6-7 p.

Z.Anušauskas: Visuomenę ugdo kiekvienas iš mūsų

Tiražas 3 200 vnT.

Tiek smulkių ir vidutinių verslininkų prognozuoja, kad per pirmą pusmetį po euro įvedimo žaliavų kainos išaugs.

Trumpas interviu

2-3 p.

Tyrimas: ar ekspertų skelbiamos šalies ekonomikos

prognozės patikimos? 8-9 p.

10 p.

Vokietijoje įvedus kryžminių garantijų sistemą, rinkoje

įsivyravo stabilumas 4-5 p.

60%

flic

kr.c

om n

uotr.

Leidėjai: Asociacija Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija skirtas savo nariams, klientams bei visuomenei

2014 spalis-lapkriTis nr. 1

kredo2 trumpai

Spalio 16 d. – Tarptautinė kredito unijų diena, nuo 1948 m. švenčiama trečią spalio ketvirtadienį.

84-iose pasaulio šalyse veikia dau-giau, nei 123 mln. kredito unijų – Lietu-voje pirmosios jų duris atvėrė lygiai prieš du dešimtmečius.

Kredito unijoms skirto leidinio pa-sirodymas neatsitiktinai sutapo su šia simboline diena – numeryje trumpai apžvelgėme paskutines, kredito unijų nariams ir verslu besidomintiems ak-tualias, naujienas.

Numerio herojus – unikalia socialine veikla užsiėmęs žmogus, jau dešimtmetį vadovaujantis Alytaus kredito unijai. Projektas, kurio metu vargstančiai šeimai dovanojamas gyvulys – tai savotiška paskolos, grąžinamos kilniu elgesiu, forma. Stažuotėje Vokieti-joje buvę Vaidevutis Geralavičius ir Egidijus Žaltauskas papasakojo apie kooperatinių bankų veikimą, KU kylančius iššūkius apžvelgė ALKU vadybos pirmininkas Ramūnas Stonkus, o LCKU pardavimų vadovė Vitalija Bublytė pasidalino mintimis verslo aug-inimo tema. Numeryje taip pat rasite ekonomikos įžvalgas, nuo idėjos iki sėkmingo verslo įgyvendintas istorijas, pasakojimą apie inovatyvų Kelmės KU pastatą bei keletą įdomybių.

Kieno nors paklausus apie gyvenimo „kredo“, pasipila įvairūs atsakymai: vieni naudoja skambias frazes, kiti vardija vertybes arba susitelkia ties pomėgiais. O koks yra kredito unijų „kredo“? At-skleisime pastarąjį šiame, asmenybių ir įdomių istorijų kupiname, leidinyje. Mūsų žmonės ir jų istorijos yra geriausias atspindys to, kuo tikime.

Šviesaus ir verslaus rudens!

kredo redakcija

interviu

Ramūnas Stonkus, Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas – trumpai apie tai, su kuo nūdien susiduria kredito unijos ir prognoze 2020-iesiems.

Su kokiais iššūkiais šiuo metu susi-duria kredito unijos?

R. Stonkus: Viešojoje erdvėje trak-tuojami įvairūs kredito unijų iššūkiai. Daugiausiai akcentuojamas kapitalo for-mavimo klausimas, pelningumas ir rizikų valdymas. Kaip šią situaciją matyčiau aš?

Kredito unija savo prigimtimi yra bendruomenė, kuri ne tik dirba su išore, bet nemažai įdirbio turi įdėti ir kuriant bendruomenę organizacijos viduje. Pa-vyzdžiui, kredito unijoje, prie kurios vei-klos prisidedu iki šių dienų, prieš gerą dešimtmetį ūkininkui buvo aktuali 3 tūkst. Lt paskola. Dabar tai atrodo labai nedidelė suma žemės ūkio vystymui, bet tuomet tai buvo dideli pinigai ir tiek lėšų paskolai kredito unija neturėjo. Tačiau susirikę miestelio gyventojai in-vestavo į indėlius ir tokiu būdu mes ga-lėjome išpildyti ūkininko svajonę. Kaip manote, ar tas ūkininkas būtų išdrįsęs negrąžinti paskolos?.. Vargu.

Laikas bėga, kredito unijos auga. Didė-ja unijų turtas, narių skaičius. Unijos pra-dėjo teikti paslaugas vis platesniam narių ratui, kurie ateina tiek dėl investicijų į in-

dėlius, tiek dėl kreditavimo. Ilgainiui dalis kredito unijų tapo mažais bankais, ku-riuose rizikos bei kapitalo struktūros val-dymas turi keistis. Dalis kredito unijų auga ir nuolat pritaiko savo veiklą pasirinktam augimui, dalis unijų – dar kiek atsilieka.

Ten, kur plečiasi bendruomenės ra-tas, galioja kitokie finansų dėsniai ir taisyklės. Tad mūsų visų tikslas –prisi-taikyti prie keliamų reikalavimų ir rinkos pokyčių, kurie ateina tiek iš visuome-nės, tiek iš priežiūros institucijų. Kaip sakoma, išlieka ne stipriausi, o tie, kurie greičiausiai gali prisitaikyti prie rinkos ar aplinkos pasikeitimų.

Su šiais iššūkiais susiduria ne tik Lietu-vos kredito unijos, juos patiria bene visi kredito unijų judėjimai visame pasaulyje. Pastaruosius procesus pavadinčiau tam tikro išsivystymo lygio arba amžiaus iš-šūkiais. Kaip juos spręsti? Turime tuziną įvairių, tarptautinių pavyzdžių, kokiais bū-dais kredito unijos ieško sprendimų, todėl dviračio iš naujo neišrasime. Manau, kad geriausius sprendimus priimsime drauge, todėl jų ieškoti ir atrasti kviečiu visas kre-dito unijas kartu ir išvien!

Trumpas

3

2) Kaip įsivaizduojate kredito unijų padėtį/ veiklą 2020-aisiais?

R. Stonkus: Manau, kad labai daug kas priklausys nuo to, kokį kelią pasirinks pa-čios kredito unijos. Aišku tik viena – esa-ma padėtis keičiasi, todėl reikalingi spren-dimai ir tolimesnio kelio pasirinkimas. Asmeniškai manyčiau, jog kredito unijos liks kooperatinėmis kredito įstaigomis, kurias vienys stiprus finansinis centras, atliekantis dalinę kredito unijų priežiūrą, o pastarosios per vidinę garantijų sistemą išlaikys savo finansinius rodiklius. Tikiu, kad po tiek metų prisitaikiusios kredito unijos užims net 10 proc. finansų rinkos.

Kitame „Kredo“ numeryje į skaity-tojų klausimus atsakys LCKU valdybos pirmininkas Fortunatas Dirginčius. No-rintys užduoti jam klausimą, rašykite el. paštu redakcija@lku.lt

Ramūnas Stonkus,Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas

Ar didinama minimalų atlyginimą valdžia pamina susitarimą dėl euro?Smulkieji verslininkai sunerimę – nuo 2014 m. spalio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) LR vyriausybės sprendimu didinama 35 Lt iki 1035 Lt.

