„Sodra“ informavo, kad

--

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

MOTERS PASAULIS, 15 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

--

-

p.

-

- de minimis

-

--

--

-

Pernai pakeista laukinių gyvū-nų padarytos žalos apskaičiavimo ir atlyginimo tvarka ir pamalonino, ir visai netikėtai iš peties smogė žem-

dirbiams, ypač Panevėžio ir Kėdai-nių krašto ūkininkams, kurie dirba šalia didžiausių Lietuvoje profesio-nalios medžioklės plotų, valdomų Panevėžio miškų urėdijos, ir kurių pasėliuose ganosi stumbrai.

Žemdirbiams buvo apskaičiuoti didesni nuostoliai, tačiau jie kaipmat ištirpo gudriai pritaikius EK nusta-tytą de minimis pagalbą iš valstybės biudžeto. Vieni ūkiai kompensacijų visai negavo, kitiems patirtos žalos buvo atlyginta gerokai mažiau.

Štai Panevėžio rajono Ėriškių že-mės ūkio bendrovei turėjo būti atly-ginta daugiau kaip 80 tūkst. litų. To-kius nuostolius patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo komisija. Už elnių, stirnų, šernų, da-nielių suniokotus pasėlius turėjo at-lyginti Panevėžio miškų urėdija, o valstybės saugomų stumbrų padary-tas eibes turėjo kompensuoti Aplin-kos ministerija.

2 p.

2 Nr. 41 (9369)

Atkelta iš 1 p.

„Šių kompensacijų už 2013 me-tus nesulaukėme. Nors už ankstes-nius metus nustatyti nuostoliai buvo tvarkingai atlyginami“, – rankomis skėsčiojo Ėriškių žemės ūkio ben-drovės vadovas Gytis Giedraitis.

Krekenavos seniūnijoje ūkinin-kaujantis Vigandas Petrėnas nete-ko 10 tūkst. litų kompensacijų. Jam buvo apskaičiuota apie 25 tūkst. litų laukinių gyvūnų padarytos ža-los. Stumbrų padarytas eibes atly-gino Aplinkos ministerija, o profe-sionalios medžioklės plotus valdanti Panevėžio urėdija kompensavo tik maždaug pusę nuostolių.

„Liko skolingi 10 tūkst. litų ir ne-nori mokėti. Kreipsiuosi į teismą – kito būdo nematau, kaip atgauti įvertintą žalą. Negaliu šerti laukinių gyvūnų, kuriuos medžioja politikai, verslininkai, užsieniečiai. Jie sumoka pinigus urėdijai, o žemdirbiai skai-čiuoja nuostolius“, – sakė nuleisti rankų neketinantis ūkininkas.

Ir Ėriškių žemės ūkio bendro-vė, ir krekenavietis, kaip ir dar ne-mažai ūkininkų, kompensacijų už žvėrių padarytus nuostolius netu-rėtų gauti dar dvejus metus. Briu-selio reglamente nurodyta, kad bendra valstybės pagalba, suteikta žemės ūkio įmonei ar ūkiui, visose ES šalyse negali būti didesnė nei 7 500 eurų (25,9 tūkst. litų) per tre-jus metus. Argumentuojama, kad apriboti valstybės paramą ūkiams arba žemės ūkio įmonėms reikia, kad nebūtų iškreipta konkurenci-

ja vientisoje Europos rinkoje. Su ES biurokratais nepasiginčysi. Tik Lietuvos ūkininkams būtų įdomu sužinoti, kaip reaguotų jų kolegos prancūzai ar vokiečiai, jei po jų pa-sėlius nors porą kartų pabraidžio-tų kaimenė stumbrų. Tiesa, šiemet minimali valstybės pagalba pirmi-nės žemės ūkio gamybos sektoriuje dukart padidinta – iki 15 tūkst. eurų (bemaž 52 tūkst. litų) per 3 metus.

