ჟურნალი "ონლაინ არქეოლოგია" მე-5...
DESCRIPTION
“საქართველოს კულტურული მემკვიდრეობის დაცვის ეროვნულმა სააგენტომ” გამოსცა ჟურნალ "ონლაინ არქეოლოგიის" მე-5 ნომერი.TRANSCRIPT
1
s a
r C
e v
i• arqeologiuri daijesti 5
• qvemo qedi - maisi - 2013 4
• sagarejo - ivnisi - 2013 5
• Waladidi - ivlisi - 2013 7
• imiri - seqtemberi - 2013 8
• dvani - oqtomberi - 2013 9
• interviu 12
• saqarTvelos erovnuli muzeumis
arqeologiis centris ufrosTan,
baton zurab maxaraZesTan 12
• axali arqeologiuri aRmoCena 24
• dedoflis gora 24
• statiebi 30
• qristianobis sakiTxi fxovSi 30
• ialoiluTefes tipis arqeologi-
uri Zeglebis qronologiis problema
ior-alaznis ormdinareTSi 84
• Tvalsazrisi 100
• alaverdis kaTedralis
daTariRebisaTvis 101
s a
r C
e v
i
ydaze: wminda eqvTime RvTiskacis xati da misive saxelobis eklesia
• studenturi gverdi 152
• dedoflis goris adreuli Sua
saukuneebis namosaxlari 153
• muzeumebi da artefaqtebi 182
• borjomis mxareTmcodneobis muzeumSi
daculi sanawile jvris atribuciis
sakiTxisaTvis 183
• gaicaniT saqarTvelo 206
• xerTvisis cixe 206
• xevsureTi 214
• bagratis arqeologia 222
• zemo svaneTi 246
• saintereso gamocemebi 256
• adresamiwaTmoqmedo kultura
samxreT kavkasiaSi 256
• atenis sioni 258
• muzeumi 260
• ufliscixis istoriul-arqeologiuri
muzeum-nakrZali 262
eqvTime TayaiSvili - qarTveli istorikosi, arqeologi da sazogado moRvawe,
saqarTvelos mecnierebaTa akademiis akademikosi, profesori, Tbilisis sax-
elmwifo universitetis erT-erTi damfuZnebeli, marTlmadidebeli eklesi-
is wmidnani. wels Sesrulda eqvTime TayaiSvilis dabadebidan 150 wlisTavi.
2013 weli iuneskos egidiT eqvTime TayaiSvilis saiubileo wlad gamocxadda.
4
qvemo qedi - maisi - 2013
dedofliswyaros sakrebulos SetyobinebiT, sof. qvemo qed-
Si gzis mSeneblobis dros aRmoCnda Tixis WurWeli da adamianis
Zvlebi. viTareba adgilze Seiswavles saqarTvelos kulturuli
memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos arqeologiuri mem-
kvidreobis marTvis sam-
saxuris ufrosma iulon
gagoSiZem da amave samsax-
uris ufrosma special-
istma zurab giorgaZem.
sof. qvemo qedSi mSene-
bare gzis me-7 km-ze, 66-e
piketTan saniaRvre milis
Casadgmelad mSeneblebs gza gadauWriaT eqskavatoriT. Txril-
is sigane 3 m-ia, siRrme - 2 m, Txrilis fskerze arqeologiuri ma-
salis kvali ar SeiniSneba. rogorc Cans, arqeologiuri masala
eqskavatoriT amoRebul
miwas gahyva, radgan orive
WrilSi, gzis marjvena
Txrilis samxreT naxevar-
Si Cans samarxebis naSTebi.
arqeologiuri masala -
Tixis WurWeli TariRdeba
q.w. I saukuniT da ekuTvnis
a r q e o l o g i u r i
5
e.w. alaznis anu ialoiluTefes arqeologiur kul-
turas. eqskavatoris mier dazianebuli samarxidan
amoyrili WurWeli fotofiqsaciis Semdeg dedofli-
swyaros mxareTmcodneobis muzeums gadaeca da daisva
sakiTxi aq dacviTi arqeologiuri gaTxrebis ganxor-
cielebis Sesaxeb.
sagarejo - ivnisi - 2013
saqarTvelos kulturuli
memkvidreobis dacvis erovnu-
li saagentos TanamSromlis
arsen xatiaSvilis informaci-
iT sagarejos municipalitet-
Si, ramdenime punqtSi SemTxve-
viT aRmoCenila arqeologiuri
siZveleebi. kulturuli mem-
kvidreobis dacvis erovnuli
saagentos arqeologiuri mem-
kvidreobis marTvis samsax-
uris ufrosi iulon gagoSiZe
adgilze Cavida mdgomareobis
Sesaswavlad. iulon gagoSiZis
cnobiT:
d a i j e s t i
6
da
ij
es
ti
1. sofel patarZeulis CrdiloeTiT, daaxloebiT 2-km man-
Zilze, xevSi Sua saukuneebis qviTkiris ramdenime Senobis
nangrevebi Cans. SedarebiT srulad SenarCunebulia gegmaSi
kvadratuli (4X4) koSkisebri nageboba, romlis samxreTi da
dasavleTis kedlebi TiTqmis 3 m-is simaRlezea SemorCenili.
kedlebi nagebia riyis qviT, gamoyenebulia qviSaqvis Txeli
filebis natexebic. orive kedelze interierSi mowyobilia
oTxkuTxa TaxCebis rigebi, romelTagan kargad aris Semor-
Cenili dasavleTis kedelze ramdenime qveda rigi. TaxCebis
zomebia: simaRle - 15 sm, sigane - 18 sm, siRrme - 25 sm. amrigad, aq
saqme gvaqvs e.w. “afTiaqTan”, anu “kolumbariumTan”. amgvari
“afTiaqebi” Sua saukuneebis samonastro kompleqsebSi gvx-
vdeba (saqarTveloSi, somxeTSi, kabadokiaSi da sxv.).
kolumbariumis CrdiloeTiT, ramdenime metrSi sxva nage-
bobis dasavleTis kedelia SemorCenili. kedelze ori TaxCaa,
maT Soris, ki kedelSi keramikuli wyalsadeni mili Cans. ked-
lis win, miwaSi qvevrebis kvali SeimCneva da duRabSi Casmuli
qvevris natexebic yria.
2. sagarejodan, kodisken mimaval gzaze 1,5 km-Si, e.w. yva-
vis saydris nangrevebia, romlis aRdgena adgilobrivebs
gadauwyvetiaT da mZime teqnikis saSualebiT mis garSemo
saZirkvlamde gauTxriaT miwa. Txris dros dazianda samarxe-
bi (qvayuTebi). “yvavis saydari” mcire zomis yofila (6X4,5),
kedlis sisqe 70 sm-ia, nagebia didi zomis riyis qviT, Tumca
saZirkvelsa da Crdilo-aRmosavleT kuTxeSi qviSaqvac aris
gamoyenebuli. kari samxreT kedelSia gaWrili, aqvs swor-
kuTxa sakurTxeveli, SemorCenilia kankeli, romelic imave
teqnikiTaa nagebi, rogorc kedeli. yvavis saydarTan napov-
nia arqeologiuri masala.
7
da
ij
es
ti
Waladidi - ivlisi - 2013
xobis municipalitetis gamgeblis movaleobis Sems-
rulebelma b-n k. beniZem saqarTvelos kulturisa da Ze-
glTa dacvis saministros acnoba, rom Waladidis Temis
sofel saRvamiCaoSi, rionis marjvena napirze mdinarem
gamorecxa Zveli samarxi. adgilze viTareba Seiswavla
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnu-
li saagentos arqeologiuri memkvidreobis marTvis sam-
saxuris ufrosma iulon gagoSiZem.
saRvamiCaos saZovari mdebareobs uSualod rionis pi-
ras da mas sistematurad recxavs mdinare, gazafxulis
yoveli wyaldidoba 2-3 m-is siganis zols aklebs saZ-
ovars. mdinarispira flate, sadac aRmoCnda samarxis naS-
Ti 2-3 m-is simaRlis Tixnaria da aSkarad emCneva mdinaris
zemoqmedebis kvali. am flateSi 200 m-is manZilze 7 adg-
ilas zedapiridan 1.70 m-is siRrmeze SeiniSneba ormoe-
8
bis kvali, romelTa Zirzec gamoCnda naxSiri, Zvlebi,
keramikis fragmentebi da brinjaos natexebi. aSkaraa,
rom es aris ganapira mxareebi ormoebisa, romelTa
ZiriTadi nawili an mdinaris mitacebulia, an miwis
siRrmeSia dafluli, Zneli saTqmelia, ra xasiaTis an
ra drois ZeglebTan gvaqvs saqme, SesaZlebelia, isini
marTlac samarxebi iyos.
WaladidSi SemTxveviT gamovlinda marmarilos qa-
ndakebis fragmenti - adamianis Tavis naturaluri
zomis gamosaxuleba. TeTri marmarilos qandakebis
aRmoCena saqarTvelosTvis didi iSviaTobaa. qanda-
keba antikuri xanisaa, misi gamovlena WaladidSi mniS-
vnelovani arqeologiuri obieqtis arsebobas mianiS-
nebs.
imiri - seqtemberi - 2013
marneulis municipalitetis sofel imiris maxlo-
blad, adgil gadaWril goraze, qarTul-frangulma
arqeologiurma eqspediciam (saqarTvelos erovnu-
li muzeumisa da safrangeTis samecniero kvlevis
erovnuli centris (CNRS) proeqtis I (Laboratory Interna-
9
tional Associate) –“GATES Project“) farglebSi ganaxorciela ar-
qeologiuri samuSaoebi arqeolog mindia jalabaZis xelmZ-
RvanelobiT.
am savele kampaniis gansakuTrebul monapovrad SeiZle-
ba CaiTvalos 6 m diametris, gegmaSi wriuli nagebobis aR-
moCena, rac erTgvarad moulodneli iyo neoliTuri xanis
Sulaver-SomuTefes
k u l t u r i s a T v i s ,
romlisTvisac dam-
axasiaTebelia To-
losiseburi tipis
alizis nagebobebi,
romelTa diametre-
bi, Cveulebriv, 3 m
ar aRemateba. 6 m di-
ametris nagebobis
alizis cru TaRiT (Tolosiseburad) gadaxurva teqniku-
rad SeuZlebelia, e.i. aq gadaxurvis sxva konstruqciasTan
gvaqvs saqme. amdenad es mniSvnelovani faqtia saqarTveloSi
xuroTmoZRvrebis ganviTarebis istoriisTvis.
dvani - oqtomberi - 2013
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis erovnu-
li saagentos monitoringis samsaxuris ufrosis g.gagoSiZis
cnobiT, sofel dvanSi SemTxveviT Zveli samarxi gamoCeni-
la. viTareba adgilze Seiswavles saqarTvelos kulturu-
10
li memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos arqe-
ologiuri memkvidreobis marTvis samsaxuris ufrosma
iulon gagoSiZem da amave samsaxuris ufrosma special-
istma zurab giorgaZem.
md. aRmosavleT fronis xeobaSi, mdinaris marcxena
napiras, qarelis municipalitetis sof. taxtiZiris
CrdiloeTiT, sof. dvanis sazRvarze, adgil wiTelbe-
gebze, saRolaSoeni-dvani samanqano gzis piras, fer-
dobis Camorecxvis Sedegad gzidan 1,5 m-is simaRleze
gamoCenila miwaSi horizontalurad dafluli qvevri.
qvevri damsxvreuli iyo da natexebi gzis piras eyara.
gairkva rom aq saqme gvaqvs Zvel samarxTan. qvevrSi ori
- mozrdilisa da bavSvis ConCxebi aRmoCnda. mozrdils
11
brinjaosa da rkinis samajurebi ekeTa xelze, bavSvs
ki - spilenZis mavTulovani sayureebi. qvevri da brin-
jaos samajuri TariRdeba q.w. III-II saukuneebiT.
i. gagoSiZem da z. giorgaZem qvevris natexebi da sama-
juri gadasces qarelis municipalitetis amJamad mo-
qmed doRlauris arqeologiuri eqspediciis bazas qa-
relis mxareTmcodneobis muzeumSi gansaTavseblad.
12
- pirvel yovlisa, minda aRvniSno, rom saqarT-
velos arqeologiaSi mniSvnelovani progresi Sein-
iSneba, Tumca, problemebi arsebobs. mag.: mimaCnia,
rom Cveni kanonmdebloba ar aris idealuri da mniS-
vnelovanwilad dasaxvewia. garda amisa, Zireulad
unda aRmoifxvras kanondarRvevis mcdelobac
ki. rac Seexeba erovnuli muzeumis arqeologiis
centris saqmianobas, Cveni mTavari prioriteti
interdisciplinaruli kvlevebia da proeqtebi,
romlebsac ucxoelebTan erTad vaxorcielebT.
am erToblivi proeqtebis mTavari miRweva is aris,
“erovnuli muzeumis arqe-
ologiis centris ZiriTadi
prioriteti interdisci-
plinaruli kvlevebia”
- batono zurab, Tqven xelmZRvan-
elobT saqarTveloSi umsxviles ar-
qeologiur dawesebulebas, Sesabam-
isad, saqmis kursSi brZandebiT, ra
viTarebaa dRes saqarTvelos arqeo-
logiaSi, ra problemebi da gamowveve-
bia mis winaSe da ra warmatebebs veliT
uaxloes periodSi?
i n t e r v i u saqarTvelos erovnuli muzeumis
arqeologiis centris ufrosTan, baton
zurab maxaraZesTan
13
rom Cven CaverTeT saerTaSoriso TanamSromlobaSi,
vurTierTobT msoflioSi saukeTeso centrebTan da
gvaqvs saSualeba, ucxoel kolegebTan erTad sazR-
vargareT gavakeToT masalaTa analizebi Tanamedrove
tipis saukeTeso laboratoriebSi, rac xarisxobrivad
cvlis miRebul Sedegebs, anu, obieqturad, dRes ufro
meti informaciis miReba SeiZleba, vidre Tundac uax-
les warsulSi.
mogexsenebaT, arqeologiis centri adre damoukide-
beli organizacia iyo akademiis daqvemdebarebaSi,
Semdeg erovnul muzeums SeuerTda. mimaCnia, rom es
yvelaze msxvili arqeologiuri dawesebulebaa saqa-
rTveloSi, Cven 60-ze meti mecnier-TanamSromeli anu
arqeologiuri centris ZiriTadi birTvi Sevinar-
CuneT, rac metad mniSvnelovani faqtia. axla Segvi-
Zlia, muSaobis dasawyisidan, e.i. masalis mopovebidan,
mis publikaciamde Tvali vadevnoT monapovars, anu
Camoyalibda erTi sistema da Cven uSualod vmonaw-
ileobT yvela procesSi - laboratoriul kvlevebSi,
restavracia-konservaciasa Tu gamofenebis mowyobaSi.
sistemaSi Seiqmna uwyveti jaWvi. vfiqrob, amis gakeTe-
ba aucilebeli iyo, radgan aseTi aqtivoba yovelTvis
dadebiTad isaxeba muSaobis processa Tu Sedegebze.
centris warmatebul saqmianobas, mniSvnelovani kon-
taqtebis damyarebas, bunebrivia, xels uwyobs erovnu-
li muzeumis direqtoris b-n daviT lorTqifaniZis av-
toriteti.
14
- ukve meore welia qarTul-avstraliuri eqspedi-
cia muSaobs aspinZis municipalitetis sofel WobareT-
Si, sadac mtkvar-araqsis kulturis nasaxlari iTxre-
ba, qarelis municipalitetis sofel doRlaurTan,
dedoflis goraze muSaobs qarTul-italiuri arqe-
ologiuri eqspedicia. bolnisis municipalitetSi, say-
drisis oqros sabadoze dawyebuli proeqti xorcield-
eba, folqsvagenis fondis dafinansebiT. aruxloze ki,
neoliTuri xanis nasaxlaris gaTxrebi gagrZelda, aseve
germanelebTan erTad.
- rogor xdeba erToblivi
proeqtebis dafinanseba?
- erTobliv eqspediciebs ucxouri fondebi afi-
nansebs. gaTxrebs erToblivad vawarmoebT, Cvenia ma-
terialuri baza, specialistebi da sxva resursebi.
- qarTuli eqspedicia, Tqveni xelmZRvane-
lobiT, ukve sami welia ucxoeTSi muSaobs.
ram ganapiroba qarTveli arqeologebis
aseTi dafaseba da ras SeiswavliT Tqven iq?
- diax, qarTuli misia sami welia kuveitSi muS-
aobs ise, rogorc safrangeTis, inglisis, poloneTis,
daniisa da sxva qveyanaTa misiebi. am proeqtis xelmZR-
- amJamad romeli interdisciplin-
aruli proeqtebi xorcieldeba?
i n t e r v i u
15
vaneli b-n daviT lorTqifaniZe gaxlavT, me ki savele
direqtori var. Cvens eqspedicias “kuveit-qarTuli eqs-
pedicia” hqvia, organizatori gaxlavT kuveitis mxare,
rac Cveni muSaobis damoukideblobas ar uSlis xels.
kuveitSi vmuSaobT kunZul failakaze, sparseTis yure-
Si. gaTxrebi saintereso aRmoCnda Tundac imiT, rom iq
gamovlinda dilmunis kultura. dilmunis kultura da-
dasturebulia kunZul bahreinze da ukavSirdeba Sum-
erul civilizacias. es gaxlavT adreuli brinjaos xana
- III aTaswleulis dasasruli. periodi, rodesac dilmu-
nis kultura ukavSirdeba Sumers, q.w. 2200-1750 wlebiT
TariRdeba. dilmunis kultura Sumerul civilizacias
amaragebda (samxreTidan sazRvao gziT) liToniT -
i n t e r v i u
failaka, savele samuSaoebi
16
spilenZiT, arsebobs varaudi, rom iq kalac SehqondaT.
dilmunis kultura sakmaod Taviseburia, CvenTvis im
kuTxiTac sainteresoa, rom saqarTvelo am winaaziuri
civilizaciis CrdiloeT periferiaa, xolo dilmunis
kultura samxreTis - anu ikveTeba Sumeris civiliza-
ciis liToniT momaragebis ori sxvadasxva gza.
patara kunZuli failaka evfratisa da tigrosis Ses-
arTavTan axlos mdebareobs da erTgvari forposti
gaxlavT. gaTxrebi iq danielebma daiwyes (jefri bibim).
gamovlinda taZari, sasaxle, sabeWdavebi, erTad aris
aRmoCenili dilmunuri da Sumeruli masalebi, rac,
TavisTavad, sainteresoa. am kulturis aRzevebis meo-
re periodi elinisturi xanaa, frangebma gaTxares in-
doeTTan savaWro forposti elinisturi forti, ar-
temidas taZriT.
- ra gaTxara qarTulma eqspediciam?
- qarTvelebs failakaze gamogviyves is teritoria,
romelic Seuswavleli iyo, anu am kunZulis Crdilo-
aRmosavleT nawili. Cven gavTxareT da failakaze
pirvelad aRmovaCineT yorRnis tipis samarxi. sa-
marxi marTalia gaZarculi dagvxvda, magram tipuri
dilmunuri keramika axlda, garda amisa, gavTxareT,
ucxoelTaTvis ucnobi qvayuTebi (adrebrinjaos xanis
III aTaswleulis dasasruli - II aTaswleulis dasawyisi).
aRmovaCineT mTeli rigi Zeglebi (aseve ucxo maTTvis),
es gaxlavT qurebi - qviT naSeni, TixiT Selesili ork-
i n t e r v i u
17
ameriani qurebi, romlebic adreul rkinis xanas, anu I
aTaswleulis I naxevars unda ekuTvnodes, magram prob-
lema is aris, rom ar viciT, risTvis gamoiyeneboda es
qurebi, rac, TavisTavad, Zalian sainteresoa. qviSaSi
qvis 100-mde ucnobi konstruqcia davafiqsireT. miuxe-
davad imisa, rom qarTuli eqspediciis paralelurad
kunZulze sxvadasxva qveynis eqspediciebi muSaobs,
anu profesionalizmi maTTvis ar aris ucxo, imdenad
moewonaT Cveni jgufis saqmianoba, rom gagvigrZeles
xelSekruleba. es kontraqti xuTwliania, garda amisa,
metad sasixaruloa is, rom SemogvTavazes meore eqs-
pediciis Catareba. anu, failakaze muSaobas gaagrZe-
lebs b-n guram kvirkvelia, me ki kontinentze gadaval.
momavali wlidan saqarTvelodan warmodgenili iqneba
ori paraleluri eqspedicia, rac, bunebrivia, ufro
meti profesionalisa da studentis dasaqmebis saSu-
i n t e r v i u
failaka, yorRani
18
alebas mogvcems. Cven vcdilobT axalgazrdebis integ-
rirebas msoflio arqeologiur sivrceSi, miT umetes,
rom axalgazrdebis interesi didia.
- ramdenadac viciT, gasuli wlis Semodgomaze,
Tqveni xelmZRvanelobiT, alaznis WalaSi arqe-
ologiurma eqspediciam q.w. mesame aTaswleu-
lis yorRani gaTxara, iqneb gviTxraT, riTi iyo
mniSvnelovani es samarxi da ra SesZina misma Ses-
wavlam saqarTvelos arqeologias?
- diax, SarSan lagodexis municipalitetSi, sofel
WabukianTan, gavTxareT ori yorRani, gaTxrebs Tavad
vxelmZRvanelobdi, radgan am periodis specialisti
var. erTi ananauris 3 grandiozuli yorRania, 100 m-is
diametris 12 m-is simaRlis uzarmazari gora, romelic
qviT iyo dafaruli, rogorc gairkva, mTeli yrili
i n t e r v i u
an
an
au
ri
3
, y
or
Rn
is
yr
il
is
Wr
il
i
19
datkepnili Tixisgan Sedgeboda, zemodan riyis qvis ja-
vSani hqonda gadafarebuli. am yorRnis qveS aRmoCnda
ormoSi Cadgmuli xiT nagebi dasakrZalavi kamera, mTe-
li moedani (daaxloebiT 25X15-ze) muxis morebiT iyo
dafaruli. TviTon ormos Sida farTobi 9.5X6 m-ia. is
xiT nagebia, ormagi kedlebiT, ormagi gadaxurviT, am
ormag xis fenilSi Wilofi iyo Cafenili xaliCasaviT,
gamovlinda sami sayrdeni sveti, agreTve, aRmovaCi-
neT 2 dasakrZalavi oTxTvala etli, rac TavisTavad
sainteresoa imitom, rom yvela yorRanSi, romelic
gaTxrilia saqarTvelosa Tu Crdilo-kavkasiaSi, mx-
olod TiTo etlia aRmoCenili. amgvari grandiozuli
da mdidruli yorRani 40-50 weliwadia ar gaTxrila
saqarTveloSi. miuxedavad imisa, rom yorRani brin-
jaos xanaSive gauZarcvavT da, samwuxarod, ConCxebi
areulia (maTi mxolod narCenebi dafiqsirda, Tumca
i n t e r v i u
an
an
au
ri
3,
ga
xs
ni
li
ka
me
ra
20
es narCenebic mniSvnelovan informacias Seicavs), is
mainc unikaluria. es xis nageboba mTlianad TixaSi iyo,
zemodan 12 m TixiT dafaruli, is imdenad kargad da-
icva Tixam da Wilofma, rom yorRanSi gansakuTrebuli
mikroklimati Seiqmna, Sesabamisad, miuxedavad alaznis
velis nestisa (an SesaZloa swored amis gamo) SemorCa
is organuli nivTierebebi, romlebic Cveulebriv nad-
gurdeba xolme. TiTqmis dauzianebeli dagvxvda 30-35
sm-is diametrisa da 8-9 m-is sigrZis xis morebi, isini
imdenad kargad iyo Senaxuli, rom amoReba gagviWirda.
gamovlinda didi raodenobiT Salis sxvadasxvagvarad
naqsovi materia, tyavis nivTebi, maT Soris foCebiani
CanTa, oqros nakeTobebi, samkaulebi (23 erTeuli), be-
denis kulturisTvis (romelic zogadad III aTaswleu-
i n t e r v i u
ananauri 3, oqros samkauli
21
lis II naxevriT TariRdeba) damaxasiaTebeli kaJisa da
obsidianis isrispiorebi, liTonis nivTebi. TviTon
etli fantastikurad damuSavebuli ornamentiTaa
Semkuli, gamovlenilia savarZeli, faqtiurad, taxti,
rac pirveli SemTxvevaa am periodisTvis, xis WurWe-
li, qalcedonis rgoli da qarvis mZivebis SesaniSnavi
asxma. qarvis mZivebis aRmoCena TavisTavad Zalian mniS-
vnelovani faqtia, vinaidan am periodSi ara mxolod
saqarTveloSi, aramed mTel axlo aRmosavleTSi qarva
cnobili ar iyo. savaraudoa, rom qarva Semotanilia
baltiispireTidan. yorRanSi gamovlenili qarva am pe-
riodis yvelaze adreuli qarvaa wina aziaSi. safiqrali
da samuSao bevri gvaqvs, unda gairkves, ra kontaqtebi
hqondaT Cvens winaprebs sxva kulturebTan. garda
amisa, yorRanSi gadarCa kalaTebiT Setanili Txili,
wabli - gavavseT sami tomara. gamovlinda kalaTebis
narCenebi, gadarCenilia tyis kenkra ki - ontyofa da
kvrinCxi, cacxvis marcvlebi, rko. yovelive es swored
yorRnis unikaluri mikroklimatis wyalobiT gadarCa.
sainteresoa is faqti, rom rodesac samarxSi aRmoCe-
nili Zvlebi Seiswavles gairkva, rom isini TaflSi iyo
amovlebuli, rac gvamis balzamirebis mcdelobaze me-
tyvelebs, xolo palinologiuri Seswavlis Sedegad
dadasturda, rom SeiniSneba vazis, xorblis, anu kul-
turuli mcenareebis kvali, Tumca samarxSi mxolod
tyis nobaTia warmodgenili. dRes Cven saSualeba gvaqvs,
imdenad maRal doneze SeviswavloT masala, msoflios
i n t e r v i u
22
saukeTeso specialistebTan konsultaciebis fonze,
rom xSirad masalis Seswavlis Sedegad miRebuli infor-
macia aranakleb mniSvnelovania Tavad gaTxrebze. amJa-
mad mimdinareobs yorRnis masalis kvlevis, damuSavebis,
aRdgenis procesi, restavracia-sakonservacia. amjerad,
Cveni konsultantebi germanelebi arian.
oqros nivTebi Cabarda erovnuli muzeumis oqros
fonds, danarCeni masala ganTavsda Sesabamis fondebsa
da laboratoriebSi. kvlevis Sedegebi gamoqveyndeba
samuSaoebis dasrulebis Semdeg, droebiT eqsponirebas
erovnul muzeumSi vapirebT.
- ras gvetyviT meore yorRnis Sesaxeb?
- meore yorRani - “WinWriani gora” gacilebiT pata-
raa. yrilis diametri 50 m-ia, simaRle - 2.5 m. miwayrili
gadasworebuli iyo, magram TviTon ormo uzarmazari
aRmoCnda - 11 m diametrisa da 8 m siRrmis, xiT (Zalian
i n t e r v i u
WinWriani gora, xedi
23
saintereso konstruqciis) gadaxuruli. gruntis
wylebis gamo, am yorRanSi muSaoba gagviWirda, Tumca,
fiqsacia SevZeliT. samwuxarod, yorRani gaZarcu-
li dagvxvda. iZulebulni viyaviT,
mTeli es miwa gagverecxa. aRmovaCi-
neT ramdenime micvalebulis ConCxi,
keramikis fragmentebi, sardionis
lamazi sakidebi, mTeli asxma mTis
brolis mZivi.
fotoebi gamoyenebulia b-n zurab maxaraZis
eqskluziuri nebarTviT.
i n t e r v i u
WinWriani gora, kameris xedi
WinWriani gora, keramika
24
iulon gagoSiZe
dedoflis gora
a x a l i a r q e o l o g i u r i
dedoflis gora saqveynod cnobili arqeologiuri Ze-
glia. 1985-2007 wlebSi aq muSaobda s.janaSias saxelobis
saqarTvelos erovnuli muzeumis arqeologiuri eqs-
pedicia (xelmZRvaneli i.gagoSiZe), romelmac gaTxara da
Seiswavla antikuri xanis sasaxle - iberiis (qarTlis same-
fos) mefeTa erT-erT rezidencia. sasaxle q.w. II saukunis
dasasruls aris agebuli da daaxloebiT q.S. 80 wels Zl-
ieri miwisZvris Sedegad daingra. miwisZvras xanZari mo-
hyva, romelmac sasaxlis meore da mesame sarTulebi im-
sxverpla. marTalia, sasaxlis mcxovreblebi gadarCnen,
magram verafris gatana ver mouswriaT, radgan pirveli
sarTulis oTaxebSi, romlebic saxuravisa da kedlebis
q.w.II-q.S.I ss. sasaxlis Crdilo aRmosavleTi koSkis naSTi
25
a R m o C e n a
cecxlisgan gamlRvali masiT aris amovsebuli arqeolo-
gebs TiTqmis yvelaferi xeluxlebeli daxvdaT. gadarCa
ara Tu liTonis (oqro, vercxli, brinjao, rkina), qvis,
minisa da keramikuli nivTebi, aramed organuli warmo-
Sobis masalac ki - aveji, qsovilebi, xili (atami, Svindi,
yurZeni da sxv.), marcvleuli (xorbali, asli, qeri, Wvavi),
fqvili, gamomcxvari puri, xisa da tyavis nawarmi.
sasaxle ganfenilia goris mTel Txemze (3.500 kv.m).
2007 wlamde gaiTxara 20 oTaxi da aq aRmoCenili 10 000-
ze meti sxvadasxva tipis eqsponati gadaeca saqarTvelos
erovnul muzeums.
q.S. IV saukuneSi sasaxlis nangrevebze sofeli gaSenda,
romelmac VI saukunemde iarseba. magram, rogorc arqe-
ologiuri gaTxrebiT gairkva TviTon sasaxlec uZveles
namosaxlarze auSenebiaT. dedoflis goris samxreT
ferdobze, romelsac mdinare dasavleTis frone (fciu-
la) recxavs SeimCneva adreuli rkinisa da brinjaos xanis
kulturuli fenebi, romelTa saerTo sisqe 10-15 m aRwevs.
sul qvemoT, mtkvar-araqsis xanis (q.w. III aTaswleulis da-
sawyisi) kulturuli fenis qveS gamovlinda keramikuli
fragmentebi, romlebic savaraudod xalkoliTis epoqas
(q.w. IV aTaswleuli) miekuTvneba. es kultura maikopisa
(Crd. kavkasia) da leilaTefes (azerbaijani) saxeliTaa
cnobili da, rogorc irkveva mesopotamiuri, urukis
kulturis identuria, masve miekuTvneba 1980-ian wlebSi
Sida qarTlSi, adgil berikldeebze gamovlenili ori
26
kulturuli fena - taZari da safortifikacio sistema.
berikldeebi ki im Zveli namosaxlaris nawilia, romlis
centri dedoflis gora gaxlavT. amJamad, xalkoliTu-
ri kulturis kvleva kavkasiis arqeologiis erT-erTi
aqtualuri problemaa. swored amitom dainteresdnen
dedoflis goriT uZvelesi periodis mkvlevarebi.
2013 wlis 17 ivnisidan 31 ivlisamde qarTul-italiuri
proeqtis «Sida qarTlis arqeologiuri proeqti» far-
glebSi saqarTvelos erovnuli muzeumisa da veneciis
foskaris universitetis (Ca’ oscari niversity of Ven-
ice) erToblivma samecniero eqspediciam arqeologi-
uri da interdisciplinaruli kvleva Caatara qarelis
raionSi dedoflis goraze. gaTxrebSi monawileobdnen
ilias universitetis mecnier-TanamSromlebi da stu-
pirveli kulturuli fena IV s.
27
dentebi, aseve veneciis universitetis studente-
bi, saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis
erovnuli saagentos warmoadgenda iulon gagoSiZe.
eqspedicias xelmZRvanelobda saqarTvelos erovnuli
muzeumis mTavari kuratori, arqeologi mindia jala-
baZe.
eqspediciis ZiriTadi mizani iyo dedoflis goris
stratigrafiis garkveva, risTvisac goris samxreT
da aRmosavleT ferdobebze gaiTxara ori strati-
grafiuli Wrili, garda amisa, grZeldeboda sasaxlis
gaTxrebic, gaiwminda morigi 21-e oTaxi. marTalia,
verc stratigrafiuli Wrilebis da verc oTaxis bo-
lomde gaTxra ver moxerxda, magram miRebuli Sedegebi
metad mniSvnelovania.
1985-2007 wlebSi dedoflis goris sasaxlis gaTxrebis
dros erTma garemoebam miiqcia yuradReba, kerZod, q.S.
II saukunis bolos aSenebuli sasaxle idga adreuli
rkinis xanis fenaze an mdinareul xreSze. adreuli rki-
nis xana sasaxlis aSenebis periods win uswrebs minimum
xuTasi wliT, anu sa-
varaudo iyo, rom am
xuTasi wlis ganma-
vlobaSi dedoflis
goraze aravin sax-
lobda. xolo mdi-
nareuli xreSis
arseboba mdinaris
amJamindeli doni-
sakurTxeveli gaTxris procesi
28
dan TiTqmis 30 m-is simaRleze auxsneli rCeboda. wels
gaTxrilma stratigrafiulma Wrilma am orive sakiTxs
naTeli mohfina. aRmosavleT ferdobze gavlebuli
stratigrafiuli Wrilis meore safexurzeve gamov-
linda aqemeniduri da elinisturi xanis fenebi, amdenad
gairkva, rom sasaxlis mSeneblebs mSeneblobis dawyebis
win, samSeneblo moednis nivelirebis mizniT mouswore-
biaT goris Txemi da uSualod misi winamorbedi elinis-
turi da aqemeniduri xanis kulturuli fenebi gaunad-
gurebiaT.
stratigrafiulma Wrilma gaarkvia mdinareuli xre-
Sis warmomavlobac. Wrilis meoTxe safexurze gaiwminda
adreuli rkinis xanis adreuli etapis mZlavri galavnis
sasaxlis 21-e oTaxi sakurTxevliani
29
monakveTi. galavani uzarmazari lodebiT aris nagebi
da gamagrebulia samkuTxa kontrforsebiT. galavnis
mSeneblebs galavnis win, goris garSemo amouTxriaT
20 m siganisa da 10 m siRrmis TavdacviTi Txrili da
am Txrilidan amoRebuli mdinareuli warmoSobis
xreSiT aumaRlebiaT gora.
sruliad uCveulo aRmoCnda sasaxlis 21-e oTaxi.
5mX5m farTobis oTaxi praqtikulad carieli iyo da
mis SuaSi, SedarebiT axlos dasavleTis kedelTan
samsxverplo-sakurTxeveli idga. gamovlinda oTx-
kuTxa baqanze aRmarTuli alizis agurisave TaRovani
nageboba, romelic aRmosavleTisken aris gaxsnili.
am buxris msgavs konstruqciaSi samsxverplo cecx-
li enTo: masSi SemorCa 15 sm-is wminda nacris fena,
sakurTxevlis dabrtyelebul zedapirze idga oqro-
Ti Semkuli brinjaos ramdenime mcire zomis qandake-
ba, eyara minis mZivebi da ori kvercxi ido. qanadakebe-
bidan erT-erTi xelawvdili qali, SesaZloa, minervas
gamosaxulebaa, meore - qalis figuraa, mesame - frTeb-
mokecili arwivis skulptura. yvela maTgani cilin-
drul an kubur postamentebze idga.
fotoebi gadaRebulia iulon gagoSiZis mier.
30
s t a t i e b i
giorgi gogoWuri
saqarTvelos geografiuli mdebareoba ganapirobebda qa-
rTvelTa saerTaSoriso istoriul misias: daecva CrdiloeT
kavkasiidan gadmosasvleli uReltexilebi. q. w. I aTaswleu-
lis meore meoTxedSi CrdiloeT kavkasiidan SemoWrilma
skviTur-kimeriulma tomebma gaanadgures mcireaziuli
civilizaciebi, asureTisa da urartus saxelmwifoebi.
CrdiloeTidan mosulma damangrevelma Zalam, rogorc Cans,
imdenad imoqmeda imdroindel wina aziaSi arsebul sax-
elfoebsa da mosaxleobaze, rom am movlenebidan TiTqmis
aTaswleulis ganmavlobaSi aqtualuri gaxda kavkasionis
gadmosasvlelebis Caketvis aucilebloba. aqemeniduri ira-
nisa, Tu sasanidebis Sahin-Sahebis, romis, bizantiisa da ara-
bebis mier saqarTveloSi laSqrobebis Semdeg, zavis dadebi-
sas, aqtualuri xdeboda CrdiloeTidan gadmosasvlelebis
dacvis problema. amis gamo dampyrobelsa da dapyrobil
qveyanas (iberia) Soris dadebuli zavi, zogjer, “samegobro
xelSekrulebad” moixsenieboda.
zemoTqmulidan gamomdinare qarTlis samefo kars mu-
dam Tval-yuri unda edevnebina mTiani regionisTvis da iq
mcxovrebi mosaxleobisTvis. elinistur da adreul Sua
saukuneebSi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTi, da ra Tqma
unda fxovic, qarTlis (iberiis) samefo xelisuflebis uSu-
31
s t a t i e b i
alo gamgeblobaSi imyofeboda. samefo karis yvela politi-
kuri da religiuri aqti, rogorc Cans, pirvel rigSi, mTis
mosaxleobaSi unda ganxorcielebuliyo. bunebrivia, xelis-
ufalsa da mis domens Soris, romelic qveynis CrdiloeT
sazRvris siaxloves mdebareobda da misi funqcia sazRvris
dacva iyo, aucilebeli iqneboda ideologiuri Tanxvedris
arseboba.
jer kidev antikur xanaSi, qarTlis mefisadmi uSualo mor-
Cilebam ganapiroba is, rom fSav-xevsureTis mosaxleobam
ufro metad SeiTvisa da Seisisxlxorca samefo karis relig-
ia, vidre baris regionis araerTgvarovanma da gansxvavebul
religiur aRmsareblobaTa mosaxleobam, maSin rodesac jer
kidev ar arsebobda erTiani saxelmwifo religia. aRmosav-
leT saqarTvelos mTiswineTi da mTaqristianuli religiis
oficialur aRiarebamdec baris mier kargad iyo aTvisebuli.
am faqts werilobiTi wyaroebi, arqeologiuri masalebi da
eTnografiuli monacemebi adasturebs [ramiSvili 1996: 17].
IV saukunidan, qarTlis samefo karis iniciativiT mTiane-
Tis mosaxleoba inaTleba. qarTlis moqcevis qronikam
Semogvinaxa yru gamoZaxili imisa, rom qristianobas qarTl-
Si advilad ar gaukvalavs gza wm. ninos mociqulebrivi moR-
vaweobis Semdegac ki: “warvida da dadga wobens (wm. nino) da
uqadaga sarwmunoebaჲ qristჱsi. xolo maT ganuyares Tavi da
erisTavman mcired wahmarTa maxvili da SiSiT moscnes ker-
pni maTni dalewad”. asea “moqcevaჲ qarTlisaჲs” Satberdul
nusxaSi [ZqalZ 1963: 89].
i. gagoSiZes miaCnia, rom qarTlis saxelmwifos ganviTarebis
strategiam ganapiroba is faqti, rom mefisa da misi ojaxis
32
s t a t i e b i
monaTvlis SemdeguSualod mTa da kaxeT-kuxeTi moinaTla,
xolo zena soflis gaqristianeba samermisod gadaido. qarT-
lis (iberiis) keTildReoba didad iyo damokidebuli imaze, Tu
rogor akontrolebda xelisufleba kavkasionis uReltexi-
lebs. kontrolis warmatebiT gansaxorcieleblad aucilebe-
li iyo xelisuflebis mier mTielTa damorCileba. mosaxleo-
bis damorCilebis saSualeba ki yovelTvis iyo mefis religiis
am mosaxleobaSi damkvidreba, Tundac Zalismieri meTodebiT,
rogorc es moxda wm. ninos dros [gagoSiZe 1999: 60].
WeliSuri nusxis mixedviT “maxvilis warmarTva” erisTavs
TviT wm. ninom ubrZana: ”xolo nino ubrZana erisTavsa, raჲTa
warmarTos mcired maჳli maT zeda, da viTarca Sebma uyves,
SiSiT misces Tavni maTni naTlis-Rebas”. ninos winaaRmde-
goba gauwies “mTielTa yovelTa”. “mTielTa, WarTalelTa,
da fxoelTa da wilkanelTa”. miuxedavad imisa, rom qarTlis
xevsureTi. cixedsofeli muco
33
s t a t i e b i
mefe ukve meoTxe saukuneSi moinaTla Sida qarTlis baris
mosaxleobis nawili meeqvse saukunemde warmarTad rCeboda.
farTo saeklesio mSenebloba aq VI_VII ss-Si gaiSala [gago-
SiZe 1999: 60; 66-67].
qarTlis samefo karis gaqristianeba da mis mier aRmosav-
leT saqarTvelos mTianeTis mosaxleobaSi ganxorcielebuli
politika aisaxa materialur kulturaze, rac dasturdeba ar-
qeologiuri gaTxrebis Sedegad gamovlenili ZeglebiT. qris-
tianobam mTaSi Tavisi kvali Semogvinaxa eklesia-monastrebis,
samarxeuli Zeglebis, qva-jvarebisa Tu stelebis saxiT.
saqarTvelos mTianeTis mosaxleobis sulieri da materi-
aluri kulturis kvleviT mravali ucxoeli da qarTveli
specialisti iyo dainteresebuli. mecnierebi dResac daoben
TuS-fSav-xevsureTsa da mTiuleT-gudamayarSi SemorCenil
religiur rwmena-warmodgenebis, kultmsaxurebis, sakul-
to-sasuliero teqstebisa da maTi warmomavlobis Tu ritu-
alSi CarTvis gzebis Sesaxeb. imis gamo, rom mTa gasuli sau-
kunis bolo meoTxedamde arqeologiurad Seuswavleli iyo,
mkvlevarTa umravlesobis daskvnebi emyareboda religiur
Temebs adgilze nanax da aRweril ritualebs, zepir gadmo-
cemebsa da Zalian mwir werilobiT wyaroebs. amis gamo, xSir
SemTxvevaSi, daskvnebi subieqturi da zogjer mcdaric iyo.
fxovSi qristianobis gavrcelebis sakiTxis kvlevisas,
pirvel rigSi, gansaxilvelia istoriuli fxovis lokaliza-
ciis problema, rac dRemde, gadauWrel sakiTxad rCeba qa-
rTul istoriul geografiaSi. g. rCeuliSvili, mravali sa-
mecniero literaturisa da istoriuli werilobiTi wyaros
34
s t a t i e b i
mimoxilvis Sedegad askvnis, rom fxovis samxreT sazRvari IV
saukunisaTvis orwylis midamoebSi unda yofiliyo da Sesa-
Zleblad miaCnia mogviano xanebSi misi gadmoweva karTani-
sken. igi fxovis CrdiloeT sazRvars xaxmat-daTvisjvris
uReltexilTan moiazrebs, Tumca, aseve ar gamoricxavs, rom
es sazRvari SesaZloa, anatoris nasoflaris maxlobladac
(mdinare arRunisa da ardotis wylis SesarTavi) gadioda
[rCeuliSvili 1990: 24-25; 37-38; 45; 110].
xeobis viwrobebSi, karTanas midamoebSi, aragvis orive mx-
ares, TavdacviTi nagebobebis, nasoflarebisa da qristianu-
li Zeglebis simravlec am midamoebSi administraciuli saz-
Rvris arsebobaze unda mianiSnebdes. amjerad, cxadia, Cveni
mizani fxovis lokalizaciis dazusteba ar aris. am sakiTx-
Tan dakavSirebiT viziarebT g. rCeuliSvilis mosazrebas.
Cven fxovis sazRvrebi, gvainteresebs qristianuli Zeglebis
gavrcelebis TvalsazrisiT.
aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis arqeologiurad Ses-
wavla mxolod oTxi aTeuli wlis win daiwyo. gasuli saukunis
70-ian wlebSi aragvis xeobaSi Jinvalis hidro-eleqtrosad-
guris mSeneblobasTan dakavSirebiT Camoyalibda arqeolo-
giuri eqspedicia r. ramiSvilis xelmZRvanelobiT, romlis
umTavres mizani iyo axalmSeneblobis zonaSi istoriul-arqe-
ologiur ZeglTa gamovlena da kvleva. mogvianebiT, arqeolo-
giurma kvleva-Ziebam moicva, ara mxolod axalmSeneblobis
zona, aramed aRmosavleT saqarTvelos maRalmTiani regionic.
eqspediciam mTis wina zolSi gamoavlina mravali qrsitian-
uli Zegli. am ZeglTa didi umravlesoba nangrevebis saxiTaa
35
s t a t i e b i
SemorCenili da maTi Seswavla SesaZlebeli gaxda mxolod
arqeologiuri gaTxrebis Sedegad. Zeglebi umetes wilad
fSavis qveda zonis soflebsa da nasoflarebSi fiqsirde-
ba, anu istoriuli fxovis gareT. es is teritoriaa, romlis
gavliTac fxovSi aRwevda “baruli” kultura da, raRa Tqma
unda, qristianobamac am gziT SeaRwia fxovis maRalmTian so-
flebSi. Cveni mizani ar aris fSav-xevsureTis qristianuli
Zeglebis stilisturi analizi, Cven saqarTvelos am region-
Si eklesia-monastrebis raodenobis mixedviT qristianobis
gavrcelebis masStabebi unda warmovaCinoT.
fSav-xevsureTSi aRricxuli qristianuli Zeglebidan sx-
vadasxva drois arqiteqturuli kompleqsebi gamoiyofa. isi-
ni, ZiriTadad, adreul, ganviTarebul da gvian Sua saukunee-
bs ganekuTvneba
fSav-xevsureTis Zeglebis mokle mimoxilva:
xeobis dasawyisSi, mdinare aragvis marcxena mxareze, naso-
flar mRvimis ganapiras, misgan Crdilo-aRmosavleTiT,
gaiTxara eklesia, romelic daTariRebulia VIII_IX saukunee-
biT [sikZa 2008: 297].
sof. neZixis Tavze mdebareobs “bzianas” samonastro kom-
pleqsi, romelic arqeologiuradaa Seswavlili. kompleqsi
Sedgeba ori eklesiisa da samarovnisagan. samonastro kom-
pleqsSi, jer kidev Zeglis Txris procesSi, uZveles nagebo-
bad (VIII s.) bazilika aRiares [wereTeli 1980: 71-72], SedarebiT
mogvianod ki, darbazuli eklesia. arqeologiuri kvleva-
36
s t a t i e b i
Ziebis dasrulebis Semdeg moxerxda kompleqsSi calkeuli
nagebobebis aSenebis Tanmimdevrobis dadgena da misi TariRi
VI-VIII saukuneebiT ganisazRvra [rCeuliSvili 1990: 33-34].
neZixis teritoriazea RvTismSoblis darbazuli eklesiac,
romelic soflidan samxreT-aRmosavleTiT, tyiT dafarul
borcvze mdebareobs da ganviTarebul Sua saukuneebs gane-
kuTvneba. kankelis win dgas sworkuTxa formis mozrdili
qviSaqvis bloki zeda waxnagze sworkuTxa RrmuliT, rogorc
Cans, sakurTxevliswina jvris baza [sikZa 2008: 286-287].
didi kompleqsia Seswavlili sofel TvalivSi. Zegli mde-
bareobs sof. Tvalivis samxreTiT tyian ferdobze. komple-
qsi Sedgeba didi darbazuli da mcire eklesiebisagan, senak-
sacxvreblebisa da galavnisagan. Tvalivi unda yofiliyo
xarWaSneli episkoposis rezidencia, romelic ivris xeobi-
dan XV s-Si gadaitanes aragvis xeobaSi. rogorc Cans, Tva-
livis saydari XVI saukuneSi safuZvlianad gadaukeTebiaT.
miuxedavad amisa, sxvadasxva arqiteqturuli niSniT (gareT
gaSverili da nalisebri afsida, SigniT gaganierebuli sarkm-
lebi da sxv.) is moiazreba adre Sua saukuneTa xanis qarTuli
xuroTmoZRvrebis ZeglTa wreSi da ganekuTvneba VIII-IX ss. ms-
gavsi Zeglebi aRmosavleT saqarTveloSi ZiriTadad VI-VII ss.