Kaip rodo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) užsakymu atliktas smulkių ir vidutinių įmonių tyrimas, MMA didinimui nepritaria daugiau nei 60 proc. smulkiųjų verslininkų. Tuo tarpu smulkiam verslui atstovaujančios organizacijos tokį Vyriausybės sprendimą vadina susitarimo tarp valdžios ir verslo sulaužymu. „Pasirašant memorandumą, valdžia įsipareigojo nekeisti mokestinės sistemos, verslas – nepiktnaudžiauti euro įvedimu ir nedidinti kainų. Labai apmaudu, kad Vyriausybė pati nusprendė sulaužyti šį susitarimą. Didelė dalis smulkiųjų ir vidutinių verslininkų padidėjusių verslo išlaidų kompensavimui neturės jokios kitos išeities, kaip tik didinti prekių ir paslaugų kainas“, – konstatavo Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė.

Tuo tarpu LCKU vyr. ekonomistas prof. Vaidievutis Geralavičius įsitikinęs, kad MMA padidinimas vos 3,5 procento neturėtų tapti katastrofa verslui. Pernai metais MMA padidinus 17,6 procento, nebuvo masinių darbuo-tojų atleidimų ar bankrotų, staigaus kainų augimo taip pat išvengta. Kita vertus, verslui itin svarbus mokestinės aplinkos stabilumas – jau daugiau nei dešimtmetį diskutuojama, kad mokesčiai turi būti didinami paskelbus apie tai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki įsigaliojimo. „Todėl natūralu, kad daugelis įmonių prieštarauja Vyriausybės sprendimui didinti MMA jau nuo spalio – šis žingsnis joms de facto reiškia staiga išaugusius mokesčius“, – sakė prof. V. Geralavičius.

flickr.com nuotr.

kredo4 aktualus

„Šiuo metu Lietuvos koo-peratinės bankininkystės sektorius išgyvena per-mainų laikotarpį – turime

sustiprinti mechanizmą, kuris padėtų už-tikrinti dar didesnį stabilumą, patikimu-mą ir atitinkamai – ilgalaikę kooperatinių kredito įstaigų veiklą mūsų šalyje. Vokie-tijos finansų ekspertai mums pateikė jau išbandytą receptą, padėjusį ne tik išsau-goti šalies kooperatinę bankininkystę, bet ir sukurti sėkmingai su bankais konkuruo-jančią finansų sistemą“, – sakė Lietuvos centrinės kredito unijos vyr. ekonomistas prof. Vaidevutis Geralavičius.

Dabar stabiliai veikianti Vokietijos „Raiffaisen“ kooperatinių bankų sistema (BVR) yra įspūdingo dydžio – ji vienija 1078 kooperatinius bankus su 13 tūkst. nutolusių kasų. Ši sistema turi 17,7 mln. narių ir aptarnauja 31 mln. klientų – dau-giau nei trečdalį visų Vokietijos gyventojų (šalyje gyvena apie 81 mln. žmonių). Kon-soliduotas sistemos balansas sudaro 20-25 proc. nuo bendro Vokietijos finansinių įstaigų balanso.

Pasak prof. V. Geralavičiaus, Vokietijos patirtyje galima įžvelgti daug paralelių su dabartine situacija Lietuvoje, kur pas-taraisiais metais sustabdyta kelių kredito unijų veikla.

1990 m. Vokietijoje bankrutavus vie-nam didžiausių kooperatinių bankų, siste-ma prarado apie 10 mlrd. eurų, todėl buvo būtina pertvarkyti stabilizacijos fondą, o ypač – priežiūrą į efektyvesnę, stabilumą užtikrinančią, sistemą, kuri šiuo metu vei-kia kaip kryžminių garantijų sistema.

Kryžminių garantijų sistemai sukurti ir stabilizuoti kooperatinių bankų veiklai

Vokietijos vyriausybė suteikė 6 mlrd. eurų pagalbą. Kryžminių garantijų sistema vei-kia per garantijų fondą ir draudimą. Šiuo metu šio fondo dydis yra apie 4 mlrd. eurų, t.y. 0,52 proc. nuo bendro konsoli-duoto balanso (763 mlrd. €).

Vokietijos patirtį, kaip kurti pasitikėjimą ir stabilumą per kryžminių garantijų mo-delį išnagrinėjęs Lietuvos centrinės kredito unijos Stabilizacijos fondo komisijos pirmi-ninkas Egidijus Žaltauskas pasakojo, kad po minėtų išgyvenimų Vokietijos sistema dirba stabiliai ir turi išorinį AA+ reitingą.

Dabar Vokietijos „Raiffaisen“ koopera-tinių bankų sistema turi du pagrindinius

bankus, t.y. „DZbank“ ir „WGZbank“, kurių savininkai (pajininkai) ir kapitalo formuo-tojai yra eiliniai kooperatiniai bankai (KB). Be to BVR yra vienuolikos specializuotas paslaugas teikiančių įmonių steigėja bei partnerė. Pastarosios – tai turto valdymas, lizingas, hipotekos bankas, draudimas, in-vesticinis fondas ir kt.

Kaip pasakojo E. Žaltauskas, sistemos stabilumą užtikrina garantinis fondas (stabilizacijos fondo atitikmuo Lietuvo-je, tik veikiantis visiškai savarankiškai, 99 proc. jo akcijų valdant BVR). Jis susideda iš Garantinio fondo (GF) ir Garantijų ins-tituto (GI). GF užtikrina mokumo ir likvi-

Kai prieš 20 metų per Vokietiją nuvilnijo kooperatinių bankų uždarymai bei stabilizacijos fonde pradėjo trūkti lėšų, šios šalies finansų ekspertai įdiegė kryžminių garantijų sistemą, kurį užtikrina stabilią sistemos veiklą iki šių dienų.

Dabar Vokietijos „Raiffaisen“ kooperatinių bankų sistema turi du pagrindinius bankus, t.y. „DZbank“ (nuotraukoje) ir „WGZbank“, kurių savininkai (pajininkai) ir kapitalo formuotojai yra eiliniai kooperatiniai bankai (KB) flickr.com nuotr.

Vokietijoje įvedus kryžminių garantijų sistemą, rinkoje įsivyravo stabilumas

Vaidievutis Geralavičius,LCKU vyriausiasis ekonomistas

prof. habil.dr.

