V Y N O I R K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tLeidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2010 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k .

Vi ln iaus r. LT-14204

V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

l i n a s @ v y n o z u r n a l a s. l t

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as

F OTO G R A FA IR ita Bac ytė, Arūnas Starkus, R asa Sužiedel ienė,

Remigi jus Senavait is , C IVC Epernay, ASI

K A L B O S R E D A K TO R ĖAsta Žūk aitė

a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

A D M I N I S T R ATO R I U SMar ius Jak as

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A ILinas Ček anavič ius, Petras Jarašūnas, Jolanta Smičienė,

Arūnas Starkus, R asa Sužiedel ienė, Jurgis Š l ioger is ,Andr ius Užk alnis , L inas Vaitulevič ius, Asta Žūk aitė

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S I R R E K L A M AMarius Jak as

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l tte l . nr. (5) 215 94 39

S PAU D AAB „Spauda“

T I R A Ž A S3 000 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą

gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.

1

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

2

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

22

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

2

3

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Iš to, kas šiandien kalbama ir rašoma Lietuvoje, gali susidaryti

įspūdis, kad vynas pats savaime yra kultūra: sėdėk plepėdamas

visą vakarą prie vyno taurės ir būsi kultūringesnis, nei sėdintis

prie degtinės stiklelio. Galima sutikti, kad vynas, kaip maisto

produktas, yra mums nauja vartojimo kultūros dalis: nauja skonio

dedamoji vakarieniaujant, naujos formos taurė ar nematytas

dekanteris indų lentynoje. Nors vyną darančios tautos kadaise

buvo linkusios vynui priskirti civilizacijos nešėjo, aukštesniojo

luomo gėrimo ar net sakralinę prasmę, iki savaiminio gėrio

jam labai toli. Kultūra suprantama kaip tam tikras išprusimo,

žinojimo lygis, pasiektas tobulumo laipsnis ar galų gale „tai,

kas sukurta visuomenės protiniu ir fiziniu darbu“ (DLKŽ, 2000).

Kol mes vyną tik parduodame, geriame, laikome jį madinga

įvaizdžio dalimi, tol stovime ant žemiausio vartojimo kultūros

laiptelio. Tai, kad Lietuvoje matome vyno parduotuvių bumą –

nuostabu: vartojimas yra vartojimo kultūros variklis, durys į

pažinimą, supratimą, kūrybą ir – į vyno kultūrą. O kol pastaroji

krykščia vystykluose, siūlau pasišildyti Raimundo Nagelės – na-

gingojo vyndario, šiemet nuskynusio pirmąjį prizą Lietuvos vyno

čempionate už juodųjų serbentų vyną, skleidžiamuose ryšio su

gamta ir giluminio kokybės supratimo spinduliuose. Roksulos

girios pakraštyje, kur mobilusis telefonas lengviau pagauna Lat­

vijos operatorių bangas, jis SAU daro tai, ką ateityje vadinsime

materia liuoju Lietuvos vyno kultūros pagrindu.

r e d a k t o r i a u s ž o d i s

Džiaugiuosi galėdamas rekomenduoti mūsų talentingosios

kalbos redaktorės Astos Žūkaitės straipsnį apie lietuvišką vyno

terminiją, knygų ir filmų rijikės Rasos Sužiedelienės patarimus

skaitantiems gurmanams bei Japonijos gerbėjams ir sveikinu į

žurnalą retkarčiais užsukantį amžinąjį alaus piligrimą Liną Čeka­

navičių bei mūsų debiutantą Petrą Jarašūną. Kaip visada stebins

grakščios iš diasporos niekaip negrįžtančio Andriaus Užkalnio

įžvalgos ir intelektualūs Lino Vaitulevičiaus reveransai maisto ir

vyno dermei. Savo mėgstamą šampano temą vis giliau kabina

Jolanta Smičienė – turime kuo pasidžiaugti: naują importuotoją

susirado ir Lietuvos, tikėsimės, nepaliks „Billecart Salmon“ šam­

pano namai, o ir „Louis Roederer“ su garsiuoju „Cristal“ pagaliau

apsisprendė praskaidrinti mūsų rūškaną gyvenimą.

Tačiau ypatingą dėmesį atkreipkite į didžiojo vyno visuome­

nininko Jurgio Šliogerio kuruojamą Lietuvos vyno čempionatą ir

jo rezultatus. Tai visų Lietuvos vyno profesionalų dovana Jums,

mieli vyno mėgėjai – geriausių šių metų Lietuvos vynų sąrašas.

Redakcijos vardu

Arūnas Starkus

4

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

5

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

t u r i n y s

įvykiai ir naujienos 6 psl. Rinkos naujienos

7 psl. Naujienos

8 psl. Italų vyndariai pristato – „Chianti Classico“. Jurgis Šliogeris

10 psl. Apie Pasaulio someljė čempionatą. Pokalbis su A. Darasevičiumi

13 psl. Tradicinės Grand Cru vakarienės atradimai

vynas ir vyno regionai 14 psl. 2009­ieji Bordo regione. Arūnas Starkus

18 psl. Prie Mozelio. Jurgis Šliogeris

22 psl. Burgundijos bruožai. Arūnas Starkus

26 psl. Geriausi Šampanės kaimai. Jolanta Smičienė

vyno kultūra, ekonomika ir mokslas 30 psl. Vilniaus vyninės jaunimo akimis. Petras Jarašūnas 34 psl. Sunkmečio degustacija. Linas Vaitulevičius

38 psl. Apie vyno kūną, ašaras ir kitas vynininkų kalbos subtilybes. Asta Žūkaitė

42 psl. Sunokusių lietuviškų uogų vynas. Pokalbis su R. Nagele

44 psl. Virė virė košę... (Knygų ir filmų apžvalga). Rasa Sužiedelienė

46 psl. Nauji vėjai restoranuose: kai valgytojai tampa buhalteriais. Andrius Užkalnis

ne tik vynas 48 psl. Sako, kad sakė... Rasa Sužiedelienė

52 psl. Alaus kultūros renesansas. Linas Čekanavičius

vartotojo gidas 54 psl. Penktojo Lietuvos vyno čempionato apžvalga. Jurgis Šliogeris

Čempionato rezultatai:

58 psl. Aukso medalių laimėtojai

63 psl. Gero kainos ir kokybės santykio dešimtukas

64 psl. Sidabro medalių laimėtojai

68 psl. Bronzos medalių laimėtojai

72 psl. Apie žurnalo autorius ir vyno vertintojus

Turinys

Kitas žurnalo numeris bus išleistas 2010 m.gruodžio mėn.

6

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

r i n k o s n a u j i e n o s

Rinkos naujienos

graham‘s „Graham’s“ bendrovė buvo įkurta 1820 m. ir yra sukaupusi neįkainojamos patirties gamindama puikius portus. Per visą

bendrovės istoriją ją valdė tik dvi šeimos: įkūrėjai Grahamai ir 1970 m. ją įsigiję Symingtonai. „Graham’s“ rūšiniai vynai iš kitų išsiskiria sodrumu, aksomine elegancija, jiems būdingi juodų vaisių, eukalipto ir mėtos prieskoniai. Tai galingi, bet kartu labai subtilūs, puikiai subalansuoti vynai. 2006 m. „Wine spectator“ žurnalas išrinko 250 geriausių 1995–2005 m. vynų. Tarp jų buvo ir penki vynai iš Symingtonų šeimos vyninės, įskaitant ir 2000­ųjų „Graham‘s“ portą.

Vyninės „Joh. Jos. Prüm“ vynas – jau LietuvojeVyninė „Joh. Jos. Prüm“, įsteigta 1911 metais, yra viena ryškiausių ir garsiausių net tik Mozelio krašte, bet ir visoje Vokie­

tijoje. Pernai vyninė pelnė žurnalo „Wine and Spirits Magazine“ Metų vyninės titulą. „Joh. Jos. Prüm“ (vadinama „J. J. Prüm“) įsikūrusi Vidurio Mozelio slėnyje. Vyninei priklausantys vynuogynai „Wehlener

Sonnenuhr“, „Graacher Himmelreich“, „Zeltinger Sonnenuhr“, „Bernkasteler Badstube“ laikomi vienais geriausių šiame regi­one. „J.J. Prüm“ vynuogynai užima 22 ha ploto ir yra apsodinti vien ‘Riesling’ veislės vynuogėmis, daugiausia neskiepytais senais vynmedžiais. Vyninė siekia kuo labiau perteikti dirvos bei klimato ypatybes vyne, todėl derlius vynuogynuose nui­mamas gana vėlai. „J.J.Prüm“ vynai garsėja išraiškingu, kompleksišku charakteriu ir yra tinkami ilgai brandinti. Jų atidarymo būtina išlaukti, nes tik tuomet atsiskleidžia unikali jų vaisių, mineralų ir rūgštingumo dermė.

Bendrovė „Liviko“ pristato vyną „J. J. Prüm Estate Riesling Kabinett“, kuriam būdingas subtilus rūgštingumas, aiškiai juntamas minerališkumas, gėlių, žolelių aromatai bei išraiškingas skonis. Tinkamas laikyti penkerius metus. Šį vyną žurnalas „Fine Wine Review“ įvertino 90 balų, o „Wine Spectator“ ir „Wine & Spirits Magazine“ – 91 balu.

Billecart-Salmon„Billecart­Salmon“ šampano namus 1818 m. įsteigė Nicolas François Billecart‘as su žmona Elizabeth Salmon. Iki šiol

namus valdo tos pačios šeimos palikuonys. „Billecart­Salmon“ žinomi ne tik Prancūzijoje, bet ir visame pasaulyje kaip ele­gantiškiausio šampano gamintojai. Tobulai subalansuotų cuvée itin švarus skonis ir, atrodo, amžinas brandinimo potencia­las. Šis prancūzų šampanas dar geresnis būti jau nebegali. Galite gerti „Moet“ ar „Veuve“, tačiau būtinai palepinkite save ir šiuo lobiu. Šampano rinkoje „Billecart“ yra geriausios vertės pirkinys.

„Billecart­Salmon“ šampano namai įsikūrę Mareuil sur Ay kaimelyje. Gamintojai didžiausią dėmesį skiria kokybei. Sep­tynių kartų sukaupta patirtis panaudojama gaminti puikiausių cuvée serijai iš kokybiškiausių vynuogių. XIX a. „Billecart­Sal­mon“ šampanas labai patiko JAV ir rusų aristokratams. Šiandien šie namai pelnė pasaulinę šlovę, o jų asortimentas, apimantis platų spektrą nuo klasikinių briutų iki nuostabių Grand Cuvée, gali būti apibūdinamas vienu žodžiu – viliojantis.

Yellow Tail Reserve ChardonnayKATEGORIJA: Baltasis sausasREGIONAS: Pietryčių AustralijaVyNUOGėS: Chardonnay.BRANDINIMAS: Vynas 6–9 mėnesius brandintas ąžuolo statinėse. AROMATAS IR SKONIS: aukso spalvos vynas; dominuoja persikų, melionų ir tropinių vaisių aromatai; skonis subalansuotas ir kompleksiškas, juntamos persikų, melionų, vanilės natos. GERIAUSIAI TINKA: puikiai dera su aštriais Azijos virtuvės patiekalais, jūros gėrybėmis, krevetėmis bei įvairiomis mišrainėmis. LAIMėJIMAI: Lietuvos vyno čempionate ,,Grand Prix 2010’’ vynas pelnė aukso medalį.

7

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

„Balzac“ – prancūzųvirtuvės gerbėjams

Kai kas nė nepastebėjo, kad pernai prancūziškas restoranėlis

Savičiaus g. 7 Vilniuje pakeitė pavadinimą iš „Les Amis“ į „Balzac“.

Visiems žinoma, kad čia jau kelinti metai tiekiami tik klasikinės

prancūzų virtuvės patiekalai: burgundiškai paruošta jautiena,

midijos, sraigės, svogūnų sriuba, šokolado putėsiai ar pudingas.

Tiesa, šis pavasaris atnešė šiokių tokių pokyčių: buvo atnaujin­

tas ir iš esmės pagerėjo vyno meniu, į valgiaraštį sugrįžo visų

pamėgtas triušienos kepsnys su garstyčiomis ir varlių kojelės,

jaukiame senamiesčio kiemelyje atidaryta lauko terasa.

Šampanas „Cristal“ LietuvojeIšgirdus „Louis Roederer“ šampano namų vardą net ir ne­

daug teišmanantiems apie šampaną kyla asociacijų su garsiuoju

„Cristal“, kadaise sukurtu pagal individualų Rusijos caro Alek­

sandro II užsakymą. Taip, čia ir šiandien gaminamas legendinis

„Cristal“ – vienas geriausių, prabangiausių, paslaptingiausių

šampanų regione.

Tačiau ir be šio šampano „Louis Roederer“ namai turi

nepriekaištingą reputaciją tarp šampano žinovų ir netgi tarp

konkurentų. Šie namai itin nusipelnę Šampanės istorijoje, jie

įvardijami kaip komerciškai sėkmingiausias šampano gamintojas

per pastarąjį dešimtmetį. Štai keletas „Louis Roederer“ komer­

cinės sėkmės priežasčių. Pirma, iki šių dienų įmonei vadovauja

tiesioginis šeimos palikuonis Fredericas Rouzaud, vienos žy­

miausių Šampanės istorijoje moterų Camille‘s Roederer anūkas.

Antra, šio gamintojo kokybės kriterijai tapo savotišku etalonu

Šampanėje. Sėkmę lėmė ir tai, kad du trečdalius savo šampano

„Louis Roederer“ namai gamina tik iš nuosavuose vynuogynuose

išaugintų vynuogių; jiems priklauso 200 ha vynuogynų ir didžioji

dauguma jų auga Grand Cru vietovėse. Tad net jų klasikinis

non vintage šampanas, pasižymintis aristokratiška elegancija,

visuomet yra tarp geriausiųjų, o jų vintage net ir prastesniais

vynmečiais stulbina nepriekaištingu stiliumi, kompleksiškumu ir

ilgu amžiumi.

Nuo 2010 m. gegužės mėn. „Luis Roederer“ šampaną Lietu­

voje platina „Vyno klubas“.

Naujienos

n a u j i e n o s

8

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

„Chianti“ yra bene seniausiai ir plačiausiai žinomas Italijos

vynas, daromas Chianti Classico srityje Toskanos regione.

Be „Chianti“, Toskanoje gaminama dar ir kitų garsių vynų, kad ir

„Brunello di Montalcino“ ar „Nobile di Montepulciano“, tačiau

„Chianti“ žinomas labiausiai.

Chianti zona tarp daugiau nei 10 Toskanos vyno gamybos

teritorijų yra pati didžiausia. Joje išskiriama Chianti Classico sri­

tis, esanti tarp Florencijos ir Sienos. Šios apeliacijos konsorciumo

nariai Vilniuje, „Stiklių“ viešbutyje, pristatė savo vynus.

Dauguma Chianti Classico srities vynų yra gaminami iš 100

proc. ‘Sangiovese’. Tradicines priemaišas (‘Canaiolo’ ir ‘Colorino’)

dažniausiai keičia ‘Merlot’. Vyndariai, kurie savo vynams naudoja

‘Merlot’, o ne ‘Cabernet Sauvignon’, aiškina, kad pastaroji veislė

per daug panaši į sunkiau tramdomą ‘Sangiovese’ ir tarpusa­

vy jos sunkiau dera. Tačiau daugelis Italijos gamintojų ir dalis

atvykusiųjų į Vilnių („Querciabella“, „Castello Vicchiomaggio“,

„La Castellina“, „Rocca delle Macie“) vyno struktūrai pagerinti

naudoja ‘Cabernet Sauvignon’, ir jiems gerai sekasi.

Prie įsimintiniausių vyninių priskirčiau „Querciabella“ ir

„Castello di Volpaia“. Pastarosios du skirtingi riserva stiliaus vynai

nusipelnė pačių geriausių įvertinimų. „Querciabella“ vyninės

savininkas Sebastiano Castiglioni yra nepriklausomo charakte­

rio, jis gamina tik keletą vynų ir yra lyginamas su kitais Chianti

Classico srities grandais – „Fattoria di Felsina“, „Isole e Olena“ ar

„Castello di Fonterutoli“.

Tiek paprastas, tiek abu brandinti vynai iš „Castello di Vol­

paia“ buvo išraiškingi ir daugiaplaniai, žemės ir ąžuolo kvapai

pynėsi su vyšnių vaisiškumu, tad šie vynai man pasirodė įspūdin­

giausi iš visų pristatytųjų.

Puikiai tradicinio „Chianti Classico“ vyno savybes atsklei­

dė „Castello di Querceto“ – ir paprastas, ir brandintas. Nuo jų

neatsiliko ir brandintas „San Felice“, į kurio sudėtį įeina10 proc.

atgaivintų vietinių vynuogių ‘Pugnitello’, ir jau vilniečiams pernai

pristatytas brandintas „Villa Calcinaia“ bei „Castello Vicchiomag­

gio Riserva Agostino Petri“.

Renginys „Stikliuose“ sulaukė gausaus vyno platintojų dė­

mesio. Čia apsilankė ir didelių, ir mažų įmonių atstovai. Reikia ti­

kėtis, kad mūsų pamėgtus itališkus patiekalus greitai užgersime

dar įvairesniu vynu. Juolab kad toskaniškieji „Chianti Classico“

puikiai derinami ir prie sunkesnių mėsos (žvėrienos) patiekalų.

Italų vyndariai pristato – „Chianti Classico“

Jurgis Šliogeris

n a u j i e n o s

9

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

10

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

· Lietuvos atstovas Pasaulio someljė čempionate daly-vauja pirmą kartą. Latviai ir estai pasigirti tokia patirtimi galėjo anksčiau – 2007 m. jie jau varžėsi Rodo saloje graikijoje. Ar lietuviai prastesni už kaimynus?

Na, mūsų kaimynai dar ir lenkai, rusai, baltarusiai. Tai asmeni­

nės varžybos, tad kiekvienas kandidatas nori nugalėti save. Tokio

lygio varžybose kaip pasaulio čempionatas, visų pirma įgauni

labai vertingos patirties, nes pamatai geriausių pasaulio someljė

darbą ant scenos. Be to, tai ideali proga kilstelėti savo žinių

kartelę į aukštesnį lygį, nes pasiruošimui tenka skirti labai daug

laiko. Mes, lietuviai, dalyvaujame Baltijos someljė čempionate,

ir aiškiai matyti, kad kol kas nė vienam Lietuvos atstovui per

ketvertą metų nepavyko prasibrauti į finalo rungtį. Tačiau turime

suprasti, jog tokiose varžybose reikia daug patirties, teisingo

pasirengimo plano ir, be jokios abejonės, sėkmės. Pavyzdžiui,

ruošdamiesi šiam Pasaulio čempionatui dalyviai ypač daug laiko

skyrė Čilės vynui pažinti, tačiau teoriniame teste buvo vos vienas

klausimas, susijęs su Čilės vyno pramone.

· Kaip organizatoriams pasisekė suorganizuoti čem-pionatą, turint omenyje neseniai šalį nusiaubusį žemės drebėjimą?

Kiekvienas pokalbis su čiliečiais neišvengiamai pakrypdavo

prie žemės drebėjimo. Nors visi pripratę, jog Čilėje žemė dreba

kone kasdien, žmonės sukrėsti: tai vienas stipriausių žemės

drebėjimų per 100 metų, nusinešęs šimtus gyvybių. Organiza­

toriams tai sukėlė didelių nepatogumų, kadangi pusė progra­

mos buvo suplanuota labai stipriai nukentėjusiame Kolčagvos

(Colchagua) slėnyje. Vyninės, kurias turėjome lankyti, nukentėjo

taip, kad priimti delegacijos nebegalėjo. Reikėjo surasti naujus

rėmėjus, naujas vynines, kurios sutiktų prisidėti.

Visa Čilės vyno pramonė labai laukė tokio renginio savo ša­

lyje. Tad greitai atsirado norinčių prisidėti prie Pasaulio someljė

čempionato, ir jau po savaitės buvo patvirtinta nauja programa.

Organizacija puiki. Vien čempionato dalyvių buvo 54, o kartu

su delegacijų nariais, teisėjais ir vyno mėgėjais susidarė per

200 žmonių grupė. Norėčiau pasidžiaugti, jog vyninės, kurias

lankėme, buvo pasakiškai pasiruošusios priimti tokią didžiulę

žmonių grupę. Mus pasitikdavo garsiausių vyninių savininkai, o

degustuodavome ir aistra vynui dalindavomės su pačiais vyn­

dariais. Todėl net menkiausias pastebėjimas būdavo smulkme­

niškai aptariamas, kad neliktų jokių klaustukų. Na, be abejonės,

ragaudavome tik pačius geriausius vyninių vynus. „Jūs elgiatės

su mumis kaip su karaliais,...bet mes tai mėgstam“, – po vienos

degustacijos ir pietų ištarė buvęs pasaulio someljė čempionas

Serge‘as Dubsas.

· Kiek trunka varžybos, kokios rungtys? Ar sunkios? Kas kitaip palyginti su Lietuvos ar Baltijos someljė čempiona-tais?

Svarbiausia varžybų dalis yra teorinis testas, būtent juo

ir prasideda varžybos. Testą sudaro 60–70 klausimų bei vyno

aprašymas jį aklai degustuojant. Šiemet teste reikėjo atspėti ir 3

stipriųjų gėrimų rūšis. Galiu pasidžiaugti, jog čia man pasisekė

puikiai. Parašius testą – visiems vienoda praktinė užduotis. Kokia

ji, niekas iš anksto nežino. Šįkart užduotis, atrodytų, paprasta:

tinkamai patiekti vyną dviem žmonėms (atsargiai paguldyti į

krepšelį, dekantuoti, įpilti į taures). Tam skiriama 2,5 min. Tik

apie 10 dalyvių laiku atliko užduotį. Svarbu susidoroti su jau­

duliu ir įtampa, juk balus skiria buvę pasaulio čempionai. Toliau

pusfinalis, jame daugiau praktinių užduočių, po to 3 dalyviai

patenka į finalą. Čia tikra kulminacija! Reikia patiekti šampaną,

gaminti kokteilius, siūlyti patiekalus prie vyno, taisyti klaidingą

vyno meniu, dekantuoti „Magnum“ talpos butelį ir patiekti jį 6

žmonių staliukui, aklai degustuoti ir žodžiu aptarti vyną, aklai

degustuoti stipriuosius gėrimus, o pabaigai – siurprizas – 5 nuo­

traukos, kuriose reikia atpažinti vynuogyną ar vyninę.

· Kas teisėjavo? Ar tai gerbiami žmonės?

Be pasaulio čempionų, žiuri sudarė Tarptautinės someljė

asociacijos techninio komiteto nariai. Nemačiau nė vieno, kuris

negerbtų pasaulio čempiono.

Apie Pasaulio someljė čempionatą

kalbiname Arminą Darasevičių

Pasaulio someljė čempionatai vyksta kas treji metai. Šių metų balandžio

mėn. Čilės sostinėje Santjage įvyko jau penkioliktasis čempionatas. Kalbiname

Lietuvos atstovą šiose varžybose, triskart geriausią Lietuvos somel-

jė Arminą Darasevičių.

P a s a u l i o s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

11

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

P a s a u l i o s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

l Naujasis pasaulio čempionas Gerard Basset (Didž. Britanija)

l Pusfinalio dalyviai prieš paskelbiant finalininkus

Antras iš kairės Lietuvos atstovas Arminas Darasevičius

12

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

· Kokiomis kalbomis vyko varžybos? Kiek kalbų turi mokėti someljė?

Kalbą galima pasirinkti – prancūzų arba anglų. Keturi daly­

viai rinkosi prancūzų kalbą, nors Prancūzijos atstovas, dalyvavęs

finale, rinkosi anglų. Su kolegomis juokavome: kol nemokam

puikiai prancūziškai, jokių minčių apie geresnius rezultatus. O

štai Andreasas Larssonas (Andreas Larsson), nugalėjęs Rodo

saloje, praėjusiame čempionate stebino tobulai išmokta ispanų

kalba.

· Kokie tie geriausi kiekvienos šalies someljė? Ar jaučia-mas skirtumas tarp žemynų, tarp skirtingų kultūrų šalių?

Šiuos žmones sieja keletas svarbiausių bruožų – visi jie labai

nuolankūs, mandagūs bei labai draugiški. Žinia, Azijos šalių at­

stovai jau tradiciškai gerokai santūresni nei europiečiai. Didesnę

rinką turinčių šalių atstovai jaučiasi kur kas tvirčiau, nei mažes­

nių šalių kandidatai. Tačiau tai vėlgi lemia patirtis, ilgametis

kolegų dalyvavimas ir žmonių palaikymas.

· Ar geriausiojo titulą laimėjo labiausiai vertas kandida-tas?

Niekam nekilo abejonių, kas finale geriausias – Gerardas Bas­

setas (Gerard Basset). Rezultatus komisija paskelbė jau po 5 mi­

nučių. Jis vienintelis spėjo atlikti dekantavimo rungtį, atpažino

visas nuotraukas, puikiai susidorojo su vyno ir maisto derinimo

rungtimi bei vienintelis tiksliai atpažino vieną vyno rūšį.

· Kiek geriausias pasaulio someljė geresnis už „eilinius“ geriausius kitų šalių someljė?

Atrodo, kad finale galėtų grumtis daugelio šalių atstovai, čia

svarbiausia būti tinkamai pasiruošus ir tvardyti jaudulį – juk kie­

kvienas tavo judesys vertinamas. Tačiau iki finalo nukeliauja tik

geriausieji, dėl to niekas nesiginčija. Gerardas Bassetas pasaulio

čempionate dalyvavo jau 6­tą kartą ir 4­tą kartą rungėsi finale.

Antrasis finalininkas Paulo Bassotas – 3­ią kartą finale. Nepa­

mirškime, jog pasaulio čempionatas rengiamas kas treti metai.

Šių metų nugalėtojas yra ir Vyno magistras (Master of Wine) ir

Someljė magistras. Tai aukščiausias įvertinimas, kokį tik gali

pasiekti vyno žinovas. Tie žmonės žino beprotiškai daug.

· Ar yra vilties Lietuvoje išauginti geriausią pasaulio someljė?

Vilties visuomet yra! Imkime pavyzdį iš kitų. Štai Europos

čempionas yra turkas, tačiau dirbantis garsiajame restorane „The

Fat Duck“ Didžiojoje Britanijoje, o puikiai pasirodžiusi Rumuni­

jos atstovė ilgus metus pluša Monake. Vadinasi, ir mums reikia

keliauti dirbti kur nors kitur.

