Šiandien skaitykite:--

-

-

-

SODYBA, 7

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 19-

-

-

-

-

--

-

Mūsų žemdirbiai tiesiogiai su-pranta tokią Europos Komisijos (EK) poziciją: Briuselis nesuintere-suotas, kad mūsų ūkininkai gamintų daugiau žemės ūkio produkcijos. Ge-riau daugiau vartotojų, nei gamintojų.

Žemdirbiai tikėjosi, kad bus įves-ta sąvoka „aktyvus ūkininkas“, kurio veik la būtų susieta su žemės ūkio pro-

dukcijos gamyba. Ir Žemės ūkio mi-nisterijos (ŽŪM) vadovai pabrėždavo, kad, prasidėjus naujam paramos laiko-tarpiui, neliks sąlygų sofos ūkininkams tarpti. Buvęs žemės ūkio ministras Vi-gilijus Jukna dar pernai džiūgavo, kad bendrosios žemės ūkio politikos re-forma numato, kad tiesioginės išmo-kos galės būti mokamos tik aktyviems ūkininkams.

2

-

-

2 Nr. 60 (9388)

Atkelta iš 1 p.

Tačiau Lietuvos žemdirbių, že-mės ūkio politikos strategų ir EK požiūris į aktyvų ūkininką nesutapo. „Aktyvaus ūkininko apibrėžimas, kurį siūlo Briuselis, mums netinka. Europos Komisija šio apibrėžimo nenori susieti su gamyba, o mūsų supratimu, tai būtina padaryti, kad Lietuvoje būtų gaminama daugiau produkcijos. Tai būtų naudinga ir mūsų vartotojams, kurie vertina lie-tuviškus produktus“, – pabrėžė Že-mės ūkio rūmų pirmininkas An-driejus Stančikas.

Ne tik lietuviai prieštarauja Briu-selio suformuluotam aktyvaus ūki-ninko apibrėžimui. „Kitos Baltijos šalys bei Višegrado grupės valsty-bės – Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija – yra mūsų sąjungininkės. Portugalija mus taip pat palaiko. Ta-

čiau yra ir prieštaraujančiųjų. Vieni iš aršiausių – anglai, kurie tiesiogi-nes išmokas mokėtų ir už aerodro-mus“, – aiškino A.Stančikas.

EK ginasi, kad prievolė laiky-ti gyvulius prilygtų gamybos ska-tinimui. O tai esą prieštarauja ES ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimams. Jei už pievas ir gany-klas tiesiogines išmokas gaunantys lietuviai kaime augins daugiau viš-tų, triušių ar avių ir valgys savo pa-sigamintus produktus, tai esą bus nusižengta tarptautiniam konku-rencingumui.

Reikia daugiau savarankiškumo

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentui Jeronimui Kraujeliui argumentai, kad dėl sofos ūkininkų laikomų gy-

vulių bus pažeistas konkurencingu-mas, kelia šypseną. Jis mano, kad tokio lygio problemas kiekviena ES valstybė narė galėtų išspręsti pati, be Briuselio reglamentų.

„Ne kartą pasisakiau, kad šalims narėms turi būti suteikta daugiau savarankiškumo. Juk ES šalys na-rės labai įvairios – skiriasi klima-tas, tradicijos, žmonių charakteriai ir kt. Leiskime joms mažiau svar-bius reikalus tvarkyti pačioms – bus mažiau nesusipratimų“, – įsitikinęs J.Kraujelis.

Pasak LŽŪBA prezidento, sąvo-ką „aktyvus ūkininkas“ norima api-brėžti, siekiant atskirti sofos ūki-ninkus nuo tų, kurie lieja prakaitą dirbdami ir gamindami produkciją. „Be abejo, kiekvienas žemdirbys turi gaminti produkciją. Aišku, gaminti ne „ant durniaus“, kaip anksčiau darė kai kurie ekologiniai ūkiai. Buvo siū-

lymų nustatyti standartines produk-cijos gamybos apimtis, tenkančias vienam žemės ūkio naudmenų hek-tarui, tačiau tokiu atveju būtų įsive-liama į daugybę skaičiavimų, reikėtų kontrolės ir pan. Pastaruosius metus buvo nustatyta prievolė laikyti gyvu-lius“, – aiškino J.Kraujelis.