5interviu

Kredito unija „Kelmės taupa“ yra įsikūrusi specialiai jai statytame naujoviškame pastate, kurio projektas išsirutuliojo kaip bendras unijos darbuotojų poreikių ir architektų išradingumo produktas. Tokio pobūdžio – specialiai kredito unijai statytas – pastatas yra vienintelis šalyje.

dumo pagalbą grynaisiais pinigais, (apie 30 proc. visos pagalbos), o GI suteikia garantijas (apie 70 proc visos pagalbos). Sistemos kooperatinis bankas draudžia-mas kaip institucija ir draudimas galioja tiek kooperatinio banko veiklai, tiek narių pajams, t.y. yra teorinė galimybė nariams gauti draudimo išmoką už pajus bankru-tavus kooperatiniam bankui.

„Bankroto Vokietijoje veikiant šiai siste-mai nebuvo, todėl nebuvo praktinės gali-mybės išbandyti pajų kompensavimo me-chanizmą. Pagrindinė draudimo bendrovės veikla yra kooperatinių bankų priežiūra sie-kiant išvengti veiklos, vedančios bankroto link“, – atkreipė dėmesį E. Žaltauskas.

Vokietijos kooperatinės sistemos pri-žiūrimos sistemos bankuose naudojama ankstyvojo perspėjimo sistema kuri, rem-damasi matematiniu-statistiniu skaičiavi-mu, įspėja apie galimas grėsmes.

Šiuo metu Lietuvoje tiek Asociacija Lietuvos kredito unijos, tiek Lietuvos cen-trinės kredito unijos, tiek Lietuvos banko atstovai ir Seimo nariai specialioje darbo grupėje aktyviai diskutuoja dėl geriau-sio sprendimo Lietuvos kredito unijoms. Diskusijų metu daug dėmesio sulaukė ir kryžminių garantijų sistemos diegimo pa-siūlymas. Sprendimas, kokiu keliu pasuks šalies kredito unijos, turėtų būti priimtas iki 2015 metų.

Rugsėjo mėnesį pradėtas seminarų apie euro įvedimą ciklas, kurio metu 60-yje Lietuvos savivaldybių per tris mėnesius bus surengta mažiausiai 70 informacinių renginių. Gyvento-jams ir įmonių atstovams yra parengtos skirtingos seminarų programos, kadangi šių grupių interesai skiriasi. Seminaruose gyventojams aktualius klausimus pristatys Finansų ministerijos, Lietuvos banko, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai, verslininkams – Ūkio ministerijos, „Verslios Lietuvos“, Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai bei kitų valstybės institucijų atstovai. Iki gruodžio 9 d. seminarai bus surengti visuose Lietuvos savivaldybių miestuose ar miesteliuose, o didesniuose miestuose jų numatoma surengti po kelis.

Šiais metais Kelmės kredito unija at-šventė 15 veiklos metų jubiliejų. Anks-čiau unijos biuras veikė išsinuomotose patalpose, bet, unijai plečiantis ir didė-jant klientų ir narių skaičiui, prireikė naujų patalpų. Norėjosi sukurti tokią erdvę, ku-rioje būtų gera dirbti ir jauku apsilankyti kiekvienam kredito unijos nariui. „Deja, reikalavimus atitinkančių patalpų prieš trejus metus Kelmėje nebuvo, – pasakojo unijos vadovė Regina Karašauskytė. – Dėl to valdybos nariai priėmė sprendimą įsi-gyti 6 arų sklypą ir jame pastatyti dviejų aukštų pastatą: pasisakėme už naują statybą, o ne visokeriopą seno statinio renovaciją, nes išlaidos pastaruoju atvejų būtų buvusios kur kas didesnės“.

Anksčiau didžiausią problemą kėlė tai, kad toje pačioje patalpoje glaudėsi trys skirtingų sričių unijos darbuotojai – tai sukeldavo nemažai šurmulio ir ne-buvo galimybių priimti klientą privačiai. Dviaukščiame pastate vienos dienos bė-gyje šiuo metu gali būti aptarnauti per keliasdešimt narių, be to, Kelmės kredito unijai priklauso ir keletas nutolusių kli-entų aptarnavimo padalinių, veikiančių Kražiuose, Tytuvėnuose bei Užventėje. Tokiu būdu yra užtikrinamas ir nutolusių vietų gyventojų konsultavimas bei aptar-navimas.

„Kai užgimė kredito unijos pastato idėja, kvietėmės projektuotojus ir pasida-lijome su jais savo turima vizija. Bendro sprendimo priėjome mąstydami visi kar-tu. Dirbu šioje unijoje nuo pat jos įkūrimo pradžios, todėl bandžiau atsižvelgti tiek į unijos komandos, klientų bei narių porei-kius, tiek į turimą patirtį: teko lankytis ne tik šalies, bet ir užsienio kredito unijose, stebėti, kaip vyksta aptarnavimas, įsidė-mėti geruosius pavyzdžius“, – sakė R. Ka-rašauskytė.

Kadangi sklypas buvo mažas, o vietos turėjo užtekti ir automobilių parkavimosi aikštelei, pastato architektūra – neeilinė: viena jo dalis laikosi ant kolonos, kurią, norint prisiparkuoti, reikia apvažiuoti. „Su kolegomis juokaujame, kad tokio spren-dimo dėka ilgainiui tapome slalomo spe-cialistais,“ – šypsojosi moteris.

Dar viena naujovė – geoterminis namo šildymas, kadangi sklypas nekirto šilumi-nės miesto trasos. „Dėl vietos stokos kūre-nimas kietuoju kuru būtų sukėlęs nepato-gumų– nebūtų buvę kur pastarojo kaupti – todėl nusprendėme išbandyti naujovišką šildymo variantą, ir dėl to labai džiaugia-mės“, – sakė R. Karašauskytė. Pastate yra vėdinimo ir kondicionavimo sistemos, viskas elektronizuota. Yra ir erdvė, kurioje įrengta darbuotojų poilsio zona.

Naudinga informacija apie eurą – kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje

Inovatyviausias unijų pastatas atviras visiems

inovacijos

Egidijus Žaltauskas,ALKU valdybos narys

6 numerio

Z.Anušauskas:

Kadaise Z. Anušauskas buvo vienas pirmųjų ūkininkų krašte, susipaži-nęs su tarptautinio projekto „Heifer Project International“ idėja, sumanė

pabandyti ją įgyvendinti ir Lietuvoje. „Pastarasis projektas paremtas gyvulio

dovanojimu vargstančiai šeimai. Kiekvie-noje valstybėje nepasiturinčios šeimos aprūpinamos skirtingais gyvuliais – kiau-lėmis, avimis, vištomis, triušiais ir pan. – priklausomai nuo šalies klimato, gyvūnų

populiacijos bei kitokių veiksnių. Šiuo atveju Lietuvoje šeimos buvo aprūpina-mos karvėmis. Karvė – tai maisto bei užim-tumo garantas ir pragyvenimo šaltinis“, – pasakojo Alytaus kredito unijos vadovas.

Ją gavusio žmogaus užduotis – per tre-jus metus užauginti dar vieną galviją ir pa-dovanoti jį kitai vargstančiai šeimai. Tokia grandinė užtikrina pagalbą vieni kitiems ir ugdo visuomenę pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie aplinkinius.