· Savaime suprantama, kad someljė daug žino apie vyną. Ar jis taip pat gerai išmano ir apie maistą?

Šiemet pasaulio čempionato finale buvo įvesta naujiena.

Reikėjo siūlyti ne vyną prie maisto, bet atvirkščiai – maistą prie

nurodyto vyno. Tad skirtingų šalių patiekalai yra privaloma žinių

bagažo dalis.

· Ar tai vyriška profesija?

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog taip. Dauguma someljė vyrai.

Tačiau iš 12 patekusiųjų į pusfinalį 4 buvo moterys. Ir reikėtų

pabrėžti, jog Amerikos (žemynų) čempionatą laimėjo Kanados

atstovė moteris.

· Kokia someljė perspektyva? Kuo tampa geriausieji iš geriausių? Ar jie dirba someljė iki gyvenimo pabaigos?

Labai dažnai vyresni someljė arba atidaro savo restoranėlį,

arba pradeda dirbti importo bendrovėje, arba tampa vyno kriti­

kais. Šiaip ar taip, pasirinktam gyvenimo keliui jie paskyrė begalę

laiko, tad sunku viską palikti. Esu įsitikinęs, jog tie žmonės iki

gyvenimo pabaigos širdyje ir lieka someljė. Jiems malonu ben­

drauti su žmonėmis ir matyti, kokie jie laimingi išgirdę tinkamą

patarimą.

· Jau tris kartus tapote geriausiu Lietuvos someljė. Ar toliau dalyvausite nacionaliniuose čempionatuose?

Atsakysiu vasaros pabaigoje. Norėtųsi padaryti pertrauką.

Mano tikslas yra kuo daugiau žmonių uždegti noru domėtis

someljė profesija. Ją puoselėti ir tikėtis, jog jau po keleto metų

išvysime būrį savarankiškų someljė, dirbančių Lietuvos restora­

nuose.

P a s a u l i o s o m e l j ė č e m p i o n a t a s

13

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Kasmet pavasarį „Vyno klubas“ rengia vakarienę, kurioje

nedideliam vyno gerbėjų ratui pristatomi puikiai subrendę

Grand Cru kategorijos vynai iš Prancūzijos. „Tradiciniu tapusiu

renginiu siekiame prisiminti, kad pasaulyje esama aristokratiškų

vynų, kurių geras vardas, kainodara ir vartojimo tradicijos buvo

formuojamos kelis šimtus metų ir kurie iškrenta iš šiandien

vyraujančio „nuolaidų iki 35 proc.“ ir „gero kainos ir kokybės

santykio“ konteksto, – sako „Vyno klubo“ direktorė Rasa Sužiede­

lienė. – Kasmet bent vienas ar du vakarienės vynai būna iš 1855

metų Medoko ir Soterno klasifikacijos viršūnėlės – Premier Grand

Cru Classé. Tai – kaip prisilietimas prie idealo, kuris jau 150 metų

skatina viso pasaulio vyndarius siekti dar didesnės tobulybės.“

Šiemet patiekalus vakarienei sukūrė „Radisson Blu“ viešbu­

čio restorano šefas Egidijus Lapinskas. O specialiai į vakarienę

atvyko keletą Chablis Grand Cru vynuogynų valdantis vyndarys

François Servinas.

Svečiams buvo patiektas jo jaunas vynas LeS CLoS ChABLiS

GRAND CRU 2008 ir brandus BoUGRoS ChABLiS GRAND CRU

2002. Šefas prie vynų pagamino plonai pjaustytą jūrų velnio filė

su garintomis bulvytėmis bei trintų petražolių užpilu ir keptas

Tradicinės Grand Cru vakarienės atradimai

riebiąsias ančių kepenėles, triušio nugarinę su figomis bei švel­

niu imbierų bei apelsinų padažu.

Raudonieji bordo ChâteAU DUCRU BeAUCAiLLoU Deuxieme

Grand Cru Classé St.-Julien AoC 1995 ir ChâteAU hAUt BRioN Pre-

mier Grand Cru Classé Pessac Leognan AoC 1985 buvo derinami

su avienos nugarine, patiekta su svieste troškintomis pupelėmis

ir filo tešloje užkepto ožkos sūrio putėsiais su svogūnų džemu,

pagardintu mėtomis.

Baltasis saldus ChâteAU RieUSSeC Premier Grand Cru Classé

Sauternes AoC 2001 stebino savo vidine derme ir nuostabiu de­

rėjimu su grietinėlės ir aviečių putėsiais kiaušininiame padaže.

„Paskelbus, kad „Château Rieussec“ bus tiekiamas vakarienės

meniu, tarp „Vyno klubo“ narių buvo kilusi diskusija, ar jis tikrai

vertas „Wine Spectator“ suteiktų 100 balų. Dabar galiu patvirtin­

ti, kad tai yra vienas labiausiai subalansuotų mano ragautų vynų

ir 100 balų „užsidirbo“ ne tik dėl išskirtinės botryčio koncentraci­

jos, kompleksiškumo, bet ir dėl vidinės harmonijos, charizmatiš­

kos galios išbaigtumo, pusiausvyros pojūtį perduoti kiekvienam

jo paragavusiam“, – apibendrino R. Sužiedelienė

g r a n d C r u v a k a r i e n ė

14

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

B o r d o14

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

2009-ieji Bordo regione

Arūnas Starkus

Apie Bordo kiekviename numeryje kalbame ne atsitikti-

nai: šio regiono vynas sudaro daugiau nei tris ketvirtadalius pasaulinės

prabangaus kolekcinio ir investicinio vyno rinkos. Jo, kaip ir šampano, kainos svyravimai geriausiai

atspindi aukštosios vyno vartojimo kultūros situaciją pasaulyje. tačiau dar labiau kainos priklauso nuo oro sąlygų.

2009-aisiais oro sąlygos buvo puikios. todėl į Bordo šiandien visas pasaulis žiūri su dideliais lūkesčiais:

vieni laukia gero vyno pietų stalui, o kiti – vyno rūsiui.

15

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

IŠANKSTINėS PREKyBOS PRINCIPAI

Bordo vyno prekybos ypatumai susiformavo prieš kelis šim­

tus metų. Šio vyno tiekimu galutiniams vartotojams nuo seno

užsiimdavo Bordo įsikūrę vyno pirkliai ir tarpininkai. Jie supirk­

davo vyninių produkciją, brandindavo statinėse Bordo uosto

krantinių angaruose ir pilstė į savo vardu pažymėtus butelius.

Ūkių savininkai įprato vyną pardavinėti tarpininkams urmu ir

labai anksti – vos pasibaigus fermentacijai. Jiems nereikėdavo

rūpintis sandėliavimu, komercija, patikimi buvo pinigų srautai.

Pirmąkart patys pilstyti vyną į butelius ūkiai pabandė trečiajame

XX a. dešimtmetyje, o įprasta tai tapo tik po Antrojo pasauli­

nio karo. Ilgainiui vyninės perėmė iš pirklių vyno gamybos ir

išpilstymo kontrolę, tačiau vynas iki šiol parduodamas iš anksto:

kiekvieną pavasarį balandžio–birželio mėnesiais vyksta išanksti­

nė Bordo vyno prekyba (Bordeaux en primeur). Jos metu vyninės

parduoda beveik visą savo vyną keturiems šimtams tarpininkų, o

pastarieji perparduoda savo klientams visame pasaulyje.

Teoriškai, bet kurio ūkio vyną gali nusipirkti bet kuris vyno

pirklys, taigi ir kiekvienas galutinis vartotojas. Čia nėra išskirti­

nių teisių, dalyvauja didelis pirkėjų skaičius, rinka veikia pagal

laisvosios rinkos principus. Tačiau kainą lemia ne tik kiekis (jis

yra daugmaž vienodas kasmet), bet ir vyno kokybė. Ją vertina

kiekvieną pavasarį per išankstinės prekybos degustacijų savaitę į

Bordo suvažiuojantys vyno žurnalistai ir pirkliai iš viso pasaulio.

Po degustacijų savaitės prasideda išankstinės prekybos

mėnesiai. Visų pirma rinkoje pasirodo nebrangus vyninių vynas,

nes jis neturi galimybių labai brangti antrinėje rinkoje ir kainos

svyravimai kasmet yra gana nežymūs (5–20 proc.). Anksčiau

parduodami ir saldūs klasifikuotų Soterno, Barsako ūkių vynai.

Savaitėms bėgant, rinkoje atsiranda vis garsesnių ūkių vyno, kol

galiausiai birželio mėnesį savo kainas skelbia pirmieji Grand Cru:

„Margaux“, „Haut Brion“, „Mouton­Rothschild“, „Lafite­Rothschild“,

„Latour“, „yquem“ – visi iš kairiojo Žirondos kranto, Medoko ir

Graveso, ir „Ausone“, „Cheval Blanc“, „Petrus“ – iš dešiniojo kran­

to. Gerais metais šių ūkių valdytojai neskelbia kainų iki „Vinexpo“

parodos, Londono vyno parodos arba, kaip šiemet, gegužės

25–27 dienomis vykstančios Honkongo „Vinexpo“. Prieš ap­

sispręsdami, už kiek parduoti savo derlių, jie stengiasi pasitikrinti

rinkos pajėgumą kuo didesniame potencialių pirkėjų sambūryje.

2009-ųJų DERLIAUS yPATUMAI

Nesu senas en primeur vyno degustuotojas (mano „krikštas“

įvyko 2007­aisiais, taigi nespėjau dalyvauti nei 2000­ųjų, nei

2005­ųjų derliaus atradimo stebukle). Gal todėl šiemet nega­

lėjau atsistebėti, koks pakilumo jausmas apimdavo kaskart

grįžtant po degustacijų į viešbutį. Neminėdamas analitinių

argumentų, galiu drąsiai teigti, kad 2009­aisiais buvo padary­

tas labai geras vynas. „Margaux“, „L‘Eglise Clinet“, „Angelus“, „Pi­

chon Baron“, „Domme“ – harmonijos sūkuriai, strėlės, nuodai,

opiumas, nuraminantis sielą ir primenantis, kas yra profesinis

džiaugsmas.

2005–2008 M. DeRLiAUS VieNo BUteLio BoRDo VyNo KAiNA SVARAiS (Be MoKeSČių) PASiRoDyMo MetU iR 2010 M. GeGUŽėS PRADŽioJe

(ŠALtiNiS: LiV-ex)

2008 2008 2007 2007 2006 2006 2005 2005

en primeur 2010.05.07 en primeur 2010.05.07 en primeur 2010.05.07 en primeur 2010.05.07Angelus 60 71 83 76 94 84 117 160Ausone 542 602 417 430 625 508 708 1483Branaire Ducru 23 20 23 21 23 20 29 41Calon Segur 25 25 27 21 25 27 39 41Cheval Blanc 288 260 300 249 354 270 375 420Cos d’Estournel 65 56 54 46 60 54 93 100Ducru Beaucaillou 63 54 45 39 63 56 83 99Grand Puy Lacoste 23 21 27 23 25 22 35 47Gruaud Larose 22 21 25 22 23 20 28 32Haut Brion 154 191 204 173 175 216 317 437Lafite Rothschild 133 421 0 372 267 402 325 742Latour 133 313 208 217 271 306 375 657Leoville Barton 28 30 33 27 33 32 46 59Leoville Poyferre 25 25 30 25 30 25 41 46Lynch Bages 30 35 30 30 39 40 42 59Margaux 133 219 204 180 246 242 375 542Montrose 41 41 38 32 39 38 53 51Mouton Rothschild 123 250 204 196 300 354 292 359Palmer 85 86 98 87 96 83 114 154Pichon Baron 42 37 43 38 43 39 60 60Pichon Lalande 39 44 50 42 54 49 63 52Pontet Canet 45 44 37 32 33 36 40 55Talbot 21 17 21 18 18 21 22 26Troplong Mondot 42 40 36 35 54 46 75 148Suma 2185 2923 2237 2431 2990 2990 3747 5870Pokytis (%) 34 9 0 57

B o r d o

16

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Pasaulinio masto vyno kritikai Robertas Parkeris ir Jamesas

Suclingas taip pat nepagailėjo aukščiausių įvertinimų šiam

vynmečiui, pakylėdami vynininkų bendruomenės optimizmą

iki neregėtų aukštumų. Didžiosios Britanijos vyno investuotojai

vynmetį įvertino 96 balais (2005­ieji buvo įvertinti „tik“ 95­iais).

O Nealas Martinas iš „Wine Advocate“ savo apžvalginių straips­

nių apie 2009 m. derlių seriją užbaigė tardamas yeS! „Latour“,

„Lafite­Rothschild“, „Ausone“, „L’Eglise­Clinet“ ūkių vynui ir orgas-

mic yeS!!! – „Lafleur“ vynui.

Oro sąlygos 2009­aisiais buvo panašios į 2005­ųjų. Pernai

rugpjūtis buvo gal kiek šiltesnis, o spalis sausesnis ir vėsesnis,

nei prieš penkerius metus. Vis dėlto cukraus vaisiai daugiau

sukaupė 2009­aisiais. Jis virto gana dideliu alkoholio kiekiu, ypač

Sent Emilijono ir Pomerolio vynuose (senuose ‘Merlot’ vynuogy­

nuose – iki 15 proc.). Pernykščiuose vynuose daugiau ir taninų

(kai kurie vyndariai teigia, kad daugiausia per visą istoriją),

tačiau jie puikiai prinokę, saldaus skonio. Medoko ir Graveso

vynai labai elegantiški, gaivūs, vaisiški, grietinėliški ir labai

harmoningi. Tiesa, Sent Estefe gamta nepagailėjo egzotiškais

prieskoniais kvepiančių taninų. Pomerolyje greta juodų uogų

juntamas išraiškingas žemiškumas, saldūs prieskoniai ir stebina

tobulas skonio balansas burnoje. Sent Emilijono vynuose –

marios juodųjų serbentų ir gervuogių, bet gerokai pastebimesni

taninai. 2009­aisiais vyndariai giriasi galėję vynuoges laikyti ant

vynmedžių kiek tik norisi. Kai kas Sent Emilijone ir Pomerolyje

paskutinius plotelius nuskynė spalio 15­ąją, prieš pat pirmąsias

šalnas. Pasirodo, tik todėl gausūs pernykščiai taninai galėjo pri­

nokti iki saldumo. Visgi kai kurių ‘Merlot’, pasiekusių 14–15 proc.

potencialaus alkoholio lygį, pusiausvyrą reikėjo „išlyginti“ ilgai

mirkant su žievelėmis, fermentuojant aukštesnėje nei įprasta

temperatūroje. Neįprasti veiksmai ne visiems vyndariams pavy­

ko: prastesnis vynas nemaloniai stebino per dideliu alkoholio

kiekiu, per gausiais taninais.

KAINų POKyČIų PROGNOZėS

Pasaulinė ūkio krizė neaplenkė ir vyno rinkos (plačiau apie

tai skaitykite 17­ame žurnalo numeryje). Padėtį komplikavo vie­

nos didžiausių Bordo vyno pirkėjos Didžiosios Britanijos valiuta

svaras sterlingų, prieš pusantrų metų nuvertėjęs ketvirtadaliu, o

ir šiandien – bene 20 proc. (ne 5 Lt, o tik 4 už 1 svarą sterlingų)

pigesnis euro atžvilgiu, negu buvo 2008 m. pradžioje. Kad ir

kaip būtų, investavusieji į vyną nukentėjo nedaug: š. m. gegužės

mėnesį 2005 m. derliaus vynas yra 56 proc. brangesnis palyginti

su pasirodymo rinkoje momentu, 34 proc. išaugo 2008 m. vyno

kainos (žr. lentelę), 2007­ųjų vynas gegužės pradžioje buvo pa­

brangęs 9 proc., tik 2006­ųjų kainos svarais sterlingais nepakito.

Tuo metu, kai jūs skaitote šį žurnalą, išankstinė 2009 m.

derliaus prekyba jau arti pabaigos arba visai pasibaigusi. O prasi­

dėjo ji gerais atsiliepimais pakurstytu optimizmu. Pirmieji vynai

rinkoje pasirodė 5–6 proc. didesnėmis kainomis nei legendiniais

2005­aisiais ir apie 20 proc. brangesni nei 2008­aisiais. Gegu­

žės pradžioje buvo teigiančių, kad pirmieji ir antrieji Grand Cru

skelbs 120 proc. aukštesnes kainas nei 2008­aisiais. Tai reiškia,

kad geriausi vynai vėl bus beprotiškai brangūs. Teks susitaikyti

su mintimi, jog vynas yra labiau prabangos prekė arba kapitalo

kaupimo įrankis, nei maisto palydovas ant stalo. Aišku, nelygu

pirkėjas...

B o r d o

17

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

18

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Mozelio vyno regionas mums yra vienas arti-

miausių ir gražiausių. Jam aplankyti užtenka savaitės

laisvo laiko ir jaukios bendraminčių draugijos.

M o z e l i s18

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Prie MozelioJurgis Šliogeris

19

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Mozelio upės slėnis – vienas nuostabiausių Vokietijos kam­

pelių. Idiliškai, lėtai vingiuoja upė, o abiejuose krantuose

terasomis kyla vynuogynai. Tai labai kaimiška, be urbanistinių

intarpų vietovė. Beveik per šimtą kilometrų nusidriekusiame

regione rasime tik nedidelius, snaudžiančius miestelius. Tačiau

kaip tik čia, tuose snaudžiančiuose miesteliuose, daromi geriausi

vokiški rislingai.

Kas nors kartą yra pajutęs mineralinį rislingo šaltumą, citri­

ninę gaivą, aštrią kaip skustuvas rūgštį, o po ilgų brandinimo

metų – ir ilgą naftos poskonį, tas ilgam lieka rislingo vergas.

Rislingas – Vokietijos vyno karalius, apsigyvenęs Mozelio slėnyje.

Sakoma, kad prieš šimtą metų butelis „Wehlener Sonnenuhr“ kai­

navo tiek, kiek keturi buteliai „Chateau Latour“! Savo klestėjimo

laikais Mozelis stebino ne tik vynais, išreiškiančiais puikias terroir

savybes, bet ir valdžios požiūriu: buvo finansuojama naujų vy­

nuogynų sodinimas sunkiai prieinamuose šlaituose ir mažinami

mokesčiai vynui, siekiant padidinti jo eksportą.

MOZELIO VyNUOGyNAI

Pagal Vokietijos vyno hierarchijoje galiojančią Prädikat

sistemą vyno kokybė nustatoma atsižvelgiant į misoje sukauptą

cukraus kiekį, todėl saldieji vynai vertinami aukščiau nei sausieji.

Šiuo metu rinkos poreikiai keičiasi, net ir Vokietijoje geriama

daug mažiau saldaus ir pusiau saldaus vyno, tad Mozelyje taip pat

vyksta vertybių perkainojimas. Nors Mozelio vyndariai galėtų į tai

žiūrėti ir atsargiau, bet mados poreikiai vis tiek užkabina ir juos.

Prädikat sistema, nežiūrint visų trūkumų, gana gerai atspinti kaip

tik Mozelio terroir. Sausieji vynai čia ne tokie vykę kaip kituose re­

gionuose, be to, labai priklauso nuo vynmečio. O štai salstelintys ir

saldieji Mozelyje dažnai būna aukščiausios kokybės.

Mozelio šlaitų terroir toks skirtingas, kad vyno kokybei labai

didelę reikšmę turi kokiame sklype ir vynuogyne pagamin­

tas vynas. Vyndariai čia turi dažniausiai po keletą ar keliolika

hektarų žemės įvairiuose vynuogynuose. Retai kuris valdo visą

sklypą, kaip „Reichsgraf von Kesselstatt“ vyninė, kuriai priklauso

status „Josephshofer“ šlaitas. „Becker­Steinhauer“ ūkis taip pat

monopoliškai valdo „Carlsberg“ vynuogyną Feldenco (Veldenz)

vietovėje.

Mozelis garsėja saldžiais rislingais: nuo švelnaus Kabinett iki

viliojančio trockenbeerenauslese. Jei kas nemėgsta saldžiųjų, ras

ir sausų, tačiau tikrai kilmingus sausus vynus galima pagaminti

tik iš vynuogių, augančių ant stačių šlaitų. Dirva tokia įvairi, kad

vos už kelių šimtų metrų vynas bus visiškai skirtingas. Todėl

ant etikečių reiktų ieškoti geriausių vynuogynų: „Sonnenuhr“,

„Zeltingen“, „Wehlen“, „Domprobst“ (Grachas), „Doctor“ (Bern­

kastelis), „Juffer“ (Braunebergas), „Goldtropfchen“ ir „Domherr“

(Piesportas).

Ankstyvą pavasarį teko lankytis pas keletą Vidurio Mozelio

vyndarių, kurie vokiškuose „Gault Millau“ ir „Eichmann“ vyno va­

dovuose žymimi trimis ar keturiomis kekėmis, t. y. verti dėmesio.

Tai buvo vyninės „Carl Loewen“, „Becker­Steinhauer“, „Selbach­

Oster“, „Markus Molitor“ ir „Reichsgraf von Kesselstatt“. Net trys iš

jų turi sklypus geriausiuose vynuogynuose.

„ZELTINGEN“ IR „WEHLEN“ VyNUOGyNAI

Kai Mozelio vyndarių klausi, koks gi terroir skirtumas tarp

greta esančių garsiausių regiono vynuogynų „Zeltingen“ ir

„Wehlen“, kurių šlaitai turi tokią pat ekspoziciją ir tokią pat

pilkojo devoninio skalūno dirvą, jie išsisuka nukreipdami kalbą į

filosofines abstrakcijas.

Anot vadovėlio, vynas iš „Wehlen“ turi švelnių citrusinių

aromatų puokštę, burnoje juntamus sultingus vaisius ir puikiai

subalansuotą rūgštingumą bei „akmenišką“ finišą. Vynai iš „Zel­

tingen“ yra labiau sunokę ir subtilesnės struktūros.

Kalbintas vietos vyndarys vynus iš „Wehlener Sonnenuhr“

apibūdino kaip elegantiškus, svarius, rafinuotos struktūros ir ryš­

kaus charakterio, turinčius tobulą tarp minerališkumo ir saldumo

balansą. Jo nuomone, tai geriausi apylinkės vynai.

Degustacijos atskleidė, kad vyno kokybė priklauso nuo

gamintojo, derliaus metų ir uogų nokumo. Todėl sunku pasakyti,

kuris vynuogynas geresnis, nes geriausiuose vynuose abu regisi

tobuli.

Vyninė „SELBACH-OSTER“ taip pat gamina vynus iš šių vy­

nuogynų. Jie kristaliniai, švarūs, be jokio koketiškumo šešėlio,

subalansuoti, pasižymintys puikiai suderintu vaisiškumu ir

išraiškingu minerališkumu. Kai kas sako, kad jie reprezentuo­

ja vokiškumo kvintesenciją: nepasižymi išskirtiniu sodrumu,

ypač kol jauni, tačiau turi grakštumo, tiesiog šoka ant gomurio

nelyginant plevėsuojantis balerinos vualis. Tai nėra meditacijos

vynas, vyninei geriausiai pavyksta kasdieniai vaisiški Kabinett

vynai.

Iš ragautų sausų rislingų patiko „BECKER-STEINHAUER“

vyninės vynai iš „Zeltinger Schlossberg“ vynuogyno. Rudasis

skalūnas suteikia pikantiško minerališkumo ir sklandaus, tvaraus

skonio. Panašiai kaip „Selbach­Oster“ vynai, šie rislingai taip pat

nedemonstruoja jėgos, tiesiog yra elegantiški, subtilūs. Citrusi­

nių vaisių ataka burnoje pereina į sūroką minerališką pabaigą,

dažnai su baltųjų pipirų natomis. Viena vertus, šie vynai turi

tvirtą struktūrą, tačiau, kita vertus, išlaiko stebėtiną subtilumą.

Idealiai sujungia priešybes.

Markusas Molitoris (MARKUS MOLITOR), kurio vardu vadina­

mas ūkis, atstovauja aštuntai vyndarių šeimos kartai. 1984 me­

tais būdamas 21 metų ėmėsi vadovauti ūkiui ir nuo tada pasiekė

gražių laimėjimų. Per dvidešimt su trupučiu metų jis praplėtė

vynuogynų plotą iki 40 ha, o jo daromi vynai tapo plačiai žinomi.

Markusas Molitoris Mozelyje yra ekologiško vyno guru. Jis

ne tik taiko biodinaminius ūkininkavimo metodus, bet ir jo vynai

fermentuojami spontaniškai. Natūralios mielės turi perteikti visą

terroir esmę. Be to, Molitorio vynai ilgai laikomi su nuosėdomis,

todėl įgyja tvirtesnį kūną. Vyndarys pabrėžia, kad daro vynus

ilgam laikymui.

Markuso Molitorio ūkis yra pačioje Mozelio slėnio širdyje ir

susideda iš nedidelių, kartais net mažesnių nei 1 ha sklypelių

įvairiuose slėnio vynuogynuose. Dėl šlaitų statumo ir skalūninės

šiferio dirvos ypatumų tuose vynuogynuose nenaudojama jokia

technika, taip pat ir skinant derlių.

Ūkyje derlius nurenkamas pačiame sezono gale. Uogos

renkamos į nedidelius konteinerius ir kuo greičiau gabenamos

į spaudyklą. Fermentacija vyksta tik su natūraliomis mielėmis

sename rūsyje. Viena dalis misos fermentuojama nerūdijančio

plieno talpose, o kita dalis (apie 40 proc.) – ąžuolinėse statinėse.

Planuojama šią dalį didinti iki 60 proc. Pasibaigus fermentacijai,

gana ilgai jaunas vynas laikomas su nuosėdomis, po to lengvai

filtruotas išpilstomas į butelius. Markusas yra iš tų Mozelio vyn­

darių, kurie rislingus brandina statinėse, nebijodami jog „ąžuolas

užmuš terroir“.

M o z e l i s

20

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

M o z e l i s20

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

l Skalūnas Mozelio šlaituose

21

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

M. Molitoris mėgsta eksperimentuoti, todėl 3 proc. savo vy­

nuogynų paskyrė ‘Pinot Noir’ vynuogėms. Ribodamas derlingu­

mą ir taikydamas ilgesnę fermentaciją vyndarys sugebėjo iš šių

vynuogių padaryti labai gerą Mozelio raudonąjį vyną, pelniusį

„Grand Prix“. Beje, „Pinot Noir“ vynas Mozelyje dabar tampa

madingas, jį bando gaminti daugelis vyndarių.

