-

-

-

--

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 7 p.

, 10 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

-

--

---

-

Biržų rajono ūkininkas Kęstu-tis Armonas, šiemet gavęs žemės mokesčio deklaraciją, nepradžiugo: palyginti su praėjusiais metais, že-mės mokestis išaugo kone trečdaliu. „Pernai iš viso žemės mokesčio su-mokėjau apie 1 100 litų, o šiemet – 1 500 litų. Ir mano kolegos nesi-džiaugia: jiems paskaičiuotas taip pat didesnis žemės mokestis“, – sakė Lie-tuvos ūkininkų sąjungos Biržų rajono skyriui vadovaujantis vyras.

Žemės mokestis biržiečiams ūki-ninkams išaugo ir dėl žemės ūkio pa-skirties žemės mokesčio tarifo, vietos valdžios padidinto iki 2 proc. (pernai buvo 1,5 proc.), ir dėl šiemet 20 proc. išaugusios žemės mokestinės vertės. „Savivaldybėje specialistai aškino, kad kitais metais žemės mokestis augs dar 20 proc. Tad mokėsime dar daugiau“, – aiškino ūkininkas.

Pernai pakeitus Žemės mokesčio įstatymą, buvo įteisintas mokestis nuo vidutinės rinkos vertės (anksčiau buvo nuo našumo balo). Tačiau pabijota, kad staiga išaugęs žemės mokestis gali sukelti didelį žemės savininkų nepa-sitenkinimą, todėl žemės mokestinės vertės skaičiavimui buvo nustatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis.

2 p.

-

---

-

--

3 p.

2 Nr. 89 (9417)

Atkelta iš 1 p.

Tai reiškia, kad kasmet mokestis augs po 20 proc., kol 2017 m. bus 100 proc. Lietuvos žemės savininkų sąjungos atstovai nuogąstauja, kad, pasibaigus pereinamajam laikotar-piui, daug kam žemės mokestis gali tapti nepakeliamas.

Šiemet šoką dėl gerokai išau-gusio žemės mokesčio patyrė Pak-ruojo rajono ūkininkai. Plačiau at-verti pinigines juos verčia ne tik vietos valdžios padidintas žemės ūkio paskirties žemės mokesčio ta-rifas (nuo 1,5 proc. iki 1,9 proc.). Daug kam buvo netikėtas iki mak-simalaus 4 proc. tarifo padidintas valstybinės žemės nuomos mo-kestis, stipriai išauginęs mokėti-nas sumas. „Už išnuomotos valsty-binės žemės hektarą mokestis šiais metais išaugo apie 3 kartus – nuo maždaug 50 litų iki beveik 200 litų. Visi ūkininkai pasipiktinę“, – sakė didelių mokesčių apstulbintas Pakruojo rajono ūkininkas Alvidas Vasiliauskas.

Jis pabrėžė, kad už valstybi-nę žemės ūkio paskirties žemę jie dabar moka kaip už apleis-

tą, kuri taip pat apmokestinta 4 proc. „Patys geriausi valstybinės žemės gabalėliai jau išparduoti. Liko krūmynais ir šabakštynais apžėlusios žemės, jas ūkininkai sutvarkė, išdir-bo ir dabar gavo maksimalų mokes-tį“, – apgailestavo A.Vasiliauskas.

Tiesa, ūkininkas pastebėjo, kad rajono valdžios sprendimas padidin-ti valstybinės žemės nuomos mo-kestį turėtų sudrausminti tuos va-dinamuosius trihektarininkus, kurie atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pradžioje iš valstybės gautos žemės patys dabar nedirba, o ją pernuo-moja kitiems. „Šiuo požiūriu spren-dimas būtų teisingas. Tačiau netei-singa didesniu mokesčiu bausti tuos

ūkininkus, kurie įdėjo daug lėšų ir pastangų valstybinei žemei įdirbti. Šiemet, kai žemės ūkyje patiriama

tiek daug nuostolių, ūkininkai itin skaudžiai reaguoja į žemės mokesčio padidėjimą“, – aiškino pakruojietis.