Lietuvos žemdirbių interesus gi-nančios organizacijos taip pat tei-kė pasiūlymą, kad aktyvus ūkinin-kas turėtų priklausyti bent vienai žemdirbių savivaldos organizacijai ir dalyvauti vietos bendruomenės veikloje. Tačiau išgirdo argumentų, kad tokie reikalavimai prieštarautų Lietuvos Konstitucijai ir pažeistų asmens apsisprendimo laisvę.

Negali skriausti

ŽŪM atstovai apgailestavo, kad EK nepritarė bet kokiam reikala-vimui laikyti gyvulių. „Tiek ofici-aliuose, tiek neoficialiuose susiti-kimuose iki paskutinės minutės siekėme, kad tiesioginių išmokų mokėjimas už deklaruotas pievas ir ganyklas būtų susietas su gyvulių laikymu. Tačiau EK tvirtai pareiškė, kad jokiu būdu negalime to reika-lauti, nes taip skatintume gamybą. O tai prieštarauja tarptautiniams susitarimams“, – aiškino ŽŪM Iš-mokų už plotus skyriaus vyriausia-sis specialistas Antanas Karbauskas.

Taigi, nuo kitų metų sofos ūki-ninkai, pastaruosius metus draus-minti prievole laikyti tam tikrą skai-čių gyvulių, lengviau atsikvėps. Tiesa, ŽŪM ketina reikalauti, kad jie pie-vas per sezoną šienautų du kartus.

„Iki šiol deklaruojamą plotą sie-ti su gyvuliais leido Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų taisyklės. Nuo 2015 metų šis rei-kalavimas ištrinamas iš europinių

reglamentų. Manėme, kad jis bus „įkeltas“ į aktyvaus ūkininko api-brėžimą, tačiau to pasiekti nepavy-ko“, – sakė A.Karbauskas.

Prievoles ignoravo

Pastaraisiais metais buvo bandy-ta prigriebti sofos ūkininkus, kurie negamina jokios produkcijos, bet gauna išmokas. Tiesa, reikalavimas buvo gana sąlyginis – 2012 m. vie-name hektare pievų buvo privalo-ma laikyti bent 0,1 sutartinio gyvu-lio (SG), 2013 m. – ne mažiau 0,2 SG, o šiemet reikalaujama laikyti ne mažiau kaip 0,3 SG. Pavyzdžiui, pernai deklaravus 5 ha pievų, reikė-jo laikyti vieną karvę ar jautį, o de-klaravus vieną hektarą, užteko vištų pulkelio, 8 triušių ar 4 bičių šeimų. Prievolė laikyti gyvulius netaikoma, jei deklaruoti pievų ir ganyklų plo-tai 2013 m. sudarė ne daugiau kaip 20 proc., o šiemet – ne daugiau kaip 10 proc. visų tiesioginėms išmokoms gauti deklaruotų ir tinkamų skirti paramą žemės ūkio naudmenų.

Kai kurie išmokų gavėjai paklu-so reikalavimams. Tačiau daugybė jų nustatytas prievoles ignoravo. Dėl to jie neteko dalies tiesioginės paramos. Anot ŽŪM atstovo, 2013 m. sankcijų suma nelaikantiesiems ūkinių gyvu-lių buvo apie 10 mln. Lt. Priklauso-mai nuo pažeidimo masto, numaty-tos sankcijos nuo 3 proc. iki 50 proc.

Tiesioginių išmokų gavėjams už pažeidimus pritaikius sankcijas ne-išmokėta parama neperskirstoma, o grąžinama atgal į ES biudžetą. Dėl sofos ūkininkų padarytų pažeidimų už pernykščius metus teks grąžinti 10 mln. litų. Jei nebūtų pritaikyta lengvata deklaravusiesiems iki 10 ha ganyklų ir pievų, būtų tekę grąžinti 4 kartus didesnę sumą.