Vyninės REICHSGRAF VON KESSELSTATT istorija labai ilga.

1999 metais vyninė šventė savo 650 metų jubiliejų. Šiuo metu

ją valdo Annegret Reh­Gartner ir jos vyras Gerhardas Gartneris.

2000 metais vyninės sumažino bendrą vynuogynų plotą nuo 55

ha iki 36. Buvo palikti geriausi vynuogynai, o kiti parduoti arba

išnuomoti. Taip pat atlikta griežta vynmedžių atranka.

Vyninės „Reichsgraf von Kesselstatt“ didžiausias turtas yra

nepakartojami Mozelio, Saro ir Ruverio upių šlaitų vynuogynai.

Statūs skardžiai sudaro išskirtines sąlygas sunokinti puikius

ir savitus ‘Riesling’ vynuogių derlius. Iš jų pagaminti vynai yra

ypatingai individualūs, turintys savitą charakterį.

Geriausieji vyninės vynuogynai Mozelio slėnyje: „Joephs­

hofer“, „Bernkasteler Doctor“, „Brauneberger Juffer­Sonnenuhr“,

„Graacher Domprobst“, „Piesporter Domherr“, „Piesporter

Goldtropfchen“, „Wehlener Sonnenuhr“, Saro slėnyje: „Scharz­

hofberger“, „Ockfener Bockstein“, „Wiltinger Braunfels“; Ruverio

slėnyje – „Kaseler Nies‘chen“.

„Josephshofer“ – vyninės pasididžiavimas. Pirmąkart šis

vynuogynas buvo paminėtas prieš 1100 metų. Nedidelis (4,8 ha),

tačiau labai geras vynuogynas tada priklausė vienuolynui. 1858

metais bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės, ir vynuogyną įsigi­

jo grafas Kesselstattas. „Josephshofer“ vynuogynas yra garsaus

vyno kaimelio Gracho (Graach) dalis, jis įsiterpęs tarp „Graacher

Domprobst“ ir „Wehlener Sonnenuhr“ sklypų. Pietinė ekspozicija,

status šlaitas, siekiantis 60–70 laipsnių, devoninis skalūnas su

nemažu kiekiu sunkios žemės tiekia svarius, pikantiško skonio

ir didelio brandinimo potencialo vynus. Juose dažnai juntami

persikų, lauko gėlių ir prieskonių aromatai.

Skirtingas kiekvieno vynuogyno terroir lemia skirtingas vynų

savybes. Todėl geriausių Mozelio vynų etiketėse visada randame

sklypo (vynuogyno) pavadinimą.

M o z e l i s

l Annegret Reh-Gartnerl „Wehlener Sonnenuhr“ saulės laikrodis

22

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

22

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

B u r g u n d i j a

l Chateau du Clos de Vougeot

Arūnas Starkus

Baltasis Burgundijos vynas neturi sau lygių, o raudonasis dėl

geriausiojo statuso gali varžytis su Bordo vynais. Lietuvoje jie dar nėra

populiarūs, tačiau sparčiai didėjanti pasiūla pranašauja

ir kilsiantį susidomėjimą.

Burgundijos bruožai

DAUGyBė SMULKIų GAMINTOJų – „MINų LAUKAS“ KOKyBėS

IEŠKOTOJAMS

Nuo Napoleono laikų Burgundijos vynuogynai su kiekvie­

na karta vis dalijami į lygias dalis tarp palikuonių. Pavyzdžiui,

penkiasdešimties hektarų Clos Vougeot Grand Cru plotą šiuo

metu dalijasi aštuoniasdešimt augintojų. Vadinasi, čia gali būti

padaryta aštuoniasdešimt skirtingos kokybės vynų! Kai kurie sa­

vininkai tapo tokie smulkūs, kad organizuoti vyno gamybą jiems

nepelninga. Todėl Burgundijoje klesti vyno pirklių ir tarpininkų

veikla. Jie superka vynuoges, daro vyną ir parduoda savo vardu.

Per du šimtus metų pirklių ir tarpininkų sluoksnis labai išaugo –

iš nuosavų vynuogių padaroma tik 40 proc. visos Burgundijos

produkcijos, kartais vidutinės ar net prastos kokybės. Todėl

norintiems nerizikuoti perkant šią nepigią prancūzišką prekę

patartina nuolat domėtis situacija rinkoje ir prisiminti geriausių

vyninių pavadinimus.

23

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

VIENA VyNUOGIų VEISLė – VIENAS VyNAS – STIPRI teRRoiR

IŠRAIŠKA

Burgundijoje baltasis vynas daromas iš ‘Chardonnay’, rau­

donasis – iš ‘Pinot Noir’. Tokia tradicija užkerta kelią manipulia­

cijoms maišant vynuogių veisles ir leidžia ypatingai išryškinti

terroir savybes. Savitą vyną vyndariai gali padaryti tik atskleis­

dami vietos, kurioje auga vynuogės, savybes. Tačiau tuomet

derlingumą būtina sumažinti bent iki 45 hl/ha, o neretai ir iki

30 hl/ha. Vynmedžiai sodinami tankiai. Vengiama klonų, kurie

suvienodina vynų skonį. Populiari „masalinė“ atranka – nauji

sodinukai ruošiami iš vynuogyne augančių vynuogių šakelių.

23

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

B u r g u n d i j a

24

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

KAIMO VyNAS

Burgundijos vynuogynai dar prieš II pasaulinį karą buvo su­

klasifikuoti. 34­iems geriausiems vynuogynams buvo suteiktas

Grand Cru statusas. Jie užima apie 1 proc. bendro vynuogynų

ploto. Apie 560 labai gerų vynuogynų gavo Premier Cru statusą

(10 proc. bendro ploto). Ketvirtis regiono vyno daroma kaimo arba

komunos vardu (gerai žinomi kaimo vynai: „Chablis“, „Meursault“), o

likusi dalis – bendrinių visą Burgundiją apimančių apeliacijų vardu.

24

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

B u r g u n d i j a

25

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

TENKA KAUPTI

Burgundijos vynas bręsta palengva. Raudonasis Grand Cru

tampa nuostabiai kvapnus, švelnus, didingas mažiausiai po

7–8 metų. Baltasis pakvimpa riešutais, ananasais, gaivi rūgštis

susiveja su grietinėlės tekstūra bent po 5–6 metų brandinimo.

Tačiau vyndariai tiek metų nelaukia: parduoda vyną pagal iš­

ankstinį užsakymą jau kitais metais po derliaus nuskynimo. Tai

reiškia, kad tikriems Burgundijos vyno mėgėjams tenka apsi­

šarvuoti kantrybe ir kelerių metų bręstančio vyno atsargomis.

BURGUNDiJoS GRAND CRU VyNUoGyNAi:

Bâtard-Montrachet

Bienvenues-Bâtard-Montrachet

Bonnes-Mares

Chablis Grand Cru (Blanchot, Bougros, Les Clos, Grenouilles, Les

Preuses, Valmur, ir Vaudésir, (La Moutonne)).

Chambertin

Chambertin-Clos de Bèze

Chapelle-Chambertin

Charlemagne

Charmes-Chambertin

Chevalier-Montrachet

Clos de la Roche

Clos de tart

Clos de Vougeot

Clos des Lambrays

Clos Saint Denis

Corton

Corton-Charlemagne

Criots-Bâtard-Montrachet

Échezeaux

Grands Échezeaux

Griotte-Chambertin

La Grande Rue

La Romanée

La tâche

Latricières-Chambertin

Mazis-Chambertin

Mazoyères-Chambertin

Montrachet

Musigny

Richebourg

Romanée-Conti

Romanée-Saint-Vivant

Ruchottes-Chambertin

25

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

B u r g u n d i j a

26

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

26

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Š a m p a n ė

Atkimšdamas šampano butelį šio vyno mėgėjas dažnai atkreipia dėmesį tik į garsaus gamin-

tojo vardą : „Cliquot“, „Pommery“, „Krug“, „Roederer“… Kai kurie žino, kur Šampanėje daugiausia

garsiųjų namų būstinių – Reimso, epernė miestuose. tačiau tikrai retas susimąsto, iš ko-

kios konkrečios Šampanės vietos kilęs atkimštas vynas, kur auginamos

vynuogės, iš kurių daromas šampanas.

geriausi Šampanės kaimai

Jolanta Smičienė

27

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Ilgą laiką ši informacija mažai kam rūpėjo – juk dauguma šam­

panų yra skirtingų augimviečių vyno mišiniai. Dėl to Šampanės

vyndariai galbūt ir pagrįstai kaltinami terroir išraiškos stoka vyne.

Tačiau per pastarąjį dešimtmetį vis daugiau gamintojų iš naujo

atranda terroir vertę ir mėgina pateikti vartotojams šampano,

pagaminto iš nedideliuose konkrečiuose plotuose užaugintų

vynuogių. Vienas jų – „Jacquesson“ namų bendraturtis Jeanas

Herve‘as Chiquetas, sako: „Jei pažvelgtume į XIX amžiaus šam­

pano etiketes, ant jų rastume užrašus „Ay mousseux“, „Verze­

nay mousseux“... Tai garsiausių kaimų pavadinimai. Tad dabar,

gamindami šampaną iš atskirų vynuogynų, tiesiog grįžtame prie

savo šaknų.“

Šiuo metu vynuogės šampanui auginamos maždaug

34 tūkstančių hektarų plote. Tačiau per keletą šimtmečių buvo

pastebėta, kad geriausios vynuogės užauginamos tik tam

tikruose Šampanės kaimeliuose. Apeliacijos ribų apibrėžimas ir

vynuogynų klasifikacija buvo atlikta 1927 metais, o papildyta

1985­aisiais. Nuo tol tik 17­ai kaimų suteiktas Grand Cru ir 44­

iems kaimams Premier Cru statusas. Skirtingai nei, pavyzdžiui,

Burgundijoje, kur Cru statusas suteikiamas vynuogynams,

Šampanėje Cru suteikiamas kaimui, šalia kurio plyti vynuogynai.

(Apie Šampanės vynuogynų klasifikaciją plačiau buvo rašyta

15­ame „Vyno žurnalo“ numeryje.) Klasifikacijos sistema kėlė ir

tebekelia ginčus ir diskusijas, tačiau visgi pačios aukščiausios

kokybės vynuogės (deja, ir brangiausios) auginamos būtent

Grand Cru teritorijose (kai kurių ekspertų nuomone, keli Premier

Cru kaimai verti aukštesnio statuso, todėl būtina žinoti kiekvie­

nam kaimui būdingas savybes ir jo reputaciją), o patys šampa­

niečiai dar išskiria geriausius kaimus iš geriausiųjų. Kiekvienas

jų pasižymi individualiomis savybėmis: mikroklimatu, dirva,

kultivuojamomis vynuogių veislėmis. Kiekvienas jų turi savas

vyndarystės žvaigždes. Čia daromas klasikinis šampanas, turin­

tis tikrąjį terroir charakterį.

Penki didžiausi vynuogynų rajonai visų pirma skiriasi augina­

mų veislių pasiskirstymu.

MONTAGNE DE REIMSAS daugiausia apsodintas ‘Pinot Noir’,

kuri suteikia šampanui sodrumo, svarumo, stipresnio aromato.

Vynuogės auga ant žemesnių pietinių šlaitų, kalkiniai klodai

šioje vietoje giliau, ir vynuogėms subręsti reikia ypatingų

sąlygų.

VERZENAy

400 ha vynuogynų priklauso 14­ai didžiausių šampano namų

ir 17­ai vynuogių augintojų, gaminančių šampaną savo vardu.

86 proc. vynuogių sudaro ‘Pinot Noir’, auganti kalkinėje dirvoje.

Artėjant prie Verzenay, ant kalvos iš tolo matosi senasis malūnas,

dabar priklausantis „Mumm“ šampano namams, ir moderniame

pastate įkurtas Šampanės vyndarystės muziejus.

Sakoma, kad Verzenay kaime išauginamos juodžiausios

‘Pinot Noir’ vynuogės, iš kurių daromas galingiausias šampanas,

turintis daug rūgšties ir tvirtą struktūrą. Jei koks garsių namų

vyndarys nusprendžia atlikti „kosmetinę“ korekciją, suteikiančią

ilgaamžiškumo savo rinktiniam šampanui, dažniausiai pasitel­

kiamas „Pinot Noir“ iš Verzenay. Dėl aukštumų, šiaurinės kalvotų

vynuogynų ekspozicijos ir ganėtinai atšiauraus klimato, tačiau

tinkamo podirvio šio kaimo vynui būdinga energija, grynumas,

švara. Dėl griežto ir tvirto šio vyno charakterio jis panaudojamas

kaip bazinis vynas garsiausiems šampanams kurti.

Keletas vyndarių (Michelis Arnould, Jeanas Lallementas),

darančių šampaną iš savų vynuogių, išaugintų šiame kaimelyje,

beveik nemaišo Verzenay su kitų kaimų vynu. Tokio reto šampa­

no verta paragauti visiems vyno žinovams ir mėgėjams.

BOUZy

Čia gaminamas energingas, itin vaisiškas, aromatingas, kai

kada „mėsingas“, kompleksiškas šampanas. Kaimas yra piečiau,

todėl klimatas čia šiltesnis ir vynuogės geriau prisirpsta. Beveik

90 proc. vynuogių sudaro ‘Pinot Noir’. Bouzy kaimas garsėja

raudonuoju neputojančiu vynu (côteaux champenois), ir visai

nesunku suprasti kodėl: kai kurie vynuogynai auga pietiniuose

šlaituose, labiausiai šildomuose kaitrios vidurdienio saulės, tad

uogos puikiai prisirpsta.

Geriausiu raudonojo vyno pavyzdžiu gali būti „Paul Bara“ pa­

gamintas „Pinot Noir“. „Veuve Clicquot“ namai, vyndariai Andre

Clouetas, Edmond‘as Barnautas Bouzy raudonąjį vyną naudoja

charakteringiausiems rožiniams šampanams.

AMBONNAy

Viduramžiais tai buvo klestintis miestas, pastatytas ant galų

ir romėnų gyvenvietės pamatų. Jau tais laikais vynuogynai buvo

tapę miestelėnų pragyvenimo šaltiniu.

Šlaitai atsisukę labiau į pietryčius, tad ir vynai elegantiš­

kesni. Kai kur paviršiuje matomi kalkių ploteliai yra tik viršūnė

po žeme glūdinčių 300 metrų storio klodų, turinčių įtakos itin

patrauklioms „Pinot Noir“ savybėms. Dėl aštraus minerališkumo,

dinamiškumo Ambonnay vynas dažnai lyginamas su garsiuoju

Volnay vynu iš kaimyninės Burgundijos.

Vyndarystės standartai šiame kaimelyje itin aukšti. Tokie

vyndariai, kaip Ericas Rodezas, Serge‘as Billiotas, vadinami tikrais

šampano meistrais, o jų kūriniai laikomi nė kiek ne prastesniais

už prabangųjį „Clos d`Ambonnay“ šampaną, gaminamą iš čia

esančio to paties pavadinimo vynuogyno, priklausančio garse­

nybei – šampano namams „Krug“. Tik pastarasis dešimteriopai

brangesnis. Čia taip pat įsikūręs „Egly­Ouriet“, vienas labiausiai

kolekcininkų medžiojamų blanc de noirs šampano gamintojų.

VALEE DE LA MARNE dominuoja ‘Pinot Meunier’ veislė,

suteikianti šampanui vaisiškumo, iš jos daromas lengvai geria­

mas, tiesmukas vynas. Dirvoje daugiau smėlio, molio priemaišų.

Tačiau šis rajonas garsėja ir ‘Pinot Noir’ veisle.

AJUS (Ay)

Vienas seniausių ir garsiausių Grand Cru kaimų Šampanėje,

kur auginamos glotnios tekstūros, puikaus balanso ‘Pinot Noir’,

suteikiančios šampanui harmonijos ir glotnumo.

Raudonieji šio kaimo vynai, pamėgti karalių ir popiežių, nuo

seniausių laikų garsėja kokybe. Įdomu, kad labai mažame kaime­

lyje, teturinčiame 800 gyventojų, įsikūrusios net 18­os šampano

namų būstinės, tarp jų ir „Bollinger“, „Gosset“, „Deutz“.

Priklausomai nuo vynuogyno vietos, puikus ‘Pinot Noir’ čia

gali būti gaminamas įvairiausių stilių: nuo aksominės tekstūros,

šilkinių vynų iki raumeningų, tvirtų.

Š a m p a n ė

28

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

MAREUIL SUR Ay

Nors ir klasifikuotame Premier Cru, šame miestelyje yra

atskirų vynuogynų, kurie neabejotinai verti Grand Cru statu­

so. Vienas jų, „Clos de Goisses“ prisirpina pačios aukščiausio

kokybės uogas, iš kurių daromas vienas geriausių ir garsiausių

šampanų visame regione. Anot Tomo Stevensono, šis itin stataus

pietinio šlaito vynuogynas išsiskiria jau vien tuo, kad net pačiais

prasčiausiais derliaus metais iš jo vynuogių padaromas įspūdin­

gas šampanas, galimas brandinti 50 metų. Tačiau jau priešingoje

kalvos pusėje dirva žymiai sunkesnė, vynuogynas čia niekuo

nepasižymi. Vien dirva dar nieko nereiškia. „Billecart­Salmon“

šampano namams priklausantis vynuogynas „St.Hiliare“ turi

žymiai mažiau Šampanei būdingo kalkinio dirvožemio, dirva čia

su molio priemaišomis, tačiau talentingo vyndario dėka būtent

iš šio vynuogyno kildinamas didingas šampanas.

Vienas garsesnių vynuogių augintojų, dešimtmečius tie­

kiantis vynuoges „Pol Roger“ namams, yra Bernard‘as Pitois. Jo

kompleksiškas, sodrus šampanas, stulbinantis gėlių, vanilės aro­

matais, gali būti vadinamas Mareuil sur Ay‘aus kaimelio klasika.

CÔTE DE BLANCSO rajone auginama beveik vien tik ‘Char­

donnay’ (išskyrus Vertus miestelį, kuriame sunoksta puikios

‘Pinot Noir’) – paklausiausia, elegantiškiausia baltoji vynuogė.

Vyraujantys itin statūs pietrytiniai šlaitai, pastovi drėgmė,

Belemnito kalkinės dirvos itin palankūs veiksniai šios vynuogės

subrendimui. Čia Grand Cru kaimai įsikūrę, galima sakyti, tiesiai

ant kalkakmenio, kuriame gausu fosilijų (suakmenėjusių jūros

gyvūnų liekanų). Tokia dirva suteikia vynuogėms itin daug

rūgšties, teigiamai veikia fotosintezę. Giliai iš dirvos vynme­

džių šaknys vaisiams perduoda mineralų koncentraciją, todėl

aukščiausios kokybės „Chardonnay“ (Blanc de Blancs) šampanui

būdingas specifinis kalkinis prieskonis.

AVIZAS (AVIZE)

Šio kaimelio šampaną profesionalai apibūdina kaip tiesų ir

atvirą, švelnų, puikios kokybės.

Kaimelis nuo seno garsėja harmoningu, kompleksišku šampa­

nu, jo vynuogės itin garbinamos didžiųjų gamintojų. Tai mėgs­

tamiausia „Louis Roederer“ namų augimvietė. Anot pagrindinio

namų vyndario Jean­Baptiste‘o Lecaillono, čia gaunamas itin ele­

gantiškas, malonus ir puikaus balanso vynas su būdingu grafito

prieskoniu. Keliuose vynuogynuose „Louis Roederer“ namai taiko

biodinaminės vyndarystės principus. Be abejonės, šios vynuogės

rezervuotos jų prašmatniojo „Cristal“ šampano gamybai.

Iš šio kaimelio kilęs ir garsusis „Jacquesson“ namų vintage

šampanas, pavadintas tuo pačiu vardu „Avize Grand Cru“. Puikios

struktūros, šviežio pieno aromato, minerališkas, gaivios rūgšties

šampanas yra vienas geriausių grietinėlės stiliaus šampano pa­

vyzdžių regione. Nuo 2002 metų derliaus šampanas pavadintas

vynuogyno, iš kurio vaisių daromas šis nuostabus gėrimas, vardu

– „Cuvee Champs Gain“.

Mažesni Avizo vyndariai sumanė naudoti soleros metodą

(kaip chereso gamyboje) savo rezerviniam vynui. Legenda

tapusio vietinio vyndario Anselme‘o Sellose‘s šampane „Substan­

ce“ panaudota net 12­os skirtingų derlių rezervinio vyno. Kitas

gamintojas „Agrapart“ specialiai fermentuoja kiekvieno turimo

plotelio vyną ir išpilsto į butelius atskirai, kad išryškėtų terroir

skirtumai.

CRAMANT

Cramantas pirmasis įgijo Grand Cru statusą Cote de Blancso

rajone. Čionykščių vynuogynų išsidėstymas primena amfiteatrą.

Baltosios vynuogės ypač tinka šiai aplinkai.

Minerališkas, kvepiantis baltomis gėlėmis, tvirtas, dina­

miškas ir ilgaamžis šampanas – taip bendrais bruožais galima

apibūdinti kaimelio vyno stilių. Niekur kitur taip neišryškėja

skirtumai tarp atskirų vynuogynų. Vakariniame šlaite esantis „Pi­

monts“ vynuogynas duoda ypač rafinuotą šampaną, „La Croix“

vynogynui būdinga „kibi“ rūgštis. Garsiausių kaimelio vyndarių

Diebolto Vallois ir Pierre‘o Gimonneto valdomi 50–100 metų se­

numo vynuogynai tiekia kupiną jėgos ir įspūdingai gilaus turinio

šampaną.

LE MESNIL SUR OGER

420 ha vynuogynų ir Grand Cru statusą turinčiame Le Mesnil

sur Ogerio kaimelyje gaminamas didžiausią prestižą pelnęs

„Chardonnay“. Anot žymiausių Šampanės vyndarių, šio kaimelio

vynas turi aristokratiškų bruožų: jam būdinga elegancija, neža­

bota jėga, ilgas poskonis ir itin didelis rūgštingumas bei minera­

liškumas. Šis vynas pasitelkiamas, kai siekiama suteikti šampanui

ilgaamžiškumo. Tačiau jei šio kaimo vynas šampane vyraus,

rezultatas gali būti nepageidaujamas – šampanas taps lėkštas,

nesuprantamas. Išimtis yra garsusis „Clos du Mesnil“ vynuogy­

nas, priklausantis „Krug“ šampano namams. Šio vynuogyno 1988

metų derliaus šampanas palyginti neseniai buvo pristatytas

rinkoje, nors vis dar atrodo per jaunas gerti.

Viršutinis dirvos sluoksnis Le Mesnil sur Ogeryje toks plonas,

kad vynmedžiai auga tiesiog kalkėse, tad jaunam šampanui

būdingas tiesiog „gręžiantis“, agresyvus rūgštingumas, bet bręs­

damas jis įgauna nuostabią struktūrą. Toks šampanas gali būti

laikomas 20–30 metų.

Piečiausias rajonas CÔTE DES BARSAS užsodintas daugiausia

‘Pinot Noir’, o CÔTE DE SEZANNE‘AS – ‘Chardonnay’ vynuogėmis,

iš kurių pagamintas vynas yra vaisiškesnis ir gana egzotiško

stiliaus. Šampaniečiai juokauja, kad čia gaminamas šampanas

patinka tiems, kas nemėgsta klasikinio šampano.

Š a m p a n ė

29

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

30

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

30

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

V i l n i a u s v y n i n ė s

Vilniaus vyninėsjaunimo akimis

Petras Jarašūnas

Šiuo metu sostinės centre galima suskaičiuoti gerokai per

20 vyninių. Nors gyvename pačiame ekonominės krizės įkarštyje, tačiau

vakarais, ypač savaitgalį, rasti laisvą staliuką išties nelengva. yra ir tokių vyninių, kuriose norint

prisėsti penktadienio vakarą, staliuką rezervuoti reiktų vėliausiai trečiadienį. Kiekvienos naujai atidarytos vyninės

savininkai nori išsiskirti iš konkurentų, todėl šiandien sostinėje rinktis tikrai yra iš ko: nuo prabangių, žinovų

sudarytu vyno asortimentu besipuikuojančių vyninių iki panašių į visą parą dirbančią alkoholio

parduotuvę, nuo džiazo prisodrintų retro stiliumi puoštų erdvių iki modernių, klubine

muzika užlietų salių. Sostinės vyninėse pakalbinau jaunus žmones ir pamėgi-

nau aprašyti vyraujančias tendencijas.

31

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

KURIą VyNINę PASIRINKTI

Sostinės vyninėse besilankančiam jaunimui labiausiai

rūpi vyninės aplinka, gėrimų kainos, lankytojai, užkandžiai ir

skambanti muzika. Vyno rūšys ir įvairovė rūpi ne visiems. Pilies

gatvėje įsikūrusioje „San Marco“ vyninėje pakalbintas ekonomi­

kos studijas baigęs Tomas pasakojo, kad vyninę renkasi pagal tai,

kur jaukiausia ir kur ateina panašaus amžiaus publika. „Nors gal

ne visai taip, – pagalvojęs prisipažino, – nes, tarkim, „La Bohe­

me“ vyninės lankytojai dažnai būna vyresni, bet ten jaučiuosi

tikrai puikiai.“ Vilniaus vyninėse laiką mėgstanti leisti Rita sakė,

kad jos mėgstamos vietos yra „La Boheme“ bei „In Vino“, nes ten

visada gausu žmonių, gardūs užkandžiai bei prieinamos kainos.

„Tappo d‘Oro“ jai irgi patinka, bet ten apsilanko rečiau, nes vietą

prie staliuko gauti išties sunku, o ir gavus žmonių būna tiek, kad

sunku bendrauti. „O „Vinchenso“ vyninė, nors tikrai nebrangi, bet

man nelabai patinka. Matyt, ji orientuota į dar jaunesnius žmo­

nes“, – pasakojo 22­jų metų mergina. „Seniau visai patiko „Vin­

chenso“, tačiau pastaruoju metu ten nebesilankau, nes pradėta

leisti garsi klubinė muzika man nepatinka“, – panašia nuomone

dalijosi ekonomikos magistratūroje mokslus kremtanti Neringa.