Pasvalio rajono ūkininkai maksi-malų mokestį už valstybinės žemės nuomą jau mokėjo pernai, mokės ir šiemet. „Mūsų ūkininkai dėl to ne-sipiktina. Pernai kai kurie skambino ir teiravosi, kodėl pabrango valsty-binės žemės nuoma. Paaiškinau, kuo rėmėsi rajono savivaldybės taryba, didžiausiu leistinu tarifu apmo-kestindama iš valstybės išnuomotą žemę, ir kolegos suprato“, – prisi-minė Pasvalio rajono savivaldybės

tarybos narys, ūkininkas Vilhelmi-nas Janušonis.

Ūkininkas aiškino, kad tie Pas-valio krašto žemdirbiai, kurie žemes nuomoja iš privačių asmenų, už hek-tarą moka po 300–400 litų, o valsty-binės žemės nuoma jiems atsiėjo viso labo po maždaug 20 litų už hektarą. Didinant šį mokestį, norėta bent šiek tiek sulyginti žemės nuomos sąlygas.

„Mokėdami nedaug, valstybinę žemę dirbantys ūkininkai ir bendro-vės nebuvo suinteresuoti ją pirkti. Manau, šiais laikais savivaldybės ir valstybė negali leisti pusdykiai dirb-ti žemę“, – samprotavo V.Janušonis. Valstybinę žemę dirbantys pasvalie-čiai jau pernai susitaikė su padidėju-siais mokesčiais, o už nuosavą žemę mokestis šiemet nedaug išaugo. Pas-valio rajono valdžia žemės ūkio pa-skirties žemės mokesčio nedidino.

„Mokestis už hektarą padidėjo tik keliais litais. Kaip ir pernai, šie-met buvo paliktas tas pats tarifas – 1,5 proc. Mūsų rajono savivaldy-bės tarybos nariai atidžiai įsiklauso į mūsų, ūkininkų, nuomonę. Vie-tos politikai turėtų protingai žiūrė-ti į mokesčius, nes jei jų našta per didelė, visiems blogai“, – įsitikinęs ūkininkų interesus Taryboje ginan-tis V.Janušonis.

Dar didesnius mokesčius nei pernai teks mokėti ir apleistų žemių savininkams. Praėjusiais metais, kai buvo pirmą kartą didesniais mokes-čiais baudžiami savo žemes apleidę savininkai, nustatyta daugiau kaip 122 tūkst. apleistų ar nenaudojamų sklypų. Mokestis už apleistą žemę buvo per 3,5 mln. litų. Dėl apleistų žemių nustatymo ir apmokestinimo buvo daug nesusipratimų. Dauge-lio rajonų ūkininkai skundėsi, kad prie apleistų žemių buvo priskirta daug naudmenų, kurių neįmano-ma dirbti, mišku apsodintų plotų ir

pan. Į Valstybės žemės fondą, suda-riusį apleistų žemių žemėlapį, plau-kė tūkstančiai skundų. Kelmės ra-jono, kuriame daug žemės plotų be reikalo buvo priskirti prie apleistų, ūkininkas Romas Docius pripažino, kad nemažai klaidų buvo ištaisyta, tačiau toli gražu ne visos. „Tie, kurie spėjo pastebėti ir pranešti apie ne-tikslumus, tiems buvo ištaisyta. Bet, manau, yra nemažai tokių, kurie dėl nedidelių plotų nieko nesiaiškino, negaišo laiko ir sumokėjo daugiau, nei priklausytų. Mūsų krašte daug šlaitų, upelių, apsauginių juostų, tad ir klaidų neišvengta“, – aiškino Lie-tuvos ūkininkų sąjungos atstovas.

