2007 m. metinė ataskaita - veiklos ir socialinės ... · •finansinė ataskaita, kurioje...

2007

m.m

etinėataskaita

Itom

as

© EIB – 06/2008 – LT QH-AD-08-001-LT-C ISSN 1830-3080

E u r o p o s i n v e s t i c i j ų b a n k o g r u p ė • E u r o p o s i n v e s t i c i j ų b a n k o g r u p ė • E u r o p o s i n v e s t i c i j ų b a n k o g r u p ė • E u r o p o s i n v e s t i c i j ų b a n k o g r u p ė

2007 m. metinė ataskaita • I tomas 2007 m. metinė ataskaita

Veiklos ir socialinės atsakomybės ataskaitaI tomas


EIB grupės 2007 m. metinę ataskaitą sudaro trys atskiri tomai:• Veiklos ir socialinės atsakomybės ataskaita, kurioje aptaria-

ma EIB grupės veikla per praėjusius metus ir apžvelgiamosateities perspektyvos;

• Finansinė ataskaita, kurioje pateikiamos EIB grupės, EIB, Ko-tonu investicinės priemonės, EVIPP Patikos fondo ir EIF fi-nansinė atskaitomybė kartu su atitinkamais aiškinamaisiaispriedais;

• Statistinė ataskaita, kurioje pateikiamas 2007 m. EIB finan-suotų projektų ir obligacijų emisijų sąrašas ir EIF projek-tų sąrašas. Joje taip pat pateikiamos suvestinės lentelės užataskaitinius metus ir praėjusius penkerius metus.

Kartu su šiuo leidiniu pateiktame kompaktiniame diske skai-tytojai ras visuose trijuose tomuose pateiktą informaciją, do-kumentą dėl EIB socialinės atsakomybės 2007 m., svarbiausiasbrošiūras ir kitus 2007 m. paskelbtus dokumentus įvairiomiskalbomis, į kurias jie buvo išversti.

Metinė ataskaita taip pat skelbiama Banko interneto svetainėjeadresu www.eib.org/report

2007 m. metinė ataskaita

Veiklos ir socialinėsatsakomybės ataskaita

I tomas


Veiklos ir socialinės atsakomybės ataskaita2EIB grupė

Veiklos ir socialinės atsakomybės ataskaita 3 EIB grupė

Turinys

EIB grupė: pagrindiniai skaičiai 4

EIB grupės sutrumpintas konsoliduotas balansas 5

Pirmininko žodis 6

2008–2010m. Banko veiklos planas 8

EIB grupės veikla 2007 m. 12

➾ Subalansuota visos Europos Sąjungos plėtra 13➾ Parama inovacijoms 16➾ Aplinką tausojanti plėtra 20➾ TEN: Europai skirti transporto tinklai 25➾ Parama mažoms ir vidutinėms įmonėms 30➾ Tausi, konkurencinga ir patikima energetika 33➾ Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės 37➾ Europos kaimynės ir šalys partnerės 39➾ Šalys partnerės AKR, Azijoje ir Lotynų Amerikoje 43➾ EIB skolinimosi finansų rinkose veikla 47

EIB valdymas 50

➾ Dirbame kartu 51➾ Valdymas ir atskaitingumas 53➾ Tiesioginis poveikis aplinkai ir atsakomybė darbe 57➾ EIB valdymo organai 59➾ EIB Valdymo komitetas 62➾ EIB organizacinė schema 63➾ EIF valdymo organai 68

EIB grupės finansavimo reikalavimus atitinkantys projektai 69

EIB grupės adresai 70


EIB grupė: pagrindiniai skaičiai

(*) Lėšos, pritrauktos pagalDirektorių Valdybos įgaliojimą

leisti tarptautines emisijas2007m., įskaitant 77mln. EUR,

gautų jau 2006m.

Europos investicijų bankas

Veikla 2007m. (mln. EUR)

Pasirašytos finansavimo sutartys 47 820Europos Sąjunga 41 431Valstybės partnerės 6 389

Patvirtintos paskolos 56 455Europos Sąjunga 48 664Valstybės partnerės 7 791

Išmokėtos paskolos 43 420Iš Banko išteklių 38 852Iš biudžeto išteklių 4 568

Pritrauktos lėšos (iki apsikeitimo sandorių) 54 725*Bendrijos valiutomis 32 835Ne Bendrijos valiutomis 21 890

Padėtis 2007 12 31

ĮsipareigojimaiPaskolos iš Banko išteklių 324 753Suteiktos garantijos 165Finansavimas iš biudžeto lėšų 1 785Trumpalaikės, vidutinės, ilgalaikės trukmės obligacijų emisijos 254 221

Nuosavos lėšos 33 437Balansas iš viso 301 854Grynasis metų pelnas 1 633Pasirašytasis kapitalas 164 808

iš jo įmokėtas ir įmokėtinas 8 240

Europos investicijų fondas

Veikla 2007m.

Pasirašytos finansavimo sutartys 1 918Rizikos kapitalas 521Garantijos 1 397

Padėtis 2007 12 31

Portfelis 15 971Rizikos kapitalas 4 388Garantijos 11 584

Nuosavos lėšos 965Balansas iš viso 1 074Grynasis metų pelnas 50Pasirašytasis kapitalas 2 770

iš jo įmokėtas ir įmokėtinas 554


EIB grupės sutrumpintas konsoliduotas balansas2007m. gruodžio 31 d. (mln. EUR)

TURTAS 2007 12 31

1. Grynieji pinigai kasoje, centrinių bankų ir bankų paštoskyriuose esančiose einamosiose sąskaitose ............................. 27 318

2. Iždo vekseliai, kuriuos superkacentriniai bankai ............................................................................................................................ 2 273 135

3. Paskolos ir avansai kredito įstaigomsa) išmokami pagal pareikalavimą ..................................................................... 286 263b) kitos paskolos ir avansai ............................................................................................ 15 816 580c) paskolos ................................................................................................................................................... 112 323 909

128 426 752

4. Paskolos ir avansai klientamsa) paskolos ................................................................................................................................................... 156 435 308b) specialieji atidėjiniai ......................................................................................................... - 37 050

156 398 258

5. Skolos vertybiniai popieriai, įskaitant pastoviųpajamų vertybinius popieriusa) išleisti valstybės institucijų .................................................................................... 580 386b) išleisti kitų besiskolinančiųjų ............................................................................ 10 435 661

11 016 047

6. Akcijos ir kiti kintamų pajamų vertybiniai popieriai ...... 2 078 830

7. Nematerialusis turtas ........................................................................................................... 3 972

8. Pastatai, baldai ir įranga ................................................................................................. 285 720

9. Kitas turtasa) įvairūs skolininkai ................................................................................................................... 145 445b) teigiamos atkuriamosios vertės .................................................................. 9 060 783

9 206 228

10. Pasirašytasis kapitalas ir gautini rezervai, pareikalautiįmokėti, bet dar neįmokėti ........................................................................................ 1 061 503

11. Išankstiniai mokėjimai ir sukauptos pajamos ...................... 30 658

TURTO IŠVISO 310 808 421

ĮSIPAREIGOJIMAI 2007 12 31

1. Sumos, mokėtinos kredito įstaigomsa) terminuotos su nustatytu grąžinimo terminu arbaįspėjimo laikotarpiu ................................................................................................................................... 341 757

341 757

2. Skolos vertybiniai popieriai, patvirtinti skolos lakštaisa) emituojami skolos vertybiniai popieriai ....................................... 259 280 003b) kiti ...................................................................................................................................................................... 892 400

260 172 403

3. Kiti įsipareigojimaia) įvairūs kreditoriai .................................................................................................................... 1 429 085b) įvairūs įsipareigojimai .................................................................................................... 37 457c) neigiamos atkuriamosios vertės ................................................................. 12 945 900

14 412 442

4. Sukauptos sąnaudos ir atidėtos pajamos 270 724

5. Atidėjiniaia) Pensijų planams ir sveikatos draudimo programai ....... 1 038 545

1 038 545

VISI ĮSIPAREIGOJIMAI 276 235 871

6. Kapitalas– Pasirašytasis ........................................................................................................................................ 164 808 169– Nepareikalautas įmokėti .............................................................................................. -156 567 760

8 240 409

7. Konsoliduoti rezervaia) rezervų fondas ............................................................................................................................. 16 480 817b) papildomi rezervai .............................................................................................................. 6 067 178

22 547 995

8. Lėšos, paskirtos struktūrinei finansinei priemonei 1 250 000

9. Lėšos, paskirtos rizikos kapitalo operacijoms 1 690 940

10. Finansiniųmetų pelnas:Prieš asignavimus iš bendrosios bankinės rizikosfondo ..................................................................................................................................................................... 843 206Asignavimai metams iš bendrosios bankinės rizikosfondo ..................................................................................................................................................................... 0

Paskirstytinas pelnas 843 206

NUOSAVO KAPITALO IŠVISO 34 572 550

ĮSIPAREIGOJIMŲ IR NUOSAVO KAPITALO IŠVISO 310 808 421


Pirmininko žodis

Pernai pristatydamas 2006 m. metinę ataskaitą pa-brėžiau, kad 2007m. Europos investicijų bankui buslabai svarbūs įgyvendinant naująją didesnės rizikossiekiant didesnės pridėtinės vertės strategiją. Ban-ko veiklos plane buvo iškelti ambicingi skolinimotikslai, ypač naudojant Struktūrinę finansinę prie-monę. Šie tikslai buvo pasiekti, o kai kuriais atvejaisnuveikta netgi daugiau. Pavyzdžiui, pagal Struktū-rinę finansinę priemonę buvo pasirašyta paskolųuž daugiau nei 1,5 mlrd. EUR – beveik penkis kartusdaugiau nei 2006 m. EIB taip pat keturis kartus pa-didino paramą švarios energijos šaltiniams – jis pa-sirašė paskolų už daugiau nei 2 mlrd. EUR atsinauji-nančios energijos projektams remti. Keletas naujųiniciatyvų, visų pirma Rizikos pasidalijimo finansinėpriemonė mokslinių tyrimų srityje, imta įgyvendin-ti bendradarbiaujant su Europos Komisija.

Už Europos Sąjungos ribų puiki pradžia padarytaįgyvendinant naujus ES Tarybos 2007–2013 me-tams nustatytus įgaliojimus ne ES šalyse. Nors ati-tinkamas garantijų susitarimas su Komisija buvopasirašytas tik rugpjūčio mėn., su plėtroje daly-vaujančiomis šalimis, kaimyninėmis šalimis ir šali-mis partnerėmis pasirašyta paskolų už daugiau nei6 mlrd. EUR. Šiuo metu Europos investicijų bankasyra aktyviausia tarptautinė finansų institucija Turki-joje, Vakarų Balkanuose ir Viduržemio jūros regionošalyse partnerėse.

Šioms paskoloms finansuoti EIB išleido 236 obliga-cijų emisijas, denominuotas 23 valiutomis, ir tarp-tautinėse rinkose pritraukė beveik 55 mlrd. EUR –gerokai daugiau nei 48 mlrd. EUR, pritrauktų2006 m. Europos investicijų bankas tebėra vienasdidžiausių emitentų kapitalo rinkose, o jo gebė-jimas pasinaudoti šiomis rinkomis išliko tvirtas ir2007 m. viduryje prasidėjusiu finansinių sukrėtimųlaikotarpiu. Investuotojus visiškai nuramino apdairiEIB vykdoma rizikos valdymo politika ir Banko aukš-čiausios klasės kreditingumo reitingas, grindžiamaspatikimais Banko akcininkais.

Tokiųrezultatųpavykopasiektidėldarbuotojųprofe-sionalumo ir darbštumo. Jie taip pat rodo akcininkų

ir Komisijos pasitikėjimą Banko gebėjimu įgyven-dinti pagrindines ES politikos kryptis ir veiklos ope-racijomis kurti pridėtinę vertę.

Vis dėlto, kaip patvirtina ir Banko Tarybos patvirtin-tas 2008–2010 m. Banko veiklos planas, valstybiųnarių ir Komisijos pasitikėjimas verčia Banką prisi-imti atsakomybę ir kitose srityse bei spręsti naujusuždavinius. Tikimasi, kad EIB ir toliau vykdys savoįsipareigojimus konvergencijos, transporto (dau-giau dėmesio skirdamas prioritetiniams TEN pro-jektams), energetikos (ypač atsinaujinančios ener-gijos ir efektyvaus energijos vartojimo), aplinkos,žinių ekonomikos (i2i) ir MVĮ finansavimo srityse.

MVĮ finansavimo srityje EIB grupė, konsultuodama-si su partneriais bankais, valdžios institucijomis irMVĮ asociacijomis, šiuo metu ieško būdų dar labiaupadidinti šią pagalbą.

Šiais metais, siekdami užtikrinti dar glaudesnę są-sają tarp EIB socialinės atsakomybės ir jo strategi-jos, nutarėme parengti bendrą ataskaitą, pavadintą„Veiklos ir socialinės atsakomybės ataskaita“. Be to,svarbiausi 2007 m. įvykiai smulkiau aprašyti šio do-kumento prieduose, pateikiamuose pridedamamekompaktiniame diske ir mūsų interneto svetainėje.

Interneto svetainėje kuriama speciali socialinei at-sakomybei skirta skiltis taip pat yra viena iš priemo-niųmūsų tikslui didinti veiksmų skaidrumą įgyven-dinti. Čia bus galima rasti daugiau informacijos apieBanko socialinės atsakomybės strategiją ir praktiką.Be to, EIB nutarė nuo 2007 m. birželio mėn. taiky-ti Orhuso reglamento Nr. 1367/2006 nuostatasdėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavi-mo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismusaplinkos apsaugos klausimais.

Atnaujintas irpaskelbtas„Aplinkosapsaugosirsocia-linės praktikos vadovas“, kuriame aprašomi Banko


vidaus procesai ir praktika, taip pat parengta ir nau-ja „Aplinkos apsaugos ir socialinės politikos dekla-racijos“ redakcija. Ši atnaujinta deklaracija yra pa-teikta visuomenei aptarti. Tokios iniciatyvos mumspadės geriau įvertinti ir mažinti aplinkos ir socialinęriziką, susijusią su projektų finansavimo veikla.

Ypač pažymėtina, kad, siekiant geriau vykdyti pa-gal kiekvieną atskirą įgaliojimą numatytus reikala-vimus ir tiksliau įvertinti Banko sukuriamą pridėtinęvertę, 2007 m. buvo pakeista„Banko veiklos ekono-minio ir socialinio poveikio vertinimo sistemos“ da-lis, kurioje kalbama apie Banko skolinimo veiklą užEuropos Sąjungos ribų. Kadangi ši sistema taikomavisiems EIB įgaliojimams ne ES šalyse, ji leis Bankuigeriau įvertinti ir suprasti, ex ante ir ex post, jo užEuropos Sąjungos ribų finansuojamų projektų po-veikį, kad jis galėtų toliau tobulinti savo socialinėsatsakomybės strategiją ir praktiką ateityje.

Dabar Europos investicijų bankas gali apžvelgtisavo 50 metų veiklą. Įsteigtas 1958 m., kad prisi-dėtų prie Europos Sąjungos integracijos, subalan-suotos plėtros bei ekonominės ir socialinės san-glaudos, per penkiasdešimt savo veiklos metų jissukaupė didelę investicinių projektų finansavimoįvairiausiuose sektoriuose patirtį. Skatindamas Eu-ropos ekonominį augimą, jis rėmė svarbiausius Eu-ropos Sąjungos pasiekimus, atlaikė šešių plėtrosetapų iššūkius ir padidino savo kapitalą nuo vienomilijardo apskaitos vienetų iki 164,8 mlrd. EUR, taip

pat suvaidino svarbų vaidmenį rengiantis euro įve-dimui, kurdamas iniciatyvas, kuriomis buvo paruoš-tas kelias pereiti prie bendros valiutos.

Praėjus penkiasdešimčiai metų nuo Romos sutar-ties pasirašymo, Europa tik įsibėgėja. Dabar gyvy-biškai svarbu drąsiai spręsti XXI amžiaus uždaviniusšiose srityse: aplinkos apsaugos ir kovos su klima-to kaita; mokslo ir pramonės siekiant, kad Europaįsitvirtintų kaip didžiausia ekonominė jėga; visopasaulio solidarumas, kovojant su skurdu kitosepasaulio dalyse. EIB stengiasi padėti Europai įgy-vendinti šiuos uždavinius.

Philippe MaystadtEuropos investicijų banko

grupės pirmininkas


2008–2010m. Banko veiklos planas

Detalus ateinančių metų EIB veiklos planas yra išdėstytas viešai skelbiamame dokumente„Banko veiklos planas“, apimančiame 2008–2010 m. Nuo 2005 m. birželio mėn., kai EIB Val-dytojų taryba patvirtino „didesnės rizikos siekiant didesnės pridedamosios vertės remiant ESpolitiką“ strategiją, Bankas sutelkė dėmesį į šį svarbiausią tikslą.

Siekdamas tvirtai įgyvendinti šį strateginį sprendimą, EIB nutarė nenustatyti papildomų stra-teginių prioritetų 2008–2010metams. Europos Sąjungoje Bankas ir toliau daugiausia dėmesioskiria šešioms prioritetinėms politikos sritims: ekonominei ir socialinei sanglaudai bei konver-gencijai išsiplėtusioje Europos Sąjungoje,„Inovacija 2010“ iniciatyvos įgyvendinimui, transeu-ropinių transporto ir prieigos tinklų vystymui, paramai mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ),aplinkos apsaugai ir jos gerinimui bei tausiai, konkurencingai ir patikimai energetikai.

Laikantis naujų įgaliojimų užsienio šalyse, nustatytų 2006 m. gruodžio mėn. Tarybos spren-dime, atsižvelgiant į konkretų įgaliojimą, skolinimo už Europos Sąjungos ribų tikslai apima:paramą rengiantis narystei ES, privačiojo sektoriaus vystymą, energijos tiekimo patikimumą,aplinkos apsaugą ir jos gerinimą bei ES įtakos stiprinimą teikiant tiesiogines užsienio investi-cijas ir perduodant technologijas bei praktinę patirtį.

Iššūkiai ir atsakas

Vykdydamas savo veiklą, EIB 2007 m. turėjo spręstikelis uždavinius, kurie bus aktualūs ir ateityje. Ne-paisant neseniai finansų rinkas sukrėtusių nera-mumų, Bankas nenutrūkstamai finansavo investi-cinius projektus Europoje, ypač tuose sektoriuose,kuriuose rinkos dalyviai nenoriai finansuoja. Nema-žėja paskolų infrastruktūros investicijoms finansuo-ti paklausa, nuolat didėja paskolų ir rizikos kapitaloporeikis inovacijoms. Be to, laipsniškas ES plėtima-sis daro poveikį EIB vaidmeniui nacionaliniu ir visosES lygiu, didėja ir jo indėlis į ES politikos įgyvendini-mą. Dideli yra ir suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, to-dėl būtinas nuolatinis išmanus dialogas su pilietinevisuomene.

Reaguodamas į prioritetinius skolinimo tikslus iratsakydamas į išorės iššūkius, Bankas stengėsi už-tikrinti patikimą finansavimo politiką ir tinkamiau-siomis priemonėmis įgyvendinti pagrindines savoveiklos kryptis. Šiuos reikalavimus Bankas siekė

įgyvendinti didindamas skolinimo pridėtinę vertę,naujai vertindamas riziką, imdamasis naujų finansi-nių priemonių, stiprindamas bendradarbiavimą suEuropos Komisija bei kitomis institucijomis ir finan-sinį savo savarankiškumą, užtikrindamas tinkames-nį finansinį planavimą, lėšas paskirstydamas pagalprioritetinius tikslus ir didindamas veiksmingumą.

Rizikos prisiėmimas ir naujos finansinėspriemonės

Didesnės rizikos prisiėmimas, jei to reikia strate-giniams tikslams pasiekti, ir toliau bus viena iš EIBveiklos ypatybių. Tobulinant Banko kreditavimo po-litiką, nustatant paskolų reitingus ir taikant rizikosvertinimo sistemas didės jo galimybės imtis rizikosir teikiama pridėtinė vertė. Kredito rizikos politikospakeitimai, susiję su užstatu neužtikrintu skolinimubankams ir verslo įmonėms, finansiniu užstatu irpaskolų pakaitalais, ypač su turtu garantuotais ver-tybiniais popieriais ir padengtomis obligacijomis,


taip pat išplės Banko galimybes rengti naujoviškes-nes programas ir Banko klientų aprūpinimo kapita-lu operacijas. Nauja vidaus reitingais pagrįsta me-todika, atitinkanti naująją ES Direktyvą 2006/48/EB,buvo pritaikyta naujoms turto klasėms ir patobu-linta taip, kad Bankas galėtų imtis didesnės rizikos,jei to reikia strateginiams tikslams pasiekti.

Ateityje įgyvendinant šią strategiją svarbus vai-dmuo teks didesnės rizikos operacijų, finansuo-jamų iš tam tikslui skirtų Banko nuosavų ištekliųatsargų ir Europos Komisijos lėšų, plėtojimui. Čiakalbama apie didžiules sumas. Pagal Struktūrinę fi-nansinę priemonę yra atidėta 3,75 mlrd. EUR kaipkapitalo garantija pirmos eilės paskoloms ir garan-tijoms, apimančioms riziką dėl projekto užbaigimoir jo veikimo pradiniame etape, subordinuotomspaskoloms ir garantijoms, tenkinamoms pirmiaunei akcininkų subordinuotos skolos, priešemisiniamfinansavimui (angl.mezzanine finance), įskaitant di-delio pajamingumo paskolas greitai augančiomsar restruktūrizuojamoms pramonės įmonėms,su projektu susijusioms išvestinėms finansinėmspriemonėms ir nuosavybės vertybinių popieriųkategorijos priemonėms. Rizikos pasidalijimo fi-nansinei priemonei kaip kapitalo garantijai skirta2 mlrd. EUR, iš jų 1 mlrd. EUR EIB atidėjo iš Struktū-rinės finansinės priemonės, o dar 1 mlrd. EUR sky-rė Europos Komisija iš Septintajai mokslinių tyri-mų bendrajai programai numatytų lėšų. Tai leidžiaįvairiai derinti paskolas, skirtas tikslingoms moksli-

nių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansinėms investi-cijoms. Siekiant apsidrausti nuo kredito grąžinimorizikos, galinčios atsirasti dėl nepakankamų pajamųpradiniame TEN projektų įgyvendinimo etape,500 mln. EUR buvo skirta Transporto TEN projektųpaskolų garantijoms, šias lėšas papildė tokia pat Ko-misijos skirta suma. 500 mln. EUR iš Struktūrinės fi-nansinės priemonės lėšų skirta privačiojo sektoriausvystymo finansavimui pasidalijant rizikąViduržemiojūros regiono šalyse partnerėse. 1,75 mlrd. EUR liku-tis gali būti panaudotas patvirtintiems tikslams pa-gal „Inovacija 2010“ iniciatyvą, TEN ir energetikosprojektus. Rinkos paklausa greitai didėja. 2007 m.pabaigoje pagal Struktūrinę finansinę priemonępasirašytų paskolų suma padidėjo iki 2,8 mlrd. EUR(prieš metus buvo 1,3 mlrd. EUR).

Bendradarbiavimas su Europos Komisija

Bendradarbiavimas su Komisija neapsiriboja rizi-kos pasidalijimo susitarimais. Labai paplitę yra ben-drų programų kūrimas ir bendras projektų finan-savimas. Viena iš naujausių bendrų iniciatyvų yraJASPERS, pagal kurią teikiama technine pagalbapadedama ją gaunančioms šalims rengti perspek-tyvius didelės apimties infrastruktūros projektus,kurie bus finansuojami iš ES struktūrinių ir Sanglau-dos fondų. Europos rekonstrukcijos ir plėtros ban-kas taip pat dalyvauja JASPERS programoje kaip


partneris. JESSICA yra bendra Komisijos ir EIB inicia-tyva, įgyvendinama bendradarbiaujant su EuroposTarybos Plėtros banku; taikant šią iniciatyvą, valsty-bėms narėms ir Europos regioninės plėtros fondovadovams yra teikiami specializuoti sprendimai fi-nansuoti įvairiausius miestų atnaujinimo ir plėtrosprojektus. Pagal JEREMIE EIB grupė ir Komisija pa-deda mažoms ir vidutinėms įmonėms lengviaugauti finansavimą, įskaitant lėšas veiklos pradžiai irmikrokreditus besivystančiuose regionuose. Komi-sija įgaliojo Europos investicijų fondą (EIF) vykdytiKonkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą,tam pasinaudojant didele 1,1 mlrd. EUR vertės fi-nansinių priemonių įvairove. Be to, panaudodamiEuropos viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerys-čių (VPP) ekspertų centrą Komisija ir Bankas skleisinformaciją ir pristatys geriausią praktiką EuroposVPP darbo grupėms, taip pat šių partnerysčių vie-šojo sektoriaus nariams VPP viešųjų pirkimų ir val-dymo klausimais teiks su politika ir programomissusijusią paramą.

Už Europos Sąjungos ribų 2007–2013 m. EIB ir Ko-misija kartu skirs papildomų lėšų (be maksimaliųišorės skolinimo įgaliojimų 27,8 mlrd. EUR sumai)Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno ša-lių (AKR) Vandens infrastruktūros projektų rengi-mo priemonei. Be to, Bankas valdo ES ir Afrikos inf-rastruktūros patikos fondą, kurį bendrai finansuojaKomisija ir 10 valstybių narių. Šios naujoviškos prie-monės tikslas – didinti tvarų ES finansavimą Afrikosregioninei ir kelių šalių infrastruktūrai gerinti deri-nant dotacijas viešajam sektoriui su ilgalaikėmispaskolomis.

Finansų planavimas ir finansinissavarankiškumas

Strategijos įgyvendinimas turi būti derinamas suEIB ilgalaikio finansinio savarankiškumo tikslu. DėlBanko pobūdžio ir paskirties reikšminga sukuria-mos naudos dalis yra jo, kaip politiką įgyvendinan-čios institucijos, indėlis. Banko grynasis perviršissusidaro iš investuotų nuosavų lėšų grąžos ir iš išlai-das padengiančio tarpininkavimo pelno, gaunamosuteikiant paskolas. Būdamas viešoji institucija, EIBnevykdo spekuliacinių sandorių, susijusių su finan-sų rizika ir savo finansinės rizikos toleravimo ribąnustato tokio lygio, koks užtikrintų ilgalaikį Bankofinansinį tvarumą. Numatoma, kad 2008–2010 m.investuotų nuosavų lėšų grąža dėl keleto veiksniųšiek tiek mažės. Tarpininkavimo pajamos iš esmėstik padengia administravimo išlaidas ir kredito ri-ziką. Nors dėl Banko dalyvavimo sudėtingesnėje irrizikingesnėje veikloje tikimasi didesnės pridėtinėsvertės, padidėjusi paskolų negrąžinimo rizika galiturėti neigiamą poveikį numatomam išlaidų pa-dengimui. Be to, padidėjusiai reputacijos, teisineiir veiklos rizikai kontroliuoti reikia nemažų išteklių.Lygiai taip pat tokia veikla kaip techninė pagalbair kitoks konsultacinis darbas yra svarbus politikospožiūriu, bet tiesiogiai nepapildo veiklos pajamų.