Pernai žemės ūkio ir aplinkos ministrai pakeitė Medžiojamųjų gy-vūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui skaičiavimo me-todiką. Žvėrių padaryti nuostoliai pradėti skaičiuoti pagal kiekvieno ūkio pasėlių derlingumą. Anksčiau jie buvo skaičiuojami pagal viduti-nį rajono derlingumą. Gerus der-lius imantys ūkininkai apsidžiaugė, kad pagaliau bus teisingai įvertina-ma jų žala. Tačiau valdininkai grei-tai susizgribo, ar ne per daug žem-dirbiams teks mokėti kompensacijų.

Iš tikrųjų pakeitus laukinių gyvū-nų padarytos žalos nustatymo tvar-ką išaugo nuostoliai. Pasak Panevė-žio rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo Vyto Jakubonio, pernai apskaičiuota laukinių gy-vūnų žemdirbiams padaryta žala – rekordinio dydžio – daugiau kaip 315 tūkst. litų (užpernai buvo 186 tūkst. litų).

Daugiausia eibių ūkininkams pa-darė komercinės medžioklės plo-tuose gyvenantys laukiniai gyvūnai.

Jų padarytą žalą – apie 240 tūkst. litų – turėjo atlyginti Panevėžio miškų urėdija. Stumbrų žala įver-tinta apie 70 tūkst. litų. Daugiau nei 2 tūkst. litų ūkininkams turėjo atly-ginti medžiotojų būreliai.

Išaugusi kompensacijų suma pribloškė Panevėžio miškų urėdi-ją, kuri dėl bemaž padvigubėjusių nuostolių grasino bylinėtis su žalą įvertinusia komisija. Tačiau to ne-prireikė. Staiga pritaikius de mi-nimis pagalbą, urėdijos biudžetas buvo apsaugotas, o ūkininkams at-kišta špyga. Panevėžio miškų urėdija

žemdirbiams išmokėjo net 2,5 karto mažiau, nei buvo apskaičiuota, t. y. apie 90 tūkst. litų.

„Sumokėjome tiek, kiek priklau-sė pritaikius de minimis paramą. Konkurencijos tarybai pateikiame duomenis, kiek anksčiau esame su-mokėję kompensacijų. Buvo skai-čiuojama 3 metų suma, kuri ne-turėjo būti didesnė nei 7,5 tūkst. eurų“, – rasta išeitimi, kaip suma-žinti kompensacijas, džiaugėsi Pa-nevėžio miškų urėdijos miškų urė-do pareigas einantis Vaclovas Šiūšis. Jis tik krimtosi, kad tokia metodika nebuvo pasitelkta anksčiau.

Iš tikrųjų kodėl skaičiuojant per-nykščius laukinių gyvūnų padarytus nuostolius buvo pritaikyta de mi-nimis pagalba? Ar kompensacijas už laukinių gyvūnų padarytas eibes

galima prilyginti valstybės paramai? Juk reglamente detaliai nenurodyta, kad nuostolių atlyginimas – valsty-bės parama.

To paaiškinti negalėjo nei Že-mės ūkio ministerijos (ŽŪM), nei Aplinkos ministerijos (AM) atsto-vai. ŽŪM specialistai sakė, kad me-todiką patvirtino AM, tad jos atsto-vai ir turėtų žinoti, kodėl nuostolių atlyginimas prilygintas de minimis paramai ir kodėl ši taisyklė prisi-minta pernai.

„Kompensacijos už laukinių gy-vūnų padarytą žalą nėra valstybės parama“, – pokalbio pradžioje iš-sprūdo AM Miškininkystės sky-riaus vyriausiajai specialistei Jo-lantai Urbelionytei. Tačiau vėliau ji paaiškino, kad de minimis taisyklė turi būti taikoma kompensuojant saugomų gyvūnų padarytą žalą, nes taip nurodė Konkurencijos taryba.

„Aplinkos ministerija pati to nesugalvojo. Parengtą žalos skai-čiavimo metodiką derinome su Konkurencijos taryba, kuri nuro-dė atsižvelgti į de minimis pagalbos taisyklę. Neseniai pakartotinai dėl to kreipėmės į šią tarybą ir gavome atsakymą, kad skaičiuojant žalą mi-nėtą taisyklę reikia taikyti. Beje, ją reikėjo taikyti nuo stojimo į ES die-nos“, – aiškino J.Urbelionytė.

