Šiais metais pieninei gal-vijininkystei numatoma skirti

--

sinei avininkystei – 4,7 mln. Lt.

parama nepakankama.

Jonines.

-

-sakos apie tai, kaip reikia saugoti

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

p.

--

siekia apeiti naujus ES keliamus reikalavimus.

-

-

-

-

-

-

„Daug kam nepatiks tokia tema, tačiau apie tai būtina kal-bėti, – diskutuoti, kur nuves no-ras iš gamtos gauti kuo daugiau naudos, kvietė Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos bendrosios praktikos veterinarijos gydytojas, Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos valdybos pirmininkas Al-gimantas Lūža. – Iš žemės, gyvulių stengiamės išspausti daugiau, nei jie gali duoti, ir nenorime supras-ti, kad tokios pastangos jau dabar kenkia mums. Pamirštame, kad tu-rime gerbti gamtą ir gyvybę.“

Siekiant padidinti gyvulių pro-duktyvumą, nuolat gerinamos jų veislės, pašarai ir laikymo sąlygos. Gyvulių mitybos specialistai sako, kad įspūdingo produktyvumo ne-įmanoma pasiekti be atitinkamų šiuolaikinių pašarų priedų ir pa-pildų.

A.Lūža skeptiškai žiūri į tokius preparatus: „Jie padeda iš gyvulio išspausti kuo daugiau, o kai gyvu-lys nebeatlaiko, kviečia veterinari-jos gydytoją ir prašo: „Išgelbėk.“ Aišku, tų preparatų sudėtis ir var-tojimo normos yra reglamentuotos, remiantis mokslininkų išvadomis. Bet tokie tyrimai neretai finansuo-jami privačiomis lėšomis. Tad kam naudingos tokių tyrimų išvados?“

2 p.

--

2 Nr. 47 (9375)

--

Pagal pataisą ūkiniai gyvūnai galėtų būti skerdžiami prieš tai jų neapsvai-ginus, jeigu būtų laikomasi tam tikrų metodų, kurių reikalauja religinės apei-gos. Už projektą po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 11 parlamentarų. Jis toliau bus svars-tomas parlamento komitetuose. Seime jau svarstytas panašus projektas, įteisi-nantis ritualinį skerdimą, bet jam ne-pritarė Aplinkos apsaugos komitetas.

Šiuo metu Lietuvoje skersti ūki-nius gyvūnus galima tik prieš tai juos apsvaiginus. Naujojo projekto inici-atoriai – Seimo Kaimo reikalų ko-miteto nariai – tvirtina, kad priėmus pataisą atsivertų eksporto kelias į mu-sulmonų šalis.

„Vienos perspektyviausių ir mo-kiausių rinkų yra musulmoniškų šalių rinkos, tačiau joms tinka tik laikantis religinių reikalavimų pa-skersti ūkiniai gyvūnai“, – pabrėžė parlamentarai. Siūlymą įteisinti ri-

tualinį skerdimą kritikuoja Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizaci-ja teigdama, kad įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje.

BNS inf.

Atkelta iš 1 p.

Anot A.Lūžos, neverta tikė-tis, kad per 3–4 mėnesius intensy-viai užauginto bekono lašinukai ar kumpis būtų kaip dvigubai ilgiau natūraliomis sąlygomis auginamos kiaulės. Ir intensyviai auginamų broilerių nereikėtų lyginti su višto-mis, kurios ir žolės, ir grūdų palesa.

„Intensyviai auginamų gyvulių genai yra kitokie. Visa veislininkys-tė skirta produktyvumui skatinti. Štai holšteinai yra labai produkty-vūs, tačiau karvės „nuvaromos“ per 3–4 laktacijas ir išvežamos į sker-dyklą. Amerikiečiai šiems galvi-jams dar duoda specialių papildų, kurie „palaiko“ didelį produktyvu-mą skatinantį geną. Jau per ant-rą laktaciją holšteinų piendavėms, kurios duoda po 30–40 litrų pieno per parą, nustatome vos ne lėtinę acidozę. Tai reiškia, kad pažeistos karvių kepenys“, – apie kitu lazdos galu smogiančią paplitusią vadina-mąją galvijų holšteinizaciją kalbėjo veterinarijos gydytojas.