TariRdeba [sikZa 2008: 286-287; wereTeli 1980: 73-74].
gudruxSi aris salocavi “adgilis deda”, anu RvTismSob-
lis eklesia. is mdebareobs tyian qedze, sadac dadasturebu-
lia Sua saukuneebis mZlavri namosaxlari. eklesias samxreTi-
dan aqvs gviandeli (XII-XIII ss.) minaSeni. eklesia X saukunisaa
[sikZa 2008: 240-241].
37
s t a t i e b i
sof. maRaroskaris pirdapir, kuWeWas maRali mTis wverze
(3000 m. zRvis donidan) aris nagebobis naSTi, romelic meo-
radad gamoyenebuli Sirimis kvadrebiTaa wriulad Semoz-
Ruduli. kvadrebSi gamoirCeva erTi monoliTi, romelic
safasado mxridan Semkulia sami kaneluriT da oTxi pilas-
trisagan Sedgeba. blokis orive gverdze gamosaxulia TiTo
kaneluri. gamoTqmulia mosazreba, rom Sirimisa da kldis
natexi blokebi im eklesiis dangreuli naSTebia, romelic
aqve unda yofiliyo, xolo Sirimis didi zomis kanelurebiT
Semkuli monoliTi am eklesiis sakurTxevlad moiazreba. ku-
WeWas mTis Zeglis magaliTze kargad Cans, Tu rogor gamoi-
yenes dangreuli eklesiis masalebi da mogvianebiT rogor
gamarTes aq xat-salocavi [wereTeli 1980: 74-75].
sofel kanatiis midamoebSi, kudos mTaze, nasoflaris
teritoriaze, mdebareobs wm. giorgis naeklesiari, romelic
ganekuTvneba VIII-IX saukuneebs. eklesias sammxrivi garSemo-
savleli hqonia, nagebia sxvadasxva zomis natexi qviT. kuTx-
eebSi, konstruqciul nawilebsa da kar-sarkmlebis wirTx-
lebis wyobaSi gamoyenebulia Sirimis kargad gaTlili qvebi
[sikZa 2008: 263].
sofel swrofavis teritoriaze aris naeklesiarebi. erT-er-
Ti eklesia mdebareobs soflis CrdiloeTiT. igi TariRdeba X
s-iT. eklesia darbazulia, naSenia natexi qviT. kar-sarkmlebis
Riobebi amoyvanilia Sirimis Tlili qviT [sikZa 2008: 313].
swrofavidan sakmaod Sors, soflis CrdiloeTiT 2 km-ze,
fSavis aragvisa da xorxis xeobebis gamyof qedze, sayviralis
mTaze mdebareobs wm. giorgis eklesiis kompleqsi. kompleqs-
38
s t a t i e b i
Si gvxvdeba VIII-IX ss. wm. giorgis darbazuli eklesia garSemo-
savleliT, aqve wm. giorgis eklesiis samxreTiT darbazuli
eklesiaa, romelic ganviTarebul Sua saukuneebs ganekuT-
vneba. kompleqsSi, agreTve egvteri, koSki, sacxovrebeli
nageboba da galavania [sikZa 2008: 313].
karTanas midamoebSi, ramdenime adgilze, Seswavlilia
eklesiebi. “karTanis eklesia” mdebareobs aragvis marjvena
mxareze, kopalas xat-salocavis Crdilo-dasavleTiT, maRal
borcvze. eklesia darbazuli tipisaa. Tavdapirvelad da-
TariRda VIII_IX ss-is mijniT, xolo mogvianebiT, misi TariRi
dazustda da ganisazRvra X-XI saukuneebiT [wereTeli 1980:
76; sikZa 2008: 272].
fSavis aragvis marcxena napirze, nasoflar karTanis terito-
riaze Seswavlilia naeklesiari. sakurTxevlis baqanze aRmoCnda
natexi qviT nagebi kuburi formis kvarcxlbeki, romelic, ro-
gorc Cans jvrisTvis iyo gankuTvnili [sikZa 2008: 273].
sofel qalilos CrdiloeTiT, aragvis marcxena Senakadis
–yofCuras xeobaSi, gaTxrilia yofCiskaris kompleqsi (dar-
bazuli eklesia, sworkuTxa koSkis nangrevebi, galavani). Zeg-
li daTariRebulia ganviTarebuli Sua saukuneebiT. eklesia
gegmiT sworkuTxaa, nagebia sxvadasxva zomis natexi qviTa da
gamoyenebulia duRabi. aqa-iq gamoyenebulia Sirimis kvadre-
bic. darbazSi SemorCenilia sakurTxevlis win aRsamaravTi
jvris kvadratuli bazisi [sikZa 2008: 322-323].
yobCiskaris mopirdapire mxares, mdinare aragvis marjvena
ferdobze, sof. arbaCxanis WalaSi didi nasoflaria, romelSic
gamoirCeva mcire eklesiis nangrevi mZlavri galavnis naSTiT.
39
s t a t i e b i s t a t i e b i
darbazuli eklesiis nangrevi gaiTxara karTanas samarovnis
gaRma, aragvis marcxena napirze [rCeuliSvili 1990: 25].
arqeologiurad jerjerobiT Seswavlili ar aris fSav-
is rig soflebsa da nasoflarebSi gamovlenili uamravi Ze-
gli, romlebzec adreuli qristianuli xuroTmoZRvrebis
nimuSebic gvxvdeba. bevri maTgani aRwerilia, gakeTebulia
fotofiqsacia da arqiteqturulad azomilia. aseTi Zegle-
bia: maRaroskaris dasavleTiT, salaRoswveris mTaze arseb-
uli eklesiis naSTi, romelic nagebia natexi qviTa da Sirimis
kvadrebiT. naeklesiari daTariRebulia VIII-IX saukuneebiT
[sikZa 2008: 273].
afSos aRmosavleTiT tyiT dafarul qedze arqiteqtu-
ruli kompleqsis nangrevebia, naeklesiariT. eklesia auS-
enebiaT kldis natexi da Sirimis Tlili qviT. nangrevebSi
aRmoCenilia Sirimis qvaSi nakveTi embazi. afSoSivea Saraos
wm. giorgis eklesiis nangrevebi. Zegli mTis wverzea, naSenia
Satili
40
s t a t i e b i
kldis nagleji qviT, gareTa kuTxeebis wyobaSi gamoyenebu-
lia Sirimic. orive naeklesiari ganviTarebul Sua saukunee-
bs miekuTvneba [sikZa 2008: 220-221].
sofel gomewris siaxloves, adgil saydarTgoraze, aris
naeklesiari (ikiTxeba mxolod gegma), romelic arqiteq-
turuli detalebis mixedviT daTariRebulia VIII-IX ss-iT.
Saraxevis xeobaSi dafiqsirebulia ramdenime naeklesiari. es
eklesiebi aRiarebelia gviandeli Sua saukuneebis Zeglebad.
sofel CargalTan, misgan samxreTiT, adgil diyelis midam-
oebSi, aris Zlier dangreuli eklesia. Caqceulia konqi da
kamara, kedlebis mxolod mcire nawilia SemorCenili [sikZa
2008: 332,236,338].
naeklesiaria SemorCenili sofel kanatiasTan, md. fSavis
aragvis marjvena napiras, WalaSi. Zegli nagebia natexi qviT.
kedlebis umetesi nawili dangreulia [sikZa 2008: 263].
Carglis zemoT, fSavis soflebSi arsebuli naeklesiarebi
arc arqeologiuradaa Seswavlili da ratomRac isini arc
saqarTvelos istoriisa da kulturis ZeglTa aRwerilobis
meore tomSia Setanili. marto sofel kawalxevis Semoga-
renSi dafiqsirebulia oTxi naeklesiari: adgil `saydaras-
Tan~, `jvarT goraze~, Sua ubnis mopirdapire mxares da adg-
il `cixiasTan~. sofel xomis teritoriaze aris wm. mariamis
eklesiis nangrevebi dowias mTaze. nasoflar cixeTgorze
mikvleulia eklesiis nangrevebi. naeklesiarebi aRricxulia
ukana fSavis soflebSi: muqusa da vakisofelSi (fSavis zeda
zonis soflebis Sesaxeb informacia mogvawoda t. maxaurma,
risTvisac madlobas vuxdiT).
41
s t a t i e b i
fSavis zeda zonis soflebsa da xevsureTis teritori-
aze aRricxuli naeklesiarebi, iSviaTi gamonaklisis garda,
TiTqmis saZirkvlis donemdea dangreuli, rasac ver vityviT
Carglis qvemoT arsebul Zeglebze. amis gamo gaZnelebulia,
qristianuli Zeglebis naSTebis mikvleva da maTi sruli aR-
ricxva. eklesiebis am donemde dangreva an mSeneblobis daba-
li doniTaa gamowveuli (kedlis mSrali wyoba, duRabis gar-
eSe), an adamianis zemoqmedebis Sedegia.
xevsureTis qristianuli xuroTmoZRvruli Zeglebi, Tu ar
CavTvliT anatorisa da orbeulTis naeklesiarebs, faqtiu-
rad Seuswavlelia. dazvervebis Sedegad, bolo wlebSi, ram-
denime naeklesiaris naSTi dafiqsirda piraqeTa xevsureTSi.
anatoris eklesia mdebareobs piriqiTa xevsureTSi, Sati-
lis aRmosavleTiT 2 km-ze, maRal frialo kldis Tavze ar-
sebul terasaze. eklesia naSenia adgilobrivi fiqali qviTa
da motanili Sirimis blokebiT. eklesiaSi gamovlinda jvris
aRsamarTavi Sirimis baza da aseve Sirimisqvis embazi. Zegli
daTariRebulia VIII_IX saukuneebiT [wereTeli 1981: 76].
orbeulTis naeklesiari gaiTxara 1986 wels, mdebareobs
sof. amRasTan, mdinare asisa da kaloTanis wylis SesarTavis
marjvena mxares, kldovani qedis Txemze. eklesia darbazuli
tipisaa, nagebia mSrali wyobiT fiqaliTa da kldis natexi
qviT. SemorCenilia kedlebi 0,4-0,9 m simaRlemde. aRmosavle-
TiT Rrma naxevarwriuli afsidia, romelic Sedgmulia sa-
gangebod amoRebul kldovan qanSi. mis win fiqalis qviT naSe-
ni jvris aRsamarTavi kvadratuli formis bazis fragmentia.
karebi yofila dasavleT da CrdiloeT kedlebSi. karis Rio-
42
s t a t i e b i
bebi, SemdegSi amouSenebiaT. eklesia mogvianebiT gamouy-
enebiaT, rogorc xeobis Camketi safortifikacio nageboba.
eklesiaSi aRmoCenili gviandeli Sua saukuneebis Tixis Wur-
Weli Zeglis dasaTariReblad ar gamodgeba. sof. axielSi
gaiTxara adre Sua saukuneebis qvis samarxebi, sadac micva-
lebulebi qristianuli wesiT iyvnen dakrZalulni (samarxe-
uli inventari: brinjaos Wvintiani da rkinis eniani mSvild-
sakinZi, vercxlis sayure rgolebi, vercxlis arabuli moneta
_ IX s-is abasuri dirhemi da sxv.) aSkarad metyvelebs imaze,
rom am droisaTvis (VIII-X ss.) arxotis xeobaSi ukve qristiani
mosaxleoba cxovrobda. aRniSnuli faqti iZleva safuZvels
imisa, rom eklesiis aSenebis TariRad VIII-X saukuneebi vivar-
audoT [Рамишвили, Гогочури, Джорбенадзе, идр. 1988: 449].
arqeologiuri dazvervebis Sedegad gairkva, rom ekle-
siebi sofel barisaxoSic unda yofiliyo. qvena barisaxos
teritoriaze, iq sadac Tanamedrove sasaflao da saloca-
via, aris nagebobaTa naSTebi. erT-erT maTgans adgilobrivi
mosaxleoba nasaydralis saxeliT moixseniebs. am adgilidan
unda waeRoT zena barisaxos jvarSi Sirimis qvisgan gamoTli-
li jvari, romelic sasanTle koSkis siaxloves iqna napovni
(mTaSi Sirimis qva gamoiyeneboda mxolod eklesiebis mSene-
blobaSi da agreTve jvrebisa da embazebis dasamzadeblad).
barisaxoSivea savaraudo meore eklesiis arsebobac, ker-
Zod ki, adgil xmalaSi. sainteresoa xmalas salocavsa da iqve
mironmdinar alvis xesTan dakavSirebuli andrezi. miro-
ni cxadia qristianobasTanaa kavSirSi da is ukve TviTon
migvaniSnebs aq eklesiis arsebobaze. xmalas alvis xe ki (ro-
43
s t a t i e b i
gorc z. kiknaZe aRniSnavs), mcxeTis mironmdinar svetis meto-
qed gvevlineba [kiknaZe 1996: 160-161; 2009: 13-15]. rogorc Cans
xmalaSi arsebobda adreuli eklesia, romelmac Cvenamde ver
moaRwia. me-19 saukunis 70-80-ian wlebSi ki, aq axali eklesia
auSenebiaT, romelic komunistebma daangries. savaraudoa,
rom xmalas andrezi dakavSirebulia aq arsebul eklesiasTan
da eklesiasTan SedarebiT, gvian unda iyos SeTxzuli. arc is
aris gamoricxuli, rom pirveli eklesia aq warmarTuli sa-
locavis adgilze aSenebuliyo, ise rogorc es moxda barSi.
mowmaoSi, soflis Sida teritoriaze nagebobis naSTia, ro-
melic pirwmindadaa dangreuli. adgilobrivi mosaxleoba am
adgils nadarbazalad moixseniebs. aqvea adreuli Sua sauku-
neebis samarovani, romelic savaraudod eklesiis siaxloves
sof winxadu
44
s t a t i e b i
unda gaemarTaT. sainteresoa TviT am soflis saxeli - mow-
mao, romelic ar aris gamoricxuli, rom „mowameTas“ saxecv-
lili formaa.
savaraudoa, naeklesiarebis arseboba sofel xaxmatSi,
adgil goris yanasa da Reliskaris midamoebis samarovnebze
[rCeuliSvili 1990: 75]. xaxmatis wylis marcxena terasaze,
sof. bisos mopirdapire mxares, iq sadac nagebobebis naSTebi
yofila da komunistebs skola auSenebiaT, dRemde SemorCe-
nilia toponimi „nasivnari“. es saxelwodeba, uTuod, sionis
saxelze agebul eklesiis arsebobaze unda mianiSnebdes.
gorSeRmis xeobaSi, ukanxadus teritoriaze, adgil „zais
vakeze“, mikvleulia adre Sua saukuneebis samarovni da
naeklesiari samarovanze. dazianebuli samarxebis damxro-
bis mixedviT irkveva, rom aq saqme unda gvqondes, rogorc
warmarTul, ise qristianul samarxebTan. masalebis mixedviT
samarovani IV-VII saukuneebs unda miekuTvnebodes.
amave soflis erT-erTi ubnis _ mzvares midamoebSi, adgil
„samareT gorze“ dafiqsirebulia adre Sua saukuneebis sama-
rovani da nagebobis naSTi samarovanze, romelic Cveni azriT,
eklesiis nangrevi unda iyos. arqeologiurad Seuswavleli
Zeglebis asaki, zogadad, me-13 saukunis pirvel meoTxeds ar
unda gascdes.
Seswavlili qristianuli Zeglebis mixedviT irkveva, rom
kulturuli kontaqtebi mTasa da bars Soris adreul Sua
saukuneebSi sakmaod mWidro yofila. mTis xuroTmoZRvreba
yvela niSniT, identuria barisa, xolo ufro konkretulad,
genetikurad ukavSirdeba kaxeTis arqiteqturas, rac Tval-
45
s t a t i e b i
saCino xdeba SedarebiTi analizis safuZvelze [wereTeli
1981: 77-78].
fSav-xevsureTis teritoriaze Seswavlil adre da ganviTa-
rebul Sua saukuneTa samarovnebze kargad Cans am regionSi
qristianuli dakrZalvis wesis damkvidrebis calkeuli eta-
pebi. dakrZalvis rituali Zlieri konservatiulobiT xas-
iaTdeba da Znelad egueba inovaciebs. saqarTveloSi, uZvele-
si droidan - qristianobamde, micvalebulebs mudmivad erT
pozaSi krZalavdnen: moxril, xel-fex mokecil mdgomareo-
baSi, marcxena an marjvena gverdze.
qarTlSi qristianobis saxelmwifo religiad gamocxadebis
Semdeg, marTalia ara uceb da myisierad, aramed garkveuli
drois ganmavlobaSi mTlianad icvleba dakrZalvis aRniSnu-
li tradicia da mis adgils ikavebs qristianuli wesi, romlis
arsic mdgomareobda SemdegSi: saflavis gaWra aRmosavleT-
dasavleT xazze, micvalebulis gaSotili poza TaviT dasav-
leTiT da xelebi menjis gaswvriv an jvaredinad gul-mkerdze
dakrefili [rCeuliSvili, robaqiZe, CixlaZe 1996: 20].
fSav-xevsureTSi adreul Sua saukuneTa xanis samarovnebi
gaTxrilia ramdenime punqtSi: neZixi, karTana, yofCis kari
da mdinare asis xeobis saTaveSi, sofel axielis cixebnis sa-
marovani. Seswavlili Zeglebis CamonaTvali mxolod umniS-
vnelo nawilia am regionSi dafiqsirebuli samarovnebisa,
romelTa arqeologiuri kvleva-Zieba momavlis saqmea.
aragvis xebaSi Seswavlili samarovnebidan qristianobis
gavrcelebis adreuli safexuri fiqsirdeba neZixis mraval-
feniani samarovnis zeda iarusis samarxebSi. samarxTa kon-
46
s t a t i e b i
struqciis, dakrZalvis wesisa da masalis (mowiTalo keremika,
brinjaos, vercxlisa da rkinis abzindebi, fibulebi, beWd-
ebi, sayureebi da sxv.) mixedviT daTariRebulia IV-V ss-iT.
neZixis samarovanze, rogorc Cans, asaxulia fSavis aragvis
xeobis mosaxleobis qristianizaciis sawyisi etapi [Робакидзе
1995: 125]. am dros unda dawyebuliyo qristianuli baris
mTaze „Setevis“ pirveli etapi, romelic unda Sewyvetiliyo
qarTlSi mefobis gauqmebis Sedegad [rCeuliSvili, robaqiZe,
CixlaZe 1994: 38].
karTanas samarovanze yvela samarxi damxrobilia aRmosav-
leT-dasavleT xazze, anu qristianulad. ZiriTadad qris-
tianulia dakrZalvis wesic. ConCxebis umravlesoba zurgzea
gaSotili TaviT dasavleTisaken. aris calkeuli SemTxveve-
bi, rodesac micvalebulebi samarxebSi marjvena an marcxena
gverdze wvanan, moxrili kidurebiT. karTanis samarovani,
aq mopovebuli masalis mixedviT, daTariRebuli VI_VIII sau-
kuneebiT [rCeuliSvili 1990: 27; 31; Рчеулишвили, Гогочури,
Маргвелашвили 1995: 126-127]. karTanas samarovanze ukve gaba-
tonebulia dakrZalvis axali wesi (samarxTa aRnagoba, damxro-
ba da sxv.), Tumca jer kidev, arc Tu iSviaTia naxevrad moxril
mdgomareobaSi dakrZaluli micvalebulebis arsebobac, rac
mTaSi axali religiis damkvidrebis mZime da mtkivneuli pro-
cesze metyvelebs [rCeuliSvili, robaqiZe, CixlaZe 1996: 20].
arxotis xeobaSi, sofel axielis marcxena mxares, xevs
gaRma terasaze, adgil cixiebnis midamoebSi aRmoCenil sama-
rovanze gaiTxara xuTi qvayuTi. xuTive samarxi damxrobili
iyo aRmosavleTidan dasavleTisaken. micvalebulebi da-
47
s t a t i e b i
krZalulni iyvnen qristianuli wesiT. inventaris mixedviT,
rogorc aRvniSneT, samarxebis asaki VIII_X saukuneebiTaa
gansazRvruli [Рамишвили, Гогочури, Джорбенадзе, идр., 1988: 449].
samarovnis teritoriaze SemorCenili erTaderTi nagebobis
naSTi, romlis nangrevebi mTlianad miwiTaa dafaruli, Sesa-
Zloa, naeklesiari iyos.
Cveni azriT, xevsureTSi adreul Sua saukuneebs unda mie-
kuTvnebodes: sofel ukanxadus adgil zais vakisa da samareT
goris, sofel mowmaos adgil sapepelae gorisa da aseve gu-
danis Crdilo-dasavleT ferdobze arsebuli samarovnebi.
am samarovnebidan mxolod SemTxveviT mopovebuli masale-
bia cnobili da isini arqeologiurad Seswavlili ar aris.
xevsureTi. sof. bacaligo
48
s t a t i e b i
ramdenime wlis win, xevsureTis kulturuli memkvidreobis
obieqtebis inventarizaciis dros, marto xevsureTis teri-
toriaze aRiricxa 20-ze meti ucnobi samarovani, romelTa
TariRi jerjerobiT daudgenelia.
g. rCeuliSvili aragvis xeobis samarovnebisa da sxva arqe-
ologiuri Zeglebis Seswavlis safuZvelze askvnis, rom ukve
adre Sua saukuneebSi fSav-xevsureTSi sakmaod mtkicedaa
fexmokidebuli qristianuli religia da baruli material-
uri kultura [rCeuliSvili 1990: 117].
fxovSi qristianoba ufro ganmtkicebuli Cans ganviTare-
bul Sua saukuneebSi. es kargad ikveTeba xevsureTis terito-
riaze Seswavlili am xanis samarovnebis magaliTze. g. rCeu-
liSvilma sofel xaxmatTan miakvlia da nawilobriv Seiswavla
sami qristianuli samarovani: adgil gorisyanis midamoebSi,
Reliskarsa da saliqokoSi [rCeuliSvili 1990: 75, 76].
xaxmatis samarovnebze yvela samarxi damxrobilia qris-
tianulad, dasavleTidan aRmosavleTisken. ConCxebi Tavda-
pirvel mdgomareobaSi mxolod gorisyanis ramdinime sa-
marxSia dadasturebuli. micvalebulebi qristianuli wesiT
yofilan dakrZaluli. danarCen samarxebSi Zvlebi mixvetili
yofila an Tavad samarxebi iyo dazianebuli. niSandoblivia,
rom adreul Sua saukuneebTan SedarebiT, ganviTarebul Sua
saukuneebSi, fxovSi, mTlianad gabatonebulia dakrZalvis
qristianuli wesi. Tu karTanas samarovanze jer kidev das-
turdeboda naxevrad xel-fexmokecil pozaSi dakrZaluli
micvalebulebi, xaxmatis samarovnebze msgavsi SemTxvevebi
aRar fiqsirdeba [rCeuliSvili 1990: 110-111].
49
s t a t i e b i
damkvidrebulia azri, rom fxovSi qristianuli religiis
danergva-ganmtkicebis procesi yvelaze warmatebuli ganvi-
Tarebul Sua saukuneebSia. swored am periodSi varaudoben
fxovis mosaxleobaSi qristianuli dakrZalvis wesis, dReo-
baTa kalendris, locvaTa teqstebis, wmindanebis kultis
damkvidrebas, rac fSav-xevsureTSi dResacaa Semonaxuli.
xaxmatis, bisos, Suriscixisa da anatoris arqeologiuri Ze-
glebis Seswavla mowmobs, rom ganviTarebul Sua saukuneebSi
fxovi mTlianad gaqristianebulia [rCeuliSvili 1999: 22].
Tumca, sul male es suraTi am regionSi sagrZnoblad icv-
leba. sofel barisaxos mopirdapire mxares, mdinare arag-
vis marjvena terasaze, arsebul Suriscixis samarovanze,
samarxebis nawili TariRdeba XII-XIII ss-iT da ar SeiniSneba
qristianuli dakrZalvis wesidan raime arsebiTi gadaxra
[Рамишвили, Гогочури, и др. 1987:450]. amave samarovnis samarxebis
meore jgufi, romelic XIII_XIV saukuneebs ganekuTvneba, ukve
aRar emorCileba qristianul wesebs (samarxebi damxrobilia
nebismierad). es faqti axsnilia monRolobis periodSi mTaSi
samefo karisa da, Sesabamisad, qristianuli eklesiis gavle-
nis SesustebiT [rCeuliSvili 1999: 22].
werilobiTi wyaroebisa da arqeologiuri monacemebis
mixedviT mkvlevarebi aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis,
kerZod ki, istoriuli fxovis gaqristianebis ramdenime
etaps gamoyofen.
r. ramiSvilis azriT, mcxeTis didi naTlisRebis Semdeg,
rodesac armazis kerpTa namsxvrevebze aRmocendaqarTlis
mZlavri qristianuli eklesia, samefo xelisuflebis (mir-
50
s t a t i e b i
ian mefem) ZiriTadi problema swored mTis mosaxleobis axal
sarwmunoebaze moqceva gaxldaT. rogorc werilobiTi wy-
aroebidan Cans, erT-erTi pirveli RonisZieba mTis gaqris-
tianebisa dasrulda imiT, rom mTis mosaxleobis didma
nawilma Jinvalis karTan (wobnebSi, igivea rac wobeni) wm. ni-
nosa da misi Tanmxlebi erisTavis winaSe daTmo Zveli kerpebi,
mxolod maRalmTianeTis (ZiriTadad fxovis) mosaxleoba ar
Seegua axal sarwmunoebas. amis gamo mefe mirianma mTis urC
mosaxleobas ,,daumZima xarki” da daiwyo ukompromiso br-
Zola maT winaaRmdeg, visac ar surda qristianobis miReba.
swored am RonisZiebiT iwyeba mTis qristianizaciis pirveli
sof xaxmati
51
s t a t i e b i
cikli. es procesi met-naklebi aRmavlobiT viTardeboda da
piks miaRwia vaxtang gorgaslis epoqaSi. vaxtang gorgaslis
marcxis Semdeg, rodesac iranis moZalebis Sedegad qveyana-
Si cecxlTayvanismcemlebi momravldnen, qristianobas ara
marto mTaSi, aramed barSic unda ganecada ukusvla, gansa-
kuTrebiT qarTlSi mefobis gauqmebis Semdeg, anu 523 wlidan
[ramiSvili 1996: 18].
angariSgasawevia is azric, rom VI saukunis I naxevridan
asureli mamebis - nekreselis, zedaznelis, wilknelis, sam-
Tavnelis moRvaweobis areali ZiriTadad aRmosavleT saqa-
rTvelos mTiswina da mTian zols moicavda. savaraudoa,
rom swored maTma moRvaweobam ganapiroba adreul Sua sau-
kuneebSi ara marto aRmosavleT saqarTvelos barSi, aramed
mTianeTSic samonastro cxovrebis farTod gavrceleba,
rasac mohyva am regionSi qristianobis marTlmadidebluri
mrwamsis sabolood damkvidreba [wiklauri 2001: 91-92].
qristianobis xelaxali aRorZinebis meore ciklis dasawy-
isad r. ramiSvils VI saukunis meore naxevari miaCnia, gansa-
kuTrebiT ki am saukunis 80-iani wlebidan, rodesac qarTlis
samefoSi erismTavrobis instituti ganmtkicda. am aRmavlobis
materialuri dadasturebaa gurgenisa da gansakuTrebiT ste-
fanoz I-is saxeliT moWrili moneta da mcxeTis jvris taZari,
romlis mSenebloba swored axali aRmavlobis sawyisadaa aRi-
arebuli. es aRmasvla bunebrivia Seexeboda mTasac da dai-
wyeboda qristianuli organizaciis aRdgenac. mogvianebiT,
arabTa xalifatis agresiam, rogorc Cans, kvlav Seaferxa saqa-
rTvelos mTis qristianizaciis procesi [ramiSvili 1996: 18].
52
s t a t i e b i
mTis qristianizaciis mesame ciklis dawyeba savaraudoa IX
saukunidan, rodesac arabobis sagrZnobi Sesustebis fonze,
qarTlSi gaZliereba iwyo calkeulma samTavroebma, romelT-
agan erT-erT- - kaxeTi saTaveSi edga antiarabul brZolebs.
mTis qristianizaciis es cikli sayuradReboa imiT, rom gar-
da sakuTriv qarTlis mTianeTisa moicva CrdiloeT kavkasiis
garkveuli nawilic. swored am dros kaxeTis samTavros Za-
lisxmeviT unda iyos aRmocenebuli anatoris, Txabaierdisa
da sxva eklesiebi, romlebic marTavda da realurad axor-
cielebda saxelmwifo politikas CrdiloeT kavkasiaSi [ra-
miSvili 1996: 19].
aragvis xeobis samarovnebis kvlevisas sxva avtorebic
[rCeuliSvili, robaqiZe, CixlaZe 1994: 37-38] fxovSi qris-
tianobis gavrcelebis sxvadasxva etaps gamoyofen.
saqarTvelos samefo karis mier ganxorcielebul politi-
kas mTis mimarT, xarkis damZimebasa da sxva aqciebs, bunebriv-
ia, mTis mosaxleoba medgrad ewinaaRmdegeboda. mirian mefis
mier dalewili kerpebi, ra Tqma unda, sruliadac ar niSnav-
da warmarTuli sarwmunoebis myisier mospobas. cxadia, ad-
reuli Sua saukuneebis es eklesiebi Tavisi mravalricxovani
momsaxure personaliT samefo xelisuflebis mtkice da saim-
edo sayrdeni iyo [ramiSvili 1980: 117; 119].
aRmosavleT saqarTvelos qristianizaciisa, imavdrou-
lad, misi feodalizaciis procesi Sewyda monRolTa batono-
bis Semdeg da momdevno saukuneebSi aRarc ganaxlebula.
miuxedavad aseTi didi Zalisxmevisa da mTaSi qristianobis
sayovelTaod danergvisa - wers Tavis erT-erT naSromSi r.
ramiSvili - sakmarisi iyo monRolTa Semosevebis Sedegad
53
s t a t i e b i
baris (saxelmwifos) xelisuflebis Sesusteba, rom TiTqmis
mTlianad moiSala mTaSi qarTuli eklesiis naRvawi, gansa-
kuTrebiT maRalmTianeTSi, sadac Zveli naeklesiari adg-
ilebi ,,kvrivebad” da adamianisaTvis akrZalul adgilebad
daadgines [ramiSvili 1996: 19].
amasTan dakavSirebiT unda aRvniSnoT, rom fxovelebma,
rogorc Cans, jer kidev monRolebamde uaryves eklesia da
mRvdelmsaxurni. yvela naeklesiari ar gadaqceula kvrivad.
amis naTeli dadasturebaa mag. barisaxos, xaxmatis, mowmaos,
orbeulTis, ukanxadus da a.S. naeklesiarebi. isini dRevande-
li jvar-xatebidan sakmaod daSorebulia da maTTan saerTo
araferi aqvs. sof. ukanxaduSi or adgilze samareT gorze da
zais vakeze, aseve mowmaoSi arsebul naeklesiarTa garSemo,
rogorc Cans, gamarTulia eklesiis funqcionirebis droin-
deli samarovnebi. maT Sesaxeb mosaxleobaSi informacia ar
aris SemorCenili. mxolod barisaxoSia naeklesiaris garSe-
mo dRes moqmedi sasaflao.
monRolebis dapyrobebs ukavSirebs g. rCeuliSvilic xaxmati-
sa da saerTod fxovis qristianul eklesia-samarovnebis funq-
cionerebis Sewyvetas, rasac unda mohyoloda aq myofi bareli
misionrebisa Tu kolonistebis gaZeveba [rCeuliSvili 1990: 113].
ganviTarebul Sua saukuneebSi qristianoba fxovis mTel
teritoriaze mtkiced fexmokidebuli Cans. qristianoba am
droisaTvis ukve gascda fxovis sazRvrebs. kaxeTis samTav-
rosa da qarTuli eklesiis ZalisxmeviT, VIII_XI saukuneebSi,
dRevandeli inguSeTisa (Txabaierdi, albierdi) da daRest-
nis (daTunas eklesia) teritoriebze mniSvnelovani saekle-
sio centrebi Sendeba.
54
s t a t i e b i
fxovis gaqristianebis Semdeg, anu mas Semdeg, rac wm. ninom
isini Tavis rjulze moaqcia, werilobiT wyaroebSi aranairi
cnobebi ar Cans imis Sesaxeb, Tu ra xdeba fxovSi. erT-erTi
cnobidan vigebT, rom me-11 saukunis pirvel naxevarSi kaxe-
Tis mefe kvirike III-em kvetaris erisTavs daumorCilna erwo-
Tianelni, fxovelni, durZukni da RliRvi [qarTlis cxovreba
1973: 561, 10-11].
gvinda calke SevexoT fxovis ajanyebis Temas, romelic
Cveni azriT, garkveul wilad gamowveuli unda yofiliyo
saqarTvelos mTianeTis am nawilSi eklesiis, rogorc feoda-
luri institutis momZlavrebiTa da mTaSi Tavisi politikis
ganxorcielebiT.
ra iyo mizezi fxovis gandgomisa Cven ar viciT. amaze isto-
ria ratomRac dums. Tamar mefis ucnobi istorikosis “isto-
riani da azmani SaravandedTani” da basili ezosmoZRvaris
“cxovreba mefeT-mefisa Tamarisi” naSromebSi daculi, faq-
tiurad erTi da igive informacia, romelic sul ramdenime
winadadebiTaa gadmocemuli, cxadia warmodgenas ver gviqm-
nis fxovelTa ajanyebis mizezebze.
“maT ukue JamTa iwyes mTeulTa gandgomad, kacTa fxovelTa
da didoTa. didoni ukue bunebiTa mSTvarTa da uxarSavsa Wamen,
da mravalni Zmani erTsa dedakacsa miiyvaneben colad; romelni
uCinarsa rasame eSmaksa Tayuanis-cemen da zogni uniSnosa Savsa
ZaRlsa, da amas hyofen. xolo fxovelni juaris msaxurni arian
da qristianobasa iCemeben. amaT iwyes rbevad da ჴocad da tyue-
obad, cxadad da RamiT [qarTlis cxovreba 1959: 111].
qarTuli feodaluri monarqiis mier XII saukunis miwurulsa
da XIII saukunis dasawyisSi ganxorcielebulma sagareo poli-
55
s t a t i e b i
tikam da Zlevamosilad gadaxdilma umniSvnelovanesma omeb-
ma saqarTvelo axlo aRmosavleTSi uZlieres saxelmwifod
aqcia. saqarTvelos samefo karis kursi aSkarad miuTiTebda
imaze, rom saqarTvelos ambicia bizantiis adgilis dakaveba
iyo. yvelasaTvis cxadi gaxda - kavkasiis samxreT sazRvarze
saqarTvelos saxelmwifos arc aRmosavleTiT, arc dasavle-
TiT saSiSi mteri aRar hyavda [javaxiSvili 1983: 278-279]. ai,
am dros, rodesac sagareo safrTxe aRar arsebobda, samefo
kars aujanyda, politikurad da ekonomiurad arc Tu Zl-
ieri regioni - aRmosavleT saqarTvelos mTianeTi-fxovi da
didoeTi. mTielTa am „janys“ qarTul istoriografia mTis
iZulebiTi feodalizaciis Sedegad moiazrebs.
iv. javaxiSvils, qarTveli eris istoriis II wignSi aris
amonaridi Tamar mefis ucnobi istorikosis Txzulebidan
xevsureTi. cixedsofeli muco
56
s t a t i e b i
„istoriani da azmani SaravandedTanidan“ fxovis ajanyebis
Sesaxeb, magram am movlenas javaxiSvili ratomRac komentar-
is gareSe tovebs [javaxiSvili 1983: 288-289].
Tamaris istorikosisganve vgebulobT, Tu raoden did mniS-
vnelobas aniWebda samefo kari qarTvel mTielTa ajanyebis
CaxSobas. fxovidan mobrunebuli ivane aTabagi ase mimarTavs
Tamars: “Zliero mefeo! iqmna brZaneba Seni, da movaoჴren
urCni mefobisa Senisani didoeTi da fxoe[T]i.” xolo mefe-
man didad daimadla da uaRressa pativsa aRiyvana [qarTlis
cxovreba 2012: 143].
feodalizaciis process ukavSirebs s. janaSia aRmosavleT
saqarTvelos mTianeTis mosaxleobis amboxs me-13 saukunis
dasawyisSi, romlis CaxSobasac samefo karis didi Zalisxmeva
dasWirda. mTis mosaxleoba ibrZvis Tavisuflebis SesanarCu-
neblad da maTTvis gamzadebuli feodaluri uRlis winaaRm-
deg - werda s. janaSia am istoriuli faqtis Sesaxeb [janaSia
1952: 430].
n. berZeniSvilic Tvlida, rom baris ideologiis SeWras
mTaSi Tan sdevda mTis mosaxleobis feodalizacia, rasac ver
urigdebodnen Tavisuflebis moyvaruli mTielebi da xSirad
eurCebodnen bars. erT-erT aseT urCobad miaCnda mas fxov-
elTa ajanyeba Tamaris mefobis bolo wlebSi [berZeniSvili
1965: 53]. feodalizaciasTan erTad, - wers n. berZeniSvili, -
xdeboda mTianeTis „gaqarTuleba“, gaqristianeba. mTielTa
didi ajanyebis Caqroba, rac qarTulma feodalurma laSqa-
rma sami Tvis omis Semdeg Zlivs moaxerxa, iyo feodaluri
baris ukanaskneli Zlieri Seteva TavisuflebisaTvis mebr-
Zoli mTis winaaRmdeg [berZeniSvili 1973: 62].
57
s t a t i e b i
fxovis ajanyebas gakvriT exebian TavianT sagazeTo sta-
tiaSi z. anCabaZe da S. badriZe. isini aRniSnaven, rom es iyo
ara mTis zonis glexTa ajanyeba, aramed, SesaZloa, amjerad
masStaburad didi, magram mainc patriarqalur-Temobrivi
an adreklasobrivi “mTis“ rigiTi winaaRmdegobis gamov-
lineba feodalurad ganviTarebuli „baris“ mimarT [anCabaZe,
badriZe 1971: 2].
ajanyebas udavoa hqonda Tavisi mizezebi, romlebsac ga-
napirobebda politikuri, ekonomikuri, religiuri da sxva
sakiTxebi. r. ramiSvils amasTan dakavSirebiT gamoTqmuli
aqvs sayuradRebo mosazreba: igi Tvlis rom fxovis ajanyeba
gamowveuli unda yofiliyo baris mosaxleobis demografi-
uli matebiT. bars aRar SeeZlo mTis namati mosaxleobis miRe-
ba da miwebiT uzrunvelyofa. mTis SezRuduli resursebis
pirobebSi ki Warbi mosaxleobis gantvirTvas, maTgan mTis
gaTavisuflebas, sasicocxlo mniSvneloba unda hqonoda.
SesaZloa, amas garkveulwilad daeCqarebina kidec fxovelTa
ajanyeba [ramiSvili 1981: 152-153].
g. rCeuliSvili iziarebs fxovis ajanyebis r. ramiSviliseul
mosazrebas, magram iqve svams logikur kiTxvas: raRa marto
fxovi ajanyda da ara mTiuleTi, gudamayari, an qsnis mTiane-
Ti? misi azriT fxovis janyis mizezebi unda veZeboT TviTon
am provinciis politikur, socialur da Tundac fsiqolo-
giur bunebaSi, rac, albaT, ganapirobebda mis gancalkevebas
mTis danarCeni provinciebisagan [rCeuliSvili 1990: 115].
Cveni azriT, aq pirvel rigSi gasaTvaliswinebelia fxo-
vis mwiri bunebrivi da ekonomikuri resursi mTis yvela da-
58
s t a t i e b i
narCen kuTxesTan SedarebiT. amasTan fxovi yvelaze metad
mowyvetilia bars, weliwadis yvela dros SeuZlebelia misi
kontaqti barTan, rac garkveul wilad gaaZnelebda eklesia-
monastrebis msaxurebis barTan mudmiv kavSirsa da baridan
momaragebas. Tu davuSvebT (da es albaT asec iqneboda), rom
fxovSic ise, rogorc barSi, eklesias unda hqonoda Tavisi
miwebi, yma-glexebi da adgilobriv mosaxleobas unda exada
saeklesio gadasaxadebi, maSin savaraudoa, rom fxovelebs
mZime tvirTad daawveboda eklesiisa da mis msaxurTa Senaxva.
saqarTvelos saxelmwifos saSinao da sagareo mdgomareobi-
dan gamomdinare, eklesiis mier mTaSi mkacri politikis ganx-
orcielebis periodad, rogorc Cans, Tamaris mefobis bolo
xanebi SeirCa. vfiqrobT, rom fxovis ajanyebis sababic es
unda gamxdariyo.
fxovis ajanyebis Sesaxeb qarTlis cxovrebaSi daculi epi-
zodis kiTxvisas TvalSi sacemia is, rom pirvel rigSi yur-
adReba gamaxvilebulia didoelTa da fxovelTa sarwmunoe-
basa da tradiciebze. kidev erTxel gavadevnoT Tvali am
monakveTs ...didoni ukue bunebiTa mSTvarTa da uxarSavsa
Wamen, da mravalni Zmani erTsa dedakacsa miiyvaneben colad;
romelni uCinarsa rasame eSmaksa Tayuanis-cemen da zogni
uniSnosa Savsa ZaRlsa, da amas hyofen. xolo fxovelni juar-
is msaxurni arian da qristianobasa iCemeben. amas mosdevs
bolo winadadeba. amaT iwyes rbevad da ჴocad da tyueobad,
cxadad da RamiT [qarTlis cxovreba 2012: 95].
qarTlis cxovrebis am monakveTis kiTxvis dros iqmneba
STabeWdileba, rom istorikosi wina planze moiazrebs sar-
59
s t a t i e b i
wmunoebriv mxares. cxadia, Znelia am patara fragmentidan
raime mniSvnelovani daskvnebis gamotana, magram kiTxva ki
namdvilad Cndeba: xom ar iyo fxovis ajanyeba eklesiis poli-
tikis winaaRmdeg mimarTuli? am kiTxvaze pasuxis gacema Ses-
aZlebeli gaxdeba mas Semdeg, rac gaiTxreba fSav-xevsureTis
teritoriaze mikvleuli naeklesiarebi da dadasturdeba
ZaldatanebiTi ngrevis kvali. yuradsaRebia is faqtic, rom
dRevandeli fSavis qveda zonis soflebSi, Carglis qvemoT,
eklesiaTa nangrevebi SedarebiT kargadaa SemorCenili, ra-
sac ver vityviT fxovis savaraudo sazRvrebSi arsebul ter-
itoriaze. ar aris gamoricxuli, rom fxovis ajanyebis dros
mosaxleobas Segnebulad daengria eklesiebi. fxovSi, ro-
gorc Cans, amis Semdeg qristianuli eklesiebi aRar Sendeba,
Tu mxedvelobaSi ar miviRebT dRevandeli fSavis qveda zonis
soflebSi arsebul gviandeli Sua saukuneebiT daTariRebul
naeklesiarebs.
fxovis ajanyebis mizezebis kvlevisas gasaTvaliswinebe-
lia is garemoebac, rom ajanyebuli mTielebi „Setevaze“ ki
ar gadasaulan, aramed Tavis „qveyanaSi“ arian gamagrebulebi
da Tavs icaven. es Zalian kargad Cans ivane aTabagis laSqris
mier ganvlili gzis aRweridanac. mosaxleobis ukmayofileba
Tamar mefiTa da samefo karis politikiT ivane aTabagis si-
tyvebidanac Cans: ,,movaoჴren urCni mefobisa Senisani didoe-
Ti da fxoe[T]i“. Tu davuSvebT, rom ajanyebulebi fxovs ar
gascilebian, maSin vis arbeven, xocaven da atyveveben cxadad
da RamiT? iqneb am mxareSi samefo karis warmomadgenlebi da
raRa Tqma unda eklesiis msaxurni arian fxovelTa agresiis
60
s t a t i e b i
samizne? pasuxi am kiTxvaze jerjerobiT, samwuxarod, arc
Cven gagvaCnia.
sainteresoa fxovelTa Sesaxeb naTqvami sityvebi: “...
fxoelni juaris msaxurni arian da qristianobas iCemebe-
no“. bunebrivia, Cndeba kiTxva - ratom aris Tamar mefis is-
torikosisaTvis „juaris msaxuroba“ miuRebeli? z. kiknaZe
qarTlis cxovrebiseul teqstis am nawilTan dakavSirebiT
ambobs: frazaSi naTqvamia, ori ram: samefo karis ideologi
warmogvidgens fxovelTa religiis garegnul, obieqtur mx-
ares, rom isini “juaris msaxurni arian”. am niSniT _ jvaris
msaxurebiT _ qristianebi upirispirdebian sxva religiis
aRmsarebelT. meore mxriv, frazaSi gamoxatulia fxovelTa
TviTSegneba, saxeldobr, rom isini TavianT Tavs qristianebad
Tvlian (qristianobas iCemeben). magram frazaSi isic SeiniS-
neba, rom mis damwers ar miaCnia isini namdvil qristianebad,
rogorc unda iyos, magaliTisaTvis sveticxovlis mrevli
[kiknaZe 1988: 143]. Cven viziarebT mkvlevaris am mosazrebas.
sayovelTaod cnobili faqtia, rom jvris kulti mxolod
qristianuli movlena ar iyo. misi genezisi Soreul warsul-
Sia saZiebeli. jer kidev qristianobamde igi sxvadasxva dan-
iSnulebiT da mniSvnelobiT gamoiyeneboda. qristes jvarc-
mis Semdeg ki, qristianobis erT-erT mTavar simbolod iqca.
