-

-

-

-

-

--

-

--

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

--

-

--

-

---

2012 m. rugpjūtis... Į Londoną emigravęs Rusijos verslininkas Bori-sas Berezovskis išgirdo jam neparan-kų Londono aukštojo teismo spren-dimą: jis pralaimėjo ilgai nag rinėtą bylą, kuri pagal jo ieškinį buvo iškel-ta kitam verslininkui iš Rusijos Ro-manui Abramovičiui. B.Berezovskis siekė daugiau kaip 3 mlrd. sva-rų sterlingų (per 13,1 mlrd. litų) kompensacijos už tai, ką vadino R.Abramovičiaus šantažu, pasitikė-jimo ir sutarčių pažeidimu.

B.Berezovskis, 2003 m. Di-džiojoje Britanijoje gavęs pabėgė-lio statusą, teigė, kad 2000-aisiais R.Abramovičius „grasinimais ir ap-gaule“ privertė jį parduoti 50 proc. akcijų naftos bendrovėje „Sibneft“ už „mažą jų tikrosios kainos dalį“. Už savo paketą B.Berezovskis gavo 1,3 mlrd. dolerių.

fotodiena.lt

---

-

-

Maisto paketai labiausiai nepa-siturintiems Lietuvos gyventojams dalijami nuo 2006 m., tad dalis žmonių jau įprato juos gauti kas-

met. Jie ypač laukiami prieš tradi-cines šventes, kai norisi susėsti prie gausesnio šventinio stalo.

Statistiniais duomenimis, Lietu-voje skursta maždaug kas penktas. Nepritekliuje gyvenantys žmonės dažniausiai per dieną maistui gali skirti vos 5 Lt. Tad paramos jiems labai reikia. Šiemet nuogąstaujama, kad iki Kalėdų maisto paketai gali

nepasiekti socialiai remtinų gyven-tojų. „Esame informuoti, kad dėl už-sitęsusių viešųjų pirkimų procedū-rų žadėti maisto paketai sunkiausiai besiverčiančius gyventojus pasieks tik sausį“, – sakė labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ laikinasis di-rektorius Vaidotas Ilgius.

2

-

fotodiena.lt

2 Nr. 100 (9428)

Atkelta iš 1 p.

Tokią informaciją fondo dar-buotojai perduoda ir gyventojams, kurie klausinėja apie maisto pake-tus. „Aišku, žmonės nepatenkinti, pyksta. Jie įpratę metų pradžioje pateikti prašymus ir visus metus, kai dalijami paketai, gauti mais-to. Šie metai yra pereinamieji, kai susidarė pertrauka tarp finansinių laikotarpių. Vėluoja viešųjų pirki-mų procedūros, todėl vėluoja ir pa-rama maistu. Tenka žmonėms visa tai išaiškinti“, – kalbėjo socialiai remtinų gyventojų priekaištų pri-siklausanti „Maisto banko“ Pane-vėžio regiono padalinio laikinoji vadovė Urtė Šliažaitė.

Priekaištų valdantiesiems ir už maisto produktų pristatymą bei da-lijimo administravimą atsakingai Lietuvos žemės ūkio ir maisto pro-duktų rinkos reguliavimo agentū-

rai (ŽŪMPRRA) dėl esą užvilkintų viešųjų pirkimų ir vėluojančios pa-ramos pažėrė buvęs žemės ūkio mi-nistras parlamentaras Kazys Star-

kevičius. „Procedūros užvilkintos, todėl iki švenčių parama vargstan-čiųjų gali nepasiekti. Žmonių, gau-nančių paramą, gana daug, ir tai – ne vien benamiai, asocialios šei-mos, nemotyvuoti asmenys. Į skurdo gniaužtus patenka netekusieji darbo,

vienišos mamos. Skursta neįgalieji, vieniši pensininkai, gausios šeimos. Toks valdžios abejingumas šiems žmonėms – nepateisinamas. Viliuosi, kad valdžia imsis kuo skubiau spręsti šią problemą ir iki švenčių šie žmo-nės gaus jiems priklausančius maisto paketus“, – susirūpinimą viešai išsakė konservatorius.

