-sijos embargo kompensuo-

-

nuostoliai bus didesni. Bet da-bar jiems svarbiausia, kad Briu-

-

tai kiek ir kam.

„Iš pradžių visi gesino didelį gais-rą, o dabar, atrodo, jis užgeso. Ir pa-ramos skyrimas turbūt taip užges. Žemdirbiai nežino, ar ji bus; jei bus, tai kada, kaip ją skirstys ir pan. O mes

kas mėnesį patiriame nuostolių. Per šį rugsėjį, palyginti su pernykščiu, mūsų pajamos vien iš pieno ūkio sumažėjo 216 tūkst. Lt, spalį prognozuojame 260 tūkst. Lt praradimų. Neturime apyvartinių lėšų, o reikia mokėti at-lyginimus darbuotojams, atsiskaityti su bankais“, – bėdojo Šiaulių rajono Kuršėnų žemės ūkio bendrovės, lai-kančios apie 3 000 galvijų, vadovas Vitoldas Pranas Zovė.

Jis apgailestavo, kad žemės ūkio problemos sprendžiamos kabinetuo-se, todėl politikai ir valdininkai nesu-vokia realios padėties. „Tyčia ar ne, bet dabar Lietuvos žemės ūkis va-romas į bankrotą. Ūkiams atsikurti prireiks ne vienų metų. Bet valdžia to nemato. Pasikviečia į kabinetą perdir-bėjus, žemdirbių atstovus, kas gražiau pašneka, to ir tiesa. Tegu atvažiuoja į ūkius pasižiūrėti, kaip vyksta gamy-ba, iš ko žmonėms mokami atlygini-mai. Tada bus aišku, kur tiesa“, – rėžė V.P.Zovė.

Ūkininkai panikuoja ne tik dėl stip riai kritusių pieno ir gyvulių su-pirkimo kainų. Šiemet gamybos išlai-dų gali nepadengti ir pajamos, gautos pardavus grūdus bei rapsus. „Kritu-sios visų sričių žemės ūkio produk-cijos kainos iš pašaknų kirto žem-dirbiams. Anksčiau sumažėjus pieno kainai, ūkį „patempdavo“ brangesni grūdai arba atvirkščiai, o šiemet visai prastai. Kainomis spekuliuoja visi per-dirbėjai ir supirkėjai. Šiandien, kaip niekada anksčiau, tapo akivaizdu, kad žemdirbiai – jų vergai. Mums dabar blogai, o kai kam – kur kas geriau. Štai pieno perdirbėjai skaičiuos mi-lijoninius pelnus, o ūkininkai – mi-lijoninius nuostolius“, – žodžių į vatą nevyniojo ūkio vadovas.

Baltijos šalys, ypač Lietuva, pa-tiria išskirtinai daug nuostolių dėl Rusijos embargo maisto produk-tams. Dėl smarkiai kritusių pie-no supirkimo kainų labai nuken-čia mūsų pieno gamintojai. Tačiau ES pagalbos ranką pirmiausia iš-tiesė nektarinų ir persikų augin-tojams. Juos suskubta paremti 32,7 mln. eurų. Vėliau parama – 125 mln. eurų – buvo numatyta vai-sių ir daržovių augintojams.

2 p.

-

-

--

Šiandien skaitykite:

, 13 p.

, 15 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

--

-

-

-

--

ninkais.

Pas ūkininkus jau antrą kartą šiais metais važiuota su rajono tarybos Ūkio plėtros komiteto pirmininku Romaldu Zubiela. Vėl vykta į tuos pačius lau-kus, dėl kurių KTG EKO AGRAR atstovė spaudai Rasa tąkart teigė, jog jų įmonė darys viską, kad nesantaikos su vietos ūkininkais daugiau nebūtų.

p.

2 Nr. 83 (9411)

Atkelta iš 1 p.

Rugsėjo viduryje, įžvelgus pikt-naudžiavimą skiriamais pinigais, šios paramos teikimas buvo sustab-dytas. Kai kurios valstybės prašy-muose skirti paramą nurodydavo didesnį produkcijos kiekį, nei eks-portuodavo į Rusiją. Dėl panašių priežasčių buvo sustabdyta ir para-ma privačiam pieno produktų san-dėliavimui.

