-

-

-

-

-

Šiandien skaitykite:

MOTERS PASAULIS, 13 p.

, 11 p.

, 7 p.

, 7 p.

SodybaŠeštadienisSveikata

-

--

--

--

Viešoji erdvė mirga įvairiais Ru-sijos ir Ukrainos konflikto pasekmių Lietuvos ekonomikai vertinimais, tačiau, pasak SEB banko preziden-to patarėjo Gitano Nausėdos, visi jie pagrįsti tik hipotetinėmis prielaido-mis. Pasak jo, dabar nei ES, nei Rusi-jai neapsimoka pradėti didelio masto prekybinio karo, nes abi pusės patirtų skaudų pralaimėjimą. „Tokie veiksmai tikėtini tik tuo atveju, jei ES arsenale neliktų jokių kitų svertų Rusijos po-litikai Ukrainos atžvilgiu paveikti“, – sakė G.Nausėda.

p.

-

---

Kupiškio rajono ūkininkas Zig-mantas Aleksandravičius, entuziastingai palaikęs vokiečių draudimo kompaniją „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ ir aktyviai raginęs ūkininkus drausti pa-sėlius, jau ant rus metus ignoruoja šiuos draudikus ir jų siūlomas paslaugas.

„Buvau ir tebesu pasėlių draudimo šalininkas. Ketverius metus atstovavau mūsų kaimo žmonėms, apsidraudu-siems vokiečių draudimo kompanijos Lietuvos filiale, važinėjau į susirinki-mus Vokietijoje. Nuo pat pirmųjų šių draudikų gyvavimo metų mūsų šalyje draudžiau savo pasėlius, tačiau pasta-ruosius dvejus metus to nedarau“, – teigė stambaus augalininkystės ūkio savininkas, šiemet netekęs nemažo nedraustų žiemkenčių ploto.

Taip kupiškėnas protestuoja prieš draudimo kompanijos pakeltas pasėlių draudimo įmokas tiems, kurie jau yra nukentėję nuo stichijų ir gavę draudimo išmokas. „Laimėtojų šiame kare nebus. Sunku patikėti, kad šitaip su žemdir-biais pasielgė tokia patikima draudimo kompanija. Įmokos normalios pirmą kartą draudžiantiesiems pasėlius ir ne-patyrusiesiems žalos. Tačiau žuvus pasė-liams, draudikai tokiems nelaimėliams vėliau smarkiai padidina įmokas. Neįti-kėtina, bet įmokos per trumpą laiką pa-didėjo 220 proc.!“ – piktinosi ūkininkas, du kartus už nušalusius žiemkenčius gavęs draudimo išmokas.

2 p.

-

Raimundo Šuikos nuotrauka

Martyno Vidzbelio nuotrauka

2 Nr. 35

Atkelta iš 1 p.

Šakių rajono Voniškių žemės ūkio bendrovė šiemet neteko apie 300 ha žieminių kviečių. „Kai ku-rie plotai tarsi napalmu išdeginti.

Labai gaila pasėlių, kurie rudenį buvo išskirtinai gražūs“, – atsidu-so šios bendrovės vadovas Henri-kas Braškys.

Tačiau draudikų pagalbos voniš-kiečiai nesulauks, nes neapdraudė žiemkenčių. H.Braškys įsitikinęs, kad pasėlius būtina drausti, nes dažnėjančios gamtos stichijos gali sužlugdyti bet kurį ūkį. Bet jo va-dovaujamos bendrovės žiemkenčiai liko neapdrausti. Priežastis ta pati – smarkiai išaugusios draudimo įmo-kos. Voniškiečiai, kaip ir kupiškėnas ūkininkas, ne kartą anksčiau apver-kė nušalusius draustus pasėlius ir gavo draudimo išmokas. „Keista metodika: jei esi nukentėjęs ar gy-veni gamtos stichijų dažnai lanko-moje zonoje, esi baudžiamas dides-niais įkainiais“, – pečiais gūžčiojo šakietis.