Valdas Kvedaras

ignoravusiam ekspremjerui, Sei-

--

---

-

Ieškinį teismui R.Karbauskis įtei-kė, kai A.Kubilius šių metų vasarį viename socialiniame tinkle, taip pat konservatorių interneto svetainėje bei, tikėtina, seminare „Modernios Lietuvos kūryba: minkštoji Rusijos sulaikymo strategija“ paskleidė ži-nią, neva politikas ir jo verslas pasi-duoda Rusijos įtakai ir veikia prie-šiškai Lietuvos valstybės interesams. A.Kubilius R.Karbauskio prorusiš-kumo pasireiškimu įvardijo tai, kad

šis aktyviai pasisakė prieš Visagino atominės elektrinės projektą. Ana-logiški teiginiai buvo nurodomi ir konservatorių sukurtame dokumente „Minkštoji Rusijos sulaikymo stra-tegija“. Beje, šiame dokumente ne-pateikiant jokių įrodymų Kremliaus agentais išvadinta ir daugybė kitų verslininkų, politikų, taip pat žinias-klaidos priemonės, išdrįsusios kri-tikuoti Briuselio vykdomą politiką. Galima spėti, kad, A.Kubiliui gavus šaukimą į teismą, iš Konservatorių partijos interneto svetainės minėtas dokumentas dingo.

Ieškiniu prašoma iš A.Kubiliaus R.Karbauskiui priteisti 300 tūkst. litų neturtinę žalą, o bendrovei „Agro-koncernas“ – 1 litą. Verslininkas žada visus priteistus pinigus skirti švieti-mo, kultūros ir labdaros projektams.

Pirmame teismo posėdyje R.Karbauskis prašė teismo išreika-lauti iš Valstybės saugumo departa-mento pažymą, kuria neva rėmėsi A.Kubilius. Ekspremjero teigimu, bū-tent iš šios pažymos jis sužinojo, kad specialiosios tarnybos yra fiksavusios, kad kai kurie verslininkai mainais į

geresnes Rusijos atstovų pasiūlytas verslo sąlygas aktyviai priešindavosi Lietuvos energetiniams projektams.

Trečiadienį teisėjas informavo mi-nėtą pažymą gavęs, tačiau jos nega-lintis viešai skelbti, mat ji įslaptinta. Tačiau svarbiausia – pažymoje nuro-dyta informacija neturi nieko bendra su nagrinėjama byla, dokumente ne-minima nei R.Karbauskio pavardė, nei jam priklausanti bendrovė.

„Manau, posėdžių A.Kubilius ven-gia todėl, kad jam puikiai žinoma, jog nei mano pavardė, nei man priklau-sančios bendrovės nėra ir nebuvo mi-nimos jokiose slaptose pažymose, nei aš, nei bendrovės nepasiduoda Rusi-jos įtakai. Gal todėl griebtasi šiaudo – girdi, jei aš pasisakiau prieš atominės elektrinės statybą, skalūnines dujas – tai aš esu prorusiškai nusiteikęs. Ta-čiau kartu „pamirštama“ pasakyti, kad elektrinės projektas yra ekonomiškai nenaudingas, kad prieš jį referendu-me pasisakė tautos dauguma. Tokiu atveju, jei tikėti ekspremjero išvedžio-jimais, ta tautos dalis taip pat proru-siška? Taip pat nutylima, kad prieš skalūnines dujas pasisako vokiečiai, prancūzai – šiandien taikoma tech-nologija šioms dujoms išgauti yra pa-vojinga aplinkai. Pamirštama pasaky-ti, kad aš – už dujų terminalą, kuris Rusijai tikrai nenaudingas“, – „Vals-tiečių laikraščiui“ sakė R.Karbauskis, pabrėždamas, kad ne tik nėra susitiki-nėjęs su rusais, bet ir Rusijoje nebuvęs gal 20 metų.

Verslininkas prisipažįsta, kad jį ima juokas, kai A.Kubilius ir kiti konservatoriai jį pavadina oligar-chu: „Koks aš oligarchas, jei mano bendrovės bankams skolingos apie 350 milijonų litų“.