Veterinarijos gydytojas, norėda-mas išsiaiškinti, kaip maistas veikia organizmą, išskrodė ne vieną nu-gaišusią katę ar šunį. „Namuose lai-komi šie gyvūnėliai dažniausiai še-riami jiems skirtu specialiu ėdalu. Pastebėjau, kad kas trečias ar kas antras toks augintinis įvairiausio-se vietose turi auglių. O kiemuose lakstantiems ir žmonių maisto liku-čiais šeriamiems gyvūnėliams tokie susirgimai nebūdingi“, – patirtimi dalijosi ir galvijus, ir naminius gyvū-nėlius, ir laukinius gyvūnus gydan-tis A.Lūža. Jis rūpinasi Lietuvoje aptvaruose laikomų stumbrų svei-katingumu, pernai buvo pakviestas į vieną stambų Kazachstano žvėri-ninkystės ūkį, kuriame laikomi bi-zonai, danieliai, elniai ir kt.

Pasak A.Lūžos, mūsų ūkininkai negaili galvijams pašarų priedų ir papildų, bet pamiršta apie natūra-lias priemones. „Vakarų šalyse jau atsiranda kitoks požiūris. Danijo-je, Olandijoje, Švedijoje, Vokietijoje

teko matyti, kaip po melžimo tiek vasarą, tiek žiemą į lauką išleidžia-mi gyvuliai puola prie skirtingose talpyklose pripiltos sodos, kreidos ir akmens druskos. Kuriam gyvu-liui ko labiau reikia, to daugiau ir palaižo. Sodos, kreidos ir akmens druskos turėtų būti kiekviename pieno ūkyje“, – sakė veterinarijos gydytojas.

Jis kviečia ir ūkininkus, ir spe-cialistus daugiau galimybių ieškoti

gamtoje, o ne vaistinėse. Veterina-rijos gydytojas prisiminė, kaip prieš dvidešimt metų, pakviestas į Kupiš-kio rajono pakraštį, pasiūlė karves šerti susmulkinta lapuočių medžių

šakelių ir lapų mase. Taip šeriami galvijai „atsidėkojo“ geru produk-tyvumu.

Į A.Lūžos patarimus įsiklau-so ir jo kolegos iš Vakarų šalių. „Anksčiau danai, vokiečiai, olan-dai skeptiškai klausėsi, kai sakiau, kad karvė negali gyventi be šieno ir šiaudų. Dabar jie pripažįsta, kad aš buvau teisus. Šienas ir šiaudai – geriausias galvijų pašaras. Geras ženklas, kad Lietuvoje paplito rap-

sų šiaudai, kurie smulkinami ir de-dami į pašarą. Tai kur kas geriau nei rapsų išspaudos“, – teigė Kre-kenavos seniūnijoje dirbantis spe-cialistas.

Veterinarijos gydytojas jokiu būdu nerekomenduotų niekam nei genetiškai modifikuoto maisto, nei pašaro. „Per trumpą laiką neįmano-ma įvertinti genetiškai modifikuotų organizmų vartojimo pasekmių. Be to, mes neturėtume pamiršti, kad gyvename šiaurinėje Žemės daly-je. Tiek žmonių, tiek gyvūnų, tiek paukščių fiziologija yra prisitaikiu-si prie šio regiono sąlygų, augme-nijos. Tad neturėtume labai žavė-tis sojomis ar ryžiais. Jei retsykiais suvalgysime, nieko blogo nenutiks. Bet reikia turėti omenyje, kad mūsų protėviai kirto lašinius, česnakus, svogūnus, kanapes. Tarp kitko, ka-napių sėklos – geriausiai pasisavi-namų baltymų šaltinis“, – nenutolti nuo mūsų kraštui būdingos mitybos kvietė pašnekovas.

Marijampolės apskrities veteri-narijos gydytojų sąjungos pirminin-ko pavaduotojas Algirdas Liutke-vičius, dažniau paslaugas teikiantis nedideliems ir vidutiniams galvi-jų augintojams, mano, kad tokiuo-se ūkiuose gyvuliai nepersotinami pašarų priedais ir papildais. Mat šie preparatai nepigūs, tad ne visi jų gali įpirkti. „Ypač baltyminių prie-dų, kurie yra brangesni už vitamini-nius ir mineralinius. Ir vienų, ir kitų reikia gyvuliams. Jei karves šersi tik žole, šienu ir miltais, didelio pro-duktyvumo nepasieksi“, – įsitikinęs veterinarijos specialistas.

