Valstiečių laikraštis 2014 06 11

Download Valstiečių laikraštis 2014 06 11

Post on 12-Mar-2016

218 views

Category:

Documents

4 download

Embed Size (px)

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 06 11

TRANSCRIPT

  • MBIRELIODTREIADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    m iais metais pieninei gal-vijininkystei numatoma skirti BEVEIKMLN,TMSINEIGAL-VIJININKYSTEInMLN,TM-sinei avininkystei 4,7 mln. Lt. KININKAITVIRTINAKADNUMATYTAparama nepakankama.

    m +DAINI RAJONOKININKAIPRAJUSISAVAITJAUPRADJOKASTIANKSTYVSIASBULVES+ITIBULVIAUGINTOJAISAVOPRODUKCIJADAPRADTI TIEKTIPRIE!NTANINES IRJonines.

    m'ARGDIK'ENOVAIT2AUK-TIENGULDAMAMIRTIESPATALEPRISIEKJEIPASVEIKSVISIEMSPA-sakos apie tai, kaip reikia saugoti SVEIKAT0ASVEIKUSIMOTERISKRSVEIKMAISTOPRODUKTPARDUO-TUVL IR JAUATUONERIUSMETUSKANTRIAIBEIATKAKLIAI TESIDUOTPAAD

    iandien skaitykite:

    MOTERS PASAULIS, 13 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    +).).+).)/3, 7 p. f

    ETADIEN6,SUPRIEDAISSodybaetadienisSveikata

    1O

    1O*QGAHP= p. f

    3KANDALASTRAKTORIRINKOJE,IETUVOJEVAKARIETIKUSTRAKTORIUSPARDAVINJAN-IOSBENDROVSPASKELBKARa"ELARUSkTRAKTO-RIUSIMPORTUOJANIAIBENDROVEIIRKALTINAKADJIsiekia apeiti naujus ES keliamus reikalavimus.

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    )NTENSYVIAIAUGINAMIVIIU-KAIBROILERIAIBEKONAIUAUGADVIGUBAIGREIIAUNEIAUGDAMINATRALIOMISSLYGOMISIKAR-VIMELIAMAVISDAUGIAUPIENO3VIESTODERARSKILANDIOSKO-NISVISMAIAUPRIMENASKONTPRODUKTKURINUOSENOBDA-VOKIEKVIENOJESODYBOJE/GALNEVERTADAIRYTISSENUSLAIKUS+AIKASIRONIZUOJANEBELIKUSPRI-SIMENANIJNATRALAUSMAISTOSKONIONELIKSIRPROBLEMOS+URMUSNUVESVISINTENSYVESNE-MSKIOPRODUKCIJOSGAMYBA

    'RTABUMERANGU

    Daug kam nepatiks tokia tema, taiau apie tai btina kal-bti, diskutuoti, kur nuves no-ras i gamtos gauti kuo daugiau naudos, kviet Panevio rajono Krekenavos seninijos bendrosios praktikos veterinarijos gydytojas, Lietuvos veterinarijos gydytoj asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos valdybos pirmininkas Al-gimantas La. I ems, gyvuli stengiams ispausti daugiau, nei jie gali duoti, ir nenorime supras-ti, kad tokios pastangos jau dabar kenkia mums. Pamirtame, kad tu-rime gerbti gamt ir gyvyb.

    Siekiant padidinti gyvuli pro-duktyvum, nuolat gerinamos j veisls, paarai ir laikymo slygos. Gyvuli mitybos specialistai sako, kad spdingo produktyvumo ne-manoma pasiekti be atitinkam iuolaikini paar pried ir pa-pild.

    A.La skeptikai iri tokius preparatus: Jie padeda i gyvulio ispausti kuo daugiau, o kai gyvu-lys nebeatlaiko, kvieia veterinari-jos gydytoj ir prao: Igelbk. Aiku, t preparat sudtis ir var-tojimo normos yra reglamentuotos, remiantis mokslinink ivadomis. Bet tokie tyrimai neretai finansuo-jami privaiomis lomis. Tad kam naudingos toki tyrim ivados?

