Valstiečių laikraštis 2014 09 13

Download Valstiečių laikraštis 2014 09 13

Post on 03-Apr-2016

228 views

Category:

Documents

0 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 09 13

TRANSCRIPT

  • m0ASTARAISIAISMETAIS JURGINAIYPAIPOPULIARJO*URGINAUGIN-TOJAI JPARDAVJAIPASTEBI KADIOMISGLMISDOMISIVISDAUGIAUINVESTUOJANIJGRAIAPLINK

    m"EIOMOGAUSMUZIEJININ-KYST,IETUVOJEnLYGVEIMASBEVEJO4URBT2OMUALDAS"UDRYSILGAMETIS$AILSMUZIEJAUSDIREK-TORIUSNESUPYKSDLTOKIOSUGRE-TINIMOMATELMYSTSSMAGUMOPAPRASTUMOISMOGUSNEIBARSTIRAUKTUMASPAKILS

    m+ASMETALYJEBOTULINO TOK-SINUAPSINUODIJAKELETASMONIOPERPASTARUOSIUS ATUONERIUSMETUSBUVOUREGISTRUOTISU-SIRGIMAIBOTULIZMU

    MRUGSJODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

    iandien skaitykite:

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO

    SODYBA, 7Lf

    ETADIENIS, 11Lf

    1O

    6ALDAS+VEDARAS6,URNALISTAS

    IMTATKSTANTINISKREDITASIKELIZINIASMENBEIVIENOJU-RIDINIOASMENSIRPUSNAMOPRES-TIINIAME6ILNIAUSRAJONEPRIKLAU-SANIAME0AVILNIREGIONINIAMPARKUI0ODERYBSUa'AZPROMkDLDUJTIEKIMO,IETUVAInTEISMI-NISGINASTARPa!CHEMOSkAKCI-NINK4OKIFAKTGALIMAAPTIK-TIPREMJERO!LGIRDO"UTKEVIIAUSPATARJOSEKONOMIKOSKLAUSIMAISKURUOJANIOSENERGETIKOSSRIT)RI-NOS5RBONAVIITSBIOGRAJOJE

    STATYMAINEGALIOJA

    Netiesa, kad vieieji asmenys politikai prieinami visuomenei, kad su jais galima kalbtis, kaip su paprastais mirtingaisiais, nes veik pusmet teko belstis premjero A.Butkeviiaus patarjos ekono-mikos klausimais I.Urbonaviits duris. Nei dur atvr, nei telefonu kalbjosi. Girdi, smalsius, bet ra-tu pateiktus klausimus, net ir asme-ninio pobdio, ji atsakys per tarpi-ninkus kanceliarij arba spaudos tarnyb.

    *QGAHP=Lf

    0REMJEROELYJEn)5RBONAVIIT

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    "ALTIJOSALYS IR,ENKIJAKU-RIOSENUSTATYTIAFRIKINIOKIAULIMARO!+-IDINIAISUVIENIJOJ-GASKOVOJANTSUIAKLASTINGALIGADLKURIOSPATIRIAMADAUGEKONO-MININUOSTOLIIOSALYSPRAO%UROPOS+OMISIJOS%+KOMPEN-SUOTIVISASILAIDASIRNUOSTOLIUSKURIPATIRIAMADL!+-+AIP%+VERTINSKETURIALIBENDROS DARBO GRUPS PRAYM IRKIEKSKIRSLKOLKASNEINIA!NOTAUGINTOJIKIIOL"RIUSELISSU!+-KOVOJORENGDAMASKON-FERENCIJASIRREGLAMENTUS

    6AKARIEIAMSREIKIARINK

    Kur kas daugiau ir greiiau l atsirast, jei AKM pasiekt Vokie-tij, Anglij ar Pranczij. Juk ir Rusijai paskelbus embarg ir mus kalbti apie nuostoli kompensa-vim, pirmiausia buvo susirpinta ne Baltijos ali emdirbiais, ku-ri padtis dabar prasiausia, per daug vili dl ES paramos kovai su ernus ir kiaules guldania liga ne-puoseljo kalbinti kiauli augintojai.

    Molt rajone kiauli veisly-n laikantis Algirdas Tarakeviius mano, kad didiosioms Bendrijos narms bus naudinga, jei Baltijos alyse sunyks kiaulininkysts sek-torius. Jei neliks lietuvik lainiu-k, kumpi ir der, kako panaaus mums prive vakarieiai. Juk jiems reikia rink ir vartotoj, sampro-tavo kininkas.

    ,AUKIA"RIUSELIOSPRENDIMO

    Moltikis dabar labai laukia, k nusprs EK dl apribojim kiau-li augintojams. Neturiu kur dti kiauli! Molt rajonas priskirtas tai zonai, i kurios kitus rajonus negalima iveti kiaulienos ir kiau-li. Todl ia esantys perdirbjai ne-nori j i ms pirkti. Jei Briuselis leis iveti kitus alies rajonus, dar laikysims. Jei ne, bus riesta, savo rpest isak apie pus tkstanio riestauodegi priirintis kininkas.