„Grubiai palyginus, tai tarsi paskola ne pinigais, o gyvūno pavidalu. Prieauglis grąžinamas – perduodamas kitam – o karvė pasiliekama it kompensacija šeimai, kuri visą laką ją prižiūrėjo“, – apie parale-les tarp įprastos paskolos ir įsipareigojimų dovanoti gyvulį kalbėjo Z. Anušauskas.

Šį kilnų projektą vyras įgyvendino ir stebėjo per dešimtį metų – greičiausiai jis tebesitęsia ir dabar. „Šiuo metu man įdo-miausia veikla – tai darbas kredito unijoje

Zenonas Anušauskas, Alytaus kredito unijos vadovas, pastarajai vadovauja jau dešimtmetį. Lygiai prieš tiek pat metų jis vykdė ir

tarptautinį socialinį projektą, padedantį skurdžiai gyvenančioms kaimo šeimoms ir skatinantį padėti vieni kitiems.

Zenonas Anušauskas,Alytaus kredito unijos vadovas

Tarptautinis projektas „Heifer Project International“ prieš daugiau, nei 70 m., prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo sumany-tojui – fermeriui Danui Westui – kilo mintis pagelbėti vargstantiems, remiantis posakiu: „Duok žmogui žuvį ir jis bus sotus visą dieną. Išmokyk žvejoti – alkio nejaus visą gyvenimą“

Projektas didina bendruomeniškumą ir skatina žemės ūkio plėtrą tose Žemės kampeliuose, kuriose skurdas – ilgalaikis reiškinys. Dovanojamas gyvūnas aprūpina nepasiturinčią šeimą maistu arba, parduodant jo teikiamus produktus – pinigais.

Projekto „Heifer Project International“ esmė – gyvos dovanos perdavimas kitam. Tai reiškia, kad šeimos, gavusios naminį gyvulį bei įgijusios žinių, kaip jį prižiūrėti, šiam susilaukus pirmojo mot. lyties palikuonio, pasižada pastarąjį perduoti kaip dovaną kitai vargingai gyvenančiai šeimai. Tokiu būdu stiprinamas ne tik vietinės bendruomenės ryšys, bet ir ugdomas pasitikėjimas savimi bei atsakomybė. Dovanojami naminiai gyvuliai – tai ne tik karvės, bet ir kiaulės, ožkos, avys, triušiai bei vištos, žąsys, antys, žuvys ar net bitės. Projektas remiamas jam aukojančių žmonių lėšomis.

Daugiau apie „Heifer Project International: http://www.heifer.org

Visuomenę ugdo kiekvienas iš mūsųRedakcijos archyvo nuotr.

7herojus sėkmės istorijos Žūklės parduotuvių niša –

mažesniuose miestuose

Netrukus sueis metai, kai kaunietis Ed-garas Lapinskas sugalvojo užimti tuščią nišą Kaišiadoryse, įkurdamas žūklės ir me-džioklės reikmenų parduotuvę, pavadini-mu „Baltijos žvynas“.

E. Lapinskui idėja atidaryti būtent to-kios srities parduotuvę kilo neatsitiktinai – jis dvejus metus užsiėmė su medžiokle ir žvejyba susijusia veikla. „Žūklė buvo ar-čiausiai širdies, tad parduotuvę pavadinau „Baltijos žvyno“ vardu, bet taip išėjo, jog palaipsniui joje atsirado ir medžioklei skir-tų prekių“, – su šypsena pavadinimo kilmę aiškino parduotuvės savininkas.

Verslu kaunietis užsiima kartu su Kaišia-doryse gyvenančiu pusbroliu. Ar nebuvo minčių parduotuvę atidaryti Kaune? „Į di-dmiestį nosies kišti nenorėjau, – užtikrintai sakė E. Lapinskas. – Net ir didžiausia siūloma paskola verslo pradžiai tenai būtų buvusi per maža. Tuo tarpus pasidomėjus aplinki-niais miesteliais paaiškėjo, kad Kaišiadorys tokio pobūdžio parduotuvės neturi“.

Tiesa, prieš atidarant nuosavą parduo-tuvę, rasti reikiamos informacijos buvo itin sunku. Tačiau į rankas E. Lapinskui at-sitiktinai patekęs straipsnis apie kredito unijų teikiamas Verslumo skatinimo fon-do (VSF) paskolas paskatino pasidomėti labiau. „Vien iš Kauno kredito unijos „Gimi-nėlė“ gautos paskolos vargu ar būčiau pil-nai įgyvendinęs savo verslo sumanymus. Laimei, turėjau santaupų – panaudojau ir jas. O dabar džiaugiuosi, kad, praėjus kone metams, skola yra mažesnė, nei būtų galė-jusi būti“, – pasakojo vyras.

Sulčių baro vadovas: ne kiekvienas yra sukurtas verslui

Žalių, trintų uogų, pieno ir kitų nealko-holinių kokteilių baro „Soltes Raw“ vadovas, UAB „Diltra“ direktorius Tadas Žemgulys įsiti-kinęs – nors ore sklandančių verslo idėjų ne-trūksta, jas įgyvendinti pavyksta tik tam tikro būdo žmonėms.

„Susidarė įspūdis, jog ne tik užsiimti vers-lu, bet ir gerai atlikti darbą gali ne kiekvienas, – apgailestauja vaikinas. – Didžiausia proble-ma šiuo metu susijusi ne su klientų srautu, ne su tiekėjais, bet su darbuotojais. Darbuotojų paieška kol kas kelia nemažai sunkumų“.

Keturis mėnesius nuo atidarymo preky-bos centre „Hyper Maxima“ skaičiuojančio sulčių baro savininkas džiaugiasi, kad esa-ma apyvarta viršija numatytąją verslo plane. Jei taip bus ir toliau, pavasarį įmonė plėsis. Tačiau ko trūksta, tai – dirbti pasiryžusių ko-mandos narių.

Šiuo metu vaikinas už baro stovi pats. „Dirbu neskaičiuodamas valandų, nors taip būti gal ir neturėtų. Tačiau nesiskundžiu – darbas man teikia džiaugsmą, – šypsosi „Sol-tes Raw“ savininkas. – Būtent todėl manau, kad verslas, ko gero, nėra skirtas kiekvienam. Jei neturi tam tikrų būdo bruožų, jei nesi lin-kęs dirbti ar stokoji kantrybės, tuomet verslas – ne tau“.

Sugalvojęs įkurti tirštųjų kokteilių ir sulčių barą T. Žemgulys turėjo santaupų, tačiau jų neužteko. Todėl verslo pradžiai itin pagel-bėjo Kauno kredito unijos suteikta paskola iš Verslumo skatinimo fondo (VSF). Paskolos dėka baras įsigijo tinkamą sulčių gamybos įrangą ir puikius baldus – kitu atveju to leisti sau būtų buvę neįmanoma.