Dažnai vyninės pasirenkamos ir pagal tai, su kuo į jas eina­

ma. Jei ruošiasi vakaroti dviese, jauni žmonės paprastai renkasi

prabangesnes vynines ir geresnius gėrimus, o jei nori tiesiog

susitikti su draugais – šiek tiek pigesnes ir paprastesnes.

ASORTIMENTAS

Beveik visose vyninėse rasite tiek europietiško, tiek ir Naujo­

jo pasaulio vyno. Išimtis būtų gal tik „Tappo d‘Oro“, atstovaujanti

vien Italijai. Didžioji dalis Vilniaus vyninių gėrimus renkasi iš jau

esamų alkoholio importuotojų portfelių, tad nors asortimentas

ir platus, dažnai jis nuobodus ir pasikartojantis. Taip yra dėl

to, kad vyno meniu paprastai sudaro patys vyninės savininkai,

nepasikonsultavę su specialistais. Vyninėse kalbinti jaunuoliai

tvirtino, kad jiems nemalonu vyninės asortimente matyti tuos

pačius vynus, kaip ir didžiųjų prekybos centrų lentynose, beje,

dažnai dvigubai brangesnius. Atėjus į vyninę neretam norisi

paragauti ko nors išskirtinio, to, ko jis negali skanauti namie.

Daugumoje vyninių iki 20 proc. siūlomų vynų galima paragauti

ir taurėmis, tačiau pasitaiko vyninių, kuriose iki 90 proc. vyno iš

tikrai plataus asortimento yra pilstoma taurėmis. Nors iš pirmo

žvilgsnio tai atrodo kaip pranašumas, tačiau vynas – kaip ir

maistas – laikui bėgant genda. Tad prieš užsisakydami branges­

nio ir ne tokio populiaraus vyno taurę, pasiteiraukite personalo,

kada buvo atkimštas butelis ir ar atidaryto vyno laikymui buvo

naudotas vakuuminis kamštis.

KAIP JAUNIMAS RENKASI VyNą

„San Marco“ vyninės darbuotoja pasakojo, kad pas juos po­

puliariausi tie patys vynai, kaip ir pilstomi taurėmis – jei patiko

paragauta taurė, kitąsyk su draugais jau užsisakomas butelis.

Didelė dalis sostinės vyninių siūlo savo namų vyno. Dažniau­

siai tai nebrangus, paprastas vynas, populiariausias studentų

tarpe. Vis dažniau atsiranda lankytojų, kurie tvirtai žino, ko nori.

„Dažniausia renkuosi pagal šalis. Gal tai ir klaidinga, bet pagal

tai, ką geriu namie, esu susidaręs vyną gaminančių šalių reitingą.

Mėgstu stiprų, daug taninų turintį, tvirtą raudoną vyną. Vengiu

prancūziško vyno, nes manau, kad jis yra pervertintas. Visas Nau­

jasis pasaulis gamina tikrai ne prastesnį vyną. Mėgstu ispanišką

vyną“, – kaip renkasi vyną pasakojo Tomas. Dauguma vyninėse

besilankančių jaunų žmonių vyno dar gerai nepažįsta, tačiau

norėtų pažinti, tad laukia patarimų iš vyninės personalo bei

draugų. Ne išimtis ir Rita, prasitarusi, kad kiekvieną sykį ateina į

vyninę nežinodama, ką ragaus. Jai patinka atrasti naujų vynų ir

kaskart paragauti ko nors naujo. Daugiau apie vyną išmanantys

jaunuoliai mėgsta diskutuoti apie gėrimo kokybę ir juntamus

aromatus, lyginti juos su seniau ragautais panašiais vynais.

PERSONALO KVALIFIKACIJA

Sostinės vyninėse dirbantis personalas beveik be išimties

nėra baigęs jokių specialių vyno pažinimo kursų. Tačiau su patir­

timi ateina ir žinios – seniau vyninėse dirbantys žmonės jau gana

neblogai gali apibūdinti savo vyninės asortimentą. Pakalbinti

„San Marco“ vyninės padavėjai prasitarė, kad kol kas dar tikrai

nedaug nusimano apie vyną, bet noriai mokosi. Vilniaus vyninių

lankytojai tvirtino, kad jiems svarbu, ar aptarnaujantis perso­

nalas pažįsta vyninės asortimentą ir gali patarti. „Nesvarbu, kad

kartais išgirsti vos vieną sakinį, nuskaitytą nuo butelio etiketės,

tačiau ir tie keli žodžiai padeda išsirinkti“, – pasakojo Neringa.

„Apie vyną žinau tikrai nedaug, tad laukiu patarimo iš vyninės

darbuotojų. Dabar jau vis rečiau nutinka, kad kažko paklausus

tau atsako „nežinau“, – dalijosi patirtimi Rita. Šarūnas pasakojo,

kad vienoje vyninėje yra paprašęs pakeisti kamščio ydą turintį

butelį, tačiau neatsirado darbuotojo, gebančio atpažinti suge­

dusį vyną, o padavėjas pripildė taures iš anksto nedavęs vyno

paragauti.

VIETOS yRA VISIEMS

Balandžio 30 d. atidarymą šventė Islandijos gatvėje įsikūrusi

vyninė „Dream House“. Jos direktorė Marta sakė, kad vyninė

orientuojasi į vyresnius žmones bei „auksinį jaunimą“. Ponia Mar­

ta pasakojo, kad lankytojus mėgins nustebinti jaukiu interjeru,

sveiko maisto užkandžiais bei prieinamomis kainomis. Vyninėje

skambės lounge stiliaus muzika.

O štai pačioje Vilniaus širdyje visai neseniai duris atvėrusio

„Prospekto Vyno rūsio“ šeimininkai pasuko kita linkme. Nusilei­

dus rūsin, pasitiko elektroninė muzika, sklindanti nuo didžėjaus

pulto. Pavyko pakalbinti vienu iš vyninės savininkų prisistačiusį

poną Darių. „Į kokią amžiaus grupę taikotės?“ – paklausiau. „Į

studentus. Norėjome padaryti pigiausią vyninę centre. Pas mus

pigiausias butelis kainuoja 15 Lt, kaip ir putojantis lietuviškas.

Pietų Afrikos sausas baltasis arba raudonasis –17 Lt, o geras ispa­

niškas rezervinis vynas – iki 59 Lt“, – vyninės kainodarą apibūdi­

no pašnekovas. „Ar pas jus yra vyną išmanančių darbuotojų?“ –

pasiteiravau. „Šiek tiek apie vyną žinome, tačiau juk taikomės ne

į vyno žinovus, o į studentus“.

MėGTI VyNą – MADINGA

Vilniuje darosi madinga laisvus vakarus leisti mieste su vyno

taure rankoje. Jaunuoliai tvirtina, kad vynas – puiki bendravimo

priemonė. Keletas kalbintų merginų sakė, kad su vyno taure

rankoje jos atrodo elegantiškiau, nei su bokalu alaus ar stipraus

gėrimo stikliuku. Tomas mano, kad vynas tarp studentų vis dar

laikomas šiokiu tokiu prabangos simboliu. Neringa pasakojo,

V i l n i a u s v y n i n ė s

32

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

32

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

V i l n i a u s v y n i n ė s

33

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

kad vis dažniau sulaukia kvietimų švęsti gimtadienius vyninėse,

ypač tose, kurios turi ir pigesnio namų vyno. Tačiau absoliuti

dauguma kalbintų žmonių pastebėjo ir sakė, jog jiems nepatin­

ka, kad vis daugiau atsiranda vietų, kurios vadinasi vyninėmis

vien tam, kad pritrauktų lankytojų. Sostinės centre esanti nakti­

nė alkoholio parduotuvė, ir ta išdidžiai vynine pasivadinusi.

Nors vis didėjantis vyninių skaičius Vilniuje lyg ir bylotų apie

aukštą vyno vartojimo kultūrą, deja, kol kas taip nėra. Nenuosta­

bu, juk Lietuvoje neturime jokių gilesnių vyno gėrimo tradicijų,

šios ėmė rastis tik atgavus nepriklausomybę. Tačiau žmonės

keliaudami mato tas tradicijas užsienyje ir stengiasi jas perimti.

Sostinės vyninėse besilankantis jaunimas pamažu vyną ims su­

vokti ne kaip priemonę apsvaigti, bet kaip kilnų maisto palydovą

ar bendravimo priemonę, jauni žmonės ims labiau vertinti vyno

kokybę, o ne kiekybę.

Jei linksminies vynu, tai gerk tik išmintingai,

tik su jaunais, tauriais, kur juokiasi džiaugsmingai.

Negerk per daug, nešauk, nerėkauk, nesigirk,

Gerk maža, gerk retai, gerk tykiai, paslaptingai.

Omaras Chajamas,

346­tas rubajatas

V i l n i a u s v y n i n ė s

34

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Sunkmečio degustacijaLinas Vaitulevičius

Restoranai? Kokie restoranai, jei parduotuvėje mėsos neįperkame... Visa laimė, kad bulvėms dar šiaip taip su-

krapštėme, antraip tektų laikinai uždaryti šią skiltį.

Žinoma, ironizuoju, tačiau ironijoje visuomet slypi grūdas

tiesos: viešojo maitinimo įstaigoms atėjo nelengvi laikai ir

artimiausiu metu nežada trauktis. Restoranų savininkai, užuot

sukę galvą kokį vyną pasiūlyti klientui prie vieno ar kito patieka­

lo, šiandien rūpinasi, kaip susigrąžinti patį klientą. Mat pastarieji

vis dažniau lieka pietauti namuose ir, tikėtina, grįžta prie laiko

patikrintų, sočių „firminių“ patiekalų, kuriuos lengva ir greita

gaminti.

Reaguodamas į šiuos pokyčius „Vyno žurnalas“ pasišovė iš­

tirti vyno derinimo subtilybes su tradicine balta mišraine, bulvių

plokštainiu, kurį sutartinai vokiečiuodami vadiname „kugeliu“,

svogūnų sriuba, nuo kurios prasidėjo restoranų istorija1, ir ne­

sudėtingu baklažanų troškiniu, kurį lengva gaminti ir juo greitai

pasisotini.

Priešingai įsigalėjusiai nuostatai, vietinės virtuvės patie­

kalai nėra tokie jau prėski. Su meile ruoštas bulvių plokštainis

34 v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

35

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

VyNAS

DoMAiNe SeRViN ChABLiS AoC 2008Baltasis vynas. Elegantiškas, minerališkas aromatas su baltų gėlių ir apelsinų akcentais, burnoje minerališkas ir gaivus. Su kriaušių poskoniu.

MABy PRiMA DoNNA tAVeL AoC 2008Rožinis vynas. Kompleksiškas šviežių uogų aromatas, avietės, apelsinų žievelės, muskatas. Svarus, gyvas ir sodrus, tvaraus vaisiško poskonio.

DoMAiNe PeiRieRe PiNot NoiR VDP D’oC 2008Raudonasis vynas. Aviečių, aronijų aromato su mėtų ir žolelių niuansais, nedaug taninų turintis vynas.

De ANGeLiS ANGheLoS MARChe RoSSo iGt 2004Raudonasis vynas. Intensyvaus odos, datulių, vyšnių uogienės aromato, švelnus, elegantiškas, taniniškas sausas vynas.

BARBeito MADeiRA MeDiUM DRy DoCSpirituotas saldus vynas. Gelsvai rudos ochros spalvos. Kvepia duona, juodais cukatais, karamele, vanile, juodų uogų uogiene. Saldžiarūgštis skonis. Juntamas iriso, karvutės poskonis.

PATIEKALAI

GiLėS BitėS BALtA MiŠRAiNėSu šia mišraine gimėme – su ja ir mirsime. Vadovėlinis ribotų bei konservuotų išteklių naudojimo pavyzdys: virtos bulvės, morkos, kiaušiniai, rauginti agurkai, konservuoti žirneliai, majonezas, prieskoniai. Sotu ir skanu.

BiRUtėS BULVių PLoKŠtAiNiS Šis klastingai paprastos sudėties patiekalas reikalauja daugiamečių įgūdžių ir nemenko organinės chemijos išmanymo siekiant kugelistų „gralio“ – tolygios šilkinės tekstūros. Uždarytas kepintais svogūnais ir šonine verčia mirtinai nusidėti vienam iš Dešimties įsakymų.

RASoS PRANCūziŠKA SVoGūNų SRiUBA Pasirodo, geru kilogramu svogūnų – lyg bibline žuvimi – galima pamaitinti išalkusią minią: tereikia juos pakepinti svieste, patroškinti jautienos sultinyje su raudonojo vyno šlaku ir pagardinti žiupsne­liu čiobrelių su petražole. Tiekiama su skrebučio plūduru.

eGiDiJoS BAKLAŽANų tRoŠKiNyS

Anksčiau ar vėliau į kiekvienus namus pasibeldžia šaldytuvų tuštėjimo metas. Šią sunkią valandą apatinėje lentynoje atrastas baklažanas gali jus išgelbėti, jei supjaustytą kubeliais jį apkepsite alyvuogių aliejuje su trupučiu česnako prieš tai ten pat pakepinę svogūnus, o galiausiai – natūralų trintų pomidorų padažą su kapoto obuolio pusele. Jei rūgštu, galima įmaišyti medaus.

1 Restaurant kilo iš pranc. restaurer – atkurti, grąžinti jėgas; pirmieji restoranai pavargusiems keliautojams siūlė aromatingas sriubas jėgoms atgauti.

vyne yra netiesioginis likutinio cukraus įrodymas? Tokiame vyne

alkoholio kiekis dažnai nesiekia vidutinio. Mūsų patiekalams dėl

jų ypatybių tai tik į naudą. Be to, nestiprus vaisiškas vynas yra

tolerantiškas patiekalo sūrumui ir umami, kurio apstu svogūnų

sriuboje ir baklažanų troškinyje esančiuose pomidoruose.

Antra, derėtų atkreipti dėmesį į vyno taninus. Šiurkštūs, „žali“

neprinokusių vynuogių taninai nei bulvėje, nei morkoje neras

sau lygiavertės atsvaros. Tokius taninus iš dalies suvaldyti gali tik

baltymai, o sušvelninti – riebalai. Vienas mūsų vynų – itališkas

raudonasis iš Markės – taninų trūkumo tikrai nejaučia, tačiau jo

amžius ir palyginti karštas vyno regionas leidžia spėti, jog šio

vyno taninai bus nusiteikę gana draugiškai.

Seniai žinoma, kad teorija be praktikos – sausa šaka. Moks­

linis požiūris įpareigoja hipotezę tikrinti eksperimentu, todėl

žvilgtelėkite į rezultatus.

ir (ypač!) jo pagardai gali iškvėpinti ne tik namus, bet ir visą

daugiabučio laiptinę; švieži krapai ir laiškiniai svogūnai sutei­

kia kaimiško daržo gaivos baltai mišrainei; garuojanti svogūnų

sriuba (kitas sakytų umami) verčia ryti seilę ir nekantriai barbenti

į stalą pirštais. Neatsilieka ir baklažanų troškinys, aplinkui pa­

skleisdamas daug žadantį alyvuogių aliejuje kepintų svogūnų ir

česnakų aromatą, sumišusį su juodųjų pipirų dvelksmu. Patieka­

lus sieja aiškiai išreikštas daržoviškumas, į kurį derėtų atsižvelgti

renkantis vyną.

Visų pirma, reikia teisingai pasirinkti vyno sausumą ir stotą.

Išsirinktuose patiekaluose gausu sudėtingųjų angliavandenių,

kitaip tariant, cukrų, kurie terminio apdorojimo metu skyla,

karamelizuojasi, tampa labiau juntami. Auksinė vyno ir maisto

derinimo taisyklė byloja, jog vynas neturėtų būti sausesnis už

patiekalą. Vadinasi, bent kiek salsvo maisto nederėtų poruoti su

vynu, kurio visas cukrus yra virtęs alkoholiu. Jei toks vynas dar ir

rūgštus, jis rizikuoja tapti savo paties parodija, sumenkindamas

ir patiekalą. Ar žinote, jog daugelio taip mėgstamas vaisiškumas

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s

36

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

36

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s

37

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

37

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

v y n o i r m a i s t o d e r i n i m a s

38

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Apie vyno kūną,ašaras ir kitas vynininkų

kalbos subtilybes

Kalbos redaktorės išpažintis

Asta Žūkaitė

38

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

v y n o t e r m i n i j a

39

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

savais žodžiais apibūdinti reiškinį, padeda ir jam plisti. Žinoma,

yra dalykų, dėl kurių mes nė nesiginčijame, pvz., nekyla minčių

adaptuoti vynuogių veislių, todėl keistokai atrodo kitur spaudoje

pastebėti adaptuoti jų pavadinimai.

Tačiau vis dėlto džiugu, kad pamažu nyksta nuogąstavimai

dėl geografinių pavadinimų. Iš pradžių gal tik Bordo ir Burgun­

dijos pavadinimus vartojome sulietuvintus, manydami, kad

klientas neva neatseks Elzaso vyno, nes ant originalios etiketės

juk rašoma „Alsace“. Penketą metų prusinę skaitytoją dabar

jau juo pasitikime, tačiau gerbdami dažnai šalia sulietuvintų

pavadinimų bent kartą paminime ir originalų: Prancūzijos

Medoc – Medokas, Pauillac – Pojakas, Saint Julien – Sen Žiulje­

nas, Roussillon – Rusijonas (ne Rusiljonas), Sauternes – Soternas,

Italijos Puglia – Apulija, Marche – Markė, Abruzzo – Abrucai,

Austrijos Steiermark – Štirija, Vokietijos Mosel – Mozelis, Ispanijos

Rioja – Riocha, Galicia – Galisija, Čilės Mendoza – Mendosa,

Cachapoal – Kačapoalis, Colchagua – Kolčagva, Pietų Afrikos

Stellenbosch – Stelenbosas, Australijos Barossa Valley – Barosos

Slėnis, Naujosios Zelandijos Marlborough – Morlboras ir t. t. Verta

įsidėmėti, kad ta pati upė (taigi ir vyno regionas) Ispanijoje vadi­

nama Duero, liet. Dueras, o Portugalijoje – Douro, taigi Doras. Kol

kas nelietuviname tik kaimelių pavadinimų, tokių smulkių, kad

jų nerasite Mokslo ir enciklopedijų leidyklos neseniai išleistame

„Pasaulio vietovardžių žodyne“. Vynininkams jie svarbūs, nes ne­

retai, pvz., Šampanėje, ten gaminami garsiausi pasaulyje vynai,

tačiau reikia pripažinti, kad adaptavimo taisyklės ne visuomet

neginčytinos, tarkim, neaišku, ar Chateauneuf du Pape turėtų

būti Šatonef diu Papė ar kaip anekdotas tarp vynininkų sklan­

dantis Papės Šatonefas. Dėl panašių priežasčių beveik nerasite

sulietuvinto Portugalijos regiono Dão, nors toks pavadinimas

minėtame žodyne yra.

Nuo pat pradžių nelietuviname asmenvardžių, tik, kaip reika­

lauja lietuvių kalbos gramatika, rišliame tekste pridedame jiems

galūnes, kartais pateikdami sudėtingesnį tarimą. Nieko tokio, jei

nemokėsite ištarti kokios pavardės. Neseniai viena ausimi girdė­

jau vynininkus tarpusavyje ginčijantis, kaipgi tarti garsiuosius

Rothschildus. Tai tau, pamaniau, nejau nebuvo galima baronie­

nės pačios susitikus klustelėti.

Grįžtant prie Tomo Stevensono „Vyno enciklopedijos“ („Alma

littera“, 2008), manau, kad jos išleidimas buvo neabejotinai svar­

bus žingsnis įtvirtinant vynininkų leksiką. Enciklopediją vertė

visas būrys vynininkų, profesionalių vertėjų ir net vyno mėgėjų,

o redagavo patyrusi kalbos redaktorė bei specialusis redakto­

rius, redaguojantis ir šį žurnalą. Joje įtvirtintas svarbus terminas

Kai prieš penketą metų pirmąkart palinkau prie „Vyno žurnalo“ straipsnių,

supratau, kad įkritau kaip muselė į misą. Nuo neįprastų svetimų žodžių šiaušėsi

plaukai (pvz.: kiekvienas cru išreiškia savitą terroir charakterį), siūlomi lietuviški pakai-

talai vis neatspindėjo ir neatspindėjo esmės, o jei rasdavai tekste lietuviškų žodžių, tai jie

balažin ką reikšdavo. Na, kaip jūs įsivaizduojate taninus? Jie gali būti dideli ir viduti-

nio dydžio (apie mažus kažkodėl nutylima), prinokę ir neprinokę, žali ir brandūs,

be to, dar pastebimi, sukramtomi, nušlifuoti, arba nupoliruoti, mėsingi, daž-

nai aitrūs, šiurkštūs, agresyvūs, bet kai kada ir suminkštėję, aksominiai,

šilkiniai, glotnūs. Ar čia viską kabutėmis skirti?

o gal mes kalbame apie ikrus?

Nenuostabu, kad pirmoji ką tik iškeptos kalbos redaktorės

reakcija buvo tokia: braukti, negalima pasigailėti. Kai kas

buvo išbraukta teisingai ir visam laikui, pavyzdžiui, aromatų

puokštės nevadiname „bukietu“, o ispanų vyninės – „bodega“,

kai kurių terminų po keleto numerių teko atsiprašyti, ir jie vėl

sugrįžo, tarkim, saldi ataka įsižeidė pavadinta paprasčiausiu

salstelėjimu.

Tačiau buvo ir tokių žodžių, kuriuos išbraukus, mane iki šiol

truputį graužia sąžinė. Taip atsitiko su vyno kūnu. Tai degusta­

vimo terminas, reiškiantis vyno svarumo pojūtį burnoje. Vyno

kūnas priklauso nuo vaisių sulčių ekstrakto ir alkoholio kiekio,

jis gali būti lengvas (light bodied), vidutinis (medium) ir svarus

(full bodied). Kadangi dažniausiai vartojamas pastarasis nuo pat

pradžių neapsižiūrėjus buvo verčiamas netaisyklingai – „pilno

kūno“, kalbininkai piestu stojo ne tik prieš „pilną“ („pilnaver­

tis“ taisomas „visaverčiu“ ir pan., ne pilno kūno sudėjimo, o

stambus), bet ir prieš „kūną“. Nėra to blogo, kas neišeitų į gera,

nusikaldinti terminai – lengvas, vidutinio svarumo, svarus vynas

– puikiai išreiškia tą patį. Vis dėlto dabar manau, kad laisvesniuo­

se vyno aprašymuose, ne degustacijos užrašuose, „kūnas“ galėtų

būti reabilituotas, ir aš tai patyliukais padariau versdama kone

grožinius Olivier Humbrechto vynų aprašymus. Įvairiose kalbose

aprašant vyną daug žodžių vartojami perkeltine reikšme, vynas

personifikuojamas. Besišnekučiuojant apie tai su kolege Lina,

nuveikusia titanišką darbą redaguojant „Vyno enciklopedijos“

tekstą, ši iškart prisiminė „raumeningą“ vyną. Tad jei jau šis

taurus skystis turi kojas, ašaras (tai tas pats, bet atrodo, kad

lietuviams mielesnės ašaros), tai kodėl gi jam neturėti kūno. Gal

tik bealkoholiai vynai, logiškai mąstant, jo negali turėti.

Taigi, įgijusi vertingos braukymo patirties, dabar dažniau ren­

kuosi kitą taktiką: braukti negalima, pasigailėti. Esu įsitikinusi, kad

Lietuvoje plintanti vyno kultūra savaime keičia ir kalbą, joje mažė­

ja svetimžodžių, viskas aiškiau, suprantamiau išreiškiama lietuviš­

kai. Prisiminkime, kad ir pirmosios Jauno božolė šventės vadinosi

„Beaujolais nouveau“ šventėmis, paskui dar buvo „Božolė nuvo“,

kol galiausiai virto tuo, kuo dabar yra. „Barolo“ ir „Barbera“ vynus

patys vynininkai pradėjo vadinti barolais ir barberomis (supranta­

ma, kad tam nelabai pasiduoda „Pinot Noir“, o „Chardonnay“ virsta

šardonė tik laisvesnio pobūdžio tekstuose). Manau, kad netrukus

šalia Grand Cru, Premier Cru, pradėsime vartoti „geriausios auga­

vietės“ ir „pirmosios augavietės“ (anglai irgi kartais išsiverčia – first

growths), juolab kad ir dabar neretai parašoma „pirmosios cru“. Ir

netikiu, kad vyr. redaktoriaus drūčiai argumentų vinimis prikaltas

terroir yra toks jau nepaklibinamas. Juk, kita vertus, kalba, gebanti

v y n o t e r m i n i j a

40

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

„apeliacija“, pradėtas vartoti gražios darybos terminas „vynme­

tis“ (derliaus metai) ir išsiversta daugelis kitų terminų, nežinia, ar

visada sėkmingai, ar prigysiančių, bet kritikuoti juk lengviausia.

Kai kas turbūt nė neįtarė, kad iki tol portas lietuviškai oficialiai

buvo vadinamas tik „portveinu“ (beje, nepainiokite, kaip aš iki

šiol, Madeiros saloje pagamintas vynas lietuviškai vadinamas ne

madeira, o madera).

Šioje enciklopedijoje ir augimvietės jau vadinamos augavietė­

mis. Šis daugeliui toks įprastas žodis dabar gujamas lauk iš kalbos.

Ko gero, mūsų žurnalas liko paskutinis bastionas, kuriame jis dar

buvo vartojamas. Visur kitur jo jau atsisakoma, nes apsižiūrėta,

kad esąs netipiškos darybos. Vyraujanti taisyklė tokia: sudurtiniai

žodžiai daromi iš paprastų žodžių, o ne priesaginių, pvz., gyven­

vietė, ne gyvenimvietė. Tad nuo šiol ir mes vartosime „augavietė“,

guosdamiesi tuo, kad vynininkai tėra maža dalis visų kalbos

vartotojų, kuriems tenka persiorientuoti. O kiek botanikų, kiek ar­

cheologų, kuriems teks pamiršti „radimvietes“, kiek ornitologų ne­

minės garsiai „perimviečių“, tik „peravietes“, mintyse keiksnodami

nemokšas kalbininkus, kažkada nevykusiai sukūrusius šiuos termi­

nus, prie kurių žmonės jau buvo pripratę. Todėl kartais pasvajoju,

kad per ateinantį penkmetį galėtų atsirasti narsių vynininkų, kurie,

padedami kovingai nusiteikusių kalbininkų, ryžtųsi parašyti „Vyno

terminų žodyną“, o šį savo ruožtu aprobuotų Valstybinė lietuvių

kalbos komisija. Tuomet jau neliktų abejonių, ką galime vartoti ir

ko ne, kas taisyklingos darybos ir kas ne.