Vėliau Europos Komisija (EK) priėmė naują paramos vaisių ir dar-žovių augintojams skirstymo tvarką ir padidino paramos sumą. EK nu-matė neskirstyti pinigų sumas, bet visoms šalims nustatė kompensuo-jamų daržovių ir vaisių kiekį. Lie-tuva gali gauti paramą už 7 tūkst. t vaisių ir daržovių, išimtų iš rin-kos. Žemės ūkio ministerijos duo-menimis, eksportas į Rusiją buvo 26 tūkst. t lietuviškų bulvių ir 27 tūkst. t kitų daržovių.

Iki šiol nežinoma, ar bus skirta parama gyvulininkystės sektoriui. „Kai EK nudegė su kompensaci-jomis už daržoves ir vaisus, dabar į šaltą bulvę pučia, – vaizdingai paly-gino Lietuvos žemės ūkio bendro-vių asociacijos (LŽŪBA) preziden-tas Jeronimas Kraujelis. – Šiandien svarbiausia – aiškumas. Jei juodu ant balto parašytų, žemdirbiai ži-notų, kaip elgtis ir planuotis. Da-bar žmonės nervinasi, norėjo mi-tingą rengti. Bet ar tokiais būdais ką pasieksime?“

Baltijos šalių žemdirbių organi-zacijos, norėdamos atkreipti ES dė-

mesį, kad, užsidarius Rusijos rinkai, jie patiria labai didelių nuostolių, išsiuntė kadenciją baigiančiam ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komi-sarui Dacianui Ciolosui kreipimą-si dėl embargo pasekmių palengvi-nimo. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai prašė įkurti specialų Bal-tijos šalių žemės ūkio sektoriui rem-ti skirtą fondą.

Pirmoje rugsėjo pusėje Lietuvo-je apsilankęs komisaras žadėjo, kad bus atsižvelgta į žemdirbių prašy-mą proporcingai kompensuoti Ru-sijos embargo sukeltus nuostolius, įvertinus realią kiekvienos valsty-bės padėtį. Žemės ūkio ministeri-ja suskaičiavo, kad pieno ir mėsos gamintojai patyrė apie 160 mln. Lt nuostolių. Tačiau Briuselis iki šiol trypčioja vietoje.

Spalio pradžioje žemdirbių or-ganizacijos iš Briuselio gavo atsaky-mą, kuris rodo, kad iš nuostolių duo-bės, į kurią jie buvo įstumti, gali tekti kapstytis patiems. Atsakyme primin-tos priemonės, kurias EK jau patvir-tino. Tai parama vaisių ir daržovių sektoriui, privačiam pieno produktų

sandėliavimui, papildomas finansa-vimas žemės produktų reklamai ir kitos mažai reikšmingos arba ne taip greitai apčiuopiamos naudos ūkinin-kams duodančios priemonės. Jiems pasiūlyta naudotis ir draudimu.

EK neketina atkurti eksporto į trečiąsias šalis išmokų produk-

tams, kuriems taikomas embar-gas. To prašė bendrą Baltijos šalių žemdirbių poziciją išreiškusios or-ganizacijos. Atsakyme paaiškinta, kad eksporto išmokos prieštarau-tų ES įsipareigojimui, prisiimtam Pasaulio prekybos organizacijai.

Dėl kompensacijų nukentėju-siems ūkininkams, kurių labiau-siai ir laukia mūsų pieno ir mėsos gamintojai, Briuselyje dar tebe-vykdoma analizė. „Būtina atsakin-gai įvertinti, ar realu skirti tikslines kompensacijas. Jei tokių priemo-nių būtų imtasi, būtina užtikrinti, kad jos būtų pakankamai tikslin-gos, efektyvios ir proporcingos. Rei-kia atsižvelgti ir į biudžeto apriboji-mus“, – rašoma D.Cioloso kabineto atsiųstame atsakyme.