Visuomenę ugdo kiekvienas iš mūsų

Verslininkams, pasinaudojusiems palankia Verslumo skatinimo fondo paskola, bus kompensuojama darbuotojų darbo užmokesčio išlaidų dalis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nusprendė tam papildomai skirti 2,245 mln. Lt. Paskolas iš Verslumo skatinimo fondo suteikia 56 kredito unijos, priklausančios Lietuvos centrinės kredito uni-jos sistemai. „Siekiant kuo veiksmingiau panaudoti likusias 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos lėšas, nusprendėme papildomų lėšų skirti būtent „Subsidijos verslumui ska-tinti“ priemonei įgyvendinti ir prisidėti prie užimtumo ir verslumo didinimo. Ši priemonė vertinga tuo, kad skatina verslumą ir darbo vietų kūrimą ne vien didmiesčiuose, bet ir regionuose“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Pasak ministrės, naujam verslui tai bus didelė paskata drąsiau plėstis, įdarbinti žmones, išlaikyti jau sukurtas darbo vietas. Darbdaviai, norintys pasinaudoti priemonės „Subsidijos verslumui skatinti“ galimybėmis, paraišką ir kitus reikalingus dokumentų originalus turėtų pateikti „Invegai“ (Konstitucijos pr. 7, Vilnius). Kvietimas teikti paraiškas dėl projektų finansavimo ir aktualūs dokumentai paskelbti interneto svetainėse www.socmin.lt, www.invega.lt, www.esparama.lt.

Jauno verslo plėtrai – dar vienas postūmis

ir internetinės televizijos administravi-mas. Visoms norimoms įgyvendinti idė-joms aprėpti, deja, nebeužtenka laiko“, – sakė veiklus vyras. Stebint, kaip vyksta projektas, Alytaus kredito unijos vadovui teko matyti net keturias karvių kartas, sėkmingai pasiekiančias tas šeimas, ku-rioms labiausiai reikėjo paramos.

Pasak Z. Anušausko, projekto pa-sisekimas tiesiogiai susijęs su pieno produktų paklausa. Pasitaikydavo, kad tada, kai pieno kainos krisdavo, reta kuri šeima sutikdavo priimti dovano-jamą gyvulį, nes pastarasis reikalauja priežiūros.

Socialinį projektą ilgainiui teko apleis-ti dėl pradėto darbo Alytaus kredito uni-joje, kuriai rugpjūčio 3 d. suėjo 10 metų nuo pirmųjų dviejų paskolų išdavimo. Z. Anušauskas – vienas iš unijos įkūrėjų, iš pradžių neturėjęs minties tapti pastaro-sios vadovu. „Susidėliojus aplinkybėms, teko išmokti ir vadovauti, – kalbėjo vy-ras. – Tačiau darbas kredito unijoje man priimtinas, nes unija – tai kooperatyvas, susijęs ir su pagalba žmonėms“.

Vienas pirmųjų unijos direktoriaus įgyvendinamų projektų buvo internetinė televizija – www.internetinetv.lt – vyk-dytas su Eičiūnių kaimo vaikų ir jaunimo užimtumo centru. „Tai buvo televizijai kur-ta alternatyva, bet šiai veiklai, kaip ir bet kokiai kitai, reikia priežiūros, tad ją atgai-vinsiu nebent išėjęs į pensiją“, – šypsojosi Alytaus kredito unijos vadovas.

Redakcijos archyvo nuotr.

Vaidas Paužuolis,LCKU finansų analitikas

Aurelijus Cvilikas, Europos centrinio banko priežiūros analitikas dr.

kredo8

Todėl Lietuvos centrinės kredito uni-jos (LCKU) ekonomistų komanda atliko tyrimą, kurio pagalba įvertino šalies ekonomikos prognozių pa-

tikimumą. Paaiškėjo, kad 100 proc. nepasi-tvirtino nei viena per pastaruosius 7 metus skelbta prognozė, o 2009 metai kilusios kri-zės nenumatė nei vienas ekspertas. Įvetinusi tyrimo rezultatus, LCKU rekomenduoja re-zervuotai vertinti viešai skelbiamas progno-zes, laikyti jas orentacinėmis, o ekonominių turbulencijų laikais daugiau vadovautis savo asmeninėmis įžvalgomis.

Lietuvos ekonomikos tendencijas regu-liariai prognozuoja valstybinės institucijos (Lietuvos bankas ir Finansų ministerija), tarptautinės institucijos (Tarptautinis va-liutos fondas) ir stambiausi komerciniai bankai, daugiausiai dėmesio, tradiciškai, skirdami bendrojo vidaus produkto (BVP) metinio augimo tempo prognozėms, kurios išsamiausiai nusako tikėtinas visos šalies ekonomikos tendencijas. Siekiant įvertinti šių ekspertų teikiamų prognozių patikimu-mą, mes apžvelgėme istorinius duomenis už 2007 – 2013 m. apie viešai publikuotas

prognozes ir jų atitikimą faktiniams Lietuvos BVP pokyčiams.1

Lietuvos BVP per pastaruosius septyne-rius metus keitėsi ganėtinai dinamiškai (žr. 1 pav.): iki 2007 m. vyravusį vis greitėjantį au-gimą pakeitė staigus nuosmukis, kuris tęsėsi vos vienerius metus, o vėliau vėl prasidėjo nors ir netolygus, tačiau pozityvias ateities tendencijas atspindintis augimas.

Esant dinamiškiems ir labai netolygiems BVP pokyčiams, patikimos ekspertų pro-gnozės tampa itin svarbios, nes numatyti būsimus BVP augimo tempus, remiantis vien tik istorinėmis ekonomikos kitimo

tendencijomis ir nesivadovaujant eksportų įžvalgomis, tampa sudėtinga. Tačiau eks-pertų prognozių patikimumas kaip pamaty-sime žemiau, ne visada tampa tuo veiksniu, nuo kurio priklauso, ar valstybė ir verslas tinkamai pasiruoš būsimiems šalies ekono-mikos pokyčiams ir ar nesusidurs su netikė-tumais šalies ekonomikos mastu.

Remiantis statistine prognozuojamų reikšmių nukrypimo nuo faktinių ana-lize (žr. 1 lentelę) galima pastebėti, kad trumpiausio laikotarpio prognozių atveju didžiausiu patikimumu išsiskiria Lietu-vos bankas (paskutinio metų ketvirčio

ekonomikos

Tyrimas: ar ekspertų skelbiamos šalies ekonomikos prognozės patikimos?

Vaidievutis Geralavičius,LCKU vyriausiasis ekonomistas

prof. habil.dr.

