Valstiei laikratis 2014 06 07

Download Valstiei laikratis 2014 06 07

Post on 08-Mar-2016

217 views

Category:

Documents

5 download

DESCRIPTION

Valstiei laikratis 2014 06 07

TRANSCRIPT

  • MBIRELIODETADIENISm.Rm)EINATREIADIENIAISIRETADIENIAISm+AINA,T

    iandien skaitykite:

    4REIADIEN6,SUPRIEDAISGEJEJGEJEKO)KPANOL=O=QHEO

    m/LANDIJOJENETOLI(AGOSESAN-T-ADURODAMVIENIVADINAMIES-TUKITInPARKUTRETInMUZIEJUMI+ELIHEKTARTERITORIJOJEMAS-TELIUGALIMAPAMATYTIVIS/LANDIJ

    m)SIRINKTIMENOKRINNAMAMSnNEMENKASDARBASTADSVARBUNETIKDOMTISMENUBETIRNUSPRSTIKOKI FUNKCIJNAMUOSEKRINYSATLIKS

    m a4IKJIMASMANYRABAISI RI-ZIKAk n YRAPRIPAINS!NTANAS-ACEINA YMIAUSIASMSLO-SOFAS4URBTNEIAIPSAUAKTO-R *RAT/NAITYTSAVO JUBILIEJINVAKARPRADJONUO!-ACEINOSPOEZIJOSSKAITYMO4IKJIMTEATRUSAVOPROFESIJAIAKTORISAUGOJONEBODAMAJOSKELIAMOSRIZIKOS

    m,IETUVOJENAUJASSKANDALASnBRANGSTAVAISTAI$IABETUSERGAN-IOSMOTERYSPIKTINASI NEVAUVAISTUS TURJUSIOSPRIMOKTIPERPUSANTROIMTOLITNORSANKSIAUVISAINEREIKDAVOATVERTIPINIGINS

    SODYBA, 7Lf

    SODYBA, 7Lf

    ETADIENIS, 11Lf

    36%)+!4!, 21Lf

    1O

    6ISMANTASUKLEVIIUS6,URNALISTAS

    !PKLAUSOS RODO KAD NET PROCRESPONDENTPRIPAS-TAJOGNELAIMINGASVYKISKURIOMETUJIENETEKTDARBINGUMOARNETGYVYBSSUKELTNANSINI

    SUNKUMARTIMIESIEMS4AIAUTO-KIEMSGYVENIMONETIKTUMAMSPASIRENGUSILIETUVIMAIAUGY-VYBSDRAUDIMUYRAAPSIDRAUDSTIKKASSEPTINTASALIESGYVENTO-JAS4AUPYMOVIDURKIS,IETUVOJEYRAVIENASMAIAUSIVISOJE%3

    *QGAHP=Lf

    4URTASSVARBESNISUGYVYBIRSVEIKAT$AUGUMA,IETUVOSGYVENTOJSAKONESIJAUIANTYSU-TIKRINTIDLSAVOIRSAVOEIMOSATEITIESNANSINIOSAU-GUMOTAIAUJUONESIRPINA

    6IDA4AVORIEN6,URNALIST

    "RIUSELISVISDANIAURAGINASU-DARYTIPALANKIASSLYGASSMULKIE-SIEMSGAMINTOJAMSARTTIPRIEVARTOTOJ,IETUVOSVALSTYBINMAISTOIRVETERINARIJOSTARNYBAPASTARAISIAISMETAISTAIPPATPA-BRIAKADLENGVINAEMSKIOPRODUKCIJOSGAMYBOSNEDIDELIUO-SEKIUOSESLYGAS4AIAUITIKRJNUONARYSTS%3PRADIOSPA-SIPYLUSIAISVAIRIAISREGLAMENTAISUOLIAIVYKDOMAISMSALIESPA-REIGNSULUGDYTANEMAAIMA-

    ESNIIRDIDESNIKI3MULKSKININKAINEGALDAMIKIUOSESKERSTISAVOAUGINAMGYVULITAPOPERDIRBJAMSIRSUPIRKJAMSPARANKIAISPIGIOSALIAVOSGAMIN-TOJAIS

    -AASPRILYGINAMASDIDELIAM

    I tikrj pastaraisiais metais vy-ko smulkiems gamintojams palanki pokyi. alies turguose galima nusi-pirkti pauktienos, triuienos, kiaui-ni, pieno produkt, pagamint ne-dideliuose kiuose. kininkams buvo

    leista sirengti nedideles skerdyklas ir gamybos cechus. Taiau kiauli, avi, galvij augintojams skerdimo ir gamy-bos reikalavim kartel neveikiama.