AM atstovė pabrėžė, kad dar 2011 m. ir ŽŪM rašte nurodė, kad griežtai saugomų rūšių gyvūnų pa-darytos žalos kompensavimas yra valstybės pagalbos priemonė. Todėl parengta jų padarytos žalos apskai-čiavimo metodika ir kompensavi-mo tvarka turėtų būti derinama su Konkurencijos taryba.

AM Miškininkystės skyriaus vy-riausioji specialistė pastebėjo, kad dėl pritaikytos de minimis pagalbos žemdirbiai per daug nenukentėjo. „Kompensacijų už stumbrų padary-tą žalą už 2013 m. buvo apskaičiuo-ta apie 150–160 tūkst. litų, o išmo-kėta – per 134 tūkst. litų. Iš 14 žalą patyrusių ūkininkų kompensacijų negavo 2, o dar vienam ji buvo su-mažinta“, – patikslino J.Urbelionytė. Už 2012 metus stumbrų padaryta žala buvo įvertinta 425 tūkst. litų. Tiek ir buvo išmokėta žemdirbiams.

Ūkininkai įsitikinę, kad tokie valdininkų aiškinimai prasilenkia su logika. „Kokia čia valstybės parama? Jei valstybės saugomi ar profesiona-lios medžioklės plotuose auginami laukiniai gyvūnai ganosi laukuose, tai yra didelė žala mums, žemdir-biams. Tad kompensacijos už nuos-tolius jokiu būdu negali būti pri-lyginamos valstybės paramai. Šiuo atveju mūsų remti nereikia, tegu šei-mininkai tinkamai reguliuoja žvė-rių populiaciją ir saugo juos“, – sakė kasmet būrius laukinių gyvūnų iš savo pasėlių vaikantis Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Zopelis.

Žemdirbius palaiko ir Panevė-žio rajono meras Povilas Žagunis. Išklausęs jų skundų, meras kreipėsi į naują laukinių gyvūnų padarytos žalos skaičiavimo metodiką patvir-tinusias ŽŪM ir AM. Tačiau paaiš-kinimų, kodėl sutirpo kompensaci-jos žemdirbiams, kol kas nesulaukė.

„Jei žvėrys nuniokojo pasėlius, žemdirbiams turi būti atlyginta pa-gal valstybės nustatytą tvarką. Ji neat-šaukta. O dabar Aplinkos ministerija išrado, kad tai nėra kompensacijos, o parama, kuri negali būti didesnė nei 7,5 tūkst. eurų vienam ūkiui per 3 me-tus. Juk yra ūkių, kurių kasmet patiria-ma žala yra keleriopai didesnė. Ką da-ryti žmonėms, kurie ūkininkauja prie komercinių medžioklės plotų? Kaip jiems apsisaugoti nuo žvėrių, juolab kad jų yra per daug? Mūsų krašto že-mės našios, čia intensyviai ūkininkau-jama, žemdirbiai rimtai dirba, daug investuoja ir daug gamina. Čia visai ne juokai“, – karščiavosi meras.

Ir gamtosaugininkai, ir miški-ninkai, ir medžiotojai dažnai prie-kaištauja ūkininkams, kad jie patys nesaugo savo pasėlių. Žemdirbiai atkerta, kad norint apsaugoti pasė-lius reikėtų aptverti šimtus hektarų. „Kartą pasiskolinau iš kaimyno dujų patranką ir bandžiau baidyti žvėris. Iki antros nakties baidžiau, o penktą valandą ryto kviečių lauke vėl buvo pilna šernų. Taigi, toks ir apsisaugo-jimas“, – pasakojo V.Petrėnas.

Panevėžio ir Kėdainių rajonuose dirbamų laukų turintis krekenavie-tis pastebėjo, kad gretimame krašte bėdų dėl laukinių gyvūnų mažiau. „Ten medžiotojų būreliai labiau juos saugo, reguliuoja populiaciją, todėl ir nuostolių mažiau. O Panevėžio rajone prie komercinės medžioklės plotų esančiuose pasėliuose ganosi būriai žvėrių. Kai jie užsuka į pasė-lius, lieka juodas laukas. Kartą savo pasėliuose esu suskaičiavęs 50 elnių, apie 10 danielių, 22 stumbrus“, – sakė ūkininkas.