R.Karbauskis atvirai sako, kad pretekstas kreiptis į teismą buvo noras pamokyti ne tik A.Kubilių, bet ir kitus politikus, kurie mėgs-ta švaistytis niekuo neparem-tais kaltinimais ir juodinti opo-nentus. „Aš reikalauju pagarbos. Nesvarbu, kiek teismas priteis, tačiau tai bus skausminga pa-moka ekspremjerui. Manau, kad paskui į teismus drįs kreiptis ir kiti, kuriuos šis politikas nepa-

grįstai apkalbėjo ir apšmeižė“, – sakė R.Karbauskis.

Paklaustas, kodėl į teismą nesi-kreipė su prašymu iškelti A.Kubiliui baudžiamąją bylą – mat politikas ne kartą R.Karbauskį įvardijo kaip ats-tovaujantį Rusijos interesams, vers-lininkas ir politikas atsakė, kad to-kio varianto nesvarstęs: „Manyčiau, teisėjui lengviau sprendimą priimti civilinėje byloje, negu baudžiamo-joje nuteisti politiką.“

Kitas teismo posėdis turėtų įvyk-ti spalio 10 dieną. Jis ir, jei prireiks kiti, bus uždaras, mat byloje yra duomenų ne tik apie „Agrokoncer-no“, bet ir kitų bendrovių veiklą, o tai – komercinė paslaptis.

-fotodiena.lt nuotrauka

valstietis.lt.

3Nr. 60 (9388)

Atkelta iš 1 p.

Tebeverda diskusijos apie Ukrai--

--

--

Kolos pusiasalyje (Rusijos Mur-mansko sritis) praleidau 1978– 1979-uosius, nes nepavyko išsisukti nuo tarnybos sovietų armijoje. Vi-sam gyvenimui įsiminiau pagrindi-nių šio pusiasalio miestų ir vietovių, kuriose teko lankytis, pavadinimus: Murmanskas, Mončegorskas, Ole-negorskas, sąlyginai uždaras mies-tas Severomorskas, Revda, šalia Norvegijos sienos esantis Nikelis ir civiliams nepasiekiamas Rybačij, Lovozeras ir šalia pastarojo – visiš-kai slaptas miestas Gordyj, kurio ir dabar nerasite jokiame žemėlapy-je. Priešlėktuvinės gynybos (PVO) X armijai priklausęs XVI divizio-nas, kuriame tarnavau, buvo įsikū-ręs 46-ajame kelio Mončegorskas –Lovozeras kilometre. Šiuo keliu tik kelis kartus per dieną važiuodavo au-tobusas, o toji stotelė taip ir vadino-si – „Lovozeras 46“. Žvelgdami per autobuso langą net vietiniai keleiviai nenutuokdavo, kad vos už 200 m yra į žemę įsirausęs dieną naktį budintis priešlėktuvinių raketų 75-ojo kom-plekso divizionas, kuriame tarnavo apie šimtą kareivių ir karininkų. Ga-lima būtų daug įdomaus papasakoti apie nuo civilinio pasaulio izoliuoto karinio dalinio gyvenimą, tačiau šio-mis dienomis prisiminiau tik vieną 1978-ųjų naktį.

Taigi 1978 m. balandžio 20 d. apie 21 val. kareivinėse suskambo kurtinan-tis aliarmo signalas. Divizionas budė-jo sustiprintu režimu, t.y. visi prie savo karinės technikos turėjome atsidurti per minimalų laiką. Pavyzdžiui, trys radiolokacijos operatoriai, tarp ku-rių buvo ir kaunietis Darius Mazo-nas bei Rimantas Linkus iš Kazlų Rū-dos, iki savo kabinos turėjo nubėgti per 30 sek. Aš į apie 150 m nuo komandi-nio punkto nutolusią RLS stotį P-18 turėjau nubėgti per 2 min. Balandžio mėnesį Murmansko srityje, už poli-arinio rato, paprastai dar būna tikra žiema, daug sniego, todėl siauru take-liu nubėgti iki savo stoties per 2 min. tikrai nelengva. Tą kartą pasisekė, nes buvau pusiaukelėje dar prieš aliarmo signalą. Kai įjungiau stotį, ekrane pa-mačiau visus lėktuvus, nuo stoties nu-tolusius 720 kilometrų atstumu, taigi ir esančius už SSSR sienos: Suomijo-