O kol kas kurkime patys. Štai ir šiame žurnalo numeryje

redaguojant vieną straipsnį iškilo dilema: kaip pavadinti tą

pastaruoju metu vis dažniau minimą penktąjį skonį – umami. Au­

torius tempia į vieną pusę, aš – į kitą, o vežimas nė iš vietos. Taip

ir palikome, nusprendę kreiptis pagalbos į jus, savo skaitytojus.

Siūlykite. Tačiau pagalvojus, argi ne juokingi mes, suaugėliai, ieš­

kodami rafinuotų žodžių įvardyti tam, ką žino puikiai žino dvejų

metų pyplys. Tik paklauskite, ir jis pasakys – niam niam.

Tad pabaigsiu ta pačia gaida, kaip ir pradėjau. Pats sma­

giausias vynininkų tekstuose sutinkamas, bet skaitytojų akių

nepasiekiantis žodis man pasirodė „buteliuoti“. Matyt, taupant

laiką dabar jau atsisakoma „pilstyti į butelius“ ir anglų kalbos

pavyzdžiu viskas „buteliuojama“. Reikia pastebėti, kad vyninin­

kai čia neišrado nieko nauja, jau senokai lietuviai šnekamojoje

kalboje „sandėliuoja“, dažnai „siurbliuoja“, tad netrukus gal išgir­

sime, jog vynas „lentynuojamas“, ir nenustebsime, kai pardavėja

mandagiai pasiteiraus: „Ar jums maišeliuoti butelį?“ O jūs ramiai

atsakysite: „Taip, ir, prašom, automobiliuokite.“

v y n o t e r m i n i j a

41

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

42

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

· Kada pradėjote daryti vyną?

Pirmajį savo vyną padariau būdamas studentas prieš 22

metus. Tai buvo tėvų sode užaugintų ir paties skintų raudonų­

jų serbentų vynas. O pati pirmoji pažintis su vynu užsimezgė

dar mokyklos laikais mamos dėka. Gausus sodo derlius greitai

pripildydavo rūsio lentynas. Kasmet likdavo mamos virtų uogie­

nių, sulčių, šviežių uogų ir vaisių, ir visa tai ji, būdama kruopšti

šeimininkė, panaudodavo vynui.

· Kokias žaliavas naudojate? Kodėl?

Visada naudoju tik Lietuvoje augančius vaisius ir uogas.

Tai vėlyvos vyšnios, serbentai, saldiniai obuoliai iš tėvų sodo,

avietės, gervuogės, spanguolės, šermukšniai, laukiniai obuo­

liai iš labai gražios, šalia mano sodybos stūksančios Roksalos

girios. Savo sodyboje Taručių kaime Rokiškio rajone auginu ir

vynuoges. Per daugel metų supratau, kad labai svarbu uogas

skinti tinkamu laiku, o tai kartais būna gana sudėtinga. Pavyz­

džiui, spanguoles renku spalio–lapkričio mėnesiais, tuomet jų

jau būna nedaug, tačiau kokios! Vyšnias stengiuosi skinti kiek

galima vėliau, tačiau draugai varnėnai paskubina...

· Ar naudojate kultūrines mieles? Kokius kitus priedus? Kokią turite įrangą?

Kultūrines vyno mieles naudoju, tačiau ne visada. Paeks­

perimentuoju su vienos žaliavos vynais, pasižymėdamas visą

procesą. Naudoju ir kitus priedus rūgimui kontroliuoti, skaidrina­

mąsias medžiagas, konservantą. Pastebėjau, kad gerai parinkus

mieles ir tinkamai naudojant kitus priedus, vynas tampa sva­

resnis, labiau kompleksiškas, gana stabilus, išryškėja papildomi

skoniai ir kvapai. Tačiau Lietuvoje mielių ir priedų pasirinkimas

yra labai ribotas. Vyno gamybai naudoju paprastą mechaninį

presą, stiklines, plienines talpas. Kai kuriems vynams brandinti

pradėjau naudoti lenkiško ir prancūziško ąžuolo statines. Vyno

gamybos procesui kontroliuoti naudoju rūgimo matuoklį, refrak­

tometrą, rūgšties, alkoholio matuoklius.

· Kiek vyno padarote per metus?

Paprastai padarydavau 100–200 litrų vyno, tačiau pernai

metai buvo derlingi, pavyko pasidaryti 12 skirtingų rūšių vyno,

tad ir kiekis padvigubėjo.

Sunokusiųlietuviškų uogų vynas

Kalbamės su geriausią lietuvišką vyną1 šiemet padariusiuRaimundu Nagele iš Taručių (Rokiškio rajonas)

1 Raimundo Nagelės vynas šių metų Lietuvos vyno čempionate pripažintas geriausiu lietuvišku uogų ir vaisių vynu.

l i e t u v i š k a s v y n a s

43

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

· Jau pasisodinote vynuogių? Kokių veislių? Kokio am-žiaus vynuogynas dabar, kaip auga? Ar ruošėte specialiai dirvą, aplinką? Kam tiek akmenų?

Seniausios vynuogės yra 7 metų. Šiemet pasodinau apie

300 vienetų sodinukų. Veislės įvarios: ‘Juodupė’, ‘Monika’, ‘Agat

Donskoj’, ‘Liepsna’, ‘Varduva’, ‘Solaris’, ‘Regentas’, ‘Hazanskij sladkij’

ir kitos.

· Kaip vynuogės peržiemojo tokią atšiaurią žiemą? Kurios veislės perspektyviausios Jūsų dirvoje ir klimate?

Sakyčiau, žiemą atlaikė, kadangi visi pirmamečiai, antrame­

čiai daigai buvo uždengti, abejočiau tik dėl ‘Solaris’. Akmenine

siena pabandžiau gintis nuo vėlyvųjų pavasarinių šalnų, atrodo,

kad artimiausioms eilėms padeda...

· Ar manote, kad ateityje darysite daugiau vynuogių vyno, nei kitų uogų ir vaisių?

Tikrai planuoju ateityje daryti daugiau vynuogių vyno, tačiau

neatsisakysiu ir lietuviškų vaisių bei uogų, kai kurių vynai yra

unikalūs ir labai įdomūs, tarkim, juodųjų serbentų, spanguolių,

vyšnių...

· Papasakokite, kaip buvo padarytas geriausiu Lietuvos vyno čempionate pripažintas Jūsų juodųjų serbentų vynas.

Labai džiaugiuosi, kad mano juodųjų serbentų vynas buvo

taip aukštai įvertintas vyno žinovų, ir tai dar labiau skatina

domėtis ir eksperimentuoti. Uogas šiam vynui rinkau labai

sunokusias, maceracija truko ilgai, skiedžiau vandeniu, atsargiai

saldžiau, labai ribojau priedus ir nepagailėjau brangios prancū­

ziško ąžuolo statinės... O toliau, mieli vyno darytojai, eksperi­

mentuokite patys. Pagal vyną galima pažinti vyndarį.

· Kokias klaidas dažniausiai daro pradedantys vyndariai?

Juk dažnai būna: receptas vienas, o vynai – skirtingi. Klai­

dinga yra nepaisyti vyno žaliavos kokybės. Daroma iš bet ko...

Toliau – švara. Dažniausiai pradėtas daryti vynas užmirštamas,

laiku nenupilamas, nevėdinamas, smarkiai svyruoja temperatūra,

o atsiradusius defektus bandoma slėpti vyną saldinant... Na, bet

kiekvienas atvejis individualus.

· esate žinomas kaip sauso vyno darytojas. Bet juk lietu-viai kaimuose mėgsta saldesnius. Kodėl taip darote?

Tikrai nenorėčiau sutikti, kad pripažįstu ir mėgstu tik sausą

vyną, tačiau mažai teko ragauti gero saldaus ar pusiau saldaus

vyno, ypač lietuviško. Beje, kokybiškai pagaminti šie vynai visa­

me pasaulyje yra gana brangūs.

· Ar vyno darymas plačiai paplitęs reiškinys Jūsų apylin-kėse? Ar tai populiarėja? Ko reikia, kad lietuviškas vynas turėtų geresnį vardą?

Vyno gamyba šiuo metu dar nėra labai paplitęs reiškinys,

tačiau pastebiu vis didėjantį susidomėjimą. Tam įtakos turėjo ir

Lietuvos vyndarių asociacijos įkūrimas2 bei veikla. Bendrauda­

mas savo rajone dažnai išgirstu: „Ir aš darau vyną.“ Pasirodo, vyn­

darys gyvena visai šalia, tačiau vienas apie kitą nieko nežinome.

Stebiu padidėjusį žmonių smalsumą, norą paragauti kažko

naujo, lietuviško. Vynas suartina žmones, skatina bendrauti,

veiduose atsiranda šypsenos. Maloniai džiugina, kad net kolegų

medžiotojų tarpe vis dažniau prisimenamas vynas, jo dermė su

natūraliai gamtoje augusios žvėrienos patiekalais.

Kad lietuviškas vynas taptų dar patrauklesnis, reiktų truputį

kitokio požiūrio visuomenėje. Teisingų valstybinių sprendimų,

leidžiančių ir skatinančių kažką daryti, kurti. Labai viliuosi, kad

laikas bus mūsų sąjungininkas.

· Su kokiais patiekalais savo vynus rekomenduotumėte?

Prie sauso juodųjų serbentų vyno rekomenduočiau jauno

šerno kumpį su kaulu, keptą orkaitėje, pagardintą natūraliai

išaugintu ir džiovintu raudonėliu, mairūnu, baziliku, česnaku.

Čia galima apsieiti visiškai be druskos. Patiekalas su vynu vienas

kitą papildo ir kumpis greitai tirpsta lėkštėje. Labai tinka vieno

kąsnio sumuštinukai su rūkyta šernienos dešra ir džiovintais

pomidorais. Beje, visi produktai gaminti namie.

2 Raimundas Nagelė nuo 2009 m. yra Lietuvos vyndarių asociacijos prezidentas.

RAIMUNDO NAGELėS VyNAI

PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI ĮVERTINIMAS

Raimundo Nagelės „Juodųjų serbentų“

Padarytas iš juodųjų serbentų, brandintas prancūziško ąžuolo statinėje. Raudona rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais su grietinėle. Gaivus, vidutinio svaru­mo. Kompleksiškas saldžių prieskonių ir juodųjų serbentų aromatas ilgai tęsiasi ir poskonyje.

89 BALAI

Raimundo Nagelės „Spanguolių, obuolių“Padarytas iš spanguolių ir saldinių obuolių sulčių. Raudona rubino spalva. Nestiprus raudonųjų serbentų, spanguolių aromatas. Vidutinio svarumo, sausas ir vaisiškas, tačiau rūgštis labai gaivi.

86 BALAI

Raimundo Nagelės „Varduva, Agat Donskoj“Padarytas iš vynuogių. Blyški vyšninė spalva. Vynuogių ir raudonų uogų aromatas su vos pastebimu lambrusco akcentėliu. Juntamas alkoholis. Pusiau sausas. Kara­melės poskonis.

83 BALAI

l i e t u v i š k a s v y n a s

44

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

s k a n i a i

Atrodo, kad sugrįžo laikai, kai pati šauniausia vieta namuose ir svečiuose buvo virtuvė.

Anksčiau ten buvo madinga kalbėtis apie kaimynus ir kaip jiems puikiai nesiseka, o dabar apie tai, kas ką

kepė, virė, kur ir pas ką pirko produktus, kokius gėrimus iš kokios šalies atsivežė. Receptų ir gourmet knygos, filmai su valgių

gaminimo bei ilgo valgymo scenomis vis dar įgauna pagreitį. Leidyklos varžosi, kuri daugiau išleis knygų,

skirtų visiems, kas ima į rankas keptuves ir puodus.

Virė virė košę...Filmų ir knygų apžvalga gurmanams

44

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

45

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Linksmai liūdna pasidaro, kai pamatai, kaip smetoniškų recep­

tų neužmiršę žmonės, perėmę iš savo tėvų ir senelių nuos­

tabias, neišsigimusias valgio gaminimo tradicijas iš natūralių

produktų, puola prie naujai išleistų knygų ir visur beria kokoso

drožles, kepimo miltelius, jau paruoštus prieskonius, naudoja

iškeptus biskvitus, saldžius ruošinius, citrinos rūgštį – dalykus,

kurių gyvenime nepažino ar netgi jiems priešinosi. Tačiau ačiū

Dievui, kad daugelis tų knygų pasakoja tiesiog gyvenimo nuoty­

kius, pagardintus autorių mėgstamais patiekalais, jų turinys visai

apie ką kita, tad ir tie receptai, atmiešti autoriaus biografija ir

patirtimi dažniausiai papildo mūsų pasaulį įvairesnėmis spalvo­

mis. Pasirinkime sau pagal mėgstamą stilių ir toliau džiaukimės

gyvenimu.

KNyGOS

Puiki StePheNo CLARKe‘o knygų serija VIENERI METAI MėŠ­

LE (Baltos lankos, 2006), TIKRAS MėŠLAS (Baltos lankos, 2007),

ĮKLIMPęS Į MėŠLą (Baltos lankos, 2009), PASIKALBėK SU SRAIGE

(talk to the Snail. Black Swan, 2006 ). Šios serijos anglišką variantą

visada nusiperku Paryžiaus oro uosto spaudos parduotuvėje.

Kad jūs pamatytumėte pardavėjo žvilgsnį – trečią kartą jau net

nusikvatojau. Tikriausiai supratote kodėl. Prancūzai ar anglai, vy­

nas ar alus, arbata ar kava – amžinas vertybių karas. Tai tikrai pui­

kios knygos tiems, kas dalį laiko praleidžia įvairiuose Prancūzijos

kampeliuose, mokosi prancūzų kalbos ir žavisi viskuo, kas kvepia

prancūziška dvasia, tik negali to perteikti raiškia kalbėsena. Tai

ironijos pilnas gyvenimo vadovėlis, sufleruojantis, kaip paprašyti

puodelio kavos su pienu, kad gautumėte kavos su pieno puta, o

ne amerikietiškos kavos puodą, kad alaus jums atneštų tokio pat

didumo stiklą kaip šalia sėdinčiam prancūzui. Britų, prancūzų,

amerikiečių tautiniai skirtumai parodomi aprašant gurmaniško

verslo organizavimo epopėjas trijose šalyse, maisto produktų

vartojimo įvairovę bei ypatumus ir netgi kai kuriuos neįprastus

teisinius šalių niuansus, kuriuos verta žinoti.

Rekomenduotina skaityti ne naktį, kai šalia miega namiškiai,

nes jūsų kvatojimas gali juos pabudinti. Įspūdžiui sustiprinti išsivir-

kite juodos angliškos arbatos su šokoladiniais sausainiais.

ANthoNy BoURDAiN. VIRTUVė SLAPTAI (Baltos lankos,

2009). Kontroversiška populiaraus laidų vedėjo ir patyrusio res­

torano šefo knyga. Perskaičius iki pusės vis dar sukosi tos pačios

mintys: kažko trūksta, o gal per daug? Neapykanta ir pyktis

aplinkai paskatina aistringai ruošti maistą; asmeninės nesėkmės

inspiruoja profesinius laimėjimus. Virtuvės darbo vaizdai su

sodriu ir sūriu asmeninių išgyvenimų padažu. Daug originalių

patiekalų bei rakandų pavadinimų su sutrumpintais enciklopedi­

niais paaiškinimais. Gan bravūriškas stilius, primenantis Charlesą

Bukowskį, tačiau žmonės, pažįstantys kai kuriuos knygoje mini­

mus asmenis ir patį autorių, sakė: „Charlesas gyvenimą gėrė, o

Anthony – kramtė“. Taip skiriasi ir jų rašymo stilius.

Per vieną vakarą neperskaitysite. o ir nereikia. Atsiverskite, kai

šalia stovės amerikietiško „zinfandel“ taurė.

GeRARD DePARDieU. GURMANO KNyGA (Obuolys, 2009).

Profesionali paprastų receptų knyga. Iš pirmo žvilgsnio jie gali

pasirodyti egzotiški, bet atidžiau pasidairius po parduotuvių

prekystalius, darosi paprasta. Tiems, kas mėgsta gaminti „tiksliai

pagal receptus“. Atkreipkite dėmesį į patarimus, jie trumpi, bet

taiklūs, „kaip į akį“. Galima atrasti klasikinių atskirų produktų

ruošimo būdų. Nors ilgas, bet vertas dėmesio įvadas. Tiems, kas

mėgsta šį aktorių, jo vaidmenis, knyga bus lyg kitos jo autobio­

grafinės knygos GyVAS! POKALBIAI SU LAURENT‘U NEUMANNU

(Kronta, 2009) gurmaniškas papildymas.

Raudonojo vyno taurė iš Bandolo su kepta veršio koja. Nuos-

tabu!

FILMAI

VAKARieNėS PiKAS. (Dinner Rush. Rež. Bobas Giraldi, 2000).

Puiki komiška drama su gerai pažįstamais aktoriais: Danny‘u

Aiello, Johnu Corbetu, Edoardo Ballerini‘u ir kt. Jau pavadinimas

išduoda turinio gausą ir filmo tempą. Chaotiškas vakaras restora­

ne, perpildytame margiausios publikos, kur lyg vaikystėje galite

išsirinkti ir sau tinkantį personažą. Keli siužetai, kelios paralelios

meilės ir verslo istorijos tose pačiose patalpose, maistas, vynas,

menas, gourmet ir meno kritikai, gangsteriai. Tai filmas, kurį

norisi pamatyti dar kartą.

tinka bet kokiam skoniui... o bežiūrėdamas užsimanai gero,

prinokusiomis mėlynėmis kvepiančio „Montepulciano d‘Abruzzo“

su vidutiniškai paskrudintu brandintos jautienos kepsniuku.

yPAtiNGAS VAKARAS. (Big night. Rež. Cambellas Scottas ir Sta­

nely Tucci, 1996). Gal tai ir virtuvinė komedija, tačiau kiek daug

gilių minčių, išsakytų gerai pažįstamų aktorių Tony‘o Shalhou­

bo, Stanley‘aus Tucci‘o, Isabellos Rossellini, Minnie Driver, Iano

Holmo lūpomis.

Italų imigrantų restoranas su dviem simboliškais vardais

pavadintais broliais Primo ir Secondo.

Primo yra šefas, nepasiduodantis klientų pastangoms

pakeisti jo patiekalus, Secondo – „vadybininkas“, bandantis

palenkti brolį ir išsukti restoraną. Kuris svarbesnis? Širdžiai

artimas siužetas. Kiek daug paralelių mūsų HoReCa aplinkoje.

Svarbu pamatyti tiems, kas jau nusivylė pirkdamas geras žaliavas

ir bandydamas stebinti klientus, kas jau seniai suprato, kad visi

jus myli, bet tik tada, kai viską duodate dykai, kad yra ištikimų

klientų, perkančių gerą vyną ir gerą maistą, bet jų yra tik tiek,

kiek yra. Nuostabus filmas, kurio pabaigą jūs galite susikurti

patys: ar tęsite toliau, likdami ištikimi sau ir savo vertybėms, ar...

pasiduosite į lankas.

Užsimaniau gero risotto su baravykais ir, žinoma, taurės

barberos.

Visada Jūsų

Rasa Sužiedelienė

s k a n i a i

46

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

r e s t o r a n a i

Sakyti, kad ekonomikos krizė užkabino restoranų vers-

lą – tas pats, kas sakyti, kad cunamis, nušlavęs pajūrio kurortą, sukėlė

nepatogumų turizmui. Nors daugelis restoranų dar atvėrę duris, bet jiems teko visiškai

pertvarkyti savo verslą. Klientai, atrodantys lygiai taip pat, kaip ir prieš

porą metų, ne tik ateina rečiau: jie ateina su visai kitomis

viltimis ir kitokiais planais.

Andrius Užkalnis

Nauji vėjai restoranuose:kai valgytojai tampa buhalteriais

46

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

47

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Paprasčiausia (ir neteisinga) prognozė buvo tokia: restora­

nams ir kavinėms ateina galas, nes, girdi, žmonės, prispausti

sunkumų ir suplonėjusia pinigine, pradės valgyti tik namie.

Ne visai taip, arba, tiksliau, visai ne taip. Visiškai atsisakyti

valgyti mieste gali tik nedaugelis: psichologiškai lengviau yra

mesti gerti, rūkyti ar nustoti pirkti naujus drabužius. Žinoma, čia

nekalbama apie tą kartą, kurią ekonominė padėtis dar devin­

tajame dešimtmetyje atpratino nuo restoranų, prieinamų tik

naujiesiems gyvenimo šeimininkams: tiems, kas galėjo lakstyti

automobiliais tamsintais langais, pirkti virtus džinsus iš „komer­

cinių parduotuvių“ ir už didelius pinigus net smaguriauti tikro

šokolado saldainiais, kai visi kiti valgė sojų pupelių masės pakai­

talą ir „marmeladinius saldainius“, apibarstytus baltu cukrumi,

kurių konsistencija bei spalva priminė sutirštėjusio pramoninio

tepalo gumulus, matytus ant lokomotyvų ašių.

Tai kartai, kurios atstovams dabar šešiasdešimt, septyniasde­

šimt metų, krizė užsitęsė labai ilgai – daugiau nei dešimtmetį – ir

pakeitė jų įpročius visiems laikams.

Tiems, kas brendo ir gyveno laimingesniu laiku, yra kitaip.

Valgymas prie staliuko, valgių pasirinkimas iš meniu ir pokalbis

su padavėja žmogui yra svarbus ar malonus ne tik pats savaime:

tai nuramina ir patvirtina, kad gyvenime dar liko šiokio tokio

normalumo, kad dar yra gero gyvenimo prošvaisčių, nepaisant

viso vargo – baimės netekti darbo, sumažinto atlyginimo ir

nemažėjančios būsto paskolos įmokos.

Teko skaityti vieno rašytojo prisiminimus apie jo vaikystę ir

atostogas, praleistas keliaujant automobiliu po gimtąją Ameriką:

jo tėvas, nors ir ne varguolis, bet užaugęs Didžiosios depresijos

laikais, nenorėjo leisti pinigų niekur ir niekam, todėl rinkdavosi

labiausiai apšepusius motelius ir tik kartais nusileisdavo – tuo­

met šeima atsidurdavo restorane prie stalų su staltiesėmis, o

stiklinėse su kola ir vandeniu cinguliavo ledo gabaliukai. Tada

tas vaikas žinojo, kad gyvenimas yra geras, ir viskas bus gerai. Tą

patį jaučiame ir kiekvienas iš mūsų, kai atsisėdame ant patogios

kėdės prie švaraus stalo, ištiesiame kojas priešais save ir nesku­

bėdami skaitome valgiaraštį.

Be šių teigiamų emocijų visiškai apsieiti būtų labai sunku.

Todėl restorano neatsisakoma, tiesiog einama į jį rečiau, o kai

einama – išsirenkamas kitas. Sunkmetis apsisuko gerais pinigais

ne tik bankroto administratoriams ar batų remontininkams bei

siuvėjams, keičiantiems paltų ir švarkų pamušalus (nuėjus į vieną

tokią siuvyklą Vilniuje, įdomu matyti ant pakabų toli gražu ne

varguolių apdarus: apsiaustai ir striukės, už kuriuos buvo mokėti

tūkstančiai ir kurių savininkai dar visai neseniai nė neketino rūbų

taisyti).

Per krizę verslas kaip ant mielių (arba – kaip ant kepimo

miltelių) augo picerijose ir pigiuose kiniško maisto restoranuose:

jie nusiurbė daugelį klientų, kurie anksčiau eidavo kitur. Pakito

ir pačių valgytojų elgesys: klientai dažnai ateina tik tada, kai

turi kokį nuolaidos kuponą ar kai galioja ypatingas pasiūlymas

(anksčiau restoranų nuolaidų kuponus karpydavo tik paskutiniai

šykštuoliai: nors nuolaidos kuponą skalbimo milteliams arba

naujoms padangoms nesibodėdavo išsikirpti niekas, restoranuo­

se kapeikauti absoliučiai daugumai atrodė nesolidu ir netauru).

Atsivertę valgiaraštį, jie atsisako tų dalykų, kurie anksčiau atneš­

davo restoranui visą pelną – užkandžių, desertų ir kavos.

Taip pat elgiamasi ir prabangesnėse vietose: ten, kur baltos

staltiesės, kur servetėlės ne popierinės ir prie kiekvienos lėkštės

guli daugiau nei viena šakutė. Restoranų savininkai nuo Los

Andželo iki Stokholmo tvirtina, kad pagrindiniai pasikeitusio

elgesio požymiai yra trys: atsisakoma užkandžių, atsisakoma

desertų ir pasirenkamas paprastesnis vynas. Nuosavas restorano

vynas (house wine) iš butelių be etiketės, ne bjaurus, bet ir ne

įdomus: atrodo kaip geras, alkoholio irgi turi tiek, kiek priklauso,

tačiau beveidis ir neįsimenantis. Valdiškas.

Pastaroji naujiena savininkams muša skaudžiausiai: vieno

butelio vyno antkainis dažnai atneša savininkui daugiau pinigų,

nei jis sugeba uždirbti iš pagrindinių patiekalų, ruošiamų bran­

giai atlyginamo virėjo iš daug kainuojančių ir greitai gendančių

produktų. Restoranų savininkai apie tai kalba nenoriai, bet šis

aspektas jų stilingas sales ir įmantrius meniu jungia su pigiausio­

mis mėsainių ir kebabų užkandinėmis: ten iš šnypščiančios kolos

popieriniame puodelyje taip pat uždirbama triskart daugiau, nei

iš paties maisto.

Taigi prabangesnėse vietose lankytojų elgesys pasikeitė

labiausiai: picerijose ir anksčiau buvo įprasta, kad klientas

paiso patiekalo kainos, pirštu iš lėto braukia meniu ieškodamas

„ypatingų pasiūlymų“ ir atsargiai žiūri į alkoholinius gėrimus, o

į brangius restoranus žmonės eidavo ne sutaupyti, o todėl, kad

gali sau leisti daug mokėti. Didelė sąskaita būdavo ne tik logiška

vakaro pabaiga, bet ir svarbus visos patirties akcentas; jos ne­

buvo purtomasi. Dabar dažnai esama atvirkščiai: nueiti, skaniai

pavakarieniauti ir daug neišleisti – štai kur maloni užsklandėlė.

