reikalų Remigijus Žemaitaitis (TT)

Energetikos Jaroslavas Neverovičius (LLRA)

Socialinės apsaugos ir darbo Loreta Graužinienė (DP)

Švietimo ir mokslo Virginija Baltraitienė (DP)

Žemės ūkio ? (DP)

Kultūros ? (DP)Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partija (DP),

Partija “Tvarka ir teisingumas” (TT), Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA)

Dienos temos 32012 11 21Lietuvos žinios

TOMAS BAŠAROVAS

Nors iki Kalėdų liko daugiaukaip mėnuo, didmiesčių meri-jos šventėms jau pasirengusios.Kalėdinę nuotaiką šiemet ge-rins ir originalios žaliaskarės, ir renginių gausa.

Didžiuosiuose miestuose artėjan-čių Kalėdų šurmulys prasidės jaupirmosiomis gruodžio dienomis.Šventinei atmosferai kurti dalis me-rijų šiais metais gerokai patuštinssavo iždus. Spalvingai žybčiojančiosžaliaskarės, girliandomis papuoštoscentrinės gatvės ir aikštės, koncertaiir kiti renginiai atsieis šimtatūkstan-tines sumas.

Puošis pernykštėmisgirliandomis

Vilniuje pagrindinė šalies Kalėdųeglė bus įžiebta pirmąją kalendori-nės žiemos dieną Katedros aikštėje.Sostinės merijos atstovai tikina, kadšįmet į Vilnių atkeliaus “interakty-vios” Kalėdos, kai kiekvienas vilnie-tis ar miesto svečias bus ne tik žiū-rovas, bet ir šventės dalyvis. Rotušėsaikštėje šurmuliuos šventinis Kalė-dų miestelis, o mažuosius gatvėmisvėžins Kalėdų traukinukas. Šventi-nę programą, kaip ir pernai, organi-zuoja viešoji įstaiga “Vilniaus festi-valiai”.

Renginiams iš savivaldybės biu-džeto jau skirta 200 tūkst. litų. “Ži-noma, šios sumos neužteks. Nepai-sydamas sunkios finansinės padėties,miestas vis tiek ieško būdų vilnie-čiams padovanoti įsimintinas ir gra-žias bei sostinės vertas šventes. Šiuometu programa derinama, ieškomapinigų, verslo paramos”, - LŽ tikinomerijos atstovai.

Šviečiančiomis girliandomis tra-diciškai bus papuoštos pagrindinėsmiesto gatvės ir televizijos bokštas.Kadangi galioja su pernykščiaisrangovais pasirašytos sutartys, gat-vių puošybai, kaip ir pernai, pla-nuojama išleisti per 94,7 tūkst. litų,televizijos bokšto - 57 tūkst. litų.

Vėl stebins originalumuNetradicinėmis žaliaskarėmis gar-

sėjantis Kaunas šįkart taip pat turėskuo nustebinti. Laikinosios sostinėsRotušėje gruodžio 1 dieną bus įžieb-ta auksu tviskanti trijų aukštų eglė,kurioje “apsigyvens” aštuoni šokan-tys angelai. “Manau, kad ir šįmet tu-rėsime gražiausią ne tik Lietuvos, betir visos Europos eglę. Tikimės vėl pa-tekti į Guinnesso rekordų knygą!” -optimizmo nestokojo LŽ kalbintasKauno savivaldybės administracijosKultūros ir turizmo plėtros skyriausvedėjas Albinas Vilčinskas.

Kauniečių taip pat laukia įspūdin-gas eglutės įžiebimo koncertas su

žonglierių, akrobatų ir fakyrų pasi-rodymais, šventiniu laikotarpiu Ro-tušės aikštėje įsikurs kalėdinė mugė,o šurmulys truks iki pat Trijų kara-lių. Šventiniai renginiai, pasak A.Vil-činsko, merijai kainuos apie 150tūkst. litų. Miesto papuošimo ryš-kiaspalvėmis iliuminacijomis sąma-ta siekia iki 159 tūkst. litų.

Akins ugnies pasirodymaiKlaipėdoje šventinis kalendorius

neatsiliks nuo Vilniaus ir Kauno,

todėl žaliaskarė uostamiestyje taippat bus įžiebta pirmąją kalendorinęžiemos dieną. Kalėdinei eglei atvež-ti ir papuošti, pasak Klaipėdos me-rijos atstovų, skirta 54 tūkst. litų.

Klaipėdiečius kiekvieną šeštadie-nį prie žaliaskarės Teatro aikštėjeiki pat Naujųjų metų akins įspūdin-gas ugnies ir muzikos šou su“Spragtuko” personažais, taip patplanuojama sutikti Naujuosius me-tus pokšint fejerverkams. Kalėdi-niams renginiams ir teatro aikštei

šventiškai papuošti skirta 160 tūkst.litų. Atgimimo aikštės ir centriniųuostamiesčio gatvių puošybai ne-pagailėta dar 170 tūkst. litų. Tad ar-tėjančios šventės Klaipėdai kainuosapie 400 tūkst. litų.

Kuklios išlaidosŠiauliečiams ir panevėžiečiams

šventinis Kalėdų renginių ciklas iržaliaskarių įžiebimas prasidės savai-te vėliau - nuo gruodžio 7 dienos.Šiauliuose kultūrinius renginius or-ganizuoja miesto biudžetinės kul-tūros įstaigos. Miestiečiai pirmąsykP.Višinskio aikštėje turės galimybęapsilankyti Kalėdiniame miestelyje.Dėl žaliaskarės miesto merijai suktigalvos nereikia, mat eglę tradiciškaidovanoja miestiečiai. “Šįmet jau ga-vome 22 pasiūlymus, statysime irpuošime penkias egles”, - LŽ tikinoŠiaulių merijos valdininkai. Kalėdi-niams renginiams iš savivaldybės iž-do atseikėta apie 30 tūkst. litų, ošventinėms miesto puošmenoms -25 tūkst. litų.

Kukliau per šventes verstis ruo-šiasi ir panevėžiečiai. Kalėdų eglėsir viso miesto papuošimas, pasakAukštaitijos sostinės merijos atsto-vų, atsieis apie 55 tūkst. litų. Teat-ralizuotai įžiebti eglę, Kalėdų Sene-lio rezidencijai įkurti ir kitiemsšventiniams renginiams skirta iki 5tūkst. litų.•

Didmiesčiai skuba į kalėdinį šurmulį

Bent trys didmiesčiai šventinei nuotaikai kurti nepagailės įspūdingų sumų.Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

RAIMONDA RAMELIENĖ

Per ketverius Vyriausybės rūmuose praleistus metuspremjeras Andrius Kubilius didelių “turtų” nesukaupė. Išsikraustydamas jis pasiims tikknygas ir vardinius medalius.

Kadenciją baigiančios Vyriausybėsvadovo, Tėvynės sąjungos-Lietuvoskrikščionių demokratų lyderio A.Ku-biliaus pagalbininkai jau planuoja jopersikraustymą į Seimo rūmus. Di-delės skubos dar nėra, nes kol nauja-jam premjerui bus perleisti darbo ka-bineto raktai, gali praeiti ir mėnuo.

Vakar A.Kubiliaus padėjėjai rūšia-vo šūsnis įvairių dokumentų, į dėžesdėjo knygas. Darbui reikalingi leidi-niai paskui A.Kubilių keliaus į Seimeesantį jo kabinetą. Namo A.Kubiliusvešis tik jam asmeniškai dovanotasknygas su autorių autografais ir lin-kėjimais. Tarp tokių - įspūdingas JAVNepriklausomybės deklaracijos al-bumas su buvusios JAV ambasadorėsLietuvoje Ann Derse palinkėjimais,dailininko Samuelio Bako knyga“Nutapyta žodžiais”.

Didžiulė dėžė rinktinių knygų,meno albumų, įvairių leidinių išpremjero darbo kabineto keliaus įNacionalinę M.Mažvydo biblioteką.Pasak premjero komandos narių, bū-damas knygius, A.Kubilius mielai jo-mis dalijasi. Šią vasarą premjeras sužmona Rasa surinko didelę dėžę kny-gų iš savo asmeninės bibliotekos irpadovanojo Kvetkų bendruomenei(Biržų r.).

Prieš ketverius metus kraustydama-sis į Vyriausybę keletą dėžių teisinės,politinės, partinės literatūros įvairio-mis kalbomis A.Kubilius padovanojovienai Antakalnio mokyklai.

Visi premjerui oficialiai dovanotisuvenyrai ir kitokios dovanos liks Vy-riausybės rūmuose. Pagal įstatymą tai -

valstybės nuosavybė. Jis pasiims tikvardinį Nepriklausomybės Akto sig-nataro medalį ir Didįjį Izabelės kata-likės ordino kryžių, kuriuo premjerąapdovanojo Ispanijos karalius Chua-nas Karlosas I ir karalienė Silvia už sėk-mingai surengtą karališkosios poros vi-zitą Lietuvoje 2009-ųjų gegužę. Į Seimąkeliaus pluoštas A.Kubiliaus užsieniovizitus, susitikimus su žinomais žmo-nėmis įamžinusių fotografijų.

Prestižiniame sostinės Turniškių ra-jone, kur 105 kvadratinių metrų nuo-mojamoje rezidencijoje gyvena prem-jeras su sutuoktine, lagaminai darnepakuojami. Kadangi Kubiliai daik-tais, kaip teigiama, “neapaugo” ir čia,išsikraustyti esą jie spėsiantys greitai.

Prieš ketverius metus A.Kubiliusiš tuomečio socialdemokratų prem-jero Gedimino Kirkilo paveldėjo ga-na kuklų darbo kabinetą. Jo, kaip irtuomet, remontuoti ar dailinti neke-tinama. Kabinete iki šiol stovi nuopraėjusio amžiaus devintojo de-šimtmečio likęs Komunistų partijossekretoriaus Petro Griškevičiaus lai-kus menantis darbo stalas. “Antik-

variatas”, - šmaikštauja Ministropirmininko tarnybos darbuotojai.

“Viskas paliekama tvarkingai, re-montuotume tik tada, jeigu labaireikėtų”, - vakar LŽ sakė ministropirmininko kanclerio pavaduotojasOlegas Romančikas. Jis taip pat pa-tikino, kad dėl lėšų stokos nebusperkama nei naujų baldų, nei kom-piuterių. “Dabar keičiame tik para-dinio rūmų įėjimo duris. Jų rėmasvisiškai surūdijo ir kėlė grėsmę lan-kytojams”, - sakė vicekancleris.

Prieš tris dešimtmečius pastatyti Vy-riausybės rūmai iki šiol rimtai nere-montuoti. Didžiausi darbai vyko priešpenkerius metus, kai buvo pakeisti su-sidėvėję vamzdžiai, plytelės ir atnau-jinta santechnika - klozetai ir kriauk-lės. Be to, buvo sutvarkytas vidiniamerūmų kieme įrengtas fontanėlis.

Nemažai problemų kyla dėl dau-gybės pastato langų. Juos sunku valy-ti, per ilgą laiką rėmai sukrypo, šilu-mos laidumas milžiniškas, patalposešalta. Prieš metus beveik už ketvirtįmilijono litų buvo suremontuotas pa-radinis Vyriausybės rūmų tiltelis.•

KAZYS KAZAKEVIČIUS

Specialiųjų tyrimų tarnybos(STT) Kauno valdybos pareigū-nai sulaikė Šakių rajono merąJuozą Bertašių ir savivaldybėsadministracijos Ūkio skyriausvedėją Kęstutį Kuncaitį. Jie įta-riami piktnaudžiavę tarnyba.

Tą pačią dieną - pirmadienį- bu-vo sulaikyta ir analogiškų įtarimųsulaukė Marijampolės profesiniorengimo centro Kudirkos Naumies-čio skyriaus vedėja Marija Jurgilie-nė. STT aiškinasi aplinkybes, susi-jusias su kelių remontui, priežiūraiir saugaus eismo funkcijai užtikrin-ti numatytų lėšų panaudojimu. Pla-čiau sulaikymo motyvų nei ikiteis-minį tyrimą atliekantys STTpareigūnai, nei tyrimui vadovaujan-tys ir jį kontroliuojantys Kauno apy-gardos prokuratūros prokurorai ne-komentuoja. Neoficialiai teigiama,kad minėti asmenys galėjo piktnau-džiauti tarnyba organizuodami vie-šuosius pirkimus ir samdydamibendroves rangos darbams atlikti.

J.Bertašiaus, K.Kuncaičio ir M.Jur-gilienės sulaikymo terminas baigiasišįryt. Kaip vakar teigė Kauno apygar-dos prokuratūros atstovė Vaida Ki-birkštytė, kreiptis į teismą dėl sulaiky-tųjų suėmimo neketinama. Tikėtasijau vakar atlikti būtinus tardymoveiksmus.

Šakių merijoje STT pareigūnaipasirodė ankstų pirmadienio rytą.Vieni jų iškart užsuko pas merą, ki-ti įžengė į Ūkio skyriaus vedėjo ka-binetą. J.Bertašius ir jo “svečiai” ne-trukus išvyko į Kauną. PokalbiaiK.Kuncaičio kabinete truko gerokaiilgiau. Tik po pietų skyriaus vedėjąpareigūnai išvežė į Kauną, pasiėmęnemenką šūsnį įvairių dokumentųir darbo kompiuterį.

Savivaldybės administracijos di-rektorius Juozas Puodžiukaitis va-

kar buvo nekalbus, nes pirmadienįir jam teko atsakinėti į STT parei-gūnų klausimus bei pasirašyti pasi-žadėjimą neviešinti detalių.

Šakių vicemerė Rima RaukienėLŽ teigė galinti tik spėlioti, kas su-domino STT. Vicemerė aiškino,kad pastaruoju metu kokių norsnesusipratimų ar pasipiktinimodėl vykdomų viešųjų pirkimų ne-buvo.

Šakių rajonui 66 metų J.Berta-šius, atstovaujantis Valstiečių ir ža-liųjų sąjungai, vadovauja nuo 2003metų. Užpernai jam už ilgametę pa-tirtį ir didelius nuopelnus vietos sa-vivaldos plėtrai buvo įteiktos “Auk-sinės krivūlės” riterio regalijos.

Tai toli gražu jau nebe pirmas at-vejis šalyje, kai į STT pareigūnųrankas pakliūva aukštus postus sa-vivaldybėse užimantys asmenys.Tačiau neretai grėsmingai prasidė-jusios bylos vėliau teismuose imabliūkšti. Praėjusią savaitę Marijam-polės apylinkės teismas išteisinopiktnaudžiavimu tarnyba kaltintusLazdijų rajono merą Artūrą Mar-gelį, savivaldybės administracijosdirektorių Gintautą Salatką, bend-rovės “Lazdijų šiluma” direktoriųVirgaudą Šerėną. Merijos Investi-cijų skyriaus vadovas VidmantasPilvinis buvo kaltinamas ne tikpiktnaudžiavimu, bet ir dokumen-tų klastojimu. Teismas nusprendė,jog byloje nėra surinkta pakanka-mai duomenų, kad kaltinamiejinusižengė įstatymams.

Jokių rezultatų nedavė ir triukš-mingai 2009 metais STT pareigūnųpradėtas ikiteisminis tyrimas dėlbuvusio Kalvarijos savivaldybės vy-riausiojo architekto Mindaugo Šau-čiūno galimo piktnaudžiavimo tar-nyba ir dokumentų klastojimo. Šiuometu M.Šaučiūnas eina tokias patatsakingas Architektūros ir urba-nistikos skyriaus vedėjo pareigas,tik jau kiek didesnėje Vilkaviškiorajono savivaldybėje.•

Šakių meras išbandė areštinės gultą

Kadenciją baigiančios Vyriausybės vadovas A.Kubilius jau ruošiasi užleisti savo kabinetą įpėdiniui. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Premjeras rengiasi kraustynėms

MARGARITA STARKEVIČIŪTĖ

Mėgstama diskusijų tema yraklausimas, ar gali būti Lietuvoje di-desnis vidutinis atlyginimas.

Atsakymas paprastas - aišku, ga-li ir turi būti. Jeigu norime suma-žinti emigraciją, gyvenimo kokybėneturi akivaizdžiai skirtis nuo kitųEuropos Sąjungos (ES) šalių gyveni-mo lygio.

Paprasčiausias būdas paaiškinti,kaip tai gali įvykti, - remtis ekonomi-kos taisykle, kad darbo užmokesčiodidėjimas negali aplenkti darbo na-šumo augimo. Trumpai tariant, kuointensyviau dirbama ir kuo pažan-gesnės technologijos naudojamos,tuo sparčiau auga darbo našumas iratitinkamai, nors lėtesniu tempu, ga-li didėti darbo užmokestis.

Darbo našumas Lietuvoje sudaroapie pusę ES vidurkio. Jis turėtų pa-kilti du kartus, kad pasiektų ES vidu-tinį lygį. Tokiu atveju ir darbo už-

mokestis galėtų panašiai padidėti.Taigi jei šiandien vidutinė mėnesioalga šalies ūkyje siekia 2154 litus,padidinus našumą iki ES vidurkio,vidutinis atlyginimas galėtų būtiapie 5 tūkst. litų. Toks darbo užmo-kesčio kilimas neturėtų neigiamosįtakos Lietuvos finansiniam stabi-lumui ir konkurencingumui, nes

vyktų ne skolintų, o uždirbtų pinigųsąskaita.

Kitas klausimas - per kiek laiko ga-lėtume pasiekti tokį darbo našumo

augimą. Kaip rodo Statistikos depar-tamento duomenys, darbo našumasper vieną valandą Lietuvos ūkyje didė-jo vidutiniškai po 4 proc. per metus,todėl, vertinant visai supaprastintai,mums reikėtų daugiau kaip dešimt-mečio, kad pasivytume pažangiausiasšalis. Bet tai - pesimistinis variantas.Optimistiniu atveju, vykdant tinkamą

ekonomikos politiką ir išlaikant nedi-delį kainų kilimą, darbo našumo tem-pas galėtų būti didesnis ir 5 tūkst. litųvidutinis darbo užmokestis taptų rea-lybe per daug trumpesnį laikotarpį.

Planas gana realus, nes moderniosLietuvos ekonomikos istorijoje toksspartesnio darbo našumo augimolaikotarpis jau buvo. Tada jį lėmė sto-jimo į ES procesas, mat vyko spartusūkio pertvarkymas.

Iš esmės darbo našumo augimaspriklauso nuo dviejų pagrindiniųveiksnių - žmogaus žinių ir kultūri-nio lygio bei fizinių ir socialinių ge-bėjimų, taip pat nuo kito veiksnio -nuo naudojamų technologijų, val-dymo metodų ir organizacinių siste-mų bei verslo aplinkos.

Dažnai tenka girdėti, kad Lietuvo-je dirbama ne mažiau intensyviai ne-gu kitose ES šalyse. Jeigu remsimės

vien darbo trukmės rodikliais, atrody-tų, dirbame panašiai kaip kitur, tech-nologijas irgi naudojame pažangias,todėl, matyt, dabar daugiau dėmesioreikėtų skirti kitiems dalykams. Jie su-siję su paties gamybos ar paslaugų tei-kimo proceso sumanesniu organizavi-mu, efektyvesniu valdymu ir logistika,elgesio kultūra. Šiandien tai įprastavadinti ekonomikos įtinklinimu ne tikLietuvos ūkyje, bet ir bendroje ES rin-koje. Tokiu atveju ekonomikos augi-mas skatinamas ne per sparčią plėtrą,bet per racionalesnį turimų galimy-bių išnaudojimą.

Žinoma, pateiktas aprašymas la-bai supaprastintai atspindi ekono-mikos valdymo procesą. Jis yra daugsudėtingesnis, nors esminės nuos-tatos nesikeičia - daugiau pajamų,mažesnės skolos, mažesnis kainų ki-limas, didesnis užimtumas. •

2012 11 21Lietuvos žinios4 Komentarai ir debatai

Kitų balsai

Liet

uvo

s ži

nio

s

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai•

Reklamos skyriaus direktorėA.Jakeliūnienė (tel. 249 2165)Platinimo tarnybos direktorėE.Žvinytė (tel. 249 2154)bendras (tel. 249 2223)Informacija nemokamu telefonu

(8 800) 77888Buhalterija (tel. 249 2148)

Už reklamos turinį ir joje pasitaikančiasįvairaus pobūdžio klaidas redakcija neatsako.

AktualijosR.Ramelienė (tel. 249 2206)R.Tracevičiūtė (tel. 249 2241)T.Valančius (tel. 249 2247)T.Bašarovas (tel. 249 2204)

EkonomikaA.Jockus (tel. 249 2205)E.Kijauskienė (tel. 249 2237)K.Šliužas (tel. 249 2240)

UžsienisP.Krupenkaitė (tel. 249 2244)V.Sudikienė (tel. 249 2214)

SportasJ.Žemaitytė (tel. 249 2217)S.Ramoška (tel. 249 2219)V.Remeika (tel. 249 2218)

Kultūra ir mokslasM.Klusas (tel. 249 2215)M.Kniežaitė (tel. 249 2212)J.Mičiulienė (tel. 249 2210)A.Musteikis (tel. 249 2213)

Šou ir pramogosV.Sinicaitė (tel. 249 2249)

TyrimaiJ.Tvaskienė (tel. 249 2238)V.Kvedaras (tel. 249 2245)

Spec. korespondentaiG.Mikšiūnas (tel. 249 2224)F.Žemulis (tel. 249 2248)

„Sveikata ir vaistai“A.Masionytė (tel. 249 2209)

„Namų pasaulis“ N.Storyk (tel. (8 615) 53 105)

„Trasa“ I.Staškutė (tel. 249 2225)V.Užusienis (tel. 249 2235)„LŽ gidas“ J.Čiulada (tel. 249 2234)„Žmonės“ R.Pakalkienė (tel. 249 2208)G.Ambrazas (tel. 249 2207)FotografijaR.Jurgaitis (tel. 249 2230)R.Stankevičiūtė (tel. 249 2230)E.Bartulis (tel. (8 37) 20 82 00)Interneto svetainė

K.Jašinskas (tel. 249 2232)A.Makauskas (tel. 249 2231)A.Praleika (tel. 249 2231)S.Vaičienė (tel. 249 2232)

Korespondentai krašteKaunasG.Čižinauskaitė (tel. (8 37) 20 82 00)K.Kučinskaitė tel. (8 37) 22 97 88KlaipėdaV.Bortelienė (tel. (8 46) 39 95 83)D.Nikitenka (tel. (8 46) 31 02 51)PanevėžysD.Baronienė (tel. (8 45) 57 23 41)AlytusR.Krušinskaitė (tel. (8 315) 51 080)MarijampolėK.Kazakevičius (tel. (8 343) 50 890)

Spausdino „Lietuvos ryto“ spaustuvė, Kauno g. 51, 21372 Vievis.ISSN 1822-1637 Leidžiamas nuo 1909 m.© Visos „Lietuvos žinių“ publikacijos – laikraščio nuosavybė. Kopijuoti ir platinti be UAB „Lietuvos žinios“ leidimo draudžiama.

www.lzinios.lt

Leidėja UAB „Lietuvos žinios“

Adresas Vykinto g. 14, 08117 Vilniusfaksas 275 3131; el. p. red@lzinios.lt

Generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktoriusR.Terleckas (tel. 249 2152)

Generalinio direktoriaus padėjėja N.Jakučionienė (tel. 249 2152)

Vyr. redaktoriaus pirmasis pavaduotojasM.Girša (tel. 249 2153)

Vyr. redaktoriaus pavaduotojosB.Papartienė (tel. 249 2203)V.Danilevičiūtė (tel. 249 2202)R.Razmislevičiūtė (tel. 249 2201)

Atsakingoji sekretorėE.Makselytė (tel. 249 2227)

Atsakingosios sekretorės pavaduotojaR.Jakucevičiūtė (tel. 249 2227)

Kuo intensyviau dirbama ir kuo pažangesnėstechnologijos naudojamos, tuo sparčiau auga

darbo našumas ir atitinkamai, nors lėtesniutempu, gali didėti darbo užmokestis.

Kaip uždirbti daugiau?

C.BRUNI SUGRĮŽO

Ispanijos dienraštis “El Pais” rašo,kad buvusio Prancūzijos prezidentožmona Carla Bruni tęsia modeliokarjerą: “C.Bruni sugrįžo prie mo-delio darbo. Praėjus mažiau neimetams nuo tada, kai ji paliko Eli-ziejaus rūmus, buvusi pirmojiPrancūzijos dama pradėjo rekla-muoti naujas įmonės “Parrot”ausines. Reklaminėse nuotrauko-se C.Bruni pasirodė pasikabinusiausines ant kaklo. Jų modelį sukūrė žinomas dizaineris ir ar-chitektas Philippe’as Starckas.”

INTERAKTYVUS LDKGYVENIMASInterneto svetainė Technologijos.ltpasakoja apie Lietuvos DidžiosiosKunigaikštystės (LDK) istorijai skir-tą naują tinklalapį: “Nuo šiolkiekvienas interneto vartotojas,naršyklėje surinkęs adresą www.ld-kistorija.lt, galės susipažinti suLDK istorija, pristatyta šiuolaikinė-mis priemonėmis ir kalba.Projektas “Orbis Lituaniae” - taibeveik septyni šimtai trumpųiliustruotų pasakojimų apie įvairia-lypę LDK visuomenę, kultūrą,politiką ir kasdienybę. “Vis daugiau

valstybių savo kultūrinį ir istorinįpaveldą pristato elektroninėje erd-vėje. Taip siekiama sudomintismalsų, bet labai užsiėmusį šiuolai-kinį žmogų. Jaunimo apklausųrezultatai rodo, kad vienas įdo-miausių Lietuvos istorijos tarpsniųyra LDK, tačiau būtent apie jį in-ternetinėje erdvėje informacijos irtrūko. Svetainė www.ldkistorija.lt iružpildo šį informacijos stygių - joslankytojas po istoriją gali keliautitarsi po labirintą, vis atrasdamasnaujų, intriguojančių LDK gyveni-mo detalių”, - teigia projekto“Orbis Lituaniae” vykdomasis di-rektorius Žygimantas Jančoras.Pasak projekto autorių, “Orbis Li-tuaniae” bus ko pasisemti ir tiems,kurie išmano LDK istoriją, ir be-veik nieko apie ją nežinantiems,tačiau smalsiems praeities naršyto-jams: juk istorija nėra vien tikpolitika ir karai. “Nesiekėme kurtienciklopedinio vaizdinio, kaip tiknorėjome pateikti kuo daugiau ma-žai girdėtų temų, kurių nėraįprastiniuose vadovėliuose armokslo darbuose. Todėl specialiaitinklalapiui sukurtuose tekstuoseskaitytojai susipažins su LDK bas-tūnais, jų nuotykiais, neįprastomis

kasdienybės detalėmis ir net pikta-dariais”, - žada Vilniausuniversiteto (VU) istorikas doc. dr.Eugenijus Saviščevas. Taip pat sve-tainėje www.ldkistorija.lt įdėta itinvertinga suskaitmeninta VU auklė-tinio profesoriaus JoachimoLelevelio kartografijos kolekcija.Iki šiol norintieji dirbti su 500 metųsenumo žemėlapiais turėjo atvykti įVU biblioteką, norimus leidiniusužsisakyti iš anksto, juos vartyti tikretų spaudinių skaitykloje. Dabaršis procesas tapo daug lengvesnis,nes internetinėje svetainėjewww.ldkistorija.lt šiuos retuosiusatlasus galės vartyti kiekvienas.Ateityje planuojama puslapiui su-teikti papildomų funkcijų: sukurtiistorinę laiko juostą bei mobiliojotelefono aplikaciją. Taip pat tikima-si svetainę išversti ir į anglų kalbą,kad su LDK istorijos laikotarpiugalėtų susipažinti ir tarptautinėbendruomenė. Projektą “Orbis Li-tuania” įgyvendino VU kartu suinternetinių sprendimų įmonėmis“Gaumina” ir “Sintagma”. Nese-niai sukurtas tinklalapis jau sulaukėpripažinimo: “Orbis Lituaniae”įvertintas Metų skaitmeninių kūry-binių industrijų apdovanojimu.”

LIUKSO KLASĖSBUNKERIAITechnologijos.lt rašo, kad išgyventi pa-saulio pabaigą kainuoja 50 tūkst.dolerių: “Kalifornijos valstijoje(JAV), į rytus nuo Barstou miesto,kuriamas pirmasis pasaulyje “vis-kam atsparus” prabangių bunkeriųkompleksas. Tiems, kurie baiminasipasaulio pabaigos, - nesvarbu, ar jąnulemtų klimato pokyčiai, ar bran-duolinis karas, ar kosminiųmeteoritų ataka, - už 50 tūkst. dole-rių (vaikams taikoma 50 proc.nuolaida) siūloma įsigyti nedidelępožeminės slėptuvės “Terra Vivos”dalį. Į požemius jau dabar galimapatekti iš nediduko, betoninių blo-kelių pastatyto garažo, nulipusdviem gelžbetoninių laiptų kaska-domis. Šį požeminį kompleksą1965 metais pastatė kompanija“AT&T”, siekdama apsaugoti tele-foninio ryšio infrastruktūrą nuogalimos branduolinės atakos. Bun-keris geba atlaikyti 16 kilometrųatstumu 50 megatonų atominėsbombos sprogimą, 200 metrų persekundę stiprumo audras, 10 balųžemės drebėjimą, paviršiuje 10 die-nų trunkantį 680 laipsnių karščiogaisrą ir tris savaites trunkantį pot-

vynį. Amerikietis verslininkas Ro-bertas Vicinas slėptuvę planuojapaversti prabangiu žmonijos išsigel-bėjimo nuo katastrofos bunkeriu. Jisyra sumanęs pastatyti dar 19 tokiųbunkerių, kurių kiekvienas būtųįrengtas 240-320 kilometrų atstumunuo didžiausių JAV miestų. “Aš ne-pardavinėju draudimo, aš suteikiugyvenimo garantiją. Čia jūs turėsitevietą, kurioje galėsite sutikti naujądieną”, - aiškino slėptuvių sumany-tojas R.Vicinas. Bunkeryje, pasak jo,bus saugoma tiek maisto ir drabu-žių, kad 135 žmonės galėtų gyventimažiausiai metus, o buvimas slėptu-vėje priminti “kompaktišką, betprabangų gyvenimą kruiziniamelaive”. Norint rezervuoti vietą, ima-mas išankstinis 5 tūkst. doleriųįnašas, kai bunkeris taps tinkamasgyventi - teks pakloti ir likusius pini-gus. R.Vicino teigimu, vietasslėptuvėje jau rezervavosi keli šimtaižmonių. “2012 metai yra tik akstinasplėtoti šį projektą. Dabar tam yra ge-ros sąlygos, nes žmonija nerimaujadėl majų išpranašautos pasaulio pa-baigos. Tačiau šie bunkeriai busnaudingi bet kada per artimiausius200 metų”, - patikino R.Vicinas.”

