Europos Komisija mano, kad maksimali paramos suma

--

-

--

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 7 p.

, 9 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

-

p.

--

-

--

Į susitikimą su gausiai susirinku-siais pieno gamintojais Kaune at-vykusi naujoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė neslėpė nu-sivylimo dėl pieno perdirbėjų gud-ravimų: „Pieno supirkimo kainos visada svyravo, dabar, žinoma, pri-sidėjo ir nutrūkęs eksportas į Rusi-ją, tačiau skaičiavimai rodo, kad kai kurie perdirbėjai dabartine padėtimi naudojasi nesąžiningai.“ Žiniasklai-doje kai kurie perdirbėjai prabilo apie milijardinius nuostolius.

„Nesąmonė. Juk iš viso per me-tus eksportuojama už 2,1 mlrd. Lt, o eksportas į Rusiją sudaro tik 27 proc., taigi iš viso per metus į Rusiją eksportuojama produkcijos už 600 mln. Lt. Tiek yra pajamų, o jie kalba apie milijardinius nuos-tolius“, – stebėjosi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės de-partamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Seimo Kaimo reikalų komite-to pirmininkas Saulius Bucevičius irgi piktinosi pieno perdirbėjų įžū-lumu: „Pasakysiu atvirai – po to, kai perdirbėjai taip nesąžiningai pasiel-gė su savo partneriais sumažindami pieno supirkimo kainas, žemdirbių vietoje nepaduočiau jiems rankos ir nesėsčiau prie vieno stalo. Vals-tybė ieško galimybių pagelbėti vi-sai pienininkystės šakai, tačiau per-dirbėjai elgiasi egoistiškai. Rugsėjo 3 d. Seimo Kaimo reikalų komite-tas surengs posėdį, kuriame nagri-nės susidariusią padėtį.“

2 p.

--

2 Nr. 71

Atkelta iš 1 p.

Gal valdininkų ir politikų prie-kaištai perdirbėjams nepagrįs-ti? Išklausykime Lietuvos agrari-nės ekonomikos instituto (LAEI) mokslininkų argumentus.

Pigo labiausiai

„Eurostato“ duomenimis, ES rinkoje pieno supirkimo kainos šių metų pirmą pusmetį mažėjo, o pa-saulinėje rinkoje žaliavinio pieno kainos nedaug svyravo. Pasak LAEI Rinkotyros skyriaus tyrėjo Alberto Gapšio, deja, labiausiai pieno supir-kimo kainos krito Lietuvoje. Ar tik-rai šie pokyčiai pagrįsti, juolab kad pagrindiniai šalies perdirbėjai gali gaminti ilgo galiojimo produktus, todėl Rusijos embargo poveikio ne-galėjo taip greitai pajausti?

„Palyginti su praėjusiais metais, tik Belgijoje ir Lietuvoje supirkimo kainos krito gerokai daugiau nei ki-tose šalyse. Štai kai kuriose ES ša-lyse supirkimo kainos net paaugo apie 6 proc. O Lietuvoje per pir-mą pusmetį pieno supirkimo kaina krito labiau nei kur nors kitur ES – net 28 proc., o juk apie Rusijos em-bargą dar nebuvo žinių“, – svarstė A.Gapšys.

Kokios priežastys? Didelis eks-portas į Rusiją? Bet dar daugiau į

Rusiją eksportavo Vokietija, Suo-mija bei Nyderlandai, tačiau šio-se šalyse pieno supirkimo kainos sumažėjo labai nedaug. „Per me-tus Lietuvos perdirbimo įmonės į Rusiją eksportuodavo produkci-jos maždaug už 600 mln. Lt. Apie 20 proc., t. y. 120 mln. Lt, sudaro iš-laidos darbo užmokesčiui ir pelnas. Taigi perdirbimo įmonės, sumaži-nusios pieno supirkimo kainą 10 ct už kilogramą, padengtų nuostolius. Nesuprantu, kodėl perdirbėjai kalba apie supirkimo kainų mažinimą 12 ar net 30 proc.? Nesąžininga. Tai – puota maro metu“, – sakė A.Gapšys.

Beje, pastaraisiais metais pieno produktų eksportas nuolat augo. Palyginti su pirmu praėjusių metų pusmečiu, eksportas padidėjo apie 200 mln. Lt. „Metinis pieno per-dirbėjų pelnas – 120–150 mln. Lt, taigi padengti laikinus nuostolius

būtų galima net nesumažinus supir-kimo kainų. Mano žiniomis, pieno perdirbėjai per daug ir neišgyvena, tačiau naudojasi susidariusia padė-timi“, – sakė A.Gapšys.