    Vis kartojama, kad velninamos slygos, bet kai nueini pasiteirauti, i-girsti, jog i esms niekas nepasikeit, gal tik keli punktai, kurie nra labai aktuals kininkams, ypa smulkie-siems. Nesvarbu, ar turi keliasdeimt, ar tkstanius kiauli, privalai jas skersti dideli moni standartus ati-tinkaniose skerdyklose. Joms sireng-ti, inoma, reikia nema investicij, apie kurias smulkieji ar vidutiniai ki-ninkai tegali pasvajoti. Todl ir nyksta

    gyvulininkysts sektorius, kur dabar reikia gaivinti, sak daug valdios padk ir apdovanojim u paang kininkavim sulauks Kdaini ra-jono ekologinio gyvulininkysts kio savininkas Donatas Vaitelis.

    kininkas nesupranta, kodl nelei-diama savo kiuose paskersti iki 50 ar 100 kiauli per metus. Jis sitikins, kad tvarkingai dirbantys augintojai, bendradarbiaudami su veterinarijos specialistais, galt saugiai skersti ir kiaules, ir avis, ir verelius. O vartoto-jai diaugtsi galdami pigiau sigyti natrali produkt.

    *QGAHP=2Lf

    -EDIOTOJAIIMTUSERNGALIDOROTIPOATVIRUDANGUMIOKININKAINETIRKELIOLIKAKIAULIPRIVERSTISKERSTITIK%3STANDARTUSATITINKANIOSESKERDYKLOSE

    .ELYGIAVERTSKIAULIIRERN

    3+%234563

    alloverpress.ee JQKPN=QG=

  • 2 MBIRELIODmNr. 46 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    )MEDIOTOJ REIKALAUJAMAIAU

    D.Vaitelis mano, kad nedidelius kiekius kiauli ar galvij galima bt leisti skersti tokiomis slygomis, ko-kiomis sumediotus laukinius gyvnus doroja mediotojai. Per sezon vieno brelio nariai sumedioja nuo 100 iki 300 ern. Mediotojai savo laimik gali doroti lauko slygomis, laikyda-miesi tam tikr nesudting reikalavi-m. Visoje Lietuvoje susidaro nemai taip idorotos vrienos kiekiai. J val-go ir politikai, ir stambs verslininkai, dl to nekyla joki problem. O ki-ninkui savo kyje kakodl negalima paskersti net keli kiauli, dvejopas poiris glumina jaun kinink.

    Jis sitikins, kad ir verelius galima bt leisti skersti kyje. Juk medio-tojai skmingai doroja stirnas, elnius, briedius. O norint paskersti kelis galvijus per mnes, reikia, kad kyje bt taikomi reikalavimai, prilygstan-tys didels skerdyklos reikalavimams. Manau, kad tokie reikalavimai ne-logiki. Kodl mediotojams galima doroti laimik paprastesnmis sly-gomis, o kininkams savo gyvuli ne? paaikinimo nerado D.Vaitelis.

    Gyvulius ekologikai auginantys kininkai patiria dar vien problem. Nordami rinkai tiekti ekologik ms, gyvulius privalo skersti ekolo-gine pripaintoje skerdykloje, o to-ki Lietuvoje vos kelios. Neseniai skambino i vaik darelio ir pra ekologikos kiaulienos. Atsakiau, kad

    ekologikai auginu kiaules, taiau kas jas paskers? Jei bus skerdiama pa-prastoje skerdykloje, negalima bus skelbti, kad kiauliena ekologika. To-kiu atveju restoranai, kavins nurodo, kad msa i ekologinio kio, pa-vyzd, kaip ekologikai msai i nedi-deli ki trukdoma patekti rink, nurod kininkas.

