Valstiečių laikraštis 2014 07 26

Download Valstiečių laikraštis 2014 07 26

Post on 01-Apr-2016

220 views

Category:

Documents

6 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 07 26

TRANSCRIPT

  • MLIEPOSDETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T%UR

    iandien skaitykite:

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO0REGOREAO=

    m$ANIAUSIAIGLYNAISDEKORA-TYVINIAISAUGALAISSAVNAMKIE-MERPINASIMOTERYS TAIAUKAIKADAJOMSTELIEKATIKGRTISTUOKEIMOSGALVASUKR

    m2EIKIA JAUDABARPASIRPINTIKADDERLIUSBTDOSNUSNE TIKIEMETBETIRKITMET

    m.EDA-ALNAVIITVALDODUBALSUSnSAVJIREITOSIRABUTO-BULAI*IILGOKAIVIENANARD,IETUVOSDIAZOVANDENYSEnNEPRILYGSTAMANEPAKARTOJAMANEPRALENKIAMA4A-IAUKARTPRIE JOSPRIJO/LEGAS$ITKOVSKISSUGITARAIRVISIEMSTAPOAIKUKADPRASIDSNAUJASETAPASDAINUOJAMOSIOSPOEZIJOSANRE

    m$ARPERANKSTISPLIOTIKOKSBUSIMETMEDAUSDERLIUS+ADIRKAIPBTBITININKAIVISTIEKB-DOSKADMEDTURIPARDUOTIPERPIGIAIOPIRKJAIDEJUOSESMOKAPERDAUG

    SODYBA, 7Lf

    SODYBA, 7Lf

    ETADIENIS, 11Lf

    "))!6),93, 19Lf

    1O

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    -S ALYJE DEKLARUOJAMAIMTAITKSTANIHEKTAREMSKIONAUDMENKURIOSENESIGA-NOGYVULIAI IRNEAUGAPASLIAI TYIASNAUDMENASDEKLARAVU-SIEJINEGAMINAJOKIOSEMSKIOPRODUKCIJOS +AI KURIEMS I JPRITAIKOMOSSANKCIJOSIRMAINA-

    MOSTIESIOGINSIMOKOS3ANKCI-JOSLAUKIAIRUIUOSMETUSJEIJIENEBUSVYKDREIKALAVIMLAIKY-TITAMTIKRSKAIIGYVULI"ETJAUNUOKITMETSOFOSKININ-KAIVSPERGALn%UROPOS+OMI-SIJA,IETUVOSVALDIAINELEIDIAIJREIKALAUTIBENTSAVOREIKMMSLAIKYTIVITTRIUIARBIIJEINRAGALIMYBIAUGINTISTAMBES-NIGYVULI

    )SISKYRPOIRIS

    Ms emdirbiai tiesiogiai su-pranta toki Europos Komisijos (EK) pozicij: Briuselis nesuintere-suotas, kad ms kininkai gamint daugiau ems kio produkcijos. Ge-riau daugiau vartotoj, nei gamintoj.

    emdirbiai tikjosi, kad bus ves-ta svoka aktyvus kininkas, kurio veik la bt susieta su ems kio pro-

    dukcijos gamyba. Ir ems kio mi-nisterijos (M) vadovai pabrdavo, kad, prasidjus naujam paramos laiko-tarpiui, neliks slyg sofos kininkams tarpti. Buvs ems kio ministras Vi-gilijus Jukna dar pernai digavo, kad bendrosios ems kio politikos re-forma numato, kad tiesiogins imo-kos gals bti mokamos tik aktyviems kininkams.