Šiemet žiemkenčius atsėjusios bendrovės vadovas sėdo prie dery-bų stalo su draudikais dėl vasaro-jaus draudimo sąlygų. „Mums ap-skaičiuotos įmokos yra didokos, bet bandysime dar tartis dėl sąlygų, – sakė H.Braškys. – Vasarinius javus visada draudžiame, nes gyvename tokioje zonoje, kur dažnai užklum-pa audra ir kruša. Per pastaruosius 6 metus tik vieni metai buvo be krušos. Neįtikėtina, bet pernai kruša net du kartus suniokojo derlių toje pačioje vietoje. 60 ha rapsų, 150 ha kviečių, 60 ha kukurūzų ji sukapojo į šipu-lius. Dvi paras laukuose plaukiojo gulbės, antys ir žąsys. Kai vokiečiams nusiuntėme nusiaubtų pasėlių nuot-raukas, jie iškart pasakė, kad derliaus nebus, ir teisingai įvertino bei atlygi-no nuostolius.“

Žemdirbiai savo kailiu jaučia, kad stichijos dažnėja, o jų padaryti nuos-toliai didėja. „Be abejo, pastaraisiais metais audrų, krušų ir kitokio gamtos šėlsmo daugiau. Gamtos stichijų visa-da būdavo, tačiau dabar gąsdina ano-malijos. Štai vieną dieną vargina ne-tikėti karščiai, o kitą dieną gali staiga atšalti ir pan. Gamta tampa neprog-nozuojama. Ar kas prisimena, kad ba-landį pradėtų žydėti rapsai? Agrono-mų teigimu, to dar nėra buvę“, – teigė H.Braškys, pastebėjęs vis daugiau aki-vaizdžių gamtos pokyčių.

Ūkininkai neatmeta, kad gam-tos anomalijos gali priversti keisti ilgametes žemdirbystės tradicijas ir įpročius. Bet kol kas auginti arbūzus

ar veisti vynuogių plantacijas žem-dirbiai neketina. Pirmiausia, sako, itin kruopščiai rinksis auginamų au-galų veisles.

Draudikai prakalbo, kad mūsų žemdirbiams vertėtų susimąstyti, ar ne geriau būtų atsisakyti žiem-kenčių ir patausoti nervus žiemą. Z.Aleksandravičių tokie sampro-tavimai šokiravo. „Kai Algimantui Navickui išsakiau priekaištus dėl pa-didintų žiemkenčių draudimo tarifų, jis pareiškė, kad mūsų žemdirbiams nereikėtų sėti žieminių pasėlių, nes iššalimo rizika tampa per didelė. Gerai, atsisakykime žiemkenčių. Tik ką darysime, jei, pasėję vasaro-jų, mėnesį nesulauksime lietaus? Ką tada kulsime?“ – klausė javų ir rapsų augintojas.

Vokiečių draudimo kompanijos filialo „VH Lietuva“ vadovas Al-gimantas Navickas nesupranta, ko pyksta žemdirbiai. Anot jo, situaci-ja Lietuvos pasėlių draudimo rin-koje tokia, kad pasėlius apdraudusių mūsų žemdirbių patirti nuostoliai atlyginami iš Vokietijos bei kitų ša-lių ūkininkų, kurie valdo draudimo kompaniją, kišenių.

„Per 6 metus pasėlių draudimas Lietuvoje buvo nuostolingas. Per tą laiką išmokėjome 24 proc. daugiau, nei gavome įmokų. Tokie yra skai-čiai, neįvertinus administravimo iš-laidų. Draudimo kompanija negali išmokėti daugiau nei surenka, todėl buvome priversti didinti tarifus“, – sakė pašnekovas.

Jis tikino, kad draudimo išmo-kas ne kartą gavusiems ūkininkams įmokos brangesnės ir Vokietijoje. „Kad nereikėtų kelti draudimo įmo-kų tarifo visiems, daugiau moka tie, kurie patyrė žalą ir gavo išmokas. Vakariečiai tai supranta kaip soli-darumą, o mūsų žemdirbiai vadi-na bausme“, – stebėjosi A.Navickas.

„Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ vado-vas atvirai kalbėjo, kad draudikai nesitikėjo, jog Lietuvoje pasėlių iš-šalimas taps tokiu dažnu reiškiniu ir taip stipriai patuštins draudimo kompanijos kasą. Anot jo, dvejus metus iš eilės teko išmokėti dide-les išmokas. Štai vien 2011-aisiais buvo išmokėta 56 mln. litų drau-dimo išmokų, nors gauta tik 8 mln. litų įmokų. Ir šiemet iššalimo drau-dimo įmokos kur kas mažesnės nei išmokos (6 mln. litų ir 14 mln. litų).