V.Baltraitienė stebėjosi ir pieno perdirbėjų priekaištais Vyriausybei, esą ji nesirūpina naujų rinkų paieš-

ka. „Vienareikšmiškai atmetu šiuos priekaištus. Suprantu, kad nelengva pakeisti rinkas, tačiau pasirinkimas tikrai yra ir niekas kitas už įmones to darbo nepadarys. Pasitikrinau ir sužinojau, kad Vyriausybė yra su-dariusi sutartis su daugiau nei 100 valstybių, į kurias galima eksportuo-ti pieno produktus. Jau po Rusijos veiksmų 2013-aisiais, kai laikinai buvo uždraustas eksportas, perdir-bėjai galėjo persiorientuoti į kitas rinkas. Deja, to nepadarė“, – sakė V.Baltraitienė.

Pieno perdirbėjai dejuoja, kad dabar visos šalys ieško naujų rin-kų, todėl padėtis, palyginti su 2013-aisiais, labai pablogėjo. Tačiau LAEI tyrėjas A.Gapšys paneigė ir šį jų argumentą. „Nėra požymių, kad pasaulinėje rinkoje mažėtų pieno produktų paklausa. Į Rusiją ekspor-tuojančios šalys paprasčiausiai atsi-sakys kitų rinkų, nes staigiai padi-dinti pieno gamybos negalės. Taigi

vienos rinkos užsidaro, tačiau atsi-veria kitos. Reikia ieškoti“, – sakė A.Gapšys.

Kai kurios pieno perdirbimo įmonės turi pripažinti savo svar-biausią klaidą: jos ramiai snaudė, dirbdamos pelningoje, tačiau labai rizikingoje Rusijos rinkoje. „Dauge-lis įmonių mažino eksportą į Rusiją, o štai „Pieno žvaigždės“, mano ži-niomis, nepadarė išvadų, rizikavo, todėl dabar ši bendrovė labiausiai mažina pieno supirkimo kainas“, – sakė V.Baltraitienė.

LAEI duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį, palyginti su tuo pa-čiu praėjusių metų laikotarpiu, pieno produktų eksportas iš Lietuvos į Ru-siją sumažėjo 24 mln. Lt, o bendras eksportas išaugo net 174 mln. Lt, iki 1 143 mln. Lt. Taigi ne visos pieno perdirbimo įmonės ramiai snaudė šalia rusiškos meškos nasrų.

Lietuvos pieno gamintojų aso-ciacijos pirmininkas Jonas Vilionis ministrei prisipažino pastarosiomis dienomis sulaukiantis vis daugiau pieno gamintojų prašymų siekti, kad gavusiems ES paramą pieno gamintojams Vyriausybė sutrum-pintų 5 metų įsipareigojimus ne-keisti ūkininkavimo krypties. „Nie-kada nebuvo tiek daug norinčiųjų atsisakyti pieno gamybos ir imtis augalininkystės. Žmonės skaičiuo-ja ir mato, kad, esant dabartinėms pieno supirkimo kainoms ir per-dirbėjų ketinimams jas dar mažin-ti, dirbti jau neapsimoka“, – sakė J.Vilionis.

Perdirbėjai be reikalo viliasi, kad mažėjant melžiamų karvių pieno gamyba ir toliau augs. Pavyzdžiui, per metus pieno gamyba išaugo apie 8 proc., nors karvių sumažėjo apie 30 tūkst. Štai konkrečiais skaičia-vimais pagrįsti LAEI mokslininkų argumentai.

„Vidutiniai pieno gamybos ūkiai, turintys 11 melžiamų karvių, jau nuo 2009 m. dirba nuostolingai. Juos gelbsti tik ES ir valstybės pa-rama bei tiesioginės išmokos. Inves-tuoja tik didieji pramoniniai pieni-

ninkystės ūkiai“, – sakė A.Gapšys. Tai – pavojaus signalas ne visu pa-jėgumu dirbančiai pieno perdirbi-mo pramonei. Susitikime su pieno gamintojais ministrė kalbėjo apie gyvulininkystės plėtrą, o šalyje ži-nomas pieno gamintojas Viktoras Ročka paprašė, kad ministrė pasi-stengtų sumažinti mėsos eksporto kliūtis į Izraelį ir musulmonų šalis. Blogas ženklas. Ar valstybė sugebės sustabdyti gyvulininkystės žlugimą?

