-

-

Šiandien skaitykite:

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

--

--

-

Iš tikrųjų gyvulininkystei sutei-kus prioritetą, auginantiems galvijus ūkininkams buvo sudarytos palan-kesnės sąlygos ES investicinei para-mai gauti. Jie ir žemės ūkio bendro-vės teikė paraiškas ir, kaip įprasta, prisiėmė daugybę įsipareigojimų, kurių neįgyvendinę rizikuoja ne-tekti paramos.

Dabar, kai auga žemdirbių nuostoliai dėl kritusių pieno, mė-sos, grūdų supirkimo kainų, ne vienas gailisi, kad užsikrovė inves-ticinių projektų naštą. „Kiek dar gali tyčiotis iš mūsų?! Tuoj dar-buotojai ir mes, ūkininkai, neturė-sime, už ką duonos nusipirkti. Ką jau kalbėti apie paramą, paskolas ir kitus įsipareigojimus... Jokie ga-lai ūkyje nesueina, kai pusvelčiui iš mūsų pasiima pieną, mėsą ir kt. Vos išlindome iš duobės ir vėl į ją įstūmė. Belieka visus gyvulius krauti į laivus ir plukdyti į Turki-ją“, – išklojo nevilties apimtas ūki-ninkas Albinas Šneideris iš Vilka-viškio rajono.

Tačiau išparduoti gyvulių ūki-ninkas negali, nes yra supančio-tas įsipareigojimų, prisiimtų gavus ES paramą pieno ūkiui moderni-zuoti. Tik po dvejų metų jis galės apsispręsti, kokia kryptimi toliau judėti.

2

pavalkais ant kaklo

-

-

--

-

-

Kokie vėjai V.Trinkūną nupūtė nuo verslo ir įsodino į politikos ga-leras? „Per pastaruosius trejus metus susiklostė blogi santykiai su mies-to valdžia.

3

-

--

2 Nr. 86 (9414) Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

Ar investiciniai projektai, remia-mi „Žemės ūkio valdų moderniza-vimo“ priemonei skirtos paramos lėšomis, nepaskatins bankrutuoti, susirūpinę ir tokius projektus įgy-vendinantys ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės.

Lietuvos žemės ūkio bendro-vių asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, Nacionalinę mo-kėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos, prašydama atsižvelg-ti į žemdirbius dabar užgriuvusias prob lemas, kurios, kaip įvardijama, atsirado dėl nenugalimos jėgos (for-ce majeure) aplinkybių, ir pakore-guoti kai kuriuos reikalavimus.

„Šiuo metu vykdomų projektų paraiškos buvo pateiktos 2012 m. ir 2013 m. Dabar, įpusėjus jų įgy-

vendinimui, situacija radikaliai pasikeitė dėl Rusijos embargo. Drastiškai sumažėjus žaliavos su-pirkimo kainoms, ypač sudėtinga situacija klostosi gyvulininkystės, pieno gamybos sektoriuje. Ūkiams keliami reikalavimai, kurių vykdy-mas, įvertinus nūdienos situaciją, kelia pavojų, kad projektai nebus sėkmingai įgyvendinti, o ūkiai ne-galės tęsti veiklos“, – rašoma LŽŪ-BA kreipimesi.

Absurdas bado akis

Vienas iš žemės ūkio minis-tro patvirtintų tokių reikalavimų – pareiškėjų, norinčių gauti paramą, įsipareigojimas padidinti sąlyginių gyvulių skaičių, paprasčiau tariant, gyvulių bandas. „Gyvename absurdo sąlygomis. Kuo daugiau gyvulių tu-rime, tuo daugiau nuostolių patiria-me. Dabar kiekvienas galvijas, kie-

kvienas parduotas kilogramas pieno neša nuostolius. Tačiau mes privalo-me didinti bandą, kitaip negausime europinių kompensacijų už inves-ticijas į pieno ūkį“, – atsiduso nau-ją didelį pienininkystės kompleksą, kuriame tilps 1 200 melžiamų pien-davių, pastačiusios Marijampolės ra-jono Padovinio žemės ūkio bendro-vės vadovas Gintautas Gumauskas.

