Šiandien skaitykite:

-

-

--

-

-

SODYBA, 7

ŠEŠTADIENIS, 11

, 21

---

-

--

Ne vienas ūkininkas, gilindama-sis į tai, ko iš jo bus reikalaujama, kad atitiktų naujus Europos Sąjun-gos bendrosios žemės ūkio politi-kos reikalavimus, jaučiasi keistai dėl Briuselyje gimstančių labai priešta-ringų sprendimų. Daugelis sutin-ka, kad intensyvinant žemdirbystę ir nepaisant tvaraus ūkininkavimo principų galima patekti į aklavie-tę. Todėl žalinimo politikos gali-ma būtų nepeikti ir jai nesipriešin-ti. Tik ar aplinką tausojanti žemės ūkio produkcijos gamyba – vienin-telis tikslas, verčiant mūsų žemdir-bius gaminti kuo mažiau žemės ūkio produkcijos? Juk korporaci-joms brukant genetiškai modifikuo-tus organizmus argumentuojama, kad esą be biotechnologijų pažan-gos neišmaitinsime pasaulyje dau-gėjančių burnų.

Neseniai Europos Komisija, pa-tvirtinusi naujus žalinimo reikala-vimus, nusprendė leisti auginti dar vieną genetiškai modifikuotų kuku-rūzų veislę ‘1507’ (sukurtą JAV kom-panijos „Pioneer“), nors 19 iš 28 ES valstybių narių balsavo „prieš“, 4 su-silaikė, o „už“ tebuvo 5 šalys narės. Nauja genetiškai modifikuotų ku-kurūzų veislė atspari gliufosinatui – ES toksišku pripažintam herbicidui, kurį bus uždrausta naudoti po 2017 m.

„Tokia demokratija Europos Są-jungoje! Daugybė gyventojų pasi-sako prieš genetiškai modifikuotus organizmus, tačiau jų nuomonė – nieko verta, – rėžė Kupiškio rajono ūkininkas Zigmantas Aleksandravi-čius. – Kaip augintojas būčiau suin-teresuotas auginti genetiškai modi-fikuotus rapsus, kurie būtų atsparūs šalčiams ir kenkėjams, tačiau kaip žmogus jaučiu atsakomybę. Juk kol kas niekas neatsakė, kokios bus ge-netiškai modifikuotų organizmų naudojimo pasekmės ir aplinkai, ir gyvajai gamtai, ir žmogui.“

Nuo 1998 m. ES komerciniais tikslais leista auginti genetiškai mo-difikuotus kukurūzus ‘MON 810’. 2012 m. šių kukurūzų daugiausia buvo auginama Ispanijoje (apie 116 tūkst. ha), Portugalijoje (dau-giau kaip 9 tūkst. ha), mažiau – Če-kijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje. 2010 m. ES buvo leista auginti ir pramoniniu būdu perdirbti gene-tiškai modifikuotas bulves ‘Amflo-ra’. Tačiau po metų jų atsisakyta. ES teisme buvo panaikintas EK spren-dimas leisti auginti ir parduoti šias bulves, kurias sukūrė Vokietijos che-mijos koncernas „Basf“.

alloverpress.ee

2 Nr. 28

Valdas Kvedaras

Andriaus Kubiliaus vadovautos

-

-

Ar sutiktumėte su parduotuve pasirašyti batų nuomos sutartį, jei galimybė po metų juos išsipirkti už likučio kainą būtų miglota? Ar su-tiktumėte už nuomą sumokėti veik triskart brangiau, negu batai kai-nuoja? Beje, puspadžiui prakiurus ar atplyšus, batsiuviui už paslaugas teks pačiam susimokėti.

Išgirdęs tokias sąlygas, normaliai protaujantis žmogus mažų mažiau-siai pirštą ties smilkiniu pasukios. Tačiau A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė būtent tokiomis sąly-gomis sudarė sutartį su Bermudų salose registruota norvegų bendro-ve „Hoegh LNG Ltd“, iš kurios dešimčiai metų nuomos suskystin-tąsias gamtines dujas į Lietuvą ga-bensiantį laivą, kuriame įrengta iš-dujinimo įranga.