Šiemet Valstybinė mokesčių ins-pekcija prie Finansų ministerijos apskaičiavo žemės mokestį daugiau nei 74 tūkst. apleistų (nenaudoja-mų) sklypų – tai yra apie 51 tūkst. hektarų. Apleistų sklypų duome-nis pateikė Registrų centras ir kai kurios savivaldybės (22 savivaldy-bės priėmė sprendimą didesniu ta-rifu apmokestinti per 1 000 apleistų sklypų). Už apleistą žemę jos savi-ninkai turės sumokėti per 4,3 mln. litų. Jei žemės sklypas yra patekęs į apleistų žemės plotų sąrašą, žemės savininkai turėti pranešti apie duo-menų netikslumus arba informuoti, kad žemė sutvarkyta. Tokia infor-macija Valstybinį žemės fondą tu-rėtų pasiekti iki liepos 1 d.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomeni-mis, šiais metais žemės savininkai į sa-vivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 78 mln. Lt žemės mokesčio (gy-ventojai – apie 67 mln. Lt, o įmonės – apie 11 mln. Lt). Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma buvo 64 mln. Lt. Iš viso šalyje yra per 960 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų len-gvatų šį mokestį moka apie 669 tūkst. gyventojų ir įmonių. Didžiausia mo-kėtina suma už gyventojo žemės skly-pą (kitos paskirties) Palangoje yra 43,6 tūkst. litų, o už komercinės paskirties žemės sklypą Vilniuje jos savinin-kas (juridinis asmuo) turės sumokėti 88 tūkst. Lt.

Žemės mokesčio nemoka žemės savininkai, kurių mokėtinas mokes-tis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus – ne daugiau kaip 5 litai. Žemės mokesčio nereikia mokėti užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstai-goms, tarptautinėms tarpvyriausy-binėms organizacijoms ir jų atsto-vybėms, bankrutavusioms įmonėms. Tokia išimtis suteikta ir Lietuvos bankui.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

17.40.

RytojŠiandien Poryt

+2 +7o +3 +8o

+7 +12o+8 +13o

+4 +9o

+6 +11o

Žemės ūkio ministerija prašo Eu-ropos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) surengti posėdį dėl tiesio-ginėms išmokoms taikomos modu-liacijos. Jei teismas sutiks, posėdis įvyktų kitų metų pradžioje, pranešė Ministerija. Pernai spalį Lietuva pa-teikė ieškinį prieš Europos Komisiją ES bendrajam teismui, kurio nutar-timi ši byla buvo sustabdyta, kol bus priimtas sprendimas ESTT svarsto-

moje prejudicinėje byloje. Į ESTT dėl tiesioginių ir papildomų nacio-nalinių tiesioginių išmokų mažini-mo kreipėsi Vilniaus apygardos ad-ministracinis teismas, kuris nagrinėjo žemdirbių skundą dėl moduliacijos.

Lietuva ES teismo prašo panai-kinti Europos Komisijos 2013 m. liepos 19 d. sprendimą, kuriuo nu-matyta Lietuvos žemdirbiams skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę

paramą už 2013 m., tačiau išmo-koms pritaikyti moduliaciją. Žem-dirbiams, kurių bendra ES ir naci-onalinių išmokų už pieną, galvijus, žemės naudmenas bei kitos para-mos suma – per 5 tūkst. eurų (apie 17,3 tūkst. litų), šią sumą viršijanti paramos suma mažinama 10 proc., sumažinant nacionalinę išmoką.

BNS inf.

--

3Nr. 89 (9417)

Atkelta iš 1 p.

Pasak Teisingumo ministeri-jos atstovų, šiemet atlikto sociolo-ginio tyrimo „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ duomenimis, tik 18 proc. Lietuvos gyventojų pra-neštų apie korupciją, jeigu su ja su-sidurtų. Tiesa, kai kurių grupių gy-ventojai yra ne tokie tolerantiški korupcijai: apie ją praneštų 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valsty-bės tarnautojų. Apklausa taip pat atskleidė svarbiausias tokio didelio nenoro informuoti teisėsaugos tar-nybas ar kitas institucijas apie gali-mus korupcinius nusikaltimus prie-žastis: visose tikslinėse apklaustųjų grupėse labiausiai būgštaujama, kad pranešusieji gali rimtai nukentėti.