“ninos cxovrebaSi” aRwerilia saswauli, romelic mohyva
mcxeTaSi pirveli eklesiis aSenebas. yovelRam zeciT Camo-
dioda da eklesiis Tavze Cerdeboda cecxlovani jvari,
romelsac ori varskvlavi axlda, romelTaganac erTi dasav-
leTiT, meore ki aRmosavleTiT moZraobda. wm. ninom urCia
mirian mefes: im adgilas, sadac varskvlavebi gaCerdebodnen
61
s t a t i e b i
jvrebi aRemarTaT. dasavleTiT mimavali varskvlavi gaCer-
da TxoTis mTaze, aRmosavleTiT ki damdgara „dabasa bods,
qveyanasa kaxeTisasa“. orive adgilze aRmarTes jvrebi. amiT
moiniSna, daisarya, is qveyana, romelic moinaTla erTdrou-
li aqtiT mefesTan erTad [gagoSiZe 1999: 64-66]. sainteresoa,
rom ToxTis mTaze arqeologiuri gaTxrebis Sedegad mikv-
leulia is adgili, sadac jvari iyo aRmarTuli. amis utyuari
dasturia aq aRmoCenili qviSaqvis bloki, anu jvris aRsamar-
Tavi postamenti [gagoSiZe 1975: 66].
istoriuli wyaroebidan cnobilia, rom 325-326 wlebSi qa-
rTlidan saberZneTSi, samefo karis qristes rjulze moqcev-
asTan dakavSirebiT, igzavneba ori elCoba romis keisarTan
sof. gveleTi
62
s t a t i e b i
konstantine didTan, raTa man qarTlSi moavlinos mRvdlebi
mosaxleobis naTlisRebisa da jvrebis aRmarTvisTvis [pata-
riZe 2000: 11].
jvris Temasa da mis semantikas exeba Tavis erT-erT naSromSi
s. janaSia. igi wers, rom axali kultis miRebis pirveli aqtebi
mdgomareobda naTlisRebasa da xis jvris aRmarTvaSi. jvari
aris simbolo, romlis saSualebiT qristianoba egueba wi-
naTve arsebul rwmenebs, ganwyobilebasa da warmodgenebs [ja-
naSia 1949: 238-240]. aRsaniSnavia, rom qarTuli termini “jvari”
saqarTvelodan Sevida da dRemde Semonaxulia CrdiloeT ka-
vkasiis xalxebSi: CerqezebSi, SavizRvispira SafsuRebSi, yuba-
nis SafsuRebSi, saerTod kiaxebis sxvadasxva tomSi, yabardoe-
lebSi, abazebSi, osebSi, qistebSi [janaSia 1949: 251-252].
jvrisa da qva-jvrebis kvlevis Temas exeba v. Tofuriac. igi
wers, rom qva-jvarebi pirvelad mxolod salocavi, Tayvanis-
cemis obieqti unda yofiliyo, mogvianebiT man es funqcia
dakarga. qva-jvarTa dasabami saqarTveloSi moqcevis pirvel
xanebs ukavSirdeba. SemdegSi mis adgils iWers taZari da, rac
mTavaria, swored jvris taZari [Tofuria 1942: 62-63].
qristianobis aRiarebis pirveli aqtebi qarTlSi, rogorc
ukve iTqva, naTlisRebisa da xis jvrebis aRmarTvaSi gamoix-
ateboda. aseTi tradiciis damkvidreba ki, umTavresad ganapi-
roba qarTlis politikur da sasuliero-kulturul centrSi
- mcxeTaSi aRmarTulma jvrebma, rac SemdgomSi mimbaZvelo-
bis sagnad iqca. jvrebis aRmarTva fxovSic, rogorc Cans, misi
gaqristianebis dRidanve unda dawyebuliyo. aqedan unda mom-
dinareobdes fxovelTagan jvris Tayvaniscemis tradiciac,
63
s t a t i e b i
romelic aq gvianobamde Cans SemorCenili. amis Tqmis safuZ-
vels gvaZlevs Satilis maxloblad anatoris nasoflaris
teritoriaze arsebul naeklesiarSi aRmoCenili jvris pos-
tamentic, romelic aq eklesiis aSenebamde unda aRemarTaT,
albaT daaxloebiT 326 wlisTvis [wereTeli 2002: 21].
gaqristianebis sawyis etapze aRmarTuli jvrebis adgilas
eklesiebi, cxadia, yvelgan ver aSendeboda, gansakuTrebiT ki,
mTis pirobebSi. jvrebi, rogorc ukve iTqva, saTanado nagebo-
baTa gareSec asrulebda Tavis Tavdapirvel daniSnulebas.
isini rogorc qristianobis simbolo Tayvaniscemis obieqti
iyo eklesiebis aSenebamde da, savaraudoa, mogviano xanebSic.
fxovSi jvrisadmi Tayvaniscemis, uSualod jvris siaxloves
qristianuli RvTis msaxurebis Catarebis tradicia, rogorc
Cans, gvianobamde SemorCa da Tanac adgilobrivi „interpreta-
ciiT“. Tamaris istorikosi SesaZloa amas gulisxmobda, rode-
sac werda: ...jvaris msaxurni arian da qristianobas iCemebeno.
saqarTveloSi, eklesia-monastrebis farTo aRmSeneblobis
xanaSi, jvrebis aRmarTvis faqtebi TandaTanobiT klebulobs
da IX saukunidan TiTqmis srulad qreba. Tumca jvari kvlav
ganuyofeli nawilia qristianuli kulturisa da is did adg-
ils ikavebs qristianul arqiteqturaSi taZrebis fasadebisa
da interieris SemkobaSi [kaxiani, WaniSvili da sxva 2012: 29-
30]. miuxedavad imisa, rom axali qva-jvarebis aRmarTva aRar
xdeba, Zvels mainc uyuradRebod ar toveben. jvrebs, ro-
gorc wminda reliqvias, eklesiebis mSeneblobis dros iyene-
ben. amis naTeli magaliTia gasuli saukunis 80-iani wlebis
dasawyisSi sofel davaTis RvTismSoblis saxelobis eklesi-
64
s t a t i e b i
is burjSi CaSenebuli im stelis aRmoCenis faqtic, romelze-
dac amokveTili iyo qarTuli anbani [ramiSvili 2008: 35-36].
sagulisxmoa, rom fSav-xevsureTis teritoriaze Seswav-
lil eklesiebSi, rogorc wesi, TiTqmis yvelgan dadasture-
bulia sakurTxevlis win aRsamarTavi jvris bazebi. saqarT-
velos am mxareSi dRes arsebuli salocavebis saxeldebac
- jvari da jvarni, qristianobis sawyisi etapis xisa Tu qvis
jvrebidan unda iRebdes saTaves. xevsureTis saukeTeso
mcodne, eTnografiuli masalebis Semkrebi da mravali wignis
avtori al. oCiauri Tavis CanawerebSi salocavis aRmniSvnel
terminad mudmivad iyenebs - „jvars“ an „jvarnis“ da arsad ax-
senebs sityva „xats“ [oCiauri 1988; 2005].
“jvarisa’’ da “xatis” mniSvnelobis Seswavlas sagangebo
naSromi miuZRvna al. WinWaraulma. igi wers, rom Sua sauku-
neebze adre xati samlocvelosa da RvTaebis, xolo xatoba
dReobis, religiuri dResaswaulis mniSvnelobiT ar das-
turdebao. xatis aseTi mniSvneloba man verc Zveli qarTuli
enis leqsikonebSi aRmoaCina. Zveli qarTuli werilobiTi Ze-
glebis mixedviT xati niSnavs: ,,gamosaxuleba, naxati, msgavse-
ba, feri, saxe, suraTi, Sesaxedaoba” [WinWarauli 1976: 84-85].
amave mniSvnelobiT gamoiyeneba xati xevsurul dialeqtSi.
xevsuruli ornamentis calkeuli saxeobebis saxelwodebeb-
Si gvxvdeba terminebi: “xati”, “xatani”, “xatis xatani”, “xatu-
la” da sxva [bardaveliZe, Citaia 1939: 5]. al. WinWarauli ze-
moT naxseneb naSromis daskvniT nawilSi wers: mTaSi xati arc
warmarTul samlocvelos erqva da arc qristianuls. es ter-
mini baridan Sevida mTaSi gasul saukuneSi [WinWarauli 1976:
65
s t a t i e b i
87]. Tu davuSvebT, rom aRmosavleT saqarTvelos mTianeTis
salocavebis aRmniSvneli termini „jvari“ momdinareobs
qristianobis pirvel etapze saqarTveloSi aRmarTuli xisa
Tu qvis jvrebidan, maSin termini „xati“, rogorc amas al. Win-
Waraulic aRniSnavs, marTlac gvian Sesuli Cans aRniSnul
regionSi. v. bardaveliZes jvari da xati sinonimebad miaCnia.
misi azriT, isini aRniSnavs, rogorc ama Tu im tomisa da Te-
mis mfarvel da baton-patron RvTisSvilebs, ise am RvTisS-
vilTa miwier sabrZaniss [bardavelZe 1974: 10-11].
marTebulad ar gveCveneba zogierTi eTnografis adrin-
del naSromebSi gamoTqmuli mosazrebebi, rom xevsureTSi,
fSavsa da TuSeTSi terminebi „jvari“ da „xati“ sxvadasxva si-
didisa da mniSvnelobis salocavis aRmniSvneli terminebia
[kandelaki 1981:89; 95; TofCiSivili 1985: 102-103]. xevsure-
Tis magaliTze dabejiTebiT SegviZlia vTqvaT, rom yvela sa-
locavi, iqneba es sasoflo, sagvaro Tu saTemo, moixsenieba
jvris da ara xatis saxeliT.
fxovs ajanyebis Sedegad miyenebuli Wrilobebi arc ki
eqneboda moSuSebuli, rom saqarTvelos Znelbedobis Jami
daudga. jer jalaledinis damangrevelma laSqrobebma da
xuTwlianma batonobam daangria qveyana, male amas monRolTa
mier qveynis dapyroba mohyva da dRis wesrigSi dadga qarT-
velTa fizikuri gadarCenis sakiTxi. bunebrivia, aseT dros
mTisTvis aRaravis ecala. mTaSi arsebuli eklesiebi, rogorc
ukve iTqva, an daangries, an TviTon daingra. sabolood moiS-
ala aq qristianuli kultmsaxureba da am droidan aRmosav-
leT saqarTvelos mTianeTSi xdeba e.w. „warmarTuli“ salo-
66
s t a t i e b i
cavebis reanimacia. Tumca, qristianobam mTaSi imdenad didi
kvali datova, rom jvar-xatebSi RvTismsaxureba, dRemde,
qristianuli „niSniT“ mimdinareobs.
qristianuli arqiteqturuli Zeglebisgarda, mTis mo-
saxleobaSi Semonaxulia qristianuli saRvTismetyvelo te-
qstebic. gansakuTrebiT es exeba jvar-xatTa sadideblebs,
romelTa meSveobiT tardeba yvela religiuri dResaswauli
aRmosavleT saqarTvelos mTianeTSi. aRniSnul teqstebs
mecnierTa umravlesoba qristianuli saRvTismetyvelo te-
qstebis fragmentebad aRiarebs.
kistnis koSkebi. xedi samxreTidan
67
s t a t i e b i
akademikosi akaki SaniZe, romelmac gasuli saukunis da-
sawyisSi TviTon Sekriba xevsuruli zepirsityvierebis
ubrwyinvalesi nimuSebi da, maT Soris, xucobis teqstebi wer-
da: „kurTxebaSi“ erTmaneTSi areulia qristianuli eklesiis
locvebi ,,samebisa”, “mamao Cveno” da a.S. sityvebi sazogadod
isea damaxinjebuli, rom zogjer Znelia amocnoba imisa, Tu
saidan aris amoRebuli” [maxauri 2011: 86-87].
s.makalaTias xevsuruli jvar-salocavebi winaqristianul
salocavebad miaCnda, romlebmac mogvianebiT qristian-
izacia ganicada [makalaTia 1984: 229; 238].
v. bardaveliZe xevsurul kurTxevaTa teqstebis Sesaxeb
aRniSnavs, rom am teqstebs aSkarad etyoba qristianuli reli-
giis beWedi. isini unda iyos droTa viTarebis gamo xevsureT-
Si zepirgadmocemiT Seryvnili qristianuli teqstebi. maT-
Tvis saTanado dednis mikvleva TumcaRa Znelia, magram ara
SeuZlebeli [bardaveliZe 1938: 5]. z. kiknaZis azriT, “kurTx-
evani warmoadgens qristianuli saliturgio teqstebidan da
wminda werilidan (saxarebidan) “amoWril” fragmentebs, rom-
lebic erTmaneTs raime Sinaarsobrivi kavSiris gareSe ise Se-
duRebian, rom erT ganuyofel mTlianobas qmnian“ [jvar-xat-
Ta sadideblebi 1998: 8].
analogiur azrs aviTarebs x. mamisimediSvilic Tavis sa-
disertacio naSromSi. is aRniSnavs, rom aRmosavleT saqa-
rTvelos mTianeTis sakulto teqstebi qristianulia Tavisi
arsiT, xolo mTielTa religiuri yofa da kultmsaxureba
SegviZlia aRviqvaT, rogorc mTis “xalxuri”. qristianoba
[mamisimediSvili 1998: 36].
68
s t a t i e b i
sagangebo Tavs uZRvnis Tavis naSromSi aRniSnul Temas t.
maxauri. igi wers: sakulto teqstebis skrupulozuri Seswav-
la cxadyofs, rom ,,warmarTuli elementebi’’ am teqstebSi
meoreuli movlenaa, rac kanonikuri qristianuli RvTismsax-
urebis ukiduresi “gaxalxurebis” Sedegad warmoiqmna [maxau-
ri 2011: 86, 98].
bunebrivia Cndeba kiTxva, Tu rodidan da ra gziT unda
SeeRwia mTaSi qristianuli liturgikis saRvTismetyvelo
teqstebsa da damkvidrebuliyo kultmsaxurebaSi. gamoTqmu-
lia mosazreba, rom xucobanis teqstebSi ,,dRe dResindeli”
qristianuli locvebidan zepiri gziT unda iyos Sesuli da
damkvidrebuli fSav-xevsureTSi [mamisimediSvili 1998: 35].
Cveni azriT, jvar-xatTa sadideblebi, romlebic sxvadasx-
va saRvTismetyvelo literaturidan momdinare fragmente-
bia, SemorCenili unda iyos im droidan, rodesac iq arsebul
eklesiebSi mimdinareobda RvTismsaxureba. mTisa da baris
urTierTobis ararsebobis pirobebSi, eklesiebis funq-
cionirebis Sewyvetis Semdeg, rogorc Cans, kultmsaxureba
itvirTes adgilobrivebma, maT vinc ramdenadme CarTuli
iyo eklesiis samsaxurSi. sxvagvarad Cven ver warmogvidgenia
qristianuli teqstebis zepirad SeRweva mTaSi. es teqstebi,
rogorc Cans, me-13 saukunis dasawyisidan zepiri gziT ga-
daecemoda kultis msaxurTa sxvadasxva Taobas. isini droTa
ganmavlobaSi Seiryvna, amave dros „gaxalxurda“ kidec da am
saxiT moaRwia Cvenamde.
Cveni azriT, fxovSi qristianobis gavrcelebisa da damkvi-
drebis momentebi unda iyos asaxuli zogierT andrezsa da
69
s t a t i e b i
zepir gadmocemaSi. aris garkveuli istoriuli movlenebi,
romlebic droTa ganmavlobaSi moTologiurma saburvelma
dafara da maTi warmoSobis xnovanebis garkveva, cxadia, dRes
SeuZlebelia. andrezebis mimarTeba konkretul adgilsa da
nagebobasTan gvaZlevs imis saSualebas, rom davadginoT Tu
romelia pirveladi - materialuri Zegli Tu andrezi. cro-
lis saneba, rogorc andrezi iuwyeba, gergetis beTlemidan
mobrZanebula sofel ukanxaduSi. crolis wveris saneba (same-
ba) gergetis beTlemidan aris wamosuli, vidre crolis wver-
ze daarsdeboda is mindorSi yofila dabrZanebuli [kiknaZe
1985: 61-63; kiknaZe 1996: 44-45].
gergetis beTlemi ki, rogorc cnobilia, erT-erTi ad-
reuli kldeSi nakveTi samonastro kompleqsia. crolis
sanebis mogzauroba RilRoSic, Cveni azriT, unda mianiS-
nebdes qristianuli centrebis, am SemTxvevaSi, eklesiebis
kavSir-urTierTobaze. aseve, anatoris mTavarangelozis
jvris RilRoSi mogzaurobis andrezSic anatoris eklesiisa
da RilRoSi arsebuli (tyoba-ierda, alb-ierda) saeklesio
centrebs Soris kontaqtebi unda iyos asaxuli da ara preis-
toriuli xanis movlenebi [wiklauri 2010: 25]. qristianuli
informaciis Semcvelia, zemoT naxsenebi, xmalas mTavarange-
lozis mironmdinare alvis xis Sesaxeb arsebuli andrezic.
sruliad SesaZleblad migvaCnia xevsuruli andrezebis
mixedviT arqeologiuri Zeglebis gamovlena. amasTan dakav-
SirebiT SeiZleba gavixsenoT crolis sanebis andrezi, rom-
lis mixedviTac saneba sanam crolis wverze dabrZandeboda,
manamde mindorSi yofila daarsebuli [kiknaZe 2009: 81]. Cveni
70
s t a t i e b i
varaudiT, ar aris gamoricxuli, rom andrezSi moxseniebul
mindorSi igulisxmebodes zais vake. sadac, adreul Sua sau-
kuneebSi eklesia unda yofiliyo.
statiis dasasruls daskvnis saxiT gvinda aRvniSnoT, rom
fxovSi qristianobis gavrceleba qarTlis samefo karis
gaqristianebisTanave iwyeba. Tavdapirvelad, aq mimdinareobs
xisa Tu qvis jvrebis aRmarTva, razec metyvelebs anatoris
eklesiaSi aRmoCenili IV saukunis pirveli naxevris Suax-
anebis jvris postamenti. jvrebis aRmarTvas, rogorc Cans,
sakmaod farTo xasiaTi unda hqonoda da mas unda moecva yve-
la dasaxlebuli punqti. am procesis Tanmdevi unda yofili-
yo eklesiebis mSenebloba, rac masStabebis mxriv, cxadia, ver
iqneboda jvrebis aRmarTvis tolfasi. fxovSi qristianobis
gavrcelebis etapebi asaxulia aq Seswavlil adre da ganvi-
Tarebul Sua saukuneebis samarovnebze. adreuli safexuri,
Cveni azriT, „misioneruli“ xasiTisa unda yofiliyo anu,
rodesac eklesia mosaxleobisgan ar iTxovs aranair saekle-
sio gadasaxads. saqarTvelos gaerTianebisa da feodaluri
monarqiis gaZlierebas ki unda mohyoloda fxovSi eklesiis,
rogorc feodaluri institutis momZlavrebac. aRniSnuli
garemoeba unda gamxdariyo fxovis ajanyebis mizezi me-13
saukunis pirvel aTwleulSi.
fxovis ajanyebis Caqrobis Semdeg saqarTvelos saxelmwi-
fos istoriis borbali ukuRma datrialda. qveyana jer ja-
laledinma, Semdeg ki monRolebma daipyres. mTaSi moiSala
saeklesio-samonastro cxovreba da qristianuli RvTismsax-
ureba. mosaxleobis mier saukuneebis ganmavlobaSi Seswav-
lili da SeTvisebuli qristianuli codnis mixedviT fxovSi
71
s t a t i e b i
„restavrirebul“ salocavebSi, samRvdeloebisa da eklesiis
gareSe iwyeba „gaxalxurebuli qristianuli“ kultmsaxure-
ba. am salocavebis saxeli „jvarni“ adreuli qristianobi-
dan iRebs saTaves. mogvianebiT, fSav-xevsureTSi arsebuli
qristianobis nakvalevze „ileqeba“ andrezuli da sxva saxis
miTologiuri gadmocemebi, romlebic zepiri saxiT aRwevs
Cvenamde. is kultmsaxureba, romelic dRes aRmosavleT saqa-
rTvelos mTianeTSia SemorCenili ZiriTadad qristianobi-
danaa nasazrdoebi. prof. z. kiknaZis sityvebiT rom vTqvaT:
„qristianobaa pirveladi da “warmarTobad” miCneuli faqte-
bi qristianobis TandaTanobiTi “paganizaciis” Sedegia“
[kiknaZe z. 1988: 147].
arRunis xeoba. qaCus cixe
72
s t a t i e b i
dRes sakmaod rTuli da SeuZlebelia mTielTa kultmsax-
urebaSi „warmarTuli elementebis“ mkveTri gamijvna qris-
tianuli danaSrevebisagan. qristianuli RvTismsaxurebis
ararsebobis pirobebSi qristianuli rCeba dakrZalvis wesi.
Tumca, xSir SemTxvevaSi saTanado yuradReba aRar eqceva sa-
marxTa damxrobas.
73
s t a t i e b i
gamoyenebuli literatura:
1. anCabaZe z. badriZe S. 1971: feodaluri saqarT-
velos istoriis swori gagebisaTvis. gazeTi „lit-
eraturuli saqarTvelo“, 12, 1971, Tbilisi.
2. bardaveliZe v. 1938: aRmosavleT saqarTvelos qa-
rTveli mTielebis sasuliero teqstebi. masalebi
saqarTvelos eTnografiisaTvis, t. 1, Tbilisi.
3. bardaveliZe v. Citaia g. 1939: qarTuli xalxuri
ornamenti I, xevsuruli. Tbilisi.
4. bardaveliZe v. 1974: aRmosavleT saqarTvelos
mTianeTis tradiciuli sazogadoebriv-sakulto
Zeglebi, t. I, fSavi. Tbilisi.
5. bardaveliZe v. 1982: aRmosavleT saqarTvelos
mTianeTis tradiciuli sazogadoebriv-sakulto
Zeglebi. t. II, Tbilisi.
6. berZeniSvili n. 1965: saqarTvelos istoriis sakiTxe-
bi, wigni II, Tbilisi. berZeniSvili n. 1973: saqarTvelos
istoriis sakiTxebi, wigni VI, Tbilisi.
7. gagoSiZe i. 1975: samadlos arqeologiuri eqspedi-
ciis 1972 wlis muSaobis angariSi. saqarTvelos
muzeumis arqeologiuri eqspediciebi, IV, gv. 32-39.
Tbilisi (red. l. WilaSvili).
8. gagoSiZe i. 1999: qarTlSi qristianobis damkvi-
drebis istoriisaTvis. s. janaSias saxelobis saqa-
rTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, 43-, gv. 57-
67. Tbilisi (red. l. WilaSvili)
74
s t a t i e b i
9. Tofuria a. 1942: qva-jvarni saqarTveloSi, masa-
lebi saqarTvelosa da kavkasiis istoriisaTvis,
nakv. IV, gv. 28-63. Tbilisi.
10. TofCiSvili r. 1985: mTiuleTisa da gudamayris
mosaxleobis zogierTi istoriul-eTnografiuli
sakiTxi. saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis
macne. istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da
xelovnebis istoriis seria. 2, gv. 86-104, Tbilisi
(red. g. meliqiSvili).
11. kandelaki m. 1981: qarTvel mTielTa socialur-
religiuri struqturis sakiTxebi (“jvari” da
“xati”). saqarTvelos ssr mecnierebaTa akademiis
macne. istoriis, arqeologiis, eTnografiisa da
xelovnebis istoriis seria. 1, gv. 89-99. Tbilisi
(red. g. meliqiSvili).
12. kaxiani k. WaniSvili g. kopaliani j. maCabeli k. ale-
qsiZe z. RliRvaSvili g. patariZe n. 2012: adreqris-
tianuli saeklesio kompleqsi dmanisidan. Tbilisi.
13. kiknaZe z. 1985: qarTul miTologiur gadmocemaTa
sistema, Tbilisi.
14. kiknaZe z. 1988: “warmarToba” Tu qristianoba? Ju-
rnali “mnaTobi”, 4, gv. 139-148. Tbilisi.
15. kiknaZe z. 1996: qarTuli miTologia, jvari da saymo, Tb.
16. kiknaZe z. 1996: jvar-xatTa religia aRmosavleT
saqarTvelos mTianeTSi. adreqristianuli arqe-
ologiis meore konferencia miZRvnili akad. iv.
75
s t a t i e b i
javaxiSvilis dabadebis 120-wlisTavisadmi, mox-
senebaTa mokle Sinaarsebi, gv. 21. Tbilisi (red.
r. ramiSvili).
17. kiknaZe z. 2009: andrezebi (aRmosavleT saqarT-
velos mTianeTis religiur-miTologiuri gad-
mocemebi). Tbilisi.
18. makalaTia s. 1984: xevsureTi, Tbilisi.
19. mamisimediSvili x. 1996: xucobanis teqstebis
qristianuli Zirebi. adreqristianuli arqe-
ologiis meore konferencia miZRvnili akad.
i. javaxiSvilis dabadebis 120-wlisTavisadmi.
moxsenebaTa mokle Sinaarsebi, gv. 22. Tbilisi
(red. r. ramiSvili).
20. mamisimediSvili x. 1997. jvar-xatebi sakulto
teqstebSi, sakandidato disertacia, Tbilisi.
21. maxauri t. 2011: folklorul-eTnografiuli
narkvevebi, wigni III, Tb. oCiauri al. 1988: qar-
Tuli xalxuri dReobebis kalendari, xevsure-
Ti (arxotis Temi), Tbilisi.
22. oCiauri al. 2005: qarTuli xalxuri dReobebis
kalendari, xevsureTi II (bude–xevsureTi, Sa-
til-miRmaxevi), Tb.
23. patariZe l. 2000: qarTvelTa gaqristianeba ,,qa-
rTlis cxovrebis” mixedviT. kreb. qristianoba
saqarTveloSi istoriul-eTnologiuri gamok-
vlevebi. gv. 8-16, Tbilisi (red. n. abakelia da m.
CxartiSvili).
76
s t a t i e b i
24. ramiSvili r. 1996: aRmosavleT saqarTvelos
mTianeTis gaqristianebis ZiriTadi safexurebi
da Taviseburebani arqeologiuri masalebis da
werilobiTi wyaroebis mixedviT. adreqristian-
uli arqeologiis meore konferencia miZRvnili
akad. i. javaxiSvilis dabadebis 120-wlisTavisad-
mi. moxsenebaTa mokle Sinaarsebi, gv. 16-19.
Tbilisi (red. r. ramiSvili).
25. ramiSvili r. 1981: mTisa da baris urTierTobis
zogierTi sakiTxi aragvis xeobis axali arqe-
ologiuri masalebis mixedviT. Jinvalis eqs-
pedicia, meore samecniero sesiis masalebi, gv.
98-154. Tbilisi (red. r. ramiSvili).
26. ramiSvili r. 2008: arqeologiuri kvleva-Zieba
davaTSi. Tbilisi.
27. rCeuliSvili g. 1990: fSavis aragvis xeobis arqe-
ologiuri Zeglebi. Tbilisi.
28. rCeuliSvili g. 1999: qristianoba Sua saukunee-
bis fxovSi. qristianuli arqeologiis mesame
samecniero konferencia (moxsenebaTa mokle Si-
naarsebi) gv. 21-22. Tbilisi (red. r. ramiSvil).
29. rCeuliSvili g. robaqiZe c. CixlaZe v. 1996: da-
krZalvis qristianuli ritualis gavrcelebis
sakiTxisaTvis aRmosavleT saqarTvelos
mTianeTSi aragvis xeobis masalebis mixedviT.
adreqristianuli arqeologiis meore konfer-
77
s t a t i e b i
encia miZRvnili akad. i. javaxiSvilis dabadebis
120-wlisTavisadmi. moxsenebaTa mokle Si-
naarsebi, gv. 20. Tbilisi (red. r. ramiSvili).
30. rCeuliSvili g. robaqiZe c., CixlaZe v. 1994:
aragvis xeobis adre Sua saukuneTa xanis sama-
rovnebi da mTaSi qristianobis gavrcelebis
sakiTxi. qristianuli civilizacia da saqarTve-
lo, konferencia miZRvnili adreqristianuli
arqeologiis pirveli msoflio kongresis 100
wlisTavisadmi, moxsenebaTa mokle Sinaarsebi.
gv. 37-38. Tbilisi (red. r. ramiSvili).
31. saqarTvelos istoriisa da kulturis ZeglTa
aRweriloba 2008. t. 2. Tbilisi.
32. qarTlis cxovreba 1959: t. II, Tbilisi.
33. qarTlis cxovreba 1973: teqsti dadgenili yve-
la ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvi-
lis mier, t. IV, Tbilisi.
34. qarTlis cxovreba 2012: t. II, Tbilisi.
35. Zveli qarTuli agiografiuli literaturis Ze-
glebi 1963: wigni I, red. ilia abulaZe, Tbilisi.
36. wereTeli k. 1981: fSav-xevsureTis adre Sua
saukuneTa xuroTmoZRvruli Zeglebi. Jinvalis
eqspedicia, meore samecniero sesiis masalebi,
gv. 70-78. Tbilisi (red. r. ramiSvili).
37. wereTeli k. 2002: anatoris mariamwmidis ekle-
siis daTariRebisaTvis. qristianuli arqeolo-
78
s t a t i e b i
giis VI konferencia, moxsenebaTa Sinaarsebi, gv.
16-22. Tbilisi (red. r. ramiSvili, g. bolqvaZe).
38. wereTeli k. 1999: istoriuli fxovisa da misi
mTiswineTis qristianuli arqeologiuri Zegle-
bi. disertacia, istoriis mecnierebaTa kandida-
tis samecniero xarisxis mosapoveblad. Tbilisi.
39. wiklauri iv. 2001: eklesia_monastrebi aR-
mosavleT saqarTvelos mTianeTSi. qristianuli
arqeologiis V konferencia, moxsenebaTa mokle
Sinaarsebi, gv. 88-92. Tbilisi (red. r. ramiSvili,
g. bolqvaZe).
40. wiklauri iv. 2010: xevsureTi, masalebi aRmosav-
leT saqarTvelos mTianeTis SeswavlisaTvis
(kavkasiis magaliTze), wigni I, Tbilisi.
41. WinWarauli al. 1976: “jvarisa’’ da “ xatis” mniS-
vnelobisaTvis qarTulSi. saqarTvelos ssr mec-
nierebaTa akademiis macne. enisa da literaturis
seria. 3, gv. 84-92. Tbilisi. ( red. al. baramiZe).
42. javaxiSvili iv. 1983: qarTveli eris istoria,
wigni meore, Tbilisi.
43. javaxiSvili iv. 1965: qarTveli eris istoria,
wigni meore, Tbilisi.
44. janaSia s. 1949: Sromebi, t. I, Tbilisi.
45. janaSia s. 1952: saqarTvelos istoria uZvelesi
droidan me-13 saukunemde. Sromebi, t. II, Tbilisi.
46. Рамишвили Р. М. Гогочури Г. К. Джорбенадзе В. А. и др.
79
s t a t i e b i
sur. 1. neZixis bzianis kompleqsi, VI-VIII ss.
1988: Исследование в горных районах Восточной Грузии.
- В сб.: Археологические открытия 1986 года. сс. 447-450.
Москва.
47. Робакидзе Ц. В. 1995: Исследования на Недзыхском
могильнике. Полевые Археологические Исследования в
1987 году. сс. 124-12. Тбилиси (ред. О. Лордкипанидзе).48. Рчеулишвили Г. М., Гогочури Г. К., Маргвелашвили
М. Г. 1995: О работе Пховского отряда. Полевые Археологические Исследования в 1987 году. сс. 125-130.
Тбилиси (ред. О. Лордкипанидзе).
fotoebi gadaRebulia giorgi gogoWuris mier
80
s t a t i e b i
sur. 2. neZixis RvTismSoblis eklesia, XIIs.
sur. 3. Tvalivis wm. giorgis eklesiis kompleqsi, VIII_IX ss
sur. 4. gudruxis RvTismSoblis eklesia, „adgilis deda“, X s.
81
s t a t i e b i
sur. 5. kanatia, kudos wm. giorgis eklesia, VIII-IX ss
sur. 6. swrofavis eklesia, X s.
82
s t a t i e b i
sur. 7. swrofavi, sayviralis kompleqsi, VIII-IX ss.
sur. 8. karTanas eklesia, X-XI ss.
83
s t a t i e b i
sur. 9. anatoris mariam wmindis eklesia, IX-X ss.
sur. 10. orbeulTas eklesia, IX-X ss.
ganivi Wrili
grZivi Wrili
84
s t a t i e b i
giorgi laRiaSvili
ialoiluTefes tipis arqeologiuri Zeglebis qro-
nologiis Sesaxeb qarTul arqeologiur literatura-
Si gabatonebulia azri, rom isini q.w. I d q.S. I saukunee-
biT TariRdeba. es debuleba prof. g. nioraZes ekuTvnis
[nioraZe g., 1940:92-93] da SemdgomSi igi ior-alaznis or-
mdinareTSi gamovlenili aRniSnuli tipis Zeglebis da-
TariRebis qronologiur orientirad iqca [Tolorda-
va v., 1978]. Tumca, amJamad arsebuli faqtobrivi masala
da nioraZis mosazrebis kritikuli ganxilva, vfiqrobT
safuZvelia imisa, rom gadaisinjos Cvens istoriografi-
aSi tradiciulad damkvidrebuli, aRniSnuli tipis Ze-
glebis prof. g. nioraZiseuli qronologia. am sakiTxis
gasarkvevad saWiroa mokled mimovixiloT misi istorio-
grafia.
ialoiluTefes tipis materialuri kulturis naSTeb-
ma, qarTvel arqeologTa yuradReba XX saukunis 30-iani
wlebis dasasrulidan miipyro. kerZod, 1937 wels md. ala-
znis marjvena napirTan, sof. arxiloskalos midamoebSi
prof. g. nioraZem gaTxara patara samarovani (7 ormosa-
85
s t a t i e b i
marxi, gverdze dasvenebul, Zlier kidurebmokecili
micvalebulebiT), romelTa inventari msgavsi iyo kavka-
siis albaneTis antikuri xanis samarovnebis inventarisa.
arxiloskalos samarovnis tipis samarxeuli komple-
qsebi mikvleuli da gaTxrilia (1915 w. xelmZRvaneli - e.
lalaiani) azerbaijanis teritoriaze, nuxis (dRevande-
li gabalis) raionis sof. nijTan. 1926 wels, imave sof.
nijis midamoebSi, adgil ialoilu-TefeSi azerbaijanis
saxelmwifo muzeumis eqspediciam d. Sarifovis xelmZ-
RvanelobiT gaTxara samarovani. swored am aRmoCenis
Sedegad damkvidrda samecniero literaturaSi termine-
bi: ,,ialoiluTefes kultura“ da ,,ialoiluTefes tipis
Zeglebi“. es kultura xasiaTdeba keramikis mTeli rigi
Taviseburi formebiT: samfexa langrebi, fexiani jamebi,
samtuCa sawuriani xeladebi, mil-niskartiani doqebi da
sxv. arxiloskalos samarovnis masala gaxda safuZveli
prof. g. nioraZis cnobili monografiisa ,,alaznis ve-
lis“ (ialoiluTefe g.l.) kulturasTan dakavSirebiT
[nioraZe g., 1940]. aRniSnul naSromSi prof. g. nioraZe
Seecada gadaeWra am tipis materialuri kulturis naS-
Tebis qronologiis sakiTxi, romelic im periodSic ka-
vkasiis arqeologiis erT-erTi aqtualuri problema
iyo. ialoiluTefes kulturis pirvelaRmomCenebma: e.
lalaianma da d. Sarifovma Шарифов Д., 1927 es sakiTxi
Riad datoves.am kulturis Seswavlis Semdgom etapze
gamoiTqva dausabuTebeli da sakmaod bundovani mosaz-
86
s t a t i e b i
rebebi, magaliTad paseki wers, rom: “yvela monacemis
mixedviT jerjerobiT ialoiluTefes tipis kultura
unda miekuTvnos ganviTarebuli liTonis xanis sakmaod
gviandel periods, ufro rkinis xanas, vidre brinjaos
epoqas” [Пассек Т., Латинин Б., 1927:221]. fineli arqeolo-
gis a. talgrenis azriT, ialoiluTefes keramika yo-
banuri kulturis Tanadroulia [Tallgren ., 1928:199].
f. hanCari aRniSnavda, rom ialoiluTefes keramika q.w.
1000-900 wlebs unda miekuTvnebodes [ancar ., 1934:85].
a. iesenma ialoiluTefes kultura q.w. IV-I saukuneebiT
daaTariRa [Иессен А., 1929:38]. 1929:38]. mogvianebiT, aseTi
qronologia gaiziares k. treverma [Тревер К. 1959:67] da
o. ismizadem. am ukanasknelma sagangebo monografia miuZ-
Rvna ialoiluTefes kulturas. monografiaSi ganxilu-
lia ialoiluTefes samarovanze 1926 w. (d. Sarifovi) da
1949-1950 wlebSi (i. jafarzade) ganxorcielebuli arqe-
ologiuri gaTxrebis Sedegebi. agreTve, damuSavebuli
da gamoqveynebulia e. lalaianis ganaTxari masala sof.
nijis midamoebidan. mkvlevaris azriT, ialoiluTefes
kulturis dasawyisi etapi q.w. I aTaswleulis Suaxanebia,
xolo ialoiluTefes samarovani am kulturis arsebo-
bis mogviano etaps asaxavs da
q.w. III-I saukuneebiT TariRde-
ba [Исмизаде О.,1956:76].prof.g.
nio ra Ze ki ialoiluTefes
kulturis asaks q.w. I d q.S. I samfexa jami da sawuriani xe-
lada milaris velidan (siR-
naRis muzeumis eqspozicia)
87
s t a t i e b i
sa u kuneebiT gansazRvravda [nioraZe g., 1940:92-93] da,
rogorc aRvniSne es azri dRemde dominirebs Cvens sa-
mecniero literaturaSi. amrigad, specialur liter-
aturaSi sakvlev sakiTxTan dakavSirebiT mravali gan-
sxvavebuli azria. aq saWirod aRar vTvliT t. პasekisaa
da b. latininis, a. talgrenis, f. hanCaris mosazrebebis
gakritikebas da ganvixilavT mxolod a. iesenis, g. niora-
Zisa da o. ismizades debulebebs, radgan, erTi mxriv,
isini saTanadodaa argumentirebuli, meore mxriv ki maT
daskvnebSi TvalsaCino gansxvavebac SeiniSneba.amasTa-
nave, am avtorTa debulebebi, Cveni azriT, ver xsnis ior-
alaznis ormdinareTSi ialoiluTefes tipis Zeglebis
arsebobis qronologiis sakiTxs. a. iesenisa da o. is-
mizadeseuli qronologia efuZneba ialoiluTefes kul-
turis adreantikur-elinisturi xanis albanuri mate-
rialur kulturasTan (sxvadasxva tipis samarxebiTa da
misTvis damaxasiaTebeli inventariT (keramikiT) gaigive-
bas. miuxedavad imisa, rom ialoiluTefes samarovanze
ormosamarxebis garda sxva tipis samarxi ar dasturdeba
o. ismizade Tvlis, rom am kulturas axasiaTebs aseve,
alizis samarxebi, mcire zomis yorRanebi, jargvaluri
samarxebi da qvevrsamarxebi [Исмизаде О.,1956:3-4]. swored
qvevrsamarxebis qronologiis mixedviT gvTavazobs
mkvlevari ialoiluTefes kulturis sawyisi etapis sa-
varaudo TariRs _ q.w. I aTaswleulis Suaxanebs, radgan am
periodidan (ufro zustad - q.w. IV saukunidan) Zveli al-
88
s t a t i e b i
baneTis teritoriaze farTod vrceldeba qvevrsamarxe-
bi [Гошгарлы Г., 2012:35; Нонешвили А., 1992: 137]. a. iesenisa
da o. ismizades qronologia metad zogadia, garda amisa,
ior-alaznis ormdinareTSi dRemde gaTxril-dokumen-
tirebuli, kavkasiis albaneTisaTvis damaxasiaTebeli
samarxeuli Zeglebi mxolod ialoiluTefes samarovnis
tipis ormosamarxebiT aris warmodgenili. ialoiluTe-
fes tipis ormosamarxebis aRnagoba da dakrZalvis wesi
xasiaTdeba garkveuli TaviseburebebiT, esenia: micva-
lebulis marjvena an marcxena gverdze dasveneba Zlier
moxril, kidurebmokecil pozaSi; samarxebSi TiTqmis
yovelTvis dasturdeba msxvilfexa da wvrilfexa piru-
tyvis, aseve frinvelis Zvlebi da obsidianis natexebi.
amave tipis samarovnebisaTvis aris damaxasiaTebeli
saritualo qvevrebis Cataneba [ix. Исмизаде О.,1956:16;
nioraZe g., 1940:17; Tolordava v., 1978], esenia: arxilos-
kalos, ulianovkisa da saqobos samarovnebi. albaneTis
teritoriaze am tipis Zeglebis arsebobis qronologiur
CarCoebad ki, miRebulia q.w. III-I saukuneebi [Исмизаде
О.,1956:76; Халилов Дж., 1985:203; Гошгарлы Г., 2012:19].
prof. g. nioraZe sakvlevi kulturis qronologias nu-
mizmatikuri monacemebis safuZvelze gansazRvravda. es
numizmatikuri masalaa: 1926 wels d. Sarifovis mier ia-
loiluTefes samarovanze mopovebuli moneta (Zv.w. 90
wels moWrili vercxlis denari); aseve kirovabadis sama-
rovanze g. rozendorfisa (1903 w.) da Semdgom i. humelis
89
s t a t i e b i
(1937-1938 ww.) mier mopovebuli q.w. I saukunis II naxevris
romauli da arSakiduli monetebi. agreTve, samTavros
erT-erT qvevrsamarxSi aRmoCenili parTuli moneta (q.w.
I saukunis II naxevari) [nioraZe g., 1940:91-92]. am numizma-
tikuri faqtebidan gamomdinare, mecnierma gamoitana
daskvna, rom ,,alaznis velis (ialoiluTefe g. l.) kul-
tura unda miekuTvnos Cveni welTaRricxvis wina da da-
sawyis pirvel saukuneebs” [nioraZe g., 1940:92]. am kultu-
ris zeda qronologiuri zRvris gansazRvrisas, mecnieri
miuTiTebda im garemoebaze, rom zemoT naxsenebi q.w. I s-is
II naxevris monetebi, SesaZloa q.S. I saukuneSic yofiliyo
mimoqcevaSi. Sesabamisad, avtoris azriT, sakvlevi kul-
turis zeda qronologiuri zRvari q.S. I saukuneSic unda
gadmodiodes. prof. g. nioraZis debuleba, TiTqosda
myar argumentebs efuZneba, magram Tu CavuRrmavdebiT
sakiTxs, SesaZloa misi zogierTi punqti saeWvod gveCve-
nos. saqme is aris, rom dasaxelebul monetaTagan erTad-
erTi, romauli denaria (q.w. I saukunis damdegi) mopove-
buli ialoiluTefes samarovanze. danarCeni, q.S. I s-is II
naxevris romauli da arSakiduli monetebi (fraat III-is
(q.w. 70-57 ww.) da orod I-is (q.w. 57-38/37 ww.)
mopovebulia kirovabadis alizsamarxebis
samarovanze. g. nioraZis moRvaweobis
dros da Semdgomac, am samarovans miiC-
sawuriani xelada lagodexis municipalitetis sof.
ulianovkidan (saqarTvelos erovnuli muzeumi)
90
s t a t i e b i
nevdnen ialoiluTefes kulturisaTvis damaxasiaTebel
Zeglad [Исмизаде О.,1956:3-4]. Tumca, mogvianebiT alizis
samarxebis am kulturis wreSi ganxilva aRar xdeboda.
kvlevam cxadyo, rom am tipis samarxebSi dadasturebuli
keramikis msgavseba ialoiluTefes tipis keramikasTan
_ formaluria da arc damzadebis teqnikiT, arc kecis
faqturiTa Tu sxva niSnebiT maT saerTo araferi aqvT
erTmaneTTan. ufro metic, aRniSnuli alizsamarxebis
samarovani, amJamad erTaderTia mTel aRmosavleT amier-
kavkasiaSi da mas analogi aq ar eZebneba. igi aRiarebulia
parTiidan kavkasiis albaneTSi SeWrili kolonistebis
samarovnad [Гошгарлы Г., 2012:112-113], gansxvavebiT ia-
loiluTefes samarovnisa da misi tipis Zeglebisagan,
romlebic yovelgvari eWvis gareSe albaneTis avtoq-
tonuri mosaxleobis kuTvnilebaa [ix. Иессен А., 1929; ;
Исмизаде О.,1956; Тревер К. 1959; Халилов Дж., 1985; Гошгарлы
Г., 2012]. amrigad, kirovabadis alizsamarxebis samarovani
materialuri kulturis sul sxva wreSi moiazreba, Sesa-
bamisad, iq mopovebuli monetebis mixedviT ialoiluTe-
fes kulturis finaluri etapis gansazRvra ar unda iyos
marTebuli. igive SeiZleba iTqvas zemoT naxseneb
samTavros qvevrsamarxSi mopovebul monetazec. zoga-
dad, nivTebis formaluri msgavsebis mixedviT prof. g.
nioraZe xSirad ukavSirebda ialoiluTefes kulturas
iseT artefaqtebsa Tu arqeologiur kompleqsebs, rom-
lebsac saerTo araferi aqvs masTan. ufro naTlad rom
91
s t a t i e b i
warmovaCinoT Cveni Tvalsazrisi ganvixiloT sakiTxi -
konkretulad ra saxis artefaqtebis mixedviT miakuTvna
prof. nioraZem is alizsamarxebi da samTavros qvevrsa-
marxi (romlebSic zemoT naxsenebi monetebi aRmoCnda)
ialoiluTefes kulturas. am monetebis Tanmxleb inven-
tarSi warmodgenili yofila samtuCa xeladebi, moCal-
isfrod gamomwvari, dabali yeliT, sferuli mucliTa
da brtyeli uquslo ZiriT. mrgvalkveTiani yuri daZer-
wilia pirsa da mucelze [nioraZe g., 1940:91, sur.11]. imis
safuZvelze, rom am tipis (g. nioraZiseuli tipi II, gv. 24)
xeladebi dadasturda arxiloskalos samarovanze ia-
loiluTefes tipis keramikasTan erTad (samfexa langre-
bi, sawuriani xeladebi da sxv.), nioraZem isini am kultur-
is ganmsazRvrel artefaqtad moiazra. Tumca, dakvirveba
gviCvenebs, rom am tipis WurWeli scdeba ialoiluTefes
kulturis farglebs da samxreT kavkasiis mraval Zeglze
gvxvdeba. magaliTad, garda aRniSnuli kulturis tipuri
Zeglebisa [Исмизаде О.,1956: tab. I, sur.4,7; tab.XII, sur. 8;
tab. XXXII, sur.6], msgavsi xeladebi mravladaa aRmoCenili
Sida da qvemo qarTlis gvianelinisturi da gvianromau-
li periodis Zeglebze: karsnisxevSi
[afaqiZe a., kalandaZe s., nikolaiSvi-
li v., 1978: sur.230,277], yaTnalixevSi
[xaxutaiSvili d., 1964:91, tab. I, sur.1;]
samfexa jami Telavis municipalitetis sofel
gulgulidan (Telavis istoriuli muzeumi)
92
s t a t i e b i
kariakSi (kariakis samarovans prof. i. gagoSiZe Zv.w. IV
s-iT aTariRebs [gagoSiZe i., 1982:60]). Tumca, CvenTvis
saintereso erTi xelada (iqve, tab. IX,3), romelic SemTx-
veviTaa mopovebuli, ismizades azriT, ar unda iyos elin-
isturi xanis dasasrulze ufro Zveli da sxv. analogiuri
xeladebi cnobilia ivrisa da alaznis xeobebis gvianro-
mauli periodis samarovnebidanac [ramiSvili r., 1979:
tab.34 sur. 66-124; CikoiZe c., 1979:9, tab.I, sur.6,7]. am-
rigad, am tipis xeladebi ar aris mxolod ialoiluTefes
kulturisaTvis damaxasiaTebeli, isini drosa da sivrce-
Si Zalze farTo diapazonze vrceldeba, Sesabamisad, maTi
Tanmxlebi monetebis mixedviT ialoiluTefes tipis Ze-
glebis daTariReba aramarTebulad migvaCnia. Tu gavizi-
arebT yovelive zemoT Tqmuls, maSin prof. g. nioraZis
debulebis is punqti, romlis mixedviTac ialoiluTefes
kulturis finaluri etapi q.S. I saukuneSi gadmodis mar-
Tebuli ar aris, radgan zemoT ganxiluli kirovabadisa
da samTavros samarovnis aRniSnuli monetebis (q.w. I sau-
kunis II naxevari) Semcveli arqeologiuri kompleqsebi,
romelTa mixedviTac mecnierma amgvari daskvna gamoi-
tana _ gansaxilveli tipis Zeglebis dasaTariReblad ar
gamodgeba. am TvalsazrisiT niSandoblivia, rom prof. g.
nioraZis mier SemoTavazebuli ialoiluTefes kultu-
ris TariRi q.w. I d q.S I saukuneebi, imave numizmatikuri
monacemebis safuZvelze, amJamad mxolod kirovabadis
alizsamarxebis samarovnis funqcionirebis qronolo-
giur CarCoebad aris aRiarebuli [Гошгарлы Г., 2012:63].