    *QGAHP=2 p. f

    'YVULIUSSUNKIALYGCITRINAS)SENOVS'RAIKIJOSMUSPASIEKSPOSAKISa-ESESAMETAIKVALGO-MEkDABARTINIULAIKUKAIVISLABIAUINTENSYVINAMAGAMYBAIRAVIMA-SIBIOTECHNOLOGIJMOKSLSTEBUKLAISAKTUALUSKAIPNIEKADA

    "ETKOKIAKAINASIEKIAMAGAUTIKUODAUGIAUPRODUKCIJOSNEIIMTISnIRGYVULININKYST ,APNK)=HGKJQKPN=QG=

  • 2 MBIRELIODmNr. 47 (9375) 6ALSTIEILAIKRATIS

    3EIMASMSVARSTYTI'YVNGEROVSIRAPSAUGOSSTATYMOPA-TAISKURIPRIMUSBTTEISIN-TASRITUALINISSKERDIMAS

    Pagal patais kiniai gyvnai galt bti skerdiami prie tai j neapsvai-ginus, jeigu bt laikomasi tam tikr metod, kuri reikalauja religins apei-gos. U projekt po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prie buvo 4, susilaik 11 parlamentar. Jis toliau bus svars-tomas parlamento komitetuose. Seime jau svarstytas panaus projektas, teisi-nantis ritualin skerdim, bet jam ne-pritar Aplinkos apsaugos komitetas.

    iuo metu Lietuvoje skersti ki-nius gyvnus galima tik prie tai juos apsvaiginus. Naujojo projekto inici-atoriai Seimo Kaimo reikal ko-miteto nariai tvirtina, kad primus patais atsivert eksporto kelias mu-sulmon alis.

    Vienos perspektyviausi ir mo-kiausi rink yra musulmonik ali rinkos, taiau joms tinka tik laikantis religini reikalavim pa-skersti kiniai gyvnai, pabr parlamentarai. Silym teisinti ri-

    tualin skerdim kritikuoja Lietuvos gyvn teisi apsaugos organizaci-ja teigdama, kad statymo pataisos bt didelis ingsnis atgal gyvn gerovs apsaugos srityje.

    BNS inf.

    e Atkelta i 1 p.

    +ARVSGREITAIaNUVAROMOSk

    Anot A.Los, neverta tik-tis, kad per 34 mnesius intensy-viai uauginto bekono lainukai ar kumpis bt kaip dvigubai ilgiau natraliomis slygomis auginamos kiauls. Ir intensyviai auginam broileri nereikt lyginti su vito-mis, kurios ir ols, ir grd palesa.

    Intensyviai auginam gyvuli genai yra kitokie. Visa veislininkys-t skirta produktyvumui skatinti. tai holteinai yra labai produkty-vs, taiau karvs nuvaromos per 34 laktacijas ir iveamos sker-dykl. Amerikieiai iems galvi-jams dar duoda speciali papild, kurie palaiko didel produktyvu-m skatinant gen. Jau per ant-r laktacij holtein piendavms, kurios duoda po 3040 litr pieno per par, nustatome vos ne ltin acidoz. Tai reikia, kad paeistos karvi kepenys, apie kitu lazdos galu smogiani paplitusi vadina-mj galvij holteinizacij kalbjo veterinarijos gydytojas.

    Veterinarijos gydytojas, norda-mas isiaikinti, kaip maistas veikia organizm, iskrod ne vien nu-gaiusi kat ar un. Namuose lai-komi ie gyvnliai daniausiai e-riami jiems skirtu specialiu dalu. Pastebjau, kad kas treias ar kas antras toks augintinis vairiausio-se vietose turi augli. O kiemuose lakstantiems ir moni maisto liku-iais eriamiems gyvnliams tokie susirgimai nebdingi, patirtimi dalijosi ir galvijus, ir naminius gyv-nlius, ir laukinius gyvnus gydan-tis A.La. Jis rpinasi Lietuvoje aptvaruose laikom stumbr svei-katingumu, pernai buvo pakviestas vien stamb Kazachstano vri-ninkysts k, kuriame laikomi bi-zonai, danieliai, elniai ir kt.

    0AMIRTANATRALIASPRIEMONES

    Pasak A.Los, ms kininkai negaili galvijams paar pried ir papild, bet pamirta apie natra-lias priemones. Vakar alyse jau atsiranda kitoks poiris. Danijo-je, Olandijoje, vedijoje, Vokietijoje

    teko matyti, kaip po melimo tiek vasar, tiek iem lauk ileidia-mi gyvuliai puola prie skirtingose talpyklose pripiltos sodos, kreidos ir akmens druskos. Kuriam gyvu-liui ko labiau reikia, to daugiau ir palaio. Sodos, kreidos ir akmens druskos turt bti kiekviename pieno kyje, sak veterinarijos gydytojas.