    .EGALISKERSTIKYJE

    kininkas sitikins, kad jei smul-kiesiems augintojams bt sudarytos slygos kyje skersti kiaules, dabar miestieiai kiaulienos pirkti vaiuo-t ne prekybos centrus, o kaimus.

    Miesto gyventojai nori natralios kiaulienos, jautienos. Patys vaiuot nedidelius kius, pamatyt, kaip ki-ninkas dirba, kaip augina gyvulius. Dar sigyt ir darovi, kiauini, vaikai pa-lakstyt po kiem, paglostyt kok gy-vuliuk. Visiems bt ir naudinga, ir malonu bendrauti. kininkai jaust daugiau atsakomybs, pirkjai inot, kam pareikti priekaitus, jei kas ne-

    patikt. O dabar smulkieji augintojai nyksta, apgailestavo D.Vaitelis.

    Lauko stovykloje lietuvik veisli riestauodeges auginantis kdainikis taip ir bendrauja su ekologikos kiau-

    lienos mgjais. Per metus jis iaugina ir parduoda apie 200 pareli ir beko-n. Miestieiai i anksto usisako be-kon, kuriuos kininkas padeda nu-veti skerdykl, o parelius parduoda gyvus. Daug patogiau bt, jei kiaules galt skersti savo kyje.

    Tiesa, iemet kdainikis buvo priverstas iskersti visas kiaules, nes dl kiauli maro pavojaus negaljo j laikyti lauko slygomis. Taiau ruden tokie suvarymai bus atauk-ti, ir kininkas vl gals auginti lie-tuvikas riestauodeges.

    .ULEIDORANKAS

    Dl griet reikalavim savo kyje skersti negali ir avi auginto-jai. Jei patys galtume skersti, bt didiulis palengvinimas ir, be abejo-ns, privalumas, utikrino Roki-kio rajono kinink Dalia Lien.

    Avi augintoja norjo sirengti skerdykl savo kyje, taiau dl dau-gybs reikalavim, kuriuos norint ati-tikti reikia nemaai investicij, nu-

    leido rankas. Jau nebeprisimenu, k galjome ir ko negaljome ipildyti, buvo nemaas sraas. Pavyzdiui, atliek utilizavimo reikalavimai. Mes turime tris didelius unis. Daug k

    galtume suerti iems sargams, ta-iau tai draudiama. inoma, reikia laikytis tvarkos, bet viskas turt bti pamatuota, sak D.Lien.

    L kyje yra avi veislynas, tad parduodama nemaai veislini avi. O skerdykl per metus nuveama apie 150 avinuk. Skerdimo paslau-ga kainuoja 60 Lt.

    Tai reikminga suma. Gerai, kad skerdykla yra netoli kio, tad maiau ileidiame degalams. Jei skerstume savo kyje, vartotojas pigiau mok-t u ms avien. Apskritai jei bt maiau visoki suvarym, smulks kininkai ir kaimas atgyt. Jei tik ap-simokt, jaunuoliai tuoj rast ni ir ne vienas grt kaim, sitikinusi D.Lien.

    ,IKOVIENASKERDYKLA

    Valstybin maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) skelbia, kad jau ga-lioja nemaai teiss akt, kurie leidia kininkams ir smulkiesiems versli-ninkams lengviau bei greiiau prad-ti veikl. Slygos palengvintos pieno produkt gamybai kiuose, maoms pauki ir triui skerdykloms, ar-batoli bei prieskoni ir pirmini negyvnini maisto produkt ga-mybai, kaimo turizmo veiklai. Dabar rengiami nauji projektai dl papras-tesni reikalavim nedidelms sugau-t uv ir msos produkt gamybos monms. Kokie tie palengvinimai, VMVT kol kas neinformuoja.

    Pasvalio VMVT virininkas Vy-gaudas Bruas sak, kad kai kurie kininkai pasinaudojo palengvini-mais, pradjo savo kiuose gaminti produkcij ir j tiekti vietos rinkai, o kai kurie pieno produktus vea ir ki-tus miestus. Keletas pauki, triui augintoj savo kyje skerdia iuos gyvnus ir pardavinja ms turguje. Taip 3 ar 4 kininkai gamina pieno produktus. Visi ie kiai tikrinami, kaip laikomasi higienos ir kit rei-kalavim, teig V.Bruas.