2008–2010 m. Banko veiklos planas ir dabartinė kapi-talo būklė rodo, kad vis dėlto dėl tikslingo išteklių pa-

Patvirtintos, pasirašytos ir išmokėtos paskolos(2003-2007)

(mlrd. EUR)

10

20

30

40

50

60

020072003 2004 2005 2006

Išmokėtos paskolosPasirašytos finansavimo sutartys

Patvirtintos paskolos


skirstymo ir padidėjusio efektyvumo EIB iki 2010 m.nereikės didinti kapitalo – jis galės padidėjusį kapi-talo poreikį finansuoti iš paties Banko sukurtų vidausatsargų, o ne iš valstybių narių piniginių įnašų.

Be to, siekiant sustiprinti Europos investicijų fondokapitalo struktūrą būsimiems pokyčiams, 2007 m.įstatinis akcinis kapitalas buvo padidintas 50 % –

iki 3 mlrd. EUR. Savo teises į naujas akcijas EIB pa-naudojo 100 %; Komisija, didindama savo dalį,įgyvendins savo teises per ketverius metus. Akcijųturinčios finansų institucijos įgyvendino 70 % savoteisių, todėl EIF nuosavas kapitalas padidėjo iki965 mln. EUR. Tokia suma turėtų užtikrinti EIF finan-sinį tvarumą bent iki 2013 m., šias lėšas paskirsčiusdidėjančia tvarka per visą intervencinį laikotarpį.

EIB Direktoriųvaldyba

EIB grupės veikla 2007m.



Subalansuota visos Europos Sąjungos plėtra

Europos investicijų bankas visada buvo ir yra bankas regionams, t. y. toms remiamoms EuroposSąjungos teritorijoms, kurios gauna ir dotacijas iš struktūrinių fondų. Laikydamasis EuroposSąjungos atnaujintos „Sanglaudos politikos 2007–2013 m.“, EIB sutelkė regioniniam vystymuiskirtas paskolas naujai išskirtuose konvergencijos regionuose, įskaitant laipsniškai nutraukia-mos paramos regionus ir laipsniškai įvedamos paramos regionus. Tai yra 113 pačių neturtin-giausių regionų 27 ES valstybėse narėse, juose gyvena 190 mln. žmonių. Be konvergencijos re-gionų, naująja regionine politika siekiama įgyvendinti konkurencingumo ir užimtumo tikslus,kuriuos EIB remia daugiausia skolindamas pagal savo „Inovacija 2010“ iniciatyvą, vystydamastranseuropinius tinklus, mažas ir vidutines įmones bei aplinką tausojančią plėtrą.

Bankas sau nustatė tikslą – vidutinės trukmės laikotarpiu 40–45 % visų paskolų ES skirtikonvergencijos tikslams. 2007 m. konvergencijos regionuose, neviršijant numatytos sumos,buvo investuota 13,8 mlrd. EUR.

Struktūrinės programos paskolosnaujosioms valstybėms narėms

Didelė paskolų konvergencijai spartinti dalis buvoskirta dvylikai naujųjų valstybių narių, įstojusių į ESnuo 2004m. EIB 2007m. šiose šalyse suteikė pasko-lų už 5,75 mlrd. EUR. Dauguma šių paskolų buvoskirtos kartu su dotacijomis iš struktūrinių fondų.

Dėl bendro struktūrinių fondų ir Banko finansavi-mo galima susitarti kiekvienam projektui atskiraiarba pagal programas. Padėdamas finansuoti kele-tą didesnių ar mažesnių vienos investicinės progra-mos investicinių projektų konkrečiame sektoriujear regione, EIB turi galimybę skatinti augimą ska-tinančias sąlygas ir veiksnius, užtikrinančius realiąmažiausiai išsivysčiusių valstybių narių ir regionųkonvergenciją. Šis EIB produktas vadinamas Struk-tūrinių programų paskola.

Antai2007m.Bankasnutarėpaskolinti700mln.EUR,kad kartu su ES sanglaudos ir struktūriniais fondaisfinansuotų Bulgarijos nacionalinį įnašą įgyvendi-nant prioritetinius investicinius projektus ir prie-mones. Projektai finansavimui atrenkami pagalNacionalinį strateginių krypčių planą (angl. Natio-nal Strategic Reference Framework) veikiančias pro-

gramas ir 2007–2013 m. Europos žemės ūkio fon-do kaimo plėtrai (angl. European Agricultural Fundfor Rural Development) programą. Bendro finansa-vimo priemonė iš pradžių bus naudojama investi-cijoms transporto ir aplinkos sektoriuose, bet galibūti suteikta ir kitoms iš ES fondų finansuojamomsregionų plėtros, ekonominio konkurencingumo,žmogiškųjų išteklių vystymo ir žemės ūkio progra-moms, jei to paprašytų Bulgarijos vyriausybė. Pervisą šį laikotarpį iš ES sanglaudos ir struktūriniųfondų Bulgarija gali gauti apie 6,8 mlrd. EUR. Be to,pasinaudojant Banko struktūrinių programų pasko-la galima finansuoti daug palyginti mažų šalutiniųprojektų, kurie dėl mažos apimties netiktų EIB tie-siogiai finansuoti. O pasinaudodamas šia generali-ne paskola EIB, prireikus, gali suteikti lėšų projekto


pradžioje ir prisidėti prie ilgalaikio bendro finansa-vimo pačiomis palankiausiomis sąlygomis.

Skolinimas pagal sektorius

Konvergencijos regionuose EIB finansuojamų pro-jektų galima rasti visuose sektoriuose. 2007m. svar-biausi buvo transporto (32 %), energetikos (15 %),sveikatos ir švietimo (12 %) bei vandens ir nuotekųtvarkymo (7 %) sektoriai.

Paskolos susisiekimo infrastruktūrai buvo5,5 mlrd. EUR. Svarbią šios sumos dalį sudaro dide-lė 1 mlrd. EUR paskola, skirta didelio pajėgumo grei-taeigių traukinių tinklo Milano–Neapolio atkarposstatybai Italijoje. Projektas yra prioritetinio TEN ko-ridoriaus, kuris geležinkeliu sujungs Berlyną ir PietųItaliją, dalis. Tai reikšminga investicija į darnųjį trans-portą, padėsianti lengviau pasiekti Pietų Italijos kon-vergencijos regionus.

Investicijoms į energetiką konvergencijos regio-nuose skirta 2 mlrd. EUR EIB paskolų. Sineso (Por-tugalija) termofikacinės elektrinės statybai Bankasskyrė 19 mln. EUR. Ši paskola papildė anksčiau su-teiktą 39 mln. EUR paskolą. Tokia papildoma sumabuvo įmanoma, nes ypatingais atvejais didžiausialeistina Banko paskolų dalis gali būti padidinta nuo

50 % iki 75 % projekto vertės. Naujoji elektrinė pa-gamins tris kartus daugiau elektros energijos, neipagamindavo jos pirmtakė, taip ženkliai padidin-dama energetikos efektyvumą. Kadangi elektrosperviršis bus perduodamas į nacionalinį tinklą, jipakeis kitų šiluminių elektrinių pagaminamą ener-giją ir, kaip prognozuojama, CO2 išmetalus suma-žins apytikriai 20 %.

Sveikatos ir švietimo sektorius vaidina svarbų vai-dmenį – EIB paskolos investicijoms į šį sektorių sie-kė 1,7 mlrd. EUR. Vienas iš sveikatos projektų Ispa-nijoje buvo skirtas naujos bendrosios pagalbosligoninės ir septynių dienos sveikatos priežiūroscentrų statybai Miereso konvergencijos teritorijo-je Astūrijos viduryje. Šis projektas padės regionuiatlikti savo vaidmenį sveikatos priežiūros srityje,leis lengviau pasinaudoti ligoninių paslaugomisbei pagerins jų darbo ir paslaugų kokybę. Kadangiprojekte numatyta ir klinikinio švietimo, profesiniomokymo bei mokslinių tyrimų dalis, juo yra priside-dama ir prie Banko„Inovacija 2010“ iniciatyvos.

EIB finansuojamoms investicijoms į pramonękonvergencijos regionuose 2007 m. teko beveik1,6 mlrd. EUR. 71 mln. EUR paskola kompanijai Gla-verbel Czech gali būti pavyzdys, kokią socialinę irekonominę įtaką gali turėti vietinė pramonė. Pa-skola bus panaudota naujos stiklo linijos statybaiTeplicėje ir automobilių stiklo gamyklos plėtrai ne-toli Chuderžicės – abi Ūstyje (Čekijos konvergenci-jos regionas). Ūstis turi šimtametes pramonės, ypačenergetikos, kalnakasybos ir chemijos, bei žemėsūkio gamybos tradicijas. Šioms tradicinėms pramo-nės šakoms patyrus nuosmukį, regiono nedarbo ly-gis yra aukščiausias Čekijoje. Tačiau Glaverbel pro-jektas prisidės prie regiono ekonominės plėtros irdiversifikuos užimtumą, sukurdamas netradiciniųdarbo vietų. Tikimasi, kad projektas sukurs 100 nau-jų darbo vietų Chuderžicėje ir dar 70 – Teplicėje.

Akivaizdu, kad daugelis konvergencijos regionuoseįgyvendinamų projektų remia ir kitus prioritetiniustikslus. 2007 m. 23 % individualių paskolų, kurio-mis remiama Lisabonos darbotvarkė, siekianti kur-

Konvergencija Europos SąjungojePasirašytų tiesioginių paskolų sutarčiųpasiskirstymas pagal sektorius (2007 m.)

Suma Iš viso %

Susisiekimo infrastruktūra 5 476 40

Energetika 2 036 15

Sveikata ir švietimas 1 689 12

Vanduo, nuotekos, atliekos 1 025 7

Miestų plėtra 827 6

Pramonė 1 584 11

Kitos paslaugos 1 175 9

Iš viso individualių paskolų 13 812 100


ti konkurencingą, novatorišką, žiniomis grindžiamąEuropos ekonomiką, buvo skirta konvergencijos re-gionams, kaip ir 33 % paskolų – natūraliai aplinkaigerinti, 33 % paskolų – transeuropiniams tinklamsir 15 % – energetikos projektams finansuoti.

Nauji finansiniai produktai

Be to, EIB sukūrė naujų regionams tinkamų finan-sinių produktų. Lenkijoje Bankas dalyvavo išlei-džiant 200 mln. zlotų (PLN) (52 mln. EUR) vertėsviešojo sektoriaus padengtų obligacijų emisiją vie-šojo sektoriaus subjektų įgyvendinamiems mažosir vidutinės apimties projektams finansuoti infras-truktūros, aplinkos, energetikos, sveikatos ir švie-timo srityse. Šią emisiją, naudojamą vietoj tiesio-ginės kredito linijos, garantuoja bankas BRE BankHipoteczny S.A. iš paskolų gautinomis sumomis.Tokia iki šiol nenaudota operacija didina EIB par-tnerių – finansavimo institucijų skaičių Lenkijoje irišplečia EIB galimybes remti vietos infrastruktūrosmodernizavimą.

JASPERS

Paskutiniame didelių investicinių projektų rengi-mo etape bendradarbiaujant su ES struktūriniais

fondais JASPERS tapo svarbiausia priemone, padė-jusia 12 naujųjų valstybių narių teikti gerai pareng-tus projektus ir dėl to greičiau bei veiksmingiaugauti keletui metų numatytą reikšmingą paramąiš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudosfondo.

Santrumpos JASPERS reikšmė – Bendra pagalbaprojektams Europos regionuose remti (angl. JointAssistance to Support Projects in the European Re-gions). Suvienijus Europos Komisijos, Europos re-konstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) ir EIB tech-ninę kompetenciją, pagal šią programą teikiamanemokama techninė pagalba. 2007 m. pabaigojejos komandoje buvo 55 ekspertai, dirbantys ne tikLiuksemburge, bet ir Bukarešte, Vienoje ir 2007 m.atidarytame Varšuvos biure. Bukarešto biuras pa-deda rengti projektus Bulgarijai ir Rumunijai, Vie-nos biuras skirtas Vidurio Europos šalims, o Varšu-vos biuras – Lenkijai ir Baltijos valstybėms.

2007 m. JASPERS veiksmų planas buvo puikiai vyk-domas: JASPERS padėjo parengti 261 projektą irhorizontalias užduotis, kurių tikslas – artimiau-siais metais katalizuoti ar pagreitinti daugiau kaip32 mlrd. EUR kapitalo investicijas visose 12 nau-jųjų valstybių narių įvairiausiuose strateginiuosesektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant aplinkai(vandens, nuotekų ir kietųjų atliekų tvarkymo pro-jektams), transportui, energijos vartojimo efekty-vumui ir atsinaujinančiai energijai.


Parama inovacijoms

Nuo 2000 m., kai buvo parengta Lisabonos darbotvarkė, EIB finansavo investicijas, pade-dančias kurti konkurencingą, inovacijomis ir žiniomis grįstą ekonomiką, kuriai veikiant būtųgalima siekti tvaraus augimo, kurti daugiau bei geresnių darbo vietų ir skatinti didesnę so-cialinę sanglaudą. Pagal „Inovacija 2010“ iniciatyvą 2000–2010 metams buvo numatyta pa-skolinti 50 mlrd. EUR; šis tikslas buvo pasiektas jau 2007 m., kai investicijoms įmokslinius ty-rimus, plėtrą ir inovacijas, švietimą bei informacijos ir komunikacijų technologijas finansuotibuvo išduota naujų EIB paskolų už 10,3 mlrd. EUR.

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos – tai vienas ištrijų skolinimo prioritetų pagal „Inovacija 2010“ inici-atyvą. Ši sąvoka yra platesnė už mokslinių tyrimų irplėtros sąvoką. Ji apima ir naujų žinių įdiegimą į našiąekonominę veiklą. 2007 m. maždaug 6,7 mlrd. EURbuvo panaudota moksliniams tyrimams, plėtrai irinovacijoms ES, o dar 455 mln. EUR – Turkijoje.

Banko sukurtos finansinės priemonės Lisabonosdarbotvarkę įgyvendinančioms investicijoms rem-ti vaidina svarbų vaidmenį finansuojant moksliniustyrimus, plėtrą ir inovacijas. Ypač svarbi yra Rizikos

EIB ir Universitetųmokslinių tyrimų iniciatyva

Švietimui EIB darbotvarkėje tenka ypatinga vieta.Jis yra vienas svarbiausių pagal Lisabonos strate-giją įgyvendinamų dalykų, padedančių Bankuivykdyti socialinę sanglaudą stiprinančią veiklą irskatinti inovacijas. Lygiagrečiai skolinimo veiklaišiame sektoriuje Bankas sukūrė EIB ir universitetųmokslinių tyrimų iniciatyvą (angl. EIB-UniversitiesResearch Action), pagal kurią jis teikia institucinęparamą aukštojo mokslo studijoms ir akademi-

niams tyrimams. Iniciatyvos paskirtis –nuolat reaguoti į Europos universitetųprašymus, ypačdėl finansinės paramos bei pagalbos vykdant mokslinius tyrimus. Be to, taikant šią inicia-tyvą sudaromos palankios sąlygos Banko darbuotojų akademiniam ir moksliniam darbui.www.eib.org/universities

pasidalijimo finansinė priemonė, sukurta bendro-mis EIB bei Komisijos pastangomis ir veikianti nuo2007 m. vidurio. Ši priemonė grindžiama kreditorizikos pasidalijimu tarp EIB ir Komisijos ir išplečiaBanko galimybes teikti paskolas ar garantijas tiemsprojektams, kurių iniciatorių investicinės rizikos rei-tingas yra žemas ar nepakankamas. Tai reiškia, kadprisiimama finansinė rizika yra didesnė, negu įpras-ta investuotojams. Tokia sistema sukuria didžiulesnaujų ir inovatyvių sprendimų galimybes privačia-jam sektoriui ir šalies moksliniams tyrimams finan-suoti. Ši priemonė iš karto tapo populiari: paskolospagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę skir-tos atsinaujinančios energijos, automobilių, inžine-riniams ir biotechnologijų projektams.


Derindamas savo veiksmus su Europos moksliniųtyrimų infrastruktūros strategijų forumu (angl. Eu-ropean Strategy Forum on Research Infrastructure) irEuropos tarpvyriausybinių mokslo organizacijų fo-rumu (angl. European Intergovernmental ResearchOrganisations Forum), EIB derasi su didelės apim-ties mokslinių tyrimų infrastruktūros projektų ini-ciatoriais, ypač dėl 35 ES masto projektų, kuriųnumatoma vertė – 14 mlrd. EUR, finansavimo. Eu-ropos mokslinių tyrimų infrastruktūros strategi-jų forumas vienija ES valstybių narių ir asocijuotųvalstybių bei Europos Komisijos atstovus ir siekiasukurti nuoseklią mokslinių tyrimų infrastruktūrosplėtros Europoje strategiją. Dėl specifinio šių pro-jektų pobūdžio (labai ilgas jų įgyvendinimas, rei-kalinga speciali mokslinių tyrimų įranga, sudėtingaveiklos organizacija ir – ne mažiau svarbu – ilgalai-kiai finansiniai projektą inicijuojančių nacionaliniųinstitucijų įsipareigojimai) reikalingi nauji netradi-ciniai sprendimai, grindžiami įgyvendinamu rizikospasidalijimu tarp visų suinteresuotųjų šalių.

Švietimas ir mokymas

2007 m. 1,3 mlrd. EUR EIB paskolų buvo skirta švie-timui. Iki šiol didžioji Banko investicijų dalis švieti-mo sektoriuje buvo skiriama infrastruktūrai remti:pastatams, laboratorijoms ir įrangai, kurių reikia ži-nioms ir įgūdžiams įgyti. Pavyzdžiui, autonominė-je Valensijos (Ispanija) bendruomenėje Bankas fi-nansavo pradinio, vidurinio ir profesinio mokymoįstaigų ir kitokios susijusios švietimo infrastruktū-

ros statybą, atnaujinimą ir išplėtimą, taip pat jų ap-rūpinimą baldais ir įranga.

Pastaruoju metu buvo labai stengiamasi remti tuosšvietimo projektus, kurie labiau tiesiogiai gerins švie-timo kokybę. Tai reiškia, kad daugiau investicijų busskiriama poreikio sukūrimo priemonėms ir nema-terialiajam turtui, kaip antai: studentų paskoloms irakademiniams moksliniams tyrimams, plėtrai ir ino-vacijoms, išplečiantiems galimybes jais naudotis irgerinantiems švietimo kokybę. Pavyzdžiui, Vengrijo-je Bankas 150 mln. EUR paskolino studentų pasko-lų programai, kuri yra dalis platesnės nacionalinėsstrategijos, skirtos aukštojo mokslo kokybei gerinti,dalyvavimui skatinti ir vienodoms galimybėms įgytiaukštąjį išsilavinimą sutvirtinti. Taikant šią programąjau pagerėjo institucijų atskaitomybė, ja pasinaudo-jo studentai iš neturtingesnių šeimų, buvo sukurtossistemos ir procedūros studentų paskolų sistemosveiksmingumui maksimaliai padidinti ir ilgalaikiamtvarumui užtikrinti. Be to, ateityje Bankas gali finan-

Pasirašytos paskolų sutartys pagal „Inovacija 2010“ iniciatyvą

(mln. EUR)

2007 2000-2007

Informacijos ir komunikacijų technologijos 1 597 11 947

Švietimas ir mokymas 1 262 12 852

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos 7 155 30 179

Iš viso 10 289 55 994


Naujos finansavimo priemonės, skirtos inovacijoms

Simboliška, kad Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė buvo pristatyta 2007 m. birželio 5 d.,tuo pačiu metu komisarui J. Potočnik Ketvirtojoje Europos mokslinių tyrimų infrastruktūroskonferencijoje Hamburge ir EIB pirmininkui Philippe Maystadt metiniame EIB Valdytojų tary-bos susitikime Liuksemburge pasirašant susitarimą. Sukurdama finansinį pagrindąmoksliniųtyrimų, plėtros ir inovacijų programai įgyvendinti, Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė yraveiksmingo EIB ir Europos Komisijos bendradarbiavimo rezultatas. Paskyrus po 1 mlrd. EURfinansinės paramos iš ES Septintosios mokslinių tyrimų bendrosios programos ir iš EIB Struk-tūrinės finansinės priemonės, tikimasi, kad Rizikos pasidalijimo finansinė priemonė padidinsmokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų finansavimą dar 10 mlrd. EUR.

Priemone pradėta naudotis beveik iš karto. Jau rugsėjo mėn. buvo sudarytos aštuonių finan-savimo sandorių sutartys atsinaujinančios energijos technologijų, energijos vartojimo efekty-vumo, automobilių dalių, inžineriniams ir biotechnologijų projektams įgyvendinti už bendrą359 mln. EUR sumą. Iki metų pabaigos pagal Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę projek-tams keturiose valstybėse narėse buvo suteikta paskolų iš viso už 459mln. EUR.

Panaudojant Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę galima finansuoti mažas ir dideles įmo-nes joms ne tik suteikiant tiesiogines paskolas, bet ir per tarpininkus. Pavyzdžiui, Vokietijojebuvo įsteigta kredito linija inovatyvioms mažoms ir vidutinio dydžio automobilių gaminto-joms jų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklai finansuoti, dėl to parduodant jų intelek-tinės nuosavybės teises pirmaujančiai išperkamosios nuomos įstaigai Deutsche Leasing, o poto jas išsinuomojant. Panaudodamas Rizikos pasidalijimo finansinę priemonę, Bankas siekia2008 m. padidinti skolinimą inovacijoms Europoje apskritai, dėl to vykdydamas vis daugiaumažesnės apimties operacijų.

suoti investicijas į šiuolaikines mokymo programas,mokymo metodų tobulinimą ir ypač į geresnį moky-mą Europos mokyklose ir universitetuose.

Informacijos ir komunikacijų technologijos

Lisabonos strategijai įgyvendinti informacijos ir ko-munikacijųtechnologijosyrasvarbiausiassektorius–2007 m. jam skirta 1,6 mlrd. EUR paskolų. Tai dide-lės apimties projektai, kuriems įgyvendinti reikia di-

delių paskolų, pavyzdžiui, tokių kaip Britų telekomoinvesticijoms į naujos kartos telekomunikacijų pas-laugas, atsiėjusioms 455 mln. EUR, ir kompanijosTelefonica investicijoms į naują UMTS plačiajuostįmobiliojo ryšio tinklą Ispanijoje, kurioms finansuotiBankas paskolino 375 mln. EUR.

2007 m. EIB ir Komisija pasirašė susitarimo memo-randumą dėl paramos ES elektroninių komunikaci-jų reglamentavimo sistemai, ypač ES politikos prie-monėms, skirtoms sumažinti „plačiajuosčio tinkloaprėpties skirtumus“. Numatomas didelis investi-


cijų poreikis naujos kartos tinklams ir tikimasi, kadBanko vaidmuo skatinant privatųjį sektorių inves-tuoti į tokią infrastruktūrą bus vis didesnis. Be to,Bankas remia alternatyvios plačiajuostės prieigos,įskaitant bevielio ryšio technologijas, kūrimą. Tamgali prireikti naujų finansavimo galimybių.

EIF ir inovacijos

Europos investicijų fondas, EIB pavaldusis padalinys,įgyvendinant Lisabonos strategiją vaidina svarbų vai-dmenį – investuoja į rizikos kapitalo fondus, aprūpi-nančius nuosavo kapitalo ištekliais naujoviškas MVĮ.

Pastaraisiais metais EIF išplėtė investicijų į rizi-kos kapitalo fondus apimtį ir dabar finansuoja netik veiklą pradedančias ar besiplečiančias įmones,bet ir technologijų perdavimą, t. y. procesus, ku-riais mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatai perkelia-mi į rinkai teikiamus produktus ar paslaugas. DabarFondas yra gavęs ir Europos Komisijos įgaliojimusvaldyti 1,1 mlrd. EUR vertės priemonę pagal ESkonkurencingumo ir inovacijų pagrindų programą(KIP), numatytą 2007–2013 metams. Šios progra-mos tikslas – didinti Europos įmonių konkurencin-gumą, remti inovacijas ir suteikti MVĮ geresnes ga-limybes pasinaudoti finansavimo šaltiniais. Ganadaug lėšų bus skiriama su švariosiomis technologi-jomis susijusiai veiklai.


Aplinką tausojanti plėtra

Yra trys EIB atsakomybės už aplinką aspektai. Pirma, visuose savo finansuojamuose projek-tuose Bankas skiria ypatingą dėmesį aplinkos tausumui, ypač siūlomų investicijų poveikioaplinkai vertinimui ir šį poveikį švelninančių priemonių pakankamumui, taip pat – labiaunegu kada nors anksčiau – siūlomų technologijų ar procesų energijos vartojimo efektyvu-mui. Mažų mažiausiai Bankas užtikrina, kad jo finansuojami projektai atitinka ES aplinkosapsaugos principus ir standartus.

Antra, didelė dalis EIB skolinamų lėšų yra skirta būtent natūraliai ir sukurtai aplinkai saugotiir gerinti bei socialinei gerovei skatinti siekiant darnaus vystymosi. Bankas remia projektus,susijusius su klimato kaita, gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, aplinkos ir sveikatos są-sajomis, tausiu gamtos išteklių naudojimu ir atliekų tvarkymu.

Trečiasis aspektas susijęs su paties Banko įsipareigojimu prisiimti atsakomybę už aplinkostaršą. Nors šiuo atveju EIB poveikis aplinkai nėra tokio pat masto, kaip tas, kokį turi projektųfinansavimo veikla, Bankas nuolat rūpinasi kuo geresne savo pastatų ir kabinetų priežiūrosatitiktimi aplinkos apsaugos reikalavimams (žr. skirsnį „Tiesioginis poveikis aplinkai ir atsa-komybė darbe“).

Skolinimui aplinkos apsaugai ir darnioms bendruo-menėms numatyta skirti 30–35 % visų Banko pa-skolų Europoje ir už Europos ribų. Atsižvelgdamasį šį tikslą, 2007 m. Bankas suteikė paskolų aplinkosapsaugos srityje ES ir EFTA šalyse už daugiau kaip13 mlrd. EUR, o už ES ribų – 1,6 mlrd. EUR, iš viso –30,5 % visų paskolintų lėšų.

Natūrali aplinka

Natūralios aplinkos srityje prioritetinėmis laikomosinvesticijos ir programos, skirtos klimato kaitai švel-ninti, vandens, nuotekų ir kietųjų atliekų tvarkymobei oro taršos mažinimo projektams finansuoti.