Pasak ŽŪMPRRA generalinės direktorės Rasitos Kraujalytės-No-reikienės, nereikėtų įvykiams užbėg-ti už akių ir skleisti pesimizmo, kad socialiai remtini gyventojai negaus maisto paketų. „Planuojame mais-to produktus į partnerių sandėlius pradėti tiekti gruodžio viduryje ir tikimės, kad kartu su labdaros or-ganizacijomis bei savivaldybėmis sklandžiai organizuosime maisto produktų dalijimą jų gavėjams“, – tvirtino minėtos įstaigos vadovė.

Ji patikino, kad viešieji pirkimai pradėti dar birželio mėnesį, tačiau pripažino, kad dėl griežtų procedū-rų jie užtruko. „Ankstesniais metais maisto paketai dalyti ir prieš Kalė-das, ir sausio pradžioje. Tad keista, kad dabar taip nuogąstaujama“, – kalbėjo R.Kraujalytė-Noreikienė.

Vertėtų pabrėžti, kad Lietuva yra viena iš pirmųjų ES šalių narių, pra-dėjusių vykdyti naująjį iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo finansuojamą pa-ramos maisto produktais projektą. „Iš tikrųjų daugelyje kitų ES šalių šie-met maisto paketai nebuvo dalijami, o Lietuvoje nepasiturintys gyventojai juos gavo 3 kartus. Pasibaigus finan-siniam laikotarpiui, visur buvo natū-rali pertrauka. Mūsų šalis savo inicia-tyva nenutraukė paramos maistu ir prisiėmė riziką ją laikinai finansuoti iš savo biudžeto“, – aiškino V.Ilgius.

Pirmam paramos maisto produk-tais projektui įgyvendinti buvo skir-ta apie 11,8 mln. Lt. O antram pro-jektui, kuris, kaip žada ŽŪMPRRA, bus pradėtas įgyvendinti dar šiemet, numatyta 28,3 mln. Lt. Už Europos pagalbos labiausiai skurstantiems as-menims fondo paramos panaudoji-mą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Nepasiturintys gyventojai, kuriems priklauso parama maistu, gaus kvie-tinių miltų, avižų, kviečių, grikių, ry-žių, trijų grūdų kruopų, sausų pusry-čių, makaronų, rapsų aliejaus, cukraus, mėsos konservų su daržovėmis ir sal-dinto sutirštinto pieno. Panašūs mais-to paketai buvo dalijami ir anksčiau.

Jei europinėmis lėšomis finansuo-jamas maistas prieš Kalėdas nepa-sieks visų nepritekliuje gyvenančių ir socialiai remtinų žmonių, šventiniam stalui jie galės gaminti patiekalus iš šviežių lietuviškų morkų ir kopūstų.

Užsidarius Rusijos rinkai, eks-portui skirtos Lietuvos ūkininkų išaugintos daržovės pasklido po

labdaros organizacijas. Daržovės dalijamos ir labdaros organizaci-joms, ir gyventojams tiek didmies-čiuose, tiek rajonuose.

„Buvo abejonių, ar daržovių kas nors norės kaimiškose vietovėse, ku-riose galima jų prisiauginti. Pasiro-do, kad jas ima, dėkoja ir dar prašo. Tikimės, kad gruodį morkų ir ko-pūstų išdalysime apie 500 tonų“, – pasakojo V.Ilgius.

