Valstiečių laikraštis 2014 09 13

Download Valstiečių laikraštis 2014 09 13

Post on 03-Apr-2016

227 views

Category:

Documents

0 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 09 13

TRANSCRIPT

  • m0ASTARAISIAISMETAIS JURGINAIYPAIPOPULIARJO*URGINAUGIN-TOJAI JPARDAVJAIPASTEBI KADIOMISGLMISDOMISIVISDAUGIAUINVESTUOJANIJGRAIAPLINK

    m"EIOMOGAUSMUZIEJININ-KYST,IETUVOJEnLYGVEIMASBEVEJO4URBT2OMUALDAS"UDRYSILGAMETIS$AILSMUZIEJAUSDIREK-TORIUSNESUPYKSDLTOKIOSUGRE-TINIMOMATELMYSTSSMAGUMOPAPRASTUMOISMOGUSNEIBARSTIRAUKTUMASPAKILS

    m+ASMETALYJEBOTULINO TOK-SINUAPSINUODIJAKELETASMONIOPERPASTARUOSIUS ATUONERIUSMETUSBUVOUREGISTRUOTISU-SIRGIMAIBOTULIZMU

    MRUGSJODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

    iandien skaitykite:

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO

    SODYBA, 7Lf

    ETADIENIS, 11Lf

    1O

    6ALDAS+VEDARAS6,URNALISTAS

    IMTATKSTANTINISKREDITASIKELIZINIASMENBEIVIENOJU-RIDINIOASMENSIRPUSNAMOPRES-TIINIAME6ILNIAUSRAJONEPRIKLAU-SANIAME0AVILNIREGIONINIAMPARKUI0ODERYBSUa'AZPROMkDLDUJTIEKIMO,IETUVAInTEISMI-NISGINASTARPa!CHEMOSkAKCI-NINK4OKIFAKTGALIMAAPTIK-TIPREMJERO!LGIRDO"UTKEVIIAUSPATARJOSEKONOMIKOSKLAUSIMAISKURUOJANIOSENERGETIKOSSRIT)RI-NOS5RBONAVIITSBIOGRAJOJE

    STATYMAINEGALIOJA

    Netiesa, kad vieieji asmenys politikai prieinami visuomenei, kad su jais galima kalbtis, kaip su paprastais mirtingaisiais, nes veik pusmet teko belstis premjero A.Butkeviiaus patarjos ekono-mikos klausimais I.Urbonaviits duris. Nei dur atvr, nei telefonu kalbjosi. Girdi, smalsius, bet ra-tu pateiktus klausimus, net ir asme-ninio pobdio, ji atsakys per tarpi-ninkus kanceliarij arba spaudos tarnyb.

    *QGAHP=Lf

    0REMJEROELYJEn)5RBONAVIIT

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    "ALTIJOSALYS IR,ENKIJAKU-RIOSENUSTATYTIAFRIKINIOKIAULIMARO!+-IDINIAISUVIENIJOJ-GASKOVOJANTSUIAKLASTINGALIGADLKURIOSPATIRIAMADAUGEKONO-MININUOSTOLIIOSALYSPRAO%UROPOS+OMISIJOS%+KOMPEN-SUOTIVISASILAIDASIRNUOSTOLIUSKURIPATIRIAMADL!+-+AIP%+VERTINSKETURIALIBENDROS DARBO GRUPS PRAYM IRKIEKSKIRSLKOLKASNEINIA!NOTAUGINTOJIKIIOL"RIUSELISSU!+-KOVOJORENGDAMASKON-FERENCIJASIRREGLAMENTUS

    6AKARIEIAMSREIKIARINK

    Kur kas daugiau ir greiiau l atsirast, jei AKM pasiekt Vokie-tij, Anglij ar Pranczij. Juk ir Rusijai paskelbus embarg ir mus kalbti apie nuostoli kompensa-vim, pirmiausia buvo susirpinta ne Baltijos ali emdirbiais, ku-ri padtis dabar prasiausia, per daug vili dl ES paramos kovai su ernus ir kiaules guldania liga ne-puoseljo kalbinti kiauli augintojai.

    Molt rajone kiauli veisly-n laikantis Algirdas Tarakeviius mano, kad didiosioms Bendrijos narms bus naudinga, jei Baltijos alyse sunyks kiaulininkysts sek-torius. Jei neliks lietuvik lainiu-k, kumpi ir der, kako panaaus mums prive vakarieiai. Juk jiems reikia rink ir vartotoj, sampro-tavo kininkas.