Kalbant apie klimato kaitą, Bankas, vadovaudama-sis Kioto protokolu, remia pastangas mažinti an-glies dvideginio išmetalus, dėl to finansuodamasinvesticijas į kuro keitimą, atsinaujinančios energi-jos kūrimą ir energijos vartojimo efektyvumą. In-vesticijų į energetikos sektorių finansavimas taippat yra konkretus EIB politikos tikslas, be to, Bankostrategiją transporto atžvilgiu labai veikia jo povei-kio klimato kaitai įvertinimas (taip pat žr. skirsnius„TEN: Europai skirti transporto tinklai“ ir „Tausi, kon-kurencinga ir patikima energetika“).

Banko funkcija atsinaujinančios energijos srityje –remti naujų technologijų kūrimą ir padėti įdiegtišias technologijas į gamybą. Ispanijoje Solucar sau-


lės energijos jėgainė, kuriai 2007 m. EIB paskolino50 mln. EUR, skatina vartoti vietinę atsinaujinančiąenergiją ir prisideda prie kovos su klimato kaita. Fi-nansuojamos investicijos skirtos dviejų prie ener-getikos sistemos prijungtų saulės energijos jėgai-nių statybai ir veiklai panaudojant saulės energijoskoncentracijos technologijas. Šios technologijosyra nuostabios. Jų pagrindas – lygiame plote aplinkbokštą, kurio viršuje sumontuotas šiluminės saulėsenergijos kolektorius, puslankiu išdėstytų heliosta-tų (saulės reflektorių) laukas. Heliostatai seka sau-lės padėtį ir nukreipia jos spindulius į kolektorių.Kolektorius yra didelis šilumos mainų generatorius,kuriame saulės šiluma paverčia vandenį garais, o šiesavo ruožtu patenka į garo turbinas ir gamina elek-tros energiją. Pati jėgainių vieta, 20 km į vakarusnuo Sevilijos, jau yra turtas. Jos pastatytos vienojeiš labiausiai saulėtų Europos vietų, prie upės, kuriosvanduo naudojamas aušinimui, be to, netoliese yraaukštos įtampos elektros perdavimo linijos.

2007 m. EIB pasirašė sutartis vandens ir nuotekų pro-jektams finansuoti už bendrą 2,6 mlrd. EUR sumą netik ES, bet ir už jos ribų. Pavyzdžiui, Panamoje Bankasrems sanitarinių ir aplinkos sąlygų gerinimą PanamaSityje ir įlankos teritorijoje, tam statant vandens va-

Aplinkos apsaugos ir sociali-nė politika

2007 m. EIB atnaujino ir paskelbė vi-suomenei Aplinkos apsaugos ir socia-linės praktikos vadovą. Jame aprašy-ti Banko vidaus procesai ir praktika,ypač jo Projektų direktorato darbas,siekiant užtikrinti, kad visa finansavi-mo veikla atitiktų Banko aplinkos ap-saugos politiką. 2008 m. Bankas ke-tina paskelbti naują deklaraciją dėlaplinkos apsaugos ir socialinės politi-kos (principai ir standartai), dar kartąryžtingai patvirtindamas savo įsipa-reigojimus ir dėmesį aplinkai. Priešpaskelbiant šią deklaraciją bus kon-sultuojamasi su visuomene.


lymo įrenginius. Padidindamas išvalytų nuotekų dalįnuo mažiau kaip 5 % iki beveik 50 %, šis projektaspagerins vietos gyventojų gyvenimo kokybę, ypačneturtingesnėse teritorijose, kuriose iki šiol nebu-vo jokių sanitarinių paslaugų, taip pat padės plėstiturizmą ir žvejybą regione. Lesoto sostinėje Mase-ru Bankas finansuos investicijų programą, pritaikytąįvairaus pajamų lygio naudos gavėjams, įskaitant pri-

sijungimą prie centrinių kanalizacijos tinklų ir pigiųnuotekų tvarkymo įrenginių statybą vietoje. Moder-nizavus čia veikiančius nuotekų valymo įrenginius irpastačius naują nuotekų valymo stotį sumažės Ma-seru gamtinių vandens šaltinių tarša ir susirgimų li-gomis, kuriomis užsikrečiama per vandenį.

Kietųjų atliekų tvarkymo projektai tampa vis svar-besni Banko veikloje, kuria siekiama padėti įgy-vendinti Europos politiką sąvartynų pertvarkymo,šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir energijos ga-mybos panaudojant neiškastinį kurą srityse. Nese-niai Alkmare (Nyderlandai) finansuodamas projektąEIB parėmė kietosios biomasės deginimo įrenginiųstatybą prie jau veikiančios atliekų deginimo ga-myklos. Šie įrenginiai sukuria pajėgumus, kurie leisapdoroti statybų ir griovimo darbų medienos lau-žą, nekompostuojamas žaliosios masės medienosatliekas, į atliekų surinkimo aikšteles atvežamas di-džiagabarites atliekas, medines pakavimo atliekasir medienos granules. Kietųjųmedžio atliekų kiekisregione didėja; anksčiau jos buvo vežamos deginti įVokietiją. Projektas tobulina dabartinę šiukšlių tvar-kymo praktiką, padeda mažinti į sąvartynus išveža-mų biologiškai skaidomų medienos atliekų kiekį,be to, nebereikės atliekų vežti taip toli.

2007 m. pramonės sukeliamai taršai mažinti buvoskirta paskolų už 194 mln. EUR. Buvo projektų, skir-tų aplinkai daromai žalai mažinti popieriaus fabri-kuose Vokietijoje ir Portugalijoje. Vokietijoje Bankas34 mln. EUR paskolino korporacijai Myllykoski, šaly-je valdančiai tris popieriaus fabrikus. Paskola buvoskirta teršalų išmetalams mažinti dviejuose popie-riaus fabrikuose, investicijoms energijos vartojimoefektyvumui didinti visuose trijuose ir moksliniųtyrimų, plėtros ir inovacijų programai, apiman-čiai procesų ir produktų inovacijas. Portugalijo-je 80 mln. EUR skirta taip pat privačiojo sektoriauskompanijai Portucel – jos trims fabrikams moder-nizuoti aplinkos apsaugos požiūriu, taip pat ir orotaršai mažinti. Panaudoję būtinas investicijas, fabri-kai taikys šiuo metu geriausią technologiją ir atitiksTarybos direktyvos dėl taršos integruotos prevenci-jos ir kontrolės reikalavimus.

Individualios paskolos2003 -2007: 56,6 mlrd. EUR

(mln.)

2 000

4 000

6 000

8 000

10 000

14 000

12 000

020072003 2004 2005 2006

Klimato kaitaAplinka ir sveikata

Miestų plėtraGamta, biologinė įvairovė ir gamtiniai ištekliai

Gamtiniai ištekliai ir atliekų tvarkymas

Aplinka ir gyvenimo kokybė ESIndividualios paskolos 2007 m.

(mln.)

Iš viso

Klimato kaita 3 385

Aplinka ir sveikata 4 088

Miestų aplinka 5 426

Gamta, biologinė įvairovė ir gamtos ištekliai 34

Gamtos ištekliai ir atliekų tvarkymas 89

Individualių paskolų iš viso 13 021


Darnios bendruomenės

Kalbant apie gyvenviečių aplinką, pabrėžtinas dar-niųmiestų ir bendruomenių skatinimas, atitinkantisES integruotos miestų plėtros strategiją, apimančiąvisus ekonominio, socialinio, aplinkos ir žmogiško-jo kapitalo aspektus. Šis platus požiūris į tvarių in-vesticijų skatinimą konvergencijai, augimui ir už-imtumui Europos miestuose stiprinti grindžiamasLeipcigo chartija – bendraisiais principais ir strate-gijomis, kuriuos priėmė neoficialus ministrų susiti-kimas, šiame mieste vykęs 2007 m. gegužės mėn.Pagal poreikį, pasinaudodamas mišriu produktu,kurį sudaro jo Struktūrinė finansinė priemonė irkonsultavimo paslaugos, EIB teikia finansinę para-mąmiestų atnaujinimo projektų iniciatoriams, ypačkuriant miestų plėtros fondus.

Nauja EIB veiklos priemonė miestų plėtros srityjeyra JESSICA – Bendra Europos parama tvarioms in-vesticijoms įmiestų teritorijas (angl. Joint EuropeanSupport for Sustainable Investment in City Areas), ku-rios tikslas – skatinti investicijas pagal integruotosmiestų plėtros planus. Įgyvendinant JESSICA inicia-tyvą vadovaujančiosioms institucijoms sudaromossąlygos naudoti lėšas iš struktūrinių fondų inves-ticijoms į miestų plėtros fondus per grąžinamus įapyvartą ir atgaunamus finansinius mechanizmus,tokius kaip: nuosavas kapitalas, garantijos ir pasko-los. Pirmasis JESSICA iniciatyva pasinaudojęs mies-

Po 2012metų

Europos investicijų banko 100 mln. EURFondas apyvartiniams taršos leidimamspirkti po 2012 metų (angl. Post-2012 Car-bon Fund) 2007 m. buvo pristatytas Liu-blianoje vykusiame EIB forume. Šis fondasskirtas anglies dvideginio išmetalų maži-nimo vienetų rinkos vertei didinti po to,kai 2012 m. baigs galioti dabartinis Kiotoprotokolas. Bankas ir jo partneriai įsteigėšį fondą, norėdami paskatinti ir palengvin-ti investuoti į projektus, kurie sudarys ga-limybę gauti apyvartinius taršos leidimusilgesniam laikotarpiui. Pasinaudojant šiofondo mechanizmu „ilgalaikis ir katalizuo-jantis viešojo sektoriaus kapitalas“ padi-dins apyvartinių taršos leidimų kaip pro-jektų finansavimo priemonės vaidmenį.Fondas rems ir aplinkos tausojimo projek-tus, susijusius su priemonėmis sprendžiantatsinaujinančios energijos, energijos var-tojimo efektyvumo, miškininkystės, šilt-namio efektą sukeliančių dujų problemas2013–2022m.

tų plėtros fondas 2007 m. įkurtas Saksonijoje (Vo-kietija). Natūralu, kad pagrindinė šio bandomojoprojekto partnerė yra Leipcigo savivaldybė.

Investicijos į sveikatos priežiūros įrengimus taip patyra darnių bendruomenių kūrimo dalis. 2007 m. esa-mai ligoninių infrastruktūrai gerinti ir naujoms medi-cinos įstaigoms steigti ES buvo skirta 2,1 mlrd. EUREIB paskolų.

Kaip veikia integruotos miestų plėtros struktūros,rodo Venecijos pavyzdys. Bankas 2007 m. čia pa-


skolino 120 mln. EUR projektams, įtrauktiems į la-bai plačią investicijų programą, grindžiamą ilga-laike integruota miestų atnaujinimo programa.Investicijos į miestų infrastruktūrą, istorinius pas-tatus ir švietimo bei socialinės paskirties objektusdidina miesto ekonominį gyvybingumą, aplinkostausumą ir gerina jo gyventojų gyvenimo koky-bę. Viena iš miesto vystymo programų skirta motoondoso – motorinių valčių sukeliamo griaunamojobangų judėjimo poveikiui mažinti optimizuojant irreorganizuojant vandens eismą Lido saloje ir logis-tiką. Pagyvenę ir seni miesto gyventojai galės nau-dotis istoriniais Penitenti ir San Lorenzo pastatais,pertvarkytais į senelių namus. Be to, aplinkkelisžemyninėje Didžiojoje Venecijoje, Mestrėje, suma-žins eismo intensyvumą ir gerins aplinką. Įtrauktasir aukštųjų technologijų elementas: kuriamas Wi-fitinklas, užtikrinantis geresnį ryšį tarp visuomeninėspaskirties pastatų, – tai nauja didelės pridėtinėsvertės paslauga vietos įmonėms; įrengta turistamsskirta radijo dažnio nustatymo sistema. Paprastai šipaskola būna ne viena. Kiti neseniai sudaryti finan-

savimo sandoriai pačioje Venecijoje ir aplink ją pa-rėmė Venecijos tramvajaus, Ca’ Foscari universitetoirMestrėsnaujos ligoninėsprojektus, regioninį leng-vąjį geležinkelį ir per banką Veneto Sviluppo – ma-žas ir vidutines įmones.

Prancūzijoje, derindami natūralios ir miestų aplin-kos gerinimo projektus, Ekologijos, tvaraus vys-tymosi ir teritorijų planavimo ministerija, EIB irGroupe Caisse d’Epargne 2007 m. sujungė pajė-gas viešojo sektoriaus investicijoms į visuomeni-nių pastatų statybą ar atnaujinimą remti. Ši veiklayra kovos su pasauliniu atšilimu ir miestų aplinkosgerinimo priemonių dalis. Siekiama, kad moky-klų, kolegijų, vaikų darželių, administracinių pas-tatų, sporto ir laisvalaikio centrų bei bendruome-nių centrų šildymo ir sandarinimo standartai būtųgerokai aukštesni už dabartinius ir kad aplinkosapsaugos ir energijos taupymo požiūriu jie būtųišskirtinai aukštos kokybės. Šiai programai jau at-rinkta apie 400 projektų, kuriems EIB gali skirti iki350 mln. EUR.


TEN: Europai skirti transporto tinklai

Transeuropiniai transporto tinklai (TEN) kuria aukštos kokybės infrastruktūrą ES ir sujungiaES su narystės siekiančiosiomis šalimis bei pietinėmis ir rytinėmis kaimynėmis. Be to, priorite-tiniai TEN yra viena iš dviejų 2003 m. iniciatyvos Europos veiksmai augimui dalių (kita dalis –Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos); ši iniciatyva skirta Europos ilgalaikiam augimopotencialui sustiprinti.

Remdamas iniciatyvą Europos veiksmai augimui,EIB išsikėlė tikslą 2004–2013m. investicijoms į dide-lius infrastruktūros tinklus skirti 75 mlrd. EUR skoli-namų lėšų. 2007 m. Bankas paskolino 7,4 mlrd. EURdideliems infrastruktūros tinklams visoje EuroposSąjungoje, kaip ir buvo numatyta. Geležinkeliųsektoriuje, kurio, kaip prioritetinio sektoriaus, svar-ba nuolatos didėja, EIB paskolino 3,3 mlrd. EUR,keliams skirta 2,7 mlrd. EUR, aviacijos projektams –630 mln. EUR, investicijoms į jūrų transportą –434 mln. EUR ir 426 mln. EUR teko kitiems infras-truktūros projektams. Skolinimas transporto TENIspanijoje buvo ypač svarbus, paskolinta suma pa-didėjo iki 2,2 mlrd. EUR, įskaitant dviejų greitaeigiųtraukinių linijų finansavimą geležinkelio ruožuoseKordoba–Malaga ir Madridas–Valadolidas.

Už ES ribų EIB paskolino 916 mln. EUR transpor-to TEN plėtrai. Narystės siekiančiose šalyse ir po-tencialiose narystės siekiančiose šalyse paskolinta686 mln. EUR, o rytų kaimynėms – 230 mln. EUR.Bankas suteikė 200 mln. EUR paskolą Ukrainos au-tomagistralės M-06 rekonstrukcijai. Ši automagis-tralė yra labai svarbi transporto arterija tarp Ukrai-nos ir Europos Sąjungos – Europos III transportokoridorius, jungiantis Ukrainos sostinę su Vengrija,Slovakija ir Lenkija.

Viešosios ir privačiosios partnerystės

EIB yra vienas didžiausių viešųjų ir privačiųjų par-tnerysčių (VPP) finansuotojų įvairiuose sektoriuose,pavyzdžiui, vandens, sveikatos ir švietimo. Trans-

porto sektoriuje 2007 m. šioms partnerystėms teko15 % Banko paskolintų lėšų. EIB dalyvavo pirma-jame Vokietijos automagistralių VPP projekte, t. y.Tiuringijoje tiesiant Eizenacho aplinkkelį A4 kelyje.Bankas paskolino 89 mln. EUR, kurie bus panaudo-ti dabartinei automagistralei plėsti iki šešių juostųir naujos trasos atkarpai nutiesti: nutiestoje labaiaukštos kokybės magistralėje pagerės eismo daly-vių aptarnavimas ir saugumas. Projekte panaudotanauja finansavimo schema – jis priklauso pirmajaiketurių automagistralių projektų, kurie bus galiau-siai finansuojami iš kelio mokesčio pagal 2005 m.sunkiasvoriams vilkikams pradėtą taikyti sistemą,grupei.

Per daugelįmetų, finansuodamas VPP, EIB sukaupėreikšmingą patirtį, kuria dalijasi su klientais ir vals-tybėmis narėmis. Kartu su Europos Komisija ir vals-tybėmis narėmis Bankas dalyvauja steigiant Euro-

Transeuropiniai tinklai2003-2007: 39 mlrd. EUR

(mln.)

2 000

4 000

6 000

8 000

10 000

020072003 2004 2005 2006

TransportasEnergetika


pos VPP ekspertų centrą, kuris padėtų naudingaidalytis patirtimi ir geriausia VPP praktika. 2007 m.Bankas nutarė įsteigti tokį centrą ir suteikti lėšų joveiklos pradžiai. Europos VPP ekspertų centras vei-klą pradės 2008 m., kai tik bus parengtos jo techni-nės sąlygos ir organizacinė struktūra.

Bendradarbiavimas su Komisija

Bankas tikisi, kad Paskolų garantijų priemonė trans-porto TEN projektams (PGTT), suderinta 2007 m. irpradėjusi veikti 2008 m. pradžioje, teiks veiksmin-gą paramą finansuojant būsimus transeuropiniustinklus, teikiant garantijas akredityvams, skirtiemsįplaukų iš transporto srautų stygiaus rizikai dengtiiki penkerių metų nuo veiklos pradžios. PGTT turė-tų labiau įtraukti privatųjį sektorių į TEN projektus,kuriems būdinga apyvartos rizika veiklos pradžioje.Šiai garantijų priemonei EIB skiria 500 mln. EUR išsavo Strulktūrinės finansinės priemonės, o Komisijatokią pat sumą 2007–2013 m. skyrė iš biudžeto.

2007 m. EIB ir Europos Komisija bendradarbiavokeliose bendrose darbo grupėse bei iniciatyviniuo-

se komitetuose. Pažymėtinos pastangos nukreiptistruktūrinių ir sanglaudos fondų išteklius transeu-ropinių tinklų projektams, ypač naujosiose valsty-bėse narėse. Šias pastangas remia JASPERS (taippat žr. skirsnį „Subalansuota Europos Sąjungos plė-tra“). Be to, projektų iniciatorių ir ES koordinatoriųprašymu Bankas pats dalyvauja rengiant ypatingossvarbos prioritetinius projektus, kaip antai Brene-rio–Basio tunelio statybos ir navigacinės palydovi-nės sistemos „Galileo“ kūrimo. EIB glaudžiai dirbasu Komisija įgyvendinant ir įvairias kitas ES inicia-tyvas geležinkelių, oro transporto, intelektualiųjųtransporto valdymo sistemų, upių ir jūrų greitkeliųsektoriuose.

Nauja EIB skolinimo transporto sektoriuipolitika

Bankas vaidina svarbų vaidmenį finansuojant Eu-ropos transporto sektorių. Tam yra svarių priežas-čių. Veiksmingos transporto sistemos yra gyvybiš-kai svarbios Europos klestėjimui, taip pat jos daropastebimą poveikį ekonominiam augimui, sociali-nei plėtrai ir aplinkai. Transporto sektorius jau patssavaime yra svarbi verslo sritis, daug prisidedantiprie Europos ekonomikos funkcionavimo apskri-tai. Prekių ir paslaugų judumas yra esminis Europospramonės ir paslaugų konkurencingumo elemen-tas. Suprantama, kad dėl ilgalaikės perspektyvos irtikrai europietiško svarbiausių transporto projektųpobūdžio Bankas tapo jų finansuotoju.

Bankas skolina transporto sektoriui vadovauda-masis keletu ES politikos strategijų: transeuropiniųtransporto tinklų kūrimas, sanglaudos politika, dar-nus transporto vystymas ir parama moksliniams ty-rimams, plėtrai ir inovacijoms. Visais atvejais Bankoskolinimo politika šiam sektoriui yra daugiaplanė,be to, visuose Banko nuodugnaus tikrinimo eta-puose integruotai patikrinamas poveikis aplinkai.Taip pat Bankas remia įvairius transporto projektus,kurių pačių tikslas – kurti aplinkai nežalingas tva-rias transporto sistemas, kurias naudojant smarkiai


sumažėtų CO2 ir kitų teršalų išmetalai. Per pasta-ruosius kelerius metus skolinimas tokiems projek-tams nuolatos didėjo ir absoliučiais, ir santykiniaisskaičiais. Tai skolinimas miestų transporto siste-moms ir mokslinių tyrimų bei plėtros projektams,kuriais siekiama mažinti variklių išmetamųjų dujųkiekį, didinti kuro efektyvumą ir gerinti saugą. At-sižvelgiant į bendras investicijų į kelių ir geležinke-lių sektorius apimtis, akivaizdu, kad pasirinkdamas

projektus finansuoti Bankas aiškiai teikia pirmeny-bę geležinkelių sektoriui.

Nors tradiciniai Banko skolinimo transporto sekto-riuje politikos tikslai nepasikeitė, dėl poreikio ko-voti su pasauliniu atšilimu sparčiai randasi naujassudėtingas politinis kontekstas. Todėl 2007 m. EIBteko suformuluoti naujus prioritetus transportosrityje.


EIB transporto politikos principai

Laisvam žmonių judėjimui ir ekonominiam augimui judumas yra svarbiausia. Todėl EIBlaikysis tokios strategijos, padėsiančios transporto paklausą tenkinti pačiu veiksmingiau-siu, ekonomiškiausiu ir tvariausiu būdu. Tam bus reikalingi bendri visų rūšių transportosprendimai, rūpestingai suplanuoti taip, kad galėtų kontroliuoti žalingą transporto po-veikį aplinkai.

EIB ir toliau vykdys savo tvirtus įsipareigojimus finansuoti TEN projektus. Dėl ilgalaikio šiųinvesticijų pobūdžio ir reikšmingo jų vaidmens kuriant veiksmingą ir tvarią transporto sis-temą visoje Bendrijoje jie ir toliau bus investicijų į transporto sektorių Europos Sąjungojepagrindas, itin svarbus vidaus rinkos funkcionavimui. Labai sunku nustatyti investuojamoį infrastruktūrą kapitalo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalų tarpusavio priklau-somybę, tačiau tai savaime nekelia abejonių dėl nuolatinio ES dėmesio TEN.

Geležinkelių, vidaus vandens kelių ir jūrų kelių (ypač jūrų greitkelių) projektų finansa-vimas ir toliau bus prioritetas, nes šie keliai be abejo laikomi pačiais perspektyviausiaismažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetalus, tenkančius kiekvienai transportopriemonei. Tas pats pasakytina apie miestų transportą ir mišraus transporto terminalus.

Kelių ir oro uostų projektai turi turėti didelę ekonominę vertę, kad tiktų EIB paramai gau-ti. Teikiant paskolas bus labiausiai atsižvelgiama į tai, ar projektas didina saugumą, efek-tyvumą ir mažina žalingą poveikį aplinkai.

Geležinkelių, laivų ir miestų transporto sektoriuose lėšų skyrimas transporto priemo-nėms įsigyti atitinka klimato kaitos tikslus. Lėšų orlaiviams įsigyti bus skiriama tik ypatin-gais atvejais, jei bus įrodyta, kad galima tikėtis didelės pridėtinės vertės. Oro transportoverslą labai veiksmingai tvarko privatusis sektorius, todėl EIB dalyvavimas jame bus ri-botas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti susisiekimo su konvergencijos regionais gerinimo pro-jektai, jei oro transportas yra svarbiausia priemonė teritoriniam ES vientisumui išsaugotiir jei būtų padidintas kuro efektyvumas. Kitas pavyzdys būtų specialių lėktuvų kovai sumiškų gaisrais ar kitokiam nestandartiniam naudojimui įsigijimo finansavimas.

Ir toliau bus daug dėmesio skiriama automobilių gamintojų mokslinių tyrimų, plėtros irinovacijų veiklai remti bet kokiame sektoriuje. Pirmiausia tai turėtų būti projektai ener-gijos vartojimo efektyvumo, išmetalų mažinimo ir saugumo stiprinimo problemomsspręsti. Tačiau parama automobilių gamintojams turėtų būti selektyvi ir apsiriboti tikprojektais, vykdomais konvergencijos regionuose, kur jų indėlis į užimtumo didinimą irinovacijų skleidimą, įtraukiant ir vietinį vidutinio dydžio įmonių bei MVĮ tinklą, yra svar-bus. Visais atvejais remiami projektai turėtų visiškai atitikti ES politiką aplinkos apsaugosgerinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse, siekti aukštesnių aplinkosapsaugos standartų ir sparčiau įgyvendinti tikslą sumažinti CO2 išmetalus (pavyzdžiui,sukūrus mažiau degalų vartojančius mažesnius automobilius ir atsinaujinančiu kuru va-romas transporto priemones).


St. Petersburg

Istanbul

OdessaKishinev

Minsk

Moskva

Kiyev

Skopje

Zagreb

Sarajevo Beograd

Tiranë

Ljubljana

Sofia

Bucuresti

Budapest

Bratislava

Vilnius

Tallinn

Riga

Warszawa

Praha

Lisboa

Porto

Madrid

MünchenWien

Paris

Luxembourg

Bruxelles

Barcelona

Dublin

Belfast

Edinburgh

Athinai

ThessalonikiRoma

Milano

Lyon

Stockholm

BerlinAmsterdam

London

København

Oslo

Helsinki

Cork

Strasbourg

MADEIRA (PT)

AÇORES (PT)

ISLAS CANARIAS (ES)

Prioritetinių transeuropinių tinklųmaršrutai

Su finansavimo įsipareigojimais susijusios TENatkarpos

Kita TEN infrastruktūra ir tinklai, kuriuos finansavoES

Kelių ir geležinkelių koridoriai Vidurio ir RytųEuropoje

Finansuojamos koridorių atkarpos

Keliai ir geležinkeliai

Elektra

Dujos

Oro uostai

Daugiaregioniniai projektai

Įvairiarūšio transporto centrai

Uostai

Oro eismo kontrolė

Naftos ir gamtinių dujųtelkinių eksploatacija

Daugiajuostė elektroninė keliųmokesčių sistema

EIB operacijos transeuropiniams tinklams ir koridoriams remti1993-2007m.


Paramamažoms ir vidutinėms įmonėms

Mažos ir vidutinės įmonės yra labai svarbus užimtumo, verslumo įgūdžių ir inovacijų šaltinis,be to, jos padeda stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje. ES politikaMVĮ atžvilgiu siekiama skatinti sėkmingą verslininkystę ir gerinti MVĮ verslo aplinką, kad josgalėtų spręsti šiuolaikinės globalios, žiniomis grindžiamos ekonomikos joms keliamus užda-vinius ir realizuoti visą savo potencialą.