    Kiaules kininkai vea skersti skerdykl. Madaug prie 20 met Pasvalio rajone buvo 11 skerdykl, o dabar liko tik viena. Ir i ne visa-da dirba visu pajgumu. Majant kiauli augintoj, nebeliko darbo ir skerdykloms. Vienintel skerdykla yra sikrusi netoli Pasvalio, tad ve-ioti po kiaul ar kelias j i rajono pakrai kininkams neapsimoka.

    Kaip ir visur, kiaules laikani kaimo gyventoj maja. Didiausias ms rajone dan kapitalo kiaulinin-

    kysts kompleksas, kuriame auginama 20 tkst. kiauli. Vienas kininkas lai-ko apie pusimt, dar vienas kitas po 10, 20 kiauli, teig V.Bruas.

    Pasvalio VMVT virininkas suti-ko, kad nustatytus standartus atitin-kanti skerdykla nedideliam kiui ne pagal peius. Tam reikia gero-kai didesni investicij, nes turi bti ipildyti ir gyvn gerovs, ir sani-tarijos, ir kitokie reikalavimai. Tam reikia daugiau patalp, veterinarijos specialist prieiros, nedidels la-boratorijos. Laikant nedaug kiauli, neapsimokt tiek daug investuoti, samprotavo valstybinis veterinarijos inspektorius.

    Anot VMVT, nors smulkiesiems gamintojams nata yra sumainta, pa-vyzdiui, gamybos patalpose durys ar langai gali bti mediniai, sr leidia-ma brandinti senoviniuose rsiuose, taip pat naudoti tradicinius medi-nius gamybos rankius ar rang, ta-iau verslininkai ir kininkai priva-lo utikrinti, kad vartotoj pasiekt saugs produktai. VMVT pabria, kad svarbiausiems higienos reikala-vimams nuolaid ir joki palengvini-m netaikys.

    Aktualijos

    Priepilnis.3AULTEKALEIDIASI21.48.

    Rytojiandien

    E=J@EAJPQNP>PEO=QHP=JA>AJPNUPEJEQKOAN=FKJQKOAC=HEL=HUJKPE,OJAOPELNQORF=OKN=OOQEHOEGEjH=ELOJEEHQIKO.UPKFHEAP=QOR=N-CQ=NOQH=QGOEIA+NKPAILAN=PN=J=GP>QOjH=ELOJEEHQIKO@EAJj

    jH=ELOJE=EEHQIKO'EPKOO=R=EPOLN=@E=>QOEHP=G=EGQNL=HUJKO

    orai.lt, VL inf.

    $IEN +18 +23

    .AKT +12 +17

    $IEN +20 +25

    .AKT +7 +12

    Poryt$IEN +18 +23

    .AKT +10 +15

    4OKKLAUSIMBUVOMEPATEIKINTERNETOPUSLAPYJEVALSTIETISLT56 proc.

    22 proc.

    12 proc.

    +AIPVERTINATEPOKYIUS3OCIALDEMOKRATPARTIJOJE

    10 proc.