    ,AUKIA"RIUSELIOSPRENDIMO

    Moltikis dabar labai laukia, k nusprs EK dl apribojim kiau-li augintojams. Neturiu kur dti kiauli! Molt rajonas priskirtas tai zonai, i kurios kitus rajonus negalima iveti kiaulienos ir kiau-li. Todl ia esantys perdirbjai ne-nori j i ms pirkti. Jei Briuselis leis iveti kitus alies rajonus, dar laikysims. Jei ne, bus riesta, savo rpest isak apie pus tkstanio riestauodegi priirintis kininkas.

    *QGAHP=2Lf

    3TIPRIAUVERIASIKIAULIMAROSPSTAI*AUPUS,IETUVOSPAYMTAAFRIKINIOKIAULIMAROIRJOGRSMSENKLUIOSKIAULMSIRERNAMSPAVOJINGOSLIGOSIDINIAIUKSUOTIIRVISOSEMSALIESKAIMYNSE*EIVIRUSOPLITIMONEPAVYKSSUVALDYTIGALIMAIL-GAMLIKTIBESAVOSGAMYBOSNATRALITRADICINIKIAULIENOSGAMINI

    1O

    36%)+!4!, 21Lfscanpix.eeJQKPN=QG=

    !"UTKEVIIAUSKOMANDOJETARSIUUOVJOJEDARBUOJASIIRAKISNEKRENTANTYSNEPARTINIAITALKI-NINKAI fotodiena.ltJQKPN=QG=

  • 2 MRUGSJODmNr. 74 (9402) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Mes kol kas daugma dirbame normaliai. Taiau situacija, aiku, grsminga. Kasdien ji gali pablo-gti. Briuselis saugo kitas alis, to-dl riboja ms galimybes parduo-ti kiaules, kiaulien ir jos gaminius. Sprendimai vienaaliki udrausti. O kaip elgtis augintojams? apie neinomybje atsidrusius kius kalbjo apie 8 000 kiauli laikan-ios bendrovs Kupikio akmenli-ta vadovas Nerijus Jcka.

    EK sprendimu, valstybi, kurio-se uregistruotas AKM, teritorijos suskirstytos 3 zonas. Patys grie-iausi apribojimai taikomi treiai zonai, kuri traukti rajonai, kur AKM nustatytas kiauli kiuose, bei su jais besiribojantys kratai. Jai priklauso Ignalinos, Molt, ven-ioni, Utenos ir Zaras rajonai bei

    Visagino savivaldyb. iuose rajo-nuose uaugintas kiaules, j ms ar kiaulienos produktus dabar drau-diama iveti ne tik ES ir trei-sias alis, bet ir i zonos.

    Antrai zonai priklauso tie rajo-nai, kuriuose liga buvo nustatyta ernams, ir su jais besiribojanios vietovs. Ji apima Alytaus, Lazdij, Varnos, alinink, Vilniaus, ir-vint, Ukmergs, Anyki, Roki-kio ir Trak rajonus, Druskinink ir Elektrn savivaldybes, taip pat Alytaus ir Vilniaus miest savival-dybi teritorij.

    pirm zon trauktos terito-rijos, kurios ribojasi su antra zona ir kuriose ilieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp ern. j trauktos Marijampols, Prien, Kaiiadori, Kauno, Jonavos, K-daini, Panevio, Kupikio ir Bir- rajon, Kazl Rdos, Kalvarijos

    ir Birtono savivaldybi, taip pat Kauno ir Panevio miest savi-valdybi teritorijos.

    Ar iliks smulkieji?

    Neseniai Lenkijoje, Pulavuose, buvo surengta konferencija, kurio-je dalyvavo Baltijos ali ir Lenki-jos ems kio ministerij ir vete-rinarijos atstovai bei EK ekspertai. Renginyje buvo aptarti AKM pa-dariniai, vertintas problemos mas-tas, iekota sprendim, kaip stabdyti AKM. Po konferencijos pastebta, kad EK ekspert nuomon ne vi-sada atitinka Baltijos ali patirt. Anot Valstybins maisto ir veteri-narijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus, poiriai smulkiuo-sius kininkus skyrsi. Latvija su-tinka, kad smulkieji kininkai tu-rt inaikinti kiaules, o Lietuvai, Lenkijai ir Estijai tai nepriimtina.