Anot U.Šliažaitės, Panevėžyje pir-mąsias 20 tonų morkų ir 20 tonų ko-pūstų žmonės išsinešiojo per beveik keturias dienas. „Skambino ir klausi-nėjo, ar bus daugiau. Vežėme į Rokiš-kį, Pasvalį, Šiaulius ir Biržus. Šiame mieste išdalijome net 100 tonų dar-žovių. Gyventojai sakė, kad šiemet nelabai užderėjo kopūstai, ne visiems pavyksta užsiauginti gerų mokrų. O tos, kurias dalijome, sultingos, gra-žios“, – kalbėjo labdaros ir paramos fondo atstovė Panevėžio regione.

4–3 asmenų šeimai per dalijimą tekdavo po maišą kopūstų ir morkų. „Aišku, daug pinigų šeimos biudže-tui daržovės nesutaupo, bet paramos gavėjai patenkinti ir dėkoja“, – pa-brėžė U.Šliažaitė.

Per nepilnus du mėnesius „Mais-to bankas“ išdalijo apie 1 tūkst. tonų daržovių – daugiausia morkų, ma-žiau kopūstų ir nedaug pomidorų. Iš pradžių lietuviškų daržovių buvo siūloma socialinėms organizacijoms, vėliau jos pradėtos dalyti ir galą su galu vos suduriantiems gyventojams.

„Neturėtume džiaugtis, kad su-stojo lietuviškų daržovių eksportas į Rusiją. Tačiau mums smagu, kad galime socialiai remtiniems žmonės pasiūlyti lietuviškų daržovių. Prieš ūkininkus reikėtų nukelti kepures. Nors už labadarai skirtą produkci-ją jie gauna ES paramą, ji neatperka visų sanaudų, kurių jie patiria dar-žoves augindami, sandėliuodami ir pristatydami labdarai. Be geros va-lios ir labdaringumo taip nebūtų“, – samprotavo „Maisto banko“ vadovas.

Daržoves labdaros ir paramos fondui tiekia keliolika ūkininkų. Eu-ropos Komisija Lietuvai leido iš rin-kos pašalinti 7 tūkst. tonų daržovių ir vaisių. Verta priminti, kad ne vienas ūkininkas pagal savo išgales nuolat pasidalija savo išaugintomis gėrybė-mis su socialiai remtinais gyventojais.

Labiausiai skurstančius asmenis parems ir iš verslo į politiką patrau-kęs Antanas Guoga, turtingiausias Europos Parlamento narys. Skelbia-ma, kad jis skirs apie 100 tūkst. Lt paramą svarbiausiems maisto pro-duktams Kūčių stalui nupirkti.

V.Ilgius aiškino, kad už šią pa-ramą pavyks vienkartiniais būti-niausio maisto paketais paremti daugiau nei 16 tūkst. šeimų, ku-rioms ji gyvybiškai svarbi. Atrinkti didžiausią nepriteklių kenčiančias šeimas padės savivaldybių atstovai.

Šiemet maisto paketus gavo apie 272 tūkst. gyventojų. Pernai šios pa-ramos gavėjų buvo apie 400 tūkst. Anot paramos dalytojų, žmonės nepradėjo geriau gyventi: maisto paketų gavėjų gretas praretino sa-vivaldybės, pradėjusios skirstyti so-cialines pašalpas. Be to, tautiečiai ir toliau emigruoja į svečias šalis.

Parama maistu skiriama asme-nims, kurių vidutinės mėnesio pa-jamos neviršija 1,5 dydžio valstybės remiamų pajamų – 525 Lt per mė-nesį. Savivaldybės gali nustatyti kai kurias išimtis.

2014–2020 m. skurstantiems gy-ventojams iš viso numatyta skirti 311 mln. Lt, iš kurių 267 mln. Lt – ES lėšos. Paramą maistu dalija lab-daros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos Raudonojo Kry-žiaus draugija ir savivaldybės.