Parama MVĮ yra svarbiausias EIB grupės veiklos pri-oritetas. Ši transversali veikla – tai EIB skolinimas perES bankų sektorių (EIB kredito linijos už palankias pa-lūkanas teikiamos finansų tarpininkams, kurie taippat palankiomis sąlygomis gautas lėšas turi persko-linti MVĮ) ir EIF parama MVĮ aprūpinant jas nuosavukapitalu (rizikos kapitalo investicijos) bei palengvi-nant gauti lėšų (pakeitimo vertybiniais popieriais irgarantijų sistemos). 2007 m. EIF kapitalas buvo padi-dintas 50 %, iki 3 mlrd. EUR, taip sutvirtinant Fondogalimybes įgyvendinti jo politikos strateginius tikslusir užtikrinant jo finansinį savarankiškumą iki 2013 m.EIB, kaip didžiausias EIF akcininkas, įrodė esąs pasi-ryžęs remti Europos MVĮ, visiškai apmokėdamas savodalį 2007 m. didinant EIF kapitalą.

2007m. rezultatai

2007 m. EIB grupės parama MVĮ pasinaudojo apie162 000 įmonių, ypač inovacinės MVĮ, turinčios di-delį augimo potencialą, MVĮ remiamos nedidelėsatsinaujinančios energijos programos ir mikroįmo-nės. Apie 5 mlrd. EUR dydžio EIB parama kredito li-nijomis buvo teikiama tarpininkams visoje EuroposSąjungoje. EIF Europos rizikos kapitalo rinkose įsi-tvirtino kaip pagrindinis veikėjas, 2007m. rizikos ka-pitalo operacijoms skyręs per 520 mln. EUR. Garan-tijų sandoriams panaudota 1,4 mlrd. EUR. 2007 m.pabaigoje patvirtinus įgaliojimą finansuoti naują-ją ES Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją pro-gramą (KIP), tikimasi, kad 2008 m. ši veikla smarkiaiišsiplės (taip pat žr. skirsnį „Parama inovacijoms“).Didindamas kreditų vertę 2007 m. EIF pasiekė re-kordinį lygį apimties ir sudarytų sandorių skaičiaus

požiūriu. EIF vykdo šią veiklą teikdamas garantijasuž paskolas, jas pakeičiant vertybiniais popieriais.Taip jos tampa patrauklesnės investuotojams irtodėl lengviau parduodamos šias paskolas sutei-kusiems bankams. Savo ruožtu tai skatina bankusplėsti savo MVĮ finansavimo veiklą.

Produktų diversifikavimas

Be tęsiamos tradicinės MVĮ finansavimo veiklos perdaugiau kaip 100 partnerių bankų visoje Europo-je atidaromas kredito linijas, kurią finansų sekto-rius ypač palankiai įvertino metų antrojoje pusėjerinkose kilus sąmyšiui, Bankas ir toliau stengėsi di-versifikuoti MVĮ siūlomus savo produktus, kurie ge-riausiai atitiktų rinkos poreikius.

2007 m. Bankas išplėtė savo tarpininkų bankų tin-klą, į jį įtraukęs Austrijos Hypo Tirol Bank AG ir Lie-tuvos SEB Vilniaus banką, Lenkijos EFL ir Millen-nium Leasing bei Turkijos Isbank, Finansbank irDenizBank.

Kad pasiektų mažesnius regioninius bankus, buvosudaryta nemažai pakeitimo vertybiniais popie-riais sutarčių, pavyzdžiui, Ispanijoje su Rural CoopBank, Bankinter ir Italijoje su Banco Popular ir Sel-mabipiemme. Pirmą kartą tokios rūšies sandorisbuvo sudarytas vienoje iš naujųjų valstybių narių –200 mln. EUR sandoris sudarytas Lenkijoje su kom-panija Millennium Leasing. Ši operacija pagerinsLenkijos MVĮ ir mikroįmonių, kuriose dirba mažiaukaip dešimt darbuotojų, galimybes gauti ilgalaikįfinansavimą.


Be to, palaikydamas savo strategiją imtis didesnėsrizikos siekiant didesnės pridedamosios vertės EIBdalyvavo keliuose rizikos pasidalijimo sandoriuo-se, kuriuose EIB prisiėmė dalį su MVĮ veikla sieja-mos rizikos ir taip paskatino ir kitus bankus plėstiskolinimo MVĮ veiklą. Tarp tokių 2007 m. patvirtintųoperacijų yra, pavyzdžiui, RZB Group rizikos pasida-lijimo priemonė: 100 mln. EUR EIB paskola Austri-jos, Vengrijos ir Rumunijos vidutinės kapitalizacijosįmonėms, kurios lėšomis bus finansuojami ribotosapimties vidutinės kapitalizacijos įmonių įgyvendi-nami projektai. Kitas pavyzdys – Avenir EntreprisesMezzanine, Prancūzijos uždarasis fondas, kuris fi-nansuos MVĮ, išleisdamas konvertuojamąsias obli-gacijas. EIB kartu su OSEO ir CDC Entreprises pasi-rašė iki 20 mln. EUR fondo emisijos. Kartu su KfWIPEX-Bank EIB parengė 100 mln. EUR kredito rizi-kos pasidalijimo programą mažiems ir vidutiniamsžemo ir nepakankamo investicinio reitingo sando-riams su įmonėmis, Vokietijoje investuojančiomis įmokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas.

Be to, EIB daug dėmesio skiria skolinimui labaimažų įmonių (mikroįmonių) ir MVĮ investicijomsį atsinaujinančią energiją ar energijos vartojimoefektyvumą. Čekijoje rizikos pasidalijimo kredito

linija finansuoja mažos ir vidutinės apimties pro-jektus racionalaus energijos naudojimo, energijosvartojimo efektyvumo, atsinaujinančios energijossrityse, taip pat mokslinius tyrimus, plėtrą ir inova-cijas energetikos sektoriuje. Vokietijos bankui Ren-tenbank taip pat buvo skirta kredito linija ilgalai-kėms investicijoms į atsinaujinančią energiją, ypačbiodujų, biokuro, vėjo energijos ir fotovoltinėsenergijos projektams.

Konsultacijos siekiant padidinti pridėtinęvertęMVĮ

2007 m. EIB, bendradarbiaudamas su MVĮ atsto-vais, Europos Komisija, specializuotomis įstaigomisir partneriais bankais, atliko labai išsamią mažomsir vidutinėms įmonėms siūlomų produktų analizę.Produktai bus tobulinami tiksliau nustatant konkre-čius remtinus rinkos segmentus ir toliau plėtojantrizikos pasidalijimo su finansų tarpininkais operaci-jas, kurių galutinis tikslas, žinoma, yra didinti bankųsukuriamą pridėtinę vertę MVĮ. Konsultacijų išva-dos bus panaudotos 2008 m. formuluojant EIB gru-pės produktųMVĮ naują strategiją.

Analizei pasirinktas laikas sutampa su Europos Ko-misijos veiksmais – 2007 m. lapkričio mėn. ji prista-tė Europos iniciatyvą kurti mikrokreditus remiantaugimą ir užimtumą (angl. European Initiative forthe Development of Micro-credit in Support of Growthand Employment), o šiuometu rengia Europos smul-kaus verslo aktą (angl. Small Business Act for Europe),kurį Komisija turėtų priimti 2008 m. birželio mėn. irkuriame bus skyrius apie tai, kaip padidinti MVĮ gali-mybes pasinaudoti finansine parama.

Europos Komisijos EIF suteikti įgaliojimai

2007 m. Europos Komisija įgaliojo Europos investici-jų fondą valdyti 1,1 mlrd. EUR dydžio Konkurencin-gumo ir inovacijų bendrosios programos priemonę.


Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios progra-mos lėšos bus padalytos rizikos kapitalui ir garanti-joms ir bus naudojamos 2007–2013 metais.

Programos tikslas – skatinti Europos įmonių kon-kurencingumą, remti inovacijas ir sudaryti dau-giau galimybių MVĮ pasinaudoti paramos lėšomis.Jos tikslai bus panašūs į programos pirmtakės,2001–2006 m. daugiametės įmonių ir verslumoprogramos (žinomos kaip MAP), tikslus finansuotiMVĮ, t. y. skatinti ekonominį augimą ir kurti naujasdarbo vietas, taip pat didinti našumą, konkuren-cingumą ir inovacijas ES. Vis dėlto Konkurencingu-mo ir inovacijų bendroji programa buvo sukurtakaip ambicingesnė programa negu MAP. Numato-ma, kad ji apims platesnę geografinę teritoriją ir iš-plės priemonių skalę, įtraukdama naujus rinkos se-gmentus ir produktus.

Komisijos ir EIF iniciatyva JEREMIE

Iniciatyvos JEREMIE, arba Bendros Europos lėšoslabai mažoms (mikroįmonėms), mažoms ir viduti-

nėms įmonėms (angl. Joint European Resources forMicro-to-Medium Enterprises Initiative), tikslas – su-teikti ES valstybėms narėms galimybę panaudotidalį 2007–2013 m. biudžetiniam laikotarpiui jomsnumatytų struktūrinių fondų asignavimų tarpinin-ko valdomam atnaujinamam fondui įsteigti, kadtaikant specialiai sukurtą finansinių produktų pake-tą būtų galima lengviau finansuoti mažas įmones,įskaitant veiklą tik pradedančias įmones, taip patteikti mikrokreditus regionų plėtros srityje.

2006 ir 2007 m. Europos investicijų fonde sukurtaspeciali JEREMIE ekspertų grupė 20 valstybių nariųprašymu parengė apie 40 galimybių studijų. Susi-tarimo memorandumai jau pasirašyti su Bulgarija,Rumunija ir Slovakija; pirmoji JEREMIE finansavi-mo sutartis 2007 m. birželio mėn. buvo sudaryta suGraikija.

JEREMIE – tai naujoviška MVĮ finansavimo kryptis, ku-rią įgyvendinant reikšmingai panaudojami struktūri-niai fondai ir per kontroliuojantį fondą reinvestuoja-mos lėšos. JEREMIE sukuria naujas galimybes ir yrapažangus žingsnis atsisakant anksčiau taikyto finan-savimo vien skiriant dotacijas iš struktūrinių fondų.


Tausi, konkurenciga ir patikima energetika

Tausių, konkurencingų ir patikimų energijos šaltinių propagavimas yra vienas svarbiausiųEuropos Sąjungos tikslų. Padidėjus dėmesiui klimato kaitos sukeltiems sunkumams energe-tika atsidūrė pačioje ES darbotvarkės pradžioje. Todėl EIB Valdytojų taryba nutarė 2007 m.dar padidinti EIB indėlį į švarią Europos energiją ir sukurti specialų skolinimo mechanizmąinvesticijoms į energetiką už ES ribų.

2007 m. kovo mėn. Briuselio Europos Vadovų Tary-bos priimtame veiksmų plane apibrėžiama ES ener-getikos politika. Be to, jame yra iškelti ambicingitikslai: iki 2020 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujųišmetalus sumažinti 20 %, palyginti su 1990 m.; at-sinaujinančios energijos dalis tarp visų ES energi-jos rūšių turi sudaryti 20 %; transporte benziną irdyzelinį kurą papildyti 10 % biologinio kuro; 20 %sumažinti energijos suvartojimą, palyginti su bazi-nėmis 2020 m. nuostatomis. 2008 m. pradžioje Eu-ropos Komisija susitarė dėl ilgalaikio Klimato kaitosiniciatyvos (angl. Climate Action) pasiūlymų paketo,kuriuo bus paremti Europos Vadovų Tarybos įsipa-reigojimai kovoti su klimato kaita ir skatinti atsi-naujinančios energijos vartojimą.

EIB atidžiai stebi energetikos politikos pokyčius.Atsižvelgdamas į juos, Bankas išskiria penkias pri-oritetines finansavimo sritis, susijusias su energijair klimato kaita: atsinaujinanti energija, energijosvartojimo efektyvumas, moksliniai tyrimai, plėtra irinovacijos energetikos srityje, patikimas ir diversi-fikuotas vidaus tiekimas (įskaitant transeuropiniusenergetikos tinklus) ir išorės energijos tiekimo pa-tikimumas bei ekonominis vystymas kaimyninėsešalyse ir šalyse partnerėse.

Kadangi energetikai investicijų reikia nedelsiant,Bankas ėmėsi atitinkamų veiksmų. 2007 m. buvonumatyta energetikos projektams ES ir už jos ribųpaskolinti 4 mlrd. EUR, iš jų 900 mln. skirti atsinauji-nančiai energijai. Iš tikrųjų Bankas 5,4 mlrd. EUR pa-skolino ES (pridėjus Islandiją), iš jų 1,5 mlrd. EUR –atsinaujinančiai energijai, ir 1,4 mlrd. EUR – už ESribų, iš jų 518 mln. EUR – atsinaujinančiai energijai.500 mln. EUR buvo paskolinta pagal specialią

3 mlrd. EUR priemonę, nesusijusią su dabar galio-jančiais vystymo įsipareigojimais, sukurtą investici-joms į energetikos sektorių finansuoti kaimyninė-se šalyse, AKR, Pietų Afrikos Respublikoje, Azijoje irLotynų Amerikoje iki 2013 m.

Atsinaujinanti energija ir energijosvartojimo efektyvumas

Tokie skolinimo atsinaujinančiai energijai skaičiaitikrai rekordiniai. Palyginimui galima pasakyti, kadpastaraisiais metais atsinaujinančios energijos pro-jektams vidutiniškai per metus būdavo paskolina-ma apie 450 mln. EUR. EIB finansavo patikrintas


technologijas, jau naudojamas komercinėje veiklo-je, pavyzdžiui: pakrančių vėjo jėgaines, hidroelek-trines, geotermines ir kietąjį biokurą naudojančiasjėgaines. Be to, jis finansavo naujai kuriamas tech-nologijas, dar tik pradėtas diegti, kaip antai: foto-voltines, saulės šiluminės energijos ir antrosios kar-tos biokuro gamybos technologijas. Investicijomisį atsirandančias atsinaujinančios energijos tech-nologijas siekiama dvejopo tikslo: gaminti elektrąir padėti mažinti technologijos kūrimo sąnaudas,dažniausiai taikant mokymosi dirbant principą.

Europos Sąjungoje energijos vartojimo efektyvumuididinti yra suteikta 945 mln. EUR paskolų. Banko pri-oritetas yra kombinuota šilumos ir energijos gamybair centralizuoti šildymo tinklai. Italijoje 200 mln. EURpaskola buvo suteikta kompanijai Eni kombinuo-to ciklo jėgainės statybai prie Feraros miesto, padė-siančiai uždaryti pasenusias, neefektyvias, labiau ter-šiančias aplinką skystąjį kurą deginančias elektrines.Vokietijoje EIB finansavo Zūlio šiluminės atliekų de-ginimo gamyklos statybą (Tiuringija).

Moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijosenergetikos sektoriuje

Investicijos į mokslinių tyrimų, plėtros ir inovaci-jų projektus energetikos sektoriuje labai padedasiekti ilgalaikių ES energetikos politikos tikslų, įskai-

tant su klimato kaita susijusius tikslus, be to, jos yrasvarbios vykdant Lisabonos darbotvarkę, kuria sie-kiama sukurti konkurencingą žiniomis grindžiamąEuropos ekonomiką. Teikdamas paskolas moksli-niams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, EIB jau da-bar itin daug dėmesio skiria atsinaujinančiai ener-gijai ir energijos vartojimo efektyvumui. 2007 m.viduryje patvirtinus Rizikos pasidalijimo finansi-nę priemonę (taip pat žr. skirsnį „Parama inova-cijoms“), daug pirmųjų pagal ją suteiktų paskolųbuvo būtent moksliniams tyrimams, plėtrai ir ino-vacijoms energetikos sektoriuje: kompanijai Anda-Sol – saulės energijos technologijai kurti šiluminėjesaulės energijos jėgainėje Siera Nevados šiaurinėjedalyje, Ispanijoje; taip pat Ispanijoje kompanijai So-lucar – kitokiai saulės energijos technologijai kurtisaulės energijos jėgainėje prie Sevilijos ir kompa-nijai Abengoa Group – investicijoms į inovacinesenergijos gamybos technologijas; Austrijoje kom-panijai AVL paskolos suteiktos švarioms ir našiomsautomatinėms pavaroms kurti, taip pat vandenilioir kuro elementų technologijos moksliniams tyri-mams bei nano dalelių ir variklių technologijoms,skirtoms energijos vartojimo efektyvumui didinti.

EIB su energetikais ir Europos Komisija taip pattvarko finansinę paramą, kurios reikės anglies di-oksido sugavimo ir saugojimo parodomosioms ga-mykloms, kurias planuoja statyti Komisija ir angliesdioksidą išmetančios Europos kompanijos, dau-giausia energetikos sektoriaus. Be to, Bankas ati-džiai stebi ir Europos technologijų platformas, ypačskirtas vandenilio kuro elementams, fotovoltinėms,vėjo, kietąjį kurą naudojančioms aplinkos neter-šiančioms jėgainėms ir šiluminei saulės energijai.

EIF 2006 m. pasirašė savo pirmąjį švarių technolo-gijų sandorį ir ėmė vaidinti svarbų vaidmenį šia-me rinkos segmente, nes į rinką ateina perspekty-vūs rizikos fondai, skirti švarioms technologijoms.Pabrėždamas išskirtinį dėmesį švarioms techno-logijoms, EIF numato šiam segmentui skirti didelępagal Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų pro-gramos įgaliojimą numatytų lėšų dalį (taip pat žr.skirsnį„Parama inovacijoms“).


Metinis EIB forumas 2007-aisiais buvo skirtasenergetikai

2007 m. EIB forumas vyko rugsėjo 27–28 d. Liublianoje (Slo-vėnija). Jis buvo skirtas vienai aktualiausių Europoje temų:„Investuodami į energetiką įveiksime klimato kaitą“. Minti-mis apie geriausius būdus Europos tikslus paversti konkre-čiais sprendimais pasidalijo aukšto lygio vyriausybių parei-gūnai, mokslo ir verslo atstovai.

Daugumos forumo kalbėtojų manymu, taikant inovacinestechnologijas ir veiksmingai naudojant kapitalą galima su-kurti išskirtinę konkurencinę Europos padėtį siekiant ska-tinti energijos vartojimo efektyvumą ir plačiau naudotiatsinaujinančią energiją. Forumas daug kartų pasirėmė Lisa-bonos darbotvarke – ES veiksmų planu kurti konkurencingą,inovacinę, žiniomis grindžiamą Europos ekonomiką, galin-čią užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir didesnę socialinęsanglaudą iki 2010 m. Daug kalbėtojų forume teigė, kad tiksukūrusi tinkamą politinę aplinką ir rinkos sąlygas Europagali susidoroti su moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovaci-joms keliamu uždaviniu, kuris yra pats svarbiausias diegiantnaujoves energetikos sektoriuje. Kaip pasakė EIB pirminin-kas Philippe Maystadt: „Europa turi mokslinių ir techniniųžinių praktiniams sprendimams kurti. Ji turi ir finansiniusišteklius, kad galėtų finansuoti šių naujų technologijų irjų priežiūros sistemų diegimą. Maža to, labai gali būti, kadėmęsi tokio novatoriško vaidmens galiausiai turėsime eko-nominės naudos.“

E I B F O R U M 2 0 0 7

I n v e s t i n g i n E n e r g y – M a s t e r i n g C l im a t e C h a n g e

L j u b l j a n a , 2 7 - 2 8 S e p t e m b e r 2 0 0 7


Transeuropiniai energetikos tinklai irtiekimo patikimumas

2007 m. transeuropiniams energetikos tinklamssuteikta 1,4 mlrd. EUR paskolų. EIB dalyvauja dau-gumoje visos Europos prioritetinių dujų projektų,o ateityje numato daugiau prisidėti prie investicijųį elektros energiją. Belgijoje EIB finansuojamos in-vesticijos į Zebriugės Fluxys LNG terminalą padėsdidinti, užtikrinti ir diversifikuoti dujų tiekimą į ES,nes importuotas dujas galima nesunkiai transpor-tuoti į JK, Nyderlandus, Vokietiją, Liuksemburgą irPrancūziją. Paskola kompanijai Eni (Italija) finan-suos Transmed dujotiekio pratęsimą, dėl to pagerėsAlžyro dujų tiekimas per Tunisą į Italiją ir ES.

200 mln. EUR EIB paskola kompanijai Urenco Ltd.padės diversifikuoti patikimos energijos šaltinius.Urenco plečia dvi urano prisodrinimo gamyklas JKir Nyderlanduose. Projekte numatyta abiejose ga-myklose įrengti naujų centrifugų kaskadas. Buvoatliktas išsamus poveikio aplinkai vertinimas ir nu-statyta, kad Urenco laikosi visų Euratomo, Tarptauti-nės atominės energetikos agentūros ir kitų viešųjųagentūrų, prižiūrinčių labai griežtai reglamentuotąbranduolinės energijos kuro ciklą, nustatytų sau-gos priemonių.

Energetika už ES ribų

Siekdamas gerinti tiekimo iš išorės patikimumą irskatinti ekonomikos plėtrą, EIB 2007 m. finansavoinvesticijas į energetiką Kroatijoje, Balkanuose, Vi-duržemio jūros regiono šalyse partnerėse, Ugan-doje, Pietų Afrikos Respublikoje ir Kinijoje. KinijojeBankas suteikė 500 mln. EUR generalinę paskolą in-vesticiniams energetikos ir pramonės sektorių pro-jektams, kurie padės mažinti šiltnamio efektą su-keliančių dujų ir kitokių teršalų emisijas. Tai buvopirmoji paskola, EIB suteikta pagal 3 mlrd. EUREnergijos tausumo ir patikimo tiekimo priemonę(angl. Energy Sustainability and Security of SupplyFacility), kurią 2007 m. birželio mėn. Banko valdyto-jai patvirtino stiprindami ES veiklą, susijusią su kli-mato kaita ir energijos tiekimo patikimumu.


Šalys kandidatės ir potencialios šalys kandidatės

EIB plačiai finansuoja sandorius narystės siekiančiosiose šalyse Turkijoje bei Kroatijoje ir ša-lyse kandidatėse, kaip antai Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, taip patkitose Vakarų Balkanų šalyse – potencialiose šalyse kandidatėse. Banko veikla siekiama rem-ti ekonominio vystymosi procesą, taip pat padėti pasirengti galimai šalių narystei ES. Sko-linama pagal Pasirengimo narystei priemonę ir Pasirengimo narystei įgaliojimą – abi prie-monės atnaujintos 2007 m. glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisija ir šiose šalysedirbančiomis tarptautinėmis finansų institucijomis.

Kroatija

EIB projektų finansavimas Kroatijoje sutelktas į in-vesticijas, kurios padės šiai šaliai atitikti stojimo į ESkriterijus. 2007m. EIB pasirašė finansinių sutarčių už330 mln. EUR. Iš viso nuo 2001 m. Kroatijai jau yrapaskolinta 1,3 mlrd. EUR. Skolinimo veikla 2007 m.buvo gerai diversifikuota, ji padėjo atnaujinti šaliesenergetikos ir transporto infrastruktūrą, taip pat,įsteigus kredito linijas, netiesiogiai finansuoti ma-žesnius MVĮ ir savivaldybių projektus. Bankas sutei-kė 190 mln. EUR paskolą gamtinių dujų transporta-vimo sistemos, kurią sudaro apie 930 km ilgio naujididelio slėgio dujų vamzdynai, gerinimo ir plėtrosantrajam etapui. 100 mln. EUR paskola suteikta Za-daro naujo keltų uosto infrastruktūros statybai, taipsukuriant naujų galimybių šiam istoriniam miestuiir pagerinant jo susisiekimą su Kroatijos salomisir dar toliau, su kitomis Viduržemio jūros regionošalimis.

Artimiausiais metais Bankas planuoja išplėsti savoskolinimo savivaldybėms ir vietos valdžios įstai-goms paslaugas, kad būtų gerinama aplinkos irsveikatos bei švietimo sektorių infrastruktūra.

Turkija

EIB vaidina svarbų vaidmenį Turkijos pasirengimostoti į ES procese – 2007 m. jis paskolino šiai ša-liai 2,1 mlrd. EUR, palyginti su 2006 m. paskolintais

1,8 mlrd. EUR. Kaip narystės siekiančioji šalis, Turkijagaus finansinę dotaciją, finansuojamą pagal nau-ją 2007–2013 m. Pagalbos pasirengimui narysteiES priemonę (angl. Instrument for Pre-Accession As-sistance). EIB papildo šias dotacijų lėšas paskolomis,suteikiamomis pagal Skolinimo už ES ribų įgalioji-mą (angl. External Lending Mandate) ir pagal savopaties Pasirengimo narystei priemonę (angl. Pre-Ac-cession Facility), pagal kurią Bankas teikia paskolasir garantijas savo paties rizika. Nustatydamas inves-tavimo prioritetus EIB glaudžiai bendradarbiauja suEuropos Komisija ir Turkijos valdžios institucijomis,taip pat atsižvelgia į nacionalinio vystymo planus irES prioritetus.

2007 m. EIB Turkijoje rėmė investicijas ir viešaja-me, ir privačiajame sektoriuje. Privačiajame sek-toriuje daugiausia lėšų skirta Ford Otosan gamy-kloms Kocaeli ir Inönü miestuose modernizuoti irSisekam stiklo gamyklos pajėgumams Bursos pro-vincijoje modernizuoti bei didinti. Be to, Bankasdidino savo skolinimo MVĮ apimtį, pasiekdamas900 mln. EUR.

Veiksminga infrastruktūra yra būtina tolesnio šaliesaugimo ir vystymosi sąlyga.Atsižvelgus į tai, 2007m.didelės sumos buvo skolinamos Antalijos ir Izmirosavivaldybių transporto infrastruktūrai, Stambu-lo–Ankaros greitaeigių traukinių geležinkeliui tiestiir Turkijos oro linijų lėktuvų parkui atnaujinti. Lėk-tuvų parko atnaujinimo projektas, patvirtintas dar2005 m. pabaigoje, skatina ekonomikos vystymąsiir regioninį Turkijos bendradarbiavimą su kitomisšalimis, įskaitant ES.


Be to, Bankas investavo į mokslinius tyrimus, ino-vacijas ir plėtrą. Turkijos pažanga šioje srityje bussvarbi jos konkurencingumui Europos Sąjungo-je. 400 mln. EUR EIB paskola buvo skirta Turkijosmokslo ir technologijų tyrimų tarybai Tübitak, įvai-rioms investicijoms, įskaitant akademines moks-linių tyrimų programas, laboratorijas ir mokslinęįrangą.

Turkija yra didžiausia EIB finansinės paramos ga-vėja už Europos Sąjungos ribų – 2003–2007 m. šiaišaliai paskolinta iš viso 6,2 mlrd. EUR. Tai, kad An-karoje ir Stambule numatyta atidaryti EIB vietiniusbiurus, yra geriausias įrodymas, kokia svarbi EIB joveikla šioje šalyje.

Vakarų Balkanai

Vakarų Balkanų šalys laikomos potencialiomis ša-limis kandidatėmis. EIB skolinimas Albanijoje, Bos-nijoje ir Hercegovinoje, Buvusiojoje JugoslavijosRespublikoje Makedonijoje, Juodkalnijoje ir Serbi-joje padės šioms šalims pasirengti integracijai į ES.Apskritai ES ir EIB parama padeda vykdyti politinę

ir ekonominę pertvarką ir skatina socialinį suartė-jimą regione. 2007 m. šiame regione EIB paskoli-no rekordinę sumą – 440 mln. EUR, padidindamasbendrą nuo 1995 m. paskolintą sumą iki maždaug2,5 mlrd. EUR.