Iš profesionalios medžioklės plo-tų pasklindančių laukinių gyvūnų eibės nepaprastai įsipyko ir Kėdai-nių rajono ūkininkui Nerijui Švara-navičiui, šalia Krekenavos dirban-čiam apie 150 ha žemės. „Kėdainių krašte tokių problemų nėra. O čia žvėrys laisvai ganosi laukuose. Kar-tą aptikau 115 gyvūnų. Štai pernai iš 55 ha rapsų lauko prikūliau tik 20–30 proc. derliaus. Netekau maž-daug 80 tonų rapsų, kurių tona per-nai kainavo apie 1 400 litų. Iš viso patyriau apie 112 tūkst. litų nuos-tolių, o buvo kompensuota tik apie 19 tūkst. litų“, – piktinosi ūkininkas, ketinantis atsisakyti šalia Krekena-vos nuomojamos žemės.

Aktualijos

-

orai.lt, VL inf.

Pilnatis.

21.25.

RytojŠiandien Poryt

+11 +16o +12 +17o+11 +16o

+23 +28o +25 +30o+22 +27o

Argumentuojama, kad --

-kreipta konkurencija vientisoje Europos rin-koje. Su ES biurokra-

3Nr. 41 (9369)

Atkelta iš 1 p.

„Reikia išmokti dirbti kasos apa ratu ir sugebėti šiek tiek pa-pasakoti pirkėjui apie prekes. In-formacijos mes duodame, reikia tik pasiskaityti. Bet iš 10 viena paskaito, o kitos iš karto pasa-ko, kad mūsų labai dideli reika-lavimai, sunku dirbti“, – guodėsi viena prabangiais laikrodžiais di-džiuosiuose Lietuvos miestuose prekiaujančio tinklo bendraturčių E.Ž. (pavardė redakcijai žinoma). Moteris teigė, kad nei jaunimas, nei vyresni žmonės visai nesido-mi, ką pardavinės. „Sako: „Ko-dėl aš turiu kalbėti, šnekinti, jei galiu „guminukus“ pardavinėti, – man pirštu parodys, ką perka, ir gausiu pusantro tūkstančio“, – ieškančiuosius darbo citavo ji. O tuos, kurie padirbėjo užsienyje, moteris sakė jau „peržegnojusi“ – nebus iš reemigrantų darbinin-kų Lietuvoje.

„Tų, kurie išvažiavę dirbo juo-dą darbą, iš viso negalima samdy-ti, nes dauguma jų jau pasmerkti dirbti tą juodą darbą. Jie taip at-bunka, kad grįžę į Lietuvą net ne-nori mąstyti. Taip ir sako: „Man Anglijoje nereikėjo nei siūlyti, nei kalbėti, o gaudavau daugiau, negu man siūlai.“ Net jei priimi, po mė-nesio vėl susikrauna daiktus ir iš-važiuoja. Ką nors papasakoti atė-jusiam klientui jiems sunkiau negu dirbti fizinį darbą“, – pasakojo pa-šnekovė.

Pasak verslininkės, žmonės ne-nori dirbti ne todėl, kad mažas at-lyginimas. „Nenori dirbti. O kitas vadovui tiesiai į akis drebia: „Aš geriau namie sėdėsiu ir pašalpą gausiu, negu čia nugarą lenksiu už 2 000 litų“, – teigė ji.

Apibendrindama pirmų trijų šių metų mėnesių duomenis, Lie-tuvos darbo birža (LDB) skelbia, kad ankstyvas atšilimas paankstino ir sezoninių darbų pradžią. Todėl kovo mėnesį žemės ūkyje ir kituo-se nuo oro priklausančiuose sek-toriuose siūloma gerokai daugiau darbo vietų. „Iš viso kovą buvo įre-gistruota 26,8 tūkst. laisvų darbo vietų, o bedarbių – 18,8 tūkst.“, – skelbia LDB.