Rinkos tyrimų kompanijos „Niel-sen“ 2011 m. pabaigoje atliktas ty-rimas apie „Maisto banko“ para-mos gavėjus parodė, kad dauguma jų yra vidutinio, darbingiausio, am-žiaus žmonės. 57 proc. apklaustųjų turi nepilnamečių vaikų. Beveik pusės „Maisto banko“ paramos gavėjų pa-jamų šaltinis – atlyginimas. 29 proc. paramos gavėjų nurodė, kad jiems trūksta pinigų net maisto produk-tams. Daugiau kaip 50 proc. jų sten-giasi išsiversti su gaunamomis itin mažomis (apie 250 Lt per mėnesį as-meniui) pajamomis. 6 proc. socialiai remtinų asmenų prisipažino, kad be paramos neišgyventų, 62 proc. nuro-dė, kad parama labai svarbi, nes pa-lengvina kasdienį gyvenimą.

Aktualijos

.

15.54.

RytojŠiandien

orai.lt, VL inf.

-1 +4°

-5 0°

-3 +2°

-6 -1°

Poryt-3 +2°

-4 +1°

-

-

3Nr. 100 (9428)

Atkelta iš 1 p.

Po kelerių metų, 2005-aisiais, „Sibneft“ nusipirko bendrovė „Gaz-prom“ už 13,1 mlrd. dolerių. Taip pat siekta prisiteisti atlyginimą už parduotas televizijos kanalo ORT akcijas. Savo nuostolius dėl nenau-dingų sandorių B.Berezovskis įver-tino 3,2 mlrd. svarų sterlingų.

R.Abramovičius savo ruož-tu teigė, kad B.Berezovskis nie-kada nevaldė dalių tose bendrovė-se, o išmokos jam tebuvo mokestis už „politinį stogą“. Paskutinį didelį 1,3 mlrd. dolerių pervedimą (pagal B.Berezovskio versiją – mokestį už jo 25 proc. dalį) R.Abramovičius pagrindė noru „nusipirkti laisvę“.

R.Abramovičius ir B.Berezovskis šiai teisinei kovai ir advokatų armi-jai, kaip pranešama, išleido 100 mln. svarų sterlingų. Teismą pralaimėjęs B.Berezovskis savo buvusiam kole-gai milijardieriui privalėjo sumokė-ti beveik 150 mln. litų bylinėjimosi metu patirtų išlaidų. Pralaimėjimas buvo nepakeliama našta buvusiam oligarchui, ir netrukus po teismo sprendimo B.Berezovskis nusižudė.

Rusijos oligarchai santykius aiš-kinasi įvairiai: vieniems užsakomi žmogžudžiai, prieš kitus pasitelkia-mi teismai, dažnai nusiperkamos spaudos skiltys, televizijos laidos, neretai priešininkai sutriuškinami ir su politikų bei valdžios pagalba. Ir veik negirdėti faktų, kad tariamos ar realios pretenzijos vieno kitam būtų taikiai išspręstos.

Panaši ir Lietuvos verslo kultū-ra, kurioje, skirtingai nei Rusijos, galima tik spėti verslininkų konf-liktuose mokamų arbitrų vaidmenį atliekančias trečiąsias puses. Tai – neretai glaudžius ryšius su advoka-tais palaikantys teisėjai, už „ačiū“ piršto nepajudinantys politikos ryk-liai. Dažnai pasitelkiami ir viešųjų ryšių specialistai.

Šių metų vasarą Floridoje, JAV, gyvenantis vienas turtingiausių Lie-tuvos verslininkų Julius Numavičius susitaikė su prekybos centrus „Maxi-ma“ valdančiu savo broliu Nerijumi Numavičiumi. Tokį sprendimą broliai priėmė tik po pusantrus metus tru-