93
s t a t i e b i
rac Seexeba TviT ialoiluTefes samarovanze mopovebul
romaul denars (q.w. 90 w.) igi vfiqrobT, am kulturis fi-
nalur etaps q.w. I saukuneSi moiazrebs. sxva gansaxilve-
li Temaa ior-alaznis ormdinareTSi ialoiluTefes
tipis Zeglebis gaCenis qveda qronologiuri zRvari.
radgan Cvens arqeologiur istoriografiaSi aRniSnul
regionSi am kulturis Semotana albaneTis teritori-
idan moiazreba [Пицхелаури К., 1977:226; ficxelauri k.,
1973:202-206; gagoSiZe i., 2007:28], gasarkvevi rCeba drois
romel monakveTSi SeiZleboda SemoWriliyo igi kaxeTis
teritoriaze.
prof. g. nioraZiseuli qronologia ver xsnis am
sakiTxs. pirvel yovlisa, imitom, rom numizmatikuri
faqtebi, realurad ara ialoiluTefes, aramed sul sxva
kulturuli wris (samTavros qvevrsamarxi, kirovabadis
alizsamarxebis samarovani) arqeologiuri kompleqsebis
TariRis maCvenebelia.meore: im monetaTagan, romelTa
saSualebiT g. nioraZe arxiloskalos samarovans aTari-
Rebda, arc erTi ar aris mopovebuli, araTu am samarovan-
ze, TviT ior-alaznis ormdinareTSic ki. amasTan, arxi-
loskalos samarovnis tipis (igive ialoiluTefes tipis)
ormosamarxebi, rogorc aRvniSneT q.w. III-I saukuneebis
qronologiur CarCoebSi eqceva.am garemoebebidan gamom-
dinare, es samarovani aRniSnuli vrceli periodis nebis-
mier monakveTs SeiZleba miekuTvnebodes. Tumca, qarTul
arqeologiur istoriografiaSi imdenad gavrcelebulia
94
s t a t i e b i
arxiloskalos samarovnis g. nioraZiseuli daTariReba,
rom mas Semdeg am samarovnis inventaris paraleluri ma-
salis TariRad tradiciulad miRebulia q.w. I d q.S. I sau-
kuneebi [Tolordava v., 1978].
Cvens istoriografiaSi pirvelad prof. i. gagoSiZem aR-
Zra sakiTxi ialoiluTefes kulturis ior-alaznis orm-
dinareTSi arsebobis qronologiis dazustebis saWiroe-
basTan dakavSirebiT [gagoSiZe i., 2007:28]. aRniSnul
regionSi am kulturis gavrcelebis Taviseburebebze
saubrisas gagoSiZe SeniSnavs, rom qumbaTSi Seswavlili
q.w. I da q.S. I saukuneebis kulturuli fena da Sesatyvisi
samarxebi ar Seicavda ialoiluTefes tipis masalas, Zeg-
lis geografiuli mdebareobisa da qronologiis mixed-
viT ki, mosalodneli iyo iq misi dadastureba [gagoSiZe
i., 2007:29]. mecnieri miuTiTebs, rom es garemoeba axsnas
saWiroebs, Tumca sakiTxs Riad tovebs. prof. i. gagoSiZe
(ise, rogorc antikuri xanis aRmosavleT saqarTvelos
arqeologiaSi momuSave mkvlevarebis absoluturi um-
ravlesoba) eyrdnoba prof. g. nioraZis qronologias da
sruliad bunebrivad miaCnia aRmosavleT kaxeTSi q.w. I da
q.S. I saukuneebis arqeologiur Zeglze ialoiluTefes
kulturis dadastureba. Tumca, vfiqrobT ukve naTelia,
rom qronologia gadasasinjia, Cveni mosazrebis sasarge-
blod metyvelebs Tundac es ukanaskneli magaliTi.
zogadad, ialoiluTefes kulturasTan dakavSire-
biT, yvelaze aqtualur sakiTxad alaznis auzSi misi ga-
95
s t a t i e b i
Cenis qronologiis problema migvaCnia, radgan mis sab-
olood gadasaWrelad, jerjerobiT metad mwiri masala
mogvepoveba. am regionSi gaTxril-dokumentirebul ia-
loiluTefes tipur Zeglebze (arxiloskalo, ulianov-
ka, saqobo) ar aRmoCenila viwro qronologiuri Car-
Coebis momcveli myari damaTariRebeli masala. xolo
ialoiluTefes tipis samarxebis miRebuli qronologia
(q.w. III-I saukuneebi) metad zogadia am problemis Sesaxeb
garkveuli azris gamosaTqmelad xelSesaxeb masalas
gvawvdis gurjaanis municipalitetis sof. vaCnaZianis
(sabWoTa periodi `Sroma~) samarovani. prof. i. gago-
SiZe adasturebs Semdeg faqts: romauli respublikuri
denariT (q.w. 73 w.) daTariRebuli samarxi ar Seicavda
ialoiluTefes tipis keramikas, xolo stratigrafi-
ulad masze gviandel samarxebSi warmodgenili iyo ia-
loiluTefes kulturisaTvis damaxasiaTebeli WurWeli
adgilobriv keramikasTan erTad [gagoSiZe i., 2007:29].
vaCnaZianis masalebidan gamomdinare prof. i. gagoSiZe
varaudobs, rom ialoiluTefes kultura saqarTvelos
teritoriaze vrceldeba q.w. I saukunis meore meoTxedi-
dan da q.S. I saukunemde ganagrZobs arsebobas [gagoSiZe
i., 2007:28]. aqve, ar SeiZleba angariSi ar gaewios kaxeTis
mudmivmoqmedi arqeologiuri eqspediciis xelmZRvane-
lis _ akad. k. ficxelauris sayuradRebo dakvirvebas,
rom ior-alaznis auzSi ar arsebobs q.w. I saukuneze ad-
reuli periodiT daTariRebuli Zegli, romelsac raime
96
s t a t i e b i
niSani hqondes ialoiluTefes kulturisa [ficxelauri
k., 1973:201-202].
yovelive zemoTqmulis gaTvaliswinebiT, gansaxilve-
li kulturis ior-alaznis ormdinareTSi arsebobis
qronologiis sakiTxi am etapze amgvarad warmogvidgeba:
igi q.w. I saukunis Sua xanebidan vrceldeba aRniSnul re-
gionSi da welTaRricxvaTa mijnamde arsebobs. Tumca, es
daskvna ar aris saboloo, radgan, rogorc aRiniSna ior-
alaznis auzis ialoiluTefes tipis gaTxril-dokumen-
tirebul Zeglebze (sul oriode samarovania gaTxrli
da mecnierulad Seswavlili - arxiloskalos samarovani;
lagodexis municipalitetis sof. ulianovkasTan saqa-
rTvelos saxelmwifo muzeumis eqspediciam (xelmZRvane-
li r. abramiSvili) 1960-61 ww. gaTxara ori ormosamarxi,
es masalebi daamuSava da gamoaqveyna v. Tolordavam
[Tolordava v., 1978]; 1972 wels akad. s. janaSias sax-
elobis muzeumis eqspediciis (xelmZRvaneli prof. l.
WilaSvili) saqobos (lagodexis muncipaliteti) razmma
(xelmZRvaneli g. rCeuliSvili) soflis midamoebSi gaTx-
ara ialoiluTefes tipis ramdenime
samarxi. masala gamouqveynebelia,
daculia simon janaSias saxelobis
saqarTvelos erovnul muzeumSi.
saqobos samarovnis Sesaxeb informa-
Zabriseburtaniani tolCa Telavidan
(Telavis istoriuli muzeumi)
97
s t a t i e b i
cia mogvawoda Zeglis gamTxrelma - prof. g. rCeu-
liSvilma, risTvisac madlobas vuxdiT) dRemde ar
dadasturebula viwro qronologiuri CarCoebis
ganmsazRvreli dasaTariRebeli masala. amdenad,
kategoriuli daskvnebis gamotana, mxolod axali
faqtobrivi masalis gamovlenis Semdeg aris Sesa-
Zlebeli.
l i t e r a t u r a
1. afaqiZe a., kalandaZe s., nikolaiSvili v., 1978:
mcxeTis mudmivmoqmedi arqeologiuri eqs-
pediciis 1975 wlis muSaobis angariSi. mcxeTa,
t. II. – Tbilisi.
2. gagoSiZe i., 1982: TrialeTis samarovnebi. –
Tbilisi.
3. gagoSiZe i., 2007: qarTlis samefos (iberiis)
sazRvrebi q.w. I saukuneSi. iberia-kolxeTi 3. –
Tbilisi.
4. Tolordava v., 1978: antikuri xanis samarxe-
bi ulianovkadan. saqarTvelos arqeologiis
sakiTxebi, I. _ Tbilisi.
5. nioraZe g., 1940: alaznis velis gaTxrebi,
Tbilisi.
98
s t a t i e b i
6. ramiSvili r., 1979: erwos veli gvianarmazul xa-
naSi. – Tbilisi.
7. CikoiZe c., 1979: qalaqi Telavi. _ Tbilisi.
8. ficxelauri k., 1973: aRmosavleT saqarTvelos
tomTa istoriis ZiriTadi problemebi (q.w. XV-VII
ss.) arqeologiuri masalebis mixedviT. – Tbili-
si.
9. xaxutaiSvili d., 1964: ufliscixe, t. I. – Tbilisi
10. Алиев К., 1992: Античная Кавказская Албания. - Баку
11. Гошгарлы Г., 2012: Типология погребальных памятников
античного периода на территории Азербайджана. - Баку.
12. Иессен А., 1929: Культура Ялойлу-Тапа в Закавказье
(предварительная характеристика), Сборник
Государственной Академии истории материальной
культуры, 1. - Москва- Ленинград
13. Исмизаде О.,1956: Ялойлутепинская культура.- Баку
14. Казиев С,.1953: О двух кувшинных и двух катакомбных
погребениях. Материальная культура Азербайджана,
Т.З.- Баку
15. Нонешвили А., 1992: Погребальные обряды народов
закавказья.- Тбилиси.
16. Пахомов Е., 1937: Статуэтка из Моллаисаклинского
сельбища и ее датировка. Известия Азерб. филиала
Академии наук СССР. – Баку.
17. Пассек Т., Латинин Б., 1927: К вопросу о керамике
из Ялойлутепе. Известия обшества обследования и
99
s t a t i e b i
изучения Азербайджана, #4. – Баку
18. Пассек Т., 1946: Джафарханский могильник
(археологические разведки в Муганской степи),
Вестник древней истории, # 2.
19. Пицхелаури К., 1977: Памятники второй половины
I тысячелетия до н. э. на территории Кахетии.
Советская археология. - Москва
20. Розендорф Г. 1906: Раскопки, - Oтчет археологической
комиссии за 1903 г.- Санкт-Петербург
21. Скиндер В,.1906: Опыт археологической разведки.-
Пятигорск.
22. Тревер К. 1959: Очерки по историки культуре
Кавказской Албании (IV в.’до н.э. - VII в. н.э.) Изд-во
Академия наук СССР.- Москва- Ленинград.
23. Халилов Дж., 1985: Материальная культура
Кавказской Албании. - Баку.
24. Шарифов Д., 1927: Раскопки в Ялойлу-Тапа
(Нухинский у., 1926 г.), Материалы Азгосмузея, Вып.
1. - Баку
25. Tallgren A., 1928: Eurasia Septentrionalis Antiqua, B. III,
Helsinki,
26. Hancar F., 1934: Kaukasus-Luristan. Zuge Kultureller
Verwandt-schaft des prahistorischen Kaukasusgebites
mit dem Alten Orient. Eurasia Septentrionalis Antiqua, b.
IX, Helsinki
T v a l s a z r i s i
100
redaqciisgan: saqarTvelos eklesia-monas-
trebi ara mxolod Cveni qveynis RirsSesaniS-
naobaa, aramed mkvlevarTaTvis mravali said-
umlos momcveli. da manam, sanam arqeologia
dagvanaxebs taZris pirvelsaxes, gvauwyebs
misi agebis TariRsa Tu aRmSeneblis vinaobas,
mecnierebi istoriul wyaroebze dayrdnobiT,
ama Tu im taZarTan dakavSirebiT, uamrav mo-
sazrebas gamoTqvamen. bunebrivia, saintere-
soa, ras fiqroben mecnierebi, adasturebs Tu
ara arqeologiuri gaTxrebis Sedegebi mkvl-
evarTa Tvalsazriss. amitom, Jurnal “onlain
arqeologias” daemata axali rubrika - T v a l
s a z r i s i. amjerad, gTavazobT istoriis mec-
nierebaTa doqtoris, saqarTvelos kulturu-
li memkvidreobis dacvis erovnuli saagentos
muzeumebisa da muzeum-nakrZalebis samsaxuris
ufrosi specialistis eka kaWaravas statias
“alaeerdis kaTedralis daTariRebisTvis”.
maS ase - rodis aigo alaverdis taZari, vin
iyo kaTedralis mSeneblobis iniciato-
ri, misi pirveli episkoposi da qtitor-
ni taZrisa, eka kaWaravas TvalsazrisiT:
T v a l s a z r i s i
101
alaverdis kaTedrali mdebareobs kaxeTSi, sof. ala-
verdTan (axmetis municipaliteti), alaznis velze,
Telavidan 20 km-is daSorebiT. alaverdis eparqiis saz-
Rvrebs Seadgenda: CrdiloeTiT da aRmosavleTiT kavka-
sionis qedi da md. stori, samxreT-aRmosavleTiT – md.
Turdo, dasavleTiT da samxreT-dasavleTiT kaxeTisa
da civ-gomboris qedebi. mTianeTidan alaverdis epar-
qiaSi gaerTanebuli iyo fSav-xevsureTi da TuSeTi.
alaverdis sakaTedro taZari qarTuli xuroTmoZ-
Rvrebis erT-erTi udidesi da umniSvnelovanesi Zeglia.
saistorio wyaroebSi alaverdis kaTedralis mSene-
alaverdis kaTedralis
daTariRebisaTvis
eka kaWarava
T v a l s a z r i s i
102
blobis Sesaxeb cnoba ar moipoveba. Tumca, taZ-
ari TviT aris dasturi imisa, rom is XI saukunis
I naxevris kuTvnilebaa. qarTul istoriografia-
Si alaverdis sakaTedro taZris mSeneblobisa da
saepiskoposo kaTedris daarsebis TariRad zoga-
dad XI s-is pirveli meoTxedi an mesamedia aRi-
arebuli. naSromis mizania saistorio wyaroe-
bis monacemebis gaTvaliswinebiT,Aalaverdis
taZris agebisa da gansrulebis TariRis dazuste-
ba, taZris mSeneblobis iniciatorisa da qtitor-
Ta, misi pirveli episkoposis vinaobis dadgena.
VII-IX saukuneTa ganmavlobaSi kaxeT-hereTis teri-
toriaze Zvelis nacvlad mravali axali Zegli igeba
da ZeglTa ganaxlebiTi Tu gafarToebiTi samuSaoe-
T v a l s a z r i s i
103
bi xorcieldeba. am periodSi uZvelessa Tu same-
klesian bazilikebs enacvleba gumbaTovani arqite-
qturis Zeglebi (gurjaanis yvelawminda, vaCnaZianis
yvelawminda, nekresi, stefanwminda xirsaSi, iyalTos
monastris mTavari eklesia, ozaanis amaRleba da sxv.).
cnoba amave periodSi alaverdis monastris teri-
toriaze warmoebuli mSeneblobis Sesaxeb arc erT
wyaros ar Semounaxavs. Cveni azriT, VIII-IX sauku-
neTa kaxeT-hereTis xuroTmoZRvruli Zeglebis qti-
torTa yuradReba arc alaverdis monasters unda
mokleboda da iq, sadac XI saukuneSi kaTedrali
aSenda da sadac ioseb alaverdelis Tanadrouli
salocavis arsebobaa savaraudo, VIII-IX saukuneebSi
axali taZari aigeboda. vfiqrobT, alaverdis mon-
astris teritoriaze arqeologiuri kvleva-Ziebis
Sedegad Cveni varaudis damadasturebeli masala
uTuod gamovlindeba. es masala ki, am periodis
alaverdis Sesaxeb werilobiTi wyaroebis ararse-
bobis pirobebSi, didad dagvexmareba alaverdis
kaTedralis istoriis rekonstruqciis saqmeSi.
X saukunis dasawyisisaTvis alaverdi kax mefeTa
(qorepiskoposTa) moqmedi salocavi monasteri unda
yofiliyo. aRniSnuls adasturebs cnoba daculi,
rogorc `matiane qarTlisaÁSi~ da vaxuSti batoniS-
vilTan ise, eredvis wm. giorgis eklesiis saamSene-
blo warweraSi. cnoba kaxTa mTavris kvirike I-isa
T v a l s a z r i s i
104
(892-918) da egris-afxazeTis mefis konstantine III-is
(893-929) hereTisaTvis koaliciur laSqrobas exeba.
XI saukunis anonimi avtoris Txzuleba ̀ matiane qar-
Tlisas~ Tanaxmad: ,,... viTar gardaÃdes welni raoden-
nime da moeSena queyana, maSin uÃmo kÂrike qorepiskop-
osman kostanti afxazTa mefesa; Cavides hereTad da
moadges cixesa veJinisasa. afxazTa mefe moadga zedaT-
kerZo, da kÂrike quemoT. da viTar miswures waRebad,
maSin adarnase patriki movida, paraskevis juarsa mi-
upyra zavis piri, mosca afxazTa mefesa ariSi, gavazni
da kÂrikes orWobi. viTar daizavnes, da Semoiqces mov-
ida kostanti, afxazTa mefe, iloca alaverds wmidis
giorgis winaSe, da Semosa xati misi oqroTa. xolo
laSqari misi umravlesi waravlina gzasa garesa da
friad pativ-sca kÂrike qorepiskoposman, da warvida
queyanad TÂsad~ [15.264]. igive faqti dasturdeba ered-
vis wm. giorgis eklesiis saamSeneblo warweraSi: `...
Ãelmwifobasa RmrTivdamyarebulisa wmidisa kon-
stantine mefisasa, romelman brZana da Cavida her-
eTs Sigan, herTa mefeÁ gaaqcia da muniT mSvidobiT
iqca, ciskrad alaverds iloca, mwuxri breZas gadahÃ-
Ta; meored kula avida, vejinisa cixe dalewa~ [9.172].
vaxuSti batoniSvili am laSqrobas 906-921 wleb-
Si mimdinare movlenaTa Soris moiazrebs. “...Sem-
dgomad moslvisa abul-kasimisa miuwoda kÂrikem
kaxTa qorikozman am mefes kostantines. aman mis-
T v a l s a z r i s i
105
rulman Semusrna cixeni hereTisani, merme dazavd-
nen kÂrike kaxTa, mefe kostantine da herTa mefe da
ukmoqceulman kostantine mefeman mosWeda oqro-
Ti xati alaverdis mTavar mowamis wmidis gior-
gisa da Seamko friad da movida afxazeTs~ [7.798].
`matiane qarTlisasa~ da vaxuStis Tanaxmad,
laSqroba unda Semdgariyo `Semdgomad mosvlisa
abul kasimisa~ anu sajTa pirveli laSqrobis Sem-
dgom (908-914 ww.). vaxuStisave cnobiT, 918 wlidan
kaxeTSi kvirike I-is memkvidre fadla II mTavrobs,
amdenad kvirike I-isa da konstantine afxazTa mefis
erToblivi laSqroba 918 welze gvian ver ganxor-
T v a l s a z r i s i
106
cieldeboda. amasTanave `matiane qarTlisas~ Tanax-
mad, kvirike-konstantines laSqroba ara mxolod
abul kasimis laSqrobis Semdgom Sedga, aramed ,,...
viTar gardaÃdes welni raodennime da moeSena qu-
eyana~ [15.264], e.i. 914 wlidan ramdenime wlis Semdgom
da danamdvilebiT 918 wlamde, anu 916-917 wlebSi.
aseTi mniSvnelovani gamarjvebis mopovebisaTvis
alaverds locva da egris-afxazeTis mefis mier
alaverdis wminda giorgis xatis oqroTi Semko-
ba, mowmobs, rom alaverdi metad mniSvnelovani Ze-
gli iyo da adasturebs faqts - X saukunis da-
sawyisisaTvis wminda giorgis saxelobis alaverdi
moqmedi, kax mefeTa Tu qorepiskoposTa salocavi
gaxldaT da savaraudod, VIII-IX saukuneebs unda mie-
kuTvnos. saeWvoa, es ceremoniali ioseb alaverdel-
is Tanadroul mcire eklesiaSi Catarebuliyo.
pirdapiri cnobebi imis Taobaze, rom taZris mSene-
blobisa da samRvdelTmTavro kaTedris daarsebis
iniciatori kvirike didi iyo, ar mogvepoveba. kvirike III
alaverdTan dakavSirebiT arsad ixsenieba (gamonakli-
sia alaverdis taZris kankelis filis qveda nawilze
SemorCenili kidurwaisruli asomTavruli warweris
xuTi grafema - ̀ .. ke qor..~. g. gagoSiZis varaudiT, am
fragmentis gagrZeleba unda iyos meore fragmentze
SemorCenili kidurwaisruli asomTavruli warweris
oTxi grafema - ~bksi~. am fragmentTa gaerTianebiT
T v a l s a z r i s i
107
warwera ikiTxeba, rogorc ~.. k(virik)e qor[e]b(is)k(opo)
si..~ [6.24]. Tumca, SesaZloa, kankeli Zveli taZrisaT-
vis, axali kaTedralis aSenebamdec damzadebuliyo.
maSin rodesac, mematiane aRniSnavs administraciul
reformas - dedaqalaqis TelavSi gadatanas, bodo-
jis sasaxlis mSeneblobas, alaverdis mSeneblobis
mouxseneblobis faqti wyaroTa simwiriT ver aixs-
neba. metad bunebrivi iqneboda misi reorganizator-
uli politikis gaTvaliswinebiT alaverdis axali
taZris mSenebloba gaeTvalsaCinoebinaT. es faqti
arsad aris dafiqsirebuli, rasac gansakuTrebu-
li mizezi unda ganapirobebdes. aRniSnulis gas-
arkvevad, gavadevnoT Tvali alaverdis mSeneblobis
Tanamedrove politikuri movlenebis ganviTarebas.
bagrat III-is zeobis xanaSi (975-1014) saqarTvelos
gaerTianebis procesi qarTul xuroTmoZRvrebaSic
aisaxa. Tanmimdevrulad igeba bediis (`aman did-
man mefeman aRaSena saydari bediisa, Seqmna saydrad
saepiskoposod, mocvala man gudayÂsa saepiskoposo,
Sewirna sofelni mravalni yovelTa ÃevTa da adg-
ilTa, ganasrula yovliTa gangebiTa, romel aravin
yofil ars sxua mefe msgavsi misi queyanisa qar-
Tlisasa da afxazeTisasa~ [15.281], nikorwmindis, bagra-
tis taZrebi, safuZveli eyreba sveticxovels, romlis
ganaxlebac, aseve bagrat mefis iniciativaa. msxvili
sasuliero centrebis daarseba, maTi lokalizaciis
T v a l s a z r i s i
108
gaTvaliswinebiT, dasturia qarTvelTa xelmwifis
Tanmimdevruli politikisa, romelic qveynis sab-
oloo gaerTianebas isaxavs miznad. mematianis gad-
mocemiT `eklesiaTa maSenebelma~ bagrat afxazTa
da qarTvelTa mefem bagratis taZris satfurebis
dros `...Semokribna maxlobelni yovelni Ãelmwifeni
da kaTalikosni, mRdelTmoZRuarni da yovelTa mon-
asterTa winamZRuarni, da yovelni didebulni zemoni
da quemoni, mamulisa da samefosa misisa myofni, da
sxuaTa yovelTa saÃelmwifoTani~ [15.281]. am epizo-
didan kargad Cans afxazTa da qarTvelTa mefisaT-
vis axali kaTedralis mSeneblobis mniSvneloba.
daaxloebiT 1010 wlisaTvis bagrat III `...da-
sua...didebulTa kacTa Svili meyvisi da gazrdi-
li TÂsi melqisedek kaTalikoz-patriaqad.~ bagrat
III-is aRzrdili umaRlesi sasuliero xelisu-
T v a l s a z r i s i
109
fali misi Tanamoazre, centralizebuli politi-
kis sruli mxardamWeri da aqtiuri gamtarebelia.
melqisedekis aRsaydrebis droisaTvis `didi
ese kaTolike samociqulo eklesia sveti-
cxoveli, romeli vaxtang gorgasals aReSe-
na, daZvelebul iyo da JamTs SlilobiT gar-
eSemo stoani da bWeni daqceul iyo...~ [15.282].
matiane qarTlisas Tanaxmad, ̀ ...aRaravin iyo mwe aR-
Senebad da arcara-vis Zal-edva aRSeneba misi (svet-
icxovlis - e.k.)~ [15.282]. es amonaridi naTelyofs,
rom am droisaTvis saqarTvelos umTavresi sakaT-
edro taZris mSeneblobisa da SemkobisaTvis qveya-
naSi araviTari materialuri resursi ar arsebobda.
aqedan gamomdinare, aRsaydrebisTanave, daaxloebiT
1010 wlisaTvis, melqisedek kaTolikosi konstanti-
nopols miemgzavreba basili imperatorTan TxovniT
T v a l s a z r i s i
110
- `raTa Seewios.~ melqisedeki `mividaAda miuTxra
yoveli SeuZlebloba qarTvelTa da saTxoveli
misi~ [15.282]. imperatorma daakmayofila qarTvel-
Ta kaTolikosis Txovna `mosca monasteri kesto-
ria, romel[sa] r<e sofeli aqus, ganZi da Sesamko-
belni eklesiaTani, xatni da juarni, da yovelive
samRvdelmTavro da samRdelo samkauli~ [15.282].
rogorc Cans, es Sewevna uSualod sveticxovelis
ganaxlebas iTvaliswinebda: melqisedek kaTolikosi
`warmovida da moiwia queyanasave TÂssa qarTlad da
sameufod qalaqad mcxeTad, da iwyo Senebad gareTi-
Ta bWiTa da gareSemoTa stoiTa moqmniTa da zedada-
burviTa, da yoveli ganasrula. da mimadla RmerTman
ganaxleba mcxeTis qalaqisaca, da Seamko didi kaTo-
like samociqulo eklesia sveti-cxoveli yovliTa
samkaulobiTa, oqroTa da vecxliTa, TualiTa da mar-
galitiTa~ [15.281]. niSandoblivia aRniSvna, rom ̀ yove-
li ganasrula da mimadla RmerTman ganaxleba mcx-
eTis qalaqisaca...~ anu saimperatoro Sewevna imdenad
mniSvnelovani iyo, rom sveticxovelis gansrulebisa
da Semkobis Semdgom melqisedek kaTolikosma mcx-
eTac ganaaxla. bizantiis saimperatoro karze kaTo-
likosis momdevno vizitebis mizani materialuri
daxmarebis miReba gaxldaT, rac aucilebeli iyo qa-
rTuli sasuliero centrebis gaZlierebisTvis, sa-
varaudoa, rom maT Soris, alaverdic moiazreboda.
T v a l s a z r i s i
111
kaTolikosis bizantiaSi pirveli vizitis dros
bagrati kaxeTisaTvis ibrZvis. daviT qorepiskoposis
gardacvalebis Semdeg bagratma tyved igdo kvirike
III. man `iwyo Zebnad kaxeTisa, da ZaliTa misiTa miuw-
domeliTa or wel warixuna yovelni cixeni kaxeTis-
ni. Seawyudia kÂrike boWormas, da dauyenna cixesa ga-
reSemo mcvelni weliwdamdi, wariRo boWormaca. da
daipyra sruliad hereTi da kaxeTi...~ [15.279]. amdenad,
bagrat III-em sami weli ibrZola kaxeT-hereTisaT-
vis da srulad daeufla mas, daaxloebiT 1011 wels.
XI s-is 10-ian wlebSi hereTi ise, rogorc kaxeTi,
gaerTianebuli qarTuli saxelmwifos Semadgenlo-
baSi Sevida [4.254]. bagratma `warmoiyvana kvirike da
daiWira TÂssa karsa zeda~ [15.279]. kvirikes samefo
`karsa zeda Wera~ anu sapatio tyveoba 1020 wlamdea
savaraudo. kvirikes gansakuTrebulad gamorCeuli
mdgomareoba (g. CubinaSvilis samarTliani dakvirve-
biT: «Характерно, что Баграт III, вместо применения к Квирике
методов устранения от власти, к которым он прибегнул в
отношении двух кларджетских правителей, или обложить данью,
как Ганджийского Эмира Падлона, - взял его к своему двору»
(18.24) Г. Н. Чубинашвили, Архитектура Кахетии, Тб.,1959, gv.
24) unda miuTiTebdes imas, rom saqarTvelos samefo
kars kvirike Zalian sWirdeba. yovelive amas Semdgom
ganviTarebuli politikuri movlenebic mowmobs.
1011 wlidan 1020 wlamde samefo karze sapa-
T v a l s a z r i s i
112
tio tyved myofi kvirike daaxloebuli unda
yofiliyo qveynis kaTolikos-patriarq melq-
isedekTan, is TviTmxilveli iqneboda sveticxov-
lis aRmSeneblobisa da ganaxlebis procesis.
kvirike giorgi I-is gamefebis Semdgom gaaTavisu-
fles. herma da kaxma didebulebma isargebles bagrat
III-is gardacvalebiT, axalgazrda mefis taxtze as-
vliT da axlad gaerTianebuli saqarTvelos gar-
Tulebuli sagareo politikuri viTarebiT. sumbat
daviTis Zis Tanaxmad: giorgi I-s `ganudga ... queyana
hereT-kaxeTisa, da RadrobiTa aznaurTaTa Sepyrobil
iqnes erisTavni~ [15.383]. asevea es ambavi gadmocemuli
`matiane qarTlisas~ CanarTSic [15. 284]. bagrat III-is
mier pativayrilma kaxma didebulebma `RadrobiT~
(daundoblad e.k.) Seipyres bagratis moxele-eri-
T v a l s a z r i s i
113
sTavebi. vaxuSti batoniSvilis Tanaxmad: `...kvirikem
daipyra kaxeTi da hereTica da iwoda mefeT kaxTa~
[7.561], ris Semdgomac ̀ maT queyaniT kualadve euflnes
maTni ufalni romelTa pirvel aqunda igi~ [15.383]. anu
kaxma didebulebma daibrunes bagratis mier CamorT-
meuli pativi da sakuTreba. vaxuStis cnobiT `aman
kvirike mefeman ufros ganamtkicna erisTavebi~, e.i.
kvirikem erTgulad namsaxurni moimadliera [7.300,301].
n. berZeniSvilis Tanaxmad, kax feodalTa Zalisxme-
viT hereT-kaxeTi danarCen saqarTvelos CamoSorda
[4.254], Tumca, Cveni azriT, es ar unda yofiliyo qar-
Tul saxelmwifos srulad mowyvetili damoukide-
beli politikuri erTeuli. miuxedavad imisa, rom
her-kaxni ajanydnen da giorgi I iZulebuli gaxda
mniSvnelovnad daeTmo poziciebi, kvirikes gaTavisu-
fleba qarTvelTa mefesTan SeTanxmebiT, garkveuli
pirobebis safuZvelze unda momxdariyo, rasac mow-
mobs SemdgomSi kvirikes qarTvel mefeebTan (gior-
gi I, bagrat IV) samxedro operaciebSi Tanamonaw-
ileoba [1.106]. am droisaTvis kaxeT-hereTi erTiani
qarTuli saxelmwifos sivrceSi unda moiazrebodes,
misi politikuri statusi garkveul valdebulebebs
unda iTvaliswinebdes da garkveuli suverenite-
tis xarisxiT centraluri xelisuflebis ZiriTadi
politikuri kursis gamtarebeli unda iyos. garda
samxedro kavSirisa, amis dasturia kaxeT-hereTis
T v a l s a z r i s i
114
saqarTvelos kaTolikos-patriarqis iuridisdiqciis
daqvemdebarebaSi yofna da sapatriarqos mier mniS-
vnelovani yma-mamulis floba kaxeT-hereTSi [16.26-27;
5.238]. sapatriarqos meSveobiT qveynis centraluri
xelisufleba agrZelebs bagrat III-is strategias
da eklesia centralizebuli politikis ganmaxor-
cielebel umTavres Zalad gvevlineba. melqisedek
kaTolikos-patriarqis xelmZRvanelobiTa da Tanmim-
devruli, gonivruli qmedebebiT mimdinareobs qveynis
T v a l s a z r i s i
115
kulturul-religiuri gaerTianeba (g. CubinaSvili
sagangebod aRniSnavs qarTlis, hereTisa da kaxeTis
kulturul erTobas da imowmebs melqisedek kaTo-
likos-patriarqis dawerils mcxeTisadmi, romlis
Tanaxmadac kaTolikosis mcxeTis sveticxovlisadmi
Sewiruli yma-mamuli kaxeT-hereTsac moicavs). rac
Seexeba sakuTriv kulturul erTobas, cxadia, igu-
lisxmeba erTiani qarTuli qristianuli kultura
da centralizaciis procesi (`yoveli saqarTvelos~
Camoyalibebas daemTxva saqarTvelos sapatriarqos
daarseba. saqarTvelos patriarqis titulaturaSi
gaCnda qarTvel mefeTa titulaturis msgavsi for-
mula - `mamamTavari aRmosavleTisa~. saqarTvelos
kaTolikos-patriarqi XI-XIII saukuneebSi erTian qa-
rTul saxelmwifoSi erTian qarTul eklesias ga-
nagebda. mis iurisdiqcias eqvemdebareboda afxazeTis
(das. saqarTvelos) kaTolikosi, marTlmadidebeli
somxuri eparqiebi `somxeTis mitropolitis~ meTau-
robiT, saqarTvelos sapatriarqos qveynis politi-
kur sazRvrebs gareT arsebuli qveynebic [10.117]).
kaxeT-hereTis valdebulebaTagan erT-erTi alaver-
dis didi sakaTedro taZris mSenebloba da saepiskoposo
kaTedris daarseba unda yofiliyo – umniSvnelovanesi,
rogorc sakuTriv kaxeTis ise, qarTuli saxelmwifo-
saTvis (alaverdisa da nekresis kaTedrebi imTaviTve
moiazreboda, rogorc sayrdeni qarTuli saxelm-
T v a l s a z r i s i
116
wifos politikur-kulturul-religiuri warmate-
bebisa hereTisa da imierkavkasiis mimarTulebiT).
ranTa da kaxTa samefoebis gaerTianebis zusti
TariRi arsebuli wyaroebidan ar Cans. sumbat da-
viTis Ze am faqts giorgi I-is taxtze asvlasa (1014
w.) da misi mefobis meSvide wels (e.i. 1021 w.) ba-
sil berZenTa mefis saqarTveloze gamolaSqrebis
movlenebs Soris moiazrebs. n. berZeniSvils ranTa
da kaxTa samefos Seqmnis TariRad XI s-is 20-iani
wlebi miaCnia (n. berZeniSvili 1930 wlis ianvriT
daTariRebul naSromSi `mcxeTis sabuTi XI sauku-
nisa~ werda:K`1011 wels bagrat III daatyveva kÂrike
da samflobelo CamoarTva. ukanaskneli kvlav dae-
patrona hereT-kaxeTs mxolod 1014 wlis Semdeg
giorgi bagratis Zis gamefebis pirvel wlebSi [5.235].
mogvianebiT, naSromSi `aRmosavleT kaxeTis warsu-
lidan (mokle politikuri cnoba),~ romelic pirve-
lad daibeWda mimoxilvelis III tomSi 1953 wels, is
wers: `XI saukunis 10-ian wlebSi hereTi iseve, ro-
gorc kaxeTi gaerTianebuli saqarTvelos feoda-
lur saxelmwifoSi Sevida (1010 w.), magram male (amave
saukunis ocian wlebSi) her-kax didebulTa erTma
jgufma isargebla saqarTvelos politikuri gar-
TulebiT da bizantiis keisris aqtiuri mxardaWeriT
hereT-kaxeTi danarCen saqarTvelos moswyvita. kax-
eTis qorikozma kvirike didma hereT-kaxeTi politi-
T v a l s a z r i s i
117
kurad gaaerTiana, administraciulad moawyo da am
axali erTeulis mefe iqmna. amiT hereT-kaxeTis poli-
tikuri Serwymis procesi dasrulda~ [4.254;12.221].
sumbat daviTis Zis cnobis gaTvaliswinebiT,
Cvenc veTanxmebiT n. berZeniSvilis mosazre-
bas [4.254]. kvirikem samefo faqtiurad Zveli is-
toriuli sazRvrebis farglebSi aRadgina.
kaxeT-hereTis gaerTianebis Semdgom kvirike didis
politika samefos gaZlierebisa da aRmSeneblobiske-
naa mimarTuli. am droisaTvis aris savaraudo ala-
verdis kaTedralis mSeneblobis dasawyisic. ala-
verdis taZris mSeneblobisaTvis saWiro iqneboda
T v a l s a z r i s i
118
mniSvnelovani finansuri resursis mobilizeba da
bunebrivia, ismis kiTxva - ra saxsrebiT Sendeba ala-
verdi? miuxedavad imisa, rom kvirike III-is mmarTvelo-
bis wlebi kaxeTis yovelmxrivi aRmavlobis perio-
dad aris aRiarebuli da misi Tanamedrove mematiane
kvirikes Sesaxeb aRniSnavs, rom `ganmdidrda kvirike
da moirWma yoveliTurT da amisaTvis ewoda didi
kvirike,~ alaverdis mSenebloba mogvianebiT unda
dawyebuliyo. kaxeTs axlad dabrunebul kvirikes,
cxadia taZris aRmSeneblobisTvis saWiro saxsrebi
ar gaaCnda, xolo alaverdis mSeneblobis dasawyisi
ki misi dabrunebidan Zalian male, daaxloebiT 1025
wlisaTvis aris savaraudo. saeWvoa, alaverdi, mx-
olod adgilobrivi finansuri resursiT agebuliyo.
alaverdis qtitorTagan, taZrisave konqis warweri-
dan CvenTvis cnobilia mxolod giorgi abaÁM- ala-
verdis konqis maSenebeli. savaraudoa, sxva adgilo-
briv didebulTa Sewevnac, maT Soris pirvel yovlisa
goderZi erisTavT-erisTavis: `+ wmidao giorgi, mex-
vaÁSne eyav winaSe RmrTisa monasa Sensa giorgi abaÁs,
diswoÂlsa goderZi erisTavT erisTavisasa, romelman
aRaSena .. konqi ese,~ Tumca es sakmarisi ar iqneboda.
aRniSnulis safuZvelze Cven vvaraudobT, alaver-
dis taZris mSeneblobis iniciativasa da materi-
alur SewevnaSi saqarTvelos pirvelma patriarqma
mniSvnelovani wvlili gaiRo da vfiqrobT, rom misi
T v a l s a z r i s i
119
momdevno vizitebi bizantiis saimperatoro karze
da maT Sedegad miRebuli materialuri daxmareba
alaverdis mSeneblobasac mniSvnelovnad Seewia. `ma-
tiane qarTlisas~ cnobiT melqisedeki daaxloebiT
1025-1026 wlebs Soris meored midis konstantinepol-
Si [15.292] (`amisa Semdgomad warvida patriaqi melqi-
sedek kostantine mefisa winaSe konstantinepoled.
Seiwynara mefeman berZenTaman kostantine{m} da mos-
ca Sesamkobelni eklesiaTa, xatni da juarni, da yove-
li samRvdelmTavro da samRdelo samkauli~ [15.290]).
es TariRi emTxveva alaverdis mSeneblobis savarau-
do dasawyiss. kaTolikosis meore vizitis epizodis
aRwerisas wyaroSi sveticxovlis Semkoba saerTod
aRar moixsenieba, mxolod aRniSnulia, rom `Sesam-
kobelni eklesiaTa, xatni da juarni, da yoveli sam-
RvdelmTavro da samRdelo samkauli~ gankuTvnilia
zogadad qarTuli eklesiebisaTvis. sveticxovelTan
dakavSirebiT mamulebis vrceli CamonaTvalia gawer-
ili, rac am Sewevnis Sedegad kaTolikosma `daudva
wmidasa amas dedaqalaqsa mcxeTas, suetsa cxovelsa.~
kaTolikosi ̀ movida queyanasa da samwysosa TÂssa da
iyida soflebi taos: zadkareki xuTiTa agara[Á]Ta, da
ZaRlis-Ãevs iyida sofeli oroTa samiTa agara[Á]Ta.
ese ornive sofelni maTiTa agara[Á]Ta TvisTa ZmaTa
ganZiTa iyida. da klarjeTs moigo sofeli erTi
sxloani. da SavSeTs moigo sofeli didi sslobani,
T v a l s a z r i s i
120
agara misi naRuarevi. da javaxeTs moigo sofeli
tonTio. da kolas moigo da daaSena sofeli didi
orotani agara[Á]Ta. da fanavars aaSena sofeli erTi
maxarovani. da sakoeTs Seipyrna da aaSenna sofeli
orni {da}: naqalaqevi da berdaZoni, da daudva wmidasa
amas dedaqalaqsa mcxeTas, suetsa cxovelsa~ [15.290].
am epizodSi sakaTalikoso kaxur-heruli mamuli
jer ar ixsenieba. savaraudoa, kaTolikosis meore
vizitis Sedegad bizantiisagan miRebuli material-
uri Sewevna alaverdisaTvisac yofiliyo gankuTvni-
li. kaTolikos-patriarqis saimperatoro karze mesa-
me vizitis dros, daaxloebiT 1027-1028 wlebisaTvis:
`warvida kaTalikoz-patriaqi melqisedek winaSe ro-
T v a l s a z r i s i
121
manoz berZenTa mefisa kostantinepoled. Seiwynara
da mosca Sesamkobelni eklesiaTani, xatni da juarni,
da yoveli samRvdelmTavro da samRdelo samkauli,
da warmovida queyanasa da samwysosave TÂssa~ [15.294].
zemoaRniSnulis safuZvelze, safiqrebelia, rom
kaTolikos-patriarqis pirvelma vizitma ganapiro-
ba ganaxleba da Semkoba mcxeTisa da sveticxovlis
taZris. momdevno vizitebis Sedegad patriarqma svet-
icxovels SeZenili mamulebi uboZa da miiRo mate-
rialuri Sewevna sxva qarTuli eklesiebisaTvis, maT
Soris alaverdis taZris SenebisTvis. aRsaniSnavia
aseve, rom kaTolikosis bizantiaSi mesamed gamgza-
vrebam qarTls Sewirul mamuls (`Semdgomad amisa
wmidaman meufeman kaTalikos-patriaqman melqisedek
moigo qarTls: monasteri palavra oTxiTa sofl-
iTa; da cuqiTi SesavliTa misiTa; yincvisi Sesav-
liTa misiTa; da Sindebis naxevari; kurbiTs saazn-
auro kargi sofeli erTi; CoCeTs ubani erTi, miwa
da venaÃi sasefeo; zeganTa sofeli erTi Sidari~
[15.296]) garda sveticxovlisaTvis daudvia: `kaxeTs
axatans ubani erTi da nosorna sofeli erTi; da
hereTs monasteri didiTa ZaliTa {da} lagodeÃi
da hereTsve katexisa eklesia SesavliTa misiTa;
da kaks vaWari aTormeti; da ziari sofeli didi.~
amasTanave, melqisedekma `yovelni sofelni,
romelni kaTolike eklesiisani arian, aaSenna da
T v a l s a z r i s i
122
dadgna yvelgan saxlni da aago eklesiani ricxÂT
yovelnive~ [15.296]. cxadia, kaTolikosma esec bi-
zantiidan miRebuli daxmarebiT ganaxorciela.
kaTolikos-patriarqs samcxeTo sakuTreba - `ese
yoveli soflebi, romeli man moigo. da romelni
sofelni Zuelad hqondes wmidas[a] suetsa cxovel-
sa da kaTolike eklesiasa, da sxua Sesavalni rac
iyvnes~ bagrats moaxsena da Seuvaloba gamoiTxo-
va. bagratmac `misca simtkice Seuvalobisa~ [15.296].
alaverdis taZris xuroTmoZRvrebaSi qarTluri
gavlenis arseboba jer kidev g. CubinaSvilma aRniSna
[17.433-434]. Cvenc veTanxmebiT mosazrebas, rom alaver-
dis taZris mSeneblobisa da Semkobis aqtiuri Tana-
monawile `qarTluri skola~ gaxlavT. savaraudoa,
rom mcxeTasa da mis SemogarenSi arsebuli saxelosno
(Tu saxelosnoebi) saqarTvelos sapatriarqos eqvem-
debareboda (6.28). SesaZloa, es saxelosno melqisedek
kaTolikosis gankargulebiT daarsda da eklesia-mon-
asterTaTvis materialuri saxsrebis mosapoveblad
gamiznuli bizantiuri vizitebis Sedegi gaxldaT.
Cveni mosazrebis dasabuTebisTvis aseve mniS-
vnelovania alaverdis aRmosavleT fasadze, jvris
marjvniv arsebuli Zlier dazianebuli warwera
(daaxl. 1033-1049 wlebi), romelSic, Cveni azriT, ix-
senieba kaTalikosi iovane, igive iovane oqropiri.
moxsenieba kaTolikos-patriarqisa, romelmac `mra-
T v a l s a z r i s i
123
valni eklesianni aRaSenna da gana[a]xlna~A[15.296]
da samcxeTo sakuTrebaSi arsebuli saeklesio yma-
mamulis Seuvaloba gamoiTxova, rogorc bagrat, ise
gagik-kvirike kaxTa mefisagan, pirdapir miuTiTebs
mis CarTulobaze alaverdis taZris agebis procesSi,
anu taZris mSeneblobis didi nawili gansrulebulia
swored misi zeobis periodSi. aRniSnuli kidev erTi
dasturia saqarTvelos sapatriarqos monawileobisa
alaverdis kaTedralis agebaSi. Cveni azriT, saqarT-
velos kaTolikos-patriarqi melisedeki, araTu monaw-
ileobda alaverdis mSeneblobis procesSi, aramed am
aRmSeneblobis erT-erTi mTavari iniciatori da mate-
T v a l s a z r i s i
124
rialuri mxardamWeri gaxldaT, xolo iovane oqropi-
ri misi saqmis Rirseul gamgrZeleblad gvevlineba.
amdenad, zemoTqmulis safuZvelze alaverdis taZ-
ris mSeneblobis dasawyisi unda vivaraudoT daaxl.
1025 wlisaTvis, rodesac ranTa da kaxTa mefe kvirike
III didia, xolo saqarTvelos kaTolikos-patriar-
qi - melqisedeki. taZris mSeneblobis iniciatori
qarTuli saxelmwifos uzenaesi saero da sasuli-
ero xelisuflebaa, umTavresi ganmaxorcielebeli
- saqarTvelos sapatriarqo. alaverdis kaTedra-
lis mSeneblobis gagrZeleba Semadgeneli nawilia
bagrat III-is politikuri kursisa, romelic qarT-
velTa mefis xeldebul teritoriaze sasuliero
centrebis daarseba-ganaxlebis saSualebiT qvey-
nis politikur da kulturul-religiur erTiano-
bas moiazrebs. saqarTvelos sapatriarqo kaxeTis
xelisuflebasTan TanamSromlobiT hereTisa da
imierkavkasiis kulturul-religiur SemoerTe-
ba-SemomtkicebisaTvis iRvwis da qveynis politi-
kur erTianobas myar ideologiur safuZvels uqm-
nis. SesaZloa, amitomac saistorio mexsierebaSi
alaverdis taZris mSeneblobisa da saepiskoposos
daarsebis faqti kvirike III didTan ar asocirdeba.
alaverdis taZris daTariRebisa da kaTedris
pirveli mRvdelTmTavris – alaverdeli episkoposis
vinaobis dadgenisTvis fasdaudebelia alaverdis wm.
