NACIONALINĖS TEISMŲ ADMINISTRACIJOSTEISMŲ VEIKLOS ANALIZĖS SKYRIUS

DĖL APYLINKIŲ TEISMŲ TERITORIJŲ SUSKIRSTYMO GALIMYBIŲ

2012 m. sausio 20 d.

Šiame dokumente yra apibendrinami Lietuvos Respublikos apygardų teismų pirmininkų pateikti siūlymai bei pastabos dėl galimo apylinkių teismų teritorijų suskirstymo bei pateikiami pasiūlymai dėl tolimesnio veiksmų plano, susijusio su apylinkių teismų reforma.

I. APYLINKĖS TEISMŲ TERITORINIS SUSKIRSTYMAS

Dabartiniu metu veikiantys apylinkių teismai yra įsteigti Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymu. Apylinkių teismų veiklos teritorijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo.

Pagrindinis siūlomo apylinkių teismų teritorinio suskirstymo modelio principas yra tas, kad toje pačioje apygardoje veikiantys apylinkių teismai būtų sujungiami į apylinkių teismų junginius. Vienas apylinkės teismas būtų nustatomas kaip centrinis atitinkamoje teritorijoje veikiantis teismas, o kiti junginio teismai veiktų kaip skyriai. Svarstant apylinkių teismų teritorijų suskirstymo modelį, atsižvelgiama į apylinkių teismų geografinį išsidėstymą, susisiekimo galimybes, geresnį asmenų, institucijų susisiekimą, turimas patalpas, bylų srautus, teisėjų skaičių bei jų darbo krūvį (vadovaujamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ (toliau – „LITEKO“) esančiais duomenimis). Pastaruoju metu vykusiuose apygardų teismų pirmininkų susitikimuose apylinkių teismų veiklos teritorijų suskirstymo klausimais nutarta ir kartu su Policijos departamento atstovais

2

suderinta žemėlapyje pateikta apylinkių teismų jungimo ir būsimų veiklos teritorijų schema.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nėra bendros nuomonės dėl centrinių apylinkių teismų pavadinimų – koks turėtų būti dabartinio Alytaus rajono ar Vilniaus rajono apylinkės teismo pavadinimas, sujungus kelių apylinkių teismų veiklos teritorijas (esamas kitų rajonų teritorijas). Atsisakius teismo pavadinime žodžio „rajono“ būtų išvengta dviprasmybių, pvz. „Alytaus apylinkės teismas“, „Vilniaus apylinkės teismas“ ir t. t.

Vilniaus apygardos teismo teritorija.Siūloma, kad Vilniaus apygardos teismo teritorijoje veiktų trys apylinkių teismai:1. Vilniaus miesto apylinkės teismas – centras, apimantis Vilniaus miesto 1, Vilniaus

miesto 2, Vilniaus miesto 3 ir Vilniaus miesto 4 apylinkių teismus;2. Vilniaus apylinkės teismas – centras, apimantis Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų

rajonų apylinkių teismus;3. Trakų apylinkės teismas – centras, apimantis Trakų, Ukmergės ir Širvintų rajonų

apylinkių teismus.

Kauno apygardos teismo teritorija.Siūloma, kad Kauno apygardos teismo teritorijoje veiktų keturi apylinkių teismai:1. Kauno miesto apylinkės teismas;2. Jonavos apylinkės teismas – centras, apimantis Kauno, Kaišiadorių, Jonavos ir

Kėdainių rajonų apylinkių teismus;3. Alytaus apylinkės teismas – centras, apimantis Alytaus, Lazdijų, Varėnos, Prienų

rajonų ir Druskininkų miesto apylinkių teismus;4. Marijampolės apylinkės teismas – centras, apimantis Marijampolės, Vilkaviškio,

Šakių ir Jurbarko rajonų apylinkių teismus.

Šiaulių apygardos teismo teritorija.

3

Siūloma, kad Šiaulių apygardos teismo teritorijoje veiktų trys apylinkių teismai:1. Šiaulių miesto apylinkės teismas;2. Šiaulių apylinkės teismas – centras, apimantis Šiaulių, Joniškio, Pakruojo, Raseinių ir

Radviliškio rajonų apylinkių teismus;3. Telšių apylinkės teismas – centras, apimantis Telšių, Mažeikių, Akmenės ir Kelmės

rajonų apylinkių teismus.