Šią priežastį, kaip vieną didžiau-sių kliūčių kovoje su korupcija, įvar-dijo ir teisingumo ministras Juozas Bernatonis. Pasak jo, šiandien ga-liojantys teisės aktai neskatina as-menų elgtis pilietiškai ir pranešti apie institucijose ar įstaigose gal-būt daromus ar padarytus korupci-nio pobūdžio pažeidimus. Taip pat esą nėra teisinių priemonių, kurio-mis būtų galima užtikrinti apie to-kius pažeidimus pranešusių asmenų duomenų konfidencialumą.

Būtent todėl ministerijoje buvo parengti ir pateikti Vyriausybei svarstyti pasiūlymai, kaip užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą visiems, pranešusiems apie pareigū-nų, valstybės tarnautojų ir darbuo-tojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupci-nio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą. Jei Vy-riausybė pritars pasiūlymams, bus pateikti atitinkami Viešojo admi-nistravimo įstatymo, Administra-cinių teisės pažeidimų kodekso ir

Administracinių bylų teisenos įsta-tymo pakeitimai.

Nevyriausybinės organizaci-jos „Transparency International“ paskelbti 2013 m. korupcijos su-vokimo indekso tyrimo rezultatai rodo, kad ekspertai Lietuvą pagal korupciją viešajame sektoriuje vėl įvertino prastai: mūsų šaliai skirti 57 balai iš 100 galimų. Lietuva užėmė 43 vietą 177 šalių sąraše. 2012 m. Lietuva buvo gavusi 54 ba-lus ir užėmė 48 vietą. Korupcijos tyrimo indeksas atskleidžia, kaip, apklaustųjų manymu, korupcija yra paplitusi tarp viešojo sektoriaus tar-nautojų ir politikų. Šis tyrimas yra svarbus informacijos apie konkrečią valstybę šaltinis įvairioms užsienio

politinėms, ekonominėms ir finan-sinėms institucijoms, svarstančioms ir planuojančioms investicinius pro-jektus. Jeigu Lietuva laikoma šalimi, turinčia labai rimtų problemų dėl korupcijos, kodėl valdžios inicia-tyva dar efektyviau užtikrinti apie korupciją pranešti norinčių žmonių privatumą gimė tik 24 nepriklauso-mybės metais?

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovai ne kartą ragino Vyriausybę teisiškai įtvirtin-ti garantiją apie korupciją praneš-ti norintiems asmenims, kad jų as-meniniai duomenys nebus atskleisti. Pasak šio skyriaus projektų vadovės

Rūtos Mrazauskaitės, vargu ar kam galėtų kilti abejonių dėl tokio įsipa-reigojimo svarbos. Juk pranešantieji apie galimas korupcijos apraiškas ri-zikuoja savo gerove, gali netekti dar-bo, nors rūpinasi viešuoju interesu. Korupcija yra toks nusikaltimas, ku-ris kenkia ne tik konkretiems žmo-nėms, bet ir visai visuomenei. „Ko-rupcija dažniausiai būna susijusi arba su biudžeto lėšomis, arba su kitokiu piktnaudžiavimu patikėtomis ga-liomis, ji paprastai kenkia daugeliui žmonių. Lietuvoje yra gana efekty-vi liudytojų apsauga, bet ji veikia tik baudžiamajame procese. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai žmogus tampa tam tikro nusikaltimo liudytoju, pa-gal Baudžiamąjį kodeksą jam taiko-

ma liudininko apsauga. Bet yra atve-jų, kai žmogus nėra tikras, kad tai, su kuo jis susidūrė savo darbovietėje, iš tiesų yra korupcija, arba tokie atvejai nebūtinai yra tiriami pagal Baudžia-mąjį kodeksą, arba tiesiog nepasitvir-tina duomenys“, – sakė pašnekovė. Jos teigimu, tada tarsi lieka ne visai aišku, kokios apsaugos apie galimą korupciją pranešęs žmogus realiai sulaukia. Ar tikrai visada užtikrina-ma, kad apie jo pranešimą nesuži-nos jo darbdavys, kolegos ir galiau-siai tas asmuo, apie kurio veiksmus buvo pranešta?