    *QGAHP=2Lf

    3OFOSKININKAIVSPERGAL*AUKITAISMETAISVADINAMIEJISOFOSKININKAIPASTARAISIAISMETAISDRAUSMINTIPRIEVOLELAIKYTIGYVU-LIUSGALSPASIJUOKTIIMSVALDIOS"RIUSELISDRAUDIATOKIUBDUPRIGRIEBTIUPIEVIRGANYKLDEKLARAVIMTIESIOGINESIMOKASGAUNANIUSBETJOKIOSPRODUKCIJOSNEGAMINANIUSASMENIS

    ,APNK)=HGKJQKPN=QG=

    0RISIMINIMAIAPIEAISIAIS+OLOSPUSIASALYJEVYKUSIDRAMKAISOVIETNAIKINTUVPAMUTAS0IET+ORJOSLKTUVASa"OEINGkPALYGINTISKMINGAINUSILEI-DOANTUALUSIOEERO

    +AIPSOVIETAI+OLOSPUSIASALYJEPAMUa"OEINGk

    *QGAHP=Lf.AIKINTUVVIAISUNAIKINOa"OEINGkHIDROSISTEMIRSUGADINOKAIRJKRATINVARIKL

  • 2 MLIEPOSDmNr. 60 (9388) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    Taiau Lietuvos emdirbi, e-ms kio politikos strateg ir EK poiris aktyv kinink nesutapo. Aktyvaus kininko apibrimas, kur silo Briuselis, mums netinka. Europos Komisija io apibrimo nenori susieti su gamyba, o ms supratimu, tai btina padaryti, kad Lietuvoje bt gaminama daugiau produkcijos. Tai bt naudinga ir ms vartotojams, kurie vertina lie-tuvikus produktus, pabr e-ms kio rm pirmininkas An-driejus Stanikas.

    Ne tik lietuviai prietarauja Briu-selio suformuluotam aktyvaus ki-ninko apibrimui. Kitos Baltijos alys bei Viegrado grups valsty-bs Vengrija, Lenkija, ekija ir Slovakija yra ms sjungininks. Portugalija mus taip pat palaiko. Ta-

    iau yra ir prietaraujanij. Vieni i ariausi anglai, kurie tiesiogi-nes imokas mokt ir u aerodro-mus, aikino A.Stanikas.

    EK ginasi, kad prievol laiky-ti gyvulius prilygt gamybos ska-tinimui. O tai es prietarauja ES ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimams. Jei u pievas ir gany-klas tiesiogines imokas gaunantys lietuviai kaime augins daugiau vi-t, triui ar avi ir valgys savo pa-sigamintus produktus, tai es bus nusiengta tarptautiniam konku-rencingumui.

    Reikia daugiau savarankikumo

    Lietuvos ems kio bendrovi asociacijos (LBA) prezidentui Jeronimui Kraujeliui argumentai, kad dl sofos kinink laikom gy-

    vuli bus paeistas konkurencingu-mas, kelia ypsen. Jis mano, kad tokio lygio problemas kiekviena ES valstyb nar galt isprsti pati, be Briuselio reglament.

    Ne kart pasisakiau, kad alims narms turi bti suteikta daugiau savarankikumo. Juk ES alys na-rs labai vairios skiriasi klima-tas, tradicijos, moni charakteriai ir kt. Leiskime joms maiau svar-bius reikalus tvarkyti paioms bus maiau nesusipratim, sitikins J.Kraujelis.

    Pasak LBA prezidento, svo-k aktyvus kininkas norima api-brti, siekiant atskirti sofos ki-ninkus nuo t, kurie lieja prakait dirbdami ir gamindami produkcij. Be abejo, kiekvienas emdirbys turi gaminti produkcij. Aiku, gaminti ne ant durniaus, kaip anksiau dar kai kurie ekologiniai kiai. Buvo si-

    lym nustatyti standartines produk-cijos gamybos apimtis, tenkanias vienam ems kio naudmen hek-tarui, taiau tokiu atveju bt sive-liama daugyb skaiiavim, reikt kontrols ir pan. Pastaruosius metus buvo nustatyta prievol laikyti gyvu-lius, aikino J.Kraujelis.

    Lietuvos emdirbi interesus gi-nanios organizacijos taip pat tei-k pasilym, kad aktyvus kinin-kas turt priklausyti bent vienai emdirbi savivaldos organizacijai ir dalyvauti vietos bendruomens veikloje. Taiau igirdo argument, kad tokie reikalavimai prietaraut Lietuvos Konstitucijai ir paeist asmens apsisprendimo laisv.