Panevėžio apygardos teismo teritorija.Siūloma, kad Kauno apygardos teismo teritorijoje veiktų du apylinkių teismai:1. Panevėžio apylinkės teismas – centras, apimantis Panevėžio miesto, Kupiškio,

Rokiškio, Biržų ir Pasvalio rajonų apylinkių teismus;2. Utenos apylinkės teismas – centras, apimantis Utenos, Anykščių, Molėtų, Ignalinos,

Zarasų rajonų ir Visagino miesto apylinkių teismus.

Klaipėdos apygardos teismo teritorija.Siūloma, kad Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje veiktų trys apylinkių teismai:1. Klaipėdos apylinkės teismas – centras, apimantis Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono

apylinkių teismus;2. Kretingos apylinkės teismas – centras, apimantis Kretingos, Skuodo, Plungės rajonų ir

Palangos miesto apylinkių teismus;3. Tauragės apylinkės teismas – centras, apimantis Tauragės, Šilutės ir Šilalės rajonų

apylinkių teismus.

Tuo tarpu, apygardų teismų pirmininkų pateiktos nuomonės dėl apylinkių teismų veiklos teritorijų suskirstymo nevienareikšmės. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas siūlo papildomai įsteigti Trakų rajono apylinkės teismo Elektrėnų skyrių, kuriame nuolat dirbtų 1-2 teisėjai ir aptarnaujantis personalas. Tokiu atveju reikėtų spręsti dėl teismo patalpų bei koreguoti dabartinius tarpinius sprendimus dėl teisėjų skaičiaus Vilniaus apygardos teritorijoje esančiuose apylinkių teismuose, t.y. mažinti teisėjų skaičių kituose teismuose.

Šiaulių apygardos teismo pirmininkas informavo, kad Šiaulių apygardos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų pirmininkai, vertindami tokį apylinkės teismų teritorinio suskirstymo modelį, išreiškė abejonę dėl siūlymo Kelmės rajono apylinkės teismą jungti prie Telšių rajono apylinkės teismo kartu su Mažeikių ir Akmenės rajonų apylinkių teismais. Apylinkių teismų pirmininkai atkreipė dėmesį į tai, kad nors pasirinkus šį jungimo variantą visi trys Šiaulių apygardos teismo veiklos teritorijoje suformuoti junginiai turėtų beveik lygų teisėjų skaičių (22, 22, 21), tačiau dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros tarp Kelmės ir Telšių rajonų apylinkių teismų bei ženkliai didesnio atstumo tarp Kelmės ir Telšių (68 km.), negu tarp Kelmės ir Šiaulių (43 km.), geriau būtų Kelmės rajono apylinkės teismą jungti prie Šiaulių rajono apylinkės teismo kartu su Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rajonų apylinkių teismais.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas pateikė tam tikrų Klaipėdos apygardos teismo teritorijoje veikiančių apylinkių tesimų veiklos teritorijų skirstymo motyvus Pažymėta, kad nors centriniu pasirinktas Kretingos rajono apylinkės teismas nėra didžiausias iš jungiamų teismų pagal teisėjų skaičių, tačiau palyginus „LITEKO“ sistemos duomenis, gaunamų bylų kiekis ir teisėjų darbo krūvis šiame teisme yra didžiausias. Be to, Kretingos rajono apylinkės teismas su visais kitais siūlomais sujungti teismais susisiekimo požiūriu yra patogiausioje vietoje, arčiau Klaipėdos apygardos teismo. Tokio pasirinkimo trūkumas – nedidelės šio teismo patalpos. Vertinant vien tik šiuo požiūriu, geresnis variantas būtų šio junginio centru pasirinkti Plungės rajono apylinkės teismą, nes šiuo metu statomas naujas šio teismo pastatas. Tačiau vadovaujantis anksčiau nurodytais kriterijais, junginio centru pasirinktinas Kretingos rajono apylinkės teismas.