kusių teisminių ginčų. J.Numavičius Vilniaus apygardos teismui įteikė pa-reiškimą, kuriame nurodė, kad atsi-sako savo pareikšto ieškinio ir jame nurodytų reikalavimų dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui įteiktame ieškiny-je J.Numavičius siekė įrodyti, kad „VP grupė“ ir N.Numavičius su-darė apsimestinius sandorius, kai dar 2010-ųjų kovą buvo sudarytos bendrovių „M. M. M. Projektai“, „VP grupė“, „EVA grupė“, AKSO, RYT, „Peronas“ akcijų dovanojimo sutartys. Teigta, neva šios dovanoji-mo sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti N.Numavičiaus, Vladislo-vo Numavičiaus ir J.Numavičiaus susitarimą dėl turto perdavimo V.Numavičiui (jis yra J.Numavičiaus tėvas) laikinajam neatlygintinam valdymui. J.Numavičiaus teigi-mu, dėl šių sutarčių naudą paty-rė jo brolis: esą valdydamas per-leistas akcijas N.Numavičius gavo

daugiau kaip 115 mln. eurų pajamų. J.Numavičius siekė, kad teismas su-tartis pripažintų negaliojančiomis ir taikytų restituciją natūra arba pini-giniu ekvivalentu.

Bėda ta, kad ne kiekvienas vers-lininkas drįsta viešai prisipažinti paskelbęs karą savo verslo partne-riui arba konkurentui, norėdamas perimti verslo dalį arba visą verslą. 2001–2002 m. vyko arši kova tarp koncernų SBA bei „Status“. Abiejų savininkai – Arūnas Martinkevičius ir buvęs KGB karininkas Vladas Bieliauskas (vėliau rastas namuose nusižudęs – aut. past.) – vienas kitą kaltino noru užgrobti svetimą turtą. Bendrovių apsaugai buvo pasitelk-tos apsaugos firmos, į pagalbą – tei-sėsauga ir spauda. Priešininkai ginčą tęsė ne viename teismo posėdyje.

Į kovą, palaikydami vieną ar kitą pusę, įsitraukė verslo banginiai – Benas Gudelis (kosmetikos pre-kybos tinklas „Kristiana“), Žilvinas Marcinkevičius („VP Market“), Da-rius Mockus („MG Baltic“) ir kiti žinomi Lietuvos verslininkai. Konf-liktas baigėsi, kai vienas su SBA su-sijęs fizinis asmuo nupirko iš „Status ir partnerių“ 34 proc. SBA akcijų. „Taip baigėsi daugiau kaip metus

trukusi „Status“ ir SBA priešprieša, lydima aršios akcininkų kovos teis-muose ir masinės informacijos prie-monėse“, – savo interneto tinklala-pyje „Status“ grupuotė prisipažino sudėjusi ginklus. Tiesa, girtasi, kad konfliktas buvo finansiškai naudin-gas: girdi, 34 proc. akcijų buvo įsi-gyta už 12 mln. litų, o šis paketas parduotas už 17 mln. litų. Tiesa, nė viena iš konflikto pusių taip ir neat-skleidė, kiek jai kainavo ne tik san-tykių aiškinimasis teismuose, bet ir savo arba priešininko apatinių skal-bimas viešai – spaudoje.

Šviesaus atminimo verslinin-ko Bronislovo Lubio mirtis įžiebė nesantaiką tarp jo antros žmonos Lydos Lubienės, kartu su dukra valdančios per 52 proc. koncerno „Achemos grupė“ akcijų, ir jo duk-ters iš pirmos santuokos Jūratės Ža-deikienės.

Vasarą 13 susivienijusių smul-kiųjų akcininkų pateikė šimtų mi-lijonų vertės ieškinį L.Lubienei dėl akcininkų sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių priteisimo. Sutartyje buvo numa-tyta, kad koncerno valdymas pati-kimas smulkiesiems akcininkams. O L.Lubienė, nutraukusi sutartį, va-dovauti koncernui ėmė pati. Naš-lė teismui pateikė priešieškinį – iš

smulkiųjų akcininkų reikalavo pri-teisti 0,5 mlrd. litų. Tačiau netrukus ji atsiėmė priešieškinio reikalavimus keliems akcininkams, mat jie atsisa-kė ieškinio L.Lubienei.