„Tam tikra reakcija yra. Visi kal-ba, kad reikia padėti Baltijos šalių žemdirbiams. Beje, prie mūsų pe-ticijos prisijungė suomiai, kurie taip pat patiria nemažai nuostolių. Svarstoma, kad 4 šalims būtų išdaly-

ta 150 mln. eurų paramos. Iš jų Lie-tuvai galėtų tekti apie 42 mln. eurų. Bet kol kas vis dar diskutuojama ir jokio aiškaus sprendimo nėra“, – „Valstiečių laikraščiui“ iškart po Briuselyje spalio 6–7 d. vykusio Europos ūkininkų kongreso, skir-to Bendrosios žemės ūkio politikos

sąsajoms su šeimos ūkiais, kuriame buvo aptartos ir embargo pasekmės bei Baltijos šalių žemdirbių padėtis, sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.

Europos ūkininkų kongrese da-lyvavę mūsų šalies atstovai pabrėžė, kad Baltijos šalių ūkininkams dabar kaip niekada reikia ES palaikymo ir paramos. Kongreso dalyviai tam ne-

prieštaravo ir priekaištavo EK, kad jos priemonės krizei suvaldyti buvo per menkos ir pavėluotos.

Anot J.Kraujelio, kitos ES šalys, ypač senbuvės, neturėtų nusisukti nuo Baltijos šalių žemdirbių, ypač Lietuvos pieno gamintojų. „Jos tu-rėtų padėkoti, kad daug pieno pro-

duktų, kurių apie 50 proc. mes eks-portuojame, važiavo į Rusijos rinką. Mes nedarėme spaudimo jų rin-koms, nors produktų kokybe puikai galėjome įtikti Vakarų vartotojams. Tad dabar būtų gražu, jei sulauktu-me jų solidarumo“, – samprotavo LŽŪBA prezidentas.

Buvęs žemės ūkio ministras įsi-tikinęs, kad sprendimą dėl paramos Baltijos šalių žemdirbiams galima būtų priimti be ilgų diskusijų. „Juk žinoma, kad ne visos ES šalys tu-rėjo intensyvių prekybinių ryšių su Rusija. Yra duomenų, kas ir kiek ten eksportavo. Tad ar sunku nubrėžti brūkšnį, kam priklausytų kompen-sacijos, o kam jų nereikia. Juk taip daro, kai įveda finansinius reikalavi-mus. O dabar negali žmogiškai susi-tarti“, – pečiais gūžčiojo J.Kraujelis.

LŽŪBA prezidento manymu, pieno ir mėsos gamintojai šiaip taip išsikapstytų iš duobės, jei juos pa-siektų Lietuvos prašoma kompensa-cija (160 mln. Lt), šiemet numatyta išmokėti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (55 mln. Lt) da-lis ir didesnis europinių tiesioginių išmokų avansas.

„Žemdirbiams šiemet tikrai neleng-va. Niekas nesitikėjo, kad bus toks ir grūdų bei rapsų kainų nuosmukis. Tad reikėtų kalbėti ne tik apie pieno pro-duktų, bet ir apie grūdų intervencinius pirkimus. Bet kai tokios intervencinių pirkimų kainos, nepadengiančios pro-dukcijos gamybos savikainos, nebūtų jokios naudos. O jas pakeisti, pasak Vilniuje viešėjusio D.Cioloso, ilgai už-trunka. Šiemet viskas susidėjo į vieną, todėl sunkumai neišvengiami“, – nuo-gąstavo J.Kraujelis.

