-

-

--

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 5 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

, 5 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 11 p.

--

-

-

Biržų rajone apie 12 gyvenviečių buvo įgyvendinti europinėmis lėšo-mis remiami vandentvarkos projek-tai. Pusėje jų vandentiekio ir nuotekų tinklai pakloti dar prieš dešimtmetį SAPARD paramos lėšomis. Tačiau toli gražu ne visi gyventojai suskubo prisijungti prie centrinių trasų. Už tokius patogumus reikėjo mokėti iš savo kišenes. Todėl ne visi norėjo ar išgalėjo tai padaryti.

Pasak Biržų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyresniojo specialisto Rimanto Šik-nio, kai kuriose gyvenvietėse naujais tinklais jau naudojasi dauguma gy-ventojų, kitose – vos kelios dešimtys namų. „Antai Kirdonyse, 9 kilometrai nuo Biržų, prie nutiestų tinklų ne-prisijungė vos vienas kitas namas. O atokioje Smilgių gyvenvietėje gal tik 20 namų įsirengė patogumus. Ši paly-ginti nemaža buvusi gyvenvietė labai ištuštėjo, daug kas emigravo, išvažiavo į didesnius miestus“, – pastebėjo savi-valdybės administracijos darbuotojas.

Biržų rajono visuomenininkė Nijolė Šatienė prisiminė, jog kaimo bendruomenių lyderiai ir aktyvistai labai stengėsi, kad gyventojai pritartų tokiems projektams ir jungtųsi prie vandentiekio bei nuotekų tinklų.

2 p.

-

-

Klaudijaus Driskiaus nuotrauka

---

--

-

p.

-

-

fotodiena.lt nuotrauka

2 Nr. 17 (9345)

Dainius Pavalkis

--

-

-

-

Aplinkos ministerijos, Valstybi-nės maisto ir veterinarijos tarnybos, kitų institucijų specialistams ban-dant kuo skubiau likviduoti afriki-nio kiaulių maro (AKM) židinius ir kuo labiau sumažinti neigiamą po-

veikį tiek laukinei gamtai, tiek šalies ūkiui, atsiranda žinančiųjų, kaip tai padaryti geriau, tiksliau, siūlančiųjų viską palikti savieigai.

Klaipėdoje medžiotojų klu-bo „Neringa“ narius, susirinkusius medžioti uostamiesčio teritorijoje gyvenančių šernų, pasitiko negau-sus piketuotojų būrelis su plakatais, raginančiais palikti gyvūnus ramy-bėje. Internete kviečiama pasirašyti peticiją, kuria reikalaujama to paties, taip pat prieštaraujama tvoros Bal-tarusijos pasienyje statymui.

„Ar jie nežino, kuo tai gresia? Nuo afrikinio kiaulių maro nėra nei vaistų, nei vakcinų. Jei šernas su-serga, po penkiolikos dienų jis ne-gyvas. Ne tik jis, bet ir visa banda, nes tai greitai plintanti liga“, – sakė

klubo „Neringa“ vadovas Mečislo-vas Gvezdauskas. Tad nežinia, kas humaniškiau – sumedžioti didžiąją dalį šernų ar palikti juos miške pa-lengva dvėsti nuo ligos.

Pagal dabar numatytą tvarką ra-jonuose, kur užfiksuotas AKM ži-dinys, turi būti sunaikinti visi šernai, kitur palikta apie 10 proc. jų popu-liacijos. Kai prieš 25 metus Lie-tuvoje buvo užfiksuotas klasikinis kiaulių maras, visi šalies šernai buvo išnaikinti, tad dabartinis sprendimas yra palyginti humaniškas.

Aplinkosaugos specialistus ypač stebina peticijos autorių „Baltijos vil-ko“ raginimas ne tik palikti šernus ra-mybėje, bet ir nestatyti tvoros. „Man, patikėkite, taip pat labai gaila šernų. Tačiau fantazuoti ir vadovautis jaus-

mais gali tie, kurių pečių neslegia at-sakomybė. O paskui, jei įvyks dide-lė nelaimė, jei patirsime milijardinių nuostolių, kalti būsime mes, žmonės, turintys suvaldyti šią nelaimę. Tą mes ir darome“, – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Pasak jo, kaip kovoti su AKM, sprendė Ekstremalių situacijų ko-

misijos specialistai, kurie ne šiaip sugalvojo kovos su AKM priemo-nes. Remtasi šalių, kuriose jau buvo kilusi AKM epidemija, praktika, mokslininkų išvadomis. Aplinkos ministerijos pareiga – ne svarsty-ti, kaip elgtis, bet vykdyti specia-listų nurodymus, kad neįvyktų ka-tastrofa.