Šalies ekonomikos tendencijų prognozės – svarbus įrankis, reikalingas tiek valstybės ekonomikos strategijos formuotojams ir biudžeto rengėjams, tiek stambiam ir smulkiam verslui ar namų ūkiams, planuojantiems savo veiklą artimiausioje ateityje, priklausomai nuo vartotojų lūkesčių ir jų perkamosios galios pokyčių.

2007

5

-5

0

ProC

EntA

i

10

-10

-15

15

2008 2010 2011 2012 2013

3,53,56,11,5

-14,6

-2,6-9,8

2009

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2014.

1 pav. Faktiniai Lietuvos BVP metiniai augimo tempai

flickr.com nuotr.

9

prognozių MAPE1 rodiklis siekia tik 9,6 proc.), tačiau šiuo atveju didelę reikšmę turi minėtas prognozių skelbimo laikotar-pio veiksnys: Lietuvos banko prognozės skelbiamos gerokai vėliau nei stambiųjų komercinių bankų, todėl egzistuoja ga-limybė tiksliau įvertinti naujausias šalies ekonomikos tendencijas. Tuo tarpu nagri-nėjant ilgesnių laikotarpių (kuomet me-tinio BVP augimo prognozės skelbiamos I ar II metų ketvirtį) prognozių patikimu-mą galima pastebėti, kad Lietuvos banko skelbiamos prognozės tampa mažiau pa-tikimos nei daugumos kitų ekspertų, o tai leidžia daryti prielaidą, kad kiti ekspertai yra pajėgūs pateikti tikslesnes prognozes ilgesniam laikotarpiui. Atlikta analizė lei-džia daryti prielaidą, kad, norint numatyti būsimą metinį šalies BVP augimo tempą metų pradžioje, tikslingiausia remtis Fi-nansų ministerijos pateikiamomis pro-gnozėmis.

Vertinant matematiškai tiek visą, tiek ir pokrizinį laikotarpį, lyderiu neabejotinai ga-lima skelbti Finansų ministerijos analitikus, kurie buvo palyginti labai tikslūs ilgesnio lai-kotarpio prognozėse ir taip pat gerai atrodė ir trumpalaikiame prognozavime. Silpniau-siai prognozavo vienas komercinis bankas, kuris sugebėjo net ramiu laikotarpiu ilgalai-kėse prognozėse gerokai viršyti 70% MAPE, kas rodo tokios prognozės bereikšmiškumą.

Ekspertų įžvalgų apie būsimus šalies ekonominės raidos pokyčius patikimumą

bene geriausiai atskleidė krizinis laikotarpis, pasižymėjęs staigiais ir iš anksto nenuma-tytais šalies BVP svyravimais, kuomet šalies BVP augimas reikšmingai nukrypo nuo iki tol vyravusio greitėjančio augimo trendo.

Prieš prasidedant kriziniam laikotarpiu nei vienas ekspertas nenumatė būsimo staigaus Lietuvos BVP sumažėjimo, nors palaipsniui mažino prognozes: 2008 m. pradžioje skelb-tos ateinančių metų BVP augimo prognozės svyravo nuo 3,9 iki 6,0 proc., o metų pabai-goje jos pastebimai sumažėjo ir svyravo nuo -6,0 iki 1,5 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad komercinių bankų ekspertai gerokai pesi-mistiškiau (ir, kaip rodo faktiniai duomenys, tiksliau) prognozavo būsimą 2009 m. šalies BVP pokytį (šie ekspertai prognozavo BVP mažėjimą), tuo tarpu su valstybiniu sektoriu-mi susiję ekspertai 2008 m. pabaigoje vis dar laikėsi nuomonės, kad ateinančių metų BVP pokytis bus teigiamas, o tai kelia prielaidą dėl politinės įtakos prognozėms, kuri 2008 m. pabaigoje, vykstant rinkimams į Seimą, galėjo būti ganėtinai stipri.

Nagrinėjant prognozių pokyčius pastebi-ma didelė faktinės situacijos ir tuo laikotar-piu vyraujančių lūkesčių įtaka. Ypatingai ši įtaka atsiskleidė 2009 – 2010 m. laikotarpiu,

kuomet Lietuvos BVP sumažėjo 14,6 proc., o kitais metais padidėjo 1,5 proc.

Iš tikrųjų, 2009 m. BVP mažėjimas, kaip minėjome, daugeliui ekspertų buvo ganė-tinai netikėtas: neigiamą, bet pakankamai mažą metinį BVP pokytį ekspertai pradėjo prognozuoti tik 2008 m. pabaigoje arba 2009 m. pradžioje, tačiau jau 2009 m. vi-duryje skelbtos prognozės gerokai viršijo faktinį BVP sumažėjimą (2009 m. II ketvirtį skelbtos prognozės svyravo nuo -15,5 iki -19,3 proc.). Lygiagrečiai su 2009 m. progno-zėmis buvo koreguojamos ir 2010 m. pro-gnozės, vadovaujantis 2009 m. vyravusiais ilgalaikiais neigiamais šalies ekonomikos tendencijų lūkesčiais: 2009 m. viduryje visi ekspertai, skelbę 2010 m. prognozes, tikėjo-si tolesnio šalies BVP mažėjimo (ribose nuo -1,0 iki -5,2 proc.), ir tik 2009 m. pabaigoje dalis ekspertų pakeitė 2010 m. prognozių kryptį, numatydami tikėtiną minimalų (iki 1,0 proc.) ateinančių metų BVP didėjimą, ku-ris vis tiek pasirodė per mažas.

Apibendrinant BVP augimo prognozių pa-tikimumo apžvalgą galima konstatuoti, kad skirtingų ekspertų teikiamos prognozės gali ganėtinai reikšmingai skirtis, ir ne visuomet galima pasikliauti tais pačiais ekspertais. Pa-stebėtina, kad dažniau ir reguliariau progno-zes skelbiantys ekspertai dažniausiai tai daro patikimiau. Kita vertus, tam tikrą praktinę ver-tę prognozės įgauna tik ramiais ekonomikos vystymosi laikotarpiais, tuo tarpu krizių ir rim-tų svyravimų metu jomis pasikliauti negalima ir neretai kiekvinam verslininkui gali būti nau-dingiau vadovautis savo nuomone ir intuicija.

įžvalgos

1 pav. Faktiniai Lietuvos BVP metiniai augimo tempai

EkspertaiMAPE pagal prognozės skelbimo laikotarpius

I ketvirtis (einamieji metai)

II ketvirtis (einamieji metai)

III ketvirtis (einamieji metai)

IV ketvirtis (einamieji metai)

SEB bankas 37,1% 26,1% 24,6% 26,2%

Swedbank bankas 65,9% 27,1% 42,4% 19,9%

DNB bankas - - 31,5% -

Lietuvos bankas 39,4% 33,5% 24,8% 9,6%

Finansų ministerija 21,7% 16,4% 16,6% 37,1%

Tarptautinis valiutos fondas - - 11,8% -

1 lentelė. Ekspertų prognozių patikimumo vertinimas 2007 – 2013 m. laikotarpiu

Vertinant prognozių patikimumą po krizinio laikotarpio (apsiribojant 2010 – 2013 m. prognozių analize; žr. 2 lentelę) pastebimas gerokai aukštesnis prognozių patikimumas (MAPE rodiklis kai kuriais atvejais sumažėja daugiau nei tris kartus), o tai rodo, kad nusistovėjus tolygesnėms šalies ekonomikos tendencijoms, ekspertai pateikia tikslesnes būsimojo laikotarpio prognozes, nes gali labiau pasikliauti istoriniais ekonominių rodiklių kitimo duomenimis ir naudoti standartinius ekonome-trinius prognozavimo metodus, be ypatingų korekcijų.