    Jis kvieia ir kininkus, ir spe-cialistus daugiau galimybi iekoti

    gamtoje, o ne vaistinse. Veterina-rijos gydytojas prisimin, kaip prie dvideimt met, pakviestas Kupi-kio rajono pakrat, pasil karves erti susmulkinta lapuoi medi

    akeli ir lap mase. Taip eriami galvijai atsidkojo geru produk-tyvumu.

    A.Los patarimus siklau-so ir jo kolegos i Vakar ali. Anksiau danai, vokieiai, olan-dai skeptikai klaussi, kai sakiau, kad karv negali gyventi be ieno ir iaud. Dabar jie pripasta, kad a buvau teisus. ienas ir iaudai geriausias galvij paaras. Geras enklas, kad Lietuvoje paplito rap-

    s iaudai, kurie smulkinami ir de-dami paar. Tai kur kas geriau nei raps ispaudos, teig Kre-kenavos seninijoje dirbantis spe-cialistas.

    Veterinarijos gydytojas jokiu bdu nerekomenduot niekam nei genetikai modifikuoto maisto, nei paaro. Per trump laik nemano-ma vertinti genetikai modifikuot organizm vartojimo pasekmi. Be to, mes neturtume pamirti, kad gyvename iaurinje ems daly-je. Tiek moni, tiek gyvn, tiek pauki fiziologija yra prisitaikiu-si prie io regiono slyg, augme-nijos. Tad neturtume labai av-tis sojomis ar ryiais. Jei retsykiais suvalgysime, nieko blogo nenutiks. Bet reikia turti omenyje, kad ms protviai kirto lainius, esnakus, svognus, kanapes. Tarp kitko, ka-napi sklos geriausiai pasisavi-nam baltym altinis, nenutolti nuo ms kratui bdingos mitybos kviet panekovas.

    3MULKIEJINEPERKA

    Marijampols apskrities veteri-narijos gydytoj sjungos pirminin-ko pavaduotojas Algirdas Liutke-viius, daniau paslaugas teikiantis nedideliems ir vidutiniams galvi-j augintojams, mano, kad tokiuo-se kiuose gyvuliai nepersotinami paar priedais ir papildais. Mat ie preparatai nepigs, tad ne visi j gali pirkti. Ypa baltymini prie-d, kurie yra brangesni u vitamini-nius ir mineralinius. Ir vien, ir kit reikia gyvuliams. Jei karves ersi tik ole, ienu ir miltais, didelio pro-duktyvumo nepasieksi, sitikins veterinarijos specialistas.

    Stambiuose kiuose gamyba efektyvesn, tad yra daugiau gali-mybi siekti didelio produktyvu-mo. Stambs kininkai naudojasi paslaugomis specialist, kurie suba-lansuoja paarus, papildydami juos reikiamais priedais. Subalansuota mityba ypa svarbi laikant tokius gyvulius kaip holteinai. Vakarie-iai kiekvienai karvei individualiai

    subalansuoja paarus, atsivelgda-mi tai, koki mediag jai trks-ta. Jei i gyvuli norima daug gau-ti, reikia ir duoti daug, aikino A.Liutkeviius.

    2EGLAMENTAIAPSAUGOGYVULIUSIRVARTOTOJUS

    Lietuvos sveikatos moksl uni-versiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkysts ka-tedros vedjas profesorius Romas Gruauskas pabr, kad gyvn produktyvumas ir i j gaunamos produkcijos kokyb priklauso nuo veisls, laikymo slyg ir rimo. Anot jo, vartotojai neturt neri-mauti, nes gyvn laikymo slygas ir naudojam paar kokyb regla-mentuoja ES statymai.

    Dabar daug dmesio skiriama broileri, vit dedekli ir kiauli laikymo slygoms. Tai apibriama ES direktyvose ir reglamentuose. Juose nurodyta, koks plotas turi bti skirtas ir paukiams, ir kiau-lms, kokie turi bti mikroklimato parametrai. Jei augintojai nesilai-kyt nustatyt reikalavim, jiems bt draudiama parduoti kiaules, paukius ir kiauinius, aikino R.Gruauskas.

    ES reglamentuota ir naudojam paar bei lesal kokyb. LSMU Veterinarijos akademijos Gyvu-lininkysts katedros vedjas pri-min, kad nuo 2006 m. ES yra udrausta naudoti paarinius an-tibiotikus augimui stimuliuoti. Pa-ar gamyboje negali bti naudo-jami ir hormoniniai preparatai. J panaudojimas fiziologikai bt neefektyvus, nes hormonas yra baltymas, kur virkinimo trakte suvalgyt fermentas proteaz, teig habilituotas biomedicinos moksl daktaras.