Atkelta iš 1 p.

„Vis daugiau žmonių supranta, kad turi gyventi ir tvarkytis kaip eu-ropiečiai“, – sakė Biržų rajono vietos veiklos grupės projekto koordinato-rė. Dažnas gyventojas pridurtų, kad norėtų ir europietiškų pajamų bei galimybių jas užsidirbti.

Ne vienoje tiek Biržų, tiek kitų ra-jonų gyvenvietėje centrinės vanden-tiekio ir nuotekų trasos pasiekė tik dalį gyventojų. Mat vienam projektui buvo skiriamos ribotos ES investici-jos. Į dvi dalis liko padalyta ir Pane-vėžio rajono Daukniūnų gyvenvietė. Apie pusę jos gyventojų galėjo prisi-jungti prie centralizuoto vandentie-kio, o kitos pusės tinklai nepasiekė.

„Nutiesti tinklus visoje gyvenvietė-je neužteko paramos. Tačiau ir ten, kur jie buvo pakloti, teko įkalbinėti žmo-nes prie jų jungtis. Pradžia buvo sunki, tačiau dabar gyventojai supranta, kad vanduo ir nuotekų tvarkymo sistema jiems reikalinga“, – teigė Dauk niūnų bendruomenės pirmininkė Reda Ma-tuzevičienė. Ji pastebėjo, kad tada, kai buvo rengiamas vandentvarkos pro-jektas, gyvenvietėje buvo daugiau kaip 400 gyventojų, o dabar liko apie 350.

Brangs iki 100 proc.

Vandens tiekimo įmonės per sep-tyniolika metų į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą in-vestavo 3,08 mlrd. litų, kurių 90 proc. sudarė ES, valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos. Dabar abejojama, ar visos investicijos pasiteisino.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), atliku-si geriamojo vandens tiekimo ir nuote-kų tvarkymo paslaugų tiekimo įmonių veiklos tyrimą, konstatavo, kad prieš investuojant nepakankamai detaliai buvo įvertinta investicijų efektyvumas, sukurto turto eksploatavimo sąnaudos ir paslaugų brangimas vartotojams.

Per krizę geriamojo vandens su-vartojimas Lietuvoje sumažėjo vidu-tiniškai apie 17 proc. 2008 m. vienas gyventojas per parą sunaudodavo vidutiniškai 69,9 litro, o 2010 m. – 56,7 litro. Ir pastaraisiais metais vandens daugiau nesuvartojama.

VKEKK išvadose tvirtinama, kad didėjant vandens paslaugų savikainai, prie tinklų jungiasi mažiau vartoto-jų, nei buvo planuota investiciniuo-se projektuose. Vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas vartotojams gali brangti vidutiniškai apie 15 proc. (nuo 1,9 proc. Prienuose iki 94,2 proc. Šilutėje).

Dabar bendrovės „Šilutės vande-nys“ vartotojai už kubinį metrą vandens moka 8,41 lito (be PVM), o progno-

zuojama kaina – 16,33 lito (be PVM). Šilalėje vandens kaina gali kilti nuo 6,14 iki 10,41 lito, Šakiuose – nuo 8,39 iki 13,23 lito, Ignalinoje – nuo 6,37 iki 9,71 lito, Raseiniuose – nuo 7,15 iki 10,75 lito, Kėdainiuose – nuo 7,5 iki 10,63 lito, Jurbarke – nuo 7,3 iki 10,18

lito. Kitose savivaldybėse prognozuoja-mas kiek mažesnis vandens brangimas.

Lietuvos vandens tiekėjų asocia-cijos prezidentas Bronius Miežu-tavičius nenorėjo sutikti su visomis VKEKK išvadomis. „Taip, vandens vartojimas mažėja, todėl auga eksplo-atacijos, paslaugų teikimo sąnaudos. Bet ne vandentiekininkai dėl to kal-

ti. Emigracija – visos šalies problema. Jei, tarkime, miestelyje perpus suma-žėjo gyventojų, ar likusiems netiekti vandens?“ – retoriškai klausė jis.