Daugiau kaip du trečdaliai šių paskolų buvo skir-ta transporto ir energetikos infrastruktūros plė-trai remti. Bosnijoje ir Hercegovinoje 103 mln. EURbuvo panaudota hidroelektrinėms ir elektros ener-gijos skirstymo sistemoms atstatyti. Dėl šių inves-ticijų bus efektyviau vartojama energija, pagerėsšalies aprūpinimo elektra kokybė ir patikimumas.60 mln. EUR paskola skirta automagistralės aplink-kelio prie Serbijos sostinės Belgrado statybai. Šisprojektas padės didinti transporto saugumą ir pa-jėgumą Serbijoje, kuri Vakarų Balkanuose yra gyvy-biškai svarbių transeuropinių koridorių sankirtoje.Kita paskola Serbijoje skirta Belgrado Gazela tiltuiatstatyti. Projektą bendrai finansavo ERPB ir Euro-pos rekonstrukcijos agentūra. Kiti transporto pro-jektai: kelių atstatymo programa Bosnijoje ir Herce-govinoje ir greitkelio statyba tarp Levano ir VlorėsAlbanijoje.

Mažoms ir vidutinėms įmonėms šiame regioneBankas paskolino 120 mln. EUR, suteikdamas kre-dito linijas vietos tarpininkams. Viena iš tokių MVĮkredito linijų buvo suteikta Kosove. Tai pirmoji pa-skola šioje Vakarų Balkanų dalyje. Be to, EIB inves-tavo 25 mln. EUR į Pietryčių Europai skirtą fondą(angl. European Fund for South-East Europe), kurisper finansų tarpininkų įstaigas perskolins lėšas ma-žoms įmonėms ir mikroįmonėms. Dauguma šiofondo investicijų bus skirta Vakarų Balkanų šalims,o kitos teks Bulgarijai, Rumunijai bei Moldovai irgalbūt kitoms Pietryčių Europos šalims.


Europos kaimynės ir šalys partnerės

2007 m. buvo pirmieji metai, kai Bankas skolino kaimynėms ir šalims partnerėms pagal nau-jąjį Tarybos įgaliojimą, pagal kurį numatyta 2007–2013 m. šioms šalims skirti 12,4 mlrd. EURpaskolų. Tai didžiausias kada nors suteiktas įgaliojimas Bankui skolinti už ES ribų, du kar-tus padidinęs EIB skolinimo apimtis devyniose Viduržemio jūros regiono šalyse partnerėse,o Rusijoje ir rytinėse kaimyninėse šalyse – šešis kartus.

EVIPP: rekordiniai paramos privačiajamsektoriui metai

2007 m. iš 1,4 mlrd. EUR, skirtų paramai pagal Eu-ropos ir Viduržemio jūros regiono šalių investicijųir partnerystės programą (EVIPP), devyniose šalysepartnerėse Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuo-se rekordinė dalis – 68 % – buvo skirta privačiajamsektoriui, atsižvelgiant į Europos kaimynystės poli-tikos prioritetus.

2003 m. ES suformulavo vieną iš politikos krypčiųdėl prioritetinių santykių su pietinėmis ir rytinėmiskaimynėmis, pavadintą Europos kaimynystės politi-ka (angl. European Neighbourhood Policy). EIB veiklaViduržemio jūros regione nuo 2002 m. vykdomapagal EVIPP. Įgyvendinant Barselonos proceso –plačios ES valstybių narių santykių su Viduržemiojūros regiono šalimis partnerėmis programą –ir Europos kaimynystės politiką, EVIPP paskirtis –skatinti devyniųViduržemio jūros regiono šalių eko-nominę plėtrą investuojant į dvi pagrindines sritis:paramąprivačiajam sektoriui, kuris yra tvaraus augi-mo varomoji jėga, ir į investavimui palankios aplin-kos kūrimą veiksmingos infrastruktūros ir tinkamos

bankų sistemos pagrindu. EVIPP tapo pagrindi-ne finansine partnere Viduržemio jūros regione,nuo 2002 m. investavusi daugiau kaip 7 mlrd. EUR.Be to, ji skatina šalių partnerių dialogą su ES tiekinstituciniu lygiu, tiek su privačiojo sektoriaus ir pi-lietinės visuomenės atstovais.

Nors 2007 m. įvykdytų operacijų bendra ver-tė (1,4 mlrd. EUR) buvo tik šiek tiek didesnė negu2006 m., remti projektai buvo visai kitokio pobū-džio, pavyzdžiui, privačiojo sektoriaus projektamsbuvo skirta 68 %, palyginti su 30 % 2006m. Dar nie-kada EVIPP nebuvo pavykę tokią didelę paramosdalį skirti privačiajam sektoriui, ir tai rodo strateginįpasirinkimą, kuris atitinka Europos Vadovų Tarybosrekomendacijas.

Daugiau kaip 44 % visos operacijų apimties Jorda-nijoje, Libane, Sirijoje ir Tunise teko paramai ma-

Viduržemio jūros regiono šalys2007 m. suteiktos paskolos

(mln.)

Lėšos

Iš viso nuosavos biudžeto

Tunisas 389 385 4

Marokas 336 330 6

Libanas 300 295 5

Egiptas 130 130 –

Izraelis 120 120 –

Sirija 80 80 –

Jordanas 50 50 –

Regioninės 31 – 31

Alžyras 3 – 3

Viduržemio jūros regionošalys 1 438 1 390 48


žoms ir vidutinėms įmonėms per vietos bankus.Be to, remiant privatųjį sektorių 3 % visos sumosbuvo skirti bendrovių akcijų paketams įsigyti (Alžy-re) arba investicijoms į investicinius fondus (Libane,Maroke ir Tunise).

Be to, EVIPP ir toliau rėmė svarbiausius infrastruk-tūros projektus šalyse partnerėse, pavyzdžiui,465 mln. EUR (32 % visos sumos) buvo skirti ener-getikos infrastruktūrai: dviejų gamtinėmis dujo-mis kūrenamų elektrinių statybai Egipte, hidroe-lektrinių pajėgumams didinti Maroke ir dujotiekiuiTransmed, jungiančiam Alžyrą su Italija (per Tuni-są), plėsti. Pastarasis projektas yra vienas iš priori-tetų pagal energetikos TEN programą. Transportoinfrastruktūrai, t. y. Maroko automagistralių tinkląužbaigusios Fezą ir Kvidą jungiančios atkarpos sta-tybai, skirta 13 % visų paramos lėšų. EVIPP parė-mė ir vandens gėlinimo įrengimų statybą Izraelyje,taip padidindama savo paramą vandens ir nuotekųtvarkymo infrastruktūrai iki 8 % paskolintų lėšų.

Pagal geografinį pasiskirstymą 51 % visų lėšų buvoskirta Magrebo regionui (8 projektai, jų vertė –728mln.EUR),47%–ArtimiesiemsRytams(7projek-tai, jų vertė – 680 mln. EUR), dar trys projektai buvotaikomi kelioms regiono šalims. Pavyzdžiui, Alter-med investicijų fondas, į kurį 2007m. gruodžiomėn.EVIPP investavo 11 mln. EUR, skirtas Tuniso ir Ma-roko MVĮ.

Be paskolų ir dalyvavimo akciniame privačių įmo-nių kapitale, EVIPP ir toliau teikė techninę pagalbąprojektų iniciatoriams visuose projekto ciklo eta-puose. Šias operacijas finansuoja EVIPP Paramosfondas, naudojantis neatlyginamą Europos Komisi-jos dotaciją. 2007 m. Viduržemio jūros regiono ša-lyse partnerėse pasirašytos 24 techninės pagalbossutartys už 17,5 mln. EUR.

Vis sudėtingesnės finansinės struktūros

Pagal kiekybinius rodiklius 2007 m. buvo tokie, ku-riais daug kas vyko pirmą kartą. Pirmą kartą EVIPPdalyvavo rengiant ir finansuojant dvi viešąsias irprivačiąsias partnerystes: statant vandens gėlini-mo įrangą Haderoje netoli Tel Avivo ir Tanger-Medouoste Maroke, kur paskolos sutartį numatoma pasi-rašyti 2008 m. Čia savo dviem Viduržemio jūros re-giono partnerėms Bankas galėjo perduoti savo šiossrities patirtį, sukauptą Europos Sąjungoje.

Be to, EVIPP inicijavo ir rėmė pirmąjį privačiai valdo-mą fondą, skirtą pradedančioms veiklą Tuniso įmo-nėms. „Phenicia Seed Fund“ fondas skirtas naujoviš-koms Tuniso bendrovėms, kurios dar tik steigiamosarba įsteigtos mažiau kaip prieš penkerius metus.Šią veiklą finansuoja EVIPP Patikos fondas. 15 vals-tybių narių ir Europos Komisijos lėšomis 2004 m.įkurtas Patikos fondas turi nukreipti lėšas operaci-joms kai kuriuose prioritetiniuose sektoriuose, kadbūtų paspartintas regiono privačiojo sektoriausvystymasis. 2007 m. EVIPP Patikos fondo donorųasamblėja patvirtino penkias naujas operacijas, ku-rių bendra vertė – 0,75 mln. EUR, padidindamas pa-tvirtintų operacijų skaičių iki 18, o jų bendrą vertę –iki 6,9 mln. EUR.

Darbas su Viduržemio jūrosregiono universitetais

2007 m. Europos investicijų bankasir Viduržemio jūros regiono universi-tetų sąjunga UNIMED pasirašė susi-tarimo memorandumą. UNIMED yra74 universitetų iš su Viduržemio jūrabesiribojančių šalių asociacija. Jostikslas – skatinti mokslinius tyrimuskultūros paveldo išsaugojimo ir gau-sinimo, aplinkos, sveikatos, ekonomi-kos ir naujų komunikacijų technologi-jų srityse ir taip prisidėti prie politiniųir ekonominių Europos Sąjungos ir josViduržemio jūros regiono šalių par-tnerių santykių plėtros.


Strateginiai susitikimai ir studijos

2007 m. įvyko keli Europos ir Viduržemio jūros re-giono šalių gyventojų susitikimai pagal EVIPP pra-dėtam dialogui tęsti. Pirmiausia instituciniu lygiuEVIPP Ministrų taryba susitiko gegužės 14 d. Kipre,vėliau EVIPP Komitetas, kurį sudaro Europos ir Vi-duržemio jūros regiono šalių atstovai ir kuris yra at-sakingas už EVIPP strategijos peržiūrą, susitiko va-sario 6 d., balandžio 3 d. ir lapkričio 20 d.

Be to, Banko interneto svetainėje buvo paskelbtosdvi EVIPP Patikos fondo lėšomis finansuotos stu-dijos. Pirmoji, pavadinta „Darbininkų perlaidų į Vi-duržemio jūros regiono šalis efektyvumo gerinimostudija“, buvo pristatyta 2007 m. kovo mėn. EVIPPkonferencijoje Paryžiuje. Konferencijoje dalyvavopilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus asoci-acijos bei atstovai iš viso Viduržemio jūros regiono.Antroji, paskelbta 2007 m. birželio mėn., yra „Pri-vačių santaupų Maroke“ studija, kurioje rekomen-duojamos konkrečios šių santaupų efektyvesnionaudojimo priemonės.

Rusija ir kitos rytinės kaimynės

EIB finansavimo operacijos Rytų Europoje, PietųKaukaze ir Rusijoje vykdomos glaudžiai bendra-darbiaujant su Europos rekonstrukcijos ir plėtrosbanku (ERPB) laikantis trišaliame tarp Europos Ko-misijos, EIB ir ERPB sudarytame susitarimo memo-randume nustatytų sąlygų. Memorandumu sie-kiama sujungti kiekvieno dalyvio kompetenciją,pajėgumus ir konkurencinį pranašumą Europoskaimynystės politikai bei ES ir Rusijos strategineipartnerystei sėkmingai įgyvendinti. Jo tikslas – sti-printi klestėjimą, stabilumą ir saugumą.

Pagal naujuosius 2007–2013 m. įgaliojimus inves-ticijoms Rusijoje, Ukrainoje ir, jei Taryba vėliau pri-tars, Baltarusijoje (Rytų Europoje) bei Armėnijoje,Azerbaidžane ir Gruzijoje (Pietų Kaukaze) yra skir-ta 3,7 mlrd. EUR EIB paskolų. EIB teiks ilgalaikes pa-

skolas labiausiai ES dominantiems projektams fi-nansuoti transporto, energetikos, telekomunikacijųir aplinkos infrastruktūros sektoriuose. Pirmenybėbus teikiama projektams didelių transeuropiniųtinklų ašyse, projektams, kuriuos vykdant bus da-romas tarpvalstybinis poveikis vienai ar daugiauES valstybių narių, ir dideliems susisiekimo gerini-mo projektams, skatinantiems regioninę integraci-ją. Rusijos aplinkos sektoriuje EIB išskiria projektus,vykdomus pagal Šiaurės dimensijos aplinkosaugospartnerystę (angl. Northern Dimension Environmen-tal Partnership) – bendrą Europos Komisijos, RusijosFederacijos, ERPB, Šiaurės investicijų banko ir EIBprogramą, dalyvaujant ir keletui šalių donorių, pa-čioms aktualiausioms aplinkos problemoms šiaur-vakarėje Rusijos dalyje spręsti. Energetikos sek-toriaus, strateginio energijos tiekimo ir energijostransportavimo projektai yra ypač svarbūs.

Pirmoji EIB paskola aplinkos apsaugos projektui Ru-sijoje, Sankt Peterburge, suteikta 2003 m. Dar dvipaskolų sutartys aplinkos apsaugos sektoriuje buvopasirašytos vėlesniais metais, taip pat projektamsSankt Peterburge vykdyti, visa suma – 85 mln. EUR.2007 m. naujų sutarčių teikti paskolas Rusijoje ne-buvo pasirašyta, bet buvo dirbamas parengiamasisdarbas dėl keleto VVP projektų finansavimo, visųpirma dėl Sankt Peterburgo „Vakarų didelio greičiodiametro“ projekto. Šio projekto tikslas – vakarinėjeSankt Peterburgo dalyje nutiesti mokamą greitkelį,kuris sujungtų šiaurinę ir pietinę žiedinio kelio da-lis ir užtikrintų tiesioginį susisiekimą su miesto di-džiuoju uostu bei Suomija.


Ukrainoje Bankas pradėjo veiklą 2006 m., o2007 m. jis pasirašė pirmąją paskolos sutartį šioješalyje, remdamas automagistralės rekonstrukcijosdarbus visos Europos transporto koridoriuje Kije-vas–Brodai. 2007 m. EIB pradėjo veiklą ir Moldovo-

je – čia pasirašė pirmąjį finansavimo sandorį, ku-riuo siekiama pagerinti sausumos susisiekimą suEuropos Sąjunga. EIB paskolino 30 mln. EUR keliųnuo sostinės Kišiniovo iki ES sienos remontui. Šįprojektą, kuriam vadovauja Pasaulio bankas, ben-drai finansuoja Pasaulio bankas, EIB ir ERPB. Be to,Pasaulio bankas ir ERPB teikia paskolas pagrindi-nei kelių ašiai Šiaurė–Pietūs atstatyti šalyje. Pasko-las atidžiai koordinuoja Tarptautinis valiutos fon-das ir Europos Komisija.

Naujasis įgaliojimas 2007–2013 m. išplečia EIB vei-klą kaimyninėse šalyse ES rytuose – į ją įtraukia-mas ir Pietų Kaukazas. Kad EIB galėtų pradėti akty-viai dirbti šiose naujose šalyse, Bankas ir atitinkamašalis turi pasirašyti bendruosius susitarimus. PietųKaukaze toks bendrasis susitarimas 2007 m. birže-lio mėn. buvo pasirašytas su Gruzija, 2008 m. pra-džioje – su Armėnija, o derybos su Azerbaidžanu,siekiant pasirašyti susitarimą 2008 m., tebevyksta.


Šalys partnerės AKR, Azijoje ir Lotynų Amerikoje

Europos investicijų bankas yra labai svarbus įgyvendinant ES vykdomą vystymo ir ekono-minio bendradarbiavimo politiką šalyse už ES ribų. Nuo 1963 m. EIB yra aktyvus daugelioAfrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalių, o nuo 1970 m. – Užjūrio šalių irteritorijų (UŠT) vystymosi partneris. Banko veikla šiuose regionuose prisideda prie tvariossocialinės ir ekonominės plėtros ir skurdo mažinimo. Azijoje ir Lotynų Amerikoje (ALA) EIBdirba nuo 1993 m. Čia daugiausia dėmesio skiriama ekonominiam bendradarbiavimui ir pa-ramos gavėją bei ES dominantiems projektams. Pastaraisiais metais svarbiausiais dalykaistapo aplinkos apsauga ir energijos tiekimo patikimumas.

AKR ir UŠT vystymosi finansavimas

2007-ieji buvo reikšmingi metai plėtojant ES ir AKRsantykius, nes Portugalijai pirmininkaujant ES Af-rikos vystymo poreikiai tapo prioritetu. ES ir Afri-kos viršūnių susitikimas 2007 m. gruodžio mėn.buvo antrasis tokio pobūdžio susitikimas – pirmąjį2000 m. Kaire taip pat organizavo Portugalija. Į vir-šūnių susitikimą susirinkę valstybių ir vyriausybiųvadovai nubrėžė šių dviejų žemynų strateginėspartnerystės gaires.

2007 m. EIB skolinimo iš nuosavų išteklių sumabuvo rekordinė – 432 mln. EUR, o pagal Investici-nę priemonę buvo pasirašyta paskolų sutarčių už325mln. EUR. Investicinė priemonė yra 2 mlrd. EURsu rizika susietas atnaujinamas fondas, įkurtas in-vesticijoms į privačias įmones ir komercines viešo-jo sektoriaus įmones, tarp jų ir į pajamas duodančiąinfrastruktūrą, 2003–2007 m. remti. ĮgyvendinantInvesticinę priemonę buvo pasiekti puikūs rezulta-tai – 2007 m. pabaigoje patvirtinta paskolų sando-rių už 1,99 mlrd. EUR, arba 98 % numatytos sumos.Atskiras 20 mln. EUR biudžetas numatytas UŠT.Antrajame pataisyto ES ir AKR Kotonu susitarimofinansavimo protokole – 2008–2013 m. – yra nu-matyti papildoma 1,1 mlrd. EUR suma Investicineipriemonei ir 400 mln. EUR – palūkanų subsidijomsbei techninei pagalbai.

Pagal Investicinę priemonę EIB dažniausiai skoli-na privačiajam sektoriui – 2007 m. pabaigoje šiųpaskolų buvo suteikta 79 % sukaupto pasirašytų

paskolų sutarčių portfelio. 52 % dabartinio Inves-ticinės priemonės portfelio tenka finansinėms pas-laugoms, daugiausia plėtojant Banko mikrofinan-savimo veiklą, ypač Afrikoje į pietus nuo Sacharos,17 % investuota į pramonę (įskaitant kasybą). Li-kusieji 28 % buvo skirti pagrindinei infrastruktū-rai (investicijoms į energetiką, vandenį, transportąir telekomunikacijas) bei 3 % – skirti žemės ūkiui irturizmui.

Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalysbei Pietų Afrikos Respublika2007 m. suteiktos paskolos

(mln.)

Lėšos

Iš viso nuosavosios biudžeto

Afrika 686 432 254

Pietų ir Indijos vandenyno 328 304 25

Rytų 149 – 149

Vakarų 128 128 –

Vidurio ir ekvatorinė 73 – 73

Daugiaregioninės 8 – 8

Karibų baseino šalys 56 – 56

Ramiojo vandenyno 2 – 2

Užjūrio šalys ir teritorijos(UŠT) 10 – 10

Daugiaregioninės 3 3

AKR–UŠT 756 432 325

Pietų Afrikos Respublika 113 113 –


ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fondas

2007 m. balandžio mėn. sėkmingai pradėjo veikląEIB valdomas ES ir Afrikos infrastruktūros patikosfondas (angl. EU-Africa Infrastructure Trust Fund). Šisnaujoviškas fondas remia tarptautinius ir regioniniusinfrastruktūros projektus Afrikoje į pietus nuo Sacha-ros. Patikos fonde sutelkta Banko ir kitų ES vykdomąvystymo politiką finansuojančių įstaigų techninė irfinansavimo patirtis bei Europos Komisijos ir ES vals-tybių narių dotacijoms skirti ištekliai.

2007 m. gruodžio mėn. prie šio Patikos fondo prisi-jungus Jungtinei Karalystei, Patikos fondas turi 11donorų –Komisiją ir 10 ES valstybiųnarių. Šiuometudonorai yra įsipareigoję Fondui skirti 98 mln. EUR.2008 m. ši suma dar padidės. 2007 m. buvo patvir-tinta 16,2 mln. EUR subsidijų asignavimai keturiemsinfrastruktūros projektams.

EIB regioniniai biurai

2007 m. gegužės mėn. EIB atidarė regioninę atstovy-bę For de Franse, o 2007 m. lapkričio mėn. – ir Sidnė-juje, atitinkamai apimdamas Karibųbaseino ir Ramio-jo vandenyno regionus. Plėtodamos EIB veiklą šiuoseregionuose, šios atstovybės padės bendrauti bei pa-laikyti ryšius ne tik su potencialių projektų iniciato-riais, bet ir su kitais šiuose regionuose įsikūrusiais do-norais, ypač su Europos Komisijos delegacijomis.

Atidarydamas atstovybių biurus Karibų baseino irRamiojo vandenyno šalims EIB padidino regioniniųAKR biurų skaičių iki penkių, nes 2005 m. atstovy-bės jau buvo atidarytos Nairobyje – jos aptarnaujaRytų ir Centrinės Afrikos šalis, Dakare – skirta Vaka-rų Afrikai ir Tsvanėje (Pretorijoje) – skirta Pietų Af-rikai ir Indijos vandenyno regionui. Taigi šiuo metuvisą AKR teritoriją aptarnauja vietos atstovybės, lei-džiančios Bankui stiprinti ir sutvirtinti tą strateginįvaidmenį, kurį jis vaidina užtikrindamas tvarų eko-nomikos augimą visame AKR šalių ir UŠT regione.

Artimiausiais metais daugiausia dėmesio Bankasskirs infrastruktūrai ir finansų sektoriams. Infras-truktūroje didžiausios investicijos bus skiriamosenergetikos, vandens ir nuotekų tvarkymo projek-tams. Pirmenybę turės privačiojo sektoriaus projek-tai ir regioninės iniciatyvos, t. y. projektai, kuriuosedalyvauja arba kurie turi įtakos daugiau kaip vienaišaliai. Finansų sektoriuje svarbiausia bus akciniokapitalo finansavimo veikla. Be to, per vietos finan-sų įstaigas Bankas skirs lėšų vietinėms finansų rin-koms remti ir mažesnėms įmonėms, taip pat ir mi-kroįmonėms, finansuoti.

EIB skolinimas Pietų Afrikos Respublikoje

EIB Pietų Afrikos Respublikai skolina pagal ats-kirą įgaliojimą. 2007–2013 m. laikotarpiui nu-matyta 900 mln. EUR, palyginti su 825 mln. EUR.2000–2006 m. Pagal naująjį įgaliojimą, bendradar-biaudamas su Pietų Afrikos Respublikos valdžiosinstitucijomis, viešosiomis agentūromis, privačio-mis įmonėmis ir finansų sektoriumi, Bankas inves-tuos į visuomenei svarbius infrastruktūros projektus(pvz., savivaldybių infrastruktūrą, elektros energijosir vandens tiekimą) ir rems privatųjį sektorių, įskai-tant MVĮ. 2007 m. spalio mėn. EIB pasirašė ketinimųdeklaraciją su Pietų Afrikos Respublikos vyriausybe,užtikrindamas, kad ir 2007–2013 m. EIB teiks finan-sinę paramą šioje šalyje. Pietų Afrikos Respublikoje2007 m. buvo suteikta paskolų už 113 mln. EUR.


Mikrofinansavimas: didžiausias poveikis AKR šalyse

Mikrofinansavimo, t. y. paskolų, santaupų ir kitų pagrindinių finansinių paslaugų teikimoneturtingiesiems, svarba norint sumažinti skurdą šiais laikais plačiai pripažįstama. Per dau-gelįmetų Bankas sukaupė žinių ir patirties mikrofinansavimo srityje Afrikos, Karibų basei-no ir Ramiojo vandenyno regionuose.

Įgyvendinant Banko mikrofinansavimo strategiją daugiausia dėmesio skiriama toms sri-tims, kuriose jis gali sukurti didžiausią pridedamąją vertę, – esamų ar naujai steigiamų įs-taigų aprūpinimui kapitalu (vietos valiuta), ypač teikiant garantijas. Iki 2007 m. pabaigosmikrofinansavimui Bankas skyrė iš viso 75 mln. EUR akcijoms ir obligacijoms įsigyti AKRšalyse. Ypač veiksmingi yra mikrofinansavimo investiciniai fondai, ne tik aprūpinantys fi-nansiniais ištekliais esamas mikrofinansavimo įstaigas tokiose šalyse kaip Kenija, Uganda,Gana ir Mozambikas, bet ir steigiamas ar savo veiklą stiprinančias pradedančiąsias mikro-finansavimo įstaigas Kamerūne, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Madagaskare, Nigeri-joje ir Čade.

Savo operacijomis Bankas siekia trejopos grąžos iš investicijų: finansinio, socialinio ir paro-domojo poveikio. Finansinė grąža būtina siekiant užtikrinti atitinkamų mikrofinansavimoįstaigų išsilaikymą ir jų patrauklumą kitiems investuotojams. Socialinę grąžą reikia vertin-ti pagal mikrokreditus gavusių įmonių pajamų didėjimą. Svarbu, kad būtų ir parodomasispoveikis, norint ateityje ir Šiaurėje, ir Pietuose sutelkti didesnius finansavimo šaltinius.

Nors jau esama teigiamų pokyčių, dauguma skurstančiųjų vis dar neturi galimybės pasi-naudoti pagrindinėmis finansinėmis paslaugomis. Dar daug reikia padaryti, todėl EIB sten-giasi aktyviai prisiimti lyderio vaidmenį šioje srityje ir pats pirmas rizikuoti, jei projektasgali turėti didelį poveikį. Vis dėlto Banko dalyvavimas mikrofinansavimo veikloje neapsiri-boja tik su projektų vykdymu susijusia veikla – tai ir nuolatinis dialogas su ES valstybėmisnarėmis, Europos Komisija ir kitomis svarbiomis suinteresuotosiomis šalimis.

2007 m. Bankas sudarė tris naujas mikrofinansavimui skirtų investicijų sutartis AKR šalyseuž 11 mln. EUR ir sukūrė naują sistemą techninei pagalbai finansuoti. Ji bus skirta mikrofi-nansavimo įstaigoms remti.