Stambiuose ūkiuose gamyba efektyvesnė, tad yra daugiau gali-mybių siekti didelio produktyvu-mo. „Stambūs ūkininkai naudojasi paslaugomis specialistų, kurie suba-lansuoja pašarus, papildydami juos reikiamais priedais. Subalansuota mityba ypač svarbi laikant tokius gyvulius kaip holšteinai. Vakarie-čiai kiekvienai karvei individualiai

subalansuoja pašarus, atsižvelgda-mi į tai, kokių medžiagų jai trūks-ta. Jei iš gyvulių norima daug gau-ti, reikia ir duoti daug“, – aiškino A.Liutkevičius.

Lietuvos sveikatos mokslų uni-versiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės ka-tedros vedėjas profesorius Romas Gružauskas pabrėžė, kad gyvūnų produktyvumas ir iš jų gaunamos produkcijos kokybė priklauso nuo veislės, laikymo sąlygų ir šėrimo. Anot jo, vartotojai neturėtų neri-mauti, nes gyvūnų laikymo sąlygas ir naudojamų pašarų kokybę regla-mentuoja ES įstatymai.

„Dabar daug dėmesio skiriama broilerių, vištų dedeklių ir kiaulių laikymo sąlygoms. Tai apibrėžiama ES direktyvose ir reglamentuose. Juose nurodyta, koks plotas turi būti skirtas ir paukščiams, ir kiau-lėms, kokie turi būti mikroklimato parametrai. Jei augintojai nesilai-kytų nustatytų reikalavimų, jiems būtų draudžiama parduoti kiaules, paukščius ir kiaušinius“, – aiškino R.Gružauskas.

ES reglamentuota ir naudojamų pašarų bei lesalų kokybė. LSMU Veterinarijos akademijos Gyvu-lininkystės katedros vedėjas pri-minė, kad nuo 2006 m. ES yra uždrausta naudoti pašarinius an-tibiotikus augimui stimuliuoti. Pa-šarų gamyboje negali būti naudo-jami ir hormoniniai preparatai. „Jų panaudojimas fiziologiškai būtų neefektyvus, nes hormonas yra baltymas, kurį virškinimo trakte „suvalgytų“ fermentas proteazė“, – teigė habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Vietoje uždraustų pašarinių an-tibiotikų rinkai pasiūlyta įvairių priedų: fermentų, organinių rūgš-čių, prebiotikų, probiotikų ir kt. Pašarų gamyboje leidžiama nau-doti tik ES registruotus pašarų priedus.

„Gyvūnų pašarų gamyboje naudojamos ir genetiškai modi-fikuotos sojos, bet tik tam tikrų aprobuotų ir leistinų sojų geno-tipų. Šiuo atveju genetiškai mo-difikuotos sojos yra pakeistos tik tiek, kad būtų sveikesnės ir der-lingesnės. Sojų baltymams pate-kus į paukščio organizmą, keičiasi jų struktūra ir dėl virškinimo fer-mentų paukščio organizme susi-formuoja visai kita baltymų struk-tūra, būdinga tam tikram gyvūnui. Viščiukas ar paršelis, su pašarais gavęs genetiškai modifikuotų sojų, nevirsta sojos pupele“, – aiškino R.Gružauskas.

Aktualijos

-

-

orai.lt, VL inf.

Priešpilnis.

21.52.

RytojŠiandien Poryt

+8 +13o +8 +13o+11 +16o

+19 +24o +15 +20o+21 +26o

nuotrauka

3Nr. 47 (9375)

Atkelta iš 1 p.

-

-

-

-

-

Pernai Lietuvos ūkininkai nupirko 1 831 naują traktorių, taigi buvo pri-artėję prie rekordinių 2008-ųjų, kai buvo nupirkti 2 185 traktoriai. Tarp lyderių 2013-aisiais galima paminė-ti „New Holland“, „Valtra“, „Massey Ferguson“, „Zetor“, „Fendt“, „John Deere“ ir, žinoma, „Belarus“ (MTZ) traktorius. Šįmet „Belarus“ trakto-rius į Lietuvą importuojančiai UAB „Agrodetalės“ bus sunkiau išsilaikyti lyderės (pagal rinkoje parduodamų traktorių skaičių) pozicijoje. Sausio ir vasario mėnesiais parduota (įre-gistruota) tik po 3 naujus „Belarus“ traktorius, tiesa, gegužės mėnesį jau