„Hidrometeorologų duomenimis, dideli pasėlių iššalimai buvo užfik-suoti 1996 m. O dabar jie kone kas-met iššąla. Taigi žiemkenčių iššalimas tapo sistemine rizika, o draudimo kompanijos negali prisiimti tokios rizikos. Kai reikia išmokėti visiems, galima grąžinti tik įmokas, o jos 4–6 kartus mažesnės už išmokas“, – aiš-kino gamtos anomalijų spąstuose at-sidūrusių draudikų kompanijos filialo Lietuvoje vadovas.

Pasak A.Navicko, dėl dažnų pa-sėlių iššalimų keičiamos perdraudi-mo kompanijų nuostatos. Perdrau-dikai svarsto, ar dėl didelės rizikos nereikėtų atsisakyti pasėlių iššalimo perdraudimo. „Šios bėdos užklumpa ne tik mus. Štai užpernai Lenkijoje iššalo 1,5 mln. ha pasėlių. Nukentė-jo ir vokiečiai. Gamtos netikėtumų daugėja, stichijos paliečia ne mažus, o didelius regionus, tad dėl jų skau-da galvą ir žemdirbiams, ir draudi-kams“, – samprotavo pašnekovas.

Kupiškio rajono ūkininkų at-stovai dėl pasėlių draudimo ir kitų žemdirbiams aktualių problemų ke-

tina belstis į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). „Suprantame, kad pasėlių draudikai negali Lietuvoje efekty-viai plėtoti veiklos, nes nedaug kas draudžia pasėlius, o šalnos, kruša, sausros padaro daug žalos. Jei būtų mano valia, įpareigočiau žemdirbius, kurie gauna europinę paramą, priva-lomai draustis. Tada visiems drau-dimo įmokos būtų normalesnės“, – išeitį siūlė Z.Aleksandravičius.

Jis įsitikinęs, kad valstybė netu-rėtų likti nuošalyje, žemdirbiams patyrus pasėlių draudimo sunku-mų. „Juk valstybė kompensuoja 50 proc. draudimo įmokų ir kartu didina draudikų pajamas. Gamtos nelaimės gali parklupdyti nemažai ūkininkų. Štai prieš keletą metų Čekijoje sausra sunaikino derlių, o augintojai nebuvo apdraudę pa-sėlių, todėl liko be pinigų. Valsty-bė buvo priversta pirkti ir dovanoti jiems sėk lą“, – pasakojo ūkininkas.

Šiemet Latvijos valdžia rengia dokumentus Briuseliui dėl gali-mybės iš dalies atlyginti žemdirbių patirtus iššalimo nuostolius. ŽŪM duomenimis, pernai draudimo įmokoms kompensuoti iš valstybės iždo buvo išmokėta daugiau kaip 6,2 mln. litų, o 2012 m. – 5,7 mln. litų. Pernai pasėlius buvo apdrau-dę 444 ūkiai iš, draudikų manymu, 8 000 potencialių pasėlių draudėjų.

Z.Aleksandravičius apgailestavo, kad žemės ūkio strategai pastaruo-ju metu ignoruoja augalininkystės sektorių, o visą dėmesį sutelkia tik į gyvulininkystę. „Jei metai po metų du kartus sėsime ir kartą derlių nu-imsime, daug ūkininkų neatsilaikys. Nežinia, kokia šiemet bus vasara, kokios kainos. Kai dvi nenugali-mos jėgos – gamta ir valdžia – vie-nu metu būna nepalankios žemdir-biams, gero nelauk“, – perspėjo jis.

A.Navickas įsitikinęs, kad drau-džiant pasėlius valstybė turėtų pri-siimti didesnius įsipareigojimus. „Iššalimo įmokų tarifų galėjome ne-didinti, jei valstybė būtų prisiėmusi perdraudimo riziką. Tačiau taip ne-atsitiko“, – pastebėjo draudimo kom-panijos padalinio Lietuvoje vadovas.

Iš valstybės biudžeto padengia-ma iki 50 proc. draudimo įmokų. Padidėjus draudimo įmokoms, buvo nustatyta maksimali valstybės kom-pensuojama suma už hektarą.

„Štai už vasarinių rapsų hektarą nustatyta didžiausia kompensacijos suma – 25 litai, kai augalai nedrau-džiami nuo stichinės sausros, ir 50 litų, kai papildomai draudžiama nuo stichinės sausros. Už žieminius ja-vus atitinkamai kompensuojama 61 litas ir 83 litai, už žieminius rapsus – iki 150 litų ir 180 litų, už vasari-nius rapsus – iki 51 lito ir 75 litai“, – skaičius bėrė ŽŪM Strateginio pla-navimo ir mokslo skyriaus vedėjo pavaduotojas Alvidas Devenis.