Jis įsitikinęs, kad niekas nenu-kentėtų, jei reikalavimas didinti bandą būtų nukeltas 2 metams po projektų įgyvendinimo. „Kai rengė-me investicinį projektą, pieno kai-nos buvo geriausios per visą ūki-ninkavimo laiką. Nemanėme, kad jos gali šitaip stipriai kristi. Ne dėl mūsų kaltės sumažėjo mūsų paja-mos, todėl valdžia galėtų į tai at-sižvelgti“, – samprotavo apie pus-trečio tūkstančio galvijų laikančio ūkio vadovas.

Pasak LŽŪBA direktoriaus Jono Sviderskio, padidinti gyvulių bandas ne taip paprasta ir įprastinėmis są-lygomis. Pastačius naują fermą, jos visos iškart užpildyti galvijais neį-manoma, nes jie neužauga per kelias dienas ar mėnesius. Todėl papras-tai žemdirbiai, norėdami formaliai atitikti sąlygas dėl sąlyginių galvijų skaičiaus, augina telyčaites ir nepar-duoda buliukų.

Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys dabar nepavydi kolegoms, pastaraisiais metais užsimojusiems didelėms investicijoms ir plėtrai. „Kaip galima didinti galvijų ban-das, jei tokios pieno supirkimo kai-nos?! Lietuva – vienintelė pasaulyje šalis, kur taip smarkiai skiriasi ža-liavos ir galutinio pieno produkto kainos. Tokio absurdo niekur kitur nėra. Lenkų ūkininkai gauna dau-giau nei mūsiškiai, o lenkiški pie-no produktai pigesni už lietuviškus. Kas darosi Lietuvoje? Kam reikalin-ga Konkurencijos taryba? Visi mūsų politikai užmerkę akys ir šių proble-mų nemato“, – nusivylimo neslėpė H.Braškys.

Voniškių žemės ūkio bendrovė jau pasinaudojo ES parama – pasi-statė naujas modernias fermas. Ta-čiau, anot jos vadovo, buvo supla-nuota saikinga ir laipsniška plėtra, todėl dabar taip nespaudžia įsipa-reigojimai. Ūkyje laikoma apie 800 galvijų, pusė jų – piendavių.

„Tiems, kurie dabar stato ir įren-ginėja fermas, nesaldu. Juk parama teikiama jau investavus savo ar iš kredito įstaigų gautas lėšas. Kaip su-vesti galus, kai žaliavos supirkimo kaina nepadengia savikainos? Tokiai situacijai užsitęsus, bus neišveng-ta bankrotų“, – dėl gyvulininkystės sektoriaus, įstumto į krizę, apgailes-tavo H.Braškys.

Anot ūkio vadovo, žaliavos kainų nuosmukiai smarkiai vargina žem-dirbius ir neleidžia planuoti. „Ma-tyt, daugiau su projektais „nepra-sidėsime“ ir investicinės paramos neprašysime. Be to, ir visi tie forma-lumai bei reikalavimai jau atsibodo. Stengsimės verstis savo lėšomis“, – kalbėjo H.Braškys.

Ūkininkas A.Šneideris piktinosi, kad ES parama tapo pavalkais ant kaklo: „Briuselis viskam vadovau-ja: ką sėti, ką pjauti, kur vežti, kam parduoti, o paskui dar atvažiuoja tikrinti ir baudžia, jei tikrintojams kas nors ne taip pasirodo. Ar sie-kiama elgetomis paleisti dar dau-giau žmonių?“

LŽŪBA prašo Žemės ūkio mi-nisterijos, kad reikalavimas projektų vykdytojams didinti sąlyginių gal-vijų skaičių būtų nukeltas ekono-miškai ir technologiškai pagrįstam laikotarpiui – per 2 metus nuo pro-jektų įgyvendinimo pabaigos. „Ne-

logiška, kai viena ranka didinami praradimai, o kita ranka prašoma paramos. Dabar, kai nuostoliai tem-pia į dugną, reikia padėti išgyventi ir ūkininkams, ir bendrovėms“, – įsiti-kinęs J.Sviderskis.