LŽ

Lietuva ir Europa 52012 11 21Lietuvos žinios

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Ispanijos vyriausybė mano, kad reikia leisti užsieniečiamsparduoti nekilnojamąjį turtą.Vieni čia įžvelgia galimybę išgelbėti šalį iš ją apėmusios krizės, kiti teigia, kad tai Ispanijos išpardavimas.

Kol Ispanijoje namus ir butus pir-ko vokiečiai, britai, šveicarai ar kiti tur-tingi europiečiai, ispanai nesipikti-no. Tačiau sprogus statybų burbuluiliko neparduota apie 1,5 mln. butų,o statybos daug kur buvo sustabdy-tos. Liko neapgyvendintos ne tik vi-los pakrantėje, kur turėjo atostogau-ti turtingi žmonės, bet ir ištisikvartalai šalia Madrido, kur turėjo įsi-kurti ispanai, ketinantys traukiniu va-žinėti dirbti į sostinę. Kadangi niekaipneatsiranda šio nekilnojamojo turtopirkėjų, Ispanijos vyriausybė ketinaleisti šalyje gyventi užsieniečiams, ku-rių anksčiau nelabai pageidavo, pir-miausia rusams ir kinams, jeigu jie įsi-gis šalyje nekilnojamojo turto.

Jau pasiūlyta padaryti atitinka-mas įstatymų pataisas, taip pat nu-matyta konkreti suma (ji turi būtine mažesnė nei 125 tūkst. eurų),kurią sumokėjęs užsienietis gautųteisę gyventi Ispanijoje. Tačiau ša-lyje kilus nepasitenkinimui vyriau-sybė ėmė aiškinti, kad galutinisspendimas dar nepriimtas.

Apie tokius vyriausybės planus gy-ventojams pranešė vienas didžiausių

šalies dienraščių “El Mundo”, kuris iš-spausdino straipsnį “Užsieniečiai už125 tūkst. eurų gauna teisę gyventi Ispa-nijoje”. Jame rašoma, kad tokio suma-nymo tikslas - surasti šalies nekilnoja-mojo turto, kurio pasiūla smarkiailenkia paklausą, pirkėjų.

Apie tokius Ispanijos vyriausybėsplanus pirmasis dienraščiui pranešėvalstybės prekybos sekretorius Jai-me Garcia-Legazas. “El Mundo” ra-šo, jog sekretorius aiškino, kad taippirmiausia tikimasi pritraukti pirkė-jų iš Kinijos ir Rusijos. J.Garcia-Le-gazas teigė, kad 125 tūkst. eurų - taitokia suma, kuri “neleis kilti masi-niam gyvenamojo ploto pirkimui”.Tačiau daugumai ispanų toks gelbė-jimosi iš krizės būdas yra nepriimti-nas, nes daugybė jų prarado savo užpaskolas įsigytus butus, kurie atite-ko bankams ir šiuo metu stovi tušti.Tokiam būstų pardavimui už teisęgyventi Ispanijoje kategoriškai prie-šinasi ir imigrantų asociacijos.

Ispanus piktina problemos spren-dimo moralinis aspektas. Juk bijoda-mi būti iškeldinti iš butų gyventojainet ėmė žudytis. Vyriausybei tekonustatyti taisykles, ginančias šeimasnuo iškraustymo iš namų už skolaskreditoriams, jeigu jie augina 2-3 vai-kus, slaugo neįgalų asmenį arba netu-ri darbo ir negauna jokios pašalpos.Todėl vien mintis, kad užsieniečiamsgali būti parduoti butai, iš kurių vie-tos gyventojai buvo iškraustyti, ispa-nams kelia pasibjaurėjimą.

Tačiau vyriausybė atkerta, kad įs-tatymus būtina taisyti, nes šiuo me-

tu užsieniečiai, norintys šalyje įsigy-ti nekilnojamojo turto, teisiškai turilabai mažą pasirinkimo laisvę. Šiuometu egzistuoja tik dvi galimybėsapsigyventi Ispanijoje - arba gautivizą 90 dienų, arba leidimą laikinaigyventi šalyje neturint teisės dirbti.Tačiau antrasis variantas dar turi įvai-rių reikalavimų, todėl užsieniečiai, pa-prasčiausiai norintys atvažiuoti pail-sėti į Ispaniją, jį laiko nepraktišku.Taip aiškino J.Garcia-Legazas. “Itali-ja, Portugalija, Airija ir JungtinėsValstijos jau siūlo teisę gyventi savošalyse nusipirkusiesiems nekilnoja-mojo turto”, - argumentavo valsty-bės prekybos sekretorius. Jis pridū-rė, kad tą patį ketina padaryti irIspanija, tik svarbu, kad ketinantie-ji įsigyti nekilnojamojo turto nebū-tų teisti, turėtų medicinos draudimąir pan.

Tačiau įvairios imigrantų asocia-cijos tokį vyriausybės ketinimą sutikolabai priešiškai. Ekvadoro imigrantųasociacijos prezidentas VladimirasPaspuzzelas pareiškė, kad Ispanijosvyriausybė diskriminuoja atvykėliusiš Lotynų Amerikos šalių, nes leidžiapirkti butus tik rusams ir kinams.“Niekas nė nemėgina aiškintis, kodėldaugybė firmų taip užkėlė butų kai-nas, kad šiuo metu tūkstančiai imig-rantų iš jų iškeliami, nes nepajėgiasusimokėti nuomos”, - sakė jis. Orga-nizacijos “SOS Racismo” vadovas Mi-kelis Maskiaranas taip pat ragina “ištir-ti vadinamųjų turistų, kurie atvažiuojaį Ispaniją tik tam, kad įsigytų čia ne-kilnojamojo turto, veiklą”.•

Ispanijos “išpardavimas”

Ispanams nepriimtina mintis, jog butas šiame name, kur gyveno AmaiaEgana, nusižudžiusi dėl to, kad turėjo būti iškeldinta, gali atitekti užsieniečiui. / AFP/Scanpix nuotraukos

VILJAMA SUDIKIENĖ

Nuo kraupios žmogžudystėsPrancūzijos Alpėse praėjo dumėnesiai, bet policija iki šiol ne-turi nei motyvo, nei įtariamojo.

Prieš du mėnesius Prancūziją su-krėtė paslaptinga žmogžudystė Al-pėse: nušauti trys vienos šeimos na-riai ir dviratininkas, gyvos liko tikdvi mažos mergaitės. Tačiau polici-ja iki šiol nieko negali pasakyti - neimotyvo, nei įtariamųjų nėra, norsbylą narplioja 60 žandarmerijos pa-reigūnų, o tyrimas apima net 7 šalis.

“Esame pasistūmėję toliau negu pir-mą dieną, bet vis dar neturime moty-vo. Kai turėsiu motyvą, turėsiu ir įtaria-mąjį. Kol kas visos tyrimo kryptys liekaatviros”, - BBC sakė žmogžudystes ti-riantis prokuroras Ericas Maillaud.

50 metų Saadas al Hilli, jo žmonaIkbal ir jos motina Suhaila al Allaf bu-vo nušauti į galvą savo automobilyje.Dvi al Hilli dukros liko gyvos. Septyn-metė Zainab buvo sunkiai sužeista, betatsigavo. Keturmetė Zeena rasta svei-ka - pasislėpusi po negyva motinamergaitė ištūnojo 8 valandas, kol jąaptiko žandarai. Mažametė patyrė šo-ką. Sesutės beveik nieko nepapasako-jo pareigūnams. Šeima gyveno Klei-geite, Didžiosios Britanijos Sariografystėje, o Prancūzijoje leido atos-togas, kai rugsėjo 5 dieną buvo įvykdy-tas šis nusikaltimas. Prancūzas dvira-tininkas Sylvainas Mollier taip patrastas nušautas netoli automobilio.

Ginklas buvo antikvarinisŽandarai dirba kiaurą parą, o at-

sakymų vis neranda. Apklausta 800liudininkų 7 valstybėse: Prancūzi-joje, Italijoje, Šveicarijoje, Jungtinė-

je Karalystėje, Švedijoje ir Ispanijo-je. Pastarojoje šalyje S.al Hilli tėvasturėjo butą, uošvė gyveno Švedijoje.

Policija peržiūrėjo tūkstančiusvalandų filmuotos medžiagos iš pa-kelės kamerų ir visų kitų įmanomųšaltinių, išanalizavo teismo medi-cinos ekspertų surinktus įkalčius.“Ieškome asmens, kuris yra žudęsanksčiau, kuriam žmogaus gyvybėnieko verta”, - tik tiek tegalėjo pa-sakyti E.Maillaud. Prokuroras pri-dūrė, kad tas asmuo gali turėti psi-chikos problemų ir priėjimą prieginklų - gal yra medžiotojas, šau-dymo klubo narys ar kolekcininkas.

Policija įsitikinusi, jog S.Molliernebuvo užpuoliko taikinys. “99proc. esame tikri, kad jis su tuo ne-susijęs”, - teigė prokuroras.

E.Maillaud žodžiais, neatrodo,jog veikė profesionalus žudikas,nes viskas atlikta pernelyg padri-kai, panaudotas senas pusiau auto-matinis ginklas. Iš šovinių tūteliųekspertai nustatė, kad jis antikva-rinis, maždaug ketvirtojo dešimt-mečio. Manoma, tai buvo vienasankstyvųjų “Luger” modelių, skir-tų Šveicarijos armijai, - kolekcinin-ko ginklas.

Kaip BBC korespondentui sakėŽenevos ginklų parduotuvės savi-ninkas, “tai labai keistas profesio-nalaus žudiko pasirinkimas - jis tu-rėjo užtaisyti pistoletą mažiausiaidu kartus”. Kita vertus, “Luger” ga-na paplitę Šveicarijoje, čia buvu-siems kariškiams leidžiama pasilik-ti savo ginklus.

Jokių DNR pėdsakų įvykio vie-toje nerasta.

Šeimos paslapčių nepaaiškėjoŽmonės buvo nušauti atokioje vie-

tovėje prie Ansi ežero, netoli Šveicari-jos ir Italijos sienos. Tačiau kaip tai nu-tiko, policija pernelyg nedetalizuoja.Nustatyta, kad Zainab su tėvu buvone automobilyje, kai jų link leisdama-sis miško taku šaulys iš aukštai pradė-jo šaudyti. Prancūzas dviratininkasS.Mollier tuo metu irgi buvo netoli.Panikos apimtas S.al Hilli puolė prie

savo automobilio ir tokiu greičiu jį ap-suko, kad galbūt partrenkė ir perva-žiavo S.Mollier. Mašina trenkėsi į ke-lio juostos užtvarą, sulūžo jos velenas.Tuomet Saadas, jo žmona, šios moti-na ir dviratininkas buvo nušauti ma-žiausiai dviem šūviais iš arti. Žudymobūdas priminė egzekuciją.

Policija vis dar tyrinėja al Hilli šei-mos reikalus. Buvo pranešta apie Saa-do kivirčą su broliu dėl tėvo palikimoir ryšius su Iraku. Ženevoje aptiktabanko sąskaita, kaip paaiškėjo, nelai-koma reikšminga, kaip ir teizeriu vadi-namas elektros šoko prietaisas, nevarastas al Hilli namuose Kleigeite. JeiIrake gimusio inžinieriaus šeimoje bū-ta paslapčių, jos tebėra neatskleistos.

Tuo metu policija pyksta dėl nu-tekintos ir netikslios informacijos,kuri pasirodo žiniasklaidoje, o pro-kuroras E.Maillaud stengiasi būtilabai atsargus. Pirmiausia jam rūpidvi gyvos likusios sesutės, kuriostiek daug iškentėjo ir iš kurių tiki-masi atsakymų. “Nenoriu, kad mantektų pasakyti šioms mergaitėms:“Tyrimas žlugo, nes mes per daugpliurpėme”, - kalbėjo E.Maillaud.

Kad ir kaip būtų, praėjo du mė-nesiai, o policija išties neturi ką pa-sakyti. Nėra motyvo. Galbūt jo irnebuvo? Gal tai buvo žiaurus ir vi-siškai atsitiktinis nužudymas?•

“Nenoriu pasakytišioms mergaitėms,kad tyrimas žlugo.”

Prancūzijos policininkai išnaršė kiekvieną al Hilli namų kampelį Kleigeite.

Policininkai tik krapšto pakaušį

Prokuroras E.Maillaud nedaug kąturi pasakyti.

2012 11 21Lietuvos žinios6 Pasaulis

TrumpaiKĖSINOSI Į PREZIDENTĄLenkijos pareigūnai pranešė suėmęvyrą, kuris esą planavo įvykdyti te-roro išpuolį parlamento pastateVaršuvoje tuo metu, kai jame turėjobūti šalies prezidentas, premjeras,ministrai ir įstatymų leidėjai. Pro-kurorai nurodė, kad šis įtariamasisbuvo suimtas Krokuvoje lapkričio 9dieną. Suimtasis 45 metų lenkas yramokslininkas, galėjęs naudotis che-mijos laboratorijomis ir neteisėtailaikęs sprogstamąsias medžiagas,šaudmenis ir ginklus. Pareigūnaisakė, kad įtariamasis, kurio vardasneskelbiamas, veikė motyvuotasnacionalistinių, ksenofobinių ir an-tisemitinių idėjų, tačiau oficialiainepriklausė jokiam politiniam ju-dėjimui. Prokuroras MariuszasKrasonas ir kiti pareigūnai pateikėdetalių apie šią bylą per spaudoskonferenciją Varšuvoje. Pasak jų,suimtasis prisipažino dėl dalies jamkeliamų įtarimų. Jeigu jo kaltė būtųpripažinta, mokslininkui gresialaisvės atėmimas iki penkerių metų.Du kiti su juo dirbę asmenys buvosuimti dėl neteisėto ginklų laikymo.

DEBATAI DĖL MOTERŲVYSKUPIŲAnglikonų bažnyčia pradėjo de-batus dėl to, ar šventinti moteris įvyskupes. Po dieną truksiančiųdiskusijų 470 narių Generalinissinodas turi balsuoti, ar žengti šįdramatišką žingsnį praėjus 20 me-tų po Bažnyčios pritarimo moterųšventinimui į kuniges. Pasiūlymuipriimti reikia dviejų trečdalių bal-sų visuose trejuose Generalinio si-nodo - vyskupų, dvasininkų ir pa-sauliečių - rūmuose. Dabarmoterys sudaro trečdalį anglikonųdvasininkų, bet ekspertai sako,kad balsavimas gali būti sunkus,nes tradicionalistai ir liberalai ne-sutaria dėl moterų. Anglikonųbažnyčia vienija 80 mln. tikinčių-jų visame pasaulyje.

KROATIJOJE NUTEISTASBUVĘS PREMJERASKroatijos teismas, išnagrinėjęs di-delio atgarsio sulaukusią kyšinin-kavimo bylą, pripažino įtakingąbuvusį premjerą Ivo Sanaderą kal-tu dėl korupcijos ir skyrė jam de-šimt metų laisvės atėmimo. Šią by-lą atidžiai stebėjo visa EuroposSąjunga.

Ivo Sanaderas kalės 10 metų.AFP/Scanpix nuotraukos

AFP, BNS, LŽ

PALMYRA KRUPENKAITĖ

Maskvoje eidamas 80 metus mirė Rusijos rašytojas BorisasStrugackis, kuris kartu su broliuArkadijumi išgarsėjo mokslinėsfantastikos kūriniais ir buvo vadintas “paskutiniu Sovietų Sąjungos klasiku”.

Paskutines gyvenimo dienas rašy-tojas praleido Maskvos ligoninėje,nors apie jo ligas mažai kas žinojo, nesB.Strugackis buvo uždraudęs drau-gams ir artimiesiems pasakoti apie josveikatą, o ir pats visada vengė šios te-mos. Po jo mirties artima Strugackiųšeimos draugė Nina Katerli sakė, kadrašytojas sirgo kraujo vėžiu, turėjonesveiką širdį, o prieš pusantros sa-vaitės atsigulė į ligoninę pasitikrintisveikatos. Ten jis susirgo plaučių užde-gimu, kuris ir tapo mirties priežasti-mi. Įdomiausia, kad B.Strugackis mi-rė tada, kai jo draugai manė, kadrašytojo sveikata jau pagerėjo ir jis ne-trukus bus išleistas iš ligoninės.

B.Strugackis vertinamas už tai, kadkartu su jau mirusiu broliu Arkadiju-mi mokslinę fantastiką pavertė rimtaliteratūra. Abu broliai parašė apie 30

romanų ir apysakų, kelis apsakymusir kino scenarijus, taip pat pjesę. Gar-siausi jų kūriniai: “Pakelės iškyla”,“Gyvenama sala”, Sunku būti Die-vu”, “Pirmadienis prasideda šešta-dienį”, “Amžiaus grobuonys”, “Vaba-las skruzdėlyne”, “Milijardas metų ikipasaulio pabaigos”. Po brolio Arkadi-jaus mirties 1991 metais Borisas dar iš-leido dvi knygas, pasirašęs jas S.Vitic-kio slapyvardžiu, tačiau nė viena iš jųdidelio populiarumo nesulaukė. Ra-šytojas nuolat dalijo interviu, per juosatsakė net į 8620 klausimų, visą laikąskaitė kitų fantastų kūrinius ir pats as-meniškai geriausiajam įteikdavo pre-miją “Bronzinė sraigė”.

1933 metais Leningrade (dabarti-niame Sankt Peterburge) gimęsB.Strugackis studijavo matematiką irdirbo Rusijos pagrindinėje Pulkovoastronomijos observatorijoje, tačiauvėliau kaip ir jo brolis tapo rašytoju.Broliai Strugackiai ėmė spausdinti sa-vo filosofinius kūrinius 7 dešimtme-tyje, kai Sovietų Sąjungą buvo apėmęsvisuotinis susižavėjimas kosminiaisskrydžiais. Tačiau abu rašytojai grei-tai nusigręžė nuo utopinio socialiniorealizmo ir sutelkė dėmesį į tamsiąjąšiuolaikinio gyvenimo pusę, satyriš-kai žvelgdami į sovietinę sistemą. Tei-

giama, kad broliai numatė Sovietų Są-jungos žlugimą.

Pagal vieną labiausiai žinomų jų kū-rinių, smarkiai cenzūruotą “Pakelės iš-kylą”, režisierius Andrejus Tarkovskissukūrė savo garsųjį filmą “Stalkeris”.

Po brolio mirties B.Strugackis visa-da išsakydavo savo poziciją įvairiais po-litiniais klausimais. Rašytojas negailėjokritikos prezidentui Vladimirui Puti-nui, jis sakė, kad dabartinė jo politika -grįžimas prie stagnacijos, būdingos So-

vietų Sąjungos pabaigai. “Mūsų laukiavienas iš dviejų: arba valdantysis elitassupras, kad vienintelis Rusijos kelias -demokratija, laisva ekonomika ir Euro-pa, tuomet bus dar viena “perestroika”ir papūs permainų vėjai, arba, jeigu vis-kas vyks kaip dabar, mūsų laukia stag-nacija. Rusija virs branduolinių raketųturinčia Trečiojo pasaulio šalimi Azio-pa, kurios laukia Sirijos likimas. Pasi-rinkti reikės per artimiausius 20 metų,nes horizonte jau matyti energetikoskrizė su visomis pasekmėmis.”

2009 metais B.Strugackis ėmė susira-šinėti su kalėjime laikomu MichailuChodorkovskiu. Laiškuose juodu dis-kutavo apie autoritarizmo prigimtį iržmonijos ateitį, svarstė, kas laukia pa-saulio išsekus naftos ištekliams. Rašy-tojas pasirašė ir politinę peticiją, reika-laujančių paleisti kalinamas pankrokogrupės “Pussy Riot” merginas.

Iš pradžių buvo manoma, kad rašy-tojas penktadienį bus palaidotas kapi-nėse šalia savo motinos, tačiau paskuibuvo nutarta su juo atsisveikinti taip,kaip ir su jo broliu Arkadijumi, - palai-kus sudeginti, o pelenus iš sraigtaspar-nio išbarstyti ore. “Jis norėjo, kad vis-kas būtų padaryta taip, kaip ir jobroliui”, - patvirtino Brolių Strugackiųfondo direktorius Sergejus Arno.•

Mokslinės fantastikos klasikas bus sudegintas

B.Strugackio mirtis buvo netikėta,nes apie jo ligas mažai kas žinojo. Užsienio spaudos nuotrauka

SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Izraelio ministrai nusprendėkol kas nepradėti sausumos invazijos į Gazos ruožą. Jie tikisi išspręsti savaitę trunkantį karinį konfliktą diplomatinėmis priemonėmis.

Jungtinių Tautų generalinis sekre-torius Ban Ki Moonas norėtų, kadkruvinas konfliktas kuo greičiau baig-tųsi. Per spaudos konferenciją Kaire jisparagino visas Gazos ruožo konfliktošalis tuojau pat nutraukti ugnį ir pers-pėjo, kad situacijos eskalavimas sukel-tų pavojų viso regiono saugumui.

Taikaus konflikto sprendimo norė-tų ir JAV valstybės sekretorė HillaryClinton. Ji antradienį išvyko iš Azijosir apsilankys Izraelyje, Egipte ir Ra-maloje. H.Clinton Jeruzalėje susitikssu Izraelio premjeru Benjaminu Ne-tanyahu, paskui aptars krizę su Egip-to ir palestiniečių lyderiais.

“Sekretorė H.Clinton pabrėš JAVsuinteresuotumą taikia baigtimi, kuriapgintų ir sustiprintų Izraelio bei re-gioninį saugumą”, - aiškino BarackoObamos patarėjo nacionalinio saugu-mo klausimais pavaduotojas BenasRhodesas, tačiau jis nepavadinoH.Clinton kelionės tarpininkavimomisija.

Arabų lyga per Gazos ruožo konf-liktą palaiko palestiniečių pusę. Jos va-dovas Nabilas al Arabi kartu su 10 ara-bų valstybių užsienio reikalų ministrųantradienį iš Egipto atvyko į Gazosruožą, norėdamas suteikti paramą pa-lestiniečiams. Prie misijos prisidėjo irTurkijos užsienio reikalų ministras.“Svarbiausias mūsų tikslas - išreikštiarabų solidarumą ir paramą Gazosžmonių tvirtumui”, - sakė Arabų lygosgeneralinio sekretoriaus pavaduoto-jas Ahmedas Ben Hilli.

Pirmadienis - kruviniausia diena Nors politiniai lyderiai ir stengiasi

Gazos ruožo konfliktą spręsti taikio-mis diplomatinėmis priemonėmis, ka-ro veiksmai šią savaitę vis dar vykdo-

mi. Per antskrydžius Gazos ruože pir-madienio naktį buvo sužeisti septynipalestiniečiai, nors niekas nežuvo. Taibuvo pirmoji naktis, nenusinešusižmonių aukų nuo Izraelio karinėskampanijos pradžios beveik prieš sa-vaitę.

Izraelio kariškiai pranešė pirmadie-nio naktį iš lėktuvų, laivų ir artilerijospabūklų atakavę maždaug 100 taiki-nių Gazos ruože. Per reidus buvosmarkiai apgadintas Nacionalinis isla-mo bankas Gazos mieste, kurį įsteigėšią palestiniečių teritoriją valdančiojudėjimo “Hamas” vyriausybė. “Ga-zos ruožo šiaurėje buvo taikytasi į fi-nansinę instituciją, kurią “Hamas”įsteigė savo teroristinei veiklai kurs-tyti”, - tokį pareiškimą padarė Izrae-lio kariškiai.

Izraelio armijos atstovės teigimu,Pietų Izraelyje pirmadienio naktįnukrito mažiausiai trys raketos, dardvi raketas numušė raketinės gyny-bos sistema “Geležinis kupolas”. Pir-

madienis buvo kruviniausia Izraeliooperacijos diena nuo jos pradžiospraėjusį trečiadienį - žuvo 32 žmonės.

Pirmadienį Izraelio karo lėktu-vai atakavo ir Gazos mieste esantįžiniasklaidos centrą “Shuruq” - taijau antras kartas, kai šis pastatas ta-po žydų kariškių taikiniu. Čia žu-vo “Islamo džihado” grupuotėsginkluotojo sparno “Al Kudso (Je-ruzalės) brigados” aukšto rangovadas Tamezas Harbas. Per šešiasIzraelio operacijos dienas žuvo 109žmonės.

Kibernetinės atakosKruvino Gazos ruožo karinio konf-

likto metu Izraelis susidūrė su milži-nišku kibernetinių atakų antplū-džiu. Izraelio valstybės pareigūnųteigimu, kai šalis pradėjo kariniusveiksmus Gazos ruože, Izraelio vals-tybinių institucijų interneto svetai-nės buvo atakuojamos daugiau kaip44 mln. kartų.

“Tai precedento neturintis atvejis.Kone visi išpuoliai buvo atremti, iš-skyrus tuos, kurie truko ilgai ir buvonukreipti į specifines interneto sve-taines”, - sakė Izraelio finansų mi-nistras Yuvalis Steinitzas ir pavadinokibernetines atakas “antruoju karofrontu”.

Tačiau ekspertai mano, kad išpuo-lius prieš Izraelio valstybines inter-neto svetaines vykdanti programišiųgrupė “Anonymous” galėjo nelega-liai aplankyti nemažai interneto sve-tainių, tarp jų ir Izraelio gynybos beisaugumo bendrovių ir Filipinų am-basados Izraelyje. Pati grupuotė tei-gia, kad įsilaužė į 700 privačių ir vals-tybinių interneto svetainių.

Programišių atakos - ne vieninte-lė kibernetinio karo tarp Izraelio ir“Hamas” forma. Socialiniuose tink-luose “Facebook” ir “Twitter” kas va-landą atsiranda propagandinių pra-nešimų, kaltinančių vieną ar kitą šalįneteisėtais veiksmais. •

Daug pastangų, bet jokio rezultato

Izraelis sustabdė Gazos sektoriaus puolimą, suteikdamas progą sprendimo paieškoti diplomatams.

Pasaulis 72012 11 21Lietuvos žinios

Puerto Rike įvyko referendu-mas dėl teisinio salos statuso.Dviejų pakopų plebiscite 61 proc.rinkėjų išreiškė valią, kad salataptų visateise Jungtinių Amerikos Valstijų dalimi.

Tai buvo pirmas kartas, kai salosgyventojai per referendumą pareiš-kė aiškų norą, kad Puerto Rikastaptų 51-ąja JAV valstija. Dviejuoseankstesniuose plebiscituose, vyku-siuose 1993 ir 1998 metais, to norė-jo tik 47 proc. puertorikiečių.

Puerto Rikas JAV užjūrio teritorijatapo 1898 metais po Ispanijos ir Jung-tinių Valstijų karo. Ilgą laiką kolonijosstatusą turėjusiam Puerto Rikui tik1952 metais pavyko įgyti tam tikrąekonominį ir politinį savarankišku-mą. Salos gyventojai neturėjo mokė-ti federalinio pajamų mokesčio nuogautų pajamų Vašingtonui, be to,puertorikiečiai, būdami JAV teisiniusubjektu, neturėjo teisės balsuoti JAVprezidento ir Kongreso rinkimuose.

Savaitraštis “The Economist” rašo,kad ilgą laiką Puerto Riko gyventojustenkino toks privilegijuotas salos sta-tusas. Salos gyventojai galėjo išsaugo-ti Amerikos pilietybę, salos valiuta ga-lėjo būti JAV doleris, Puerto Rikuigaliojo gynybos ir mokesčių išimtys,be to, ši šalis turėjo teisę kontroliuotimigraciją, pasirašinėti sutartis, neprik-lausomai veikti tarptautinėse grupėseir pasirinkti federalinius įstatymus, ku-rie jiems priimtini.

Deja, toks privilegijuotos salos sta-tusas teisiškai sunkiai įmanomas. Pa-sak Kolumbijos universiteto teisėsmokyklos atstovės Christinos DuffyPonsos, vienintelis būdas Puerto Ri-kui tapti visateise JAV dalimi yra vals-tijos statusas, nes bet kokį kitą Kong-reso pasiūlytą teisinį statusą vėliaubūtų galima atšaukti. Žinoma, Kong-resas galėtų leisti Puerto Rikui netai-kyti vieno ar kito įstatymo, bet jis ne-turėtų teisės leisti salai visiškaiatsiriboti nuo federalinių įstatymų.Dėl to JAV prezidento sudaryta dar-bo grupė priėjo prie išvados, kadPuerto Rikas turi pats nuspręsti, kokįstatusą nori turėti.

Valdančioji Puerto Riko partija no-rėtų, kad sala taptų JAV valstija, ir bū-tent ši partija pernai pasistengė, kad bū-tų paskelbtas referendumas. Į dviejųpakopų plebiscito balsavimo biuletenįnet nebuvo įtrauktas “tvirtesnės sand-raugos” statusas, o gyventojų pirmą kar-tą buvo paklausta, ar jie norėtų, kad lik-

tų dabartinė sistema. Atėję balsuotiantrą kartą puertorikiečiai galėjo pasi-rinkti, kokios valdymo formos jie no-rėtų - valstijos statuso, nepriklausomy-bės, “suverenios laisvosios asociacijos”ar savanoriško abipusio bendradarbia-vimo su JAV.

Puerto Rike JAV valstijos šalininkųskaičius metams bėgant vis augo, nesryšiai tarp salos ir JAV darėsi vis arti-mesni. Šiuo metu didelė dalis puerto-rikiečių gyvena Jungtinėse Valstijose, oHolivudo filmai, JAV televizija ir spor-

tas saloje yra nepaprastai populiarūs.Jeigu Puerto Rikas taptų 51-ąja JAVvalstija, dėl mažesnio uždirbtų pajamųmokesčio, paramos mažai uždirban-tiems asmenims daugelis puertorikie-čių gautų daugiau nei netektų. Dėl tonetgi salos turtuoliai ir puertorikiečiai,kurie neturi artimų ryšių su Jungtinė-

mis Valstijomis, buvo linkę pasisakytiuž valstijos statusą, nes nepriklauso-mybė arba laisvos asociacijos jiems at-rodo per daug pavojinga, be to, atsiras-tų rizika prarasti JAV pilietybę.