Ekonominis bendradarbiavimas su ALAšalimis

2007 m. EIB pagal naująjį įgaliojimą pradėjo teiktipaskolas Azijoje ir Lotynų Amerikoje 2007–2013 m.laikotarpiui. Šiuo laikotarpiu Bankas ALA šalims par-tnerėms gali paskolinti iki 3,8 mlrd. EUR. Palygintisu ankstesniuoju 2000–2006 m. įgaliojimu, tai yranet 53 % didesnė suma. Naujojo įgaliojimo lėšosgali būti suskirstytos į orientacines 2,8 mlrd. EUR ir1,0 mlrd. EUR sumas atitinkamai Lotynų Amerikai irAzijai.

Bankas savo veikla ALA šalyse papildo ES bendra-darbiavimo su suinteresuotosiomis šalimis strate-giją. Skolinimo Azijoje ir Lotynų Amerikoje tikslaibuvo išplėsti pagal sektorius. EIB finansuos aplin-kos apsaugos, įskaitant klimato kaitos poveikiošvelninimą, projektus ir tuos, kuriais prisidedamaprie ES energetikos patikimumo. Be to, Bankas irtoliau stiprins ES įtaką teikdamas tiesiogines užsie-nio investicijas ir perduodamas technologijas beipraktinę patirtį.

2007 m. EIB paskolino Azijoje ir Lotynų Ameri-koje vykdomiems projektams 925 mln. EUR, iš jų365 mln. EUR buvo skirti projektams Brazilijoje, Pa-namoje, Peru ir Urugvajuje, 60 mln. EUR – projek-tams Filipinuose ir 500 mln. EUR – Kinijoje didelėsapimties įvairių rūšių investicijų programai, skirtaiinvesticiniams projektams, kurie sustabdys arbapadės mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų irkitų teršalų išmetalus energetikos ir pramonės sek-toriuose, remti. Tai buvo pirmoji paskola, EIB suteik-ta taikant 3 mlrd. EUR Energijos tausumo ir tiekimopatikimumo priemonę (angl. Energy Sustainabilityand Security of Supply Facility), kurią Banko valdy-tojai patvirtino 2007 m. birželio mėn. Ši priemo-nė sutvirtina ES pastangas spręsti klimato kaitos irenergijos tiekimo patikimumo problemas (taip patžr. skirsnį „Tausi, konkurencinga ir patikima energe-tika”, p. 33).


EIB skolinimosi finansų rinkose veiklaPirmaujantis aukščiausios klasės tarptautinių obligacijų emitentas

Nenutrūkstamas lėšų pritraukimassukrėtimų kapitalo rinkose laikais

EIB lėšų pritraukimo veikla nenutrūko ir 2007 m. ka-pitalo rinkose vykstant dideliems sukrėtimams –nuolatos buvo siūlomi konkurencingi nauji paskolųproduktai. 2007 m., sudaręs 236 sandorius 23 valiu-tomis, įskaitant keturias sintetines valiutas, Bankaspritraukė 55 mlrd. EUR1. Rugsėjo mėn., atsižvelgęs įsavo skolinimo programų ir paskolų išmokėjimo pa-

žangą, Bankas pakėlė aukščiausią savifinansavimoribą nuo 50 mlrd. EUR iki 55 mlrd. EUR. Pritrauktųlėšų (55 mlrd. EUR) sumos buvo gerokai didesnės neipritraukta pagal 2006 m. lėšų pritraukimo programą(48 mlrd. EUR).

Tokių rezultatų pavyko pasiekti dėl Banko aukščiau-sios kokybės kreditingumo reitingo bei strategiškosir rinkos pokyčiams jautrios politikos. Nuolatinė ESvalstybių akcininkių parama tebėra kertinis akmuoišlaikant dabartinį Banko kreditingumą.

Patikimas etaloninių emisijų emitentas

Tokioje įtemptoje aplinkoje Bankui buvo naudingasjo etaloninių emisijų programų pagrindinėmis valiu-tomis (EUR, GBP ir USD) prestižas – jomis pritraukta38 mlrd. EUR (69 % visų lėšų). Palyginti su 2006 m. re-zultatais (28 mlrd. EUR, arba 59 %), tai yra reikšmin-gas padidėjimas. Tikslinės įprastos ir struktūrizuotosstandartinių priemonių emisijos trimis pagrindinė-mis valiutomis taip pat buvo gana didelės – iš viso8 mlrd. EUR.

EUR: didelė apimtis ir inovacijos

Iš viso 2007m. buvo sudaryti 27 sandoriai euro valiuta,pritraukta 20,5 mlrd. EUR, arba 37,5 % visos metamsnumatytos lėšų pritraukimo programos. Buvo išleistosketurios naujos eurais denominuotos etaloninės emi-sijos arba euro zonos standartinės notos (‘EARN’TM),nors paprastai pastaraisiais metais būdavo išleidžia-mos dvi. Šios emisijos buvo didžiausias Banko finansa-vimo iš etaloninių emisijų šaltinis (16mlrd. EUR).

Bankas tebėra vienintelis emitentas, išleidęs nuo3 iki 30 metų trukmės etalonines pasaulinio formato5 mlrd. EUR vertės emisijas. Struktūrizuotų obligacijų

1 54,7 mlrd. EUR buvo pritraukta pagal Direktorių valdybos įgaliojimą 2007 m. leisti tarptautines emisijas, įskaitant 2006 m. gautus77mln. EUR, skirtų 2007metams.

2003–2007m. obligacijų išleidimo programų apimtisprieš apsikeitimo sandorius: 245 mlrd. EUR

(mlrd.)

10

20

30

40

50

020072003 2004 2005 2006

EURGBPUSDKitos


eurais vertė buvo 1,4 mlrd. EUR (maždaug 30 % visų2007 m. EIB struktūrizuotų emisijų).

Reikšminga naujovė, atspindėjusi ES vadovaujamą-jį vaidmenį sprendžiant dėl klimato kaitos iškilusiusuždavinius, buvo klimato apsaugos obligacijos iš-leidimas – tai antroji EIB emisija, išleista pagal Ban-ko Viešojo Europos vertybinių popierių platinimo(EPOS) programą. Šia eurais denominuota struktūri-zuota emisija buvo pasiūlytas unikalus aplinkos ap-saugos elementų derinys. Be to, ši obligacija – pir-moji visose 27 ES valstybėse narėse viešai platintaobligacija, tapo dar viena ES finansų rinkų integracijąskatinančia priemone, įgyvendinama pasinaudojantES prospektų direktyvoje2 nustatytu „bendro paso“mechanizmu ir atitinkamais EPOS dokumentais.

GBP: didžiausias ne iždo vekselių emitentas

Leisdamas emisijas Didžiosios Britanijos svarais ster-lingų Bankas išlaikė savo pirmaujančią padėtį tarpne iždo vekselių (angl. non-gilt) emitentų – 2007 m.3

pabaigoje ne iždo vekselių rinkoje jis turėjo apie9 % Didžiosios Britanijos svarų sterlingų rinkos. Ban-kas sudarė 58 sandorius, pritraukė 7,5 mlrd. GBP(11 mlrd. EUR), arba 20,1 % visos metų programos.2007 m. išleista 13 skirtingos trukmės GBP obligacijųemisijų ir trys naujos skirtingo išpirkimo termino etalo-ninės emisijos, pasiskirstę per visą pajamingumo liniją.

USD: didžiausias ne JAV emitentaspasaulinėje skolinimosi rinkoje

Skolinimosi JAV doleriais rinkoje Bankas suda-rė 28 sandorius ir pritraukė 19,1 mlrd. JAV dolerių(14,4 mlrd. EUR), arba 26,3 % visos metų programos.

EIB išleido penkias pasaulines įvairios trukmės etalo-nines emisijas už 3mlrd. USD.Tai didžiausia kada norsper vienerius metus Banko iš pasaulinių USD obliga-cijų emisijų gauta suma. Be to, 2007m. buvo pastebi-mas nuolatinis susidomėjimas nepasauliniais sando-riais, kai buvo išleista 2,25 mlrd. USD (1,7 mlrd. EUR)emisija eurodoleriais ir pritraukta 1,8 mlrd. USD(1,3 mlrd. EUR), sudarant struktūrizuotus sandorius

Diversifikavimas: stiprybė – rinkos gylis

Be trijų pagrindinių valiutų, 8,8 mlrd. EUR Bankas pri-traukė sudaręs 123 sandorius 16 kitų valiutų. Be to,buvo išleistos 262,4 mln. EUR vertės sintetinės emi-sijos naudojant dar keturias valiutas. Tarp Europosvaliutų pažymėtinas Švedijos kronos pajamingumokreivės sustiprinimas ir išplėtimas. Iš ne Europos va-liutų Bankas išplėtė savo kaip lyginamojo standartovaidmenį, leisdamas emisijas gana įvairiomis kitomisvaliutomis, pavyzdžiui, jis išleido naujas etaloninesemisijas Australijos doleriais, Kanados doleriais, Ja-ponijos jenomis ir Naujosios Zelandijos doleriais.

Plėtros poveikis

Bankas išplėtė savo veiklą naujosiose ir būsimosio-se ES valstybėse narėse, šalyse partnerėse ir kaimy-ninėse šalyse, įskaitant emisijas keturiomis naujo-mis valiutomis: Rumunijos lėjomis, nesintetiniaisRusijos rubliais, sintetinėmis Mauricijaus rupijomisir Ganos sedžiais. Rumunijos lėjomis denominuotųobligacijų pristatymas suteikė rinkai įvairovės, nes iš-leidimo metu tai buvo ne tik ilgiausios trukmės, betir didžiausia emisija. Ji buvo išleista, o vėliau įtrauktaį vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą Rumu-nijos vidaus rinkoje, taip užtikrinant Rumunijos in-

2 Viešas vertybinių popierių platinimas visoje Europoje, arba EPOS, pirmą kartą buvo organizuotas 2006 m. Jis leido Bankui pritaikyti ESprospektų direktyvą, kuri nustato veiksmingą prospektų prilyginimo ,,bendram pasui” ES valstybėse narėse mechanizmą: prospektas, kurįpatvirtina vienos valstybės narės (,,buveinės valstybės narės”) kompetentinga institucija, gali būti pripažintas galiojančiu prospektu betkurioje kitoje valstybėje narėje (,,priimančiojoje valstybėje narėje”) nereikalaujant jį papildomai patvirtinti (,,abipusis pripažinimas”).

3 Šaltinis: Barclays Sterling Non-Gilt Index, 2007m. gruodžio 31 d.


2007 m. (*) pasirašyta obligacijų emisijų ir pritraukta kapitalo, palyginti su 2006 m.

(mln. EUR)

Prieš apsikeitimo sandorius: Po apsikeitimo sandorių:

2007 2006 2007 2006

EUR 20 531 37,5% 17 439 36,3% 42 766 78,1% 31 820 66,2%BGN (**) 28 0,1%CZK 18 0,04% 18 0,04%DKK 134 0,2% 235 0,5% 134 0,2% 235 0,5%GBP 11 023 20,1% 8 392 17,5% 6 123 11,2% 3 067 6,4%HUF 108 0,2% 110 0,2% 108 0,2% 97 0,2%PLN 27 0,1% 32 0,1% 27 0,1% 32 0,1%RON 90 0,2%SEK 893 1,6% 309 0,6% 403 0,7% 309 0,6%

Iš viso ES 32 835 60% 26 535 55% 49 562 91% 35 577 74%

AUD 941 1,7% 1 840 3,8%BGN (**) 102 0,2%CAD 659 1,2%CHF 445 0,8% 703 1,5%HKD 101 0,2%ISK 261 0,5% 501 1,0%JPY 2 198 4,0% 1 277 2,7%NOK 196 0,4% 424 0,9% 63 0,1% 88 0,2%NZD 1 344 2,5% 933 1,9%RUB 115 0,2%TRY 1 097 2,0% 1 095 2,3%USD 14 400 26,3% 14 225 29,6% 5 099 9,3% 12 305 25,6%ZAR 234 0,4% 312 0,7% 80 0,2%

Iš viso ne ES 21 890 40% 21 515 45% 5 162 9% 12 473 26%

IŠ VISO 54 725 100% 48 050 100% 54 725 100% 48 050 100%

(*) Lėšos, pritrauktos pagal Direktorių Valdybos įgaliojimą leisti tarptautines emisijas 2007m., įskaitant 77mln. EUR, gautų jau 2006m.(**) Bulgarija įstojo į ES 2007m. sausio 1 d.

vestuotojams geresnę prieigą ir patrauklumą. Be to,Bankas išleido pirmąsias penkerių ir dešimties metų,šiai rinkai neįprastai ilgos trukmės, nesintetiniais Ru-sijos rubliais denominuotas emisijas. Turkijos liromisBankas išleido didžiausią kada nors išleistą vienkarti-nę euroobligacijų emisiją (1 mlrd. TRY), šiai rinkai su-kurdamas naują lyginamąjį standartą.

Afrikos valiutomis Bankas diversifikavo savo portfe-lį, sudaręs 13 sandorių keturiomis valiutomis (įskai-tant dvi naujas valiutas) iš viso už 311 mln. skaičiuo-jant eurais. Visos šios emisijos buvo išleistos siekiantpritraukti tarptautinių investuotojų, kurie įsigytų fi-

nansinių priemonių šiomis valiutomis. Banko emisijaMauricijaus rupijomis buvo pirmoji užsienio emiten-to išleista emisija vietos valiuta; ji nustatė naują ly-ginamąjį standartą šiai rinkai. Pirmoji emisija Ganossedžiais tapo aukščiausios kokybės alternatyva in-vestuotojams į rinką, kurioje labai maža pasiūla. Išlei-dęs emisiją Pietų Afrikos Respublikos randais ir nau-jo išpirkimo termino obligacijas Botsvanos pulomisBankas ir toliau atliko emitento, į kurį lygiuojamasi,vaidmenį. Šios emisijos labai padėjo padidinti įvai-rovę ir pakelti rinkos veiklos lygį šiomis Afrikos šaliųvaliutomis, ypač dėl to, kad pritraukė investuotojų išužsienio šalių.


EIB valdymas


Dirbame kartu

2007 m. Europos investicijų bankas ir Europos Komisija rengė Tarybos pasitarimus ir spren-dimų projektus, numatančius prioritetines Banko skolinimo veiklos sritis artimiausiais me-tais. Šiuo tikslu EIB dalyvavo Europos Ministrų Tarybos (Ecofino) darbe ir nuolat bendravosu Europos Parlamentu bei jo komitetais. Be to, Bankas palaikė glaudžius ryšius su pata-riamosiomis institucijomis, kaip antai su Regionų komitetu ir Europos ekonomikos ir soci-alinių reikalų komitetu, glaudžiai dirbo su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis irtęsė dinamišką dialogą su pilietinės visuomenės organizacijomis, įskaitant nevyriausybinesorganizacijas.

Atviras ir konstruktyvus dialogas suEuropos piliečiams atstovaujančiomisorganizacijomis

Gerus ir atvirus EIB ir Europos Parlamento santykius2007 m. galima apibūdinti kaip vaisingą, dinamiškąir nenutrūkstamą dialogą. Europos Parlamentas la-bai domėjosi Banko veikla ir palaikė jo skolinimoveiklą. Banko pirmininkas Philippe Maystadt prista-tė EIB grupės veiklą ir strateginius skolinimo priori-tetus keliems Parlamento komitetams, pavyzdžiui,Biudžeto kontrolės komitetui, Ekonomikos ir pinigųpolitikos komitetui ir Pramonės, mokslinių tyrimųir energetikos komitetui. Susitikime su pastarojokomiteto atstovais buvo konkrečiai pabrėžtas Ban-ko įnašas remiant Europos energetikos politiką irsprendžiant klimato kaitos problemas. Su kai kuriaisdarbuotojais buvo bendraujama visus 2007 m.

Rengdamas pranešimą „Inovacijos: įtaka pramonėspermainoms ir EIB vaidmuo“ EIB palaikė glaudžiusryšius su Europos ekonomikos ir socialinių reika-lų komitetu (EESRK), ypač su Pramonės permainųkonsultacine komisija. EESKR Ekonominės ir pinigųsąjungos bei Ekonominės ir socialinės sanglaudospadalinio pirmininko kvietimu Banko pirmininkasPhilippe Maystadt supažindino su Banko skolini-mo veikla, ypač energetikos kaip naujo prioriteto,mokslinių tyrimų ir plėtros, švietimo ir MVĮ srityse.

Regionų komitetas kartu su Regioninės politikosgeneraliniu direktoratu (DG REGIO) penktą kartą or-ganizavo Atvirų durų dienas, kurių šūkis buvo „Įgy-

vendinti pokyčius: regionai ir miestai – ekonomikosaugimo ir darbo vietų kūrimo variklis“. EIB pirmi-ninkas ir Banko darbuotojai dalyvavo seminaruoseir diskusijose aptariant tris „J“: JASPERS, JEREMIE irJESSICA, mikrokreditų teikimą, žinias ir inovacijas,taip pat transporto infrastruktūrą, be to, Bankas or-ganizavo seminarą „VVP: EIB ir struktūrinių fondųpatirtis“ ir jam pirmininkavo. EIB bendradarbiavo irsu Regionų komiteto Teritorinės sanglaudos komi-sija rengiant pranešimą „Struktūrinių fondų teikia-ma nauda“.

Glaudus bendradarbiavimas su EuroposKomisija ir tarptautinėmis finansųinstitucijomis vykdant veiklą už EuroposSąjungos ribų

2007-ieji buvo tolesnio bendradarbiavimo su kito-mis tarptautinėmis finansų institucijomis ir Euro-pos dvišalėmis institucijomis metai, ypač vykdantveiklą pagal naujuosius įgaliojimus 2007–2013 m.už ES ribų. Pagrindinis tikslas – maksimaliai panau-doti sinergijas ir užtikrinti pagrįstą rizikos pasidaliji-mą bei aiškias sektorių ir projektų sąlygas.

Europos Komisijos, ERPB ir EIB trišalę sutartį dėlbendradarbiavimo vykdant veiklą Rusijoje, kitoserytinėse kaimyninėse šalyse ir Vidurinėje Azijojeimta įgyvendinti 2007 m., parengus bendrą projek-tų srautą. Darbui Artimuosiuose Rytuose bei Šiau-rės Afrikos ir pietinėse Viduržemio jūros regionošalyse prie Europos Komisijos, EIB ir Tarptautinio re-


konstrukcijos ir plėtros banko prisijungus Tarptau-tinei finansų korporacijai, buvo sudaryta strategi-nio bendradarbiavimo partnerystė.

Stiprindamas savo skolinimo veiklą AKR šalyse, EIBglaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisija irvalstybėmis narėmis. Su Banku tariamasi Komisijairengiant šalies ar regiono strategiją, o jo dalyvavi-momastas paprastai nustatomas atitinkamos šaliesar regiono strateginiame dokumente. Tokios prakti-kos tikslas – užtikrinti ES pagalbos plėtrai ir Bankooperacijų darnumą bei sinergijas.

Labiau praktišku lygiu per Europos finansuojan-čiųjų partnerių grupę Bankas glaudžiai bendradar-biauja su keliomis Europos plėtros finansų institu-cijomis. Europos plėtros finansų institucijų ir EIBbendrai valdoma specialiosios paskirties įmonė„Europos finansuojantys partneriai“ įkurta 2004 m.Ji daugiausia finansuoja vidutinės apimties komer-ciškai perspektyvius privačiojo sektoriaus projek-tus AKR šalyse. Be to, keliose srityse, ypač infras-truktūros projektų įgyvendinimo, Bankas aktyviaibendradarbiauja su Agence Française de Développe-ment (AFD) ir Kreditanstalt für Wiederaufbau (KfW).EIB valdomas ES ir Afrikos infrastruktūros patikosfondas palaiko glaudžius ryšius ir su ES donorais

bei projektų finansuotojais siekiant bendro tikslo –didinti regioninės infrastruktūros Afrikoje į pietusnuo Sacharos finansavimą.

Siekiant daryti kuo didesnį poveikį plėtrai ir išveng-ti pastangų dubliavimosi, taip pat sumažinti admi-nistracinę naštą paramą gaunančių šalių vyriau-sybėms, sistemingai yra koordinuojama EIB ir kitųsvarbiausių daugiašalių plėtros bankų bei tarptau-tinių finansų institucijų veikla. 2007 m. EIB su Azijosplėtros banku pasirašė susitarimo memorandumąbendradarbiavimui Azijos ir Ramiojo vandenynoregione plėsti. Susitarimo memorandume apibrė-žiama keletas prioritetinių bendradarbiavimo sri-čių, įskaitant atsinaujinančios energijos ir energijosvartojimo efektyvumo projektus, kuriais siekiamaprisidėti prie klimato apsaugos ir ženkliai sumažintiCO2 išmetalus. Be to, EIB kartu su pirmaujančiomisdaugiašalėmis organizacijomis, kaip antai su Pa-saulio banko grupe ir Afrikos plėtros banku, ir dau-geliu svarbiausių aktyviai Afrikoje veikiančių dviša-lių donorų yra Afrikos infrastruktūros konsorciumo(angl. Infrastructure Consortium for Africa) narys.2008 m. vasario mėn. Liuksemburge EIB organiza-vo darbinį Afrikos infrastruktūros konsorciumo su-sitikimą, skirtą Afrikos regioninės infrastruktūrosprojektams.


Valdymas ir atskaitingumas

2006 m. Europos Komisija užsakė Europos viešojo administravimo institutui, bendradar-biaujant su Helsinkio universitetu, Vasos universitetu ir Utrechto vadybos mokykla, parengtilyginamąją studiją „Europos Sąjungos valstybių narių valstybės tarnautojų ir ES institucijųpareigūnų profesinės etikos taisyklės ir standartai“4.

2007 m. paskelbti įvairių ES institucijų vertinimo rezultatai parodė, kad nors įvairių ES ins-titucijų pareigūnų interesų konflikto taisyklės ir standartai visiškai skiriasi, palyginus regu-liavimo intensyvumą šešiose ES institucijose Europos investicijų bankas ir Europos Komisijaužėmė pirmąją vietą pagal reguliuojamus dalykus, po jų ėjo Europos centrinis bankas ir Eu-ropos Audito Rūmai. Studijoje taip pat buvo pažymėta, kad Banko taikoma interesų konflik-to valdymo infrastruktūra savo pobūdžiu labai moderni.

Viešos konsultacijos dėl Banko kovos susukčiavimu politikos

2007 m. EIB atliko savo kovos su korupcija, suk-čiavimu, pinigų plovimu ir terorizmo finansavimupolitikos, jos gairių ir procedūrų peržiūrą. Laikan-tis Banko skaidrumo politikos, atliekant peržiūrąvyko ir viešos konsultacijos, pradėtos 2007 m. vasa-rio mėn. Konsultuojantis buvo nuosekliai laikoma-si gairių, nustatytų pirmą kartą viešai aptariant EIBdokumentą „Informacijos atskleidimo politika“ (pir-mą kartą konsultuojantis su visuomene Bankui pa-vyzdys buvo Europos Komisijos ir kitų tarptautiniųfinansų institucijų nustatytos procedūros, principaiir standartai).

Konsultacijos su visuomene internete prasidėjo2007 m. vasario 12 d., Banko interneto svetainė-je paskelbus politikos ir procedūrų projektą anglų,prancūzų ir vokiečių kalbomis. Konsultacijos vykodviem etapais: pirmasis – nuo vasario 12 d. iki ba-landžio 18 d., o antrasis – nuo liepos 12 d. iki rug-sėjo 13 d. Be to, Bankas surengė du viešų konsul-tacijų susitikimus savo politikos apžvalgai aptartisu suinteresuotosiomis šalimis. Apie susitikimusbuvo paskelbta EIB svetainėje, o kvietimai 200 or-ganizacijų ir asmenų buvo išsiųsti pagal konsulta-cijoms parengtą elektroninio pašto adresų sąrašą.Konsultacijų procesas baigėsi rugsėjo 13 d. Naujas

dokumentas „Politika ir procedūros“ bei Konsulta-cijų ataskaita bus patvirtinta ir paskelbta 2008 m.pradžioje.

Darbas su pilietine visuomene

Jau daug metų Bankui labai svarbūs yra atviri san-tykiai ir aktyvus dialogas su tomis pilietinės visuo-menės organizacijomis (PVO), kurios ypač domi-si Europos Sąjunga bei jos EIB. 2007 m. pradžiojeBriuselyje Bankas informavo pilietinės visuomenėsorganizacijas apie Banko 2006 m. rezultatus. Beto, EIB organizavo du seminarus. Pirmajame, kurisvyko Paryžiuje, buvo aptarta „Partnerystė su NVOįgyvendinant vandens ir nuotekų tvarkymo projek-tus besivystančiose šalyse“ ir„EIB aplinkos ir sociali-nė apsauga bei jos vertinimo gairės“. Antrasis semi-naras įvyko rudenį Lisabonoje, Europos vystomojobendradarbiavimo dienomis. Pagrindinė semina-ro tema – „Banko ekonominio ir socialinio povei-kio vertinimo sistema“. Šių susitikimų darbotvarkeskartu rengia EIB ir suinteresuotosios PVO, pranešė-jai taip pat yra abiejų šalių.

Ne mažiau svarbu, kad EIB „Informacijos atsklei-dimo politika“ buvo persvarstyta atsižvelgiant įOrhuso reglamento (EB) Nr. 1367/2006, kurį Ban-kas taiko nuo 2007 m. birželio mėn., nuostatas dėl

4Daugiau informacijos Banko so-cialinės atsakomybės klausimaisieškokite dokumente „EIB socialinėatsakomybė 2007 m.“, kurį rasiteprie šios ataskaitos pridedamekompaktiniame diske. Be to, in-formacija apie Banko socialinęatsakomybę yra paskelbta ir Bankosvetainėje.


teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimopriimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismusaplinkos apsaugos klausimais.

Nepriklausomas ex post vertinimas, vidausauditas ir sukčiavimo kontrolė

Generalinė inspekcija jungia du pagrindinius expost kontrolės funkcijas vykdančius padalinius – Vi-daus audito ir Operacijų vertinimo, taip pat Sukčia-vimo kontrolės tarnybą. Užtikrinant kontrolę, geri-nant veiklą ir skaidrumo bei atskaitingumo procesąGeneralinės inspekcijos vaidmuo yra lemiamas.

Operacijų vertinimopadalinys užtikrina skaidrumą –jis informuoja EIB valdymo organus ir išorės suinte-resuotąsias šalis apie savo atliekamą EIB grupės fi-nansuojamų operacijų teminį, sektoriaus ir regiono/šalies ex post vertinimą. Savo darbu jis sutvirtina at-skaitingumą ir skatina Bankąmokytis iš patirties.