LŽŪBA taip pat prašo pratęsti projektų įgyvendinimo terminus. Žemės ūkio ministro įsakymu pa-tvirtintose paramos taisyklėse nu-statyta, kad pagal paramos paraiš-kas, priimtas nuo 2012 m. liepos 2 d. iki rugpjūčio 31 d., projekto įgy-vendinimo trukmė negali viršyti 24 mėnesių nuo paramos sutarties pa-sirašymo datos. Tokie projektai turi būti baigti įgyvendinti iki šių metų rugsėjo–lapkričio.

Pagal šias taisykles buvo renka-mos paraiškos iš tų, kurie ryžosi investuoti į pieno gamybą ir į pie-no, pagaminto savo valdoje, per-dirbimą. „Daugeliui mūsų pieno gamintojų perdirbimas – nauja sri-tis. Todėl jiems ganėtinai sudėtinga per trumpą laiką įgyvendinti to-kius naujus projektus“, – pastebėjo J.Sviderskis.

LŽŪBA įžvelgia diskriminaciją nustatant paramos įgyvendinimo taisykles žemdirbiams ir perdirbė-jams. Tais pačiais metais buvo ren-

kamos ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų paraiškos, pagal kurias perdirbėjai investavo į savo įprastą veiklą. Tačiau jiems, skirtingai nei žemdirbiams, projektus leista įgy-vendinti ilgiau – iki 2015 m. Že-

mės ūkio bendrovių interesus gi-nanti asociacija siūlo ir vieniems, ir kitiems suvienodinti terminus ir pratęsti projektų užbaigimą iki 2016 m.

LŽŪBA taip pat siūlo peržiū-rėti sąlygą, pagal kurią ne mažiau kaip 25 proc. su projekto įgy-vendinimu susijusių išlaidų turi būti skirta pienui perdirbti (ap-doroti, perdirbti ir tiekti į rin-ką). „Dabartinėje situacijoje, kai pieno gamintojai patiria nuosto-lių, o rinkoje yra pieno produktų pertek lius, žemdirbiams būtų ri-zikinga ir ekonomiškai nenaudin-ga didelėmis apimtimis įsilieti į perpildytą rinką. Todėl manome, kad tikslinga būtų naujai veiklai skirtų investicijų dalį sumažinti iki 10 proc. Žemdirbiai dabar visomis išgalėmis stengiasi atlaikyti dras-tišką kainų nuosmukį. Jei didelę lėšų dalį jie turės skirti perdirbi-mui ir naujų produktų įvedimui į rinką, tai kels grėsmę pagrindinei jų veiklai – pieno gamybai. Todėl dabartinėmis aplinkybėmis vykdyti sprendimus, kurie buvo suplanuoti ir priimti daugiau kaip prieš 2 me-tus, būtų pražūtinga“, – aiškinama LŽŪBA rašte.

Jaunatis.

18.01.

RytojŠiandien

-

-

orai.lt, VL inf.

+6 +11°

-2 +3°

0 +5°

0 +5°

Poryt +8 +13°

+1 +6°

14 proc.

33 proc.

44 proc.

9 proc.

ES parama tapo pavalkais ant kaklo

situacija tokia pavojinga-

---

for-

-

-

-

-

-

--

--

-

3Nr. 86 (9414)

Atkelta iš 1 p.

Tapo aišku, kad esame nereikalingi ir netgi priešai. (...) Kai tampi persona non grata, lieka tik du keliai – arba iš-eiti, arba siekti ką nors pakeisti. Todėl vienintelis skaidrus ir teisingas kelias – eiti į politiką ir pasiūlyti žmonėms al-ternatyvą“, – viešai teigė V.Trinkūnas. Todėl dabar jis ketina valdžią nuversti teisėtais būdais. Kaip ir kodėl jis tapo priešu, viešai paaiškinti nesiteikia. O norėtųsi, nes viena – blogi santykiai su valdžia, kas kita – akivaizdus jos nesirūpinimas miestu.