Tačiau vargu ar referendume išreikš-tas noras tapti JAV valstija lems greitaspermainas. JAV Kongresas turėtųpriimti įstatymą, leidžiantį Puerto Rikuitapti valstija, tačiau šiuo metu JungtinėsValstijos turi daug svarbesnių proble-mų, pirmiausia - ekonominių, kuriasreikia spręsti nedelsiant. Abejotina ir

tai, ar salos valdžia eskaluos prisijun-gimo prie JAV klausimą, juolab kad da-bartinis Puerto Riko gubernatoriusAlejandro Garcia Padilla pasisako uždabartinį šalies statusą - sandraugą.Greitas Puerto Riko prisijungimas prieJAV sunkiai įmanomas ir dėl politiniųaplinkybių, nes respublikonų kontro-liuojami Atstovų rūmai turi mažai pa-skatų spręsti šį klausimą.

Apklausų duomenimis, 83 proc. JAVgyvenančių puertorikiečių prezidentorinkimuose balsavo už Baracką Oba-mą, tad Puerto Rikui tapus valstija Se-nate atsirastų dvi, o Atstovų rūmuose -penkios papildomos vietos, kurias grei-čiausiai užimtų demokratai. Respubli-konų tokia perspektyva nežavi.

Nepaisydami nepalankių aplinky-bių, salos gyventojai jau apsisprendėprisijungti prie JAV, ir Puerto Rikasoficialiai paprašė valstijos statuso. Tadjei po 2014 metų rinkimų demokrataisudarytų daugumą Atstovų rūmuose,jie gautų galimybę pridėti 51-ąjąžvaigždutę ant JAV vėliavos.•Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

Puerto Rikas nori prisijungti prie JAV Pakistano teismas panaikino visus kaltinimus krikščioniųmergaitei šventvagystės byloje.Ji buvo kaltinama puslapių išKorano deginimu.

Rimsha Masih, kuri buvo areštuo-ta rugpjūčio 16 dieną, tris savaites pra-leido suaugusiųjų kalėjime. Rugsėjomėnesį buvo paleista už užstatą, o vė-liau policija teismui pranešė, kad jinekalta. Policijos nuomone, vietojmergaitės reikėtų teisti dvasininką,kuris, kaip įtariama, ją apšmeižė.

Dvasininkas Hafizas Mohamme-das Khalidas Chishti, pirmasis per-davęs policijai apdegusius Korano la-pus kaip įrodymą, rugsėjo 1 dienąbuvo sulaikytas dėl Korano išnieki-nimo ir įrodymų klastojimo.

Vienintelis krikščionis Pakistanoministrų kabinete Paulas Bhatti pa-tvirtino, kad Islamabado teismas šiąbylą nutraukė. “Sveikinu šį įsakymą.Teisingumas įvykdytas, teismas laikė-si įstatymo. Tai pagerins tarptautinįPakistano įvaizdį. Puiku, kad Pakista-ne teisingumas yra visiems ir visuo-menė pakilo už teisingumą bei tole-ranciją”, - sakė P.Bhatti.

Oficialioje medikų ataskaitoje Rim-sha vadinama “neišsilavinusia” 14 me-tų mergaite, kurios protinis išsivysty-mas yra mažesnis už vaiko. Kiti sako,kad ji yra 11 metų ir turi Dauno sind-romą. Rimsha ir jos šeimos nariai, ku-rie po kaltinimų pateikimo nuogąsta-vo dėl savo gyvybių, po jos paleidimorugsėjo 8 dieną buvo perkelti į neskel-biamą vietą.•

BNS, LŽ

Išteisinta mergaitė

Mergaitė Rimsha po teismonuosprendžio galės atsikvėpti.AFP/Scanpix nuotrauka

Puerto Riko gyventojai norėtų, kad sala taptų visateise JAV dalimi. / Užsienio spaudos nuotrauka

Vargu ar referendume išreikštas noras tapti JAV valstija lems greitas permainas, nes JAV

Kongresas turėtų priimti atitinkamą įstatymą.

Kintanti darbo rinka reikalauja ir Darbo kodekso pokyčiųGINTARAS MIKŠIŪNAS

Ankstesnės kadencijos Seimasšių metų lapkričio pradžioje pritarė siūlomiems Darbo kodekso (DK) pakeitimams. Dėl jų jau anksčiau buvo susitartaTrišalėje taryboje, kuri sudarytaiš darbuotojų, darbdavių ir valstybės atstovų.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistro Donato Jankausko teigimu,dabartinis Darbo kodeksas reikalau-ja pokyčių prisitaikant prie kintan-čių darbo rinkos realijų, mažinantadministracinę naštą.

Kritiką dėl to ne kartą jau buvo iš-dėstę ir darbo rinkos ekspertai, so-cialinės srities specialistai. Todėl, mi-nistro teigimu, būtini net ir nedidelipakeitimai, kurie turėtų supapras-tinti administracinius reikalavimus.

Pavyzdžiui, įvertinus, kad kolek-tyvinių sutarčių yra nedaug, o įmo-nės, kuriose jų nėra, negali pasinau-doti galimybe darbo grafikus skelbtiprieš savaitę, siūloma tai nustatytidarbo tvarkos taisyklėse.

Vieni metai patirčiai įgytiDarbo kodekso pakeitimais taip pat

siūloma nustatyti, kad į pareigas, ku-rios įrašytos į konkursinių pareigų są-rašą, asmuo gali būti priimtas dirbtipagal terminuotą darbo sutartį anks-čiau, negu įvyks pats konkursas. Ta-čiau ne ilgesniam negu vienų metųlaikotarpiui. Tai turėtų padidinti gali-mybes darbuotojams įsidarbinti lai-kinai ir įgyti reikiamą kvalifikaciją.

Siekiant apsaugoti darbuotojus pri-tarta Darbo kodekso pakeitimų nuos-tatai, jog verslo ar jo dalies perdavi-mo atveju darbo santykiai turėtų būtitęsiami tokiomis pačiomis sąlygomis.Taip pat papildytos nuostatos dėl dar-buotojų informavimo.

Patarnavimo sutarčių neliksPriėmus DK naująsias pataisas,

neturėtų likti patarnavimo sutarčių,

nes praktikoje jos nenaudojamos.Dėl teisinės sistemos supaprastini-mo ir aiškumo siūloma atsisakytinuostatų, reglamentuojančių patar-navimo darbus, ir atskiros patarna-vimo sutarčių formos. Darbas galibūti organizuojamas įvairiomis for-momis - darbo, civilinės, viešosiosteisės normų nustatyta tvarka.

Patarnavimo darbai, kai namųūkiui tvarkyti šeimininkas samdosižmogų darbo rinkoje, galės būti at-liekami kaip individuali veikla arba,esant šalių susitarimui, bus galimasudaryti darbo sutartį.

Atostogas teks išnaudotiDaug diskusijų sukėlė pasiūlymas

nustatyti piniginės kompensacijosuž nepanaudotas kasmetines atos-togas išmokėjimą ne daugiau kaipuž trejus metus. Tačiau tiek darb-davių, tiek darbuotojų atstovai šiampasiūlymui pritarė, nes abi šalys tu-ri būti suinteresuotos panaudoti šiasatostogas.

Manoma, kad ribojimas mokėtipinigines kompensacijas už nepa-naudotas kasmetines atostogas nedaugiau kaip už trejus metus labiau

motyvuos darbuotojus panaudotiatostogas ir leis įgyvendinti kasmeti-nių atostogų tikslą - darbuotojui pail-sėti ir susigrąžinti darbingumą.

Tikslas - vakarietiški darbo santykiai

Nustatyta, kad Darbo kodekso pa-taisų įstatymo pataisos įsigalios nuošių metų gruodžio 1 dienos, o perei-namasis laikotarpis, iki kada darbuo-tojai turi teisę išnaudoti iki šio įstaty-mo sukauptas atostogas, nustatomasiki 2015 metų gruodžio 1 dienos.

Socialinės apsaugos ir darbo mi-nistro Donato Jankausko teigimu,darbo santykių sritis yra labai dina-miška, tad ir Darbo kodeksas negalibūti nekintantis.

“Tokiu keliu eina ne tik Lietuva,bet ir daugelis Europos valstybių, ku-rios taip pat ieško būdų, kaip tobu-linti darbo santykius, kaip sudarytidaugiau galimybių darbuotojui irdarbdaviui susitarti dėl palankesniųdarbo sąlygų”, - tvirtino ministrasD.Jankauskas.

Parengta bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Manoma, kad naujosios Darbo kodekso nuostatos leis darbdaviui ir dar-buotojui lanksčiau spręsti tarpusavio santykius. / LŽ archyvo nuotrauka

2012 11 21Lietuvos žinios8 Verslas

LITO IR UŽSIENIO VALIUTŲ SANTYKIS

1 euras 3,4528

1 JAV doleris 2,7014 -0,1296%

1 Australijos doleris 2,8095 +0,1958%

10 000 Baltarusijos rublių 3,1744 +0,1071%

1 Kanados doleris 2,7086 +0,1403%

1 Šveicarijos frankas 2,8667 +0,0837%

10 Kinijos ženminbi juanių 4,3363 -0,0530%

10 Čekijos kronų 1,3610 +0,6539%

10 Danijos kronų 4,6291 0,0000%

1 DB svaras sterlingų 4,2977 -0,0907%

100 Vengrijos forintų 1,2248 +0,8165%

100 Islandijos kronų 2,1282 +0,0799%

100 Japonijos jenų 3,3277 -0,0060%

100 Kazachstano tengių 1,7975 +0,0445%

1 Latvijos latas 4,9626 +0,0443%

10 Moldovos lėjų 2,1922 -0,1277%

10 Norvegijos kronų 4,6971 +0,3002%

10 Lenkijos zlotų 8,3481 +0,3414%

100 Rusijos rublių 8,5911 +0,5750%

10 Švedijos kronų 4,0028 +0,2573%

1 Turkijos naujoji lira 1,5004 -0,1800%

10 Ukrainos grivinų 3,2942 -0,4918%

2012 11 21, LB

ARVYDAS JOCKUS

Ilgiausiai nepriklausomos Lietuvos istorijoje valdžiusi Vyriausybė Privatizavimo fondepaliks apie 670 tūkst. litų. Praėju-sių metų pradžioje šiame fondebuvo 14 mln. 700 tūkst. litų.

Kaip “Lietuvos žinias” informa-vo Finansų ministerija, planuojama,kad 2013 metų sausio 1 dieną Priva-tizavimo fonde (PF) bus 669 tūkst.litų. Tuo metu Rezerviniame (stabi-lizavimo) fonde (RSF) kitų metųpradžioje, išankstiniais duomeni-mis, turėtų būti 660,23 mln. litų.

Tokie skaičiai pateikti 2013 metųPF ir 2013 metų RSF lėšų sąmato-se, kurios bus tvirtinamos kartu su2013 metų valstybės ir savivaldybiųbiudžetų finansinių rodiklių patvir-tinimo įstatymu.

2012 metų sausio 1 dieną PF lė-šų likutis buvo 14,7 mln. litų, o RSFlėšų likutis tuo pat metu siekė 957,1mln. litų.

Vangi prekyba valstybės turtu“Privatizavimo fondo pajamas

sudaro lėšos, gautos pardavus vals-tybei priklausantį turtą. Kadangivertingiausias valstybės turtas jauprivatizuotas, o pastaraisiais metaisparduodamo turto vertė nėra dide-lė, atitinkamai mažėja ir Privatiza-vimo fondo pajamos”, - LŽ aiškinoFinansų ministerijos (FM) Viešųjųryšių skyriaus vyr. specialistė Tere-sė Staniulytė.

LŽ jau rašė, kad valstybės turtuprekiaujantiems Turto bankui irValstybės turto fondui šiuo metu neitin palankus metas, mat beveik nė-ra konkurencijos tarp pirkėjų, ypačperkančių brangesnius objektus,nekilnojamojo turto kainos kritu-sios, o komerciniai bankai itin ne-noriai finansuoja nekilnojamojoturto pardavimo sandorius. Apie

vangią prekybą byloja tai, kad Vals-tybės turto fondas pastaruoju metuprivatizuoja tik iki 30 proc. objek-tų, kuriems buvo parengtos ir pa-skelbtos privatizavimo programos.

2011 metais buvo privatizuotavalstybei nuosavybės teise priklau-sančių objektų, kurių vertė - 12,285mln. litų. Tačiau į Privatizavimofondą pernai gauta 14,53 mln. litųpajamų, nes už dalį objektų, kuriebuvo parduoti 2010 metų pabaigoje,buvo sumokėta 2011 metų pradžio-je. Šiemet už valstybei priklausan-

čius maždaug šimtą nekilnojamojoturto objektų planuota gauti apie51 mln. litų.

Nesulaukė planuotų pajamų Finansų ministerija informuoja,

kad šiemet per tris ketvirčius (spa-lio 1 dienos duomenimis) PF gavo9,2 mln. litų pajamų ir įplaukų. Pa-gal galiojančią tvarką du trečdaliai

PF gautų pajamų pervedama į Re-zervinį (stabilizavimo) fondą. Pagalšių metų planuotas pajamas RSFbuvo numatyta pervesti 16,7 mln.litų. Tačiau, atsižvelgiant į gauna-mas pajamas, kurios yra mažesnėsnei planuotosios, spalio 1-osiosduomenimis, pervesta 5,3 mln. litų.

PF išlaidų eilutei - Vyriausybėspatvirtintoms programoms finan-suoti - buvo planuota 11,5 mln. li-tų, pervesta (spalio 1-osios duome-nimis) 3,3 mln. litų.

Dar viena PF lėšomis finansuojamaeilutė - Valstybės turto fondo funkcijųvykdymas, ekspertų paslaugų apmo-kėjimas, objektų rengimas privatizuo-ti, Privatizavimo komisijos darbo ap-mokėjimas - iš planuotų 7,3 mln. litų,pervesta 2,7 mln. litų.

“Visais atvejais lėšų pervesta ma-žiau, nei planuota, todėl, kad ma-žiau, nei planuota, gauta pajamų iš

parduoto valstybės turto”, - pabrė-žė FM atstovė T.Staniulytė.

Rezervinis (stabilizavimo) fon-das per tris šių metų ketvirčius(sausio-rugsėjo mėnesiais) iš PF ga-vo 5,3 mln. litų, pensijų reformai fi-nansuoti iš RSF pervesta 228,5 mln.litų. 2012 metų spalio 1 dieną RSFsąskaitoje buvo 735,3 mln. litų.

Valstybės pinigų fondai Privatizavimo ir Rezervinis (sta-

bilizavimo) fondai yra nebiudžeti-niai valstybės pinigų fondai. Į Priva-tizavimo fondo sąskaitą pervedamosvalstybei nuosavybės teise priklau-sančių objektų privatizavimo lėšos.Ne mažiau kaip du trečdaliai iš pri-vatizavimo gautų lėšų skiriama gy-ventojų santaupoms atkurti ir su tuosusijusioms išlaidoms padengti, taippat Rezerviniam (stabilizavimo)fondui sudaryti. Likusi dalis skiria-

ma Vyriausybės patvirtintoms šaliesprogramoms įgyvendinti ir su pri-vatizavimu susijusioms išlaidomspadengti.

Rezervinis (stabilizavimo) fon-das įsteigtas 2001 metų pabaigojesiekiant užtikrinti valstybės finan-sų sistemos stabilumą. Šis fondasveikia kaip makroekonominis sta-bilizavimo veiksnys ir netiesioginispinigų rezervas, kuris palaikytųūkio finansavimą galimų ekstrema-lių situacijų bei ekonominės grės-mės atvejais. Šis fondas yra kaupia-masis, jo lėšos negali būti skiriamoseinamosioms išlaidoms finansuoti.Į Rezervinį (stabilizavimo) fondąpervestos Privatizavimo fondo lė-šos gali būti naudojamos pensijųsistemos reformai finansuoti, Lie-tuvos valstybės rezervo piniginėmslėšoms sukaupti ir atkurti, fondovaldymo išlaidoms, taip pat grąžin-tinai naudoti valstybės turtiniamsįsipareigojimams, susijusiems suvalstybės skola, vykdyti.

Netinkamai vedė apskaitąPrivatizavimo fondo 2011 metų

auditą atlikusi Valstybės kontrolėnustatė rimtų buhalterinės apskai-tos problemų. Šių metų rugpjūčiomėnesį komentuodama auditų re-zultatus valstybės kontrolierė Gied-rė Švedienė pažymėjo, kad Finansųministerijai teks padirbėti siekianttinkamai įvaldyti naujuosius Viešo-jo sektoriaus apskaitos ir finansinėsatskaitomybės standartus.

Pasak kontrolierės, audituojantlėšų ir turto valdymo bei naudojimoteisėtumą nustatyta, kad Valstybėsturto fondas, apskaičiuodamas pa-tirtas turto valdymo išlaidas, ne-įvertino gautų pajamų už turtonuomą. Dėl šios priežasties iš Pri-vatizavimo fondo turto valdymo iš-laidoms padengti sumokėta 132,3tūkst. litų daugiau.

“Atskaitymai nuo kai kurių fon-do pajamų (tokių kaip palūkanos,baudos) buvo skaičiuojami ir per-vedami Vyriausybei nepatvirtinusjų dydžio”, - sakė G.Švedienė.

Be to, Valstybės kontrolė, kaip ir2010 metais, negalėjo įsitikinti įkai-nių už likvidatoriaus paslaugas, ap-mokamas Turto fondui iš Privati-zavimo fondo lėšų, pagrįstumu.•

Privatizavimo fonde švilpauja vėjai

“Vertingiausias valstybės turtas jau privatizuotas, o pastaraisiais metais parduodamo

turto vertė nėra didelė, atitinkamai mažėja ir Privatizavimo fondo pajamos.”

Valstybės valdomas Lietuvospaštas per devynis šių metųmėnesius, neaudituotais duo-menimis, patyrė 1,065 mln. litųgrynųjų nuostolių.

Tai 3 kartus mažiau negu pernaisausį-rugsėjį, kai nuostoliai siekė3,273 mln. litų. Mažųjų “snoriukų”tinklą lapkričio pradžioje iš bankru-tavusio banko “Snoras” įsigijęs Lie-tuvos paštas trijų ketvirčių finansi-nėje ataskaitoje nurodė, kad pajutokonkurenciją finansinių paslaugųrinkoje ir iš šios veiklos gavo mažiaupajamų. Anot Lietuvos pašto genera-linės direktorės Linos Minderienės,įmonės rezultatai nuosekliai gerėja.“Gerėjantys bendrovės rezultatai lei-džia optimistiškiau galvoti ir apiemetų pabaigą”, - pranešime teigėL.Minderienė.

Lietuvos pašto pardavimo paja-mos lyginamuoju laiku padidėjo 4,7proc., iki 136,44 mln. litų. Daugiau-sia jų gauta iš universalių pašto pa-slaugų (UPP) teikimo. Bendrovės

pajamos iš finansinių paslaugų sau-sį-rugsėjį siekė 28,1 mln. litų (20,6proc. visų pajamų) - buvo 5,7 proc.mažesnės negu pernai tuo pačiu me-tu. “Šios paslaugų grupės pajamų su-mažėjimą lėmė 21 proc. pajamų išįmokų, mokesčių priėmimo ir admi-nistravimo sumažėjimas, nes padi-dėjo konkurencija finansinių paslau-gų rinkoje, kuri pasižymi itin didelepaslaugų teikėjų gausa ir konkuren-cijos aktyvumu”, - rašoma Lietuvospašto devynių mėnesių ataskaitoje.

Lietuvos pašto pelnas prieš mo-kesčius, palūkanas, nusidėvėjimą iramortizaciją (EBITDA) šiemet sau-sį-rugsėjį siekė 4,915 mln. litų, ar-ba buvo 22,3 proc. didesnis nei per-nai tuo pačiu metu (4,019 mln.litų). Vien trečiąjį ketvirtį bendro-vė gavo 1,628 mln. litų grynojo pel-no, arba 3,6 karto daugiau nei 2011metų liepą-rugsėjį, kai jis sudarė456 tūkst. litų. Įmonės pardavimopajamos minėtu laikotarpiu padi-dėjo 4,5 proc., iki 44 mln. litų.

Valstybės valdomas Lietuvos paštas

siuntų savitarnos terminalus “Siun-tos 24” (dabar - “LP Express”) val-dančią bendrovę “Baltic Post” ištransporto įmonės “Kautra” įsigijomaždaug už 10 mln. litų. Kaip at-skleidžiama jo devynių mėnesiųveiklos ataskaitoje, Lietuvos paštasį antrines įmones investavo 5,6 mln.litų, dar daugiau kaip 4 mln. litų pa-siskolino sandoriui sudaryti. Birže-lio viduryje “Baltic Post” valdė 60terminalų 34 šalies miestuose. Pla-nuota įrengti dar 11 terminalų 9miestuose. Siuntų savitarnos termi-nalai “LP Express” statomi prie di-džiųjų šalies prekybos centrų, de-galinių, pašto skyrių.

Be to, lapkričio pradžioje Lietu-vos paštas baigė likviduojamo ban-ko “Snoras” valdytų mini padaliniųįsigijimo sandorį, kurio vertė - 3,1mln. litų. Lietuvos paštas taip patturi antrinę įmonę “Lietuvos paštofinansinės paslaugos”. Ataskaitojenurodoma, kad per devynis mėnesiusbendrovė investavo 8,308 mln. litų.Rugsėjo pabaigoje Lietuvos pašte

dirbo 6,34 tūkst. darbuotojų. Pernaijis gavo 736 tūkst. litų grynojo pel-no. Lietuvos paštas, kurio 100 proc.akcijų priklauso valstybei, yra pla-čiausią pašto paslaugų teikimo vie-tų tinklą turinti bendrovė šalyje.Įmonė taip pat teikia logistikos, fi-nansinio tarpininkavimo ir elekt-ronines paslaugas.•

Lėšų likutis laikotarpio pabaigoje, mln. litų

Fondas/Metai 2008 2009 2010 2011 2012(prognozė)

Privatizavimo fondas 404,674 141,268 106,952 14,723 0, 669

Rezervinis (stabilizavimo) fondas 1030,033 1540,421 1226,720 957,102 660,23

Šaltinis: Statistikos departamentas, Finansų ministerija

“Gerėjantys bendrovės rezultatai leidžia optimistiškiau galvoti ir apiemetų pabaigą”, - teigė L.Minderienė.Ritos Stankevičiūtės nuotraukos

Finansų ministerija planuoja, kad 2013 metų sausio 1 dieną Privatizavimo fonde (PF) bus 669 tūkst. litų.

Pašto nuostoliai sumažėjo 3 kartus

ARVYDAS JOCKUS

Produktyviausios gali būti rinkoje beveik nežinomos įmonės, dirbančios tik keliemsdideliems užsakovams.

Tarp 22 verslo sričių Baltijos šalyseproduktyviausių bendrovių yra 10 Lat-vijos, 9 Lietuvos ir 3 Estijos įmonės.Daugiausia tai užsienio kapitalo įmo-nės, kurių pajamas generuoja palygin-ti nedaug darbuotojų. Latvijoje ir Es-tijoje produktyviausiai dirba prekybos,transporto bei finansų, o Lietuvoje -tekstilės, maisto, baldų ir medienos,chemijos, informacinių technologijųir telekomunikacijų sektoriaus lyderės.

Prie tokių išvadų priėjo tarptautinėpersonalo vertinimo metodikų ir ty-rimų bendrovė “Profiles Internatio-nal”, antrą kartą Baltijos šalyse atliku-si produktyviausių bendrovių tyrimą.Buvo vertinta apie 1,2 tūkst. didžiau-sių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bend-rovių, kuriose dirba daugiau nei po 25darbuotojus. Tyrimo rezultatus lėmėkriterijus, parodantis darbuotojui ten-kančią įmonės apyvartos dalį.

Lenkia bankininkystęTyrimas parodė, kad finansinė ban-

kininkystė nebėra tarp produktyviau-sių finansinių paslaugų veiklos. Taipatvirtina antrą vietą pagal produkty-vumą užėmusi latvių greitųjų kreditųbendrovė “4finance”. Jos padalinysLietuvoje taip pat yra greitųjų kreditųrinkos lyderis, pernai suteikęs 32,74mln. litų vartojimo paskolų. Produk-tyviausia finansinių paslaugų įmonėBaltijos šalyse - finansų maklerių kon-tora “Admiral Markets” (Estija).

Estų įmonės pirmauja ir Baltijos ša-lių gamybos sektoriuje. Daugumos jųlabai siaura specializacija. Pavyzdžiui,pirmąją vietą užėmusi Estijos bendro-vė “Flyr Systems” gamina termovizi-jos sistemas ir tikslios optikos bei la-zerių produktus.

Tuo metu mažmeninės prekybossektoriaus trys produktyviausios įmo-nės dirba Latvijoje. Tarp jų pirmaujaelektronikos ir buitinės technikos par-davėja PTA, kuri orientuojasi į ma-žesnes pajamas turinčius pirkėjus.

Lietuvoje darbuojasi trys produkty-viausios Baltijos šalių baldų gamybosįmonės - tai “Vilniaus baldai”, “Fre-da” ir “Swedwood Kazlų Rūda”. Visosjos tiekia produkciją švedų baldų ga-mybos milžinei korporacijai IKEA.

Iš chemijos pramonės įmonių trysproduktyviausios taip pat veikia Lietu-voje - Klaipėdos ekonominėje zonojedirbančios polietilentereftalato (PET)granulių gamintojos “Orion Globalpet”, “Neo Group” ir “Retal Europe”.

Tarp degalų prekybos įmonių pir-mauja platų automatinių degaliniųtinklą turinti “Neste Lietuva”. Produk-tyviausia metalo apdirbimo ir perdir-bimo įmonė “Kuusakoski” (Lietuva),informacinių technologijų ir teleko-munikacijų - TELE2 (Lietuva), mais-to pramonės - pieno miltelių gamin-toja ir eksportuoja iš Biržų rajono“MGL Baltija”, medienos - “MetsaForest Latvija”, nekilnojamojo turto iradministravimo - “Baltisches Haus”(Lietuva), transporto ir logistikos - “Al-pa Centrums” (Latvija).

Tyrimo duomenimis, transportoįmonės produktyviau dirba Latvijoje irEstijoje. “Profiles International” vado-vės Baltijos šalims Airidos Zavadskėstai nestebina, nors Lietuva ir garsėja

Europoje krovinių vežimu. “Kai įmo-nės turi nuosavą automobilių parką irsavus darbuotojus, jų pajamos darbuo-tojui gerokai krinta. Tuo metu produk-tyviausios Latvijos ir Estijos transpor-to įmonės vykdo vežimą geležinkeliaisir laivais, tai daugiausia ekspedijavimopaslaugų įmonės”, - teigė ji.

Vienas įdomiausių tyrimo atradi-mų, kad nekilnojamojo turto plėtros iradministravimo sektoriuje trečiąją vie-tą pagal produktyvumą užėmė estųkompanija “Riigi Kinnisvara”, admi-nistruojanti visą Estijos valstybės ne-kilnojamąjį turtą. “Apie tokio pobū-džio įmonę seniai kalbama Lietuvoje,

bet ji vis neatsiranda. O estų pavyzdysrodo, kad valstybės įmonė gali dirbtitaip pat produktyviai kaip ir bet kuriprivati įmonė”, - svarstė A.Zavadskė.

Siaura specializacijaNaujosios ekonomikos instituto va-

dovas, Vilniaus Gedimino technikosuniversiteto docentas Ignas Dzemydapažymėjo, kad dažnai produktyviau-sioms bendrovėms būdinga siaura spe-cializacija - jos yra radusios savo veik-los nišą, kur gali veikti efektyviau, neiplėtodamos verslą keliomis kryptimis.

“Jos stengiasi turėti didelę gamybosapimtį ir taip mažinti sąnaudas, o par-davimą orientuoti į eksportą. Vis dėltomatome pavyzdžių, kai net veikdamospagal tą patį veiklos modelį vienos įmo-nės yra produktyvesnės negu kitos. Tairodo, kad net jei strategija ir technolo-gija panaši, darbo produktyvumą le-mia efektyvus žmogiškųjų išteklių pa-naudojimas”, - samprotavo jis.

Be to, produktyviausios įmonės, anotjo, dažnai neleidžia daug pinigų rinko-darai, mažesnėmis sąnaudomis pasie-kia geresnių rezultatų. “Įmonė netgi ga-li būti nelabai žinoma. Sugalvojamastoks verslo modelis, kai nereikia labaidaug klientų, dalies produktyviausiųįmonių visą produkciją nuperka keli di-deli užsakovai”, - teigė mokslininkas.

Vienas veiklos variklių, padedančiųmažiausiomis sąnaudomis sukurti di-delės vertės produktus, yra ir technolo-ginė pažanga bei inovacijų skatinimas.Tokiose įmonėse paprastai dirba labaiaukštos kvalifikacijos darbuotojai. “Šio-se įmonėse įdiegta aiški valdymo siste-ma ir funkcijų paskirstymas. Produk-tyviausiose įmonėse nepasitaiko, kadtą patį darbą dirbtų du žmonės. Jos taippat mielai naudojasi darbuotojų ir pa-slaugų nuoma. Tai leidžia efektyviai val-dyti personalą, kai atsiranda didesniųužsakymų ir darbo krūvių, ir priešin-gai”, - pažymėjo A.Zavadskė.•

Verslas 92012 11 21Lietuvos žinios

PASISAKĖ UŽ GAMYBĄ

Lietuvos regionų gyventojai pasisakouž gamybos bei logistikos plėtojimą irsąlygų smulkiajam bei vidutiniamverslui gerinimą. Tai parodė naujausiaapklausa. 81 proc. tyrimo dalyvių ma-nymu, strateginė jų regiono plėtojimokryptis turi būti gamyba, 65 proc. -smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra. 51proc. prioritetine strategine kryptimilaiko logistiką, 38 proc. - žemės ūkį.Taip rodo spalio mėnesį bendrovės“Spinter tyrimai” atlikta apklausa, ku-rią užsakė Europos Komisijos (EK)atstovybė Lietuvoje. “Spinter tyrimų”vadovas Ignas Zokas pastebėjo, kadskirtingų regionų gyventojai ekono-mines savo krašto galimybes mato pa-

našiai. Panevėžio rajono gyventojaidaugiau vilčių dėjo į smulkiojo ir vi-dutinio verslo sąlygų gerinimą - 71proc. palaiko šią idėją, gerokai ma-žiau respondentų šiame rajone pers-pektyvia sritimi laikė žemės ūkį - vos18 procentų. Šalčininkuose, palygintisu kitais regionais, itin didelio palai-kymo sulaukė turizmas (40 proc.),Panevėžyje ir Tauragėje - atitinkamai5 ir 25 procentus. Skirtingų regionųgyventojų nuomonė apie Europos Są-jungos (ES) paramos reikalingas sritistaip pat dažnai sutapo. Dažniausiaimanoma, kad parama regione turėtųbūti skiriama užimtumo problemomsspręsti (83 proc.).