    Vietoje udraust paarini an-tibiotik rinkai pasilyta vairi pried: ferment, organini rg-i, prebiotik, probiotik ir kt. Paar gamyboje leidiama nau-doti tik ES registruotus paar priedus.

    Gyvn paar gamyboje naudojamos ir genetikai modi-fikuotos sojos, bet tik tam tikr aprobuot ir leistin soj geno-tip. iuo atveju genetikai mo-difikuotos sojos yra pakeistos tik tiek, kad bt sveikesns ir der-lingesns. Soj baltymams pate-kus paukio organizm, keiiasi j struktra ir dl virkinimo fer-ment paukio organizme susi-formuoja visai kita baltym struk-tra, bdinga tam tikram gyvnui. Viiukas ar parelis, su paarais gavs genetikai modifikuot soj, nevirsta sojos pupele, aikino R.Gruauskas.

    Aktualijos

    E=J@EAJOQH=QGOEIAj=HPEFKOL=GN=JPFAjjH=ELOJEEHQIKO.U-PKFE=QNE=Q(EAPQRKOGAHE=QOAIK=PIKOBANKOOHCEKOGQNUOEO?EGHKJ=OIO=H=PJAKNLANI=EJ*=GP@=N>QOEHP=j

    jH=ELOJE>APG=EGQNEQKOAE=QNEJEQKOAN=FKJQKOALN=@OHUJKPE EAJPNQILKOHEPUOLNKCJKVQKF=IKOF=QREOKFA=HUFA&=OHU@O=E>=EENLANGJEFKO+LANGJEFIAPQR=G=NRF=OG=EGQNC=HEOQOPELNPEEGEjIOAG0AILAN=PN=OLOL=GEHPEEGEjLNEAFNKOjEGEjH=ELOJE

    ,AJGP=@EAJ=PGAHE=QOROAOJEKN=EAIE=QOE=PAILAN=PN=J=GP>QOj=QG-E=QOE=@EAJjjH=ELOJEEHQIKO(EAP=QOP=ELL=PJAERAJCOEIA*=GPPNQIL=EL=HEOREAPKIEOK@EAJj>ARAEGREOQN'=EGQNC=HEI=LANGJEF=

    orai.lt, VL inf.

    Priepilnis.3AULTEKALEIDIASI21.52.

    Rytojiandien Poryt

    .AKT+8 +13o .AKT+8 +13o.AKT+11 +16o

    $IEN+19 +24o $IEN+15 +20o$IEN+21 +26o

    'YVULIUSSUNKIALYGCITRINAS

    ,AISVJEIRINTENSYVIAITVARTUOSEAUGINTBROILERIMSOSVERTBEISKONISSKIRIASIKAIPDIENANUONAKTIES 2(=N?DURKJQKPN=QG=

    0ASAK!LGIMANTO,OSMSKININKAINEGAILIGALVIJAMSPAARPRIEDIRPAPILDBETPAMIRTAAPIENATRALIASPRIEMONES

    $ARVIENASSILYMASTEISINTIRITUALINSKERDIM

    ALLOVERPRESSEE nuotrauka

  • 3MBIRELIODmNr. 47 (9375) 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    !LBINASAPLIKAS6,URNALISTAS

    MET,IETUVOJETRAKTORIPAR-DUODAMAMAIAUNEIPERNAIKAIPAGALPARDAVIMUSBUVOPRIART-TAPRIEREKORDINIJ9RAKELIOSPRIEASTYS6IENA I JnNUOIMETPRADIOS%3RINKASILEIDIATIKGRIETESNIUSa4IERka%UROkREIKALAVIMUSATITINKAN-IUSNAUJUSTRAKTORIUS*IEIEKTIEKBRANGESNITODLTARP,IETUVOJETRAKTORIUSPARDUODANIBENDRO-VIPAATRJOKONKURENCINKOVA6IENAILYDERITARIAMABANDY-MUIVENGTIKONKURENCIJOSIRAPEITINAUJUS%3REIKALAVIMUS