Pašliję V.Trinkūno santykiai su Druskininkų savivaldybe ir jos meru Ričardu Malinausku kurorte – vieša paslaptis. Pastaruoju metu verslinin-kas piktinosi, kad savivaldybė, vietos verslininkams pritarus, padidino vadi-namąjį pagalvės mokestį – vietoje 2 Lt nuo kitų metų balandžio teks mokėti 1 eurą. UAB „Raminora“ kurorte val-dantis „SPA Vilnius Sana“ savininkas skaičiavo, kad toks pakeitimas jo kiše-nę patuštins maždaug 124 tūkst. Lt.

„Socialdemokratai Druskininkus val-do 14 metų, aš čia gyvenu jau 10 me-tų. Per tą laiką tikrai buvo padary-ta nemažai gerų dalykų, – kalbėjo V.Trinkūnas ir tarsi savivaldybei ne-priekaištavo, tačiau iškart pridūrė: – Dabar kurortas ėmė krypti į pramo-gas, o tai gali labai greitai užgožti jo pagrindinę funkciją – gydyti ir svei-katinti. Kita vertus, kai kalbame apie kurortą, gydymą, sveikatą ir poilsį, tam būtinas ne vien masažas, gydo-masis purvas ar mineralinis vanduo. Reikia ir atitinkamos atmosferos, dvasinių vertybių. Kokie kultūros objektai Druskininkuose atsirado per minėtus 14 metų? Čia nėra nei pa-veikslų galerijos, nei teatro, nei kino teatro. Kultūriniu požiūriu tai yra dykvietė. Pas mus atvykstantys me-nininkai sako, kad juos iki šiol trau-kia M.K.Čiurliono kūrybos ir lais-vės aura, tačiau vietos jiems čia nėra.“

Tokie V.Trinkūno pasvarstymai atrodo keistai prisiminus, ką maž-daug prieš metus jis sakė Anykščių, kur neseniai pradėjo veikti jam pri-klausantis SPA centras, gyventojams. „V.Trinkūnas perspėjo, kad būsimo SPA centro klientams Anykščiuose nereikės masinių renginių. Esą Drus-kininkuose, kai vyksta festivaliai, į SPA centrą atvyksta kur kas mažiau klien-tų“, – verslininko pageidavimus persakė portalas nyksciai.lt. Keista: Anykščiuose V.Trinkūnui „masiniai renginiai“ truk-dys jo verslui, o Druskininkuose „kul-tūrinių renginių“ jis pasigenda.

Verslininkas V.Trinkūnas turi daug priekaištų vietos savivaldai, bet ir vals-tybinės institucijos jam – ne ką mažiau. Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus inspektoriai šių metų pradžio-je vykdė reidus dėl neteisėto ir nelega-laus darbo. Inspekcijos Alytaus sky-riaus vedėjo Vytauto Gegužio teigimu, vasario 6 d. UAB „Raminora“ direkto-riui V.Trinkūnui buvo surašytas admi-nistracinių teisės pažeidimų protokolas dėl nelegaliai dirbusių asmenų. Kons-tatuota, kad vienas padavėjas dirbo ne-legaliai mėnesį, trys – maždaug pusę mėnesio, o dar vienas – vieną dieną.

V.Trinkūnui rimtų priekaištų turi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šios tarny-bos Druskininkų skyriaus vyriausiasis specialistas Vitas Balčius nustatė, kad privačią namų valdą Druskininkuo-

se turintis V.Trinkūnas papildomai naudojasi valstybės žeme.

Abi šios istorijos spėjo apsamano-ti: teismai niekaip negali išspręsti re-buso, ar V.Trinkūnas nusipelnė bau-dos, ar jis privalo iš valstybės žemės iškelti dujų rezervuarą. Kol ginčija-masi, V.Trinkūnas įbrido į politikos vandenis, o verslą ir namų valdą per-rašė dukroms. Ką dabar reikėtų baus-ti? Vienoje šių istorijų – dėl valstybės žemės užėmimo – teismas ką tik nu-tarė bylą nutraukti.