LŽ, BNS

Trumpai

Produktyviausios - užsienio kapitalo įmonės

“Dalies produktyviausiųįmonių visą produkciją

nuperka keli dideli užsakovai.”

Tarp degalų prekybos įmonių pirmauja platų automatinių degalinių tinklą turinti “Neste Lietuva”. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Tyrimas 112012 11 21Lietuvos žinios

Įtaka viešiesiems pirkimams

JURGA TVASKIENĖ

Pirmajame po Seimo rinki-mų vykusiame Vyriausybėsposėdyje spalio 31 dienądarbą baigiantys ministraipritarė ŪM siūlymui įs-

teigti viešąją įstaigą CPO LT. NuoNaujųjų metų ji perims centralizuo-tų viešųjų pirkimų vykdymą. Iki šiolCentrinės perkančiosios organizaci-jos (CPO) funkcijas atliko Finansųministerijai (FM) pavaldžios viešosiosįstaigos Centrinės projektų valdymoagentūros (CPVA) Pirkimų sprendi-mų skyrius.

Beveik prieš metus, nuo 2011-ųjųsausio 1 dienos, prezidentės DaliosGrybauskaitės iniciatyva ŪM nete-ko galios valdyti Viešųjų pirkimų tar-nybą (VPT). Tuo metu teigta, kadviešųjų pirkimų politikos formuoto-ja ŪM neturėtų vadovauti ją vykdan-čioms institucijoms.

“Naujos įstaigos CPO LT steigimoprojektas nebuvo derintas su suinte-resuotais asmenimis, nebuvo pristaty-tas Seime. Man ši skuba, ypač bai-giantis Vyriausybės kadencijai, yrakeistoka. ŪM viešųjų pirkimų forma-vimo politika ir jos vykdymas neturė-tų kirstis ir sietis, o šiuo atveju kyla to-kia grėsmė”, - LŽ teigė praėjusioskadencijos Seime Antikorupcijos ko-misijos pirmininko pavaduotojo pa-reigas ėjusi Agnė Bilotaitė.

Skubus projektasSumanymas steigti CPO LT buvo

įvykdytas ŪM, regis, vos per keliassavaites: spalio pradžioje, prieš patSeimo rinkimus, projektas buvo pa-teiktas susipažinti ministerijoms, ojau mėnesio pabaigoje Vyriausybė jįpalaimino.

“Atsižvelgiant į tai, jog projektaiVyriausybei svarstyti pateikti jų teisėsaktų nustatyta tvarka iš anksto nesu-derinus su suinteresuotais asmenimis(įskaitant piliečius, įmones, valstybėsinstitucijas ir pan.), taip pat dėl laikotrūkumo nesant galimybių atlikti tei-kiamų projektų ir susijusios medžia-gos (informacijos, aplinkybių) visa-pusiško vertinimo, Teisingumoministerija teikia tik teisės technikospobūdžio pastebėjimą”, - nurodomaVyriausybei adresuotose Teisingumoministerijos pastabose.

ŪM tvirtina, kad steigdama CPOLT ir apsiribodama Vyriausybės nu-tarimu, neklausdama Seimo pritari-mo, vadovavosi pernai priimtomisViešųjų pirkimų įstatymo pataisomis.“Jose numatyta, kad sprendimą dėlcentrinių perkančiųjų organizacijųsteigimo, jų teisinės formos ar teisėsatlikti centrinės perkančiosios orga-nizacijos funkcijas perkančiajai or-ganizacijai suteikimo priima Vyriau-sybė ar jos įgaliotos institucijos”, -teigiama LŽ pateiktame ŪM Viešų-jų ryšių ir protokolo skyriaus vadovėsAušros Ramoškaitės atsakyme.

Praėjusios savaitės pabaigoje CPOLT buvo įregistruoja Juridinių asme-nų registre, o artimiausiu metu busskelbiamas konkursas šios įstaigos va-dovo pareigoms eiti. Kol kas jas laiki-nai eina ligšiolinė CPO vadovė Jurgi-ta Kuklierienė. Anksčiau minėta, kadnaujosios įstaigos personalo pagrin-dą sudarys šiuo metu CPO dirbantysvaldininkai, o lėšų CPO LT išlaikyti

numatoma skirti iš ŪM atitenkančiųbendrųjų valstybės biudžeto asigna-vimų, kaip ir iki šiol.

“Konkretus viešosios įstaigos CPOLT biudžetas paaiškės, kai bus patvir-tintas 2013 metų valstybės biudžetas”, -nurodoma ŪM atsakyme. Iki šiol ŪMtvirtino, kad papildomų biudžeto asig-navimų CPO LT nereikės.

Rizika neišnyksta“Akivaizdu, kad viešųjų pirkimų

funkcija, kokią atlieka CPO, turėtųbūti savarankiška, ir tuo negalėtųužsiimti politiką formuojanti institu-

cija. Bet, girdint nuolatines kalbasapie būtinybę centralizuoti viešuo-sius pirkimus, perkelti juos į elektro-ninę erdvę ir taip efektyviau naudo-ti mokesčių mokėtojų pinigus, būtųįdomu žinoti, kiek realiai pasistū-mėjome kovodami su korupcija vie-šuosiuose pirkimuose. Norėtųsi su-prasti, ar naujos organizacijos CPOLT steigimas padės skaidrinti viešuo-sius pirkimus”, - LŽ sakė “Transpa-rency International” atstovas Lietu-voje Sergejus Muravjovas.

Nors nėra bendros visuotinaipriimtos metodikos, kaip skaičiuotilėšas, sutaupytas dėl atvirų viešųjųpirkimų, ŪM teigia, kad tokiu būduvalstybė pernai sutaupė 4,4 mln. litų.

2011 metais centralizuotų viešųjųpirkimų apimtis sudarė 172 mln. litų(2009-aisiais - 17 mln. litų), kai bend-ra viešųjų pirkimų vertė siekė beveik13 mlrd. litų (šių metų I pusmetį -5,5 mlrd. litų).

“Matydamas, kiek nuperkama percentralizuotus pirkimus (nors eks-pertai pripažįsta, kad taip užtikrina-mas didesnis viešumas), supranti, jogtai tik lašas jūroje. Ministerijos, savi-valdybės, kitos perkančiosios orga-nizacijos vis dar atlieka labai daugpirkimų neskelbiamų derybų būdu:2006-2010 metais ministerijos tam iš-

leido 30 proc. visiems pirkimams ski-riamų lėšų. Rizika perkant necentra-lizuotai niekur neišnyksta. Tikėtis,kad sukūrus naują įstaigą bus išspręs-tos visos problemos, būtų sunku”, -kalbėjo S.Muravjovas.

Svajose - papildomos galiosKaip nurodoma Vyriausybės pa-

laiminto nutarimo aiškinamajamerašte, pakeitus CPO pavaldumą būtųįgyvendinama darbą baigiančios Vy-riausybės programos, patvirtintos dar2008-ųjų gruodį, nuostata sukurti at-skirą įmonę, kuri perimtų CPVAcentrinės pirkimų organizacijos dalį.Be to, centralizuotų pirkimų kontro-lę perėmus ŪM, būtų užtikrinta spar-

tesnė centralizavimo plėtra ir suma-žintos korupcijos prielaidos.

Ten pat rašoma ir apie ateityje pla-nuojamus didesnius įstaigos įgalioji-mus. “Būtų sudarytos galimybės nau-jai įsteigtam juridiniam asmeniuiateityje, optimizavus veiklą viešųjųpirkimų centralizavimo srityje, su-teikti naujas funkcijas, susijusias suviešųjų pirkimų vykdymo efektyvu-mo didinimu šalies mastu”, - teigiaprojekto autoriai.

Galimybę vadovauti viešiesiemspirkimams “šalies mastu” 2010 metųpabaigoje iš ŪM atėmė prezidentėD.Grybauskaitė, pateikusi Seimui įs-tatymo pataisas dėl šios ministerijosiki tol kontroliuotos VPT pavaldumokeitimo. Politikų sprendimu nuopraėjusių metų sausio VPT tapo sa-varankiška organizacija, kurios va-dovą skiria nebe ūkio ministras, oprezidentė premjero teikimu.

Toks pasikeitimas sukėlė didelę su-maištį: parlamentarų balsavimo išva-karėse vykusiame valdančiosios Tėvy-nės sąjungos-Lietuvos krikščioniųdemokratų (TS-LKD) frakcijos viršū-nių susibūrime, dalyvaujant ūkio mi-nistrui Rimantui Žyliui, už kurio veik-lą asmeninę atsakomybę prisiėmėpremjeras Andrius Kubilius, skubiaisvarstytas kitas VPT pavaldumo sce-narijus. Ten siūlyta VPT apskritai nai-kinti, o jos funkcijas išskaidyti: viešųjųpirkimų kontrolę pavesti Konkurenci-jos tarybai, o mokymo, metodologijos,kartu ir Centrinės viešųjų pirkimų in-formacinės sistemos (CVPIS) priežiū-ros funkcijas patikėti ŪM.

CVPIS, VPT įsigyta dar 2007 me-

tais iš konkursą laimėjusios bendro-vės “Hewllet Packard” (HP), pirki-mo derybų grupėje dalyvaujant tuo-met šioje bendrovėje dirbusiamR.Žyliui, ir dabar dažnai pavadina-ma šio politiko interesų objektu. PatsR.Žylius, kuris jau paskirtas ministruvaldė nedidelę HP akcijų dalį, bet ko-kius interesus, susijusius su bendro-ve, griežtai neigia.

Priartėti prie viešųjų pirkimų pro-cesų vykdymo ŪM bandė ir praėju-siais metais, iškėlusi idėją dėl būtinu-mo steigti vadinamąjį Kompetencijoscentrą. Per jį, kontroliuojamą ŪM,siūlyta vykdyti svarbiausius - tai yradidelės apimties, inovatyvius ir ikip-rekybinius - viešuosius pirkimus, kon-sultuoti perkančiąsias organizacijas,kaupti nacionalinę ir kitų šalių patir-tį, taigi iš esmės perimti nemažą dalįVPT funkcijų, tačiau projekto įgyven-dinti nepavyko.

Vėl įgis svarbąVPT vadovas Žydrūnas Plytnikas,

LŽ paklaustas, ar, jo manymu, ŪM,perimdama CPO veiklos koordinavi-mą, nebando susigrąžinti ankstesnėsįtakos, LŽ aptakiai atsakė: “Iš daliesgal ir taip.” Ir patikslino, kad “įsteigda-ma CPO LT ŪM vėl tarsi įgauna svar-bą viešuosiuose pirkimuose”.

Lietuvos verslo konfederacijos -paslaugų, prekybos ir aukštųjų tech-nologijų įmones vienijančios versloorganizacijos - prezidentas ValdasSutkus ŪM vykdomas pertvarkas va-dina “žaidimais tarp ministerijų”.

“Labai keista, kad šiuo metu “užsi-ciklinama” ties kažkokia struktūra. Te-ko kalbėti su VPT vadovu Ž.Plytniku.Jis pasakojo, kad VPT net negali pa-tikrinti, kas jungiasi prie veikiančioselektroninių pirkimų sistemos. Tai -150 tūkst. litų klausimas, kurio VPTnesiseka išspręsti su ŪM. O tuo metukalbama apie kažkokį pertvarkymą.Svarbiausia būtų žiūrėti į viešųjų pirki-mų pobūdį iš esmės, pertvarkyti juos,pereiti nuo mažiausios kainos kriteri-jaus prie ekonominio naudingumoprincipų, kaip yra visoje Europoje. De-ja, ministras R.Žylius su verslu nesi-konsultuoja”, - sakė V.Sutkus.

Ne pirma pertvarkaŪM inicijuotas CPO perėmimas iš

FM - ne pirmas įtakos persiskirsty-mas tarp šių ministerijų. Prieš pat Sei-mo rinkimus, rugsėjo pradžioje, ŪMtaip pat be parlamentarų pritarimo,palaiminus tik Vyriausybei, įsteigėValdymo koordinavimo centrą(VKC). Jam pavesta stebėti ir anali-zuoti valstybės politiką 145-iose val-domose įmonėse (bendra jų turtovertė siekia apie 19 mlrd. litų).

Anksčiau žadėta, kad VKC buskuriamas tik įvykdžius Valstybės tur-to fondo (VTF) ir Turto banko su-jungimo projektą, kurį koordinuotibuvo pavesta ŪM bei FM.

VKC buvo įsteigtas kaip VTF, kont-roliuojamo FM, padalinys (oficialiaijis vadinamas VTF Valstybės valdo-mų įmonių valdymo koordinavimoskyriumi), bet jo veiklos politikos for-mavimą vykdo ŪM. Šio darinio va-dovu be konkurso buvo paskirtas vi-suomeninis ūkio ministro R.Žyliauspatarėjas Paulius Martinkus, iki toldirbęs ŪM pavaldžioje viešojoje įs-taigoje “Investuok Lietuvoje”.•

Ūkio ministerijos galios žaidimai

“Labai keista, kad šiuo metu “užsiciklinama”ties kažkokia struktūra. Svarbiausia būtų

keisti viešųjų pirkimų pobūdį iš esmės, deja, ministras R.Žylius su verslu nesikonsultuoja.”

Ūkio ministerijos (ŪM) sumanymas perimti centralizuotų viešųjų pirkimų kontrolę aiškinamassiekiu įgyvendinti darbą baigiančios Vyriausybės programą. Neoficialiai svarstoma, kad ŪMtaip bando susigrąžinti prezidentės valia sumažintą įtaką viešiesiems pirkimams.

Ūkio ministras R.Žylius tik per rinkimus susirūpino kadenciją baigiančios Vyriausybės programos įgyvendinimu.

VPT vadovas Ž.Plytnikas neatmeta, kad CPO LT galėtų sustiprinti ŪM įtaką vykdant viešuosius pirkimus.Gedimino Savickio (ELTA) nuotraukos

“Transparency International” atstovui Lietuvoje S.Muravjovui sunku patikėti, kad sukūrus naują įstaigą bus išspręstos viešųjų pirkimų problemos.

2012 11 21Lietuvos žinios12 Sportas

SAULIUS RAMOŠKA

LTOK vykdomojo komitetonariai Lietuvos olimpinėsrinktinės pasirodymą Lon-done įvertino labai gerai.Mūsų kraštui olimpinėse

žaidynėse atstovavo 62 sportininkai,iškovoti penki medaliai. Medaliųlentelėje tarp 204 valstybių Lietuvaužėmė 34 vietą.

Nebuvo tik čempioniųMedalius iškovojusiems olimpie-

čiams LTOK prezidentė Daina Gu-dzinevičiūtė įteikė Tarptautinio olim-pinio komiteto (IOC) auksinius,sidabrinius ir bronzinius ženkliukus.Tačiau į sostinės “Karolinos” viešbu-čio konferencijų salėje surengtą cere-moniją atsiimti apdovanojimų atvykotik trys iš penkių medalininkų - sidab-rą iškovojęs kanojininkas JevgenijusŠuklinas bei bronzą nuskynę boksi-ninkas Evaldas Petrauskas ir imtyni-ninkas Aleksandras Kazakevičius.Olimpinė šiuolaikinės penkiakovėsčempionė Laura Asadauskaitė į posė-dį neatvyko dėl ligos, o kitos olimpinėsčempionės plaukikės Rūtos Meiluty-tės, kuri treniruojasi ir mokosi Didžio-joje Britanijoje, ženkliuką atsiėmė jostreneris Jonathanas Ruddas.

Advokato vaidmuoPosėdyje dalyvavę keturiolikos olim-

pinių sporto šakų federacijų (jų atletaipasirodė Londono žaidynėse) atsto-vai išsakė pageidavimus ir priekaištusdėl treniruočių sąlygų, vardijo trūku-mus (lėšų ir specialistų stygių), siūlė,kaip reikėtų rengtis naujam olimpi-niam ciklui.

Emocingiausią kalbą iš tribūnos rė-žė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovėsfederacijos (LŠPF) viceprezidentas,Atėnų ir Pekino žaidynių prizininkasAndrejus Zadneprovskis. Gindamassavo žmoną L.Asadauskaitę, jis skau-džiai gėlė buvusiam LTOK vadovuiArtūrui Poviliūnui. Dar nepamirštaskandalinga istorija, kai L.Asadaus-kaitė neva norėjusi gauti geresnį irbrangesnį automobilį, nei jai buvonumatęs dovanoti LTOK.

“Kai kurie buvę LTOK vadovaisugebėjo apjuodinti čempionę ir josšeimą šlykščia istorija dėl mašinos,

to LŠPF netoleruoja ir nepalaiko”, -rėžė A.Zadneprovskis.

A.Zadneprovskis prieš mėnesį iš-rinktas į Tarptautinės šiuolaikinėspenkiakovės federacijos (UIPM) vyk-domąjį komitetą ir yra atsakingas uždarbą su žiniasklaida. Ką tik iš Frank-furte vykusio UIPM vykdomojo komi-teto posėdžio grįžęs A.Zadneprovskissykiu perdavė linkėjimus spalio mėne-sį iš LTOK prezidento posto pasitrau-kusiam A.Poviliūnui. “Tarptautinioolimpinio komiteto garbės preziden-tai, vykdomojo komiteto nariai ir kitiaukštus postus užimantys garbingižmonės apie jus šiltai atsiliepė. Tačiaudėl susiklosčiusios situacijos aš nega-lėjau apie jus pasakyti to paties”, - tei-gė LŠPF viceprezidentas.

Sykiu A.Zadneprovskis pabrėžė laik-raščiuose ir internete skaitęs apie LTOKprezidentės D.Gudzinevičiūtės vizitą įLatviją, ten vadovė žavėjosi modernio-mis universaliomis sporto bazėmis.Kol įspūdžiai dar nauji, A.Zadnep-rovskis prezidentę pakvietė į ekskur-siją po Lietuvos sporto bazes, kad pa-matytų, kokiomis sąlygomis mūsųolimpiečiai treniruojasi. D.Gudzinevi-čiūtė atsakė kelias jau aplankiusi.

Po piktos A.Zadneprovskio kalbosvienintelis jam paplojo LTOK garbėsprezidentas A.Poviliūnas. Viešai įžei-dinėjamas jis kaip visada išliko orus.

V.Alekna dar nesitraukiaLabiausiai posėdyje suintrigavo Lie-

tuvos lengvosios atletikos federacijos(LLAF) generalinė sekretorė NijolėMedvedeva, pareiškusi, jog dukartolimpinis disko metimo čempionasVirgilijus Alekna dar sportuos.

“V.Alekna dar nebaigia karjeros -jis metus tikrai dalyvaus tarptautinė-se varžybose ir garsins šalį. Kitąmetketina dalyvauti pasaulio čempiona-te. Tokiais garsiais sportininkais Lie-tuva negali mėtytis, turime palaikytiVirgį”, - teigė N.Medvedeva.

Tokia žinia nudžiugino, nes rugsėjo9-ąją visa žiniasklaida paskelbė, jogBriuselyje (Belgija) vykusiame “Dei-mantinės lygos” etape V.Alekna diskąmetė paskutinį kartą ir, tapdamas bron-ziniu prizininku, baigė šlovingą karjerą.

“Tai bus paskutinės sezono ir kar-

jeros varžybos. Pasaulio čempionatenebedalyvausiu”, - prieš išvykdamasį Briuselį sakė V.Alekna. Tačiau ne-seniai į LTOK prezidento postą kan-didatavęs keturiasdešimtmetis spor-tininkas apsigalvojo ir nusprendė darkurį laiką geriausiems pasaulio dis-kininkams drumsti vandenį.

Londono olimpiadoje V.Aleknaužėmė ketvirtąją vietą. Kitų metų pa-saulio lengvosios atletikos čempiona-tas vyks rugpjūčio mėnesį Rusijos sos-tinėje Maskvoje. Virgilijui tai bus jaudešimtosios planetos pirmenybės.

Sykiu N.Medvedeva prasitarė, jogLondono olimpiadoje penktąją vietąužėmusi septynkovininkė Austra Sku-jytė kitą sezoną praleis. Tačiau, pasakLLAF generalinės sekretorės, vėliau33-ejų daugiakovininkė ketina reng-tis Rio de Žaneiro žaidynėms.

Reikia lėšų ir garantijųKalbėdamas apie šalies krepšinio si-

tuaciją Lietuvos krepšinio federacijos(LKF) generalinis sekretorius Min-daugas Balčiūnas pabrėžė, jog LKF suLTOK neblogai sutaria, tačiau dar yrakur tobulėti. Pasak jo, federacija išlai-ko visas jaunimo krepšinio rinktines,

vyrų ir moterų krepšinį, todėl LKF no-rėtų, kad LTOK olimpinėms rinkti-nėms pinigų skirtų nuolat.

“Norėtume, kad šiemet LTOKskirti pinigai olimpinėms krepšinioatrankos varžyboms ir dalyvavimuižaidynėse būtų ne momentiniai, opastovūs, - sakė M.Balčiūnas. - Vyrųrinktinei šiais metais olimpinis ko-mitetas skyrė trečdalį būtinų lėšų.”

LTOK sportininkų komisijos narysEdvinas Krungolcas kalbėjo apiesportininkų socialines garantijas. Pa-sak jo, reikėtų, jog sportas būtų prily-gintas darbui, nes dabar dėl traumosar amžiaus karjerą baigusiam sporti-ninkui už alinančius metus darbo sta-žas neskaičiuojamas.

Ataskaitą skaitęs Lietuvos olimpinėsmisijos Londone vadovas AlgirdasRaslanas pabrėžė, kad gerus rezulta-tus lėmė per ekonominį sunkmetį išlai-kytas olimpiečių finansavimo lygis:2012 metais premijos už laimėjimusgrąžintos į ikikrizinį lygį, padidintossportininkų stipendijos.•

Olimpinėje šeimoje kibirkščiuoja aistrosLondono žaidynių aidas

Antradienį Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto išplėstiniameposėdyje aptarti Londono olimpiados rezultatai, diskutuota, kaip sportininkams geriau pasirengti 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpinėms žaidynėms.

N.Medvedeva: “V.Alekna dar nebaigia karjeros - jis metus tikrai dalyvaus

tarptautinėse varžybose ir garsins šalį.”

Atsiimti IOC apdovanojimų atvyko trys iš penkių medalininkų (iš kairės) - imtynininkas A.Kazakevičius, boksininkas E.Petrauskas ir kanojininkas J.Šuklinas. / Romo Jurgaičio nuotraukos

Vakar paaiškėjo, jog V.Alekna tęs sportininko karjerą. / EPA-Eltos nuotrauka

Gindamas savo žmoną olimpinę čempionę L.Asadauskaitę A.Zadneprovskis užsipuolė buvusį LTOK vadovą.

Olimpinei čempionei R.Meilutytei skirtą auksinį IOC ženklelį LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė įteikė Rūtos treneriui J.Ruddui.

VILMANTAS REMEIKA

Antrus metus iš eilės geriausiuLietuvos futbolininku išrinktasŽydrūnas Karčemarskas šį pripažinimą laiko maloniu įvertinimu, bet dėl jo iš protonesikrausto. 29-erių alytiškis dabar visą dėmesį sutelkęs į savo“Gaziantepspor” klubo reikalus.

Jau ketvirtą sezoną pietinio TurkijosGaziantepo miesto komandoje žai-džiantis Lietuvos rinktinės vartininkasgeriausio futbolininko rinkimuose (bal-savo specialistai ir aistruoliai) buvo ne-pralenkiamas. Apklausoje jis surinko2335 taškus ir aplenkė Edinburgo“Hearts” gynėją Marių Žaliūką (1601)bei Vladikaukazo klubo “Alanija” sau-gą Deividą Šemberą (1194).

Kuklus gyvenime, sužvėrėjęs aikštė-je. Toks yra Ž.Karčemarskas. Žaidėjasdėl savo gebėjimų futbolo aikštėje jausenokai gavo Žvėries pravardę, nes su-geba pasiaukojamai kristi po varžovųkojomis ir neutralizuoti pavojų prie sa-vų vartų.

“Atvirai pasakius, nesitikėjau tokiopripažinimo. Net nesekiau rinkimų ei-gos - Lietuvoje sezonas baigėsi, o pasmus Turkijoje tik įpusėjo. Tad savotiš-kai keista, tačiau malonu”, - LŽ prisi-pažino “Gaziantepspor” vartininkas,sau skirtą apdovanojimą - žvaigždę su iš-graviruota jo pavarde - ketinantis atsiim-ti metų pabaigoje, per trumpas žiemosšvenčių atostogas.

Geriausias Lietuvos futbolininkasdžiaugėsi ir dar dėl vieno dalyko. Dvi sa-vaites jis negalėjo padėti komandai, nesgydėsi peties traumą. Bet vakar jau ėmėsportuoti.

“Antradienį pirmą kartą po pertrau-kos dirbau su visa komanda. Tačiau darsaugojausi - nenoriu persitempti ir se-zono įkarštyje ilgesniam laikui iškristiiš rikiuotės. Kiekvienas sportininkas sie-kia išlikti optimalios formos ir išvengtitraumų. Tačiau tokie smulkūs sužeidi-mai yra neišvengiami”, - kalbėjo Ž.Kar-čemarskas.

Apie geriausiojo titulą “Gazianteps-por” futbolininkams jis dar nesigyrė.Tai padarys artimiausiu metu. Pasakvartininko, pernai ekipos draugai jįnuoširdžiai pasveikino, tačiau “jokiųorkestrų nebuvo”.

Laureatas teigė, kad rinkimuose būtųrinkęsis iš trijų - D.Šembero, M.Žaliūko

ir Artūro Rimkevičiaus, o sau palinkėtųsėkmingesnio žaidimo.

Reiklus sau- Teigėte, kad pergalė rinkimuose

jums netikėta. Tačiau “Gaziantepspor”praėjusį sezoną Turkijos pirmenybėsebuvo antra mažiausiai įvarčių praleidusikomanda. Vadinasi, žaidėte solidžiai? -LŽ paklausė Žydrūno Karčemarsko.

- Vartininko žaidimas labai daugpriklauso nuo komandos, nuo to, kiekjam padeda gynėjai. Kartais pagalbossulauki nedaug. Tuomet stengiesi, kaipišeina. Kartais komandą gelbėji, kartaisnepasiseka.

- Ar rinktinės draugai galėjo pasis-tengti labiau, kad pasaulio čempio-

nato atrankos varžybos būtų pradė-tos sėkmingiau ir kad būtų praleistamažiau įvarčių?

- Praleidome 3 bosnių įvarčius, 2 -graikų. Buvo sunku. Rinktinėje visadastengiamės, kiek tik galime. Bet tenkapripažinti, kad šios rungtynės ir man bu-vo toli gražu ne geriausios.

- Kurios rungtynės 2012 metais įsimi-nė labiausiai?

- Kai su rinktine žaidėme prieš Slo-vakiją. Pirmavome, turėjome puikiąprogą nugalėti stiprią rinktinę, betsusitikimas baigėsi lygiosiomis. Kal-bant apie rungtynes su graikais irbosniais - neturėjome jokių šansų, osu Lichtenšteinu padarėme tai, ką irprivalėjome padaryti, - pasiėmėmetris taškus.

- Esate antras po Gintaro Staučės var-tininkas, nugalėjęs geriausio futbolinin-ko rinkimuose. G.Staučė taip pat alytiš-kis. Ar Dzūkijos sostinė yra gerųvartininkų kalvė?

- Pavadinčiau tai atsitiktinumu. Kaipradėjau sportuoti, Alytuje nebuvo tre-nerių, kurie dirbtų tik su vartininkais.Kas porą metų keitėsi mano treneriai,

kol būdamas penkiolikos patekau į“Dainavos” dublerių komandą irėmiau dirbti su treneriu Rimvydu Ko-chanausku.

Jaučiasi užsigrūdinęs- Tenka pripažinti, kad šį sezoną Tur-

kijos čempionate jūsų komandai ne itinsekasi. Po 12 turų “Gaziantepsor” yratik 15 vietoje tarp 18 komandų...

- Sezoną pradėjome prastai. Dėl tokaltinčiau permainas klube - po praė-jusio sezono komandą paliko daug žai-dėjų, o atėję naujokai nesugeba jų pa-keisti. Darome viską, bet užimama vietatikrai neatitinka mūsų lūkesčių. Kai pa-sikeičia 6-7 žaidėjai komandoje, visuo-met būna sunku. Kol kas niekaip ne-randame savojo žaidimo.

- Ugningi Turkijos sporto aistruoliaigarsėja ir savo aršumu. Kaip pavykoadaptuotis prie tokios aplinkos?

- Prieš Turkiją kelerius metus žai-džiau Rusijoje, Maskvos “Dinamo”klube, atstovavau rinktinei. Čia atva-žiavau kaip subrendęs žaidėjas, tadnebuvo ko išsigąsti. Žaidžiant išvyko-je su Stambulo komandomis atmos-fera būna įspūdinga. Bet jau moku su-sidoroti su jauduliu. Man kur kasmaloniau žaisti, kai pilnas, nors irpriešiškai nusiteikęs stadionas, nei tuš-čios tribūnos.

- Vadinasi, pažaidus Turkijoje galimakeltis į bet kurią šalį?

- Žaidžiau tik Rusijoje ir Turkijoje,tad man sunku tai patvirtinti. Taip, tur-kai yra kitokie. Tačiau mes, futbolinin-kai, su aistruoliais susiduriame tik sta-dione ir nematome jų užkulisinių kovų,o per rungtynes jie nieko blogo mumsnedaro, tik palaiko.