je, Švedijoje bei Norvegijoje. Ypatin-gą dėmesį turėjome atkreipti į lėktu-vus NATO priklausiusioje Norvegijos teritorijoje. Mačiau kelis greitai skren-dančius lėktuvus šalia salos Nordkapp Norvegijoje. Iki SSSR sienos buvo likę apie 250 km, o naikintuvų greitis sie-kė apie 2000 km/val., todėl tuos lėk-tuvus pavadinau taikiniais 001 ir 002, perdaviau apytikslį jų greitį ir judėjimo kryptį. Tačiau netrukus akis įsmeigiau į lėtai skrendantį lėktuvą jau SSSR te-ritorijoje – jis neatsakinėjo į mano už-klausimus. Užklausiau dar kartą – ne-atsakė. Tada jį pavadinau taikiniu 003 ir perdaviau koordinates komandiniam punktui. Praėjo jau 36 metai, tačiau iki šiol prisimenu, kaip reikėdavo praneš-ti: „Dėmesio, taikinys priešas numeris 003, azimutas 285, atstumas 90 km, greitis 900 km/val., taikinys artėja.“ Po kelių sekundžių sulaukiau divizi-ono vado papulkininkio Josifo Gol-denbergo įsakymo patikslinti šio lėk-tuvo koordinates. Lėktuvas jau 4 kartą neatsakė į užklausimą, tačiau dar buvo abejonių, kad tai yra slaptuosius ko-dus sumaišęs ar jų neatnaujinęs sovietų bombonešis – tokie iš Kolos pusiasa-lio karinių aerodromų dažnai skrisda-vo į Kubą. Tačiau šis lėktuvas skrido kita kryptimi. Dar po kelių minučių jis pateko į diviziono raketų taikiklį. Viskas. Ant žemės sumontuotos trys autonominės 75 komplekso priešlėk-tuvinės raketos jau sekė nustatytą tai-kinį, diviziono vadui teliko paspausti vieną mygtuką ir raketos, viena po ki-tos, būtų pakilusios į orą. Tačiau armi-jos vadas kažkodėl delsė, neleido šauti. Per garsiakalbį girdėjau, kaip papul-kininkis J.Goldenbergas keikėsi. Ko gero, tai buvo pirmas atvejis jo tarny-bos istorijoje, kai lėktuvas pažeidėjas lėtai skrido jau už 40 kilometrų. Papul-kininkis žinojo šūvio kainą – numušęs priešo lėktuvą jis tiesiog akimirksniu taptų pulkininku, būtų apdovanotas didvyrio žvaigžde, o dar po metų tap-tų ir generolu. J.Goldenbergui, beje, labai nemėgusiam lietuvių, nerūpėjo, kad 900 km/val. greičiu galėjo skristi pasiklydęs keleivinis lėktuvas, kuriame buvo per 100 civilių žmonių.

Kai lėktuvas praskrido mūsų di-viziono kontroliuojamą zoną, ekra-ne pradėjau stebėti dramą. Prie į užklausimus neatsakiusio lėtai skren-dančio lėktuvo priartėjo sovietiniai naikintuvai. Galėjau numanyti, kad tai buvo tuo metu SSSR naudoja-mi MIG-23 arba SU-15. Jie skri-

do 2–3 kartus greičiau nei pažeidė-jas. Netrukus visi lėktuvai susiliejo į vieną tašką, taigi priartėjo vienas prie kito, vėl išsiskyrė, po keliolikos minučių, padarę ratą, naikintuvai vėl priartėjo. Šalia manęs buvęs kapito-nas J.Prichodka, beje, Kaune tarna-vęs įsimintinais 1972-aisiais, aiškino, kad naikintuvai pažeidėją „nusodins“ kariniame Kandalakšos aerodrome. Netrukus lėktuvas pažeidėjas din-go iš radiolokacijos stoties ekrano, o Kolos pusiasalyje lyg suerzintos bi-tės skraidė dar 6–8 naikintuvai. Pa-darėme išvadą, kad pažeidėjas buvo

priverstas nusileisti į kokį nors slaptą aerodromą.