    Negali skriausti

    M atstovai apgailestavo, kad EK nepritar bet kokiam reikala-vimui laikyti gyvuli. Tiek ofici-aliuose, tiek neoficialiuose susiti-kimuose iki paskutins minuts siekme, kad tiesiogini imok mokjimas u deklaruotas pievas ir ganyklas bt susietas su gyvuli laikymu. Taiau EK tvirtai pareik, kad jokiu bdu negalime to reika-lauti, nes taip skatintume gamyb. O tai prietarauja tarptautiniams susitarimams, aikino M I-mok u plotus skyriaus vyriausia-sis specialistas Antanas Karbauskas.

    Taigi, nuo kit met sofos ki-ninkai, pastaruosius metus draus-minti prievole laikyti tam tikr skai-i gyvuli, lengviau atsikvps. Tiesa, M ketina reikalauti, kad jie pie-vas per sezon ienaut du kartus.

    Iki iol deklaruojam plot sie-ti su gyvuliais leido Geros agrarins ir aplinkosaugos bkls reikalavim taisykls. Nuo 2015 met is rei-kalavimas itrinamas i europini

    reglament. Manme, kad jis bus keltas aktyvaus kininko api-brim, taiau to pasiekti nepavy-ko, sak A.Karbauskas.

    Prievoles ignoravo

    Pastaraisiais metais buvo bandy-ta prigriebti sofos kininkus, kurie negamina jokios produkcijos, bet gauna imokas. Tiesa, reikalavimas buvo gana slyginis 2012 m. vie-name hektare piev buvo privalo-ma laikyti bent 0,1 sutartinio gyvu-lio (SG), 2013 m. ne maiau 0,2 SG, o iemet reikalaujama laikyti ne maiau kaip 0,3 SG. Pavyzdiui, pernai deklaravus 5 ha piev, reik-jo laikyti vien karv ar jaut, o de-klaravus vien hektar, uteko vit pulkelio, 8 triui ar 4 bii eim. Prievol laikyti gyvulius netaikoma, jei deklaruoti piev ir ganykl plo-tai 2013 m. sudar ne daugiau kaip 20 proc., o iemet ne daugiau kaip 10 proc. vis tiesioginms imokoms gauti deklaruot ir tinkam skirti param ems kio naudmen.

    Kai kurie imok gavjai paklu-so reikalavimams. Taiau daugyb j nustatytas prievoles ignoravo. Dl to jie neteko dalies tiesiogins paramos. Anot M atstovo, 2013 m. sankcij suma nelaikantiesiems kini gyvu-li buvo apie 10 mln. Lt. Priklauso-mai nuo paeidimo masto, numaty-tos sankcijos nuo 3 proc. iki 50 proc.

    Tiesiogini imok gavjams u paeidimus pritaikius sankcijas ne-imokta parama neperskirstoma, o grinama atgal ES biudet. Dl sofos kinink padaryt paeidim u pernykius metus teks grinti 10 mln. lit. Jei nebt pritaikyta lengvata deklaravusiesiems iki 10 ha ganykl ir piev, bt tek grinti 4 kartus didesn sum.

    Valdas Kvedaras6,URNALISTAS

    $UKARTUS TEISMOPOSDIUSignoravusiam ekspremjerui, Sei-MONARIUI!NDRIUI+UBILIUIPRIVALUATVYKTITEISMnTOKSPRENDIMCIVILINJEBYLOJEPRAJUSTREIADIE-NPRIM6ILNIAUSMIESTOAPYLIN-KSTEISJAS'INTARAS3EIKALIS*ISNAGRINJA,IETUVOSVALSTIEIIRA-LIJSJUNGOSPIRMININKOVERSLI-NINKO2AMNO+ARBAUSKIOIEKI-N!+UBILIUIDLASMENSGARBSIRORUMOBEIJURIDINIOASMENSa!GRO-KONCERNASkREPUTACIJOSPAEIDIMO

    Iekin teismui R.Karbauskis tei-k, kai A.Kubilius i met vasar viename socialiniame tinkle, taip pat konservatori interneto svetainje bei, tiktina, seminare Modernios Lietuvos kryba: minktoji Rusijos sulaikymo strategija paskleid i-ni, neva politikas ir jo verslas pasi-duoda Rusijos takai ir veikia prie-ikai Lietuvos valstybs interesams. A.Kubilius R.Karbauskio prorusi-kumo pasireikimu vardijo tai, kad

    is aktyviai pasisak prie Visagino atomins elektrins projekt. Ana-logiki teiginiai buvo nurodomi ir konservatori sukurtame dokumente Minktoji Rusijos sulaikymo stra-tegija. Beje, iame dokumente ne-pateikiant joki rodym Kremliaus agentais ivadinta ir daugyb kit verslinink, politik, taip pat inias-klaidos priemons, idrsusios kri-tikuoti Briuselio vykdom politik. Galima spti, kad, A.Kubiliui gavus aukim teism, i Konservatori partijos interneto svetains mintas dokumentas dingo.