    *QGAHP=2Lf

    3TIPRIAUVERIASIKIAULIMAROSPSTAI*AUPUS,IETUVOSPAYMTAAFRIKINIOKIAULIMAROIRJOGRSMSENKLUIOSKIAULMSIRERNAMSPAVOJINGOSLIGOSIDINIAIUKSUOTIIRVISOSEMSALIESKAIMYNSE*EIVIRUSOPLITIMONEPAVYKSSUVALDYTIGALIMAIL-GAMLIKTIBESAVOSGAMYBOSNATRALITRADICINIKIAULIENOSGAMINI

    1O

    36%)+!4!, 21Lfscanpix.eeJQKPN=QG=

    !"UTKEVIIAUSKOMANDOJETARSIUUOVJOJEDARBUOJASIIRAKISNEKRENTANTYSNEPARTINIAITALKI-NINKAI fotodiena.ltJQKPN=QG=

  • 2 MRUGSJODmNr. 74 (9402) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Mes kol kas daugma dirbame normaliai. Taiau situacija, aiku, grsminga. Kasdien ji gali pablo-gti. Briuselis saugo kitas alis, to-dl riboja ms galimybes parduo-ti kiaules, kiaulien ir jos gaminius. Sprendimai vienaaliki udrausti. O kaip elgtis augintojams? apie neinomybje atsidrusius kius kalbjo apie 8 000 kiauli laikan-ios bendrovs Kupikio akmenli-ta vadovas Nerijus Jcka.

    EK sprendimu, valstybi, kurio-se uregistruotas AKM, teritorijos suskirstytos 3 zonas. Patys grie-iausi apribojimai taikomi treiai zonai, kuri traukti rajonai, kur AKM nustatytas kiauli kiuose, bei su jais besiribojantys kratai. Jai priklauso Ignalinos, Molt, ven-ioni, Utenos ir Zaras rajonai bei

    Visagino savivaldyb. iuose rajo-nuose uaugintas kiaules, j ms ar kiaulienos produktus dabar drau-diama iveti ne tik ES ir trei-sias alis, bet ir i zonos.

    Antrai zonai priklauso tie rajo-nai, kuriuose liga buvo nustatyta ernams, ir su jais besiribojanios vietovs. Ji apima Alytaus, Lazdij, Varnos, alinink, Vilniaus, ir-vint, Ukmergs, Anyki, Roki-kio ir Trak rajonus, Druskinink ir Elektrn savivaldybes, taip pat Alytaus ir Vilniaus miest savival-dybi teritorij.

    pirm zon trauktos terito-rijos, kurios ribojasi su antra zona ir kuriose ilieka rizika, kad liga gali toliau plisti tarp ern. j trauktos Marijampols, Prien, Kaiiadori, Kauno, Jonavos, K-daini, Panevio, Kupikio ir Bir- rajon, Kazl Rdos, Kalvarijos

    ir Birtono savivaldybi, taip pat Kauno ir Panevio miest savi-valdybi teritorijos.

    Ar iliks smulkieji?

    Neseniai Lenkijoje, Pulavuose, buvo surengta konferencija, kurio-je dalyvavo Baltijos ali ir Lenki-jos ems kio ministerij ir vete-rinarijos atstovai bei EK ekspertai. Renginyje buvo aptarti AKM pa-dariniai, vertintas problemos mas-tas, iekota sprendim, kaip stabdyti AKM. Po konferencijos pastebta, kad EK ekspert nuomon ne vi-sada atitinka Baltijos ali patirt. Anot Valstybins maisto ir veteri-narijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus, poiriai smulkiuo-sius kininkus skyrsi. Latvija su-tinka, kad smulkieji kininkai tu-rt inaikinti kiaules, o Lietuvai, Lenkijai ir Estijai tai nepriimtina.

    Inykus nedideliems kiams, ne-liks ir natralaus skonio lainiuk, der, kumpi ir skilandi, prie kuri lietuviai nuo seno priprat. O pastaraisiais metais vis daugiau miestiei trauk kaimus iekoti natralaus maisto. VMVT Skubios veiklos skyriaus vedjas Marius Ma-siulis nenort pritarti tiems, kurie jau deda kryiuk kiaulininkysts kiui. Taiau, anot jo, gali pasikeis-ti kiauli auginimo tradicijos. Jei liga taps nevaldoma, gali bti priim-tas sprendimas udaryti kius, kurie nesugeba vykdyti griet biologi-ns saugos reikalavim. Aiku, kad tai bus mai kiai, nes reikalavimai taikomi vienodai ir vienos kiauls augintojui, ir stambiam komplek-sui. Kitaip ligos plitimo nemanoma sustabdyti. Taip atsitiko ir Ispanijo-je, kurioje apie 25 metus kovota su maro ukratu, pastebjo valstybi-nis veterinarijos inspektorius.