Akivaizdu, kad pagelbėti gali ir valstybė, bet pirmiausia laukiama pagalbos iš ES. Štai rugsėjo 12 d. į Lietuvą planuoja atvykti ir aptarti šalies žemdirbių ir perdirbėjų situ-aciją po Rusijos įvestų sankcijų ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komi-saras Dačianas Čiolosas.

Rugsėjo 5 d. Briuselyje įvyks visų ES šalių žemės ūkio minis-

trų susitikimas, kuriame bus svars-tomos paramos ūkininkams tei-kimo galimybės. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus valstybė gali skirti paramą pieno gamin-tojams, tačiau ji negali viršyti 15 tūkst. eurų. Taigi tokia galimybė stambiųjų ūkių nedžiugina. „ŽŪM teikia pasiūlymus peržiūrėti PVM bei skirti paramą iš nacionalinio biudžeto. Tiesa, reikia apsidrausti, kad tokia parama nenutekėtų į pie-no perdirbėjų kišenę“, – užsiminė ministrė V.Baltraitienė.

Pasak R.Krasuckio, svarstoma galimybė kompensuoti pieno ga-mintojų praradimus dėl supirkimo kainų sumažėjimo: „Parama būtų teikiama įvertinant iki rugpjūčio 1 d. buvusias pieno supirkimo kai-nas. Kokia suma? Naudodamiesi Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, galime nustatyti, kiek prarado kiekvienas pieno statytojas. Žinoma, nereikia tikėtis, kad praradimai bus kompen-suojami 100 proc., bet tikimės kom-pensuoti 70–80 proc.“

Be to, planuojama anksčiau nei numatyta mokėti tiesiogines išmo-kas. „Planuojame tiesiogines išmo-kas pieno gamintojams už 2015 m. perkelti į šiuos metus, iš 2016 m. – į 2015 m., o 2016-aisiais skir-ti papildomą paramą iš nacionali-nio biudžeto. Žodinis susitarimas su premjeru yra, tačiau reikia, kad Vyriausybė jį įteisintų kokiame nors dokumente“, – sakė ministrė V.Baltraitienė. Be kita ko, planuoja-ma parama ūkininkams per Paskolų ir garantijų fondą. Vienas iš varian-tų – iki 80 proc. paskolų palūkanų kompensavimas.

Praėjusį ketvirtadienį pasiekė ži-nia apie Europos Komisijos spren-dimą taikyti privataus sandėliavimo schemą sviestui, nugriebto pieno milteliams ir kai kuriems sūriams. Taikant šią pagalbos schemą, sie-kiama sušvelninti neigiamą Rusijos embargo įtaką vidaus rinkai. Eu-ropos Komisija taip pat patvirtino, kad viešieji intervenciniai sviesto ir nugriebto pieno miltelių pirkimai bus pratęsti iki metų pabaigos. Pri-vataus sandėliavimo schema leidžia kompensuoti laikino sandėliavimo išlaidas nuo 90 iki 210 dienų. Šios schemos taikymas iš dalies finan-suojamas bendrosios žemės ūkio politikos lėšomis. Sandėliuojami produktai lieka operatorių nuosa-vybė. Vėliau, pasibaigus sandėliavi-mo terminui, jie būna atsakingi už produkcijos pardavimą.

Aktualijos

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Utenos rajone savininkas

Nepritariu ketinimams iš anksto nustatyti rekomenduo-

-

kompensuoti. Tokios patirties

dar A.Brazausko vadovaujama

---

tytos minimalios ribos. Tokiu -

--

-

3Nr. 71 Aktualijos

Atkelta iš 1 p.

-

-

-

--

„Jei dabar nesugebėsime išsiko-voti mažesnio PVM daržovėms ir vaisiams, ateityje tikrai neišsikovo-sime. Nors premjeras griežtai pa-sakė, kad šio mokesčio nemažins, turime nenuleisti rankų ir iš visų tribūnų įtikinėti, kad tai būtina pa-daryti. Mūsų Vyriausybė pabrėžia, kad tai – vartotojo mokestis. Ta-čiau ar lenkai, vokiečiai, olandai ir kiti europiečiai – nesusipratėliai, kad tokiu būdu remia augintoją? Daugelyje ES šalių maisto pro-duktams taikomas daug mažesnis PVM nei Lietuvoje“, – į kasmetinį renginį susirinkusius LDAA na-rius drąsino Kėdainių rajono dar-žovių augintojas Vidmantas Kve-daras.