2007 m. Direktorių valdyba patvirtino atnaujintąOperacijų vertinimo padalinio strategiją, sustipri-nančią jo vaidmenį EIB grupėje. Buvo atlikti šešivertinimai:– trimis įvertintos Banko finansuojamos operaci-jos valstybėse narėse šiose srityse: sveikata; 1 ir2 tikslo sritys Vokietijoje, Airijoje ir Ispanijoje;moksliniai tyrimai, plėtra ir inovacijos;

– vienu buvo įvertinta Banko lėšų pritraukimo ir fi-nansavimo operacijos randais (Pietų Afrikos Res-publika), dar vienu – EVIPP Patikos fondo veikla; ir

– įvertinti Banko suteikti įgaliojimai EIF rizikos ka-pitalo operacijoms.

Aktyvus bendradarbiavimas su kitais daugiašaliaisplėtros bankais atsispindėjo bendrame EIB ir ERPBvertinime ir bendrai paskelbtame dokumente „Inf-rastruktūros ir aplinkos ryšys“.

Be to, Operacijų vertinimo padalinys nutarė įver-tintoms operacijoms nuo 2007 m. nustatyti spe-cialų aplinkos apsaugos reitingą visuomenei pla-

čiau informuoti. Visos įvertintos operacijos aplinkosapsaugos požiūriu buvo įvertintos „gerai“ arba„patenkinamai“.

Vertinimo ataskaitose buvo pažymėta, kad labaisvarbu įvertinti, kiek vertinamų projektų iniciato-riai nusimano apie teisės aktų laikymąsi ir etiką,ypač tais atvejais, kai Bankas teikia paskolą pagalspecialią programą, susidedančią iš daug mažesniųoperacijų.

Vidaus audito padalinys tikrina ir vertina vidauskontrolės sistemų ir atitinkamų procedūrų tinka-mumą ir veiksmingumą. Be to, jis ėmė taikyti Vidauskontrolės sistemą, parengtą pagal Tarptautinio at-siskaitymų banko rekomendacijas, ir ja vadovaujasi.Todėl Vidaus audito padalinys, vertindamas riziką,nagrinėja ir tikrina svarbiausių Banko operacijų, in-formacinių technologijų ir administravimo kontro-lės efektyvumą pagal dvejų–penkeriųmetų ciklą.

Pagal Banko kovos su sukčiavimu politikos nuos-tatas EIB darbuotojai ir verslo partneriai privalo lai-kytis aukščiausių profesinio sąžiningumo ir efek-tyvumo standartų vykdant bet kokią EIB veiklą aroperacijas. Banke visiškai netoleruotina sukčiavi-mas, korupcija, slapti susitarimai ir prievarta (vadi-namoji draudžiama veikla), pinigų plovimas arbateroristų veiklos ar operacijų finansavimas. Sukčia-vimo kontrolės tarnyba – tai Banko darbuotojų gru-pė, tirianti tariamai tikėtinus draudžiamos veiklosatvejus EIB finansuojamose operacijose. Be savotiesioginės tiriamosios veiklos, ši tarnyba 2007 m.organizavo viešų konsultacijų ciklą apie EIB kovossu sukčiavimu politiką.

Atitikties suvokimas

Atitikties vertinimo tarnyba užtikrina, kad Bankasir jo darbuotojai laikytųsi visų taikomų teisės aktų,taisyklių, elgesio kodekso ir geros praktikos stan-dartų, ji taip pat yra tarsi pirmasis barjeras nusta-tant galimo etikos ir sąžiningumo taisyklių nesilai-


kymo atvejus. Ji ex ante tikrina, ar naujos politikosstrategijos, procedūros, produktai ir operacijos arnumatomi veiksmai atitinka teisės aktus. Be to, Ati-tikties vertinimo tarnyba stebi ofšorines skolinimoir lėšų pritraukimo operacijas.

Bendradarbiaudama su Žmogiškųjų išteklių padali-niu, Atitikties vertinimo tarnyba inicijavo dabartiniųpranešimo apie pažeidimus strategijų ir procedūrų(angl. Whistle Blowing Policies and Procedures) per-žiūrą 2007 m. Iš dalies ją atlikti paskatino kelių NVOprašymai vykstant viešoms konsultacijoms dėl ko-vos su sukčiavimu politikos, kuriomis siekta sukurtivisokeriopai gerai parengtą EIB politiką šiuo klau-simu. Tokia platesnio informavimo priemonė buvosuorganizuota EIB darbuotojams, taip pat buvo su-burta darbo grupė strategijoms ir procedūroms to-liau tobulinti.

Pirmąjį seminarą „Norint kovoti su pinigų plovimu,reikia jį suprasti: tarptautinių kovos su pinigų plovi-mu standartų taikymas“ Bankas organizavo 2007m.lapkričio mėn. Dualoje (Kamerūnas) didelei Afrikosbankų grupei, dirbančiai keliose regiono šalyse. Taibuvo bendras operacijų skyrių ir Atitikties vertini-mo tarnybos renginys pradedant bendrauti su mi-nėta bankų grupe. Seminaras vyko kaip techninėspagalbos priemonė, skirta bankų valdymui gerintipadedant žmonėms tinkamai suprasti kovos su pi-nigų plovimu ir teroristų finansavimu priemones irjas parengti. Juo siekta paskatinti pasidalyti patirti-mi ir garantuoti tikrą pridedamąją vertę dalyviams,kartu atsižvelgiant ir į Centrinės Afrikos teisinę sis-temą bei vietos ypatybes. Seminare dalyvavo apiešešiasdešimt aukščiausio lygio vadovų, įskaitantbankų generalinius direktorius ir jų filialų, taip pataudito ir atitikties skyrių vadovus.

Skundai 2007 m.

Skundų nagrinėjimo tarnyba yra Europos investici-jų banko padalinys, sukurtas piliečių ir pilietinės vi-suomenės organizacijų nusiskundimams dėl Banko

veiklos būdų tirti. Būdama tiesiogiai pavaldi gene-raliniam sekretoriui, Skundų nagrinėjimo tarnybaužtikrina centralizuotą struktūrinį tyrimą, vidaus irišorės ataskaitų pateikimą bei labai jautrų ir inicia-tyvų problemos nagrinėjimą. Nagrinėdama skun-dus, ši tarnyba pirmenybę teikia sutaikinimui ir

Bendra plėtros finansavimoinstitucijų politika valdymoatžvilgiu

Vienas svarbiausių įvykių valdymosrityje 2007 m. buvo Pareiškimo dėlįmonių valdymo politikos atsirandan-čiose rinkose pasirašymas spalio mėn.Vašingtone. 31 plėtros finansavimoinstitucijos vadovai parengė bendrąpareiškimą, kuriame iškėlė įmoniųvaldymą į patį jų tvaraus atsirandan-čių rinkų vystymo darbotvarkės prie-kį. Ši iniciatyva pabrėžia padidėjusįgero įmonių valdymo vaidmenį pade-dant nukreipti tarptautinio kapitalosrautus atsirandančių rinkų įmonėms.

Pasirašydamas šią deklaraciją EIB pri-pažįsta geros įmonių valdymo prak-tikos svarbą darniam ekonomikosvystymuisi; jis taip pat pripažįsta,kad plėtros finansavimo institucijosgali atlikti lemiamą vaidmenį palai-kant šias vertybes atsirandančioserinkose ir viešajame, ir privačiajamesektoriuje.


problemų sprendimui ieškant visoms suinteresuo-tosioms šalims priimtino jų sprendimo būdo.

Skundų nagrinėjimo tarnyba nagrinėja netinkamoadministravimo atvejus. Taip atsitinka, kai Bankuinepavyksta veikti laikantis atitinkamų teisės aktų argero administravimo principų arba kai jis pažeidžiažmogaus teises. Europos ombudsmenas pateikiatokius gero administravimo principų nesilaikymopavyzdžius: administracinių taisyklių pažeidimai,šališkumas, diskriminavimas, piktnaudžiavimas val-džia, neatsakymas į užklausas, nemotyvuotas atsi-sakymas teikti informaciją ir nepagrįstas delsimas.2007 m. Skundų nagrinėjimo tarnyba išnagrinėjo27 skundus, paduotus tiesiai EIB, ir keturis skundus,paduotus Europos ombudsmenui. Daug skundųbuvo susiję su Banko finansuojamų projektų povei-kiu aplinkai.

EIB sveikina glaudesnį bendradarbiavimą su Euro-pos ombudsmenu, dėl kurio buvo susitarta 2007m.Pradėtas rengti šių dviejų institucijų susitarimome-morandumas, kurį numatoma pasirašyti 2008 m.pradžioje. Susitarimo memorandume bus aiškiainustatyta abiejų šalių bendradarbiavimą turintyspagrįsti principai ir procedūros.

Europos investicijų fondas ir valdymas

EIB pavaldžiajam padaliniui Europos investicijųfondui vykdant savo investicijų ir garantijų politikąsvarbiausia aktyviai skatinti savo verslo partneriuslaikytis gero valdymo principų ir, vykdant tiesiogi-nę stebėseną, prižiūrėti jų įgyvendinimą. Be to, EIFtaiko įprastus apribojimus investicijoms į ginklų ga-mybą, tabako gaminius bei žmonių klonavimą irnustato bioetikos ir genetiškai modifikuotų orga-nizmų kontrolės mechanizmus. Šią kontrolę vykdonepriklausoma EIF Atitikties vertinimo tarnyba.

EIF paskelbė savo Socialinės atsakomybės atas-kaitą. Jo socialinės atsakomybės politika grindžia-ma EIB taikomais pagrindiniais principais. EIF yrasavarankiškas juridinis subjektas, veikiantis atski-rai nuo EIB, atskirai užmezgantis sutartinius darbosantykius, nors įsidarbinimo sąlygos iš esmės atitin-ka tas, kurias taiko EIB. EIF parengė „Orumo darbe“politiką, atitinkančią EIB politiką, o jo Etikos kodek-so principai grindžiami EIB Etikos kodekse išdėsty-tais principais. EIF socialinės atsakomybės politiką,jo Etikos kodeksą ir susijusias strategijas derina EIFAtitikties vertinimo tarnyba, įsteigta 2005 m.


Tiesioginis poveikis aplinkai ir atsakomybė darbe

Pats bankas taip pat daro poveikį aplinkai, ypač per jo naudojamas medžiagas ir sukuriamasatliekas; „tvarkyti namų ūkį“ šiame kontekste reiškia vidaus aplinkos tvarkymo sistemą, kuri2007 m. buvo stiprinama.

Pasiryžęs mažinti savo veiklos poveikį klimato kai-tai, EIB nusistatė tikslą iki 2020 m. sumažinti tiesio-ginius CO2 išmetalus 20–30 %. Savo tiesioginiampoveikiui aplinkai vertinti ir stebėti Bankas taikysŠiltnamio efektą sukeliančių dujų protokolo inicia-tyvos standartus (angl. Greenhouse Gas (GHG) Pro-tocol Initiative Standards). Bankas apibrėžė savo iš-metamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribas iršiuo metu įgyvendina visą komplektą priemonių,kurios laipsniškai sumažins tiesioginius išmetalus.

2007 m. EIB priėmė nutarimą pirkti tik iš atsinauji-nančių energijos šaltinių (vandens, vėjo ir bioma-sės) gaminamą elektrą. Kitos tiesioginius išmeta-lus mažinančios priemonės iš esmės yra susijusiossu skatinimu naudoti viešąjį ar aplinkos neter-šiantį transportą, mažinti energijos vartojimą irgeriau tvarkyti atliekas bei antrines žaliavas. Kadužtikrintų nustatytų tikslų įgyvendinimą, Bankasatidžiai stebi išmetalų lygį ir prireikus imasi taiso-mųjų veiksmų. Likusius išmetalus EIB kompensuos

pirkdamas aukštos kokybės apyvartinius taršosleidimus.

Šiuo metu, dalyvaujant vidaus ir išorės ekspertams,vykdomas darbuotojų informavimo planas, siekiantgeriau supažindinti darbuotojus su aplinkos apsau-gos klausimais, klimato kaitos poveikiu ir siūlomųpriemonių svarba.

Atsakomybė darbe

Kaip ir visos didelės finansų įstaigos, Bankas patiriareikšmingus veiklos ir žmogiškųjų išteklių pokyčius.Todėl 2007 m. žmogiškųjų išteklių strategija buvoperformuluota, o prioritetai nustatyti iš naujo. At-sižvelgiant į šiuos pokyčius ir siekiant nesuprastintiadministravimo paslaugų kokybės, nauja strategijagrindžiama tokiais trimis atraminiais dalykais: kuogeresnė darbuotojų atranka, motyvacija ir indivi-dualus augimas, palanki darbo aplinka.

Labai tikėtina, kad žmonės, dirbantys daugiašalė-je, įvairių kultūrų aplinkoje, daug jautriau reaguosį neišvengiamus vadinamuosius gyvenimo įvykius.Iš tikrųjų net tas neformalus asmenų, kurie gali pa-tarti žmogui kasdieniais praktiniais klausimais, tin-klas tokiose situacijose dažnai yra nepakankamas.Kad būtų išvengta tokių situacijų, kurios sukeltųdidelių sunkumų, Personalo skyrius parengė Pagal-bos darbuotojams programą, kuria gali pasinaudo-ti darbuotojai ir jų šeimų nariai. Pagalbos darbuo-tojams programa, kurią vykdo išorinė įmonė, buvopristatyta 2007 m. rugsėjo mėn. Programa siūlokonsultacijų paslaugas asmeninėms, tarpusaviosantykių, emocinėms ar darbo problemoms spręs-ti, taip pat teikia praktinius patarimus šeimos, pri-

Etatiniai darbuotojai pagal kategorijas (2007 12 31)

100

200

300

400

500

0Pagalbiniaidarbuotojai

Vadovai Specialistai

MoterysVyrai


klausomybės, teisiniais, finansiniais ar namų ūkioklausimais. Paslaugą galima gauti telefonu, o iški-lus didesnėms problemoms – ir asmeniškai užsire-gistravus pokalbiui. Konsultacija yra visiškai konfi-denciali, net gali būti anoniminė, jei to pageidaujaklientas.

Atstovavimas darbuotojams

Visus su Banko darbuotojais susijusius klausimuskonsultuodamiesi sprendžia Žmogiškųjų ištekliųpadalinys ir darbo grupių bei jungtinių komitetųpalaikomi darbuotojų atstovai. Dabartinė darbuo-tojų atstovų kolegija buvo išrinkta 2007 m. kovomėn. Darbuotojų atstovai aktyviai dalyvauja disku-sijose dėl atlyginimų ir individulių veiklos rezultatųvertinimo reformos įgyvendinimo. Kartu darbuoto-jų atstovai aktyviai dalyvauja ir persvarstant Bankopensijų sistemą.

Apskritai su darbuotojų atstovais visais su dar-buotojų gerove susijusiais klausimais yra nuolatkonsultuojamasi kiekvieną mėnesį vykstančiuo-se susitikimuose su Žmogiškųjų išteklių valdymokomitetu, kitais specialiais komitetais arba kon-krečių konsultacijų susitikimuose. Pavyzdžiui, jiedalyvavo persvarstant įsidarbinimo EIB išorės biu-

ruose sąlygas. Be to, darbuotojų atstovai Vidausaplinkos apsaugos valdymo grupei pateikė daugpasiūlymų, kaip sumažinti Banko išmetamuosiusteršalus.

Lygios galimybės

Jungtinis lygių galimybių komitetas (COPEC) kon-troliuoja, kad lygių galimybiųpolitika būtų tinkamaiįgyvendinama karjeros planavimo, priėmimo į dar-bą, mokymo ir socialinės apsaugos srityse. 2006 m.atlikęs nepriklausomą moterų ir vyrų lygių gali-mybių būklės analizę Bankas išplėtė savo požiūrį, jįsuderindamas su pasauline tendencija įvairovę su-prasti plačiau nei lyčių skirtumus. Toks požiūris la-biau padės įgyvendinti naująją Banko veiklos stra-tegiją, pagal kurią numatoma atsisakyti įprastų irpasitvirtinusių darbo metodų ir diegti įvairesniuskandidatų atrankos būdus, ieškoti netradiciniųdarbo metodų ir naujų įgūdžių ugdymo modelių.Įvairovė ir lygybė laikomos svarbiausiais verslo im-peratyvais, taip pat Banko socialinės ir etinės atsa-komybės dalimi. 2007 m. Bankas ėmė atnaujinti irtoliau vystyti pagrindinius Lyčių ir įvairovės stra-tegijos (angl. Gender and Diversity (G&D) Strategy),Veiksmų plano ir EIB grupės stebėsenos sistemosaspektus.

EIB darbuotojai

900

1 000

1 100

1 200

1300

1500

1400

020072003

1 2051 251

1 3241 369

1 453

2004 2005 2006


EIB valdymo organai

Valdytojų tarybą sudaro visų 27 valstybių narių pa-skirti ministrai, dažniausiai Finansųministrai. Valdy-tojų taryba nustato bendrąsias skolinimo politikosgaires, tvirtina metinę finansinę atskaitomybę irbalansą, priima sprendimus dėl Banko dalyvavimofinansuojant operacijas ES nepriklausančiose vals-tybėse ir dėl kapitalo didinimo. Be to, Valdytojų ta-ryba skiria Direktorių valdybos, Valdymo komitetoir Audito komiteto narius.

Direktorių valdyba turi išimtinę teisę priimti spren-dimus dėl paskolų ir garantijų suteikimo bei sko-linimosi. Valdyba rūpinasi tinkamu vadovavimuBankui ir užtikrina, kad Bankas būtų valdomas va-dovaujantis Steigimo sutartimi, Banko statutu irValdytojų tarybos nustatytais bendraisiais nurody-mais. Direktorius, kurių kandidatūras pasiūlo vals-tybės narės, penkeriems metams skiria Valdytojųtaryba. Direktorių valdybos nariai gali būti skiriamikitai kadencijai, jie atsakingi tik Bankui.

Direktorių valdybą sudaro 28 direktoriai: po vienąpasiūlo kiekviena valstybė narė ir vieną pasiūlo Eu-ropos Komisija. Yra 18 pakaitinių direktorių, tai reiš-kia, kad kai kurie jų gali atstovauti kelių valstybiųnarių grupei.

Be to, siekdama plėsti Direktorių valdybos nariųprofesines žinias kai kuriose srityse, Valdyba galipasirinkti balsavimo teisės neturinčių ekspertų gru-pę iš ne daugiau kaip šešių asmenų (trijų direktoriųir trijų pakaitinių), kurie dalyvauja Valdybos posė-džiuose su patariamojo balso teise.

Direktorių valdybos sprendimai priimami ne ma-žiau kaip vienu trečdaliu balsavimo teisę turinčiųnarių balsų, atstovaujančių ne mažiau kaip 50 %pasirašytojo kapitalo.

Valdymo komitetas yra Banko nuolatinis kolegia-lus valdymo organas. Jį sudaro devyni nariai. Valdy-mo komitetas, pavaldus pirmininkui ir prižiūrimasDirektorių valdybos, yra atsakingas už Banko eina-mąją veiklą, rengia Direktorių valdybos sprendimusir užtikrina šių sprendimų įgyvendinimą. Banko pir-mininkas pirmininkauja Direktorių valdybos posė-džiuose. Valdymo komiteto nariai atsiskaito tik Ban-kui; Valdytojų taryba Direktorių valdybos siūlymujuos skiria šešeriems metams. Jie gali būti paskirtiir kitai kadencijai.

Banko statute numatyta, kad Banko pirmininkasyra ir Direktorių Valdybos pirmininkas.

Šių valdymo organų veiklą regla-mentuojančios nuostatos išdėsty-tos Banko statute ir Banko darbotvarkos taisyklėse. EIB valdymoorganų narių sąrašai ir jų gyve-nimo aprašymai bei papildomainformacija apie jų atlyginimąyra nuolat atnaujinama ir skel-biama Banko svetainėje adresu:www.eib.org.

Valdymo komitetas


Audito komitetas yra nepriklausomas organas, at-siskaitantis tiesiogiai Valdytojų tarybai. Jis tikrina,ar Banko operacijos buvo tinkamai vykdomos ir arderamai tvarkomi apskaitos dokumentai. Direkto-rių valdybai tvirtinant finansinę atskaitomybę, Au-dito komitetas teikia ataskaitą apie atliktą auditą.Audito komiteto parengta praėjusių metų darbo

ataskaita teikiama Valdytojų tarybai kartu su Direk-torių valdybos metine ataskaita.

Audito komitetą sudaro trys nariai ir trys stebėtojaiValdytojų skiriami trejųmetų kadencijai.

Kapitalas. Kiekvienos valstybės narės dalis Bankokapitale apskaičiuojama pagal jos ekonominį svo-rį Europos Sąjungoje (išreikštą BVP) stojimo metu.Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. sausio 1 d. valstybė-mis narėmis tapo Bulgarija ir Rumunija, EIB statutonuostatos dėl kapitalo dalies ir valdymo buvo iš da-lies pakeistos. Statute nustatyta, kad bendra Bankoišduotų paskolų suma neturi viršyti Banko kapitalodaugiau nei du su puse karto.

Iš viso Banko pasirašytąjį kapitalą sudaro daugiaukaip 164,8 mlrd. EUR.

Audito komitetas


EIB kapitalo struktūra 2007 m. sausio 1 d.

0 10 000 000 000 20 000 000 000

Suma (EUR) %

Vokietija 26 649 532 500 DE 16,170

Prancūzija 26 649 532 500 FR 16,170

Italija 26 649 532 500 IT 16,170

Jungtinė Karalystė 26 649 532 500 GB 16,170

Ispanija 15 989 719 500 ES 9,702

Belgija 7 387 065 000 BE 4,482

Nyderlandai 7 387 065 000 NL 4,482

Švedija 4 900 585 500 SE 2,974

Danija 3 740 283 000 DK 2,269

Austrija 3 666 973 500 AT 2,225

Lenkija 3 411 263 500 PL 2,070

Suomija 2 106 816 000 FI 1,278

Graikija 2 003 725 500 GR 1,216

Portugalija 1 291 287 000 PT 0,784

Čekija 1 258 785 500 CZ 0,764

Vengrija 1 190 868 500 HU 0,723

Airija 935 070 000 IE 0,567

Rumunija 863 514 500 RO 0,524

Slovakija 428 490 500 SK 0,260

Slovėnija 397 815 000 SI 0,241

Bulgarija 290 917 500 BG 0,177

Lietuva 249 617 500 LT 0,151

Liuksemburgas 187 015 500 LU 0,113

Kipras 183 382 000 CY 0,111

Latvija 152 335 000 LV 0,092

Estija 117 640 000 EE 0,071

Malta 69 804 000 MT 0,042

Iš viso: 164 808 169 000 100,000


Philippe MAYSTADT Banko pirmininkas ir Direktorių valdybos pirmininkas➾ Bendroji strategija➾ Institucijų klausimai, ryšiai su kitomis Europos institucijomis➾ Ataskaitų priėmimas iš Generalinio inspektoriaus, Finansų

inspektoriaus ir Atitikties skyriaus vadovo➾ Žmogiškieji ištekliai➾ Ryšiai su darbuotojais➾ Lygių galimybių politika, Jungtinio lygių galimybių

komiteto (COPEC) pirmininkas➾ EIF Direktorių valdybos pirmininkas➾ Biudžeto komiteto pirmininkas

Philippe de FONTAINE VIVE CURTAZ Pirmininko pavaduotojas➾ Finansavimo operacijos Prancūzijoje ir Viduržemio jūros

regiono šalyse partnerėse➾ MVĮ finansavimas➾ Partnerystė su bankų sektoriumi➾ Išorės ryšiai➾ Skaidrumas ir informacijos politika➾ Ryšiai su NVO➾ EIF Direktorių valdybos narys

Torsten GERSFELT Pirmininko pavaduotojas➾ Finansavimo operacijos Nyderlanduose, Danijoje, Airijoje,

AKR šalyse ir Pietų Afrikos Respublikoje➾ Energetikos klausimai➾ Ekonomikos, finansų ir sektorių tyrimai➾ Menų komiteto pirmininkas

Simon BROOKS Pirmininko pavaduotojas➾ Finansinės operacijos Jungtinėje Karalystėje➾ Aplinkos apsauga➾ Vidaus auditas, išorės auditas ir ryšiai su Audito komitetu➾ Atitikties įgyvendinimas➾ Ryšiai su Europos Audito Rūmais➾ Ryšiai su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir su Europos ombudsmenu➾ Pastatai, darbo aplinka ir logistika

Carlos DA SILVA COSTA Pirmininko pavaduotojas➾ Finansavimo operacijos Ispanijoje, Belgijoje, Portugalijoje,

Liuksemburge, Lotynų Amerikoje ir Azijoje➾ Operacijų ir produktų teisiniai aspektai➾ Finansai➾ Menų komiteto narys

Matthias KOLLATZ-AHNEN Pirmininko pavaduotojas➾ Finansavimo operacijos Vokietijoje, Austrijoje,

Rumunijoje ir Kroatijoje bei Turkijoje➾ Ekonominė ir socialinė sanglauda, konvergencija➾ JASPERS iniciatyva (Bendra pagalba projektams Europos regionuose remti)➾ Rizikos valdymas: kredito rizika, rinkos rizika ir veiklos rizika➾ Subsidijų komiteto narys

Eva SREJBER Pirmininko pavaduotoja➾ Finansavimo operacijos Švedijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje,

rytinėse kaimyninėse šalyse, Rusijoje ir EFTA šalyse➾ i2i programa (Lisabonos strategijos įgyvendinimas), įskaitant RSFF (Rizikos

pasidalijimo finansinę priemonę)➾ Operacijų ex post vertinimas➾ Informacijos technologijos➾ Subsidijų komiteto pirmininkė

Marta GAJĘCKA Pirmininko pavaduotoja➾ Finansavimo operacijos Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje,

Slovėnijoje ir Bulgarijoje➾ Transeuropiniai transporto ir energetikos tinklai➾ Banko socialinė atsakomybė➾ ERPB valdytojo pavaduotoja

Dario SCANNAPIECO Pirmininko pavaduotojas➾ Finansavimo operacijos Italijoje, Graikijoje, Kipre, Maltoje ir Vakarų Balkanuose➾ Struktūrinė finansinė priemonė (SFP)➾ Biudžetas➾ Apskaita➾ ERPB valdytojas

Philippe MAYSTADTBanko pirmininkas ir Direktorių valdybos pirmininkas

Philippe de FONTAINE VIVE CURTAZPirmininko pavaduotojas

Torsten GERSFELTPirmininko pavaduotojas

Simon BROOKSPirmininko pavaduotojas

Matthias KOLLATZ-AHNENPirmininko pavaduotojas

Marta GAJĘCKAPirmininko pavaduotoja

Dario SCANNAPIECOPirmininko pavaduotojas

Eva SREJBERPirmininko pavaduotoja

Carlos DA SILVA COSTAPirmininko pavaduotojas

EIBValdymo komitetasBanko Valdymo komiteto narių kolegija, jų atsakomybės sritys ir pareigosPadėtis 2008 m. birželio 1 d.