A.Navickas pabrėžė, kad žem-dirbiams turi gerų žinių: vasarojaus draudimas atpigo 30 proc. Vasari-niai pasėliai draudžiami nuo krušos, liūties ir audros, papildomai gali-ma draustis ir nuo stichinės sausros. Žemdirbiai gali apdrausti 7 augalų grupes: javus, aliejinius ir pluošti-nius augalus, ankštines kultūras ir jų mišinius, bulves, cukrinius run-kelius ir kukurūzus. Ūkininkams nepatinka, kad kartu reikia draus-ti žieminius ir vasarinius pasėlius, rapsus ir javus.

Aktualijos

-

-

orai.lt, VL inf.

Jaunatis.

20.47.

RytojŠiandien Poryt

+6 +11o +3 +8o+5 +10o

+15 +20o +10 +15o+17 +22o

---

torius

--

--

-kritai kompensuojama vidutiniškai

--

-

---

Raimundo Šuikos nuotrauka

-

-

3Nr. 35

Atkelta iš 1 p.

Analitiko teigimu, primygtinis pesimistiškiausių scenarijų bruki-mas visuomenei neigiamai atsi-lieptų vartotojų ir investuotojų el-gesiui bei stabdytų vidaus rinkos atsigavimą. Įdomu tai, kad, pasak G.Nausėdos, iš mažmeninės preky-bos sektoriaus jau ateina informaci-ja, jog Lietuvos piliečiai intensyviau perka negendančius maisto produk-tus ir kaupia jų atsargas, tikėdamiesi blogiausio.

SEB banko prezidento patarė-jo teigimu, tik trumparegis vers-lininkas džiaugtųsi tokiais var-tojimo pokyčiais, mat euforišką keleto produktų paklausą lydi ne pirmo būtinumo pro-duktų prekybos n u o s mu k i s , taip pat var-totojai sten-giasi taupy-ti grynaisiais eurais ar JAV doleriais, įsigy-ti aukso ir pan. Verslininkai taip pat įbauginti – su-silaiko nuo investi-cijų, atsižvelgdami į rinkos neapibrėžtu-mą ar net būgštauda-mi, kad gamybos pajėgu-mams gali kilti pavojus.

Miglotos perspektyvos

Pernai Lietuva daugiausia pre-kių eksportavo į Rusiją, tačiau di-džiąją išvežtų prekių dalį sudarė reeksportuotos. Reeksportuotos prekės „viršų ėmė“ ir eksporte į Baltarusiją. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia buvo išvežama į Vokietiją, Latviją, Estiją ir Jung-tinę Karalystę. Nors pernai smar-kiau ūgtelėjo Lietuvos eksportas į Rytų rinkas, pasak bankininkų, taip bus neilgai.

G.Nausėda tikino, kad nuo Rusijos rinkos mūsų verslą at-

baido ne tiek politikų sprendi-mai, kiek recesijos link sparčiai besiirianti tenykštė ekonomika

ir maždaug penktadaliu nuver-tėjęs Rusijos rublis. „Jei rublis euro ir dolerio krepšelio atžvil-giu atpigtų dar 10–15 proc., pla-ti rinka Rytuose užsidarytų ne dėl kažkokių fizinių suvaržy-mų (pvz., pieno ar mėsos pro-duktų Rusijos rinkai ribojimo – red. past.), o ekonomiškai“, – teigė finansų ekspertas.

Bankininko nuomone, maty-dami tirpstančias pelno maržas ir vertindami miglotą prekybos su Rusija perspektyvą, produkci-ją eksportuojantys Lietuvos verslininkai jau dabar yra priversti

kurti atsarginius verslo planus ir diversifikuoti pardavimo rinkas. SEB banko analitikų teigimu, lie-tuviška produkcija savo vietą gali rasti Europos rinkoje: nors pelnin-gumas čia mažesnis, tačiau Euro-pos partneriai patikimesni ir pas-tovesni nei rusai. Rusija taip pat ieško alternatyvų Europos rinkai –

didina išteklių eksportą į Kiniją ir kitas Azijos šalis.