R.Mrazauskaitės teigimu, nauji pakeitimai yra sveikintinas žingsnis siekiant didesnės asmenų privatumo apsaugos, tačiau nereikia pamiršti, kad po jo turėtų sekti ir kiti. „Kol kas ne-aišku, ar, pavyzdžiui, tokiam žmogui

bus taikoma sąžiningumo prezump-cija. Visi suprantame, kad nesame ty-rimų institucijos ir neturime surinkti visų duomenų apie galimą korupcijos atvejį prieš pranešdami. Tačiau tokiu atveju rizikuojame, kad galime būti apkaltinti šmeižtu, jeigu ta informaci-ja vis dėlto nutekėtų. Norėtųsi aiškiai žinoti, ar tikrai Vyriausybė supran-ta, kaip tą informaciją saugos, kaip techniškai tai bus daroma ir kas įvyks, jeigu ji vis dėlto nutekėtų, nes tokių atvejų gali pasitaikyti ir jiems reikia būti pasiruošus“, – sakė „Transparency International“ projektų vadovė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko-miteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras mano, kad Vyriau-sybės pritarimas naujai apie galimus korupcinius nusikaltimus pranešan-čių asmenų duomenų apsaugos ini-ciatyvai turėtų padėti kovoti su ko-rupcija. „Juk korupcijos procesas yra dvipusis: viena vertus, dažniausiai valdininkas demonstratyviai nenori dirbti, vilkina klausimo sprendimą, parodo, kad kažką reikia padaryti, kita vertus, ir pats klientas provo-kuoja, skatina ir gali sugundyti net padorų žmogų. Šiuo atveju iš tiesų turėtų būti aiškinamasi. Jei maty-ti vilkinimas, jau nekalbu apie tie-sioginį pasakymą, o kartais – ir su-mos užrašymą, tai tokiu atveju, jeigu žmogus negali išspręsti savo proble-mos, bet mato, kad yra spaudžiamas kažką padaryti ar duoti pinigų, jis galėtų apie tai pranešti, nors ir ano-nimiškai. Jei tokiais atvejais žmonės pamatytų, kad pradedami tyrimai, tai, manau, visuomenės parama pa-dėtų“, – teigė politikas.

Paklaustas, dėl kokių priežasčių, jo manymu, tik kas penktas žmo-gus praneštų apie korupcijos atvejus, S.Šedbaras atsakė apie tai sprendžian-tis iš ilgametės savo, kaip teisininko, praktikos. „Priežastys įvairios. Vieni galbūt nemato realių rezultatų, nes tie tyrimai kartais vyksta sunkiai ir ilgai, o kai kuriems gal taip net patogiau. Jie

turi pinigų, tiesiog nueina, susimoka ir tarsi rodo kitiems: va, jūs sėdite ir lau-kiate eilėje, o aš jau turiu.“ Pašneko-vas prisipažino, kad advokataudamas buvo susidūręs su atvejais, kai pas jį at-ėję žmonės išdėstydavo reikalo esmę, paprašydavo parodyti „pinigų storį“ ir pareikšdavo, kad jiems svarbus tik re-zultatas. Išgirdę apie procesinius įsta-tymus, galimybę skųsti sprendimus ir laimėti, atsakydavo neturintys laiko ir einantys pas kitą advokatą. „Na, ir tik-rai yra buvę atvejų, kai vėl susitinki, ir praneša, kad jau turi palankų kažku-rios institucijos sprendimą. Tada tikrai būdavo apmaudu“, – sakė pašnekovas. S.Šedbaro manymu, jei žmonės taptų pilietiškesni ir praneštų apie korupci-ją, tai ir valdžios institucijose atsirastų daugiau pareigingumo ar net baimės. Kaip pavyzdį jis pateikė kelių polici-ją: kai buvo imtasi griežtesnių antiko-rupcijos priemonių, iškart padaugėjo ikiteisminių tyrimų dėl bandymo pa-pirkti pareigūnus. Vadinasi, kontrolės sistema pradėjo veikti.