Svaiginanti karjera

V.Trinkūnas senesnės kartos spor-to žinovams gerai pažįstamas kaip neprastas rankininkas. 1974–1982 m. jis buvo Lietuvos rankinio jaunimo rinktinės, Kauno „Granito“ ir Lie-tuvos vyrų rankinio rinktinės narys, Sovietų Sąjungos čempionatų ir Tau-tų spartakiadų prizininkas. Jam buvo suteiktas Sovietų Sąjungos sporto meistro vardas. Šiais metais, atida-rant SPA centrą Anykščiuose, Lie-tuvos pramonininkų konfederacija jam suteikė Profesijos riterio titulą.

27-erių rankininką nusižiūrėjo tuo-metis didžiausio šalyje mėsos kombi-nato (dabar – „Klaipėdos maistas“) Klaipėdoje direktorius, kurio galva buvo pramušta sportu. Jis savo laiku buvo subūręs gana pajėgią vyrų ranki-nio komandą „Klaipėdos mėsa“, kuri ne vieną kartą yra tapusi šalies čempio ne ir prizininke. Tuometę Lietuvos veteri-narijos akademiją (jos studentų neim-davo į sovietinę kariuomenę, tad joje studijavo pajėgiausi šalies sportininkai – aut. past.) baigęs V.Trinkūnas Klai-pėdos mėsos kombinate gavo veteri-narijos gydytojo pareigas ir maždaug penkerius metus liejo prakaitą ranki-nio aikštelėje.

Gabus ir reikalingas sportininkas buvo paaukštintas – tapo kadrų sky-riaus viršininku, o kartu ir vietos ko-munistų organizacijos sekretoriumi. Žurnalisto kalbinti buvę sportinin-ko bendradarbiai prisimena, kad nuo to laiko pašlijo santykiai su kombi-nato direktoriumi. „Šviesaus atmini-mo direktorius buvo puikus žmogus, jis labai palaikė sportuojantį jaunimą. Tačiau turėjo vieną ydą, būdingą dau-geliui sovietinių vadovų. Keistas suta-pimas – V.Trinkūnui ėmus vadovauti kombinato komunistams, į miesto ko-munistų partijos komitetą ėmė plūsti skundai. Esą direktorius nesusitvarko

su pareigomis. Direktorių atleido, o į jo vietą paskyrė V.Trinkūną“, – kelių dešimčių metų senumo faktus prisi-minė vienas iš pašnekovų.

Jo teigimu, pirmi Lietuvos nepri-klausomybės metai kombinatui buvo fantastiški: į Vokietiją – kiaulių odos, o iš ten – paklausiausios prekės. 1993 m. mėsos kombinatas buvo privatizuotas. Tuo metu V.Trinkūnas jau užsiėmė savo verslu – vadovavo bendrai Lie-tuvos ir Vokietijos įmonei „Dukatas“.

1993-iaisiais Žemės ūkio minis-terija verslininką V.Trinkūną pasky-rė valstybinės žvejybos laivyno įmo-nės „Jūra“ generaliniu direktoriumi. Kas ir kodėl buvusį Kauno „Granito“ rankinio komandos žaidėją rekomen-davo šioms pareigoms, šiandien gali-ma tik spėlioti. Mat vėliau išaiškėjo, kad „Jūra“ buvo vienas iš pagrindinių liūd nai pagarsėjusio kauniečio versli-ninko Gintaro Petriko įkurtos kom-panijos EBSW taikinių. Tuo metu, kai V.Trinkūnas ėmė vadovauti „Jū-rai“, Žemės ūkio ministerijos sekreto-riumi pradėjo dirbti Vytautas Kamb-levičius. Pastarąjį buvęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikalti-mų tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka yra įvardijęs kaip tarpininką, norėjusį į Alytaus „Alitą“ atvesti Kauno nusi-kalstamą Daktarų grupuotę.