Nepaisant naujų rinkų paieš-kos, Rusija kol kas yra labai svar-bi prekybos partnerė visai ES, mat beveik visas Senojo žemyno ša-lis yra apraizgę „Gazprom“ dujų vamzdžiai. Ekonomistų teigimu, Europoje yra penkios „nelaimėlės“ ir aštuonios „laimingosios“ šalys. Pirmosios, tarp kurių yra ir Lietu-va (tiesa, tik iki gruodžio mėnesio, kol Klaipėdoje prisišvartuos su-skystintųjų dujų laivas-saugykla „Independence“ („Nepriklauso-mybė“), visiškai priklausomos nuo Rusijos gamtinių dujų, o „laimin-gasis aštuonetukas“ neturi jokių sąsajų su „Gazpromu“.

Ekonomistai sutaria, kad pa-saulio ūkio plėtra dėl Rusijos veiksmų Kryme nukentės nedaug, o štai pačiai Rusijai šiais metais gresia ekonomikos sąstingis. Pro-gnozuojama, kad šiemet Rusijos ekonomika augs vos apie 1 proc., o kitąmet – 1,8 proc. SEB banko ana-litikų teigimu, nereikėtų at-mesti ir rece-sijos tikimy-bės.

„Rusijos rublio silpnėjimas ypač pasitarnaus apdirbamajai pramonei: ji bus konkurencingesnė tarptauti-nėje arenoje, tačiau nuvertėję pini-gai suduos smūgį vidaus rinkai – mažės gyventojų perkamoji galia“, – rusams prognozavo G.Nausėda.

Nuolat augusi, o vėliau stabi-lizavusis, Kinijos ekonomika šiais (7,2 proc.) ir kitais (7 proc.) metais augs mažiau nei pernai (7,7 proc.). Vėstanti Kinijos ekonomika neiš-vengiamai pigina metalo žaliavas, o grūdus eksportuojančioms šalims ramybės neduoda grūdų aruodu va-dinamos Ukrainos ekonominė situ-acija dėl Krymo aneksijos ir įtam-pos rytinėse žemėse. „Grūdų kainos kaista“, – sakė bankininkai.

Jei Rusija ir toliau kaitins situ-aciją Kryme ir rytinėse jos žemė-se, užsienio kapitalo bankai grasina blokuoti kreditinių kortelių atsis-kaitymus. Pati Rusija neturi sukū-rusi savo kreditinių kortelių sis-temos, tad tokios Europos bankų sankcijos būtų veiksmingos, ypač į užsienį susiruošusiems rusams.

Tiek Lietuvos, tiek užsienio eko-nomikos ekspertai sutinka, kad se-nieji ekonominės gerovės kūrimo modeliai Rusijoje, Kinijoje, Indijoje ir Brazilijoje nepasiteisino ir išsisėmė. Šioms šalims atsirado poreikis refor-muoti ekonomiką, tačiau tam, pasak ekonomistų, reikės nemažai laiko, o kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Rusi-ja, dar ir nenorės to daryti. „Šioms

valstybėms būdinga didesnė finan-sinė rizika, kuri atbaido potencialius užsienio investuotojus“, – teigiama naujausiame SEB banko analitikų leidinyje „Lietuvos makroekonomi-kos apžvalga“.

Bankininkų teigimu, iš Lietu-vos gamintojų labiausiai šiuo metu rizikuoja didelius prekių kiekius į Rusiją išvežantys pieno produktų gamintojai ir mėsos perdirbėjai. Pastarieji jau pajuto naujus mė-sos eksporto draudimus, mat jau kelias savaites Rusijos veterina-rijos tarnyba „Rosselchozna-dzor“ neįleidžia visų gatavų mėsos produktų su kiauliena iš Lietuvos. Toks pat drau-dimas galioja ir kaimynams lenkams.

O pienininkams gali at-siverti platesnė Rusijos rin-ka, mat rusai atsisakė 6 di-džiausių Ukrainos pieno perdirbimo įmonių produk-

tų. Agentūros „Rosbalt“ duomenimis, 2013

m. ukrainiečiai kaimyninėje valstybėje vien sūrių pardavė už 315,2 mln. JAV dolerių (maždaug 788

mln. Lt). Šiandien pie-

no perdirbė ja i , atvirkščiai nei mė-sininkai, skundų

dėl Rusijos veiksmų neturi, tačiau patys

pripažįsta, kad Rusijos rinka, nors ir pelninga, yra labai rizikinga ir pretenzinga. Ekono-mistai jau ne pirmus metus ragi-na tiek pienininkus, tiek ir mėsi-ninkus aktyviau imtis perbraižyti eksporto žemėlapį.