Briuselyje pasigirsta siūlymų kom-pensacijas ūkininkams mokėti iš tie-sioginių išmokų voko, pavyzdžiui, sumažinant visų šalių tiesiogines iš-mokas 3 eurais už hektarą. „Mes to-kiai pozicijai nepritariame: toks lėšų ieškojimas yra ne tik nesąžiningas mažesnes išmokas gaunančių ūki-ninkų atžvilgiu, bet ir iš esmės nieko nekompensuoja, tik perskirstomi ūki-ninkų pinigai. Lėšų šios krizės nuos-toliams kompensuoti reikia ieškoti ki-tur, nebūtinai Bendrosios žemės ūkio politikos biudžete. Juk embargo prie-žastis buvo politinis visos Europos sprendimas – sankcijos Rusijai, taigi, tai nėra tik žemės ūkio problema“, – sakė A.Stančikas. Naujasis ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras airis Filas Hoganas, atsakydamas į Euro-pos Parlamento narių klausimus apie sunkumus, susijusius su Rusijos em-bargu, sakė, kad kompensacijos žem-dirbiams turėtų būti finansuojamos iš bendro ES biudžeto, o ne vien iš lėšų, skirtų žemės ūkio politikai.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

18.24.

RytojŠiandien Poryt

+5 +10o +2 +7o

+9 +13o+11 +16o

0 +5o

+6 +11o

Rimantas Krasuckis

-

----

--

-

Rusija gali pirma laiko gali atsi-sakyti Europos maisto produktų im-porto embargo, jei ES nepratęs sank-cijų prieš Rusiją galiojimo, pareiškė Rusijos ekonominės plėtros minist-ras Aleksejus Uliukajevas. „Dauguma sankcijų yra laikinos ir buvo įvestos ne ilgiau kaip metams, o kai kurios – dar trumpesniam laikotarpiui. Todėl manau, kad galima tikėtis, jog jos ne-

bus pratęstos, jei pavyks susitarti“, – sakė Rusijos ministras. Atsakydamas į klausimą, ar Rusija gali pirma laiko atsisakyti Europos maisto produktų importo embargo, A.Uliukajevas pa-reiškė: „Be abejo, tai įmanoma. Tik Europa turi atsisakyti sankcijų.“ Jis taip pat pranešė, kad Rusija kol kas nenusprendė kreiptis į Pasaulio pre-kybos organizaciją (PPO) dėl sank-

cijų iš Vakarų. „Sprendimas dėl ieš-kinio (PPO – red. past.) teikimo kol kas nepriimtas, toliau analizuojami teisiniai ir techniniai aspektai“, – tei-gė A.Uliukajevas. Rugpjūčio pradžio-je Rusija vieniems metams uždraudė maisto ir žemės ūkio produktų im-portą iš ES, JAV ir kitų Vakarų ša-lių, reaguodama į Vakarų sankcijas dėl numanomos paramos Ukrainos prorusiškiems separatistams ir Kry-mo aneksijos.

BNS inf.

3Nr. 83 (9411)

Atkelta iš 1 p.

Ji sakė: „Žiūrėsime sėjomainos, pa-liksime pūdymų... Jei skirs baudas, sumokėsime... Mes norime gra-žiuoju gyventi su kaimynais.“ Ir tikrai neįtikėtinai greitai kai ku-rie plotai buvo suarti, sulėkščiuoti, kad net tikrintojai negalėjo spėti atvažiuoti. Tačiau piktžolės grei-tai atžėlė ir subrandino antrą der-lių, dėl kurio pagalbos ir vėl šaukė-si vietos ūkininkai. Pakeitė šįkart savo poziciją ir įmonės KTG EKO AGRAR atstovai. Jie taip pat gana agresyviai sutiko į piktžolių lauką žvelgiantį Ūkio plėtros komiteto pirmininką R.Zubielą, beje, turin-tį agronomo išsilavinimą: „Ar ži-nai vertinimo kriterijus? Ar turi ieškojimo įrankį, turi kuo matuo-ti? Kokią teisę turi ateiti į mano laukus?“ KTG EKO AGRAR at-stovas, kurį jo kolegos vadino Vi-liumi, šiek tiek garą nuleido jau kitame lauke ir bandė R.Zubielą įtikinti, kad nuims sojų derlių, ap-ars laukus ir problemos neliks. Ta-čiau R.Zubielai atrodė, kad tai at-

sitiks dar negreitai, nes sojų derlius dar šlapias ir neprinokęs, o usnys ir ramunės sėklas kaimynams dosniai sėja jau dabar.