    Iekiniu praoma i A.Kubiliaus R.Karbauskiui priteisti 300 tkst. lit neturtin al, o bendrovei Agro-koncernas 1 lit. Verslininkas ada visus priteistus pinigus skirti vieti-mo, kultros ir labdaros projektams.

    Pirmame teismo posdyje R.Karbauskis pra teismo ireika-lauti i Valstybs saugumo departa-mento paym, kuria neva rmsi A.Kubilius. Ekspremjero teigimu, b-tent i ios paymos jis suinojo, kad specialiosios tarnybos yra fiksavusios, kad kai kurie verslininkai mainais

    geresnes Rusijos atstov pasilytas verslo slygas aktyviai prieindavosi Lietuvos energetiniams projektams.

    Treiadien teisjas informavo mi-nt paym gavs, taiau jos nega-lintis vieai skelbti, mat ji slaptinta. Taiau svarbiausia paymoje nuro-dyta informacija neturi nieko bendra su nagrinjama byla, dokumente ne-minima nei R.Karbauskio pavard, nei jam priklausanti bendrov.

    Manau, posdi A.Kubilius ven-gia todl, kad jam puikiai inoma, jog nei mano pavard, nei man priklau-sanios bendrovs nra ir nebuvo mi-nimos jokiose slaptose paymose, nei a, nei bendrovs nepasiduoda Rusi-jos takai. Gal todl griebtasi iaudo girdi, jei a pasisakiau prie atomins elektrins statyb, skalnines dujas tai a esu prorusikai nusiteiks. Ta-iau kartu pamirtama pasakyti, kad elektrins projektas yra ekonomikai nenaudingas, kad prie j referendu-me pasisak tautos dauguma. Tokiu atveju, jei tikti ekspremjero ivedio-jimais, ta tautos dalis taip pat proru-sika? Taip pat nutylima, kad prie skalnines dujas pasisako vokieiai, pranczai iandien taikoma tech-nologija ioms dujoms igauti yra pa-vojinga aplinkai. Pamirtama pasaky-ti, kad a u duj terminal, kuris Rusijai tikrai nenaudingas, Vals-tiei laikraiui sak R.Karbauskis, pabrdamas, kad ne tik nra susitiki-njs su rusais, bet ir Rusijoje nebuvs gal 20 met.

    Verslininkas prisipasta, kad j ima juokas, kai A.Kubilius ir kiti konservatoriai j pavadina oligar-chu: Koks a oligarchas, jei mano bendrovs bankams skolingos apie 350 milijon lit.

    R.Karbauskis atvirai sako, kad pretekstas kreiptis teism buvo noras pamokyti ne tik A.Kubili, bet ir kitus politikus, kurie mgs-ta vaistytis niekuo neparem-tais kaltinimais ir juodinti opo-nentus. A reikalauju pagarbos. Nesvarbu, kiek teismas priteis, taiau tai bus skausminga pa-moka ekspremjerui. Manau, kad paskui teismus drs kreiptis ir kiti, kuriuos is politikas nepa-

    grstai apkalbjo ir apmei, sak R.Karbauskis.

    Paklaustas, kodl teism nesi-kreip su praymu ikelti A.Kubiliui baudiamj byl mat politikas ne kart R.Karbausk vardijo kaip ats-tovaujant Rusijos interesams, vers-lininkas ir politikas atsak, kad to-kio varianto nesvarsts: Manyiau, teisjui lengviau sprendim priimti civilinje byloje, negu baudiamo-joje nuteisti politik.