Dabar tai reikia papildomo malonumo.

Visi klientai ėmė mąstyti kaip įstaigų buhalteriai, per akinių

stiklus priekabiai žiūrintys į darbuotojo prašymą kompensuoti

išlaidas viešbučiui ir maistui dalykinėje kelionėje ir linguojantys

galva.

Keičiasi patys patiekalai, kuriuos žmogus linkęs užsisakyti:

nepaisant to, kad į restoraną dažniausiai einama ne sočiai ir

pigiai pavalgyti, tai yra prisikimšti kalorijų, pasirinkimo skalė

šiuo metu linksta prie jaukumo maisto, šilumos virtuvės (comfort

food): klientai pageidauja ne kepsnių, o pyragų, varškėčių ir

vištienos sparnelių tirštame, saldžiame padaže, ne austrių ir

krevečių, o šiltos, pieno prisisunkusios bulvių košės bei miltinių

patiekalų su tirštais ir riebiais sviestiniais užpilais, ne tuno keps­

nių ir švelniai pakepintos jūros lydekos, o daugiaryžio su grybais

ir švelnių pertrintų sriubų, ne sušių, žalios žuvies ir jūros gėrybių

(sašimių), o storų ir švelnių lakštinių (udon) sultinyje, su žuvies

gabalėliais ir vos pavirtu kiaušiniu, išleidžiančiu geltoną, kaip

saulėlydis, trynį į karštą sultinį.

Visi šie valgiai ne tik užlieja šiluma: jie primena namuose

paruoštą maistą, vadinasi – nebrangius patiekalus, dėl kurių ne­

pasmerktų ir jūsų mama, pati į restoranus nevaikštanti ir kitiems

nepatarianti, todėl nuo jos slepiate, kai kirpykloje išleidžiate 50

litų: sužinotų – pasmerktų.

Vis dėlto vienas dalykas lieka nepakitęs – arbatpinigiai. Dar

daugiau, restorane gudravęs ir visaip nepastebimai sutaupyti

bandęs klientas dėl to širdies gilumoje jaučiasi mažumėlę ne­

patogiai, todėl arbatpinigių nepamiršta ir pažeria netgi truputį

dosniau, nei prieš dvejus metus.

r e s t o r a n a i

48

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Sako, kad sakė...Rasa Sužiedelienė

Japonai labai imlūs technologinėms ir ekonominėms Vakarų

pasaulio naujovėms. Juos lengva suvilioti ir vakarietiška virtuve, geru vynu, o dėl

viskio jie apskritai pametę galvas. tačiau keletas nacionalinių gastronominės kultūros aspektų yra tokie stiprūs,

kad greičiau visas pasaulis ims elgtis pagal japonus, nei patys japonai jų atsisakys: jūros gėrybių

kultas, maistas mažuose restoranėliuose ir, aišku, sakė.

s a k ė

PAGRINDINIAI SAKėS ISTORIJOS FAKTAI:

III a. pr. Kr. – ryžiai atgabenami iš žemyno,905 m. po Kr. – užrašai apie gamybos tradicijas,

1264 m. – sakė uždraudžiama, sunaikinama daugiau kaip 30 tūkstančių talpų,1696 m. – leista naudoti distiliuotą alkoholį,

1700 m. – įsigali sakės gaminimas žiemą,1878 m. – sakė parduodama stikliniuose buteliuose,

1926 m. – sakę gamina apie 10 tūkst. daryklų,1971 m. – 3500 sakės daryklų,

1997 m. – sakės daryklų skaičius sumažėjo iki 1742.

49

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

SAKėS KLASifiKACiJA PAGAL ŽALiAVAS iR KiLMę

Junmaishu Gryna baltųjų ryžių ir koji sakė. Specifinė sakė, ryžiai gali būti poliruojami iki 70 proc. Anksčiau ji būdavo gaminama gana svari, intensyvių aromatų, turinti nemažai rūgšties, ja vis dar mėgaujasi nedidelė dalis sakės gerbėjų. Tačiau po truputį, taikant specialius gamybos būdus ar nupoliruojant ryžius iki 60 proc., ji švelnėja ir minkštėja.

Honjozoshu Iki 70 proc. nupoliruotų baltųjų ryžių sakė. Jos sudėtyje yra ryžių koji, vandens ir fermentacijos alkoholio. Švelni, neįkyrios aromatų puokštės ir šviežio skonio sakė.

Ginjoshu Tai baltųjų ryžių, nupoliruotų iki 60 proc., sakė. Jos sudėtyje taip pat yra ryžių koji ir vandens. Gali būti pastiprinama ir fermentacijos alkoho­liu. Jei ryžiai nupoliruojami iki 50 proc., tai sakė vadinama dai ginjoshu. Ji būna labai vaisiška, aromatinga, aiškaus šviežio skonio.

Futsushu Paprastesnė sakė. Skirtingų daryklų išskirtinio aromato ir skonio sakės.

ŠieK tieK PRAKtiNių PAtARiMų KeLiAUJANt Į JAPoNiJą

PINIGAI

Dėmesio! Vežkitės grynus pinigus, geriausia JAV dolerius.

Bankomatai ir kitos vietos kortelių nepriima arba priima labai

retai ir tik bankų darbo laiku. Šiuo atžvilgiu tik tokijas yra kiek

svetingesnis. Kitur, net geležinkelio kasose, į europietiškas ban-

ko korteles žiūrima priešiškai.

TRAUKINIAI

Jei neketinate keliauti į tolimesnius miestus, traukinių paso

jums nereikia. Jis ne visur galioja.

KALBA

Jei kur nors japonų kalba perrašyta lotyniškomis raidėmis,

tarti reikia kiekvieną raidę. Nebijokite klausti angliškai, jums

tikrai visi padės, nuo jauno iki seno.

DėKINGUMAS

Nesidrovėkite nusilenkti parodydami dėkingumą ar paduoti

daiktus dviem rankomis. Prie to gana greit priprantama ir grįžus

norisi daryti taip pat, nes atrodo, kad tai yra pats nuoširdžiau-

siais pasaulyje gestas.

s a k ė

VALGyMO VIETOS

Specialiai nevadinu šių vietų restoranais. Kad pajustumėte

japonišką atmosferą, jokiu būdu neikite į viešbučių restoranus,

paklauskite administratoriaus tikros japoniškos virtuvės adreso,

ir jums aiškiai užrašys tų vietų pavadinimus (tik nesijaudinkite,

į viešnagės pabaigą jūs jau neblogai skirsite tuos „kabliukus“).

SAKė

Sakoma, kad tik dėl japonų darbštumo ir kruopštaus darbo

tokia pietinė žemės ūkio kultūra kaip ryžiai prisitaikė prie salos

klimato ir tapo viena pagrindinių maisto žaliavų bei neatsiejama

japonų virtuvės dalimi.

Atsiprašau istorijos mėgėjų, kad parinkau nedaug faktų,

nes sakė daroma tik... 2500 metų. Seniausi šaltiniai, pasakojantys

apie ryžių naudojimą alkoholinių gėrimų gamybai, siekia III a.

prieš Kristų, kai ryžiai buvo atgabenti iš Kinijos į salą. Tokio pat

amžiaus ir seniausi rasti įvairaus dydžio indai, kurie galėjo būti

naudojami sakės gėrimui ir gamybai.

Sakę garbino ir darė visi, valstiečiai ir kilmingieji, šia veikla

užsiėmė teismai, sakė buvo daroma ir šventinama šventyklose,

atsirado profesionalių mažų ir didelių daryklų. Gamyba buvo ir

yra griežtai reguliuojama. Taurelės, iš kurių geriama sakė, būna

įvairių formų, pagamintos iš molio, porceliano, stiklo, natūraliu

paviršiumi ar padengtos laku. Visos jos mažos, savotiškai dailios

ir malonios – kaip didelis siuvimo antpirštis.

Sakė geriama prie įvairių šalių virtuvių patiekalų, ja pagar­

dinami tiek japoniški, tiek vakarietiškos virtuvės valgiai. Sakė

vartojama atšaldyta, kambario temperatūros ir pašildyta.

Vieni ją vadina ryžių degtine, kiti ryžių vynu, treti ryžių alumi,

tačiau, atsižvelgiant į šio gėrimo savybes ir gaminimo būdą, tai

yra fermentuotas likeris, pagamintas iš ryžių ir laikomas naciona­

liniu Japonijos gėrimu. Sakės reikšmė Japonijoje prilygsta vyno

reikšmei Europoje. Sakoma, kad jei išmanai apie sakę, vadinasi,

išmanai apie Japonijos istoriją, kultūrą ir visuomenę.

Europoje retesnių, brandintų, nefiltruotų sakės rūšių aptiksite

ypatingai retai. Lietuvoje parduodama tik viena sakės rūšis.

Tačiau Jungtinės Karalystės gėrimų parodos jau kviečia į sakės

degustacijas, atsiranda daugiau iniciatyvių restoranų.

Iš kelionės po Japoniją parsivežame ne tik prisiminimus apie

didingas šventyklas, kerinčius triaukščių kelių raizginius, siaurus

it garso kolonėlės dangoraižius, įspūdingus žmonių ir mašinų

srautus užsidegus žaliai šviesoforo šviesai. Kaip brangų suvenyrą

saugome ir sakės skonio prisiminimą, tardami nuoširdų kampai

(„į sveikatą“) stropiai dirbančiai ir nuoširdžiai besilinksminančiai

tautai.

Šios vietos dažniausiai primena daugiaaukščių namų vieno

kambario butus su virtuve ir koridoriumi, kuriame nusimeti

batus (beje, visi japonai vaikšto su truputį per dideliais batais,

taip lengviau juos nusimesti) ir eini atsisėsti veidu į virtuvę.

Atrodo, lyg būtum netyčia užklupęs šeimininką, ruošiantį valgį,

o jis neatsitraukdamas nuo ruošos tau vis kažką pasakoja, rodo ir

duoda ragauti. Šiose virtuvėse neieškokite šiuolaikiškos įrangos,

švaros ir tvarkos. Nuzulintos lentelės, prikepusios keptuvės ir

daug kitų dalykų įpratusiems prie sterilios aplinkos gali sukelti

ne tik nuostabą dėl aplaidaus higienos inspekcijos darbo.

Trumpai tariant, viskas šviežia, įspūdingas ne tik žuvies pa­

sirinkimas, bet ir traški, kvapni mėsa. Ir visa tai užsigeri daugybe

sakės rūšių...

50

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

SAKėS GAMyBA

Šiandien sakė gaminama dviem pagrindiniais būdais:

tradiciniu metodu, kitaip tariant, senoviškai, rankomis, ir

moderniuoju, kitaip tariant, automatizuotai. Ji gali būti nuo

13 iki 19 laipsnių stiprumo.

POLIRAVIMAS (SeiMAi). Sakė gaminama iš poliruotų ryžių.

Kaip ir vynuogės, ryžiai yra dvejopi: valgomieji ir sakės ryžiai,

naudojami tik šio gėrimo gamybai. Sakės ryžių grūdai dideli,

minkšti ir turi mažai baltymų, tačiau daug krakmolo. Dėl sudė­

tingesnės priežiūros jie yra brangesni (yamada Nishiki ar Bizen

omachi). Rudieji ryžiai poliruojami tol, kol lieka kuo mažesni

baltieji ryžiai. Kuo labiau ryžiai nupoliruoti, tuo elegantiškesni

aromatai atsiskleidžia sakėje. Nupoliruotoje masėje yra dau­

giau mineralų, riebalų ir baltymų, kurie vykstant fermentacijai

suteiktų sakei nepageidautinų aromatų (gal todėl subėrus

ryžius į verdantį vandenį pasklinda nelabai malonus kvapas),

tačiau iš jos gaminami japoniški saldumynai bei kosmetika.

Valgomieji ryžiai taip pat yra poliruojami iki 91 proc., tačiau

sakei šis skaičius gali siekti 40–80 proc. Kuo mažesnis skaičius

– tuo didesnis poliravimo laipsnis, tuo švaresnė sakė.

PLOVIMAS (SeNMAi). Nupoliruoti ryžiai kuriam laikui

paliekami, kad būtų atkurtas vidinis drėgmės balansas. Vėliau

nuplaunami nuo likusių poliravimo dulkių. Kuo aukštesnės

kokybės sakė, tuo švelniau rankomis nuplaunami ryžiai, kad

tik neįskiltų.

MIRKyMAS (ShiNSeKi). Nuplauti ryžiai yra mirkomi, kad

įsigertų reikiamas kiekis vandens. Šis, atrodo, paprastas eta­

pas, lemia tolesnę sakės gamybos eigą (garinimą ir vėsinimą,

koji pelėsio atsiradimą). Būtent mirkymo metu atsiskleidžia

poliruojant padarytos klaidos ir galima padaryti daug klaidų,

turėsiančių įtakos ateityje. Kuo labiau ryžiai nupoliruoti, tuo

trumpiau (tik kelias minutes) jie gali būti mirkomi. Pats mir­

kymo procesas gali užtrukti nuo kelių minučių iki keliolikos

valandų. Viskas priklauso nuo sakės rūšies.

GARINIMAS (JoMAi). Išmirkyti ryžiai dažniausiai garinami

senoviniame inde koshiki. Masė minkštėja, krakmolo moleku­

lės skyla, šiluma naikina nereikalingus mikroorganizmus bei

skatina atsirasti koji pelėsį, tokį pat svarbų sakės gamyboje,

kaip kekerinis puvinys vyne. Nedidelė dalis garintų ryžių at­

skiriama vėsinimui, ji dažniausiai dedama tiesiai į sakės mišinį.

Kita dalis paliekama šildomame kambaryje, kad toliau daugin­

tųsi pelėsis. Visaip buvo bandyta išvengti darbui imlaus koshiki

(garinimo) proceso. Didėjant geresnės kokybės sakės poreikiui,

darytojai vėl grįžta prie tradicinių būdų – ryžiai tebegarinami ir

tebevėsinami paliekant lauke, žiemos vėjų valiai.

KoJi. Viena iš nedaugelio sakės sudėtinių dalių yra koji

ryžiai. Ir štai kodėl. Skirtingai nei vynuogėse, ryžiuose nėra

cukraus. Juose yra krakmolo, kurį koji pelėsis ir paverčia

cukrumi. Išgarinta antroji ryžių dalis atvėsinama iki kūno

temperatūros ir perkeliama į šildomą kambarį, kur ry­

žiai apipurškiami koji pelėsio sporomis (kaip dirbtinėmis

mielėmis vyno gamyboje). Apipurkšti ryžiai suvyniojami į

specialiai tam skirtas paklotes, kad būtų išlaikyta šiluma ir

drėgmė, reikalinga šio pelėsio augimui. Kas kelias valandas

ryžiai išsklaidomi ir vėl suvyniojami, kad temperatūra būtų

vienoda visoje suvyniotoje masėje. Pelėsiui dauginantis,

kyla temperatūra, ir maždaug po 20 valandų ryžiai padali­

jami mažesnėmis porcijomis ir toliau laikomi ant medinių

padėklų. Smarkiai kylant temperatūrai, po 7–8 valandų ryžiai

vėl pamaišomi, kad vienodai pasiskirstytų drėgmė ir šiluma.

Baltos spalvos pelėsis apima maždaug trečdalį masės ir pra­

deda skleisti ypatingą aromatą. Prasideda padėklų maišymo

„šokis“. Aukščiau esantys su žemiau, kairėje su dešinėje, prie­

kiniai su galiniais. „Šokis“ nenutrūksta ir naktimis. Kai pelėsis

padengia beveik visą masę, ryžiai išmaišomi, kai rūpestingai

prižiūrima temperatūra vėl pakyla ir pasiekiama pageidauti­

na aromato ir skonio dermė, ryžiai išnešami ir atšaldomi, taip

sustabdant pelėsio augimą. Gauta saldi masė koji paliekama

parai pailsėti.

PRADINė MISA, ARBA SAKėS „MOTINA“(ShUBo). Gauta

koji maišoma su vandeniu ir mielėmis. Viskas papildoma

pieno rūgštimi, taip pakeliant misos rūgšties lygį. Atsargiai ir

griežtai kontroliuojant nepageidaujamų bakterijų atsiradimą,

mišinys atvėsinamas iki 18–20 ºC. Mielės dauginasi 10–15

dienų. Atsiranda pirmieji vaisiniai aromatai: bananų, prinoku­

sių persikų, melionų. Gaminant paprastesnę sakę, šį procesą

galima paspartinti dvigubai. Tačiau sakės darybos meistrai

(toji), gaminantys tradiciniu būdu, net pieno rūgštį ir mieles

pasigamina natūraliai, tad ši sakė yra kvapnesnė nei anksčiau

minėtosios. Šiame etape sakės bakterijų prisipildžiusi masė

paruošiama kitam, labai svarbiam etapui – fermentacijai.

PAGRINDINė MASė (MoRoMi). Per keturias dienas

pradinė misa yra papildoma pagrindinės masės elementais:

vandeniu, koji ryžiais ir garintais ryžiais. Siekiant išvengti

laukinių mielių ir bakterijų užkrato, fermentacija vyksta gana

žemoje temperatūroje ir keliais etapais. Pirmajame etape

(Soe) pradinė misa perkeliama į šiek tiek didesnę talpą, kad

pridėjus nedidelį kiekį minėtų papildų masė padvigubėtų.

Tada viskas paliekama porai dienų, kad mielės daugintųsi.

Tai jau antrasis etapas (Naka), kai misa kildama „šoka“. Vėliau

ji vėl perkeliama į dar didesnę talpą, papildoma priedais,

taigi vėl padvigubėja. Tai trečiasis etapas (tome), kurio metu

vyksta tas pats procesas. Galiausiai gaunama Moromi. Ryžiai

per kelias valandas sugeria visą skystį ir paviršius pradeda

skilti. Atsiranda puta, kuri pamažu pasklinda po visą paviršių,

pasidaro klampi ir pakyla iki metro. Fermentacija trunka

maždaug dvi savaites, tačiau aukščiausios kokybės sakė ginjo

gali būti fermentuojama ir daugiau nei mėnesį, nes laikoma

žemoje 10 ºC temperatūroje.

IŠSPAUDIMAS (JoSo). Kai masė suskystėja, svarbiausia

nepraleisti tinkamo laiko masei išspausti, kad neatsirastų ne­

malonių kvapų. Spaudžiama dažniausiai automatiniu presu.

Sakės išspaudos pašalinamos ir naudojamos kepiniams.

FILTRAVIMAS (RoKA). Dauguma sakės rūšių yra filtruoja­

mos net du kartus. Tačiau brandinimui skirtosios ir kai kurios

tradicinių gamintojų sakės paliekamos nefiltruotos.

PASTERIZAVIMAS (hi-iRe). Siekiant sustabdyti bakterijų

veiklumą, pagaminta sakė yra pasterizuojama, tai yra kaitina­

ma, prieš sandėliuojant ir išpilstant į butelius.

MAIŠyMAS, SKIEDIMAS (ChoGo, KASUi). Tai jau menas,

kuriame viskas priklauso nuo sakės darytojo komandos

patirties, žinių, tradicijų bei sumanymo. Maišymas ir skie­

dimas naudojamas užtikrinti nekintamą produkto kokybę

bei sumažinti alkoholio kiekį. Tačiau daugelis mėgsta sakę

parduoti neskiestą norėdami perteikti konkrečių sakės namų

ypatumus. Išskirtinės kokybės sakė yra brandinama. Tačiau

tokių retai galima sutikti.

s a k ė

51

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

51

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

s a k ė

52

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Tačiau pasaulis keičiasi. Ir bent jau alaus įvairovės požiūriu –

jis keičiasi į gerąją pusę. Tad šiandien netgi galime kalbėti

apie tikrą alaus kultūros renesansą!

Renesanso sąvoka dar nuo mokyklos suolo daugumai

asocijuojasi su Italija. Turistai iš viso pasaulio plūsta į renesanso

lopšiu vadinamą Italiją ne tik trokšdami pasigėrėti architektū­

ros ir vaizduojamojo meno šedevrais, bet ir pasimėgauti puikia

virtuve bei geru vynu. O štai alaus mėgėjas Italijoje iki šiol turė­

Linas Čekanavičius

Alauskultūros renesansas

Prieš dešimtį metų alaus skonių ir poskonių medžiotojui dar

buvo ganėtinai lengva orientuotis alaus pasaulio žemėlapyje. Jis gana patiki-

mai žinojo, kurioje šalyje daromas geras alus, kurioje vyrauja masinio skonio, neišrankiems gėrėjams skirtas alus

ir netgi kurioje šalyje dažnas alus... džiaugiasi alumi vadinamas. Ne paslaptis, kad lankantis piečiau

esančiose europos šalyse tekdavo iš anksto nusiteikti menkai alaus įvairovei, greičiau

banaliai „vienovei“.

davo nusiteikti stoiškai: gardų patiekalą tekdavo derinti arba

su vynu, arba su neišraiškingo skonio alumi. Visa Italija buvo

liete užlieta banalios aludarystės milžinų „Peroni“ ir „Moretti“

produkcijos, kurios jūroje alaus žinovai išskirdavo vos vieną

kitą dėmesio vertą alų. Pavyzdžiui, sodrios raudonos spalvos

ir salyklinio skonio „La Rossa Moretti“, gerai derantį su pica,

bei sunkiai atrandamą itališką retenybę su dūmo prieskoniu

„Splügen Fumee“.

a l u s

53

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

jų telkiasi šiaurinėje Italijos dalyje, Milano ir Turino apy-

linkėse, tačiau nauji vėjai pamažu skverbiasi ir į šalies

pietus – jau ir Sicilijoje veikia kelios mažosios nestandar-

tinio alaus daryklos. Alaus renesansas beldžiasi ir į enotekas,

itališkas vyno parduotuves; vis drąsiau į jas siūloma įsileisti ir

išskirtinį alų.

Šiandien alaus kultūros atgimimą galima stebėti ne

tik Europos pietuose (Italijoje), bet ir šiaurėje. Danijoje,

Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje taip pat dygsta nedi-

delės pagal gamybos apimtį, bet didelių ambicijų turin-

čios alaus daryklos. Tiesa, Italijos fenomenas čia niekuo

dėtas, tai tiesiog paralelinis alaus entuziastų sąjūdis,

siekiantis išsaugoti arba atgaivinti senąsias alaus virimo

tradicijas bei kurti naujus išskirtinius alučius, kilęs kaip

atsakas į tą „plokščio“, beveidžio masinio alaus vande-

nyną, liulantį daugelyje pasaulio kraštų. Sėkmingi mažųjų

daryklų žingsniai, savo ruožtu, privertė „didžiuosius brolius“ ieš­

koti naujų sprendimų: šiandien jau ir „Carlsberg“ turi ypatingo,

išrankiems alaus mėgėjams skirto alaus tvenkinėlį – „Jacobsen“

alaus šeimynėlę. Jai priklauso ir bene brangiausias pasaulyje

(daugiau nei 800 litų už butelį) išskirtinis „Jacobsen Vintage“

alus, kuriam gamintojas duoda net 50 metų (!) laikymo terminą.

O kokia padėtis Lietuvoje? Ar čia juntama alaus

kultūros atgimimo banga? Manau, kad taip. Štai Vilniuje

jau keleri metai veikia „Alaus namai“, kuriuose lankyto-

jai visada gali paragauti keliolikos rūšių mažųjų daryklų

alaus, keliuose Lietuvos miestuose jau atidarytos „gyvo“

alaus krautuvėlės, kuriasi gero alaus mėgėjų sambūriai –

„Tikro alaus draugija“, „Alaus brolija“, „Alaus klubas“ ir

kiti. Kai kuriose specializuotose vyno parduotuvėse jau

galima rasti įdomių, Lietuvai nebūdingų alaus rūšių: antai

„Vynoteka“ įveža puikių angliškų elių. Atrodo, ši ban-

ga jau pasiekė ir didžiuosius Lietuvos gamintojus, nes

„Kalnapilis“ neseniai paskelbė apie naujų alaus atmainų

paiešką ir išleido į rinką pirmąjį bandinį – angliško rudojo

elio (brown ale) stiliaus „Kaštonų alų“. Ką gi, kaip sako

Rytų išminčiai, net ir ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmojo

žingsnio...

Nūnai jau galima kalbėti apie antrąjį Italijos renesansą –

alaus kultūros. Nes sąvoka „itališkas alus“, dar neseniai kėlusi

kreivą šypsnį alaus mėgėjų tarpe, dabar vis dažniau sutinkama

pagarbiu linktelėjimu: išradingi mažieji šalies aludariai po trupu­

tį, bet ryžtingai kuria Italijos, kaip vyno ir alaus krašto, įvaizdį.

Kaip XIV amžiaus viduryje kilęs renesansas siejamas su mė­

ginimu atgaivinti antikos kultūrą, taip ir XX amžiaus pabaigoje

prasidėjusio alaus kultūros atgimimo ištakose galima įžvelgti

Italijos aludarystės entuziastų bandymą imituoti nuostabiuosius

belgiško alaus stilius. Skirtingai nuo vokiečių aludarių, pabrė­

žiančių savo ištikimybę 1516 metų Renheitsgebot alaus grynumo

įstatymui, leidusiam alaus virimui naudoti tik salyklą, apynius,

vandenį ir mieles, inovatyvieji italai seka belgų pavyzdžiu – alaus

skonio gamą išplečia įvairiais salyklo priedais, pradedant apelsi­

no žievelėmis ir baigiant pelynais.

Antai bene garsiausias naujosios italų aludarių kartos atsto­

vas Teo Mussa savo verdamiems „Le Baladin“ daryklos alučiams

pasitelkia imbierą, kvapiuosius sakus ir specialius riešutinio

skonio „Kamut“ kviečius (alus „Nora“, 6,8 proc.). Kitame jo aluje,

belgiško ambre stiliaus daryklos flagmane „Le Baladin Super“ (8

proc.), juntamos abrikosų, migdolų ir cinamono skonių natos.