    ,AIKASULEISTIVIETJAUNIMUI 0ARTIJOSVADOVROKIRUOTPAVLUOTA

    .ESKMPADSGERIAUPASIRUOTINAUJIEMSRINKIMAMS

    .ETURIUNUOMONS

    .ELYGIAVERTSKIAULIIRERNSKERSTUVS

    6ARTOTOJNENUVYL6IDAS*UODSNUKIS(EAPQRKOAEIKOGEJEJGOFQJCKOR=@KR=O

    E=QCE=IOFKC2)20OQLN=J-P=G=@OIQHGQOEOGEJEJG=OENC=-IEJPKF=OL=FCQOPEAGPER=NPKPKFQEGKGU>EGENO=QCELNK@QG?EF>-OQN@=O>PEI=GENAEG=H=QPEG=ELEOP=I>EIKJE&=QJAREA-JQOIAPQORAEGE=PQNCAHE=EGQNEQKOAL=N@=REJF=I=GEJEJGLNK@QG?EF=ENFKGE>@JN=>QR0L=OPA>EEN2)20OLA?E=HEOP=E =>=NGEJEJG=EO=RKGEQKOAOGAN@E=L=QGEQOPNEQEQO>APJAC=HEOGANOPEGE=QHE=RE*QKOAJKHEAPQRE=EIKGFKP=E@=NUPEK@=>=NJAHAE@E=I=LKGAHEOCURQHEQOL=OGANOPEGUFAP=E=QCE-J=I=REO@=QCE=Q=REFKOC=HEC=-JUPEOOGQN@AOJOALEARKOA0=EL=-H=JGQJAJ=EQKOAGN=PQKOA0EA-GE=JPLNK@QG?EFR=NPKPKFQEOR=N>QOQRKGPEG=@>AC=IU>KON=JCKONAEG=HEJC=ENREAPFEG=RAEGH='KGU->EGENO=QCLNK@QGPC=HEI=L=-C=IEJPEEN>A@E@AHEN=JCOR=N>QC=IEJPKFKOIKJEJCQI=O

    KININKNUOMONENEDIDELIUSKIEKIUSKIAULIARGALVIJGALIMABTLEISTISKERSTITOKIOMISSLYGOMISKOKIOMISSUME-DIOTUSLAUKINIUSGYVNUSDOROJAMEDIOTOJAI ALLOVERPRESSEEJQKPN=QG=

    $6AITELISSITIKINSKADJEISMULKIESIEMSAUGIN-TOJAMSBTSUDARYTOSSLYGOSKYJESKERSTIKIAULESDABARMIESTIEIAIKIAULIENOSPIRKTIVA-IUOTNEPREKYBOSCENTRUSOKAIMUS

    U deimties dien pasibaigsian-io ems kio naudmen ir pas-li deklaravimo statistika patvirtina akivaizdi tendencij Lietuvos kiai stambja. iuo metu deklaruo-tas plotas yra beveik tokio pat dydio kaip pernai, o tai pareikj yra net 3 tkst. maiau. Tiksls duomenys bus inomi pasibaigus deklaravimui bei suskaiiavus ir pavluotas paraikas, kurias galima pateikti iki liepos 10 d.

    ems kio informacijos ir verslo centro duomenimis, iki ios dienos jau yra pateiktos 101 049 paraikos, dekla-ruotas 1 483 935 ha plotas. Daugiausia dirbamos ems 62 333 ha dekla-ravo Kdaini rajono pareikjai, juos vejasi Vilkavikio (58 856 ha), Raseini

    (55 015 ha), Radvilikio (48 610 ha), aki (48 090 ha), Jonikio (47 028 ha) rajon pareikjai.

    mons paraikas gali pateikti at-vyk seninij, kurioje registruota ems kio valda. Jeigu pareikjas ne pirm kart deklaruoja paslius, jam te-reikia isimatuoti laukus, inoti, kur ir k pasjo. Planus ir kitus dokumentus reikia atsineti tik tiems, kurie paraikas pildo pirm kart. Seninijos specialis-tas pads elektroniniu bdu braiyti deklaruojam ems kio naudmen, pasli plotus ir upildyti paraik.

    Kaip rodo patirtis, paskutinmis deklaravimo dienomis seninijas u-pld pareikjai priversti laukti eil-je, nes darbuotojai dl didelio darbo

    krvio negali priimti vis atjusij. ems kio ministerija kvieia em-dirbius nelaukti paskutins dienos ir kuo skubiau teikti paraikas.

    Turintieji galimybi naudotis el. banko paslaugomis paraikas gali pateikti savarankikai, jungdamiesi prie V ems kio informacijos ir kaimo verslo centro administruoja-mos Paraik primimo informaci-ns sistemos adresu https://paseliai.vic.lt. Jie sistemoje ras isam nau-dotojo vadov, o kilus klausim gals kreiptis centro Bendrosios pagalbos skyri (tel. (8 5) 266 0620, el. patas pagalba@vic.lt).

    M inf.

    EMDIRBIAIRAGINAMINEDELSTI

  • 3MBIRELIODmNr. 46 6ALSTIEILAIKRATIS

    e Atkelta i 1 p.