Laivas – pirma,

„Klaipėdos nafta“, pagrindinė ir vienintelė SGD terminalo projek-to įgyvendintoja, konkursą laivui įsigyti paskelbė 2011 metų rugsė-jį. 2012-ųjų sausio 21 dieną buvo

paskelbta nugalėtoja – norvegų bend rovė „Hoegh LNG Ltd“. Tie-są sakant, procedūrą vargu ar galima pavadinti konkursu, nes kompanija pasirinkta konkurencinio dialogo būdu. Viešųjų paslaugų teikėjai pui-kiai žino, kad ši procedūra papras-tai taikoma jau iš anksto turint savą paslaugų teikėją.

Kad kai kas panašaus galėjo atsitikti ir šįkart, rodo faktas, jog norvegų bendrovė, dar prieš pa-skelbiant konkursą, 2011 metų birželį, Pietų Korėjos laivų staty-kloje „Hyundai Heavy Industries“ užsakė du suskystintąsias gamtines dujas galinčius gabenti FSRU tipo laivus, kuriuose būtų įrengta išdu-

jinimo įranga. Užsakymo kaina – 500 mln. litų.

Anglų spaudos teigimu, 2011 metų gruodį „Hoegh LNG Ltd“ pasirašė sutartį, leidžiančią eksploatuoti gamti-nes suskystintąsias dujas Izraeliui pri-klausančioje „Tamar“ dujų verslovėje.

Viešai teigiama, kad Lietuvai skirtas laivas pradėtas statyti 2012-ųjų rugsėjį, o šių metų vasario vidu-ryje Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pietų Korėjoje jį, pavadintą „Inde-pendence“ (liet. „Nepriklausomybė“), pakrikštijo.

„Kartais Rokas Masiulis, „Klai-pėdos naftos“ generalinis direktorius

bando apsimesti kvailiu, girdi, tai kiti laivai. Kadangi korėjiečiai ėmėsi sta-tyti FSRU tipo laivus, o jų pastatyta tik vienuolika, keturiasdešimt dar bus statoma. Jie yra būtent 170 tūkst. m3 talpos, taigi vienas iš užsakytų laivų yra mūsiškis“, – sakė Seimo narys, SGD terminalo statybos peripetijas tyrusios laikinosios komisijos pirmininkas Ar-tūras Skardžius. Jo teigimu, šį negin-čijamą faktą nustatė Seimo informa-cinės analizės tyrimų departamentas.

Laivo įsigijimo istorijoje yra dar vienas įdomus faktas. Kai „Klaipė-dos naftai“ reikėjo pasirašyti sutartį su norvegais, apsižiūrėta, kad A.Kubiliaus Vyriausybė nesuteikė bendrovei teisės įgyvendinti projektą. Todėl karštligiš-kai 2012 metų vasario 15 dieną pri-imamas specialus nutarimas, kuriuo „Klaipėdos nafta“ paskiriama SGD terminalo projektą įgyvendinančia bendrove. Nutarimas įsigalioja vasa-rio 29 dieną. Bendrovė įgaliojama kovo 2 dieną pasirašyti sutartį.

„Klaipėdos nafta“ su „Hoegh LNG Ltd“ laivo nuomos sutartį pasirašė dešimčiai metų. Joje nu-matyta galimybė, bet ne teisė laivą išpirkti už likučio vertę. Sandorio suma – 1,8 mlrd. litų. Tai – beveik šeštadalis 2012 metais valstybės ins-titucijų sudarytų visų paslaugų pir-kimo sutarčių sumos.

„Įstatyme numatyta, kad, suda-rant paslaugų pirkimo sutartį, ku-rios vertė didesnė negu 200 mln. litų, reikia gauti Seimo pritarimą. Tokio pritarimo nebuvo gauta“, – dar vie-ną A.Kubiliaus Vyriausybės nuodėmę

minėjo A.Skardžius. Jis spėja, kad taip pasielgta greičiausia dėl nenoro, kad tuometė Seimo opozicija panorės su-sipažinti su sudaryta sutartimi. „Mūsų komisija iš „Klaipėdos naftos“ sutartį vos išplėšė – buvo prisidengiama vals-tybės paslaptimi, konfidencialaus su-sitarimo marška“, – sakė A.Skardžius.