- Jus atpažįsta gatvėje?

- Ne tik mane, bet ir kitus komandosžaidėjus. Dažnas praeivis stabteli, pa-prašo autografo, nori kartu nusifotog-rafuoti. Turkai drąsesni nei lietuviai. Sukomandos aistruoliais mano santykiaineblogi. Aišku, nieko nepadariau, kadužsitraukčiau jų nemalonę, blogai lyg irnežaidžiau (juokiasi).

- Turkijos futbolo federacija šiemetpareiškė norinti organizuoti 2020 me-tų Europos čempionatą. Ar tai rimti ke-tinimai?

- Pirmą kartą apie tai girdžiu. Man tainaujiena... Tačiau kodėl gi ne. Sąlygosčia geros - yra puikių erdvių stadionų,geras klimatas, žmonės mėgsta futbolą.

- O gal tai ir liks tik kalbos?- Nepasakyčiau, kad turkai yra paža-

dukai ar melagiai. Su apgavystėmis ne-su susidūręs. Tiesa, čia stengiuosi bend-rauti tik su klubo aplinkos žmonėmis.

Treneris - ne draugas- Kiek dar atstovausite “Gazian-

tepspor”?- Neseniai pratęsiau kontraktą. Jis

galioja iki 2016 metų vasaros. Bet tainereiškia, kad negalima perpirkti su-tarties. Kol kas konkrečių kitų Euro-pos klubų pasiūlymų nesulaukiau, oir pats neieškojau. Man gerai ir Ga-ziantepe - treneris pasitiki, leidžianuolat žaisti.

- Dėl peties traumos praleidote porąrungtynių. Ar bus sunku sugrįžti į pa-grindinę sudėtį?

- Mano kontrakte neparašyta, kadesu pagrindinis vartininkas. Konku-renciją jaučiu visą laiką. Esame trys var-tininkai, o renkasi treneris. Vartininkotokia dalia - šiandien esi pirmas, o ry-toj gali būti jau trečias.

- Kai 2010 metais atvykote į “Gazian-tepspor”, šią komandą treniravo buvęsLietuvos rinktinės treneris Jose Coucei-ro. Kodėl jo ir klubo keliai išsiskyrė?

- Tikslios priežasties iki šiol nežinau.Tą sezoną baigėme būdami 13 vietojeir išsiskirstėme atostogų. Tik vėliau su-žinojau, kad J.Couceiro nesugrįš, jį pa-keis kitas treneris. Klubas taip ir ne-paaiškino visų niuansų.

- Kaip sutariate su dabartiniu trene-riu turku Kimetu Karamanu?

- Darbiniai santykiai. Stengiuosi nie-kuomet neiti į artimus santykius su tre-neriu. Tiesiog vykdau nurodymus irbandau savo darbą atlikti kuo geriau.Jei pradėsi bičiuliautis su treneriu, kitižaidėjai ims kreivai žiūrėti. Geriaudraugauti su jais (šypsosi).•

Sportas 132012 11 21Lietuvos žinios

T.DELININKAITIS - Į UKRAINĄUkrainos vyrų krepšinio superly-goje dešimtąją vietą tarp keturio-likos ekipų užimantis klubas“Čerkaski Mavpy” (5 pergalės ir 8pralaimėjimai) pasirašė sutartį suTomu Delininkaičiu. Praėjusį se-zoną T.Delininkaitis žaidė Kauno“Žalgiryje”, tačiau po sėkmingaipasibaigusių Lietuvos krepšiniolygos pirmenybių čempionų klu-bas nepratęsė sutarties su 190 cmūgio krepšininku. 30-metis T.De-lininkaitis iki šiol neturėjo ko-mandos. Atakuojančio gynėjo irįžaidėjo pozicijose galinčio rung-tyniauti krepšininko sutarties sunaujuoju klubu sąlygos neskelbia-mos. Pasak Čerkasų klubo svetai-nės internete, komandos naujo-kas turėtų debiutuoti penktadienįrungtynėse su “Krivbasbasket”krepšininkais. 2007-2008 metųsezoną T.Delininkais rungtyniavoMariupolio “Azovmaš” gretose ir

vidutiniškai Ukrainos superlygojeper mačą pelnydavo daugiau nei10 taškų bei atkovodavo 2,4 ka-muolio. 2008-2009 metų sezonągynėjas dar sėkmingiau žaidė Ki-

jevo komandoje “Budivelnik” -per rungtynes vidutiniškai su-rinkdavo 17,3 taško ir atlikdavo3,8 rezultatyvaus perdavimo.2009-2010 metų sezoną lietuvisrungtyniavo Ispanijoje, Mursijosklube “Murcia” (vid. - 7,6 tšk.), o2010 metais - Graikijoje (Saloni-kų PAOK; 10,3 tšk.).

JOKOHAMOSMARATONASJokohamoje vykusiame moterųmaratono bėgime penkiolikta fini-šavo Živilė Balčiūnaitė. Ji 42 km195 m distanciją įveikė per 2 va-landas 37 minutes bei 59 sekun-des. Maratono nugalėtoja tapoKenijos stajerė Lydia Cheromei(2:23:07). Ji aplenkė japonę Mizu-ho Nasukawą (2:26:42), portugalęMarisą Barros (2:26:51) ir Latvijosbėgikę Jeleną Prokopčiuk(2:26:55). Jokohamos maratoną išviso baigė 82 bėgikės.

LKF TAURĖ

Lietuvos krepšinio federacijos(LKF) taurės vyrų turnyro IV eta-po rungtynėse Lietuvos krepšiniolygoje žaidžiantis Panevėžio“Lietkabelis” namie 89:80 (25:15,23:20, 27:21, 14:24) įveikė Nacio-nalinės krepšinio lygos dalyvę Jo-navos “Triobet” ekipą. Nugalėto-jams net šeši krepšininkai pelnėdviženklį taškų skaičių: KasparasCiprusas 16, Tauras Jogėla 15, Ka-rolis Babkauskas 14, KasparasVecvagaras 11, Adomas Drungilasir Mindaugas Kupšas - po 10. Jo-navos komandoje rezultatyviausiairungtyniavo Vytautas Kružikas(18 tšk.), Henrikas Vorotnikovas(14 tšk.) ir Rytis Juknevičius (10taškų). V taurės turnyro etape“Lietkabelio” krepšininkai susi-tiks su praėjusio sezono LKL pir-menybių bronzos medalininku“Prienų” klubu.

BNS, LŽ

Trumpai

Po sezono be klubo likęs T.Delinin-kaitis ką tik pasirašė sutartį su Uk-rainos “Čerkaski Mavpy”.LŽ archyvo nuotrauka

Laimėjimas šildo, bet neakina

“Vartininko tokia dalia - šiandien esi pirmas, o rytoj gali būti jau trečias.”

Ž.Karčemarsko talentas antrus metus iš eilės sužavėjo futbolo specialistus ir aistruolius.Vaidoto Januškos (LFF) nuotrauka

“PRIENŲ” TESTAS

Šiandien 19 val. Kauno sportohalėje “Prienų” krepšininkaižais su Čekijos klubu Nimbur-ko CEZ trečiąsias Europos tau-rės A grupės rungtynes. Prienųkomandos sąskaitoje kol kas 1pergalė ir 1 pralaimėjimas: LKLbronzos laimėtojai 85:72 nuga-lėjo Jeruzalės “Hapoel”, bet57:84 pralaimėjo Kijevo “Budi-velnik”. CEZ iškovojo dvi per-gales - 91:78 įveikė “Budivel-nik” ir 86:69 “Hapoel”. CEZekipoje pirmuoju smuiku grie-žia puolėjas Petras Benda, perrungtynes vidutiniškai pelnan-tis 17 taškų, atkovojantis 4,5 ka-muolio ir pataikantis 71 proc.dvitaškių. 14,5 taško renkantisLukašas Palyza per pirmąsiasdvejas rungtynes pataikė net 9tritaškius iš 10. Vojtiechas Hru-banas renka po 12,5 taško (70proc. dvitaškių ir 50 proc. tri-taškių).

2012 11 21Lietuvos žinios14 Kultūra ir menas

Paskutinį kartą

AUDRIUS MUSTEIKIS

Prieš premjerą, 1998-ųjųbalandį, dirigentas Marty-nas Staškus tikino: “Aki-mirkai kvėptelsime gaivausGraikijos sodų, kalnų ir

saulėtos jūros oro. Pažinsime liau-dies dainos koloritą, kuri atskleidžiatikrą jausmą - mylėti.”

Žiūrovams tai patiko. “GraikasZorba” - nuolatiniai anšlagai ir daugautobusų prie teatro. Puikiai griežian-tis orkestras, suprantama muzika, vi-sada įspūdingai dainuojantis choras,vykę operos solistės Laimos Jonutytėsintarpai, pasakojama jaudinama isto-rija, mėgstami šokėjai, sirtakio siautu-lys ir spektaklis po spektaklio - bisųscenos: ošiant ovacijoms Zorba irDžonas dar keletą kartų rodo baletotriukus. Per “Graiką Zorbą” ir mūsųsantūri publika atrodydavo pietietiškaitemperamentinga, džiugi ir laiminga.

Siela didelė ir paprastaBaleto choreografas statytojas -

Lorca Massine’as (Leonidas Miasi-nas jaunesnysis), garsaus rusų šokėjoir choreografo Leonido Miasino sū-nus. Remdamasis žinomo rašytojoNiko Kazantzakio kūriniu jis pats pa-rašė libretą. L.Massine’as, “tikrasisZorba”, yra šokęs ir Vilniaus scenoje.

“Graikas Zorba” sukurtas festiva-lio “Arena di Verona” užsakymu1988 metais. Tada titulinį vaidmenįatliko legendinis rusų šokėjas Vladi-miras Vasiljevas, “geriausias Zorba”.Iškart milžiniškas pasisekimas - pir-mus penkis spektaklius pamatė dau-giau nei šimtas tūkstančių žiūrovų.

Zorba - simbolis. Gyvenimo džiaugs-mo, laisvės ir laimės siekių. Savo filo-sofiją atradęs Zorba - impulsyvus iraistringas, likimo smūgius atremiantisnenuilstamu gyvybingumu. Kaip rašėN.Kazantzakis, jo siela didelė ir pa-prasta, dar suaugusi su motina žeme.Pasak L. Massine’o, Zorbos širdis pla-ka kiekvieno krūtinėje.

Štai kaip choreografas statytojaspristatė kitus veikėjus. Marina - gra-ži jauna našlė, nenorinti atsisakytigyvenimo džiaugsmo. Džonas - jau-nas intelektualas iš Vakarų, paverg-tas senųjų kaimo papročių žavesioir primityvios Zorbos filosofijos gai-valingumo. Madam Hortans - sens-telėjusi subretė, gyvenanti prisimini-mais apie praėjusias dideles meiles,atgyjančias sutikus Zorbą. Tokie vei-kėjai, kuriantys aistrų ir emocijųžaismo pasaulį. Kaip ir M.Theodo-rakio muzika, tradiciška ir šiuolai-kiška, įtaigi ir galinga.

Spalvingas Zorba buvo puikusVoldemaro Chlebinsko vaidmuo.Juo artistiškasis solistas ir atsisveiki-no su scena. “Džiaugiuosi, kad dabargalėjau padėti parengti šią partijąjaunam imliam šokėjui Andriui Žuž-žalkinui, - sakė V.Chlebinskas LŽ. -Neslėpsiu, kai ką jis daro geriau užmane.” Bene ilgiausiai LNOBT sce-noje Zorbą šoko techniškasis Alek-sandras Molodovas.

Marinos vaidmenį sukūrė EglėŠpokaitė, Živilė Baikštytė, Rasa Tau-čiūtė, pastaruoju metu šią partijąšokdavo Margarita Verigaitė. Džo-nų galerijoje - Mindaugas Baužys,Raimundas Maskaliūnas, paskui taibuvo įdomus Nerijaus Juškos vaid-

muo. Jam ir Aurimui Paulauskui ga-vus traumas, Džoną teko parengtiAntonui Piastechinui, dar kiek vė-liau ir Igoriui Zaripovui. Teatrą iškeblios padėties porą sykių yra gel-bėjęs kviestinis solistas iš LenkijosMaksimas Vojtiulas.

Dar vyks gastrolių“Beveik keturiolika metų rodomas

spektaklis senstelėjo choreografijos po-žiūriu, nors neseniai įvesti nauji atlikė-jai suteikė jam gaivumo, - LŽ sakėLNOBT baleto direktorė Rūta Railai-tė-Butvilienė. - Galbūt šis atsisveiki-

nimas bus tik padėjimas į stalčiuką, opo pertraukos teks imtis atnaujinimodarbų.” Neseniai LNOBT baleto tru-pė gastroliavo Bonoje (Vokietija), ro-dė tris “Bajaderes” ir vieną “Zorbą”,po kurio publika švilpė ir trypė iš pa-sitenkinimo. Labai gražių žodžių su-

laukė A.Žužžalkinas. Gali būti, kadper gastroles “Graiką Zorbą” dar teksrodyti.

Vienas įspūdingiausių “GraikoZorbos” spektaklių LNOBT sceno-je buvo 2001 metų gruodžio 1 dieną.Dalyvavo dvi kviestinės žvaigždės:Zorbą šoko Irekas Muchamedovas(Didžioji Britanija), Džoną - IgorisYebra (Ispanija), Mariną - E.Špo-kaitė, Jorgą - A.Molodovas, MadamHortans - Ž.Baikštytė, pirmą kartądainavo operos solistė Laima Do-mikaitė, dirigavo M.Staškus. Efek-tingos ir ilgos buvo bisų scenos - kai-tinami publikos ir muzikos rungėsitrys vyrai: Jorgas, Džonas ir Zorba.

Lapkričio 23 dienos spektaklyjeZorbą įkūnys A.Molodovas, Džoną -A.Paulauskas, Mariną - M.Verigaitė,Jorgą - Aurelijus Daraškevičius, Ma-dam Hortans - Ž.Baikštytė. Dalyvausoperos solistė L.Jonutytė. Prieš pasku-tinį spektaklį maestro M.Staškus pri-sipažino, kad truputį liūdna atsisvei-kinti su žiūrovų taip mėgstamuspektakliu. “Ne mes jį laikėme reper-tuare, o publika”, - sakė dirigentas.“Taip, žiūrėti ir klausyti yra lengva, - at-rėmė jis priekaištus dėl “lengvumo”. -O atlikti tiek orkestrui, tiek šokėjamsgana sudėtinga. Išlaikyti graikišką ko-loritą, ugnį, temperamentą, nuotaiką.”

“Tai kūrinys plačiajai auditorijai, netik melomanams, profesionalams.Traukiantis ir tuos, kurie nedažnai lan-kosi teatre, vadinasi, atliekantis edu-kacinį darbą. Dabar atsisveikiname, opo kurio laiko galbūt vėl pasisveikinsi-me. Geri kūriniai nemiršta, kaip ir tassirtakis”, - kalbėjo M.Staškus. Per itinaudringus bisus jis pats leisdavosi šok-ti, prie dirigento pulto pastatęs pirmą-jį smuiką. •

“Graikas Zorba” iškeliaujaNedaug trūko iki šimtojo spektaklio. Poryt, lapkričio 23-iąją, “Graikas Zorba”, Mikio Theodorakiobaletas, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT) bus rodomas 97-ąjį ir paskutinį kartą. Teatras nusprendė atsisveikinti su šiuo vienu populiariausių savo kūrinių.

“Dabar atsisveikiname,o po kurio laiko

galbūt vėl pasisveikin-sime. Geri kūriniai

nemiršta.”

Tradicijoms ištikima vieninga kaimo bendruomenė ir laisvas kaip vėjas Zorba. / Martyno Aleksos ir Michailo Raškovskio nuotraukos

Džono (N.Juška) eilė parodyti, ką sugeba.

Marinos (E.Špokaitė) ir Džono (M.Baužys) duetas. Zorba - techniškasis A.Molodovas.

2012 11 21Lietuvos žinios16 Trasa

ILONA STAŠKUTĖ

“Formulės-1” (F-1) lenktynės visiškai naujoje Ostino trasojenenuvylė nei sportininkų, nei žiū-rovų - po įtemptų varžybų pergalęšventė Lewisas Hamiltonas. Ta-čiau kas taps čempionu, paaiškėstik per paskutinį sezono etapą.

Po treniruočių Ostino trasoje atro-dė, kad pergalė Sebastianui Vetteliuiranka pasiekiama. Tačiau per lenkty-nes jis nesugebėjo taip akivaizdžiaiatsiplėšti nuo varžovų. Čempiono ti-tulą ginantis vokietis turėjo pripa-žinti “McLaren” ekipą besirengian-čio palikti L.Hamiltono pranašumą,o Fernando Alonso iš “Ferrari” pa-vyko užimti trečiąją vietą.

Taktinis žaidimasPrieš prasidedant lenktynėms to-

kių rezultatų kažin ar kas tikėjosi.S.Vettelis visą “Grand Prix” (GP) sa-vaitgalį buvo nepaprastai greitas ir perkvalifikacinį važiavimą nesunkiai lai-mėjo pirmąją starto poziciją. Vienin-telis jo varžovas dėl F-1 čempiono ti-tulo F.Alonso kvalifikacijos varžyboseužėmė tik devintąją vietą. Tačiau is-panui labai pasisekė, nes už pavarųdėžės keitimą penkių pozicijų baudągavo Romainas Grosjeanas. TaipF.Alonso atsidūrė aštuntas. Dar vie-ną poziciją jam dovanojo “Ferrari”ekipa, nusprendusi paaukoti geriaupasirodžiusio antro lenktynininkoFelipe Massos rezultatą, - komandapranešė nutarusi keisti brazilo bolidopavarų dėžę. Už tai lenktynininkasgavo penkių starto pozicijų baudą irbuvo nustumtas į 11 vietą, o F.Alon-so galėjo startuoti septintas.

Nors ispano padėtis šiek tiek page-rėjimo, niekas nesitikėjo iš jo gero pa-sirodymo, nes daugybė varžovų tiekper treniruotes, tiek per kvalifikacinįvažiavimą lenkė F.Alonso. Tačiau vosįsižiebus žaliai šviesai jis šovė į prie-kį ir kaipmat atsidūrė ketvirtas. Tie-sa, dauguma sportininkų, pradėjusiųlenktynes iš dešinės pusės (nelyginėsstarto pozicijos) įsibėgėjo anksčiauuž kolegas, startavusius iš kairės, la-

biau dulkėtos trasos pusės. TodėlS.Vettelis lengvai išlaikė pirmąją po-ziciją, o jo komandos draugas Mar-kas Webberis aplenkė L.Hamiltonąir kurį laiką buvo antras.

Padėjo varžovo bolido gedimasKeturi lyderiai važiavo labai pana-

šiu greičiu, tuo metu penktojoje vie-toje likęs Michaelis Schumacheris iš“Mercedes” tik padarė F.Alonso pa-

slaugą - lėtai risdamasis žemyn jis už-laikė kitus sportininkus ir taip leidoispanui nemąstyti apie gynybą. Darlabiau S.Vettelį saugojo M.Webberis,net atrodė, kad dviguba “Red Bull”pergalė jau garantuota. Tačiau netru-kus M.Webberio bolido greitis krito,jį aplenkė L.Hamiltonas, o po 12 ra-tų australas visiškai sustojo dėl auto-mobilio gedimo. F.Alonso pakilo įtrečiąją vietą. Tuo metu L.Hamiltoną

ir S.Vettelį skyrė mažiau negu sekun-dė, bet britui vis nesisekė aplenktivaržovo. Galiausiai jam teko atidėtiplanus ir važiuoti į techninės priežiū-ros zoną. Kai daugelis sportininkųpasikeitė padangas, L.Hamiltonas vėlėmė gaudyti S.Vettelį. Jis intensyviaispaudė vokietį bemaž 20 ratų, kol šis,lenkdamas visu ratu atsiliekantį Na-rainą Karthikeyaną iš HRT, šiek tieksumažino greitį. L.Hamiltonas tuopasinaudojo ir gražiu manevru įsi-veržė į priekį. Britas nesugebėjo daugnutolti nuo S.Vettelio, bet išlaikė pir-mąją poziciją iki pat galo. Vokietis li-ko antras, o už jo finišavo F.Alonso.

Kolegų peštynėsKol lyderiai varžėsi dėl prizinių

vietų, jiems už nugarų taip pat vy-ko įdomūs dalykai. F.Massa, nors irpaaukojęs šeštąją starto poziciją ko-mandos draugo naudai, nenuleidorankų. Jis startavo gerai ir iškart pa-kilo į septintąją vietą, o paskui ap-lenkė keletą varžovų ir lenktynesbaigė ketvirtas.

Penktas finišavęs “McLaren” eki-pos narys Jensonas Buttonas varžy-bas pradėjo labai nesėkmingai. Jis

buvo nukritęs net į šešioliktąją po-ziciją, bet vėliau įspūdingai aplenkėne vieną varžovą ir lenktynių pabai-goje jau vijosi F.Massą.

“Lotus” atstovai Kimi Raikkone-nas ir R.Grosjeanas, užėmę atitin-

kamai šeštąją ir septintąją vietas, pa-demonstravo ne vieną žiūrovųžvilgsnius traukiantį manevrą. Var-žybų pradžioje K.Raikkonenas, sek-damas paskui Nico Hulkenbergą iš“Force India”, aplenkė M.Schuma-cherį. Iš paskos atlėkęs R.Grosjea-nas vienu metu aplenkė juos abu, betnesuvaldė bolido ir išlėkė iš trasos.Dėl tokios nesėkmės sportininkas iš-kart nėrė į techninės priežiūros zo-ną pasikeisti sugadintų padangų irnusirito į 22-ąją vietą. Tačiau paskuijis nesunkiai susigrąžino prarastaspozicijas ir visiems pademonstravo,ką galėjo pasiekti, jei nebūtų pasi-karščiavęs. N.Hulkenbergas liko aš-tuntas. Devintąją ir dešimtąją vietasužėmė taip pat aktyviai tarpusavyjekovoję “Williams” pilotai PastorasMaldonado ir Bruno Senna.

Čempionas dar neaiškusF-1 lenktynėms pritaikyta Ostino

trasa baigta rekonstruoti tik šiemet.Po penkerių metų pertraukos ji vėlgrąžinta į F-1 tvarkaraštį ir JAV GPvaržybas. Žymiausio lenktynių tra-sų architekto Hermano Tilke’s kūri-nys - lyg kitų geriausių trasų mišrai-nė. Kalnuotoje vietovėje įrengtožiedo posūkiai atkartoja Silverstou-no, Hokenheimo, Interlagoso ir kitųžinomų trasų ruožus. Nors iš pradžiųtoks sprendimas atrodė rizikingas, povaržybų dauguma dalyvių gyrė trasąkaip labai įdomią. Jie turėjo daugprogų lenkti, o pirmąją ir antrąjąvietas užėmusius sportininkus sky-rė vos 0,67 sekundės.

Po JAV GP “Red Bull” komandajau užsitikrino čempionės tituląkonstruktorių įskaitoje, bet kova dėlbrangiausio apdovanojimo lenkty-nininkų įskaitoje pasiekė didžiau-sią įtampą. S.Vettelis savo persvarąpadidino trimis taškais, tad lenkiaF.Alonso 13 taškų, tačiau ispanasdar turi galimybių tapti F-1 čem-pionu. Jam tik reikėtų laimėti pa-skutinį F-1 etapą ir tikėtis, kadS.Vettelis užims penktąją arba daržemesnę vietą. Jeigu vokietis per ki-tas lenktynes išvis nepelnytų taškų,F.Alonso būtinai turėtų pasiekti fi-nišą ne vėliau negu trečias. Tokiosispano galimybės atrodo labai tra-pios, ypač turint omenyje, koksgreitas yra “Red Bull” bolidas. Ta-čiau “Ferrari” lyderį visą sezoną ly-dėjo neįtikima sėkmė, todėl šį sa-vaitgalį vyksiančiame paskutiniameF-1 etape, Brazilijos GP, galime su-laukti staigmenos.•

S.Vettelis savo persvarą padidino trimis taškais,tad bendrojoje įskaitoje lenkia F.Alonso

13 taškų, tačiau ispanas dar turi galimybių tapti F-1 čempionu.

Netikėtas rezultatas padidino intrigą

L.Hamiltonas itin karštai džiaugėsilaimėjimu, lyg nujausdamas, kadpasibaigus šiam sezonui pergalių“Mercedes” ekipoje jam teks laukti labai ilgai.

ILONA STAŠKUTĖ

Sunkiausią pasaulyje lenktyniųtrasą šįkart pasiryžo įveiktitrys lietuviai - automobiliųklasėje startuosiantis Benedikto Vanago ir SauliausJurgelėno ekipažas bei moto-ciklininkas Gintautas Igaris.

Ralio varžybų dalyvis ir organiza-torius B.Vanagas su S.Jurgelėnu įPietų Amerikoje vyksiančias ištver-mės lenktynes susiruošė pirmą kar-tą, bet jie nestokojo nei ambicijų, neioptimizmo. Pagrindinis ekipažotikslas šįmet - pasiekti finišą. Tačiauper kitus artimiausius penkerius me-tus lenktynininkai tikisi pasivyti ly-derius. “Pirmą kartą nebandysimeparodyti daugiau negu sugebame,

bet tai nereiškia, kad nekovosime dėlpozicijų. Jei viskas klostysis pagalplaną, ketiname būti tarp 20 grei-čiausių automobilių įskaitos daly-vių”, - kalbėjo B.Vanagas. Jo many-mu, tokie tikslai realūs, nes AurelijusPetraitis prieš keletą metų panašiu au-tomobiliu buvo užėmęs 25 vietą bend-rojoje įskaitoje. Patys sportininkai ir-gi ne kartą dalyvavo trumpesnėse, betne mažiau sudėtingose “Šilko kelio”varžybose. Patobulintu “OSCar 03”automobiliu važiuosiantys ekipažo“General Financing - Autopaslauga”nariai patvirtino, kad jų planas štur-muoti “Dakaro” ralį ilgalaikis. B.Va-nagas ir S.Jurgelėnas ketina dalyvautišiose lenktynėse kasmet ir po penke-rių metų būti tarp penkių greičiau-sių ekipažų.

Varžybų dienomis lietuvių tan-demą lydės visa mechanikų koman-

da su techninės pagalbos sunkveži-miu, kuriuo atsarginių detalių busgabenama mažiausiai tiek, kiek jųsumontuota automobilyje.

Motociklininkų įskaitoje startuo-siančiam G.Igariui šis “Dakaras”bus jau antras. Sportininkas teigė,jog šįsyk į Pietų Ameriką važiuojakur kas geriau pasiruošęs, nors jobiudžetas daug kuklesnis. Pernai 81vietą tarp 178 startavusių motocik-lininkų užėmęs lietuvis vylėsi pakil-ti nors viena pozicija, tačiau kaiptrokštamą laimėjimą jis įvardijo ge-riausiųjų penkiasdešimtuką.

Sausio 5-20 dienomis “Dakaro”ralis Pietų Amerikoje vyks jaupenktą kartą. Šiemet maratonas irvėl apims tris šio žemyno valstybes -Argentiną, Peru ir Čilę. Jo daly-viams teks įveikti maždaug 8000 kmmaršrutą.•

B.Vanagas (kairėje), S.Jurgelėnas ir G.Igaris nusiteikę įveikti sunkiausiąpasaulyje lenktynių maratoną. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Ant apdovanojimų pakylos sportininkai puošėsi kaubojiškomis skrybėlėmis ir nerūpestingai laistėsi šampanu,tačiau prieš paskutines lenktynes jų laukia didelis nerimas. / AFP/Scanpix ir Reuters/Scanpix nuotraukos

Į “Dakarą” - su ambicijomis

ILONA STAŠKUTĖ

Mažųjų “Fiat 500” jau paga-minta daugiau nei milijonas,taigi pasinaudojęs sėkmingakoncepcija italų gamintojasišleido gerokai didesnę modelio versiją 500L. Jį LŽ ir išbandė.

“Fiat 500L” kėbulo linijos labai pa-našios į išskirtinio stiliaus pirmtaką, ta-čiau techniškai automobiliai turi ma-žai bendro. Naujasis modelis - tai ant“Fiat Punto” bazės pagamintas erdvus,aukštas vienatūris. 4,147 metrų ilgio,1,784 m pločio ir 1,665 m aukščio au-tomobilis už pirmtaką 60,1 cm ilgesnis,

15,7 cm platesnis ir 17,7 cm aukštesnis.Nuotraukose tokio didžiulio išmatavi-mų skirtumo nematyti, todėl automo-bilį išvydus tikrovėje jo dydis pribloškia,o vienatūriui neįprastas dizainas pri-verčia nevalingai šyptelėti.

Dėl aukštos sėdynių padėties ir pla-čių langų lengva stebėti aplinką vairuo-jant, o užpakalinės sėdynės stumdo-mos kaip ir priekinės, todėl gali tilpti irlabai aukšti keleiviai. Be to, visos sėdy-nės lengvai transformuojamos į plokš-tumą, todėl į automobilį galima įtalpin-ti labai ilgą krovinį.

Erdvės pojūtį dar labiau sustiprinastiklinis stogas. Jis sujungia mūsų kli-matui būtiną praktiškumą su tik kab-rioletams būdinga galimybe vairuojantžvilgtelėti į dangų. Deja, bandytame au-

tomobilyje nebuvo naujausios “Fiat”dizainerių idėjos - kavos aparato, pla-nuojamo montuoti į Pietų Europaiskirtus 500L automobilius. Gurkšno-jant šviežią kavą ir žvelgiant pro skaid-rų stogą net šalčiausią dieną būtų pa-prasta mintimis nusigauti į atostogasItalijoje.

Tačiau grįžus į realybę automobi-lio žavesys kiek priblėsta. Rimtos te-chnikos gerbėjus “Fiat 500L” sunkusužavėti. 1,4 litro darbo tūrio, 95 AGbenzininis variklis su 127Nm prie4500 aps./min. sukimo momentu ge-rokai per silpnas 1356 kg sverian-čiam modeliui. Itin trumpos dvi pir-mosios pavaros padeda automobilįgreičiau išjudinti, bet įsibėgėti iki 100km/h jam prireikia net 12,8 sekun-

dės. Gamintojas planuoja šiam mo-deliui pasiūlyti dar du dyzelinius va-riklius, jie turėtų būti gerokai dina-miškesni.