Alui „Le Baladin Wayan“ (5,8 proc.) virti naudojami keturių rūšių

javai – miežiai, rugiai, kviečiai bei avižos – ir apie dešimtį viso­

kiausių pagardų. Kito šios mažosios daryklos alaus (sunkiai išta­

riamu pavadinimu „Xyauyù“), priskirtino miežių vyno kategorijai,

jėga matuojama net 12 proc. alkoholio. Ir išvaizda, ir aromatu

jis panašus į cheresą: pilant į taurę visiškai neputoja, yra rusvai

raudonos spalvos, tirštas, salsvas (kažin kaip jo skonis pasikeistų

keletą metų pabrandinus butelyje?), puikiai derantis su aštraus

skonio avies pieno sūriais. Tai tik keli „Le Baladin“ maestro T.

Mussos kūrybos vaisiai, jų yra gerokai daugiau: „Elixir“, „Isaac“,

kalėdinis „Noel“, itin stiprus „Trenta e Lode“... (deja, šių eilučių au­

toriaus dar neragauti). Beje, teigiama, kad alaus maestro savajai

kūrybai pasitelkia meną ir tiesiogine prasme: ant rauginamo „Le

Baladin“ alaus statinių jis esą uždeda ausines, iš kurių sklindanti

muzika, jo įsitikinimu, skatina harmoningą mielių darbą.

Netoli Turino rinktinį alutį verda nedidelė, bet gana preten­

zingai pavadinta darykla „Birrificio Italiano“(„Italijos alaus

gamykla“). Tačiau jos savininkų pretenzijos neapsiriboja

tik pavadinimu: jie yra vieni labiausiai pašėlusių aludarių

Italijoje! Spręskite patys: alaus virimui jie naudoja ne

tik cinamoną, medų, vyšnias, juoduosius serbentus bei

šeivamedžio uogas, bet ir tokius netradicinius priedus,

kaip juodieji pipirai, rožių ir žibuoklių žiedlapiai. Be to,

šios daryklos „Scires“ (7,5 proc. alk.) alui fermentuoti

pasitelkiamos laukinės mielės – analogiškai daroma ir

Briuselio apylinkėse, rauginant garsųjį lambic. Fermen-

tuojant „Scires“ į salyklą dedama trešnių – tai dar vienas

įrodymas, kad Italijos aludarius įkvepia ilgametė belgų

patirtis ir jų sukurti stiliai, šiuo atveju – tradicinis belgiš-

kas kriek. Tačiau „Scires“ jokiu būdu nelaikytinas belgiš-

ko kriek imitacija, tai originali belgiško skonio variacija.

O kur dar „Birrificio di Como“ alus, kurį verdant į salyklą

dedama medaus ir skrudintų kaštonų, „Piccolo“ daryklos „Chios­

tro“ alus, kurio virimui naudojamas kartusis pelynas (išgarsinęs

absentą!), vaisiškas alus su dūmo prieskoniu „Torbata“... Visų čia

išvardyti ir aptarti neįmanoma, nes tokių daryklų – ieškančių,

eksperimentuojančių, verdančių – visoje Italijoje yra ne

viena ir ne kelios, o gerokai per šimtą! Tiesa, daugiausia

a l u s

54

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Šiemet čempionatui pateikta 219 pavadinimų vyno. Dau­

giausia sausų raudonųjų – 112, baltųjų – 66, putojančių ir

natūraliai saldžių – po 16, 7 rožiniai ir tik 2 likeriniai vynai.

Taip pat buvo varžomasi ir tarp Lietuvos vyndarių asociaci­

jos narių pagamintų vynų. Kartu su „Anykščių vyno“ „Voruta“ jų

buvo 15.

Kaip ir ankstesniais metais, medaliai skirti vynams, įvertin­

tiems 86­iais ir daugiau balų: aukso – 90 ir daugiau; sidabro – 88

ir 89 balai; bronzos – 86 ir 87 balai.

Šių metų varžybos vyko pagal jau nusistovėjusias taisykles,

vynus vertino geriausi Lietuvos vyno žinovai: Arūnas Starkus,

Gintautas Jašinskas, Orentas Leitonas, Stasas Smolskis, Nauris

PenktasisLietuvos vyno čempionatas

Čempionato komisaras Jurgis Šliogeris

Parduotuvėse kasdien atsiranda naujų, mūsų krašte dar nežinomų gamintojų vynų. Varto-

tojams darosi vis sunkiau rinktis iš milžiniškos pasiūlos. tačiau nuolatiniai vyno parduotuvių klientai

žino, kaip palengvinti sau dalią – jau nuo kovo mėn. ima klausinėti apie Lietuvos vyno čempionatą ir jo nugalė-

tojus. Vyno čempionatas – Lietuvos someljė asociacijos ir vyno importuotojų renginys, kuriame

plačiausiai degustuojami ir įvertinami Lietuvoje parduodami vynai.

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

l i-os varžybų dienos vertinimo komisija

55

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Našlėnas, Tadas Abišala, Mindaugas Paliukas, Rasa Sužiedelienė,

po vieną ar dvi sesijas jiems talkino Mindaugas Jurkynas, Lai­

monas Gryva, Jurga Karinauskaitė, Linas Vaitulevičius, Arminas

Darasevičius, Žydrūnas Krapukaitis, žurnalistės Beatričė Laurina­

vičienė ir Jūratė Sprindžiūnaitė.

Vertinant lietuviškus vynus dar prisijungė Lietuvos gamin­

tojų ir Lietuvos vyndarių asociacijos atstovai: Vilma Vanagienė

(„Anykščių vynas“), Linas Čaplikas („Itaina“), Vidmantas Trepkus

(„Alita“), Raimundas Nagelė (Lietuvos vyndarių asociacija ir

Algirdas Lungis (Lietuvos vynininkų asociacija).

FINALAS

Į finalą buvo atrinkti vynai, kurie parengiamajame ture gavo

89 ir daugiau balų. Keturiose kategorijose tokių vynų iš viso

buvo 78. Finalai vyko baltųjų, raudonųjų, natūraliai saldžių ir

putojančių vynų kategorijose.

Šiai metais degustuotojai vynus vertino gana saikingai,

nelabai žavėjosi atskirais vynais, tad geriausiųjų balai buvo

labai artimi (net dvylika raudonųjų vynų surinko po 91 balą).

Todėl čempionato organizatoriai nusprendė „Grand Prix“ šiemet

neskirti nė vienoje kategorijoje.

Rožinio vyno kategorijoje nė vienas vynas nebuvo įvertintas

89 balais, tad šioje kategorijoje nebuvo finalo. Nugalėtoju pa­

skelbtas „Masciarelli Rosato delle Colline Teatine IGT“, parengia­

majame ture įvertintas 88 balais.

Likerinių vynų kategorijoje varžėsi tik du vynai, parengia­

majame ture įvertinti 91 ir 90 balų, tad finalo nebuvo, o aukso

medaliai jiems pripažinti pagal parengiamojo turo įvertinimus.

Finalai vyko natūraliai saldaus ir putojančio vyno katego­

rijose, nors abiejose varžėsi tik po penkis vynus. Tarp saldžiųjų

buvo užfiksuotos visiškos lygiosios, visi penki vynai patvirtino

pradinius aukštus balus ir pelnė aukso medalius. Šiame konkurse

didžiausią staigmeną pateikė įmonės „Mediato“ saldžiųjų vynų

pasisekimas. Dėl „Tokaji Aszú“ dar buvo viskas aišku, tačiau kiti

du tikrai maloniai nustebino.

Putojančių vynų finale varžėsi beveik vien šampanai, į jį pra­

sibrovė tik viena ispaniška cava. Nors namuose (Ispanijos vyno

vadovas „Guia Penin“) ir vertinama daugiau nei 90 balų, pas mus

ji turėjo nusileisti šampanams.

Didžiausias konkursas vyko baltojo ir raudonojo sauso vyno

kategorijose. Lyginant paraiškas su finalininkų sąrašu, galima da­

ryti išvadas ar bent pamatyti vertintojų simpatijas tam tikriems

vyno stiliams ar vynuogių veislėms.

Net paviršutiniškas baltųjų vynų vertinimų palyginimas

leidžia daryti vieną gana džiugią išvadą: nebuvo akivaizdžiai

neįvertintas koks nors žinomas vynas ar, atvirkščiai, kuris nors

ne visai pelnytai iškeltas. Gal tik finale atsiradęs „yellow Tail Char­

donnay“ atrodė ne visai savo rogėse. Visi kiti daugiau ar mažiau

gavo tai, ko buvo verti.

Raudonųjų konkurse, kaip ir kiekvienais metais, keletas vynų

buvo nepelnytai nuvertinti. Pirmiausia tai mano mėgstamas Rio­

chos avangardas „Marques de Caceres MC“ ir nuolatos neįverti­

nami Toskanos vynai, pavyzdžiui, „Ruffino Riserva Ducale Chianti

Classico“. O štai Pietų Italijos „Primitivo“ pas mus sulaukia kartais

ir ne visai pelnytų aukštų vertinimų.

Daugiausia aukso medalių surinko „Mineraliniai vandenys“ –

net 14 (iš 24), po jų liko „Vyno klubas“, šiais metais pelnęs tik 10

auksinių apdovanojimų. „Bennet distributors“ ir „Liviko“ gavo ati­

tinkamai aštuonis ir septynis aukso medalius, „Mediato“ – šešis.

Visi „Bennet distributors“ ir „Liviko“ įmonių pateikti vynai

iškovojo medalius. Per dvidešimt medalių gavo „Mediato“, „Baltic

Wine & Spirits“ ir jau minėti „Mineraliniai vandenys“. „Baltic Wine

& Spirits“ bendrovė siekė pasižymėti tarp pigių, bet gana gerų

vynų, todėl jų pateiktame sąraše vyravo vynai iki 30–35 litų. Be­

veik visi jie ir buvo įvertinti sidabro ar bronzos medaliais (89–86

balais).

Iš viso tik 20 vynų liko be medalių. Taigi firmos atsakingai

parinko vynus vertinimui. Kita vertus, sprendžiant pagal paraiš­

kas, platintojai siekė skirtingų tikslų: vieni vylėsi laimėti „Grand

Prix“, ir kuo daugiau, kiti norėjo daugiau aukso medalių atskirose

kategorijose, treti pasiūlė įvertinti tarp vartotojų populiarius

žemesnės kainos vynus.

GERIAUSIOS VyNINėS IR GERIAUSIO KAINOS IR KOKyBėS

SANTyKIO KONKURSAS

Praeitais metais įsteigtos dvi naujos nominacijos – Geriau­

sios vyninės ir Gero kainos ir kokybės santykio – buvo pripažin­

tos ir šiais metais.

Geriausios vyninės konkursą laimėjo dvi vyninės, kurių vynai

iškovojo po keturis aukso medalius. Tai Italijos vyninė „Feudi di

San Marzano“ ir vyno pramonės susivienijimas „Concha y Toro“.

Geriausio kainos ir kokybės santykio konkurse sudarytas

vynų, kurių mažmeninė kaina neviršija 35 litų, dešimtukas. Jame

visi vynai, įvertinti nuo 88 iki 91 balo. Pastarieji pateko į sąrašą

tik nesant geriau įvertintų. Neabejotinas sąrašo lyderis – aukso

medaliu įvertintas raudonasis vynas „Castano Hecula yecla DO

2006“ (Ispanija, „Bennet Distributors“). Visas dešimtukas kartu su

medalininkais pateikiamas žemiau.

LIETUVIŠKO VyNO KONKURSAS

Jau praėjusiame čempionate kvietėme dalyvauti Lietuvos

vyno gamintojus. Tada dalyvavo Kauno „Itaina“ ir Alytaus „Alita“.

Šįmet šie gamintojai taip pat dalyvavo, o bendrame putojančiojo

vyno konkurse „Alitos“ klasikinis baltasis pelnė bronzos medalį ir

geriausio lietuviško putojančio vyno vardą.

Be lietuviškų putojančių vynų, šiais metais čempionate

dalyvavo ir „Anykščių vyno“ juodųjų serbentų „Voruta“, o su juo

varžėsi net 14 Lietuvos vyndarių asociacijos narių pagamintų

vynų. Šiame konkurse buvo ir vynuogių, ir vaisių vynų, ir sausų,

ir saldžių. Degustuotojus ir čempionato rengėjus maloniai nuste­

bino gana aukšta daugelio pateiktų vynų kokybė.

Pirmoji vieta atiteko Raimundo Nagelės „Juodųjų serbentų“

sausam vynui. Antrąją ir trečiąją vietas pasidalijo aviečių vynas

„Aistra“ (Vyndario Česlovo sodyba) ir Daliaus Marcinkevičiaus

juodųjų serbentų vynas „Gimtinė“. Abu pastarieji vynai – saldūs.

Nepaisant nežymių trūkumų, čempionatas vyko sklandžiai,

ir galima tikėtis, kad kitais metais pasieksime dar aukštesnį lygį

su naujais, nepriklausomais vertintojais. Iš visos širdies linkiu tai

padaryti naujam komisarui.

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

56

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

VyNo PLAtiNtoJų PAteiKtų VyNų SKAiČiUS

eil. Nr. Platintojas (importuotojas, gamintojas) Vynų skaičius Dalyvavo finale (pretendavo į aukso medalius)

1 Bacchus & Co 12 22 Bennet Distributors 24 113 Baltic Wine & Spirits 24 14 Eugesta 14 45 Liviko 25 106 Mediato 25 77 Mineraliniai vandenys 25 188 Prike 14 59 Sanitex 12 4

10 Viksas 3 111 Vyno centras (Pajūrio Gabija) 9 512 Vyno eksportas (La Cave) 4 113 Vyno klubas 23 1114 Itaina (Kaunas) 115 Alita (Alytus) 216 Anykščių vynas (Anykščia) 1

KieK iR KoKių MeDALių GAVo AtSKiRų iMPoRtUotoJų VyNAi

eil. Nr. Platintojas (importuotojas, gamintojas) Vynų skaičius Aukso Sidabro Bronzos iš viso medalių

1 Bacchus & Co 12 1 6 3 102 Bennet Distributors 24 8 10 7 243 Baltic Wine & Spirits 24 0 6 16 224 Eugesta 14 2 6 3 115 Liviko 25 7 9 9 256 Mediato 25 6 10 7 237 Mineraliniai vandenys 25 14 6 4 248 Prike 14 3 7 4 149 Sanitex 12 3 4 2 9

10 Viksas 3 1 2 0 311 Vyno centras (Pajūrio Gabija) 9 3 2 2 712 Vyno eksportas (La Cave) 4 1 1 2 413 Vyno klubas 23 10 6 4 2014 Itaina (Kaunas) 1 0 015 Alita (Alytus) 2 1 1

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

l Kiekvieną vyną vertino ne mažiau kaip septyni vyno ekspertai

57

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

57

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

58

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

2010 M. LIeTUVOS VYNO ČeMPIONATO NUgALėTOJAI

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

BALTIEJI, aukso medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

AUSTRALIJAyellow Tail Reserve Char­donnay 2007

Aukso spalva. Kvepia riešutais, grietinėle, melionu, kriaušė­mis. Svarus, bręstantis, su šildančiu prieskonių poskoniu.

SANITEX

AUSTRIJAHuber Riesling „Terrassen“ 2007

Gelsva aukso spalva. Persikų, gėlių, dyzelino, sunkių prieskonių aromatas. Gaivus, lengvas, gėliškas, pabaigoje juntami obuoliai.

VyNO CENTRAS

ČILė

Baron Philippe De Roth­schild Maipo Escudo Rojo Casablanca Valley 2008

Aukso spalva. Kvepia apelsinais. Sausas su „Diušes“ poskoniu.

MINERALINIAI VANDENyS

ČILėMarques de Casa Concha Chardonnay 2007

Aukso spalva. Kvepia saldžiais džiovintais vaisiais, melionu. Malonus, veislei būdingas skonis.

BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJACondesa Eylo DO Rueda 2009

Žalsva citrinos spalva. Kvepia agrastais, citrina, žaliąja citri­na, žole. Gaivus, vaisiškas burnoje. Tvarus poskonis.

VIKSAS

ISPANIJAEnate Gewurztraminer Somontano DO 2009

Geltona spalva. Kvepia rožėmis, ličiais, miško paklote, spygliais. Nedaug rūgšties, gliceriniškas. Prieskonių ir nektarinų poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA

Masciarelli Marina Cvetic Chardonnay Colline Teatine IGT 2006

Intensyvi aukso spalva. Džiovintų vaisių, graikinių riešutų, grietinėlės, persikų kompoto aromatas. Koncentruotas, sausas, puikaus balanso su citrusinių vaisių poskoniu.

VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

H.Bourgeois Blanc Le MD De Bourgeois Sancerre AOC 2008

Geltona aukso spalva. Persikų, agrastų, žolių, titnago aromatas. Energingas, harmoningas, intensyvus ir gaivus skonis. Ilgas gėliškas poskonis.

VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

H.Bourgeois Petit Bourgeois Sauvignon Blanc Loire Valley VdP 2008

Šiaudų spalva. Prinokusių citrinų, persiko, šviežiai pjautos žolės aromatas. Gyvas. Agrastų ir čiobrelių poskonis.

VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJAHugel Jubilee Gewurztrami­ner Alsace AOC 2006

Ruduojanti geltona spalva. Kvepia prieskoniais ir gėlėmis. Pusiau sausas, gliceriniškas, minerališkas skonis. Nasturtų ir vaisių poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

VOKIETIJA

Dr. Burklin­Wolf Rupperts­berger Gaisbohl Riesling Spaetlese trocken QmP Pfalz 1999

Geltona spalva su žalsvais ir oranžiniais atspalviais. Žemuo­gių, kriaušių, gėlių, sudėtingas dyzelino aromatas. Sausas, elegantiškas, glotnus su ilgai išliekančiu poskoniu.

MINERALINIAI VANDENyS

VOKIETIJA

Dr. Burklin­Wolf Rupperts­berger Riesling trocken QmP Pfalz 2008

Aukso spalva. Žolių, muskato, žaliosios citrinos aromatas. Gaivus, kvapnus burnoje, minerališkas. Ilgas, gaivus pries­konių ir slyvaičių poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA Feudi di San Marzano MINERALINIAI VANDENyS

ČILė Concha y Toro BENNET DISTRIBUTORS

59

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

ARGENTINAJoffre e Hijas Premium Mal­bec Valle de Uco 2005

Rubino spalva su melsvais atspindžiais. Juodųjų serbentų, dūmo, prieskonių aromatas. Galingas, gaivus, gausių tani­nų ir labai harmoningas. Saldžių prieskonių su juodomis uogomis poskonis.

VyNO KLUBAS

ARGENTINA

Valentin Bianchi Enzo Bian­chi San Rafael – Mendoza 2005

Rubino spalva. Kvepia vyšniomis, dūmu, oda, slyvomis. Gausių taninų, bet elegantiško skonio. Aviečių ir vyšnių uogienės poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

AUSTRALIJA

Rosemount EstatesShow Reserve GSM Mc Laren Vale 2004

Ruduojanti vyšninė spalva. Kvepia slyvomis, oda, cikorija, kmynais. Vidutiniai taninai pranoksta vaisius burnoje. Raudonų uogų poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

AUSTRALIJA

Salomon Estate Finniss River Shiraz South Australia 2007

Rubino spalva. Likeryje mirkytų vyšnių, raudonų uogų, saldžių prieskonių, grietinėlės aromatas. Koncentruotas, gausių glotnių taninų ir vyšnių skonio burnoje. Ilgas šoko­lado, sausainių ir vyšnių poskonis.

VyNO KLUBAS

ČILėCarmen Reserve Cabernet Sauvignon 2005

Vyšninė spalva. Kvepia grietinėle, juodaisiais serbentais, paprika, valerijonais, gervuogėmis. Daug taninų, dar turi šiurkštumo.

LIVIKO

ČILėCarmen Reserve Merlot 2005

Granato spalva. Serbentų, krapų, troškintų daržovių aromatas. Gaivus, lieknėjantis vynas su paprikos ir aviečių poskoniu.

LIVIKO

ČILėMontes Purple Angel Col­chagua Valley 2005

Raudona rubino spalva. Paprikos, juodų uogų, juodžemio aromatas. Saldi ataka, svarus. Grietinėlės ir pipirų poskonis. Harmoningas.

EUGESTA

ČILėSanta Carolina Carmenere Reserva 2008

Rubino spalva. Kvepia paprika. Saldi, minkšta ataka burno­je. Slyvų poskonis.

PRIKE

ČILėTorres Manso de Velasco 2006

Juoduojanti rubino spalva. Gilus juodų uogų, j. serbentų, paprikos aromatas. Koncentruotas, tvirtas.

BENNET DISTRIBUTORS

ČILėVina Concha y Toro Don Melchor 2005

Vyšninė spalva. Slyvų, karamelių, saldžių raudonų uogų uogienės aromatas. Aksominių taninų, svarus. Migdolų, melasos poskonis.

BENNET DISTRIBUTORS

ČILė

Vina Concha y Toro Marques de Casa Concha Cabernet Sauvignon Maipo Valley 2006

Tamsi vyšninė spalva. Žemės, aronijų, brandos aromatai. Vaisiškas.

BENNET DISTRIBUTORS

ČILėVina Concha y Toro Terru­nyo Carmenere 2006

Raudona rubino spalva. Tamsių tonų odos, juodžemio, juodų uogų, ąžuolo dūmo aromatas. Intensyvus burnoje su gausiais taninais.

BENNET DISTRIBUTORS

ČILė

Vina Ventisquero vertice Sy­rah Colchagua valey Apalta vineyards 2005

Rubino spalva. Intensyvus juodųjų serbentų, paprikos, slyvų, ąžuolo prieskonių aromatas. Nedaug rūgšties, kon­centruotas. Pelenų dvelktelėjimas pabaigoje.

SANITEX

ČILė

Vina Ventisquero Pangea Syrah Colchagua valey Apalta vyneyards 2006

Raudona rubino spalva. Kvepia raudonomis uogomis, fermentiniu sūriu, dūmu. Gausūs taninai, labai svarus. Minkštas šokolado ir raudonų uogų poskonis.

SANITEX

ISPANIJAAlbet I Noya Reserva Marti Penedes DO 2006

Neintensyvi vyšninė spalva. Riešutų, duonos, likeryje mirkytų vyšnių, vanilės aromatas. Gaivus, vidutinių taninų. Šokoladinė pabaiga.

MINERALINIAI VANDENyS

ISPANIJACastano Hecula yecla D.O. 2006

Rubino spalva. Lelijų, gailių, vaivorų ir vanilės aromatas. Vidutiniai taninai, geras balansas.

BENNET DISTRIBUTORS

RAUDONIEJI, aukso medalių laimėtojai

60

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

ISPANIJACastillo Perelada Finca Ma­laveina Emporda DO 2006

Ruduojanti vyšninė spalva. Trešnių uogienės, šokolado ir pipirų aromatas. Saldi ataka. Vidutiniai taninai.

MEDIATO

ISPANIJA

Marques de Caceres Gau­dium Reserva Rioja DOCa 2004

Tamsi rubino spalva. Juodų uogų, juodųjų serbentų, grietinėlės ir saldžių prieskonių aromatas. Trešnių skonis. Nemažai jaunų taninų.

LIVIKO

ISPANIJAMuga Seleccion Especial Rioja DOCa Reserva

Sodri rubino spalva. Kavos, juodų uogų, duonos pado, rūkytų slyvų aromatas. Koncentruotas, gaivus, kompleksiš­kas, daug taninų.

EUGESTA

ISPANIJARemírez de Ganuza Reserva Rioja DOCa 2004

Raudona rubino spalva. Kvepia saldžiomis gervuogėmis, cigaro dūmu. Labai koncentruotas, taniniškas ir gaivus. Žemuogių, trešnių poskonis.

VyNO CENTRAS

ISPANIJA

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2006

Ruduojanti vyšnių spalva. Saldžių uogų, džiovintų vaisių, dūmo, vanilės aromatas. Vidutinis svarumas.

BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJATorres Salmos Priorat DOCa 2007

Rubino spalva. Kvepia dūmu, juodžemiu ir gervuogėmis. Vidutiniai taninai, saldokas. Gervuogių poskonis.

BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJARemírez de Ganuza Gran Reserva Rioja DOCa 2001

Vyšninė spalva su granato atspalviu. Kvepia riešutais, datu­lėmis, figomis, džiovintomis gėlėmis ir j. serbentų uogiene. Aksominis, glotnus, šokoladiškas su daug taninų burnoje.

VyNO CENTRAS

ISPANIJAValduero Bodegas Arbucala Toro DO 2005

Ruduojanti vyšnių spalva. Kvepia džiovintais vaisiais, vanile, figomis. Gausūs prinokę taninai, prieskoniškas ir šildantis burnoje. Riešutų, gvazdikėlių ir juodos duonos poskonis.

LIVIKO

ITALIJAFarnese Edizione 08 Cinque Autoctoni VdT 2006

Tamsi spalva. Vyšnios, trešnės, saldūs prieskoniai. Gaivus, gausių jaunų taninų. Vaisiškas.

MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA

Feudi di San Marzano Ses­santanni Old Vines Primitivo di Manduria DOC 2006

Melsva rubino spalva. Mėlynių, troškintų daržovių, perno­kusių vyšnių aromatas. Saldi pirmoji ataka, nedaug taninų. Vyšnių poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA

Feudi di San Marzano “Sud” Negroamaro Salento IGT 2008

Rubinas. Saldžių juodų uogų, figų, mėtų, trintų lapų aro­matas. Vidutiniai taninai, saldi ataka, trešnių poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA

Feudi di San Marzano Negroamaro “F” Salento IGT 2007

Raudona rubino spalva. Juodų uogų, serbentų, kepinių, mėtų aromatas. Saldi ir intensyvi trešnių ir vyšnių ataka burnoje. Svarus.

MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJAFeudi di San Marzano “Sud” Primitivo di Manduria DOC

Raudona rubino spalva. Mėtų, paprikos, raudonų uogų ir grietinėlės aromatas. Minkšti vidutiniai taninai. Trešnių poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJAMenhir Primitivo Manduria DOC 2007

Raudona rubino spalva. Saldžių vyšnių, pipirmėtės aroma­tas. Minkšta, saldi ataka. Pieniško šokolado poskonis.

BACCHUS

ITALIJARocca Delle Macie Roccato Toscana IGT 2004

Ruduojanti vyšninė spalva. Vyšnių, baltojo šokolado, duonos aromatas. Daug taninų. Subrendęs.