Tik po dviejų dienų laikraščiuose pasirodė trumpas TASS pranešimas. Jis buvo labai aptakus. Buvo teigia-ma, kad SSSR oro erdvę pažeidęs Pi-etų Korėjos lėktuvas „Boeing 707“ nereagavo į sovietinių naikintuvų si-gnalus sekti iki artimiausio aerodro-mo ir po dviejų valandų klaidžiojimo SSSR teritorijoje nusileido ant už-šalusio ežero, netoli miestelio Kem, Karelijos ASSR. Atliekamas tyrimas, keleiviai nugabenti į artimiausią gy-venamąją vietą ir bus išsiųsti iš SSSR teritorijos. Tik prieš 10 metų sužino-jau, kad sovietų naikintuvai net ke-lis kartus šovė į keleivinį lėktuvą ir jis, jau pamuštu sparnu ir suvarpytu

šonu, tik per stebuklą nusileido ant užšalusio ežero. Tada „Boeing 707“ skrido 110 keleivių ir trys pilotai. Dėl sovietinių naikintuvų šūvių žuvo du keleiviai,13 buvo sužeista, o kiti, ra-ketų skeveldroms pažeidus lėktuvo saloną, patyrė vadinamąsias barotrau-mas. Kodėl lėktuvas pateko į SSSR erdvę? „Korean Air Lines“ keleivinis „Boeing 707“ skrido iš Paryžiaus į Seulą, tačiau, matyt, sutrikus naviga-cijai bei automatiniam valdymui, nu-krypo nuo kurso ir nusileido ne An-koridže (Aliaska, JAV), bet ant ledu padengto ežero Karelijoje.

Iš šios istorijos nepasimokyta. Po penkerių metų, 1983-iaisiais, kai SSSR valdė Jurijus Andropovas, virš Sachalino buvo numuštas ir Pietų Korėjos keleivinis lėktuvas „Boeing 747“, žuvo visi 269 žmonės. Žinoma, kilo didžiulis tarptautinis skandalas. „Boeing 747“ numušė naikintuvas, kurį valdė karo lakūnas Genadijus Osipovičius. Jis teigė gavęs įsakymą numušti lėktuvą. 2003 m. laikraštis „Argumenty i fakty“ išspausdino in-terviu su buvusiu lakūnu papulki-ninkiu.

„Pakilęs į 9 km aukštį pamačiau lėktuvo šviesas. Gavau įsakymą vals-tybinės sienos pažeidėją sunaikinti, tačiau tuoj pat atėjo naujas įsakymas ne atakuoti, o priversti lėktuvą nusi-leisti. Paskui įsakė paleisti įspėjamąją seriją. Tai padariau ir vėl gavau įsa-kymą taikinį sunaikinti“, - pasakojo G.Osipovičius.

Nusileidusį lakūną visi sveikino, gyrė, o jau kitą dieną jis tapo atpir-kimo ožiu. Iš karinės tarnybos la-kūnas buvo išvarytas 1986-aisiais.

Šių metų liepos 17 d. teroristai Ukrainoje numušė Malaizijos kelei-vinį lėktuvą „Boeing 777“. Prieš ke-lias dienas šioje katastrofoje net tris vaikus (8,10 ir 12 metų amžiaus) ir jų senelį praradusi australų Meslin šeima internete paskelbė laišką.

„Mes dabar gyvename pragare. Mūsų vaikų nėra su mumis. Ir mums reikės kiekvieną dieną gyventi su šia siaubinga netektimi. Niekas nenusi-pelno tokio praradimo. Nėra pasaulyje tokios neapykantos, kuri būtų stipres-nė už mūsų meilę savo vaikams Mo, Evi ir Otisui. Nėra pasaulyje tokios stiprios neapykantos, kuri būtų sti-presnė už mūsų meilę seneliui Nikui. Ir nėra pasaulyje tokios neapykantos, kuri būtų stipresnė už mūsų meilę vie-nas kitam. Tik šis įsitikinimas mums suteikia jėgų dabar gyventi“, – Meslin cituoja australų laikraštis „The Sydney Morning Herald“.