“Fiat 500L” sužadina daug gerųemocijų, tačiau renkantis protu reikė-tų bent palaukti galimybės išbandyti ki-tą variklį.•

Trasa 172012 11 21Lietuvos žinios

ILONA STAŠKUTĖ

Ir didmiesčiuose, ir mažesniuose miestuose daugiabučių namų kiemusbjauroja šaligatviuose ir antžolės palikti automobiliai. Vairuotojai dievagojasi neturintys kur daugiau statytimašinų, nors mokamose aikštelėse vietų netrūksta.

Europos miestų gyventojai jauatprato nuo automobilių. Nenorin-tieji vargti spūstyse, mokėti didžiuliųpinigų už automobilio statymo vietąir sukti kelių ratų aplink kvartalą, kolras, kur apskritai mašiną padėti, jauiškeitė automobilius į kitas transpor-to priemones. Tačiau lietuviai vis darneįsivaizduoja gyvenimo be mašinos,o turėti jų net kelias laikoma prestižu.Tačiau mokėti už garažus ar aikšte-les tautiečiai vis dar vengia - juk pi-giau ir patogiau privažiuoti prie patdurų, o jei vietos nėra, jos drąsiai ran-dama šaligatviuose, pievelėse ar vai-kų žaidimų aikštelėse.

Nuolatiniai “klientai”Automobilius statančių šaligat-

viuose ar ant žolės daugiabučių namųkiemuose jau tiek daug, kad didmies-

čiuose policijos užduotį bausti tokiusKelių eismo taisyklių (KET) pažei-dėjus perėmė savivaldybių Viešosiostvarkos skyriai.

Neseniai už automobilio statymąšaligatvyje įkliuvusi Daiva LŽ papa-sakojo apie savo apsilankymą Vil-niaus savivaldybėje ir stebėjosi di-džiuliais nubaustųjų srautais. “Kaipamačiau prie mašinos stiklo prili-pintame kvietime, kad man į savival-dybę reikia atvykti tik po savaitės, la-bai nustebau, norėjau kuo greičiauatsiskaityti ir nusiraminti. Bet atvy-kusi supratau, kodėl reikėjo laukti -kabinetas buvo pilnas žmonių, o ke-li dar laukė koridoriuje”, - tvirtinomergina. Ji užsiminė girdėjusi dar-buotojų pašnekesį, esą ir taip stengia-masi kuo atlaidžiau žiūrėti į pažeidi-mus, suprasti žmones, bet vis tieknematyti pažeidėjų srauto pabaigos.Daiva spėjo, kad gal dėl kažkokiųpriežasčių pažeidėjų padaugėjo, bet,pasirodo, sostinėje jų nuolat užfik-suojama be galo daug. Viešosios tvar-

kos skyriaus vedėjo pavaduotojas An-džejus Dinikis atskleidė, kad per mė-nesį Vilniuje nubaudžiama apie 500pažeidėjų, tarp jų būna ir ne vieną

kartą baustų asmenų. Nebylų kaimy-nų karą išduoda ir tai, kad yra keliaktyvūs žmonės, kurie vis siunčianuotraukas, keli apie pažeidimusnuolat praneša telefonu.

Kultūrinės vietos - nė motaisPasak A.Dinikio, blogiausia pa-

dėtis senamiestyje. “Čia taisyklėsdažniau pažeidžiamos dėl to, jogvairuotojas nenori mokėti ar neno-ri toliau eiti, bet ne dėl to, kad trūks-ta vietos”, - tvirtino jis.

Ir kauniečiai pastebėjo, kad vai-ruotojai itin įžūlūs istorinėse miestovietose. Kauno savivaldybės Viešo-sios tvarkos tarnybos vedėjas RimasSidera teigė, kad atsiranda net gudru-čių, paliekančių automobilius Lais-vės alėjoje. Taip dažniausiai elgiasigyventojai arba tik pėstiesiems skirto-je alėjoje veikiančių parduotuvių dar-buotojai, turintys leidimus įvažiuoti įvalstybės saugomą teritoriją. R.Side-ra pabrėžė, kad toks leidimas leidžiatik pervažiuoti, ir tai tik ribotu metu,

o ne statyti automobilį Laisvės alėjo-je. “Visi nori privažiuoti kuo arčiauprie savo butų, po langais pasistatytimašinas. Mokamose aikštelėse yradaugybė vietų, ten pasistačius tikrainereikės mokėti baudų”, - aiškino pa-šnekovas.

Vilniuje ir Kaune mėnesiui išsi-nuomoti vietą automobiliui saugoja-moje aikštelėje kainuoja 50-80 litų,bet gyventojai vis tiek mieliau rizi-kuoja susimokėti šiuos pinigus kaipbaudą.

Problemų nuojautaDidžiųjų miestų gyventojai su pa-

vydu žvalgosi į mažesnius miestus,kur eismas ne toks intensyvus ir au-tomobilių, atrodo, ne tiek daug, ta-čiau ir juose jau jaučiamos proble-mos užuomazgos.

Telšių rajono savivaldybės Staty-bos ir urbanistikos skyriaus projek-tų vadovas Gintautas Lukauskas pat-

virtino, kad Žemaitijos sostinėjevairuotojams gerokai lengviau rastikur palikti automobilį nei didmies-čiuose. “Vis dėlto tai ne Vilnius arKaunas. Miestas gana gerai pritai-kytas automobiliams”, - tvirtino pa-šnekovas. Pasak jo, pasistatyti auto-mobilį prie parduotuvės ar kitais

reikalais atvykus į miestą niekuometne problema, šiek tiek vietų trūkstatik daugiabučių gyventojų automobi-liams. G.Lukauskas pažymėjo, kadvėlai iš darbo grįžtantiems vairuoto-jams kartais pristinga vietos pastaty-ti mašiną, bet tai tik kai kurių daugia-bučių kiemų problema. Daugumatokių namų Telšiuose, kaip ir kituo-se Lietuvos miestuose, statyti maž-daug aštuntąjį ir devintąjį dešimt-metį, todėl aikštelės jų kiemuosesuprojektuotos gerokai mažesniamskaičiui automobilių, nei šiais laikaispaprastai jų turi gyventojai.

Atidžiai stebiVis dėlto Telšiuose policijos parei-

gūnai dirba ne mažiau uoliai nei did-miesčiuose. Telšių apskrities vyriau-siojo policijos komisariato Analizėsir administracinės veiklos grupės vy-resnysis specialistas Ramūnas Stasiu-lis LŽ sakė, kad per mėnesį apskrity-

je įkliūva nuo 20 iki 80 ne pagaltaisykles automobilį pastačiusių vai-ruotojų. “Kartais sulaukiame anoni-minių skambučių apie pažeidimusdaugiabučių kiemuose. Jei atvažiuo-jame, ir randame viso namo gyvento-jų automobilius šaligatvyje, tai jauvienu kartu apie 10-15 pažeidimų”, -

aiškino pašnekovas didelio skirtumopriežastis.

G.Lukauskas patvirtino, kad Tel-šiuose automobilių daugėja. Dėl torajono savivaldybė jau ėmė rengti ga-limybių studiją eismui gatvėse tvar-kyti, tačiau įrengti daugiau stovėjimovietų greta daugiabučių namų neke-tinama. “Net jei norėtume plėsti aikš-teles, nelabai yra vietos. Šalia daugia-bučių yra žalių vejų ir vaikų žaidimoaikštelių, bet negalime jų naikinti.Vietos padaugėtų 5-6 automobiliams,bet kiemo vaizdas gerokai pablogė-tų”, - aiškino G.Lukauskas.

Utenos rajono savivaldybės vyriau-siasis architektas Evaldas Rimas taippat patvirtino, kad miestas nujaučiaartėjančias didmiesčių problemas.“Vietą automobiliui rasti čia tikrai netaip sunku kaip Vilniuje, bet vėliaugrįžus iš darbo jau gali būti proble-miška”, - tvirtino jis. Pasak pašneko-vo, rajono savivaldybė planuoja reng-ti teritorinius planus, įvertinti esamasaikšteles ir ieškoti galimybių ištaisytisovietmečio klaidas. •

Atsiranda net gudručių, paliekančių automobilius Laisvės alėjoje.

Per mėnesį Vilniuje nubaudžiama apie 500 pažeidėjų, tarp jų būna ir ne vieną kartą

baustų asmenų.

Verčiau renkasi baudą, nei moka už vietą

LŽ testas: atostogos Italijoje

“Fiat 500L” gerokai didesnis už savo pirmtaką, tačiau išlaikė garsiuosiusitališko mažylio bruožus. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Kai kurie vairuotojai ne tik stato automobilius pievelėje, bet ir įsigudrina teritoriją “privatizuoti”. Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

FAKTAI

Vietos trūksta puseiUtenos miesto seniūnijos duome-nimis, vietų trūksta beveik puseimieste registruotų automobilių.Šie duomenys aktualūs ir kitiemsmiestams, nes gyventojų ir jų tu-rimų automobilių kiekio propor-cija bei daugiabučių namų kiemųdydis panašūs visoje Lietuvoje.Seniūnijos duomenimis, Uteno-je yra apie 32 tūkst. gyventojų,mieste registruoti 17 775 leng-vieji automobiliai ir 635 moto-ciklai, taigi vienam gyventojuitenka po 0,575 transporto prie-monės. Mieste yra 286 daugia-bučiai gyvenamieji namai, juosegyvena 9512 šeimų (apie 26tūkst. gyventojų). Seniūnijosmanymu, jie turi apie 11,5 tūkst.automobilių. Mieste yra 19 gara-žų savininkų bendrijų, jose yra4168 vietos automobiliams lai-kyti, bet atmetus apie 10 proc.verslui skirtų garažų automobi-liams lieka 3767 vietos.Prie daugiabučių namų yra 41 276 m2 automobilių stovėjimoaikštelių, pagal normas jose telpa2064 automobiliai, nors, seniūni-jos manymu, žmonės sugeba su-talpinti apie 2500 mašinų. Taigi išviso Utenoje yra 6267 vietos auto-mobiliams statyti, o likę daugiaunei 5 tūkst. automobilių nusėdagatvėse, pievose ir kitose vietose.

2012 11 21Lietuvos žinios18 Trasa

VIDMANTAS UŽUSIENIS

Kad Lietuva yra tranzito šalis,mūsų krašte žino ir jaunas, ir senas. Teiginį patvirtina statistika -užsienio valstybėms ir kompani-joms mūsų valstybės teritorijąnaudojant kroviniams pervežtikasmet sukuriama iki penktada-lio bendrojo vidaus produkto.

Tačiau Rytų-Vakarų transporto kori-doriaus asociacijos (angl. East-WestTranport Corridor - EWTCA) prezi-dentas doc. Algirdas Šakalys įsitikinęs,kad Lietuvos kaip tranzito valstybės ga-limybės dar toli gražu neišnaudotos. To-dėl, pasak EWTCA vadovo, jau dabarbūtina dėti visas pastangas, kad gardauskąsnio gabenant krovinius iš Vakarų įRytus ir atgal neatimtų konkuruojan-čios valstybės.

Smarki kova dėl milijardų- Lietuvą labai vilioja projektas būti

svarbia grandimi transporto koridoriu-je tarp Rytų ir Vakarų. Jau daug metųkalbama, kad toks koridorius kuriamas.Kokios stadijos yra jo kūrimas?

- Mūsų šalis deda visas pastangas,kad būtume konkurencingi kitų Ry-tų-Vakarų krypties transporto jung-čių atžvilgiu ir efektyviai priimtumeAzijos-Europos prekybos srautus.

Suprantama, kai šnekama apie glo-balių prekybos srautų administravi-mą, vienos šalies pastangų nepakanka.Siekiant sėkmingai konkuruoti dėlglobalių prekybos srautų, būtina tu-rėti tarptautinį partnerių tinklą. Tokspartnerystės tinklas yra formuojamasper EWTCA, kurios veikloje šiuo me-tu dalyvauja 37 partneriai iš 13 Europosir Azijos šalių. Asociacija buvo įsteigta2010-aisiais Europos Sąjungos (ES) re-gioninio bendradarbiavimo “Interreg”programos EWTCII projekto rengėjųiniciatyva, jos tikslas - stiprinti pieti-nės Baltijos jūros subregiono trans-porto mazgų ir tinklų potencialias ga-limybes efektyviau tarnauti regiono

poreikiams ir tranzito per jį plėtrai.Šiandien pietinės Baltijos jūros re-

giono dalies transporto koridorius ad-ministruoja 2,3 proc. apimties Rytų-Vakarų prekybos srautus. Jų visųbendra vertė, 2010-ųjų duomenimis,sudarė 552 mlrd. eurų, arba 1 trln.904,4 mlrd. litų.

EWTCII projekto ekspertų vertini-mu, 2030 metais šio koridoriaus rinkosdalis turėtų išaugti iki 5 proc., 2050-ai-siais - iki 10 proc., arba 759 mlrd. litų.Ir jų didžioji dalis galėtų atitekti Lietu-vai. Žinoma, jeigu mus lydės sėkmė dir-bant EWTCA ir kitose organizacijose.Ir ne šiaip dirbant, o Vyriausybės lygiu.

Skirtingos politinės sistemos - ne kliūtis

- Turime daug konkurentų. EuroposŠiaurėje norima tokį pat koridorių nu-

tiesti per Suomiją ir Rusiją, Europos Pie-tuose - per Bulgariją ir Turkiją, dabarprekės iš Kinijos į Vakarų Europą ir atgalplukdomos laivais Atlanto bei Indijosvandenynais. Kokios mūsų galimybėsįsiterpti tarp tų projektų?

- Sutinku, kad konkurencija dėl glo-balių prekybos srautų administravimoyra didelė ir aštri. Turiu informacijos,kad ieškant pačių racionaliausių marš-rutų vežti prekes iš Azijos į Europą perpastaruosius ketverius metus buvo iš-bandyta arti dvidešimties skirtingųtransporto jungčių.

Kita vertus, turiu pastebėti, kad meskartu su partneriais iš Skandinavijos įšią rinką jau įsiterpėme - kalbu apie jauminėtą labai kuklią 2,3 proc. dydžio išbeveik 2 trln. litų rinkos dalį. Ateitiesperspektyvos labai priklausys nuo to,ar mus lydės sėkmė harmoningai plė-

tojant svarbiausius transporto ir logis-tikos mazgus bei transporto jungtis pie-tinėje Baltijos regiono dalyje, taip pat -ar pavyks užtikrinti glaudesnį bendra-darbiavimą ir didesnį pasitikėjimą tarppartnerių išilgai Rytų-Vakarų transpor-to koridoriaus.

- Susidaro įspūdis, kad Rytų-Vakarųtransporto koridoriaus projektas galibuksuoti dėl skirtingų valstybių eko-nominių ar net politinių interesų. Vie-na svarbiausių Rytų ir Vakarų trans-porto grandinės šalių yra Baltarusija.Ar politiniai interesai gali sugriautigražią idėją?

- Nepalankūs Baltarusijos ir Rusijosvaldančių struktūrų politiniai sprendi-mai dėl Baltijos šalių jūrų uostų atžvil-giu gali tam tikram laikotarpiui sutrik-dyti nusistovėjusius ir rinkos principaisbesiplėtojančius komercinius santykiustarp partnerių mūsų regione. Tačiau il-galaikėje perspektyvoje dažniausiairandami racionalūs sprendimai.

Mano nuomone, Rytų-Vakarų kori-doriaus idėją vargu ar gali sugriauti vie-nos ar kitos valstybės politiniai intere-

sai. Be to, iki šio laiko ir Baltarusijostransporto ministerijos, ir komerciniųstruktūrų pozicija koridoriaus atžvil-giu buvo dalykiška bei racionali.

Valdžios parama - gyvybiškai būtina

- EWTCA neabejotinai yra viena išsvarbiausių Rytų-Vakarų koridoriausprojekto variklių. Sulaukiate paramosir iš ES. Tačiau susidaro įspūdis, kad aso-ciacijos beveik neremia Lietuvos Vy-riausybė. Galbūt mūsų valdžia netikiprojekto ateitimi?

- Tikrai negaliu sutikti su jūsų teigi-niu. Tiek Susisiekimo, tiek Užsienioreikalų ministerija pagal galimybes rė-

mė asociacijos veiklą, aktyviai dalyva-vo svarbiausiuose renginiuose. Tuo la-biau neįsivaizduoju, kaip be šių institu-cijų paramos būčiau galėjęs asmeniškaipristatyti EWTCA Baltarusijos, Kini-jos, Švedijos ir Ukrainos transporto mi-nistrams.

Lietuvos valdžios struktūrų paramabus reikalinga ir ateityje. EWTCA, kaipdaugelyje kitų tarptautinių struktūrų,nuolat vyksta vidiniai procesai, ypačdėl įtakos asociacijos valdymui. Jeigudėl kažkokių priežasčių prarastume tu-rimas pozicijas asociacijoje, niekas ne-galėtų garantuoti, kad Klaipėdos jūrųuostas ar bendrovė “Lietuvos geležin-keliai” galėtų išlikti svarbiausiais žaidė-jais pietinio Baltijos subregiono Rytų-Vakarų transporto koridoriuje.

Nuo kiekybės - prie kokybės- Kokius svarbiausius darbus plėto-

dama koridorių EWTCA jau nuveikė irką užsibrėžusi nuveikti ateityje?

- Didžiuojamės, kad per pirmus po-rą metų pavyko suformuoti 37 part-nerių tinklą, jie suinteresuoti vežti kro-

vinius pietinės Baltijos jūros daliesLietuvos transporto mazgais ir tinklais.Antra, Lietuvos transporto sistema, kaipsudėtinė Rytų-Vakarų transporto kori-doriaus dalis, buvo pristatyta 18-ojetarptautinių transporto konferencijų irforumų Europoje, Azijoje bei JAV.

Tai buvo kiekybinės plėtros etapas.Dabar pereinama prie kokybinio - busstiprinamas bendradarbiavimas tarpEWTCA partnerių, toliau katalizuo-jant inovacinius sprendimus ir plėto-jant globalų transporto koridorių.

Konkrečius sprendimus dėl EWTCAveiklos 2013 metams asociacijos Tary-ba priims gruodžio 3 dienos posėdyjeVilniuje.•

“Ieškant racionaliausių maršrutų gabenti prekes iš Azijos į Europą per pastaruosius

ketverius metus buvo išbandyta arti dvidešimties skirtingų transporto jungčių.”

Asociacijos taikinyje - tranzito milijardai

Atkelta iš • 1 p.

Pasak “Latvijas Krajbanka” bankro-to administratorės audito bendrovės“KPMG Baltics” atstovo Oskaro Fir-manio, automobilį įsigijusi įmonė ke-tina jį parduoti ne Latvijoje. Tiems, ku-rie dalyvavo aukcione, reikėjo sumokėti10 proc. pradinės mašinos kainos. Belaimėtojo, aukcione varžėsi dar vienaspotencialus pirkėjas.

Ekspertų vertinimu, juodos spalvos“Lamborghini Gallardo” pirkėjui la-bai pasisekė. Teigiama, jog tokio bolidokaina turėjo būti bent puse milijono li-tų didesnė.

Prieš kelias dienas Latvijos ekono-mikos portalas Biznews.lv įvardijo irmašinos pirkėją - neva tai Lietuvoje re-gistruota automobilių perpardavimuužsiimanti UAB “Averta”. Ir štai čiaprasidėjo detektyvas.

LŽ duomenimis, mūsų šalyje dabarveikia viena “Averta”. Antra bendro-vė, turėjusi tokį patį pavadinimą, jaubankrutavo. Pirma įmonė registruotaAlytuje, antroji buvo Panevėžyje.

LŽ dienraščiui pavyko susisiekti supastarosios bendrovės savininku Bro-niumi Januška, tačiau šis dievagojosiapie “Lamborghini Gallardo” girdintispirmą kartą. “Tuo metu, kai dirbome, ištikrųjų perpardavinėjome mašinas. Ta-

čiau šiais metais “Averta” buvo išbrauk-ta iš įmonių registro kaip bankrutavu-si. Nutarimą dėl bankroto praėjusiaismetais paskelbė Panevėžio apygardosteismas, nes nesugebėjome atlygintinuostolių firmai, kurios automobiliusveždami patekome į avariją ir sudaužė-me krovinį. Todėl apie kokios nors pra-bangios mašinos pirkimą negali būti irkalbos”, - aiškino verslininkas.

Dar keistesnė situacija dėl Alytaus“Avertos”. Registrų centro duome-nų bazėje jos savininke nurodomaGoda Sivilevičiūtė, kuri yra ir Vilniu-je registruotos įmonės “Finita” di-rektorė. Su pačia verslininke LŽ pa-sikalbėti nepavyko, tačiau “Finitos”telefonu atsiliepusi administratorėsakė, kad jos vadovė “Avertą” nevajau yra pardavusi. Pašnekovė abejo-jo, ar Alytuje tik šiais metais įre-gistruota firma galėtų įpirkti “Lam-borghini Gallardo”, nes įmonė esąnebuvo susijusi su automobilių vers-lu. Pačios Alytaus “Avertos” telefonaiinternete neskelbiami.

LŽ pakalbino prabangiojo automo-bilio aukcioną kuravusį O.Firmanį. Šispatvirtino, kad mašiną nupirko “juridi-nis asmuo iš Lietuvos”. “Tos firmos ats-tovas prisistatė esąs Aleksandras. Su-tartus pinigus jis sumokėjo laiku ir ikipaskutinio cento”, - kalbėjo “KPMGBaltics” atstovas.

O.Firmanis net pažadėjo žurnalistuiduoti minėto Aleksandro telefoną, ta-čiau paskambinus vėliau paaiškino,

kad “Lamborghini Gallardo” pirkėjas“dingo kaip į vandenį”. “Aleksandromobilusis telefonas išjungtas, o be šei-

mininko sutikimo negaliu pasakyti jonumerio”, - tikino “KPMG Baltics”atstovas. •

“Lamborghini” pėdsakas dingsta Lietuvoje

V.Antonovo įmonei “Krajinvesticijas” priklausęs juodas “Lamborghini Gallardo” per aukcioną parduotas už272,7 tūkst. litų, nors reali jo kaina, specialistų vertinimu, yra gerokai didesnė. / LŽ archyvo nuotraukos

A.Šakalys teigia, jog praradus pozicijas EWTCA niekas negalėtų garantuoti,kad Klaipėdos jūrų uostas ar “Lietuvos geležinkeliai” išliks svarbiausi žaidėjai pietinio Baltijos subregiono Rytų-Vakarų transporto koridoriuje.

Trasa 192012 11 21Lietuvos žinios

PETRAS ŠATEIKA

Iki 2012-ųjų pabaigos likus apiepusantro mėnesio Lietuvos automobilių kelių direkcija(LAKD) apžvelgė besibaigiančiaismetais atliktus darbus.

LAKD direktoriaus pavaduotojoPetro Tekoriaus tvirtinimu, norsdėl krizės Kelių priežiūros ir plėtrosprogramos (KPPP) lėšos ir buvo ge-rokai apkarpytos, projektai nesus-tojo. “Šiais metais baigėme ar darvykdome keletą didelių ir mažesniųprojektų, kurie juntamai pagerinseismo saugumą, sumažins automo-bilių spūstis”, - sakė P.Tekorius.

KPPP finansavimo 2012 metų są-matoje iš viso - 1 057,319 mln. litų.

Atidarė ilgiausią estakadą- Bene daugiausia žiniasklaidoje

kalbama apie Jakų žiedo estakadosir pietinio Vilniaus aplinkkelio pro-jektus. Kaip vyksta jų darbai?

- Iš tikrųjų labiausiai pastebimasšių metų kelininkų projektas - ilgiau-sia Lietuvoje 552 metrų Jakų žiedoestakada Palangos-Kauno kryptimi.Ji buvo atidaryta spalio mėnesį, ošiuo metu dar baigiamas Jakų san-kryžos tarpinis etapas. Šiek tiekanksčiau automobilių srautai jau ga-lėjo judėti nuo Kauno Palangos link(estakados ilgis - 317 metrų).

Statant Jakų žiedo estakadą bus pa-naudota 160 mln. litų, kurių 85 proc.skirta iš Europos Sąjungos (ES) San-glaudos fondo, o kiti - iš šalies biu-džeto. Beje, tokiu santykiu finansuo-jami visi remiami projektai.

Įpusėjome 200 mln. litų vertėspietinio Vilniaus aplinkkelio dar-bus. Pirmasis darbų etapas, kai bu-vo nutiestas aplinkkelio ruožas nuoGariūnų iki Lentvario gatvės, jaubaigtas. Dabar intensyviai vykdomiantrojo ir trečiojo etapo darbai. Išviso numatoma nutiesti 7,5 km ke-turių juostų kelią. Taigi Vilnius tu-rės modernią keturių juostų ma-gistralinę gatvę, jungsiančią Minskoplentą, būsimą vakarinį aplinkkelį,magistralę Vilnius-Kaunas-Klaipė-da bei Vaidotus, kur bus statomasdidelis intermodalinis terminalas.Darbus numatyta baigti kitais me-tais. Atidarius aplinkkelį juo pir-miausia bus nukreipiamas sunkusistransportas, kuris dabar kerta sos-tinę per patį jos centrą. Kai bus ati-darytas pietinis aplinkkelis, gerokaisumažės automobilių spūstis Vil-niaus centre, jame turėtų labai su-mažėti ir oro tarša.

Moderniausias aplinkkelis - Kairiuose

- Tačiau labai brangus aplinkkelistiesiamas ne vien Vilniuje?

- Taip. Šiuo metu tiesiami dar duaplinkkeliai - Kairiuose (Šiaulių r.)ir Priekulėje (Klaipėdos r.). Eismosaugumo požiūriu ypač svarbus yraKairių aplinkkelis. Miestelį kertajudri Panevėžio-Šiaulių trasa, kurio-

je įvyko daugybė avarijų, dažna jųpareikalavo ir žmonių aukų. Didelįavaringumą Kairiuose buvo mėgi-nama sumažinti įrengiant miestely-je saugos saleles, šviesoforus, atitva-rus, bet net tai nepadėjo išvengtitragiškų eismo įvykių. Todėl vienin-telė galimybė padidinti eismo sau-gumą - įrengti Kairių aplinkkelį.

Šiais metais jame virte virė dar-bai. Devynių kilometrų ilgio Kairiųaplinkkelis kainuos 125 mln. litų.Tai bus moderniausias tokios kate-gorijos kelias Lietuvoje. Jis turės dvidviejų lygių sankryžas ir sujungia-muosius kelius. Darbus numatytabaigti šiemet.

Prie daugelio mūsų gyvenviečiųreikėtų nutiesti aplinkkelius. Ypačjie praverčia ten, kur per gyvenvie-tes dažnai važinėja keliasdešimt to-nų sveriantys vilkikai su priekabo-mis. Gyventojai nuolat skundžiasidėl jų keliamo triukšmo, taip pat dėlvibracijos, nes byra ir skyla namųpamatai, dūžta langai. Tačiau blo-giausia, kad buvo atvejų, kai vilkikaividury gyvenvietės nuvažiuodavonuo kelio ir sukeldavo net žmoniųgyvybėms gresiančių avarijų.

Dėl to kiekvienas naujas aplink-kelis reiškia ir išgelbėtas žmonių gy-vybes.

Šiuo metu antras aplinkkelis tie-siamas ir šalia Priekulės. Pusseptin-to kilometro ilgio 41 mln. litų kai-nuojantį aplinkkelį numatyta baigti2014 metais, bet rangovai irgi žadaprojektą baigti metais anksčiau.

- Kokius iš didžiausių atnaujintųkelių galėtumėte paminėti?

- Yra įvykdyta arba dar vykdomanemažai projektų, iš jų didesni - 30mln. litų vertės kelio Vilnius-Lyda vie-nuolikos kilometrų ruožai ties Šalči-ninkais, kelio A12 Ryga-Šiauliai-Tau-ragė-Kaliningradas ruožo nuo 92,5 iki98-ojo kilometro, “Via Balticos” de-šimties kilometrų atkarpos prie Lat-vijos sienos rekonstrukcija ir t. t.

Tiesa, rekonstruojamų kelių ga-lėtų būti ir daugiau, tačiau koją ki-ša krizė ir dėl jo atsiradusi lėšų sto-ka. Pavyzdžiui, šiemet nebuvorekonstruotas nė vienas greitkelioVilnius-Kaunas kilometras, norskai kuriuose neseniai penkiasde-šimtmetį minėjusio kelio ruožuoseverkiant reikia remonto.

Išbandytos naujos technologijos - Šių metų pradžioje susisiekimo

ministras Eligijus Masiulis sakė, jog2012-aisiais daugiau dėmesio busskiriama iki šiol neasfaltuotų gyven-viečių gatvėms asfaltuoti. Ar daugspėjote nuveikti?

- Šiais metais buvo naujai asfal-tuota 83 km gatvių kaimo gyvenvie-tėse. Svarbu ir tai, kad tiesdami jasišbandėme naujas, maždaug perpuspigesnes technologijas.

Gyvenviečių gatvės buvo išasfal-tuotos anksčiau patvirtinus bitumi-nių dangų įrengimo technologijas.Buvo nuspręsta keliuose per gyven-vietes, kur mažas eismo intensyvu-mas, vietoj tradicinės dangos (keliorekonstrukcija įrengiant asfaltbeto-nio dangą) taikyti racionalesnes, la-biau pritaikytas neintensyvaus eis-mo keliams technologijas, kuriossėkmingai įgyvendintos Skandina-vijos šalyse: dvigubo paviršiaus ap-

daro ant skaldos pagrindo sluoks-nio, dvigubo paviršiaus apdaro anthidrauliniais rišikliais ir specialiai-siais preparatais sustiprinto (stabi-lizuoto) pagrindo sluoksnio irminkštojo asfalto dangas.

Paviršiaus apdaras jau buvo iš-bandytas prieš keletą metų Telšiųir Šilutės rajonuose. Pasiteisinusitechnologija paskatino tolesnį jostaikymą. Minkštojo asfalto techno-logija Lietuvos keliuose 2012-aisiaispradėta naudoti pirmą kartą.

Ši technologija jau pritaikyta dvie-juose keliuose Kupiškio ir Lazdijųrajonuose: kelyje Subačius-Čečeliai(ruožas nuo 0,65 iki 1,75 km) ir ke-lyje Veisiejai-Vainiūnai-Barzdžiū-nai (ruožas nuo 0,75 iki 3,30 km).Danga jau įrengta, vyksta apdailosir kiti baigiamieji darbai.