T v a l s a z r i s i
125
giorgis eklesiis aRmosavleTsa da samxreT fasade-
bze Sesrulebuli taZris Tanadrouli, istoriuli
xasiaTis sami warwera. am TvalsazrisiT CvenTvis
sainteresoa zemoaRniSnul warwerebSi moxseniebu-
li istoriuli pirebi, romelTa moRvaweobac ZiriTa-
dad kaxTa mefis - gagik-kvirikes zeobis periods
emTxveva. eseni arian: giorgi abai, goderZi erisTavT-
erisTavi da kaTolikos-patriarqi iovane oqropiri.
giorgi CubinaSvilis [17.404] cnobiT, pavle ingoroy-
vas 1946 wlis 25 dekembers alaverdis taZris da-
TariRebis Sesaxeb saintereso moxseneba waukiTxavs.
ingoroyvas daTariRebac alaverdis warweraTa mona-
cemebze iyo dafuZnebuli. p. ingoroyvas aRmosavleT
fasadis pirveli warweris garda warmoudgenia sxva
ori warweris miseuli interpretacia, rac g. Cubi-
naSvilisaTvis miuRebeli aRmoCnda. Znelia mtkiceba,
magram metad savaraudoa, es ori warwera T. barna-
velis naSromSi ganxiluli warwerebi yofiliyo. im
droisaTvis warwerebi naklebad dazianebuli da Se-
darebiT advilad wasakiTxi iqneboda. mkvlevaris ar-
gumentacia g. CubinaSvilis gadmocemiT, dafuZnebuli
iyo alaverdis warwerebSi moxseniebuli istoriuli
pirebis identifikaciaze. g. CubinaSvilis informaci-
iT pavle ingoroyva yuradRebas amaxvilebs goderZi
erisTavis pirovnebaze. g. CubinaSvili ironiulad
moixseniebs p. ingoroyvas mier goderZis, rogorc
T v a l s a z r i s i
126
politikuri moRvawis mniSvnelobis gazviadebul
Sefasebas («Для даты построения Алавердского кафедрала
и деятельности эристава эриставов Годердзи, он набросал
красочную картину истории с освещением выдающегося
значения в политической жизни Кахетии Годердзи, рисуя его
фактическим правителем страны по смерти Квирике Великого
в 1033 году, при его племяннике Гагике-Квирике» [17.404]).
samwuxarod g. CubinaSvili mxolod fragmentulad
axsenebs p. ingoroyvaseul gaSifvras («...он (pavle
ingoroyva – e.k.) привлек ещё две надписи ... предлагая
определенное восстановление чтения, которое принять не
T v a l s a z r i s i
127
представляется возможным (с восстановлением имен царя
и его сестры)» [17.404]) warwerisa marcxena fasadze.
misi TqmiT, am warweraSi, ingoroyva hipoTeturad
aRadgens aRsarTan I-is saxels (miseuli wakiTx-
viT - aRsarTlani). erT-erT warweraSi (mkvlevari
isev ar azustebs romels gulisxmobs) p. ingoroyvas
amoukiTxavs mefisa da mefis dis saxeli. samwuxarod,
ar Cans romel mefezea aq saubari, aRsarTanze Tu
romelime sxva monarqze. samxreTis fasadis warweris
meoTxe striqonSi marTlac ikiTxeba ~- rTlan fsa...~.
sainteresoa, rom p. ingoroyvas taZris mSene-
blobis dasawyisad kvirike didis (1020-1025 wlebi)
mefobis periodi miaCnia, xolo rodesac aRadgina
samxreTis fasadis warweraSi mefe aRsarTanis sax-
eli, taZris gansrulebis TariRad 1065 w. daadgi-
na, anu gansrulebula Turq-selCukebis Semosevamde
(«... Из гипотетического восстановления в надписи на южном
фасаде имени царя Агсартана (в его чтении Агсартлана)
(pavle ingoroyva – e.k.) высказал предположение, что
храм окончен до появления в Грузии в 1065 году сельджуков,
при которых Агсартан принял ислам и следовательно, не
мог построить христианский храм. А начало де отнес за 20-
25 лет в царствование ещё Квирике III Великого» [17.404]).
alaverdis wm. giorgis eklesiis warweraTagan
ori - alaverdis taZris aRmosavleT, xolo erTi -
samxreT fasadzea. amaTgan pirveli (romelic Sedar-
T v a l s a z r i s i
128
ebiT ukeT ikiTxeba) daculia aRmosavleT fasadze
jvris gamosaxulebis qvemoT. es aris asomTavruliT
Sesrulebuli orstriqoniani warwera (warweris aR-
momCeni g. CubinaSvili, warweris mdebareobis adgils
Semdegnairad aRwerda: «Восточный фасад облицован весь
квадрами желтоватого ширими крупного размера правильными
рядами. А в обеих нишах части сводов, видимо, сложены из
плотного, не ноздреватой породы, белого камня. Из такого же
материала и ряд кладки под крестом, где вырезана надпись.
Позднее верх фронтона и боковых частей починен кирпичом
и весь фасад оштукатурен и побелен. Но ныне в значительных
частях штукатурка слезла и открылся настоящий древний вид
фасада. Он разбит на пять арок из центра; ... Вверху центральной
арки имеется сравнительно небольшой рельефный крест, под
которым идет ряд кладки с надписью крупными заглавными
буквами в две строки, частью закрытые штукатуркой.» [17.389].
warweris ak. SaniZiseuli gaSifvris Sedegad miRe-
bulia Semdegi istoriuli Sinaarsis teqsti (warwer-
is wakiTxvaSi g. CubinaSvils ak. SaniZe daexmara, Tum-
ca man Tavi Seikava meore striqonis Sua nawilis
wakiTxvisgan [17.389]: `+ wmidao giorgi, mexvaÁSne eyav
winaSe RmrTisa monasa Sensa giorgi abaÁs, diswoÂl-
sa goderZi erisTavT erisTavisasa, romelman aRaSena
.. konqi ese.~ amave warweras detalurad ganixilavs
T. barnaveli. barnavelic aRniSnavs, rom dazianebis
gamo metad Znelia misi zogierTi nawilis amokiTxva
T v a l s a z r i s i
129
da SesworebaTa safuZvelze gvTavazobs warweris
garkveulwilad saxecvlil interpretacias: `q. wmi-
dao giorgi mwe-mfarvel eyav winaSe RmrTisa mo-
nasa Sensa giorgi arqiepiskopozs, woÂlsa goderZi
erisTavT-erisTavisasa, romelman aRaSen-ganamSvena
konqi ese, amin.~ warweraze dakvirvebis safuZvelze,
vfiqrobT, rom ak. SaniZiseuli wakiTxva ufro zusti
unda iyos da metad Seesabamebodes realur viTarebas.
Cveni azriT, ikiTxebaAab<Ás – da ara arqiepiskoposi.
Cvens xelT amJamad arsebuli dokumenturi wy-
aroebis safuZvelze danamdvilebiT SeiZleba iTqvas,
rom XI saukunis I naxevarSi moRvawe alaverdeli
mRvdelTmTavris arqiepiskoposad moxsenieba gamor-
icxulia. alaverdeli episkoposi mTavarepiskoposis
rangSi mxolod XIII saukunidan ixsenieba (`daweri-
li mRvimis krebulisa basili alaverdelisadmi~: `...
yovelTa wmidaTa SuamdgomlobiTa da TavsdebobiTa
dagiwereT dawerili ese Tq(uÀ)n, basili alaverdel
mT(a)v(a)rebiskopossa, C(uÀ)n, mRÂmes damkÂdrebulTa
yovelTa krebulTa, erTsulobiTa ZmaTa, didTa da
mcireTa yovelTave, erTmanerTisa gamozraxviTa da
nebismyofelobiTa...~ [16.190-191]. aq SesaZlebelia ar-
gumentad wyaroTa deficitis moSvelieba, magram arc
erT Cvenamde moRweul XI-XIII saukuneebis dokumentSi
cnobili alaverdeli mRvdelTmTavrebi - basil ala-
verdelamde, mTavarepiskoposis rangSi ar moixseniebi-
T v a l s a z r i s i
130
an. yovel SemTxvevaSi, danamdvilebiT SeiZleba iTqvas,
rom XI saukunis pirveli alaverdeli mRvdelTmTa-
vari mTavarepiskoposis tituls ar flobda [16.190].
g. CubinaSvilis dakvirvebiT, warwera Sesrulebu-
lia aRmosavleT fasadis gansrulebis Semdgom. Cve-
ni azriT, warwera unda mivakuTvnoT periods, rode-
sac taZris mSenebloba dasasruls uaxlovdeba da
sabolood gansrulebuli ar aris. amas gvafiqre-
binebs giorgis mxolod ambad (abaÁ) – monastris
winamZRvrad moxsenieba, maSin rodesac metad sa-
varaudoa, taZris gansrulebis Semdgom giorgis ala-
verdel episkoposad saxeldeba. g. CubinaSvili taZ-
ris daTariRebis sakiTxis ganxilvisas, amba giorgis
goderZisTan dakavSirebiT xsenebisas, aRniSnavs:
«Эристав эриставов Годердзи, племянник которого авва Георгий,
очевидно настоятель, или епископ Алавердский, является
строителем собора, жил действительно в первой половине века.
Но как естественно упоминание около 1040 и в 1046 гг. другого
его племянника Джеди, эристава Штори и Мадчи, не является
ограничивающим этими годами ни деятельности, ни самих
упомянутых хроникой лиц, ни тем более того его племянника,
который строил Алаверди.»; aseve: «...упоминание Годердзи
giorgis miiCnevs (авва Георгий, очевидно настоятель, или
епископ Алавердский, является строителем собора),” maSin
rodesac warweraSi giorgi garkveviT mxolod taZris
T v a l s a z r i s i
131
konqis maSeneblad ixsenieba. misive mosazrebiT, amba
giorgis taZris mSenebloba episkoposad aRsaydrebis
Semdgom unda daewyo (...стал алавердским епископом и мог
приступить к строительству), rasac aseve ver daveTanxmebiT.
g. CubinaSvilis mier taZris konqis aRmSene-
blad giorgi abaÁs moxsenieba miuTiTebs, rom is
taZris mSeneblobis Tanamedrovea. Cveni varaudiT,
igive piri - amba giorgi unda ixseniebodes xir-
sis wm. stefanes eklesiis taZris gare kedel-
ze, samxreTis fasadze, reliefuri jvris marjvena
mklavze amokveTil erT-erT asomTavrul warwera-
Si. T. barnavelis SeniSvniT, warwera Zlieraa da-
zianebuli, magram gadarCenili fragmentebiT Sesa-
Zlebelia teqstis Semdegi saxiT aRdgena: `qriste,
adide glaxaki giorgi mTavarepiskopozi~ [2. 149-150].
T v a l s a z r i s i
132
SesaZlebelia xirsis wm. stefanes taZris am warw-
eraSi moxseniebuli giorgisa da alaverdis winamZR-
var giorgis gaigiveba, giorgisa, romelic am warweris
Sesrulebis droisaTvis ukve episkoposis rangSia.
iq sadac T. barnaveli aRadgens sityva mTavarepis-
kopozs, warweris Zlier dazianebis gamo gaSifvrac
metad hipoTeturia, vinaidan T. barnavelis mier sa-
varaudod amokiTxuli [T]-sa da [r]-s qveda nawili
imdenadaa dazianebuli, rom ar ikiTxeba da Znelia
mtkiceba, rom es dazustebiT `T~ da `r~ grafemebia.
rac Seexeba amave fragmentis mesame grafemas, mis si-
zusteSi TviT mkvlevars epareba eWvi da kiTxvis ni-
Sans usvams ([p](?)). fragmentis bolo nawili - `z<i~
- Cveni azriT, SesaZloa daboloeba iyos sityva epis-
kopozisa. amdenad, am fragmentis mTavarepiskoposad
amokiTxva metad saeWvoa. xolo im SemTxvevaSi, Tu
Cveni mosazreba marTebulia (anu - es piri SesaZloa
alaverdeli mRvdelmTavari iyos), rogorc ukve
aRvniSneT, alaverdels Cvenamde moRweuli wyaroe-
biT XIII s-mde mTavarepiskoposis rangSi ver vxvdeb-
iT, rac TavisTavad gamoricxavs sityvis am fragmen-
tis mTavarepiskoposad aRqmas. saistorio wyaroTa
monacemebis gaTvaliswinebiT imis miuxedavad, rom
fragmentis pirveli nawilis gaSifvra praqtikulad
SeuZlebelia, aq metad savaraudoa iyos `ebiskop-
ozi~. amasTanave warweraSi arsebuli sityva `glaxa-
T v a l s a z r i s i
133
ki~ moxseniebuli piris sasuliero statuss gulisx-
mobs (mag. aseve ixseniebs Tavs ioane samTavneli).
warweraSi moxseniebul giorgis alaverdel epis-
koposad moazrebis safuZveli, amave jvris marcx-
ena mklavze ganTavsebuli orstriqoniani warw-
eraa, romlis teqstic T. barnavelis Tanaxmad
amgvarad ikiTxeba: `qriste, adide gagikÁ mefe.~ es
gagik mefe ranTa da kaxTa mefe gagiki unda iyos.
T.barnavelic samarTlianad aigivebs am gagiks
im dros moRvawe gagik kaxTa mefesTan. kaxTa me-
fisa da alaverdeli mRvdelTmTavaris Tanad-
roul warwerebSi moxsenieba sruliad bunebrivia.
vfiqrob, zemoTqmulis safuZvelze SesaZlebelia
alaverdis pirvel mRvdelTmTavrad amave monastris
winamZRvari (abaÁ – abba – amba) da erT-erTi qtitori
alaverdis taZris konqis maSenebeli goderZi eri-
sTavT-erisTavis diswuli giorgi abaÁ CavTvaloT.
giorgi abaÁ – TavisTavad cxadia, Rirseuli kan-
didaturaa axlad daarsebuli alaverdis saepiskop-
oso kaTedris mRvdelTmTavrobisTvis. saeWvoa, rom
erisTavT-erisTavis diswulis nacvlad, romelic
aq ukve moRvaweobs da erT-erTi mTavari qtitoria
(is xandazmulic ar unda iyos - goderZi erisTavT
erisTavis diswulia) sxva piri daedginaT episkop-
osad. is monastris winamZRvaria da episkoposis
rangSic iqneboda ayvanili. sawinamZRvro da saepis-
T v a l s a z r i s i
134
koposo xarisxis SeTavsebis tradiciac (amba ala-
verdeli episkoposi) misgan unda momdinareobdes.
alaverdis taZris daTariRebis dazustebisa da
misi pirveli mRvdelTmTavaris identificirebisaT-
vis mniSvnelovania
turisa da maWis eri-
sTavT-erisTavTan -
goderZisTan dakav-
SirebiT arsebuli
cnobebis gaTval-
iswineba. goderZis
pirovnebiT, rogorc
aRvniSneT, jer
kidev p. ingoroyva
dainteresda. g. Cu-
binaSvilis skepsisi,
rogorc p. ingoroy-
vas mosazrebasTan
[17.404] ise, taZris daTariRebisas sakuTriv goder-
Zis Sesaxeb arsebuli informaciis mniSvnelobasTan
dakavSirebiT, marTebulad ar migvaCnia. miT umetes,
rodesac is, Tavad aRniSnavs warweris mniSvnelo-
bas, romelic asoTa moyvanilobidan da mdebareo-
bidan gamomdinare saamSenebloa («... она (надпись
- Э. К.) производила впечатление строительной надписи по
начертанию букв, по месту расположения и отчасти даже по
T v a l s a z r i s i
135
обрывкам текста, что и оправдалось… ...Правда, прочтение
надписи не оправдало надежды найти в ней непосредственно
дату построения; но все таки она содержит упоминание одного
исторического лица, которое мы, кажется можем считать
известным по хронике «Матиане Картлисай» деятелем;
Во всяком случае только относительная хронологическая
близость к упоминаемому Годердзи того определения
памятника, которое получено в результате его художественного
анализа (перелом Х и ХI вв.), призывает к осторожности при
отыскивании нужных рамок среди зтих данных…» [17.403].
rogorc aRiniSna,Dalaverdis aRmosavleT fasadis
umTavres warweraSi alaverdis monastris winamZRvari
giorgi goderZi erisTavT-erisTavis diswulad ixse-
nieba. rogorc Cans, goderZi imdenad mniSvnelovani
figuraa kaxeT-hereTis samefoSi, rom warweraSi taZ-
ris konqis maSenebeli monastris winamZRvari sagange-
bod aRniSnavs, misi erisTavis diswulobas. SesaZloa,
moxseniebas statusis garda, CvenTvis ucnobi sxva
mizezic ganapirobebdes. miuxedavad imisa, rom ala-
verdis taZris SemorCenil warwerebSi taZris mSene-
blobaSi goderZis wvlili ar fiqsirdeba, dasaS-
vebia goderZis qtitorobac (gavixsenoT mis mier
Sio-mRvimis monastrisaTvis gaRebuli Sewiruloba).
goderZi erisTavT-erisTavis Sesaxeb qar-
Tul dokumentursa da naratiul wyaroeb-
Si ramdenime mniSvnelovani cnobaa daculi.
T v a l s a z r i s i
136
giorgi III-is 1170 wlis Sio-mRvimis Seuvalo-
bis ganaxlebis sigelSi goderZi Sio-mRvi-
mis monastris erT-erT Semwirvelad ixsenieba.
mRvimis monastris mamulebis CamonaTvalSi dasax-
elebulia: ,,...ivanwmidaÁ, Zueladve goderZisa Semow-
iruli: daoTi, kuirike kaxTAmefisagan Semowiru-
li, alaWini, xaxuilagisgan Semowiruli...~ [16.67-68].
Sio-mRvimis monastrisaTvis es Sewirulo-
ba XI saukunis 30-40-ian wlebs Soris unda
iyos gacemuli, am droisaTvis mRvimis monas-
teri kax mefeTa patronobas aRiarebs [8.111-112].
goderZis Sesaxeb momdevno cnoba moipoveba ̀ matiane
qarTlisaSi~. aq daculi informaciis Tanaxmad, 40-ini
wlebis dasawyisSi bagrat IV-m kaxeTSi, miqel-gabri-
elis mTasTan (amJamindeli adgilmdebareoba ucnobia)
daamarcxa kaxeTis laSqari, pankisisa da xornabujis
erisTavebTan erTad tyved Caigdo `...jedi, diswuli
goderZisa, Storis erisTavi da maWelisa..~ [15.298] am
cnobasTan dakavSirebiT ix. [11.107-108]; (es adgili qa-
rTlis cxovrebis anaseul nusxaSi asea: ,,gailaSqra
afxazTa mefeman kaxeTs, Seeba da SeuÃda mTasa zeda
miqel-gabrielTasa, da wyobasa Sina Seipyrna ste-
fanoz varjanis Ze, pankisisa erisTavi, da vaje, siZe
gurgeni berisa, xuarnabuCis erisTavi, da jedi diswu-
li goderZisa, turis erisTavi da mWelisa.~ gv. 185).
goderZis, ukve rogorc erisTavT-erisTavs vxvdeb-
T v a l s a z r i s i
137
iT daaxloebiT 1046 wlisaTvis ganviTarebul mov-
lenebTan dakavSirebiT. `matiane qarTlisas~ cno-
biT, ,,...isnis velsa movides kaxTa mefe gagik da
erisTavT-erisTavi goderZi, da yovelni didebulni
kaxeTisani darbazobad bagrat mefisa winaSe da mS-
T v a l s a z r i s i
138
vidobisa Zebnad. maSin ganvida bagrat mefe velsa
isnisasa, moiyvanna kaxni da iTayvanna, misca mSÂdoba
da ganutevna. da iyo sixaruli da mSÂdoba da saura-
vi dRiTi-dRe Sematebisa~ [15.300]. niSandoblivia, rom
mSvidobis saZebnad bagratTan wveul kaxTa Soris
mefis Semdgom ixsenieba erisTavT-erisTavi goder-
Zi da Semdgom `yovelni~ anu danarCeni didebulni.
XI saukunis qarTuli feodaluri sazogadoebis
ierarqiaSi erisTavT-erisTavi mefis Semdgom pirve-
li piria (qarTuli feodaluri sazogadoebis gaba-
tonebuli klasis ierarqiuli sqema amgvaria: mefe,
erisTavT-erisTavi, erisTavi, aznauri memamule, azn-
auri mosakargave. es kargad aris asaxuli giorgi
II-is 1072 wlis sigelSi [14.139.1] erisTavT-erisTavs
`Zegli erisTavTas~ mixedviT hqonda `mTavroba yov-
elTa didebulTa da aznaurTa, romelni mkvidrn ari-
an~ mis samflobeloSi. vaxuStis Tanaxmad, `ese eri-
sTavni daidginebodnen mTavarni da warCinebulni,~
`mTavrisa jer iyo, raTa aqundes Camomavloba da gvari
igi da amis mimarT cixe-qalaqi, simagre da xeobani.
da Tvinier amisa ara isaxeleboda mTavrad.~ [7.14]).
unda vifiqroT, rom goderZi erisTavT-eri-
sTavi yvela am moTxovnas akmayofilebda. rogorc
Cans, am droisaTvis goderZi, kaxeTis samefoSi me-
fis Semdeg pirveli piria. goderZi kvirike di-
T v a l s a z r i s i
139
dis memkvidris – gagikis Tanamedrovea. misi aR-
zeveba gagikis zeobis periodSia savaraudo – XI
s-is 40-iani wlebisaTvis is jer kidev erisTavad,
xolo 1046 wlisaTvis erisTavT-erisTavad ixsenieba.
goderZi erisTavT-erisTavi kaxur uaRres-
ad warCinebul da Zvel sagvareulos unda ekuT-
vnodes («само имя Годердзи могло быть, как часто
в феодальных семьях, родовым и повторяться через
поколение, на что есть основание даже в хронике.» [17.403].
savaraudoa, rom is materialuradac uzrunve-
lyofili gaxldaT. Tavad goderZi, an misi uSualo wi-
napari kvirike didis erTguli da namsaxuri erisTavi
unda yofiliyo. sagulisxmoa `matiane qarTlisas~
cnoba, rom kvirikes gamefebis Semdgom `maT queyaniT
kualadve euflnes maTni ufalni romelTa pirvel
aqunda igi~ [15.383] da ̀ aman kvirike mefeman ufros ga-
namtkicna erisTavebi~. [7.300, 301]. SesaZloa, goderZis
(an mis winapars) kvirikes gamefebaSi mniSvnelovani
wvlili miuZRodes, xolo kvirikes gamefebis Semdgom,
Tavisi samemkvidreo daebrunebinos da sxvac mieRos.
vaxuSti batoniSvilis Tanaxmad,Kkvirike didis
dros turisa da maWis saerisTavoebs Tav-TavianTi
erisTavebi unda hyoloda. is kaxeT-hereTs daarse-
bul Svid saerisTavos erTmaneTisgan damoukideb-
el erTeulad asaxelebs. hereTs daarsebul saeri-
T v a l s a z r i s i
140
sTavoTagan amjerad CvenTvis sainteresoa mesame da
meoTxe – maWisa da turis (Storis) saerisTavoebi.
vaxuStiseuli monacemebis Tanaxmad, maWisa da tu-
ris saerisTavoebis sazRvrebi amgvaria: ,,maWis wyl-
is queiTi da alaznis aRmosavleTi SakixiTurT da
xunzaxiTurT~ da `Storis Ãevidam maWis wylamde
alaznis aRmosavleTi didoeTiTurT, romel ars aw
gaRma-mÃari~ [7.561]. swored es teritoria unda Sead-
gendes goderZi erisTavT-erisTavis samflobelos.
am saerisTavoTa gaerTianeba gagikis zeobis pe-
riodSia savaraudo da safiqrebelia, rom goder-
Zis aRzevebasTan aris dakavSirebuli. misi turisa
da maWis heruli saerisTavoebis erisTavad dad-
gena cxadia, goderZis gansakuTrebul damsax-
urebas unda miuTiTebdes. ranTa da kaxTa same-
foSi is meore piria. am Amosazrebas amyarebs is
faqtic, rom kax mefe-mTavarTa umTavresi sasuli-
ero centris - alaverdis monastris winamZRvari
gaxlavT misi diswuli – giorgi abaÁ, romelic am
warweraSi swored goderZis diswulad ixsenie-
ba, rac metad aTvalsaCinoebs goderZis statuss.
`matiane qarTlisaSi~ arsebobs cnoba goderZis va-
Jis – guaramis Sesaxeb: ̀ da viTar amas Sina gardaÃdes
dReni zafxulisani, da kualad iwyo liparit maTve
ficxelTa sauravTa. da gamoityuvna anisiT dedofli-
T v a l s a z r i s i
141
sagan abuseri, erisTavi artanujisa, da xixaTa da cixis-
juarisa da awyueris cixis patroni, da ivane erisTavi,
ivane dadiani da guaram goderZis Ze, beWis cixisa pa-
troni, - Seipyrna igini anisis karsa. da daagdo tfili-
si mefeman, da gavida javaxeTs~ [15.300]. amdenad, CvenT-
vis cnobilia goderZis vaJi ̀ guaram goderZis Ze, beWis
cixisa patroni~ da misi ori diswuli, romelTagan
erTi sasuliero piri – alaverdis monastris winamZ-
T v a l s a z r i s i
142
Rvari amba giorgia da meore _ jedi, romelic saero
piria da bagrat IV-is mowinaaRmdege kaxTa banakSia.
CvenTvis aseve sayuradReboa aRmosavleT fasa-
dze, jvris marjvniv, didi warweris odnav zemoT ar-
sebuli meore, mcire warwera. T.barnavelis azriT,
qva romelzec Sesrulebulia warwera gamofitu-
lia da daSlili, amitom asoebis umetesi nawili
Zlivs irCeva. Zlier dazianebul warweras mkvlevari
Semdegi saxiT aRadgens: `qriste, Seiwyale [io]vane
[mRvdelm]Ta[vari], amin.~ vin SeiZleba iyos es giorgi
winamZRvrisa (abaÁs) da goderZi erisTavT-erisTavis
Tanamedrove [io]vane [mRvdelm]Ta[vari]? iq sadac T.
barnaveli warweraSi SemorCenil or grafemas ~–
Ta –~ aRadgens, rogorc mRvdelTmTavars, mRvdelT-
mTavaris nacvlad, xom ar unda iyos ~kaTolikosi~?
(mosazrebis gadasamowmeblad konsultaciisaTvis
mivmarTe b-n giorgi oTxmezurs. misi azriT, Cveneu-
li wakiTxva savsebiT dasaSvebia - e.k.), anu - xom
ar unda igulisxmebodes kaTolikosi iovane, igive
iovane oqropiri (daaxl. 1033-1049), romelic swored
giorgi abaÁsa da goderZi erisTavT-erisTavis Taname-
drovea? `da gardaicvalaDwmida ese, (melqisedek
kaTolikos-patriarqi - e. k.) da aw warumarTen Rmer-
Tman oqropirs, melqisedekisgan Svilad gazrdilsa;
dajda kaTalikos-patriaqad oqropiri...~ (CanarTi-
eqscerpti mcxeTis XI saukunis sabuTidan [15.296]).
T v a l s a z r i s i
143
`matiane qarTlisaÁs~ Tanaxmad, iovane oqropirma
melqisedekis msgavsad `...mravalni Sematna didsa
kaTolike samociqulo eklesiasa. da aRaSena dasav-
lis kuTxs samxriT ekvderi, qviTa wmidiTa da TeT-
rad Suenierad gamoqandakebuliTa, yovlad wmidisa
da kaTolike eklesiisa...~ (CanarTi-eqscerpti mcxeTis
XI saukunis sabuTidan [15.296]). sveticxovels garda
`...wmidaman aman kaTalikos-patriaqman oqropir{ma}
mravalni eklesianni aRaSenna da gana[a]xlna~ (Canar-
Ti-eqscerpti mcxeTis XI saukunis sabuTidan [15.296]).
niSandoblivia, rom is samcxeTo sakuTrebaSi arse-
bul saeklesio yma-mamulis Seuvalobas gamoiTxovs
da iRebs, rogorc bagrat mefis, ise gagik-kvirike
kaxTa mefisagan: `da sxua Sesavalni rac iyvnes
moaÃsena bagrat kurapalatsa da kÂrike (unda iyos
gagik-e. k.) kaxT mefesa, diswulsa kÂrike mefisasa, da
Sevalad gauÃadnes, da misca simtkice Seuvalobisa.~
melqisedek kaTolikosis dawerilis ganxil-
visas n. berZeniSvili, sagangebod amaxvilebs yu-
radRebas iovane kaTolikosis identifikaciis
sakiTxze [4.247-249]. naSromSi, argumentirebuli
msjelobis Sedegad, gamotanilia araerTi metad
mniSvnelovani daskvna. melqisedek kaTolikosis
dawerili oqropirma daamtkica melqisedekis gar-
dacvalebis Semdeg misi mwirvelis, ioanes TxovniT.
iovane kaTolikosi aseve moxsenebulia 1033
T v a l s a z r i s i
144
wels gadaweril mestiis saxarebis anderZSi [3.93-94].
garda amisa, n. berZeniSvili imowmebs iovane qa-
r T lis kaTolikosis fokas eklesiis (javax-
eTi, XI s-is I naxevari) samxreTis karis ze-
moT Sesrulebul warweraSi iovane oqropirad
moxseniebis faqts. warwera amotvifrulia moCuqurTme-
buli jvris marjvniv lamazi, msxvili asomTavruliT:
`qr(ist)e, Z(e)o da s(i)ty(ova)o R(mr) T(i)s(a)o,
ad(id)e Á//ov(a)ne oqr//op(i)ri q(a)rTl(i)//sa kaTalikoz//i
orTav//e S(i)na cx(ov)r//eb(a)Ta. amin.~
amave jvaris marcxniv, wina warweris gasw v riv, ase-
Tive asoebiT Sesrulebulia bagrat (IV) kurapalatis
sadidebeli warwera:
`q(ris)te, ad(i)de b(a)gr//at ko(Â)r(a)p(a)l(a)ti.~
xolo karis marcxniv, kedelze gancalkevebiT
sxva, saintereso Sinaarsis warweraa dafiqsirebuli:
`q.sax(eli)Ta R(mr)T(isaÁT)a, me b(a)v//[r](e)li R(i)rs
viqm(e)n Se(ne)b(as) // [aw](mida)Á[s]a am(i)s ek(lesii)sa
s(a)f(u)Z(ve)li // d[aid]o(Â)a me T(a)na d(a)vS(oÂe)r
Ã//e[losa]ni viy(a)v oqropi(ri)sa // q(arTlisa)
k(aTaliko)z(i)sa~
(vimowmebT warwerebis g. gagoSiZiseul wakiTxvas.
ix. i. gagoSiZe, g. gagoSiZe, qarTlis xuroTmoZRvar-
Tuxucesi, literatura da xelovneba, #3-4, Tb., 1992).
arsebuli warwerebis safuZvelze n. berZeniSvi-
li askvnis, rom oqropir kaTolikoss erqva iovanec,
T v a l s a z r i s i
145
an iovanes erqva oqropiri, da rom es iovane-
oqropiri zogjer mxolod oqropirad ixsenieba.
aqve, sqolioSi n. berZeniSvili imowmebs anton
kaTolikoss, romlis wyobilsityvaobaSic naTqvamia
`iovane vhsTqva mamamTavar pirvel, vin oqropiri
inarTaulsaxela.~Aaqedan gamomdinare, n. berZeniSvi-
li svams kiTxvas, Tu kaTolikosi mxolod `narTau-
li saxeliT~ SeiZleboda moxseniebuliyo, ratom ar
SeiZleba davuSvaT, rom igive ioane-oqropiri zogjer
T v a l s a z r i s i
146
mxolod ioaned wodebuliyo? da sabolood askvnis,
rom melqisedekis uSualo memkvidre mcxeTis sakaTa-
likoso taxtze iyo ioane kaTolikosi, romelic
agreTve oqropiradac iwodeboda da is Cans daaxloe-
biT 1033-1049 ww-Si. iovane kaTolikosisa da oqropiris
identificirebisas Cven sruliad sakmarisad migvaC-
nia n. berZeniSviliseuli mosazrebebis damowmeba (am
sakiTxs T. Jordaniac daueWvebia, rogorc n. ber-
ZeniSvili varaudobs, T. Jordaniam icoda, rom `ioane
da oqropiri erTi-da-igive saxelia~ [13.95; Sen. 4]).
veTanxmebiT aRniSnul mosazrebebs da Tamamad
gamovTqvamT varauds, rom alaverdis taZris aRmosav-
leT fasadze Sesrulebul meore warweraSi moxsenieb-
uli iovane,Eunda iyos melqisedek kaTolikosis Sem-
dgom mcxeTis sakaTalikoso taxtzeAaRsaydrebuli
iovane oqropiri, xolo misi moxsenieba iZleva taZris
daTariRebis dazustebis kidev erT damatebiT argu-
ments. kvlevis Sedegad miRebulia Semdegi daskvnebi:
a) aRmosavleT fasadis didi warweris wakiTx-
vaSiUupiratesoba unda mieniWos ak. SaniZiseul
wakiTxvas. XI s-is moRvawe alaverdelis mTavar-
episkoposad moxsenieba gamoricxulia, Sesabamis-
ad T. barnavelis gaSifvriT sityva `abaÁs~ `arq-
iepiskopoziT~ Canacvleba ar aris mizanSewonili;
Bb) vinaidan warweraSi giorgi jer kidev mx-
olod ambad anu monastris winamZRvrad da ara
T v a l s a z r i s i
147
episkoposad ixsenieba, alaverdis taZris aR-
mosavleTisa da samxreTis fasadebis Tanadrou-
li warwerebi Sesrulebuli unda iyos alaver-
dis taZris sabooloo gansruleba-satfurebamde;
g) alaverdis pirveli episkoposi unda iyos
goderZi erisTavT-erisTavis diswuli giorgi
abai, romelic alaverdis taZris konqis maSene-
belia. is monastris winamZRvaria da taZris gan-
srulebisa da satfurebis Semdgom episkoposis
rangSic iqneboda ayvanili. misgan unda momdin-
areobdes sawinamZRvro da saepiskoposo xarisxis
SeTavsebis tradicia (amba alaverdeli episkoposi);
d) amba giorgis garda alaverdis erT-erTi qti-
tori SesaZloa iyos misi biZa - goderZi, maWisa da
turis heruli saerisTavoebis erisTavT-erisTavi;
e) aRmosavleT fasadis jvris marjvniv mcire
warweraSi T. barnavelis wakiTxviT mRvdelTm-
Tavris nacvlad Cveni azriT unda iyos kaTolikosi
da unda igulisxmebodes aRmosavleTisve fasadis
Tanadroul warweraSi moxseniebuli, amba giorgisa
da goderZis Tanamedrove, saqarTvelos kaTolikos-
patriarqi iovane oqropiri (daaxl. 1033-1049), alaver-
dis taZris gansruleba misi zeobis Tanadroulia.
v) goderZi - XI s-is 40-iani wlebis dasawyisisaTvis
erisTavad, 1046 wlis movlenebTan dakavSirebiT da
alaverdis konqis gansrulebis droisaTvis ukve eri-
T v a l s a z r i s i
148
sTavT-erisTavad ixsenieba. alaverdis warwerac Sesa-
bamisad Sesrulebuli unda iyos 40-iani wlebis Semdgom.
z) alaverdis taZris mSeneblobis dasawyisi kvirike
didis tyveobidan dabrunebidan (1020) mokle xanSi,
daaxloebiT 1025 wlisaTvisaa savaraudo. kaTedra-
lis masStabisa da teqnikuri SesaZleblobebis gaT-
valiswinebiT, mSeneblobasMsul mcire oci-ocdaxuTi
weli mainc dasWirdeboda. vfiqrobT, alaverdis taZ-
ris mSenebloba daiwyo daaxloebiT 1025 wels da
gansrulda XI saukunis 40-iani wlebis miwuruls.
T) aRmosavleT fasadis jvris marjvniv mcire warw-
eraSi iovane oqropiris moxsenieba, romlis zeobis
xana daaxloebiT 1033-1049 wlebia, gvexmareba taZris
gansrulebis TariRis dazustebaSi. alaverdis taZris
mSeneblobis gansrulebac goderZisTan dakavSirebuli
cnobebidan gamomdinare da ioane oqropiris zeobis gaT-
valiswinebiT unda daTariRdes 1046-1049 wlebiT (iovane
oqropiris kaTolikosobis zeda zRvari metad pirobiTia).
yovelive zemoaRniSnulidan gamomdinare, vfiqrobT,
SesaZlebelia alaverdis taZris mSeneblobis gan-
sruleba-satfurebisa da alaverdis saepiskoposo kaT-
edris daarsebis TariRad pirobiTad 1050 wlis dadgena,
xolo pirvel mRvdelmTavrad amba giorgis aRiareba.
T v a l s a z r i s i
149
bibliografia:
1. asaTiani n., kaxeTis samefo XV-XVI saukunee-
bSi, (sadoqtoro disertacia), Tb., 1989.
2. barnaveli T., kaxeTis istoriuli Zeglebis
warwerebi, Tb., 1962.
3. baqraZe d., laSTxveris saxarebis anderZi,
Сборник материалов для описания мест. и племен
Кавказа, XLIII.
4. berZeniSvili n., saqarTvelos istoriis
sakiTxebi, III, Tb., 1966.
5. berZeniSvili n., saqarTvelos istoriis
sakiTxebi, IV, Tb., 1967.
6. gagoSiZe g., alaverdis taZris Tavdapirveli
kankelis fragmentebi, alaverdis eparqiis is-
toriis furclebi, 1, 2006-2007.
7. vaxuSti batoniSvili, aRwera samefosa saqa-
rTvelosa, teqsti dadgenili yvela ZiriTadi
xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis mier, qa-
rTlis cxovreba, t. IV, Tb., 1973.
8. kaWarava e., SiomRvimis monastris senioral-
uri kuTvnilebis sakiTxisaTvis Sua saukunee-
bSi, Tsu Sromebi, 349, 2003.
9. lapidaruli warwerebi, I, aRmosavleT da
samxreT saqarTvelo, Seadgina da gamosacemad
moamzada n. SoSiaSvilma, Tb., 1980.
T v a l s a z r i s i
150
10. lominaZe b., saqarTvelos sapatriarqo da misi av-
tokefalia, religia, 1-2.
11. musxeliSvili d., kaxeT-hereTis politikuri geo-
grafiis sakiTxebi XII-XIII ss-Si, saqarTvelos is-
toriuli geografiis krebuli, Tb., 1967.
12. papuaSvili T., hereTis istoriis sakiTxebi, Tb.,
1970.
13. Jordania T., qronikebi da sxva masala saqarT-
velos istoriisa da mwerlobisa, II, tf., 1897.
14. saqarTvelos istoriis narkvevebi, saqarTvelo
XI-XV saukuneebSi, t. III, Tb., 1979.
15. qarTlis cxovreba, I, teqsti dadgenili yvela
ZiriTadi xelnaweris mixedviT s. yauxCiSvilis
mier, I, Tb., 1955.
16. qarTuli istoriuli sabuTebis korpusi,
Seadgines da gamosacemad moamzades T enuqiZem, v.
silogavam, n. SoSiaSvilma, Tb., 1984.
17. Чубинашвили Г. Н., Архитектура Кахетии, исследование
развития архитектуры в восточной провинции Грузии в
IV-XVIII вв., Тб.,1959.
18. ciskariSvili v. javaxeTis epigrafika rogorc
saistorio wyaro, Tb., 1959.
T v a l s a z r i s i
151
fotoebi gadaRebulia giorgi gagoSiZis, giorgi
bagrationisa da nana aRapiSvilis mier.
152
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
daviT gagoSiZe - daibada TbilisSi, 1991 wels,
daamTavra Tbilisis me-6 sajaro skola, amJama d
Tsu-s studentia, swavlobs bakalavriatis IV kurs-
ze. eufleba arqeologis specialobas. monawileob-
da 20-mde qarTul da 9 saerTaSoriso arqeologiur
eqspediciebSi saqarTvelosa da sazRvargareT: kvi-
pr osze (Ralias monastris gaTxrebi), azerbaijanS i
(yarajamirlis sasaxlis gaTxrebi), grakliani go-
ris, aruxlos (qarTul-germanuli eqspedicia), xo-
v le goris (qarTul-avstriuli eqspedicia) gaT-
x re bSi. gavlili aqvs staJirebis sruli kursi
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvi s
erovnuli saagentos didi mcxeTis arqeologiu r
sa xelmwifo muzeum-nakrZalSi. monawilea saerTa-
Soriso student-arqeologTa pit riversis xsov-
nis admi miZRvnili sami konferenciis (varZia).
153
dedoflis gora mdebareobs qarelis municipalitetis
sofel doRlaurTan, dedoflis mindvris samxreT kideze,
mtkvris marcxena Senakadis, fciswylis SesarTavis maxlo-
blad, mdinaris marcxena, maRal napirze. farTo da Rrma Tx-
riliT, romelic brinjaos xanaSi unda iyos gaWrili, gora
gamoyofilia dedoflis mindvrisgan. goris simaRlea 34 m
mdinaris donidan.
dedoflis gora e.w. aradeTis orgoris dasavleTi goraa.
aradeTis orgoras zogjer doRlauris orgorasac uwo-
deben, radgan aq 1920-ian wlebSi doRlauris velidan (mde-
bareobs agaris gaswvriv, mtkvris piras) gadmosuli osebi
dasaxlebulan da aradeTis kuTvnil miwebze sofeli doR-
lauri dauarsebiaT. orgoras, adgilobrivi mcxovreblebi
zogjer foStigorasac uwodeben, radgan dedoflis go-
ris CrdiloeTiT, TxrilgaRma, dedoflis mindvris kideze
aRmarTul SedarebiT dabal goraze XIX saukuneSi qarTl-
imereTis samxedro gzis erT-erTi safosto sadguri idga
daviT gagoSiZe
dedoflis goris adreuli Sua
saukuneebis namosaxlari
dedoflis goris Seswavlis istoria
154
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
[gagoSiZe 1986:13, gagoSiZe, wowelia1991:72]. yvelaze maRali,
dasavleTis gora Tamaris goris saxeliTac moixsenieba. leg-
enda am goris warmoSobas Tamar mefis laSqrobas ukavSirebs.
legendis mixedviT Tamaris laSqars dedoflis mindori nawvi-
marze gamouvlia da mindvris boloSi, mdinaris piras fexebi
talaxisgan gauwmendavs da im talaxs maRali gora Seuqmnia.
dedoflis goriT jer kidev XX saukunis dasawyisSi dain-
teresdnen. 1926 wels Tbilisis universitetis studentma -
geologma, aradeTis mkvidrma l. titviniZem dedoflis goris
samxreT-dasavleT nawilSi Caatara mcire gaTxrebi. ganaTx-
ari masala inaxeba Salva amiranaSvilis saxelobis xelovnebis
muzeumSi da TariRdeba q.w.I - q.S. I saukuneebiT (brinjaos 2
batilumi, Zvlis piqsida, oqros samkauli da sxv.) [gagoSiZe
1973:77-82, Iberia and Rome, 2008:98-99,161,170-175]. 1953-1963
wlebSi aradeTis orgora araerTxel moixila s.janaSias sax-
elobis saqarTvelos saxelmwifo muzeumis urbnisis arqe-
ologiurma eqspediciam (xelmZRvanelebi n. berZeniSvili, g.
lomTaTiZe, p. zaqaraia). 1957 wels es adgilebi arqeologma
o. RambaSiZem dazvera. 1972 wlidan qarelis municipalitetSi
muSaoba daiwyo s. janaSias saxelobis saqarTvelos saxelm-
wifo muzeumis Sida qarTlis arqeologiurma eqspediciam,
romelmac 1972 da 1976 wlebSi dazverviTi gaTxrebi ganaxor-
ciela dedoflis goraze. 1979 wels Sida qarTlis arqeolo-
giurma eqspediciam gaTxara dedoflis goris CrdiloeTiT
mdebare gora, sadac sabocvre meurneobis mSeneblobis dros
155
gamoCnda kulturuli fenebi. Seswavlil iqna gvianbrinjaosa
da adre rkinis xanis saxlebi da sameurneo ormoebi, romle-
bic Seicavda adreuli brinjaos xanis inventars. imave wels
sabocvre meurneobis CrdiloeTiT, e.w. dedoflis mindvris
samxreT boloSi arqeologiuri gaTxrebis Sedegad gamov-
linda samarovani, sadac gaiTxara III aTaswleulis pirveli
naxevris 13 samarxi, II-I aTaswleulis 41 ormosamarxi da gvi-
an brinjaos xanis erTi yorRani, romelSic cxenebSebmuli
etli aRmoCnda [gagoSiZe, qoriZe, gogiCaiSvili, 1986. Iberi-
156
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
aandRome, 2008]. maSinve dadginda, rom es samarovani Crdilo-
eTiT da dasavleTiT grZeldeboda. 2011 wels cnobili gaxda,
rom am samarovanze unda gaevlo Tbilisi-senaki-leseliZis
mSenebare avtomagistrals. 2012 wels saqarTvelos erovnul-
ma muzeumma da arqeologiurma asociaciam daiwyo am adgilis
Seswavla. gaiTxara 153 adre da gvianbrinjaos xanis samarxi.
aradeTis orgoris aRmosavleT goraze mxolod gvianbrin-
jao - adrerkinis periodis kulturuli fenebi dafiqsirda.
1985 wlidan dedoflis goraze stacionaruli gaTxrebi
daiwyo (xelmZRvaneli i. gagoSiZe). gaTxrebi mimdinareob-
da 1985-1990, 1992-1993 da 2004-2007 wlebSi. arqeologiuri
gaTxrebiT dadasturda, rom dedoflis gora mravalfeniani
namosaxlaria, sadac kulturul SreTa saerTo simZlavre 10-
14 metrs aRwevs. pirveli samosaxlo dedoflis goraze, q.w.
IV aTaswleulSi gaCenila; momdevno kulturul fenebSi war-
modgenilia mtkvar-araqsisa da bedenis kulturebi, romle-
bic dafarulia gvianbrinjao-adrerkinis xanis feniT. mom-
devno fena antikuri xanis sasaxlis nangreviTaa warmoqmnili,
es nangrevebi ki TavisTavad dafarulia CvenTvis saintereso,
adreuli Sua saukuneebis xanis kulturuli fenis 4 samSeneb-
lo horizontiT, romlebic q.S. IV-VI saukuneebiT TariRdeba.
VI saukunis Semdeg goraze aRaravin dasaxlebula [gagoSiZe,
wowelia 1991:47].
1985 wels dawyebuli Sida qarTlis arqeologiuri eqspedi-
ciis ZiriTad mizani iyo q.w. I s-Si agebuli sasaxlis - iberiis
157
(qarTlis) mefeTa erT-erTi rezidenciis Seswavla [gagoSiZe
1999:57]. q.w. I s-Si, rodesac goraze sasaxlis Seneba dauwyiaT,
goris simaRle dedoflis mindvris donidan 10 metrs aRwevda
da imasac Tu gaviTvaliswinebT, rom goras mindvrisgan TiTq-
mis 10 m siRrmis Txrilic hyofs, unda vaRiaroT, rom strate-
giuli TvalsazrisiT sakmaod xelsayreli adgili yofila
SerCeuli cixe-darbazis asagebad. sasaxlis Tanamedrovea
goridan CrdiloeTiT 3 kilometris daSorebiT, dedoflis
mindvris centrSi, arqeologiuri gaTxrebis Sedegad gamov-
lenili grandiozuli sataZro kompleqsi, romelic qarTlis
(iberiis) mefeTa sagvareulo salocavi iyo. safiqrebelia,
rom sasaxleSi cxovrobda xelisufali, romelsac eqvemde-
bareboda dedoflis mindvris Semogareni, periodulad ki,
rodesac dedoflis mindvris taZrebs misalocavad akiTxav-
da xolme qarTlis mefe da misi ojaxi, igive sasaxle iqceoda
samefo rezidenciad [gagoSiZe, wowelia, 1991:47-48].
arqeologiuri monacemebis Tanaxmad sasaxle dangreula
q.S. I saukunis bolos, albaT, dedoflis mindvris sataZro
kompleqsTan erTad. rogorc Cans, sasaxle imsxverpla Zlier-
ma miwisZvram da misgan gamowveulma xanZarma q.S. I s-is bolos
da SemdgomSi aRar aRudgeniaT. q.S. I saukunis bolodan - IV
saukunemde dedoflis gora dausaxlebeli iyo. IV saukunidan
dedoflis goraze axali mosaxleebi Cndebian da aq sicocxle
VI saukunemde gagrZelda.