EIB organizacinė schema

Generalinis sekretoriatas ir teisėsreikalai

Alfonso QUEREJETAGeneralinis sekretorius ir vyriausiasis juristas

Instituciniai reikalaiDominique de CRAYENCOURDirektorius

• Guido PRUD’HOMME• Ferdinand SASSEN

2 Valdymo organai, sekretoriatas, protokolo skyriusHugoWOESTMANNDirektorius

2 Kalbų tarnybaKenneth PETERSEN

Teisės reikalai

Bendrijos ir finansų reikalai; finansavimo operacijos užEuropos ribų

Marc DUFRESNEVyriausiojo juristo pavaduotojas

• Jean-Philippe MINNAERTDuomenų apsaugos pareigūnas

2 Finansų klausimaiNicola BARRAsocijuotoji direktorė

2 IInstitucijos veiklos ir personalo klausimaiCarlos GÓMEZ DE LA CRUZ

2 Viduržemio jūros regionas (EVIPP), Afrika, Karibų baseino, Ramio-jo vandenyno regionas (Kotonu investicinė priemonė), Azija irLotynų AmerikaReganWYLIE-OTTEAsocijuotoji direktorė

Finansavimo operacijos EuropojeGerhard HÜTZDirektorius

• Gian Domenico SPOTA

2 Veiklos strategija, naujosios finansinės priemonėsJoséMaría FERNÁNDEZ MARTÍN

2 Adrijos jūros regionas, Pietryčių EuropaManfredi TONCI OTTIERIAsocijuotasis direktorius

2 Jungtinė Karalystė, Airija, Baltijos šalys, Danija, Suomija,Švedija, EFTA šalysPatrick Hugh CHAMBERLAINAsocijuotasis direktorius

2 Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, LiuksemburgasPierre ALBOUZE

2 Vidurio Europa, Lenkija, Rusija, rytinės kaimyninės šalys…

2 Ispanija, PortugalijaIgnacio LACORZANA

• Maria SHAW-BARRAGAN

Banko strategijos generalinisdirektoratas

Rémy JACOBGeneralinis direktoriusFinansų kontrolė ir informacijos sistemų valdymas

• Luis BOTELLA MORALESDirektorius

2 Finansų kontrolėFrank TASSONE

2 Išteklių valdymas ir koordinavimasGeneviève DEWULF

Strategija ir vadybos kontrolėJürgen MOEHRKEDirektorius

•Metodikos ir procesų tobulinimo darbo grupėTheoharry GRAMMATIKOSAsocijuotasis direktorius

• TFAS (Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų) darbo grupėHenricus SEERDEN

2 Ekonomikos ir finansų tyrimaiÉric PERÉEAsocijuotasis direktorius

2 Biudžetas, analizė ir partnerystėsJanette FOSTER

2 Strategija ir procesaiClaudio PASQUI

2 Banko socialinės atsakomybės politikaFelismino ALCARPE

RyšiaiGill TUDORDirektorė, Banko atstovė žiniasklaidai

2 Spaudos tarnyba…

2 Informacijos skelbimas ir ryšiai su pilietine visuomeneYvonne BERGHORST

Informacijos biurai

h Paryžiaus biurasHenry MARTY-GAUQUIÉDirektorius

h Londono biurasAdamMcDONAUGH

h Berlyno biurasPaul Gerd LÖSER

h Romos biuras…

h Madrido biurasMercedes SENDÍN DE CÁCERES

h Briuselio biurasNicholas ANTONOVICS

Departamentas Padalinys h Biuras (padėtis 2008 m. birželio 1 d.)



Informacijos technologijosDerek BARWISEDirektorius

2 Infrastruktūra ir technologijos…

2 Finansų ir skolinimo taikomosios programosJean-Yves PIRNAY

2 Administravimo ir rizikos valdymo taikomosios programosSimon NORCROSS

Pastatai, logistika ir dokumentų tvarkymasPatricia TIBBELSDirektorė

• Naujų statybų darbo grupėEnzo UNFER

2 Darbo aplinkos vadybaEnzo UNFER (l.e.p.)

2 Tiekimo ir administracinės paslaugosGudrun LEITHMANN-FRÜH

2 Dokumentų ir archyvo tvarkymas...

Operacijų Europos Sąjungoje ir šalysekandidatėse direktoratas

Thomas HACKETTGeneralinis direktorius

Pagalba operacijomsSimon BARNESVyriausiasis veiklos koordinatorius

2 KoordinavimasDietmar DUMLICH

• Ann-Louise AKTIV VIMONT

2 Informacijos sistemos ir taikomosios programosThomas FAHRTMANN

2 Pagalba skolinimo veiklaiBruno DENIS

JESSICAEugenio LEANZA

• Gianni CARBONARO

Programos Veiksmai augimui priemonėsThomas BARRETTDirektorius

2 Transeuropiniai tinklaiJukka LUUKKANEN

• Ale Jan GERCAMA

2 Žinių ekonomika (i2i)Heinz OLBERS

2 Aplinka, energetika ir konsultavimo paslaugosChristopher KNOWLESAsocijuotasis direktorius

• Andrew VINCE

Vakarų EuropaLaurent de MAUTORTDirektorius

2 i2i ir įmonėsRobert SCHOFIELD

2 Projektų finansavimasCheryl FISHERAsocijuotasis direktorius

2 Viešasis sektorius ir komunalinės paslaugosJean-Christophe CHALINE

2 ĮgyvendinimasPeter JACOBS

Ispanija, PortugalijaCarlos GUILLEDirektorius

2 Ispanija – infrastruktūraLuca LAZZAROLI

2 Ispanija – bankai ir įmonėsFernando de la FUENTEAsocijuotasis direktorius

h Madrido biurasAngel FERRERO

2 PortugalijaMiguel MORGADO

h Lisabonos biurasManuel NETO PINTO

2 ĮgyvendinimasRui Artur MARTINS

Vidurio EuropaJoachim LINKDirektorius

2 Vokietija – infrastruktūra, energetika ir ekonomikos skatinimobankaiPeggy NYLUND GREENAsocijuotoji direktorė

2 Vokietija – bankai ir įmonėsAnita FUERSTENBERG-LUCIUS

2 Austrija, Čekijos Respublika, Slovakija, Vengrija – infrastruktūra irekonomikos skatinimo bankaiJean VRLA

2 Austrija, Čekijos Respublika, Slovakija, Vengrija – bankai ir įmonėsPaolo MUNINI

h Vienos biurasEmanuel MARAVICDirektorius

Adrijos jūros regionasRomualdo MASSA BERNUCCIDirektorius

• Luigi MARCON

2 Italija, Malta – infrastruktūraAntonello RICCI

• Flavio SCHIAVO CAMPO de GREGORIO

2 Italija, Malta – bankai ir įmonėsMarguerite McMAHON

2 Slovėnija, Kroatija, Vakarų BalkanaiDominique COURBIN

Departamentas 2 Padalinys h Biuras (padėtis 2008 m. birželio 1 d.)



Pietryčių Europa

Andreas VERYKIOSGeneralinio direktoriaus pavaduotojas

2 GraikijaThemistoklis KOUVARAKIS

h Atėnų biurasFotini KOUTZOUKOU

2 Bulgarija, Rumunija, KiprasCormac MURPHY

h Bukarešto biurasGötz VON THADDEN

2 TurkijaFranz-Josef VETTER

• Hakan LUCIUSh Ankaros biuras

...h Stambulo biuras

Alain TERRAILLON

Baltijos jūros regionasTilman SEIBERTDirektorius

2 LenkijaKim KREILGAARD

h Varšuvos biurasMichal LUBIENIECKI

2 Baltijos šalys, Danija, Suomija, Švedija, EFTA šalysMichael O’HALLORAN

h Helsinkio biurasJaani PIETIKAINEN

Operacijų už Europos Sąjungos ir šaliųkandidačių ribų direktoratas

Jean-Louis BIANCARELLIGeneralinis direktorius

•Matthias ZÖLLNERKlimato kaitos projektų vadybos patarėjas

2 Ekonomikos plėtros konsultavimo tarnybaDaniel OTTOLENGHIVyriausiasis ekonomistas plėtros klausimaisAsocijuotasis direktorius

• Bernard ZILLER

Kaimyninės šalys ir šalys partnerės EuropojeClaudio CORTESEDirektorius

• Alain NADEAU

2 Magrebo šalysBernard GORDON

h Rabato biurasRené PEREZ

h Tuniso biurasDiederick ZAMBON

2 Artimieii RytaiJavier GUTIÉRREZ DEGENÈVE

h Kairo biurasJane MACPHERSON

2 Rytų Europa, Pietų Kaukazas ir RusijaConstantin SYNADINO

• Umberto DEL PANTA

2 Specialiosios operacijosJean-Christophe LALOUX

Afrika, Karibų baseino, Ramiojo vandenyno regionas(Kotonu investicinė priemonė)Martin CURWENDirektorius

2 Vakarų Afrika ir SahelisGustaaf HEIM

h Dakaro biurasJack REVERSADE

2 Centrinė ir Rytų AfrikaFlavia PALANZAAsocijuotoji direktorė

h Nairobio biurasCarmelo COCUZZA

2 Pietų Afrika ir Indijos vandenyno regionasSerge-Arno KLÜMPER

• Angela JENNIh Tsvanės (Pretorijos) biuras

DavidWHITE

2 Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno regionasDavid CRUSH

h For de Franso biurasAnthonyWHITEHOUSE

h Sidnėjaus biurasJean-Philippe DE JONG

2 Ištekliai ir verslo plėtraTassilo HENDUSAsocijuotasis direktorius

2 Portfelio valdymas, strategijaCatherine COLLIN

Azija ir Lotynų AmerikaFrancisco de PAULA COELHODirektorius

2 Lotynų AmerikaAlberto BARRAGAN

2 AzijaPhilippe SZYMCZAK

Sandorių vadyba ir restruktūrizavimas

Klaus TRÖMELDirektorius

2 Sandorio šalių ir sutarčių stebėsena ir peržiūraStefano BOTTANI

2 Restruktūrizavimas, refinansavimas ir paskolų pertvarkymasVolkmar BRUHN-LÉON

Departamentas Padalinys h Biuras (padėtis 2008 m. birželio 1 d.)



Finansų direktoratas

Bertrand de MAZIÈRESGeneralinis direktorius

2 Koordinavimas ir finansų politikaÉric LAMARCQ

Kapitalo rinkosBarbara BARGAGLI PETRUCCIDirektorė

2 EurozonaCarlos FERREIRA DA SILVA

• Aldo ROMANI

2 Europa (išskyrus eurozoną), AfrikaRichard TEICHMEISTER

• Thomas SCHROEDER

2 Amerika, Azija, Ramiojo vandenyno regionasEila KREIVI

• Sandeep DHAWAN

2 Ryšiai su investuotojais ir rinkodaraPeter MUNRO

IždasAnneli PESHKOFFDirektorė

2 Likvidumo valdymasFrancis ZEGHERS

• Timothy O’CONNELL

2 Turto ir įsipareigojimų valdymasJean-Dominique POTOCKI

• Nicola SANTINI

2 Portfelio valdymasPaul ARTHUR

2 Finansų inžinerija ir konsultavimo paslaugosGuido BICHISAO

Operacijų planavimas ir atsiskaitymas pagal operacijasElisabeth MATIZDirektorė

2 Pagalbinis paskolų ir pagalbos skolinimo operacijoms padalinysRalph BAST

2 Pagalbinis iždo departamento padalinysCynthia LAVALLÉ

2 Pagalbinis skolinimosi padalinysAntonio VIEIRA

2 Sistemos ir procedūrosLorenzo CICCHELLI

Projektų direktoratas

Grammatiki TSINGOU-PAPADOPETROUGeneralinė direktorė

2 Tvarusis vystymasisPeter CARTERAsocijuotasis direktorius

• Išteklių valdymasBéatrice LAURY

2 Kokybės vadybaMaj THEANDER

2 Projektų kūrimas ir pagalba juos įgyvendinantHugh GOLDSMITH

Inovacijos ir konkurencingumasConstantin CHRISTOFIDISDirektorius

2 Gamyba ir kiti pramonės sektoriai (moksliniai tyrimai ir plėtra)Gunnar MUENT

2 Informacijos ir komunikacijų technologijos bei elektroninė ekonomikaHarald GRUBER

2 Žmogiškieji ištekliaiJohn DAVIS

•Maria Luisa FERREIRA

2 Paslaugos ir MVĮ, žemės ūkio pramonė (įskaitant biokurą)Hans-Harald JAHN

• Pedro OCHOA• Rüdiger SCHMIDT• Campbell THOMSON

Transportas ir energetikaChristopher HURSTDirektorius

• Nigel HALL

2 Keliai ir geležinkeliaiMatthew ARNDT

2 Oro ir jūrų transportasJosé Luis ALFAROAsocijuotasis direktorius

• Klaus HEEGE

2 Energijos gamyba ir energetikos tinklaiFrançois TREVOUX

• Heiko GEBHARDT• JosefWELTERMANN

2 Energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinanti energijaJuan ALARIOAsocijuotasis direktorius

Konvergencija ir aplinkaGuy CLAUSSEDirektorius

2 Vandens sektorius ir aplinkos apsaugaJosé FRADEDirektoriaus pavaduotojas

•Michel DECKER

2 Skolinimas pagal programasEugenia KAZAMAKI-OTTERSTEN

2 Miesto transportas ir kita miesto infrastruktūraMateo TURRÓ CALVETAsocijuotasis direktorius

•Mario AYMERICH



2 Plėtros projektai, naujosios iniciatyvos, kietosios atliekosStephenWRIGHTAsocijuotasis direktorius

• Eberhard GSCHWINDT• Philippe GUINET

JASPERS

PatrickWALSHDirektorius

Agustin AURÍADirektoriaus pavaduotojas

h Vienos biurasAxel HÖRHAGER

h Bukarešto biurasNicos YIAMBIDES

h Varšuvos biurasMichael MAJEWSKI

Rizikos valdymo direktoratas

Pierluigi GILIBERTGeneralinis direktorius

2 Koordinavimas ir pagalbaJuliette LENDARO• Pierre TYCHON

Kredito rizikaPer JEDEFORSDirektorius

2 Įmonės, viešasis sektorius, infrastruktūraStuart ROWLANDSAsocijuotasis direktorius

2 Finansavimas pagal projektus ir struktūrinis finansavimasPaolo LOMBARDO

2 Finansų įstaigos ir keitimas vertybiniais popieriaisPer de HAAS (e.p.)

Finansinė ir veiklos rizikaAlain GODARDDirektorius

2 Turto ir įsipareigojimų bei rinkos rizikos valdymasGiancarlo SARDELLI

• Vincent THUNUS

2 Išvestinės finansinės priemonėsLuis GONZÁLEZ-PACHECO

2 Veiklos rizikaAntonio ROCA IGLESIAS

Generalinė inspekcija

JanWillem van der KAAIJGeneralinis inspektorius

• Sukčiavimo atvejų tyrimasSiward de VRIES

2 Vidaus auditasCiaran HOLLYWOOD

2 Operacijų vertinimasAlain SÈVEAsocijuotasis direktorius

• Gavin DUNNETT• Rainer SAERBECK•Werner SCHMIDT

EIB grupės atitikties vertinimo tarnyba

Konstantin J. ANDREOPOULOSVyriausiasis atitikties vertinimo pareigūnas

• Francesco MANTEGAZZAVyriausiojo atitikties vertinimo pareigūno pavaduotojas

Žmogiškieji ištekliai

Michel GRILLIDirektorius

• Jean-Philippe BIRCKEL

2 Administravimo ir vadybos sistemos…

• Catherine ALBRECHT

2 Darbuotojų atrankaLuis GARRIDO

2 Vidaus ryšiaiAlain JAVEAU

Barbara BALKEDirektoriaus pavaduotoja

2 Karjeros planavimo ir organizacijos vadyba…

• Ute PIEPER-SECKELMANN

2 Darbuotojų gerovė ir darbo bei poilsio pusiausvyraRené CHRISTENSEN

EIB atstovasEuropos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) Direktoriųvaldyboje

Terence BROWNEIB atstovaujantis direktorius

Walter CERNOIAPakaitinis direktorius


Organizacinė schema, generalinių direktorių ir atsakingų skyrių vadovų gyvenimo aprašymai, taip patpapildoma informacija apie visų Banko darbuotojų atlyginimą yra nuolat atnaujinama ir skelbiama EIBsvetainėje adresu www.bei.org


EIF valdymo organai

EIF valdymas ir svarbiausi asmenys

Išsami informacija apie EIF valdymo organus (sudėtis, narių gyvenimoaprašymai ir atlyginimai) ir tarnybas (sudėtis, Generalinių direktorių irDirektorių gyvenimo aprašymai, visų darbuotojų atlyginimai) yra nuo-lat atnaujinama ir skelbiama EIF svetainėje adresu:www.eif.org

EIF valdo ir administruoja šie trys organai:

➾ Visuotinis akcininkų susirinkimas (EIB, Eu-ropos Sąjunga, 31 finansų įstaiga), kuris yrašaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus;

➾ Direktorių valdyba, sudaryta iš septynių na-rių ir septynių pakaitinių, kuri inter alia pri-ima sprendimus dėl Fondo operacijų;

➾ Vykdantysis direktorius, atsakingas už tai,kad Fondas būtų valdomas pagal jo Statutonuostatas ir pagal Direktorių valdybos nu-statytas gaires bei nurodymus.

Fondo finansinės atskaitomybės auditą kasmetatlieka iš trijų auditorių sudaryta Auditorių val-dyba, kurią skiria visuotinis susirinkimas, ir ne-priklausomi išorės auditoriai.

Vykdantysis direktoriusRichard PELLY

Vykdančiojo direktoriaus pavaduotojasJean-Marie MAGNETTE

JEREMIE2 Vadovas ➾ Marc SCHUBLIN2 Pavaduotojas ➾ Hubert COTTOGNI2 Svarbiausi asmenys ➾ Alexander ANDÒ

➾ Graham COPE

Rizikos valdymas ir stebėsena2 Vadovas ➾ Thomas MEYER2 Svarbiausi asmenys ➾ Helmut KRAEMER-EIS

➾ Pierre-Yves MATHONET

Generalinis sekretoriusRobertWAGENER

Teisė2 Vadovas ➾ Maria LEANDER

Atitiktis2 Vadovas ➾ Jobst NEUSS

Banko reikalai ir finansai2 Vadovas ➾ Frédérique SCHEPENS2 Svarbiausi asmenys ➾ Petra de BRUXELLES -

Žmogiškieji ištekliai➾ Marceline HENDRICK - Apskaita➾ Delphine MUNRO -

Rinkodaros ryšiai➾ John PARK - IKT

Investicijų direktoriusJohn A. HOLLOWAY

Rizikos capitalas2 Vadovas ➾ Jean-Philippe BURCKLEN

➾ Jacques DARCY➾ Ulrich GRABENWARTER

2 Pavaduotojai ➾ Matthias UMMENHOFER➾ David WALKER

2 Svarbiausias asmuo ➾ Christine PANIER

Garantijos ir pakeitimas vertybiniais popieriais2 Vadovas ➾ Alessandro TAPPI2 Pavaduotojas ➾ Christa KARIS2 Svarbiausi asmenys ➾ Per-Erik ERIKSSON

➾ Gunnar MAI

Padėtis 2008 m. balandžio 25 d.


EIB grupės finansavimo reikalavimus atitinkantys projektai

Europos Sąjungoje vykdomi projektai, kuriems prašoma skirti finansavimą, privalo padėti įgy-vendinti vieną ar daugiau iš šių tikslų:➾ Stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą; remti investicijas visuose ekonomikos sekto-

riuose, skatinančiuose pažangą nepalankias sąlygas turinčiuose regionuose;➾ Remti investicijas, padedančias kurti žiniomis pagrįstą ir inovacijų skatinamą visuomenę;➾ Gerinti infrastruktūrą ir paslaugas sveikatos ir švietimo srityse – svarbiausiuose žmogiško-

jo kapitalo formavimo sektoriuose;➾ Plėtoti visai Bendrijai svarbius transporto, telekomunikacijų ir energijos perdavimo infras-

truktūros tinklus;➾ Saugoti aplinką ir gerinti gyvenimo kokybę;➾ Užtikrinti patikimą energijos tiekimą racionaliai naudojant ir įsisavinant vietinius išteklius,

įskaitant atsinaujinančios energijos šaltinius, ir diversifikuojant jų importą.

EIB grupė padeda vystytis MVĮ, gerindama jų veiklos finansinę aplinką, teikdama:➾ ilgalaikes ir vidutinės trukmės EIB kredito linijas;➾ kapitalą vykdant EIF rizikos kapitalo operacijas;➾ EIF garantijas MVĮ.

Šalyse kandidatėse ir šalyse partnerėse Bankas dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos pa-galbos teikimo ir bendradarbiavimo politiką. Jis veikia:➾ Šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse Pietryčių Europoje, kur prisideda

prie Stabilumo pakto tikslų įgyvendinimo teikdamas paskolas ne tik pagrindinės infras-truktūros atnaujinimo ir regioninio masto projektams, bet ir remdamas privačiojo sekto-riaus plėtrą;

➾ ES nepriklausančiose Viduržemio jūros regiono šalyse, padėdamas siekti Europos–Vidurže-mio jūros regiono partnerystės tikslo iki 2010 m. sukurti laisvosios prekybos zoną;

➾ Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalyse (AKR), Pietų Afrikos Respublikoje irUŠT, kur jis padeda vystyti pagrindinę infrastruktūrą ir vietinį privatųjį sektorių;

➾ Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kur jis remia kai kuriuos bendrus projektus, kuriais suintere-suota ir Europos Sąjunga, ir paramą gaunančios valstybės.


EIB grupės adresai

Atstovybės užsienyje

AustrijaMattiellistraße 2-4A-1040Wien3 (+43-1) 505 36 765 (+43-1) 505 36 74

BelgijaRue de la loi 227 / Wetstraat 227B-1040 Bruxelles / Brussel3 (+32-2) 235 00 705 (+32-2) 230 58 27

Graikija1, Herodou Attikou & Vas. Sofias AveGR-106 74 Athens3 (+30-210) 68 24 5175 (+30-210) 68 24 520

IspanijaCalle JoséOrtega y Gasset, 29, 5°E-28006 Madrid3 (+34) 914 31 13 405 (+34) 914 31 13 83

ItalijaVia Sardegna 38I-00187 Roma3 (+39) 06 47 19 15 (+39) 06 42 87 34 38

Jungtinė Karalystė2 Royal Exchange BuildingsLondon EC3V 3LF3 (+44) 20 73 75 96 605 (+44) 20 73 75 96 99

LenkijaPlac Piłsudskiego 1PL-00-078Warszawa3 (+48-22) 310 05 005 (+48-22) 310 05 01

PortugalijaAvenida da Liberdade, 190-4° AP-1250-147 Lisboa3 (+351) 213 42 89 895 (+351) 213 47 04 87

Prancūzija21, rue des PyramidesF-75001 Paris3 (+33-1) 55 04 74 555 (+33-1) 42 61 63 02

RumunijaStr. Jules Michelet 18-20R-010463 Bucureti, Sector 13 (+40-21) 208 64 005 (+40-21) 317 90 90

SuomijaFabianinkatu 34PL 517FI-00101 Helsinki3 (+358) 106 18 08 305 (+358) 92 78 52 29

VokietijaLennéstraße 11D-10785 Berlin3 (+49-30) 59 00 47 905 (+49-30) 59 00 47 99

Europos investicijų bankaswww.eib.org -U [email protected]

100, boulevard Konrad Adenauer 3 (+352) 43 79 1L-2950 Luxembourg 5 (+352) 43 79 77 04


Naujausią atstovybių sąrašą ir jų kontaktines detales galite rasti Banko svetainėje

Egiptas6, Boulos Hanna StreetDokki, 12311 Giza3 (+20-2) 33 36 65 835 (+20-2) 33 36 65 84

Karibai1, Boulevard du Général de GaulleF-97200 Fort-de-France3 (+596) 596 74 73 105 (+596) 596 56 18 33

KenijaAfrica Re Centre, 5th floorHospital Road, PO Box 40193KE-00100 Nairobi3 (+254-20) 273 52 605 (+254-20) 271 32 78

MarokasRiad Business CenterAile sud, Immeuble S3, 4 e étageBoulevard Er-RiadRabat3 (+212) 37 56 54 605 (+212) 37 56 53 93

Pietų Afrikos Respublika5 Greenpark Estates27 George Storrar DriveGroenkloof0181 Tshwane (Pretoria)3 (+27-12) 425 04 605 (+27-12) 425 04 70

Ramusis vandenynasLevel 32, ABN AMRO Tower88 Phillip StreetSydney NSW 2000Australia3 (+61-2) 82 11 05 365 (+61-2) 82 11 05 38

Senegalas3, rue du Docteur RouxBP 6935, Dakar-Plateau3 (+221) 338 89 43 005 (+221) 338 42 97 12

Tunisas70, avenue Mohamed VTN-1002 Tunis3 (+216) 71 28 02 225 (+216) 71 28 09 98

Europos investicijų fondaswww.eif.org -U [email protected]

43, avenue J.F. Kennedy 3 (+352) 42 66 88 1L-2968 Luxembourg 5 (+352) 42 66 88 200


EIB dėkoja rėmėjams, pateikusiems šią ataskaitą iliustruojančias nuotraukas:Jp Laudanski, Vinci construction Grands Projets (EIB pastatas)Kitos nuotraukos ir iliustracijos – iš EIB fotografijų bibliotekos.

Spausdino Imprimerie Centrale s.a. Liuksemburge ant AcondaVerd Silk popieriaus augaliniais aliejiniais dažais. Pagal Miškų valdymotarybos (angl. Forest Stewardship Council) taisykles sertifikuoto popieriaus sudėtyje yra 60% grynojo pluošto (kurio bent 30% yra iš geraitvarkomųmiškų), 30 % nuo dažų išvalyto naudoto popieriaus ir 10 % gamybos atliekų.

Kartu su šiuo leidiniu pateiktame kompaktiniame diske skaitytojai ras visuose trijuose tomuo-se pateiktą informaciją, dokumentą dėl EIB socialinės atsakomybės 2007 m., svarbiausias bro-šiūras ir kitus 2007 m. paskelbtus dokumentus įvairiomis kalbomis, į kurias jie buvo išversti.

Metinė ataskaita taip pat skelbiama Banko interneto svetainėje adresuwww.eib.org/report.

EIB-Gruppe EIB Group Groupe BEI

2007

Europä i sche Inves t i t ionsbank-Gruppe • European Inves tment Bank Group • Groupe Banque européenne d ’inves t i s sement

1. Tätigkeits- und Corporate Responsibility-Bericht

Activity and Corporate Responsibility Report

Rapport d’activité et rapport sur la responsabilité d’entreprise

2. Finanzbericht

Financial Report

Rapport financier

3. Statistischer Bericht

Statistical Report

Rapport statistique

2007

m.m

etinėataskaita

Itom

as

© EIB – 06/2008 – LT QH-AD-08-001-LT-C ISSN 1830-3080


2007 m. metinė ataskaita • I tomas 2007 m. metinė ataskaita

Veiklos ir socialinės atsakomybės ataskaitaI tomas


2007 m. metinė ataskaita - veiklos ir socialinės ... · •finansinė ataskaita, kurioje...

Documents