Dangos įrengimą ir funkcionavi-mą kruopščiai stebi ne tik kelinin-kai, bet ir mokslininkai. O gyvento-jai džiaugiasi švaresne, tylesne irsaugesne aplinka. •

Parengta bendradarbiaujant su LAKD

Kelininkų dėmesys nukrypo į gyvenvietes

Anot P.Tekoriaus, 2012 m. buvonutiesta arba rekonstruota kelių,kurių vertė maždaug 200 mln. litų.

Asfaltuojant gyvenvietes pradėti naudoti nauji asfalto mišiniai yra maždaug perpus pigesni, nei tradicinis asfaltas. / LAKD nuotraukos

Didiesiems projektams iki 85 proc. lėšų skiria Europos Sąjunga.

Dangos įrengimą ir funkcionavimą kruopščiaistebi ne tik kelininkai, bet ir mokslininkai.

O gyventojai džiaugiasi švaresne, tylesne ir saugesne aplinka.

FAKTAIBARJERAS ATSIRASTI PLYŠIAMS -MINKŠTOJI DANGA

Darbus vykdantys rangovai ir specialistaipripažįsta, kad iš skandinavų perimtąminkštojo asfalto įrengimo technologijąpuikiai pavyko pritaikyti Lietuvoje. Minkš-tuoju dėl savo lankstumo vadinamas as-falto mišinys yra geros sudėties ir koky-bės, žema klojimo temperatūra mažiaukenkia aplinkai, pagerėjo darbo sąlygosdarbininkams. Minkštasis asfaltas yralankstus, todėl važiuojant sunkiasvoriamtransportui neplyšta. Dangos garantinislaikotarpis yra 3 metai, naudojimo laiko-tarpis - 20 metų. Vykdydami mokslo tiria-mąjį darbą “Minkštojo asfalto mišinių te-chnologijos diegimas Lietuvos mažoeismo intensyvumo keliuose”, dangosįrengimą ir funkcionavimą kruopščiai ste-bi mokslininkai.

2012 11 21Lietuvos žinios20 Renginiai

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINIS MUZIEJUSNuo 10 20 d. Paroda “Vytautas Landsbergis - 100 knygų”RADVILŲ RŪMAIEkspozicija “Dubingių ir Biržų kunigaikščiai Radvilos”Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje“Saulėtas miškas” (autoriai - Anicetas ir Žilvinas Jonučiai)TAIKOMOSIOS DAILĖS MUZIEJUSParoda “Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europospaveldo klodai”11 08-2013 10 31 d. Paroda “Secesijos mada” išAleksandro Vasiljevo kolekcijosNACIONALINĖ DAILĖS GALERIJAGintaro Česonio fotografijų paroda “Sutikti miestai”. Veiks iki 12 02 d.Nuolatinė ekspozicija “XX a. Lietuvos dailė”VILNIAUS PAVEIKSLŲ GALERIJAParoda “Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas”.Veiks iki 2013 02 17 d.VILNIAUS ROTUŠĖ11 06-29 d. Vijos Tarabildienės kūrybos paroda “Tapatybės mozaika”11 07-30 d. Rolanos Čečkauskaitės paroda “Skristi... ar neskristi..?”PAMĖNKALNIO GALERIJA

09 04-2013 04 29 d. Elenos Nonos Zavadskienėsparoda “Dailininkų portretai”LIETUVOS NACIONALINĖ UNESCO KOMISIJOSPARODŲ SALĖ10 25-11 27 d. Birutės Nomedos Stankūnienės tapybos darbų paroda “Būti savimi”VILNIAUS VAIKŲ IR JAUNIMO MENO GALERIJA11 15-12 04 d. Paroda “Žinutė ateičiai”

GALERIJA “MENO NIŠA”10 30-11 27 d. Romualdo Balinsko tapybos paroda“Atsiradimai”LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKA10 25-11 30 d. Klubo “13 ir Ko” ir RespublikinėsVilniaus psichiatrijos ligoninės bendruomenės psichiatrijos skyriaus paveikslų paroda “Pasaulis,kokį matau”GALERIJA “VARTAI”

11 15-21 d. Richardo Shofieldo fotoprojektas “Half Life”11 06-12 08 d. Alyson Shotz paroda “Intervalas”11 06-12 08 d. Ievos Mediodia paroda “Tuštumossimuliakrai”11 06-12 08 d. Paroda “Art Scape”VILNIAUS DAILĖS AKADEMIJOS TEKSTILĖSGALERIJA “ARTIFEX”11 06-12 01 d. Vitaliaus Čepkausko personalinėparoda “Raštas”GALERIJA “KAIRĖ-DEŠINĖ”11 06-24 d. Tarptautinė ekslibriso paroda-konkur-sas “Kristijonui Donelaičiui - 300”VDU EKSPOZICIJŲ SALĖ “TITANIKAS”

11 09-12 01 d. Ray Bartkaus paroda “Tapybos pabaiga”

VILNIAUS MOKYTOJŲ NAMŲ GALERIJA “KORIDORIUS”11 14-30 d. Vilniaus teritorinių kasų ir Vilniaus vai-kų ir jaunimo meno galerijos organizuota paroda-konkursas sveikos gyvensenos tema “Gyventi svei-kai moko vaikai”BAŽNYTINIO PAVELDO MUZIEJUSNuo 11 20 d. Paroda “Lukiškių Dievo Motina. Kadbūtų atvilgytos sudiržusios širdys...”

KAUNASM.ŽILINSKO DAILĖS GALERIJA10 19-12 02 d. Šiuolaikinio Japonijos meno paroda“Kelias į ateitį: naujasis Japonijos menas”11 08-12 09 d. Saadia Bahat skulptūrų paroda “Po69 metų”NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖSMUZIEJUS10 11-11 25 d. 4-osios tarptautinės akvarelės bie-nalės “Baltijos tiltai” atrankinė-konkursinė paroda“Sąsajos”KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJANuo 10 31 d. Aleksandro Ostašenkovo fotografijosparoda “Mirties sodas” bei Bronės Neverdauskie-nės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės instaliacija“Absoliuti lygybė”FLUXUS MINISTERIJA11 02-12 02 d. Igno Maldžiūno fotografijų paroda“China. 1/5”VIENOŽINSKIO MENŲ FAKULTETO GALERIJA11 08-24 d. Stiklo menininkų Artūro Rimkevičiaus,Sigitos Grabliauskaitės, Valdos Verikaitės, Audro-nės Andrulevičienės kūrinių paroda “Keturi, įkvėptiBornholmo”KERAMIKOS MUZIEJUS

11 16-12 16 d. Meninio stiklo dailininkės SigitosGrabliauskaitės personalinė paroda “Stiklo Testas”

11 09-12 16 d. Edukacinė keramikos paroda“Pradžių pradžia”A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲMUZIEJUS11 15-12 16 d. Arūno Vaitkūno (1956-2005) paro-da “Piešiniai”RYŠIŲ ISTORIJOS MUZIEJUS11 16-12 11 d. Medos Norbutaitės tapybos darbų paroda

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS GALERIJA11 09-28 d. Dailininkės Akvilės Zavišaitės (1962-1991) tapybos parodaKLAIPĖDOS GALERIJOS MADOS IR GROŽIOCENTRAS “HERKUS”11 07-12 04 d. Vilniaus ir Kauno skulptorių apžvalgi-nė mažosios skulptūrinės plastikos paroda “Mainai”PRANO DOMŠAIČIO GALERIJA

2011 10 12-2012 12 31 d. Paroda “Arbit Blatas. Sugrįžimas į Tėvynę”Iki 2012 11 26 d. Galerija kviečia dalyvauti parodo-je konkurse “Mano prakartėlė”KLAIPĖDOS KULTŪRŲ KOMUNIKACIJŲ CENTRAS02 09-12 31 d. N. ir M.Bumblių projektas “Supermedija”09 28-11 25 d. “Prestižas: šių dienų fantasmagorija”KLAIPĖDOS ETNOKULTŪROS CENTRAS11 16-12 21 d. Tautodailininkės Eglės Pečiurienėsriešinių parodaKLAIPĖDOS FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 16-12 14 d. Mindaugo Ažušilio fotografijų paro-da “Happiness in Lithuania”

ŠIAULIAIDVIRAČIŲ MUZIEJUS04 06-12 30 d. Edukacinė paroda “Saugus vaikas -nesaugiame pasaulyje”

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO KRAŠTOTYROS MUZIEJUSParoda “Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio”.Veiks iki 2013 07 31 d.DAILĖS GALERIJALaimutės Onos Gudaitienės tekstilės darbų paroda,skirta 70-mečiui paminėti. Veiks iki 11 25 d.11 07-25 d. Paroda “Aukštaitijos dailė 012 / Perpetum mobile”PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IRSĄJŪDŽIO MUZIEJUS11 09-2013 03 02 d. Odetos Tumėnienės-Bražėnienės karpinių ir linoraižinių paroda “Mano Lietuva”FOTOGRAFIJOS GALERIJA11 14-12 02 d. Indrės, Algirdo ir Liudos Jonušių fotoakcija “Mūsų”

PALANGAPALANGOS GINTARO MUZIEJUS05 25-12 31 d. Paroda “Maironis ir Palanga”Nauja gintaro ekspozicija ir atkurti istoriniai Tiškevičių rūmų interjerai

DRUSKININKAIM.K.ČIURLIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS10 25-12 06 d. Gražinos Didelytės (1938-2007)paroda “Bet amžiai bėga...”

ANYKŠČIAISAKRALINIO MENO CENTRAS

Nuo 11 19 d. Vieno žymiausių XX a.Lietuvos dailininkų Kazio Šimonio darbų paroda(iš Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejausfondo)

VILNIUSLIETUVOS NACIONALINĖ FILHARMONIJA

21 d. 19 val. Senosios muzikos koncertas “Kantatosapie išduotą meilę”. Dalyvauja Ghislieri kolegijoskonsortas (Italija), solistė Emanuela Galli (sopra-nas, Italija)22 d. 19 val. Fortepijono rečitalis. Dalyvauja EvgeniBozhanov (fortepijonas, Bulgarija)24 d. 19 val. Orkestro muzikos koncertas. DalyvaujaLietuvos kamerinis orkestras, solistai Džeraldas Bid-va (smuikas), Gianluca Littera (lūpinė armonikėlė,Italija). Dirigentas George Tchitchinadzė (Gruzija)VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI23 d. 19 val. Koncertuoja saksofono romantikasPetras Vyšniauskas24 d. 18 val. Kamerinis koncertas “Skambantys vėjai”.Dalyvauja Lietuvos valstybinio simfoninio orkestromedinių ir varinių pučiamųjų instrumentų grupėsVILNIAUS MOKYTOJŲ NAMAI24 d. 16 val. Vilniaus mokytojų namų mokytojo Ba-lio Petrulionio Turistų klubo sezono uždarymo va-karas. Dalyvauja Adomynės laisvalaikio centro folk-loro ansamblis “Jara”, laisvalaikio centro moterųvokalinis ansamblis “Aluotėlė”ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA21 d. 19 val. Koncertuoja Ieva Narkutė su grupe23 d. 19 val. “Šaukiniai Maironiui”. Dalyvauja Vil-niaus miesto savivaldybės choras “Jauna muzika”.Dirigentas Vaclovas Augustinas24 d. 11 val. XIII-asis respublikinis fortepijoniniųansamblių festivalis “Šokių pasaulyje”LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. DalyvaujaStanislovas Straševičius (birbynė), Vaida Rudzins-kaitė (akordeonas), Nadežda Ochrimenko (smui-kas), Svajūnas Urnikis (fortepijonas) ir kt.22 d. 18 val. Koncertuoja LMTA Džiazo katedrosstudentai24 d. 10 val. Respublikinis pianistų-koncertmeiste-rių konkursas. 1 dienaKONCERTŲ SALĖ PIANO.LT

22 d. 19 val. Koncertuoja “Free Talinn Trio” ir LiudasMockūnas

23 d. 19 val. Koncertuoja grupė “Akvarium”25 d. 19 val. Koncertuoja Petras Geniušas (fortepi-jonas), Eugenijus Kanevičius (kontrabosas) ir Vladi-miras Tarasovas (perkusija)PRAMOGŲ ARENA23 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus MeladzėSIEMENS ARENA24 d. 11, 15, 19 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

KAUNASKAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA21 d. 18 val. Kamerinės muzikos vakaras. DalyvaujaViktor Palej (obojus) ir Šarūnas Meškys (fortepijonas)22 d. 18 val. Koncertas “Su meile apie meilę”. Daly-vauja Inga Jankauskaitė (vokalas) ir Aurelijus Glo-bys (gitara)23 d. 18 val. Koncertuoja Kauno miesto simfoninisorkestras, solistė Rita Novikaitė. Dirigentas KeithBurstein (Anglija)24 d. 17 val. Kamerinės muzikos vakaras. DalyvaujaNicholas Jones (violončelė, Didžioji Britanoja), Dai-va Stulgytė (fortepijonas) ir Girdutis Jakaitis (altas)KAUNO ŽALGIRIO ARENA

21 d. 20 val. Koncertuoja Valerijus Meladzė

KLAIPĖDAKLAIPĖDOS KONCERTŲ SALĖ23 d. 18 val. Koncertas “Marių klavyrų aidai”. Daly-vauja Klaipėdos kamerinis orkestras ir Petras Ge-niušas (fortepijonas). Dirigentas Vytautas Lukočius25 d. 12 val. Koncertas “Kaip šarka ir pelėdžiukasdūdų klausė”. Dalyvauja Linas Zubė (aktorius), Klai-pėdos brass kvintetasKLAIPĖDOS ŠVYTURIO ARENA24 d. 19 val. “Small stories of A BIG City”. Ledo šousu 12 čempionų

ŠIAULIAIŠIAULIŲ KULTŪROS CENTRAS23 d. 18 val. Radži koncertas “Mano didelės storosčigoniškos vestuvės”ŠIAULIŲ ARENA21 d. 18.30 val. Auksinis Sankt Peterburgo cirkas

PANEVĖŽYSPANEVĖŽIO BENDRUOMENIŲ RŪMAI21 d. 18 val. Anekdotų grandų turas per Lietuvą“Mūšis be taisyklių”. Dalyvauja A.Orlauskas, R.Ši-lanskas, R.Bingelis, A.Karpavičius, humoro grupė“Alergija”22 d. 18 val. Irūnos ir Mariaus Jampolskio koncertas

Koncertai

Parodos

“Ramybòs nerimas„ -‰e‰toji aktoròs Doloresos Kazragytòs

autobiografini˜ esò knyga. Apie laukianãius Anapus ir esanãius ‰alia,

apie gyvenimà teatre ir teatrà gyvenime,apie Dievà, meil´, mirt∞ - be patoso,

nemoralizuojant, su ‰viesia i‰mintimi,leidÏianãia promaÏà kaimotrobos langel∞pamatyti visàpasaul∞.

“Raudoni sandaliukai„ -septintoji DoloresosKazragytòs autobiografinòseseistikos knyga. Tai atvirumu kerintis

aktoròs Ïvilgsnis ∞ save, dviej˜ esybi˜ - senstanãio kno irsenatv´ neigianãios sielos, gyvenimo patirties ∞sitvòrusioproto ir vilties ie‰kanãios ‰irdies dialogas. Apie kà autoròkalba su savimi ir skaitytoju? Apie maÏus kasdienybòs stebuklus, susitikimus su Lietuvos miest˜ ir miesteli˜Ïmonòmis, gr∞Ïimà ∞ teatrà - repeticijas naujame spektakly-

je, vienatvòs lides∞ ir palaimà, abejones ir tikòjimà,padedant∞ nepalÏti pasirinkimo kryÏkelòje. Apie tai, kad

susitaikyti nerei‰kia pasiduoti.

SODYBOS, SKLYPAI

PARDUODABUAB “Korys” parduoda žemės sklypą,un. Nr. 0101-0162-0607, esantį: Dobro-volės k., Vilniaus m. Kreiptis telefonu 8 678 81 730. Užs. R-651

36,6 ha bendro ploto žemės ūkio paskir-ties sklypus Prienų r., Stakliškių kaime (1 ha kaina - nuo 6000 Lt). Tel. (8 5) 278 9238.

Nuo 6 a iki 7 a dydžio sklypus namų statybai prie Kauno marių, Vaišvydavoje,Kadugių g. (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

Trakų r., prie plento Onuškis-Butrimonysžemės ūkio paskirties sklypus, miškus,parduotuvę, mechanines dirbtuves, gyvenamąjį namą, karvių fermą (kaina - sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

Sodybą Viesų k., prie Širvintos upės (5 kmnuo Širvintų, Ukmergės link, yra 4,08 hažemės, gyvenamasis namas, ūkiniai pasta-tai, šulinys, šalia asfaltuotas kelias, netoliparduotuvė, kaina - sutartinė). Tel. (8 5) 273 2008.

PERKAMišrų mišką visoje Lietuvoje. Už brangų -moka brangiai. Tel. 8 640 39 920.

Įvairų mišką (be tarpininkų). Gerai moka,atsiskaito iš karto. Tel. 8 627 66 063.

TRANSPORTO PRIEMONĖSPARDUODA

Antikvarinį, 1967 m. laidos GAZ-21 US“Volga” (labai geros būklės, ruoštas eks-portui), arba keičia. Tel.: (8 315) 40 633, 8 680 99 978.

AUTOMOBILIŲ REMONTASKokybiškai iš odos ir veliūro siuvame au-tomobilių sėdynių užvalkalus. Taisome,keičiame suplyšusius salonų, sėdynių ap-mušalus. Tel.: (8 5) 231 8014, 8 676 34 662.

AUTOMOBILIŲ DALYS

PARDUODAGAZ-63 galinį tiltą su ratais ir buldozerioDT-75 peilį Alytaus r., Butrimonyse (kaina- sutartinė). Tel. 8 672 31 568.

GYVŪNAI, GALVIJAI

PARDUODAAuksaspalvių retriverių veislės kalytę(skiepyta, turi LKD kilmės dokumentus).Tel. 8 672 31 407, info@vilnoja.com

LEIDINIAIPARDUODA

Visų firmų lengvųjų automobilių bei sunk-vežimių eksploatacijos bei remontožinynus, specializuoto remonto literatūrąautoservisams. Išrašo sąskaitas. Atveža.Tel.: (8 41) 39 21 99, 8 645 91 194.

MEDICINOS PASLAUGOS

Teismo medicinos profesorius konsultuoja,atlieka tyrimus, nustato tėvystę, sveikataipadarytą žalą. Tel.: (8 5) 278 8403.

IEŠKO DARBO

Ekonomiką studijuojanti trečiakursė ieškoadministracinio darbo, susijusio su ūkine ko-mercine veikla, logistika. Tel. 8 651 62 085.

PASLAUGOS

Dirbu santechnikos darbus, suteikiu ga-rantiją. Dirbu greitai ir kokybiškai. Tel. 8 671 97 597

Taisau televizorius namuose. Konsultuoju,derinu ir t.t. Vilnius, tel.: (8 5) 241 2501.

Prijungia, taiso automatines skalbykles. Su-teikia garantiją. Konsultuoja įsigyjant naują,su transportavimo defektais arba naudotąbuitinę techniką. Tel.: (8 5) 230 0203.

PRANEŠIMAIDingusį Kauno kolegijos diplomą Nr. KKB 002753, išduotą Ryčiui Petraičiui2009 06 19, laikyti negaliojančiu.

Klasifikuoti skelbimai 212012 11 21Lietuvos žinios

Informuojame, kad dėl atrankos dokumentuose įsivėlusių techninių klaidų Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 10 22 galutinė atrankosišvada Nr. (38-4)-VR-1.7-1525 dėl UAB “Bionovus” biomase kūrenamos jėgainėsstatybos poveikio aplinkai vertinimo pakeista 2012 11 09 galutine atrankos išva-da Nr. (38-4)-VR-1.7-1751.

Dienraščiuose 2012 11 03 ir 2012 11 05 bei seniūnijos skelbimų lentoje skelbto prane-šimo turinys ir išvada nepasikeitė. Užs. R-647

Pranešimas apie UAB “VELO turtas” reorganizavimą

Uždaroji akcinė bendrovė “VELO turtas”, kuriosbuveinė registruota adresu: Ateities g. 1F, Vil-niaus m. sav., Vilniaus m., kodas 302424036, in-formuoja, kad yra parengtos atskyrimo sąlygos,pagal kurias:1. Atskyrime dalyvaujantis juridinis asmuoBendrovės pavadinimas: uždaroji akcinė bend-rovė “VELO turtas”.Bendrovės teisinė forma: uždaroji akcinė bend-rovė.Bendrovės buveinė: Ateities g. 1F, VilniusBendrovės kodas: 302424036.Registras, kuriame kaupiami ir saugomi duo-menys apie bendrovę: Lietuvos Respublikos ju-ridinių asmenų registrasBendrovės įstatinis kapitalas:170 000 Lt.Apmokėtas įstatinis kapitalas: 170 000 Lt2. Reorganizavimo būdas2.1. Pagal atskyrimo sąlygas nuo UAB “VELO tur-tas” bus atskiriama dalis turto, teisių ir pareigų,ir naujai įkuriama bendrovė UAB “K Valda”.2.2. Pasibaigiančių juridinių asmenų po reorga-nizavimo nėra.

2.3. Po atskyrimo tęsiantis veiklą juridinis asmuo:UAB “VELO turtas”.2.4. Po atskyrimo sukuriamas naujas juridinis as-muo: UAB “K Valda”, uždaroji akcinė bendrovė,kurios buveinė bus registruota adresu: Ateities g.1F, Vilnius, įmonės kodas bus suteiktas LietuvosRespublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistra-vus juridinį asmenį.3. Teisių ir pareigų perėjimo momentasDalis UAB “VELO turtas” turto, teisių ir pareigų per-duodami po atskyrimo sukuriamam naujam juri-diniam asmeniui UAB “K Valda” bei perduodamisandoriai įtraukiami į UAB “K Valda” buhalterinęapskaitą nuo UAB “K Valda” įregistravimo LietuvosRespublikos juridinių asmenų registre dienos, jei-gu imperatyvios Lietuvos Respublikos įstatymonormos ir atskyrimo sąlygos nenumato kitaip.4. Susipažinimas su dokumentaisSu dokumentais, susijusiais su atskyrimu (CK2.96 str. 4 d.), galima įstatymu nustatyta tvarkasusipažinti po šio pranešimo paskelbimo atvy-kus į UAB “VELO turtas” buveinę esančią adresu:Ateities g. 1F, Vilnius.Direktorius Petras Jarašūnas Užs. R-649

Informacija apie projekto “Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė - Nida ruožo nuo 35,90 iki 45,53 km rekonstravimas”

atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, Vilnius LT-03109, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609.

2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.167 Smil-tynė - Nida ruožo nuo 35,90 iki 45,53 km rekonstravimas.

3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: numatomas rekonstruoti valstybinės reikšmės kraš-to kelio Nr. 167 Smiltynė - Nida ruožas nuo 35,90 iki 45,53 km yra Neringos savivaldybėje,Klaipėdos apskrityje.

4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai:LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento priimta 2012 11 16 raštu Nr. (4)-LV-3572 atrankos išvada: Lietuvos automobilių kelių direkcijosprie Susisiekimo ministerijos planuojamai ūkinei veiklai - valstybinės reikšmės krašto kelioNr. 167 Smiltynė - Nida ruožo nuo 35,90 iki 45,53 km rekonstrukcija - poveikio aplinkai ver-tinimas neprivalomas.

5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūki-nę veiklą: Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiausg. 36/2, 207 kab., Vilnius LT-03109, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609; darbo dieno-mis nuo 9.00-12.00 val. ir 13.00-16.00 val., terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

6. Kam ir kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą: LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Birutės g. 16, LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52; terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo.

7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais:Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, J.Basanavičiaus g. 36/2, Vilnius LT-03109, tel. (8 5) 232 9600, faks. (8 5) 232 9609; UAB “Tiltų ekspertų centras” T.Ševčenkos g. 16A/Vytenio g. 14, Vilnius LT-03111, tel. (8 5) 210 5318, faks. (8 5) 234 3002; LR Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Birutės g. 16,LT-91204 Klaipėda, tel. (8 46) 46 64 53, faks. (8 46) 46 64 52; terminas - 20 darbo dienų nuo šio skelbimo. Užs. R-650

SKELBIMAS APIE ORGANIZUOJAMĄ DARBŲ PIRKIMĄUAB “Varėnos pienelis”

(įmonės kodas 300076289), projekto “Leduoto vandens kompresorinės modernizavimas mažinant aplinkos taršą” (toliau - Projektas) įgyvendinimui

SKELBIA KONKURSĄLeduoto vandens kompresorinės ir susijusių įrenginių montavimo darbams, įskaitant ir įrenginiųtiekimą, pirkti. Pirkimas skirtas pastatyti naujus leduoto vandens kompresorinės įrenginius ir pri-jungti juos prie esamų vamzdynų gamybiniame ceche. Pirkimas į atskiras pirkimo dalis neskaido-mas, pasiūlymai turi būti teikiami visai numatytų darbų apimčiai.UAB “Varėnos pienelis” teiks Projekto paraišką siekiant gauti Lietuvos aplinkos apsaugos investi-cijų fondo paramą Projekto įgyvendinimui. Pirkimas vykdomas vadovaujantis Ūkio subjektų, ku-rie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimųvykdymo ir priežiūros tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. D1-762.Pirkimo dokumentus galima gauti pateikus laisvos formos prašymą adresu: J.Basanavičiaus g. 52,LT-65210 Varėna, Lietuva, pirkimo dokumentams gauti (prašymai pirkimo dokumentams gauti prii-mami iki 2012 12 04). Pirkimo dokumentai elektronine forma tiekėjui patiekiami per 5 darbo die-nas nuo prašymo gavimo dienos.Kontaktinis asmuo pirkimo klausimais vykdantysis direktorius Kęstutis Izokaitis, tel. 8 682 20 690,faks. (8 310) 51 721, el. p.: kestutis.i@zaibas.lt.Pasiūlymas turi būti pateiktas iki 2012 m. gruodžio 21 d. 10 val. 00 min. Lietuvos laiku. Užs. LM-3531

Lietuvos žiniosw w w . l z i n i o s . l t

Nacionalinis dienra‰tis

reklama@lzinios . l tTel.: 249 2165

VILNIUSFORUM CINEMAS VINGISAPGAULINGA AISTRA (trileris)21, 22 d. 11.30, 14, 16.30, 19, 21.30 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)21, 22 d. 15.30, 18.15, 20.45 val.30 ŠIRDIES DŪŽIŲ (komedija)21, 22 d. 13, 15.45, 18.30, 21 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)21, 22 d. 11, 12.15, 13.45, 15, 16.30, 18.15, 19.15,21, 22 val.

ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (3D, komedija)21, 22 d. 11.50, 14.40, 15.30, 17.20 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)21, 22 d. 11, 13.15, 18 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)21 d. 20.40 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)21 d. 11.15, 14.15, 17.45, 20.15, 21.15 val.; 22 d.11.15, 14.15, 17.45, 21.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)21, 22 d. 21.20 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)21, 22 d. 14.30. 16.50, 18.15 val.PRAGARAS ROJUJE (drama)21, 22 d. 16, 21.10 val.PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)21, 22 d. 13.50, 18.45 val.LAUKINIAI (komedija)21, 22 d. 18.45 val.Į ROMĄ SU MEILE (romantinė komedija)21, 22 d. 16.15, 21.30 val.SKALVIJAREPRIZA (drama)21 d. 17 val.TĖVAS (dokumentinis filmas)21 d. 19 val.BALSAI (trileris)21 d. 20.10 val.; 22 d. 20.40 val.IGRUŠKI (dokumentinis filmas)21 d. 22 val.PASAKA

PABANDOM IŠ NAUJO (komedija)21 d. 17 val.; 22 d. 16.30 val.ATOSTOGOS PRIE JŪROS (komedija)21 d. 17.30 val.; 22 d. 16 val.360 LAIPSNIŲ: MEILĖS IR NUODĖMIŲ RATU (drama)21 d. 19 val.; 22 d. 18.30 val.KINO VAKARAI SU IZOLDA21 d. 19 val.KELYJE (komedija)21 d. 20 val.; 22 d. 20.30 val.

POKALBIAI RIMTOMIS TEMOMIS (dokumentinis filmas)21 d. 21 val.; 22 d. 15 val.JOS (dokumentinis filmas)21 d. 21.15 val.; 22 d. 18.15 val.OZO KINO SALĖKELIONĖ Į VANDENYNO GELMES. SUGRĮŽIMAS (dokumentinis filmas)21 d. 16 val.7 DIENOS IR NAKTYS SU MARILYN MONROE (drama)21 d. 18 val.MULTIKINOTĖVAS (dokumentinis filmas)21 d. 19.15 val.

VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)21, 22 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 17.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (animacinis filmas)21, 22 d. 10.15, 11.30, 13.45, 15.30, 18.45 val.SEPTYNI PSICHOPATAI (komedija)21, 22 d. 19.30, 22 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)21 d. 11, 12, 13.30, 14.30, 16.15, 18.45, 20, 21.30 val.ASTERIKSAS IR OBELIKSAS JOS DIDENYBĖSTARNYBOJE (komedija)21 d. 10.30, 12.45, 17.15 val.; 22 d. 10.30, 12.45,15, 17.15 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)21 d. 21.30 val.; 22 d. 19.15, 21.30 val.GRĖSMINGAS (siaubo trileris)21, 22 d. 19.30, 21.50 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)21 d. 14.30, 19, 21 val.; 22 d. 14.30, 12.20, 16, 19, 21 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)21, 22 d. 10.15, 12.15, 17.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)21 d. 11.30, 13.30, 15.45 val.; 22 d. 11.15, 13.15,15.15, 17.15 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (drama)21, 22 d. 22 val.

KAUNASCINAMONBRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)21 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45 val.;22 d. 10.45, 13.15, 15.45, 18.15, 19.15, 20.45,21.45 val.SVIESTAS (komedija)21, 22 d. 14, 18 val.APGAULINGA AISTRA (trileris)21 d. 21.45 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)21, 22 d. 13.10, 15.15, 17.15 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)21, 22 d. 12.30, 15.30, 18.30, 21.30 val.