Eliminavus ekonomikos krizės laikotarpį pastebėtina, kad tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiu didesniu prognozių patiki-mumu pasižymi vieno iš komercinių banko ir Finansų ministerijos ekspertų prognozės.

2 lentelė. Ekspertų prognozių patikimumo vertinimas 2010 – 2013 m. laikotarpiuEkspertai MAPE pagal prognozės skelbimo laikotarpius

I ketvirtis (einamieji metai)

II ketvirtis (einamieji metai)

III ketvirtis (einamieji metai)

IV ketvirtis (einamieji metai)

SEB bankas 29,8% 12,1% 12,1% 15,0%

Swedbank bankas 78,2% 7,8% - 28,7%

DNB bankas - - 27,8% -

Lietuvos bankas 27,3% 25,6% 25,6% 7,4%

Finansų ministerija 13,6% 13,1% 5,0% -

Tarptautinis valiutos fondas - - 10,2% -

SantraukaStraipsnyje analizuojamas Lietuvos didžiausių KB, LB ir FM reguliariai skelbiamų Lietuvos BVP prognozių tikslumas. Panaudojant vidutinės absoliutinės procen-tinės paklaidos (MAPE) metodą skaičiuojami faktinių ir prognozuojamų rodiklių skirtumų vidurkiai už 2007 – 2013 metus. Trumpo laikotarpio (1-2 ketvirčių horizonto) prognozės turi glaudų tikslumą, tuo tarpu, ilgesnio laikotarpio (1 metų horizonto) prognozės yra netikslios ir nelabai gali suteikti praktinės naudos atskiriems verslininkams, planuojantiems savo veiklą. Ypač nesėkmingai minėtoms institucijoms sekėsi nu-matyti BVP tendencijas neramiais 2008 – 2010 metais.

flickr.com nuotr.

1Analizei panaudotas vidutinės absoliutinės pro-centinės paklaidos (MAPE) metodas:

MAPE – vidutinė absoliutinė procentinė paklaida,N – tiriamos laiko eilutės ilgis (reikšmių skaičius),Fi – prognozuojamo i-tojo laikotarpio reikšmė,Ai – faktinė i-tojo laikotarpio reikšmė.

Ekspertų įžvalgų apie būsimus šalies ekonominės raidos pokyčius patikimumą bene geriausiai atskleidė krizinis laikotarpis, pasižymėjęs staigiais ir iš anksto nenu-matytais šalies BVP svyravimais.

kredo10

Kaip mažą verslą išauginti į didelįverslo patarėjas

Vadovė V.Bublytė su verslininkais dirbo daug metų. Vieniems jų tai buvo tik pati pradžia, kitiems – branda, iki tarptautinio pripaži-

nimo užaugintas verslas. Vieni verslininkai buvo linkę dalintis savo patirtimi, išsipasa-koti, o kiti, atvirkščiai – patirtį saugoję po devyniais užraktais.

„Spaudoje bei internete mirgėte mirga daug pamokančių straipsnių, todėl atro-do, jog viskas taip paprasta, kaip pasako-je „Lydekai paliepus, man panorėjus“. Ta-čiau iš tiesų yra kitaip“, – sakė padavimų vadovė.

Pasak V. Bublytės, netrūksta tvirtinan-čių, kad norint pradėti verslą, pirmiausia reikia turėti idėją. „Kiekvienas greičiausiai taip ir pagalvos: aš taip pat turiu daug minčių – bet kas man iš to, kadangi galiu rasti tūkstantį priežasčių, kodėl savo vers-lo pardėti negaliu. Tad ko gi imtis, kokia ta pradžia?“, – dažno asmens galvoje ky-lančius klausimus įvardijo LCKU dirbanti moteris.

Anot jos, nieko ieškoti nereikia: nei bendraminčių, nei draugų, nei pinigų... Nes pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. „Juk čia ir dabar esu aš – su savo gyve-nimo filosofija, su savo protu ir kūnu, – atkreipė dėmesį V. Bublytė. – Kaip tik šiuo metu prisiminiau knygoje skaitytą legendą apie pavargusį keliautoją, kuris,

kopdamas kalnų takeliu, aukštai Himala-juose sutiko senolį išminčių. Keliautojas jo paklausė, kaip rasti kelią, vedantį į vir-šūnę – jo kelionės tikslą. Senolis akimirką pagalvojo, o tuomet pasakė: „Tu tiesiog turi būti tikras, kad kiekvienas tavo mažas žingsnelis veda į viršūnę – ir ją pasieksi“. Tad susikurkite savo sėkmės formulę, nes jūs esate čia ir dabar. Mažais žingsneliais judėkite į priekį, nes kiekvienas žingsnelis veda į jūsų užsibrėžtą tikslą – ir pasieksite tai, ko trokštate“.

V. Bublytės teigimu, patys sėkmingiausi verslininkai neretai įvardija 10 svarbiausių įpročių, kurie ir nulėmė sėkmę. „Pradėkite kurti dabar ir gal po keliasdešimties metų jūs patys su pradedančiais verslininkais dalinsitės savo, kaip sėkmingiausio vers-lininko, filosofija ir 10 svarbiausių įpročių, atvedusių jus į verslo viršūnę. Na, o pa-prastais žodžiais tariant, tai reikia laiky-tis modelio: būti – daryti – turėti. Ir jokiu būdu ne atvirkščiai. Pabandykite – tai ti-krai veikia“, – šypsodama sakė moteris.

Lietuvos centrinės kredito unijos pardavimų vadovė Vitalija Bublytė įsitikinusi – galvojant apie verslą,

pirmiausia reikia kreipti dėmesį ne į aplinkinius, lėšų kiekį ar kitus veiksnius, o pradėti nuo savęs.

60 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų prognozuoja, kad per pirmą pusmetį po euro įvedimo žaliavų kainos išaugs. Tačiau vos 36 proc. įmonių mano, kad didės ir jų parduoda-mų prekių bei paslaugų kainos. Tokie verslininkų ketinimai paaiškėjo Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inicijuoto tyrimo metu.