Vandens tiekėjams atstovaujan-čios organizacijos vadovas pabrėžė, kad sąnaudos auga ir todėl, kad van-

dentiekininkai nukenksmina nuote-kų dumblą. O neigiamiems vandens tiekimo įmonių ekonominės veiklos rezultatams esą iš dalies įtakos turi netobula kainų peržiūrėjimo tvarka.

„Kokie gali būti rezultatai, jei kainos neperžiūrimos 5–6 me-tus, o darbo jėga, elektra pa-brango, išaugo išteklių mokes-čiai? Vandens tiekimo kainos turi būti peržiūrimos kasmet, nepri-klausomai nuo politinių vėjų“, – samprotavo B.Miežutavičius.

Jis atsargiai vertino VKEKK išva-das, kad kai kuriose savivaldybėse van-dens tiekimas itin stipriai pabrangs. „Mūsų prievaizdai pateikė prognozes gal 10 metų į priekį. Kada ir kiek kils kainos, parodys rinka“, – aptakiai kal-bėjo Lietuvos vandens tiekėjų asocia-cijos prezidentas. Jis pabrėžė, kad mūsų gyventojai neturėtų per daug skųstis dėl didelių vandens kainų, nes jos ma-žesnės nei aplinkinėse ES šalyse.

Pernelyg ambicingi tikslai

VKEKK savo išvadose nurodo, kad, nepaisant didelių investicijų, iki 2015 m. centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo ir nuotekų tin-klai nepasieks 95 proc. šalies varto-tojų, kaip tai buvo numatyta teisės aktuose. Kitais metais centralizuota vandens tiekimo paslauga naudosis 86,4 proc., o nuotekų tvarkymo – 82,5 proc. vartotojų. O kai kuriose savivaldybėse jų prieinamumas bus tik apie 30 proc.

„Labai jau ambicingas tikslas buvo iškeltas. Jis geras, bet nerea-lus. Nei latviai, nei estai taip aukš-tai neiškėlė kartelės. Pasiekti, kad 95 proc. gyventojų turėtų centra-lizuotą vandentiekį ir nuotekas,

galima būtų per 10 metų, o ne iki 2015-ųjų. Kai žmogus semia van-denį iš šulinio, turi lauko tualetą, jį sunku priversti savo lėšomis jungtis prie centrinių tinklų. Jam dar tek-tų pirkti vonios ir tualeto įrangą“, – samprotavo B.Miežutavičius.

Lietuvos vandens tiekėjų asociaci-jos prezidentas įsitikinęs, kad padary-tos investicijos naudingos ir miesto, ir kaimo gyventojams. „Dar ruošiamės investuoti 1,4 mlrd. litų. Daugiausia jų turėtų tekti infrastruktūrai kaime“, – vandens tiekimo įmonių planus nusa-kė B.Miežutavičius.

Anot jo, nemažai investicijų sury-ja sovietmečių vaiduokliai. Daug lėšų reikia tų gyvenviečių vandentiekiui, kurį ankstesniais laikais prižiūrėjo ko-lūkiai, vėliau – žemės ūkio bendrovės ar kitos žinybos, atnaujinti. „Sugriu-vę seni gyvenviečių vandens tiekimo tinklai – nemenka problema. Tinklus prižiūrėjo neprofesionalai, o suirus se-nai sistemai, daug jų bankrutavo ar užsiėmė komercija, todėl į vandentie-kius neinvestavo“, – aiškino Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos vadovas.

Pasak B.Miežutavičiaus, šalyje yra apie 1 800 kaimiškų gyvenvie-čių, kur buvo centralizuotai tiekia-mas vanduo. Apie 1 300 tokių van-dentiekių savo žinion jau perėmė vandens tiekimo įmonės. Dar ke-tinama perimti iki 500 senų tinklų. Jis pabrėžė, kad naujojo finansinio laikotarpio investicijos turėtų būti panaudojamos taip, kad mažėtų ge-riamojo vandens tiekimo savikaina.

Aktualijos

-

-

orai.lt, VL inf.

17.47.

RytojŠiandien Poryt

-4 +1o -2 +3o-3 +2o

+2 +7o +2 +7o +4 +9o

Brangesnis vanduo – emigracijos --

--

-

--

-

----

-

-

3Nr. 17 (9345)

Atkelta iš 1 p.