    0ASKELBKAR

    Pernai Lietuvos kininkai nupirko 1 831 nauj traktori, taigi buvo pri-artj prie rekordini 2008-j, kai buvo nupirkti 2 185 traktoriai. Tarp lyderi 2013-aisiais galima pamin-ti New Holland, Valtra, Massey Ferguson, Zetor, Fendt, John Deere ir, inoma, Belarus (MTZ) traktorius. met Belarus trakto-rius Lietuv importuojaniai UAB Agrodetals bus sunkiau isilaikyti lyders (pagal rinkoje parduodam traktori skaii) pozicijoje. Sausio ir vasario mnesiais parduota (re-gistruota) tik po 3 naujus Belarus traktorius, tiesa, gegus mnes jau

    registruotas 61 naujas traktorius i Baltarusijos gamyklos. Nors baltaru-siai kai kuriuos traktorius montuo-ja Vokietijoje pagamintus variklius, pasak UAB Agrodetals direkto-riaus Oresto ilno, Belarus trak-toriai kol kas neatitinka Euro 4 reikalavim. Taigi dabar parduoda-mi anksiau sigyti traktoriai. Kai kuriuos vakarietikus traktorius Lie-tuvoje pardavinjanios bendrovs mums paskelb kar, atvirai sak O.ilnas ir ivardijo konkurentus, kurie, jo nuomone, nori sulugdyti jo vadovaujam bendrov.

    .EAIKUKVE

    Koks uo perbgo keli tarp traktorius parduodani bendro-vi? inoma, konkurencija niekada nebuvo inykusi, taiau toki atvi-rai reikiam kaltinim rinkoje se-niai nebuvo. UAB Agrodetals direktorius tikino dar nesulauks atsakym dl isist skund vai-rioms valstybs institucijoms, tarp j ir Konkurencijos tarybai. domu tai, kad vadovas savo konkurentus kaltina tuo paiu, kuo jo vadovauja-m bendrov kaltina prieininkai, dl paeidiam laisvos kon-kurencijos slyg. Konkuren-tai siekia, kad mes negaltume Lietuv veti nuo 2010 m. paga-mint traktori. Isiuntme skun-d Konkurencijos tarybai, kad toki ketinim bt atsisakyta, sak O.ilnas.

    Taiau tikroji konflikto prieas-tis kita. Apie j UAB Agrodetals vadovas usimena tik uuolankomis: Mus kaltina, kad veme traktori, kurie buvo naudojami gamyklos po-ligonuose. Taip, pavyzdiui, pernai i 600 vet traktori 125 buvo nenau-ji. Dl pastarj ir kilo triukmas. Tie nenauji traktoriai tik met senumo, ir juos kininkai noriai perka. Todl ir siekiama mus istumti i rinkos.

    4AMPANAUDOTAIS

    Lietuvos ems kio technikos asociacijos (LTA) prezidentas Andrjus Jakas pripaino, kad jo va-dovaujamai asociacijai priklausani bendrovi atstovai yra pasipiktin UAB Agrodetals sumanytu pla-nu ir toki veikl laiko nesininga.

    Lietuv UAB Agrodetals ve- iki 230 Euro 4 standarto neatitin-kani Belarus traktori. Akivaizdu, kad ES rinkoje j parduoti negalima. Kaip inote, Euro 4 standarto rei-kalavimai kol kas netaikomi naudo-tiems traktoriams. tai ir ketinama

    pasinaudoti ia ilyga, todl i esms nauji traktoriai Lietuvoje registruo-ti kaip naudoti. Taigi kyla abejoni dl tokios operacijos teistumo, sak A.Jakas.

    Situacija tikrai paini. Tai vel-niausias jos apibdinimas. Apskritai kodl tokie traktoriai Lietuvoje buvo registruoti? Beje, juos registravo pati bendrov ar jos tarpininkai. Neatme-tama versija, kad traktoriai bus par-duodami treij ali rinkose, ta-iau kodl jie i pradi buvo veti Lietuv? iuos klausimus atsakymo nra. Pasak A.Jako, kitos Lietuvo-je veikianios kompanijos Euro 2 ir Euro 3 standartus atitinkanius naujus traktorius gali parduoti tik treij ali rinkose, pavyzdiui, Ru-sijoje, Kazachstane, Ukrainoje ar Bal-tarusijoje. Todl kompanijos ir pik-tinasi UAB Agrodetals sugalvotu bdu, kaip apeiti ES reikalavimus.

    !BIPUSIAIKALTINIMAI

    Per metus Lietuvoje parduodama apie 1 500 nauj traktori, taigi keli imtai Belarus traktori rinkai di-dels takos nepadaryt, taiau kas gali paneigti ga...