įregistruotas 61 naujas traktorius iš Baltarusijos gamyklos. Nors baltaru-siai į kai kuriuos traktorius montuo-ja Vokietijoje pagamintus variklius, pasak UAB „Agrodetalės“ direkto-riaus Oresto Žilėno, „Belarus“ trak-toriai kol kas neatitinka „Euro 4“ reikalavimų. Taigi dabar parduoda-mi anksčiau įsigyti traktoriai. „Kai kuriuos vakarietiškus traktorius Lie-tuvoje pardavinėjančios bendrovės mums paskelbė karą“, – atvirai sakė O.Žilėnas ir išvardijo konkurentus, kurie, jo nuomone, nori sužlugdyti jo vadovaujamą bendrovę.

Koks šuo perbėgo kelią tarp traktorius parduodančių bendro-vių? Žinoma, konkurencija niekada nebuvo išnykusi, tačiau tokių atvi-rai reiškiamų kaltinimų rinkoje se-niai nebuvo. UAB „Agrodetalės“ direktorius tikino dar nesulaukęs atsakymų dėl išsiųstų skundų įvai-rioms valstybės institucijoms, tarp jų ir Konkurencijos tarybai. Įdomu tai, kad vadovas savo konkurentus kaltina tuo pačiu, kuo jo vadovauja-mą bendrovę kaltina priešininkai, – dėl pažeidžiamų laisvos kon-kurencijos sąlygų. „Konkuren-tai siekia, kad mes negalėtume į Lietuvą įvežti nuo 2010 m. paga-mintų traktorių. Išsiuntėme skun-dą Konkurencijos tarybai, kad tokių ketinimų būtų atsisakyta“, – sakė O.Žilėnas.

Tačiau tikroji konflikto priežas-tis kita. Apie ją UAB „Agrodetalės“ vadovas užsimena tik užuolankomis: „Mus kaltina, kad įvežėme traktorių, kurie buvo naudojami gamyklos po-ligonuose. Taip, pavyzdžiui, pernai iš 600 įvežtų traktorių 125 buvo nenau-ji. Dėl pastarųjų ir kilo triukšmas. Tie nenauji traktoriai – tik metų senumo, ir juos ūkininkai noriai perka. Todėl ir siekiama mus išstumti iš rinkos.“

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos (LŽŪTA) prezidentas Andrėjus Jakas pripažino, kad jo va-dovaujamai asociacijai priklausančių bendrovių atstovai yra pasipiktinę UAB „Agrodetalės“ sumanytu pla-nu ir tokią veiklą laiko nesąžininga.

„Į Lietuvą UAB „Agrodetalės“ įve-žė iki 230 „Euro 4“ standarto neatitin-kančių „Belarus“ traktorių. Akivaizdu, kad ES rinkoje jų parduoti negalima. Kaip žinote, „Euro 4“ standarto rei-kalavimai kol kas netaikomi naudo-tiems traktoriams. Štai ir ketinama

pasinaudoti šia išlyga, todėl iš esmės nauji traktoriai Lietuvoje įregistruo-ti kaip naudoti. Taigi kyla abejonių dėl tokios operacijos teisėtumo“, – sakė A.Jakas.

Situacija tikrai paini. Tai – švel-niausias jos apibūdinimas. Apskritai kodėl tokie traktoriai Lietuvoje buvo įregistruoti? Beje, juos įregistravo pati bendrovė ar jos tarpininkai. Neatme-tama versija, kad traktoriai bus par-duodami trečiųjų šalių rinkose, ta-čiau kodėl jie iš pradžių buvo įvežti į Lietuvą? Į šiuos klausimus atsakymo nėra. Pasak A.Jako, kitos Lietuvo-je veikiančios kompanijos „Euro 2“ ir „Euro 3“ standartus atitinkančius naujus traktorius gali parduoti tik trečiųjų šalių rinkose, pavyzdžiui, Ru-sijoje, Kazachstane, Ukrainoje ar Bal-tarusijoje. Todėl kompanijos ir pik-tinasi UAB „Agrodetalės“ sugalvotu būdu, kaip apeiti ES reikalavimus.

Per metus Lietuvoje parduodama apie 1 500 naujų traktorių, taigi keli šimtai „Belarus“ traktorių rinkai di-delės įtakos nepadarytų, tačiau kas gali paneigti galimybę, kad išimtis netaps taisykle? Gindamas savo po-zicijas UAB „Agrodetalės“ direkto-rius tikino, kad konkurencijos są-lygas pažeidžia ir kitos bendrovės.