    Kitas teismo posdis turt vyk-ti spalio 10 dien. Jis ir, jei prireiks kiti, bus udaras, mat byloje yra duomen ne tik apie Agrokoncer-no, bet ir kit bendrovi veikl, o tai komercin paslaptis.

    !KTUALIJOS

    !+UBILIUIPRISPAUDUODEG

    )EKINIUPRAOMAI!+UBILIAUS2+ARBAUSKIUIPRITEISTITKSTLITNETURTI-NALOBENDROVEIa!GROKONCERNASknLIT fotodiena.lt nuotrauka

    3OFOSKININKAIVSPERGAL

    ,APNK)=HGKJQKPN=QG=

    4OKKLAUSIMBUVOMEPATEIKINTERNETOPUSLAPYJEvalstietis.lt.

    PROC

    PROC

    PROC

    !RTEISINGAIPASIELGTAATLEIDIANTVICEMINISTRUSIRGRINANTJUOSATGAL

    PROC

    4AIPNESVICEMINISTRAITURIBTINEPRIEKAITINGOSREPUTACIJOS

    .ETAITEBUVOPREZIDENTSKAPRIZAS6ALSTYBSREIKALAIMANNERPI

    .ETURIUNUOMONS

  • 3MLIEPOSDmNr. 60 (9388) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    !LBINASAPLIKAS6,URNALISTAS

    Tebeverda diskusijos apie Ukrai-NOJETERORISTNUMUT-ALAIZI-JOSa"OEINGkKURIAMEUVOKELEIVIAI,AIKRAIAIPRISIMINIRUOSIUSKAI3332ALIA3A-CHALINONUMU0IET+ORJOSKE-LEIVINLKTUVa"OEINGkTADAUVOKELEIVIAIOMESKARTDAUGIAUDMESIOSKIRSIMEMAIAUINOMAMATVEJUIAISIAISKAI+OLOSPUSIASALYJESOVIETINIAINAI-KINTUVAIAUD0IET+ORJAIPRI-KLAUSANTKELEIVINa"OEINGk

    EMSIRAUSSDIVIZIONAS

    Kolos pusiasalyje (Rusijos Mur-mansko sritis) praleidau 1978 1979-uosius, nes nepavyko isisukti nuo tarnybos soviet armijoje. Vi-sam gyvenimui siminiau pagrindi-ni io pusiasalio miest ir vietovi, kuriose teko lankytis, pavadinimus: Murmanskas, Monegorskas, Ole-negorskas, slyginai udaras mies-tas Severomorskas, Revda, alia Norvegijos sienos esantis Nikelis ir civiliams nepasiekiamas Rybaij, Lovozeras ir alia pastarojo visi-kai slaptas miestas Gordyj, kurio ir dabar nerasite jokiame emlapy-je. Prielktuvins gynybos (PVO) X armijai priklauss XVI divizio-nas, kuriame tarnavau, buvo sik-rs 46-ajame kelio Monegorskas Lovozeras kilometre. iuo keliu tik kelis kartus per dien vaiuodavo au-tobusas, o toji stotel taip ir vadino-si Lovozeras 46. velgdami per autobuso lang net vietiniai keleiviai nenutuokdavo, kad vos u 200 m yra em sirauss dien nakt budintis prielktuvini raket 75-ojo kom-plekso divizionas, kuriame tarnavo apie imt kareivi ir karinink. Ga-lima bt daug domaus papasakoti apie nuo civilinio pasaulio izoliuoto karinio dalinio gyvenim, taiau io-mis dienomis prisiminiau tik vien 1978-j nakt.

    0APULKININKISNORJOAUTI

    Taigi 1978 m. balandio 20 d. apie 21 val. kareivinse suskambo kurtinan-tis aliarmo signalas. Divizionas bud-jo sustiprintu reimu, t.y. visi prie savo karins technikos turjome atsidurti per minimal laik. Pavyzdiui, trys radiolokacijos operatoriai, tarp ku-ri buvo ir kaunietis Darius Mazo-nas bei Rimantas Linkus i Kazl R-dos, iki savo kabinos turjo nubgti per 30 sek. A apie 150 m nuo komandi-nio punkto nutolusi RLS stot P-18 turjau nubgti per 2 min. Balandio mnes Murmansko srityje, u poli-arinio rato, paprastai dar bna tikra iema, daug sniego, todl siauru take-liu nubgti iki savo stoties per 2 min. tikrai nelengva. T kart pasisek, nes buvau pusiaukelje dar prie aliarmo signal. Kai jungiau stot, ekrane pa-maiau visus lktuvus, nuo stoties nu-tolusius 720 kilometr atstumu, taigi ir esanius u SSSR sienos: Suomijo-