Vis dėlto ar toks didelis apie korupciją nenorinčių pranešti Lie-tuvos gyventojų skaičius neverčia manyti, kad yra kitų, kur kas rim-tesnių jos priežasčių? Pavyzdžiui, kad Lietuva iš tikrųjų yra tikras ko-rupcijos šiltnamis, o parodomosios antikorupcinės operacijos ar nau-jų kovai su korupcija skirtų įstaty-mų iniciatyvos tėra tik reguliarus ir nokstančioms daržovėms naudin-gas šiltnamio vėdinimas? Paprašytas prisiminti visuomenei žinomų po-litikų ir aukštų valdininkų, per pra-ėjusius 10 metų Lietuvoje nuteistų už korupciją, pavardes, S.Šedbaras paminėjo tik buvusį Alytaus merą Č.Daugėlą, kurio byla esą lyg ir sėk mingai juda teismuose. Teismai dėl kitų asmenų vis dar vyksta, ir kai kurių kitų pavardžių minėti dar negalima. Jei tokią solidžią teisi-ninko patirtį turintis politikas per 10 metų lietuviškos kovos su ko-rupcija laikotarpį nors ir eksprom-tu gali paminėti tik vieną pavardę, išvada tarsi peršasi pati. Visuomenė dar prisimena Dalios Budrevičie-nės, buvusios Krekenavos agrofir-mos darbuotojos, atvirai prabilu-sios apie atlyginimus „vokeliuose“, istoriją ir tai, kuo baigėsi neseniai neteisėtu praturtėjimu įtarto vie-no aukšto valdininko turto kilmės tik rinimas. Pasirodo, turtus jis su-sikrovė dar Tarybų Lietuvos laikais, turbūt kaip Pinokis Kvailių šalyje į žemę užkasęs kelias auksines mo-netas, vėliau išaugusias į tikrą lobį. Ar verta stebėtis, kad vis dar gyve-nantys Kvailių šalyje būti kvailiais visiškai nenori?

Aktualijos

fotodiena.lt

Šiemet atlikto sociologinio tyrimo „Lietuvos

Profesorius ragina atsikvošėti

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Iš šlubčiojančios karvės neverta tikėtis daug pieno

Moters pasaulis

15 psl.

Visų šalių mokslininkai atlieka daugybę mokslinių tyrimų, tačiau net apie ploną dirvožemio sluoksnelį iš esmės žinome kur kas mažiau nei apie kosmosą.

Albinas Čaplikas

UžsienyjeAktualijos

Lietuvos žemės ūkio kon-sultavimo tarnybos gy-vulininkystės specialistas Juozas Steponavičius sakė, kad dėl nagų ligų viena melžiama karvė gali prida-ryti iki 1 035 Lt nuostolių per metus.

Jolita Žurauskienė

Paskutinieji neklysta ten, kur klysta kiti

16 psl.

Islamas – slapta vokiečių baimė

9 psl.7 psl.

13 psl.

Pasaulis atsiveria išmokus klausytis savo balso

Pirštelius aplaižysi

5 psl.

Toli tarp miškų, Žemaiti-jos glūdumoje, gyvena dvi seserys. Jos augina ir miš-kuose renka vaistažoles, iš kvapniųjų augalų ruošia prieskonius, o viena ilgais žiemos vakarais audžia.

Aušrinė Šėmienė

Po savaitgalio dažnai lie-ka pagaminto maisto, bet kitą dieną šeima an-trąkart to paties pietums nenori. Tokiu atveju ge-riausia išeitis – apkepai. Iš paprastų produktų ga-lima sukurti tikrus kulina-rijos šedevrus.

Nelaimėliai visada save guos, kad iš klaidų mokomasi, o gudrieji pasimoko iš jų klaidų. Lietuva iš Estijos ir juo labiau iš Latvijos ekonominių sprendimų gali imti pavyzdį, taigi įsivesdami eurą mes turime privilegiją nebeklysti.

Karolis Birgilas

Daugiakultūrės visuome-nės vertybes puoselėjusią Vokietiją pribloškė stiprė-jantis kraštutinių dešiniųjų ir futbolo chuliganų aljan-sas prieš islamistus.

Arvydas Praninskas