Laukai šiurpino

Gražiai ūkininkaujantys Lenčių kaimo ūkininkai Mantas Vaštakas, Valdas Morkus, Adolfas Morkus neslepia, kad jie jau pavargo gyventi tokioje kaimynystėje, nes bendrovė KTG EKO AGRAR ir kai kurie vietos ūkininkai jau ne vienus me-tus brandina gausų piktžolių der-lių ir juo dosniai dalijasi su gretimų sklypų savininkais.

Pirmiausia ūkininkai pagalbos kreipėsi į savo seniūną Juozą La-banauską. Šis negaišuodamas iš-braidė nurodytus laukus ir manė,

kad ūkininkų keliamos pretenzijos yra pagrįstos, nes šalia tvarkingai ūkininkaujančių kaimiečių laukai atrodė šiurpiai: suposi kiečiai, sė-klas brandino rūgtys, vėjas draikė usnių garbanėles, kurios grakščiai tūpė į gražiai išpuoselėtą Val-do Morkaus žirnių lauką, į kitų kultūrų laukus. Seniūnas neslėpė esąs pašiurpęs dėl tokių apsileidė-lių „ūkininkavimo“ ir pažadėjo šią problemą spręsti iš esmės. „Anks-čiau tokius būtų iš kolchozo išviję, pirmininką atleidę, o dabar...“ – širdo ūkininkai.

Lenčių kaimo ūkininkai sako, kad šiandieniniame gyvenime kaž-kas atsitiko ir su terminais: tuos

ūkininkus, kuriuos anksčiau vadin-davome apsileidėliais, šiandien va-diname ekologiškai ūkininkaujan-čiais. Net plika akimi matai, kad supasi piktžolių laukas su vienur kitur kėpsančia kultūra, bet jo savi-ninkai tikina, kad tai yra ekologiš-kas laukas, ir tik tokie, kaip Ūkio plėtros komiteto pirmininkas, apie tai neišmano. Dar labiau nustebino Ariogalos seniūnijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausio-ji specialistė Laura Liaskauskie-nė, kurios specialybė, beje, nieko bend ro neturi su žemės ūkiu, atvi-rai ėmusi advokatauti vokiečių ka-pitalo bendrovei ir netgi mokyti, kaip reikėtų rašyti straipsnį. Gir-di, su tuo Valdu Morkumi niekas niekada nesusitarsiąs, jis toks jau žmogus esąs.

Šioje vietoje būtina patikslinti, kad negerai yra ne tik Valdui Mor-kui ar jo kaimynams. Su R.Zubiela ir žemės ūkio ministro patarėju Algirdu Griciumi vykta į kitame seniūnijos krašte esančius tų pa-čių šeimininkų, bendrovės KTG EKO AGRAR, ekologiškus lau-kus. Piktžolių lauke bandyta rasti sojų. Gretimame lauke darbavosi ūkininkas Juozas Šmuilys. Teir-autasi, ar jam netrukdo tokia kai-mynystė: „Ką ten netrukdo – gyvi nuostoliai. Žinote, kiek chemika-lai kainuoja, o be jų tokioje kai-mynystėje nepaūkininkausi.“ Ūki-ninkas pasiguodė, kad kaimynus net pakalbinti baugu: arogantiški, pasipūtę, tad kankinasi tyliai, nes žemę dirbąs žmogus ne konflik-tams sutvertas.

R.Zubiela ir toliau laikėsi savo: „Tai, ką aš matau, yra pasijuoki-mas ne tik iš ūkininkų, bet ir iš pačios Lietuvos. Jie veisia piktžo-lynus, skriaudžia mūsų ūkininkus ir už tai jiems sumokama, jie gau-na neva už ūkininkavimą išmokas. Mano specialybė – mokslinis agro-nomas, ir aš tiesiai sakau, kad tai yra ne ekologinis ūkininkavimas, nes laukai apleisti piktžolėmis. Pa-tinka tai kam nors ar nepatinka, bet apsileidėlių ramybėje nepaliksime. Kontroliuosime situaciją ir versi-me valstybės institucijas dirbti. Už piktžolių auginimą išmokos nega-lės būti mokamos, ir mes tuo pa-sirūpinsime.“