    je, vedijoje bei Norvegijoje. Ypatin-g dmes turjome atkreipti lktu-vus NATO priklausiusioje Norvegijos teritorijoje. Maiau kelis greitai skren-danius lktuvus alia salos Nordkapp Norvegijoje. Iki SSSR sienos buvo lik apie 250 km, o naikintuv greitis sie-k apie 2000 km/val., todl tuos lk-tuvus pavadinau taikiniais 001 ir 002, perdaviau apytiksl j greit ir judjimo krypt. Taiau netrukus akis smeigiau ltai skrendant lktuv jau SSSR te-ritorijoje jis neatsakinjo mano u-klausimus. Uklausiau dar kart ne-atsak. Tada j pavadinau taikiniu 003 ir perdaviau koordinates komandiniam punktui. Prajo jau 36 metai, taiau iki iol prisimenu, kaip reikdavo prane-ti: Dmesio, taikinys prieas numeris 003, azimutas 285, atstumas 90 km, greitis 900 km/val., taikinys artja. Po keli sekundi sulaukiau divizi-ono vado papulkininkio Josifo Gol-denbergo sakymo patikslinti io lk-tuvo koordinates. Lktuvas jau 4 kart neatsak uklausim, taiau dar buvo abejoni, kad tai yra slaptuosius ko-dus sumais ar j neatnaujins soviet bomboneis tokie i Kolos pusiasa-lio karini aerodrom danai skrisda-vo Kub. Taiau is lktuvas skrido kita kryptimi. Dar po keli minui jis pateko diviziono raket taikikl. Viskas. Ant ems sumontuotos trys autonomins 75 komplekso prielk-tuvins raketos jau sek nustatyt tai-kin, diviziono vadui teliko paspausti vien mygtuk ir raketos, viena po ki-tos, bt pakilusios or. Taiau armi-jos vadas kakodl dels, neleido auti. Per garsiakalb girdjau, kaip papul-kininkis J.Goldenbergas keiksi. Ko gero, tai buvo pirmas atvejis jo tarny-bos istorijoje, kai lktuvas paeidjas ltai skrido jau u 40 kilometr. Papul-kininkis inojo vio kain numus prieo lktuv jis tiesiog akimirksniu tapt pulkininku, bt apdovanotas didvyrio vaigde, o dar po met tap-t ir generolu. J.Goldenbergui, beje, labai nemgusiam lietuvi, nerpjo, kad 900 km/val. greiiu galjo skristi pasiklyds keleivinis lktuvas, kuriame buvo per 100 civili moni.

    a"OEINGkNUSILEIDOPAMUTUSPARNU

    Kai lktuvas praskrido ms di-viziono kontroliuojam zon, ekra-ne pradjau stebti dram. Prie uklausimus neatsakiusio ltai skren-danio lktuvo priartjo sovietiniai naikintuvai. Galjau numanyti, kad tai buvo tuo metu SSSR naudoja-mi MIG-23 arba SU-15. Jie skri-

    do 23 kartus greiiau nei paeid-jas. Netrukus visi lktuvai susiliejo vien tak, taigi priartjo vienas prie kito, vl isiskyr, po keliolikos minui, padar rat, naikintuvai vl priartjo. alia mans buvs kapito-nas J.Prichodka, beje, Kaune tarna-vs simintinais 1972-aisiais, aikino, kad naikintuvai paeidj nusodins kariniame Kandalakos aerodrome. Netrukus lktuvas paeidjas din-go i radiolokacijos stoties ekrano, o Kolos pusiasalyje lyg suerzintos bi-ts skraid dar 68 naikintuvai. Pa-darme ivad, kad paeidjas buvo

    priverstas nusileisti kok nors slapt aerodrom.