Rusijai uždarius sienas dauge-liui maisto produktų iš ES, visos Bendrijos narės ieško išeičių, kaip padėti savo augintojams. Lietuvos valdžia dabar daug posėdžiauja dėl Rusijos embargo pasekmių, tačiau realios pagalbos žemdirbiai kol kas nemato. Europos Komisija jau nu-sprendė, kad vaisių ir daržovių sek-toriui bus skirta 125 mln. eurų pa-rama: 82 mln. eurų teks obuolių ir kriaušių augintojams, o 43 mln. eurų – visų kitų vaisių ir daržovių augintojams. Akivaizdu, kad ES pirmiausia ranką ištiesė senbuvių šalių augintojams ir kompensaci-jas numatė atsižvelgiant būtent į jų interesus.

Žemės ūkio ministerija pranešė, kad parama bus teikiama už pro-dukto pašalinimą iš rinkos (gali-ma išdalyti nemokamai, sušerti gy-vuliams ar išmesti) ir už nenuimtą derlių. Pavyzdžiui, už 1 kg morkų pašalinimą iš rinkos bus mokama 8,5 euro cento, agurkų – 16, kopūs-tų – 4, pomidorų – 7,25 euro cen-

to. Už nenuimtą derlių parama bus mokama už hektarą.

„Kaip mes pasinaudosime šia parama, jei neturime kooperatyvų? Olandijoje, Belgijoje ir kitur daugu-ma augintojų priklauso kooperaty-vams. Visa jų išauginta produkcija yra suskaičiuota ir surikiuota, to-dėl jiems bus lengva susitarti, kaip elgtis ir gauti paramą. Kaip susitars mūsų augintojai? Jei vienas produk-cijos perteklių užars ar atiduos lab-darai, o kitas patieks rinkai, bus ne-susipratimų. Reikia turėti omenyje ir tai, kad į Lietuvą bus siekiama įvežti daugiau lenkiškos produkci-jos“, – vaisių ir daržovių sektoriaus problemas vardijo LDAA direktorė Zofija Cironkienė.

Šiemet bulvių ir kitų daržovių augintojai buvo susirinkę Suvalki-joje, Šakių rajone. Bulvių sėklinin-kystės bendroves „Šaka“ laukuose šios bendrovės agronomas Jonas Valaitis pristatė naujausias bulvių veisles ir supažindino su jų augini-mo technologijomis. LDAA valdy-bos pirmininkas Martynas Laukai-tis parodė savo ūkį ir papasakojo, kaip augina ir parduoti paruošia burokėlius, bulves, cukinijas, mo-liūgus. Kaip įprasta, lauko dieno-je dalyvavo ir savo paslaugas bei produktus pristatė trąšų, augalų apsaugos priemonių, sėklų, įran-gos tiekėjai. Savo produktus – po-midorus, agurkus, morkas, morkų sultis, burokėlius, kopūstus, rau-

gintus kopūstus, moliūgus ir kt. – pristatė ir LDAA nariai.

Išauginti bulves ir kitas daržo-ves, paruošti jas parduoti prekinės produkcijos augintojams įgūdžių pakanka. Dabar svarbiausia – pa-lankiai parduoti produkciją. Mo-dernios auginimo technikos bei prekinio paruošimo įrangos įsigi-jusiems ir šiuolaikiškas auginimo technologijas taikantiems ūkinin-kams per ankšta vietos rinkoje. Be to, šiemet daržoves auginti pra-dėjo nauji augintojai. „Žmonės skambina mums ir teiraujasi, kas Lietuvoje superka daržoves. Va-dinasi, atsirado naujų augintojų, kurie neturi įdirbio“, – pastebėjo Z.Cironkienė.

LDAA direktorės skaičiavimais, šiemet galima tikėtis apie 480 tūkst. tonų bulvių ir iki 170 tūkst. tonų kitų daržovių derliaus. Keturi svar-biausi mažmeninės prekybos cen-trai, kelios didesnės didmeninės prekybos ir perdirbimo įmonės per metus superka 54 tūkst. tonų lie-tuviškų bulvių ir iki 57 tūkst. tonų kitų lietuviškų daržovių. Kur dėti kitą produkciją?