„Štai mus kritikuojanti UAB „Do-jus agro“ ūkininkus ragina pirkti tik jų traktorius. Mes jų nekritikuojame, ta-čiau, palyginti kai kuriuos analogiškus „John Deere“ ir „Belarus“ modelius, pastarieji kainuoja 2–2,5 karto pigiau. Šis pranašumas labai svarbus dabar, kol dar nėra ES paramos“, – tikino O.Žilėnas, užuolankomis užsiminda-mas ir apie konkurentų bandymus įre-gistruoti ES reikalavimų neatitinkan-čius variklius.

UAB „Agrodetalės“ sumanymui nepritarė ir kitos bendrovės. „Blogai, kad „Belarus“ traktorių pardavėjai bando ieškoti būdų ne kaip įvykdyti, bet kaip išvengti naujų ES reikalavi-mų. Jokių išimčių!“ – sakė UAB „Ko-nekesko Lietuva“ direktorius Virgini-jus Apšega. Karčių žodžių kolegoms negailėjo ir UAB „Rovaltra“ generali-nis direktorius Romualdas Trainaitis: „Kodėl tik Lietuvoje šiai kompanijai norima suteikti išskirtines teises? To-kių idėjų nekyla nei Latvijoje, nei Es-tijoje. Kas gali paneigti galimybę, kad valdžioje yra suinteresuotų asmenų?“

Taigi kodėl ES reikalavimų neati-tikę naudoti, o iš tikrųjų nauji „Bela-

rus“ traktoriai Lietuvoje buvo įregis-truoti? Nejaugi registratoriai prarado regėjimą? Tai – aplaidumas ar apgau-lė? Pasak R.Trainaičio, taip nutiko ir todėl, kad Lietuvoje galioja ydinga traktorių registravimo tvarka ir aps-kritai nėra tikslių duomenų.

„Vieša paslaptis, kad viena iš Lietuvoje veikiančių kompanijų rinkoje tik pagal statistinius rodi-klius yra tarp pirmaujančių, o iš ti-krųjų jos rezultatai yra labai prasti. Mano žiniomis, ta kompanija kai kuriuos traktorius įregistruoja Lie-tuvoje, o parduoda, pavyzdžiui, Ka-liningrado srityje. Tačiau, remiantis statistikos duomenimis, kažkodėl laikoma, kad jie parduoti Lietuvoje. Štai aš ir norėčiau, kad statistinius duomenis teisingai teiktų ne tik „Valtra“, bet ir, pavyzdžiui, „Dojus agro“, „Agrodetalės“ ir visos kitos kompanijos“, – ragino R.Trainaitis.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir išteklių politikos depar-tamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vyriausiasis speci-alistas Vincas Andriuškevičius neat-metė tikimybės, kad fiziniai ar juri-diniai asmenys, nusipirkę traktorius Lietuvoje, po to juos parduoda kitų šalių ūkininkams. Pasak ŽŪM tar-nautojo, iš esmės baigiamas spręsti ir klausimas dėl UAB „Agrodetalės“ sukeltos situacijos.

„Kaip apsisaugoti nuo tokių atvejų? Vieni siūlo įvesti reikala-vimą, kad traktoriumi būtų dirbta tam tikrą valandų skaičių. Tačiau specialistai geba tas darbo valan-das įrašyti. Lieka vienintelė išeitis – nustatyti, kad, pavyzdžiui, nuo 2009

m. liepos mėnesio pagaminti į Lie-tuvą įvežami traktoriai turi atitik-ti ES reikalavimus. Tokio reikala-vimo įteisinimas laikinai sustojo, nes UAB „Agrodetalės“ įvairias tarnybas užvertė skundais, tačiau, mano žiniomis, daugelis jų jau iš-nagrinėti, o rezultatai nepalankūs bendrovei. Konkurencijos tarybos atsakymas akivaizdus – konkuren-cijos reikalavimai nepažeisti“, – sakė V.Andriuškevičius.