    Inykus nedideliems kiams, ne-liks ir natralaus skonio lainiuk, der, kumpi ir skilandi, prie kuri lietuviai nuo seno priprat. O pastaraisiais metais vis daugiau miestiei trauk kaimus iekoti natralaus maisto. VMVT Skubios veiklos skyriaus vedjas Marius Ma-siulis nenort pritarti tiems, kurie jau deda kryiuk kiaulininkysts kiui. Taiau, anot jo, gali pasikeis-ti kiauli auginimo tradicijos. Jei liga taps nevaldoma, gali bti priim-tas sprendimas udaryti kius, kurie nesugeba vykdyti griet biologi-ns saugos reikalavim. Aiku, kad tai bus mai kiai, nes reikalavimai taikomi vienodai ir vienos kiauls augintojui, ir stambiam komplek-sui. Kitaip ligos plitimo nemanoma sustabdyti. Taip atsitiko ir Ispanijo-je, kurioje apie 25 metus kovota su maro ukratu, pastebjo valstybi-nis veterinarijos inspektorius.

    'RSMALIAFERM

    Lietuvoje ufiksuota 10 AKM idini: 4 ern ir 6 kiauli populia-cijoje. Latvijoje situacija sudtinges-n: nustatyti 62 atvejai ern popu-liacijoje ir 31 atvejis kiauli kiuose. Lenkai ufiksavo 2 AKM atvejus kiauli kiuose ir 14 atvej ern populiacijoje. Liga pasiek ir Estij. Estai prane, kad du kartus AKM nustat ern populiacijoje.

    Kauno rajono kininkui Audriui Banioniui, laikaniam apie 3 000 kiauli, mintyse sukasi prasiausias scenarijus. Jis mano, kad liga plis toliau, jei Lietuvoje nebus suvaldy-ta gausi ern populiacija. Ms paslius knisa daugyb ern. Man atrodo, kad jais niekas tinkamai ne-sirpina. Be kiauli, laikome ir gal-vij, kuriems auginame kukurzus. Juose pilna ern. Praau medio-toj, kad jie kak daryt, bet vel-tui, pasakojo daugiaakio kio savininkas.

    A.Banionis sitikins, kad ve-terinarijos specialistai, kad ir kiek grietai priirt kius, nieko ne-padarys, jei nebus sutarta dl ern populiacijos mainimo. Veterina-rijos specialistai vos ne kasdien at-vaiuoja k, pataria, konsultuoja. Mes su darbuotojais nuolat kalba-ms, aikiname ir primename, kaip jie privalo elgtis. Taiau kad ir kaip mes visi saugotums, u tvoros laks-to ernai, sak nuolat grsm dl AKM jauiantis kiauli augintojas.

    kininkui bt labai skaudu, jei kiauli veislyn, kur kuriant dta daug pastang ir l, pakirst pa-vojingas ukratas. Anot jo, tada dar-bo netekt apie 60 moni. kyje vyksta gamyba nuo lauko iki stalo: ia rengta skerdykla, msos perdir-bimo cechas, gaminamos deros, kumpiai ir kt.

    6IENIEMSDRAUDIAkitiems ne

    Kupikio akmenlitos vadovas mano, kad, laikantis vis biologi-ns saugos reikalavim, kiauli k aibikai sunaikinanio viruso gali-ma bt ivengti. Aiku, dar labai svarbus mogikasis faktorius, ypa didesniame kyje, kur dirba daugiau moni. Kasdien kalbams, kad jie suprast ir sismonint, kaip svar-bu paisyti nustatyt taisykli, sak N.Jcka.

    Darbuotojai negali laikyti kiau-li, medioti, grybauti, atsineti savo maisto ir, be abejo, prie patekdami fermas, privalo persirengti, praustis po duu ir pan. N.Jcka pritar ko-legoms, kad visi saugos reikalavimai gali nueiti perniek, jei po mikus ir laukus laisvai vaikios bandos ern. kininkas A.Tarakeviius apgailes-tavo, kad atsakingi pareignai priima prietaringus sprendimus, o augin-toj nuomon deramai nesiklauso.

    Augintojai privalo laikytis griet ir papildomai mums kai-nuojani reikalavim, kai kuri, manau, net per griet, o medio-tojams ribojim maiau. tai i mi-ko gr jie gali usukti parduotuv ar kitur ir taip platinti virus. Dabar, kai u sumediotus ernus skiriamas atlygis, paradoksaliai atrodo ir bu-vusio aplinkos ministro draudimas audyti ernus ir u tai nustatytos didels baudos, kovos su AKM spragas vardijo kininkas.

    Jam atrodo nelogikas sprendi-mas drausti i nustatyt zon iveti

    kiaules ir kiaulien, jei i j leidia-ma veti grdus. O kas sukontro-liuos, ar i t zon studentai kitus miestus neisivea kiaulienos der ir kumpi? Juk tai irgi pavojus, kad bus iplatinta liga, dar vie-n AKM ukrato plitimo galimyb vardijo A.Tarakeviius.