Kad V.Trinkūnas tuo metu galėjo turėti neprastą politinį užnugarį, rodo ir kitas faktas. Jį tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas paskyrė Lietu-vos banko valdybos nariu.

Seimo komisija, tyrusi koncerno EBSW veiklą, konstatavo: „1993 m. rugpjūčio 19 d. įmonės „Jūra“ gen. di-rektorius V.Trinkūnas, vadovaudama-sis Vyriausybės protokoliniu nutari-mu, kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl leidimo parduoti įmonės akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“ nustatant vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 700 Lt. Ta pačią dieną žemės ūkio ministras Riman-tas Karazija šį raštą suderino. 1993 m. rugpjūčio 19 d. (antrą kartą tą pačią dieną) įmonės „Jūra“ gen. direktorius V.Trinkūnas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl leidimo parduoti įmo-nės akcijas Kauno valstybinei įmonei „Banga“ nustatant vienos 100 Lt no-minalios vertės akcijos kainą – 100 Lt, t. y. sumažinant ją 7 kartus. Antrą kar-tą tą pačią dieną žemės ūkio ministras R.Karazija raštą suderino. Komisijos posėdyje R.Karazija paaiškino, kad at-simena 1993 m. rugpjūčio 19 d. pasira-šęs tik vieną raštą dėl leidimo parduoti įmonės „Jūra“ akcijas Kauno valstybi-nei įmonei „Banga“ nustatant vienos 100 Lt nominalios vertės akcijos kainą – 700 Lt, kito rašto, kuriuo nustatoma vienos 100 Lt nominalios vertės ak-cijos kaina – 100 Lt, t. y. sumažinama 7 kartus, tą pačią dieną nederinęs.“

Po kelių finansinių operacijų EBSW priklausančiai „Bangai“ V.Trinkūno va-dovaujama „Jūra“ kauniečiams grąžino per 6 mln. Lt – neva skolą už permoką perkant akcijas, kai jų vertė buvo suma-žinta. EBSW veiklą tyrę Generalinės prokuratūros pareigūnai nustatė, kad šie milijonai grąžinti neteisėtai, suklastojus ministro R.Karazijos parašą. Kas tai pa-darė, taip ir liko neišaiškinta.

Netrukus po keistų raštų su R.Ka-razijos parašu V.Trinkūnas savo noru paliko „Jūrą“. Tačiau be darbo neliko – ėmė vadovauti Žemės ūkio ministerijai pavaldžiai įmonei „Kretingos grūdai“, tuo metu vienai moderniausių šalyje. Įvykiams užbėgant už akių, reikia pa-sakyti, kad po kiek laiko V.Trinkūnas taps ir pagrindiniu šios ir jai priklau-sančių bendrovių akcininku, turėjusiu per 30 proc. akcijų. Beje, bendrovės ak-

cininku tapo ir buvęs Kauno „Grani-to“ rankininkas, ne mažiau tituluotas Valdemaras Sadaunykas.

O tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Vyriausybė įvairiais būdais stengiasi pamaloninti vis dar valstybės bend-rovę. 1996 m. pradžioje tuometis premjeras Adolfas Šleževičius pasi-rašė nutarimą „Dėl Kanados eksporto plėtojimo korporacijos paskolos pa-naudojimo“. Juo numatyta „Kretingos grūdams“ skirti 7,048 mln. Kanados dolerių kukurūzams pirkti. Turtinę at-sakomybę už paskolos grąžinimą pri-siėmė Lietuvos žemės ūkio bankas.