Netrukus į teismus su naujais ieškiniais kreipėsi J.Žadeikienė su kita akcininke Marija Kaminskiene. Kauno apylinkės teismas sustabdė koncerno „Achemos grupė“ valdy-bos nario Rimanto Rėklaičio įga-liojimus, uždraudė jo išrinkimą re-gistruoti Registrų centre. Ieškovės teigė, kad šis akcininkas nesilaikė išankstinio susitarimo, kaip balsuoti valdybos posėdyje, tad buvo išrink-ti ne tie valdybos nariai. O po ke-lių dienų Vilniaus apylinkės teis-mas išnagrinėjo kitą J.Žadeikienės ir M.Kaminskienės ieškinį – dėl lai-kinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno teisme esančioje civilinėje byloje. Ieškovės prašė pripažinti ne-galiojančiu rugsėjo 26 d. koncer-no valdybos nutarimą dėl koncerno generalinio direktoriaus Romualdo Žadeikos atšaukimo ir naujo direk-toriaus Rimvydo Vaštako paskyri-mo. Ieškovės taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus naujo generalinio direktoriaus R.Vaštako įgaliojimus nuo paskyrimo dienos. Teisėjas Sta-nislovas Juocevičius ieškovių prašy-mą patenkino.

Iš esmės koncerno valdymas pa-ralyžiuotas. L.Lubienės advokatai teigia, kad tai nėra šeiminis konf-liktas, tačiau vargu ar tuo galima įti-kinti visuomenę. Šaltiniai koncerne linkę manyti, kad konfliktas įsiplies-kė, kai kelerius metus šešėlyje bu-vusiai L.Lubienei įtaką ėmė daryti anksčiau toliau nuo B.Lubio buvę verslininkai.

Konfliktas „Achemos grupėje“ – šiandien bene karščiausias ir labiau-siai dominantis smalsią visuomenę. Visgi nemažai kalbintų verslinin-kų atkreipė dėmesį į kitą jau trejus metus besitęsiančią buvusių vers-lo partnerių, vilniečių verslininkų Dainiaus Dundulio ir Sergejaus Ra-chinšteino, kovą.

Tiesa, apie šiuos du verslininkus žinome nedaug – tai ne broliai Nu-mavičiai ar Lubių šeima. Žinoma, kad abu vyrai bendrą verslą plėtojo 15 metų Lietuvoje ir Rusijoje, buvo ne tik verslo partneriai, bet ir geri draugai. Šis tandemas sprendimus priiminėjo žaibo greičiu, milijoninės investicijos buvo derinamos vienu telefono skambučiu ar pietaujant, pagrindinius projekto skaičius už-rašant ant kavinėje rastos popieri-nės servetėlės.

Nuo nepriklausomybės pradžios trukęs bendras verslas D.Dun duliui leido išvystyti vieną didžiausių preky-bos tinklų „Norfa“, o S.Rachinšteinui – tapti vienu didžiausių nekilnojamojo turto valdytojų Lietuvoje. Kokia juo-da katė perbėgo tarp dviejų draugų ir verslo partnerių, niekas negali at-sakyti iki šiol.

Jų konfliktas – vienu karščiausių nepriklausomos Lietuvos verslo is-torijoje. Šiame kare jau seniai šau-doma sunkiaisiais pabūklais: į kovą įsitraukė žiniasklaida, teisėsaugos institucijos, teismai, politikai.

Kalbinti specialistai atkreipė dė-mesį, kad tokio milžiniško spaudos dėmesio buvo sulaukęs tik koncer-no SBA akcininkų ir grupės „Sta-tus“ konfliktas. Mums pavyko su-skaičiuoti daugiau nei 20 straipsnių, nukreiptų prieš vieną iš konflikto dalyvių, S.Rachinšteiną, visiškai ne-liečiant kito – D.Dundulio. Stebi-na ne tik straipsnių gausa, bet ir jų tonas, vartojama leksika: be užuo-lankų, užmirštant nekaltumo pre-zumpciją, S.Rachinšteinas vadi-namas aferų meistru, teisėjai – jo marionetėmis ir pan.