Nors Europos rinka mažiau pelninga, ji stabili, o verslo par-tneriai patikimi. Ir valdžios, ir per-dirbėjų atstovai tikina, kad ieš-koma naujų rinkų lietuviškiems produktams. Esą baigiami tvar-kyti dokumentai, leidžiantys lie-tuviškus pieno ir mėsos produktus eksportuoti į Kiniją, JAV, Japoniją. Dairomasi į Pietų Korėją, Afrikos šalis. Beje, pieno produktų trūku-mą jaučia Arabų pusiasalio šalys, o kiaulienos poreikis ir kaina auga Azijos šalyse dėl siaučiančių kiau-lių ligų JAV ir Kanadoje. Pastaro-sios šalys yra pagrindinės mėsos tiekėjos Kinijos ir kitų Pietryčių Azijos šalių rinkoms.

Lietuvos pieno ir mėsos perdir-bėjams dabar yra geras metas per-rorientuoti savo eksporto kryptis, paliekant Rusijai tik nedidelę dalį gaminamos produkcijos. Jei toks žingsnis bus žengtas, ateityje siau-bo nekels „Rosselchoznadzor“ pre-tenzijos ir kiti Rusijos institucijų šantažo įrankiai.

Lietuva

Latvija

Estija

Bulgarija

Suomija

Slovakija

Graikija

Austrija

Belgija

Vokietija

Kroatija

Liuksemburgas

Italija

63

57

55

54

43

37

6

0 20 40 60 80 100Eurostat, Congressional Research Service.

--

alloverpress.ee

--

-

-

---

-

Aktualijos

--

----

-

----

Sertifikuota sėkla atbaido kaina

Ūkininkų žiniosKitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šienainio plėvelė – kur nori, ten dėk

Moters pasaulis

15 psl.

Tėviškės šviesa

Sertifikuotų veislių sėklų paklausa pastaraisiais metais auga. Tačiau, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuvoje jų sėjama labai nedaug. Artėjant sėjai ūkininkai mąsto, kokias sėklas pasirinkti – sertifikuotas ar užaugintas savame ūkyje.

Jolita Žurauskienė

Užsienyje

Šiaulių regiono žemdirbiai vėl muša pavojaus varpais, mat nuo kovo pradžios į skandalais apipintą Aukštrakių sąvartyną nepriimama panaudota šienainio ritinių polietileno plėvelė.

Nijolė Mitkevičienė

11 psl.

Lietuvos edukologijos universiteto paslaptys

10 psl.

Šventųjų būryje du nauji vardai

Šventiniai pietūs mamaiMotinos diena – vienintelėšventė metuose, kai mama neturėtų stovėti prie puo-dų. Ten suktis turi kažkas kitas. Tad pradžiuginti ma-mytes turėtumėte ne tik joms įteikdami gėlių, bet ir palepindami gardžiais pie-tumis. Tai neturi būti labai įmantrūs patiekalai, tačiau pasukti galvą vertėtų. Se-kmadienio rytą pabandy-kite mamą nustebinti ir su meile keptu pyragu.

Jonas Paulius II, kuris mirė 2005 m. balandį bū-damas 84-erių, kartu su Jonu XXIII sekmadienį per iškilmingą ceremoniją Va-tikane paskelbti šventai-siais.

Marius Eidukonis

Tėvų kompleksųir ydų įkaitai

7 psl.

Statistikos duomenimis, Lietuvos vaikai nelaimin-giausi pasaulyje. Taip yra todėl, kad tūkstančiai vai-kų auga socialinės rizikos šeimose, tūkstančiai palikti tėvų. Kodėl lietuviai šitaip nemyli savo vaikų?.

Aušrinė Šėmienė

7 psl.

Ką slepia universitetas prie gražuolės Neries? Gudriems ir tik šia diena gyvenantiems politikams kyla pavydas ir slaptas noras įsigyti šį sostinės kampelį ir paversti jį prekybos ar verslo centru, o doriems tėvams ar motinoms rūpi atsiųsti sūnus ar dukteris į mokslo ir išminties šventovę, kurioje jie rastų būsimą gyvenimo kelią.

Bernardas Šaknys

13 psl.