Suprantama, kad augintojams būtų parankiausia kuo daugiau iš-augintų gėrybių parduoti savo ša-lies vartotojams. Tačiau jie, nors ir vertina lietuvišką prekę, nere-tai renkasi pigesnę importuotą. Be to, vietos vartotojų kasmet mažėja dėl emigracijos. „Mūsų daržovių

ar vaisių augintojams konkuruoti su užsienio daržovių ar vaisių au-gintojais nelengva, nes pastaruo-sius labiau remia valstybė, jiems taikomi žemesni standartai“, – sakė Z.Cironkienė.

Dėl Rusijos embargo kitų ES šalių augintojai suskato įvairiais būdais raginti vietos vartotojus, kad jie rinktųsi savo krašte išau-gintus produktus. Kaimynai latviai pradėjo projektą „Latviškas pro-duktas“, lenkai populiarina šūkį „Obuolys per dieną laikys Putiną atokiau“, prancūzai ir belgai ra-gina vartotojus valgyti savo šaly-je išaugintas kriaušes. Olandijo-je sukurta interaktyvi svetainė ir paskyros socialiniuose tinkluose „Stiprūs vieningi“, kur sektoriaus dalyviai skelbia informaciją apie savo produktus, jų auginimo tech-nologijas ir pan. O anglai paren-gė programą, kuri skatina šeimas valgyti bulves.

Kaip elgsis lietuviai: ignoruos lenkišką ir kitą importinę produk-ciją ir valgys lietuviškas daržoves ar augintojams jas teks užarti? LDAA Vyriausybei ir Seimui pasiūlė iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms. Daržininkų renginyje dalyvavusi prekybos tinklo „Maxi-ma“ atstovė patikino, kad, sumažė-jus PVM, lietuviška produkcija jų parduotuvėse atpigtų. LDAA ra-gina biudžetines įstaigas, vykdan-čiais viešuosius pirkimus, pirmumą teikti lietuviškai produkcijai, o vyk-dant programą „Vaisiai mokykloms“ rinktis tik Lietuvoje išaugintus eko-

logiškus ir išskirtinės kokybės vai-sius, daržoves.

Bulvių ir kitų lietuviškų daržovių augintojai pripažįsta, kad Rusijos rinka jiems yra patraukli. „Rusai ne veltui vertino mūsų produkciją: jie atliko tyrimus ir įsitikino, kad ji ko-kybiška, nes išauginta taikant aplin-ką tausojančias technologijas. Ypač paklausios Rusijoje buvo morkos“, – sakė LDAA vadovė.

Į Rusiją buvo išvežama apie 50 tūkst. tonų prekinės produkci-jos: apie 26 tūkst. tonų bulvių ir iki 27 tūkst. tonų kitų daržovių (dau-giausia morkų). Nemažai augintojų savo produkcijos pirkėjų randa ES ir kitose šalyse. „Prieš keletą metų Ru-sijos rinka buvo labai patraukli. Bet pastaruosius dvejus metus, kai nega-lėjome išvežti bulvių į šią šalį, atrado-me Anglijos, Danijos, Estijos, Serbi-jos, Bulgarijos, Italijos rinkas. Mūsų bulvės buvo perkamos ir Azerbai-džane bei Moldovoje. Tiesa, šie pir-kėjai daugiausia yra vienkartiniai, ieškantys pigesnių bulvių“, – aiški-no bulvių sėklininkystės bendrovės „Šaka“ direktorius Juozas Pukelis.

Šakių rajono Jokūbonių kaime ūkininkaujančio M.Laukaičio išau-gintos produkcijos eksporto kryp-tys irgi įvairios. Stambiausias ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse burokėlių augintojas svarbiausią savo produkciją eksportuoja į Vokietiją, Angliją, Ispaniją, Suomiją, Latviją. Jis augina ir bulves bei netradicines dar-žoves: patisonus, cukinijas, moliūgus. Jas perka pavieniai pirkėjai ir preky-bos centrai. Pavyksta ir eksportuoti į kitas Europos šalis ar Rusiją. Todėl M.Laukaičio ūkis turi ne tik Lietu-voje pripažįstamą išskirtinės kokybės produkto ženklą, bet ir tarptautinį Global G.A.P. sistemos sertifikatą. „Vakaruose prekybos centrai neperka produkcijos, kuri neturi tokio sertifi-kato“, – pabrėžė ūkininkas.