Būta ir dar vieno pažeidimo. „Klaipėdos nafta“ 52 mln. litų iš-leido ispanams konsultantams, ku-rie tyrė SGD terminalo koncepciją. Konsultantai nurodė, kad milijar-dines terminalo išlaidas geriausia socializuoti, mat valstybė nepajėgi biudžete rasti tokių pinigų. „Socia-

lizuoti“ – tai reiškia, kad dalį termi-nalo statybos išlaidų, taigi ir laivo įsigijimo kainą, teks iš anksto pa-dengti dujų vartotojams.

„Kadangi terminalui lėšų bus kaupiama iš vartotojų, įstatyme nu-matyta, kad, prieš pasirašant sutartį, padėtį privalo įvertinti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko-misija, t. y. ištirti, ar siūlomas mo-kestis vartotojams nėra nepagrįstai didelis. Komisijai nedavus sutiki-mo, negalima kainos perkelti var-totojams“, – dar vieną nuo arenos numestų konservatorių pražangą įvardijo A.Skardžius.

Politikas siūlė atkreipti dėmesį ir į kitus laivo „pirkimo“ niuansus. A.Skardžiaus teigimu, „Klaipėdos nafta“ – tai privati įmonė, kuri, netu-rėdama Vyriausybės ir Seimo pritari-mo, ėmėsi SGD terminalo statybos.

Bendrovės vadovai teiginį, kad ji yra privati, atmetė: „AB „Klaipė-dos nafta“ niekada savęs nėra prista-čiusi kaip „privati akcinė bendrovė“, nes tokio tipo bendrovių, kaip pri-vati akcinė bendrovė, nėra. Yra tik akcinė bendrovė, kuri gali priklau-syti valstybei arba būti jos kontro-liuojama. Akcinė bendrovė „Klai-pėdos nafta“ įsteigta 1994 metais. Iš pradžių tai buvo Lietuvos ir JAV AB „Klaipėdos nafta“. Pasikeitus akcininkų sudėčiai, bendrovė pava-dinta AB „Klaipėdos nafta“. Valsty-bei priklauso 72,32 proc. jos akcijų. Jokių pakeitimų bendrovės pavadi-nime iki šiol nebuvo atlikta.“

Šiame diplomatiškame atsaky-me kai ko trūksta: vienas iš didesnių „Klaipėdos naftos“ akcininkų, turintis 10,2 proc. akcijų, yra UAB koncernas „Achemos grupė“. Dar 17,4 proc. ak-cijų priklauso smulkiesiems akci-ninkams, kurių yra apie 1 800.

„Kad „Klaipėdos nafta“ yra vals-tybinė bendrovė, – absoliutus melas. Tai privati bendrovė, kuriai nega-lioja nei valstybės, nei savivaldybės įmonių tvarka. Ji elgiasi kaip priva-ti akcinė bendrovė. Mes paprašėme STT įvertinti bendrovės sutartį su norvegais antikorupcijos požiūriu. Gavome atsakymą. „Atlikus „Klai-pėdos naftos“ sudarytą sutartį, nu-statyta, kad šioje organizacijoje pa-tikrinimas galėtų būti atliekamas tuo atveju, jei ji atitiktų įstatymo reikalavimus, tai yra ją būtų galima priskirti valstybės arba savivaldybės bendrovei. Tačiau ši akcinė bendro-vė, nesvarbu, kokia jos akcijų dalis

priklauso valstybei, tokioms įstai-goms prilyginama nėra“, – A. Skar-džius citavo teisėsaugininkų atsaky-mą Seimo laikinajai komisijai.

O dabar – apie batus, t. y. laivą.„Klaipėdos nafta“ Bermuduose

registruotai bendrovei, kurios vienas didžiausių akcininkų yra Kipre (čia labai noriai savo bendroves registra-vo Rusijos oligarchai – aut. past.), per dešimt metų kartu su PVM sumokės 1,8 mlrd. litų, kasdien nuo šių metų gruodžio 3 dienos, kai laivas turi

pasiekti Klaipėdos jūrų uostą, – po 189 tūkst. dolerių, arba apie 483 tūkst. litų.

„Už tokią nuomos kainą buvo galima tris laivus nupirkti“, – teigė A.Skardžius. Ir tai – dar ne viskas.