    .ESUTARIADLERN

    VMVT Skubios veiklos skyriaus vedjas pripaino, kad, nepaisant iemet intensyvesnio ern me-diojimo, Lietuvoje j populiacija liko gausi. Taiau abejojo, ar kar-dinalus j naikinimas geriausias sprendimas. Anot M.Masiulio, da-bar kaltinti vien ernus dl AKM plitimo neteisinga. Kol kas neu-fiksuota masinio ern gaiimo, nerasta kritusi band. ern po-puliacijoje nustatyti tik pavieniai AKM atvejai. Valstybinis veteri-narijos inspektorius pridr, kad ir pirmas AKM atvejis Ignalinos ra-jono kiauli komplekse, kur buvo aukiausio lygio biologin sauga, nustatytas dl mogikojo fakto-riaus. Dabar aikinamasi, ar tai vy-ko netyia, ar ne.

    ern naikinimas turi dvi me-dalio puses. Juos inaikinus, tuios vietos neliks. Taiau mediotojai turi dl ko susirpinti. Be saiko e-riant ernus, ikraipomas natralus procesas. O jei populiacija neregu-liuojama, atsiranda problem. Kiek reikia sumainti ern populiacij, dabar sprendia vis 4 ali atsto-vai. Kol kas dl to nra vienos nuo-mons. Kai jis bus, visose alyse bus taikomos vienodos kovos su AKM priemons, sak M.Masiulis.

    Aktualijos

    4OKKLAUSIMBUVOMEPATEIKINTERNETOPUSLAPYJEvalstietis.lt.17 proc.

    16 proc.

    50 proc.

    +AIPVERTINATE,IETUVOSRINKTINSGALIMYBESPASAULIOKREPINIOEMPIONATE

    7 proc.

    10 proc.

    AISNALE0ATEKSSTIPRIAUSIJKETVERT

    0RALAIMSKETVIRTNALYJE,AIMSAUKS

    +REPINIUNESIDOMIU

    Pilnatis.3AULTEKALEIDIASI19.44.

    2YTOJIANDIEN

    /=R=EPC=H=PIKOBANKOOHCEOPNQLQPGEHOE=J@EAJLONUPUO@=QCAHUFAN=FKJ@=JCQO>QOO=QHP=O0=E=QR=G=NEJEQKOAENE=QNEJEQKOAN=FKJQKOAC=HEPNQIL=EL=-HUPE/=QHOOLEJ@QHE=EKNOQEH@UOEGEjH=ELOJE

    .UPKFP=ELL=P@EQCEJOO=QHPEENO=QOEKN=E,OOEHLJ=ONUPRF=O*=GPPAILAN=-PN=ORUNQKOJQKEGEH=ELOJE@EAJKFQOKN=OEHOEGEH=ELOJE

    ,ENI=@EAJ=PLH=QGOREO@=QCE=QLEHGAOJE@A>AO(EAP=QOPEGEIU>EHEGOJA@E-@AH,ORE@QPEJEKOPELNQIKNUPLEAPNUERF=O@EAJKFQOPAILAN=PN=L=GEHOEGEjH=ELOJE

    orai.lt, VL inf.

    $IEN

    .AKT

    $IEN

    .AKT

    0ORYT$IEN

    .AKT

    3TIPRIAUVERIASIKIAULIMAROSPSTAI

    !+-KONTROLIUOTIPADTMOKSLINIAITYRIMAI!RNAS3TANKEVIIUS(EAPQRKOORAEG=PKOIKGOHQJERANOEPAPK2A-PANEJ=NEFKO=G=@AIEFKO@K?AJP=O

    ')UN=H=>=EGH=OPEJC=OPK-@HOQR=H@UPEFOQJGQ#=HEI=FKH=>=EO=QCKPEOENRUG@UPEREOQONAE-G=H=REIQOP=E=QRENQO=OEI=ENL=OENK@K &EOREAJK@=EL=RKFEJ-C=OPEAGOIQHGEAIOPEAGOP=I->EAIO=QCEJPKF=IOP=EEN(EAPQ-RKFALENIE=QOE=QGN=P=OELHEPKOP=I>E=IAGE=QHEGKILHAGOAGQN>QRK=QGE=QOEKHUCEK>EK-HKCEJO=QC=

    EN>@=I=O)=@NE@ANABANAJ-?EJFAGE=QHEI=NKH=>KN=PKNEFKFAI=E=QG=ELCNAEP=ELHEJP=ENGKGOL=PKCAJEG=OGE=QHIOUN=')*EAG=@=JAC=HRKF=QG=@FEOL=-OEAGO(EAPQR%OL=JEF=>ARAEGIAPGKRKFKOQE=HEC=&E>QRKRAEGP=G=EREOE=QCEJPKF=ELN=@FKH=EGUPEOCNEAP>EKHKCEJOO=QCKONAEG=H=REIENG=E>QRKOI=NGE=EOQI=EJP=ANJLKLQHE=?EF=