KTG EKO AGRAR kaimynys-tėje atsidūrę ūkininkai tikslino: dėl

tokios padėties kalta valstybė, mo-kanti visiems apsileidėliams išmo-kas. „Juk seniai visiems akis bado esanti tvarka, kai ES finansavimą gauna ir tie, kurie nei sėja, nei pjau-na, nei ekologišką produkciją tie-kia. Žinote, kaip kaime juokauja: sėja visi, o išmokas kulia ekologiniai ūkiai“, – sakė jie.

Žemės ūkio ministro patarėjas A.Gricius, sunkiai radęs sojų pikt-žolių jūroje, mano, kad su neprižiū-rėtų laukų savininkais reikia griež-čiau elgtis. Jei metodikos ydingos, jas reikia keisti, jei yra koks nevy-kęs ankstesnių valdžių priimtas įsta-tymas, jis nėra šventa karvė, kurios negalima pajudinti. Raseiniuose yra keturi Seimo nariai, ir jie gali bei privalo rūpintis protingų įstatymų leidyba.

Lietuvos ekologinių ūkių asocia-cijos vadovas Saulius Daniulis sakė, kad tokios bėdos gali tarpti tik to-dėl, kad tinkamai nedirba valsty-binės institucijos: „Argi mes pa-tys imsime save kontroliuoti? Yra „Ekoagros“, yra Nacionalinė mo-kėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), už kontrolę joms mokami atlyginimai... Turiu pripažinti, kad ekologinio ūkinin-kavimo taisyklės tikrai nevykusios, kartais atrodo, kad jas surašė tie, ku-rie net kaimo nėra matę.“

„Ekoagros“ skyriaus vedėjas Virginijus Masionis neslėpė, kad vokiečių bendrovėje KTG EKO AGRAR jau nustatyta daugybė neatitikčių. Lenčių ūkininkų bėdos jiems – ne naujiena.

Po pirmo pasivaikščiojimo pikt-žolių laukais rajono Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrius NMA Pasiti-kėjimo linijai išdėstė konflikto esmę ir paprašė atlikti patikrinimą. Šie raštu skyriaus specialistei patvirtino, kad gavo pranešimą. Ir viskas, jokių žinių apie patikrinimo rezultatus ir net apie tai, ar tokie patikrinimai apskritai buvo atlikti. Elektroninė-je sistemoje net specialistams apie tai sužinoti neleidžiama. Po skam-bučių telefonu NMA specialistams pavyko sužinoti, kad du KTG EKO AGRAR laukai buvo patikrinti ir ten pažeidimų nenustatyta. Tačiau ši vokiečių kapitalo bendrovė Rasei-nių rajone yra deklaravusi 104 lau-kus... Akivaizdu, kad ūkininkams pasiryžusiems padėti R.Zubielai bei A.Griciui šiuo klausimu rūpesčių ti-krai netrūks.

Aktualijos

-

--

„Kiek žinau, pieno perdirbimo įmonės labai daug produkcijos ga-mina ir krauna į sandėlį, nes ti-kisi, kad pamažu ras naujų rinkų, nes rasti naujų rinkų nėra taip pa-prasta“, – vakar LRT radijui sakė A.Butkevičius. Jis teigė nesutin-kąs, kad pieno gaminiai parduo-tuvėse brangsta: „Aš nenorėčiau

taip teigti, kol kas Statistikos de-partamentas mums rodo atvirkštinį rezultatą.“ Pasak A.Butkevičiaus, nustačius susitarimus tarp perdir-bėjų dėl gaminių ar pieno supirki-mo kainų, jie būtų nubausti. Tačiau ištirti situaciją turi Konkurencijos taryba.