„Sutartyje numatyta, kad „Klai-pėdos nafta“ praėjus dvejiems me-tams privalės pati mokėti už laivo remontą – tiek pat, kiek kainuoja kasdienė jo nuoma. Laivas remon-tuojamas penkias dienas – ir at-skaityk norvegams milijoną dole-rių“, – dar viena sutarties keistenybe stebėjosi A.Skardžius.

Beje, „Klaipėdos nafta“, taigi ir Lietuva, nėra garantuota, kad po dešimties metų nuomos laivą, ku-rio tarnavimo laikas – apie 40 metų, galės išsipirkti už likučio kainą. „Pa-sirašyta ne išperkamosios, o papras-tos nuomos sutartis“, – dar vieną konservatorių apgaulę atskleidė A.Skardžius. Pasak jo, tokia sutar-tis laivo savininkės – norvegų ben-drovės – neįpareigoja laivą parduoti, gali būti tęsiama nuomos sutartis. Mat būtent nuomos sutartis nau-dinga norvegams, o ne Lietuvai.

„Niekas neginčija, kad SGD ter-minalo projektas yra strategiškai svarbus Lietuvai, norinčiai tapti ne-priklausoma nuo rusiškų dujų. Tačiau tai nereiškia, kad projektą buvo gali-ma įgyvendinti paslapčia, nepama-tuotai padidinus išlaidas. Aišku, da-bar ne laikas revizuoti konservatorių veiksmus ir ieškoti kaltų. Manau, kai projektas bus visiškai įgyvendintas, šių metų pabaigoje šia istorija turėtų susidomėti ir STT, ir prokurorai“, – kalbėjo A.Skardžius. Pasak politi-ko, priekaištų nebūtų, jei šis projek-tas būtų komercinis. Taigi, jei priva-ti bendrovė, AB „Klaipėdos nafta“, kurios akcijos priklauso ir koncernui „Achemos grupė“, ir veik dviem tūks-tančiams privačių asmenų, būtų pati ėmusi paskolą bankuose, o ne užkro-vusi viską būsimiems suskystintųjų dujų vartotojams ant pečių. „Tada R.Masiulis galėtų vaikščioti pakėlęs galvą. Šiandien galvą jis turi nuleisti, nes prieš visus vartotojus gėda“, – aiš-kino A.Skardžius.

Jis abejoja, ar suskystintosios du-jos yra pigesnės už dabar Lietuvai tie-kiamas išties brangias rusiškas dujas. Tiesa, suskystintosios yra kaitresnės. Premjeras Algirdas Butkevičius, pra-ėjusią savaitę paklaustas, kiek vartoto-jai mokės už suskystintąsias gamtines dujas, konkretaus atsakymo nepateikė: „Nežinau. Bet patikinu, kad kainuos gerokai mažiau, negu dabar mokame.“

JAV viešėjęs ir čia ieškojęs gali-mybių Lietuvai įsigyti dujų ener-getikos ministras Jaroslavas Neve-rovičius sakė, kad „Lietuva, dujas importuodama iš vienintelio tiekė-jo – Rusijos dujų koncerno „Gaz-prom“, moka politinę kainą“, mat už dujas šalies buitiniai vartotojai ir verslininkai moka 30 proc. brangiau nei kiti Europos vartotojai.

O štai ką prieš dvejus metus Sei-mo nariams sakė tuometis konserva-torių energetikos ministras Arvydas Sekmokas: „Gamtinių dujų kaina yra nuo keturių iki penkių kartų mažesnė negu dujų, kurias mums tiekia „Gaz-prom“. Suskystintosios gamtinės du-jos galėtų būti apie 20 proc. pigesnės, negu mes mokame dabar.“

Kuriuo energetikos ministru – buvusiu ar šiandieniniu – tikė-ti? Panašu, to nežino ir premjeras A.Butkevičius, negalintis savo rin-kėjams pasakyti, kiek teks mokėti už milijonines konservatorių aferas.

-fotodiena.lt

3Nr. 28

Atkelta iš 1 p.