158
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
dedoflis goris pirveli kulturuli fenis sisqe sx-
vadasxva adgilas meryeobs 50 sm-dan 3 m-mde. igi dafuZnebu-
lia im droisTvis ukve didi xnis mitovebul samefo sasaxlis
nangrevebze. am kulturul fenaSi gamoiyofa stratigrafi-
ulad Tanmimdevari oTxi samSeneblo done, romlebic pi-
robiTad danomrilia zemodan qvemoT da daTariRebulia
Sesabamisad, q.S. VI, V-VI, V da IV saukuneebiT. TariRebi, cxa-
dia, miaxloebiTia da damyarebulia arqeologiur masalaze
(keramika, samkauli, sabeWdavebi da sxv.), romelic metnak-
lebad erTgvarovania dedoflis goris pirveli kulturu-
li fenis oTxive samSeneblo horizontze da zogadad IV-VI
saukuneebiT TariRdeba. arsebobs erTi radiokarbonuli
TariRic: mesame samSeneblo horizontidan aRebuli naxSiris
nimuSi Seiswavles Tbilisis saxelmwifo universitetis ra-
dionaxSirbadis laboratoriaSi (xelmZRvaneli a. burWul-
aZe). nimuSis Seswavlam aCvena 485±55w, romelic kalibrirebiT
Sesworda 522±22 wlad. rogorc i. gagoSiZe aRniSnavs, orive
TariRi Tavsdeba IV-VI saukuneTa farglebSi, Tumca mesame
donisTvis ramdenadme moulodnelia [i. gagoSiZe 1999:57-58].
ukve iTqva, rom Sida qarTlis arqeologiuri eqspedici-
is mTavari mizani iyo samefo sasaxlis Seswavla. miuxedavad
imisa, rom dedoflis goris adreuli Sua saukuneebis masala
mdidari da mravalferovania, pirveli fenis arqeologiuri
masala dRemde ar aris detalurad Seswavlili da gamouqvey-
nebelia. aq warmodgenilia, rogorc arqiteqtura - sacxovre-
159
beli da sakulto nagebobebi, ise mdidari nivTieri masala -
keramikuli, mina, Zvlis, liTonis (oqro, vercxli, brinjao,
rkina) xis, qsovilisa da sxva nawarmi. es yvelaferi, rogorc
zemoT aRiniSna warmodgenilia oTx Tanamimdevar samSeneb-
lo horizontSi da amdenad am masalis Seswavla saSualebas
mogvcems SevimuSaoT ufro dazustebuli qronologia, ro-
gorc calkeuli artefaqtebis ise, kompleqsebisTvis. sayur-
adReboa is garemoeba, rom namosaxlarze aRmoCnda is masala,
kerZod samkauli (fibulebi, sakinZebi da sxv.) da minis Wur-
Weli, rac ZiriTadad mxolod samarxebidan (mcxeTa-samTav-
ro, rusTavi, urbnisi, alevi, diRomi da sxv.) iyo cnobili.
winamdebare naSromis mizani ar aris arqeologiuri masalis
detaluri Seswavla, es momavlis saqmea. me mxolod vecdebi
dedoflis goris adreuli Sua saukunis namosaxlaris zog-
adi suraTis monaxazi SemogTavazoT. monacemebi gamoyeneb-
uli maqvs, rogorc publikaciebidan ise, dedoflis goris
gaTxrebis xelnaweri angariSebidan.
dedoflis goris IV-VI saukuneebis namosaxlaris
topografia da arqiteqtura
IV saukuneSi, rodesac dedoflis goraze axali mosaxlee-
bi mividnen miwis zedapiri iyo iseTi, rogoric is antikuri
xanis sasaxlis ngrevis Sedegad gaxda. TiTqmis ovaluri
moyvanilobis goris Txemis perimetrs Semouyveboda daax-
160
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
loebiT 15-20 metri siganis SemaRleba, romelic faravda sa-
saxlis nangrevebs. goris Txemis Sua nawili 3-4 metriT dabla
iyo xsenebul SemaRlebaze. axalmosaxleebma sacxovrebeli
saxlebis asaSeneblad gamoiyenes swored es SemaRleba da am
samosaxlos arsebobis ganmavlobaSi misi gegmareba, rogorc
es gaTxrebma daadastura, ar Secvlila. aseTi suraTi da-
dasturda goris Txemis am SemaRlebis Crdilo monakveTze,
romelic ukve arqeologiurad Seswavlilia. SemaRlebis aR-
mosavleT nawili jer gaTxrili ar aris. goris Txemis samxre-
Ti da samxreT-dasavleTi nawili aRar arsebobs, mdinarem
gamorecxa goris Ziri da goris Txemis es nawili Cangreulia
[i. gagoSiZe 1986].
goris Txemis Sua nawilSi gaTxrebiT gamovlinda warmar-
Tuli samlocvelo, romelic TiTqmis ucvleli gegmarebiT
oTxjer iyo ganaxlebuli IV-VI saukuneebSi. samlocvelos
garSemo Cvili bavSvebis samarxebi gaiTxara. bavSvebi samarx-
Si dasvenebulni iyvnen marjvena an marcxena gverdze xel-
fexmokecil mdgomareobaSi. samarxebi uinventaro iyo. imave
midamoebSi aRmoCnda ramdenime mTliani goWis ConCxi.
marTalia umetes SemTxvevaSi ver moxerxda mTliani Seno-
bebis gamoCena, magram gairkva, rom sacxovrebeli saxlebis
kedeli nagebi iyo alizis agurisgan, riyis qvis safuZvelze.
iataki TixiT iyo molesili. saxlebi Sedgeboda TiTo gegma-
Si kvadratuli TiTo oTaxisagan. yvela gaTxril saxls kari
samxreTiT hqonda, romelic gadioda oTaxidan mis win mowyo-
161
bil derefanSi. gadaxurva (rogorc Cans banuri) eyrdnoboda
oTaxis SuagulSi aRmarTul dedaboZs. boZis win Suacecxli
kera iyo mowyobili, romlisganac nacecxluri laqebi Semor-
Cenila. mxolod erTi kera gaiTxara ukidures aRmosavleT
nawilSi, romelic Tixis sqeli feniT Selesili filaqve-
biT iyo agebuli. keris gverdiT oTaxSi miwaSi Cadgmuli iyo
qvevris msgavsi, sagangebo daniSnulebis Tixis WurWeli, rom-
lis Sesaxebac qvemoT visaubreb.
yvela saxls win ezo hqonda, sadac saxlis maxloblad miwaSi
erTi an ori saRvine qvevri iyo Cadgmuli, saSualod 250 litri
tevadobis. qvevrebi daxuruli iyo bazaltis sarqvlebiT,
romlebsac centrSi saduRari xvreli hqonda datanebuli.
ezos boloebSi dafiqsirda sapirfareSo (sawreti) ormoebi,
romlebSic, umetes SemTxvevaSi, Cadgmuli iyo Zirmotexili
qvevri, zogjer pirqve. imis Sesaxeb, rom eseni swored sapir-
fareSoebi iyo metyvelebs maT garSemo lurjad SeRebili
niadagis fena. oTaxebsa da ezoebSi mravali sxvadasxva daniS-
nulebis ormo gaiTxara - zog maTgans sameurneo daniSnule-
ba hqonda, zogi ki sanagve iyo. gansakuTrebiT aRsaniSnavia,
pirveli fenis meoTxe samSeneblo horizontis ezoebSi mrav-
lad dadasturebuli ormoebi, romlebic aSkarad ganZis maZ-
ieblebis mier iyo gaTxrili. rogorc Cans, sasaxlis nangreve-
bze mosuli pirveli mosaxleebi miwis Txris dros SemTxveviT
waawydnen sasaxlis droindel nivTebs da Semdeg sagangebod
daiwyes Zieba. magram aRsaniSnavia, rom aseTi Txrilebi, mx-
162
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
olod ezos teritoriazea. rogorc Cans, axalmosaxleebma
sasaxlis Senobebis iatakamde CaRweva ver moaxerxes ramden-
ime metriani nangrevis gamo, romelic iatakebs faravda.
urbnisSi, romelic 10 kilometriTaa daSorebuli
dedoflis goras arqeologiuri gaTxrebiT gamovlinda
amave periodis sacxovrebeli saxli, romelic ise, rogorc
dedoflis goris saxlebi aSenebuli iyo aliziT, riyis qvis
safuZvelze. iatakic dedoflis goris saxlebiviT Tixat-
kepnili iyo da banuri gadaxurva hqonda. kedlebis sisqec
erTi da igive gaxldaT - 90 sm [WilaSvili1964:90-91].
rogorc aRiniSna dedoflis goris Txemis dadablebul cen-
tralur nawilSi samlocvelo iyo mowyobili. samlocvelos
163
mSeneblobis teqnika gansxvavebulia sacxovrebeli Seno-
bebisagan. samlocvelo gancalkevebiT mdgari saxli iyo,
TixiT Selesili wnulis kedlebiTa da rogorc Cans banuri
gadaxurviT. mSeneblobis aseTi wesi Sida qarTlSi cnobi-
lia adreuli brinjaos xanidan [javaxiSvili, Rlonti 1962:44
45]. oTaxis (farTobi daaxloebiT aTiode m²) ukana marcxena
kuTxeSi idga sakurTxeveli, nagebi TixiTa da riyis qviT.
sakurTxevlis zedapirze TixaSi Cadgmul-Calesili iyo wina
mxares gaxsnili Tixis didi (60x50sm) oTxkuTxa keci. misgan
marjvniv mowyobili iyo viwro da Rrma sanacre, isic gaxsni-
li wina mxares. kecis win da odnav dabla sagangebo safexurSi
piramde Cadgmuli iyo Tixis qoTani. kecis zedapiri cecx-
liT Serujuli, sanacre ki wminda nacriT iyo savse. sakurTx-
evlis marjvniv miwaSi Cadgmuli iyo mcire zomis qvevri.
warmarTuli sakurTxevlebi dedoflis goraze ramdenjerme
aris ganaxlebuli IV-VI saukuneebis ganmavlobaSi, xolo dan-
greuli samlocveloebis nacvlad, daaxloebiT imave adgi-
las, axals aSenebdnen [gagoSiZe 1999:58-59]. ukve aRvniSne,
rom samlocveloebis garSemo Cvili bavSvebis samarxebi da
damarxuli goWebi gaiTxara. garda amisa, aqve gamovlinda or-
moebi, romlebsac, rogorc Cans, sakulto daniSnuleba unda
hqonoda, radgan im ormoebSi aRmoCnda kviristavebi da Tixis
WurWlis natexebisgan gamoTlili diskoebi, romelTaganac
zogierTi gaxvretilic iyo. aseTi diskoebis Sewirvis wesi
saqarTveloSi am bolo dromde SemorCa.
164
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
v.bardaveliZes damowmebuli aqvs qalebis salocavi - bar-
bol (svaneTSi, faris TemSi, sofel faris pirdapir eceris
mimarTulebiT mdebare gorakze). eqspediciam muSaobis dros
goraze aRmoaCina erTad miyrili uamravi fiqalis, kirqvisa
da nawilobriv rkinis mrgvali, Suaze mrgvaladve gaxvreti-
li sagnebi, romelTaganac zogi kviristavi iyo. adgilze eT-
nografiuli kvleva-Ziebis Catarebis Sedegad gairkva, rom
am salocavSi kviristavebi da msgavsi sagnebi qalebs miuta-
niaT da barbolis saxelze SeuwiravT. rodesac svanis ojaxSi
uSobeli Zroxa moigebda, ojaxis mgSgali (Zroxebis mwveleli
qali) gamonaxavda kviristavs (CerSdas), an mis msgavsad fiqa-
lisa, Tu kirqvis naWers gaTlida, am sagans axlad mogebul
Zroxas jiqanqveS SeuSverda da cali xeliT Zroxas Camowvel-
ida ise, rom rZiscvaria aucileblad kviristavis naxvret-
Si gasuliyo. Semdeg am kviristavs sagangebod gamocxobil
yvelisgulian kvers mgSgali salocav barbolSi waiRebda da
iq barbales saxelze Seswiravda wvelis baraqis, Zroxis si-
saRisa da gamravlebisaTvis locva-vedrebiT. Sesawir kvers
iqve Seeqceoda, kviristavs ki tovebda. barbolis salocavSi
aseve dadiodnen uSvilo qalebi da Svils SesTxovdnen. mi-
hqondaT cximiani Sesawiri da kviristavebi an maTi msgavsi sa-
gnebi da swiravdnen [bardaveliZe1941:19-21].
kviristavebsa da msgavs sagnebs aRiqvamdnen qalis sasqeso
organos simbolod. amgvari mniSvnelobis sagnebis Sewirva
barbolis saxelze am ukanasknelis qalur bunebasTan da fun-
165
qciebTan unda iyos dakavSirebuli [bardaveliZe1941:21-24].
qarTveli tomebis mzis RvTaebis emblemac wrisa da diskos
moyvanilobis unda yofiliyo. mrgvali, Suaze gaxvretili
fiqali da kviristavebi barbales saxelze ewireboda. Sei-
Zleba isini barbales astralur bunebasTan iyo dakavSireb-
uli da maTi msgavsi sagnebi barbales, rogorc mzis RvTaebis
emblemac gaxldaT [bardaveliZe 1941:63-64; surgulaZe 1977].
dedoflis goris adreuli Sua saukuneebis savsebiT ms-
gavsi warmarTuli sakurTxeveli gaTxara 1988 wels, saqa-
rTvelos xelovnebis saxelmwifo muzeumis arqeologiurma
eqspediciam yaTlanixevis amave periodis (q.S. IV-VI ss.) namo-
saxlarze ufliscixis maxloblad [gagoSiZe, 1999:59]. aseTive
sakurTxeveli aRmoCnda awyurSic, adre Sua saukuneebis ekl-
esiaSi (v.liCeli) [gagoSiZe,1999:60].
dedoflis goris pirvel fenaSi aqamde Seswavlil arc
erT SenobaSi ar dadasturda kramitis gamoyeneba. Tumca,
gaTxrebis dros fenaSi aqa-iq Cndeboda kramitis natexebi
[gagoSiZe,1999:58].
dedoflis goris IV-VI saukuneebis nivTieri masala
dedoflis goris pirvel kulturul fenaSi arqeologiuri
gaTxrebis Sedegad gamovlinda mravalferovani da mdidari
nivTieri masala. es aris sayofacxovrebo, sameurneo daniS-
nulebis nivTebi, samkauli, iaraRi, sakulto daniSnulebis
166
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
nivTebi, romlebic liTonisagan (rkina, oqro, spilenZi),
minisagan, Tixisagan, Zvlisa da qvisagan aris damzadebuli.
gansakuTrebiT mdidari da mravalferovania keramikuli ma-
sala, romelic warmodgenilia rogorc sayofacxovrebo ise,
sameurneo da sakulto daniSnulebis nivTebiT. qvemoT gan-
vixilavT dedoflis goris pirvel kulturul fenaSi mopove-
buli masalebis ZiriTad tipebs, samSeneblo horizontebad
maTi diferencirebis gareSe. es Semdgomi kvlevis sagania.
keramikuli nawarmi - dedoflis goris pirveli fenis
keramikuli nawarmi aris, rogorc Ria feris (mowiTalo, mo-
TeTro) ise, Savad da ruxad
gamomwvari. keramikuli
nawarmi maRalxarisxiania,
Txelkedliani. zedapiri
mogluvebulia, zog Sem-
TxvevaSi angobirebuli
da gaprialebuli. orna-
mentuli Semkuloba gansakuTrebuli mravalferovnebiT ar
gamoirCeva da warmodgenilia TiTqmis mxolod wertilovani
naWdevebiT.
ukve aRiniSna, rom yoveli sacxovrebeli kompleqsis ezo-
Si erTi an ori saRvine qvevri aRmoCnda. ufro momcro zomis
aseTive qvevrebi samlocveloebSic iyo Cafluli. dedoflis
goris adreuli Sua saukuneebis qvevrebs aqvs marTkuTxa gan-
ikveTis brtyeli bako, SedarebiT viwro, cilindruli yeli,
167
kvercxiseburi formis Zirisaken Seviwroebuli tani da vi-
wro brtyeli Ziri. tani mxrebidan Ziramde Semkulia sada,
reliefuri sartylebiT. qvevrebi sxvadasxva zomisaa. maTi
simaRle meryeobs 0,6-1,5 metramde. piris diametria 30-40 sm,
Ziris-15 sm. qvevrebi gamomwvaria kargad ganleqili Tixisgan
da Txelkedliania. kecis sisqe 2 sm-s ar aRemateba. qvevrebi
mowiTalo ferisaa.
zustad amave periodis aseTive qvevrebi gaTxrilia urbnis-
Si. magram aRsaniSnavia, rom dedoflis gorisgan gansxvavebiT
aseTi qvevrebi urbnisSi marnebSia gamovlenili. urbnisis
erT-erT maranSi 16 qvevria gaTxrili [WilaSvili1964:108].
dedoflis goraze dazianebul saRvine qvevrebs sxva dan-
iSnulebiTac iyenebdnen. rogorc aRvniSneT, gamovlenilia
miwaSi Cafluli Zirmotexili qvevrebi, zogjer pirqve. ro-
gorc Cans es sapirfareSo iyo.
zemoT ukve movixsenie sagangebo daniSnulebis qvevris
msgavsi WurWeli, romelic keris gverdiT iyo Cadgmuli mi-
waSi. am WurWels adreuli Sua saukuneebis xanis Cveulebri-
vi qvevris forma aqvs: brtyeli bako, cilindruli yeli da
reliefuri sartylebiT Semkuli kvercxiseburi tani da vi-
wro, brtyeli Ziri, magram qvevrisgan gansxvavebiT ZirTan
gamowvamde sagangebod gamoyvanili xvreli aqvs datanebuli,
romelic milisebri SveriliT gamodis gareT. meore Tavise-
burebaa Tarosebri Sverili mowyobili Sida pirze, qvevris
yvelaze farTo nawilSi. aseTi WurWlis simaRle 1 metramdea.
168
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
zustad aseTive qvevris natexebi mimobneuli yofila urb-
nisSi gaTxrili abanos mesame oTaxSi. l. WilaSvili varau-
dobs, rom aseTi qvevrebi gamoiyeneboda wylis dasagrove-
blad da naxvreti ZirSi imisaTvis iyo, rom qvevri mTlianad
dacliliyo [WilaSvili1964:109-110]. magram qvevris muclis
Sida pirze mowyobili Taro, romlis arsebobas l. WilaSvils
ar axsenebs, albaT qvevris ufro sxva daniSnulebaze unda
miuTiTebdes.
sameurneo daniSnuleba unda hqonoda agreTve didi zo-
mis pirmoyril samyura dergebs. maT ori yuri aqvs (erTmane-
Tis sapirispirod ganlagebuli) muclis zeda nawilSi, xolo
mesame - cal mxares - moTavsebulia maT Soris, maTze odnav
maRla. zog dergs aseTi mesame yuris nacvlad TiTisebri
Sverili aqvs. dergis kvercxiseburi sxeuli horizontaluri
sartylebiTaa Semkuli. zog SemTxvevaSi ZiriTadi yurebis
mimagrebis adgilas SeimCneva Wdeuli ornamentebi. dergis
Ziri viwro da brtyelia.
am tipis pirmoyrili WurWeli saqarTveloSi pirvelad
Cndeba adreelinistur xanaSi da ganagrZobs arsebobas ad-
reul Sua saukuneebamde. aRmoCenilia samadloSi, ufliscix-
esa da RarTiskarSi [Гагошидзе 1979:89. xaxutaiSvili 1970:121.
Iberia and Rome 2008:71]. dedoflis goris sasaxleSi gamovle-
nili pirmoyrili dergi formiT saerTod ar gansxvavdeba ad-
reuli Sua saukuneebis dergebisgan, Tumca am ukanasknelis-
gan gansxvavebiT 4 yuri aqvs [Iberia and Rome 2008:70-71].
169
dedoflis goris pirveli fenis TiTqmis yvela saTavsSi iyo
brtyelZira, amforiseburi WurWeli. es aris didi zomis (60 sm-
de) oryura WurWeli, cilindrulyeliani, daqanebuli CaRaru-
li bakoTi. ~lenturi~ yurebi mimagrebulia yelsa da mxarze.
mxrebi daqanebulia, muceli odnav gamoberili, Ziri farTo da
brtyeli. gvxvdeba agreTve yelwiboiani egzemplarebic.
am tipis WurWeli mravladaa aRmoCenili, rogorc aRmosav-
leT ise, dasavleT saqarTvelos IV-VI saukuneebis Zeglebze da
isini publikaciebSi moixsenieba, rogorc Cafi, koka an amfo-
ra. rgansa da urbnisSi aRmoCenili msgavsi WurWeli TiTqmis
ar gansxvavdeba dedoflis goris egzemplarebisgan [WilaSvi-
li1964:92-93. bragvaZe 2000:108-109]. aseve zustad msgavsi WurWe-
lia aRmoCenili modinaxes samarovanze [nadiraZe 1975:47-48,57].
dedoflis goraze didi raodenobiTaa gamovlenili sx-
vadasxva formisa da zomis calyura doqebi. gvxvdeba ro-
gorc yelwiboiani ise, gluvyeliani doqebi. yelwiboian
doqebs yuri mimagrebuli aqvs yelze wibosTan da mxarze.
gluvyelians ki, xan yelze, xan pirze aqvs miZerwili yuris
zeda nawili. piri gadaSlili aqvs, bako momrgvalebuli. yuri
umetesad ovalurganikveTiania. gvxvdeba aseve ~lenturi~
yuric. zogierT doqs yurze daZerwili aqvs kopebi. tanis
formebi sxvadasxvagvaria. gamoirCeva msxliseburi, kvercx-
iseburi formis doqebi. Ziri farTo da brtyelia.
calke tipad gamoiyofa samtuCa doqebi - saRvineebi, rom-
lebic aSkarad sufris WurWeli unda yofiliyo. yuri TiTq-
170
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
mis yovelTvis mrgvalganikveTiania da zeda nawili miZer-
wilia tuCze.
gamosarCevia agreTve viwro da maRalyeliani doqebi, rom-
lebsac zogjer wiboc Semouyveba. yuris zeda nawili, ro-
gorc wesi daZerwili aqvs yelze.
dedoflis goris doqebs Soris aRsaniSnavia kargad napri-
alebi, daaxloebiT aguris feri, angobirebuli calyura
doqebi. keci Txelia. piri odnav gadaSlili, brtyeli daqa-
nebuli bakoTi. yeli maRali aqvs. ovalurganikveTiani yuri
mimagrebuli aqvs yelze da mxarze. zog SemTxvevaSi, yelis
qvemoT mraval rigad Semouyveba iribi marcvlovani Wdeebi.
rogorc samtuCa ise, yelwiboiani da gluvyeliani caly-
ura doqebi mravladaa aRmoCenili urbnisis adreuli Sua
saukuneebis fenebSi [WilaSvili1964:92-93,110-113]. rganis
samarovanze napovnia amave periodis msgavsi tipis doqebi
[bragvaZe2000:112-113]. isini dadasturebulia aseve modinax-
es adreuli Sua saukuneebis samarovanze [nadiraZe1975:57 58].
erwosvelze aRmoCenili am tipis WurWlis ganxilvisas r. ra-
miSvili aRniSnavs, rom msgavsi WurWeli aRmoCenilia mcxeTa-
sa da zRuderSi [ramiSvili1979:63-64].
agurisfer-narinjisferi kargad naprialebi msgavsi ca-
lyura doqebi cnobilia modinaxes samarxebSi. isini napovnia
monetebTan erTad da zustad TariRdeba IV saukuniT [nadi-
raZe 1975:47-48,57].
doqebis garda sufris WurWlidan dedoflis goraze ram-
denime TefSi, jami da samarilea aRmoCenili.
171
sayofacxovrebo Tixis nawarmidan dedoflis goris ad-
reuli Sua saukuneebis fenebSi mravladaa aRmoCenili lu-
Teriumebi. luTeriumebi langris an didi zomis konusu-
rad gaSlili jamis formisaa da pirze datanili aqvs tuCi,
an Camosasxmeli mili. luTeriumebi ZiriTadad gamomwvaria
moyavisfro-mowiTlod. bako brtyeli da Sesqelebuli aqvs,
Ziri farTo da brtyeli. zog luTeriums tuCTan kopebic aqvs
dasmuli. am WurWlis daniSnuleba zustad ar aris gansaz-
Rvruli, magram aRsaniSnavia, rom dedoflis goraze aseTi
WurWeli mravladaa aRmoCenili. urbnisSic vxvdebiT msgavsi
tipis WurWels da l. WilaSvili mas niskartian langars uwo-
debs [WilaSvili1964:111-112].
dedoflis goraze samzadi qoTnebi gvxvdeba rogorc yuri-
ani ise, uyuro. es aris Rrma, farTopiriani, brtyelZira Wur-
Weli, romelic misi daniSnulebisgan gamomdinare, umetes
SemTxvevaSi, Savad an ruxadaa SeWvartluli, Ria cecxlis
zemoqmedebis gamo. qoTnebi, rogorc wesi sada zedapiri-
ania, Tumca gvaqvs ramdenime cali, romlebic horizontuli,
wvrili RarebiTaa dazolili. urbnisSi msgavsi tipis qoTne-
bi ZiriTadad kerebTan iyo dadasturebuli. erT SemTxvevaSi
mTeli qoTanicaa aRmoCenili, romelic mTlianad nacarSi
iyo Cafluli [l. WilaSvili1964:112-113].
dedoflis goris adreuli Sua saukuneebis keramikuli Wur-
Weli adgilobrivi nawarmia da, rogorc Cans, imave sawarmoo
centrSia damzadebuli, romelSic urbnisis Tanadrouli namo-
172
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
saxlaris keramika. magram dedoflis goraze aRmoCnda ramden-
ime importuli WurWelic, romlebic WiquriTaa dafaruli.
zemoT ukve aRvniSneT, rom dedoflis goraze, rogorc
saxlebSi ise, samlocveloebTan arsebul sakulto ormoebSi
aRmoCnda Tixis WurWlis natexebisagan gamoTlili diskoebi,
gaxvretili diskoebi, sagangebod gamoZerwili rgolebi da
keramikuli kviristavi. kviristavs, rogorc wesi konusuri
forma aqvs da amiT gansxvavdeba keramikuli borblebisagan
da gaxvretili diskoebisagan. Tumca, maTi erTad aRmoCena
adasturebs, rom kviristavebs garda sayofacxovrebo dan-
iSnulebisa (TiTistaris damamZimebeli) sakulto mniSvn-
elobac hqonda. amaze metyvelebs aseve kviristavebis zeda-
pirze datanebuli ornamenti. kviristavebisa da gaxvretili
diskoebis kavSiri Svilierebisa da nayofierebis qalRvTae-
basTan, (rogorc zemoT aRvniSneT) aRwerili aqvs v. bardav-
eliZes, romelic am qalRvTaebis Tayvaniscemas mzis Tay-
vaniscemasac ukavSirebs [bardaveliZe1941:19-24,63-64].
1 2 3 4 5
1. doqi; 2. yelwiboiani doqi; 3. amforiseburi WurWlis fragmenti;
4. yelwiboiani doqi; 5. tuCiani doqis fragmenti.
173
dasasruls, unda aRiniSnos, rom aqve gamovlenilia Tixis
konusuri da naxevarsferuli formis sabeWdavebi, romle-
bzec warmodgenilia sxvadasxvagvari kveTili xazebi.
minis WurWeli - dedoflis goris adreuli Sua saukunee-
bis fenebSi napovnia minis WurWlis ramdenime natexi. es aris
TeTri feris sqelkedliani minis WurWeli, romlis zedapi-
ri dafarulia wriuli amoxexili RrmulebiT. msgavsi WurW-
lis fragmentebi aRmoCenilia urbnisis naqalaqaris VI-VII ss.
fenebSi da l.WilaSvils vrclad aqvs ganxiluli. minis Wur-
Weli namdvilad importi unda iyos, magram Zneli dasadgenia
kerZod saidan aris Semotanili [l. WilaSvili 1964:118-120].
Zvlis nawarmi - dedoflis goris adreuli Sua saukunee-
bis mosaxleebi farTod iyenebdnen Zvlisagan damzadebul
nivTebs. Zvlisgan amzadebdnen: maxaTs, sakinZs, salamurs.
sakinZebis Tavebi mravalferovania. gvxvdeba figurulTavi-
ani sakinZebi. aRsaniSnavia erTi sakinZis fragmentis Tavi rqo-
sani cxovelis skulpturuli gamosaxulebiT. gamosaxuleba
6. qvevris msgavsi miliani WurWeli; 7. samyura pirmoyrili dergi;
8. naprialebi doqis fragmenti.; 9. qoTani
6
7
8 9
174
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
moTavsebulia oTxkuTxa brtyel sadgarze. kudi moklea,
cxovels kisris areSi ki fafriseburi Sverilebi aqvs. gvxvde-
ba maxaTebi gaxvretili yunwiT, agreTve mrgvalganikveTiani
maxaTebi maryuJiseburi, dabrtyelebuli TaviT. Zalian sain-
teresoa Zvlis erTi soliseburi nivTi, romelsac zedapirze
oTxi Rrma koncentruli naWdevi aqvs. zeda nawilSi ki far-
To naxvreti. es nivTi, albaT sakidi unda iyos. yuradRebas
iqcevs Zvlis konusuri formis mili, romelsac cali mxridan
ori naxvreti aqvs. savaraudoa, rom es salamuria. agreTve,
gvxvdeba Zvlis ramdenime nivTi, magram maTi daniSnulebis
garkveva sakmaod rTulia. SeiZleba aq saqme gvqondes aseve
Zvlis sawer iaraRTan - stilosTan.
urbnisSi am periodis Zvlis ramdenime msgavsi nivTia na-
povni, romelTaganac l.WilaSvili erT-erTs stilosad
moiazrebs. aseve aRniSnavs, rom Zvlis iaraRi Cveni welTaR-
ricxvis pirveli saukuneebidan Cans sakmaod gavrcelebuli
[WilaSvili1964:122-124].
dedoflis goris sasaxleSi Zvlis nawarms mravali daniS-
nulebiT iyenebdnen. Zvlisgan iyo damzadebuli - stilosebi,
sakidebi, sakinZebi, piqsidebi, kamaTlebi, mcire zomis qanda-
kebebi, avejis nawilebi, gravirebuli firfitebi, samkiTxao
saTamaSoebi, gasaRebi [Iberia and Rome 2008:86-103].
qvis nawarmi - dedoflis goraze TiTqmis yvelaze didi ra-
odenobiT napovnia forovani bazaltisagan damzadebuli
mrgvali xelsafqvavebi. xelsafqvavebis zeda qvas centrSi
175
erTi naxvreti aqvs RerZisTvis. erTi naxvreti ki kidesTan
hqonda saxelurisTvis, centris maxloblad, ori mogrZo
morkaluli naxvreti marcvleulis Casayrelad iyo gamiznu-
li. qveda qva brtyeli da sada iyo da mxolod erTi naxvreti
hqonda centrSi, romelSic xis RerZi iWedeboda. qveda qvas
zogjer qvevris sarqvladac iyenebdnen ise, rogorc urbnis-
Si [WilaSvili1964:109]. Tumca, dedoflis goris zogierTi
sarqveli sagangebod qvevrisTvisaa gamoTlili.
bazaltis qvisaganaa aseve gamoTlili ramdenime sferuli
nivTi, romlebic SesaZlebelia Surdulis qvebi yofiliyo.
SerCeuli riyis qvebi gamoiyeneboda sanayebad. Savi feris
fiqlisagan gamoTlilia salesi qvebi, romelTac cal boloSi
naxvreti aqvs datanebuli. salesi qvebis sxvadasxva formis-
aa: cilindruli, brtyeli, oTxwaxnaga. dafiqsirebulia qvis
ramdenime gaxvretili disko da kviristavi.
liTonis nawarmi - dedoflis goraze aRmoCenil nivTebs
Soris liTonisagan iaraRi da samkaulia damzadebuli. iara-
Rebidan dedoflis goraze napovnia isrispirebi, danebi da
nemskavi. rkinisagan aris, agreTve damzadebuli jaWvi, xolo
rkinis firfitebisagan gaurkveveli daniSnulebis nivTi. yve-
la isrispiri orfrTiani da grZelyunwiania. danebi moxril-
ia, calpirlesuli, samanWvle naxvretebiT taris nawilSi.
nemskavi oTxkuTxaganivkveTiania da misi sigrZe 3 sm-ia. ms-
gavsi tipis moxrili danebi farTod aris gavrcelebuli ad-
rerkinis xanidan da dRemde gamoiyeneba [ramiSvili1979:93,
gagoSiZe 1968:34, Iberia and Rome 2008:145].
176
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
samkauli - samkauli gvxvdeba brinjaosi da oqrosi. brin-
jaos samkaulidan warmodgenilia: beWdebi, sayureebi, sakin-
Zebi da mSvildsakinZebi. beWdebSi gamoirCeva erTi beWedi:
mrgvalganikveTiani mavTuliT Seqmnilia spiralurad dax-
veuli, wriuli moyvanilobis faraki da beWdis rkali. fara-
kidan rkalze gadasvlis adgilas orive mxares daxveulia ma-
vTulebi. farakis diametria 1-1,2 sm, rkalis diametri 2 sm.
dedoflis goraze aris aseve brinjaos ramdenime sakinZi.
gamoirCeva erTi sakinZi - mrgvalganikveTiani ReroTi da as-
tragalis formis TaviT. sakinZebi adreuli Sua saukuneebis
aRmosavleT saqarTvelos arqeologiur kompleqsTa tipuri
nawilia [afxazava1979:85]. aseve napovnia ramdeni mesayure
rgoli, romlebsac Tavebi erTmaneTze aqvs gadadebuli.
dedoflis goraze gvxvdeba rkinis ramdenime mSvildsakinZic.
aseTi samkauli aRmosavleT saqarTveloSi IV saukuneSi vr-
celdeba [afxazava 1979:6]. dedoflis goris mSvildsakinZebis
analogiuria urbnisSi aRmoCenili mSvild sakinZebi [WilaS-
vili1964:127-128].
dedoflis goraze jerjerobiT oqros mxolod erTi eqvs-
furcela vardulis formis samkaulia aRmoCenili. oqros
firfitaze darCilulia 7 bude - erTi centrSi, eqvsi ki
vardulis furclebze. budeebSi muqi wiTeli feris granatis
Tvlebi aris Casmuli. budeebSi Casmuli Tvlebi sxvadasxva
formisaa: mrgvali, ovaluri da wveTis. ori Tvalbude cari-
elia. magram calke napovnia granatis aseTive ramdenime Tva-
li. agreTve, aRmoCenilia sxvadasxva formis minis Tvlebi.
177
aradeTis orgoris dedoflis goraze adreuli Sua sauku-
neebis namosaxlari warmodgenilia erTi kulturuli feniT,
romelSic 4 samSeneblo horizonti gamoiyofa. fena zogadad
TariRdeba IV-VI saukuneebiT da samosaxlos arsebobis mTeli
periodis ganmavlobaSi misi gegmareba ar Secvlila, miuxeda-
vad imisa, rom is minimum oTxjer daingra.
yvela sacxovrebeli erTnairi iyo: qvis safuZvelze am-
oyvanili alizis kedlebiTa da banuri gadaxurviT. yve-
la gaTxrili saxli daaxloebiT erTi zomisa da erTnairi
iyo. saxlebi ezoebiTurT ganlagebuli iyo goris Txemis
perimetrzeda, SesaZlebelia, Sekrul wres qmnida, romlis
SuaSi idga samlocvelo.
namosaxlaris gaTxrebma mravalricxovani da mraval-
ferovani masala mogvca, romelic asaxavs adreuli Sua sau-
kuneebis qarTlis rigiTi mosaxleobis yofis TiTqmis yvela
aspeqts. gansakuTrebuli mravalferovnebiT gamoirCeva
keramikuli WurWeli. arqeologiuri masala samosaxlos
mTeli arsebobis ganmavlobaSi met-naklebad erTgvarova-
nia. magram aq Cven stratificirebul ZeglTan gvaqvs saqme
da am masalis detaluri ganxilva samSeneblo horizontebis
mixedviT saSualebas mogvcems SevimuSaoT arqeologiuri ma-
salis ufro detaluri qronologia.
gansakuTrebuli yuradRebis Rirsia is garemoeba, rom
dedoflis goraze IV-VI saukuneebSi cxovrobdnen warmarTebi,
miuxedavad imisa, rom am periodSi qristianoba qarTlis same-
foSi saxelmwifo religiad iyo gamocxadebuli. dedoflis
178
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
goris Txemis centrSi mdebare warmarTul samlocvelo-
Si arsebuli sakurTxeveli (ise, rogorc misi analogiuri
sakurTxevlebi yaTlanixevSi da awyurSi) Tavisi konstruq-
ciiT msgavsia brinjaos xanis sakurTxevlebisa, romlebic
maxloblad mdebare berikldeebis namosaxlarzea gaTxrili.
TviT samlocvelos kedlebic uZvelesi samSeneblo teqni-
kiT, e.w. sarlastisTaa nagebi. yovelive es miuTiTebs imaze,
rom Sida qarTlis dasavleT nawilSi IV-VI saukuneebSi jer
kidev cocxali iyo Zveli adgilobrivi warmarTuli religia.
dedoflis goris samlocvelo, SesaZlebelia, nayofierebis
momniWebeli, mzis qalRvTaebisadmi iyo miZRvnili. ramdena-
dac Sida qarTlis dasavleT nawilSi, sadac dedoflis gora
mdebareobs VI saukuneze adreuli qristianuli eklesia ar
Cans, SemTxveviTi ar unda iyos warmarTTa samosaxlos arse-
boba dedoflis goraze.
qristianobis damkvidreba qarTlis am nawilSi, rogorc
Cans, dakavSirebulia camet asurel mamaTa moRvaweobasTan.
179
gamoyenebuli literatura
1. afxazava 1979 - n. afxazava. adreuli Sua saukunee-
bis aRmosavleT saqarTvelos nivTieri kultura.
Tbilisi, 1979.
2. bardaveliZe 1941 - v. bardaveliZe, qarTvelTa
uZvelesi sarwmunoebis istoriidan (RvTaeba bar-
bar-babar), Tbilisi,1941.
3. bragvaZe 2000 - z. bragvaZe. rganis samarovani, ar-
qeologiuri Jurnali I, Tbilisi, 2000, gv.107-151.
4. gagoSiZe 1968 - i. gagoSiZe. iTxvisis samarxi.
saqarTvelos saxelmwifo muzeumis moambe, 25-b,
Tbilisi, 1968, gv.31-45.
5. gagoSiZe 1973 - i. gagoSiZe. batilumebi aradeTi-
dan. Zeglis megobari 33, Tbilisi, 1973, gv. 73-82,
104-105.
6. gagoSiZe 1986 _ i. gagoSiZe. Sida qarTlis arqe-
ologiuri eqspediciis 1985 wlis angariSi (xel-
naweri).
7. gagoSiZe 1987 _ i. gagoSiZe. Sida qarTlis arqe-
ologiuri eqspediciis 1986 wlis savele angariSi
(xelnaweri).
8. gagoSiZe 1999 - i. gagoSiZe. qarTlSi qristianobis
damkvidrebis Sesaxeb. saqarTvelos saxelmwifo
muzeumis moambe, 43-b, Tbilisi, 1999, gv. 57-68.
180
st
ud
en
tu
ri
gv
er
di
9. gagoSiZe, qoriZe, gogiCaiSvili 1986 d i. gagoSiZe,
e. qoriZe, a. gogiCaiSvili. Sida qarTlis arqeolo-
giuri eqspediciis 1979-1981 wlebis savele muSao-
bis angariSi. saqarTvelos saxelmwifo muzeumis
arqeologiuri eqspediciebi, VIII, Tbilisi, 1986,
gv. 56-67.
10. gagoSiZe, wowelia 1991. i. gagoSiZe, m. wowelia. ar-
ameulwarweriani firfitebi dedoflis goridan.
amierkavkasiis istoriis problemebi, Tbilisi,
1991, gv.47-78.
11. nadiraZe 1975 - j.nadiraZe, yvirilis xeobis arqe-
ologiuri Zeglebi, Tbilisi, 1975.
12. ramiSvili1979 - r. ramiSvili, erwos veli gvi-
anarmazul xanaSi, Tbilisi, 1979.
13. surgulaZe1977 - i. surgulaZe, barbaroba. qarTu-
li sabWoTa enciklopedia 2, Tbilisi, 1977, gv. 203.
14. WilaSvili 1964 - l. WilaSvili. naqalaqari urbni-
si. Tbilisi, 1964.
15. xaxutaiSvili 1970 - d. xaxutaiSvili, ufliscixe,
Tbilisi, 1970.
16. javaxiSvli, Rlonti 1962 - al. javaxiSvili, l.
Rlonti. urbnisi, Tbilisi, 1962.
17. Gagoschidze 2000. Neuer archaologischer Befundim Bezirk
181
Kareli, Schida Kartli. in: Archaologische Mitteilungen AusIra-
nund Turan. Bend32, Berlin, 2000, pp. 51-58.
18. Gagoshidze 1992. The Templesat Dedoplis Mindori. East and
West, Vol.42, N1, 1992, Rome, pp. 27-48.
19. Gagoshidze 2001. A Royal Palace in First Centure Iberia. Ac-
cording to the Archaeological Material from Dedoplis Gora,
Georgia. In The Royal Palace Institutionin the First Millennium
BC, Monographs of the Danishat Athens, 2001, Vol. 4, pp.259-
284.
20. Gagoshidze 2004. TheRoyal Palace of the First Century BC –
First Century AD at Dedoplis Gora. Journal of Georgian Archae-
ology. The Jurnal of the Otar Lordkipanidze Centre for Archaeo-
logical Studdies, N1,2004, pp. 170-185.
21. Iberia and Rome 2008: Iberia and Rome.The Excavations of the
Palace at Dedofl is Gora and the RomanIn fl uenceinthe Cauca-
sian Kingdom of Iberia.Edited by A.Furtwangler,I. Gagoshidze,
H.Lohr, N.Ludwig. Beier@Beran,2008.
22. Гагошидзе 1979 - Ю.М. Гагошидзе, Самадло, Тбилиси, 1979.
182
muzeumebi da artefaqtebi
“onlain arqeologia” mkiTxvels axal
rubrikas sTavazobs - muzeumebi da ar-
tefaqtebi. rubrika gagacnobT sayov-
elTaod cnobil da naklebad cnobil
muzeumebis nacnob Tu ucnob, axalaR-
moCenil Tu didi xnis win napovn arte-
faqtebis istorias, daxasiaTebas, maT
adgils qarTuli kulturisa da zoga-
dad, msoflio kulturuli memkvidreo-
bis sivrceSi.
rubrikis pirvel werils _ bor-
jomis mxareTmcodneobis muzeumSi
daculi sanawile jvris atribuciis
sakiTxisaTvis – gTavazobT saqarT-
velos kulturuli memkvidreobis dac-
vis erovnuli saagentos muzeum-na-
krZlebisa da samuzeumo koleqciebis
marTvis samsaxuris menejeri, xelovne-
baTmcodneobis doqtori irma doliZe.
183
muzeumebi da artefaqtebi
saqarTvelos muzeumebSi, romelTa ricxvi orass aRemate-
ba, qveynis kulturuli memkvidreobis udidesi da umniS-
vnelovanesi nawilia Tavmoyrili. saqarTvelos kulturuli
memkvidreobis dacvis erovnuli saagento, romelic pasux-
ismgebelia qveynis masStabiT arsebul uZrav kulturul mem-
kvidreobaze 15 muzeum-nakrZals, muzeumsa da arqiteqtu-
rul saits aerTianebs (stefanwmindis istoriuli muzeumi,
didi mcxeTis arqeologiuri saxelmwifo muzeum-nakrZali,
varZiis, ufliscixis, qsnis xeobis, kldekaris, quTaisis isto-
riul-arqiteqturuli muzeum-nakrZalebi, parmen zaqaraias
saxelobis noqalaqevis arqiteqturul-arqeologiuri muze-
um-nakrZali, eqvTime TayaiSvilis saxelobis guriis mxaris
arqeologiuri muzeum-nakrZali, didi liaxvis xeobis sax-
elmwifo muzeum-nakrZali, samSvildisa da ujarmis arqite-
qturuli ansamblebi, borjomis mxareTmcodneobis muzeumi,
niko firosmanaSvilis saxelmwifo muzeumi, gremis muzeumi).
arqiteqturul da arqeologiur memkvidreobasTan erTad
(muzeum-nakrZalebisa da muzeumebis samuzeumo SenobaTa
didi nawili Tavad aris kulturuli memkvidreobis Zegli.
aq aTeul aTasobiT artefaqtia daculi. mravalferovnebiT
borjomis mxareTmcodneobis
muzeumSi daculi sanawile jvris
atribuciis sakiTxisaTvis
184
muzeumebi da artefaqtebi
gamorCeuli es koleqciebi Cveni istoriis nawilia da, imav-
droulad, mravalmxriv saintereso informaciis momcveli.
vfiqrobT, mniSvnelovania maTi samecniero mimoqcevaSi Semo-
tana mkvlevarebisa da farTo sazogadoebisTvis wardgena.
muzeum-nakrZalebisa da muzeumebis gacnobas saagentos
muzeumebs Soris yvelaze adreuli, TiTqmis saukunovani is-
toriis borjomis mxareTmcodneobis muzeumiT daviwyebT. aq
38 aTasze meti eqsponatia daculi. 1926 wels muzeumi satyeo
muzeumad dafuZnda da erT weliwadSi damTvaliereblebic
miiRo. 1934 wels mas daemata eTnografiuli ganyofileba,
saxelwodeba Seecvala da borjomis muzeumi ewoda, 1938
wels ki, iq mxaris istoriis ganyofilebac gaixsna da bor-
jomis mxareTmcodneobis muzeumi dae-
rqva. istoriulia muzeumis Senobac. is
ganTavsebulia ruseTis saimperatoro
ojaxis, romanovebis, kancelariis Seno-
baSi. fsevdogoTuri stilis arqiteq-
turuli nageboba germanelma inJiner-
arqiteqtorma vladimer Sveierma 1890
wels aago. Senobas miniWebuli aqvs kul-
turuli memkvidreobis Zeglis statusi.
sanawile jvari borjomis mxareTmcodneobis muzeumidan
185
muzeumebi da artefaqtebi
borjomis mxareTmcodneobis muzeumSi daculia: arqeolo-
giuri (q.w. II-I aTaswleulebis brinjaos diskoebi, balTebi,
minisa da Tixis WurWeli, sabrZolo iaraRi, mcire plastikis
nimuSebi da sxv.), ferweris, grafikis, qandakebis, gamoyenebi-
Ti xelovnebisa (maT Soris romanovebis samefo dinastiis
kuTvnili evropuli da aRmosavluri warmoebis WurWeli da
sxv.) da eTnografiis, numizmatikis (kolxuri TeTris koleq-
cia, monRoluri drama, romauli dinari, bizantiuri, qarTu-
li, Turquli, rusuli monetebi da sxv.), Zvirfasi liTonebis
koleqciebi, sabunebismetyvelo masalebi, werilobiTi Ze-
glebi, memorialuri nivTebi, kino da fotomasalebi.
amjerad yuradRebas gavamaxvilebT muzeumSi dacul erT
eqsponatze (sain. #1085), romelic prof. p. vinogradov-ni-
kitins 1938 wlis 25 seqtembers, aTeulobiT sxva nivTTan er-
Tad, gadaucia muzeumisTvis. ZiriTad SemosulobaTa wign-
Si eqsponatis Rirebulebad miTiTebulia 10 maneTi. es aris
brinjaos sanawile jvari, kerZod, misi erTi firfita (8X4,8
sm) figuriT orantis pozaSi. jvari dazianebulia. gatexil-
ia misi marjvena horizontaluri qimi. dazianebulia gamo-
saxulebac, kerZod, cxviri, marjvena xelis mtevani, Tvali.
figura mcire siRrmiTaa CakveTili da TiTqmis mTlianad
avsebs jvris sibrtyes. igi vertikalurad da horizontalu-
rad daStrixuli grafikuli dekoriT Semkul grZel samos-
186
muzeumebi da artefaqtebi
Sia warmodgenili. Tavs, aseve, dekoratiulad gadawyvetili
Saravandedi amkobs, romlis zemoTac nawilobriv ikiTxeba
berZnuli warwera `... NIA~ an `... NTA~ (sawyisi asoebi waSlil-
ia). gavrcelebuli tradiciiT warwera gamosaxuli wmindanis
saxels aRniSnavs. samwuxarod, dazianebis gamo ver xerxdeba
konkretul wmindanTan misi identificireba.
figura wverosania. pirobiTadaa gadmocemuli saxis na-
kvTebi – Tvalebi, piri. xelebi mxrebis simaRlezea gaSlili,
rogorc es orantis (mlocveli) pozisTvisaa damaxasiaTebe-
li. jvris zedapiri nawilobriv mwvane patiniTaa dafaruli.
stilistur-gamomsaxvelobiTi TvalsazrisiT borjomis mx-
areTmcodneobis muzeumSi daculi sanawile jvari Sua sauku-
neebis bizantiasa da qristianul samyaroSi farTod gavrcele-
bul brinjaos sanawile jvrebis jgufs ganekuTvneba.
jvar-reliqvariumi, sanawile jvari, enkolpioni _ wmin-
da nawilebis SenaxvisTvis gamiznuli gulsakidi samkaulia.
wminda nawilebisadmi Tayvaniscemis tradicia qristianobis
damkvidrebis adreuli periodidanve momdinareobs. aseTi
jvrebis tipuri nimuSebi Semkulia sxvadasxva kompoziciiTa
da gamosaxulebiT. yvelaze gavrcelebuli sqemaa - erT fir-
fitaze RvTismSoblis, meoreze ki jvarcmis gamosaxuleba,
rasac xSirad jvrisebr kompoziciasac uwodeben. mravladaa
SemorCenili, aseve, sxvadasxva wmindanTa gamosaxulebebiT
187
muzeumebi da artefaqtebi
(wm. giorgi, wm. irine, wm. nikolozi, wm. stefane da sxv.) Semku-
li sanawileebic. mcirericxovania anikonuri (mcenareuli,
geometriuli motivebi) dekoris jvrebi. sanawileebi gvx-
vdeba erT mxares wmindanis, meoreze ki jvris dekoratiuli
gamosaxulebebiTac.
es `siriuli~, `siria-palestinuri~, `axloaRmosavluri~
enkolpionebi da `wminda miwis jvrebi~ _ ukve as welze metia
mkvlevarebis mier bizantiuri (farTo gagebiT) jvar-rel-
iqvariumebis Zalian didi da arasistematizebuli jgufis
aRmniSvnelad gamoiyeneba~
(Пескова А.А., Строкова Л. В.