    "AUGINANELAIMS

    Lietuvos gyvybs draudimo mo-ni asociacijos atliktos apklausos duomenimis, 71 proc. respondent yra pagalvoj apie vyk, kurio metu netekt gyvybs ar tapt negals. Labiausiai gyventojai baiminasi pa-kliti avarij ar susirgti nepagydo-ma liga. Eismo vyk, kaip tiktin nelaim, nurod 66 proc. apklaust-j, neigydom lig 51 proc. Re-iausiai gyventojai minjo nelaims darbe tikimyb: tai, kad yra galvoj apie tokio vykio galimyb, tvirtino 29 proc. apklaustj.

    Apie poveik artimj finansinei gerovei, kai dl nelaimingo vykio bt prarastas darbingumas ar gy-vyb, susimsiusij buvo maiau 59 proc. apklaustj. Kiti gyventojai sak apie tai niekada nesusimst. Daniausia j paminta prieastis noras galvoti vien apie pozityvius da-lykus (39 proc.). 16 proc. apklaustj sak apie tai negalvojantys, nes ne-inojo, k tokioje situacijoje galt padaryti, 9 proc. tvirtino tuo nesi-rpinantys, nes gyvena iandiena, o 8 proc. buvo sitikin, kad nelaim j

    neitiks. Tik maiau nei tredalis ap-klaustj atsak, kad itikus nelaimei j artimieji joki finansini sunku-m nepatirt arba jie bt nedideli.

    .ETURIATSARGINIOPLANO

    Lietuvos gyvybs draudimo mo-ni asociacijos prezidento Artro Bakinsko teigimu, Lietuvos gyven-tojai nepakankamai rpinasi savo fi-nansiniu saugumu. Pasak jo, tai yra ne tiek ekonominis klausimas, kiek poirio, o kartu ir proio, reikalas.

    Lietuvoje turime taupymo re-zerv, taiau augant gyventoj pa-jamoms, o su jomis ir vartojimui, pamirtame rpintis ateitimi. To-dl nemaa ms visuomens da-lis, itikus nelaimei, tapt finansi-kai paeidiama: netek nuolatini pajam ar reikmingos j dalies ir neturdami atsarginio plano, gyven-tojai bt priversti skolintis, par-duoti turim turt ar prayti sociali-ns paramos. Taiau kyla klausimas, ar atsitikus nelaimei pakaks t i-mok, kurias ms valstyb igali suteikti gyventojams? Pavyzdiui, nalio pensija Lietuvoje tik 70 lit, komentuodamas tyrimo re-zultatus Valstiei laikraiui sak A.Bakinskas.

    Panekovas pabr, kad finansi-n eimos saugum lemia finansin drausm, gebjimas nuolat juodai dienai atsidti net ir nedidel dal savo pajam bei draudimo apsauga, kuri padt utikrinti skubi finan-sin pagalb, eim itikus nelaimei.

    6AKARIEIAIMSTOKITAIP

    Remiantis draudimo statistikos duomenimis, lietuviams automo-bilis, ko gero, yra pats brangiausias

    turtas. Per prajusius metus gyven-tojai sudar beveik 152 tkst. su-tari savanorikai apdrausti auto-mobil, o gyvybs draudimo vos 58 tkst. sutari, pabr Lietu-vos gyvybs draudimo moni aso-ciacijos prezidentas.

    Pasak jo, Vakar alyse prasta apdrausti eimos maitintojo gyvyb ir taip visus eimos narius apsaugoti nuo skaudi finansini nelaimin-go vykio padarini. Vakar alyse, kur stiprios taupymo ir investavimo tradicijos, taip pat prasta gyvybs draudimo priemon naudoti ir kaip santaup kaupimo rank. Toks tau-pymas yra efektyvesnis, nei santau-p kaupimas einamojoje banko ss-kaitoje ar namuose, kur laisvos los ilgainiui dl infliacijos praranda ver-t, apie europiei teikiam prio-ritet gyvybs draudimui Valstiei laikraiui pasakojo A.Bakinskas.

    Gyvybs draudimu iuo metu yra apsidraud vos 15 proc. Lietuvos gy-ventoj. Vieosios nuomons tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustj imtis veiksm i anksto pasirpin-ti finansinio saugumo priemonmis paskatint padidjusios pajamos. 25 proc. gyventoj sak, kad finansine apsauga susirpint po to, kai skau-di nelaim nutikt j artimiesiems ar draugams, o 22 proc. respondent paveikt eimos nari paraginimas.