O maistui ir pašarams ES lei-džiami 49 genetiškai modifikuoti organizmai (27 kukurūzų, 8 medvil-nės, 7 sojų, 3 aliejinių rapsų, 1 cu-krinių runkelių, 1 bulvių veislės ir 3 mikroorganizmų rūšys).

Lietuva laikosi atsargumo po-litikos dėl genetiškai modifikuotų organizmų auginimo. O naujų žali-nimo reikalavimų, kuriuos įvykdžius bus mažiau išauginama produkcijos, ES paramą gauti norintys žemdir-biai privalės paisyti nuo 2015 m.

Kitais metais žemdirbiai, dirban-tys daugiau kaip 15 ha, privalės turėti dviejų rūšių pasėlius ir ariamuose lau-kuose išskirti 5 proc. ekologiškai svar-

bių vietovių. O dirbantieji daugiau kaip 30 ha žemės privalės sėti ma-žiausiai trijų rūšių pasėlius ir išskirti 5 proc. ekologiškai svarbių vietovių.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausiojo specialisto Skirman-to Ramoškos, vieną hektarą ekolo-

giškai svarbios vietovės gali atstoti 1 ha pūdymo, šlapynės, miško so-dinukų ir agromiškininkystės arba 3,3 ha trumpos rotacijos želdinių, azo-tą kaupiančių augalų (žirnių, pupų, lu-binų, liucernų, sojų ir pan.), tarpinių arba žaliosios dangos pasėlių. Pavyz-džiui, jei ūkininkas dirba 100 ha, jis privalės palikti pūdymuoti 5 ha arba užsėti 16,5 ha trumpos rotacijos želdi-nių, azotą kaupiančių augalų, tarpinių arba žaliosios dangos pasėlių.

Tiems, kurie turi 10 ha ariamos žemės, žalinimo reikalavimų laiky-tis neprivaloma. O iš dirbančiųjų 10–15 ha ariamos žemės bus reika-laujama auginti dviejų rūšių pasėlius (pvz., rapsus ir kviečius arba žiemi-nius ir vasarinius kviečius).

S.Ramoška ramino, kad nereikia pūsti burbulo dėl žalinimo, nes nau-jus reikalavimus esą bus nesudėtinga įgyvendinti. Teisus ar ne ŽŪM atsto-vas, žemdirbiai įvertins kitais metais, kai deklaruojant pasėlius turės tei-singai nurodyti ekologiškai svarbias vietoves. Tačiau jau dabar aišku, kad kitais metais bus mažiau išauginta produkcijos. O vėliau – dar mažiau, nes ekologiškai svarbios vietovės tu-rės užimti 7 proc. ariamos žemės.

Ekologiškai svarbioms vietovėms gali būti priskirti ir kraštovaizdžio elementai: medžiai, medžių giraitės, tvenkiniai, melioracijos grioviai ir pan. Taip žemdirbiai išvengtų ga-mybos nuostolių. Tačiau išskirti rei-kiamą kiekį kraštovaizdžio elemen-tų bus nelengva. ŽŪM nurodo, kad 1 ha ekologiškai svarbios vietovės

gali atstoti 0,1–0,67 ha gyvatvorių, medžių, jų grupių ir eilių, tvenkinių, griovių, apsaugos juostų, pakraščių.

Mažesni ūkiai gali atsipirkti kraš-tovaizdžio elementais, tačiau dide-liems prekinės gamybos ūkiams „ža-linimo žaidimas“ su kraštovaizdžio elementais gali brangiai kainuoti. Ne-tinkamai suskaičiavus medžius, jų ei-les ir kt., ūkis gali netekti iki 30 proc. ir net daugiau visų gaunamų išmokų.

„Iš tikrųjų kraštovaizdžio ele-mentus būtų sudėtinga išskirti, įbraižyti deklaruojant, kontroliuoti. Reikėtų suskaičiuoti pavienius me-džius ir jų eiles visoje Lietuvos aria-moje žemėje. Ar tai įmanoma? Jei blogai bus išskirti tam tikri medžiai, Europos Komisija gali pasakyti, kad ekologiškai svarbios vietovės blo-gai išskirtos visoje šalyje. Tada neiš-vengtume didelių finansinių sankci-jų. Taigi toks žalinimo reikalavimų įvykdymas gali būti žalingas, o ne naudingas“, – žavėtis kraštovaizdžio elementais nepatarė ŽŪM atsovas.