Dar viena priežastis pasidžiaug-ti – kovą teritorinių darbo biržų specia listai į darbo rinką padėjo su-grįžti 26,5 tūkst. asmenų, o darbo jėgos paklausa kovo mėnesį buvo beveik 29 proc. didesnė negu va-sarį. Vis dėlto yra ir kitokių skai-čių. Jie rodo, kad kai kuriuose sek-toriuose laisvų darbo vietų gerokai daugiau negu bedarbių (lentelėje – LDB pateikti duomenys).

Toliau šiame sąraše rikiuojasi pardavimo vadybininkas, vairuo-tojas ekspeditorius, betonuotojas, statybininkas, padavėjas, suvirin-tojas, kepėjas, sandėlininkas, bu-halteris...

„Pagrindinė problema yra struk-tūrinis nedarbas. Šalies darbda-viai teigia, kad daugelyje sektorių trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau siūlomos darbo vietos ne visada būna kokybiškos: mažas at-lyginimas, prastos darbo sąlygos, prasta aplinka ir psichologinis kli-matas. Mažuose miesteliuose žmo-nės greitai sužino apie darbdavius, kurie laiku nemoka atlyginimų, ne-vertina darbuotojų“, – pripažino LDB atstovai.

Sugadino pašalpos

„Socialinių išmokų sistema tru-putį sugadino žmones, jie renkasi arba dirbti, arba gauti pašalpą“, – sakė personalo atrankos kompani-jos „CV-online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė. Paklausta, kodėl darbuotojų neprisišaukia net tos darbovietės, kurios moka ne mini-malų atlyginimą ir kurių siūlomas

darbas nėra „purvinas“, ji tvirtino, kad žmonės lygina ne tik darbo są-lygas bei atlyginimą vietos rinkoje, bet ir užsienyje.

„Jie sako: „O Airijoje arba Nor-vegijoje yra tokios darbo sąlygos ir tokį atlyginimą moka, – pasako-jo R.Karavaitienė. – Darbo rinko-je trūksta techninių darbuotojų – žmonių, kurie turi ne tik aukštąjį

išsilavinimą, bet ir profesiją, įgū-džių, pavyzdžiui, statybos inži-nierių. Informacinių technologi-jų sritis atrodo kaip nušienautos pievos.“

Žmones, jos teigimu, neigiamai veikia ir bet kokie nepalankūs at-siliepimai apie įmonę, netgi daž-nai atnaujinamas tas pats skelbi-mas. O regionuose žmonės dairosi į didmiesčius. Pavyzdžiui, biržiečiai žiūri, kokių darbų yra Panevėžyje, kelmiškiai – Šiauliuose.

Be to, Lietuva nebėra pigios darbo jėgos šalis. „Žmonės pasižiū-ri, kas siūloma užsienyje, ir klausia, kuo jie prastesni? Nereikia galvoti, kad vieną dieną atsiras darbuotojų. Taip nebus. Arba teks imti geriau-sią iš blogiausių“, – priminė darb-daviams „CV-online“ rinkodaros vadovė. Pasak jos, dalis darbdavių vis dar tikisi rasti pigios darbo jė-gos, tačiau jau daugėja įmonių, ku-rios „augina“ specialistus.

„Darbo užmokestis tiesiogiai priklauso nuo kainų ir nedarbo ly-gio, nedarbo draudimo sąlygų, ne-darbo draudimo išmokų dydžio, profesinių sąjungų įtakos, vals-tybės pasiryžimo rinkoje taiky-ti vienodai teisingas žaidimo są-lygas abiem darbo rinkos pusėms, imigracijos, visuomenės požiūrio į dirbantį žmogų ir daugelio kitų veiksnių. Visi jie lemia, kokios bus darbuotojų derybų galios. Kuo si-tuacija darbuotojams nepalankes-nė, tuo jų derybų galios mažesnės, tuo mažesni ir atlyginimai“, – sakė ekonomistė Aušra Maldeikienė.