GRĖSMINGAS (siaubo trileris)21, 22 d. 20 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)21, 22 d. 22.15 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)21, 22 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.45, 19 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (3D, animacinis filmas)21, 22 d. 11.10 val.LAUKINIAI (komedija)21, 22 d. 21 val.DŽOKAS (animacinis filmas)21, 22 d. 12 val.KITA SVAJONIŲ KOMANDA (dokumentinis filmas)21, 22 d. 16 val.

KLAIPĖDAFORUM CINEMASMEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)21 d. 11, 15.45, 20.45 val.; 22 d. 11, 15.45 val.PAGROBIMAS 2. NEIŠVENGIAMAS KERŠTAS (trileris)21, 22 d. 13.30, 18.30 val.DEBESŲ ŽEMĖLAPIS (drama)22 d. 20.30 val.FESTIVALIS “SCANORAMA 2012”22-25 d.APGAULINGA AISTRA (trileris)21, 22 d. 18, 21.15 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)21, 22 d. 10.30, 11.45, 13.15, 14.30, 16, 17.15,18.45, 20.15, 21.30 val.VĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI 2 (3D, animacinis filmas)21 d. 10.15, 15.30 val.; 22 d. 10.15, 13, 15.30 val.007 OPERACIJA SKYFALL (trileris)21, 22 d. 10.45, 14.15, 17.45, 21 val.KAZINO APIPLĖŠIMAS (trileris)21 d. 20.30 val.MONSTRŲ VIEŠBUTIS (animacinis filmas)21 d. 13.45, 16.15, 18.15 val.; 22 d. 13.45 val.

ŠIAULIAI ATLANTIS CINEMASDOLBY DIGITAL 3DVĖŽLIUKO SEMIO NUOTYKIAI (animacinis filmas)21, 22 d. 11.40, 13.20 val.

DŽOKAS (animacinis filmas)21, 22 d. 10 val.BRĖKŠTANTI AUŠRA. 2 DALIS (fantastinis nuotykių filmas)21, 22 d. 15, 17.10, 19.20, 21.30 val.I SALĖKARALIŠKA DRĄSA (animacinis filmas)21, 22 d. 11.45, 13.30 val.PARANORMANAS (animacinis filmas)21, 22 d. 10 val.MEILĖ YRA VISKAS, KO REIKIA (komedija)21, 22 d. 15.15, 21.15 val.Į ROMĄ SU MEILE (komedija)21, 22 d. 17.25 val.PABANDOM IŠ NAUJO (drama)21, 22 d. 19.20 val.

2012 11 21Lietuvos žinios22 TV programos

TREČIADIENIS 21 D.

LRT televizija.6.00 “Labas rytas, Lietuva”9.00 “Kobra 11” (k.) N-710.00 “Prisikėlęs faras” (k.) N-711.00 “LRT aktualijų studija”.

Tiesioginė laida12.00, 12.30, 13.05, 14.05

“Laba diena, Lietuva”.Tiesioginė laida

12.20 Žinios13.00, 14.00 LRT radijo žinios14.40 Žinios15.00 “Hartlando užuovėja”16.00 “Kobra 11” N-717.00 “Viena byla dviem” N-718.15 “Šiandien” (su vertimu

į gestų kalbą)18.50 “Prisikėlęs faras” N-719.45 “Rojus Lietuvoj”20.25 Loterija “Perlas”20.30 Panorama21.15 “Stilius”. Veidai21.45 “Teisė žinoti”22.00 Loterija “Perlas”22.05 “Teisė žinoti”. Laidos tęsinys22.45 “Garsiausios pasaulio

kapinės”. Niujorko Vudlono kapinės

23.25 Vakaro žinios23.40 “Rojus Lietuvoj” (k.)0.10 “Stilius”. Jausmai (k.)

LNK 6.15 Dienos programa6.20 “Agentas Šunytis”6.50 “Mažieji Tomas ir Džeris”7.20 “Madagaskaro pingvinai” (k.)7.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” (k.) N-78.50 “24 valandos” (k.) N-7

9.45 “Būk mano meile!” (k.)10.45 “Auksinis gramofonas” (k.)12.40 “Kitas!” N-713.10 “iKarli”13.40 “Madagaskaro pingvinai”14.15 “Tomas ir Džeris”14.50 “Volkeris, Teksaso

reindžeris” N-715.55 “Būk mano meile!”17.00 “Labas vakaras, Lietuva”17.45 “24 valandos”18.45 Žinios19.19 “KK2” N-719.55 “Diagnozė: Seimas”20.55 “Karamelinės naujienos” N-721.30 “Dviračio šou”22.00 Žinios22.25 “Kriminalinė Lietuva”22.35 “Azartiniai žaidimai” N-140.50 “V. Vizitas” N-71.45 “Įstatymas ir tvarka. Specia-

liųjų tyrimų skyrius” N-7

TV36.30 “Teleparduotuvė”6.45 “Simpsonai”7.15 “Nauja diena”8.00 “Nusivylusios namų

šeimininkės”9.00 “Meilės sūkuryje”10.00 “Naisių vasara”11.00 “Beatos virtuvė”12.00 “Ką manai?”13.00 “Akistata”13.40 “Juodoji skylė”14.10 “Drakonų medžiotojai”14.40 “Skunk Fu”15.10 “Ančiukas Donaldas

ir draugai”15.40 “Simpsonai”

16.10 “Meilės prieglobstis”17.10 “Drąsi meilė”18.10 “Naisių vasara”18.45 TV3 žinios19.20 “Akistata”20.00 “Motina ir sūnus”20.30 “Be komentarų”21.00 “Moterys meluoja geriau”21.35 TV3 vakaro žinios22.00 “Vikingų loto”22.05 “Daktaras Hausas”23.05 “CSI Niujorkas”0.05 “Žmogžudystė”1.00 “Lėlių namai”1.55 “Įstatymas ir tvarka.

Nusikalstami kėslai”

BTV6.29 Programa6.30 “Televitrina”7.00 “Muchtaro sugrįžimas” (k.) N-78.00 “Užkalnio 5” (k.) N-79.00 “Prajuokink mane” (k.) N-710.00 “Svotai” (k.) N-711.00 “Raudonas dangus” (k.) N-712.00 “Jūrų velniai” (k.) N-713.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-714.00 “Liejyklos gatvė” (k.) N-715.00 “Raudonas dangus” N-716.00 “Kalbame ir rodome” N-717.00 “Muchtaro sugrįžimas” N-718.00 Žinios18.25 “Liejyklos gatvė” N-719.25 “Auksarankiai” N-720.00 Žinios20.25 “Taip. Ne”21.25 “Sąmokslo teorija” N-722.25 “Mentai” N-723.25 “Jūrų velniai” (k.) N-70.25 “Liejyklos gatvė” (k.) N-71.25-5.59 “Bamba” S

TV1 7.10 Dienos programa 7.50 “Mano draugė beždžionėlė”8.15 “Betmeno nuotykiai” 8.40 “Džekio Čano nuotykiai”9.05 “Supermeno nuotykiai” 9.30 “Keisti Blynelio Džekonutikimai” 10.00 “San Francisko raganos I” N-7 11.00“Naujieji Robino Hudo nuotykiai” 12.00 “Širdies balsas”13.00 “Keršto bučiniai” N-7 14.00 “Meilės miestas”15.00 “Teleparduotuvė” 15.30 “Drakonų kova Z” N-716.30 “Juokingiausi netyčiukai” 17.00 “Didžiojo sprogi-mo teorija” N-7 17.30 “Pasaulio virtuvė” 18.00“Purpurinis deimantas” N-7 19.00 “Langai” N-7 20.00“Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai” N-7 21.00Veiksmo f. “Kautynės mažajame Tokijuje” N-7 22.35 “Už-ribis” N-7 23.35 “Pasitikėk manim” N-7 0.35 “NaujiejiRobino Hudo nuotykiai” (k.)

LRT kultūra8.00 “Odisėjo klajonės” 8.30 “Gimtoji žemė” 9.00“Labas rytas, Lietuva” (k.) 11.30 “Gintarinės batutosmeistrai”. Gintaras Rinkevičius (k.) 13.00 “Posūkiai suViktoru Gerulaičiu” (k.) 13.30 “Kultūra”. Poetas Algi-mantas Baltakis (k.) 13.50 “Muzikos pasauliožvaigždės”. Skandinaviškas eskizas (k.) 14.15 AtviraLietuvos universitetų žinių lyga “Lyderiai” 15.00 “Ta-patybės labirintai” (k.) 15.30 “Laba diena, Lietuva”(k.) 17.45 “Kultūrų kryžkelė”. Rusų gatvė 18.00 Reži-sieriaus E.Nekrošiaus 60-mečiui. “Laiko portretai”.E.Nekrošiaus pasaulis. 1 d. 18.30 Muzikologės I.Mikšy-tės 85-mečiui. “Mūsų Kipras” 19.00 Europos taurėskrepšinio turnyro rungtynės. “Prienai” - “CEZ Basket-ball Nymburk” (Čekija) 20.50 J.Meko filmųretrospektyva. “Karinis kalėjimas”. “Apdovanojimoįteikimas Andy Warholui”. “Time” ir “Fortune” Vietna-mo kronikos” 22.15 Drama “Undinė” N-14 0.20Panorama (k.)

TV6 9.30 “Adrenalinas” 10.00 “Topmodeliai” 11.00“Kobra 11” 12.00 “Aferistas” 13.00 “Vedęs ir turi vai-kų” 14.00 “Rezidentai” 14.30 “Teleparduotuvė”

15.00 “Topmodeliai” 16.00 “Vampyrų žudikė”17.00 “Kobra 11” 18.00 “Aferistas” 19.00 “CSI kri-minalistai” 20.00 “Vedęs ir turi vaikų” 21.00“Rezidentai” 21.35 UEFA Čempionų lygos rungty-nės. “FC Dynamo Kyiv” - “Paris Saint-Germain FC”.Tiesioginė transliacija 23.40 Europos pokerio turas0.45 “6 kadrai” 1.15 “Stivenas Sigalas. Įstatymų ser-gėtojas” 2.15 “CSI kriminalistai”

Lietuvos ryto TV6.10 Programa 6.30 “Ryto reporteris” 9.15 Amerikosmuzikos apdovanojimai 2012 12.00 “Lietuvos diena”13.00 “Padūkėlis Eliotas” 13.20 TV parduotuvė 14.00“Negaliu tylėti” 15.00 Žinios 15.10 “Pašėlę TV pokštai”N-7 15.45 Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 1 d.N-7 16.00 Žinios 16.10 Dok. f. “Asmeninis Stalino gy-venimas”. 1 d. tęsinys N-7 17.00 Žinios 17.20 “Lietuvatiesiogiai” 18.00 Žinios 18.45 “Negaliu tylėti” 19.45Dok. f. “Asmeninis Stalino gyvenimas”. 2 d. N-7 21.00“Reporteris” 21.55 “Lietuva tiesiogiai” 22.30 “Negaliutylėti” 23.30 “Reporteris”

Balticum Auksinis7.00 Komedija “Pažadėk man!” N-7 9.05 Animac. f.“Iliuzionistas” 11.00 Komedija “Žmonos maištas” N-713.00 Komedija “Tarnybinis romanas. Dabartiniai lai-kai” 15.00 Komedija “Ekstraktas” N-7 17.00 Fantastinisf. “Konanas Barbaras” N-7 19.00 Drama “Apokalipto”N-7 21.15 Drama “Kalėdų namelis” 23.00 Komedija“Prancūziška apgaulė” 1.00 Trileris “Žaidėjas” S

Viasat Sport Baltic 10.55 “Futbol Mundial” žurnalas 11.25 Futbolas.UEFA Čempionų lyga. “Spartak” - “Barcelona” 13.15Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Valencia” - “Bayern”15.05 Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Juventus” -“Chelsea” 16.55 Ledo ritulys. KHL. “Ak Bars” - Rygos“Dinamo”. Tiesioginė transliacija 19.40 Tenisas. Barc-lays ATP pasaulio turo finalinio turnyro apžvalga20.40 “Formulė-1”. JAV GP lenktynių apžvalga 21.40

Futbolas. UEFA Čempionų lyga. “Manchester City” -“Real”. Tiesioginė transliacija 23.40 Futbolas. UEFAČempionų lyga. “Dinamo” - PSG 1.30 Futbolas. UEFAČempionų lygos dienos apžvalga

Eurosport9.30 Automobilių sporto apžvalga 9.45 Jojimo tur-nyrai 10.00 Visos sporto šakos 11.00 Šuoliai suslidėmis nuo tramplino 13.00 Visos sporto šakos14.00 Dailiojo čiuožimo turnyras Paryžiuje 15.00 Bi-liardo turnyras Bulgarijoje 16.00 Visos sporto šakos17.00 Šuoliai su slidėmis nuo tramplino 19.00 Visossporto šakos 20.30 Jojimo turnyrai 21.35 Golfo ap-žvalga 23.05 Buriavimo regatos 23.10 Visos sportošakos 23.30 Olimpinės žaidynės 0.00 Visos sportošakos 1.00 Biliardo turnyras Bulgarijoje

Discovery 7.25 Automobilių pardavėjai 8.15 Amerikietiškasmotociklas 9.10 Nedėkingas darbas 10.05 Mirtinaslaimikis 10.55 Privalau išgyventi 11.50 Kaip tai pa-gaminta? 12.40 Didžiosios statybos 13.35Automobilių lenktynės naktį 14.30 Automobiliųpardavėjai 15.25 Amerikietiškasis motociklas 16.20Mitų griovėjai 17.15 Nedėkingas darbas 18.10 Mir-tinas laimikis 19.05 Privalau išgyventi 20.00 Kaip taiveikia? 20.30 Kaip tai pagaminta? 21.00 Išgyveni-mo pamokos 22.00 Kova dėl Amazonės 23.00Svetimkūniai 0.00 Antžmogiai 1.00 Tikri aferistai

National Geographic9.00 Ryto programa 10.00 Inžinierių idėjos 11.00 Gy-venimas kalėjime 12.00 Didžiosios gamyklos 13.00Greiti ir įsiutę 14.00 Kengūrų išlikimas 15.00 Pavojin-giausi susitikimai 16.00 Didžiosios gamyklos 17.00Greiti ir įsiutę 18.00 Iš arti: rugsėjo 11-oji 19.00 Gyve-nimas kalėjime. Pasaulis be žmogaus 20.00 Pasauliopabaiga 21.00 Draudimai. Lytis 22.00 Kengūrų išliki-mas 23.00 Pasaulio pabaiga 0.00 Draudimai. Lytis1.00 Nakties programa

Kinas TeatrasVILNIUSNACIONALINIS OPEROS IR BALETO TEATRAS22 d. 18.30 val. “Karmen”

23 d. 18.30 val. “Graikas Zorba”NACIONALINIS DRAMOS TEATRAS21 d. 19 val. Mažojoje salėje. “Šitas vaikas”22 d. 19 val. Mažojoje salėje. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Atėjau, pamačiau, negalėjau, arba “Visiškas rudnosiukas”

22 ir 23 d. 19 val. Studijoje. “Namisėda”22 ir 23 d. 20 val. Dekoracijų dirbtuvėse. “Raudoni batraiščiai”JAUNIMO TEATRAS21 d. 18 val. “Strip Man Show - viskas apie vyrus”22 d. 18 val. “Kapinių klubas”23 d. 18 val. “Jei taip, tai šitaip”RUSŲ DRAMOS TEATRAS22 d. 18 val. “Ana Karenina”23 d. 18 val. “Prakeikta meilė”VILNIAUS MAŽASIS TEATRAS21 d. 18.30 val. VšĮ “Laimingi žmonės”. “Visu greičiu atgal!”22 d. 18.30 val. “Madagaskaras”23 d. 18 val. Lenkų teatro studija. “Lėlės mano tylios sesės”VILNIAUS “LĖLĖ”Mažoji salė23 d. 18.30 val. “Vilis”KEISTUOLIŲ TEATRAS21 d. 19 val. Andriaus Kaniavos ir sunkiosios muzikos orkestro “Musė” koncertas22 d. 11 val. “Nepaprasto orkestro koncertas”22 d. 19 val. “Švęsti kosmose ir tvarte”

23 d. 19 val. “Škac, mirtie, visados škac...”MENŲ SPAUSTUVĖ22 d. 15 ir 19 val. Kišeninėje salėje. Teatras “Atviras ratas”. “Brangioji mokytoja”

“DOMINO” TEATRAS21 d. 19 val. “Langas į parlamentą”22 d. 19 val. “DNR kodas”OSKARO KORŠUNOVO TEATRAS22 ir 23 d. 19 val. OKT studijoje. “Nuosprendis metamorfozė”

KAUNASKAUNO DRAMOS TEATRAS

21 d. 18 val. Ilgojoje salėje. “Palata”21 d. 18 val. Didžiojoje scenoje. Klaipėdos dramosteatras. “Saugokite florą”21 d. 19 val. Rūtos salėje. Kauno šokio teatras “Aura”. “Apie mus”22 d. 18 val. Rūtos salėje. “Apsivalymas”23 d. 18 val. Mažoji scena. “Paskutinė Diuranų daina”KAUNO MUZIKINIS TEATRAS21 d. 17 val. “Brėmeno muzikantai”23 d. 18 val. “Mieloji Čariti”KAUNO KAMERINIS TEATRAS22 d. 18 val. “Pirmasis kartas”23 d. 18 val. “Hitleris ir Hitleris”KAUNO MAŽASIS TEATRAS21 d. 18 val. “Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės”

22 d. 19 val. “Katytė P”KAUNO TEATRO KLUBAS23 d. 19 val. “Brendžio trims!”

ŠIAULIAIŠIAULIŲ DRAMOS TEATRAS21 d. 12 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Ali-Baba ir 40 plėšikų”21 d. 18 val. Panevėžio teatras “Menas”. “Meilė, džiazas ir velnias”

23 d. 18 val. “Domino” teatras. “Sex guru”

Orai ir horoskopai 232012 11 21Lietuvos žinios

SAULĖteka 8:01leidžiasi 16:08dienos ilgumas8:07

MĖNULISantrąją priešpilnio dieną Mėnulis teka 13:12,leidžiasi -

ŠIANDIEN: bus apniukę, ūkanota, vakariniuose rajonuose debesuotasu pragiedruliais. Temperatūra dieną 3-6 laipsniai šilumos.

RYTOJ: debesuota, naktį daugelyje rajonų tvyros rūkas. Temperatūra naktį 1-3 laipsniai šilumos, dieną 3-6 laipsniai šilumos.

Senoliai sakydavo: Pasikavojo kaip kurapka sniege

PriešpilnisXI 20

326-oji metų diena. Lapkričio dvidešimt pirmoji, trečiadienis, trečioji 48-osiosmetų savaitės diena, iki Naujųjų metų lieka 40 dienų.

Geros dienos! LŽ

Vardadienį šiandien švenčia: Alberta, Eibartė, Gomantas; rytoj: Cecilija, Darginstė, Steigintas.

+15Lisabona

+18Malaga

+11Madridas

+19Alžyras

+21Tunisas

+15

Atėnai+20

Larnaka

+15Stambulas

+18Barselona

+13Bordo

+9Dublinas

+11Paryžius

+10Londonas

+17 Nica

+18Roma

+20Dubrovnikas

+10Sofija

+8Bukareštas

Varna

+3

Maskva

+7 Helsinkis

+4Kijevas

+7Berlynas

+6

Kopenhaga+8

Stokholmas

+9

Oslas

+9Amsterdamas

+4Miunchenas

+7Praha

+5Vilnius

+4Talinas

+5Ryga

+4

Minskas

+5Sankt Peterburgas

Bratislava

+3Varšuva

+8Viena

+11Budapeštas

Palanga

Klaipėda

Šiauliai

Utena

Ukmergė

Panevėžys Zarasai

Alytus

Druskininkai

Kaunas

Kėdainiai

VILNIUS

+6

+5 +2

+6 +3

+5

+5 +1

+5 +1

+2

+3

PilnatisXI 28

Delčia XII 06

JaunatisXII 13

2012 11 21Lietuvos žinios24 Margumynai

Kate Moss turi galbūt neįkai-nojamą kūrinį ant savo strėnų -tatuiruotę, kurią jai savo ran-komis padarė garsusis britųdailininkas Lucianas Freudas.

39 metų šviesiaplaukė manekenėsusipažino su menininku 2002-ai-siais, kai laukdamasi dukros LilosGrace sutiko jam pozuoti nuoga.K.Moss pakerėjo pasakojimas, kadAntrojo pasaulinio karo metais dirb-damas prekybos laivyne L.Freudasdarydavo tatuiruotes jūreiviams. Jilabai apsidžiaugė, kai dailininkas pa-siūlė ištatuiruoti ant jos kūno dvimažytes kregždutes.

“Galiu ir tau padaryti vieną. Ko no-rėtum? Ar tau patiktų kūriniai iš gyvū-nų karalystės?” - prisiminė L.Freudožodžius K.Moss. Ji pasakė, kad patin-ka paukščiai, bet L.Freudui parodžiusaukštielninko viščiuko kibirėlyje pie-šinį iš savo sąsiuvinio manekenė jo at-sisakė. Ji atmetė ir L.Freudo pasiūly-mą ištatuiruoti ją pačią. “Nepanoraujokios merginos ant savo kūno, - pa-sakojo K.Moss. - Tad nusprendėmepadaryti paukščių pulkelį.”

K.Moss įsitikinusi, kad piešinėliaiant jos strėnų - neįkainojami. “TaiL.Freudo originalai. Įdomu, kiek

koks kolekcininkas už juos sumokė-tų? Kelis milijonus? Jei viskas pasi-suktų labai bloga linkme, galėčiau pa-sidaryti odos persodinimo operacijąir juos parduoti. Tai turbūt vieninte-lė tokia išlikusi oda, nes kai jis dirbolaivyne, jam buvo maždaug 19”, -dėstė K.Moss, dar turinti inkaro antriešo, širdelės ir žvaigždės tatuiruotes.

Vienu didžiausių XX amžiausmenininkų vadinamo L.Freudonutapytas K.Moss paveikslas 2005metais aukcione buvo parduotas už6,2 mln. dolerių. K.Moss pozavoseptynis vakarus per savaitę devy-nis mėnesius, tad jos tatuiruotė yratarsi nedidelis iš L.Freudo gautasatlygis. •

Šedevras ant strėnųSlovakijos premjeras ieško, kas pametė storą piniginę, kurią jis rado bėgiodamas prieDunojaus, o Singapūro taksis-tas grąžino turistams konemilijoną automobilyje paliktųdolerių - tai buvo didžiulė pagunda, bet sąžiningas žmogus jai nepasidavė.

Slovakijos ministras pirmininkasRobertas Fico sukėlė didelį sujudimąsocialiniuose tinkluose, kai paskelbė,kad iš ryto bėgiodamas sostinėje Bra-tislavoje rado storą piniginę, pilną pi-nigų ir kreditinių kortelių. “Šį rytą bė-giodamas Dunojaus paupiu radaupinigų ir kreditinių kortelių prikimštąpiniginę, - sakė R.Fico žurnalistamsper spaudos konferenciją. - Pametu-sysis gali atsiimti ją vyriausybėje.”

Kai tik premjeras paskelbė apie ra-dinį, interneto socialiniuose tinkluo-se pradėta juokauti, kad pilnos pini-ginės - retas dalykas Slovakijoje, labaineturtingoje euro zonos valstybėje.

Kitas atvejis Singapūre taip pat pa-rodė, jog pasaulyje dar esama tikraisąžiningų žmonių. Vienas taksi vai-ruotojas tapo didvyriu, kai grąžinoatostogaujančiai tailandiečių porai1,1 mln. Singapūro dolerių (900tūkst. JAV dolerių) grynaisiais, ku-riuos ši paliko jo automobilyje.

70 metų Sia Ka Tianas buvo šoki-ruotas, kai išlaipinęs turistus prie vienoprekybos centro ant užpakalinės sėdy-nės rado į juodą popierinį maišelį su-dėtus milžiniškus pinigus. “Pamatęstiek pinigų pamaniau, kad turiu bėdų.Buvau įsitikinęs, jog maišelyje yra ma-žiausiai 200 tūkst. dolerių”, - citavo31 metus taksistu dirbantį Sia Ka Tia-ną laikraštis “The Straits Times”. Kaivyras nuvežė radinį į transporto kom-panijos “ComfortDelGro” pamestų

daiktų skyrių, priblokšti kolegos su-skaičiavo 1,1 mln. Singapūro doleriųtūkstančio banknotais.

“Pinigai man nesvarbūs. Tie do-leriai man nepriklauso, tad kaip ga-liu juos naudoti?” - paaiškino laik-raščiui taksistas.

Tailandiečiai dėl pamestų pinigųkreipėsi į transporto kompaniją, oSia Ka Tianas ten jau laukė savoklientų, kai šie atvyko jų pasiimti. Są-žiningas taksi vairuotojas iš dėkin-gos poros gavo apdovanojimą, bet josuma, kaip ir tailandiečių pavardė,neskelbiama.

Kompanija taip pat planuoja ap-dovanoti vairuotoją už gerą tarnybą.“Rasti milijoną dolerių grynaisiais -nekasdienis dalykas, ir mes iš tikrų-jų savęs klausiame, kiek žmonių bū-tų galėję susigundyti tais pinigais, -kalbėjo kompanijos atstovė. - Ne-paprastai didžiuojamės šiuo darbuo-toju. Esame patenkinti, kad keleiviaiatgavo savo pinigus.”

“ComfortDelGro” kompanijojedirba ir daugiau labai sąžiningų vai-ruotojų. 2009 metais vienas jų grąži-no 5 kg aukso luitų, kurių vertė - 377tūkst. Singapūro dolerių. •

Stulbinami radiniai

Pataisytas paminklas popiežiui

Už garsųjį Charlie Chaplino katiliuką ir lazdelę suplota62,5 tūkst. dolerių.

Skrybėlė ir lazda buvo neatsiejamaCh.Chaplino sukurto veikėjo Mažo-jo Valkatos įvaizdžio dalis. Šiuos “pui-kios būklės” daiktus Los Andžele par-duoti išstatė aukcionas “Bonhams”.

Legenda teigia, kad vieną lietingą1914 metų vasario popietę Ch.Chap-linas valkatos personažą ir jo aprangąsugalvojo spontaniškai, kai Holivudostudijos bendrame vyrų persirengi-mo kambaryje pasičiupo įvairių dra-bužių. Tarp jų buvo apsmukusios ak-toriaus Fatty Arbuckle’o kelnės, 14dydžio batai, kuriuos jis turėjo ne-šioti ne ant tos kojos, kad jie nuolatkristų, F.Arbuckle’o uošvio skrybėlėir visai kitam aktoriui skirti ūsiukai.Ant 81 cm ilgio bambukinės lazdelės

juodu rašalu yra užrašyta “CCLT 36”- tai nuoroda į Mažąjį Valkatą (Litt-le Tramp).

Tarp kitų to paties aukciono par-duodamų daiktų buvo ranka rašytasJohno Lennono laiškas su piešinu-ku, vaizduojančiu jį patį ir YokoOno visiškai nuogus. Tą piešinukąmuzikantas siuntė vieno avangardi-nio žurnalo leidėjui dėl prieštarin-gai vertinamo 1968 metų albumo“Two Virgins” viršelio. Laiškas nu-pirktas už 25 tūkst. dolerių.

Aukcione taip pat parduota ori-ginalių Marilyn Monroe fotografi-jų kolekcija - už 21 250 dolerių - irtrys abstraktūs dainininko FrankoSinatros pasirašyti paveikslai. Užvertingiausią iš jų sumokėta 10 625doleriai. •AFP, BNS, LŽ

Katiliukas ir lazda

Menininko ketinimai buvo gražūs, tačiau it koks hibridassulipdytas Jonas Paulius II išėjo labiau panašus į... Betmeną.

Romos geležinkelio stotyje vėlatidengtas paminklas popiežiui Jo-nui Pauliui II - jau pataisytas. Pen-kių metrų aukščio bronzinė statu-la, kurią sukūrė italų skulptoriusOliviero Rainaldi, atidengta pernaigegužę, praėjus vos kelioms savai-tėms po Jono Pauliaus II paskelbi-mo palaimintuoju, sukėlė karštusginčus ir prieštaringus vertinimus.Buvo žmonių, ja pasibaisėjusių.

2005-aisiais miręs Jonas Paulius IIvaizduojamas besišypsantis, žvelgian-tis žemyn į praeivius; jo bronzinę gal-vą prilaiko bekūnė struktūra su pla-čiu apsiaustu, tarsi ketinimas apgaubtikiekvieną. Dabar šiurkštūs apsiaustokraštai padailinti, pontifiko galva šiektiek labiau palenkta į priekį, todėlskulptūra atrodo humaniškesnė. Jistovi ant nedidelės platformos, kadžmogus, žadinęs pasaulio jaunimą, at-rodytų ne toks statiškas.

“Skulptūra buvo sumontuota nevy-kusiai,” - sakė jos autorius O. Rainaldilaikraščiui “La Repubblica”. Jis kalti-no liejyklą, kad ši nukrypo nuo jo es-kizų. - “Galva buvo įtraukta. Dabarkaklas yra ištiesintas, pridėjus papil-

domų 50 centimetrų geriau dera vei-do ir kūno matmenys. Pagaliau skulp-tūra užbaigta,” - pasakojo skulptorius.

Jonas Paulius II stovi priešais Romos“Termini” geležinkelio stotį. Kritikai iš-kart užsipuolė pirmąjį variantą, jie tvir-tino, kad popiežius išėjo labiau panašusį fašistų diktatorių Benito Mussolini arBetmeną. “Aš Joną Paulių II mačiautik du kartus savo gyvenime. Dirbau išatminties, pagal nuotraukas. Mėginausuderinti simboliškumą su emblemiš-kumu, - teisinosi O.Rainaldi. - Taippat mėginau įamžinti abu Jono Pau-liaus II amžiaus tarpsnius veide: viršu-tinė dalis, akys - energingieji jo metai, oburna ir smakras - paskutinieji, paženk-linti ligos.” •

K.Moss ir L.Freudas 2003 metais. / AFP/Scanpix ir užsienio spaudos nuotraukos

Stora piniginė laukia savininko...

Ch.Chaplino daiktai buvo parduodami puikios būklės.

Patobulinta Jono Pauliaus II skulptūra vėl atsirado prie Romos “Termini” geležinkelio stoties.