„Kalbant apie pieno produktų kainas, reikia pasakyti, kad Kon-kurencijos taryba turėtų atlikti pa-tikrinimą ir, jei bus nustatyti kar-teliniai susitarimai, tos įmonės bus nubaustos. Mes labai atsakingai renkame informaciją, kiekvienas matome, kiek kaina yra sumažėjusi, bet ar tos pieno perdirbimo įmonės turi kažkokių tarpusavio susitari-mų, sunku pasakyti, tai gali pasa-

kyti tik Konkurencijos taryba“, – tikino premjeras.

Prezidentė Dalia Grybauskai-tė, pirmadienį susitikusi su Kon-

kurencijos tarybos vadovu Šarūnu Keserausku, atkreipė dėmesį, kad perdirbėjai, prisidengdami Rusi-jos sankcijomis, pieno gaminto-jams už produkciją moka gerokai mažiau. Vidutinė pieno supirki-mo kaina rugsėjį buvo 786,7 Lt už toną – 32,6 proc. mažiau nei per-nai rugsėjį ir 6,1 proc. mažiau nei šiemet rugpjūtį. Pieno ir jo pro-duktų kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, sumažėjo 3,5 proc. Dėl rugpjūčio pradžioje Rusijos įvesto žemės ūkio ir maisto produkcijos embargo iš ES ir smukus supir-kimo kainoms, nukentėjo pieno gamintojai.

BNS inf.

Svetimose ganyklose įsiviešpatavo medžiotojai

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Į Ameriką plauks laivai su lietuviškomis dešromis

Moters pasaulis

15 psl.

Molėtų rajono Videniškių seniūnijos ūkininkė Irena Dabužinskienė ne vienus metus savo žemėje kentė medžiotojų savivalę. Pasak ūkininkės, gražiame gamtos kapelyje medžiotojai ne tik važinėjo, kur norėjo, bet ir darė, ką norėjo.

Jolita Žurauskienė

Istorijos vingiai Užsienyje

Lietuvai atsiveria didelė pajėgių vartotojų JAV rin-ka. Šioje šalyje gyvena 316 mln. gyventojų, o BVP – 17 trln. dolerių. Primin-sime, kad Rusijoje gyvena 140 mln. gyventojų, o jos BVP tėra 2 trln. dolerių.

Albinas Čaplikas

Į informacinį karą – su TV pulteliu

16 psl.

Veriasi šiauriniai vartai iš Europos į Aziją

7 psl.7 psl.

13 psl.

Žaliavalgystė išgydė sielą ir kūną. Ar ilgam?

Lietuviams skaniausia vištiena

4 psl.

Liaudies išmintis sako, kad peiliu ir šakute sau kasame kapo duobę, kad pasninkas – sidabras, o bada-vimas – auksas. Tai savo patirtimi gali paliudyti dvi moterys, iš pra-džių išsikasę tas duobes, o paskui nuo jų išsilaisvinę. Viena dar tik pra-deda savo kelią, o kita turi keturių dešimčių metų patirtį.

Sandra Vilimaitė

Lietuviai neįsivaizduoja savo mi-tybos be kepsninėje keptų patie-kalų: net 95 proc. restoranų tinklo „Forest“ apklaustų žmonių patvir-tino, kad juos mėgsta. O keps-niams daugiau kaip trečdalis žmo-nių renkasi paukštieną. Tai, kad vištiena tampa pagrindine žmonių perkama mėsos rūšimi, patvirtino ir vieno prekybos tink lo atlikta ap-klausa: šiemet vištienos pardavi-mai išaugo 10 proc., o kiaulienos ir jautienos – tik 5 proc.ir 4 proc.

Lietuvoje nematyti svetimos šarvuotos technikos kolonų, negirdėti kulkosvaidžių kalenimo ar pabūklų griausmo, tačiau mes jau kariaujame, laimė, kol kas – tik virtualioje tikrovėje. Tokią ją regi kai kurie politikai, prabilę apie informacinį karą ir prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos propagandos atakas.

Arvydas Praninskas

Klimato kaita ne tik atne-ša naujų pavojų, bet ir at-veria naujų galimybių. Jų suteikia vis patogesnis lai-vybai Šiaurės jūrų kelias..

Arvydas Praninskas