    (EAPQRKFA@=>=NHEGRE@QKF=IKO')L=OAGIOJ=EGEJ=IEHECKOE@EJE=EENREHE=I=OEG=@FEJALHEO(=EG=JPEOPKGEKOOPN=PACEFKOHEC=C=HELHEOPE ENLHEOPEEJKIAG=@')E@EJUOUN=H=QGEJFAB=Q-JKFAP=@LENIE=QOE=NAEGE=I=-EJPEANJLKLQHE=?EFENEJKI=P=EGUPECNEAP=O>EKHKCEJOO=QCKOLNEAIKJAO

    )KIIOLTIKKALBAMAKADREIKIALABIAUSUSIRPINTIERNPOPULIACIJOSMAINIMU 2(BKPKIKJP==O

  • 3MRUGSJODmNr. 74 (9402) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Net priminus apie Seimo priim-tus statymus, kuriuose nurodyta, kad kiekvienas valstybs tarnautojas pri-valo bendrauti su interesantais, juolab su spaudos atstovais, I.Urbonaviits irdis nesuminktjo.

    Pastarasis trumpas pasikalbjimas telefonu I.Urbonaviit ikart nu-teik nemaloniai. I kur mano as-meninio telefono numer turite? Jis neskelbiamas, premjero patar-jos balsas rod, kad ji suglumusi. Tik keliskart patvirtinus, kad jos asme-ninio telefono numeris yra visiems vieai prieinamas, patarja dar kart nusistebjo: iaip tai keista.

    Taiau vos udavus pirm klau-sim, kaip auktj moksl tuomeio Leningrado Lenino ir Darbo raudo-nosios vliavos ordin A.danovo universitete baigusi ekonomist-ki-bernetik iais laikais gali rytis pa-skol imti ne i banko, o i fizini asmen, I.Urbonaviit surimtjo: irkite, mes su jumis susirainjo-me ir ten visa tvarka lyg ir nustatyta, kaip a turiau atsakyti. Patikslinus, kad kalbama bus ne apie jos tarnyb Vyriausybs aparate, patarimus prem-jerui, o apie vieo asmens vieai skel-biamus finansinius dalykus, patarja primin, kad dl asmenini dalyk taip pat yra atsakymas. Atsisakiusi kalbti telefonu, taip pat ir skirti laiko susitikimui, I.Urbonaviit dainavo sen dain: A jums silau skaityti, kas parayta atsakyme. Ten nustatyta, kaip mes turime bendrauti.

    Seimo priimtame Visuomens informavimo statyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teis i valstybs ir savivaldybi instituci-j bei staig, kit biudetini s-taig gauti viej informacij apie j veikl, oficialius j dokumentus (kopijas); valstybs ir savivaldybi

    institucijos bei staigos turi infor-muoti visuomen apie savo veikl. Teiss gauti informacij i valstybs ir savivaldybi institucij ir stai-g statyme nustatyta, kad odiniai praymai telefonu arba pareikjui atvykus staig gali bti pateikia-mi tais atvejais, kai pareikjas pa-geidauja gauti informacij odiu.

    I.Urbonaviits teigimu, ie statymai jai negalioja ji linkusi vadovautis Vyriausybs kanceliarijos veiklos reglamentu (LRVK). LRVK veiklos reglamento 219 punkte sakoma, kad su spaudos, radijo ir televizijos urnalistais, taip pat in-terneto iniasklaidos atstovais ben-drauja Spaudos ir komunikacijos skyrius. Kit Vyriausybs kance-liarijos padalini tarnautojai su i-niasklaidos atstovais gali bendrauti tik suderin su Spaudos ir komu-nikacijos skyriumi. Todl silyiau

    Jums pateikti savo klausimus LRVK Spaudos tarnybai, kuriuos atsaky-sime statym numatyta tvarka, ratu teig I.Urbonaviit ir nu-rod Spaudos tarnybos kontaktus.

    Nesiginysime, I.Urbonaviit gal ir gabi ekonomist, sumani prem-jero patarja. Taiau sptina, kad stu-dijos Leningrade galjo bti viena i prieasi primirti lietuvi kalb. Mat patarja rao: Kit Vyriausy-bs kanceliarijos padalini tarnau-tojai su iniasklaidos atstovais gali bendrauti tik suderin su Spaudos ir komunikacijos skyriumi. Net gerai nesiskaii...