LIVIKO

PARRobertson Wolkloof Shiraz 2006

Vidutinio intensyvumo rubino spalva. Kvepia slyvaitėmis, juodų uogų uogiene, obuoliais. Saldi ataka, slyvų skonis. Vidutiniai taninai.

PRIKE

PORTUGALIJAEsporao Reserva Tinto Alentejo DOC 2004

Rubino spalva. Kvepia vyšniomis, grietinėle, rozmarinu, dūmu. Gera pirmoji ataka burnoje.

MEDIATO

RAUDONIEJI, aukso medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

61

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA

Bernard Magrez La Croix de L’Esperance Saint Emilion AOC 2003

Granato spalva. Labai kvepia muskusu, oda, džiovintais vai­siais, datulėmis, pernokusiais pomidorais. Nemažai taninų. Poskonis su vytintos mėsos natomis.

LIVIKO

PRANCŪZIJAChateau du Cedre Le Cedre Cahors AOC 2005

Rubino spalva su melsvais atspindžiais. Dūmo, aronijų, juodų uogų, sauso juodžemio aromatas. Daug nupoliruotų taninų. Labai koncentruotas, sausas.

VyNO KLUBAS

PUTOJANTyS, aukso medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

PRANCŪZIJAChampagne Auge Pere & Fils Premier Cru Brut

Pilkuojanti aukso spalva. Odos, skrebučio, duonos ir džiovinti obuolių aromatas. Vaisiškas, svarus. Datulių, šokolado poskonis.

VyNO EKSPORTAS

PRANCŪZIJAChampagne Duval Leroy Vintage 1999

Aukso spalva. Kvepia skrebučiais, cukatais, kalkėmis, kriau­šėmis. Harmoningas skonis. Citrusinių vaisių poskonis.

VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJAChampagne Mailly Grand Cru Brut Millesime 2002

Ruduojanti aukso spalva. Keptų vaisių aromatai. Kepinukų poskonis.

MEDIATO

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

ITALIJA

Azienda Agricola Pra Rec­cioto delle Fontane Soave DOCG 2003

Vario spalva. Grikių medaus, razinų, slyvų aromatas. Viduti­nio saldumo. Labai tvarus razinų poskonis.

VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJA

Chartreuse de Chateau Coutet Sauternes AOC 1998

Geltona aukso spalva. Labai stiprus kekerinis aromatas, sumišęs su vaistažolių, jodo ir persikų kvapais. Minkštas, vaisiškai gaivus, vidutinio saldumo.

MINERALINIAI VANDENyS

VENGRIJATokaj Kereskedőház Tokaji Aszú 5 puttonyos 2002

Vario spalva. Kvepia datulėmis, razinomis, juoda duona. Saldus, klampus. Tabako poskonis.

MEDIATO

VENGRIJATokaj Kereskedőház Pré­mium Cuvée sweet 2007

Oranžinių atspalvių turinti aukso spalva. Kvepia medumi, mandarinais, persikais, muskatu. Saldus, su džiovintų obuolių poskoniu.

MEDIATO

VOKIETIJABlue Nun Riesling Eiswein QmP 2007

Žalsvo aukso spalva. Vanilės, ledinukų aromatas. Labai gaivus ir minerališkas, saldus. Kriaušių kompoto poskonis.

MEDIATO

SALDIEJI, aukso medalių laimėtojai

RAUDONIEJI, aukso medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

62

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS

ISPANIJA

Emilio Lustau Pedro Xi­menez „San Emilio“ Solera Reserva Jerez DO

Juoda vario spalva. Grikių medaus, šokolado, razinų, džiovintų slyvų aromatas. Labai saldus ir labai klampus. Šildantis.

VyNO KLUBAS

PORTUGALIJABarbeito Madeira Wine Island Rich DOC

Raudonuojanti vario spalva. Riešutų, džiovintų vaisių, medaus aromatas. Saldus ir gaivus. Tvarus medaus ir riešutų poskonis.

VyNO KLUBAS

PASTIPRINTI, aukso medalių laimėtojai

GERIAUSI LIETUVIŠKI UOGų, VAISIų VyNAI

VIETA PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI GAMINTOJAS

I VIETARaimundo Nagelės „Juodų­jų serbentų“

Raudona rubino spalva. Kvepia juodaisiais serbentais su grietinėle. Gaivus, vidutinio svarumo. Kompleksiškas saldžių prieskonių ir juodųjų serbentų aromatas ilgai tęsiasi ir poskonyje.

RAIMUNDAS NAGELė

II VIETAVyndario Česlovo sodyba „Aistra“ (aviečių vynas)

Raudona spalva. Raiškiai kvepia avietėmis ir vanile. Saldus, vaisiškas, subalansuotas.

ČESLOVAS RAMOŠKA

II VIETA

Daliaus Marcinkevičiaus „Gimtinė“ (juodųjų serben­tų vynas)

Raudona rubino spalva. Džiovintų uogų, duonos aromatas. Saldus ir gaivus su sausainukų poskoniu.

DALIUS MARCINKE-VIČIUS

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – a u k s a s

GERIAUSIAS LIETUVIŠKAS PUTOJANTIS VyNAS

PAVADINIMAS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI GAMINTOJAS

Alita klasikinis briutas Žalsva aukso spalva. Baltų vaisių ir džiovintų obuolių aro­matas. Burnoje gaivus, juntamas skrebutis.

ALITA

63

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS RŪŠIS DEGUSTACIJOS UŽRAŠAI PLATINTOJAS APDOVA-NOJIMAS

ISPANIJACastano Hecula yecla DO 2006

RAUDONASIS SAUSAS

Rubino spalva. Lelijų, gailių, vaivorų ir vanilės aromatas. Vidutiniai taninai, geras balansas.

BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA

Torres Atrium Cabernet Sauvignon Penedes DO 2006

RAUDONASIS SAUSAS

Ruduojanti vyšnių spalva. Saldžių uogų, džio­vintų vaisių, dūmo, vanilės aromatas. Vidutinis svarumas.

BENNET DISTRIBUTORS

ITALIJA

Feudi di San Marzano “Sud” Negroamaro Salento IGT 2008

RAUDONASIS SAUSAS

Rubinas. Saldžių juodų uogų, figų, mėtų, trintų lapų aromatas. Vidutiniai taninai, saldi ataka, trešnių poskonis.

MINERALINIAI VANDENyS

ISPANIJA Condesa Eylo D.O. Rueda 2009

BALTASIS SAUSAS

Žalsva citrinos spalva. Kvepia agrastais, citrina, žaliąja citrina, žole. Gaivus, vaisiškas burnoje. Tvarus poskonis.

VIKSAS

ČILėSanta Carolina Chardon­nay Reserva 2008

BALTASIS SAUSAS

Blyški aukso spalva. Baltų vaisių kompoto, citrusinių aromatas. Gero balanso, gaivus, su grietinėlės poskoniu.

PRIKE

VENGRIJATokaji Kereskedőház Furmint Dry 2009

BALTASIS SAUSAS

Gelsva spalva. Energingas citrusinių vaisių ir agrastų aromatas. Saldi ataka, kiek per svarus. Keptų obuolių poskonis.

MEDIATO

ITALIJAMasciarelli Rosado delle Colline Teatine IGT 2009

ROŽINIS

Vidutinio intensyvumo rubino spalva. Saldūs raudonų uogų aromatai. Intensyvus vaisiškas skonis.

VyNO KLUBAS

ITALIJAPrunoto Moscato d’ Asti DOC 2009

PUTOJANTIS SALDUS

Gėlių, žalios arbatos, apelsinmedžių žiedų aromatas. Malonus, lengvas, saldaus skonio.

MINERALINIAI VANDENyS

VENGRIJA

Tokaji Kereskedőház Muskotály semi sweet 2009

BALTASIS PUSIAU SALDUS

Balkšvas. Kvepia muskatu, gėlėmis, ramunėlė­mis. Pusiau sausas. Lengvas.

MEDIATO

ARGENTINATrivento Natural Dulce Blanco NV

BALTASIS SALDUS

Blyški aukso spalva. Kvepia mėtomis, žolelėmis, agrastais. Pusiau saldus, gero balanso.

BALTIC WINE & SPIRITS

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s

GERO KAINOS IR KOKyBėS SANTyKIO DEŠIMTUKAS

64

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ARGENTINA Las Moras Chardonnay Reserve 2008 BENNET DISTRIBUTORS

ČILė Carta Vieja Reserve Chardonnay 2003 LIVIKO

ČILė yali Gran Reserve Chardonay 2006 SANITEX

ČILė yali Reserve Chardonay 2008 SANITEX

ČILė Montes Sauvignon blanc Casablanca­Curico Valley 2009 EUGESTA

ČILė Santa Carolina Chardonnay Reserva 2008 PRIKE

GRUZIJA Chateau Mukhrani Rkatsiteli 2007 EUGESTA

ISPANIJA Luis Canas fermentado en Barrica Rioja DOCa 2008 VIKSAS

ISPANIJA Torres Milmanda Conca de Barbera DO 2007 BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Val de Vid Rueda DO 2009 VIKSAS

ITALIJA Planeta Cometa Bianco Sicilia IGT 2005 VyNO KLUBAS

ITALIJA Tramin Pinot Grigio DOC 2008 MEDIATO

JAV Chateau Ste. Michelle Chardonnay 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

JAV Irony Chardonnay Napa Valley 2006 BENNET DISTRIBUTORS

PAR Spier Chardonnay Private Collection 2008 LIVIKO

PRANCŪZIJA Domaine de Guillaman Colombard Ugni Blanc VdP Cotes du Gascogne 2009 BACCHUS

PRANCŪZIJA Louis Jadot Bourgogne Couvent Des Jacobins Blanc AOC 2007 LIVIKO

PRANCŪZIJA Thomas Barton Reserve Graves AOC 2006 PRIKE

VENGRIJA Tokaji Furmint Dry 2009 MEDIATO

VOKIETIJA Selbach­Oster Zeltinger Sonnenuhr Riesling Spaetlese QmP trocken 2007 MINERALINIAI VANDENyS

BALTIEJI, sidabro medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s

65

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ARGENTINA Finca Flichman Expresiones Malbec­Cabernet Sauvignon Reserve 2007 MEDIATO

ARGENTINA Finca Flichman Paisaje de Barrancas 2006 MEDIATO

ARGENTINA Las Moras Cabernet Sauvignon Shiraz Reserve 2007 BENNET DISTRIBUTORS

AUSTRALIJA Brown Brothers Shiraz 2007 PRIKE

AUSTRALIJA Green Point Shiraz 2004 PRIKE

AUSTRALIJA yellow Tail Shiraz 2008 SANITEX

AUSTRALIJA yellow Tail Reserve Shiraz 2007 SANITEX

ČILė Canepa Reserva Carmenere 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė Canepa Finisimo Gran Reserva Cabernet Sauvignon 2007 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė Montes Reserva Cabernet Sauvignon Colchagua Valley 2007 EUGESTA

ČILė Santa Carolina Carmenere Reserva 2008 PRIKE

ČILė Torres Cordillera Carinena 2005 BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Castano Coleccion Cepas Viejas yecla DO 2005 BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Castillo Perelada 5 Fincas Reserva Emporda DO 2005 MEDIATO

ISPANIJA Castillo Perelada 3 Fincas Crianza Emporda DO 2007 MEDIATO

ISPANIJA Castillo de Jumilla Divus Jumilia DO 2007 VyNO CENTRAS

ISPANIJA Chivite Gran Feudo Edicion Reserva Vinas Viejas Navara DO 2004 BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Ercavio Tempranillo Roble Castilia Vinos de le Tierra 2007 VyNO KLUBAS

ISPANIJA Marques De Caceres Gran Reserva Rioja DOCa 2001 LIVIKO

ISPANIJA Palacio del Conde Gran Reserva Valencia DO 2003 LIVIKO

ISPANIJA RibaGuda Crianza Rioja DOCa 2005 VyNO CENTRAS

ISPANIJA Senorio de Los Llanos Gran Reserva La Mancha DO 2002 MEDIATO

RAUDONIEJI, sidabro medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s

66

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ISPANIJA Torres Celeste Ribera Del Duero DO 2006 BENNET DISTRIBUTORS

ITALIJA Fattoria Aldobrandesca Vie Cave Maremma Toscana IGT 2006 MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA Menhir Quota 29 Primitivo IGT Salento 2008 BACCHUS

ITALIJA Menhir N.Zero Negroamaro IGT Salento 2008 BACCHUS

ITALIJA Prunotto Mompertone Monferrato DOC 2007 MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA Renzo Masi Chianti Riserva Rufina DOCG 2005 LA CAVE

ITALIJA Tenuta di Sesta Brunello di Montalcino DOCG 2004 MEDIATO

N. ZELANDIJA Nobilo Regional Collection Merlot 2006 LIVIKO

PAR Spier Shiraz Private Collection 2007 LIVIKO

ITALIJA Antinori Marchese Antinori Chianti Classico Riserva DOCG. 2005 MINERALINIAI VANDENyS

JAV Columbia Crest Two Vines Shiraz 2005 BALTIC WINE & SPIRITS

JAV Irony Pinot Noir Monterey County 2006 BENNET DISTRIBUTORS

JAV Robert Mondavi Napa Valley Cabernet Sauvignon 2007 LIVIKO

PAR Fairview Pinotage 2008 LIVIKO

PRANCŪZIJA Chateau Fongaban Puisseguin Saint Emilion AOC 2005 VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJA Chateau Lamothe Vincent Heritage Rouge Bordeaux AOC 2007 BALTIC WINE & SPIRITS

PRANCŪZIJA Chateau Picoron Cotes De Castillion AOC 2005 EUGESTA

PRANCŪZIJA Gerarg Bertrand Reserve Speciale Syrah Vin de Pays D’OC 2007 EUGESTA

PRANCŪZIJA Gerard Bertrand L’Hospitalitas AOC 2004 EUGESTA

PRANCŪZIJA Robert Skalli Vin de Corse AOC 2007 BENNET DISTRIBUTORS

PRANCŪZIJA Thomas Barton Réserve Médoc AOC 2005 PRIKE

PORTUGALIJA Dao Sul Astrolabium Reserva Dao DOC 2005 VyNO KLUBAS

RAUDONIEJI, sidabro medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s

67

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ISPANIJA Cava Sumarroca Gran Brut Allier, Cava DO VyNO CENTRAS

ISPANIJA Pares Balta Cava Brut Cava DO VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJA Piper­Heidsieck Vintage Champagne AOC blanc 2000 MINERALINIAI VANDENyS

PUTOJANTyS, sidabro medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ARGENTINA Trivento Natural Dulce Blanco NV BALTIC WINE & SPIRITS

AUSTRALIJA Brown Brothers Late Harvested Muscat 2008 PRIKE

ITALIJA Prunoto Moscato d’ Asti DOC 2009 MINERALINIAI VANDENyS

PRANCŪZIJA Domaine de Guillaman Gros Manseng VdP Cotes du Gascogne 2007 BACCHUS

VENGRIJA Tokaji Muskotály semi sweet 2009 MEDIATO

VOKIETIJA Blue Nun Winemakers Passion Riesling 2007 MEDIATO

VOKIETIJA Herxheimer Himmelreich Riesling Auslese 2006 BACCHUS

VOKIETIJA Obervolkacher Landsknecht Bacchus Kabinett 2008 BACCHUS

NATŪRALIAI SALDŪS, sidabro medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ITALIJA Masciarelli Rosado delle Colline Teatine IGT 2008 VyNO KLUBAS

ROŽINIAI, sidabro medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – s i d a b r a s

68

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ARGENTINA Trivento Tribu Chardonnay 200 BALTIC WINE & SPIRITS

AUSTRALIJA Hardys Stamp Chardonnay Semillion 2008 LIVIKO

AUSTRALIJA Hardys VR Chardonnay 2009 LIVIKO

AUSTRALIJA yellow Tail Chardonnay 2008 SANITEX

AUSTRIJA Zillinger Gruner Veltliner Weinviertel DAC 2007 VyNO CENTRAS

ČILė Canepa Finisimo Gran Reserva Sauvignon Blanc 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė Canepa Reserva Pinot Grigio 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė Undurraga TH Sauvignon Blanc 2007 MEDIATO

ISPANIJA Chivite Baluarte Verdejo Rueda DO 2008 BENNET DISTRIBUTORS

ISPANIJA Marques de Caceres Antea Rioja DOCa 2008 LIVIKO

ISPANIJA Marques de Riscal Rueda Blanco Ruedo DO 2009 BALTIC WINE & SPIRITS

ISPANIJA Torres Atrium Chardonnay Penedes DO 2008 BENNET DISTRIBUTORS

ITALIJA Fontanafredda Gavi DOCG del Comune di Gavi 2007 EUGESTA

ITALIJA Podere Castorani Piccio Viognier IGT 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Ruffino La Solatia Pinot Grigio IGT 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

JAV Robert Mondavi Woodbridge Chardonnay 2007 LIVIKO

NAUJOJI ZELANDIJA Kim Crawford Pinot Gris Marlborough 2007 MINERALINIAI

VANDENyS

PAR Fairview Sauvignon Blanc 2008 LIVIKO

PRANCŪZIJA Barton & Guestier Reserve Sauvignon Blanc 2007 PRIKE

PRANCŪZIJA Gerard Bertrand Reserve Speciale Viogner Vin de Pays D’OC 2008 EUGESTA

PRANCŪZIJA Les Ombrelles Saint­Veran AOC 2007 LA CAVE

PRANCŪZIJA Louis Jadot Chablis AOC 2008 LIVIKO

BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a

69

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA Maby Prestige Cuvee Lirac AOC 2007 VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJA Olivier Leflaive Mont Palais Rully Premier Cru AOC 2007 MINERALINIAI VANDENyS

PRANCŪZIJA Robert Skalli Chardonnay Reserve VDP D’OC 2007 BENNET DISTRIBUTORS

PRANCŪZIJA Robert Skalli Chardonnay Reserve VDP D’OC 2007 BENNET DISTRIBUTORS

PORTUGALIJA Esporao Reserva Branco Alentejo DOC 2008 MEDIATO

PORTUGALIJA Quinta de Gomariz Vinho Verde White 2009 BACCHUS

VOKIETIJA Thungersheimer Scharlachberg Silvaner Kabinett trocken QmP 2007 BACCHUS

BALTIEJI, bronzos medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ARGENTINA Las Moras Malbec Reserve 2007 BENNET DISTRIBUTORS

ARGENTINA Trivento Tribu Malbec 2009 BALTIC WINE & SPIRITS

ARGENTINA Trivento Reserva Syrah 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ARGENTINA Trivento Amado Sur 2007 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė Canepa Reserva Sangiovese Carmenere 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ČILė yali Reserve Shiraz 2008 SANITEX

ČILė Torres Santa Digna Cabernet Sauvignon 2007 BENNET DISTRIBUTORS

ČILė Undurraga Sibaris Cabernet Sauvignon Reserva Especial 2007 MEDIATO

ISPANIJA Casa de la Ermita Carracol Serrano Jumilla DO 2008 MINERALINIAI VANDENyS

RAUDONIEJI, bronzos medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a

70

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ISPANIJA Castillo de Jumilla Monastrell Jumilla DO 2008 VyNO CENTRAS

ISPANIJA Marques de Caceres MC Rioja DOCa 2006 LIVIKO

ISPANIJA Marques de Riscal 1860 Riscal Tempranillo Rioja DOCa 2007 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Barone Ricasoli Chianti DOCG 2008 EUGESTA

ITALIJA Bonacchi Chianti Riserva DOCG 2004 MEDIATO

ITALIJA Conti Neri Ripasso della Valpolicella 2007 LA CAVE

ITALIJA Doppio Passo Primitivo Salento IGT 2008 MINERALINIAI VANDENyS

ITALIJA Masi Campofiorin IGT 2006 LIVIKO

ITALIJA Podere Castorani Majolica Montepulciano d’ Abruzzo DOC 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Ruffino Riserva Ducale Chianti Classico DOCG 2006 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Tommasi Ripasso Valpolicella Classico DOC 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

ITALIJA Tommasi Le Prunee Merlot IGT 2008 BALTIC WINE & SPIRITS

JAV Stimson Estate Cellars Cabernet Sauvignon 2007 BALTIC WINE & SPIRITS

PAR Kaya Pinotage­Shiraz 2007 MEDIATO

PRANCŪZIJA Barton & Guestier Reserve Cabernet Sauvignon 2007 PRIKE

PRANCŪZIJA Barton & Guestier Châteauneuf­du­Pape AOC 2007 PRIKE

PRANCŪZIJA Chateau Sainte Barbe Merlot Bordeaux AOC 2005 BACCHUS

PRANCŪZIJA Maby La Fermade Lirac AOC 2007 VyNO KLUBAS

PRANCŪZIJA Thomas Barton Réserve Saint­Emilion AOC 2005 PRIKE

RAUDONIEJI, bronzos medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a

71

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

PRANCŪZIJA F.Engel Gewurztraminer Reserve Alsace AC 2007 BENNET DISTRIBUTORS

VOKIETIJA Valckenberg Madonna Spatlese 2007 LIVIKO

NATŪRALIAI SALDŪS, bronzos medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ISPANIJA Cava Castillo Perelada Semi Seco Cava DO MEDIATO

ITALIJA Varachin Prosecco di Valdobbiadene DOC Spumante Extra Dry MEDIATO

LIETUVA Alita Klasikinis baltas ALITA

LIETUVA Alita Klasikinis raudonas ALITA

PUTOJANTyS, bronzos medalių laimėtojai

ŠALIS A→Z PAVADINIMAS PLATINTOJAS

ISPANIJA Enate Cabernet Sauvignon Rosado Somontano DO MINERALINIAI VANDENyS

ISPANIJA Rosado de Lagrima Vega del Castillo Navarra DO VyNO KLUBAS

ROŽINIAI, bronzos medalių laimėtojai

2 0 1 0 m . L i e t u v o s v y n o č e m p i o n a t a s – b r o n z a

72

V Y N O Ž U R N A L A S - 2 0 1 0 - g e g U Ž ė

Žurnalo autoriai ir degustuotojai(abėcėlės tvarka)

ARūNAS StARKUS – vyno gurmanas, žurnalo vyr. redaktorius, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas. fiJeV narys.

ANDRiUS UŽKALNiS – kvapų ir skonių entuziastas. Gyvenimą Didžiojoje Britanijoje jis išnaudoja nesibaigiančiai pažinčiai su škotišku viskiu, o begalines darbo keliones po pasaulį ir kvepalų prikrautus oro uostus – kaip progą mokytis apie vyrišką parfumeriją.

JURGiS ŠLioGeRiS – vyno ekspertas. Nuo 1990 metų keliauja po vyndarystės regionus, rašo Lietuvos spaudoje apie vynus, teisėjauja vynų varžybose, veda degustacijas nuo 1998 m. Lietuvos someljė asociacijos steigėjas.

JoLANtA SMiČieNė – šampano žinovė. 11 metų domisi šampanu, bendradarbiauja su Šampanės vyno regionine taryba (CiVC). taip pat yra Prancūzijos gastronominės asociacijos „Chaine des Rotisseurs“ Lietuvos padalinio valdybos narė.

AStA ŽūKAitė – vertėja, domisi tradiciniais amatais, kulinariniu paveldu.

LiNAS VAitULeViČiUS – gurmanas, vyno kultūros skleidėjas, jau gerą dešimtmetį sistemingai gilinantis teorines ir praktines šios srities žinias. Sveiko gyvenimo būdo ir suderintos mitybos populiarintojas, ekologinės ir biodinaminės vynininkystės šalininkas.

RASA SUŽieDeLieNė – „Vyno klubo“ direktorė, Lietuvos someljė asociacijos steigėja. fiJeV narė.

PetRAS JARAŠūNAS – vynininkystės mokslus derina su fizikos studijomis. Baigė „London Wine & Spirit education trust“ Advanced lygio studijas. Veda vyno degustacijas, organizuoja keliones po vyndarystės regionus europoje.

a u t o r i a i i r d e g u s t u o t o j a i

Li NAS Če KA NA Vi ČiUS – alaus is to ri jos, jo var to ji mo kul tū ros bei tra di ci jų stu-den tas ir ne nuils tan tis alaus pa sau lio pi lig ri mas, ko lek cio nuo jan tis lie tu viš ko bei už sie ni nio alaus sko nius ir po sko-nius.

V Y N O I R K I T Ų G Ė R I M ŲM Ė G Ė J A M S I R P R O F E S I O N A L A M S

w w w. v y n o z u r n a l a s. l tLeidžiamas nuo 2005 m. gegužės mėn.

K itas numer is bus iš le istas 2010 m. gegužės mėn. Apie k asdienes v yno nauj ienas, v yno i r maisto der inimą

bei v ynų ver t in imus sk ait yk i te w w w.v ynozurnalas. l t

E l . paštas : i n f o @ v y n o z u r n a l a s. l tAdresas : E ln iak ampio k .

Vi ln iaus r. LT-14204

V Y R . R E D A K TO R I U SArūnas Starkus

tel . nr. 8 698 34 297s t a r k u s @ v y n o z u r n a l a s. l t

D I Z A I N E R I SLinas Gl iaudel is

l i n a s @ v y n o z u r n a l a s. l t

M A K E T U OTO J ALina Juršytė

D A I L I N I N K A SR imv ydas Kepežinsk as

F OTO G R A FA IR ita Bac ytė, Arūnas Starkus, R asa Sužiedel ienė,

Remigi jus S enavait is , C IVC Epernay, ASI

K A L B O S R E D A K TO R ĖAsta Žūk aitė

a s t a @ v y n o z u r n a l a s. l t

A D M I N I S T R ATO R I U SMar ius Jak as

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l t

AU TO R I A I I R D E G U S T U OTO J A ILinas Ček anavič ius, Petras Jarašūnas, Jolanta Smičienė,

Arūnas Starkus, R asa Sužiedel ienė, Jurgis Š l ioger is ,Andr ius Užk alnis , L inas Vaitulevič ius, Asta Žūk aitė

L E I D Ė J A SUAB „Naminė pelėda“

ISSN 1822-2153

P L AT I N I M A S I R R E K L A M AMarius Jak as

El . paštas : info @ v y n o z u r n a l a s. l tte l . nr. (5) 215 94 39

S PAU DAAB „Spauda“

T I R A Ž A S3 000 egz.

Redakci ja už rek lamos tur in į neatsako.Perspausdint i kur į nors stra ipsnį , paveiks lą ar nuotrauk ą

gal ima t ik gavus rašyt in į redakci jos sut ik imą.