Pagaunu save klausiant: ar ga-lėjo apie tokį žmonių skausmą 1978- aisiais pagalvoti tas papulki-ninkis, pirštu siekęs raketų paleidimo mygtuko ir galvojęs tik apie savo ka-rinę karjerą, arba tie naikintuvų pi-lotai, šaudę į keleivinius lėktuvus, ar galėjau, pavyzdžiui, aš, radiolokacijos stoties operatorius,18-metis kareivis, komandiniam punktui nepranešti ti-krų lėktuvo koordinačių? Manau, kad galėjau, nors tai nieko nebūtų pakei-tę. Tačiau jeigu taip būčiau pasielgęs, dabar neskaitytumėte šio straipsnio, nes visiems laikams būčiau pasilikęs amžinojo įšalo žemėje.

Medus – šiaudai, kiti bičių produktai – grūdai

Vidurvasario rūpesčiai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Bičių avilys

7 p.7 p.

19 p.

Dažniausiai gėlynais, de-koratyviniais augalais savų namų kieme rūpi-nasi moterys, tačiau kai kada joms telieka tik gė-rėtis tuo, ką šeimos galva sukūrė.

Nijolė Baronienė

Reikia jau dabar pasirūpinti, kad derlius būtų dosnus ne tik šiemet, bet ir kitąmet.

Rapolas Tamošiūnas

Vargu ar kas užginčys, kad V.A.Mocarto opera ar J.S.Bacho oratorija su politika ne-turi nieko bendra, o dirigento politinės pažiūros neturi jokios įtakos šios muzi-kos atlikimui. Tačiau po kompozitoriaus Dž.Verdžio triumfo, kai „Vergų choras“ iš operos „Nabukas“ pažadino Italijos tautinį orumą, laikai ėmė keistis. Muzika tapo įta-kinga politinio visuomenės gyvenimo da-lyve. J.Stalinas pareiškė, kad Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika griauna sovietų valstybės pamatus, ir uždraudė ją kaip an-tisovietinę. O XX a. rokas tapo ta muzikos kryptimi, kuri jau pati darė politiką.

Rūta Klišytė

Verslas netrukdo pažinti ir puoselėti augalus

Graži sukaktisįpareigoja eiti pirmyn

Dar per anksti spėlioti, koks bus šių metų medaus derlius. Kad ir kaip būtų, bitininkai vis tiek bėdos, kad medų turi parduoti per pigiai, o pirkėjai dejuos, esą moka per daug.

Nijolė Baronienė

Lietuvos edukologijos uni-versitete kovo 30 d. įvyku-si respublikinė mokslinė-praktinė konferencija buvo skirta Lietuvos bitininkų są-jungos (LBS) 25 metų atkū-rimo sukakčiai paminėti. Į ją susirinko bitininkai iš vi-sos šalies.

Nijolė Baronienė

Kremlius užsako ne visą muzikąNeda Malūnavičiūtė valdo du balsus – savąjį ir fleitos, ir abu tobulai. Ji ilgokai viena nardė Lietuvos džiazo vandenyse –ne prilygstama, nepakartojama, nepralenkiama. Tačiau kartą prie jos priėjo Olegas Ditkovskis su gitara ir visiems tapo aišku, kad prasidės naujas etapas dainuojamosios poezijos žanre. Jo mylėtojai šią savaitę bus užganėdinti, mat šį ketvirtadienį Kaune prasidėjo dainuojamosios poezijos festivalis „Senamiesčio žiogas“ , kur dainininkė Neda pasirodys kartu su žinomais ir publikos mylimais bardais O.Ditkovskiu ir Kostu Smoryginu.

Marija Matusevičiūtė

11 p.

Moteris su fleita

19 p.

12 p.