Христианские древности Византии
в «Сирийской коллекции» Б.И.и
В.Н. Ханенко. СПб.: Петербургское
Востоковедение, 2012).
sanawile gulsakidi jvre-
bis warmoebis masiur xasia-
Tze ar qeologiuri gaTxrebis
Sedegad aRmoCenili jvrebis
simravlis garda, maTi mra-
valferovnebac metyvelebs. gansakuTrebiT izrdeba maTi
warmoeba xatmebrZoleobis periodis Semdeg (IX saukunis Sua
xanebidan).
xofuris sanawile jvari
188
muzeumebi da artefaqtebi
marTalia, isini gansxvavdeba teqnikiT, stiliTa da
zogjer masaliTac, magram msgavsia ikonografiuli
TvalsazrisiT. rogorc n. pokrovski SeniSnavs, aq ar
iyo farTo Canafiqrisa da originaluri Semoqmedebis
dro. miT umetes, rom es sakulto-saritualo nivTebi
gamiznuli iyo ara mxolod dam-
kveTTaTvis, aramed, sazogadod
mravalricxovan morwmuneTaT-
vis. amitom xSirad jvrebi mzad-
deboda ara imdenad mxatvrebis,
ramdenadac xelosnebis mier _
sazogadod miRebuli Sablonebis
Sesabamisad (Покровский Н.
Евангелие въ памятниках иконографии,
преимущественно византииских и
русских, 1892 г. стр. 337).
jer kidev gasuli saukunis I naxevarSi g. CubinaSvili
yuradRebas amaxvilebda enkolpionTa Seswavlis aucile-
blobaze, ramdenadac saukuneebis ganmavlobaSi isini
mniSvnelovani teqnikuri evoluciis suraTs warmoaCens
(g. CubinaSvili, `siriis barZimi uSgulSi~, saqarTvelos
muzeumis moambe XI-, Tbilisi, 1941 w.). n. kondakovis az-
riT ki, es nivTebi calke unda iqnas Seswavlili, arqe-
va
ni
s s
an
aw
il
e j
va
rc
mi
s g
am
os
ax
ul
eb
iT
189
muzeumebi da artefaqtebi
ologiur masalaSi isini XIX saukunis 70-iani wlebidan
Cndeba, ramdenime aseuls aRwevs da aqedan gamomdinare,
sistematizacias saWiroebs. enkolpionTa daniSnulebis
Sesaxeb mkvlevari aRniSnavs, rom sanawile jvrebi um-
Tavresad gamoiyeneboda ara gulsakidad, aramed sacecx-
luris TavsarTis Camosakideblad, riTic aixsneba aseTi
Zeglebis eklesiaTa nangrevebSi aRmoCenis xSiri faqtebi.
zemoaRniSnulis dasturs mecnieri jvrebis wyvil `yure-
bSi~ xedavs, romlebic zemodan da qvemodan ekvris Ziri-
Tad korpuss. n. kondakovis azriT, am yurebSi eyreboda
saSualo zomis jaWvi, romelzec magrdeboda sacecxlu-
ris saxuravi da ixsneboda moZraobis Sesabamisad. mkvl-
evari aqve gansazRvravs sanawile jvrebis tipologias da
maTi gavrcelebis periods – VI-XIV saukuneebs. misi dak-
virvebiT, uZvelesia brtyeli, kveTis teqnikiT Sesrule-
buli jvrebi daTariRebuli IX saukunemde periodiT,
Semdeg Cndeba inkrustirebuli da bolos, yvelaze gvian
– reliefurgamosaxulebebiani jvrebi. daaxloebiT XI
saukunidan kveTa icvleba Camosxmuli gamosaxulebebiT,
romlebic XII-XIII saukuneebSi enkolpionTa Semkulo-
bis TiTqmis erTaderTi xerxia. am dros moixaza msgavsi
jvrebis aRmoCenis arealic _ xmelTaSua zRvis sanapiro,
gansakuTrebiT misi aRmosavleT nawili (Кондаков Н.П.
190
muzeumebi da artefaqtebi
Иконография Богоматери, т. I. С-Петербург, 1914 г. стр. 258-260).
v.zalesskaia bizantiis gamoyenebiT xelovnebaSi siri-
is rolis gansazRvrisas yuradRebas amaxvilebs enkol-
pionebzec. misi azriT, enkolpionTa warmoeba jer kidev
adreuli Sua saukuneebidan momdinareobs. mogvianebiT
ki, maT Zveli nimuSebis (adreuli ikonografiuli ti-
pebisa da stilisturi xerxebis) mibaZviT, TiTqmis XII
saukunemde amzadebdnen. mkvlevari gamoyofs, agreTve,
jvar-enkolpionebs gravirebuli gamosaxulebebiTa da
vercxlis inkrustaciiT, romelTac X-XI saukuneebiT
aTariRebs da Tvlis, rom isini VI-VII saukuneTa im pro-
totipebis mixedviTaa Seqmnili, romelTac Cvenamde ar
mouRwevia (Залесская В.Н. Сирииский художественный металл
византииского времени и его историческое значение (вопрос о
роли Сирии в прикладном искусстве Византии), Ленинград, 1970г.
стр.8-12). mkvlevari, aseve, aRniSnavs, rom `sazogadod
miRebuli TvalsazrisiT, aseTi jvrebis warmoebis cen-
trebi iyo siria da palestina, saidanac momlocvelebi
maT avrcelebdnen mTels qristianul samyaroSi, magram
Tu gaviTvaliswinebT, rom X-XI saukuneebSi es terito-
riebi ar Sedioda bizantiis imperiis SemadgenlobaSi,
im mcire periodis gamoklebiT, roca roman II-is dros
siriis rigi olqebi gaaTavisufles arabebisagan, gamor-
191
muzeumebi da artefaqtebi
icxuli ar aris rom isini mzad-
deboda konstantinepolSi, ma-
gram aRmosavluri tradiciis
mimdevrobiT~ (Залесская В.Н .
Часть бронзового креста-скл адня из
Херсонесса, ВВ. Т. XXV.. стр.173-
174).
mniSvnelovania, rom am l i t-
urgikuli nivTebis da m za deba
mxolod ga r kveul periodebs
ar mo i cavs. es procesi grZel-
deba sauk u neebis ganmavloba-
Si. Tavad jvris formis, dekoratiuli morTulobisa
da ikonografiuli programebis umniSvnelo cvlilebe-
biT. amasTan, xSirad saqme gvaqvs arqauli ikonografiis
gameorebasTan. rac, Tavis mxriv, arTulebs enkolpi-
onTa daTariRebas da xSirad maT vrcel qronologiur
CarCoebSi aqcevs. mniSvnelovania, rom arqeologiuri
gaTxrebis an SemTxveviTi aRmoCenebisas sanawile jvrebi
gamovlenilia rogorc sacxovreblebSi, ise samarxebSi,
Tumca es ukanaskneli umniSvnelo raodenobisaa da raime
saxis tendenciaze ar unda miuTiTebdes.
dawyebuli XIX-XX saukuneTa mijnidan, yofili bizan-
va
ni
s s
an
aw
il
e R
vT
is
mS
ob
li
s g
am
os
ax
ul
eb
iT
192
muzeumebi da artefaqtebi
tiis imperiis aRmosavleT provinciebSi damzadebuli
jvrebi, msoflios msxvili muzeumebis mier gamocemuli
katalogebis saSualebiT TandaTan cnobili da xelmi-
sawvdomi xdeba. ase magaliTad, b. pitarakisis brinjaos
gulsakidi jvar-reliqvariumebisadmi miZRvnil mono-
grafiaSi (2006w.) warmodgenilia Svidasamde nimuSi
anatoliis, saberZneTis, dasavleT evropis, amerikis
muzeumebidan da kerZo koleqciebidan (Brigitte Pitarakis.
Les croix-reliquaires pectorales byzantines en bronze. Paris, éd. A. et
J. Picard, 2006 (Bibliothèque des Cahiers Archéologiques. XVI). aq
`ganxiluli jvrebis 20%-s arqeologiuri konteqsti
aqvs, rac azustebs maT TariRs. ZiriTadad, isini XI sauku-
niT TariRdeba...~ (Пескова А.А., Строкова Л. В. dasax. naSr.).
samwuxarod, daudgenelia borjomis mxareTmcodneo-
bis muzeumSi daculi sanawile jvris aRmoCenis garemoe-
ba da, Sesabamisad, arqeologiuri konteqsti, rac Zeg-
lis Sesaxeb damatebiT informacias mogvawvdida. amitom
enkolpionis Seswavlis safuZveli Tavad jvris ikono-
grafiul-stilisturi Taviseburebebis analizia.
Cvenamde moRweuli sanawile jvrebis ikonografiaSi wa-
myvani adgili eTmoba wmindanTa orantis pozaSi gadmoce-
mas. aseTi gadawyveta tipuria zogadad sanawile jvrebis
dekoratiuli SemkulobisTvis da gansakuTrebiT gravi-
rebulgamosaxulebiani enkolpionebisTvis.
193
muzeumebi da artefaqtebi
oranta gavrcelebulia rogorc calkeuli wminda-
nis gamosaxvisas, ise erT mxares jvarcmis, meoreze ki,
RvTismSoblis gamosaxulebaTa warmodenisas. amis Tval-
saCino nimuSebi saqarTvelos erovnul muzeumSi daculi
enkolpionebis magaliTzec SegviZlia ganvixiloT. oran-
tis garda, isini saerTo stilistur niSnebze, ikono-
grafiul sqemebsa da maTi gavrcelebis qronologiazec
dagvafiqrebs, rac borjomis muzeumSi dacul sanawiles-
Tan msgavsebis gamo ufro metad mniSvnelovania. esenia:
S. amiranaSvilis saxelobis xelovnebis muzeumSi dacu-
li xofuris sanawile jvari (saqarTvelos xelovnebis
muzeumis saganZuris fondi, #11296. brinjao, zoma 7X4
sm), romelic gasuli saukunis 70-ian wlebSi moiZia da
saqarTvelos xelovnebis muzeums usasyidlod gadasca
gurgen qurasbedianma (saxelwodeba jvris aRmoCenis ad-
gilidan momdinareobs - lentexis raionis sof. xofuri)
da s. janaSias saxelobis saqarTvelos istoriis muzeum-
Si daculi vanis sanawile jvari (saqarTvelos erovnuli
muzeumis s.janaSias saxelobis saqarTvelos istoriis
muzeumi. ̀ a~ fondi, inv.#1480. spilenZi, 10X5 sm (sakidebis
gareSe 6,8X5 sm). `motanilia e.v. ter-avetisianis mier
vanis vilaieTSi mowyobili eqspediciis Sedegad. aRmoCe-
nis adgili vanis vilaieTi~ (muzeumis sainventaro wigni)
dRevandeli TurqeTis teritoria).
194
muzeumebi da artefaqtebi
IX-X saukuneebiT daTariRebuli es jvrebi (i. doliZe,
xofurisa da vanis sanawile jvrebi, stilistur-qro-
nologiuri sakiTxebi, xelovneba, #5-6, 1993 w. gv.87-99)
damzadebulia Camosxmis wesiT, CakveTil-gravirebuli
gamosaxulebebiT. maTTvis damaxasiaTebelia berZnule-
novani warwerebi. borjomis muzeumis sanawile jvris-
gan gansxvavebiT xofurisa da vanis jvrebi sruli sax-
iTaa daculi. erT firfitaze jvarcmis, meoreze ki
orantis pozaSi gadmocemuli RvTismSoblis gamosax-
ulebebiT. Tvalis farTo WrilebiTa da wertilebiT
aRniSnuli gugebiT, gansxvavebiT borjomis sanawilis
figurisgan, sadac Tvalis farTo ovali SedarebiT mkve-
Tradaa CakveTili da gugis gareSea.
vanis sanawile jvari
195
muzeumebi da artefaqtebi
jvarcma, romelic erT-erTi yvelaze metad gavrcele-
buli kompoziciaa, gansakuTrebul yuradRebas imsax-
urebs. qristianul ikonografiaSi jvarcmis or tips va-
devnebT Tvals. jvarcma cocxali macxovris warmoCeniT,
rogorc es vanis enkolpionzea da jvarcma gardacvlili
(an momakvdavi) qristes gamosaxulebiT, rogorc es xo-
furis jvarzea. `pirveli jvarcmis Teologiuri, dog-
maturi interpretaciaa: qriste triumfatori, qriste
gamarjvebuli, `qriste sikvdilisa sikvdiliTa dam-
Trgunveli~. jvarcmis meore tipi am Temis `realisturi~
asaxvaa. qriste Cveulebrivi adamiania, Cveulebrivi mo-
makvdavia da dogmaturi suraTis nacvlad aq `adamianuri
drama~ - tanjva-vaeba da sikvdilia warmodgenili~ (T.
sayvareliZe, XII saukunis qarTuli Weduri xelovnebis
istoriidan, Tbilisi, 1980 w. gv.31). xofuris jvarze
macxovari gardacvlilia - Tvalebi daxuWuli aqvs. tanT
usaxelo kolobiumi mosavs. Tavs ki jvruli Saravande-
di umSvenebs. qristes monograma IC XC sanawile jvris
horizontalur mklavze, macxovris xelebis qvemoTaa ga-
nawilebuli. xofurisgan gansxvavebiT, vanis sanawileze
macxovari cocxalia, Ria TvalebiT, nakawri wveriT, sax-
is dagrZelebuli ovaliTa da Tvalebisa da cxvir-piris
SemaerTebeli naxatiT. mis Tavs jvruli Saravandedi
196
muzeumebi da artefaqtebi
amkobs. kiseri patara da moklea. tanT usaxelo, grZeli
kolobiumi mosavs, romelzec qvemoT daSvebuli xaze-
biT miTiTebulia klavi. terfebi aqac ferxTsayrdenzea
ganTavsebuli. qristes monograma (IC XC) warmodgenilia
horizontaluri RerZis marcxena nawilze. meore mxares
_ berZnuli warwera NIKA (gamarjveba). sigrZivi RerZis
zeda nawili, romelzec warwerebiani ficari unda iyos
mikruli, sami samkuTxedisgan Semdgari jvris formis
motiviTaa aqcentirebuli, is xofuris jvris jvarcmis
kompoziciis msgavsad, Sebrunebuli saxiTaa mocemuli.
amdenad, enkolpionebis wina pirze Cven jvarze gakrul
macxovars vxedavT, meore mxares - RvTismSoblis gamo-
saxulebas palmis totebiT. es garemoeba gvafiqrebinebs,
rom Tavad sanawile jvris mxatvruli gaformebis idea
sikvdilis daTrgunvisa da masze gamarjvebis simboluri
azriTaa gajerebuli. Cven mier ganxilul orive jvarze
macxovari sikvdilze gamarjvebulia. rogorc Cans, am
droisaTvis gardacvlili qristes mxatvruli saxe, ro-
melic cocxali macxovris gamosaxulebis paralelurad
Cndeba, jer kidev ar warmoaCens tkivilebiT saxeSeW-
muxnilsa da tangaqzneqil qristes figuras, adamianuri
sawyisiT wina planze.
197
muzeumebi da artefaqtebi
borjomis sanawile jvrisgan gansxvavebiT, vanis jvar-
ze RvTismSoblis saxe nikapTan mkveTrad dagrZelebul-
daviwroebuli ovaliT, xofuris jvris gamosaxule-
bas enaTesaveba. am ukanasknelisgan gansxvavebiT vanis
jvarze dekoratiulad da, imavdroulad, sqematuradaa
naCvenebi Tma, rac mas borjomis jvars amsgavsebs. xofu-
ris jvarze Tma ar isaxeba. RvTismSobels maforiumis
Tavsaburavi xuravs, romelic, imavdroulad, Saravande-
dis funqciasac asrulebs. dekoratiulad nimbiTaa Sem-
kuli borjomis jvris gamosaxulebac, romelic savarau-
dod mamakacs unda asaxavdes, amaze miuTiTebs wveric.
xofurisa da vanis sanawile jvrebis gamosaxulebaTa
Tavze jvrebia mocemuli, rac maT wmindanobas aRniSnavs.
vanis jvris SemTxvevaSi berZnuli warweriT – IYHTPXP.
T. yauxCiSvili wignSi `berZnuli warwerebi saqarTvelo-
Si~ (Tbilisi, 1951 w.gv. 271-272) sagangebod aRniSnavs, rom
`saqarTvelos muzeumis istoriis ganyofilebaSi aris
spilenZis jvari vanidan, zed orive mxares amokawrulia
adamianebi SaravndiT. erT mxares TiTqos aris jvarcma.
mis xelebqveS weria ... iesu qriste, Zleva. meore mxares
adamianis Tavze weria: I...TPXP. nivTi XVI-XVII saukunee-
bze adrindeli ar unda iyos.~ amJamad warweris yvela
aso ikiTxeba. vfiqrobT igi sanawile jvris damzadebis
198
muzeumebi da artefaqtebi
Tanadrouli unda iyos. warweris adgili saerTo kom-
poziciaSi Tavidanve Cans gansazRvruli. Sesabamisad,
misi gviani Sua saukuneebiT daTariReba umarTebulod
gveCveneba. miT ufro Tu gaviTvaliswinebT, rom sanawile
jvrebi am droisaTvis ukve aRar gvxvdeba. figurebs
orive jvarze grZeli stola mosavs, welamde gadmofe-
nili maforiumis kalTebiT. ise rogorc es borjomis
muzeumis sanawilezea. rogorc ukve aRvniSneT, jvar-
reliqvariumebis gamosaxulebaTa mniSvnelovani Sinaar-
sobrivi da ikonografiuli Tavisebureba orantis gamo-
saxulebaa. rogorc morwmuneTa sulis gamoxatuleba igi
uZvelesi droidanaa cnobili. jer kidev qristianobis
gavrcelebis pirvel xanebSi micvalebulTa suls oran-
tis saxiT gamosaxvdnen. asea katakombebis mxatvrobaSi,
sanawile jvari sof. Zevridan
199
muzeumebi da artefaqtebi
magaliTad, romis priscilas katakombis velatos kubi-
kulis moxatulobaSi. gasaTvaliswinebelia, aseve, rom
gavrcelebuli varaudiT, oranta, rogorc es Zvelqris-
tianul periodSi iyo, ierusalimis taZris msaxuri wmin-
da qalwulis an RvTismSoblis, rogorc pirveli dia-
koni qalis saxes warmoaCens (Кондаков Н.П. Иконография
Богоматери, т. II. Петроград, 1915 г. стр. 69).
saqarTveloSi mravlad Semodioda iseTi liturgikuli
da sakulto nivTebi, rogorebicaa siria-palestinuri
brinjaos sacecxlurebi da bizantiuri gulsakidi jvrebi
_ enkolpionebi. maTi `saqarTveloSi gavrceleba, ufro
zustad ki aRmosavlur-qristianul centrebSi Seqmnili
liturgikuli nivTebis arseboba savsebiT kanonzomierad
Cans, Tu gaviTvaliswinebT qarTuli qristianobis aR-
mosavlur warmomavlobas~ (k. maCabeli, brinjaos sacecx-
lurebi saqarTveloSi, xelovneba, 6, 1991 w. gv.43).
sanawile jvrebze kveTiT Sesrulebul pirobiT gamo-
saxulebebSi wamyvania primitiuli, sqematuri naxati.
gamomsaxvelobiTi enis mkafiod gamovlenili sibrtyo-
briv-grafikuli maneriTa da dekoratiulobisadmi
miswrafebiT, razec TvalnaTliv metyvelebs figura-
Ta samosisa da nimbis damuSavebis principi formebis
gamokveTili geometrizaciiTa da danawevrebiT.
200
muzeumebi da artefaqtebi
aRsaniSnavi da saxasiaToa, aseve, is uzustobani, rom-
lebic gamosaxulebaTa amokveTa-damuSavebaSi iCens Tavs.
acdenili, konturs gadasuli, zog adgilas gaormagebu-
li xazebiT, xelebze arazusti raodenobis TiTebiTa da
zogadi miniSnebebiT.
sanawile jvrebis gamomsaxvelobiTi, mxatvruli ena
ukiduresad gamartivebuli da sqematuria, gadmocemis
xazobriv-grafikuli maneriT, rac bunebrivad da logi-
kurad aRiqmeba xatmebrZoleobis (VIII s. da IX s. I nax.) das-
rulebis Semdeg. imdenad didia simbolizmis mniSvneloba
sazogadod am periodis xelovnebaSi, rom gamosaxuleba
garkveuli niSan-simbolo xdeba.
saxviTi enis paralelurad mniSvnelovania, Tavad
jvris formac. Cven mier ganxiluli sanawileebi mklave-
bgafarToebuli jvrebia (borjomis muzeumis sanawile
jvars Tanabari siganis qimebi aqvs). qronologiurad
isini XI saukunemde gvxvdeba. Semdegi periodidan vr-
celdeba ufro rTuli formis _ qimebmomrgvalebuli an
samnawiledi daboloebis jvrebi. icvleba maTi Semkobis
xerxic. Warbobs Camosxmis wesiT Sesrulebuli jvrebi
(Залесская В.Н. Часть бронзового креста складня из Херсонеса,
ВВ. 1964 г. стр.173).
mravladaa msgavsi formis jvrebi aRmoCenili Crdil-
oeT kavkasiisa da ruseTis teritoriebze. isini farTod
201
muzeumebi da artefaqtebi
yofila aq gavrcelebuli XI-XIII saukuneebSi. s.janaSias
saxelobis saqarTvelos istoriis saxelmwifo muzeumSi
daculia rusuli warmomavlobis jvarcmis gamosaxule-
biani enkolpionis erTi nawili (`a~ fondi, `16~ md. mal-
kis napirebidan. zomebia 7,3 X 5,3 sm). misi oTxive qimi mom-
rgvalebulia da Semkulia medalionSi Casmul wmindanTa
biusturi gamosaxulebebiT, rac sazogadod damaxasi-
aTebelia am periodis rusuli warmoebis jvrebisaTvis.
Camosxmis wesiTaa, aseve, Sesrulebuli amave muze-
umSi daculi enkolpioni (sainventaro @#a22. brinjao,
6X4,5 sm enkolpioni, napovnia yofili quTaisis mazraSi,
sof. ZevrSi, md. ZirulasTan tarielis xeobaSi. Semowira
meTode qaTamaZem Cxaridan, 1891 wels). erT mxares jvarc-
muli macxovrisa da avazakebis, meoreze _ nikopeas ti-
pis RvTismSoblisa da mTavarangelozTa gamosaxulebe-
biT. am ukanasknelisgan gansxvavebiT, borjomis, vanisa
da xofuris jvrebi erTi stilisturi mimarTulebis _
brtyel, gravirebulgamosaxulebiani jvar-reliqvari-
umebis _ jgufs ganekuTvneba da qronolgiuradac ufro
arqaulia.maTi saerTo niSnebia: figuraTa mkacri fron-
taloba, pirobiTad gaazrebuli garemos warmoCeniT,
gamokveTili sibrtyobriv-grafikuli manera, romelic
Tavs iCens ara marto samosis, aramed sazogadod figura-
202
muzeumebi da artefaqtebi
Ta gadawyvetaSi.aseve, niSandoblivia am tipis Zeglebi-
sTvis metyveli, gamomsaxveli saxeebi, rac Jestebisa
da proporciebis an sxeulis romelime nawilis mkafio
utrirebiT miiRweva. es stilisturi niSnebi mWidrod
akavSirebs erTmaneTTan ara marto borjomis muzeumis,
vanisa da xofuris sanawile jvrebs, aramed qristianu-
li aRmosavleTidan momdinare amave jgufis Zeglebs.
ase magaliTad, naTelia, rom erTi prototipis mixed-
viT aris Seqmnili xofurisa da vanis sanawile jvrebi.
msgavsi kompoziciur-dekoratiuli gadawyvetis mag-
aliTi ramdenadme garTulebuli ikonografiuli sqemiT
(RvTismSoblis gamosaxulebasTan damatebuli mTavaran-
gelozTa figurebi) warmodgenilia georgios colozi-
dis katalogSi `koleqcioneris TvaliT danaxuli bizan-
tia~ (saberZneTis kulturis saministro, aTeni, 2001 w.
berZnul enaze) #32 sanawile jvarze (spilenZi, 8,5 X4,7
sm). Tumca aRsaniSnavia am ukanasknelis damuSavebis uki-
duresad sqematuri xasiaTi. aq warmodgenili spilenZis
Camosxmuli sanawile jvrebi jvarcmis, orantis pozaSi
gadmocemuli RvTismSoblisa da sxvadasxva wmindanis (wm.
nikolozi, wm. giorgi) gravirebuli gamosaxulebebiT XI-
XII saukuneebiTaa daTariRebuli, rac adasturebs jvar-
reliqvariumebis ikonografiuli sqemebisa da dekora-
203
muzeumebi da artefaqtebi
tiuli SemkobisTvis mza nimuSebis xangrZlivi periodis
ganmavlobaSi gamoyenebis faqts.
sainteresoa, rom ikonografiul sqemaTa msgavsebis para-
lelurad gvxvdeba identuri nimuSebic. aseTia, xofuris
sanawile jvris zusti analogi daculi bizantiuri kul-
turis muzeumSi (saberZneTi, Tesaloniki). IX saukuniT da-
TariRebuli am nimuSis mixedviTaa Sesrulebuli sanawile
jvris replika ukve XX saukunis II naxevarSi (http://www.
greekjewelryshop.com/byzantine_crosses.html), rac TavisTavad sain-
tereso faqtia. gvxvdeba, aseve, vanis jvar-reliqvariumis
ikonografiuli sqemis sanawileebic daTariRebuli VIII-XI
saukuneebiT (http://www.ancienttouch.com/crosses_and_enkolpia.htm
http://www.ancientcoinage.org/judea-capta--jewish-war-coin-types.html).
IX-XII saukuneebs ekuTvnis Tesalonikis bizantiuri kultu-
ris muzeumSi eqsponirebuli aTeulobiT gravirebuli Tu
Camosxmis wesiT damzadebuli jvar-reliqvariumi tipuri
ikonografiuli kompoziciebiTa da Sesrulebis teqnikiT.
brinjaos sacecxlurebisa da tyviis ampulebis ms-
gavsad, gulsakidi jvrebic wminda adgilebSi Casuli mTe-
li saqristianos momlocvelTaTvis samaxsovro nivTebad
iTvleboda da farTod vrceldeboda mTel msoflioSi.
sxvadasxva qveyanaSi Catanili es wminda sagnebi iqceoda im
sasu rvel nimuSebad, ro m elTac saukuneTa gan mavlobaSi
204
muzeumebi da artefaqtebi
baZavd nen qristian-
uli samyaros sx-
vadasxva ku T xeSi
(k.maCabeli, brinjaos
sacecxlu rebi saqa-
rTveloSi, xelovneba,
#6, 1991 w. gv. 43).
ra Tqma unda, dRes
Znelia msjel oba ad-
g i lobrivadaa da mz-
a d e buli sanawile
jv r ebis Cven mier
gan xiluli nimuSebi
uk ve SemuSavebuli
m za ikongrafiuli
sqe mebis safuZvelze
Tu Semotanili, vi-
sa
na
wi
le
jv
re
bi
bi
za
nt
iu
ri
ku
lt
ur
is
mu
ze
um
id
an
Te
sa
lo
ni
kS
i
sanawile jvari, colozidis katalogi, N34
205
muzeumebi da artefaqtebi
naidan siriuli ikonografiuli da stilisturi niSnebi
Tavs iCens rogorc bizantiis dedaqalaqidan momdinare,
ise amierkavkasiaSi, yirimsa da egvipteSi gamovlenil
Zeglebzec (Залесская В.Н. Сирииский художественный металл
византииского времени и его историческое значение (вопрос о
роли Сирии в прикладном искусстве Византии), Ленинград, 1970
г. стр.18), rac vfiqrobT TvalsaCinod gamoixata Cven mier
ganxiluli nimuSebis magaliTzec. marTalia, sanawile
jvrebis formasa da dekorSi xangrZlivi drois ganma-
vlobaSi myarad SenarCunebuli arqauli ikonografi-
uli sqemebi da gamosaxvis xerxebi, xSirad ar iZleva maTi
zustad daTariRebis SesaZleblobas, magram mxatvruli
amocanisadmi midgomis, damuSavebis, ikonografiuli ti-
pebisa da stilisturi Taviseburebebis gaTvaliswinebiT,
borjomis muzeumis sanawile jvari IX-XI saukuneebis ti-
puri nimuSi da saerTo suliskveTebiTac am epoqis mxat-
vruli gemovnebis Tanaziaria.
206206
merab boWoiZe
xerTvisis cixe-darbazi erT-erTi kargad Semonaxuli
safortifikacio nagebobaa saqarTveloSi, mdebareobs
aspinZis municipalitetSi, qvemo javaxeTSi, istoriulad
ori mtkvris - mdinare mtkvrisa da javaxeTis mtkvris
SesarTavTan. vaxuSti batoniSvilis sityvebiT: “sad erT-
vis mtkuars javaxeTis mtkuari, am or mdinares Soris ars
xerTvisi, mtkuris aRmosavleT kideze da javaxeTis mt-
kuris samxriT. da Seni ars aqa cixe friad magari”. misi
saxelwodebac adgilmdebareobas ukavSirdeba. xerTvisi
xanmetobis periodis sityvaa da ZvelqarTulad Sesar-
Tavs niSnavs.
xerTvisSi uZvelesi periodis naSTebia, rac imis miman-
iSnebelia, rom is dasaxlebuli iyo manam, sanam aq cixe
aSendeboda, anu jer kidev Zveli, adreuli xanidan. xerT-
visis agebis TariRis Sesaxeb saistorio wyaroebSi cno-
bebi ar moipoveba. gadmocemiT cnobilia, rom xerTvisis
cixe-darbazis eklesias daTariRebuli (985 w.) warwera
hqonda. cixe-darbazi X saukuneSi unda iyos agebuli.
momdevno periodSi nageboba araerTxel ganaaxles. sau-
kuneTa ganmavlobaSi icvlebodnen misi mflobelebic.
Tavdapirvelad xerTvisi samefo cixe iyo. XIV saukune-
Si mis mflobelad gvevlineba mefis molareTuxucesi za-
xerTvisis cixe
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
207
qaria qamqamiSvili, romelsac 1354-1356 wlebSi aq augia
koSki da galavani. amis mauwyebelia cixis Sesasvlelis
karze, amJamad ukve dakarguli warwera, magram warweris
teqsti cnobilia: “saxeliTa RvTisaTa, oxiTa da Sewevni-
Ta wmidisa mSoblisa RvTisaTa, mindobiTa wmidisa ioane
maxaroblisaTa, viwye mefeT-mefisa molareTuxucesma
zaqaria, Zeman qamqamisSvilisman, ofelman koSki da gala-
vani ese qronikonsa mb gavaTaveT md. gulxine, amin”.
gvian Sua saukuneebSi xerTvisis mepatroneebad amat-
akisSvilebi gvevlinebian. 1578 wels xerTviss osmalebi
daepatronnen, romlebmac igi livisa da sanjayis cen-
trad aqcies.
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
208
1624 wels giorgi saakaZem, xolo 1771 wels mefe er-
eklem aiRo xerTvisis cixe, magram misi SenarCuneba verc
erTma SeZlo. istorikos oman xerxeuliZis gadmocemiT:
ereklem “xerTvisis cixidam mcvelni gamoiyvana. iqidam
jarma tyve da saqoneli mravali gamoatanes. xerTvisi qa-
laqi iyo. iq sul mdidari xalxi esaxlnen”.
xerTvisi osmalebisagan gaTavisuflda 1829 wels,
rodesac adrianopolis xelSekrulebis mixedviT
Turqebma xerTvisis cixe ruseTs gadasces.
xerTvisis cixe Sedgeba citadelisa da galavnisa-
gan. citadeli kldis viwro Txems miuyveba. Crdilo-aR-
mosavleTidan igi miuwvdomelia. burjebiani zRudiT
SemosazRvruli citadelis Sida teritoria ramdenime
monakveTadaa dayofili. aq aris mcire darbazuli tip is
eklesia da sxva n a-
gebobaTa na STe bi.
samxreTida n da
na wilobriv aR m-
o s avleTidan mas
a k ravs galava ni;
ci xis Crdilo-
da savleTiT wya-
l ze Ca sasvleli
gvirab ia. xerTv i-
sTan ax lo saa te-
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
209
rasebi, ganTqmuli xilis baRebiT.
xerTvisis cixis dasavleTis koSki mrgvalwaxnagovania,
me-10 saukunisa, aRmosavleTis ki - xuTwaxnaga, is cita-
delSi yvelaze amaRlebul adgilze dgas da gamorCeu-
lad maRalia, garda amisa, arsebobs gviandeli samxreTis
koSkic.
dasavleT da aRmosavleT koSkebTan dakavSirebiT, ze-
pirsityvierebaSi SemorCenilia legenda ostatisa da
misi Segirdis Sesaxeb. legendis sizuste sadavoa, radgan
meore koSki gacilebiT gviandeli periodisaa pirvelze,
magram xalxSi amboben, rom aRmosavleTis koSki dasav-
leTis koSkis aRmSeneblis Segirds augia. es xuTwaxnaga
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
210
koSki swored imiT aris unikaluri, rom saqarTveloSi
analogi TiTqmis ar eZebneba. mis mexuTe waxnagSi asasv-
leli kibea ganTavsebuli.
xerTvisi tipuri cixe-qalaqia. citadelSi gamagreb-
ulni gaxldnen feodalebi, anu maRali ierarqebi, qveda
cixeSi ki dabanakebulni iyvnen meomrebi, garnizoni da a.S.
omianobis dros pirvel dartymas qveda cixe igeriebda,
Sesabamisad, citadelSi Sesvla mtrisTvis sakmaod rTu-
li xdeboda. orive - zeda da qveda cixeebs mtkvrisken Ca-
mavali saidumlo gvirabebi aqvs. gvirabebis saSualebiT
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
211
SesaZlebeli iyo saidumlod gasvla cixeebidan, garda
amisa, iq myofTa wyliT momarageba. am Caketili gvirabebis
konstruqcia sakmaod sainteresoa da rTuli arqiteqtu-
riT gamoirCeva. dasavleTis vertikaluri gvirabi Ses-
aniSnavad morgebulia kldes da qvemoT, im mrgvalzurg-
iani koSkSisken miemarTeba, romelSic mowyobili iyo Wa.
SedarebiT horizontalurad dagegmarebulia ufro aR-
mosavleTiT mdebare zeda cixis gvirabi. is, savaraudod,
zeda cixes amaragebda wyliT.
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
212
warsulSi nebismieri safortifikacio nageboba mud-
mivad moiTxovda aRdgena-ganaxlebas. sxvagvarad misi
SenarCunebaSeuZlebeli iyo. xerTvissac etyoba sx-
vadasxva periodis saaRmSeneblo fenebi. rom araferi
vicodeT misi istoriis Sesaxeb, mxolod arqiteqturis
mixedviT SeiZleba garkveuli daskvnebis gamotana.
sabrZolo xerxebisa da iaraRis ganviTarebac moi-
T xovda cvlilebebis Setanas adre agebul saforti-
fikacio nagebobaSi. rogorc cnobilia, XV saukunemde
cecxlsasroli iaraRi saqarTveloSi ar arsebobda. Sesa-
bamisad, am dromde arc ambrazurebi gvxvdeba. asea xerT-
visSic. misi adreuli fenebi saTofurebsa da sazarba-
zneebs ar Seicavs.
aRsaniSnavia isic, rom xerTvisi ara marto simagre,
aramed feodalis rezidenciac iyo. aqedan gamomdinare,
cxovrebis wesis cvla da sacxovreblis ganviTarebac mo-
qmedebda nagebobaze. am mxriv xerTvisis cixe-darbazze
yvela mflobelma Seitana garkveuli cvlilebebi. dam-
kveTebi maRali wris saero pirebi da aq xangrZlivad Casa-
xlebuli dampyroblebi iyvnen.
strategiulad metad mniSvnelovani mdebareobis gamo
xerTvisis cixe-darbazs mTel feodaluri xanis ganmav-
lobaSi ar daukargavs funqcia. Sesabamisad, mis aRdgena-
ganaxlebebsac didi xnis istoria aqvs.
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
213
mSvidobiani periodis dadgomis Semdeg xerTvisma
funqcia dakarga da mxolod 1980-1988 ww. Catarebuli
sarestavracio samuSaoebis dros (proeqtis avtori mer-
ab boWoiZe) gamococxlda cixe-darbazi da misi Semoga-
reni. swored am periodSia aRdgenili kedlebis didi
nawili. 2014 wlidan saqarTvelos kulturuli memkvi-
dreobis dacvis erovnuli saagento xerTvisis cixis ga-
naxlebas - dasavleT koSkis, sasaxlisa da sxva avariuli
nawilebis reabilitacias gegmavs.
xerTvisi mudam moiazreboda saintereso turistul
obieqtad. varZiisken mimavali sazogadoeba gulgrili
arasdros dautovebia xerTvisis cixis mSvenierebas. mas
uzarmazari potenciali aqvs da damsaxurebulad Sei-
Zleba daikavos erT-erTi wamyvani adgili turizmis gan-
viTarebis segmentSi.
fotoebi gadaRebulia merab boWoiZis mier.
214214
kaxa ximSiaSvili
vin aRar yofila xevsureTSi... umravlesoba piriqiTa xe-
vsureTs midis da arc Tu usafuZvlod, radgan swored iq
elis mnaxvels xevsureTis ZiriTadi RirsSesaniSnaobani -
Satili, muco, ardoti. Tumca, am bolo dros piraqeTa xe-
vsureTSi, abdelauris tbebze amsvlelTa raodenobamac
imata, gasagebi mizezis gamo - Wauxebis Zirs mibjenili sami
patara, samive sxvadasxva feris - mwvane, lurji da TeTri
tba, marTlac saucxoo sanaxavia.
xevsureTSi naklebad popularuli adgilebic arsebobs,
Tumca isinic saocaria... saocari - silamaziT, saocari - is-
xevsureTigorSeRma xevi
bacaligo
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
215
toriiT, saocari - andrezebiT.1 swored aseTi saocari adg-
ilia gorSeRma, xevsureTis aragvis saTave, nawili bude xev-
sureTisa. am xeobaSi samanqano gza gudanidan Sedis. gorSeRma
ramdenime sofels aerTianebs - winxadusa da ukanxadus, ata-
bes, Cxubas, zeisteCos, bacaligos. soflebi dacarielebu-
lia, zafxulSi TiTo-orola ojaxi Tu stumrobs, zamTarSi
ki (rogorc miTxres), mxolod erTi kaciRa rCeba.
gudanidan sul ramdenime kilometrSi, jer sofel Cxubas
gaivliT, Semdeg miadgebiT bacaligos, swored im bacaligos,
sadac Tinibeqa cxovrobda, romlis koSkis saZirkveli axlac
gorSegmis xevi
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
216
SeiZleba ixiloT da romelic ase brwyinvaled Semogvinaxa
folklorma:
~zen bacaligos Tovlsa Tovs,
qven bacaligos Srebisa,
TinibeqaurT cixesa
kuTxe marjvena skdebisa.
zeda zis Savi yorani,
liboSi gveli Zvrebisa,
Siga wevs Tinibeqai,
gulsuwadinod kvdebisa,
gverds uzis coli lamazi,
sanTeliviTa dnebisa.~abudelauri TeTri tba
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
217
Semdeg SemogxvdebaT sofeli atabe, gzad ki dainaxavT
mopirdapire ferdze gadafenil winxadus. gorSeRmas xeobi-
dan, SesaZlebelia gadasvla arxotis TemSi, tanies tbasTan,
xolo anatoris Reles gavliT, guroTi piriqiTaSi, giorgi
wmindasTan, aseve sofel roSkaSi.
gorSeRmas xeobas medidurad dahyurebs crolis mTa. es
is mTaa, romelic qarTlis cxovrebis mixedviT, aleqsandre
makedonelma mis mier qarTlis mmarTvelad dadgenil azos
qarTlis samefos CrdiloeTis sazRvrad daudo.
crolis mTa erT-erTi yvelaze mistikuri adgilia xev-
sureTSi. xevsurebs sjeraT, rom swored crolis mTa iyo
aisi - Wauxebi
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
218
dedamiwis Sua samani (anu niSnis qva). crolis mTaze gax-
ldaT sanebis (samebis) mTavari salocavi, romelsac misi
ymani moixsenieben, rogorc ”mfrinao angelozi, batono
sanebav croliswverisao”. andrezebis mixedviT, crolis
sanebis ymebma icodnen, rom saneba crolis mTis wverze
iyo da, miuxedavad amisa, xevsruni mxolod garkveul adg-
ilamde adiodnen crolis mTaze da iq swiravdnen SeTqmul
saklavs. upiratesoba saklaviT asulTa Soris eniWebodaT
wul-maxvewurT, anu maT, vinc vaJiSvilis SeZenas sTxovda
sanebas. saklavis Sewirvis win xucesi gaikiTxavda, vin iyo
wulT-maxvewuri da pirvel rigSi maT saklavs swiravda, mx-
muco
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
219
olod Semdeg - danarCenebisas.
mijna, romlis iqiTac xevsurebi aRar Sediodnen, daax-
loebiT im adgilidan iwyeba, sadac balaxi mTavrdeba,
romlis zemoTac naSalia, TiTqmis qviSad qceuli sipi.
aseT tabuirebul adgils, sadac adamianis Sesvla ar Sei-
Zleboda, xevsurebi mkvrivs uwodeben. crolis mTis wver-
ic mkvrivia. masSi SemTxveviT moxvedrili monadire Tavs
movaled Tvlida, yovel wels saklavi Seewira da patieba
eTxova crolis sanebisTvis imisTvis, rom mkvrivSi avida.
andrezis mixedviT, mTis wverze, swored mkvrivSi iyo
darbazi (darbasi) da saqvabe. andrezi imasac mogviTxrobs,
muco
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
220
rom am utyeo adgilas saklavi qvabSi ucecxlod ixarSebo-
da da zamTarSi asul xalxs iq ar scioda.
2013 wels andrezSi naxsenebi darbazis naSTebis sanaxavad
mcire eqspedicia moewyo. cxadia, eqspediciis wevrebi crolis
mTis wveramde unda avsuliyaviT. crolis mTaze asvlis neba
xucesma dagvrTo da avuyeviT aRmarTs. aRmarTi sakmaod kar-
gad gatkepnili bilikiT iwyeba, daaxloebiT mTis Suawelze
niSia gamarTuli. mivuaxlovdiT mijnas, romlis iqiTac mkvri-
vi iwyeba da, bunebrivia, bilikic daikarga. mivaRwieT Txems,
sadac wesiT unda yofiliyo andrezebSi naxsenebi nagebobaTa
naSTebi, Tumca, samwuxarod, araferi aRmoCnda.
ai, xedebi ki marTlac gasaocari gaxlavT. sadRac Sors
vxedavdiT Jinvalis wyalsacavs, sxva mxares - Wauxebs. gan-
sakuTrebul xibls iqaurobas matebda SegrZnebac imisa,
rom iseT adgilas viyaviT, sadac adamians didi xania fexi
ar daudgams... gorSeRmaSi maspinZelic gansakuTrebuli
dagvxvda - atabeli xucesi petre gogoWuri.
vinc crolis mTaze asvlas gadawyvets, pativi unda sces
xevsurTa rwmenasa da tradiciebs da mkvirvSi ar unda avides,
an ki asvlis nebarTva iTxovos xucesisagan.
1andrezi - xevsurul zepirsityvierebaSi samagaliTod
Semonaxuli ambavi laSqroba-mesisxleobis, gmirobisa da
laCrobis, Temis an bWeebis gadawyvetilebisa da sxva Sem-
TxvevaTa Sesaxeb, erTgvari moralur-iuridiuli Segoneba.
Taobidan Taobas gadaecemoda zepiri moTxrobis an leq-
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
221
sis saxiT. xSirad mas precedentis Zala hqonda; mniS-
vnelovan rols asrulebda CveulebiTi samarTlis Se-
qmnaSi da misi erT-erTi ZiriTadi wyaro iyo. bWeebis
gadawyvetilebis gansamtkiceblad da andrezis dasa-
maxsovreblad mesisxleTa Semrigeblebisagan special-
ur pirebs niSnavdnen, romelTac ~andrezis Sesanaxi~
gasamrjelo eZleodaT (vikipedia).
fotoebi gadaRebulia kaxa ximSiaSvilis mier.
Satili
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
222
omar lanCava, roland isakaZe, Salva buaZe
bagratis taZris mecnierul kvlevas safuZveli di-
ubua de monperem (XIX s-is 30-iani wlebi) Cauyara.
quTaisis siZveleebis arqeologiuri Seswavlis
sakiTxi, jer kidev kavkasiis arqeologiis moyvaruli
sazogadoebis gaxsnisas, a. berJem wamoWra. 1880 wlis 18
noembers ruseTis V arqeologiuri yrilobis mosamza-
debel komitets giorgi wereTelma warudgina moxseneba
quTaisSi arqeologiuri aRmoCenebis Sesaxeb.
imave xanebSi bagratis taZarSi arqeologiuri sa-
muSaoebi Cautarebia quTaisis gimnaziis direqtors e.
stoianovs.
1951 wels prof. vaxtang cincaZis xelmZRvanelobiT
nangrevebisgan gaiwminda taZris interieri da fasadebi.
samuSaoebSi monawileobda arqeologi aleqsandre ra-
miSvili. imave wels taZarSi gaWril 20-de sadazvervo
TxrilSi Tavi iCina taZramdeli fenebis naSTebma.
arqeologiuri kvlevis axali etapi iwyeba 1984 wli-
dan. quTaisis arqeologiurma eqspediciam (prof. oTar
lorTqifaniZe, prof. omar lanCava) taZris garSemo aR-
moaCina galavnis, karibWis, sasuliero pirTa senakebis,
bagratis arqeologia
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
223
Ria da daxuruli marnebis, sawnax-
elisa da sxva nagebobaTa naSTebi.