Konkursinis detektyvas

2012 metų vasarą VAATC skelbė konkursą projekto „Vilniaus regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ administravimo paslaugoms pirkti. Jame panoro dalyvauti keturios bendrovės, tačiau dviejų pasiūlymai ne-buvo svarstomi, nes neatitiko minima-lių kvalifikacijos reikalavimų.

Centrinėje viešųjų pirkimų infor-macinėje sistemoje skelbiama, kad konkursą laimėjo Vilniuje registruo-ta bendrovė „SICK Service“, pasiū-liusi darbus atlikti už 98 tūkst. litų be PVM. Keliais tūkstančiais litų pi-giau darbus atlikti pasiūliusi bendrovė „Jostra“ liko be nieko – jos pasiūlymas surinko kur kas mažiau naudingumo balų. Dvejų metų trukmės sutartis su konkursą laimėjusia bendrove buvo pasirašyta 2013-ųjų sausį.

„Pirmą kartą girdžiu, kad laimė-jome tokį konkursą. Ką mes galime turėti bendra su sąvartynu? Mūsų bendrovė apskritai nedalyvauja ga-mybiniuose konkursuose“, – stebėjo-si vienas iš „SICK Service“ savininkų Mindaugas Morkūnas. Pašnekovas dar suabejojo – gal kartais dokumen-tuose ne toks kaip jo bendrovės kodas parašytas, o gal verslo partneris ir kitas akcininkas ką nors už nugaros veikia? „Mūsų bendrovė užsiima tik renginių organizavimu ir pristatymu, garsiau-sias mūsų renginys – „Mados infek-cija“, – sakė jis.

Taigi, jei „SICK Service“ nedaly-vavo VAATC skelbtame konkurse, o oficialūs dokumentai rodo kitaip, ką tai galėtų reikšti? VAAT Pirkimų komisijos pirmininkė Vaida Balta-duonienė iš pradžių teigė, kad kon-kursą laimėjo būtent „SICK Ser-vice“. Paaiškinus, kad taip nėra, po kurio laiko ji pateikė tokią versiją: „Pildant dokumentus greičiausiai buvo įrašytas klaidingas įmonės ko-das, kompiuteris automatiškai iš-metė kitos bendrovės pavadinimą.“

Vis dėlto tokia V.Baltaduonienės pateikta versija sunku patikėti: oficia-liuose dokumentuose įrašytas adresas, kuriuo „SICK Service“ nėra buvusi nei registruota, nei nuomojusi patalpas.

„Sumaišėme raides“, – paga-liau detektyvo paslaptį atskleidė V.Baltaduonienė ir patikslino, kad

šimtatūkstantinės vertės konkursą lai-mėjo Vilniuje veikianti ir verslo kon-sultacijų paslaugas teikianti bendrovė SIKC, kurios buveinės adresas ir buvo įrašytas oficialiuose dokumentuose.

VAATC projekto vadovas Egi-dijus Anulis redakcijai teigė neži-nantis, kokius konkrečius darbus nuveikė SIKC, tik patikslino, kad buhalterijai buvo pateikta apmo-kėti maždaug 8 tūkst. litų sąskai-ta. „Sutartis sudaryta dvejiems me-tams, tačiau įgyvendinti projektą vėluojama“, – teisinosi E.Anulis, paklaustas, kodėl, praėjus metams, nematyti konkrečių paslaugų teikė-jo atliktų darbų.

Pasidomėjus, kokias konkrečias paslaugas teikė ir teiks bendrovė, SIKC direktorė Birutė Stačinskai-tė ėmė vardyti: tai ir VAATC ryšių palaikymas su Aplinkos ministerija, Aplinkos projektų valdymo agentūra, buhalterinių bei kitokių dokumentų tvarkymas. „Jums reikėtų kreiptis į šio projekto vadovę, ji sukonkretintų at-liktus ir būsimus darbus“, – abstrak-čiai kalbėjo B.Stačinskaitė ir patarė kalbinti jos pavaldinę projekto koor-dinatorę Aistę Juraškienę.

„Surašykite klausimus raštu. Taip liepė direktorė“, – pokalbis su A.Juraškiene buvo trumpas, tarytum su valstybinės institucijos tarnautoja. Tačiau į klausimus, kaip administruo-jamas VAATC projektas, ar yra sub-tiekėjai, A. Juraškienė taip ir neatsakė.