    ,INKKALTINTIKITUS

    Valstiei laikratis teiravosi, kokios prieastys lemia, kad Lietu-

    vos gyventojai, net jei ir pripas-ta, kad nelaimingas vykis neigiamai paveiks finansin eimos stabilum, nesirpina apsaugos priemonmis. Psichologas, ISM vadybos ir ekono-

    mikos universiteto socialini moksl dr. Arvydas Bta mano, kad prieas-

    i yra nemaai. Pasak jo, svarbiau-sios prieastys yra nepasitikjimas institucijomis, nedidels pajamos ir nepakankamas iprusimas.

    Psichologo teigimu, lietuviai link atsakomyb permesti kitam. Kam draustis, jei ugniagesiai, ba-nyia, vietimas, kariuomen, po-licija, Sodra ir sveikatos apsauga pasirpins? retorikai, pateikda-mas respondent atsakymus, klau-s A.Bta. Regis, homo sovieticus ar bent jau kai kurie jo poymiai vis dar gyvi. Kam rpintis savimi, jei tuo pasirpins Vyriausyb ir vals-tybs institucijos? Lietuviai neven-gia permesti atsakomyb kakam,

    ypa jei kas nors jau atsitiko. Rasti kaltus ar kalt mes mokame greitai ir tobulai. Danai girdime klausim, kodl. Ir puikiai mokame j atsa-kyti, rasdami kaltus.

    A.Bta taip pat pastebjo, kad tai, jog lietuviai daugiau draudia turt, o ne gyvyb, gali rodyti, kad turtas jiems svarbiau, nei jie patys sau. Lietuviams turti turto yra svarbesnis, vertingesnis savasties rodymas nei pats buvimas, gyvyb ir sveikata. Jiems vis dar atrodo, kad yra nepaeidiami ir nemirtingi, nes juk net kalbti apie mirt jiems labai sudtinga, danai net tabu, tyri-mo rezultatus apibendrino A.Bta.

    Aktualijos

    1O

    a,IETUVIAMSTURTITURTOYRASVARBESNISVERTINGESNISSAVASTIESRODYMASNEIPATSBUVIMASGYVYBIRSVEIKATA*IEMSVISDARATRODOKADYRANE-PAEIDIAMIIRNEMIRTINGINESJUKNETKALBTIAPIEMIRTJIEMSLABAISUD-TINGADANAINETTABUknTYRIMOREZULTATUSAPIBENDRINO!"TA

    4URTASSVARBESNISUGYVYBIRSVEIKAT

    $IDELISNAMASIRNAUJASAUTOMOBILISDANAMLIETUVIUIVISDARYRASVARBESNISSAVASTIESRODYMASNEISVEIKATAIRGYVYB frontline.co.ke nuotrauka

  • SveikataVaik sveikat gadina ne trakuiai

    Menas vertinga investicija

    Kitus straipsnius skaitykite laikratyje

    etadienis

    Sodyba

    21 p.

    7 p.7 p.

    21 p.

    Olandijoje, netoli Hagos, esant Madurodam vie-ni vadina miestu, kiti parku, treti muziejumi. Keli hektar teritorijoje 1:25 masteliu galima pa-matyti vis Olandij...

    Nijol Baronien

    Isirinkti meno krin na-mams nemenkas darbas, tad svarbu ne tik dom-tis menu, bet ir nusprs-ti, koki funkcij namuose krinys atliks. Kaip tinka-mai papuoti savo namus meno kriniais, pataria me-ninink Jrat Rekevii-t, menotyrinink Ramu-t Rachleviit ir interjero salono Kemenos namai, esanio Domus galerijoje, vadov Rita Tvainien.

    alis, kurioje visi pasijunta guliveriais

    Lietuviai mgsta gydytis brangiai

    Tikriausiai ne kart vaiko rankoje matte butel sal-daus gaiviojo grimo ar pakel trakui. Tokie pi-ets prastas dalykas, taiau, specialist teigimu, vaikams labiausiai kenkia ne greiti ir salds ukan-diai, o nereguliari mityba.