„Verslininkų apklausa parodė, kad žaliavų brangimą la-biausiai prognozuoja ne pačių mažiausių, o vidutinių įmo-nių, turinčių per 50 darbuotojų, atstovai. Net 82 proc. tokių įmonių, susiduriančių su kur kas didesniu žaliavų poreikiu

nei smulkieji verslininkai, mano, jog žaliavos brangs. Kita ver-tus, nepaisydami nerimo dėl žaliavų kainų augimo, daugelis smulkių ir vidutinių verslo įmonių neketina didinti galutinių produktų kainų“, – teigia LCKU vyr. ekonomistas prof. Vaidie-vutis Geralavičius.

Pasak V. Geralavičiaus, tokia statistika rodo, kad nemažai įmonių ketina kompensuoti žaliavų kainų padidėjimą savo pelno sąskaita, norėdamos išlikti konkurencingos. Apklausos duomenimis, didžioji dauguma jų darbo užmokesčio mažin-ti nežada.

Smulkieji verslininkai kainų didinti nežada

Vitalija Bublytė,Lietuvos centrinės kredito unijos pardavimų vadovė

flickr.com nuotr.

Tu tiesiog turi būti tikras, kad kiekvienas tavo mažas žingsnelis veda į viršūnę – ir ją pasieksi.

11

1) Be ko negali būti joks daiktas?

2) Ko nepralenkia zuikis bėgdamas?

3) Kas samanotas gimsta?

4) Kokios gėlės žydi tik žiemą?

5) Kas gali visomis kalbomis kalbėti?

6) Iš kokio stiklo negalima atsigerti?

7) Kas be sparnų skraido?

8) Kas viską girdi, bet neišplepa?

Atsakymus į minkles rasite 12psl. apačioje

po darbų

Lietuvių Liaudies minkLės:

1. Pirkimo – pardavimo santykiais grindžiamos ūkio sistemos kūrimo procesas.

2. už produktą ar paslaugą mokama pinigų suma, nustatanti vertę.

3. mokestis už naudojimąsi kito pinigais.

4. kainos ir produkcijos santykį nurodo ________ (kokia?) kreivė.

5. Žmogaus veiklos (gavybos, gamy-bos, kūrimo) rezultatas, turintis bent potencialią paklausą.

6. Rinkos rūšis, esant dviem pardavėjams ir daug pirkėjų.

7. kredito unija – tai kooperaciniais pagrindais ________ (kokių?) asmenų savanoriškai įsteigta ir nustatyta tvarka įregistruota įstaiga.

8. viena iš investavimo priemonių, leidžianti taupyti, laikyti pinigus banke ir tokiu būdu uždirbti pinigų.

9. kokios spalvos rinkos dalis yra neįtraukiama į oficialiąją ekonominę statistiką?

10. kai veiklos generuotos pajamos viršija tai veiklai sunaudotas išlaidas, gaunamas ________. atsakymas: __ __ __ __ __ __ __ __

Eil. nr. Kredito unija Kredito unijos padalinio pavadinimas Miestas Adresas

 1.Akademinė kredito unija

Akademinės kredito unijos pagrindinis biuras Kaunas A. Mickevičiaus g. 15–2, LT-44310

 2.Kaišiadorių kredito unija

Kaišiadorių kredito unija Kaišiadorys Birutės g. 4–2, LT-56124

 3. Kauno kredito unijaKauno kredito unijos centrinė būstinė (Verslo lyderių centras, BLC)

Kaunas K. Donelaičio g. 62–301, LT-44248

 4.Kėdainių krašto kredito unija

Kėdainių krašto kredito unija Kėdainiai Josvainių g. 39–18, LT-57267

 5.Kredito unija „Prienų taupa“

Kredito unija „Prienų taupa“ Prienai Vytauto g. 1A, LT-59114

 6.Kredito unija „Tikroji viltis“

Kredito unijos „Tikroji viltis“ centrinė buveinė Naujoji Akmenė L. Petravičiaus a. 4A, LT-85132

 7.Kredito unija Zanavykų bankelis

Kredito unijos Zanavykų bankelio pagrindinė buveinė

Šakiai Bažnyčios g. 11, LT-71122

 8. Pareigūnų kredito unija Pareigūnų kredito unija Vilnius Birželio 23-iosios g. 15, LT-03206

 9. Pasvalio kredito unija Pasvalio kredito unija Pasvalys Vytauto Didžiojo a. 6, LT-39149

 10. Trakų kredito unija Trakai Trakai Trakų g. 19–1, LT-21105

 11.

Vilniaus regiono kredito unija

Centrinis klientų aptarnavimo skyrius Vilnius Vilniaus g. 9 / J. Lelevelio g. 2, LT-01102

 12. Vilniaus klientų aptarnavimo skyrius Vilnius S. Konarskio g. 21 / 1–62, LT-03109 13. Šalčininkų klientų aptarnavimo skyrius Šalčininkai Vilniaus g. 33, LT-17112

 14. Didžiosios Riešės klientų aptarnavimo skyriusDidžiosios Riešės k., Vilniaus r.

Molėtų g. 13 (PC Link Molėtų), LT-14262

kredo12 naudinga informacija

14 kredito unijų vietų, kuriose litai į eurus bus keičiami nemokamaiNuo 2015 metų pradžios iki kovo 1 d. litų banknotus ir monetas į eurus neatlygintinai keis 11 kredito unijų 14 keitimo vietų.

Kredito unijų, nemokamai keičiančių litus į eurus, sąrašas:

Sąraše nenurodytos kredito unijos valiutą keis savo patvirtinta tvarka. Kartu su Lietuvos pašto skyriais ir Lietuvos banko kasomis tokių nemokamo keitimo vietų Lietuvoje iš viso bus 690. Visų jų sąrašą galima rasti Lietuvos banko tinklalapyje.

Perspėjame, nei namuose, nei gatvėje litai į eurus keičiami nebus. Todėl gyventojams patartina būti bu-driems ir neapsigauti, jeigu jų namuose apsilankę ar telefonu paskambinę asmenys siūlytų registruoti litų banknotus, santaupas litais keisti į eurus ir pan. Oficialiai ir teisėtai pinigai bus keičiami tik Lietuvos banke, komercinių bankų skyriuose, AB Lietuvos pašto padaliniuose ir kredito unijose. At

saky

mai

MiN

Klė

s: 1

) Be

vard

o 2)

Sav

o še

šėlio

3)

Gry

bas

4) Š

erkš

no g

ėlės

5) A

idas

6)

Iš tu

ščio

7) D

ebes

ys 8

) Aus

ys

Kry

žiA

žod

is: 1

. Rin

koda

ra 2

. Kai

na 3

. Pal

ūkan

os4.

Var

tojim

o 5.

Pro

dukt

as 6

. Dvi

vald

a 7.

Fiz

inių

8. In

dėlis

9. J

uodo

s 10

. Pel

nas

Rakt

inis

žod

is: F

INA

NSA

I

flickr.com nuotr.