Surišti viena virvute

Savo pavardžių atskleisti nepanorę VAATC darbuotojai redakcijai teigė, kad minėtas šimtatūkstantinės ver-tės konkursas – tuometinio direkto-riaus N.Žiliaus šeimos verslo dalis, o SIKC pasirinkta tik kaip priedangos bendrovė. „Neatsitiktinai oficialiuose dokumentuose bendrovių pavadini-mai supainioti“, – teigė pašnekovai.

N.Žilius ir jo žmona Ilma yra Vilniuje Upės g. 5 įsikūrusios ben-drovės „Rezit“ akcininkai. Šioje trijų darbuotojų bendrovėje pluša ir bu-vusio Seimo nario, šiuo metu Vil-niaus miesto tarybos nario Žilvino Šilgalio sutuoktinė Lina. Ž.Šilgalis neslėpė, kad jo šeimą sieja draugys-

tė su Žiliais: „Ilma iš Telšių, kaip ir aš, ją pažįstu iš ankstesnių laikų.“

Kai Šilgaliai iš Tauragės persikė-lė į Vilnių, L.Šilgalienė kurį laiką dirbo verslo bei juridinėmis konsul-tacijomis užsiimančioje bendrovėje „In Subsidium“ direktoriaus pava-duotoja. Direktorės pareigas šioje bendrovėje yra ėjusi I.Žilienė.

Būdamas Seimo nariu, Ž.Šilgalis iš bendrovės „In Subsidium“ nuo-mojosi automobilį „Mazda 3“, o vė-

liau persėdo prie naujo visureigio BMW X5 vairo. Pastarąjį automobilį „In Subsidium“ išperkamosios nuo-mos būdu tada nuomojo iš „Danske lizingo“. Sutartį bendrovės vardu, lai-kinai eidama jos direktorės pareigas, tada pasirašė L.Šilgalienė. „Lina su Ilma ir dabar dirba kartu“, – paklaus-

tas apie „Rezit“, redakcijai tvirtino Ž.Šilgalis.

„In Subsidium“ įsikūrusi tuo pa-čiu adresu kaip ir „Rezit“. Vilniaus savivaldybė, kurios Tarybos na-rys yra Ž. Šilgalis, yra pagrindinė VAATC akcininkė.

Prieš paskiriant N.Žilių VAATC direktoriumi, centras buvo paskel-bęs filtrato įrenginių pirkimo bei statybos konkursą. Pasiūliusi 3,14 mln. litų, konkursą laimėjo Kel-mės rajone Tytuvėnuose registruo-ta UAB „Angis“.

„Taip reikėjo“, – redakcijai sakė VAATC Gamybos proceso tarnybos vadovas, tuo metu laikinai ėjęs direk-toriaus pareigas Osvaldas Markevi-čius, paklaustas, kaip maisto produk-tais prekiaujanti, pramogų ir poilsio paslaugas teikianti bendrovė, neturinti nieko bendro su statybų verslu, galėjo laimėti tokį konkursą. Ką reiškia iš-tarti žodžiai „taip reikėjo“, pašnekovas nebuvo linkęs detalizuoti, bet pripa-žino, kad bendradarbiaujant su „An-gimi“ neišvengta problemų. Vėluota įgyvendinti filtrato įrangos projektą, todėl pakviestas subrangovas – Lat-vijoje registruota bendrovė „Eureco“, kurios vienintelis akcininkas ir vado-vas buvo kaunietis Vitalis Giržadas. Prezidentūros „auksinio tualeto“ ini-ciatoriaus O.Markevičiaus teigimu, ši bendrovė buvo vienintelė filtrato įrangą gaminančios firmos atstovė Baltijos šalyse.

„Angis“, kurios vadovas ir vienas iš savininkų Remigijus Buškus Li-

beralų ir centro sąjungos gretose yra nesėkmingai kandidatavęs į Kelmės rajono savivaldybės tarybą, jau anks-čiau yra pasižymėjusi Šiaulių regio-no atliekų tvarkymo centre. Centras iš bendrovės pirko chemikalų beveik keturis kartus brangiau, negu jų buvo galima įsigyti ne per tarpininką, bet

tiesiogiai iš chemikalais prekiaujan-čios bendrovės. Tąkart „Angis“ už-dirbo maždaug 200 tūkst. litų gry-nojo pelno. Kas galėtų paneigti, kad į VAATC įsirangiusi „Angis“ patyrė tik nuostolių?