    Vilniaus festival ikilmingai baigs G.F.Hndelio oratorija Aleksandro puota birelio 20 d. ir 21 d., kuri taps ir paskutine Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) sezono premjera.

    17 p.

    Metafizinis Jrats Onaityts teatras

    Lietuvoje naujas skandalas brangsta vaistai. Diabetu sergan-ios moterys piktinasi, neva u vaistus turjusios primokti per pusantro imto lit, nors anksiau visai nereikdavo atverti pinigins. Ligoni kas, Farmacijos depar-tamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdininkai ir dauguma vaist gamintoj tik gioja pe-iais: j skaiiavimu, u mnesiui vartoti reikalingus vaistus daugiau-sia gali tekti primokti 10 lit. Ta-iau sveikatos apsaugos ministras mojuoja popieriaus lapu, kuriame pavyzdys: insulinas kaimynin-je alyje kainuoja 62,94 Lt, o pas mus 97,09 Lt.

    Aurin mien

    Barokin muzika su auktosios mados inkrustacijomis

    Tikjimas man yra baisi rizika, yra pripains Antanas Maceina, ymiau-sias ms filosofas, kurio visas gyveni-mas buvo tikjimo Diev ibandymas. Turbt ne iaip sau viena rykiausi ms aktori Jrat Onaityt savo ju-biliejin vakar pradjo nuo maai kam inomos A.Maceinos poezijos skaitymo. Tikjim teatru, savo profesija i aktor isaugojo nebodama jos keliamos rizi-kos, kuri menkesnio intelekto aktor, pasikliaujani vien iore, ilgainiui pa-pjauna be peilio.

    Rta Kliyt

    11 p.

    /ColorImageDict > /JPEG2000ColorACSImageDict > /JPEG2000ColorImageDict > /AntiAliasGrayImages false /CropGrayImages false /GrayImageMinResolution 150 /GrayImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleGrayImages true /GrayImageDownsampleType /Bicubic /GrayImageResolution 50 /GrayImageDepth -1 /GrayImageMinDownsampleDepth 2 /GrayImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeGrayImages true /GrayImageFilter /DCTEncode /AutoFilterGrayImages false /GrayImageAutoFilterStrategy /JPEG /GrayACSImageDict > /GrayImageDict > /JPEG2000GrayACSImageDict > /JPEG2000GrayImageDict > /AntiAliasMonoImages false /CropMonoImages false /MonoImageMinResolution 300 /MonoImageMinResolutionPolicy /OK /DownsampleMonoImages true /MonoImageDownsampleType /Bicubic /MonoImageResolution 300 /MonoImageDepth -1 /MonoImageDownsampleThreshold 1.50000 /EncodeMonoImages true /MonoImageFilter /CCITTFaxEncode /MonoImageDict > /AllowPSXObjects true /CheckCompliance [ /None ] /PDFX1aCheck false /PDFX3Check false /PDFXCompliantPDFOnly false /PDFXNoTrimBoxError true /PDFXTrimBoxToMediaBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXSetBleedBoxToMediaBox true /PDFXBleedBoxToTrimBoxOffset [ 0.00000 0.00000 0.00000 0.00000 ] /PDFXOutputIntentProfile () /PDFXOutputConditionIdentifier () /PDFXOutputCondition () /PDFXRegistryName () /PDFXTrapped /False

    /CreateJDFFile false /Description > /Namespace [ (Adobe) (Common) (1.0) ] /OtherNamespaces [ > /FormElements false /GenerateStructure false /IncludeBookmarks false /IncludeHyperlinks false /IncludeInteractive false /IncludeLayers false /IncludeProfiles true /MarksOffset 6 /MarksWeight 0.250000 /MultimediaHandling /UseObjectSettings /Namespace [ (Adobe) (CreativeSuite) (2.0) ] /PDFXOutputIntentProfileSelector /NA /PageMarksFile /RomanDefault /PreserveEditing false /UntaggedCMYKHandling /UseDocumentProfile /UntaggedRGBHandling /UseDocumentProfile /UseDocumentBleed false >> > ]>> setdistillerparams> setpagedevice