    Tik po dviej dien laikraiuose pasirod trumpas TASS praneimas. Jis buvo labai aptakus. Buvo teigia-ma, kad SSSR oro erdv paeids Pi-et Korjos lktuvas Boeing 707 nereagavo sovietini naikintuv si-gnalus sekti iki artimiausio aerodro-mo ir po dviej valand klaidiojimo SSSR teritorijoje nusileido ant u-alusio eero, netoli miestelio Kem, Karelijos ASSR. Atliekamas tyrimas, keleiviai nugabenti artimiausi gy-venamj viet ir bus isisti i SSSR teritorijos. Tik prie 10 met suino-jau, kad soviet naikintuvai net ke-lis kartus ov keleivin lktuv ir jis, jau pamutu sparnu ir suvarpytu

    onu, tik per stebukl nusileido ant ualusio eero. Tada Boeing 707 skrido 110 keleivi ir trys pilotai. Dl sovietini naikintuv vi uvo du keleiviai,13 buvo sueista, o kiti, ra-ket skeveldroms paeidus lktuvo salon, patyr vadinamsias barotrau-mas. Kodl lktuvas pateko SSSR erdv? Korean Air Lines keleivinis Boeing 707 skrido i Paryiaus Seul, taiau, matyt, sutrikus naviga-cijai bei automatiniam valdymui, nu-krypo nuo kurso ir nusileido ne An-koride (Aliaska, JAV), bet ant ledu padengto eero Karelijoje.

    6IR3ACHALINO NUMUa"OEINGk

    I ios istorijos nepasimokyta. Po penkeri met, 1983-iaisiais, kai SSSR vald Jurijus Andropovas, vir Sachalino buvo numutas ir Piet Korjos keleivinis lktuvas Boeing 747, uvo visi 269 mons. inoma, kilo didiulis tarptautinis skandalas. Boeing 747 numu naikintuvas, kur vald karo laknas Genadijus Osipoviius. Jis teig gavs sakym numuti lktuv. 2003 m. laikratis Argumenty i fakty ispausdino in-terviu su buvusiu laknu papulki-ninkiu.

    Pakils 9 km aukt pamaiau lktuvo viesas. Gavau sakym vals-tybins sienos paeidj sunaikinti, taiau tuoj pat atjo naujas sakymas ne atakuoti, o priversti lktuv nusi-leisti. Paskui sak paleisti spjamj serij. Tai padariau ir vl gavau sa-kym taikin sunaikinti, - pasakojo G.Osipoviius.

    Nusileidus lakn visi sveikino, gyr, o jau kit dien jis tapo atpir-kimo oiu. I karins tarnybos la-knas buvo ivarytas 1986-aisiais.

    !PIEATSAKOMYB

    i met liepos 17 d. teroristai Ukrainoje numu Malaizijos kelei-vin lktuv Boeing 777. Prie ke-lias dienas ioje katastrofoje net tris vaikus (8,10 ir 12 met amiaus) ir j senel praradusi austral Meslin eima internete paskelb laik.

    Mes dabar gyvename pragare. Ms vaik nra su mumis. Ir mums reiks kiekvien dien gyventi su ia siaubinga netektimi. Niekas nenusi-pelno tokio praradimo. Nra pasaulyje tokios neapykantos, kuri bt stipres-n u ms meil savo vaikams Mo, Evi ir Otisui. Nra pasaulyje tokios stiprios neapykantos, kuri bt sti-presn u ms meil seneliui Nikui. Ir nra pasaulyje tokios neapykantos, kuri bt stipresn u ms meil vie-nas kitam. Tik is sitikinimas mums suteikia jg dabar gyventi, Meslin cituoja austral laikratis The Sydney Morning Herald.

    Pagaunu save klausiant: ar ga-ljo apie tok moni skausm 1978- aisiais pagalvoti tas papulki-ninkis, pirtu sieks raket paleidimo mygtuko ir galvojs tik apie savo ka-rin karjer, arba tie naikintuv pi-lotai, aud keleivinius lktuvus, ar galjau, pavyzdiui, a, radiolokacijos stoties operatorius,18-metis kareivis, komandiniam punktui nepraneti ti-kr lktuvo koordinai? Manau, kad galjau, nors tai nieko nebt pakei-t. Taiau jeigu taip biau pasielgs, dabar neskaitytumte io straipsnio, nes visiems laikams biau pasiliks aminojo alo emje.