Chemikalų verslas Vilniuje šį-kart pasisekė to paties V.Giržado vadovaujamai Kaune registruotai bendrovei „Baltijos technika“ – ji chemikalų VAATC pardavė beveik už pusę milijono litų, nors jų buvo galima įsigyti perpus pigiau.

Statybininkai juokauja, kad pel-ningiausi yra žemės darbai. Nei kas suskaičiuos, kiek lopetų grunto iš-kasta, nei kiek supilta.

N.Žiliui vadovaujant VAATC, Ka-zokiškėse buvo rengiama antroji sąvar-tyno sekcija. Darbams įpusėjus paste-bėta, kad jie prasilenkia su techniniu projektu – apatinė sekcijos, užimančios maždaug keturis hektarus, dalis yra net pusmetriu aukščiau, nei turėtų būti pa-gal statybos leidimą. Buvo organizuo-jami susitikimai su rangovu, samdyti techninės priežiūros specialistai, tartasi su Vilniaus miesto savivaldybės – pa-grindinės VAATC akcininkės – va-dovais. Sekcijos įrengimo darbai ku-riam laikui net buvo sustabdyti. Tačiau 2013 metų pradžioje, nekreipiant dė-mesio į šiuos neatitikimus, sąvarty-no antrąją sekciją priėmimo komisija įvertino teigiamai.

„Aš priėmimo komisijoje nebu-vau, manęs tokių dalykų neklaus-kite“, – sakė O.Markevičius, pa-klaustas, ar tikrai antroji sekcija yra seklesnė, negu turėtų būti.

VAATC dėl šios „klaidos“ ne-tenka galimybės šiukšlių priimti tiek, kiek planavo. Pavertus litais – tuo metu tai buvo 5–6 mln. litų nuostolis. Kadangi neseniai beveik dvigubai buvo padidintas šiukš-lių priėmimo, vadinamasis vartų, mokestis, nuostolis gali siekti net 15 mln. litų. Kita vertus, antroji sekcija turės būti uždaryta gerokai anksčiau, negu buvo planuota.

Apie keistus įvykius VAATC re-dakcija bandė paklausinėti ir buvusio direktoriaus N.Žiliaus, tačiau jis, te-pasakęs, kad yra „ant slidžių“, kalbėti atsisakė. Ar tai buvo kriminalinis žar-gonas, ar ne, eksdirektorius nepasakė.

Aktualijos

fotodiena.lt nuotrauka

--

-

Greitai sukrus retų daržovių augintojai

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šalies eksporto variklis

Moters pasaulis

13 psl. 15 psl.

Tėviškės šviesa

Ateityje smidrų auginimas gali tapti daugelio verslu. Manoma, kad šios vertingos daržovės mūsų šalyje bus ne mažiau populiarios nei užsienyje.

Jolita Žurauskienė

VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla garsi visoje Lietuvoje puikiais darbininkais, staliais, apdailininkais, automobilių mechanikais, padavėjais ir barmenais, pavyzdingais ūkininkais, kitais specialistais. Šioje mokymo įstaigoje išugdomi dvasiškai turtingi žmonės.

Bernardas Šaknys

Sportas

Žemės ūkio ir maisto produktus eksportuojančioms įmonėms ekspertai pataria diversifikuoti rinkas.

Albinas Čaplikas

11 psl.

Alantoje užauginami geri specialistai

10 psl.

Karštos žiemosžaidynės baigėsi

Žiema žiema, bėk iš kiemoLikus 46 dienoms iki Vely-kų švenčiamos Užgavėnės. Tai diena, kai paskutinįsyk galima sočiai ir riebiai pri-sivalgyti. Velykų lauksime pasnikaudami.

Sekmadienio vakarą iškil-mingai uždarytos bran-giausios iki šiol Sočio žie-mos olimpinės žaidynės. Po ketverių metų žiemos sporto entuziastų akys nukryps į Pietų Korėją. Pjongčango miestas bus 2018-ųjų olimpiados šei-mininkas.

Marius Eidukonis

Pogimdyminė depresijaišardo net darnias šeimas

5 psl.

Moterų psichikos sutriki-mas, vadinamas pogim-dymine depresija, kanki-na ir vyrus, tačiau stiprioji lytis jos simptomus linku-si ignoruoti. Jei problema nesprendžiama, šeimoje nelieka darnos ir neretai sutuoktiniai pasuka skir-tingais keliais.

Gintarė Kaminskienė

5 psl.