Šiemet Lietuvoje deklaruota be-veik 16 tūkst. ha bulvių ir daugiau kaip 4 240 ha kitų daržovių. Apie pusę daržovių plotų sertifikuota pagal išskirtinės kokybės produk-tų auginimo technologijas. Jau de-šimtmetį mažėjantys bulvių plotai šiemet sumažėjo dar 910 ha, arba 5,4 proc., o kitų daržovių plotai pa-didėjo 228 ha, arba 5,7 proc. (svo-gūnų – beveik 130 ha, burokėlių – 120 ha, kopūstų – 75 ha).

-

-

-

-

Ūkininkai, visiškai pasitikėdami bendrovės atstovu, nereikalavo važ-taraščių, kitų dokumentų, pasirašė netiksliai surašytas sutartis. Vyksta tyrimas. Policija pataria ūkininkams būti atidiems renkantis grūdų su-

pirkėjus ir pasirašant sutartis, rei-kalauti dokumentų ir važtaraščių, nebijoti tikslinti informaciją, kurią pateikia supirkėjas, prisistatydamas vienos ar kitos įmonės atstovu. Pa-taria užsirašyti transporto priemo-nių, išvežančių grūdus, valstybinius numerius.

Prieš dvejus metus Biržų rajono ūkininkas R.P., pagal skelbimą laik-raštyje radęs grūdų supirkėją, prara-do apie 26 tonas miežių ir patyrė 21 615 Lt nuostolį.

Atvažiavę pirkėjai susikrovė miežius, sutarė su ūkininku gerą kainą, surašė sutartį, tačiau žadė-tų pinigų nepervedė ir į telefono

skambučius daugiau neatsiliepė. Nors ūkininkas pasirašė sutartį su pirkėju, juo pasitikėjo, nepatikrino jo asmens dokumentų. Policija turi duomenų, kad pirkėjas buvo atvy-kęs iš Latvijos.

Ikiteisminis tyrimas vis dar tę-siamas, nes kaltininkas – Latvijos pilietis. Su Latvijos teisėsaugos ins-titucijomis vyksta bendradarbiavi-mas per teisinės pagalbos prašymus.

BNS inf.

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

20.09.

Rytoj

+9 +12o +9 +12o

+18 +19o+18 +19o

+9 +12o

+18 +19o

Suplonėjo paramos riekė

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Laukiama gero saldžiųjų šaknų derliaus

Moters pasaulis

15 psl.

Europos Komisija (EK) mano, kad maksimali paramos suma jauniesiems ūkininkams įsikurti yra per didelė, o į ją pretenduoti neturėtų labai smulkūs ūkiai.

Albinas Čaplikas

Aktualijos Kariuomenė

Manoma, kad šie metai bus sėkmingi cukrinių run-kelių augintojams: pasė-liai gražūs, o šak niavaisių cukringumas didesnis nei įprasta.

Jolita Žurauskienė

Socialiniai būstai – parama ar žmonių paikinimas?

11 psl.

Daugiau jėgos ir danguje, ir žemėjeDabartiniams Rusijos vado-vams pabrėžtinai demons-truojant, kad supranta tik karinės galios argumentus, savo pajėgas stiprina ir Lie-tuvos kariuomenė. Nepa-skelbto karo Rytų Ukraino-je fone pasklidusi naujiena, kad Lietuvos kariuome-nė stiprina savo ginkluotę šiuolaikine karine technika, yra tikrai gera žinia būgš-taujantiesiems dėl mūsų krašto saugumo.

Arvydas Praninskas

7 psl.7 psl.

13 psl.

Išgyvenimo kovos arena – mokykla

Užderėjo baravykų

6 psl.

Psichologinis ir fizinis smurtas šalies mokyklose – mokinių prieš mokyto-jus ir mokytojų prieš mo-kinius – dažnas reiškinys. Mokyk la tampa arena, kur nevaržomai liejasi neapy-kanta.

Aušrinė Šėmienė

Bemaž dvi praėjusias sa-vaites Šiaurės Lietuvos, Žemaitijos ir pajūrio gry-bautojai trynė rankas: baravykų užderėjo kaip reta.

Socialinių būstų problema opi visoje Lietuvoje. Savas būstas nemažai daliai gyventojų, ypač jaunoms šeimoms, vis dar yra svajonė. Vydamiesi šią svajonę žmonės verčiasi kaip išmano: ima paskolą, skuba padirbėti į užsienį, ieško papildomo uždarbio gimtinėje arba... prašo suteikti socialinį būstą.

Nijolė Mitkevičienė