Be to, pasak S.Ramoškos, dide-liuose ūkiuose suskaičiavus visus kraštovaizdžio elementus būtų tik 1 proc. ekologiškai svarbių vietovių. Tad dar 4 proc. ariamos žemės tektų palikti pūdymuoti ar užsėti ankšti-nėmis kultūromis.

Kaip ir daugelis Lietuvos žemdir-bių, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius įsitikinęs, kad Lietuva, palyginti su kitomis ES šalimis, yra pakankamai „žalia“. Todėl, anot jo, žalinimo rei-kalavimų mūsų šalies žemdirbiams nereikėtų taikyti. „Manau, mums ne-reikėtų palikti žemės pūdymuoti, nes laukuose pakankamai pavienių me-džių, medžių giraičių, melioracijos griovių ir pan. Tik bėda ta, kad tech-niškai labai sudėtinga tokius plotus apskaičiuoti. O ES to reikalauja. Tad būsime priversti palikti pūdymus ir mažiau auginti. Vadinasi, patirsime nuostolių ir būsime ne tokie konku-rencingi“, – samprotavo ūkininkas.

R.Juknevičius tvirtino, kad pūdy-mas tinka ne visoms dirvoms. „Tuose kraštuose, kur aktyvi dirvos erozija, juodasis pūdymas nerekomenduoja-mas. Kaip tada ūkininkams įvykdyti žalinimo reikalavimus?“ – retoriškai klausė nemažai naujų prievolių spra-gų matantis ūkininkas.

Aktualijos

Jaunatis.

20.00.

RytojŠiandien

-

orai.lt, VL inf.

+10 +15°

0 +5°

+7 +12°

-2 +3°

Poryt+12 +17°

+1 +6°

Prof. habil. dr.

-

---

--

-

--

-

Nuo senatvės Lietuvoje nemirštama

Balandžio rūpesčiai

Kitus straipsnius skaitykite laikraštyje

Šeštadienis

Sodyba

Sveikata

21 p.

7 p.7 p.

21 p.

Praėjusiais metais balandžio pradžioje dar braidėme po pusnis, o šiais metais džiaugiamės rinkdami žibuokles ir šalpusnius.

Vijolė Aguonaitė

Kas netingėjo, ir kovo mėnesį smagiai padirbėjo sode, darže, gėlyne. Tačiau antras pavasario mėnuo ragina imtis kitų darbų. Gaivia žaluma pasipuošę laukai ir medžiai primena: ką pasėsi, tą ir pjausi, ką pasodinsi, tuo ir džiaugsiesi.

Stasys Palaukys

Ankstyvas kaip niekada

Bejėgiai prieš mirtiną ligą

Nesuklysiu šį žmogų pavadi-nusi diplomuotu ekonomistu,žurnalistu, TV laidų vedėju, vertėju, sportinio pokerio lošėju, rašytoju, knygos par-davėju, teniso žaidėju... Sako-te, per riebu vienam jaunam vyrui, vedusiam ir turinčiam vaikų? Galbūt, jei tik šis nebū-tų Andrius Tapinas.

Rūta Klišytė

11 p.

Sveikatos politikai nuolat pabrėžia, kad svarbiausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis – širdies kraujagyslių ligos. Tačiau specialistams kyla įtarimų, kad statistika truputį meluoja.

Aušrinė Šėmienė

Yra didmiesčių, pastatytų tarsi ne žmonėms, o au-tomobiliams, yra sostinių, kurias ilgainiui okupuo-ja ir nužmogina pramonė arba didysis verslas. Gra-žuolė Praha išvengė visų šių permainų, atsispyrė pagundoms ir išsaugojoautentišką dailų veidą.Net Antrasis pasaulinis karas jos nesudarkė, nors gerokai praretino senuo-sius miesto gyventojus.

Rūta Klišytė17 p.

Pavasarinė Prahadvelkia laisvePatriotas su sėkmės

marškinėliais

Medikai skambina pavojaus varpais: Lietuvoje registruojama daugiausia vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o tai reiškia, kad užsikrėtus mus gali išgelbėti nebent geras imunitetas, nes vaistų nėra.

Alė Sima