Tauragės rajono apylinkės teismas kaip centrinis apylinkės teismas pasirinktas dėl susisiekimo požiūriu patogios vietos, taip pat didžiausios veiklos teritorijos, į kurią įeina Pagėgių savivaldybės teritorija, iš kurios gaunama didelė dalis baudžiamųjų ir administracinių teisės

4

pažeidimų bylų. Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas pateiktose pastabose dėl apylinkių teismų teritorijų suskirstymo siūlo neatmesti galimybės junginio centru rinktis Šilutės rajono apylinkės teismą, nors ir pažymi, kad šiuo metu tokią galimybę menkina labai prasta šio teismo pastato būklė. Tauragės rajono apylinkės teismas pasirinktinas centriniu dar ir dėl vykdomos prokuratūros reformos, pagal kurią Klaipėdos apygardos teritorijoje turėtų veikti Klaipėdos apylinkės ir Tauragės apylinkių prokuratūros. Pastarosios teritorija sutaptų su siūlomu apylinkių teismų jungimo modeliu.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas atkreipė dėmesį, kad pagal Tauragės rajono apylinkės teismo duomenis iš Pagėgių savivaldybės gaunama didelė dalis bylų, o ypač baudžiamųjų ir administracinių teisės pažeidimų. Įvertinus šias aplinkybes, teigiama, kad yra pagrindas svarstyti skyriaus posėdžių salės pavidalu įkūrimo Pagėgiuose galimybę. Tai galėtų sumažinti bylų nagrinėjimo kaštus, teismą labiau priartintų prie žmonių, teismas taptų patrauklesnis visuomenei.

Taigi esant tam tikrų nuomonių skirtumų dėl apylinkių teismų veiklos teritorijų suskirstymo, apygardų teismų pirmininkams siūlytina galutinai apsispręsti dėl apylinkių teismų jungimo, naujų apylinkių teismų skyrių steigimo.

II. SUJUNGTŲ APYLINKIŲ TEISMŲ STRUKTŪRA

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 12 straipsnio 10 dalimi, teisėjų skaičių apylinkių teismuose nustato Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Toliau pateiktoje lentelėje atsispindi apylinkių teismų teisėjų skaičius (2012 m. sausio 2 d. aktualūs duomenys) bei teisėjų priskyrimas centriniams apylinkių teismams pagal siūlomą apylinkių teismų teritorijų suskirstymo modelį:

Apylinkės teismasTeisėjų skaičius

Centrinis apylinkės teismasTeisėjų skaičius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 48

Vilniaus miesto apylinkės teismas 108Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 33Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 23Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 4Vilniaus rajono apylinkės teismas 11

Vilniaus rajono apylinkės teismas 20Švenčionių rajono apylinkės teismas 4Šalčininkų rajono apylinkės teismas 5Trakų rajono apylinkės teismas 7

Trakų rajono apylinkės teismas 16Ukmergės rajono apylinkės teismas 6

Širvintų rajono apylinkės teismas 3Kauno miesto apylinkės teismas 55 Kauno miesto apylinkės teismas 55

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 6

Jonavos rajono apylinkės teismas 30Kauno rajono apylinkės teismas 8Jonavos rajono apylinkės teismas 9Kėdainių rajono apylinkės teismas 7Druskininkų miesto apylinkės teismas 4

Alytaus rajono apylinkės teismas 29Varėnos rajono apylinkės teismas 4Prienų rajono apylinkės teismas 4Lazdijų rajono apylinkės teismas 4Alytaus rajono apylinkės teismas 13Jurbarko rajono apylinkės teismas 4

Marijampolės rajono apylinkės teismas 26Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 5Šakių rajono apylinkės teismas 4

Marijampolės rajono apylinkės teismas 13

5

Šiaulių miesto apylinkės teismas 21 Šiaulių miesto apylinkės teismas 21

Šiaulių rajono apylinkės teismas 6

Šiaulių rajono apylinkės teismas 22Joniškio rajono apylinkės teismas 3Raseinių rajono apylinkės teismas 4Pakruojo rajono apylinkės teismas 3Radviliškio rajono apylinkės teismas 6Mažeikių rajono apylinkės teismas 8

Telšių rajono apylinkės teismas 22Telšių rajono apylinkės teismas 6Akmenės rajono apylinkės teismas 4

Kelmės rajono apylinkės teismas 4Panevėžio miesto apylinkės teismas 23

Panevėžio miesto apylinkės teismas 40Kupiškio rajono apylinkės teismas 3Rokiškio rajono apylinkės teismas 6Biržų rajono apylinkės teismas 4Pasvalio rajono apylinkės teismas 4Utenos rajono apylinkės teismas 7

Utenos rajono apylinkės teismas 26

Anykščių rajono apylinkės teismas 4Molėtų rajono apylinkės teismas 3Ignalinos rajono apylinkės teismas 3Zarasų rajono apylinkės teismas 4