Prieš tai, 1994-aisiais, buvo dar viena milijoninė finansinė injekcija. Vadovaujant konservatoriams, į „Kre-tingos grūdus“ buvo atplukdyti sojų rupiniai, kurių apmokėjimą taip pat garantavo Vyriausybė. „Atidėti ak-cinei bendrovei „Kretingos grūdai“ valstybės vardu suteiktos paskolos (...) grąžinimo terminą – nustatyti, kad bendrovė gautos paskolos ne-grąžintą dalį (2 890 000 litų) grąžina pagal paskolos grąžinimo grafiką iki 2001 m. sausio 1 d.“, – tokį nutarimą 1999-aisiais pasirašė tuometis prem-jeras konservatorius Andrius Kubi-lius. Tačiau pinigai negrąžinti. Tada naują nutarimą pasirašė jau premjeras Rolandas Paksas: „(...) nustatyti, kad bendrovė gautos paskolos negrąžin-tąją dalį (2 338 299,67 lito) grąžina iki 2005 m. spalio 1 d. (...) ir moka 10 procentų metinę palūkanų normą“.

2002-ųjų pradžioje „Kretin-gos grūdai“ valstybei buvo skolingi 580 tūkst. Lt ir beveik 240 tūkst. JAV dolerių (apie 960 tūkst. Lt), taigi iš viso per 1,5 mln. Lt. Tuometis prem-jeras Algirdas Brazauskas tų metų pavasarį pasirašė nutarimą, kuriuo bendrovė buvo atleista nuo milijoni-nės skolos. O netrukus V.Trinkūnas tapo stambiausiu bendrovės akcinin-ku, turinčiu apie 30 proc. akcijų.

Keistas sutapimas: 2006 m. sau-sio 20 d. Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl buvusio žemės ūkio ministro R.Karazijos parašo suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo, o V.Trinkūnas pareiškė parduodantis „Kretingos grūdų“ turimas akcijas ir užsiimantis verslu Druskininkuose.

Jei į politiką pasukęs V.Trinkūnas ir toliau pasiryžęs tylėti, tarytum bur-noje laikytų jūros vandenį, vargu ar bus lemta išsipildyti Liberalų sąjūdžio ved lio E.Masiulio svajonei Druskinin-kus paversti ne „išdeginta“, bet „gyva“ žeme. Atvirkščiai, „išdeginta žemė“ gali visai dingti iš po šios partijos kojų.

Aktualijos

-fotodiena.lt, druskininkai.lt

Sveikata

Šiluma kaulų nelaužo

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

7 p.7 p.

21 p.

Apie artėjančias Vėlines pirmiausia primena didie-ji prekybos centrai, kurie labai anksti pradeda pre-kiauti ne tik kapų žvakė-mis, bet ir chrizantemo-mis.

Nijolė Baronienė

Pastaruoju metu vieni renkasi vis labiau populia-rėjantį geoterminį šildy-mą, kiti – šildymą alterna-tyvių rūšių kietuoju kuru ir primirštomis anglimis.

Stasys Palaukys

Švedijos karinis jūrų lai-vynas ieško, kas slapsto-si Švedijos teritoriniuose vandenyse palei Stokhol-mo salyną. Gali būti, kad atsakymo nesužinosime net ir tada, jei paieškos baigsis sėkmingai.

Arvydas Praninskas

Gėlių žiedų ir žvakelių šviesos išėjusiesiems dovanojamos iš širdies

Dažniausiai avalynę renka-mės pagal grožį. Žinoma, ji dar turi būti madinga. Ta-čiau specialistai teigia, kad tai – didelė klaida, nes ne-tinkami batai ne tik nepa-togūs, bet ir gali susarg-dinti.

Alė Sima

Skausmus kenčiantys žmo-nės nemokamų sąnarių endoprotezų operacijų il-gus mėnesius turi laukti eilėse. Pasak ligonių kasų specialistų, jei ligoniai rink-tųsi mažiau populiarias li-gonines, operacijų tektų laukti net dvejais su puse metų trumpiau.

Aušrinė Šėmienė

Povandeninio vaiduoklio medžioklė

11 p.

Karališkas Manto šansas

21 p.

24 p.

Kūrinio „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ idėja gimė dainininko Manto Jankavičiaus galvoje. Matyt, šis vyras nuo Tado Blindos filmavimo laikų nesiliovė sirgęs už savo tautą.

Saulius Vasiliauskas

Ar laukti protezo eilėje beviltiška? Į batų parduotuvę – tik su receptu