    'RSMALIAFERM

    Lietuvoje ufiksuota 10 AKM idini: 4 ern ir 6 kiauli populia-cijoje. Latvijoje situacija sudtinges-n: nustatyti 62 atvejai ern popu-liacijoje ir 31 atvejis kiauli kiuose. Lenkai ufiksavo 2 AKM atvejus kiauli kiuose ir 14 atvej ern populiacijoje. Liga pasiek ir Estij. Estai prane, kad du kartus AKM nustat ern populiacijoje.

    Kauno rajono kininkui Audriui Banioniui, laikaniam apie 3 000 kiauli, mintyse sukasi prasiausias scenarijus. Jis mano, kad liga plis toliau, jei Lietuvoje nebus suvaldy-ta gausi ern populiacija. Ms paslius knisa daugyb ern. Man atrodo, kad jais niekas tinkamai ne-sirpina. Be kiauli, laikome ir gal-vij, kuriems auginame kukurzus. Juose pilna ern. Praau medio-toj, kad jie kak daryt, bet vel-tui, pasakojo daugiaakio kio savininkas.

    A.Banionis sitikins, kad ve-terinarijos specialistai, kad ir kiek grietai priirt kius, nieko ne-padarys, jei nebus sutarta dl ern populiacijos mainimo. Veterina-rijos specialistai vos ne kasdien at-vaiuoja k, pataria, konsultuoja. Mes su darbuotojais nuolat kalba-ms, aikiname ir primename, kaip jie privalo elgtis. Taiau kad ir kaip mes visi saugotums, u tvoros laks-to ernai, sak nuolat grsm dl AKM jauiantis kiauli augintojas.

    kininkui bt labai skaudu, jei kiauli veislyn, kur kuriant dta daug pastang ir l, pakirst pa-vojingas ukratas. Anot jo, tada dar-bo netekt apie 60 moni. kyje vyksta gamyba nuo lauko iki stalo: ia rengta skerdykla, msos perdir-bimo cechas, gaminamos deros, kumpiai ir kt.

    6IENIEMSDRAUDIAkitiems ne

    Kupikio akmenlitos vadovas mano, kad, laikantis vis biologi-ns saugos reikalavim, kiauli k aibikai sunaikinanio viruso gali-ma bt ivengti. Aiku, dar labai svarbus mogikasis faktorius, ypa didesniame kyje, kur dirba daugiau moni. Kasdien kalbams, kad jie suprast ir sismonint, kaip svar-bu paisyti nustatyt taisykli, sak N.Jcka.

    Darbuotojai negali laikyti kiau-li, medioti, grybauti, atsineti savo maisto ir, be abejo, prie patekdami fermas, privalo persirengti, praustis po duu ir pan. N.Jcka pritar ko-legoms, kad visi saugos reikalavimai gali nueiti perniek, jei po mikus ir laukus laisvai vaikios bandos ern. kininkas A.Tarakeviius apgailes-tavo, kad atsakingi pareignai priima prietaringus sprendimus, o augin-toj nuomon deramai nesiklauso.

    Augintojai privalo laikytis griet ir papildomai mums kai-nuojani reikalavim, kai kuri, manau, net per griet, o medio-tojams ribojim maiau. tai i mi-ko gr jie gali usukti parduotuv ar kitur ir taip platinti virus. Dabar, kai u sumediotus ernus skiriamas atlygis, paradoksaliai atrodo ir bu-vusio aplinkos ministro draudimas audyti ernus ir u tai nustatytos didels baudos, kovos su AKM spragas vardijo kininkas.

    Jam atrodo nelogikas sprendi-mas drausti i nustatyt zon iveti

    kiaules ir kiaulien, jei i j leidia-ma veti grdus. O kas sukontro-liuos, ar i t zon studentai kitus miestus neisivea kiaulienos der ir kumpi? Juk tai irgi pavojus, kad bus iplatinta liga, dar vie-n AKM ukrato plitimo galimyb vardijo A.Tarakeviius.

    .ESUTARIADLERN

    VMVT Skubios veiklos skyriaus vedjas pripaino, kad, nepaisant iemet intensyvesnio ern me-diojimo, Lietuvoje j populiacija liko gausi. Taiau abejojo, ar kar-dinalus j naikinimas geriausias sprendimas. Anot M.Masiulio, da-bar kaltinti vien ernus dl AKM plitimo neteisinga. Kol kas neu-fiksuota masinio ern gaiimo, nerasta kritusi band. ern po-puliacijoje nustatyti tik pavieniai AKM atvejai. Val