    )STORIJOSVINGIAI

    1O

    +AIPSOVIETAI+OLOSPUSIASALYJEPAMUa"OEINGk

    MANTUALUSIOEERONUSILEIDS3332NAIKINTUVPAMUTAS0IET+ORJOSKELEIVINISLKTUVASa"OEINGk

    .AIKINTUVRAKETSKEVELDRNUMUTASSPARNAS

    3UAUDYTOa"OEINGkDEINYSISONAS

    IAISIAISVIR3ACHALINOBUVONUMUTASIR0IET+ORJOSKELEIVINISLKTUVASa"OEINGkUVOVISIMONSINOMAKILODIDIULISTARPTAUTINISSKANDALAS

  • Medus iaudai, kiti bii produktai grdai

    Vidurvasario rpesiai

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    etadienis

    Sodyba

    Bii avilys

    7 p.7 p.

    19 p.

    Daniausiai glynais, de-koratyviniais augalais sav nam kieme rpi-nasi moterys, taiau kai kada joms telieka tik g-rtis tuo, k eimos galva sukr.

    Nijol Baronien

    Reikia jau dabar pasirpinti, kad derlius bt dosnus ne tik iemet, bet ir kitmet.

    Rapolas Tamoinas

    Vargu ar kas uginys, kad V.A.Mocarto opera ar J.S.Bacho oratorija su politika ne-turi nieko bendra, o dirigento politins pairos neturi jokios takos ios muzi-kos atlikimui. Taiau po kompozitoriaus D.Verdio triumfo, kai Verg choras i operos Nabukas paadino Italijos tautin orum, laikai m keistis. Muzika tapo ta-kinga politinio visuomens gyvenimo da-lyve. J.Stalinas pareik, kad Dmitrijaus ostakoviiaus muzika griauna soviet valstybs pamatus, ir udraud j kaip an-tisovietin. O XX a. rokas tapo ta muzikos kryptimi, kuri jau pati dar politik.

    Rta Kliyt

    Verslas netrukdo painti ir puoselti augalus

    Grai sukaktispareigoja eiti pirmyn

    Dar per anksti splioti, koks bus i met medaus derlius. Kad ir kaip bt, bitininkai vis tiek bdos, kad med turi parduoti per pigiai, o pirkjai dejuos, es moka per daug.

    Nijol Baronien

    Lietuvos edukologijos uni-versitete kovo 30 d. vyku-si respublikin mokslin-praktin konferencija buvo skirta Lietuvos bitinink s-jungos (LBS) 25 met atk-rimo sukakiai paminti. j susirinko bitininkai i vi-sos alies.

    Nijol Baronien

    Kremlius usako ne vis muzikNeda Malnaviit valdo du balsus savj ir fleitos, ir abu tobulai. Ji ilgokai viena nard Lietuvos diazo vandenyse ne prilygstama, nepakartojama, nepralenkiama. Taiau kart prie jos prijo Olegas Ditkovskis su gitara ir visiems tapo aiku, kad prasids naujas etapas dainuojamosios poezijos anre. Jo myltojai i savait bus ugandinti, mat ketvirtadien Kaune prasidjo dainuojamosios poezijos festivalis Senamiesio iogas , kur daininink Neda pasirodys kartu su inomais ir publikos mylimais bardais O.Ditkovskiu ir Kostu Smoryginu.

    Marija Matuseviit

    11 p.

    Moteris su fleita

    19 p.

    12 p.

    /ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages false /GrayImageMinResolution 300 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 60 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages true /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages false /MonoImageMinResolution 1200 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 600 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects false /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

    /CreateJDFFile false /Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure true /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MarksOffset 6 /MarksWeight 0.250000 /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PageMarksFile /RomanDefault /PreserveEditing true /UntaggedCMYKHandling /LeaveUntagged /UntaggedRGBHandling /LeaveUntagged /UseDocumentBleed false >> > ]>> setdistillerparams> setpagedevice