Visagino miesto apylinkės teismas 5Klaipėdos miesto apylinkės teismas 34

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 40Klaipėdos rajono apylinkės teismas 6Plungės rajono apylinkės teismas 6

Kretingos rajono apylinkės teismas 17Kretingos rajono apylinkės teismas 5Palangos miesto apylinkės teismas 3Skuodo rajono apylinkės teismas 3Tauragės rajono apylinkės teismas 7

Tauragės rajono apylinkės teismas 19Šilalės rajono apylinkės teismas 4

Šilutės rajono apylinkės teismas 8

Įgyvendinant naująjį apylinkių teismų teritorijų suskirstymo modelį, būtini tam tikri šių teismų struktūrų pasikeitimai. Vis dėlto pertvarkant apylinkių teismų teritorinį suskirstymą tikslinga išlaikyti apylinkių teismų struktūrų formavimo principus, kurie yra įtvirtinti Teismų tarybos 2002 m. spalio 18 d. nutarimą Nr. 45 „Dėl tipinių apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūrų patvirtinimo“, numatant maksimalų valstybės tarnautojų bei dirbančiųjų pagal darbo sutartis pareigybių skaičių. Tai lemia keletas toliau nurodytų priežasčių.

Nesant pavyzdinių pareigybių sąrašų ir aprašymų bei nenustačius didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus, kiltų klausimas, kokiu būdu būtų užtikrintas vienodas ir racionaliai pagrįstas asignavimų teismams darbo užmokesčiui paskirstymas, teismams skiriamų lėšų panaudojimo tikslingumas ir efektyvumas, statistinis teismų palyginamumas ir pan. (pvz., kokiu pagrindu bus galima konstatuoti, kad turėti tam tikrą skaičių teismo pirmininko pavaduotojų apylinkės teisme yra tinkamas sprendimas; kad ne visi valstybės tarnautojai būtinai turi būti vyriausieji specialistai, ypač palyginus tarpusavyje efektyviai ir taisytinai struktūrų klausimus sprendžiančius panašaus dydžio teismus). Nenustačius pavyzdinių pareigybių sąrašų ir aprašymų didžioji teismų išlaidų dalis taptų sunkiai prognozuojama, sunkiai palyginama tarp teismų, ir netektų vienodo lėšų paskirstymo teismams darbo užmokesčiui kriterijaus. Manytina, kad nenustačius, kiek ir kokių pareigybių galėtų būti teismuose, teismai, skaičiuodami darbo užmokesčio poreikį, galėtų rodyti kuo daugiau brangiau apmokamų pareigybių,

6

kad padidintų bendrą teismo darbo užmokesčio fondą. Pagal faktą asignavimų darbo užmokesčiui paskirstyti vienodai taip pat nebūtų įmanoma, kadangi iš praktikos matyti, kad net ekonominio sunkmečio akivaizdoje skiriasi teismų iniciatyvos priimti teismo struktūrą optimizuojančius sprendimus, todėl skiriant darbo užmokestį pagal faktą, visuomet nukentėtų tie teismai, kurie stengiasi tvarkytis efektyviau.

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apygardų teismų pirmininkai pateikė būsimų struktūrų, darbuotojų poreikio apylinkių teismuose projektus (skirtingus) bei į struktūrų klausimo kompleksiškumą ir sudėtingumą (Teisėjų tarybos darbo grupės, suburtos būtent teisimų struktūroms peržiūrėti, veiklos metu buvo atliktas didelis darbas analizuojant teismo darbuotojų poreikį, jų funkcijas ir pan., tačiau nauji sprendimai, jų pasiūlymai pateikti nebuvo), teismų struktūrų klausimą siūlytina peržiūrėti iš esmės.

Siūlytina:1. Įvertinti būsimą teisėjų skaičių sujungtuose apylinkių teismuose pagal aukščiau

pateiktą informaciją (įvertinus ir papildomus apygardų teismų pirmininkų pasiūlymus dėl naujų skyrių steigimo).

2. Parengti teismų struktūrų su vienodais kriterijais visiems apylinkių teismams projektą. Tuo pačiu būtų įvertintas ir planuojamos reformos ekonominis efektas. Siūlytina šį darbą pavesti atlikti Nacionalinei teismų administracijai.

Vedėjo pavaduotoja Lina GriškevičVyriausioji specialistė Julija Vorobjova