Buvęs žemės ūkio ministras Ka-zys Starkevičius prisiminė, kad ir prieš 3–5 metus būta bandymų iš Baltarusijos įvežti ES reikalavimų neatitinkančių traktorių. „Tada lai-kiausi griežtos pozicijos. Jei techni-ka kenksminga gamtai ir žmonėms, tai tokia neturėtų patekti į ES rin-ką. Be to, man buvo daromas dide-lis spaudimas, kad naudotą techniką būtų leidžiama įsigyti pagal ES ir valstybės paramos prog ramas. Ini-ciatoriai tikino, kad taip mes galė-tume sutaupyti daugiau lėšų. Tačiau tada Lietuva taptų ne tik Baltarusi-jos, bet ir visos ES žemės ūkio tech-nikos sąvartynu. Mano žiniomis, tie patys veikėjai vėl pakilo į kovą“, – sakė K.Starkevičius.

Dėl Europos Komisijos reakcijos nuogąstavo ir kiti „Valstiečių laik-raščio“ pašnekovai. „Ar ne per daug rizikuojama ignoruojant ES reikala-vimus? Štai net vištas laikome pagal griežtus ir keistokus ES reikalavimus, bet nematome, kad į rinką įvežami prastos kokybės traktoriai? Man tokia valdžios pozicija įtartina“, – sakė R.Trainaitis.

„Bėda ta, kad „Belarus“ trakto-riai iš Lietuvos patenka ir į Latviją ar kitas šalis. Jei jos dėl to kreiptųsi į Europos Komisiją, visa kaltė tektų Lietuvai“, – sakė V.Andriuškevičius. Tačiau žemdirbių organizacijų vado-vų nuomonės skyrėsi. Lietuvos ūki-ninkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas šiek tiek abejojo, ar verta įsileisti ES standartų neatitinkan-čius „Belarus“ traktorius, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis kategoriškai nepri-tarė tokiems pasiūlymams, o Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas bandė ieškoti kompro-misų: „Tai beveik nauji traktoriai, o kaina yra gerokai mažesnė nei kitų kompanijų siūlomų. Štai pagalvoki-me apie lėšų neturinčius smulkiuo-sius ūkininkus. Tegul įveža.“

1 9991097

3 416

5 409

-

-

1 4901 477

Parama gyvulininkystei supriešino ūkininkus

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Ankstyvosios bulvės jau keliauja pas pirkėjus

Moters pasaulis

15 psl.

Šiais metais pieninei galvijininkystei numatoma skirti beveik 41 mln. Lt, mėsinei galvijininkystei – 42,7 mln. Lt, mėsinei avininkystei – 4,7 mln. Lt. Ūkininkai tvirtina, kad numatyta parama nepakankama.

Jolita Žurauskienė

UžsienyjeSportas

Kėdainių rajono ūkininkai praėjusią savaitę jau pra-dėjo kasti ankstyvąsias bulves. Kiti bulvių augin-tojai savo produkciją žada pradėti tiekti prieš Antani-nes ir Jonines.

Jolita Žurauskienė

12 psl.

Irkluotojai kibo į darbus

16 psl.

Šokolado karaliui – nesaldžios dienos

Su dūmų kvapeliu Vasarą maistą gamin-ti smagiausia lauke. Tam turime įsigiję įvairių keps-ninių. Jose dažniausiai ruošiame mėsą. Žinoma,skaniausia marinuota mėsa, bet galima kepti ir nemarinuotą, tik tada ją kepant reikėtų retkarčiaispabarstyti druska bei pi-pirais. Beje, druskos į marinatą nereikėtų dėti, mat tuomet mėsa bus sausa. Verčiau druskos užberkite mėsai ar žuviai baigiant kepti.

Praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, kai iš Ukrainos buvo privers-tas bėgti Viktoras Januko-vyčius, šeštadienį Kijeve prisiekė naujasis separa-tistinių neramumų dras-komos šalies prezidentasPetro Porošenka.

Marius Eidukonis

7 psl.

Gargždiškė Genovai-tė Rauktienė, gulėdama mirties patale, prisiekė: jei pasveiks, visiems pa-sakos apie tai, kaip reikia saugoti sveikatą. Pasvei-kusi moteris įkūrė sveikų maisto produktų parduo-tuvėlę ir jau aštuonerius metus kantriai bei atka-kliai tesi duotą pažadą..

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Savaitgalį Trakuose vyko atvirasis Lietuvos irklavimo čempionatas,kuriame geriausi ir talentingiausi šalies sportininkai varžėsi 17-oje rungčių.

Marius Eidukonis

13 psl.

Išsivaduoti iš ligų be vaistų – ne utopija