2005-2012 wlebSi taZris reabil-
itaciis procesis paralelurad
interiersa da ezoSi Catarebulma
samuSaoebma gamoavlina sxvadasxva
epoqisa da daniSnulebis pirvelx-
arisxovani Zeglebi.
arqeologiuri kvlevis Sedegad
dadginda, bagratis taZris ezosa
da mimdebare teritoriaze (`arq-
ielis gora~) uZvelesi dasaxlebis
naSTebi q. w. II aTaswleulis Suax-
anebidan Cndeba [lanCava o., isakaZe
r. 2007: 15-19., lanCava 2007: 34-42.,
lanCava o., isakaZe r., berZeniSvi-
li d., WumburiZe m., qarciZe n. 2010:
68; lanCava o., isakaZe r. 2010a: 4-13;
lanCava o., isakaZe r., berZeniSvili
d., buaZe S. 2012: 11-12]. jerjerobiT
mcire monakveTze Seswavlil kulturul
fenaSi gamovlenilia riyis qvisa da kaJis iaraRebi, Savad da
movardisfrod gamomwvari keramikis fragmentebi.
momdevno epoqa warmodgenilia q.w. VIII-VII ss-is im vrceli
namosaxlariT, romelic Tavis droze TiTqmis mTlianad far-
suraTi 1, 2, 3
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
224
avda quTaisis gorak-borcviani zolis centralur nawils
`gabaSvilis goridan~ -`arqielis goramde~.
taZris interiersa da ezoSi dadasturebulia 3 metramde
simZlavris kulturuli fena xis nagebobebis naSTebiT.
gairCeva ori stilis Senoba:
1. erT metramde simaRlis momrgvalebuli formis ormos
garSemo aRmarTuli, TixiT Selesili Zeluri an wnuli
2. imave teqnikiT qvis erTriga fundamentebze agebuli
Senobebi, maT Soris erTi orsaTavsianic .
gamovlenilia adrerkinis xanis mravalricxovani kolx-
uri keramika, TixiT naZerwi adamianisa da cxvris qandakebe-
bi, sadazedapiriani sabeWdavebi da kvirisTavebi ([lanCava o.,
isakaZe r. 2007: 15-19., lanCava o. 2007: 34-42., lanCava o., isakaZe
r., berZeniSvili d., WumburiZe m., qarciZe n. 2010: 68; lanCava
o., isakaZe r. 2010a: 4-13; lanCava o., isakaZe r., berZeniSvili
d., buaZe S. 2012: 11-12]).
sruliad gansakuTrebuli mniSvnelobisaa taZris interi-
eris gaTxrebisas gamovlenili adreqristianuli arqiteq-
turis Zeglebi.
q.S. IV s-Si or etapad agebuli cixe-qalaqis [lanCava o. 1996:
80-91., lanCava o. 2007: 109-111] centralur nawilSi iq, sadac
dRes bagratis taZari dgas, augiaT didi zomis samnaviani ba-
zilika [lanCava 2007: 112-113., isakaZe 2009: 138-153., lanCava
o., isakaZe r. 2010a: 4-13; lanCava o. 2012: 11-15]. miuxedavad
imisa, rom misi adreve dazianebuli kedlebis qsovili mom-
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
225
devno epoqebis samSeneblo fenebiTaa gadafaruli, moxerxda
wagrZelebuli marTkuTxedis formis (gare zomebi narTeq-
sisa da minaSenebis CaTvliT 38X29 m) nagebobis gegmisa da in-
terieris mowyobis calkeuli elementebis dadgena. (bagra-
tis taZris arqeologiuri kvlevis procesSi gamovlenili
Zeglebi sxvadasxva dros azomes: g. grZeliZem, m. yaraSvilma,
iv. gremelaSvilma, m. gelaSvilma, n. inwkirvelma, e. narouS-
vilma, m. kvicianma, T. vaxtangaZem, m. WlikaZem, S. buaZem, r.
isakaZem).
am bazilikis naosis (interierSi 26,7X12 m) orive mxareze
dafiqsirebulia misi Tanadrouli sworkuTxa minaSenebi.
CrdiloeTis minaSeni ornawiliania: araswori oTxkuTxedis
formis sanaTlavi (interierSi daaxl. 8,9X5,7 m sur. 5-9) da
masze dasavleTidan midgmuli damxmare saTavsi (interierSi
daaxl. 5,3X4 m). sanaTlavis aRmosavleTisa da CrdiloeTis
suraTi 4
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
226
kedlebs Signidan gasdevs aguriT naSeni arxi, romelic sanaT-
lavis dasavleT nawilSi hidravlikuri xsnariT mopirkeTe-
bul auzSi ixsneba. samxreTis saTavsis (interierSi daaxl.
7,1X6,1 m) funqciis garkveva kvlevis am etapze ar xerxdeba.
gamovlenilia bazilikis narTeqsic (interierSi daaxl.
12X6,4m ). misi dasavleTis kedlis centrSi kirxsnariT mole-
sili 2 metramde siganis karis zRurbli da xis CarCos Casa-
dgmeli cilindruli foso dadasturda. narTeqsis kari
SigniT iReboda. imave zomis, albaT orfrTiani karis naSTi
dafiqsirda naosis dasavleTis kedelis SuaSi. kidev erTi
kari CrdiloeTis kedlis dasavleT nawilSi yofila, romlis
meSveobiTac damxmare saTavsis gavliT naosidan sanaTlavSi
SeiZleboda moxvedra.
bazilikis centraluri navis aRmosavleT nawilSi
suraTi 5
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
227
gamoikveTa marTkuTxa formis sakurTxeveli (interierSi
8X5,4 m), romlis orive mxares, gverdiTa navebis gayolebaze
aseve marTkuTxa moxazulobis viwro (interierSi 8X2 m) saT-
avsebis (pirobiTad pastoforiumebi) gegma ikiTxeba.
analogiuradaa mowyobili nekresis naqalaqaris Wabukau-
ris bazilikis (IV s.) sakurTxevlis monakveTi [baxtaZe 2010:
210]. sakurTxevlis monakveTis aseTi mowyoba arc Tu iSvia-
Tad dasturdeba CrdiloeT siriisa da palestinis, mesopo-
tamiisa da egviptis adrindel bazilikebze [baxtaZe 2010: 210.
iqve literatura].
naosis karis Crdi-
loeTis CarCosa da
sa kurTxevlis cent-
raluri da Crdil-
oeTis saTavsebis
gamyofi kedlis win
erT xazze ganlage-
buli kuTxeebmom-
rgvalebuli ori or-
mos (zomebi daaxl.
0,45X0,45 m, h=0,4-0,5
suraTi 6
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
228
m) naSTi gaiwminda. erTi maTganis fskerSi uformo qvis fila
ido. SedarebiT mcire zomis natexi qvebi ormoSi sxvadasxva
simaRlezec dafiqsirda. sakurTxevlis monakveTSi gamov-
lenili ormo naosis hidravlikurxsnarian iatakSi kuTx-
eebmomrgvalebul sicarieles aCens, stratigrafiuladac
Tanxvdeba da iseTi STabeWdileba rCeba, rom iataki ormoSi
Casmul xis svetze iyo milesili.
qvis svetebze dayrdnobili saxuravis xis konstruqciebi
igulisxmeba Wabukauris IV s-is bazilikazec, romelic gegmiT,
zomebiTa da sakurTxevlis mowyobis principiT quTaisis ba-
zilikis analogiuria. `rogorc qristianul dasavleTSi, ise
romis aRmosavlur-qristianul provinciebSi, antikur-ro-
mauli tradiciebidan gamomdinare, uZvelesi bazilikebis or-
ferda saxuravebi umTavresad xis mzid konstruqciebs eyrd-
noboda...~ (baxtaZe n. 2010 : 211; ix. agreTve jabua n. 2009: 151).
sakurTxevlis mo n a kveTis gegma, aR niSnuli ormoebis aR-
moCena da is garemoeba, rom gaTxrebis Sedegad IV s-is bazili-
kis kuTvnili qvitkiris svetebi ar gamovlenila, safuZvels
suraTi 7, 8, 9
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
229
gvaZlevs xis svetebis ori rigiT gayofili orferdasaxura-
viani samnaviani naosi warmovidginoT.
bazilikis fundamentebi CaSvebulia winareantikuri xanis
kulturul fenaSi. maTi simaRle meryeobs reliefis formisa
da gruntis simkvrivis Sesabamisad da nagebia riyis qviTa da
Warbkiriani, maRali xarisxis duRabiT. fasadebi amoyvanil-
ia myife jiSis TeTri kirqvis mcire zomis, Sublgamoyvanili
qvebiT, Sida sivrce ki Sevsebulia natexi qviTa da Warbkiriani
duRabiT. kedlebis sigane 1,4 m-ia, wyobaSi ̀ SeZlebisdagvarad
daculia rigebis horizontaloba, riTic igi waagavs romaul
xuroTmoZRvrebaSi kargad cnobil `pus incertum-s.~
analogiuri teqnikiTaa nagebi q.S. IV s-iT daTariRebuli ara
marto quTaisis, aramed vardcixis, noqalaqevisa da Sorapnis
safortifikacio da saero nagebobebi [lanCava o. 1996: 79-98,
sur. 5-6-11-12; lanCava o. 2007: 109-115, sur. 95-97-98-100-101;
jafariZe v. 1989: 112 da Semdeg; jafariZe v. 1990; zaqaraia p.,
kapanaZe T. 1991: 17 da Semdeg].
bazilikis naosSi da sanaTlavSi dafiqsirda samSeneblo
anatkecebze dafenili hidravlikurxsnariani iatakis Txe-
li (10 sm-de) Sre (naosis iataki sagrZnobladaa daxrili aR-
mosavleTidan dasavleTiT. analogiuradaa mowyobili mom-
devno bazilikebis iatakebic. aseve SeiniSneba, rom gverdiTa
navebSi iatakis done odnav SemaRlebulia).
momdevno etapze bazilika safuZvlianad gadaukeTebiaT,
manamde ki drois raRac monakveTSi, rogorc Cans misi fun-
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
230
qcionireba SeCerebulia, risi dasturicaa Tavdapirvel
iatakze dafenili 0,4 m-de simZlavris miwis fena, romelSic
ikiTxeba ngrevisa da xanZris kvali.
miuxedavad imisa, rom gadakeTebis kvali momdevno eta-
pebis mSeneblobebis dros ukiduresad dazianebulia, mainc
moxerxda axali nagebobis gegmis warmosaxva, romlis gare
konturi Zveli bazilikis naosis interierSia Casmuli. sax-
eldaxelod amoyvanili kedlebi (sigane 0,4 m-de) nagebia
bazilikis dangreuli konstruqciebidan aclili qvebiT,
duRabisa da agurebis natexebiT. or SemTxvevaSi wyobis
gasamagreblad horizontalurad dawyobili xis sworkuTxa
Zelebis budeebic dafiqsirda. praqtikulad fundamentebis
doneze SemorCenili fragmentebis mixedviT gamoikveTa
suraTi 10
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
231
dasavleT-aRmosavleT xazze erTmaneTis paralelurad gan-
lagebuli sxvadasxva zomis 5 saTavsis gegma.
dasavleTis mcire zomis (interierSi 10,8X2,6 m) saTavsSi
dafiqsirebulia lokaluri, xangrZlivi cecxlis nTebisgan
gadawiTlebuli Tixatkepnili iatakis done. momdevno, didi
zomis, orsvetiani saTavsis (interierSi 10,8X10,8 m) samxreT-
dasavleT kedelTan, savaraudo iatakis doneze aRmoCnda
farTo, brtyelZiriani (adreuli Sua saukuneebisaTvis dam-
axasiaTebeli) sadazedapiriani qvevri. mesame da meoTxe sa-
Tavsebi pirvelis msgavsad marTkuTxa formisaa, Tumca maTi
gegma naTlad ar ikiTxeba.
arc nagebobis gegma, arc xangrZlivi cecxlis kvali da
qvevri kanonikur qristianul msaxurebas ar ukavSirdeba. sa-
varaudod es yvelaferi V s-is 70-80-iani wlebidan 523 wlamde
egrisSi ganviTarebul movlenebs (iranis gaaqtiureba, waTes
gaqristianeba da politikuri orientaciis Secvla) unda da-
vukavSiroT da SesaZloa cecxlis kultis an sulac iranis-
gan mxardaWerili qristianuli eresis (savaraudod nesto-
rianobis) arsebobis gamoZaxilic iyos [dawvr. ix. lanCava o.,
isakaZe r. 2010b: 10-12; isakaZe 2009: 139-140]. amave konteqstSi
(iranis gabatoneba egrisSi) unda ganvixiloT Terjolis rai-
onis sof. RvankiTSi adgil `dedaRvTisaze~ gaTxrili ekle-
siac, romlis mSeneblobac fundamentis donezea Sewyvetili
[bragvaZe 2009: 5-13].
sadReisod Cvens xelT arsebuli monacemebiT, daaxloebiT
VI s-is II meoTxedSi bazilika safuZvlianad Cans ganaxlebuli:
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
232
zemoxsenebuli gadakeTebis kvali mTlianad gadafarulia,
aRdgenilia CrdiloeTis kedlis nawili., Sendeba axali, S xa-
zze ramdenadme daviwroebuli (interierSi 9,2X6,4 m) narTe-
qsi da misi TaRebis gadasayvanad centrSi gaCenilia ori
sworkuTxa burji. naosSi fiqsirebulia kargad damuSaveb-
uli qvebiT amoyvanili navebis gamyofi sworkuTxa burjebi,
romelTa bazebis qveda safexurebi VIII saukuneSi axali bazi-
likis jvris formis burjebis sayrdenebad gamouyenebiaT.
narTeqsSi da naosis dasavleTis nawilSi iataki mopir-
keTebulia sagangebod momzadebul safuZvelze dafenili
maRali xarisxis hidravlikuri xsnariT, romelic centridan
aRmosavleTiT kirxsnarSi Sezavebuli xreSiT Sedgenil iat-
akSi gadadis. orive maTgani calkeuli SekeTebebiT momdevno
etapebzecaa gamoyenebuli.
sanaTlavis iataksa da arxSi Caleqil ngrevis fenaSi in situ
fiqsirebuli samSeneblo (maRalbortiani [h=7 sm] kramitebi
da sxvadasxva zomis agurebi) da sayofacxovrebo (pirqedi-
ani, farToZiriani dergebi, Txelkedliani, moCalisfroke-
ciani, viwrod tandaRaruli amfora) keramikis fragmentebi
VI s-iT TariRdeba. bazilikis meore da saboloo ngreva VI s-is
SuaxanebSi egrisSi `did omianobas~ unda davukavSiroT.
VII s-Si, savaraudod herakle keisris laSqrobebidan (VII s.
20-iani wlebi) sergi barnukis Zis ajanyebamde (697 w.), amave
adgilze axali eklesia augiaT (28,3X15,8 m sur. 13).
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
233
kedlebis (SemorCenili h=0,5 m) sisqe 1,4 m-ia da nagebia saSu-
alo zomis zedapirdakeWnili, uxeSad damuSavebuli kvadre-
biT. samxreTis kedlis dasavleTis fasadze erTsafexuriani
cokolia. naosSi, dasavleTis karis win sagangebod gaTlili
qvis filebiT Sedgenili iatakis naSTi dafiqsirda, romelic
centrisken Zvel, hidravlikurxsnarian (VI s-is) iataks ebmis.
navebis gamyofi sworkuTxa burjebis naSTebi imdenad cudadaa
daculi, rom ara marto zomebis, dasavleT-aRmosavleT xazze
maTi ganlagebis intervalebis aRdgenac ki ver xerxdeba.
SemorCenili naSTebis mixedviT, savaraudod oTxi wyvi-
li sworkuTxa svetiT sam navad gayofili marTkuTxeds mi-
axloebuli naosi (interierSi 17,4X13,2 m) erTi Sverili af-
suraTi 11
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
234
sidiT bolovdeboda, romlis gare konturis kvali mTlianad
waSlilia. afsidis interieris nawili mxolod fundamentis
doneze Cans, Tumca gegmis aRdgenis saSualebas iZleva.
sakurTxevlis orive mxares ikveTeba sxvadasxva zomis
samkveTlo da sadiakvne. sadiakvnes (interierSi 5,9X2,7 m,
kedlebis sigane 0,7-0,8 m) CrdiloeTis kedelSi fundamentis
doneze SemorCenili svetiT (1,3X0,7-0,8 m) orad gayofili sa-
kare Riobi (sigane saSualod 1,2 m) Cans. simetriis principiT
aRdgenil samkveTlos (interierSi 5,9X5,2 m) samxreTis ke-
delSic analogiurad mowyobili sakare Riobi unda vivarau-
doT. sakurTxevlis monakveTis TiTqmis msgavsi gadawyveta
Cans opizis taZarze [jobaZe 2006: 24, sur. 1; xoStaria d. 2009:
80-92, sur. 12].
sakurTxevlis afsidis win, centrSi qvis filebiTa da du-
RabiT nagebi, damoukideblad mdgari sworkuTxa struqtura
(daxl. 1,5X1,5 m) ikiTxeba, romelic trapezis safuZveli unda
iyos. wyobis pirvel rigze milesili, erTmaneTisgan 5-10 sm-
iT daSorebuli kirxsnaris iatakis ori Sre uCvenebs, rom igi
funqcias gvianac (VIII s-Si) inarCunebda.
TariRisa da istoriuli realiebis gaTvaliswinebiT
vfiqrobT, rom swored es aris qarTul wyaroebSi moxsenieb-
uli `quTaTisis saydari~ romelSic unda daekrZalaT qarT-
lis erisTavi stefanozi (qarTlis cxovreba 1955: 241).
stratigrafiulad amave konteqstSi unda ganvixiloT
`saydris~ samxreTiT 2 m-is daSorebiT gancalkevebiT mdgari
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
235
koSkisebri nageboba (5,7X5,7 m) kariT (1,2 m) dasavleTis ked-
lis centrSi. misi interieris gaxsna da detalebze msjeloba
SeuZlebelia. savaraudod esaa martiriumi, SesaZloa swored
stefanoz erisTavis gansasvenebeli da Tu es asea, maSin igi
arCilis quTaisSi moRvaweobis xaniT SeiZleba davaTariRoT.
samsafexurian cokolze amoyvanili koSkuris CrdiloeTis
kedeli VIII s-is bazilikis struqturaSia CarTuli da 2-3 me-
tris simaRleze dResac kargad ikiTxeba.
murvan-yrus laSqrobis Sedegad dazianebuli `saydari~
safuZvlianadaa gadakeTebuli leon II mier VIII s-is meore nax-
evarSi: gafarToebulia interieri, CrdiloeTisa da samxre-
Tis mxares Cndeba sworkuTxa mklavebi, samxreTis sworkuTxa
mklavSi sanaTlavia mowyobili, risi dasturicaa Rariani
kramitebiT Sedgenili arxebi; dasavleTidan miSenebulia
SesaniSnavad damuSavebuli safasado qvebiT agebuli narTe-
qsi. narTeqsis centrSi or, damatebiT paralelur sayrden
kedelze fiqsirebul jvris formis svetebze gadayvanili
TaRebiT sivrce sam araTanabar nawilad yofila gayofili,
naosis dasavleTis kedelSi kvlav funqcionirebs Zveli (VII
s.) kari. amave zomis kari unda yofiliyo narTeqsis dasavle-
Tis kedlis centrSic.
VIII s-is ganaxleba-gadakeTebis kvali `saydris~ interier-
Sic kargad Cans. gaTxril monakveTebSi aRmoCnda erTmaneTi-
sagan TiTqmis Tanabari intervalebiT (saSualod 2,5 m ) daSo-
rebuli CrdiloeTisa da centraluri navebis gamyofi jvris
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
236
formis 6 burjis naSTi. erTi maTganis safexurebrivi baza
TiTqmis mTlianadaa gadarCenili, danarCenebi ki momdevno
mSeneblobebis drosaa dazianebuli an gadafaruli.
arsebuli monacemebiT eqvsi wyvili svetiT sam navad gay-
ofili bazilikis naosi gare sworkuTxedSi Cawerili sami
naliseburi absidiT mTavrdeboda. es monakveTi momdevno
ori samSeneblo feniTa da gasuli saukunis restavraciis
SriTaa gadafaruli, Tumca bagratis taZris samkveTlosa
da sadiakvneSi fundamentis doneze mkrTalad, magram mainc
ikiTxeba Zveli afsidebis rkalis naSTebi, rac gegmis srulad
aRdgenis saSualebas ar iZleva.
am konteqstSi unda ganvixiloT kulturuli fenidan mom-
suraTi:12
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
237
dinare asomTavrulwarweriani antefiqsic, romelzec qa-
ragmis gaxsniT ikiTxeba `gabrieli,~ warwera paleografi-
ululad VIII_IX ss-iT TariRdeba [silogava 2009: 75-79].
analogiuri antefiqsi cnobilia gudauTidan, sadac ikiTxeba
`miqaeli.~
2009-2010 wlebSi Catarebuli samuSaoebis Sedegad kidev
erTi samSeneblo fena gamoiyo. mSeneblobis am etapze ganu-
axlebiaT sakurTxevlis afsidebi. ganaxlebis kvali Crdil-
oeTis sworkuTxa mklavis samxreT-aRmosavleT kuTxis
interiersa da eqsterierSi sarTulnaxevris simaRleze
TvalnaTliv ikiTxeba. amave fenis kuTvnilia sakurTxev-
liswina naxevarwriuli burjebi (erTi maTgani SesaniSnavadaa
ornamentirebuli sur. 16) da bagratis taZris dasavleTis
kedlis amoyvanisas gauqmebuli Zveli karibWis TaRi ,Zeglis
stratigrafiis gaTvaliswinebiT es fena zogadad IX-X ss-iT
unda daTariRdes.
faqtobrivi masalisa da werilobiTi wyaroebis ukiduresi
simwiris gamo axla Znelia Tqma riTi iyo ganpirobebuli VIII
s-is bolos agebul bazilikaze am masStabis ganaxlebiTi sa-
muSaoebis Catareba. am fenis ufro mkafiod gamosakveTad da
bagrat III droindeli mSeneblobisgan gasamijnad damatebiTi
xuroTmoZRvruli kvlevaa saWiro.
ori ukanaskneli samSeneblo epoqis kedlebis, sarkmlebis,
sarTulebis gamyofi TaRebis, naliseburi sami afsidis, af-
sidiswina mrgvali svetebis naSTebi qsovili organuladaa
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
238
CarTuli bagratis taZris struqturaSi da sarTulnaxevris
simaRleze dRemde kargad ikiTxeba, interieris elementebi
ki iatakis donezea nivelirebuli.
arqeologiuri masaliT dasturdeba bagratisa da win-
amorbedi taZrebis Rvarsadenebisa da sakanalizacio siste-
mebis arseboba.
TurqTa marbieli laSqris mier 1510 wels gadamwvari taZ-
ari, rogorc Cans gelaTTan erTad ganuaxlebia imereTis
mefe bagrat III (1510-1565). kerZod: sakurTxevlis ganaxlebu-
li iatakisa da kankelis kirxsnaris struqtura dasavleTis
suraTi 13
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
239
mxridan `SeWrilia~ ambionis `mozaikur~ iatakSi. ganaxlebis
kvali `mozaikazec~ kargad ikiTxeba.
gviani Sua saukuneebiT TariRdeba samxreTis karibWeSi
SemorCenili freskebic.
saarqivo masalebsa da arqeologiuri kvlevis Sedegebze
dayrdnobiT aRdgenilia 1698 wlis [isakaZe r. 2006: 91-98] `ia-
varqmnas~ (vaxuSti bagrationi) gadarCenil taZris samxre-
Tis karibWeSi XVIII s-is bolos gamarTul eklesiaze 1830-ian
wlebSi Catarebuli saremonto samuSaoebis kvali [lanCava o.,
isakaZe r. 2007: 8-14; ].
1985 wlidan dRemde taZris interierisa da ezos gaTxrebi-
sas 100-ze meti samarxi aRmoCnda. maTi qronologiuri CarCo
V-XIX ss-iT ifargleba. samarxTa ZiriTadi tipebia: ormosa-
marxebi, qvayuTebi, aguriT amoSenebuli samarxebi, kirxs-
nariTa da natexi qvebiT amoSenebuli samarxebi, akldamebi,
kirxsnariani samarxebi, sarkofagi. adreuli Sua saukuneebis
samarxebSi ori qronologiuri jgufi gamoiyofa:
1. uinventaro ormosamarxebi, romelTac faravs VI s-is da-
sawyisis hidravlikurxsnariani iataki. am ormosamarxebs CaW-
rili aqvs IV s-is bazilikis iatakis done.
2. VIII s-is meore naxevriT daTariRebuli ormosamarxebi
da kirxsnariani samarxebi. am ukanasknelTa Soris gamoirCe-
va 50 mdidruli samarxi, romlis kamera mowyobili iyo VIII
s-is bazilikis narTeqsSi. kirxsnariT dafaruli micvaleb-
ulis damxroba kanonikuria, xelebisa da fexebis poza (mar-
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
240
jvena xeli edo mkerdze, marcxena ki menjze. marjvena fexis
muxls qvemoTa Zvlebi gadajvaredinebuli [gadalagebuli]
iyo marcxena fexze, falangebi nakluli da gabneulia) ki
araqristianuli.
50 samarxis inventari warmodgenilia oqros, vercxlisa
da minis samajurebiT, beWdebiTa da sakidebiT. oqros nivTe-
bi Semkulia lalisa da firuzis TvlebiTa da cisferi minan-
qriT [lanCava o., isakaZe r., qarciZe n. 2009: 17-20; lanCava o.,
isakaZe r. 2010a: 4-13, iqve lit-ra; lanCava o., isakaZe r. 2010b].
interdisciplinaruli kvlevebis Sedegad gairkva, rom 25
wlamde asakis qalbatoni iyo 1,56 m-de simaRlis, 40,9 kg. wo-
suraTi 14
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
241
nis; savaraudod daibada zamTarSi, dRenakluli, ikvebe-
boda sxvisi rZiT, hqonda sasunTqi organoebis daavadeba
da bavSvobaSi raqitiT iyo avad, rac misi gardacvalebis
mizezi ar gamxdara.
samarxidan aRebul sinjebSi aRmoCenilia 50-ze meti
saxeobis mcenaris mtveri, selis, bambisa da Salis boWkoe-
bi, bevria zoologiuri masala. irkveva, rom mikrogaremo
rbili haviT xasiaTdeboda, sadac Tbili qveynebidan Semo-
tanili mcenareebic xarobda.
micvalebuli dakrZales Semodgomaze, tanT ecva
moZvelebuli, cisferi, sayeloiani kaba da gadafarebuli
hqonda bambis TeTri sudara [dawvrilebiT ix. biTaZe l.,
yvavaZe e., lanCava o., isakaZe r., laliaSvili S., vaCeiSvili
n., gafrindaSvili p., dobrovolskaia m. 2010: 280-310].
aseve gansakuTrebul yuradRebas imsaxurebs taZris
samxreTis nalSi aRmoCenili 24-e samarxi. Sida mxridan
SesaniSnavad damuSavebuli filebiT Sekrul qvayuTSi ori
micvalebuli esvena. qristianuli kanonikiT dakrZalul
ZiriTad micvalebuls (qali) marjvena beWis orive mxareze
gadafenili hqonia wvrili ZafebiT naqsovi oqromkedi,
xolo bavSvis (gogona) TavTan aRmoCnda oqros mrgval-
ganivkveTiani mavTulisgan damzadebuli wyvili sayure.
stratigrafiis gaTvaliswinebiT 24 samarxi IX-X ss-iT Sei-
Zleba daTariRdes.
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
242
taZris interieris arqeologiuri kvleva praqtikulad
dasrulebulia. ezosa da mimdebare teritoriis samoma-
vlo Seswavla ki bagratis taZarTan da Zvel bazilikebTan
dakavSirebuli infrastruqturis gamovlenis saSualebas
mogvcems.
literatura:
1. baxtaZe n. 2010: nekresis naqalaqarze gamovlenili Wa-
bukauris eklesiis
2. daTariRebisaTvis, Ziebani, 19. Tbilisi.
3. biTaZe l., yvavaZe e., lanCava o., isakaZe r., laliaSvili
S., vaCeiSvili n, gafrindaSvili p., dobrovolskaia m.
2010: bagratis taZarSi aRmoCenili `mdidari qalba-
tonis~ samarxis kompleqsuri kvlevis winaswari Sede-
gebi, analebi, 6, Tbilisi.
4. bragvaZe z. 2009: arqeologiuri gaTxrebi sofel
RvankiTSi, iberia-kolxeTi, 5, Tbilisi.
5. zaqaraia p., kapanaZe T. 1991: cixegoji-arqeopolisi-
noqalaqevi, xuroTmoZRvreba, Tbilisi.
6. isakaZe r. 2006: quTaisi XV-XVIII ss-Si (istoriuli wy-
aroebisa da arqeologiuri masalebis mixedviT), sakan-
didato disertacia, xelnabeWdi, quTaisi.
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
243
7. isakaZe r. 2009: quTaisis adreqristianuli eklesiebi,
qarTveluri memkvidreoba, XIII, quTaisi.
8. lanCava o. 1996: quTaisi egris-lazikis cixe-qalaqTa
sistemaSi, quTaisi.
9. lanCava o. 2007: quTaisis arqeologia, quTaisi.
10. lanCava o., isakaZe r. 2007: saqarTvelos erovnuli
muzeumis oTar lorTqifaniZis arqeologiis centrisa
da akaki wereTlis universitetis arqeologiuri eqs-
pediciis mier quTaisSi, bagratis taZris eqsterierSi
2007 wels (15 ivnisi_30 agvisto) Catarebuli arqe-
ologiuri samuSaoebis angariSi, xelnabeWdi, quTaisi.
11. lanCava o. 2012: quTaisis `didi bazilika,~ quTaisis
saxelmwifo–istoriuli muzeumis Sromebi, krebuli
XXII, quTaisi.
12. lanCava o., isakaZe r., qarciZe n. 2009: qalis mdidru-
li samarxi `quTaTisis saydridan~ (axali aRmoCena),
quTaisis saxelmwifo istoriuli muzeumis Sromebi,
krebuli XIX. quTaisi.
13. lanCava o., isakaZe r., berZeniSvili d., WumburiZe m., qa-
rciZe n. 2010: gaTxrebi quTaissa da gelaTSi, Ziebani,
19, Tbilisi.
14. lanCava o., isakaZe r. 2010a: arqeologiuri kvlevebi
bagratis taZarSi, Zveli xelovneba dRes, 1, Tbilisi.
15. lanCava o; isakaZe r. 2010b: 2009 wels bagratis taZris
fundamentebis gamagrebasTan dakavSirebul samuS-
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
244
aoebze arqeologiuri meTvalyureobis angariSi, xel-
nabeWdi, quTaisi.
16. lanCava o., isakaZe, r., berZeniSvili d., buaZe S. 2012:
bagratis taZris galavnis CrdiloeTis eqsterierSi
2012 wels Catarebuli arqeologiuri samuSaoebis wi-
naswari angariSi, xelnabeWdi, quTaisi.
17. silogava v. 2009: `quTaisis saydris~ antefiqsi da misi
warwera, gulani, 3(7), axalcixe.
18. qarTlis cxovreba 1955: qarTlis cxovreba, s. yauxCiS-
vilis redaqciiT, t. I., Tbilisi.
19. jabua. n. 2009: samnaviani bazilikis arqiteqturuli
tipi saqarTveloSi, Tbilisi.
20. jafariZe v. 1989: vardcixis naqalaqari, Tbilisi.
21. jafariZe v. 1990: antikuri xanis Sorapnis (sarapanisi)
axali arqeologiuri monacemebi (preprinti). Tbili-
si.
22. jobaZe v. 2006: adreuli Suasaukuneebis qarTuli mon-
astrebi istoriul taoSi, klarjeTsa da SavSeTSi.
Tbilisi.
23. xoStaria d. 2009: klarjeTis eklesiebi da monastre-
bi, Tbilisi.
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
245
suraTebis aRweriloba:
1. arqeologiuri masala Zv. w. II aTaswleulis
Sua xanebis kulturuli fenidan.
2. Zv. w. VIII-VII ss-is orsaTavsiani nagebobis
gegma.
3. arqeologiuri masala Zv. w. VIII-VII ss-is kul-
turuli fenidan.
4. IV s-is sanaTlavis gaTxrebis xedi taZris
CrdiloeTis mklavSi.
5. taZris dasavleTi nawilis gaTxrebi reabili-
taciis procesSi.
6. taZris interieris centraluri navis 2010
wlis gaTxrebis xedi.
7. IV s-is bazilikis gegma.
8. V s-is nagebobis gegma
9. VI ganaxlebis kvali IV s-is bazilikaze.
10. xre
11. IX-X ss-is karibWis TaRi.
12. bagratis taZris ambionis `mozaika.
13. 50 samarxis inventari.
14. gaTxrebiT gamovlenili arqiteqturuli
fenebi. gegma.
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
246
giorgi pataSuri
svaneTi - saqarTvelos erT-erTi uZvelesi istori-
ul-geografiuli mxare, dasavleT saqarTvelos mTiani
nawili mdebareobs kavkasionis mTavari qedis samxreT
kalTebze, mdinareebis enguris, cxeniswylisa da kodo-
ris saTaveebsa da Sua welSi.
igi Znelad gasavleli bunebrivi sazRvrebiTaa Semo-
fargluli. CrdiloeTidan _ kavkasionis mTavari qediT,
aRmosavleTidan raWis qediT, xolo samxreT-dasavleTi-
dan egrisisa da afxazeTis qedebiT.
zemo svaneTi
mulaxis Temi da uSba
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
247
istoriul warsulSi svaneTi gare samyaros sauRel-
texilo gzebiT ukavSirdeboda. svaneTis farglebSi ka-
vkasionis yvela uReltexili zRvis donidan 3000 m-ze
maRlaa da wlis xagrZliv monakveTSi TovliTa da yinuli-
Taa dafaruli. uReltexilebis garkveuli nawili rTuli
teqnikuri pirobebis gamo amJamad mxolod alpinisturi
da samTo-turistuli moZraobisTvisaa gamoyenebuli.
aris SedarebiT advilad savali uReltexilebi, romle-
biTac adgilobrivi mosaxleoba axlac sargeblobs.
svaneTis geofizikuri pirobebisa da mosaxleobis
sameurneo da sulieri cxovrebis sxvadasxva Tavisebure-
baTa Sesaxeb saintereso cnobebia Semonaxuli, rogorc
qarTul saistorio TxzulebebSi ise, berZnul-romaul
ieli
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
248
werilobiT wyaroebSi. svanTa yofis Sesaxeb mraval sain-
tereso informacias vigebT gviandeli Sua saukuneebis
mkvlevar-mogzaurTa Canawerebidanac.
antikur xanaSi svaneTi kolxeTis samefos Semadgeneli
nawili iyo; adreul Sua saukuneebSi - egrisis samefosi,
xolo ganviTarebul Sua saukuneebSi ki, saqarTvelos
feodaluri saxelmwifos erT-erTi saerisTavo gaxldaT.
geografiuli mdebareobisa da bunebrivi pirobebis
gamo
svaneTs saukuneTa ganmavlobaSi ar exeboda mezobel
regionebSi mimdinare istoriuli kataklizmebi, magram
svaneTi - mudmivi moziare, monawile qveynis saxelmwifoe-
brivi cxovrebisa Znelbedobis Jams Zvirfasi nivTebis sa-
ifxis reliefebi
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
249
ganZur-sacavi iyo mTeli saqarTvelosTvis. aman ganapir-
oba mis teritoriasa da eklesiebSi qarTuli da ucxouri
warmomavlobis xelovnebis mravali Zeglis arseboba.
garda amisa, svaneTi Sua saukuneebis qarTuli kulturis
erT-erTi mniSvnelovani kera iyo - aq arsebobda adgil-
obrivi, TviTmyofadi mxatvruli skola, saoqromWedlo
saxelosnoebi da a.S. svaneTi gansakuTrebulad mdidaria
gamorCeuli saeklesio Tu saero xuroTmoZRvruli mem-
kvidreobiT. mkvlevarebi yovelTvis dainteresebulni
iyvnen svaneTis warsuliT. XIX s-is Sua wlebidan ki, mec-
nierebi ukve intensiurad ikvlvdnen svaneTs, xolo XX
saukunis 20-iani wlebidan daiwyo svaneTis kulturuli
memkvidreobis sistematuri mecnieruli kvleva.
svaneTis materialuri da su-
lieri kulturis Zeglebi amJa-
mad sakmaod kargadaa Seswavlili.
svaneTi - saqarTvelos ganuyofe-
li nawili - sxva kuTxeebisgan gan-
sxvavebuli TaviseburebebiT xas-
iaTdeba. Sua saukuneebis svaneTis
cxovrebis zogierTi specifika
axlac bundovnad aRiqmeba. jer
kidev ar arsebobs erTiani azri
regionis socialur-ekonomi-
wm. giorgis Weduri xati nakifaris eklesiidan
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
250
kuri, politikuri da kulturuli ganviTarebis mTel rig
arsebiT sakiTxebTan dakavSirebiT. saeklesio krebaTa
matianeebi da saero saxis sxvadasxva xelnaweri, maRalmx-
atvruli oqromWedloba, daxvewili arqiteqtura, `fer-
weris svanuri mxatvruli skola,“ eklesiebSi daculi
didZali ganZeuloba da qristianuli kulturis mrava-
li sxva komponenti svaneTSi qristianuli ideologiis
yovlismomcvel xasiaTsa da saeklesio cxovrebis maRal
doneze metyvelebs. svaneTis qristianuli monumenturi
ferwerisa da liTonmqandakeblobis Seswavlis Sedegad
dadginda, rom man stilisturi evoluciis igive eta-
pebi gaiara, romlebic sruliad saqarTvelos xelovne-
bam. svaneTSi qristianuli xelovnebis
ganviTareba, mravali TaviseburebiT
gamoirCeva. is saerTo qarTuli xe-
lovnebis ganviTarebis sinqronulad
mimdinareobda da misi nawili iyo.
marTalia, svaneTis adreuli Sua
saukuneebis arqeologiuri Zeglebis
kvleva dRemde SemTxveviT aRmoCeneb-
sa da arqeologiur dazvervebzea
dafuZnebuli, magram gamovlenili
masala konkretuli epoqis socialur-
ekonomikuri da sazogadoebrivi wyo-
fxotreris kari, XI saukune
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
251
bis mraval sakiTxs
hfens Suqs.
adreuli Sua sauk-
u neebis svaneTSi qr-
i s tianuli ideol-
o giis xasiaTsa da
sa e klesio cxovrebis
doneze metyvelebs
engurisa da cxen-
iswyalis zemo we-
l ze gamovlenili
sa marovnebi da ekle-
siebi - solSi, xofur-
Si, fxutrersa da nes-
gunSi.
adreuli Sua sau-
kuneebis svaneTSi
qristianuli Temebis
arsebobaze metyve-
lebs qveda marRisa
da xofuris samarovnebi.
xo furSi aRmoCenil sama-
rxeuli inventaridan gansakuTrebulad sayuradRe-
boa adreuli Sua saukuneebis e.w. `webelduri culebi“,
romelTa analogiuri, VI saukuniT daTariRebuli cule-
laSTxveris mxatvroba
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
252
bi, mravladaa aRmoCenili webeldis samarovnebze.
zemo svaneTis saeklesio xuroTmoZRvruli tipi
ZiriTadad erTgvaria _ saSualo da mcire zomis darba-
zuli nagebobebi, Tanadrouli an gviani minaSenebiT sam
mxares. miuxedavad tipobrivi simwirisa, gegmis mixed-
viT svanuri Zeglebi SeiZleba or jgufad davyoT: Cveu-
lebrivi, sworkuTxedSi Cawerili nagebobebi da Sver-
ilafsidiani eklesiebi.
Sverilafsidiani eklesiebi ZiriTadad erTmaneTis ms-
gavsia. samwaxnagiani afsidis wibos xSir SemTxvevaSi “ga-
datexili” pilastri, zogjer ki, lilvebis kona auyveba.
aris aseve sruliad sada Sverilebi da ori SemTxvevaa,
rodesac afsidi xuTwaxnaga SverilSi Tavsdeba. am tipis
eklesiebi saxuravis mowyobis principis mixedviT Sei-
nakifaris interieri
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
253
Zleba or nawilad davyoT. pirveli - eklesiebi, romelT-
ac Sverili afsidisa da navis gadaxurva damoukidebeli
aqvs da garedan afsidi nagebobis tanTan SedarebiT daba-
lia. meore jgufi ki aerTianebs iseT nagebobebs, rom-
lebsac erTiani saxuravi aqvs, anu dasavleTis kedlis
frontoniani gasrulebis sapirispirod, aRmosavleTiT
frontoni ar keTdeba da saxuravic pirdapir gadadis af-
sidze. eklesiis fasadebi yuradRebas izidavs sada zeda-
pirebiT, romlebic aRmosavleTiT gacilebiT mZlavr
moculobaSia gadazrdili. sibrtyeebiT manipulireba da
maTi sisadave fasadis mTavari mxatvruli datvirTvaa.
sainteresoa aseve eklesiaTa jgufi, romlebsac mx-
olod aRmosavleT fasadi aqvs morTuli sxvadasxva re-
wvirmis macxovari
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
254
liefuri gamosaxulebiT, isini adgilobriv rwmena-war-
modgenebs unda ukavSirdebodes. mniSvnelovania, rom
daxasiaTdes es reliefebi da kuTvnili adgili daikavos
qarTuli qvis plastikis ganviTarebis istoriaSi.
Zalze sainteresoa svaneTis lilvovani TaRnariT ga-
formebuli nagebobebidan eklesiebi, romlebSic, xSirad
am dekoris sruliad axlebur da originalur gadawyve-
tas vxedavT. fasadis SexedvisTanave mkafiod igrZnoba
misi kavSiri svanur saero xuroTmoZRvrebasTan, TaRna-
xedi sof.laRamze
ga
ic
an
iT
sa
qa
rT
ve
lo
255
ris gadawyveta aSkarad msgavsia maSikulebiani maCubebi-
sa da koSkebis.
amgvarad, svanuri saeklesio xuroTmoZRvreba mWidrod
aris dakavSirebuli zogadad qarTul xuroTmoZRvre-
basTan, Tumca, imavdroulad, adgilobriv tradiciebze
dafuZnebuli mkafio individualobiT xasiaTdeba.
vfiqrobT, svaneTis saeklesio xuroTmoZRvrebis Seswav-
las didi mniSvneloba aqvs Sua saukuneebis qarTuli xu-
roTmoZRvrebis saerTo suraTis srulad warmosadgenad.
amdenad, svaneTi gasaocaria rogorc bunebis silama-
ziT ise, tradiciuli Tu saeklexio xelovnebis mraval-
ferovani nimuSebiT.
fotoebi gadaRebulia giorgi pataSuris mier.
•
saintereso gamocemebi
256
aruxlos goraze 2005-2011 wlebSi
Catarebuli arqeologiuri samuSaoebis
angariSi
adresamiwaTmoqmedo kultura samxreT kavkasia-
Si - germaniis arqeologiuri institutis evraziis
ganyofilebisa da saqarTvelos erovnuli muzeu-
mis oTar lorTqifaniZis arqeologiuri centris
gamocema. Tanaavtorebi - katrin bastert-lampri-
si, ivan gacovi, petranka nedelCeva, daniel noimani,
mixail ulrixi da ioahim vali. redaqtorebi - svend
hanzeni da guram mircxulava. Tbilisi, 2013 weli.
gverdebis raodenoba - 104.
gamocema gankuTvnilia profesionalebisTvis,
acnobs mkiTxvels aruxlos goraze 2005-2011 wlebSi
ganxorcielebuli arqeologiuri gaTxrebis Sede-
gebs. gaformebulia saukeTeso ilustraciebiT,
Sesrulebulia maRal poligrafiul doneze.
adresamiwaTmoqmedo kultura
samxreT kavkasiaSi
257
•
saintereso gamocemebi
258
adreuli Sua saukuneebis centralur-gumbaTo-
vani xuroTmoZRvruli tipis istoriidan
saqarTvelos kulturuli memkvidreobis dacvis
erovnuli saagentom gamosca guram abramiSvilis
wigni “atenis sioni.” redaqtori - dinara vaCnaZe,
gamomcemloba “nekeri,” gverdebis raodenoba - 219
da tabulebi - 55.
naSromi adreuli Sua saukuneebis qarTuli xu-
roTmoZRvrebis erT-erTi mniSvnelovani Zeglis -
atenis sionis monografiulad Seswavlis pirveli
mcdelobaa. wigni sainteresoa, rogorc profesio-
nalebisTvis ise, farTo sazogadoebisaTvis.
wigni gaformebulia saukeTeso ilustraciebiT,
Sesrulebulia maRal poligrafiul doneze.
atenis sioni
259
•
saintereso gamocemebi
260
muzeumi - saqarTvelos erovnuli muzeumis
Jurnalis pirveli nomeri. Tbilisi, 2012 wlis
dekemberi. gverdebis raodenoba - 70. redaqto-
ri - Tamar babuaZe, dizaineri - Tornike lorTq-
ifaniZe.
Jurnalis Sesaval nawilSi saqarTvelos
erovnuli muzeumis Jurnalis pirveli nomeri
acnobs sazogadoebas saqarTvelos erovnuli
muzeumis SemadgenlobaSi Semavali daweseb-
ulebebis saqmianobas, romelic mecnieruli kv-
levisa da sxvadasxva saxis gamofenebis garda,
saganmanaTleblo sferosac moicavs.
Jurnali gaformebulia saukeTeso ilustra-
ciebiT, Sesrulebulia maRal poligrafiul
doneze.
muzeumi
261
•
saintereso gamocemebi
262
ufliscixis istoriul-arqeologiuri muze-
um-nakrZali - saqarTvelos kulturuli memkvi-
dreobis dacvis erovnuli saagentos orenovani
(qarTul-inglisuri) gamocema. Tbilisi, 2013. re-
daqtori - m. boWoiZe, Semdgenelebi - g.WeiSvili,
e.TabukaSvili, n.kviciani, v.SaniZe, n.maxaraZe.
gverdebis raodenoba - 64.
gzamkvlevi “ufliscixis istoriul-arqeolo-
giuri muzeum-nakrZali” mkiTxvels acnobs klde-
Si nakveT unikalur qalaqs, mis umTavres arqite-
qturul kompleqsebs, muzeumSi eqsponirebul iq
aRmoCenil artefaqtebs.
gzamkvlevi gaformebulia saukeTeso ilus-
traciebiT, Sesrulebulia maRal poligrafiul
doneze.
ufliscixis istoriul-arqeologiuri
muzeum-nakrZali
263
264
redaqciisgan
redaqcia, SesaZloa, ar izi-
arebdes JurnalSi ganTavse-
bul samecniero statiebSi
gamoTqmul zogierT mosaz-
rebas, magram Cveni Jurnali
Seuferxeblad gamoaqveynebs
amgvar werilebsac da, Sesa-
bamisad, Riaa polemikisTvis.
redaqcia
• koordinatori da samecniero redaqtori -
iulon gagoSiZe
• koordinatorebi da lit.redaqtorebi -
maia ColoyaSvili, qeTevan qurdovaniZe
• inglisurad Targmna nino maisuraZem
• inglisuri teqstis samecniero da lit.re-
daqtori - nino gabunia
• dizaineri - Tamar gulbani
265
N3 JurnalSi n.paWikaSvilis statia “rusTavSi,” 186-e gverdis, zemo-
dan me-7 striqonSi sityvebis ~mirdat revis Zis~ nacvlad unda ewe-
ros ~Trdat revis Ze.~
N4 JurnalSi iulon gagoSiZis statiis “mefe flavius dadis vinao-
bisTvis” me-16 gverdis, zemodan me-14 striqonSi sityva potepis
nacvlad unda eweros - nomeni.
266