Šio pavasario įvykiai, kai S.Ra-chinšteinas buvo sulaikytas ir, ly-dimas žiniasklaidos dėmesio, už-darytas Lukiškių kalėjime, priminė filmuose matytas verslo kovas Rusi-joje arba 15 metų senumo kovą tarp „Mineralinių vandenų“ akcininkų. „Lietuva jau seniai nematė tokio šou, kai kratose dalyvauja žmonės su kaukėmis ir automatais, o do-kumentai nešami glėbiais, be jokių aprašų“, – sakė savo pavardės neno-rėjęs atskleisti verslininkas.

Įdomu tai, kad teisėjai paleido S.Rachinšteiną iš Lukiškių kalėji-mo, sutriuškindami jo sulaikymo ar-gumentus. Teisėjai ir teisės ekspertai šią bylą pateikia kaip visišką teisi-nio nihilizmo pavyzdį. Tai, kad šis konfliktas net neketina atvėsti, rodo ir vienos TV laidos anonse jau porą mėnesių skambanti D.Dundulio frazė: „Verslas – tai karas.“ O vers-las su draugu – dar didesnis karas.

Aktualijos

--

-

--

-

-

fotodiena.lt

-

Sveikata

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Deltuvos seniūnijos Leon-polio kaime gyvenantys ūkininkai Laima ir Vincen-tas Stragiai gali lengviau atsikvėpti. Daugumą dar-bų ekologiniame darži-ninkystės ūkyje jau perė-mė dukra Ieva.

Nijolė Baronienė

Anksčiau nutrijas žmonės augindavo fermose, nar-vuose arba voljeruose. Jos kilusios iš šiltų kraštų, tad gali sušalti ir žūti, jei išti-sus metus bus auginamos palaidos lauke.

Rapolas Tamošiūnas

„Kultūra yra valstybės pa-grindas“, – patikino šalies kultūros ministras Šarū-nas Birutis, šią savaitę ta-ręs žodį Lietuvos nacio-nalinių kultūros ir meno premijų laureatų paskel-bimo ceremonijoje. Šven-ta tiesa! Tačiau ištarti „Lie-tuvos valstybės“ ministrui turbūt neužteko drąsos.

Rūta Klišytė

Ne tik Amerikoje dėkojauž ekologišką derlių

Lietuvos žmonėms, kurie dirba kitose Europos vals-tybėse, prireikus gydy-mo paslaugų, neretai kyla problemų, dažniausiai dėl pamirštos prievolės de-klaruoti išvykimą iš Lietu-vos arba būtinos informa-cijos trūkumo.

Veronika Pečkienė

Valstybės pagrindus palaikantys titanai

11 p.

Teatro biochemikė

21 p.

17 p.

Kai gyvena Anglijoje, o gydytis nori Lietuvoje

Neįprastas skausmo malšintojas

Teatras Lietuvoje yra gyvybingas ir jaunas! Tebegyvuoja ir sunkiausias iš žanrų – komedija. Tai savo kūryba patvirtina ir 25-erių Jaunimo teatro trupės narė Jonė Dambrauskaitė, neseniai Alytaus miesto festivalyje „Tegyvuoja komedija!“ pripažinta geriausia aktore.

Rūta Klišytė

Vertingos ir skanios žiurkių giminaitės

Erškėtuogės ne šiaip sau vadinamos tikru vitaminų lobynu. Jos sveikatinimo tikslais vartojamos nuo ne-atmenamų laikų. Vitamino C erškėčio uogose yra 10 kartų daugiau negu juo-duosiuose serbentuose ir 100 kartų daugiau negu obuoliuose. Jos padeda at-sikratyti ne tik avitamino-zės, bet ir, pavyzdžiui, de-presijos.