Pasak jos, kol nedarbo lygis Lietuvoje gana aukštas, darbo už-mokestis stipriai neaugs. „Neatsi-tiktinai Lietuvos darbdaviai taip

nori imigrantų – jie sutinka dirbti už gerokai mažesnius atlyginimus ir numuša vietinės darbo jėgos kainą, – tvirtino A.Maldeikienė. – Tačiau net gerokai sumažėjus ne-darbo lygiui darbdaviai nepuls

mokėti didesnių atlyginimų, jei nedarbo draudimo išmokos bus tokios juokingai mažos. Kuo ma-žesnės šios išmokos ir kuo sun-kesnės jų gavimo sąlygos, tuo tvir-tesnė darbdavių padėtis – jie gali diktuoti sąlygas ir mokėti mažes-nius atlyginimus.“

Pasak ekonomistės, viena iš es-minių priežasčių, dėl kurių Estijo-je atlyginimų lygis aukštesnis, yra gerokai didesnės nedarbo išmokos. Be to, pašnekovės teigimu, dauge-lio pamėgtas teiginys, kad mūsų atlyginimai maži todėl, kad ma-žas darbo našumas, neteisingas iš esmės.

„Mažas darbo užmokestis ir darbo našumas – nesusiję daly-kai. Minėtos aplinkybės lemia, kad mūsų darbuotojų derybų ga-lios yra labai menkos, o tai lemia ir mažą jų darbo užmokestį. Pa-vyzdžiui, mokytojai susitelkė visi, streikavo, ir susitvarkė savo atlygi-nimus, – priminė A.Maldeikienė ir pridūrė nė kiek nesistebinti, kad nemažai žmonių nesutinka lenk-ti nugaros už menką atlyginimą ir mieliau renkasi bedarbio pa-šalpą ar emigraciją. O dirbantieji turi būti jiems dėkingi. – Jie pade-da tiems, kurie lieka. Įsivaizduo-kite, kas būtų, jeigu jie netrepte-lėtų ir neišvažiuotų? Mes turbūt uždirbtume dar perpus mažiau. Jie yra mūsų gelbėtojai, nes pareiškia darbdaviui neleisiantys savęs muš-ti.“ A.Maldeikienė pabrėžė, kad tik tada, kai visi darbuotojai atsisakys dirbti už mažą atlyginimą, padėtis pradės keistis.

Aktualijos

Profesija

2 452

1 1771 114

fotodiena.lt nuotrauka

Spendžia spąstus įstatymais

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Teks taikstytis su naujovėmis

Moters pasaulis

15 psl.

Kol ūkininkai laukė, kada galės nusipirkti žemės, ji tapo nebeįperkama.

Nijolė Petrošiūtė

UžsienyjeAktualijos

Iki šiol popierinius socialinio drau-dimo pranešimus „Sodrai“ siųsda-voapie 19 tūkst. draudėjų. Pasak Valstybinio socialinio draudimo fon-do valdybos (VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kli-entų aptarnavimo metodikos ir in-formavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Inos Peseckienės, dabar pranešimus, pasirašę elektroniniu parašu, draudėjai teiks per Elektro-ninę draudėjų aptarnavimo sistemą (EDAS).

Jolita Žurauskienė

4 psl.

E. balsavimo idėja atmesta

16 psl.

Istorinė atmintis neramina Krymo totorius

Žiūrėk ne petelnės juodumo, o blyno gardumo

Blynus laikome tautiniu patiekalu, tradiciškai val-gomu per Užgavėnes. Jų pavadinimas kilo nuo se-nųjų slavų kalbos žodžio „mlin“ – „malti“. Greitai pagaminami, nebrangūs blynai tapo ne ritualiniu, o kasdieniu patiekalu.

Totorių bendruomenė po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos nerimauja dėl savo likimo. Keliamas ir klausimas, ar išlikti loja-liems Kijevui, ar bendra-darbiauti su Maskva.

Marius Eidukonis

7 psl.

Antsvorio siaubą išgyve-nusi vilnietė Lina Smai-drytė padeda liek nėti ki-tiems žmonėms. Tam ji sukūrė specialią metodi-ką. Moteris įsitikinusi: jei žmogus sulieknės turėda-mas žinių, kurios leis jam pakeisti įpročius, kilogra-mai negrįš.

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Seimas vėl gali pradėti svarstyti, ar leisti užsieniečiams balsuoti internetu. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas žada dar kartą dėl to kreiptis į Seimą.

Marius Eidukonis

13 psl.

Į verslą atvedė antsvoris